Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008D0734

    2008/734/EB: 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 57/07 (ex N 843/06), kurią Slovakijos Respublika ketina suteikti Alas Slovakia s.r.o. (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2254) (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 248, 2008 9 17, p. 19–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document Date of entry into force unknown (pending notification) or not yet in force.

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/734/oj

    17.9.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 248/19


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2008 m. birželio 4 d.

    dėl valstybės pagalbos C 57/07 (ex N 843/06), kurią Slovakijos Respublika ketina suteikti Alas Slovakia s.r.o.

    (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2254)

    (Tekstas autentiškas tik slovakų kalba)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2008/734/EB)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

    atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

    paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgusi į jų pastabas,

    kadangi:

    I.   PROCEDŪRA

    (1)

    2006 m. gruodžio 15 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2006 m. gruodžio 18 d. (A/40324), Slovakijos valdžios institucijos pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį pranešė apie savo ketinimą suteikti regioninę individualią investicinę pagalbą, kaip mokesčių lengvatą Alas Slovakia s.r.o investicinei veiklai devyniose skirtingose vietose (2).

    (2)

    Prašymai pateikti informaciją išsiųsti atitinkamai 2007 m. vasario 13 d. (D/50598), 2007 m. gegužės 8 d. (D/51936), 2007 m. liepos 25 d. (D/53139) ir 2007 m. spalio 12 d. (D/54058). Slovakijos valdžios institucijos papildomos informacijos perdavė 2007 m. kovo 12 d. (A/32162), 2007 m. birželio 4 d. (A/34580), 2007 m. rugpjūčio 13 d. (A/36769) ir 2007 m. spalio 31 d. (A/39017) raštais.

    (3)

    2007 m. gruodžio 11 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti tyrimo procedūrą) Komisija pranešė Slovakijai nusprendusi dėl minėtos priemonės pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

    (4)

    Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

    (5)

    Komisija negavo pastabų nei iš suinteresuotųjų šalių, nei iš Slovakijos Respublikos.

    II.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

    2.1.   Priemonės tikslas

    (6)

    Pagalbos priemonės tikslas – skatinti Nitros (4), Trnavos (5) ir Trenčíno (6) regionų vystymąsi; visi šie regionai yra Vakarų Slovakijoje, kuri pranešimo dieną pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą buvo remtina teritorija; didžiausias pagalbos intensyvumas pagal 2004–2006 m. Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapį (7) yra 50 % bendrojo subsidijos ekvivalento (BSE).

    (7)

    Siūlomą projektą sudaro individualios pagalbos priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos valdžios institucijos, t. y. ji nėra teikiama pagal šiuo metu galiojančią pagalbos schemą, kaip apibrėžta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (8).

    2.2.   Pagalbos forma ir pobūdis

    (8)

    Priemonė, apie kurią pranešta, turi būti taikoma mokesčių lengvatų, suteikiamų kasmet 2007–2011 m. laikotarpiu, pavidalu. Metinė lengvata negali viršyti 50 % Alas Slovakia s.r.o. įmonės pelno mokesčio. Visa mokesčių lengvatų suma negali būti didesnė kaip 100 813 444 SKK dabartine verte (9) (apie 2,89 mln. EUR). Šia pagalba negalima naudotis kartu su pagalba, gaunama iš kitų šaltinių toms pačioms finansuoti tinkamoms išlaidoms padengti.

    (9)

    Pagalba, apie kurią pranešta, nėra pirmoji mokesčių lengvatų pavidalu suteikta pagalba. Ankstesnė, pagrįsta Pajamų mokesčio įstatymo 35a skirsniu ir patvirtinta Slovakijos valstybės pagalbos tarnybos, suteikta prieš Slovakijos Respublikai įstojant į ES (10).

    (10)

    Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 35a skirsnį pagalbos gavėjui penkerius iš eilės metus ir ilgiau taikoma 100 % įmonių pelno mokesčio lengvata, o per kitus penkerius metus jis gali prašyti 50 % įmonių pelno mokesčio lengvatos. Pateiktame pranešime kalbama apie šį antrąjį penkerių metų laikotarpį. Pagalba, apie kurią pranešta, skiriama kitoms tinkamoms išlaidoms padengti, o iš dalies ir kitoms įmonėms nei tos, kurioms ji buvo skirta iki įstojimo.

    2.3.   Individualios pagalbos teisinis pagrindas

    (11)

    Pagalbos nacionalinis teisinis pagrindas yra Įstatymas Nr. 231/1999 rink. dėl valstybės pagalbos, su pakeitimais, Įstatymas Nr. 595/2003 rink. dėl pajamų mokesčio, su pakeitimais ir Įstatymas Nr. 366/1999 rink. dėl pajamų mokesčių, su pakeitimais, galiojantis nuo 2003 m. gruodžio 31 d., visų pirma Įstatymo Nr. 595/2003 rink. dėl pajamų mokesčio, su pakeitimais, 52 skirsnio 3 dalis laikantis sąlygų, nustatytų Įstatymo Nr. 366/1999 rink. dėl pajamų mokesčių, su pakeitimais, galiojančio nuo 2003 m. gruodžio 31 d., 35a skirsnyje (11).

    2.4.   Pagalbos gavėjai

    (12)

    Pagalbos gavėja Alas Slovakia s.r.o. yra didelė įmonė. Ji perėmė buvusių valstybinių įmonių Západoslovenské kameňolomy a štrkopiesky ir Strmáč Comp. Ltd veiklą. Pagalbos gavėja užsiima pagal NACE statistinį Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių prie 08 skyriaus 08.1 grupės 08.11 ir 08.12 klasių priskiriama veikla – naudingųjų iškasenų (žvyro, akmens) gavyba ir apdirbimu.

    (13)

    Pagal įmonės tinklalapyje pateiktą informaciją Alas Slovakia s.r.o. yra tarp pirmaujančių Slovakijos Respublikos akmens keramikos gamintojų. Jos dalis Slovakijos rinkoje yra 15 %.

    (14)

    Pagrindinis Alas Slovakia s.r.o akcininkas (67,45 %) yra Alas International Baustoffproduktions AG (toliau – Alas International), kurios buveinė yra Olsdorfe (Austrija) ir kuri savo ruožtu priklauso ASAMER kontroliuojančiajai grupei. Alas International įkurta 1998 m. kaip kontroliuojančioji bendrovė tarptautinei veiklai, susijusiai su užpildais ir betonu, vykdyti.

    2.5.   Investicinis projektas

    (15)

    Pasak Slovakijos, pagalba skirta ir trims naujoms įmonėms (Červeník, Okoč ir Prievidza) steigti ir šešioms dabartinėms gamybinėms patalpoms (Veľký Grob, Veľký Cetín, Komjatice, Kamenec pod Vtáčnikom, Hontianske Trsťany – Hrondín ir Nitra) modernizuoti, racionalizuoti ir įvairinti. Įgyvendinant investicinį projektą numatoma iš trečiųjų šalių pirkti modernią, aplinkai nekenksmingą techninę įrangą ir statyti bei gerinti įvairias žaliavos (akmens ir žvyro, užpildų) išgavimo vietas. Panašu, kad visos šios įmonės visiškai nepriklauso viena nuo kitos, nes tarp jų nėra funkcinio ar ekonominio ryšio.

    (16)

    Vykdydama šią investicinę veiklą įmonė tikisi pagerinti savo gaminių ir paslaugų kokybę ir garantuoti reikalingų kiekių bei rūšių tiekimo statybų investuotojams patikimumą. Projekto finansuoti tinkamos išlaidos yra 345 026 285 SKK (apie 9,90 mln. EUR) dabartine verte.

    (17)

    Pranešta, kad pagal investicinius projektus numatyti darbai pradedami 2007 m. Projektas turi būti baigtas iki 2011 m. Išsami informacija pateikta šioje lentelėje:

    Įmonė

    Pradinių investicijų rūšis

    Investavimo laikotarpis

    Naujų darbo vietų skaičius

    Investicijų suma nominalia verte

    (SKK’000)

    Veľký Grob

    Racionalizavimas Dabartinės įmonės išplėtimas

    2007, 2008

    26 400

    Veľký Cetín

    Modernizavimas

    2007

    9 000

    Komjatice

    Modernizavimas

    2008

    10 200

    Kamenec pod Vtáčnikom

    Modernizavimas Įvairinimas

    2007, 2008

    2010, 2011

    27

    151 000

    Hontianske Trsťany – Hrondín

    Įvairinimas

    2008, 2009

    20

    49 000

    Červeník

    Naujos įmonės steigimas

    2007, 2009

    16

    40 000

    Okoč

    Naujos įmonės steigimas

    2007

    14

    29 000

    Nitra

    Įvairinimas

    2008

    14 000

    Prievidza

    Naujos įmonės steigimas

    2009, 2010

    4

    51 000

    Iš viso

     

     

    81

    379 600

    III.   PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

    (18)

    Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą šioje byloje Komisija pažymėjo kad, remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktu ir Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (12) (toliau – 1998 m. RPG), jai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka dėl šių priežasčių.

    Pirma, Komisija abejoja, ar buvo laikomasi 1998 m. RPG 4.4 punkte nustatyto apribojimo – regioninė investicinė pagalba teikiama tik tuo atveju, jei įdedamos pradinės lėšos. Pagal 1998 m. RPG 4.4 punktą pradinė investicija apibrėžiama kaip investicija į pagrindinį kapitalą, susijusi su naujos įmonės steigimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos asortimento papildymu naujais, papildomais gaminiais arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu (racionalizavimas, įvairinimas arba modernizavimas). Į šią apibrėžtį neįeina investicijos, skirtos atnaujinimui. Pagalba investicijoms, skirtoms atnaujinimui, turi būti laikoma pagalba veiklai, kurią leidžiama skirti tik tada, kai laikomasi konkrečių sąlygų (plg. 1998 m. RPG 4.15, 4.16 ir 4.17 punktus).

    Panašu, kad ne mažiau kaip trijose įmonėse (Veľký Grob, Veľký Cetín ir Kamenec pod Vtáčnikom) pagalbos gavėjas perka tos pačios rūšies mašinas ir (arba) įrenginius, kokius naudoja ir nuomoja dabar. Galima suabejoti, kad perkamų įrenginių kokybė yra geresnė arba kad bus pagaminama daug daugiau produkcijos, nors pagalbos gavėjas tvirtino, kad nauji įrenginiai bus modernesni už tuos, kurie dabar nuomojami.

    Kad išsaugotų įmonės rinkos dalį, grynųjų pinigų srautus ir ekonominius rezultatus, įmonėje Nitra pagalbos gavėjas savo klientams teiks tik papildomas paslaugas“ (13). Sunku pagrįsti pagalbą tokiomis aplinkybėmis, kai nebus vykdoma papildoma veikla.

    Antra, nagrinėjama priemonė yra individuali pagalba, kuri teikiama įmonei, veikiančiai konkrečiame žaliavų gavybos sektoriuje. Todėl ši pagalbos priemonė turi būti laikoma selektyvia, turinčia didesnį poveikį kitoms tame pačiame sektoriuje veikiančioms įmonėms. Pagal 1998 m. RPG 2 punktą individuali ad hoc pagalba, suteikta vienai įmonei arba tik vienai veiklos rūšiai, gali turėti didelį poveikį konkurencijai susijusioje rinkoje, o jos poveikis regioniniam vystymui gali būti gana ribotas. Tokia pagalba paprastai yra konkretiems pramonės sektoriams taikomos politikos objektas ir neatitinka regioninės pagalbos politikos bendrosios krypties. Pastaroji turi išlikti neutrali gamybos išteklių paskirstymo įvairiems ūkio sektoriams ir veiklos rūšims atžvilgiu. Taigi 1998 m. RPG pozicija individualios pagalbos priemonių atžvilgiu yra neigiama, jei neįrodoma, kad pagalbos indėlis regionams yra svarbesnis už konkurencijos iškreipimą ir poveikį prekybai. Šiuo atveju Komisija suabejojo tuo, kad ribotas indėlis į regionų vystymą gali pateisinti sąlyginai didelę pagalbos sumą vienai sukurtai darbo vietai.

    Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad tik 81 tiesioginė darbo vieta būtų naujai sukurta, o maždaug 57 pagalbos gavėjo anksčiau sukurtos tiesioginės darbo vietos būtų išlaikytos remiamomis investicijomis. Naujos darbo vietos būtų sukurtos tik penkiose iš devynių į projektą įtrauktų įmonių (žr. pirmiau pateiktą lentelę). Komisija pažymėjo, kad iš 81 naujai sukurtos darbo vietos 34 darbo vietos turėtų būti sukurtos trijose numatytose naujose įmonėse (14). Todėl Komisija suabejojo, ar pateisinama sąlyginai didelė pagalbos suma vienai sukurtai darbo vietai, ypač sektoriuje, kuriame darbo užmokestis nedidelis (pagalba vienai tiesioginei sukurtai darbo vietai būtų lygi maždaug septyniems metiniams atlyginimams).

    Slovakijos valdžios institucijos 2007 m. vasario 17 d. rašte pirmą kartą nurodė, kad jų bus sukurta 100 netiesioginių darbo vietų. Antrame, 2007 m. birželio 4 d. rašte, kuriame pateikta papildomos informacijos, jos rėmėsi Europos užpildų asociacijos statistika ir tvirtino, kad netiesioginių darbo vietų skaičius būtų 414–690. Remiantis šiuo tyrimu, sektoriuje, kuriame įmonė vykdo veiklą, kiekvienai naujai sukurtai darbo vietai yra sukurtos maždaug 3–5 darbo vietos. 2007 m. rugpjūčio 13 d. pateiktoje informacijoje Slovakijos valdžios institucijos galiausiai nurodė Leobeno (Austrija) universiteto Alas pateiktą apžvalgą, pagal kurią žaliavų apdorojimo sektoriuje kiekviena nauja tiesioginė darbo vieta atitinka 30–40 netiesioginių darbo vietų (15). Komisija abejoja, ar šį bendrą teiginį apie naudingųjų iškasenų gavybą buvo galima taikyti ir statybinėms medžiagoms.

    Be to, pagalba skiriama gavybos pramonės veiklai, kurios vietą lemia ne suteikiama pagalba, bet naudingųjų iškasenų prieinamumas; regioninės kliūtys, kurios paprastai trukdo regioniniam vystymuisi, tam daro mažesnį poveikį. Todėl galima manyti, kad išteklius būtų galima eksploatuoti ir be pagalbos. Be to, kadangi Alas jau daugelyje įmonių dirbo pagal ilgalaikes licencijas, abejotina, ar papildoma regioninė pagalba darys skatinamąjį poveikį.

    Trečia, tikėtinas ribotas indėlis į regioninį vystymą turi būti palygintas su pagalbos priemonės poveikiu prekybai ir konkurencijos iškraipymui, kuris, pasak Slovakijos valdžios institucijų, taip pat greičiausiai bus nedidelis. Minėtų produktų pardavimo spindulys ribotas (maždaug 50 kilometrų keliu arba 150 kilometrų geležinkeliu) dėl jų palyginti mažos vertės atsižvelgiant į transporto išlaidas. Slovakija pažymėjo, kad tik viena įmonė (Hontianske Trsťany – Hrondín) galėtų eksportuoti savo produkcijos dalį (kasmet iki 50 tūkst. tonų statybinio akmens, kurio vertė 9 mln. SKK) į Vengriją. Manoma, kad kitos trys įmonės (Veľký Cetín, Okoč ir Komjatice) konkuruos su importuojamomis prekėmis iš Vengrijos. Alas Slovakia s.r.o. nesitiki konkuruoti su kitomis įmonėmis, kasančiomis ir apdirbančiomis naudingąsias iškasenas iš Austrijos ar Čekijos. Tačiau panašu, kad tai prieštaravo informacijai, kuri buvo pateikta Slovakijos valdžios institucijoms 2003 m. balandžio 16 d. paraiškoje pirmajai pagalbos daliai gauti ir kurioje buvo nurodyti galimi konkurentai iš abiejų minėtų šalių.

    Atsižvelgdama į minėtų įmonių buvimo vietą, Komisija nėra tikra, kokiu mastu būtų iškreipta prekyba su kitomis valstybėmis narėmis (pvz., Austrija ar Čekija).

    Galiausiai, kaip nustatyta Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (16), tam tikrais atvejais, net jei žaliavos iš konkrečios gamyklos pristatomos tik į tam tikrą apie tą gamyklą esančią teritoriją, gamyklos gali būti išsidėsčiusios taip, kad nemažai aplink skirtingas gamyklas esančių teritorijų iš dalies sutampa. Tokiu atveju atsiranda galimybė, kad tų produktų kainų nustatymui įtakos turėtų grandininis pakeičiamumo efektas, lemsiantis poveikį platesnei geografinei rinkai.

    Todėl Komisija abejoja, ar numatoma pagalba regioniniam vystymui atsvertų neigiamą poveikį prekybai.

    IV.   SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS IR SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

    (19)

    Slovakijos Respublika ar trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų, kurios išsklaidytų abejones, kilusias pradėjus oficialią tyrimo procedūrą.

    V.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

    V.1.   Priemonės teisėtumas

    (20)

    Pranešdamos apie pagalbos priemonę su neveikimo išlyga, kol jos nepatvirtino Komisija, Slovakijos valdžios institucijos laikėsi procedūrinių EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

    V.2.   Priemonės sąsajos su valstybės pagalba

    (21)

    Komisija mano, kad dėl priežasčių, jau nurodytų sprendime pradėti procedūrą, priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

    V.2.1.   Valstybės išteklių naudojimas

    (22)

    Valstybės ištekliai naudojami, nes planuojama atleisti nuo įmonių pajamų mokesčio mokėjimo.

    V.2.2.   Ekonominis pranašumas

    (23)

    Priemone sumažinamos Alas Slovakia s.r.o. išlaidos, kurių ji patirtų įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji suteiks Alas Slovakia pranašumo prieš kitas bendroves.

    V.2.3.   Atrankinis priemonės pobūdis

    (24)

    Priemonė yra atrankinė, nes ji taikoma tik vienai įmonei.

    V.2.4.   Konkurencijos ir prekybos iškraipymas

    (25)

    Galiausiai, projekte nurodyta produkcija yra prekybos objektas. Todėl daromas poveikis valstybių narių prekybai. Be to, Alas Slovakia s.r.o. ir jos produkcijai suteiktas pranašumas iškreipia arba gali iškraipyti konkurenciją.

    V.3.   Suderinamumas

    (26)

    Jei priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jos suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į išimtis, nustatytas EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šioje byloje netaikytinos EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, susijusios su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikos regionams. Priemonė taip pat negali būti laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu ar priemone, skirta Slovakijos ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Šiai priemonei taip pat netaikytina išimtis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagal kurią leidžiama teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Be to, ji nėra skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

    (27)

    EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad leidžiama teikti pagalbą, skirtą regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Nitros, Trnavos ir Trenčín Prešovo regionai (Vakarų Slovakijoje) yra reikalavimus atitinkantys regionai pagal šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

    (28)

    Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija paaiškino priežastis, apibendrintas šio sprendimo III dalyje, dėl kurių ji abejojo, ar nagrinėjamai priemonei taikytina leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Slovakijos Respublikai ar trečiosioms šalims nepateikus pastabų, Komisijai telieka padaryti išvadą, kad šios abejonės yra pagrįstos.

    VI.   IŠVADA

    (29)

    Komisija mano, kad 6–10 pastraipose išdėstyta priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos Respublika, nėra suderinama su bendrąja rinka pagal jokią EB sutartyje nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, todėl ji turi būti uždrausta. Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, pagalba nebuvo suteikta, todėl jos grąžinti nereikia,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Mokesčių lengvata, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

    100 813 444 SKK (maždaug 2,89 mln. EUR) valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika ketina suteikti Alas Slovakia, s.r.o., yra nesuderinama su bendrąja rinka.

    Atsižvelgiant į tai, pagalba negali būti suteikta.

    2 straipsnis

    Slovakijos Respublika per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui vykdyti.

    3 straipsnis

    Šis sprendimas skirtas Slovakijos Respublikai.

    Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 4 d.

    Komisijos vardu

    Neelie KROES

    Komisijos narė


    (1)  OL C 30, 2008 2 2, p. 13.

    (2)  2006 m. vasario 13 d. raštu Komisija paprašė Slovakijos valdžios institucijų vertinimui pateikti devynis skirtingus pranešimus, kad ji galėtų įvertinti kiekvieno iš devynių projektų suderinamumą, remdamasi jų individualiais privalumais. 2007 m. kovo 12 d. atsakomajame rašte Slovakijos valdžios institucijos Komisijai paaiškino, kad Alas Slovakia s.r.o yra vienas apmokestinamasis vienetas, kurį sudaro kelios įmonės, turinčios bendrą mokestinę prievolę. Pagal galiojančius Slovakijos teisės aktus mokesčių mokėtojams neleidžiama mokesčio pagrindą ir pelno mokestį apskaičiuoti kiekvienam organizaciniam vienetui atskirai. Todėl Slovakijos valdžios institucijos mano, kad neįmanoma apskaičiuoti pagalbos sumos, kurią gavo kiekviena įmonė.

    (3)  Žr. 1 išnašą.

    (4)  Nitros, Komjaticės, Veľký Cetín, Hontianske Trsťany-Hrondín savivaldybėse.

    (5)  Červeník, Veľký Grob, Okoč savivaldybėse.

    (6)  Kamenec pod Vtáčnikom, Prievidzos savivaldybėse.

    (7)  SK valstybės pagalba 72/2003 – Slovakijos Respublika – „Slovakijos Respublikos regioninės valstybės pagalbos žemėlapis“.

    (8)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

    (9)  Išreikšta 2007 m. verte ir apskaičiuota taikant 5,62 % orientacinę normą, galiojusią pranešimo dieną.

    (10)  Slovakijos valstybės pagalbos tarnybos 2003 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu Nr. 1108/2003 pagal Įstatymo Nr. 472/2002 su pakeitimais 35a skirsnį ir Įstatymą Nr. 366/1999 Alas Slovakia s.r.o. paskirta valstybės pagalba, ne didesnė kaip 87 145 485 SKK (2003–2012 m.). Pagal laikinąją procedūrą ši valstybės pagalba (SK 53/03) buvo laikoma „šiuo metu galiojančia pagalba“.

    (11)  Zákon č. 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci v znení neskorších predpisov, zákon č. 595/2003 Z. z. o dani z príjmov v znení neskorších predpisov a zákon č. 366/1999 Z. z. o daniach z príjmov v znení neskorších predpisov v znení účinnom k 31. decembru 2003, a najmä §52 ods. 3 zákona č. 595/2003 Z. z. o dani z príjmov v znení neskorších predpisov za podmienok uvedených v §35a zákona č. 366/1999 Z. z. o daniach z príjmov v znení účinnom k 31. decembru 2003.

    (12)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9.

    (13)  2007 m. gegužės 31 d. Slovakijos Finansų ministerijos raštas (MF/8790/2007–832).

    (14)  Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad 16 iš 81 naujos darbo vietos turėtų būti sukurta Červeníko vietovėje, kurioje iškasenų gavybos leidimas dar neišduotas.

    (15)  „Iš naudingųjų iškasenų pagamintų galutinių produktų sektoriuje atlikto socialinio ir ekonominio tyrimo rezultatai rodo, kad naudingųjų iškasenų apdirbimo sektoriuje sukurtų darbo vietų skaičius yra 30–40 kartų didesnis už naudingųjų iškasenų sektoriuje sukurtų darbo vietų skaičių“ (citata iš tyrimo, pavadinto „Europos naudingųjų iškasenų planavimo politikos apžvalga“, kurį užsakė Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas, p. 31).

    (16)  OL C 372, 1997 12 9, p. 5.


    Top