—

Štabas yra ES karinės kompetencijos šaltinis.

—

Štabas užtikrina ryšį tarp ESKK ir ES prieinamų karinių išteklių, teikia karinę kompetenciją ES organams, kaip nurodo ESKK.

—

Štabas atlieka tris pagrindines funkcijas: išankstinio perspėjimo, situacijos vertinimo ir strateginio planavimo.

—

Štabas vykdo išankstinį planavimą pakankamai išsamiai, inter alia, kad valstybės narės turėtų galimybes įvertinti savo galimą pajėgų įnašą ir ES kariniam štabui pateikti tinkamas konsultacijas sprendimų priėmimo procese.

—

Štabas sudaro išankstinio perspėjimo galimybę. Jis planuoja, vertina ir teikia rekomendacijas dėl krizių valdymo koncepcijos ir bendros karinės strategijos bei įgyvendina ESKK sprendimus ir nurodymus.

—

Štabas remia ESKK vertinant situacijas ir analizuojant strateginio planavimo karinius aspektus (2), skirtus visoms ESS 17 straipsnio 2 dalyje numatytoms misijoms ir užduotims, įskaitant Europos saugumo strategijoje nustatytas misijas ir užduotis, vykdyti visose ES vadovaujamose operacijose, neatsižvelgiant į tai, ar ES pasitelkia NATO išteklius ir pajėgumus.

—

Štabas remia (generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio ar PSK prašymu) laikinas misijas trečiosiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, kad būtų teikiamos reikiamos konsultacijos ir pagalba, susijusi su konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo po konflikto kariniais aspektais.

—

Štabas dalyvauja tobulinant, vertinant ir peržiūrint pajėgumų tikslus, atsižvelgdamas į atitinkamų valstybių narių poreikį užtikrinti, kad jie atitiktų NATO GPP ir PTL PIPP laikantis sutartų procedūrų.

—

Štabas dirba glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos gynybos agentūra.

—

Štabas privalo stebėti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl pajėgų ir pajėgumų, kuriuos ES suteikia valstybės narės, mokymo, pratybų ir tarpusavio sąveikos.

—

Štabas užtikrina gebėjimą sustiprinti nacionalinę vadavietę, paskirtą vykdyti autonomišką ES operaciją.

—

Štabas yra atsakingas, kad būtų formuojami pajėgumai planuoti ir vykdyti autonominę ES karinę operaciją, bei išlaiko pajėgumus ESKŠ įkurti konkrečios operacijos operacijų centrą, ypač kai reikalingas jungtinis civilinis-karinis atsakas ir kai nenurodoma jokia nacionalinė vadavietė, Tarybai pasikonsultavus su ESKK ir priėmus sprendimą dėl tokios operacijos.

—

Štabas, vadovaujant ESKK, teikia karinę ekspertizę generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui ir ES organams.

—

Štabas vykdo galimų krizių stebėseną, remdamasis atitinkamais nacionalinės ar daugiašalės žvalgybos pajėgumais.

—

Štabas bendradarbiauja su Jungtiniu situacijų centru keitimosi informacija srityje pagal susitarimą dėl žvalgybinės informacijos analizės pajėgumų.

—

Štabas vykdo išankstinį planavimą kariniais klausimais strateginiu lygiu.

—

Štabas vykdo išankstinį planavimą pakankamai išsamiai, inter alia, kad valstybės narės turėtų galimybes įvertinti savo galimą pajėgų įnašą ir ES kariniam štabui pateikti tinkamas konsultacijas sprendimų priėmimo procese.

—

Štabas nustato Europos nacionalines ir daugiašales pajėgas ES vadovaujamoms operacijoms ir sudaro jų sąrašą, derindamas su NATO.

—

Štabas prisideda prie nacionalinių ir daugiašalių pajėgų, kurias ES teikia valstybės narės, kūrimo ir rengimo (įskaitant mokymą ir pratybas). Santykių su NATO sąlygos apibrėžiamos atitinkamuose dokumentuose.

—

Štabas organizuoja ir koordinuoja procedūras su nacionalinėmis ir daugiašalėmis vadavietėmis, įskaitant ES prieinamas NATO vadavietes, kuo labiau užtikrindamas suderinamumą su NATO procedūromis.

—

Štabas prisideda nagrinėjant ESGP numatytos kovos su terorizmu karinius aspektus.

—

Štabas padeda kurti karinių išteklių ir pajėgumų panaudojimo, vykdant stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių likvidavimo operacijas, koncepcijas, doktrinas, planus ir procedūras.

—

Kariniu aspektu štabas programuoja, planuoja, vykdo ir vertina ES krizių valdymo procedūras, įskaitant ES ir NATO procedūrų vykdymą.

—

Štabas dalyvauja finansiškai vertinant operacijas ir pratybas.

—

Štabas palaiko ryšį su nacionalinėmis vadavietėmis ir daugiašalių pajėgų daugiašalėmis vadavietėmis.

—

Štabas užmezga nuolatinius ryšius su NATO pagal „ES ir NATO nuolatinius susitarimus“.

—

Štabas yra NATO ryšių palaikymo grupės būstinė ir išlaiko ES grupę SHAPE pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos priimtą pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl ESGP.

—

Štabas užmezga atitinkamus ryšius su nustatytais korespondentais JT bei kitose tarptautinėse organizacijose, įskaitant ESBO ir Afrikos Sąjungą, šioms organizacijoms sutikus; Štabas padeda kaupti visapusišką patirtį.

—

Pasitelkus civilinę-karinę grupę atliekamos užduotys.

—

Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ar PSK iniciatyva štabas vykdo strateginį nepaprastosios padėties planavimą.

—

Štabas padeda kurti doktrinų (koncepcijų) visumą, remdamasis civilinių-karinių operacijų ir pratybų patirtimi.

—

Štabas rengia koncepcijas ir procedūras ES operacijų centrui ir užtikrina, kad operacijų centro personalą, įrenginius ir įrangą būtų galima panaudoti operacijoms, pratyboms ir mokymui ir jie būtų tam parengti.

—

Štabas išlaiko, atnaujina ir pakeičia ES operacijų centro įrangą bei prižiūri patalpas.

—

Štabas prašo iš žvalgybos organizacijų konkrečios informacijos ir ją apdoroja, prašo kitos reikiamos informacijos iš visų turimų šaltinių ir ją apdoroja.

—

Štabas remia ESKK, pastarajam prisidedant prie PSK Pradinio planavimo gairių ir Planavimo direktyvų.

—

Štabas kuria karinius strateginius pasiūlymus ir nustato jų prioriteto tvarką; remdamasis šiais pasiūlymais ESKK kariniais klausimais pataria PSK:

—

Štabas, derindamas veiksmus su nacionaliniais planavimo štabais ir atitinkamai su NATO, nustato pajėgas, kurios galėtų dalyvauti galimose ES vadovaujamose operacijose.

—

Štabas padeda operacijos vadui atlikti techninius pasikeitimus su trečiosiomis šalimis, siūlančiomis karinį indėlį ES vadovaujamoje operacijoje, ir parengti pajėgų formavimo konferenciją.

—

Štabas toliau stebi krizines situacijas.

—

Išorės ir politinių-karinių reikalų generalinio direktorato (DG E) prašymu štabas ESKŠGD padeda vykdyti reagavimo į krizes politinį-karinį strateginį planavimą, už kurį atsako DG E (rengia KVK, bendruosius veiksmus ir t. t.).

—

DG E prašymu ESKŠGD, štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes planavimą strateginiu lygiu (tiriamosios misijos, KVK); už tokią veiklą atsakingas DG E.

—

Štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes strateginį jungtinių civilinių-karinių operacijų planavimą, rengdamas strateginius pasiūlymus, kaip numatyta krizių valdymo procedūrose. Už šį planavimą tiesiogiai atsako ESKŠGD ir CPVPD ir jis priklauso bendrai generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio kompetencijai.

—

CPVPD prašymu ESKŠGD, štabas padeda vykdyti reagavimo į krizes planavimą strateginiu ir operacijų lygiu vykdant civilines misijas, už kurias tiesiogiai atsakingas CPVPD.

—

ESKŠ, pasitelkdamas budėjimo pajėgumus, teikia 24 val./7 dienų per savaitę pajėgumus stebėti visas ESGP misijas ir operacijas siekiant užtikrinti, kad su konkrečiomis operacijomis susijusi informacija būtų perduodama sistemingai.

—

ESKŠ, vadovaujamas ESKK, nuolat stebi operacijas visais kariniais aspektais. Kartu su paskirtu operacijos vadu jis vykdo strateginę analizę, padėdamas ESKK patarti už strateginį vadovavimą atsakingam PSK.

—

Atsižvelgdamas į politinius ir veiklos pokyčius, štabas teikia ESKK naujus pasiūlymus, kuriais remiantis ESKK pataria PSK kariniais klausimais.

—

Štabas padeda stiprinti pagrindinį branduolį ir prireikus toliau plėsti ES operacijų centrą.

—

Štabas sudaro ES operacijų centro nuolatinį pagrindinį branduolį.

—

Štabas padeda koordinuoti civilines operacijas. Tokios operacijos planuojamos ir vykdomos vadovaujant CPVP. Štabas padeda planuoti, remti (įskaitant galimą karinių priemonių panaudojimą) ir vykdyti civilines operacijas (strateginis lygmuo lieka DGE IX kompetencijoje).

—

ESKŠ savo darbe vadovaujasi ESKK kariniais nurodymais ir jam atsiskaito.

—

ESKŠ yra Tarybos sekretoriato departamentas, tiesiogiai priskirtas generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, glaudžiai bendradarbiaujantis su kitais Tarybos sekretoriato departamentais.

—

ES kariniam štabui vadovauja ESKŠGD, trijų žvaigždžių generolas.

—

Štabą sudaro iš valstybių narių komandiruotas personalas, veikiantis pagal tarptautinius įgaliojimus, remiantis į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruojamiems nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, taip pat Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnams ir iš Komisijos komandiruojamiems pareigūnams taikomomis taisyklėmis. Siekiant pagerinti ESKŠ atrankos procesą valstybės narės skatinamos pateikti daugiau negu vieną kandidatūrą kiekvienoms pareigoms, dėl kurių teikiamas prašymas tarnautojams taikomomis taisyklėmis. Siekiant pagerinti ESKŠ atrankos procesą valstybės narės skatinamos pateikti daugiau negu vieną kandidatūrą kiekvienoms pareigoms, dėl kurių teikiamas prašymas.

—

Kad atliktų visas misijas ir užduotis, ESKŠ organizuojamas, kaip nurodyta A priedėlyje.

—

Krizių valdymo situacijose ar pratybose ESKŠ gali sukurti planavimo ir valdymo grupes, remdamasis savo patirtimi, personalu ir infrastruktūra. Be to, prireikus, kreipdamasis į ESKK, štabas galėtų prašyti darbuotojų laikinam papildymui iš ES valstybių narių.

—

ESKK, pasitelkęs ESKŠGD, teiks nurodymus dėl ESKŠ karinės veiklos vykdant civilinio krizių valdymo veiksmus. Funkcinę atsakomybę už ESKŠ įnašus krizių valdymo civiliniams aspektams išlaiko DGE IX, kuris yra atsakingas už visą veiklą (planavimą, tiriamąsias misijas ir t. t.) iki krizių valdymo koncepcijos sukūrimo ir plėtojant ją ir, prireikus, civilinio strateginio pasiūlymo ir (arba) policijos strateginio pasiūlymo rengimą. Priėmus sprendimą pradėti misiją šie įnašai tampa CPVPD funkcine atsakomybe. Apie šią veiklą CIVCOM pranešama laikantis nustatytų krizių valdymo civilinių aspektų procedūrų.

strateginis planavimas – planavimo veikla, kuri prasideda iš karto nustačius galimą krizę arba iškilus krizei ir baigiasi, kai ES politinės valdžios institucijos patvirtina karinį strateginį pasiūlymą arba jų komplektą. Strateginis procesas apima karinį situacijos vertinimą, PKS apibrėžimą ir karinių strateginių pasiūlymų kūrimą;

karinis strateginis pasiūlymas – galimas karinis veiksmas PKS apibrėžtiems politiniams-kariniams tikslams pasiekti. Kariniame strateginiame pasiūlyme aprašomi karinio sprendimo principai, reikiami ištekliai ir apribojimai bei rekomendacijos dėl operacijos vado ir OV pasirinkimo.