8.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba įvedė galutinį kompensacinį muitą importuojamai polietileno tereftalato (toliau – PET) plėvelei, klasifikuojamai KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90, kurios kilmės šalis yra Indija (toliau – galutinės kompensacinės priemonės). Šios priemonės buvo taikomos kaip ad valorem muitas, kurio norma atskirai nurodytų eksportuotojų importui svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o visų kitų eksportuojančių bendrovių importui buvo taikoma 19,1 % likusioms šalims nustatyta muito norma.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (3) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamai PET plėvelei, kurios kilmės šalis, inter alia, yra Indija (toliau – galutinis antidempingo muitas). Buvo atrinkti Indijos eksportuojantys gamintojai ir atrinktoms bendrovėms įvestos individualios nuo 0 % iki 62,6 % muito normos; kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos, buvo įvesta pagal dempingo skirtumų svertinį vidurkį pagrįsta 57,7 % muito norma, kuri buvo sumažinta jų individualiu eksporto subsidijos skirtumu. Visoms kitoms bendrovėms buvo įvestas 53,3 % muitas. Pirminio tyrimo laikotarpis tęsėsi nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. kovo 31 d. (toliau – pirminis TL).

(3)

2001 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimu 2001/645/EB (4) Komisija priėmė šių penkių Indijos gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus: „Ester Industries Limited“ (toliau – „Ester“), „Flex Industries Limited“ (toliau – „Flex“), „Garware Polyester Limited“ (toliau – „Garware“), „MTZ Polyfilms Limited“ (toliau – MTZ) ir „Polyplex Corporation Limited“ (toliau – „Polyplex“). 2005 m. vasario 17 d. pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), Komisija informavo apie MTZ pavadinimo pasikeitimą.

(4)

Reglamentais (EB) Nr. 1975/2004 ir (EB) Nr. 1976/2004 Taryba išplėtė importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei taikomų galutinių kompensacinių ir antidempingo priemonių taikymą to pačio produkto, įvežamo iš Brazilijos ir Izraelio, nepaisant to, ar oficialiai yra nurodoma, kad jų kilmės šalis yra Brazilija arba Izraelis, ar ne, importui.

(5)

2002 m. birželio 28 d. (6) Komisija inicijavo Reglamento (EB) Nr. 2597/1999 dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje peržiūrima tik galutinių kompensacinių priemonių forma ir ypač tikrinama, ar Indijos eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas yra tinkamas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje. Šis tyrimas buvo baigtas Reglamentu (EB) Nr. 365/2006 (7).

(6)

2003 m. lapkričio 22 d. (8) Komisija inicijavo Reglamento (EB) Nr. 1676/2001 dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje buvo peržiūrima tik galutinių antidempingo priemonių forma. Šis tyrimas buvo baigtas Reglamentu (EB) Nr. 365/2006, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1676/2001.

(7)

2004 m. gruodžio 10 d. (9) Komisija pradėjo peržiūrą dėl galutinių kompensacinių priemonių galiojimo pabaigos. Šis tyrimas buvo baigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (10), kuriuo buvo paliktos galutinės kompensacinės priemonės.

(8)

2005 m. rugpjūčio 23 d. (11) Komisija, atsižvelgdama į Izraelio gamintojo prašymą atleisti jį nuo išplėstų priemonių, pradėjo Reglamentų (EB) Nr. 1975/2004 ir (EB) Nr. 1976/2004 peržiūrą. Šis tyrimas buvo baigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 101/2006 (12).

(9)

2004 m. lapkričio 5 d. šie Bendrijos gamintojai pateikė prašymą atlikti Reglamento (EB) Nr. 1676/2001 dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje būtų peržiūrimas tik dempingo lygis: „Du Pont Teijin Films“, „Mitsubishi Polyester Film GmbH“ ir „Nuroll SpA“ (toliau – prašymo pateikėjai). Prašymo pateikėjai gamina didžiąją Bendrijoje gaminamos PET plėvelės dalį. Nors „Toray Plastics Europe“ nėra oficialus prašymo pateikėjas, jis teigė, jog prašymui pritaria.

(10)

Prašymo pateikėjai teigė, kad galiojančių priemonių taikymo PET plėvelės importui iš penkių Indijos eksportuojančių gamintojų, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė Sprendimu 2001/645/EB, nebepakanka žalingam dempingo poveikiui pašalinti.

(11)

2005 m. sausio 4 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (13) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą, informavo apie dalinės tarpinės peržiūros pradžią, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje.

(12)

Šios peržiūros metu buvo atliekami tik penkių Indijos eksportuojančių gamintojų, iš kurių buvo priimti įsipareigojimai, dempingo tyrimai ir nustatytas likusioms šalims taikomas muito lygis, taip siekiant išsiaiškinti, ar galiojančių priemonių lygis turi likti toks pat, turėtų būti panaikintas arba keičiamas. Tyrimo laikotarpis tęsėsi nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.

(13)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime dėl inicijavimo nustatytą laikotarpį.

(14)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija tiriamiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė klausimyną; į klausimynus atsakė visi. Tikrinimai buvo atlikti toliau nurodytų Indijos eksportuojančių gamintojų patalpose:

(15)

Aptariamas produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, – tai polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios kilmės šalis yra Indija, paprastai deklaruojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(16)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad Indijoje gaminama bei vidaus rinkoje parduodama PET plėvelė ir į Bendriją iš Indijos eksportuojama PET plėvelė turis tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes bei paskirtį. Todėl jos yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, iš pradžių buvo patikrinta, ar bendrą eksportuojančio gamintojo pardavimą vidaus rinkoje galima laikyti tipišku pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso į Bendriją eksportuojamo aptariamo produkto kiekio. Buvo nustatyta, kad visų bendrovių bendras pardavimas buvo tipiškas.

(18)

Paskui buvo išsiaiškinta, ar bendras kiekvienos produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % į Bendriją eksportuojamo tos pačios produkto rūšies kiekio. Buvo nustatyta, kad dvi bendrovės pardavinėjo antrosios rūšies plėvelę vidaus, bet ne Bendrijos rinkoje. Kadangi antrosios rūšies plėvelės negalima tiesiogiai palyginti su pirmosios klasės plėvele, skaičiuojant normaliąją vertę į antrosios rūšies plėvelės pardavimą nebuvo atsižvelgta. Kita bendrovė vidaus rinkoje pardavinėjo trijų skirtingų rūšių plėvelę, tačiau Bendrijoje pardavinėjo tik pačios geriausios kokybės plėvelę. Pardavinėdama trijų rūšių plėvelę, bendrovė dažnai parduodavo pirmosios ir antrosios rūšies plėveles kartu su trečiosios rūšies plėvele, tačiau visas už trečiosios rūšies plėvelės kainą. Buvo paaiškinta, kad taip išparduodamos atsargos. Skaičiuojant nebuvo atsižvelgta ir į tokį pardavimą.

(19)

Viena bendrovė parduodavo eksportui skirtus produktus vidaus rinkos prekybininkams. Buvo galima lengvai nustatyti, kad tokie produktai skirti eksportui, kadangi jiems buvo taikoma kita apmokestinimo tvarka nei paprastai vidaus rinkoje parduodamiems produktams. Bendrovė negalėjo nurodyti, ar galutinė produktų paskirties vieta yra Bendrija ar trečioji šalis. Todėl toks pardavimas nebuvo skaičiuojamas.

(20)

Tais atvejais, kai produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % to pačio produkto rūšies į Bendriją eksportuojamo kiekio, buvo tiriama, ar prekyboje įprastomis sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvienos rūšies produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje grynąja pardavimo kaina buvo lygus arba didesnis už gamybos savikainą, sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies pardavimo, o kai svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo lygi ar didesnė už gamybos savikainą, normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis faktine svertine vidutine tos rūšies viso pardavimo kaina vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tų produkto rūšių, kurių pelningas pardavimas buvo lygus arba sudarė mažiau kaip 80 %, tačiau ne mažiau nei 10 % pardavimo arba jei svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė nei gamybos savikaina, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis tik tos rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje faktine svertine vidutine kaina.

(21)

Tais atvejais, kai nustatant normaliąją kainą nebuvo galima remtis eksportuojančių gamintojų produkto rūšių kainomis vidaus rinkoje dėl nepakankamo ar nulinio parduoto kiekio įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis tiriamų eksportuojančių gamintojų patirtomis į Bendriją eksportuojamų produkto rūšių gamybos sąnaudomis, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA sąnaudos) bei pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, PBA sąnaudos buvo pagrįstos tokiomis eksportuojančių gamintojų aptariamo produkto pardavimo vidaus rinkoje sąnaudomis, kurios buvo laikomos tipiškomis. Pelnas buvo apskaičiuojamas remiantis kiekvienos bendrovės gauto pelno iš tų produkto rūšių, kurių pakankamas kiekis įprastinėmis prekybos sąlygomis buvo parduotas vidaus rinkoje, svertiniu vidurkiu.

(23)

Pateikus informaciją, vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko su kainos, mokamos už konkrečią žaliavą, patikslinimu. Užginčytas patikslinimas buvo iš naujo patikrintas, korekcijos lygis buvo pataisytas, o dempingo skirtumas atitinkamai perskaičiuotas.

(24)

Kita bendrovė teigė, kad atliekant skaičiavimus reikėtų atsižvelgti ir į ne pačios geriausios kokybės plėvelę bei padaryti patikslinimus, kad šią plėvelę būtų galima lyginti su pirmosios rūšies plėvele. Be to, buvo teigiama, kad atsižvelgus į šiuos sandorius reikėtų perskaičiuoti pelno skirtumą.

(25)

Neskaičiuojamas antrosios ir trečiosios rūšies plėvelės kiekis buvo mažesnis nei 3 % viso vidaus rinkos pardavimo. Todėl manoma, kad likusi vidaus rinkos sandorių dalis yra pakankamai reprezentatyvi, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti normaliąją vertę. Taigi nėra būtina perskaičiuoti pelno skirtumo.

(26)

Eksportuojantys gamintojai gavo informacijos apie skaičiavimus ir pateikė tam tikras pastabas. Komisija atsižvelgė į šias pastabas ir, jeigu jos buvo pakankamai pagrįstos, atitinkamai patikslino skaičiavimus.

(27)

Kalbant apie eksporto kainos nustatymą, vertėtų priminti, kad šiame tyrime siekiama nustatyti, ar pasikeitė dempingo lygiai ir ar galima šiuos pokyčius laikyti ilgalaikiais. Šiomis aplinkybėmis nustatant eksporto kainas negalima remtis vien tik nagrinėjant buvusią eksportuotojo praktiką, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į galimus eksporto kainų kitimus ateityje. Kitaip sakant, reikia nustatyti, ar buvusios eksporto kainos yra patikimas veiksnys numatant būsimas eksporto kainas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo priimti įsipareigojimai, visų pirma buvo žiūrima, ar tokie įsipareigojimai veikė buvusias eksporto kainas ir ar jos dėl to gali būti nepatikimos sprendžiant apie būsimąją eksporto praktiką.

(28)

Siekiant nustatyti, ar eksporto į Bendriją kainos buvo patikimos, ir atsižvelgiant į tai, kad buvo prisiimti įsipareigojimai, eksporto į Bendriją kainos buvo nagrinėjamos jas lyginant su įsipareigojimuose nustatytomis minimaliomis importo kainomis (toliau – MIK). Faktiškai buvo būtina išsiaiškinti, ar tam tikras eksporto kainų į Bendriją lygis buvo nustatytas daugiausia dėl to, kad įsipareigojimuose buvo nustatytos MIK, ir ar dėl to jos buvo pastovios, ar ne. Todėl remiantis kiekvienos bendrovės svertiniu vidurkiu buvo tikrinama, ar kainos, naudojamos pardavimui į Bendrijos rinką, labai viršijo MIK, ar ne, atsižvelgiant į aptariamo produkto specifiką ir rinkas, kuriose jis buvo parduodamas per TL, taip pat į šių kainų santykį su eksporto į trečiąsias šalis kainomis. Kai eksporto kainos į Bendriją paprastai gerokai viršijo MIK bendrovės lygmeniu, buvo manoma, kad šios eksporto kainos buvo nustatomos nelabai atsižvelgiant į įsipareigojimus ir todėl yra patikimas kainų nustatymo praktikos, kuria ateityje naudosis eksportuotojai, požymis. Ir priešingai, kai eksporto į Bendriją kainos paprastai nepakankamai viršijo MIK ir, be to, gerokai viršijo eksporto į trečiąsias šalis kainas, buvo manoma, kad pastarosios buvo nulemtos įsipareigojimų ir dėl to negali būti pakankamai patikimos naudojant jas dempingui skaičiuoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį tarpinės peržiūros kontekste.

(29)

Buvo nustatyta, kad dviejų Indijos eksportuotojų („Flex“ ir „Polyplex“) eksporto kainos į Bendriją gerokai viršijo MIK. Todėl buvo padaryta išvada, kad šios eksporto kainos buvo patikimos ir buvo naudojamos skaičiuojant dempingą.

(30)

Buvo nustatyta, kad kitų trijų eksportuojančių gamintojų („Ester“, „Garware“ ir MTZ) eksporto kainos į Bendriją buvo labai panašios į MIK. Be to, buvo nustatyta, kad šių trijų bendrovių eksporto kainos į kitas trečiąsias šalis, vertinant pagal kiekvieną rūšį atskirai, buvo daug mažesnės nei eksporto į Bendriją kainos, todėl panašu, kad jei nebūtų įsipareigojimų, tokios kainos į Bendriją būtų suderintos su tos pačios rūšies produktų, eksportuojamų į trečiąsias šalis kainomis. Todėl buvo padaryta išvada, kad šių trijų bendrovių eksporto į Bendriją kainos negalėjo būti naudojamos nustatant patikimas eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šios tarpinės peržiūros kontekste.

(31)

Tačiau buvo manoma, kad dėl patikimos kainos šiems trims Indijos eksportuotojams nebuvimo (tai šiuo atveju lėmė prisiimti įsipareigojimai), neturėtų būti baigta su šiais eksportuotojais susijusi peržiūra, jei vis dėl to būtų galima kitu būdu nustatyti jų dempingo praktikos, visų pirma eksporto kainų, aplinkybių ilgalaikį pokytį. Šiuo tikslu ir atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai pardavinėjo aptariamą produktą pasaulio rinkoje, buvo nuspręsta eksporto kainą nustatyti remiantis trečiosiose šalyse faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už Bendrijoje parduodamų produktų rūšis.

(32)

Atskleidus pagrindinius faktus ir pateikus išvadas, pagal kurias buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001, kelios šalys pateikė savo pastabas.

(33)

Keletas Indijos eksportuojančių gamintojų ir Indijos vyriausybė tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį ir 2 straipsnio 9 dalį nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti eksporto kainas pagal eksporto į trečiąsias šalis kainas. Jie teigė, kad eksporto į Bendriją kainos buvo nustatytos ir nebuvo pakankamai įrodyta, kad buvo rimta priežastis atsisakyti šių eksporto kainų. Jie tvirtino, kad eksporto į Bendriją kainos buvo patikimos ir kad jos turėtų būti taikomos vietoje eksporto į trečiąsias šalis kainų.

(34)

Kalbant apie eksporto į trečiąsias šalis kainas reikėtų paminėti, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį šios peržiūros tikslas – nustatyti, ar būtina toliau taikyti priemones, kad būtų kompensuotas dempingas. Tikrinant tiriamųjų eksportuotojų dempingo lygį būtina išanalizuoti, kaip pakito dempingo lygis, palyginti su dempingo lygiu, nurodytu pirminėse išvadose. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad trijų Indijos eksportuojančių gamintojų atveju eksporto į trečiąsias šalis (o ne į Bendriją) kainų naudojimas nėra grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies ir 2 straipsnio 9 dalies taikymu. Kaip nurodyta 27 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, tai grindžiama būtinybe įvertinti šių eksporto į Bendriją kainų išlaikymo galimybę ateityje, vadinasi, ir dempingo pasikartojimo tikimybę.

(35)

Po šio įvertinimo padaryta išvada, kad trijų Indijos eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kainoms įtakos darė MIK, kadangi jos buvo labai glaudžiai susietos su MIK. Taigi jas nustatė ne vien tik rinka, todėl maža tikimybė, kad ateityje jos išliks tokios pačios. Dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, kad eksporto į Bendriją kainų, kurios galėjo būti naudojamos dempingui skaičiuoti, nėra. Kadangi eksporto į Bendriją kainos nebuvo taikomos, buvo padaryta išvada, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos yra tikslus ir priimtinas pagrindas eksporto kainoms per tyrimo laikotarpį nustatyti ir skaičiuojant dempingą.

(36)

Vienas Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atsisakymas taikyti jo pardavimo į Bendriją kainas ir jo eksporto į trečiąsias šalis kainų taikymas yra diskriminacija, kadangi su juo buvo elgiamasi kitaip nei su kitais eksportuotojais, kuriems buvo taikomos jų tikrosios pardavimo į Bendriją kainos.

(37)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad nustatant eksporto kainas nebuvo jokios diskriminacijos, kadangi tas pats metodas buvo taikomas visiems Indijos eksportuotojams. Atskirai vertinant kiekvieną eksportuojantį gamintoją buvo nustatyta, ar yra tinkama eksporto į Bendriją kaina, pagal kurią galima skaičiuoti dempingą. Tai buvo daroma lyginant kiekvieno eksportuojančio gamintojo eksporto į Bendriją kainas su MIK siekiant išsiaiškinti, ar jos galėjo būti nustatytos neatsižvelgiant į MIK. Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, jei tos kainos pakankamai viršijo MIK, buvo daroma išvada, kad MIK joms įtakos nedarė ir kad tos kainos galėjo būti naudojamos dempingui skaičiuoti, kadangi jos buvo patikimas kainų nustatymo modelio, kurį eksportuojantis gamintojas greičiausiai naudos ateityje, rodiklis.

(38)

Jei buvo manoma, kad eksporto į Bendriją kainoms įtaką darė MIK, tokios kainos nebuvo laikomos patikimu kainų nustatymo modelio, kurį ateityje gali taikyti eksportuojantis gamintojas, rodikliu ir nebuvo naudojamos dempingui skaičiuoti, o kaip alternatyva pasirinktos eksporto į trečiąsias šalis kainos. Todėl faktas, kad vieniems eksportuotojams buvo taikomos faktinės eksporto kainos, o kitiems – jų eksporto į trečiąsias šalis kainos, nėra eksportuotojų diskriminacija.

(39)

Keletas Indijos eksportuojančių gamintojų nesutiko su išvada, kad jų eksporto į Bendriją kainos buvo labai panašios į MIK ir todėl negalėjo būti naudojamos dempingui skaičiuoti. Jie manė, kad jų kainos pakankamai viršijo MIK ir nurodė, kad pagal įsipareigojimą dėl kainų iš jų buvo tik reikalaujama neparduoti mažesne nei MIK kaina. Vienas eksportuotojas įrodinėjo, kad kainų lyginimas su MIK nėra pakankamas pagrindas spręsti, ar eksporto į Bendriją kainos buvo priimtinos ir patikimos, ar ne – kainų lyginimas su kitų Indijos eksportuojančių gamintojų arba Bendrijos pramonės kainomis būtų buvęs tinkamesnis.

(40)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos institucijos nustatė, kad trijų eksportuojančių gamintojų kainos nepakankamai viršijo MIK lygį, kad būtų galima įrodyti jog jos buvo nustatytos neatsižvelgiant į MIK. Todėl tokios kainos nebuvo tinkamas pagrindas dempingui skaičiuoti. Faktas, kad pagal įsipareigojimus dėl kainos iš eksportuojančių gamintojų buvo tik reikalaujama neparduoti mažesne nei MIK kaina, ne tik nepaneigiamas, bet ir netinkamas tokiai analizei.

(41)

Sprendžiant, ar kainos į Bendriją buvo pakitusios dėl MIK, ar ne, reikėtų pastebėti, kad galiojant įsipareigojimams būtina padaryti išvadą, ar eksporto kainos yra patikimos ir ar jos gali būti tinkamas pagrindas dempingo skirtumui skaičiuoti. Jei kainoms į Bendriją įtaką daro kiti (ne rinkos) veiksniai, pavyzdžiui, įsipareigojimai dėl MIK, tuomet tokios kainos laikomos nepriimtinomis arba nepatikimomis. Tokiu atveju reikėtų nurodyti, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų palyginimas, kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, buvo laikomas labiau tinkamu sprendžiant apie konkretaus eksportuojančio gamintojo kainų nustatymo modelį, nei palyginimas su kitų Indijos eksportuojančių gamintojų arba Bendrijos pramonės kainomis, kadangi iš to buvo galima geriau spręsti apie atskiro eksportuojančio gamintojo verslo praktiką.

(42)

Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad, kalbant apie visus Indijos eksportuojančius gamintojus dėl iškreipiančio MIK įsipareigojimų poveikio, reikėjo atsisakyti tikrųjų pardavimo Bendrijoje kainų ir vietoje jų naudoti eksporto į trečiąsias šalis kainas. Jie taip pat išreiškė susirūpinimą, kad tie Indijos eksportuojantys gamintojai su mažais dempingo skirtumais, paskaičiuotais naudojant eksporto į Bendriją kainas, ateityje neturėtų laikyti savo kainų tokiame pačiame lygyje.

(43)

Kalbant apie šį argumentą ir, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, tas pats metodas buvo taikomas visiems Indijos eksportuojantiems gamintojams. Kiekvieno eksportuotojo eksporto į Bendriją kainų naudojimas arba nenaudojimas buvo grindžiamas įvertinimu, ar toms kainoms MIK darė įtaką, ar ne, bei jų eksporto į Bendriją kainų ir eksporto į trečiąsias šalis kainų skirtumu, kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje.

(44)

Bendrijos pramonės atstovai taip pat tvirtino, kad eksporto kainų ir MIK palyginimas pagal svertinį vidurkį siekiant nustatyti, ar pagal eksporto į Bendriją kainas galima spręsti apie būsimus kainų pokyčius ir ar galima patikimai įvertinti dempingą, prieštaravo peržiūros dėl priemonių formos išvadoms, kad MIK jau buvo netinkamos.

(45)

Šiuo atžvilgiu vertėtų atkreipti dėmesį, kad peržiūroje dėl antidempingo priemonių formos buvo siekiama išsiaiškinti, ar įsipareigojimai dėl kainų vis dar tinkami arba aktualūs (ar jie turėtų tokį pat poveikį, kaip ir antidempingo muitas), pagal juos parduodamiems produktams (žr. Reglamento (EB) Nr. 365/2006 8 konstatuojamąją dalį). Toje peržiūroje buvo nustatyta, kad nuo pirminio tyrimo kai kurių produktų grupių eksporto į EB faktinių kainų įvairovė labai pasikeitė (ji arba padidėjo, arba sumažėjo) ir buvo padaryta išvada, kad konkrečios MIK, nustatytos pagal pirmąsias kainas buvo neveiksmingos, kad panaikintų dabartinio pardavimo dempingo žalą. Dabartinėje peržiūroje buvo siekiama išsiaiškinti, ar eksporto į Bendriją kainoms įtaką darė įsipareigojimas dėl MIK, ar ne, t. y. ar jos ilgalaikės, ar ne. Manoma, kad jeigu kainos gerokai viršija MIK, joms MIK įtaka nedaroma. Tai taikoma nepriklausomai nuo to, ar įsipareigojimai dėl kainų yra tinkami produktui. Todėl šiuo atveju kainas nustatė rinka ir remiantis jomis galima tinkamai įvertinti dempingo tendencijas. Dėl to šiam argumentui nepritariama.

(46)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Atliekant pataisymus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainai ir kainų palyginamumui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Taigi buvo taisoma, atsižvelgiant į kainų sumažinimus, nuolaidas, vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo, pagalbines ir pakavimo sąnaudas, suteiktus kreditus ir komisinius mokesčius, jei jie buvo taikytini ir įrodyti patikrintais faktais. Taip pat buvo patikslintos kai kurių „Ester“, „Garware“ ir MTZ modelių eksporto kainos atsižvelgiant į aptariamo produkto parduodamo trečiųjų šalių rinkose, ir produkto, parduodamo Bendrijoje, fizinių savybių skirtumus, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punkte.

(47)

Du eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad reikėtų patikslinti tam tikro riboto eksporto kiekio eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, remiantis išmokomis, gautomis produktus eksportuojant pagal muitų nuolaidų knygelių (DEPB) schemą. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą, eksportuojant aptariamą produktą gauti eksporto kreditai galėjo būti naudojami bet kokių produktų importo muitams kompensuoti arba laisvai parduodami kitoms bendrovėms. Be to, niekur nėra apribota, kad importuoti produktai turėtų būti naudojamos tik eksportuojamiems produktams gaminti. Todėl gamintojai neįrodė, kad išmoka, gauta pagal DEPB schemą eksportavus produktus, turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, jie neįrodė, kad dėl tokių DEPB išmokų klientai mokėjo skirtingas kainas vidaus rinkoje. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(48)

Dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, buvo nustatytas, lyginant normaliosios kainos svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Jeigu eksporto kainos buvo nustatomos remiantis į trečiąsias šalis skirto eksporto kainų pagrindu, atitinkama CIF vertė buvo skaičiuojama prie gamintojo kainos pridedant svertinio vidurkio skirtumą tarp gamintojo ir CIF lygio eksporto į Bendriją kainų pagal atskirą produkto rūšį.

(49)

Dėl didelio individualių dempingo skirtumų sumažėjimo, palygint su pradinėmis priemonėmis, taip pat buvo nuspręsta pakeisti visoms likusioms šalims taikomą muitą. Pastarasis buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, remiantis didžiausiu dempingo skirtumu, nustatytu penkiems šiame tyrime tiriamiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kadangi šios tiriamos penkios bendrovės pagal jų eksporto kiekį buvo laikomos tipiškais atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų atstovais, pagal kuriuos buvo skaičiuotas pradinis visoms likusioms bendrovėms taikomas muitas.

(50)

Dempingo skirtumai, išreikšti nesumokėto CIF kainos prie Bendrijos sienos muito procentine išraiška, yra tokie:

(51)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, buvo atlikta analizė, ar dempingo aplinkybių pasikeitimas galėtų būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

(52)

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašymo pateikėjų sąnaudomis ir kainomis. Eksportuotojai turi didelę aptariamo produkto vidaus rinką ir vidaus rinkos kainos, palyginti su pirminiu tyrimu, labai padidėjo. Nebuvo jokios informacijos, kad šiame tyrime nustatyta normalioji vertė negalėtų būti laikoma ilgalaike.

(53)

Būtų galima teigti, kad žaliavų kainos raida, artimai susijusi su naftos kainomis, galėjo stipriai veikti normaliąją vertę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žaliavos yra produktai, kurių kaina nustatoma tarptautiniu lygiu, buvo manoma, kad kainų padidėjimas darytų įtaką visiems rinkos dalyviams, todėl nulemtų tiek normaliąją vertę, tiek eksporto kainą.

(54)

Kaip jau minėta 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, dėl esamų įsipareigojimų, siekiant nustatyti, ar eksporto į Bendriją kainos gali būti laikomos ilgalaikėmis, ar ne, jos turėjo būti nagrinėjamos kartu su įsipareigojimuose nustatytomis minimaliomis importo kainomis (MIK). Be to, buvo palygintos aptariamo produkto, per tiriamąjį laikotarpį parduodamo eksportui į Bendriją ir į trečiąsias šalis, kainos. Kaip paaiškinta 23 konstatuojamojoje dalyje, buvo manoma, kad eksporto į Bendriją kainoms nepakankamai viršijant MIK, bet pakankamai viršijant eksporto į trečiąsias šalis kainas, pirmosios nebuvo laikomos patikimu veiksniu sprendžiant apie galimą eksportuotojų kainų nustatymo praktiką ateityje. Vietoje to, siekiant nustatyti būsimas eksporto kainas buvo naudojamos eksporto kainos į trečiąsias šalis, kurios gali būti laikomos pastoviomis.

(55)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, palyginti su pirminiu tyrimu, pakitusios dempingo aplinkybės gali būti pagrįstai laikomis ilgalaikėmis, atkreipiant dėmesį tai, kad trims Indijos eksportuotojams, kaip teigiama 26 konstatuojamojoje dalyje, ilgalaikis dempingo praktikos, ypač eksporto kainų, aplinkybių pasikeitimas, turėjo būti nustatytas remiantis trečiųjų šalių faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už Bendrijoje parduodamus produktų modelius, o ne pagal jų eksporto į Bendriją kainas.

(56)

Palyginti su pradinėmis priemonėmis, didelis atrinktų bendrovių individualių dempingo skirtumų sumažėjimas ir jų ilgalaikis pobūdis gali būti laikomas tipišku ir visoms kitoms bendrovėms. Todėl, kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, visoms likusioms bendrovėms nustatytas muitas turėjo būti atitinkamai pakeistas.

(57)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas apie dempingą, ilgalaikį pakitusių aplinkybių pobūdį ir Reglamento (EB) Nr. 365/2006 dėl antidempingo priemonių formos (galiojančių įsipareigojimų atsisakymo) išvadas, antidempingo priemonės, taikomos Indijos kilmės aptariamų produktų, importui, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad atsispindėtų naujai nustatyti dempingo skirtumai.

(58)

Kadangi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui nėra taikomi kartu su antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, galiojantis kompensacinis muitas, kuris atitinka eksporto subsidijas buvo atimtas iš taikytino antidempingo muito. Kalbant apie visoms likusioms bendrovėms nustatytą muitą, skirtumas atitinka bendrovės eksporto subsidijos skirtumą, pagal kurį buvo nustatytas šis visoms likusioms bendrovėms taikomas dempingo skirtumas.

(59)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į peržiūros dėl galutinių kompensacinių muitų galiojimo pabaigos išvadas (Reglamentas (EB) Nr. 367/2006), siūlomas muito dydis, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentine išraiška yra toks:

(60)

Kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje, galiojančios antidempingo priemonės buvo išplėstos ir pradėtos taikyti importuojamai PET plėvelei, įvežamai iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės. Iš dalies pakeistos antidempingo priemonės, kaip pirmiau nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, turėtų ir toliau būti taikomos importuojamai PET plėvelei, įvežamai iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės. Brazilijos ir Izraelio eksportuojantys gamintojai, kurie buvo atleisti nuo Reglamentu (EB) Nr. 1975/2004 išplėstų ir Reglamentu (EB) Nr. 101/2006 iš dalies pakeistų priemonių, taip pat turėtų būti atleisti nuo priemonių, iš dalies pakeistų šiuo reglamentu.

(61)

Visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir išvadas, pagal kurias buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001, ir galėjo tuo klausimu pareikšti pastabas.

(62)

Šiame reglamente nurodytos bendrovėms taikomos individualios antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Dėl to jos atspindi šių bendrovių padėtį, atskleistą tyrimo procedūros metu. Šios muitų normos (kitokios nei visoje šalyje galiojančios muito normos, kurios taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tik tų produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, aptariamoje šalyje, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muito norma, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(63)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkoje ir eksporto, susijusio su minėtu pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu, srityje. Prireikus, Reglamentas (EB) Nr. 1676/2001 bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą.

(64)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms likusioms bendrovėms nustatyto muito lygis turėtų būti taikomas ne vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto.

(65)

Reikia atkreipti dėmesį, kad Indijos eksportuotojas MTZ pakeitė savo adresą, kuris įsigaliojo 2005 m. liepos mėn., tačiau nepakito jo savininkai, struktūra arba vykdomos operacijos. Todėl turi būti pakeistas bendrovės adresas.

(66)

Siekiant skaidrumo ir atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 365/2006, priimtą tą pačią dieną kaip ir šis reglamentas, taip pat dėl galutinių antidempingo priemonių peržiūrėjimo į pagrindinę šio reglamento dalį turi būti įtraukta nauja konsoliduota Reglamento (EB) Nr. 1676/2001 1 straipsnio redakcija,