TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 19 d.

dėl Specialiosios programos, kurią vykdys Jungtinis tyrimų centras savo tiesiogine veikla pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

(2006/975/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 166 straipsnio 3 dalį 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Bendroji programa) turi būti įgyvendinamas vykdant specialiąsias programas, kuriose nustatytos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, apibrėžta trukmė ir numatytos reikiamos priemonės.

(2)	Jungtinis tyrimų centras (JTC) turėtų vykdyti vadinamąją tiesioginę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą pagal JTC specialiąją programą, kuria įgyvendinama EB bendroji programa.

(3)

Vykdydamas savo misiją, JTC turėtų teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikos formavimo procesui, užtikrindamas paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei reaguodamas į naujus politikos poreikius. Kad įgyvendintų savo misiją, JTC turėtų vykdyti aukščiausios palyginamos europinės kokybės mokslinius tyrimus, be kita ko išlaikydamas savo mokslinės kompetencijos lygį.

(4)

JTC vykdoma tiesioginė veikla turėtų būti įgyvendinama pagal šią Specialiąją programą. Įgyvendindamas savo misiją atitinkančią šią Specialiąją programą, JTC turėtų ypač daug dėmesio skirti Sąjungai labiausiai rūpimoms sritims: žinių visuomenės klestėjimui, solidarumui, tvarumui ir atsakingam išteklių valdymui, saugumui ir laisvei bei Europai kaip pasaulinei partnerei.

(5)

Ši Specialioji programa turėtų būti įgyvendinama lanksčiai, veiksmingai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JTC klientų poreikius ir Bendrijos politikos kryptis bei siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikoma prie šių poreikių ir mokslo bei technologijų pokyčių, ja turėtų būti siekiama pagerinti mokslinę kompetenciją.

(6)

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo taisyklės, skirtos su tiesiogine veikla susijusiai Bendrajai programai (toliau – dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklės) taip pat turėtų būti taikomos pagal šią Specialiąją programą vykdomai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai.

(7)	Siekiant įgyvendinti šią programą, be bendradarbiavimo pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą ar Asociacijos susitarimą, būtų tikslinga bendradarbiauti tarptautiniu mastu, ypač remiantis Sutarties 170 straipsniu, su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

(8)

Teikdamas paramą ES plėtrai ir integracijai, JTC siekia skatinti naujųjų valstybių narių organizacijų ir mokslo darbuotojų integraciją į centro veiklą, visų pirma įgyvendinant mokslines ir technologines Bendrijos acquis sudedamąsias dalis, bei didesnį bendradarbiavimą su šalių kandidačių organizacijomis ir mokslo darbuotojais. Taip pat numatoma vis daugiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, visų pirma prioritetiniais Europos kaimynystės politikos klausimais.

(9)	Pagal šią Specialiąją programą vykdant mokslinių tyrimų veiklą, turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų, įskaitant tuos, kurie įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

(10)	JTC, dalyvaudamas konkurencinėje veikloje, ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius; tokią veiklą sudaro dalyvavimas netiesioginėje Bendrosios programos veikloje, trečiųjų šalių veikloje ir – mažesniu mastu – intelektinės nuosavybės išnaudojimas.

(11)

Reikėtų užtikrinti patikimą Bendrosios programos finansų valdymą ir jos įgyvendinimą kuo veiksmingesniu ir vartotojui priimtinesniu būdu, užtikrinant teisinį tikrumą ir sąlygų visiems dalyviams dalyvauti programoje sudarymą laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (5), nustatančio išsamias to finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų vėlesnių pakeitimų nuostatų.

(12)

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8) taip pat reikėtų imtis atitinkamų Europos Bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo, ir reikėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(13)	Komisija turėtų laiku imtis priemonių, kad būtų atliktas šios programos apimamose srityse vykdomos veiklos nepriklausomas įvertinimas.

(14)	Su JTC Valdytojų taryba konsultuotasi dėl šios Specialiosios programos mokslinio ir technologinio turinio,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Specialioji programa, susijusi su tiesiogine veikla mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos srityje, kurią vykdys Jungtinis tyrimų centras (toliau – Specialioji programa), yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Specialiojoje programoje nustatoma Jungtinio tyrimų centro nebranduolinė veikla, apimanti užsakovo interesus atitinkančios mokslinės ir techninės paramos teikimą Bendrijos politikos formavimo procesui, paramos esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai užtikrinimą bei reagavimą į naujas politikos reikmes.

Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti priede.

3 straipsnis

Pagal Bendrosios programos II priedą Specialiosios programos vykdymui reikalinga suma yra 1 mlrd. 751 mln. EUR.

4 straipsnis

1.   Visa pagal šią Specialiąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

2.   Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

—	mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais,

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus genetiniam paveldui pakeisti, kai šie pakeitimai gali būti paveldimi (9),

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų ar kamieninių ląstelių įsigijimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3.   Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinių pasiūlymų turinį ir į susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etinį patvirtinimą (-us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4.   Pirmiau nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

5 straipsnis

1.   Specialioji programa įgyvendinama vykdant Bendrosios programos III priede nustatytą tiesioginę veiklą.

2.   Šiai Specialiajai programai taikomos dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklės, susijusios su tiesiogine veikla.

6 straipsnis

1.   Komisija sudaro daugiametę Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai bei įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios valstybės bei Europos ir tarptautinės organizacijos. Prireikus ji atnaujinama.

7 straipsnis

Komisija imasi priemonių, kad būtų atliktas Bendrosios programos 7 straipsnyje nurodytas Specialiosios programos apimamose srityse vykdomos veiklos nepriklausomas įvertinimas.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

PRIEDAS

1.   Tikslas

Teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą Bendrijos politikos formavimo procesui, užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei reaguojant į naujas politikos reikmes.

2.   Požiūris

JTC stiprins vartotojo interesus atitinkantį požiūrį ir aktyvų bendradarbiavimą su mokslo bendruomene specialiu augimo, tvaraus vystymosi ir saugumo požiūriu šiais būdais:

—	lanksčiai reaguodamas į kintančius Europos politiką formuojančių subjektų poreikius ir reikalavimus,

—	daugiau dėmesio skirdamas visuomenei svarbiems klausimams, kurie yra susiję su moksliniais tyrimais ir kuriuose dominuoja Bendrijos aspektas,

—	kurdamas partnerystes su valstybių narių mokslinių tyrimų centrais, universitetais, pramone, valdžios institucijomis ir reguliavimo įstaigomis, taip pat su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis įstaigomis,

—	tobulindamas savo kompetenciją ir infrastruktūrą,

—

JTC sutelkė savo išteklius, kad išspręstų mokslo ir technologijų (MT) uždavinius, atsirandančius dėl sudėtingų ir įvairialypių su Bendrijos politika susijusių klausimų aspektų. Šio tikslo JTC siekia organizuodamas savo veiklą pagal pagrindines politikos sritis ir kurdamas sąsajas su kitais MT paramos šaltiniais valstybėse narėse. Jis toliau stiprins pajėgumus šioje srityje, be kita ko bendradarbiaudamas su ES agentūromis, kitomis ES institucijomis, visų pirma su Europos Parlamentu, ir valstybių narių valdžios institucijomis,

—	didindamas skaidrumą nustatant savo mokslinių tyrimų prioritetus, viešai paskelbdamas šių prioritetų nustatymo kriterijus.

Integruotas požiūris į MT paramą politikos sritims yra pagrindinis šios Specialiosios programos bruožas. Iš tiesų, įvairiose srityse ypač svarbu suvokti technologinių pokyčių, mokslo pasiekimų, inovacijų, konkurencingumo ir skirtingų reguliavimo bei politikos metodų (pvz., ekonominių priemonių, savanoriškų schemų ir lanksčių mechanizmų) sąsajas. Tvirta mokslinių tyrimų bazė padės siekti šių tikslų. Dalyvaujant tiesioginėje Bendrosios programos veikloje bus siekiama kuo labiau papildyti institucinę programą, išdėstytą 3 skirsnyje.

JTC stiprins savo poziciją Europos mokslinių tyrimų erdvėje, sudarydamas palankesnes sąlygas Europos ir ne Europos šalių mokslo darbuotojams, įskaitant karjerą pradedančius mokslininkus, naudotis savo priemonėmis. Jis stiprins bendradarbiavimą su kitomis viešosiomis ir privačiosiomis mokslinių tyrimų organizacijomis, nuolatos tobulins savo veiklos mokslinę kokybę ir labiau moksliniu požiūriu prisidės prie mokymo, kuris ir toliau išliks svarbus JTC prioritetas.

Žinių skleidimas įvairiems šiame procese dalyvaujantiems suinteresuotiems subjektams taip pat bus svarbus šios programos bruožas; reikėtų stengtis didinti MVĮ dalyvavimą mokslinių tyrimų veikloje. Vykdoma veikla taip pat bus siekiama remti teisės aktų įgyvendinimą ir stebėseną bei geriausios praktikos skleidimą ES 25 valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse.

Į naujoje Lisabonos darbotvarkėje numatytą „geresnio reglamentavimo“ raginimą JTC atsilieps skatindamas ex ante ir ex post politikos vertinimą ir remdamas Komisijos įrodymais pagrįstas politines iniciatyvas. Be to, su moksliniais tyrimais susijusiems nustatytiems politikos įgyvendinimo ir stebėsenos reikalavimams patenkinti bus parengti konkrečiam tikslui skirti paramos veiksmai.

Nauji uždaviniai, susiję su didėjančiu poreikiu reaguoti į krizes, ekstremalias situacijas ir neatidėliotinus politinius reikalavimus, bus sprendžiami stiprinant pajėgumus ir gerinant priemones pasirinktose srityse, siekiant suteikti tinkamą paramą ES mastu.

Septintosios bendrosios programos metu JTC bus iškelti nauji reikalavimai Bendrijos išorės ir saugumo politikos srityse. Šiose srityse darbą palengvins vidinės saugios informacinės (analizės) sistemos, kurios sudarys galimybes reaguoti nedelsiant. Be to, įgyvendinant šią programą bus toliau plėtojami pasauliniai ir tarptautiniai JTC veiklos aspektai.

Tam tikra JTC išteklių dalis yra skirta bandomiesiems moksliniams tyrimams, siekiant įgyti naujų žinių ir kompetencijos. Į bandomuosius mokslinius tyrimus investuojami ištekliai yra pradinės investicijos, kurios gali vėliau duoti praktinių rezultatų ir sėkmės atveju prisidėti prie JTC veiklos vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Prireikus, siekdamas remti temines politikos sritis, JTC vykdys konkrečias užduotis, kurios sudarys galimybes geriau panaudoti (įskaitant, kai įmanoma, informacijos skleidimą) atitinkamus ES mokslinių tyrimų rezultatus. Tokiu būdu JTC padidins žinių visuomenės teikiamą naudą. Prireikus ir tinkamais atvejais JTC atliekami moksliniai tyrimai turėtų būti koordinuojami su moksliniais tyrimais, vykdomais pagal Specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temas, siekiant išvengti sutapimų ir dubliavimosi.

3.   Veiklos sritys

3.1.   1 politikos tema. Žinių visuomenės klestėjimas

3.1.1.   1.1 darbotvarkė. Konkurencingumas ir inovacijos

ES konkurencingumas, vidaus rinkos ir prekybos skaidrumas bus skatinami rengiant ir skleidžiant tarptautiniu mastu pripažintus standartus bei remiant Europos bendrą matavimo sistemą. Matavimo rezultatų palyginamumas bus skatinamas pateikiant kokybės užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, etalonines medžiagas, pamatinius matavimus, įteisintus metodus ir duomenis įvairiose atitinkamos politikos srityse:

—

cheminių medžiagų ir produktų, įskaitant kosmetiką, saugos didinimas sukuriant integruoto cheminių medžiagų rizikos vertinimo etaloninę sistemą ir teikiant MT paramą chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų srityje, įskaitant paramą (mokymą) Europos cheminių medžiagų agentūros (ECMA) įsteigimui pasirengti,

—	alternatyvūs (nenaudojant gyvūnų) bandymų metodai ir pažangios bandymų strategijos,

—	maisto sauga, kokybė ir autentiškumas; pašarų sauga; biotechnologija,

—	energetika (švaresni ir atsinaujinantieji energijos ištekliai ir perdavimo būdai),

—	saugumas ir piliečių apsauga,

—	aplinka ir sveikata.

Šis pamatinis darbas bus atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių institucijomis, tarptautinėmis standartizacijos įstaigoms (ISO, CEN, Codex Alimentarius, AOAC), reguliavimo institucijomis ir pramone. JTC išlieka Bendrijos etalonine laboratorija (BEL) genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, su maistu besiliečiančių medžiagų ir pašarų priedų srityje bei imasi BEL vaidmens kitose atitinkamose jo kompetencijai priklausančiose srityse.

JTC toliau tobulins pažangaus ekonometrinio modeliavimo ir jautrumo tyrimų metodus įvairiose politikos srityse, makroekonominio modeliavimo, trumpalaikės finansinio ir verslo ciklo analizės srityse bei sudėtinių rodiklių nustatymo ir vertinimo srityje.

JTC taip pat toliau taikys finansų ekonometrijos ir statistikos priemones finansinių paslaugų srityje (pvz., tarpuskaitos ir atsiskaitymų, bankininkystės direktyvų). JTC toliau dalyvaus įvairiose iniciatyvose teikdamas paramą ex ante ir ex post vertinimų srityje (įskaitant poveikio vertinimą) parengdamas konkrečius rodiklius ir atlikdamas analizes.

JTC didins paramą Bendrijos tarptautinės prekybos politikos plėtojimui, ypač pabrėždamas prekybos politikos poveikį tvariam vystymuisi ir konkurencingumui.

Lisabonos darbotvarkės augimo ir darbo vietų kūrimo tikslai bus remiami atliekant tiesioginę kiekybinę socialinę ekonominę analizę (taip pat atsižvelgiant į „geresnio reglamentavimo“ principą) įvairiose politikos srityse: makroekonominio stabilumo ir augimo, finansinių paslaugų, konkurencingumo aspektų, Lisabonos strategijoje numatytose mokymosi visą gyvenimą ir žmogiškojo kapitalo srityse, žemės ūkio, klimato kaitos, tvarių energijos ir transporto sistemų srityse. JTC veikla padės geriau suprasti ryšį tarp švietimo programų ir žinių visuomenės poreikių, taip pat geriau suprasti žinių judėjimą ir tai, kokie veiksniai turi įtakos vienodoms galimybėms švietimo srityje ir kaip veiksmingiau panaudoti švietimo išteklius.

Konkurencingumo ir aplinkos tikslų pagrindą sudaro ekologiškai veiksmingos technologijos, kurias toliau pripažins ir vertins Europos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės biuras, taip pat Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano įgyvendinimas ir stebėsena. Šių technologijų kūrimo sąlygos bus stebimos tam, kad galima būtų nustatyti tokių technologijų skleidimo kliūtis, įvertinti siektinus rezultatus ir panaudojimą bei ieškoti būdų jas geriau pritaikyti.

Parama konkurencingumo srityje taip pat bus teikiama tokiais būdais:

—	teikiant paramą Europos standartų, pavyzdžiui, Eurokodų, Euronormų, IEC, ISO standartų ir Europos etaloninių medžiagų nustatymui ir taikymui,

—	rengiant standartus, reglamentuojančius aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemas bei suderintą prieigą prie duomenų naudojant INSPIRE (Erdvinės informacijos infrastruktūra Europoje) ir GMES (Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema),

—	tobulinant Europos matavimų infrastruktūrą atliekant tarplaboratorinius palyginimus akreditavimo (sertifikavimo) procesams paremti.

JTC taip pat teiks mokslinę ir (arba) techninę paramą kuriant rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, kurios būtų Europos sprendimų priėmimo priemonės.

3.1.2.   1.2 darbotvarkė. Europos mokslinių tyrimų erdvė

JTC tiesiogiai teiks paramą Europos mokslinių tyrimų erdvei sustiprindamas savo mokslinių tyrimų tinklus, mokslo darbuotojų mokymą ir mobilumą, galimybes pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bendrai atliekamais moksliniais tyrimais. JTC dalyvaus Europos technologijų platformų veikloje, bendrose technologijų iniciatyvose ir atitinkamais atvejais – 169 straipsnyje numatytoje veikloje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas partneriams iš naujųjų valstybių narių ir šalių kandidačių įtraukimui į šią veiklą.

JTC teiks paramą įrodymais pagrįstos mokslinių tyrimų politikos formavimui Bendrijos ir valstybių narių lygiais.

Šią strateginę paramą mokslinių tyrimų politikos formavimui papildys mokslinių tyrimų prioritetų technologijų vertinimas atskirose teminėse srityse.

Europos lygiu taip pat bus skatinamas mokslo ir technologijų prognozavimo metodų konsolidavimas, tobulinimas ir skleidimas.

3.1.3.   1.3 darbotvarkė. Energetika ir transportas

Energetikos srityje vykdomoje veikloje JTC daugiausia dėmesio skirs sklandžiam perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei perdavimo sistemų (įskaitant vandenilį), taip pat sieks padidinti energijos sistemų veiksmingumą ir energijos tiekimo patikimumą bei saugumą. Energetikos srityje JTC tikslai yra:

—	parengti tvarios energijos etaloninę sistemą, kurios dėka būtų galima pasinaudoti Bendrijos politikos poreikius atitinkančia MT patirtimi technologinių inovacijų ir plėtros srityse (visų energijos išteklių ir galutinio energijos vartojimo efektyvumo atveju),

—	vykdyti etaloninio centro funkcijas atliekant pasirinktų technologijų (t. y. švaresnio iškastinio kuro, biomasės, fotogalvaninių, kuro elementų ir vandenilio) ikinormatyvinių rezultatų patvirtinimą ir sertifikavimą,

—

teikti informaciją apie energijos tiekimo patikimumą Europoje ir apie turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Be to, JTC sudarys palankesnes sąlygas faktais pagrįstai diskusijai ir sprendimų dėl tinkamo energijos rūšių derinio, kuris patenkintų Europos energetikos poreikius, priėmimui turint visą reikiamą informaciją.

JTC prisidės prie tvaraus transporto kūrimo Europoje sutelkdamas dėmesį šiose srityse:

—	aplinkos – atlikdamas mokslinius tyrimus emisijos kontrolės ir atitinkamo poveikio ekosistemoms srityje; galimybių sumažinti emisijas panaudojant naujas technologijas pagal skirtingas politikos schemas,

—	technologinių ir ekonominių aspektų – atlikdamas mokslinius tyrimus išorės veiksnių, patobulinto kuro ir variklių, alternatyvių transporto priemonių koncepcijų įvertinimo, inovacijų poveikio konkurencingumui bei ekonominiam augimui, taip pat transporto politikos galimybių įvertinimo srityje,

—	socialinių aspektų – atlikdamas mokslinius tyrimus geografinio ir miestų planavimo, poveikio sveikatai ir informuotumo didinimo srityse. Taip pat daug dėmesio bus skiriama oro, sausumos ir jūrų transporto saugumo ir saugos aspektams.

Energetikos ir transporto sektoriams tenka didžiausia atsakomybė už taršą, turinčią įtakos oro kokybei. JTC parems ES teminę oro taršos strategiją (CAFE – Švarus oras Europoje), ypač daug dėmesio skirdamas iš įvairių šaltinių išmetamų teršalų apibūdinimui ir pasiskirstymui, taip padėdamas kurti emisijų sumažinimo strategijas. Bus derinami (norminami) pamatiniai bandymai ir emisijų matavimo metodikos.

3.1.4.   1.4 darbotvarkė. Informacinė visuomenė

JTC padės formuoti informacinės visuomenės technologijų politiką ir priemones, kurios prisidės kuriant konkurencingą Europos žinių visuomenę, rengdamas su žinių visuomene susijusias perspektyvines analizes ir strategijas. Daug dėmesio bus skiriama augimui, solidarumui, įtraukčiai ir tvarumui. JTC taip pat padės įgyvendinti Bendrijos politikos kryptis, kurios yra glaudžiai susijusios su informacinės visuomenės technologijų pokyčiais ar kurioms tokie pokyčiai yra ypač svarbūs. Ši sritis apima taikomąsias programas el. verslo, el. sveikatos, asmens saugumo, namų aplinkos, el. mokymosi, el. valdžios ir aplinkos srityse, taip pat naujų pokyčių potencialo nustatymą siekiant įgyvendinti bendras Europos augimo, įtraukties ir gyvenimo kokybės strategijas bei pasitikėjimui skirtas informacines ir ryšių technologijas.

JTC taip pat tęs darbą informacinės visuomenės technologijų (IVT) „konvergencijos“ srityje, siekdamas įvertinti galimą poveikį visuomenei konkurencingumo, privatumo, nuosavybės ir socialinės įtraukties požiūriu. Su konvergencinėmis taikomosiomis programomis susijusi veikla bus vykdoma sveikatos apsaugos (biojutikliai, nanotechnologijos ir pažintiniai mokslai), saugumo (jutikliai, visuomenės saugumas ir asmens neliečiamybė) ir aplinkos (stebėsenos technologijos ir tvarus aplinkosaugos valdymas) srityse.

3.1.5.   1.5 darbotvarkė. Gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologija

Gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologija yra susiję su daugeliu politikos sričių ir gali labai prisidėti prie Bendrijos tikslų įgyvendinimo. Šios galimybės yra plačiai pripažįstamos sveikatos apsaugos, žemės ūkio, maisto, aplinkos ir kituose sektoriuose, kuriuose sparčiai kuriamos taikomosios programos. Kad galima būtų pateikti etalonines medžiagas ir įteisintus metodus, būtina turėti galimybę naudotis daugeliu pažangių biotechnologinių priemonių ir jas kontroliuoti. Bendradarbiaudamas su kompetentingomis nacionalinėmis organizacijomis, JTC toliau plės savo kompetenciją šioje srityje atsižvelgdamas į teisės aktų ir reguliavimo kontekstą.

Būsimiems teisės aktams remti JTC visų pirma atliks pasirinktų biotechnologijų ir gyvosios gamtos mokslų taikomųjų programų socialinio ir ekonominio poveikio tyrimus. Integruotomis pastangomis, dedamomis aptikimo metodams taikant nanobiotechnologijas, fiziką, biologiją ir chemiją, JTC prisidės kuriant naujas aplinkos ir sveikatos stebėsenos, (eko) toksikologinių tyrimų, maisto ir pašarų grandinės kontrolės bei saugos strategijas ir technologijas.

Veikla bus vykdoma, inter alia, šiose srityse:

1)

biotechnologijos ir su sveikata susiję aspektai: — kokybės užtikrinimo priemonių pateikimas genetiniams tyrimams, — tyrimai, susiję su genomais grindžiamomis diagnostinėmis priemonėmis ir vaistų kūrimu (pvz., farmakogenomika), — pažangių metodų kūrimas ir įteisinimas siekiant patobulinti, sumažinti ir pakeisti bandymus su gyvūnais kuriant biotechnologinius farmacijos produktus, nustatant cheminių medžiagų toksiškumą ląstelių kultūrų in vitro tyrimais, didelio našumo metodais ir toksikogenomika, — naujų bioinformatikos metodikų nustatymas ir įvertinimas remiant „-omikos“ metodus, integruojant fiziologines reakcijas, kurios koreguojamos pagal individualų jautrumą ir gyvenimo būdo veiksnius, — metodinės sistemos parengimas, siekiant tinkamai atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos atliekant pavojaus žmogaus sveikatai vertinimą, — nanotechnologijų, įskaitant nanotoksikologiją, poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimas;

2)

biotechnologijos ir žemės ūkis, maisto produktai bei pašarai: — naujų biotechnologijų pritaikymo maisto produktų gamybai perspektyviniai tyrimai (pvz., funkcinis maistas, klonuoti ūkio gyvūnai ir genetiškai modifikuotų javų naudojimas vaistų gamybai (molecular pharming)), — GMO aptikimas, identifikavimas ir kiekybinis įvertinimas (įskaitant aukšto našumo peržiūros metodų ir naujos kartos GMO kokybės užtikrinimo priemonių įteisinimą), — genetiškai modifikuotų ir nemodifikuotų javų koegzistavimo tyrimai; genetiškai modifikuotų javų ekonominių aspektų tyrimai.

3.2.   2 politikos tema. Solidarumas ir atsakingas išteklių valdymas

3.2.1.   2.1 darbotvarkė. Kaimo plėtra, žemės ūkis ir žuvininkystė

JTC, atlikdamas mokslinius tyrimus, rems Europos kaimo plėtros, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, siekdamas visų trijų aspektų tvarumo:

—

Gamybos aspektai: parama BŽŪP (bendrosios išmokos schemos, kompleksinio paramos susiejimo ir ūkių konsultavimo sistemos) įgyvendinti, kontroliuoti ir stebėti, įskaitant integruotą administravimo ir kontrolės sistemą žemės ūkio paskirties žemei ir nuolatiniam javų registrui ir kaimo (miesto) kadastro, kurio tikslas – remti rinką ir investicijas (naudojant padėties nustatymo (navigacijos) metodus), įsteigimą. Žemės ūkio produkcijos prognozavimas pasinaudojant augimo imitavimo modeliais, nuotoliniais teritorijos tyrimais, nuotolinio stebėjimo ir agrofenologiniais tinklais. Parama ES ūkininkų draudimo sistemai įgyvendinti. Parama metodologiniams naujosios ES žemės ūkio statistikos sistemos aspektams (įskaitant LUCAS).

—

Aplinkos aspektai: gerų žemės ūkio ir aplinkos sąlygų poveikio vertinimas ir ekologiško ūkininkavimo priemonių veiksmingumo ir poveikio dirvožemio ir vandens būklei, biologinei įvairovei ir Europos kraštovaizdžiui tyrimas. Žemės ūkio, kaimo plėtros ir regioninės politikos ir jos poveikio žemėnaudos pokyčiams Europoje sąsajų analizavimas pasitelkus rodiklius ir erdvinius modelius. Priemonių, kuriomis siekiama skatinti mažų sąnaudų ir ekologinę žemdirbystę bei dirvožemio derlingumą, raida. Parama kaimo plėtros programoms įgyvendinti skirtų tikslinių teritorinių strategijų rengimui. Klimato kaitos poveikio žemės ūkiui vertinimas atsižvelgiant į padedančias prisitaikyti priemones. Veikla siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas naudojant energetinius augalus ir gaminant energiją iš žemės ūkio atliekų.

—

Gamintojo (vartotojo) aspektai: strateginės politikos analizės šiose srityse: BŽŪP reformos poveikis ūkininkavimo sistemų tvarumui; žemės ūkio sektoriaus gebėjimas reaguoti į vartotojo poreikius: maisto apibūdinimas ir kontrolė, tiekimo grandinėje valdomų kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo schemų poveikis, gebėjimas laikytis aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartų; pagrindinių Europos žemės ūkio produktų prognozavimo ir politikos poveikio analizė gamybos, pasaulinės rinkos, kainų, pajamų ir vartotojų gerovės atžvilgiais; pokyčių prekybos politikoje ir pasaulio prekių rinkose poveikis; žemės ūkio politika ir kitos politikos kryptys kaimo plėtros srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas BŽŪP reformos poveikiui naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse bei kaimo plėtros politikos įtakos ir poveikio analizei.

Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų bus siekiama gerinant mokslo duomenų kokybę ir savalaikiškumą ir kuriant procesus valdymo būdų ekonominiam ir socialiniam poveikiui įvertinti. Neatitikimams nustatyti bus naudojamos naujos technologijos, įskaitant žuvų kilmės nustatymą remiantis DNR analize. Daugiau dėmesio bus skiriama metodams, sudarantiems palankias sąlygas dalyvauti suinteresuotiems subjektams. Remiantis nauja Bendrijos jūrų politika, žuvininkystei skirtos paslaugos, pavyzdžiui, laivų stebėjimas nuotoliniu būdu ir elektroniniai pranešimai, bus teikiamos ir komercinių laivų identifikavimui. Bus įvertintas augančio akvakultūros sektoriaus poveikis, be kita ko aplinkai ir jo socialinis bei ekonominis poveikis.

3.2.2.   2.2 darbotvarkė. Gamtos ištekliai

Šiuo metu JTC dalyvauja veikloje, kuria siekiama sukurti visa apimantį metodą, kurio tikslas – stebėti pokyčius, analizuoti poveikį ir įtaką gamtos ištekliams, kad būtų užtikrinta integruota tvaraus vystymosi koncepcija. Pagal 2.1 darbotvarkę vykdomi moksliniai tyrimai bus suderinti su septyniomis ES teminėmis aplinkos strategijomis. Daug dėmesio bus skiriama keitimuisi informacija apie aplinką ir GMES plėtojimui, vaidinant svarbų vaidmenį jos mokslinių tyrimų veikloje. Taikomosios programos atitiks INSPIRE principus.

Konkrečiai pagrindinis dėmesys bus skiriamas šioms sritims:

—	Vandentvarkai pagal Vandens pagrindų direktyvą ir jūrų politiką, kreipiant dėmesį į Europos vidaus ir pakrantės vandenų ekologinę kokybę, taršos ciklus, suderintą cheminių ir biologinių teršalų matavimo sistemą, dinamišką modeliavimą ir visos Europos informacines sistemas.

—	Dirvožemio apsaugos iniciatyvoms, numatytoms Dirvožemio pagrindų direktyvoje, daugiausia dėmesio skiriant informacijos apie dirvožemį srautų suderinimui Europoje, bendrų kriterijų ir metodų, kuriais remiantis būtų apibrėžiamos dirvožemio rizikos zonos, nustatymui ir dirvožemio stebėsenos metodams.

—

Gyvavimo ciklo analizės metodams, kuriais remiantis galima stebėti išteklius visais etapais nuo jų išgavimo, naudojimo, perdirbimo iki galutinio šalinimo. Tvariai gamtos išteklių ir medžiagų gavybai ir naudojimui, produktų poveikiui aplinkai ir ekologiniam tvarumui pagal skirtingus technologijų ir politikos veiksmų planus.

—

Miškininkystei; Bendrijos miškams stebėti bus įdiegta sistema, kurioje bus saugoma informacija apie miškų gaisrus, miškų ekologinę būklę ir išteklius. Vykdoma veikla apims biologinės įvairovės rodiklius, gaisrų poveikio analizės priemones, miškų gaisrų, dirvožemio ir klimato kaitos sąveikos analizę ir valstybių narių turimos informacijos, susijusios su miškų ištekliais, integravimą.

—	Nuolatiniam techninės pagalbos teikimui diegiant INSPIRE: įnašas į bendrą ES aplinkosaugos informacinę sistemą (glaudžiai bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra ir ESTAT).

—	Struktūrinių ir sanglaudos programų poveikio vertinimui ir paramai apibrėžiant ir vertinant Bendrijos regioninės politikos kryptis taikant teritorinius rodiklius regionų ir miestų lygiu.

3.2.3.   2.3 darbotvarkė. Aplinka ir sveikata

Ryšys tarp aplinkos ir sveikatos – nauja sritis, kuriai Europos lygiu skiriama nemažai dėmesio. JTC prisidės plėtojant šią naują politikos sritį tokiais būdais:

—

metodų, skirtų poveikio būdams stebėti ir poveikiui įvertinti, parengimas ir patvirtinimas: aplinkos oras (oro kokybė), oras patalpose (produktai, tabako dūmai), geriamasis vanduo ir maistas (įskaitant su maistu besiliečiančias medžiagas, teršalus maisto grandinėje). Numatoma prisidėti formuojant požiūrį į bendrą aplinkos poveikį žmogui, ypač cheminių medžiagų srityje,

—	poveikio sveikatai vertinimas vykdant eksperimentinę veiklą, biologinę stebėseną, toksikogenominę analizę, naudojantis informacinėmis technologijomis ir analitinėmis priemonėmis,

—	žinių, įgytų vykdant minėtą veiklą, panaudojimas siekiant prisidėti prie būsimos integruotos aplinkos ir sveikatos sistemos kūrimo pagal informacijos apie aplinką ir sveikatą politikos pagrindus, rengiamus remiantis ES veiksmų planu.

3.2.4.   2.4 darbotvarkė. Klimato kaita

Pagrindinis Kioto protokolo tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Todėl įvertinti galimybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (mažinimo priemonės) remiantis bendraisiais pagrindais yra vienas iš pagrindinių JTC darbotvarkės tikslų. Bus atliekamas duomenų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas kokybės vertinimas, patikrinimas ir analizė, ypač problematiškuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės. Panašaus pobūdžio patikrinimo darbas bus atliekamas prekybos leidimais teršti anglies dioksidu srityje.

Prisitaikymas prie klimato kaitos tapo būtinybe, todėl JTC toliau rinks ir vertins duomenis, susijusius su klimato poveikiu įvairiems pažeidžiamiems Europos ekonomikos sektoriams. Tai apima žemės ūkį, miškininkystę, vandens išteklius ir gamtinius pavojus. Vertinant su klimato kaita susijusius pavojus, daugiausia dėmesio bus skiriama potvynių, sausrų, miškų gaisrų, audrų dažnumui, oro kokybės pablogėjimui ir pakrančių bei jūrų procesams Europos lygiu.

Būtina turėti pakankamai žinių apie klimato kaitos požymius ir poveikį visame pasaulyje. Todėl bus toliau plėtojamos pasaulinės stebėsenos sistemos, skirtos įvertinti pokyčius atmosferoje, vandenynuose ir žemės biosferoje, kuriuos sukelia klimato kaita arba kurie patys skatina klimato kaitą. Šis darbas – dalis Europos įnašo į pasaulines stebėjimo sistemas, kurios oficialiai buvo patvirtintos pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (įnašas į pasaulinę klimato stebėjimo sistemą). Panaši veikla bus vykdoma prekybos leidimais teršti anglies dioksidu tikrinimo srityje, kuri susijusi su lanksčiais Kioto protokolo mechanizmais (bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros mechanizmas) ir būsimais mechanizmais po 2012 metų. JTC dalyvaus TREES (Tropinės ekosistemos aplinkos stebėjimas iš palydovų) programos 3 etape, siekdamas atnaujinti ankstesnius miškų užimamo ploto pasaulyje vertinimus.

JTC bendradarbiaus su kitais modeliavimo centrais Europoje, siekdamas parengti suderintus veiksmų planus ir ekonominės naudos analizes. Septintajai bendrajai programai yra ypač svarbi galimybių analizė pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, kuri duos pradžią diskusijoms dėl klimato politikos integravimo į kitų sektorių politiką.

3.3.   3 politikos tema. Laisvė, saugumas ir teisingumas

3.3.1.   3.1 darbotvarkė. Vidaus saugumas

JTC teiks MT paramą Bendrijos politikos kryptims, susijusioms su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimu, ir muitų politikai, visų pirma vykdydamas mokslinių tyrimų veiklą. Daugiausia dėmesio bus skiriama IT ir sistemų analizavimo kompetencijos pritaikymui apsaugos nuo nusikalstamumo ir sukčiavimo, kontrabandos ir neteisėtos prekybos srityje, piliečių ir svarbių infrastruktūrų apsaugai nuo terorizmo, migracijos ir pasienio kontrolės srityse. Taip pat bus teikiama techninė parama integruotai pasienio kontrolei (pvz., suderinamumo tikslais).

Bus teikiama parama šiose srityse:

—	gebėjimų aptikti ir stebėti sukčiavimo atvejus, susijusius su Bendrijos biudžetu ir lėšų nukreipimu, stiprinimas pasitelkiant automatinį duomenų kaupimą ir pažangius analizės metodus, taikomus didelės apimties duomenų bazėms,

—

pavojų, kylančių ypač svarbioms Sąjungos infrastruktūroms, ir tų infrastruktūrų silpnųjų vietų įvertinimas (pvz., informacinių sistemų, finansų sistemų, pramonės įmonių, viešųjų pastatų, transporto sistemų ir infrastruktūros, ryšių tinklų, finansinių tinklų, navigacijos sistemų, elektros ir dujų (naftos) infrastruktūrų, maisto paskirstymo sistemų ir kt.),

—	tyčinių veiksmų (pramonės įrenginių sabotažas, sprogdinimas, biologinių ir cheminių medžiagų panaudojimas, fizinis poveikis, veiksmai, nukreipti prieš maisto sistemas), nukreiptų prieš infrastruktūras, prevencija, pasirengimas jiems ir rizikos valdymo veiksmų planai atsitikus tokiems įvykiams,

—	pasienio saugumas ir kontrolė pasitelkus biometrinių jutiklių standartus ir bandymus, stebėsenos sistemas neteisėtos prekybos atvejams nustatyti, migracijos srautų stebėjimą,

—	informacijos kaupimas prekių vežimo oru, jūra ir sausumos keliais srityje naudojant įvairias stebėjimo technologijas,

—	ES krizių centras (ARGUS) ir reagavimo į krizes mechanizmai.

3.3.2.   3.2 darbotvarkė. Nelaimės ir reagavimas į jas

Įvykus stichinėms ir technologinėms nelaimėms, JTC stiprins gebėjimus suprasti ir valdyti silpnąsias vietas, riziką, išankstinio įspėjimo ir įspėjimo apie pavojų sistemas, žalos nustatymą ir įvertinimą, prevencijos ir sušvelninimo priemones. Visų prima JTC padės sustiprinti Bendrijos reagavimo ir krizių valdymo gebėjimus greito reagavimo, stebėsenos ir žalos įvertinimo srityse (pvz., civilinės saugos mechanizmo ir solidarumo fondo srityje).

Stambių avarijų pavojaus biuras prisidės prie saugos valdymo užtikrindamas avarijų ir nelaimingų atsitikimų stebėseną ir remdamasis įgyta patirtimi, ypač Seveso II įrenginių atveju.

Stichinių nelaimių klausimu JTC daugiausia dėmesio skirs išankstinio įspėjimo sistemų plėtrai, įvairioms situacijoms Europoje (įskaitant potvynius, sausras, naftos išsiliejimo atvejus, žemės drebėjimus, miškų gaisrus, griūtis, nuošliaužas ir audras), pasitelkdamas modelius, žemės stebėjimo technologijas ir matavimo sistemas. Bus tiriama įvairių avarijų rizika Viduržemio ir Juodosios jūros baseinuose ir Atlanto vandenyno pakraščiuose. Taip pat toliau bus rengiamos ataskaitos apie stichines nelaimes ir mokomasi iš ankstesnės patirties. Pagal šią darbotvarkę taip pat bus vykdoma veikla teikiant paramą GMES paslaugų, susijusių su krizėmis ir avarijomis, plėtrai.

3.3.3.   3.3 darbotvarkė. Maisto ir pašarų sauga ir kokybė

Veikla bus vykdoma vadovaujantis koncepcija „nuo šakutės iki ūkio“. JTC pateiks daugelio maisto ir pašarų tipų patvirtinimo metodus ir suderintas procedūras. JTC taip pat stiprins savo gebėjimus valdyti su maistu ir pašarais susijusias kritines situacijas remdamasis savo patirtimi maisto ir pašarų analizės srityje ir, jei reikia, plėsdamas savo kompetenciją naujose srityse. JTC glaudžiai bendradarbiaus su Europos maisto saugos tarnyba.

Bus vykdoma veikla konkrečiose srityse:

—	molekulinės biologijos ir jungtinių metodų maisto ir pašarų kontrolei patvirtinimas, pavyzdžiui, alergenų, funkcinio ir ekologiško maisto srityse,

—	su maistu ir sveikata susijusios srityse, kuriose numatoma priimti naujus teisės aktus (pvz., mikrobiologija, funkcinis ir ekologiškas maistas, alergenai, produktų etiketėse pateikiama su sveikata susijusi informacija),

—	esami teisės aktai su pašarų sauga susijusiose srityse (pvz., leidimai pašarų priedams),

—	mikrobiologijos taikymas maistui ir pašarams, biomolekulinių aptikimo metodų taikymo mikroorganizmams patvirtinimas, ypač patogenams maiste ir vandenyje,

—	draudžiamų medžiagų, teršalų, pašarų priedų ir proteinų aptikimo, direktyvų, reglamentuojančių ženklinimą, laikymosi kontrolės ir kilmės nuorodų pateikimo analitinių metodų patvirtinimas (pvz., izotopiniai metodai),

—	elektroninis atsekamumas maisto ir pašarų grandinėje.

3.4.   4 politikos tema. Europa – pasaulinė partnerė

JTC teiks paramą Bendrijos sprendimų priėmimo procesui išorės politikos (vystomojo bendradarbiavimo, prekybos ir reagavimo į krizes bei taikios konfliktų prevencijos priemonių srityse, įskaitant stabilumo ir humanitarinės pagalbos priemones).

3.4.1.   4.1 darbotvarkė. Saugumas pasaulyje

JTC, atlikdamas mokslinius tyrimus, stiprins paramą Bendrijos rekonstrukcijos ir humanitarinės pagalbos programoms pasitelkdamas naujas technologijas (įskaitant erdvinę, geografinę analizę, interneto duomenis, realaus laiko informacines sistemas) ir pritaikydamas jas įvairiuose intervencijos etapuose (nuo pasirengimo iki greito reagavimo ir operacijų) tokiais tikslais: krizių identifikavimui, išankstiniam įspėjimui apie galimas krizes, humanitarinės pagalbos poreikių įvertinimui ir pagalbai, integruotam reagavimui į krizes ir žalos įvertinimui po krizės. Glaudžiai bendradarbiaujant su JT agentūromis (ypač JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuru), parama humanitarinės pagalbos srityje taip pat bus teikiama plačiau pritaikant Visuotinės įspėjimo apie nelaimes ir reagavimo į jas sistemos funkcijas, siekiant apimti įvairias humanitarines nelaimes.

JTC sudarys pasaulinę geografinių duomenų bazę ir teiks paramą (greitoji kartografija) krizių ir saugumo valdymui, sistemų ir standartų suderinamumui siekdamas sudaryti geresnes sąlygas pasikeitimui duomenimis tarp sistemų, ypač su Tarybos SitCen ir ES palydovų centru. Ši veikla susijusi su būsimų GMES bandomųjų paslaugų kūrimu.

JTC teiks MT paramą, susijusią su numatomos stabilumo priemonės, kuria siekiama spręsti tarpvalstybinius uždavinius ir ilgalaikius stabilumo ir saugumo pasaulyje klausimus, įgyvendinimu. JTC vykdys veiklą masinio naikinimo ginklo ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų platinimo srityje, įskaitant eksporto kontrolę, pasienio kontrolę, tiekimo grandinės saugumą ir šalių profiliavimą. Šiuo tikslu toliau plėtojamos sistemos apima eksporto kontrolės klasifikavimo sistemas, surinktais duomenimis paremtas sistemas, duomenų saugojimo ir daugiakalbės informacijos paieškos internete priemones. Numatoma susieti veiklą pagal šią programą su atitinkama JTC veikla pagal Euratomo specialiąją programą.

Šiuo požiūriu ypač svarbios nuotolinio stebėjimo analizės technologijos ir duomenų iš įvairių šaltinių integravimo bei analizės sistemos (įskaitant žemės stebėjimo informaciją ir informaciją iš viešai prieinamų šaltinių); jos bus naudojamos remiant Bendrijos išorės politikos veiksmų įgyvendinimą, pavyzdžiui, veiksmų, susijusių su Kimberley procesu ir neteisėtos prekybos, įskaitant prekybą mediena ir dvejopo naudojimo objektais, stebėsenos mechanizmus. Ši veikla prisidės plėtojant pasaulinius GMES iniciatyvos aspektus.

3.4.2.   4.2 darbotvarkė. Vystomasis bendradarbiavimas

Tvaraus vystymosi ir aplinkosaugos observatorija bus iš pradžių įsteigta Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse. Aplinkos diagnostika ir šalių profiliai, veiksmų planų kūrimas ir politikos sričių sąveika – tai trys pagrindiniai komponentai, kuriems plėtoti bus naudojama observatorijos informacijos kaupimo ir ryšių sistema. Ilgalaikis išteklių ir aplinkos parametrų stebėjimas (pvz., žemės dangos, miškų užimamo ploto, gaisrų, biologinės įvairovės, pakrantės zonų, klimato pažeidžiamumo ir kt.) padės analizuoti tendencijas. Veikla bus suderinta su GMES iniciatyva ir Afrikos aplinkos ir tvaraus vystymosi stebėsenos programa.

Pasėlių stebėsenos komponentas observatorijos sistemoje bus plėtojamas maisto saugos ir Bendrijos iniciatyvos dėl skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi srityje. Mokslinių tyrimų veikla bus sutelkta į naujus maisto tiekimo ir poreikių vertinimo metodus, maisto saugos informacines sistemas ir pažeidžiamumo vertinimus.

Galutiniai produktai bus „orientuoti į klientą“, t . y. šiuo konkrečiu atveju sukurti taip, kad atitiktų poreikius ir būtų pritaikyti besivystančioms šalims.

Bus stiprinamas bendradarbiavimas su pagrindiniais dalyviais (UNEP, FAO, EUMETSAT, WFP, ESA GMES-GMFS).

Etiniai aspektai

Įgyvendinant šią Specialiąją programą ir joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima, inter alia, ES pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus, įskaitant žmogiškojo orumo ir žmogaus gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir naujausias atitinkamų tarptautinių konvencijų bei elgesio kodeksų redakcijas, pavyzdžiui, Helsinkio deklaraciją, Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, pasirašytą 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede, ir jos papildomus protokolus, JT Vaiko teisių konvenciją, UNESCO priimtą Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, JT Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (BTGK), Tarptautinę augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartį bei atitinkamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Taip pat bus atsižvelgta į Europos patarėjų grupės etinių biotechnologijų padarinių klausimais (1991–1997 m.) ir Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Laikydamiesi subsidiarumo principo ir atsižvelgdami į Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti kurioje nors valstybėje narėje ar kitoje šalyje, nebus finansuojami iš Bendrijos lėšų toje valstybėje narėje ar šalyje.

Tam tikrais atvejais mokslinių tyrimų projektų įgyvendintojai, prieš pradėdami MTTP veiklą, privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietos etikos komitetų pritarimo. Komisija sistemingai etiniu požiūriu apsvarstys pasiūlymus, kurie susiję su etikos požiūriu opiais klausimais arba kuriuose nebuvo tinkamai atsižvelgta į etinius aspektus. Tam tikrais atvejais etinį svarstymą galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos Bendrijos politiką, įskaitant mokslinių tyrimų politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus. 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (10) reikalaujama, kad visi eksperimentai būtų planuojami taip, kad būtų išvengta bandomųjų gyvūnų baimės, nereikalingo skausmo bei kančių, kad būtų naudojamas minimalus gyvūnų skaičius, kad būtų naudojami mažiausiai neurofiziologiškai jautrūs gyvūnai, kad būtų sukeliama kuo mažiau skausmo, kančių, baimės ar ilgalaikės žalos. Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, o sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę bei laikomasi biologinės įvairovės principų.

Įgyvendinant šią programą, Komisija nuolat stebės mokslo pažangą ir nacionalines bei tarptautines nuostatas, kad būtų atsižvelgta į visus pokyčius.