1.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/50

(1)

2003 m. gruodžio 22 d. raštu (A/39031) Vokietija pranešė apie savo ketinimą suteikti paramą investicijoms pagal daugiasektorinės pagalbos dideliems investicijų projektams programą (2) (toliau – 1998 m. daugiasektorinė programa) Kronoply GmbH bendrovei (toliau – Kronoply), Heiligengrabėje (Brandenburgas). Pagalba buvo užregistruota numeriu N 609/03.

(2)

2004 m. vasario 18 d. raštu (SG/D/200649) Komisija informavo Vokietiją apie savo sprendimą pradėti EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pareikšti pastabas dėl minėtos pagalbos.

(4)

2004 m. kovo 19 d. raštu (A/32003) Vokietija pateikė savo pastabas.

(5)

2004 m. gegužės 24 d. raštu (A/33878) Kronoply vardu pastabas pateikė Luther Menold Rechtsanwaltsgesellschaft mbH. 2004 m. lapkričio 19 d. šios pastabos buvo perduotos Vokietijai (D/58277).

(6)

Šis sprendimas yra susijęs su Komisijos patvirtinta pagalba N 813/2000 Kronoply bendrovei.

(7)

2001 m. liepos 3 d. (SG/D/289524) Komisija pagal 1998 m. daugiasektorinę programą patvirtino 31,5 % bendrąjį pagalbos intensyvumą Kronoply bendrovei, skirtą aukštos kokybės pluošto plokščių („Oriented Strand Boards“) (4) (toliau – OSB) gamyklos statybai Heiligengrabėje, (Brandenburgas), remtiname regione pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Patvirtintas pagalbos intensyvumas buvo 3,5 procentiniais punktais mažesnis už didžiausią pagalbos intensyvumą, nes atitinkama rinka buvo įvertinta kaip smunkanti.

(8)

Pagal 1998 m. išdėstytas daugiasektorinės programos taisykles Komisija įvertino didžiausiam pagalbos intensyvumui apskaičiuoti naudotus koregavimo koeficientus. Buvo nustatytas 31,5 % dydžio didžiausias pagalbos intensyvumas, (konkurencijos koeficientas – 0,75, kapitalo ir darbo santykio koeficientas – 0,8 ir regioninio poveikio koeficientas – 1,5). Pagalbos dydis buvo 35,4 mln. eurų (5).

(9)

Nustatant konkurencijos koeficientą, Komisijos ir Vokietijos nuomonės išsiskyrė. Tačiau abi šalys atitinkamą rinką apibrėžė kaip OSB ir faneros gaminių rinką. Pradžioje Vokietija pateikė tyrimų rezultatus, kuriuose teigiama, kad ši rinka nėra smunkanti. Komisijai šie tyrimų rezultatai kėlė abejonių, kadangi jie rėmėsi itin greitai augančia paklausa 2000 m. palyginti su ankstesniais metais. Pakartotinai pasikeitus informacija, Vokietija sumažino pagalbos, apie kurią pranešta, intensyvumą nuo 35 % iki 31,5 %:

(10)

2002 m. sausio 3 d. raštu (A/30013) Vokietija kreipėsi dėl Komisijos sprendimo pakeitimo. Vokietija pateikė įrodymus, kad 2000 m. paklausa iš tikrųjų smarkiai padidėjo, kaip ir buvo prognozuota, todėl rinka nesmuko. 2002 m. vasario 5 d. raštu (D/50463) Komisija atsisakė pakeisti ankstesnį savo sprendimą, remdamasi tuo, kad pagalba buvo įvertinta teisingai apskaičiavus visus atitinkamus elementus. Komisija negalėjo pakeisti savo sprendimo dėl toliau išvardytų priežasčių: konkurencijos koeficientas buvo įvertintas remiantis tiriamo produkto vartojimo vystymosi ir bendro gamybos sektoriaus 1994–1999 m. augimo palyginimu bei prognoze, kuri priimant sprendimą buvo teisinga.

(11)

Antruoju pranešimu buvo bandoma pasiekti pirmiau atmestą aukštesnį 35 % intensyvumą, suteikiant papildomą 3,5 % (apskaičiavus – 3 939 947 eurų) pagalbą.

(12)

Vokietija teigė, kad rinkos apibrėžimas pirmame pranešime N 813/2000 buvo klaidingas ir nurodė 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) 659/1999 9 straipsnį (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 659/1999), kuriame nustatomos išsamios EB sutarties 93 straipsnio (6) taikymo nuostatos, pagal kurį sprendimą galima atšaukti esant šioms sąlygoms: „Komisija gali […] atšaukti sprendimą, jei jis priimtas remiantis tyrimo metu pateikta neteisinga informacija, kuri turėjo lemiamą vaidmenį sprendimo priėmimui…“.

(13)

Tuo tarpu, kai pradiniame pranešime atitinkama rinka buvo apibrėžiama kaip OSB ir faneros rinka, Vokietijos teigimu, nauji tyrimai parodė, kad atitinkamą rinką tiksliau galima būtų apibrėžti kaip OSB ir kai kurių faneros dalių rinką. Remiantis šiuo nauju rinkos apibrėžimu, pagal 1998 m. daugiasektorinės programos taisyklių 3.4 punktą tiriamu laikotarpiu rinka nebūtų vertinama kaip smunkanti, todėl jai būtų galima suteikti nesumažintą 35 % pagalbos intensyvumą.

(14)

Komisija neatsižvelgė į Vokietijos prašymą, remiantis nauju pakeičiamų prekių apibrėžimu, apriboti atitinkamą rinką iki OSB ir tam tikrų faneros dalių rinkos.

(15)

Komisijos nuomone, nėra būtina naujai įvertinti rinką, nes trūko dviejų svarbių elementų, o dėl to kyla rimtų abejonių, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

•   Skatinamojo poveikio trūkumas: Komisijai kilo rimtų abejonių dėl pagalbos, apie kurią pranešta, skatinamojo poveikio, nes investicijos jau buvo įvykdytos. Jei pagalba neturi skatinamojo poveikio, jai netaikomos EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos regionų plėtrai.

•   Būtinumo trūkumas: Komisijai kilo rimtų abejonių, ar pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus pagalbas jau įvykdytoms investicijoms galima vertinti kaip būtinas tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikros ekonominės veiklos sričių plėtrai skatinti. Tiriamu atveju 31,5 % pagalbos intensyvumo visiškai pakako investicijų skatinimui.

(16)

Vokietija primygtinai reikalavo, kad Komisija iš naujo įvertintų rinką pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnį.

(17)

Kronoply primygtinai teigė, kad apie tą patį investicijų projektą galima pranešti kelis kartus ir pateikė tai įrodančius sprendimus keliose bylose:

(18)

Kronoply taip pat pabrėžė, kad Komisija naująjį pranešimą turėtų objektyviai patikrinti ir pateikė du svarbius argumentus:

(19)

Kronoply neigė teiginį apie skatinamojo poveikio trūkumą ir pateikė šiuos argumentus:

(20)

Apsvarsčiusi Vokietijos ir Kronoply pateiktas pastabas Komisija laikosi sprendime pradėti procedūrą išreikštos nuomonės, kad nėra būtina iš naujo įvertinti rinką pagal 1998 m. daugiasektorinės programos taisykles, nes pagalbos priemonė neatitinka dviejų pagrindinių sąlygų: skatinamojo poveikio ir būtinumo.

(21)

Komisijos nuomone, 2003 m. gruodžio 22 d. pranešimą N 609/03 reikia vertinti kaip atskirą antrą pranešimą apie pagalbą Kronoply bendrovei, kuria vis dėlto nebuvo inicijuota naujų investicijų ar sukurta naujų darbo vietų. Todėl neegzistuoja ir papildomų reikalavimus atitinkančių išlaidų pagal regioninės pagalbos gaires, kuriomis būtų galima pagrįsti papildomą pagalbą.

(22)

2001 m. liepos 3 d. sprendimu SG(2001) D/289524 Komisija patvirtino 35,4 mln. eurų investicinę paramą Kronoply bendrovei. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis tuo metu Vokietijos pateikta informacija. Komisija nusprendė neteikti prieštaravimų ir patvirtino tokią pagalbą, kokią Vokietija buvo pasiūliusi. Vokietija ir Kronoply sutiko su šiuo sprendimu. Vokietijos valdžios institucijos suteikė pagalbą ir 2003 m. sausio 31 d.Kronoply užbaigė savo investicinį projektą.

(23)

Tik praėjus aštuoniolikai mėnesių po galutinio Komisijos sprendimo – ir beveik vieneriems metams po investicinio projekto pabaigos – 2003 m. gruodžio 22 d. pranešimu Vokietija pateikė naują rinkos apibrėžimą ir pareiškė, kad remiantis naujais tyrimais būtų tiksliau atitinkamą rinką apibrėžti kaip OSB ir kai kurių faneros dalių rinką. Kaip sprendime pradėti oficialią procedūrą jau minėta, esamomis sąlygomis Komisija nepersvarstys savo ankstesnio sprendimo. Komisijos nuomone, Vokietijos pateiktas naujas rinkos apibrėžimas nėra pretekstas taikyti Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnį.

(24)

Vadovaudamasi Pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje Kronoply prieš Komisiją, Komisija yra nuomonės, kad valstybė narė gali pranešti apie ketinamą suteikti papildomą pagalbą arba apie jau patvirtintą pagalbą ir netgi modifikuoti įvairias valstybės pagalbos konkrečiam projektui dalis ir Komisija gali tai patvirtinti, jei gali būti pateikti įrodymai dėl egzistuojančio kiekvienos dalies skatinamojo poveikio ir būtinumo. Tačiau Vokietija nepranešė apie naujus Kronoply investicinius projektus, išskyrus jau užbaigtą projektą. Be to, pranešimas apie ketinamą teikti papildomą pagalbą buvo gautas praėjus apytikriai vieneriems metams po projekto, kuris turėjo būti finansuojamas, užbaigimo. Todėl Komisija priėjo išvados, kad šiuo antruoju pranešimu buvo paprasčiausiai siekiama gauti anksčiau atmestą 35 % pagalbos intensyvumą, kuriam būtų patvirtinta 3 936 947 eurų pagalba be papildomų reikalavimus atitinkančių išlaidų ir nesant skatinamojo poveikio ar būtinumo.

(25)

Kaip išdėstyta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendime byloje C-288/96 Vokietija prieš Komisiją  (12), Komisija privalo tokią pagalbą vertinti kaip pagalbą veiklai, nes ji suteikta nereikalaujant iš naudos gavėjų įsipareigojimų, atsižvelgiant į pagalbos panaudojimą ir skirta pagerinti finansinę bendrovės padėtį.

(26)

Nors Komisija yra nuomonės, kad šiomis pastabomis aiškiai parodoma, jog naujos pagalbos suteikimas nesukurs naujų investicijų ir neturės skatinamojo poveikio, atsakydama į Vokietijos ir Kronoply pastabas ji norėtų pateikti išsamesnės informacijos apie skatinamąjį poveikį.

(27)

Įmonių investicijas reikėtų vertinti kaip dinamišką procesą. Labai svarbu skirti Ex-ante ir Ex-post etapus:

(28)

Regioninės pagalbos gairių 4.2 punkte naudojamas šis metodas, siekiant nustatyti, ar pagalba pasižymi skatinamuoju poveikiu: naudos gavėjas turi pateikti paraišką pagalbai gauti prieš pradedant darbus pagal projektą. Jei ši sąlyga įvykdoma, Komisija mano, kad skatinamasis poveikis yra.

(29)

Vokietija ir Kronoply savo pastabose laikėsi nuomonės, kad regioninės pagalbos gairių 4.2 punkte numatytos sąlygos buvo išpildytos, nes Kronoply pateikė paraišką pagalbai gauti prieš pradedant darbus pagal projektą.

(30)

4.2 punkte nurodytu tyrimu siekiama patikrinti skatinamąjį poveikį per daug neuždelsiant investicijų. Išsamus visų ekonominių naudos gavėjo investicinio sprendimo aspektų tyrimas gali būti labai komplikuotas arba ilgas ir trukdyti investicijoms bei ekonominei regiono plėtrai.

(31)

Svarbiausias aspektas vertinant papildomos 3,5 % pagalbos skatinamąjį poveikį buvo tai, ar skirtumas tarp 31,5 % ir 35 % buvo svarbus skatinamajam poveikiui ir paveikė Kronoply investicinį sprendimą:

(32)

Komisija mano, kad prasmingiau yra remtis faktais, užuot toliau gilinusis į Kronoply ex-ante sprendimą. Akivaizdu, kad Kronoply priėmė investicinį sprendimą ir toliau vykdė savo veiklą ir po to, kai bendrovei buvo suteiktas tik 31,5 % pagalbos intensyvumas. Investicinis projektas buvo užbaigtas pagal planą. Kronoply neatsižvelgė į mažesnį pagalbos intensyvumą ir nepakeitė investicinio projekto apimties.

(33)

Nepriklausomai nuo to, ar bendrovei bus suteikta tolimesnė pagalba, Kronoply savo elgesio nekeis: nėra pagrindo manyti, kad gavusi tolimesnę pagalbą Kronoply padidintų gamybą ar išplėstų savo gamybinius pajėgumus. Kadangi investicijos jau padarytos, nėra pagrindo nerimauti, kad, negavusi tolimesnės pagalbos, Kronoply sustabdys gamybą.

(34)

Todėl Komisija nusprendė, kad papildomos 3,5 % pagalbos suteikimas skatinamojo poveikio neturėtų.

(35)

Kaip sprendime pradėti oficialią procedūrą jau minėta, pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus suteikiama pagalba tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikros ekonominės veiklos sričių plėtrai skatinti turi turėti skatinamąjį poveikį. Jei investicija, kaip šiuo atveju, jau buvo padaryta, pagalba neturi tokio poveikio ir neskatina naujų investicijų arba naujų darbo vietų kūrimo. Taigi Komisija negali pagrįsti pagalbos naujų investicijų didinimu arba naujų darbo vietų kūrimu pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus. Todėl Komisija pakartotinai prieina išvados, kad papildoma 3 936 947 eurų pagalba Kronoply bendrovei yra pagalba veiklai.

(36)

Atsižvelgdama į paaiškinimus sprendime pradėti procedūrą Komisija mano, kad būtinumo principas kyla tiesiogiai iš valstybės pagalbos kontrolės koncepcijos. Komisija gali pripažinti, kad pagalba yra suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis tik tuo atveju, jei nustatoma, kad pagalba prisidėjo įgyvendinant vieną iš minėtų tikslų, kurių naudos gavėja savais ištekliais įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų galėjusi pasiekti. Tai atitinka nusistovėjusią Komisijos praktiką, patvirtintą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, ypač 1980 m. rugsėjo 17 d. Teismo sprendime byloje 730/79, Philip Morris prieš Komisiją  (13).

(37)

Kaip išdėstyta 26–35 punktuose, planuota pagalba neskatina naujų investicijų arba darbo vietų kūrimo. Šia pagalba iš naudos gavėjo nereikalaujama nei atsakomųjų veiksmų, nei įnašo siekiant bendrojo tikslo. Todėl tai yra pagalba veiklai, skirta apmokėti einamosioms bendrovės išlaidoms, kurias Kronoply įprastomis sąlygomis būtų turėjusi padengti pati.

(38)

Regioninės pagalbos gairių 4.15 punktu regioninė pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms apmokėti paprastai yra draudžiama. Tačiau išimtiniais atvejais tokia pagalba gali būti teikiama regionams, kuriems taikomas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas, jei i) jos įnašas į regiono vystymąsi ir ii) jos pobūdis yra pagrįstas, o jos lygis proporcingas tiems sunkumams, kuriuos siekiama palengvinti. Vokietija nepateikė informacijos apie galimus sunkumus ir nepaaiškino, kaip tolimesnė pagalba prisidės prie regiono vystymosi.

(39)

Iš turimų faktų aišku, kad tolimesnė pagalba nėra būtina, nes, net ir suteikus mažesnį 31,5 % pagalbos intensyvumą, Kronoply nusprendė tęsti savo veiklą. Tai reiškia, kad ekonominė Kronoply veikla yra pelninga, arba kad bendrovė nėra priklausoma nuo tolimesnės pagalbos. Bet kokia tolimesnė pagalba šiame etape Kronoply būtų vertinama kaip nenumatytas pelnas.

(40)

Todėl Komisija prieina išvados, kad šiuo atveju pagalba nėra suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktu, nes ji nėra būtina regioniniam vystymuisi.

(41)

Baigiant bus tiriama, ar EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalių leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti taikomos šiai pagalbai:

(42)

Komisija daro išvadą, kad pagalba, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Kadangi ši pagalba neturi skatinamojo poveikio ir nėra būtina, EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos išimtys jai nėra taikomos. Todėl pagalba yra neteisėta pagalba veiklai ir negali būti suteikta –