15.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/19

(1)

2004 ir 2005 metais Ispanijoje kilo avių mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai. Šios ligos atsiradimas kelia didelį pavojų Bendrijos gyvulių populiacijai.

(2)

Siekdama kuo skubiau užkirsti kelią epizootijos plitimui, Bendrija turi prisidėti prie minėtos valstybės narės patirtų su neatidėliotinomis ligos kontrolės priemonėmis susijusių ir reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimo, laikantis Sprendime 90/424/EEB numatytų reikalavimų.

(3)

Komisija priėmė keletą įvairių sprendimų, tarp jų pagal datą naujausią 2005 m. gegužės 23 d. Sprendimą 2005/393/EB dėl apsaugos ir priežiūros zonų, susijusių su avių mėlynojo liežuvio liga, ir judėjimui iš tų zonų ir per tas zonas taikomų reikalavimų (3), siekdama nustatyti apsaugos ir priežiūros zonas bei apibrėžti reikalavimus, kuriuos turi atitikti iš tų zonų perkeliami gyvūnai.

(4)

Kadangi ši liga perduodama tik per moskitus ar uodus, iš visų Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių yra tinkamos tik tos priemonės, kurios skirtos arba apsaugoti gyvulius nuo ligos pernešėjų (insekticidų naudojimas, gyvulių ganymas mažiausio ligos pernešėjų aktyvumo metu), arba užkirsti kelią epidemijos plitimui ribojant gyvulių judėjimą (Sprendimas 2005/393/EB). Ligai neatsparių gyvulių rūšis yra tinkama skersti, išskyrus tuo atveju, kai gyvuliai yra paveikti ligos.

(5)

Siekiant įvertinti su liga susijusią padėtį reikėtų atlikti vakcinavimą aplink protrūkio židinius nustatytose apsaugos zonose.

(6)

Vakcinavimas papildo likvidavimo priemones ir leidžia:

(7)

Remiantis 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 3 straipsnio 2 dalimi, pagal Bendrijos taisykles įgyvendinamos veterinarijos ir fitosanitarijos priemonės yra finansuojamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus. Šių priemonių finansinę kontrolę reglamentuoja to reglamento 8 ir 9 straipsniai.

(8)

Bendrijos finansinės pagalbos lėšos išmokamos tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tinkamai įgyvendinta, o valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė reikalingą informaciją.

(9)

2004 m. gruodžio 28 d. Ispanija pateikė patirtų, su neatidėliotinomis ligos kontrolės priemonėmis susijusių, išlaidų sąmatą – maždaug 11,5 milijono eurų.

(10)

Kol Komisija atliks patikrinimus, jau dabar reikėtų nustatyti mokėtiną pirmąją Bendrijos finansinės pagalbos lėšų dalį. Ši pirmoji dalis turi sudaryti 50 % Bendrijos įnašo, nustatyto pagal apskaičiuotus kompensacijos ūkininkams kaštus ir kitas išlaidas.

(11)

Reikėtų patikslinti Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnyje vartojamą sąvoką „greitas ir adekvatus ūkininkų nuostolių kompensavimas“, taip pat „pagrįstos išmokos“ bei „pateisinamos išmokos“ ir reikalavimus atitinkančių išlaidų kategorijos skyriuje „kitos išlaidos“, susijusios su privalomu skerdimu.

(12)

Ispanijos valdžios institucijos visiškai įgyvendino savo techninius ir administracinius įsipareigojimus, susijusius su Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnyje numatytomis priemonėmis.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

50 % patirtų išlaidų, kurias sudaro:

2)

100 % patirtų išlaidų, kurias sudaro vakcinos įsigijimas Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies antroje įtraukoje ir šiame sprendime nustatyta tvarka.

a)

„greitas ir adekvatus kompensavimas“ – tai per 90 dienų nuo paskerdimo sumokama kompensacija už gyvulių paskerdimą, atitinkanti rinkos vertę (kaina, kurią ūkininkas įprastomis sąlygomis būtų gavęs už gyvulį iki jo užsikrėtimo ar jo sunaikinimo, atsižvelgiant į jo savybes ir amžių), kurią jie turėjo iki jų užsikrėtimo, paskerdimo ar sunaikinimo;

b)

„pagrįstos išlaidos“ – tai išmokos už medžiagų arba paslaugų įsigijimą, atitinkančios rinkos kainą prieš avių mėlynojo liežuvio ligos protrūkį;

c)

„pateisinamos išmokos“ – tai išmokos už Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų medžiagų arba paslaugų įsigijimą, jeigu buvo įrodyta, kad jos atspindi jų pobūdį ir tiesioginį ryšį su privalomu gyvulių paskerdimu.

—

25 % už išmokas, sumokėtas nuo 91 iki 105 dienos po gyvulių paskerdimo,

—

50 % už išmokas, sumokėtas nuo 106 iki 120 dienos po gyvulių paskerdimo,

—

75 % už išmokas, sumokėtas nuo 121 iki 135 dienos po gyvulių paskerdimo,

—

100 % už išmokas, sumokėtas po daugiau kaip 136 dienų po gyvulių paskerdimo.

a)

pridėtinės vertės mokestis;

b)

valstybės pareigūnų algos;

c)

su naudotomis visuomeninėmis priemonėmis susijusios išlaidos, išskyrus vartojimo reikmenis;

d)

kompensacijos už gyvulių nepriverstinį paskerdimą;

e)

kompensacijos kartu su kita Bendrijos parama, pvz., paskerdimo išmokos, pažeidžiant Bendrijos taisykles;

f)

nuostolių atlyginimai, susiję su ūkio pastatų griovimu ar atnaujinimu, infrastruktūros išlaidos ir išlaidos, susijusios su ekonominiais nuostoliais bei nedarbu, atsirandančios dėl ligos arba dėl draudimo atkurti populiaciją.

a)

prašymu, per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateiktu pagal II, III a ir III b priedų nuostatas;

b)

2 straipsnyje nurodytų išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais, įskaitant epidemiologinę ataskaitą apie kiekvieną ūkį, kurio gyvuliai buvo paskersti ir sunaikinti, ir finansine ataskaita;

c)

7 straipsnyje nurodytų Komisijos atliktų patikrinimų vietoje, jei jų buvo, rezultatais.