6.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/26

(1)

2002 m. rugsėjo 9 d. Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė JK elektros bendrovei „British Energy plc“ (BE) skyrė pagalbos sanavimui priemonių paketą. 2002 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė sprendimą neprieštarauti šiai pagalbai (2). Pagal šį sprendimą JK valdžios institucijos iki 2003 m. kovo 9 d. turėjo pateikti BE restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, arba parodyti, kad pagalba buvo grąžinta.

(2)

2003 m. kovo 7 d. JK valdžios institucijos pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą. JK vyriausybės pateikti dokumentai buvo įregistruoti byla Nr. NN 45/03 dėl valstybės pagalbos, kadangi tam tikros restruktūrizavimo priemonės, kuriose tikriausiai yra pagalbos elementų, jau įsigaliojo. Daugiau informacijos buvo pateikta 2003 m. kovo 13 dieną. 2003 m. kovo 28 d. buvo surengtas Komisijos ir JK valdžios institucijų atstovų susitikimas. 2003 m. balandžio 21 d. Komisija nusiuntė JK valdžios institucijoms prašymą pateikti informaciją, į kurį JK valdžios institucijos atsakė 2003 m. gegužės 2 dieną.

(3)

2003 m. liepos 23 d. Komisija raštu pranešė Jungtinei Karalystei, kad ji nusprendė šios pagalbos atžvilgiu pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(5)

2003 m. rugpjūčio 22 d. JK valdžios institucijos tą pačią dieną įregistruotu laišku pateikė Komisijai savo pastabas dėl procedūros pradžios.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji persiuntė pastabas Jungtinei Karalystei, suteikdama jai galimybę atsakyti; jos pastabos buvo gautos 2003 m. spalio 29 d. laišku, Komisijos įregistruotu 2003 m. spalio 30 dieną.

(7)

2003 m. spalio 7 d. Komisija susitiko su Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis. Po šio susitikimo Jungtinė Karalystė pateikė informaciją 2003 m. lapkričio 5 d. laiške, įregistruotame 2003 m. lapkričio 10 dieną. Kitas susitikimas įvyko 2003 m. lapkričio 28 dieną. 2003 m. gruodžio 5 d. Komisija Jungtinei Karalystei nusiuntė prašymą pateikti informaciją, į kurį Jungtinė Karalystė atsakė 2003 m. gruodžio 22 dieną. Kitas susitikimas įvyko 2004 m. vasario 2 dieną. 2004 m. vasario 4 d. Jungtinė Karalystė pateikė informaciją. Naują informaciją Jungtinė Karalystė pateikė 2004 m. kovo 10 dieną. 2004 m. kovo 22 d. įvyko susitikimas. 2004 m. balandžio 19 d. Komisija išsiuntė naują prašymą, į kurį Jungtinė Karalystė atsakė 2004 m. gegužės 11 dieną. 2004 m. birželio 7 d. įvyko susitikimas. Nauja informacija buvo pateikta 2004 m. liepos 1 d. ir 2004 m. liepos 29 d. įvyko dar vienas susitikimas. Daugiau informacijos Jungtinė Karalystė pateikė 2004 m. rugpjūčio 23 dieną.

(8)

BE yra elektros energijos gamintoja. 1996 m. JK valdžios institucijos ją privatizavo. Išskyrus tris specialiąsias akcijas, kurias turi JK valdžios institucijos (vieną BE ir po vieną dvejose pagrindinėse JK esančiose dukterinėse įmonėse), šiuo metu BE visiškai priklauso privatiems investuotojams.

(9)

Privatizavimo metu pagrindiniai BE veiklos komponentai buvo šešios atominės elektrinės Anglijoje ir dvi atominės elektrinės Škotijoje. BE ir toliau eksploatuoja šias elektrines, kurių bendri registruoti pajėgumai sudaro 9 820 MW, iš kurių 7 281 MW yra Anglijoje ir Velse, o 2 539 MW — Škotijoje. BE yra vienintelis privačiam sektoriui priklausantis atominių elektrinių operatorius Jungtinėje Karalystėje. Ji tiekia elektrą didmeninei rinkai ir tam tikriems dideliems pramoniniams ir komerciniams pirkėjams, bet neužsiima mažmeniniu tiekimu.

(10)

Po privatizavimo BE JAV nusipirko 50 % bendros įmonės (kuri vadinasi „Amergen“) akcijų, kad galėtų nusipirkti ir eksploatuoti atomines elektrines JAV, ir įsigijo 82,4 % Kanados Ontarijo provincijoje esančios „Bruce Power LP“ nuomos akcijų dalį. 1999 m. BE Jungtinėje Karalystėje nusipirko mažmeniniu tiekimu užsiimančią bendrovę „South Wales Electricity“ (vėliau, 2000 m. parduotą) ir 2000 m. įsigijo 1 970 MW galios akmens anglimis kūrenamą „Eggborough“ elektrinę, siekdama įgyti daugiau lankstumo ir apsisaugodama nuo atominių elektrinių darbo sustabdymo.

(11)

Septyniose iš aštuonių JK esančių BE atominių elektrinių naudojami pažangūs dujomis aušinami reaktoriai (AGR) — vieninteliai tokio modelio ir technologijos reaktoriai JK. Aštuntojoje, „Sizewell B“, veikia suslėgtojo vandens reaktorius (PWR) — plačiai pasaulyje naudojamo modelio ir technologijos reaktorius.

(12)

BE pagrindinės dukterinės įmonės, esančios JK:

(13)

Dėl žymiai sumažėjusių elektros kainų rinkoje, kurioje veikia BE, BE trūkstant rizikos draudimo ir dėl neplanuotų elektrinių sustabdymų 2002 m. labai sumažėjo BE elektrinių duodamos pajamos. Didelę BE atominių elektrinių sąnaudų (4) struktūros dalį sudarančios neišvengiamos sąnaudos taip pat nesuteikė pakankamai galimybių sąnaudų mažinimu reaguoti į žemesnes kainas.

(14)

Per dvejus metus iki 2002 m. vykęs kainų kritimas, sudaręs 8,56 GBP/MWh, atitinka metinį pajamų sumažėjimą 642 mln. GBP, esant 75 TWh produkcijai (BE elektrinių produkcija per finansinius metus). Nei elektros pardavimo sutartys, nei tiesioginio pardavimo veikla pakankamai nesušvelnino šio kainos kritimo poveikio BE pajamoms.

(15)

Dėl šių veiksnių BE padėtis grynųjų pinigų atžvilgiu 2002 m. vasarą žymiai pablogėjo, grynųjų pinigų balansui sumažėjus nuo 231 mln. GBP 2002 m. balandžio mėn. pradžioje iki 78 mln. GBP 2002 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, nuo 2002 m. birželio mėn. pabaigos šis procesas greitėjo. Be to, kad labai sumažėjo grynųjų pinigų balansas, BE numatė, kad per laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2003 m. kovo mėn. laukia didelis grynųjų pinigų išplaukimas. Dalį šių išplaukusių lėšų sudarė mokėjimai „British Nuclear Fuel Limited“ (BNFL) pagal sutartis dėl panaudoto kuro tvarkymo, didelės kapitalo išlaidos BE priklausančioje „Bruce Power“ Kanadoje ir pirmosios obligacijų emisijos dalies apmokėjimas 2003 m. kovo 25 dieną.

(16)

2002 m. rugsėjo 5 d., atsižvelgdama į nesėkmingą obligacijų emisijos realizavimą tų pačių metų vasarą ir susirūpinimą dėl to, ar bus įmanoma pasinaudoti dar nepanaudotais susitarimais su bankais dėl kreditų, BE valdyba gavo juridinę konsultaciją, kad bendrovė negalės pasinaudoti susitarimais dėl kreditų. Iš tikrųjų, kadangi direktoriai negalėjo teigti, kad, jų įsitikinimu, bendrovė galės grąžinti šiuos kreditus, jų panaudojimas prilygtų prekybai neturint jokios pagrįstos perspektyvos išvengti likvidavimo nemokumo būsenoje. Kad išvengtų nemokumo bylos, BE paprašė JK valdžios institucijų finansinės pagalbos. Komisijos sprendimu, priimtu 2002 m. lapkričio 27 d., buvo leista suteikti šią finansinę paramą kaip pagalbą sanavimui.

(17)

Šiame sprendime buvo minėtas JK vyriausybės įsipareigojimas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai buvo leista suteikti pagalbą sanavimui, pateikti Komisijai likvidavimo arba restruktūrizavimo planą, arba įrodymą, kad kreditai buvo visiškai grąžinti ir (arba) kad garantija buvo nutraukta. 2003 m. kovo 7 d. JK vyriausybė pateikė Komisijai BE restruktūrizavimo planą.

(18)

JK vyriausybė nurodė šias BE sunkumų priežastis:

(19)

Skirtingai nuo kitų didelių privataus sektoriaus bendrovių gamintojų, BE neturi mažmeninių pirkėjų aptarnavimo verslo, užtikrinančio natūralų didmeninių elektros kainų rizikos draudimą. Vietoje to BE daugiausia parduoda savo elektrą didmeninėje rinkoje ir mažą jos dalį stambiems pramoniniams ir komerciniams vartotojams.

(20)

BE padėtis mažmeninio tiekimo stambiems pramoniniams ir komerciniams vartotojams rinkoje nesuteikia didmeninių kainų kritimo rizikos draudimo. Ši rinka visiškai atvira konkurencijai nuo 1994 metų. Ji yra konkurencinga ir joje dalyvauja į kainas reaguojantys pirkėjai. Šioje rinkoje kainos taip pat nukrito. Daugiausia turimos omenyje tiesiogiai pirkėjams pateikiamos kainos. Atitinkamai, visai neišsaugo pelnas iš mažmeninės prekybos, kad juo būtų galima kompensuoti mažėjančių didmeninių kainų poveikį.

(21)

Atominių elektrinių sąnaudų struktūroms būdinga tai, kad jų neišvengiamos sąnaudos labai didelės, o išvengiamos sąnaudos yra mažos (5).

(22)

Kai kurios iš BE neišvengiamų sąnaudų būdingos tik atominėms elektrinėms. Pirma, atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai yra nesusiję su produkcija, išskyrus laiko parinkimo atžvilgiu, nes šis grindžiamas elektrinių uždarymo laiku. Antra, panaudoto kuro tvarkymo sąnaudos — panaudoto kuro perdirbimo, saugojimo ir galutinio laidojimo sąnaudos — taip pat yra neišvengiamos, jei kuras jau pakrautas į reaktorius.

(23)

Kita vertus, atominių elektrinių išvengiamos sąnaudos yra mažesnės nei kitų šios sistemos elektrinių išvengiamos sąnaudos, įskaitant ir kitas bazinės apkrovos elektrines.

(24)

Dėl nukritusių rinkos kainų labai sumažėjo BE pelnas, gaunamas atėmus išvengiamas sąnaudas. Todėl žymiai sumažėjo lėšų, kurias galima panaudoti didelėms neišvengiamoms sąnaudoms padengti, daugiausia tai finansavimo sąnaudos ir atominių elektrinių įsipareigojimai, susiję su ankstesne veikla. Tai sukėlė sunkumų atsiskaitant su kreditoriais ir todėl iškilo finansinio veiklos restruktūrizavimo būtinybė.

(25)

Be ilgalaikių neišvengiamų sąnaudų, patiriamų dėl atominių elektrinių įsipareigojimų, BE taip pat pakenkė didelės trumpesnio laikotarpio neišvengiamos sąnaudos, kurias sudarė finansavimo išlaidos, išaugusios dėl kapitalo grąžinimo akcininkams, įsigytos „Eggborough“ elektrinės ir nuosavybė Šiaurės Amerikoje, taip pat elektros pirkimo susitarimų kaina.

(26)

BE padėtis dėl didmeninių elektros kainų kritimo praradus pajamas dar labiau pasunkėjo, kai neplanuotai buvo sustabdytos „Torness 2“ ir „Dungeness B“ elektrinės. 2002 m. rugpjūčio 13 d. BE paskelbė, kad dėl neplanuotų „Torness“ elektrinės sustabdymų, atominių elektrinių produkcijos planinė užduotis Jungtinėje Karalystėje buvo sumažinta nuo 67,5 TWh iki 63 TWh (± 1 TWh).

(27)

Restruktūrizavimo priemonių paketas susideda iš šių 7 priemonių, dėl kurių susitarė BE, jos pagrindiniai kreditoriai (įskaitant valstybinę branduolinį kurą perdirbančią bendrovę BNFL) ir JK vyriausybė:

(28)

Šios priemonės išsamiau aprašytos 29–102 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Atominių elektrinių įsipareigojimai visų pirma atsiranda dėl būtinybės perdirbti arba saugoti panaudotą branduolinį kurą ir galutinai jį palaidoti (kuro ciklo galutinio etapo įsipareigojimai) bei dėl būtinybės nutraukti atominių elektrinių eksploataciją jų komercinio gyvavimo pabaigoje (eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai).

(30)

Kai kurių galutinio kuro ciklo etapo įsipareigojimų atžvilgiu BE su BNFL yra sudariusios sutarčių dėl panaudoto kuro tvarkymo paslaugų teikimo (sutartyse numatyti įsipareigojimai). Sutartyse numatyti įsipareigojimai rodo sumas, kurias BE pagal sutartis privalo ateityje mokėti BNFL už AGR panaudoto kuro perdirbimą ir (arba) saugojimą bei kitas paslaugas, susijusias su panaudoto kuro tvarkymu. Sutartys apima AGR elektrinių panaudoto kuro ir susijusių atliekų perdirbimą ir saugojimą mažiausiai iki 2038 m. arba 2086 metų. Daugiausia tai fiksuotos kainos sutartys ir visa techninė rizika, susijusi su panaudoto kuro saugojimu ir perdirbimu, kuri tenka BNFL. Nuosavybės teisė į visą panaudotą kurą ir daugumą susijusių atliekų visą sutarčių galiojimo laiką lieka BE.

(31)

Yra ir kitų su kuro ciklo galutiniu etapu susijusių įsipareigojimų, kuriuos galima sieti su panaudotu kuru arba kurių galima su juo nesieti, dėl kurio šiuo metu nėra pasirašytų sutarčių (sutartyse nenumatyti įsipareigojimai). Sutartyse nenumatyti įsipareigojimai daugiausia susiję su panaudoto kuro, plutonio, urano ir po AGR kuro perdirbimo liekančių atliekų galutiniu laidojimu, panaudoto PWR kuro saugojimu ir galutiniu laidojimu, įskaitant sauso tipo saugyklos statybą „Sizewell B“ teritorijoje, ir su eksploatacinių atliekų saugojimu ir laidojimu.

(32)

Eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai susiję su sąnaudomis, patiriamomis dėl atominių elektrinių kuro iškrovimo, nukenksminimo ir išmontavimo nustojus gaminti elektros energiją. Paprastai eksploatacijos nutraukimas aprašomas trimis etapais:

(33)

Iki šio laiko atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti buvo sudaryta keletas susitarimų. Privatizavimo metu buvo įsteigtas atskiras fondas — Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fondas (NDF) — ribotos turtinės atsakomybė akcinė bendrovė, priklausanti nepriklausomam trestui. Jo paskirtis — sukaupti atskirą fondą, taikytiną daliai eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų apmokėti. Buvo tikimasi, kad visus kitus atominių elektrinių įsipareigojimus bus galima patenkinti naudojant einamuosius pinigų srautus, gaunamus iš BE veiklos. Tačiau sumažėjus BE pajamoms šių susitarimų nepakanka atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti.

(34)

JK vyriausybė į restruktūrizavimo planą įtraukė tam tikrus instrumentus, norėdama prisiimti finansinę atsakomybę bent už dalį atominių elektrinių įsipareigojimų. Šie nauji instrumentai bus nustatyti kartu su naujais susitarimais, pagal kuriuos BE prie atominių elektrinių įsipareigojimų sąnaudų ir BE atominių elektrinių įsipareigojimų tvarkymo turės prisidėti savo lėšomis.

(35)

Restruktūrizavimo plane numatoma, kad NDF bus išplėstas arba papildytas naujuoju fondu — Atominių elektrinių įsipareigojimų fondu (NLF). Numatoma, kad NLF bus ribotos turtinės atsakomybė akcinė bendrovė, priklausanti nepriklausomam trestui. NLF numatoma paskirtis — patenkinti sutartyse nenumatytų įsipareigojimų ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų sąnaudas už:

(36)

Pradėjus restruktūrizavimą, BE mokės NFL tokius įnašus:

(37)

Pinigų srauto procentas, pagal kurį apskaičiuojamos įmokos NLF, gali būti kartais nešališkai ir pagrįstai koreguojamas, kad akcininkai gautų naudos iš nepaskirstytų pinigų srautų ir įplaukų už naujus mokesčius už BE akcijas ir tam, kad NFL ir akcininkų neigiamai nepaveiktų bet koks bendrovių skilimas, vertybinių popierių išdavimas akcininkams arba kiti bendrovės veiksmai.

(38)

Fiksuotų 20 mln. GBP įnašų per metus (indeksuotų ir palaipsniui mažinamų uždarant elektrines) mokėjimas bus paankstintas remiantis dabartine grynąja verte (diskontuota pagal NLF arba, jei reikia, NDF taikomą diskonto normą) ir bus atliekamas iš karto tuo atveju, jei BEG arba BEGUK taps nemokios. Pagreitintas mokėjimas (-ai) bus garantuoti visų BE grupės pagrindinių bendrovių ir užtikrinti mokesčiais už jų turtą.

(39)

NLF patikėtinių vaidmuo ir pareigos apsiribos tik fondo ir jo investicijų valdymu bei reikalavimus atitinkančių išlaidų apmokėjimu. Jie taip pat vertins, ar NLF būtų naudinga atidėti kai kuriuos NLF mokėjimus arba konvertuoti įmokas NLF į akcinį kapitalą. NLF patikėtiniai neturės įgaliojimų persvarstyti įsipareigojimus, finansavimo reikalavimus ar nustatyti BE įnašus.

(40)

JK vyriausybė imsis tokių keturių priemonių, susijusių su atominių įsipareigojimų finansavimu:

(41)

JK vyriausybė įsipareigoja prisiimti atsakomybę už BE įsipareigojimus pagal BE ir BNFL sudarytas sutartis (praeityje sudarytos sutartys dėl panaudoto kuro), susijusius su i) AGR panaudoto kuro, pakrauto į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, perdirbimu ir (arba) saugojimu ir ii) kitomis paslaugomis, susijusiomis su kuro saugojimo ir transportavimo konteinerių priežiūra, oksido tvarkymu ir transportavimu geležinkeliu pagal galiojančias sutartis su BNFL.

(42)

Ši įmonė nemoka už kurą, pakrautą į AGR reaktorius po restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos; sąnaudas už šį kurą ir toliau apmoka BE pagal naujas sutartis, kurios buvo sudarytos po BE ir BNFL komercinių derybų. Ji nemoka už PWR kurą, nes PWR nėra perdirbamas BNFL, jį tiesiogiai tvarko, o tiksliau, saugo pati BE.

(43)

JK vyriausybė įsipareigoja padengti bet kokį NLF finansavimo, skirto 1 etapo eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimams ir sutartyse nenumatytiems įsipareigojimams (įskaitant „Sizewell B“ sausojo tipo saugyklos statybos ir galutinio kuro laidojimo sąnaudas), trūkumą.

(44)

JK vyriausybė įsipareigoja padengti bet kokį NLF finansavimo, susijusio su 2 ir 3 eksploatacijos nutraukimo etapais, trūkumą.

(45)

JK vyriausybė laikys pirmiau minėtus įsipareigojimus BE balanse esančiu turtu, atitinkamai atsižvelgdama į pelno (nuostolio) ataskaitą. Esant įprastoms sąlygoms, įsipareigojimas turėtų būti apmokestintas. JK vyriausybė teigia, kad tokiu atveju JK vyriausybė turėtų sustambinti restruktūrizavimo metu BE suteiktos pagalbos dydį dėl suteikto įsipareigojimo patiriamų mokesčių suma, siekiant užtikrinti, kad BE bus moki po restruktūrizavimo.

(46)

Norėdamos to išvengti, JK valdžios institucijos šiuo metu rengiasi Elektros įstatymo projektu įvesti specifinį atleidimo nuo mokesčių teisės aktą. Neįvedus šio atleidimo nuo mokesčių teisės akto, susidarytų apie 3 152 mln. GBP apmokestinama suma. JK vyriausybė teigia, kad tokiu būdu parengtas atleidimo nuo mokesčių teisės aktas užtikrintų, kad ateityje BE nebus suteikta jokių asimetrinių mokesčių lengvatų. Bet koks tolimesnis įsipareigojimo vertės padidėjimas, pavyzdžiui, dėl kainų ar vertės pokyčių, bus apmokestintas, ir taip atitiks BE suteiktas mokesčių lengvatas, kai papildomos išlaidos bus įrašytos į pelno (nuostolio) ataskaitas.

(47)

1 lentelėje pateikiamas JK valdžios institucijų prieš tai aprašytos pagalbos instrumentų įvertinimas. Šie vertės apskaičiavimai yra labai netikslūs. Tiek sąnaudos už atominių elektrinių įsipareigojimus, nuo kurių BE buvo atleista, tiek BE įnašas į šias sąnaudas yra labai netikslūs. Iš tikrųjų įsipareigojimai bus įvykdyti tik po labai ilgo laiko. Pavyzdžiui, BE nesitikėtų pradėti išmontuoti AGR reaktorių mažiausiai 85 metus po to, kai elektrinė nustos gaminti elektrą, o panaudoto kuro tvarkymas turės tęstis neribotą laiką. Be to, yra daug užduočių, įskaitant AGR reaktorių eksploatacijos nutraukimą, kurių vykdymo tiesioginės patirties šiuo metu nėra. Po pranešimo pateikimo pasikeitė apytiksliai paskaičiuota pagalbos vertė. Pagrindinės priežastys — išaugusi sukauptų grynųjų lėšų nuskaičiavimų grąža, sąlygota geresnės nei prognozuota BE veiklos, infliacijos poveikio, sumų, mokėtinų pagal įsipareigojimą dėl praeityje panaudoto kuro sutarčių, dėl vėlesnės restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos išaugusių praeityje AGR panaudoto kuro kiekių bei išaugusios turto, esančio Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fonde tam, kad būtų atspindėta naujausia rinkos vertė, vertės.

1 lentelė

A priemonės pagalbos instrumentų įvertinimas, pagrįstas 2004 m. (6) liepos mėn. apskaičiavimais

(48)

BNFL teikia branduolinį kurą visiems BE AGR reaktoriams ir perdirba arba saugo šį kurą jį panaudojus (8).

(49)

Pagal restruktūrizavimo planą, BNFL — BE didžiausias atskiras kreditorius — sutiko pakeisti su BE sudarytas kuro tiekimo ir panaudoto kuro perdirbimo sutartis.

(50)

Prieš restruktūrizavimą sudarytos BE ir BNFL sutartys tęsiasi nuo 1997 m. ir 1995 m., atitinkamai su BEG ir su BEGUK. Jos turėjo galioti iki 2006 m. kovo 31 d., bet nuo šios datos paliekant ketinimą persvarstyti ir pratęsti šias sutartis BEG atžvilgiu bei paliekant galimybę jas pratęsti BEGUK atžvilgiu.

(51)

Mokesčiai už kuro tiekimą susidarė iš nuolatinio dydžio metinio mokesčio ir papildomo kintamo dydžio mokesčio už kiekvieną pristatytą kuro dalį. Šie mokesčiai buvo nustatyti ir turėjo būti koreguojami pagal infliacijos dydį.

(52)

Nuo 2003 m. balandžio 1 d. įsigaliojo persvarstytos kuro tiekimo sąlygos — priedas prie ankstesnių susitarimų. Naujos sąlygos taip pat sudarys pagrindą naujiems visą veikimo laiką apimantiems susitarimams dėl AGR kuro tiekimo po 2006 m. kovo 31 d., kurie įsigalios 2006 m. balandžio 1 dieną.

(53)

Pagal naujas sąlygas, nuolatinio dydžio metinis mokestis pagal ankstesnius susitarimus bus sumažintas 5 mln. GBP per metus ir vėliau bus padaryta nuolaida, susijusi su bazinės apkrovos elektros energijos kainomis, bet nustatant 15 mln. GBP viršutinę ribą (abi sumos 2003 m. kainomis ir indeksuotinos pagal RPI). Kitos kainos išliks tokios pačios, kaip nustatytos ankstesnėse sutartyse.

(54)

Kuro tiekimo nuo 2006 m. balandžio 1 d. atžvilgiu ir esant sąlygai, kad mažiausiai keturios iš septynių AGR elektrinių tęs veiklą, BE mokės 25,5 mln. GBP nuolatinio dydžio mokestį, atėmus pirmiau apibūdintą nuolaidą, ir 191 000 GBP už urano toną atitinkantį kintamo dydžio mokestį (kaip ir už galiojančias sutartis). Šios kainos pagrįstos 2002 m. liepos mėn. pinigų verte ir bus indeksuojamos pagal RPI.

(55)

Kainą laikotarpiu, kai veiks tik trys arba mažiau elektrinių, bus galima nustatyti remiantis bendros BE ir BNFL grupės rekomendacijomis, parengtomis atlikus tyrimą dėl optimalios BNFL kuro gamyklos veiklos pabaigos.

(56)

1995 m. BEG ir BEGUK teisiniai perleidėjai (atitinkamai „Nuclear Electric“ ir „Scottish Nuclear“) sudarė ilgalaikes sutartis su BNFL dėl išspinduliuoto AGR kuro saugojimo ir perdirbimo bei susijusių paslaugų. BEGUK (tada ji vadinosi Scottish Nuclear) 1995 m. sudarė dar vieną sutartį dėl ilgalaikio visų AGR kuro atliekų, viršijančių kiekį, dėl kurio buvo sudarytos perdirbimo sutartys, saugojimo. 1997 metais BEG tai pat pasirašė dar vieną sutartį dėl panaudoto kuro tvarkymo paslaugų, kuri apėmė per visą eksploatavimo laiką susidarančias išspinduliuoto AGR kuro atliekas, viršijančias atliekas, pristatytas iš BEG reaktorių pagal 1995 m. sutartį. Visos minėtos sutartys toliau bus vadinamos galiojančiais susitarimais dėl panaudoto kuro tvarkymo. Pagal juos paslaugų teikimas tęstųsi mažiausiai iki 2038 m. arba 2086 m. (priklausomai nuo atliekų kategorijos).

(57)

Pagal galiojančius susitarimus dėl panaudoto kuro BE pasilieka nuosavybės teisę į visą panaudotą kurą. Ilgainiui bus pareikalauta, kad BEG ir BEGUK iš BNFL sandėlių priimtų sustiklėjusias didelio radioaktyvumo atliekas, panaudotą kurą, tam tikras vidutinio radioaktyvumo atliekas ir perdirbtą uraną bei plutonį, kad šios bendrovės išpildytų savo įsipareigojimus dėl jų laidojimo.

(58)

Šių susitarimų kainodara yra iš esmės nustatyta, koreguotina pagal infliaciją ir, saugojimo ir perdirbimo įsipareigojimų atveju, grindžiama pristatytu kuru (tonomis). Į pradinių 1995 m. sutarčių kainodarą taip pat įėjo sumos, skirtos Sellafield esančio THORP fabriko (šiluminio oksido perdirbimo fabriko), kuriame perdirbamas AGR kuras, eksploatacijos nutraukimui. Atsižvelgiant į BNFL teikiamų paslaugų pobūdį, BE yra įsipareigojusi nuolatos mokėti už pristatytą kurą, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukia, ar palieka galioti sutartis, sudarytas dėl dar nepristatyto kuro.

(59)

Mokėjimų srautai už 1995 m. saugojimo ir perdirbimo sutartis yra nustatyti ir tęsiasi iki galutinio sutarčių įvykdymo 2086 m., mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį. Mokėjimų srautas už 1997 m. sutartį pagrįstas nustatytu laiku, per kurį kuras pristatomas BNFL ir jo kiekiu tonomis. Šie nustatyti mokėjimai atitinka vienkartinę sumą, išmokomą pagal nustatytą grafiką.

(60)

Persvarstyti susitarimai dėl panaudoto kuro tvarkymo (toliau — naujieji susitarimai dėl panaudoto kuro tvarkymo) taikomi skirtingai, priklausomai nuo to, ar panaudotas kuras buvo pakrautas iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, ar po jos.

(61)

Žymūs pakeitimai, susiję su kuru, pakrautu iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos:

(62)

Svarbūs pakeitimai, susiję su kuru, pakrautu restruktūrizavimo įsigaliojimo dieną arba po jos:

(63)

2 lentelėje parodoma, kaip JK valdžios institucijų vertinimu, atliktu remiantis trimis galimais elektros rinkos raidos scenarijais, BE paveiks BNFL kuro tiekimo sutarčių pakeitimai.

2 lentelė

BNFL kuro tiekimo sutarčių pakeitimų poveikis

(64)

JK valdžios institucijos teigė, kad būtų sunku tiksliai įvertinti BE sutaupomas sumas 2006 m., kadangi tuomet turėjo baigtis kuro tiekimo iki restruktūrizavimo sutartys. Todėl vertinant bet kokią pakeitimų sąlygotą naudą BE, reikėtų kaip nors atsižvelgti į tai, kiek BNFL būtų naudingas sutarčių pratęsimas iki BE elektrinių veikimo pabaigos — tai atsispindi naujųjų sutarčių kainose. Atsižvelgdamos į šiuos neapibrėžtumus, JK valdžios institucijos nurodė, kad pačios BE atliktu įvertinimu išlaidos per visą elektrinių eksploatavimo laiką sumažėtų 239 mln. GBP (nediskontuotais) ir 140 mln. GBP (diskontuotais pagal realią 3,5 % normą) (9). 3 lentelėje parodoma, kaip BE paveiks AGR panaudoto kuro sutarčių su BNFL pakeitimai, kaip prognozuoja JK valdžios institucijos, remiantis tais pačiais trimis galimais scenarijais (10). Grynoji dabartinė vertė apskaičiuota naudojant JK viešajam sektoriui taikomą diskonto normą, sudarančią realią 3,5 % normą. Šioje lentelėje vertinamas tik kuro kainų pokyčių pagal sutartis dėl kuro, pakrauto restruktūrizavimo įsigaliojimo dieną arba po jos, poveikis. Sutarčių dėl kuro, pakrauto iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos, pokyčių poveikį yra sunku įvertinti skaičiais, kadangi jis tampų materialus tik jei BE taptų nemoki. Be to, JK valdžios institucijos teigia, kad sunku įvertinti BE naudą iš nuosavybės teisių į panaudotą kurą ir su tuo susijusių įsipareigojimų perkėlimo BNFL. Nepaisant to, JK valdžios institucijos nurodė, kad galima šio perkėlimo nauda BE sudarytų apie 1 421 mln. GBP (nediskontuotų) ir 148 mln. (diskontuoti pagal 5,4 % nominalią normą). Į šią naudą 3 lentelėje neatsižvelgta.

3 lentelė

Būsimų sutarčių dėl AGR panaudoto kuro pokyčių poveikis GDV (11)

(65)

Iš pradžių abi bendrovės, kurios dabar vadinasi BEG ir BEGUK, pačios įsigijo urano, skirto perduoti BNFL ir naudojamo kurui jų AGR jėgainėms gaminti. Tuomet bendrovė, kuri dabar yra BEGUK, perdavė savo urano pirkimo sutartis BNFL. Šios anksčiau sudarytos sutartys buvo ilgalaikės ir, bet kuriuo atveju, jų pakako tik palyginus mažiems BEGUK reikalingiems medžiagų kiekiams, ir todėl šis pokytis suteikė BNFL tik ribotą pagrindą vystyti urano pirkimo ir tiekimo veiklos skyrių.

(66)

Persvarstant BE ir BNFL sutartis dėl BNFL pagaminto kuro tiekimo BE ateityje, buvo sutarta, kad BEG taip pat turėtų perduoti savo urano pirkimo sutartis BNFL, kuri tokiu būdu taptų atsakinga už būsimus susitarimus dėl urano pirkimo BEG AGR jėgainių kurui.

(67)

Tuo pat metu BNFL nusipirks BEG urano atsargas, kurių apskaičiuota buhalterinė vertė sudaro iki 67 mln. GBP.

(68)

BE sudarė susitarimus (susitarimai sustabdyti veiksmus), susijusius su mokėjimų BNFL ir keliems kitiems svarbiems finansiniams kreditoriams (svarbūs kreditoriai) sustabdymu remiantis tam tikromis sąlygomis. Šie susitarimai sudaro restruktūrizavimo plano dalį. Svarbūs kreditoriai yra didžiosios dalies 2003 m., 2006 m. ir 2016 m. BE išleistų obligacijų GBP turėtojai (obligacijų turėtojai), Eggborough bankų sindikatas, į kurį įeina ir akredityvą suteikęs Škotijos bankas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) (toliau — skolinantys bankai) ir trijų elektros pirkimo susitarimų (EPS) ir finansinių susitarimų dėl skirtumų šalys: „Teaside Power Limited“ (TPL), „Total Fina Elf“ (TFE); ir „Enron“ (toliau — EPS šalys).

(69)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus, sustabdymo laikotarpis prasideda 2003 m. vasario 14 d. ir pasibaigia anksčiausiai 2004 m. rugsėjo 30 d., arba jį nutraukus, arba pabaigus restruktūrizavimą. BNFL ir svarbūs kreditoriai susitarė su BE, kad per šį laikotarpį jie nesiims jokių veiksmų pradėti nemokumo bylą, nereikalaus ir neankstins jokių BE turimų sumokėti sumų mokėjimo.

(70)

BE ir BNFL bei svarbių kreditorių įsipareigojimai pagal susitarimus sustabdyti veiksmus aprašyti 71–73 konstatuojamosiose dalyse.

(71)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus:

(72)

Pagal susitarimus sustabdyti veiksmus:

(73)

Svarbaus kreditoriaus įsipareigojimai pagal susitarimą sustabdyti mokėjimus nustos galioti, jei iškils viena iš toliau minimų aplinkybių ir svarbus kreditorius praneš BE apie tai, kad įsipareigojimas nebegalioja:

(74)

4 lentelėje nurodomos JK institucijų apskaičiuotos sumos, kurias BE sutaupytų dėl susitarimų sustabdyti veiksmus, jei restruktūrizavimas įsigaliotų 2004 m. kovo 31 dieną.

4 lentelė

BE dėl susitarimų sustabdyti veiksmus sutaupomos sumos

(75)

Be susitarimų sustabdyti veiksmus restruktūrizavimo plane numatoma restruktūrizuoti ir atidėti svarbių kreditorių reikalavimus. 2003 m. vasario 14 d. BE sudarė neįpareigojantį susitarimą su svarbiais kreditoriais, pagal kurį jų reikalavimai būtų paskirstyti ir jų atžvilgiu būtų pasiektas kompromisas.

(76)

Svarbių kreditorių įsipareigojimai, dėl kurių reikia pasiekti kompromiso, kaip pateikiama šešių mėnesių iki 2002 m. rugsėjo 30 d. BE neaudituotose finansinėse ataskaitose, buvo:

(77)

Pagal ketinimų protokolą su EPS susijusių reikalavimų sumos restruktūrizavimo priemonių pakete nuo to laiko yra 316 mln. GBP.

(78)

Įsipareigojimai bus restruktūrizuoti ir atidėti taip:

(79)

BE persvarstė savo prekybos strategiją, siekdama sumažinti su produkcija ir kainomis susijusias rizikas. Šie pakeitimai sudaro vieną iš restruktūrizavimo priemonių paketo elementų, kuriais siekiama sustiprinti BE finansinę padėtį.

(80)

BE yra viena iš stambiausių elektros gamintojų Jungtinėje Karalystėje, teikianti daugiau nei 20 % JK gaminamos elektros energijos. Šį elektros gaminimo portfelį sudaro atominės elektrinės (83 % pajėgumo) ir anglimis kūrenamos elektrinės (17 % pajėgumo), galinčios gaminti apie 75 TWh per metus.

(81)

Prekyba užsiimantis BE padalinys BEPET atsako už BE elektrinių portfelio produkcijos pardavimą, BE patiriamo elektros rinkos kainų svyravimų poveikio valdymą ir BE nustatytų, rinką atitinkančių pardavimų kainų didinimą. Kadangi 83 % BE gamybos pajėgumų sudaro atominės elektrinės, pagrindinis dėmesys BEPET skiriamas šiai, daugiausiai nuolatinei gamybai.

(82)

Anglimi kūrenama „Eggborough“ elektrinė taip pat yra reikšmingas prekybos portfelio elementas. Ji suteikia lankstumo produkcijai ir galimybę patenkinti besikeičiančius pirkėjų poreikių lygmenis, tai pat yra vertingas apsidraudimo priemonė tais atvejais, kai sustabdomos atominės elektrinės. Ji teikia lankstumą, kurio reikia didelių pramoninių ir komercinių pirkėjų bei dalies didmeninės prekybos reikmėms tenkinti.

(83)

Siekdama valdyti BE patiriamą rinkos kainų poveikį ir tuo pačiu metu kiek įmanoma labiau didinti rinką atitinkančias pardavimo kainas, BEPET produkciją parduoda iš anksto. BEPET kaip ir kitos gamintojos siekia, kad iki to laiko, kai elektra pagaminta, 100 % pagamintos produkcijos jau būtų parduota, siekiant išvengti galimo paprastai svyruojančių subalansavimo mechanizmo kainų poveikio. Parduodama iš anksto, bendrovė gali užsitikrinti, kad būsimo produkcijos kiekiai parduodami už tuo metu vyraujančią kainą ir, tam tikrais atvejais, kad būtų nustatytos kainos būsimos produkcijos atžvilgiu.

(84)

BEPET naudojasi keliais BE pagamintos elektros pardavimo būdais ir 32 % visos energijos parduoda naudodamasi tiesioginio tiekimo veikla (TTV). TTV išsivystė natūraliai ir sudaro pagrindinį BE verslo strategijos elementą.

(85)

Palyginti su kitais dideliais Didžiosios Britanijos elektros energijos gamintojais, tik nedidelė dalis BE pagaminamos elektros energijos skirta mažmeninei rinkai. BE plėtrą šioje rinkoje labiau skatina siekis diversifikuoti pagamintos produkcijos pristatymo kanalus, nei koks nors kitas pačios mažmeninės rinkos sąlygotas tikslas. BE gauna apie 2 % (12) bendrojo pelno iš savo tiesioginių pardavimų, taip atspindint konkurencingą šios rinkos pobūdį.

(86)

Į 2002 m. BE patirtų finansinių sunkumų priežastis įėjo trys elektros pirkimo susitarimai ir sutartys dėl skirtumų, kurių iš anksto nustatyta vertė žymiai viršijo dabartinę rinkos vertę, BE sudarytas ankstesnės prekybos ir bendrovės veiklos metu. Kiekvienas iš šių susitarimų buvo įtrauktas į kompromisinį susitarimą su svarbiais kreditoriais, įeinantį į restruktūrizavimo priemonių paketą.

(87)

Pirmasis — tai sutartis su TFE. Palyginti su dabartinėmis vyraujančiomis rinkos kainomis, šioje sutartyje nustatyta realizavimo kaina yra labai didelė. Susitarimas buvo sudarytas 1997 m., kai kainos vidutiniškai buvo žymiai didesnės nei šiuo metu. Iš anksto nustatyta susitarimo vertė žymiai viršija dabartinę rinkos vertę BE atžvilgiu, o TFE priklausančių mokėti reikalavimų suma sudaro 85 mln. GBP.

(88)

Antrasis yra susijęs su pasikeitimo sutartimi, 1996 m. balandžio 1 d. sudaryta su „Enron“. Tai yra finansiškai nustatytas instrumentas, pagrįstas skirtumų tarp susivienijimo nustatytų kainų didžiausios paklausos metu ir ne didžiausios paklausos metu. Šią sutartį BE sudarė prieš įsigydama „Eggborough“. Ja buvo siekiama apsidrausti nuo įvairų augančios BE veiklos, susijusios su pramoniniais ir komerciniais pirkėjais, susijusios formų. „Enron“ reikalavimų suma, nustatyta už šį SPE restruktūrizavimo priemonių pakete, sudaro 72 mln. GBP.

(89)

Trečiasis yra susijęs su susitarimu su TPL, kurį BE paveldėjo 1999 m. įsigijusi SWALEC. Pradinė sutartis buvo pasirašyta 1991 m. birželio 26 d. Sutarties iš anksto nustatyta vertė žymiai viršija dabartinę rinkos vertę. TPL reikalavimų suma, nustatyta už šį SPE restruktūrizavimo priemonių pakete, sudaro 159 mln. GBP.

(90)

Kartu su restruktūrizavimo priemonių paketu BE nusprendė užtikrinti daugiau savo produkcijos vidutinio laikotarpio pardavimų nustatyta kaina. JK vyriausybės teigimu, šios strategijos įgyvendinimas sumažins pinigų srautų svyravimą ir sustiprins bendrovės ilgesnio laikotarpio finansinį gyvybingumą.

(91)

Pagal naują strategiją, išankstiniai produkcijos pardavimai nustatyta kaina sąlygos tai, kad bendrovė kitus 3–5 m. iš anksto parduos didesnę savo produkcijos dalį už nustatytą kainą ir taip BEPET nustatys didesnės ateityje pagamintos energijos dalies vertę.

(92)

Pagrindiniai naujos prekybos strategijos tikslai: i) apriboti su kainomis susijusias rizikas, užtikrinant daugiau nustatytų kainų sutarčių, ii) palaikyti gyvybingus pardavimų kanalus dideliems pagamintos produkcijos kiekiams ir iii) suteikti papildomų pinigų tinkamiems finansiniams rezervams palaikyti.

(93)

Kadangi nauja strategija buvo suformuluota 2002 m. gruodžio mėn. pradžioje, BE TPĮ sektoriuje sėkmingai pardavė arba padidino papildomų 14,8 TWh 2003–2006 m., atnaujindama metines sutartis ir pratęsdama kai kurias daugiametes sutartis. 2003 m. kovo 6 d. BE jau vedė derybas su keliomis didmeninėmis šalimis dėl struktūrizuotų sandorių.

(94)

2003 m. vasario 6 d. buvo pasirašyta svarbi sutartis su „British Gas Trading Limited“ dėl apytiksliai 10 TWh pardavimo per metus iki 2007 m. balandžio 1 d., daugiau nei pusę iš parduodamo kiekio perkant už nustatytą kainą.

(95)

Naujos sutartys su BNFL tai pat teikia BE tam tikro draudimo nuo elektros kainų poveikio, kadangi jose nustatyta kintanti ir su elektros kainomis susijusi kaina už AGR kuro tiekimą ir AGR panaudoto kuro tvarkymo paslaugas. Esant dabartinėms rikos kainoms, nauji susitarimai su BNFL teikia dalinį draudimą apytiksliai 60 % BE AGR produkcijos, sudarančios apie 58 TWh per metus.

(96)

BE savo vidutinio laikotarpio strategijoje siūlo koncentruotis į tokius tikslus:

(97)

2002 m. gruodžio 23 d. BE pranešė, kad ji sudarė įpareigojantį ketinimų protokolą, pagal kurį ji realizuotų savo 82,4 % dalį „Bruce Power“ tokiomis dalimis: 79,8 % konsorciumui, sudarytam iš „Cameco“, „BPC Generation Infrastructure Trust“ ir „TransCanada PipeLines Limited“ (toliau — Konsorciumas) ir 2,6 % — Elektros energijos gamybos sektoriaus profsąjungų trestui Nr. 1 („Power Workers' Union Trust No 1“) ir Energetikos sektoriaus darbuotojų sąjungos trestui („The Society“). Be to, Konsorciumas sutiko įsigyti 50 % BE dalį „Huron Wind“ Ontarijo provincijoje esančio vėjo turbinos projekto. „Bruce Power“ ir „Huron Wind“ buvo galutinai parduota Konsorciumui 2003 m. vasario 14 dieną. Galiausiai BE gavo 678 mln. CAD grynais. Be to, BE tikisi gauti iki 140 mln. CAD už pakartotinį dviejų „Bruce A“ blokų paleidimą ir sąlyginio deponavimo sąskaitas.

(98)

Pagal susitarimą dėl kredito (SDK) sanavimui, atskaičiavus mokesčius Prekybos ir pramonės departamento naudai į patvirtintą sąskaitą buvo perversti 275 mln. GBP pradinių įplaukų, atskaičius pervedimo sąnaudų sumas.

(99)

„Exelon Generation Company, LLC“ („Exelon“) ir „British Energy Investment Ltd.“ paragino pateikti pasiūlymus dėl jų atitinkamų „AmerGen“ akcijų paketų pardavimo. 2003 m. gruodžio 22 d. BE akcininkai pritarė 50 % BE dalies „Amergen“ pardavimui „Exelon Generation Company LLC“. BE gavo apie 277 mln. USD grynais.

(100)

Kai kurios vietinės valdžios institucijos sutiko be palūkanų atidėti verslo mokesčių, kuriuos jiems skolinga BE, apmokėjimą.

(101)

Remiantis JK valdžios institucijų persiųsta informacija, šios vietinės valdžios institucijos yra:

(102)

Iš viso nuo 2002 m lapkričio mėn. iki 2003 m. vasario mėn. buvo atidėta 4 303 205 GBP mokesčių. Pagal G priemonę BE 2003 m. vasario mėn. galutinai sumokėjo mokesčius, o 65 656,24 GBP delspinigių buvo sumokėta 2003 m. spalio 7 dieną. Palūkanų norma buvo apskaičiuota remiantis Komisijos orientacinėmis normomis, nustatytomis Jungtinei Karalystei — iki 2002 m. gruodžio 31 d. 6,01 % ir 5,42 % vėliau.

(103)

Prieš pristatydamos restruktūrizavimo plano poveikį BE gyvybingumui, JK valdžios institucijos aprašė atominės energijos gamybos ekonomiką. Vertinant BE elektrinių veiklą, pranešime išskiriamos išvengiamos ir neišvengiamos BE elektrinių eksploatavimo sąnaudos. Atominių elektrinių bruožas — labai didelės neišvengiamos sąnaudos ir palyginus mažos išvengiamos sąnaudos, ypač trumpalaikės ribinės sąnaudos. JK valdžios institucijos teigimu, kadangi sprendimas gaminti energiją motyvuojamas išvengiamų sąnaudų lygiu ir atsižvelgiant į tai, kad atominės elektrinės pasižymi mažiausiomis trumpalaikėms ribinėms sąnaudoms, atominių elektrinių eksploatavimas ekonominiu požiūriu yra pagrįstas.

(104)

Tuomet JK valdžios institucijos tvirtina, kad jeigu BE restruktūrizavimas pavyks, įmonė struktūriškai nebus nuostolinga. Pasak JK institucijų, planas suteikia galimybių spręsti problemas, tapusias BE sunkumų priežastimi ir jį įgyvendinant galima pasiekti ilgalaikį gyvybingumą. Jis ypač pagerins BE prekybos strategiją, stengiantis kompensuoti jos neapdraustą poziciją, atleis BE nuo kai kurių labai didelių fiksuotų sąnaudų, perimant praeityje atsiradusius atominių elektrinių įsipareigojimus ir suteiks galimybę suformuoti pakankamus pinigų rezervus savo veiklai apsaugoti.

(105)

BE restruktūrizavimo plano tikslas — restruktūrizuoti BE sąnaudas ir įsipareigojimus ir įdiegti stabilią kapitalo struktūrą tam, kad BE galėtų ir toliau tęsti veiklą ilgalaikėje perspektyvoje kaip finansiškai gyvybingas vienetas. Tam, kad BE būtų laikoma finansiškai gyvybinga, JK vyriausybė nusprendė, kad per tam tikrą laikotarpį bendrovė privalo tapti pelninga, pasižymėti teigiamu pinigų srautu ir sugebėjimu pastoviai finansuoti savo veiklą.

(106)

Kiti restruktūrizavimo plano komponentai buvo nustatyti norint pasiekti finansinio gyvybingumo tikslą:

(107)

Remiantis JK institucijų teigimu, restruktūrizavimo planas buvo sukurtas siekiant atsižvelgti į pagrindinį finansinio gyvybingumo reikalavimą, būtent, bendrovės sugebėjimą finansuoti savo veiklą. Kadangi bendrovė tikriausiai susidurtų su sunkumais ieškodama finansavimo iš bankų ar obligacijų rinkų, ypač turint omenyje, kad yra palyginus nedaug skolintojų, pasiruošusių suteikti finansavimą atominės energijos gamintojai, į restruktūrizavimo planą reikia žiūrėti kaip į alternatyvų būdą ieškant išorinio finansavimo. Pagal planą numatoma sukurti ir kaupti pinigų rezervus. Šie pinigų rezervai būtų skirti suteikti bendrovei galimybę sudaryti prekybos elektra sutartis, kurioms reikia užstato ir susitvarkyti su pinigų trūkumais be būtinybės priklausyti nuo išorinio finansavimo. Atitinkamai pagal restruktūrizavimo planą numatomas dviejų rezervų sudarymas: rezervo pinigų užstatams ir rezervo elektrinių sustabdymui ir likvidumui. Nors buvo įvardinti du atskiri rezervų fondai, numatyta, kad šie rezervai galės pakeisti vienas kitą ir suteiks galimybę naudotis elektrinių sustabdymui ir likvidumui skirtu rezervu tam, kad būtų patinkinti papildomi reikalavimai pateikti užstatą ir atvirkščiai. Tai skirta suteikti BE papildomo stiprumo.

(108)

BE ėmėsi keleto veiksmų savo padėčiai grynųjų pinigų atžvilgiu pagerinti:

(109)

Be to, BE atliko veiklos planavimo procesą, po kurio buvo atnaujintos finansinės prognozės bei išsamiai peržvelgė su elektrinės eksploatacijos savybėmis susijusius aspektus.

(110)

Per laikotarpį, pasibaigusį 2004 m. kovo 31 d., naudojantis dviem lėšų šaltiniais buvo suformuoti pinigų rezervai: susitarimai sustabdyti veiksmus (C priemonė) ir turto realizavimai (F priemonė), po neįvykdytų įsipareigojimų apmokėjimo pagal finansinio susitarimo dėl kredito pagalbai sanavimui.

(111)

JK institucijos sukūrė tris finansinius scenarijus, atsižvelgdamos į kintamuosius, ypač veikiančius BE finansinę padėtį: elektrinių produkciją ir elektros kainas. Finansines prognozes peržiūrėjo „Deloitte & Touche“, veikdama kaip JK vyriausybės konsultantas ekonomikos ir energetikos rinkos srityse. Produkcijos ir kapitalo išlaidų prielaidas, įeinančios į veiklos planus, peržiūrėjo konsultacijų bendrovė „WS Atkins“, veikdama kaip BE ir finansinės grupės „Citigroup“ konsultantas techniniais klausimais ir konsultacijų bendrovė „Stone and Webster Management Consultants, Inc.“ veikdama kaip JK vyriausybės konsultantas techniniais klausimais.

(112)

Peržiūroje atsižvelgiama į tris pagrindinius skirtumus nuo pradinio 2003 m. kovo mėn. pranešimo, t. y. į elektros kainų lygį, veiklos gerinimo programą (VGP), skirtą pagerinti atominės elektrinės patikimumą, ir į prekybos užstatą.

(113)

Pastaraisiais mėnesiais elektros kainos žymiai pakito. JK valdžios institucijos teigia, kad šiuo metu elektros kainos viršija 28 GBP/MWh, palyginti su 16,4 GBP/MWh 2003 m. kovo mėn. Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys elektros kainų prognozių pokyčius, yra besikeičiančios bazinio kuro kainos (anglies, dujų, naftos), pagal Europos prekybos emisijomis schemą nustatytos anglies kainos ir pajėgumų rezervai.

(114)

Praeityje BE atominės energetikos ūkis buvo ne toks veiksmingas kaip jo atitikmenys kitose šalyse. Į seniausias elektrines nebuvo pakankamai investuojama, visas elektrines būtų galima žymiai patobulinti, jos pasižymi didele sustabdymų rizika trumpalaikiu laikotarpiu. Todėl BE sukūrė elektrinių veiksmingumo atkūrimo planus. VGP naudą turėtų sąlygoti kultūriniai ir organizaciniai pokyčiai, taip pat padidintos investicijos į kapitalą ir darbuotojus. Laikui bėgant tai turėtų sumažinti elektrinės nepatikimumą ir padidinti produkciją.

(115)

BE taip pat atsižvelgė į paskutiniu metu žymiai išaugusius reikalavimus užstatui, nes išaugo rinkos kainos.

(116)

Norėdama nustatyti, kaip BE finansinę padėtį paveiktų alternatyvios pagamintos produkcijos ir elektros kainų prielaidos, BE apsvarstė po vieną teigiamų ir neigiamų prielaidų išsipildymo atvejus, atsižvelgdama į elektros kainų raidą, VGP naudą ir numatomus užstato įvertinimus:

(117)

BE gyvybingumo patikrinimą JK vyriausybė grindė didžiausiais galimais rodikliais, apibūdinančiais bendrovės veiklą. Galiausiai buvo prieita tokių 2005–2010 m. laikotarpio įvertinimų:

5 lentelė

Didžiausi galimi rodikliai

(118)

JK valdžios institucijos taip pat pateikė numatomą pelno (nuostolio) ataskaitą 2005–2009 m., susijusią su pakartotinio kotiravimo atveju.

6 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaita pakartotinio kotiravimo atveju

(119)

Ši prognozė rodo, kad pelnas prieš apmokestinimą, mažumos dalių (dukterinių įmonių kapitalo dalys), JK vyriausybės įsipareigojimų ir nenumatytų išlaidų atėmimą, padidėja nuo 17 mln. GBP 2005 m. iki 171–355 mln. GBP kitais metais. 2005 m. nenumatytos išlaidos yra susijusios su JK vyriausybės įsipareigojimo finansuoti atominių elektrinių įsipareigojimus, nustatytus A priemonėje, įtraukimu į apskaitą.

(120)

Pelnas prieš apmokestinimą nuo 2005 m. žymiai sumažėja dėl įmokų NLF. Tačiau šie įnašai sudaro 65 % pinigų srauto, prieinamo išmokėjus periodines skolos grąžinimo išmokas, ir jų nereikia mokėti, jei pinigų srautai yra neigiami arba jei reikia atlikti pervedimus, siekiant išlaikyti nustatytus pinigų rezervo lygius.

(121)

BE finansinių įvertinimų analizė liudija, kad pakartotinio kotiravimo atveju restruktūrizuota veikla bus pelninga, iš pinigų srautų bus galima patenkinti įsipareigojimus įvairiems akcininkams, o dideliais įnašais bus apmokėti sutartyse nenumatyti įsipareigojimai ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai prieš tai, kai akcininkams bus išmokėtas koks nors pelnas.

(122)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą pastebėjo, kad restruktūrizavimo planas suteikė BE išskirtinį privalumą konkurencijos atžvilgiu sektoriuje, kuriame vykdoma Bendrijos vidaus prekyba. Į A ir G priemones tiesiogiai įeina Jungtinės Karalystės centrinių arba vietinių valdžios institucijų biudžetai, t. y. valstybės ištekliai. Jie sudaro valstybės pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Gali būti, kad taip valstybės ištekliai tam tikru mastu taip pat įeina ir į B priemonę ir, bent jau iš dalies, į C priemonę, nes šiuo atveju valstybinė bendrovė BNFL nebūtų veikusi pagal privataus investuoto rinkos ekonomikoje principą. Todėl atrodo, kad šios priemonės taip pat sudaro valstybės pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(123)

Komisija ištyrė pagalbą remdamasi Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (15) (toliau — Gairės).

(124)

Šis tyrimas sukėlė tokių abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka:

(125)

Komisijai kilo abejonių, ar pagal šį planą BE gyvybingumas galėtų būti atkurtas per pagrįstą laikotarpį. Iš tiesų, kai kurioms priemonėms numatytas labai ilgas laikotarpis (mažiausiai iki 2086 m.). Be to, panašu, kad BE padėtis pagerėjo tik dėl išorinės paramos, kurią suteikė vyriausybė ir stambūs kreditoriai, o ne dėl fizinio vidaus restruktūrizavimo. Be to, suteikus valstybės pagalbą, pakartotinas derybas su BNFL dėl kuro tiekimo ir panaudoto kuro valdymo kainų būtų galima laikyti visą veiklos laiką teikiama pagalba atominių elektrinių einamosioms išlaidoms mažinti, o tai būtų nesuderinama su reikalavimu, kad BE pasibaigus restruktūrizavimui privalo veikti rinkoje remdamasi tik savo jėgomis bei vadovaudamasi „teršėjas moka“ principu.

(126)

Komisijai kilo abejonių, ar būtų galima leisti teikti pagalbą, jei nebuvo pasiūlyta imtis jokios kompensacinės priemonės tam, kad būtų kompensuotas pagalbos poveikis konkurentams. Šiuo atveju Komisija pripažino, kad gali būti, jog atitinkamoje rinkoje perteklinių struktūrinių pajėgumų nėra arba jie yra labai maži. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog ši rinka yra labai konkurencinga, ir į tai, kad pagalba sudaro didelę sumą, buvo galima pripažinti, jog kokių nors kompensacinių priemonių galėtų prireikti tam, kad pagalba būtų suderinta, net jei tokia kompensacinė priemonė nesusidarytų iš negrįžtamo elektrinių uždarymo.

(127)

Komisijai kilo abejonių, ar pagalba apsiribojo būtinuoju minimumu. Šiuo atveju Komisija pastebėjo, kad plane numatomas mechanizmas, pagal kurį BE prisidėtų prie restruktūrizavimo sąnaudų savo laisvųjų pinigų srauto procentu. Tačiau, kadangi nebuvo įmanoma aiškiai apibrėžti numatomos pagalbos sumų, tuo metu Komisija negalėjo įvertinti, ar ši pagalba apsiribojo minimumu.

(128)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus pastebėjimus, Komisija nusprendė, kad abejotina, ar restruktūrizavimo planas atitinka Gairėse nustatytus kriterijus ir, ar JK vyriausybės BE suteikta arba numatoma suteikti pagalba galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Todėl Komisija nusprendė inicijuoti procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(129)

Tame pačiame sprendime Komisija taip pat pažymėjo, kad sprendimas pradėti procedūrą priimtas nepažeidžiant Euratomo sutarties taikymo. Kai kurias priemones, ypač A ir B priemones, reikia įvertinti atsižvelgiant į Euratomo sutartį. Todėl Komisija pareikalavo, kad Jungtinė Karalystė pateiktų visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti priemones, ypač A ir B priemones atsižvelgiant į Euratomo sutarties tikslus.

(130)

Paskelbus sprendimą pradėti procedūrą ir iki galutinio jame nustatymo termino Komisija gavo pastabas iš 20 trečiųjų šalių, įskaitant ir pačios BE pastabas. Jas galima apibendrinti taip:

(131)

BE pabrėžia, kad atvejis yra neįprastas dėl elektros rinkos veikimo būdų ir dėl ekonominės atominių elektrinių struktūros.

(132)

BE pabrėžia tai, kad ji dėl Jungtinėje Karalystėje įvykusio žymaus elektros kainų kritimo nebegali apmokėti praeities sąnaudų, išreiškiamų BE branduoliniais įsipareigojimais. Pagal restruktūrizavimo planą taip pat reikalaujama, kad BE žymiai prisidėtų prie praeities sąnaudų apmokėjimo. Su eksploatacijos nutraukimo sąnaudomis ir kitais branduoliniais įsipareigojimais, kurie neįeina į naujas sutartis su BNFL, susijęs BE įnašas bus atliktas per NDF/NLF. Kitos BE ir jos investuotojams poveikį turinčios priemonės — BE Šiaurės Amerikoje esančio turto pardavimas, tai, kad anksčiau buvusio kapitalo akcininkai praras visas savo investicijas, ir tai, kad reikės sumokėti anksčiau buvusiems investuotojams ir išleisti naujas obligacijas.

(133)

BE pabrėžia, kad būtų nepraktiška naudoti vienkartinį išmokėjimą gavėjui, ypač todėl, kad tam tikros iš aptariamų sąnaudų iškils tik labai tolimoje ateityje. Atmetant BE restruktūrizavimo planą todėl, kad juo BE vieną kartą ir visam laikui išvaduojama nuo tam tikrų nustatytų įsipareigojimų, nors šiuo metu jų neįmanoma kiekybiškai apibrėžti, būtų sukurtas precedentas prieš pritarimą restruktūrizavimo pagalbai, kurio būtinybė iškilo dėl praeities sąnaudų.

(134)

BE mano, kad negalima daryti jokių išvadų iš su privačiais kreditoriais sudarytų susitarimų palyginimo. Ypač BNFL atveju grėsmė iškiltų svarbiai jos pagrindinės veiklos daliai ir galbūt ši taptų negyvybinga, jei BE elektrinių veikla būtų negyvybinga.

(135)

BE pabrėžia, kad BNFL užėmė ypatingai tvirtą poziciją ir galėjo būti varžoma tik susirūpinimo, kad kitu atveju BE grėstų nemokumas. Persvarstytos sąlygos buvo minimalios, kurių, BE manymu, ji galėtų pasiekti komerciniu būdu, būdama stipri po restruktūrizavimo. BE laikosi nuomonės, kad Komisija galėjo neteisingai suprasti naujų sutarčių su BNFL komercinį pobūdį dėl neteisingai suprastų faktų ir ypač jų chronologijos. Prie pateiktų pastabų BE pateikia priedą, kuriame parodo, kodėl jos manymu naujose sutartyse nustatytos kainos nėra jai ypač palankios.

(136)

BE primena, kad pagrindinė problema, kurią turėjo spręsti restruktūrizavimo planas, buvo ta, kad naujoje žymiai mažesnių didmeninių elektros kainų aplinkoje BE daugiau nebegali padengti praeities sąnaudų. BE teigia, kad restruktūrizavimo planu sėkmingai sprendžia šią problemą.

(137)

Kalbant apie pagalbos priemonių paketo poveikį konkurencijai, BE teigimu, kadangi BE atominių elektrinių TRS yra žymiai mažesnės nei bet kurių kitų bazinės apkrovos energijos tiekėjų, BE atominės elektrinės turi veikti. Tačiau tikslus BE TRS lygis nėra svarbus nustatant elektros kainas, atspindinčias didesnes smulkesnių tiekėjų TRS.

(138)

BE aiškina, kad atominės elektrinės techniniu ir ekonominiu požiūriu yra nelanksčios, ir eksploatuoti tokias elektrines kitaip nei kaip bazinės apkrovos elektrinės yra neekonomiška. Prekybos strategijos klausimu BE teigia, kad atominės energijos gamybos ekonomika skatina BE koncentruotis į išankstinį savo produkcijos pardavimą ilgesnio laikotarpio rinkose.

(139)

BE laikosi nuomonės, kad elektros gamybos sektoriuje Didžiojoje Britanijoje nėra pajėgumų pertekliaus. Kalbant apie kompensacines priemones, BE tvirtina, kad reikalavimas pirma laiko uždaryti bet kurią iš BE atominių elektrinių būtų ekonomiškai neefektyvus, kadangi pagalbos priemonių paketu siekiama išlaikyti BE atominių elektrinių pajėgumus, kurie pagal elektros gamybą ir esant mažiausioms išvengiamoms sąnaudoms ištekliams, yra efektyviausias sąnaudų atžvilgiu Britanijos rinkoje. Be to, patenkinus tokį reikalavimą būtų pasikėsinta į JK vyriausybės kompetenciją energijos tiekimo Jungtinei Karalystei šaltinių atžvilgiu ir padidėtų aplinkai žalingų dujų išmetimas į atmosferą.

(140)

BNFL yra valstybinė bendrovė, veikianti atominės energetikos sektoriuje. Ji tiekia ir perdirba arba saugo BE AGR branduolinį kurą. Be veiklos, susijusios su branduolinio kuro ciklu, BNFL tai pat eksploatuoja kelias „Magnox“ technologiją turinčias elektrines, taip pat užsiima atominių elektrinių projektavimu.

(141)

BNFL pateiktose pastabose daugiausia dėmesio skiriama klausimams, ar B ir C priemonėse yra pagalbos BE elementų. BNFL tvirtina, kad visas BNFL dalyvavimas BE restruktūrizavimo plane vykdomas remiantis privataus rinkos investuotojo principu ir todėl jame nėra pagalbos elementų.

(142)

BNFL aiškina, kad, pasinaudojusi savo konsultantų finansų klausimais („NM Rothschild and Sons Limited“ — „Rothschild“) patarimu, BNFL dar 2002 m. balandžio mėnesį nusprendė, jog BNFL būtų naudingiau, kad BE būtų suteiktas „tinkamas pagalbos priemonių paketas“, nei leista tapti nemokiai, kadangi BNFL užimama padėtis yra labai pažeidžiama — ji yra stambiausias BE kreditorius, jos bendra padėtis nepakankamai saugi, ir teisinė padėtis turi trūkumų. Tačiau BNFL teigia, kad jos valdyba sutiko restruktūrizuoti galiojančias sutartis su BE su sąlyga, kad BE mokumas neturėtų būti palaikomas bet kokia kaina ir bet koks BE pasiūlytas pagalbos priemonių paketas turėtų būti komerciškai naudingas BNFL, kadangi ji pati turi balanso deficitą.

(143)

BNFL pateikia visų abiejų šalių pateiktų pasiūlymų ir atsakomųjų pasiūlymų detales, kartu pateikdama ir „Rothschild“ nuomonę apie juos. BNFL taip pat labai išsamiai išdėsto BE ir BNFL diskusijų chronologiją ir turinį, iš kurio matyti, kad BNFL išreiškė savo norą padėti BE dar iki ši kreipėsi paramos į JK vyriausybę, bet suvokė, kad tai būtų neįmanoma be bendro restruktūrizavimo plano. Diskusijos prasidėjo dar 2000 m. gegužės mėn., kai BE pirmą kartą — nesėkmingai — paprašė taikyti į sutartis įtrauktą sąlygą, kad sutartį galima keisti esant nenumatytoms aplinkybėms. Nauji aptarimai buvo pradėti 2002 metais.

(144)

BNFL taip pat pabrėžia, kad ji nedalyvavo BE ir JK vyriausybės diskusijose. Remdamasi tyrimu, kurį atliko jos nepriklausomi konsultantai juridiniais ir finansų klausimais, BNFL padarė išvadą, kad tęsti restruktūrizavimą mokumo būsenoje jai būtų komerciškai naudingiausia ir 2002 m. lapkričio 28 d. susitarė su BE dėl galutinių sąlygų. Tik jau sutarus su BE dėl galutinių sąlygų, ji sužinojo konkrečias detales apie JK dalyvavimą.

(145)

Iš BNFL rugsėjo 3 d. sąlygų ir galutinių sąlygų palyginimo seka išvada, kad šie du susitarimai dėl sąlygų yra labai panašūs ir kad galutinis rezultatas buvo žymiai artimesnis BNFL pradinei pozicijai, o ne BE pradinei pozicijai.

(146)

BNFL išsamiai pateikia komercinės naudos, kurią ji gautų restruktūrizavimo mokumo būsenoje atveju, palyginti su BE nemokumu, vertinimą, pagrįstą finansinių ir juridinių konsultantų analize. Jame nurodomos žymios rizikos, kurias BNFL patirtų, jei BE taptų nemoki, ypač todėl, kad BE turėjo didelių dokumentais nepatvirtintų paskolų balansą tarp įvairių BE grupės bendrovių bei todėl, kad BNFL sutartiniai susitarimai su BE buvo daugeliu atžvilgiu unikalūs ir nebūtų galima pasinaudoti ankstesniais nemokumo precedentais. Be to, BE nemokumo atveju pagrindinis vaidmuo tektų JK vyriausybei, nes ji yra vienintelis kreditorius, kuriam naudinga, kad BE atominėse elektrinėse butų palaikomas saugumas. Tačiau BNFL negavo jokios informacijos apie tai, kaip vyriausybė galėtų elgtis nemokumo bylos metu.

(147)

Nors remiantis tuo, kad BNFL yra BE pagrindinis tiekėjas, būtų galima tikėtis, kad BNFL turės tvirtą padėtį derybose dėl bet kokio tipo nemokumo, tačiau įmonės galimybę įtikinamai pagrasinti sustabdyti prekių ir paslaugų BE tiekimą sumažino keli veiksniai. BNFL ypač pažymi, kad ji, būdama BE didžiausias atskiras kreditorius, finansiškai nukentėtų labiausiai, jei reikėtų uždaryti BE atomines elektrines po tokio grasinimo. Be to, abejotina, ar BNFL galėtų teisėtai nutraukti sutartis ir grąžinti BE jau gautus panaudotą kurą ir atliekas, kadangi to neleistų JK atominės saugos teisės aktai. Galiausiai, būdama atsakinga atominės energetikos sektoriuje paslaugas teikianti bendrovė, BNFL turėtų ir toliau teikti paslaugas BE tiek, kiek to nedarymas būtų nesaugus arba būtų bent jau suvoktas kaip nesaugus trečiųjų šalių atžvilgiu.

(148)

BNFL atliktoje BE nemokumo analizėje didžiausias dėmesys buvo skirtas trims galimiems rezultatams, būtent, BE atominių elektrinių uždarymui, kuris leistų minimaliai padengti sąnaudas, BE atominių elektrinių perėmimui BNFL nuosavybėn — tai reikštų, kad ji perima visus BE atominių elektrinių įsipareigojimus, o tai būtų labai rizikinga ir nenaudinga, ir nuosavybės perėmimui JK vyriausybės nuosavybėn, jai prašant, kad kreditoriai sutiktų su labai žymiais nurašymais.

(149)

Dėl to pasiūlytas restruktūrizavimas mokumo būsenoje pasirodė patrauklesnis komerciniu požiūriu, kadangi jis sumažintų BNFL patiriamą BE poveikį ir siūlytų didesnį ir labiau užtikrintą pajamų srautą BNFL, nei nemokumas. Todėl manoma, kad BNFL elgėsi taip kaip būtų elgęsis bet kuris privatus kreditorius.

(150)

Galiausiai, BNFL palygino suminę grąžą, kurią gautų kiti pagrindiniai kreditoriai, su savo grąža, siekdama užtikrinti, kad šios sąlygos tikrai yra priimtinos BNFL. Norėdama dar labiau apsaugoti savo padėtį, BNFL taip pat užtikrino, kad į galutines sąlygas būtų įtraukta sąlyga, leidžianti atšaukti pasiūlytas nuolaidas, jei kitam pagrindiniam kreditoriui būtų pasiūlytos palankesnės nei BNFL sąlygos. „Rothschild“ atnaujino savo tyrimą, kai buvo nustatytos išsamios sąlygos, dėl kurių BE tarėsi su kitais pagrindiniais kreditoriais, ir patvirtino, kad susitarimai su BNFL iš tiesų nebuvo prasteni, nei susitarimai su kitais pagrindiniais kreditoriais. Be to, nei vienas iš persvarstytų sutartinių susitarimų neįsigalios, jeigu restruktūrizavimas nebus užbaigtas ir kol jis nebus užbaigtas.

(151)

Kalbant apie C priemonę, BE tvirtina, kad su „Rothschild“ pagalba ji patikrino, ar užšaldydama skolas ji nenusileido daugiau nei bet kuris kitas svarbus kreditorius. BNFL sužinojus, kad kiti kreditoriai pagal susitarimus sustabdyti veiksmus gauna palankesnes sąlygas nei BNFL (nors BNFL padėties nebuvo galima tiesiogiai lyginti su kitų svarbių BE kreditorių padėtimi), ji apsvarstė, ar jai reikėtų siekti persvarstyti susitarimus ir prašyti palūkanų. Ji nusprendė, kad tikriausiai BE negalėtų sumokėti palūkanas BNFL ir gauti pakankamai papildomų pinigų veiksmų sustabdymo laikotarpiu, kad restruktūrizavimas mokumo būsenoje galėtų būti tęsiamas. Be to, nepaisant savo padėties pagal susitarimus sustabdyti veiksmus, BNFL bendrai susigrąžintų daugiau, jei ateityje būtų numatytas restruktūrizavimas mokumo būsenoje.

(152)

BNFL tvirtina, kad ji savarankiškai nusprendė sudaryti susitarimus su BE ir taip nuspręsti jai nenurodė JK vyriausybė. To, kad BNFL yra valstybinė bendrovė, nepakanka išvadai, kad BNFL sprendimai priskirtini JK vyriausybei. Nors JK vyriausybė yra vienintelis BNFL akcininkas, BNFL nepriklauso nuo JK vyriausybės vykdydama savo įprastą komercinę veiklą ir reikalaujama, kad ji veiktų remdamasi komerciniais argumentais. BNFL pateikia savo juridinį statusą kaip pagrindžiantį dokumentą. Be to, BNFL teigia, kad visų derybų su BE metu BNFL informavo savo akcininką (Prekybos ir pramonės departamentas) apie diskusijas su BE. Ji tai apibūdina kaip tipinę komercinę situaciją, jei bendrovė turi kontrolės teises turintį akcininką. Prekybos ir pramonės departamentas nurodė BNFL, kad ji pritartų tik tiems persvarstytiems susitarimams su BE (remiantis susitarimais, sudarytais BNFL ir Prekybos ir pramonės departamento), kurie BNFL atžvilgiu komerciškai pagrįsti.

(153)

„Greenpeace Limited“ yra Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Greenpeace International“ padalinys, kurio dvi iš pagrindinių veiklų yra kampanijos prieš atominės energijos naudojimą bei švarių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas Jungtinėje Karalystėje.

(154)

„Greenpeace“ tvirtina, kad, pagal A priemonę nustatant viršutinę ribą BE įnašams į atominių įsipareigojimų finansavimą, BE ir BE akcininkams suteikiama nepateisinama pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti, kuri padidina BE patrauklumą rinkos investuotojams.

(155)

„Greenpeace“ teigia, kad B ir C priemonės sudaro nepateisinamą pagalbą veiklos einamosioms išlaidoms mažinti, kadangi pagal jas BNFL, veikdama arba numanomai veikdama kaip valstybė ar valstybės prašymu, suteikia tęstinę pagalbą esant aplinkybėms, kai:

(156)

„Greenpeace“ pritaria visoms Komisijos abejonėms ir mano, kad pagalba yra nesuderinama su EB sutartimi. Ji ypač pabrėžia, kad pagalba restruktūrizavimui ne tik paveiktų esamus operatorius, bet taip pat sulaikytų naujus dalyvius nuo konkuravimo, kadangi kitiems veikiantiems ir naujiems dalyviams būtų trukdoma naudotis savo našumu. Pagalba atominės energijos operatoriams taip pat būtų nesuderinama su vyriausybės pareiškimu dėl energijos šaltinių, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, įvairovės.

(157)

Pajėgumų pertekliaus klausimu „Greenpeace“ laikosi nuomonės, kad bendrovės „National Grid“ būsimam elektros gamybos poreikiui apskaičiuoti naudota planavimo atsarga, reikalinga norint palaikyti saugų pajėgumą, nėra tinkamas rodiklis, į kurį būtų galima atsižvelgti vertinant, ar rinkoje yra pajėgumų perteklius. „Greenpeace“ mano, kad tikėtina, jog atitinkamoje rinkoje jau dabar yra struktūrinis pajėgumų perteklius ir jis auga.

(158)

„Greenpeace“ abejoja, kad kai kurių BE elektrinių uždarymas mokesčių mokėtojams kainuotų brangiau, kadangi abejotina, ar BE galės prisidėti prie savo esamų įsipareigojimų apmokėjimo. Be to, „Greenpeace“ teigia, kad trumpalaikiu laikotarpiu nėra pagrindo tikėti, kad Jungtinė Karalystė negalėtų pasiekti savo tikslų pagal Kioto protokolą.

(159)

„Greenpeace“ tvirtina, kad remiantis jos ataskaitomis, kurias „Greenpeace“ pavedė parengti, iš karto arba palaipsniui uždaryti atomines elektrines yra ir praktiška, ir saugu. „Greenpeace“ daro išvadą, kad pasirinkus dalinį arba palaipsninį BE elektrinių uždarymą galbūt būtų galima apriboti būtinos pagalbos intensyvumą.

(160)

„Greenpeace“ mano, kad Euratomo sutartis neprieštarauja tam, kad kokiu nors atveju valstybės pagalbos nebūtų galima nagrinėti remiantis EB sutartimi. Kadangi Euratomo sutartyje nėra sektoriaus taisyklių, taikytinų pagalbai branduoliniame sektoriuje, reikėtų taikyti bendras EB sutarties nuostatas, reglamentuojančias valstybės pagalbą. „Greenpeace“ cituoja jungtines bylas 188 ir 190/80, Prancūzija ir kiti prieš Komisiją (16). „Greenpeace“ toliau tvirtina, kad pagalbos priemonės yra susijusios su aspektais, kuriuos gali reglamentuoti Euratomo sutartis, tik tiek, kiek jos susijusios su atominių įrenginių sauga eksploatacijos nutraukimo saugos aspektų atžvilgiu. „Greenpeace“ daro išvadą, kad aptariamos priemonės nėra reikalingos siekiant išdėstytų tikslų ir kad bet kokia tęstinė nuolatinė pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti negali būti laikoma reikalinga saugumui išsaugoti esant tokioms aplinkybėms, kai yra saugus ir tinkamas pasirinkimas — visiškai arba iš dalies uždaryti BE elektrines. „Greenpeace“ teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į Bendrijos rekomendacijos dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (17).

(161)

„Powergen“ vienas iš pagrindinių Anglijos ir Velso elektros sektoriaus operatorių. Jai priklauso 11 % elektros energijos gamybos pajėgumų (BE priklauso 14 %) ir ji vykdo žymią tiekimo veiklą, tiekdama energiją dideliems pramoniniams ir komerciniams pirkėjams, taip pat MVĮ ir gyventojams. Įmonė priklauso E-ON.

(162)

„Powergen“ yra prieš pagalbos priemonių paketą. Ji tvirtina, kad pagalba leis BE tęsti savo atominių elektrinių eksploatavimą, tuo tarpu kai kitu atveju ji būtų jas uždariusi. Šiuo atžvilgiu „Powergen“ nesutinka su JK institucijų nuomone, kad elektrinės bet kuriuo atveju būtų eksploatuojamos. „Powergen“ bijo, kad pagalba leistų BE siūlyti dirbtinai žemesnes kainas tam, kad ji gautų rinkos dalį tiekimo stambiems pirkėjams versle ir patektų į tiekimo namų ūkiams verslą. Gali būti, kad BE taip pat galės finansuoti investicijas į neatominės energijos gamybą.

(163)

Kalbant apie kompensacines priemones, „Powergen“ norėtų, kad su ja būtų konsultuojamasi dėl bet kurios kompensacinės priemonės, kurią būtų numatyta naudoti, ir siūlo tris galimus variantus.

(164)

Pirma, paankstinti „Dungeness B“ branduolinio reaktoriaus uždarymą iki 2004 m. balandžio mėnesio. „Powergen“ teigia, kad apie šį paankstintą uždarymą pranešus pakankamai iš anksto, rinkai liktų laiko sukurti atitinkamų pajėgumų tam, kad būtų palaikyta pakankama atsarga.

(165)

Antra, izoliuoti pagalbą nuo rizikos, uždraudžiant kryžminį subsidijavimą tarp BE nuostolingo turto (AGR elektrinių) ir kitos BE veiklos, išskiriant BE elektros gamybos ir tiekimo veiklas į atskiras įstaigas su atskira apskaita ir nustatant konkrečias priemones BE pinigų naudojimui kontroliuoti, siekiant užtikrinti, kad ji nenukreips atominių elektrinių įsipareigojimams finansuoti valstybės išmokėtų pinigų kitoms. Šios priemonės turėto būti naudojamos tol, kol bus naudojamos restruktūrizavimo priemonės.

(166)

Trečia, užkirsti kelią konkurencijos mažmeninėje elektros rinkoje iškraipymui, uždraudžiant BE parduoti energiją už mažesnę nei savikaina kainą (elektros energijos pirkimo didmeninėje rinkoje kainos ir kitų su pardavimais susijusių sąnaudų suma), nustatant viršutinę ribą BE pramoninio ir komercinio tiekimo veiklos rinkos daliai (nurodyta 20 % orientacinė viršutinė riba) ir uždraudžiant pradėti veiklą naujose mažmeninėse rinkose. Šios priemonės turėtų būti naudojamos tol, kol bus naudojamos restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, o jų efektyvumą po 5 metų nuo įgyvendinimo turėtų peržvelgti Komisija.

(167)

Kalbant apie gyvybingumo sugrąžinimą, „Powergen“ teigia, kad scenarijai, į kuriuos atsižvelgdamos JK valdžios institucijos vertina BE būsimą gyvybingumą, yra pernelyg optimistiniai, ypač susijusių su BE elektrinių pasiekiamumu lyginant su praeities orientaciniais rodikliais.

(168)

Galiausiai, „Powergen“ laikos nuomonės, jog „yra seniai nusistovėję, kad EB sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės yra taikomos ir branduolinei pramonei, nepaisant to, kad yra ir Euratomo sutartis“. „Powergen“ remiasi ta pačia 1990 m. byla, kurią mini ir „Greenpeace“.

(169)

„InterGen“ yra pasaulinė elektros energiją gaminanti įmonė, veikianti visuose žemynuose. Jai priklauso 2 % Anglijos ir Velso gamybos pajėgumų: dvi veikiančios elektrinės ir viena statoma (BE priklauso 14 %). Didžiausią savo gaminamos elektros dalį ji parduoda didmeninei rinkai ir dalį pagal ilgalaikes sutartis. Ji taip pat veikia ir prekybos dujomis rinkoje. Ją bendrai valdo „Shell“ ir „Bechtel“.

(170)

„Intergen“ tvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje yra susirūpinimas dėl tiekimo saugumo ir kad branduolinę saugą galėtų užtikrinti bendrovės gavėjos. Ji atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pagalba BE kenkė ir kenkia „InterGen“, ir kad kitiems „InterGen“ konkurentams, pavyzdžiui, „Teeside Power Limited“, kuri priklauso BE kreditoriams, pagal restruktūrizavimo planą taip pat yra teikiamas privalumas, palyginti su „InterGen“. „InterGen“ tvirtina, kad tuo atveju, jei Komisija leistų pagalbą, jai ir jos filialams turėtų būti kompensuota patirta žala.

(171)

Ši trečioji šalis tvirtina, kad remiantis ankstesniais pranešimais spaudai būtų galima daryti išvadą, kad iki BE restruktūrizavimo perdirbimo kaina buvo apie 1 000 GBP/kg sunkiojo metalo (HM). Po BE restruktūrizavimo BNFL ir BE sutarė, kad kaina bus apie 150 GBP/kg, tai yra 85 % mažiau nei pagal pradinius susitarimus. Be to, ši šalis teigia, kad pradinėse BNFL ir BE sutartyse buvo nustatytos kainos pagal vertė padengė išlaidas ir dalį pelno, o tai reiškia, kad bazinės apkrovos elektros energijos vartotojai pagal sutartį galėjo gauti perdirbimo paslaugą tik jei jie sutiktų su pro rata prielaida dėl visų perdirbimo sąnaudų ir pelno antkainio suma. Atsižvelgiant į tai, jei su bazinės apkrovos elektros energijos vartotojais suderintos perdirbimo sąnaudos padengia sąnaudas tik esant 1 000 GBP/kg HM kainai, reiškia, kad naujosios su BE suderintos kainos net nepriartėja prie kainų, reikalingų sąnaudoms padengti. Net kalbant apie naujus susitarimus, kainos sudaro 1 000 GBP/kg HM (2003 m. kainos).

(172)

Ši trečioji šalis mano, kad šios kainos rodo, jog BNFL nesielgė kaip privatus rinkos investuotojas, nebent ji norėtų taikyti šias palankias sąlygas ir kitiems pirkėjams.

(173)

„Drax“ yra stambiausia anglimi kūrenama elektros energijos gamintoja Vakarų Europoje. Anksčiau ji įėjo į „AES Corporation“, energetikos sektoriaus grupę, kurios didžioji dalis yra JAV ir kuriai priklauso akcijų elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityje visame pasaulyje. Rugpjūčio 5 d. „AES Corporation“ perdavė „Drax“ kontrolę savo kreditoriams. 2003 m. rugpjūčio 30 d.„Drax“ paskelbė, kad ji sudarė išimtinį susitarimą su „International Power plc“ tam, kad dalyvautų „Drax“ restruktūrizavime.

(174)

DRAX teigia, kad A, B ir G priemonės kartu sudaro valstybės pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. DRAX sutinka, kad D, E ir F priemonės nesudaro valstybės pagalbos. DRAX laikosi nuomonės, kad sunku įvertinti pagalbos sumą. D priemonės atžvilgiu, DRAX laikosi nuomonės, kad pagal šią priemonę numatytą suma gali būti žymiai didesnė nei numatyta, ypač todėl, kad eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimai Jungtinėje Karalystėje nėra apibrėžti ir nepanašu, kad BE prisidėtų prie įsipareigojimų dėl branduolinio kuro sąnaudų. JK vyriausybei visada teks galutinė atsakomybė už branduolinio kuro ciklo galutinio etapo ir eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimus. JK vyriausybė niekada neleis, kad BE žlugtų. DRAX laikosi nuomonės, kad atleidimas nuo mokesčių savaime turėtų būti laikomas valstybės pagalba.

(175)

Dėl sutarčių su BNFL persvarstymo DRAX laikėsi nuomonės, kad privatus investuotojas nesutiktų su tokiomis nekomercinėmis sąlygomis, pagal kurias jis dabar ir ateityje patirtų žymių nuostolių, neatsižvelgiant į sutarties keitimo dėl nenumatytų aplinkybių sąlygą ir tai, kad BE yra stambiausias pirkėjas. Aišku, kad šis persvarstymas pastatė BNFL į nepaprastai nepalankią padėtį. Dėl jo pagal susitarimą tiekti kurą nustatytas metinis mokėjimas sumažės nuo 5 mln. iki 20 mln. GBP per metus. Ši nuomonė buvo patvirtinta ir BNFL 2004 m. Finansinės atskaitomybės ataskaitoje. Be to, panašu, kad net jeigu BE būtų paskirtas administravimas, BE elektrinės ir toliau veiktų ir joms taip pat reikėtų tiekti kurą bei tvarkymo paslaugas, taip pat kaip ir šio kuro perdirbimo ir laidojimo paslaugas jį panaudojus. Tokiu atveju turėtų kilti klausimas, ar paskirtas administratorius galėtų gauti tokias sąlygas iš BNFL. Be to, BNFL galėtų pasinaudoti ir kitomis verslo galimybėmis, jei jos verslo su BE apimtis turėtų sumažėti. BNFL nėra organizuota remiantis rinkos investuotojo principu. Todėl priemonė B yra valstybės pagalba.

(176)

DRAX tai pat mano, kad susitarimas su BNFL sustabdyti veiksmus, įeinantis į C priemonę, taip pat yra valstybės pagalba, kadangi BNFL veiksmų sustabdymo laikotarpio metu negauna palūkanų, skirtingai nei kiti dalyvaujantys kreditoriai.

(177)

„Drax“ pateikė daugiau pastabų dėl pagalbos priemonių paketo suderinamumo. DRAX neabejoja tuo, kad BE yra sunkumų patirianti įmonė. Tačiau jis mano, kad BE neapdraustą poziciją lėmė tik keistas valdybos sprendimas parduoti savo mažmeninį verslą. Be to, BE galėjo sumažinti savo sąnaudas uždarydama vieną ar kelias savo elektrines, nes kelias atomines elektrines eksploatuoti yra brangiau, nei laikinai jas uždaryti.

(178)

Dėl gyvybingumo atkūrimo DRAX laikosi nuomonės, kad pasiūlytas planas nėra tikras restruktūrizavimo planas. Be to, BE padėtis skiriasi ir visada skirsis nuo jos konkurentų padėties. Ji ir toliau gamins elektrą ir parduos ją rinkoje bet kokia kaina ir pastoviai darys spaudimą mažinti kainas, taip kenkdama visiems kitiems konkurentams.

(179)

DRAX nesutinka su tuo, kad JK vyriausybė naudoja TRS kaip tinkamą BE gyvybingumo matą. Restruktūrizavimas atleidžia BE nuo įsipareigojimų už pagrindines atominės energijos gamintojo sąnaudas. Paprastai bendrovės sprendimą pradėti ar nepradėti veikti konkrečioje rinkoje, ir ar iš tiesų ir toliau konkuruoti šioje rinkoje lemia tai, ar ji gali per priimtiną laikotarpį pasiekti savo sąnaudų vidurkį bei gauti pakankamą pelną iš savo investicijų. BE atveju taip nėra, kadangi jos atžvilgiu yra pašalinta visa komercinė rizika.

(180)

Kalbant apie pagalbos trukmę DRAX mano, kad neterminuotų įsipareigojimų finansavimas, susijęs su tokia tolima ateitimi, yra nesuderinamas su Gairėmis. Ji taip pate teigė, kad nuolatinė pagalba veiklos einamosioms išlaidoms mažinti negali būti laikoma apribota būtino minimumo. Be to, kalbant apie BE įnašą, DRAX pažymi, kad nėra aišku, kaip vyks turto pardavimas ir kad BE įnašai į NFL imami iš pinigų srauto, į kurį įeina pagalba ir į jį negali būti atsižvelgiama.

(181)

Dėl pajėgumų pertekliaus ir kompensacijos kreditoriams klausimo DRAX pažymi, kad 20 % pajėgumų atsarga, kuri cituojama sprendime pradėti procedūrą, aktuali tik esant didžiausiai paklausai žiemos metu. Remiantis NGC, pajėgumų atsarga esant vidutinei didžiausiai paklausai žiemą yra 20,3 %. DRAX teigia, kad bet kokiam BE masto operatoriui būtų racionalu uždaryti dalį gaminimo pajėgumų vasaros mėnesių metu. Taip būtų galima sutaupyti grynas sumas.

(182)

DRAX mano, kad galima imtis kompensacinių priemonių ir (arba) restruktūrizavimo plano pakeitimų, kurie tam tikru mastu padėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimas atitiktų Gaires ir siūlytų kompensacijas konkurentams, kuriems pagalba nebuvo suteikta. DRAX siūlo:

(183)

DRAX taip pat pateikė pastabų dėl ryšio su Euratomo sutartimi. DRAX mano, kad EB ir Euratomo sutartimis siekiama vienas kitą papildančių, o ne prieštaraujančių tikslų.

(184)

Pastabas taip pat pateikė Profesinių sąjungų narių organizacija už saugią branduolinę energiją (atsižvelgdama į subalansuotos energijos strategiją) — TUSNE (18), p. Robert Freer (19), JK chemijos pramonės atstovų asociacija (CIA) (20), „John Hall Associates“ (JHA) (21), Intensyvių energijos vartotojų grupė (EIUG) (22), „Terra Nitrogen“ (23), „Energywatch“ (24), „Teollisuuden Voima Oy“ (TVO) (25), „National Grid Transco“ (26), Karališkoji inžinerijos mokslų akademija („Royal Chartered Academy“) (27), „Enfield Energy Centre Limited“ (EECL) (28), „Energy Information Centre Ltd“ (EIC) (29), „Major Energy Users' Council Ltd“ (MEUC) (30) ir antra atskleisti tapatybę nenorinti trečioji šalis.

(185)

TUSNE, Robert Freer, CIA, JHA, EUIG, „Terra Nitrogen“, EIC ir MEUC — visi yra susirūpinę tiekimo saugumu Jungtinėje Karalystėje ir tvirtina, kad uždarius BE atomines elektrines kiltų elektros energijos tiekimo nutraukimo rizika, o tai prieštarautų vartotojų interesams. Kai kurie iš jų taip pat pabrėžia, kad uždarius BE atomines elektrines taptų žymiai sunkiau pasiekti Jungtinės Karalystės įsipareigojimą pagal Kioto protokolą, kadangi šios elektrinės užtikrina energijos tiekimo įvairovę. Jie tvirtina, kad leidus BE žlugti, ekonomikai tai kainuotų žymiai daugiau, nei jos restruktūrizavimas, ir kad pagalba yra būtina.

(186)

Atskleisti tapatybę nenorinti trečioji šalis tvirtina, kad BE naudoja valstybės paramą tam, kad naudodamasi agresyviomis priemonėmis gautų rinkos dalį dempinguotomis kainomis. Ši šalis mini atvejus, kai BE tariamai siūlė 10–15 % mažesnes kainas nei konkurentų. Ji tvirtina, kad tokių pasiūlymų nebūtų galima pateikti be valstybės rėmimo ir todėl negalima teigti, kad taip atkuriamas bendrovės gyvybingumas.

(187)

TVO tvirtina, kad remiantis BE patiriamais sunkumais nereikėtų daryti išvados, kad branduolinė energija negali būti konkurencinga liberalizuotoje elektros rinkoje.

(188)

„National Grid Transco“ tvirtina, kad dabartinė Anglijos ir Velso pajėgumų atsarga yra mažesnė, nei buvo numatyta iš pradžių ir negali būti laikoma struktūriniu pertekliumi. „National Grid Transco“ mini 20 % saugumo atsargą, žyminčią lygį, kurį viršijus gali teigti, kad atsirado perteklius. „National Grid Transco“ numato, kad optimistinio scenarijaus atveju saugumo atsarga bus mažesnė nei 20 % mažiausiai iki 2006 metų. Remiantis pesimistiniais scenarijais, ši atsarga visada bus mažesnė nei 20 %, ir 2009 m. sumažės net iki 8,5 %. Taigi „National Grid Transco“ teigia, kad jeigu uždaryti bet kurią jėgainę bus reikalaujama kaip kompensacinės priemonės, apie tai rinkoms būtina pranešti labai iš anksto (prieš 3–4 metus), tokiu būdu leidžiant rinkai kompensuoti tokį įvykį.

(189)

EECL tvirtina, kad visiems elektros gamintojams (ne tik BE) pakenkė žemos didmeninės elektros kainos Jungtinėje Karalystėje. EECL nesutinka su JK institucijų nuomone, kad TRS turėtų būti orientyras, kuriuo remiantis nustatomas iškraipantis pagalbos poveikis, kadangi šitos išlaidos neatspindi vidutinio–ilgalaikio bendrovės gyvybingumo. EECL tvirtina, kad žemos būsimos rinkos kainos — geriausias rodiklis, kad rinkoje yra struktūrinis pajėgumų perteklius.

(190)

JK valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad vietiniai mokesčiai ir normalios palūkanos buvo galutinai sumokėti.

(191)

Kaip preliminarią pastabą JK valdžios institucijos pateikia argumentą, kad Komisijai nusprendus, kad B priemonėje yra pagalbos, tai, kaip yra sudarytos sutartys, užtikrina, kad bet kokia dėl to BE laikinai gaunama nauda bus automatiškai šalinama, priskaičiuojant palūkanas, tuo atveju, jei nebus suteiktas leidimas pagalbos priemonių paketui. Naujose sutartyse numatoma, kad naujos sutartys galutinai neįsigalios, jei pagalbos priemonių paketui nebus pritarta.

(192)

Jungtinė Karalystė toliau aiškina patikrinimą dėl atitikimo privataus investuotojo principui. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad BNFL elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas privatus kreditorius. Konkrečiai JK valdžios institucijos teigia, kad negalima sakyti, kad sąlygos, dėl kurių susitarta su BNFL, yra dosnesnės nei sąlygos, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų pasiūlęs privatus investuotojas. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad būtina ištirti, ar BNFL veiksmai buvo panašūs į privačių kreditorių, kai ji persvarstė savo sutartis, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo sprendime dėl „DM Transport“ (31).

(193)

Jungtinė Karalystė teigia, kad susidaro įspūdis, kad Komisija neteisingai suprato įvykių eigą. JK valdžios institucijos teigia, kad BNFL nesipriešino tam, kad būtų taikoma sutarties keitimo iškilus nenumatytoms aplinkybėms sąlyga, bet, priešingai nei mano Komisija, pati išreiškė norą apsvarstyti galimus galiojančių sutarčių pakeitimus dar prieš tai, kai BE pranešė, kad ji pradėjo derybas su JK vyriausybe. Tačiau po diskusijų su BE paaiškėjo, kad joks BNFL priimtinas ir įmanomas komercinis pasiūlymas galėtų pats vienas išspręsti BE finansinę krizę. Išplėtojus išsamesnį restruktūrizavimo planą tapo įmanoma atnaujinti derybas tarp BE ir BNFL, taip pat buvo pasiektas susitarimas, kurio sąlygos buvo labai panašios į pradinį BNFL pasiūlymą. Jungtinė Karalystė mano BNFL veiksmai atitinka bet kurio kito privataus kreditoriaus veiksmus.

(194)

Jungtinė Karalystė prideda, kad BNFL kaip vienintelę likusią komercinę JK branduolinio kuro ciklo paslaugų tiekėją ypač paveiktų BE nemokumas; ji netektų tiesioginių pajamų srauto dideliems kiekiams jau pristatyto AGR kuro saugoti ar perdirbti bei turėtų ribotas perspektyvas susigrąžinti daug nemokumo atveju. Tuomet ji turėtų derėtis dėl naujo susitarimo dėl panaudoto kuro su likviduojančia institucija arba vyriausybe, būdama gana neužtikrinta dėl einamojo atlygio dydžio. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad susidūręs su tokia rizika, žlugimo galimybe ir neapibrėžtumu, privatus kreditorius be abejonės siektų dalyvauti restruktūrizavime, į kurį būtinai įeitų ir sutarčių su BE persvarstymas, siekiant kiek įmanoma labiau padidinti bendrąsias pajamas ir užtikrinti tai, kad būtų atkurtas BE gyvybingumas.

(195)

Be to, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad tai, kad BNFL priklauso valstybei, nereiškia, kad BNFL veiksmai buvo nors kiek mažiau komerciniai. Ji pažymi, kad BNFL yra ribotos atsakomybės bendrovė, įregistruota pagal 1985 m. Bendrovių įstatymą. Ji turi direktorių tarybą, į kurią įeina vadovai, užsiimantys komercine veikla ir nevykdantieji direktoriai iš kitų privatus sektoriaus veiklų, turintys darbo bendrovėse patirties. BNFL tarybos pareiga — veikti autonomiškai bendrovės naudai. Jungtinė Karalystė taip pat pastebi, kad JK vyriausybė nesikišo į tiesioginį BNFL sprendimų priėmimo procesą, jog paskatintų ją elgtis kokiu nors kitu, nekomerciniu būdu.

(196)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė pateikė kreditoriaus reikalavimų tyrimą ir sumas, dėl kurių restruktūrizavimo priemonių paketu pasiektas kompromisas.

(197)

JK valdžios institucijos daro išvadą, kad nereikėtų laikyti, kad B priemonėje yra valstybės pagalbos.

(198)

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad nemažai argumentų, nurodytų 191–197 konstatuojamosiose dalyse B priemonės atžvilgiu, taip pat tinka ir C priemonei. Jungtinė Karalystė pabrėžia, kad BNFL veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į jos — BE pagrindinio kreditoriaus — išskirtinę padėtį bei į tai, kad BE yra didžiausias BNFL pirkėjas. Atsižvelgiant į besitęsiančius ilgalaikius prekybinius ryšius, siejančius šias dvi bendroves ir į BE įsipareigojimų BNFL sumą, nenuostabu, kad įsipareigojimų BNFL atžvilgiu sustabdymas sudaro didžiausią BE naudos, gaunamos iš susitarimų sustabdyti veiksmus, dalį. Privatus kreditorius, atsidūręs tokioje pat padėtyje kaip BNFL — labiausiai paveikiamas BE nemokumo atveju — neturėtų daug pasirinkimų ir elgtųsi panašiai.

(199)

Jungtinė Karalystė taip pat tvirtina, kad klaidinga lyginti susitarimus dėl veiksmų sustabdymo su BNFL ir visais kitais kreditoriais. Nedalyvaujant kuriam nors iš svarbių kreditorių, bendrai paėmus susitarimai nebūtų veiksmingi. Jungtinė Karalystė pateikia visų BE neatlygintų skolų ir kiekvienos šalies įnašų į susitarimus sustabdyti veiksmus palyginimą ir daro išvadą, kad iš tiesų BNFL, palyginus su neįvykdytų įsipareigojimų procentu, prisideda mažiau, nei dauguma privačių kreditorių.

(200)

JK valdžios institucijos teigia, kad pagal Gairių 32 punktą nėra reikalaujama, kad pagalbos priemonės būtų ribotos trukmės. Pagal jį reikalaujama, kad restruktūrizavimo planas būtų sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui ir kad ilgalaikis gyvybingumas būtų atkurtas „per pagrįstą nustatytos trukmės laiką“. Jungtinė Karalystė teigia, kad Gaires galima aiškinti taip, kad remiantis jomis pagalba turi būti suteikiama vieną kartą visam laikui ir ji negali sudaryti nuolatinės pagalbos veiklos einamosioms sąnaudoms mažinti. Nesiekiama, kad pagalbos nebūtų galima panaudoti ilgalaikiams įsipareigojimams patenkinti.

(201)

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad restruktūrizavimas bus pabaigtas, gyvybingumas bus atkurtas per pagrįstą nustatytos trukmės laiką ir kad pagalba bus suteikta vieną kartą visam laikui, nepaisant to, kad BE įsipareigojimai yra ilgalaikiai. BE nuo 2004 m. teiks įplaukų ir nuo 2005 m. turės teigiamus metinius veiklos pinigų srautus. Pagal pakartotinio kotiravimo scenarijų BE vėl būtų gyvybinga 2005 metais. Restruktūrizavimo planu siekiama užtikrinti, kad BE nuo restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos veiks savarankiškai, be tolimesnės JK vyriausybės kreditų paramos; iš restruktūrizavimo plano matyti, kad šio bendrovės suformuojamo rezervų lygio pakanka tam, kad pagrįstais neigiamų prielaidų išsipildymo scenarijais būtų galima atsilaikyti ir taip užtikrinti gyvybingumą.

(202)

Dėl nuolatinės lengvatos einamosioms išlaidoms klausimo, JK vyriausybė primena, kad vyriausybė įsipareigojo padengti tik sutartyse numatytus praeities įsipareigojimus, eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimus ir sutartyse nenumatytus įsipareigojimus, susijusius su praeityje AGR panaudotu kuru, visu PWR panaudotu kuru ir eksploatacinėmis atliekomis bei kitus šalutinius įsipareigojimus. Jungtinė Karalystė teigia, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai dėl praeityje panaudoto kuro yra susiję su AGR kuru, pakrautu į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. BE pagal atominių elektrinių užimamos teritorijos eksploatavimo licenciją privalo tvarkyti šį kurą ir tai darydama patiria sąnaudų. Todėl šių sąnaudų išvengti neįmanoma.

(203)

Panašus argumentas tinka ir atominių elektrinių teritorijų eksploatacijos nutraukimui. Šių sąnaudų atžvilgiu BE įneš savo įnašus į Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo fondą už reaktorių eksploatacijos nutraukimą ir vėliau žymiai prisidės prie bendrų eksploatacijos nutraukimo sąnaudų.

(204)

Kalbant apie sutartyse nenumatytus įsipareigojimus, susijusius su praeityje panaudotu AGR kuru, Jungtinė Karalystė teigia, kad šie įsipareigojimai yra susiję tik su AGR kuru, pakrautu į reaktorius iki restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai, susiję su PWR panaudotu kuru, taip pat susiję su visais įsipareigojimais dėl PWR kuro, pakrauto į „Sizewell B“ reaktorių. Už būsimus įsipareigojimus BE įneš 150 000 GBP už kiekvieną toną PWR kuro, pakrauto į „Sizewell B“ po restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos. Įnašo lygis buvo įvertintas pagal palyginamas tarptautines sąnaudas panaudoto kuro tvarkymui, siekiant padengti visas būsimas sąnaudas PWR kurui. Šie sutartyse nenumatyti įsipareigojimai susiję su įvairiais su kuru nesusijusių atliekų tipais, siejamais su BE elektrinių veikla, ir nemanoma, kad jie bus žymūs.

(205)

Eksploatacijos nutraukimo ir sutartyse nenumatytų įsipareigojimų sąnaudos didžia dalimi yra nustatytos ir BE turi mažas galimybes jas žymiai padidinti eksploatuodama elektrines įprasta tvarka. Be to, bet kokį esminį įsipareigojimų išaugimą, sąlygotą nežymaus eksploatavimo tvarkos pokyčio ir ekonominiu požiūriu naudingą BE arba atsirandantį pažeidus minimalios gamybos standartą, turės apmokėti pati BE. Taip pat svarbu pažymėti, kad net jei vyriausybė tiesiogiai sumokės už sutartyse numatytus BE įsipareigojimus, vyriausybės parama eksploatacijos nutraukimo ir sutartyse nenumatytų įsipareigojimų atžvilgiu suteikiama sąlyginės garantijos forma. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad todėl A priemonės nebūtų galima laikyti pagalba einamosioms išlaidoms mažinti. A priemonės, kuri BE balanse žymima kaip turtas, traktavimas finansinės atskaitomybės požiūriu atitinka šią išvadą. BE negauna subsidijos, nes A priemonė niekaip nėra susijusi su einamąja BE veikla ir A priemone padengiamas sąnaudas reikės patenkinti nepriklausomai nuo BE būsimo veiklos trukmės ir masto.

(206)

Jungtinė Karalystė nesutinka, kad B priemonė sudaro valstybės pagalbą.

(207)

Jungtinė Karalystė tai pat tvirtina, kad nederėtų A priemonės laikyti nepriimtina remiantis tuo, kad ja BE atleidžiama nuo dalies savo įsipareigojimų pagal principą „teršėjas moka“. Pagal restruktūrizavimo planą BE mokės už būsimos veiklos sukeliamą taršą. Be to, ji prisidės prie praeities taršos kainos sukauptų grynųjų pinigų nuskaičiavimu bei kitomis įmokomis į NLF. Vyriausybei neprisiėmus įsipareigojimų, BE būtų tapusi nemoki ir ateityje negalėtų patenkinti jokių įsipareigojimų pagal principą „teršėjas moka“.

(208)

Jungtinė Karalystė toliau atsako į Komisijos abejones, pateiktas sprendime pradėti procedūrą, dėl klausimo, ar galima laikyti, kad BE gyvybingumas bus atkurtas naudojantis vidaus ištekliais. Jungtinė Karalystė aiškina, kad pagrindinė dabartinės keblios BE padėties priežastis — nesugebėjimas patenkinti neišvengiamų praeities įsipareigojimų, kontrolinių ir minimalaus saugumo reikalavimų. Nepaisant šių aplinkybių, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad priemonės, kurių BE ėmėsi įmonės viduje, nėra nereikšmingos. BE pardavė savo dalis „Bruce Power“ ir „Amergen“ bei vykdo žymų vidaus restruktūrizavimą, apimsiantį […]. Ji taip pat padidino vidutinio laikotarpio fiksuotos kainos sutarčių dalį, įskaitant sutartis su stambiais pramoniniais ir komerciniais pirkėjais, siekdama apriboti su kaina susijusią riziką didmeninėje rinkoje. Be to, svarbiausią vidaus priemonę sudaro tai, kad ji persvarstė kuro tiekimo ir panaudoto kuro tvarkymo sutartis su BNFL.

(209)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė mano, kad pagal Gaires reikalaujama, kad valstybės įnašai, privatūs įnašai ir nuosavi bendrovės įnašai būti subalansuoti, bet tai nereiškia, kad pati bendrovė privalo sugebėti pasiekti radikalių pokyčių be valstybės įsikišimo.

(210)

Priminusios, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atominių elektrinių įsipareigojimų sąnaudas, JK valdžios institucijos teigė, kad šiuo atveju, norint nuspręsti, ar priemonių paketas apsiriboja būtinu minimumu, nėra būtina žinoti tikslaus pagalbos kiekio arba nuspręsti, kokios priemonės sudarys pagalbą. Vyriausybės įsipareigojimas, apimantis apibrėžtas įsipareigojimų kategorijas, sudaro restruktūrizavimo priemonių paketo ir BE gyvybingumo atkūrimo pagrindą. JK valdžios institucijos tvirtino, kad pagalbos BE lygį struktūriškai sumažina turto pardavimas („Bruce Power“ ir „Amergen“), priklausančių mokėti įsipareigojimų kreditoriams sumažinimas, tęstinis BE įnašas į jos atominių elektrinių įsipareigojimų finansavimą, kitos vidaus priemonės sąnaudoms mažinti ir mechanizmas, kuriuo BE ateityje nukreips 65 % savo laisvųjų pinigų srauto į savo atominių elektrinių įsipareigojimų finansavimą.

(211)

JK valdžios institucijos priminė pranešime pateiktus argumentus, remiantis kuriais pagalba neįtakoja konkurencijos struktūros, kadangi ji neįtakoja BE trumpalaikių ribinių sąnaudų, kurios apsprendžia kasdienę elektrinės veiklą. Jos priminė, remdamosi atnaujintais duomenimis ir palyginimais su kitomis valstybėmis narėmis, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus ir tvirtinamo, kad atitinkamai kompensacinių priemonių nereikėtų taikyti.

(212)

Savo pastabose JK valdžios institucijos daugiausia dėmesio teikia pastebėjimams, kuriuose ginčijama jų pozicija, ir mini kitus, jų poziciją remiančius pastebėjimus.

(213)

JK valdžios institucijos iš pradžių primena savo aiškinimą dėl BE TRS ir poziciją, pagal kurią pagalbos priemonių paketas nepaveiktų konkurentų. Toliau šis argumentas pagrindžiamas BE pasiūlymų TPĮ rinkoje duomenimis, kurie rodo, kad BE neturi paskatų nedidinti savo pelno, siūlydama ribinę kainą. Toliau JK valdžios institucijos pažymi, kad BE neturi paskatų palikti rinkoje elektrinių, kurios negalėtų grąžinti savo išvengiamų sąnaudų. Šiuo atžvilgiu jos pateikia sąnaudų analizę, kuria siekiama įrodyti, kad „Dungeness B“ elektrinė iš tiesų padengia savo išvengiamas išlaidas esant pagrįstoms prielaidoms dėl elektros rinkos kainų.

(214)

JK valdžios institucijos vėl primena savo nuomonę apie tai, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus. Jos nurodo, kad „Powergen“ 2003–2004 m. žiemą nutraukė ilgalaikį elektrinių uždarymą ir tai rodo, kad pati „Powergen“ mano, kad rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus. JK valdžios institucijos primena savo nuomonę, kad nėra būtinybės taikyti kompensacines priemones ir pateikia savo nuomonę dėl kiekvienos „Powergen“ pasiūlytos priemonės.

(215)

Tada JK valdžios institucijos primena savo požiūrį į B ir C priemones, ypač pabrėždamos, kad BNFL rėmėsi konsultacija iš išorės. Jos tvirtina, kad „Powergen“ požiūris į šias priemones pagrįstas klaidingai suprastomis datomis.

(216)

Kalbant apie gyvybingumą, JK valdžios institucijos prieštarauja „Powergen“ nuomonei apie BE elektrinės patikimumą ir pateikė Komisija išorinio konsultanto parengtą ataskaitą tam, kad gyvybingumo hipotezė būtų patikrinta.

(217)

Galiausiai, JK valdžios institucijos teigia, kad, priešingai nei tvirtina „Powergen“, jei elektros kainos tikrai atsistatytų, kompensacinis mechanizmas užtikrintų, kad BE nebūtų suteikta jokia nereikalinga pagalba.

(218)

JK valdžios institucijos nepritaria „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalbą reikėtų nagrinėti kaip pagalbą akcininkams. Taip manyti reikštų, kad bet kokia pagalba kotiruojamai bendrovei būtų pagalba jos akcininkams. JK valdžios institucijos pažymi, kad BE akcininkai atsisako 97,5 % savo palūkanų BE nuosavo kapitalo atžvilgiu.

(219)

JK valdžios institucijos vėl teigia, kad jos nemano, jog BNFL, persvarstydama savo sutartis su BE, veikė patirdama spaudimą iš vyriausybės pusės, ir pažymi, kad BNFL išsamios įvykių ataskaitos, paraleliai atsiųstos Komisijai, paliudytų, kad viskas buvo priešingai. „Greenpeace“ neteisingai aiškina 2002–2003 m. BE ataskaitos ištrauką ir straipsnį „The Business“, kuriame minėtas derybų tarp BNFL ir BE žlugimas 2002 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pradžioje, kaip ženklą, kad vėliau BNFL veikė patirdama spaudimą iš vyriausybės pusės. Priešingai, tai liudytų, kad BNFL nebuvo pasirengusi dalyvauti BE planuose kitiems kreditoriams neprisidedant panašiais įnašais. JK valdžios institucijos pažymi, kad BNFL jau pateikė vidaus dokumentus, kuriuos „Greenpeace“ siūlė Komisijai pareikalauti iš BNFL. Kalbant apie BE ir BNFL sutartis, kurios, kaip teigia „Greenpeace“, sudarytos tam, kad suteiktų BNFL užtikrintą pajamų srautą, JK valdžios institucijos pažymi, kad dauguma šių sutarčių buvo pasirašytos arba persvarstytos po to, kai BE buvo privatizuota ir todėl šios sutartys negalėjo būti vyriausybės primestos BE. Galiausiai JK valdžios institucijos nurodo, kad sąsaja tarp BNFL nuolaidos ir elektros kainų įrodo, kad BNFL elgėsi komerciškai, reikalaudama, kad BE su ja pasidalintų tam tikra galimo pelno dalimi, o ne atvirkščiai.

(220)

JK valdžios institucijos primena savo nuomonę apie principo „teršėjas moka“ taikymą šiuo atveju. Jos mano, kad „Greenpeace“ šiuo atžvilgiu nepateikė jokių naujų faktų ar argumentų.

(221)

Kalbant apie pagalbos poveikį konkurencijai, JK valdžios institucijos visų pirma prieštarauja „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalbos poveikis yra toks, kad rinkoje lieka neefektyvus gamintojas. Negalima laikyti, kad BE yra neefektyvus gamintojas, kadangi jos išvengiamos sąnaudos yra vienos mažiausių rinkoje. Jos sunkumai susiję tik su praeities įsipareigojimais. Be to, JK valdžios institucijos primena savo nuomonę, kad pagalba neiškraipo konkurencijos ir todėl nekliudo dalyviams patekti į rinką.

(222)

JK valdžios institucijos konstatuoja, kad „Greenpeace“ pastabos dėl pajėgumų pertekliaus rinkoje buvo klaidingi, kadangi jie rėmėsi pasenusiais įvertinimais, neteisingai interpretavo „NGTransco“ orientacinį dydį, nustatytą pajėgumų atsargai, naudojo klaidingus duomenis apie dabartinę pajėgumų atsargą, numatė tik labiausiai optimistines iš trijų galimų ateities scenarijų ir nekreipė dėmesio į sunkumus grąžinant tam tikras ilgam uždarytas elektrines į rinką.

(223)

JK valdžios institucijos toliau abejoja „Greenpeace“ argumentų dėl galimo BE elektrinių uždarymo poveikio mokesčių mokėtojams poveikio ekonominiu aspektu. Jos aiškina, kad pati „Greenpeace“ pripažįsta, kad dėl šio uždarymo išaugtų elektros kainos. Be to, „Deloitte and Touche“ atliktas tyrimas parodė, kad dėl ankstyvo vienos atominės elektrinės uždarymo galėtų susidaryti papildomų sąnaudų. Per anksti uždarius daugiau nei vieną atominę elektrinę sąnaudos dar labiau išaugtų dėl apribojimų „Sellafield“ elektrinėje, kuri naudojama radioaktyvioms medžiagoms tvarkyti. Galiausiai, JK valdžios institucijos mini, kad abi su „Greenpeace“ pastabomis pateiktos ataskaitos (atliktos „Large and Associates“ ir ILEX) pagrįstos pasenusiais pajėgumų duomenimis iš „NGTransco“ ir pernelyg optimistinėmis hipotezėmis. Kartu su pastabomis pateikiama ir priešpriešine ataskaitų ekspertizė, atlikta George Yarrow ir Tim Keyworth, atstovaujančių bendrovę „DKY Limited“.

(224)

Galiausiai, remdamasi pirmiau minėtomis aplinkybėmis, JK institucijos prieštarauja „Greenpeace“ nuomonei, kad pagalba yra neproporcinga.

(225)

Pirma, JK valdžios institucijos prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad iš priemonių paketo matyti, kad JK vyriausybė niekada neleis BE žlugti. Jos primena, kad priemonių paketas priklauso nuo to, ar vyriausybė pritars BE gyvybingumo perspektyvoms.

(226)

Kalbant apie A priemonę, JK valdžios institucijos primena, kad JK vyriausybė neprisiims visų BE eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų, ji tik papildys lėšų trūkumą NLF. Dėl klausimo apie A priemonės sąnaudų įvertinimą Jungtinė Karalystė pažymi, kad iškėlus reikalavimą, kad jas apskaičiuojant nebūtų jokio neapibrėžtumo, nebūtų įmanoma atleisti nuo tokių ilgalaikių įsipareigojimų ir tai sąlygotų klaidingą valstybės pagalbos taisyklių taikymą bei prieštarautų Euratomo sutarties tikslams. JK valdžios institucijos taip pat atmeta „Drax“ teiginį, jog tai, kad JK vyriausybei priklauso galutinė atsakomybė už branduolinę saugą pagal tarptautinius susitarimus, sudaro valstybės garantiją bei primena, kad galutinis Valstybinės audito tarnybos dalyvavimas šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas, kadangi ji nepriklausoma nuo vyriausybės.

(227)

Kalbant apie B priemonę, JK valdžios institucijos pažymi, kad BNFL pastebėjimai prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad BNFL būtų tokia pati gyvybinga, jei BE būtų nemoki. Jos taip pat primena, kad BNFL ir BE susitarimai buvo persvarstyti nešališkai. Kalbant apie C priemonę, JK valdžios institucijos nurodo, jog tai, kad veiksmų sustabdymo metu BE nemokės palūkanų BNFL, reikia analizuoti kaip dalį viso BNFL dalyvavimo restruktūrizavimo plane, ne kaip atskirą elementą, kadangi visas priemonių paketas svarstomas bendrai. Palyginti su kitais BE kreditoriais, apskritai priemonių paketas BNFL nėra nepalankus.

(228)

Kalbant apie G priemonę, JK valdžios institucijos primena, kad jos jau pateikė įrodymą, kad BE sumokėjo verslo mokesčius pagal atitinkamas normas su atitinkamomis palūkanomis.

(229)

Kalbant apie restruktūrizavimo plano suderinamumą su Gairėmis, JK valdžios institucijos prieštarauja „Drax“ nuomonei, kad planas neatkurs BE gyvybingumo, kadangi BE nepadengs visų savo esamų išvengiamų ir neišvengiamų sąnaudų. Jungtinė Karalystė primena, kad tam, kad BE išgyventų, reikia, kad iš jos būtų perimta dalis praeities naštos — neišvengiamos sąnaudos. Bet kai tik tai bus padaryta, BE vėl bus gyvybinga, kadangi ji ne tik galės grąžinti visas savo einamąsias sąnaudas, bet taip pat galės įnešti reikšmingą įnašą į neišvengiamas praeities sąnaudas. Todėl ekonominiu požiūriu efektyviau eksploatuoti BE atomines elektrines tam, ji kažkiek prisidėtų prie praeities neišvengiamų sąnaudų apmokėjimo. Paankstintas BE elektrinių uždarymas iš tiesų sukeltų daugiau sąnaudų.

(230)

JK valdžios institucijos atmeta „Drax“ argumentą, kad pagalba paskatins BE parduoti savo produkciją rinkoje už bet kokią kainą. Jos tvirtina, kad būdama bazinės apkrovos elektrinė BE rezerve neturi pagamintos energijos, kurią ji galėtų papildomai parduoti, sumažindama kainas. Priešingai, jai naudinga parduoti savo pagamintą energiją už didžiausią kainą. BE obligacijų turėtojai ir akcininkai taip pat užtikrins, kad BE iš tiesų gautų kuo didesnį pelną, kadangi jie irgi gaus naudos iš jo dalies.

(231)

JK valdžios institucijos taip pat atmeta „Drax“ argumentą, kad restruktūrizavimo plano trukmė yra per ilga. Jos aiškina, kad iš tiesų remiantis Gairėmis BE gyvybingumas turi būti atkurtas per pagrįstos trukmės laiką. JK valdžios institucijos teigia, kad A priemonės poveikis, kuris jų teigimu yra vienintelis sudarantis valstybės pagalbą, iš karto atsispindės BE balanse.

(232)

Kalbant su pajėgumų pertekliaus buvimą rinkoje, JK valdžios institucijos nurodo, kad „Drax“ vertinimas pagrįstas pasenusiais duomenimis ir klaidingai naudojamu orientaciniu dydžiu, kurį „NGTransco“ naudoja pajėgumų atsargai. „Drax“ pasiūlymas uždaryti atomines elektrines vasarą būtų ekonomiškai abejotinas ir galėtų sukelti branduolinės saugos ir tiekimo saugumo problemų. Tuomet JK valdžios institucijos nagrinėja kiekvieną iš keturių kompensacinių priemonių ir prieina išvadą, kad jų įgyvendinimas arba sukeltų grėsmę restruktūrizavimo plano pusiausvyrai, arba paveiktų BE gyvybingumo perspektyvas.

(233)

JK valdžios institucijos aiškina, kad trečiosios šalies minima kaina (apie 1 000 GBP/kgU) nurodo bazinės apkrovos elektros energijos gamybai panaudoto kuro tvarkymo sutarčių kainas. Bazinės apkrovos elektros energijos sutartys sudarė pirmą BNFL ir BE arba bendrovių, kurios dabar sudaro BE dalį, pasirašytų sutarčių partiją. Šios sutartys turėjo padengti didžiąja dalimi nustatytas sąnaudas, susijusias su BNFL panaudoto kuro tvarkymo įrenginiais. Po to BNFL su BE arba dabar BE priklausančiomis bendrovėmis pasirašė papildomas sutartis, sudarytas vėliau nei sutartys dėl bazinės apkrovos elektros energijos. Į šias sutartis nebebuvo privaloma įtraukti sąnaudų, susijusių su nustatytų sąnaudų grąžinimu. Šių naujų sutarčių kainos buvo […], ir tai reiškia, kad kaina buvo žymiai mažesnė, nei cituojama trečiosios šalies. Norint prasmingai palyginti BNFL BE iki ir po jų susitarimų persvarstymo taikomas kainas, reikėtų remtis ne sutartyse dėl bazinės apkrovos elektros energijos nustatytomis kainomis, o sutarčių, kurios buvo sudarytos vėliau nei sutartys dėl bazinės apkrovos elektros energijos, kainomis, nes jos vyravo prieš pat persvarstymą.

(234)

JK valdžios institucijos nesutiko su EECL teiginiu, kad pranešimas apie pagalbos priemonių paketą paskatino didmeninių kainų kritimą. JK valdžios institucijos teigia, kad einamosios kainos buvo nepastovios ir iki, ir po to, kai JK vyriausybė 2002 m. rugsėjo 9 d. paskelbė apie savo dalyvavimą BE sanavime. Tačiau jos staigiai nenukrito. Būsimos kainos liko palyginti nepakitusios. Galiausiai, numatomos kainos 2004 m. vasarai už bazinės apkrovos energiją nuo 2003 m. rugsėjo išaugo, nepaisant susitarimo dėl restruktūrizavimo priemonių paketo.

(235)

Tada JK valdžios institucijos prieštarauja EECL pastebėjimui, kad jos neteisingai grindė savo išvadą ta prielaida, kad BE nuspręstų, ar jai uždaryti savo atomines elektrines, nagrinėdama jų TRS, o ne išvengiamas sąnaudas. JK valdžios institucijos iš tiesų ištyrė pagalbos priemonių paketo poveikį BE išvengiamoms lėšoms ir įrodė, kad šios lieka žymiai mažesnės nei būsimos rinkos kainos, ir tai sudaro teisingą pagrindą operatoriaus sprendimui neuždaryti elektrinės.

(236)

Galiausiai, JK valdžios institucijos primena savo argumentus, kad rinkoje nėra pajėgumų pertekliaus.

(237)

JK valdžios institucijos prieštarauja „Intergen“ nuomonei, kad net jei BE būtų nemoki, tinkamą tiekimo apsaugą būtų galima užtikrinti su gavėjais sudarant susitarimus dėl saugumo. JK valdžios institucijos ir toliau pabrėžia, kad Gairėse nenumatoma jokia tokio tipo piniginė kompensacija, kokią „Intergen“ manymu ji turėtų gauti. Galiausiai, kalbant apie įvairių tipų susitarimus tarp BE ir jos kreditorių, įskaitant, inter alia, su „Intergen“, TFE ir „Centrica“, JK valdžios institucijos nurodo, kad šie susitarimai yra sudėtingi ir dėl visų jų komercinės derybos vyko prieš restruktūrizavimą. Jie nesusiję su valstybės pagalbos paketu.

(238)

JK valdžios institucijos pateikė kiekybinę informaciją, skirtą parodyti, kad BE kainos TPĮ segmente pastoviai buvo didesnės nei būsimos didmeninės kainos ir kad BE užtikrino mažiau nei 20 % pasiūlytos veiklos ir tai prieštarauja trečiosios šalies nepagrįstam tvirtinimui, kad BE siūlė nederamai mažas kainas. JK valdžios institucijos vėl primena, kad jos mano, kad BE, būdama bazinės apkrovos elektros energijos gamintoja, neturi paskatų siūlyti dirbtinai mažas kainas.

(239)

Mažiausiai kai kurios iš aptariamų priemonių yra susijusios su Euratomo sutarties reglamentuojamais klausimais, ir todėl jas reikia vertinti atitinkamai (32). Tačiau jei šios priemonės nėra būtinos Euratomo sutarties tikslų įgyvendinimui arba išeina už jų ribų, arba iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, jas reikia vertinti remiantis EB sutartimi.

(240)

Svarstomos priemonės ir ypač A ir B priemonės paveiktų atominių elektrinių įsipareigojimų ir panaudoto kuro perdirbimo finansavimą. Eksploatacijos nutraukimas ir atliekų tvarkymas sudaro išlaidas, kurios yra būtinos taisyklingai ir patikimai atominės pramonės veiklai. Atominės pramonės kontekste rizika, susijusi su jonizuojančių spinduliuočių keliamais pavojais, sudaro vieną iš pagrindinių prioritetų. Iš tiesų, Komisija pažymi, kad šie du branduolinio kuro ciklo aspektai tampa vis svarbesni ir vis labiau reikalingi siekiant užtikrinti darbuotojų ir gyventojų saugumą.

(241)

Kalbant apie šį konkretų aspektą, Euratomo sutartyje deramai atsižvelgiama į šį tikslą, tuo pačiu metu norint sudaryti „sąlygas, būtinas norint sukurti galingą atominę pramonę, teiksiančią didelio masto energijos šaltinius…“. Šie tikslai pakartojami Euratomo sutarties 1 straipsnyje, kuriame nustatoma, kad „Bendrijos uždavinys — sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę… prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse gerinimo“. Aktualią šių tikslų svarbą pabrėžė neseniai priimta Komisijos Žalioji knyga „Įgyvendinant Bendrijos strategiją dėl saugaus energijos tiekimo“ (KOM (2002) 321 galutinis, 2002 m. birželio 22 d.). Be to, Euratomo sutarties 2 straipsnio b punkte nustatoma, kad siekdama įgyvendinti savo tikslus, Bendrija nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir gyventojų sveikata, ir užtikrina jų taikymą. Euratomo sutarties 2 straipsnio e punkte taip pat nustatoma, kad Bendrija, tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad atominės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams. Tuo remiantis Euratomo sutartimi įsteigiama Euratomo bendrija, numatant būtinus instrumentus ir paskiriant pareigas šiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu ir patvirtinus Teisingumo Teismui, branduolinė sauga yra Bendrijos kompetencija ir turi būti siejama su apsauga nuo jonizuojančių spinduliuočių keliamų pavojų, išdėstytų Euratomo sutarties 30 straipsnio 3 skyriuje, susijusiame su sveikata ir tiekimu (33). Komisija privalo užtikrinti, kad šios sutarties nuostatos yra taikomos ir tam gali priimti sprendimus, remdamasi tvarka, nustatyta šioje sutartyje arba pateikti savo nuomonę, jei ji mano, kad tai būtina.

(242)

Komisija pažymi, kad JK institucijų pateikti įrodymai liudija, kad svarstomų priemonių poveikis, be kitų aspektų, yra išlaikyti atominių elektrinių saugumą, užtikrinti saugų su atominių kuru susijusių įsipareigojimų valdymą, padidinti tiekimo saugą, išsaugant kuro šaltinių įvairovę Didžiojoje Britanijoje, ir išvengti anglies dioksido emisijų. Pirmiau pateiktose III ir IV dalyse išsamiai išdėstomi JK institucijų ir trečiųjų šalių šiuo klausimu pateikti argumentai.

(243)

Vertindama šią informaciją ir ypač spręsdama, ar šios priemonės yra būtinos arba priskirtinos Euratomo sutarties tikslams, Komisija pažymi, kad valstybės pagalba ir priemonės yra skirtos rizikoms, susijusioms su dabartine „British Energy“ padėtimi ir galimu šios padėties poveikiu minėtiems sutarties tikslams. Iš tiesų JK valdžios institucijos nusprendė įsikišti į paramą „British Energy“, inter alia, siekdamos užtikrinti saugios ir patikimos atominės pramonės sąlygų tęstinumą, ir tuo pat metu siekdamos, kad atominės elektrinės ir toliau veiktų kaip didelio masto energijos šaltiniai. Šis įsikišimas įvyko esant pavojui, kad pagrindinis JK atominių elektrinių operatorius subankrutuos. Konkretaus ūkio subjekto tęstinumas nėra tiesiogiai susijęs su jo atominės veiklos tęstinumu. Tačiau nemokumo atveju reikia spręsti saugos ir (arba) tiekimo saugumo klausimus. Todėl Komisija supranta, kad JK valdžios institucijos ėmėsi spręsti šias rizikas tinkamai ir atsakingai, su Euratomo sutarties tikslais suderintu būdu.

(244)

Trys vėliau aprašytos priemonės dar labiau sustiprina Euratomo sutarties tikslų įgyvendinimą, užtikrindamos, kad valstybės įsikišimas nebus naudojamas kitiems tikslams, nei atominių elektrinių įsipareigojimų apmokėjimui. Galiausiai, viršutinės ribos ir ribinio dydžio sistema, taikoma trijų tipų praeities įsipareigojimų apmokėjimui, užtikrins, kad šių tikslų įgyvendinimui bus pakankamai prieinamų lėšų ir tuo pat metu apribos įsikišimą iki šiems tikslams pasiekti būtino minimumo.

(245)

Komisija daro išvadą, kad JK valdžios institucijų numatytos priemonės yra tinkamos siekiant visų nustatytų tikslų, visiškai paremtų Euratomo sutarties.

(246)

Remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės pagalba apibrėžiama kaip valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(247)

Akivaizdu, kad valstybės įsikišimas į BE restruktūrizavimo planą yra išskirtinis, kadangi jis palankus tik vienai įmonei.

(248)

JK prekiauja elektra su kitomis valstybėmis narėmis per jungiamąsias linijas su Prancūzija ir Airija. Valstybės narės jau seniai užsiima elektros prekyba ir ypač įsigaliojus 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (34). Remiantis JK pranešime pateiktais skaičiais, BE yra antra pagal pajėgumą elektros gamintoja Anglijoje ir Velse, ir trečia Škotijoje. Todėl valstybės įsikišimas į restruktūrizavimo planą aiškiai gali įtakoti prekybą tarp valstybių narių.

(249)

Iš septynių restruktūrizavimo priemonių trys — D priemonė (Svarbių kreditorių restruktūrizacijos priemonių paketas), E priemonė (Nauja prekybos strategija) ir F priemonė (Turto realizavimai) — nėra gaunamos iš valstybės išteklių. Todėl jų negalima priskirti valstybės pagalbai pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(250)

Skritingai nuo šių priemonių, A priemonės pagrindas — valstybės ištekliai, kadangi ji susideda iš keleto mokėjimų arba įsipareigojimų apmokėti, kuriuos numato atlikti arba yra prisiėmusi JK vyriausybė. Kadangi JK vyriausybės mokėjimai apims dalį su atominių kuru susijusių įsipareigojimų, kurie įprastomis sąlygomis priklausytų BE, A priemonė taip pat suteikia BE pranašumą. Atsižvelgdama į visas pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija mano, kad A priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Šiai išvadai Jungtinė Karalystė neprieštarauja.

(251)

Į B ir C priemones įeina valstybei priklausančios įmonės BNFL ištekliai (visa B priemonė ir iš dalies C priemonė). Ištekliai, priklausantys valstybinei įmonei, yra valstybės ištekliai. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, B ir C priemonės yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei jos suteikia BE pranašumą konkurencijos atžvilgiu ir tokios pranašumo suteikimas yra priskirtinas valstybei. Kadangi šis klausimas buvo iškeltas sprendime pradėti procedūrą, jis bus nuodugniai nagrinėjamas vėliau, VI skirsnio 2 dalies b punkte.

(252)

Į G priemonę taip pat įeina vietinės valdžios institucijų ištekliai. Tokių institucijų ištekliai yra valstybės ištekliai. Todėl G priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei ji suteikia BE pranašumą konkurencijos atžvilgiu ir tokios pranašumo suteikimas yra priskirtinas valstybei. Kadangi šis klausimas buvo iškeltas sprendime pradėti procedūrą, jis bus nuodugniai nagrinėjamas vėliau, VI skirsnio 2 dalies a punkte.

(253)

JK valdžios institucijos įrodė, kad BE sumokėjo vietinius mokesčius, kuriems buvo skirta G priemonė, ir jų palūkanas, apskaičiuotomis naudojant orientacinę ir diskonto normas, Komisijos nustatytas Jungtinei Karalystei. JK įstatymuose nėra konkrečios nuostatos, pagal kurią reikėtų naudoti kokią nors didesnę palūkanų normą, jei vietinius mokesčių mokėjimą atideda vietinės valdžios institucijos. Todėl Komisija mano, kad panaudota norma yra tinkamas orientyras sprendžiant, ar mokesčių atidėjimas suteikia BE pranašumą konkurencijos atžvilgiu. Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija laikosi nuomonės, kad G priemonė nesudaro valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(254)

Savo sprendime pradėti procedūrą, Komisija teigė, kad „šiame vertinimo etape Komisija mano, kad sutartis tarp BNFL ir BE galima laikyti valstybės pagalba“. Šis teiginys buvo pagrįstas tuo, kad valstybinė bendrovė BNFL paskelbė norėjusi pakeisti komercines galiojančių sutarčių su BE sąlygas tik BE paskelbus, kad ji pradėjo derybas su JK vyriausybe finansinei pagalbai gauti. Kėlė abejonių, ar šios sutartys buvo persvarstytos nešališkai. Komisija priėjo tokių pat preliminarių išvadų kaip ir dėl C priemonės.

(255)

Naudodama duomenis, pateiktus jai nuo procedūros pradėjimo, Komisija atliko išsamesnę analizę, ar B ir C priemonės atitinka valstybės pagalbai nustatytus kriterijus ir ypač, ar jos suteikė BE privalumų konkurencijos atžvilgiu. Ji priėjo tokių išvadų:

(256)

B priemonė susideda iš valstybinės bendrovės BNFL ir BE sudarytų sutarčių pervarstymo. Komisija ištyrė, ar B priemonė nesuteikia BE privalumų, kurių panašiomis aplinkybėmis šiai sunkumų patiriančiai įmonei nebūtų suteikęs joks privatus operatorius. Kitaip tariant, Komisija apsvarstė, ar BNFL, sutikdama su B priemone, elgėsi pagal kreditoriaus, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, principą.

(257)

Todėl Komisija konkrečiai išnagrinėjo, ar BNFL ir BE sutarčių persvarstymas buvo atliktas nešališkai ir ar BNFL padarytos nuolaidos buvo komercinio pobūdžio.

(258)

Pirmas klausimas, kurį Komisija turi apsvarstyti, yra, ar derybos dėl naujų susitarimų tarp BNFL ir BE vyko nešališkai. Reikia priminti, kad BNFL yra BE didžiausias atskiras kreditorius ir kad BE yra stambiausias BNFL pirkėjas. Todėl Komisija ištyrė, ar BNFL priimtos sąlygos galėjo būti priimtinos panašioje padėtyje atsidūrusiam privačiam operatoriui. Žiūrint iš tiekėjo, kuriam iškilo su jo didžiausiu pirkėju susijusių sunkumų, perspektyvos, toks tyrimas susideda iš patikrinimo, ar BNFL veikė kaip nuoseklus privatus kreditorius, bandantis kiek įmanoma labiau padidinti savo galimybes susigrąžinti reikalavimus (35).

(259)

Komisija išnagrinėjo atitinkamas BNFL pateiktas BNFL juridinių ir finansinių konsultantų ataskaitas bei ištraukas iš BNFL valdybos susirinkimų.

(260)

Pirma, Komisija pažymi, kad BNFL dar 2002 m. pradžioje prašė savo konsultantų apsvarstyti jos padėti vis-à-vis BE, kai ši pirmą kartą paprašė taikyti susitarimuose su BNFL numatytą sąlygą, pagal kurią susitarimas gali būti keičiamas dėl iškilusių nenumatytų aplinkybių. Nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, ar iš tiesų buvo išpildyta ši sąlyga, bet taryba nurodė BNFL apsvarstyti galimus sandorius BE sunkumams spręsti, aiškiai nurodant, kad bet koks sandoris turi būti komerciškai naudingas.

(261)

BNFL tuo metu parengtose pateiktose ataskaitose apibūdinama ypatinga BNFL padėtis, kurią ji užima kaip BE kreditorius ir tiekėjas bei analizuojamas BE nemokumo poveikis BNFL. Jose prieinama išvada, kada atsižvelgiant į BNFL pažeidžiamą padėtį, restruktūrizavimas mokumo būsenoje geriausiai atitiktų BNFL interesus, bet jei jis nėra atliekamas bet kokia kaina. Todėl jose apibrėžiamas siūlomų nuolaidų BE paketas ir sekama, kaip šis paketas buvo keičiamas derybų su BE eigoje. Iš šių ataskaitų aišku, kad šių derybų metu BNFL visada laikėsi pradinio sumanymo, kad ji turėtų pabandyti kiek įmanoma geriau apsaugoti savo interesus, išvengiant administravimo paskyrimo BE, bet ne bet kokia kaina ir subalansuoto sandorio ribose.

(262)

JK valdžios institucijos tvirtino, kad į persvarstytus susitarimus su BNFL reikia žiūrėti labiau kaip į paketą ir lyginti su padėtimis, kurioje BNFL būtų atsidūrusi, jei BE taptų nemoki, o ne išrinkinėti atskirus elementus. JK institucijų ir BNFL pateiktose ataskaitose prieinama išvada, kad nustatytos galutinės sąlygos naudingesnės BNFL už bet kurį nemokumo scenarijų.

(263)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija priėjo pirmąją išvadą, kad BE nemokumo atveju BNFL patektų į labai neaiškią ir tikriausiai nepalankią padėtį.

(264)

Tiesa, kad BE nemokumas automatiškai nereikštų, kad visos jos atominės elektrinės būtų iš karto uždarytos bei neturėtų absoliutaus poveikio veikiančių elektrinių eksploatacijos nutraukimo būtinybei ir praeityje panaudoto kuro tvarkymui.

(265)

Bet Komisija laikosi nuomonės, kad BE nemokumo atveju BNFL atsidurtų sunkesnėje padėtyje vesdama derybas su bet kuriuo BE perėmėju, tiek elektrinių eksploatavimo, tiek eksploatacijos nutraukimo atžvilgiu. Tai sukeltų daug rizikos ir neaiškumų, į kuriuos privatus investuotojas turi atsižvelgti persvarstydamas susitarimus, ypač sudarytus su pagrindiniu klientu. Tai, kad BNFL konsultantai atidžiai išnagrinėjo šią alternatyvą, aiškiai rodo, kad BNFL deramai atsižvelgė į šiuos faktus.

(266)

Todėl bandymai pasiekti, kad būtų įgyvendintas restruktūrizavimas mokumo būsenoje, iš tiesų atitiko BNFL komercinius interesus.

(267)

Komisija, pasiekusi šią preliminarią išvadą, apsvarstė persvarstytų susitarimų poveikį BNFL pajamoms, ypač atsižvelgdama į trečiųjų šalių pastabas, norėdama patikrinti labiau mikroekonominiu požiūriu, ar šie persvarstyti susitarimai būtų priimtini privačiam kreditoriui, atsidūrusiam panašioje padėtyje.

(268)

Kalbant apie panaudoto kuro tvarkymą, įsipareigojimai dėl panaudoto kuro yra padalinti į praeities ir ateities įsipareigojimus.

(269)

Visus įsipareigojimus dėl praeityje panaudoto kuro pagal restruktūrizavimo plano A priemonę iš BE (36) perims JK vyriausybė.

(270)

Ateityje numatomo panaudoti kuro tvarkymo atžvilgiu galiojantys susitarimai buvo pakeisti. BNFL pateikė tokią lentelę, apibūdinančią naujus panaudoto kuro tvarkymo susitarimus, iš kurios matyti, kad BE mokės BNFL remiantis slankiąja skale. Duomenys kursyvu buvo įrašyti Komisijos:

7 lentelė

Naujų panaudoto kuro tvarkymo susitarimų kainos

(271)

Svarbu pažymėti, kad 7 lentelėje nurodytos nuolaidos ir pridėtinis mokestis lyginami su panaudoto kuro tvarkymo susitarimais, galiojusiais prieš pat restruktūrizavimą, o ne su ankstesniais susitarimais. Tai yra tinkamas orientyras analizuojant BNFL nuolaidas BE, nes parodo, ką BNFL būtų gavusi iš BE, jei BE nebūtų kilę sunkumų. Lyginti naujus susitarimus su ankstesniais, pavyzdžiui pradinėmis sutartimis dėl bazinės apkrovos elektros energijos, kurias mini pirma atskleisti tapatybę nenorinti trečioji šalis, priešingai, nebūtų jokios prasmės analizuojant faktines nuolaidas, suteiktas BNFL derybų dėl restruktūrizavimo plano metu.

(272)

Iš 7 lentelės matyti, kad jei pagamintos elektros kaina yra mažesnė nei iš anksto nustatyta kaina 16 GBP/MWh, BNFL suteiks BE nuolaidą, palyginti su iki restruktūrizavimo galiojusiais panaudoto kuro tvarkymo susitarimais. Jei elektros kaina bus didesnė nei iš anksto nustatyta kaina, BNFL bus sumokėtas pridėtinis mokestis, palyginti su mokėjimais, kuriuos ji gaudavo pagal pradinius panaudoto kuro tvarkymo susitarimus.

(273)

Kaip pastebėta 270 konstatuojamojoje dalyje, BNFL gaunamos pajamos iš ateityje numatomo panaudoti kuro tvarkymą ir laidojimą priklauso nuo JK didmeninių elektros kainų. Toks polinkis savaime negali būti vertinamas kaip nekomercinis. Tai gana įprasta sektoriuje, kuriame dalyviai nori dalintis rizika, susijusiomis su dideliais galimais kainų svyravimais.

(274)

Norėdama patikrinti, ar šie kainų lygiai būtų priimtini privačiai bendrovei, Komisija patikrino, kiek šios kainos leistų BNFL padengti savo išvengiamas sąnaudas, atsižvelgiant į numatytą elektros kainų. Iš tiesų, susidūrusi su galimybe prarasti tokį esminį pirkėją kaip BE yra BNFL, privati bendrovė būtų pasirengusi sumažinti savo kainas iki tokių sąnaudų, kurių ji galėtų išvengti nutraukdama savo veiklą. Šios sąnaudos būtent ir yra išvengiamos sąnaudos.

(275)

Šiuo atveju pagal naujus panaudoto kuro tvarkymo susitarimus BNFL gaus nuosavybės teisę į panaudotą kurą, kai BE jį pristatys. Tai reiškia, kad galutinį šio kuro laidojimą tvarkys BNFL, skirtingai nuo to, kas buvo numatyta ankstesniuose susitarimuose (39). Kadangi tai BNFL sudaro papildomą mokestį, palyginti su ankstesniais susitarimais, negalima tiesiog remtis ankstesnių mokėjimų ir naujų mokėjimų lyginimu ir daryti išvadą, kad BNFL susigrąžina savo išvengiamas sąnaudas, kai tik didmeninė elektros kaina viršija […] GBP/MWh. Kita vertus, naujuose panaudoto kuro tvarkymo susitarimuose nenurodyta, kaip BNFL turi elgtis su jai priklausančiu panaudotu kuru. BNFL gali pasirinkti, ar ji nori perdirbti kurą prieš galutinį laidojimą, ar ne.

(276)

Reikia atlikti tyrimą, paremtą BNFL faktinėmis išvengiamomis sąnaudomis, įskaitant mokesčius už galutinį panaudoto kuro laidojimą.

(277)

Komisija parašė JK institucijų pateikti jai išsamų šių sąnaudų aprašymą. Šiuo klausimu JK institucijų pateikti dokumentai rodo, kad BNFL padengs savo išvengiamas sąnaudas elektros kainoms viršijus intervalą nuo […] GBP/MWh iki […] GBP/MWh, priklausomai nuo to, ar BNFL numato atidėjimus rizikos atvejams. Nežymus skirtumas, palyginti su […] GBP/MWh 275 konstatuojamojoje dalyje, iš esmės atsirado todėl, kad BNFL teritorijoje jau yra ilgalaikėse vandens saugyklose ir šiuo metu yra naudojami kurui saugoti prieš perdirbimą.[…].

(278)

Norėdama atilikti kryžminį šio į vertinimo patikrinimą, Komisija palygino JK apskaičiuotas išvengimas sąnaudas su kito šaltinio pateiktais šių sąnaudų apskaičiavimais.

(279)

„Greenpeace“ savo tinklalapyje paskelbė ataskaitą, parengtą Gordon MacKerron iš „National Economic Research Associates“ (40). Šioje ataskaitoje cituojami duomenys: 200 USD/kgU (110 GBP/kgU (41)) už laikiną panaudoto kuro saugojimą ir 400 USD/kgU (220 GBP/kgU) už jo galutinį saugojimą. Ataskaitos autorius teigia, kad šie duomenys buvo paimti iš amerikiečių tyrimo (42). Amerikoje naudojamų reaktorių tipai (visų pirma paprastojo vandens reaktoriai, LWR) ir BE reaktorių tipai labai skiriasi. Be to, iš ataskaitos nėra aišku, ar joje minimos sąnaudos yra išvengiamos, ar jose yra fiksuotų sąnaudų elementų, nepatenkančių į šios analizės spektrą. Jos taip pat labai priklauso nuo diskonto normų, kadangi didžiausios laidojimo sąnaudos iškils tik tolimoje ateityje. Nepaisant to, Komisija naudojo šiuos skaičius, kadangi ji nusprendė, kad trečiosios šalies paskelbti skaičiai yra tinkamas šaltinis atliekant kryžminį JK institucijų pateiktų duomenų patikrinimą.

(280)

Atsižvelgiant į 279 konstatuojamojoje dalyje pateiktus duomenis, elektros kaina, kurią viršijus BNFL galėtų atgauti savo sąnaudas, būtų […] GBP/MWh. Dabar šiuos duomenis reikia palyginti su numatomų elektros kainų raida.

(281)

Tinkamas orientyras šiam palyginimui yra elektros kainų raida dabar ir ateityje, kurią numatė BNFL tuo metu, kai vyko derybos dėl naujų susitarimų tarp BNFL ir BE. Vertindama savo nuolaidų BE vertę, BNFL rėmėsi būtent šia galima prielaida.

(282)

Iš BNFL pateiktų dokumentų matyti, kad buvo tikimasi, kad kainos artimiausioje ateityje liks tarp 16 GBP/MWh ir 19 GBP/MWh ir vėliau pakils iki didesnių ir stabilesnių verčių.

(283)

Vertindama galutines plano sąlygas, BNFL naudojo keturis galimus scenarijus. Tik labiausiai pesimistiškas iš jų numatė elektros kainų vertes, pastoviai mažesnes nei 17 GBP/MWh, pasiekiančias tik apie 16,5 GBP/MWh vidutinės trukmės laikotarpiu. Pagal kitus trys jau 2007 m. šios kainos turėtų pasiekti apie 18 GBP/MWh ir tada palaipsniui turėtų pasiekti kainas nuo apytiksliai 19,5 GBP/MWh iki 23 GBP/MWh.

(284)

Todėl BNFL įvertino savo susitarimų su BE persvarstymą remiantis kainų raidos prognozėmis, pagal kurias net esant labiausiai pesimistiškoms prielaidoms kainoms suteiktų galimybę atgauti išvengiamas sąnaudas, apskaičiuotas pačios įmonės, ir kad visų scenarijų atvejais, išskyrus labiausiai pesimistinį, kainos suteiktų galimybę atgauti išvengiamas sąnaudas, kurias apskaičiavo Gordon MacKerron.

(285)

Reali elektros kainų raida galiausiai pasiekė aukštesnį lygį nei pačiame optimistiškiausiame iš keturių BNFL naudotų scenarijų. Iš tiesų įvairios kainas skelbiančios agentūros pranešė, kad artimiausioje ateityje žiemos bazinės apkrovos elektros energijos kainų vertė viršys 20 GBP/MWh ir pasieks net 27 GBP/MWh (43). Kalbant apie vasaros kainas, tos pačios agentūros pranešė, kad jų vertė gali sudaryti apie 20 GBP/MWh. Todėl BNFL naudoti scenarijai iš esmės buvo gana pesimistiški.

(286)

Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad BNFL tikėjosi padengti savo išvengiamas sąnaudas pagal naujus susitarimus, nepaisant to, jai tektų sąnaudos už galutinį panaudoto kuro laidojimą.

(287)

Naujų, žymiai paprastesnių, kadangi juose nustatytas kintamas, pagal elektros kainas neindeksuotas mokestis kuro tiekimo susitarimų analizė taip pat rodo, kad BNFL bet kuriuo atveju padegs savo išvengiamas sąnaudas už kuro tiekimą.

(288)

Todėl išsamiai išnagrinėjus išvengiamas sąnaudas, nepaaiškėja nieko, kas leistų teigti, kad BNFL elgėsi nekomerciškai. Atvirkščiai, reali elektros kainų raida leidžia teigti, kad BNFL gali žymiai pagerinti savo buvusią padėtį, tuo pat parodydama pakankamai lankstumo, kad jos pagrindinis pirkėjas galėtų likti rinkoje.

(289)

Išnagrinėjusi persvarstymą makroekonominiu požiūriu, Komisija patikrino, ar su BNFL buvo elgiamasi taip pat, kaip su privačiais BE kreditoriais. Šio antro analizės etapo metu Komisija išnagrinėjo, ar BNFL suteiktos nuolaidos pančios į privačių kreditorių.

(290)

Jungtinės Karalystės ir BNFL pateikta informacija rodo, kad:

(291)

Todėl Komisija mano, kad su BNFL buvo elgiamasi taip pat, kaip su privačiais kreditoriais. Tai dar kartą parodo, kad BNFL elgesys derybose dėl restruktūrizavimo plano nesiskyrė nuo privačių kreditorių elgesio.

(292)

Komisija mano, kad pirmiau pateikta išvada yra pakankamas įrodymas, kad BNFL elgėsi pagal rinkos kreditoriaus principą ir kad todėl B priemonėje nėra valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(293)

Be to, Komisija, mano, kad šiuo atveju nėra visiškai jokių požymių, kad BNFL veiksmus būtų galima priskirti valstybei. Priskyrimo sąlygą Europos Bendrijų Teisingumo Teismas atmetė savo sprendime „Stardust“ byloje (44). Pagal Teismo sprendimą, negalima automatiškai teigti, kad priemonė yra valstybės pagalba, jei ją įgyvendino valstybinė įmonė. Nepakanka, kad pagalbą suteikianti įstaiga yra valstybinė įmonė pagal 1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvos dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių (45) skaidrumo 2 straipsnio 1 dalies b punktą. Tai, kad valdžios institucijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis dominuojančia įtaka, neįrodo, kad šiuo atveju ji ją iš tiesų pasinaudojo. Generalinis advokatas Jacobs savo nuomonėje dėl „Stardust“ bylos (46) aiškina, kad valstybinės įmonės įgyvendintą pagalbos priemonę galima priskirti valstybei esant tam tikriems rodikliams, apibūdinantiems bylos aplinkybes ir konteksto, kuriame priemonių buvo imtasi. Generalinis advokatas pateikia sąrašą faktų ir aplinkybių, į kurias, jo nuomone, būtų galima atsižvelgti, pavyzdžiui, įrodymas, kad priemonė buvo įgyvendinta valstybei paraginus, priemonės mastas ir pobūdis, valstybės kontrolės lygis, taikomas aptariamai valstybės įmonei ir įprasta tvarka, pagal kurią aptariamą valstybinę įmonę galima naudoti kitiems nei komerciniams tikslams ar įtakoti jos sprendimus.

(294)

Remdamasi JK vyriausybės ir trečiųjų šalių pateikta informacija, Komisija išnagrinėjo, ar B priemonė (ir C priemonė) galėtų būti priskiriama valstybės veiksmams. Ji atsižvelgė į tai, jog BNFL nusprendė, kad jai būtų naudingiausia suteikti BE nuolaidų užtikrinant BE nemokumą žymiai anksčiau, nei buvo viešai paskelbta apie BE finansinius sunkumus, ir žymiai anksčiau, nei JK vyriausybė pranešė apie savo vaidmenį galimame restruktūrizavime mokumo būsenoje. Žvelgiant chronologiškai, nėra jokių įrodymų, kad persiderėjimas buvo pradėtas valstybei paraginus. Priešingai, tai, kad BNFL galutinai nesutiko dalyvauti restruktūrizavimo plane tol, kol JK vyriausybė nepaskelbė apie savo dalyvavimą, galima laikyti įrodymu, kad BNFL nebuvo pasirengusi gelbėti BE bet kokia kaina ir pasirinko palaukti, kol įsikiš valstybė, kaip pasielgė ir visi kiti kreditoriai.

(295)

Komisija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad remiantis JK įstatymais BNFL direktoriai pasitikėjimo pagrindu yra įpareigoti veikti taip, kaip būtų komerciškai naudingiausia BNFL, siekiant padidinti vertę ir sumažinti finansinį poveikį, remiantis atitinkamu laiku jiems prieinama informacija. Tai yra pagrįsta atitinkamomis Komisijai prieinamomis tarybos posėdžių protokolų ištraukomis.

(296)

Remdamasi pirmiau minėtais veiksniais, Komisija mano, kad B priemonė nesudaro valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies apibrėžimą.

(297)

C priemonę sudaro susitarimai nuo 2003 m. vasario 14 d. iki anksčiausiai 2004 m. rugsėjo 30 d. sustabdyti veiksmus dėl BNFL tenkančių mokėjimų ir keleto svarbių finansinių BE kreditorių. Skirtingai nei kiti dalyvaujantys kreditoriai, BNFL veiksmų sustabdymo laikotarpiu negaus palūkanų.

(298)

Remdamasi prieinama informacija, Komisija pažymi, kad BNFL finansinių konsultantų ataskaitose, sudarytose BNFL derybų su BE metu, prieinama išvada, kad BNFL savo dalimi restruktūrizavimo pakete bendrai nenusileido daugiau nei kiti kreditoriai, kaip parodo palyginimas su kiekvieno kreditoriaus įnašu. Kaip minėta 290 konstatuojamojoje dalyje, BNFL neturėjo garantijos kokiam nors BE turtui.

(299)

Be to, Komisija daro išvadą, kad sutikimas nereikalauti mokėti palūkanų, siekiant išlaikyti galimybę pasirinkti sutartą restruktūrizavimą mokumo būsenoje, atitinka privataus kreditoriaus, siekiančio užtikrinti, kad būtų išlaikyta galimybė pasirinkti komerciškai geriausią sprendimą, elgesį. BNFL finansinių ir juridinių konsultantų atlikta analizė rodo, kad reikalavimas persvarstyti veiksmų sustabdymo sąlygas būtų sukėlęs grėsmę visiems susitarimams su BE ir svarbiausia, pačiam BE mokumui. Ši grėsmė būtų buvusi reikšminga tuo, kad palūkanų mokėjimas sąlygotų BE nemokumą ir BNFL manymu, tai būtų nepalanku jos interesų atžvilgiu. Atsisakydama šių palūkanų, BNFL elgėsi kaip privatus kreditorius, norintis užtikrinti didžiausias galimas pajamas.

(300)

Taigi, Komisija negalėjo nustatyti, kad C priemonės dalis, kurioje dalyvauja BNFL, priskirtina valstybei, remdamasi priežastimis, nurodytomis B priemonės įvertinime, pateiktame 256–296 konstatuojamosiose dalyse.

(301)

Todėl Komisija nusprendė, kad C priemonėje nėra valstybės pagalbos, apibrėžtos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(302)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras valstybės pagalbos Bendrijoje uždraudimo principas.

(303)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys, kai nėra taikomas bendrasis nesuderinamumas, išdėstytas 87 straipsnio 1 dalyje.

(304)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, kadangi pagalbos priemonės nepasižymi socialiniu pobūdžiu ir nėra suteikiamos individualiems vartotojams, jos netaikomos gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir jos nėra skiriamos tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(305)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalyje nustatytos kitos išimtys. 87 straipsnio 3 dalies a punkte, 87 straipsnio 3 dalies b punkte ir 87 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes pagalba nėra skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, ji nėra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti ir ji nėra skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti.

(306)

Todėl galima taikyti tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą išimtį. 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad valstybės pagalbą galima skirti tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(307)

Gairėse Komisija aiškiai išdėstė prielaidas, kurioms esant ji tokiais atvejais kaip šis gali naudotis savo pritarimo galiomis pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(308)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė tam tikras abejones dėl restruktūrizavimo plano suderinamumo su Gairėmis. Šios abejonės buvo pirmiau pakartotos 3 skirsnyje. Kituose skirsniuose pateikiamas Komisijos įvertinimas ir galutinės išvados dėl kiekvienos iš šių abejonių.

(309)

Suteikiant pagalbą restruktūrizavimui, reikia įvykdomo, nuoseklaus ir radikalaus restruktūrizavimo plano, pagal kurį būtų galima atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis. Pagal Gairių 32 punktą, gyvybingumo pagerėjimo turi būti iš esmės siekiama restruktūrizavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis, taip pat galima remtis išoriniais veiksniais, tokiais kaip kainų ir paklausos svyravimai, kuriems įmonė neturi didelės įtakos, jei apie rinką daromoms prielaidoms iš esmės pritarta.

(310)

Pagal Gairių 33 punktą reikalaujama, kad valstybė narė pateiktų restruktūrizavimo planą, kuriame turėtų būti apibūdintos įmonės sunkumus sąlygojusios aplinkybės ir turėtų būti pateikti geriausių, blogiausių ir vidutinių prielaidų scenarijai. Gairių punkte 34 papildoma, kad planas turėtų radikalius pokyčius, kurie, užbaigus restruktūrizavimą, bendrovei duotų galimybę padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines išlaidas. Tikėtinas kapitalo pajamingumas turėtų būti pakankamas, kad restruktūrizuota įmonė galėtų konkuruoti rinkoje savo pačios jėgomis.

(311)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija iškėlė keletą klausimų, susijusių su BE gyvybingumo atkūrimu. Šios abejonės pagrįstos dviem pastebėjimais. Visų pirma, tam tikrų A priemonės ir B priemonės dalių trukmės laikas atrodo neribotas, dėl ko kilo abejonių, ar restruktūrizavimo planas leis BE vėl konkuruoti savo pačios jėgomis per pagrįstą laikotarpį. Antra, susidarė įspūdis, kad plane nenumatyta pakankamai BE vidaus priemonių.

(312)

Komisijos abejonės buvo ypač susijusios su A ir B priemonėmis. Atsižvelgdama į ilgą A priemonės trukmę ir neterminuotą B priemonės pobūdį, Komisijai kilo klausimų, ar BE naudai suteikta pagalba restruktūrizavimui nebuvo nuolatinė subsidija, nes tai prieštarautų Gairių reikalavimams. Šiam susirūpinimui pritarė ir trečiosios šalys, pavyzdžiui „Drax“.

(313)

B priemonės atveju Komisija priėjo išvadą, kad joje nėra valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Todėl klausimas, susijęs su neterminuotu B priemonės pobūdžiu, nėra aktualus.

(314)

A priemonės atveju, Komisijai susirūpinimą kėlė tai, kad su atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimu susijusios sąnaudos gali iškilti iki 2086 m. bei kad sąnaudų, susijusių su PWR panaudoto kuro, pakrauto į BE priklausantį „Sizewell B“ reaktorių, finansavimas taip pat neterminuotas.

(315)

Kalbant apie eksploatacijos nutraukimo sąnaudas, Komisija pažymi, kad šios sąnaudos atsiras tik ateityje, bet yra susijusios su atominių elektrinių statyba, įvykusią praeityje. Komisija sutinka su JK argumentu, kad neįmanoma tiksliai nustatyti su eksploatacijos nutraukimu susijusios sumos, kadangi AGR elektrinių atžvilgiu nėra ankstesnio precedento, bet tai bus daroma tolimoje ateityje, kai technologijos galbūt bus pažangesnės. Be to, JK vyriausybė tvirtina, kad eksploatacijos nutraukimo sąnaudos jau yra didžiąja dalimi nustatytos ir BE turės mokėti už bet kokį esminį įsipareigojimų padidėjimą, sąlygotą žymaus veiklos tvarkos pokyčio, naudingą BE ekonominiu atžvilgiu arba sukeltą pažeidus minimalios gamybos standartą. Be to, svarbu priminti, kad valstybės įsikišimas yra numatytas tokiu atveju, jei neužtektų NLF teikiamo finansavimo.

(316)

Atsižvelgdama į atominės pramonės specifiką, pagal kurią radioaktyvios medžiagos negalima apdoroti iki jos spinduliuotės lygis nepasiekia saugesnių lygių bei į neišvengiamą eksploatacijos nutraukimo įsipareigojimų finansavimo trukmę, Komisija sprendžia, kad A priemonės dalis, susijusi su šiais įsipareigojimais, negali būti apibrėžta kaip nuolatinė subsidija BE, kadangi jie yra nustatyti ir susiję su jau patirtomis sąnaudomis. BE balanse jau nustatytas atidėjimas šių sąnaudų atžvilgiu. Taigi Komisija daro išvadą, kad į tai, kad su šiomis sąnaudomis siejama pagalba bus išmokėta vėlai, negalima žiūrėti kaip į gyvybingumo atkūrimo atidėjimą ateičiai.

(317)

Kalbant apie tai, kad valstybė finansuos į „Sizewell B“ pakrauto PWR kuro tvarkymą, Komisija primena, kad BE įneš į NLF 150 GBP/kgU už į „Sizewell B“ po restruktūrizavimo įsigaliojimo dienos pakrautą PWR kurą.

(318)

Ši suma be abejo yra mažesnė, nei bendros PWR panaudoto kuro tvarkymo sąnaudos, įskaitant galutinį laidojimą. Iš tiesų, pati BE savo 2001–2002 m. sąskaitose nustatė, kad šios bendros sąnaudos yra 240 GBP/kgU. Tai, kad BE įmokos padengia tik dalį šių sąnaudų, patvirtina, kad NLF įnaše į šio kuro tvarkymą yra valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(319)

Norėdama nuspręsti, ar ši pagalba yra neterminuota, Komisija turi nustatyti, kaip bendros sąnaudos skirstomos į išvengiamas sąnaudas ir neišvengiamas sąnaudas.

(320)

Neišvengiamos sąnaudos sumažėjo. Todėl ekonominiu požiūriu bendrovei verta veikti kol ji gali padengti savo išvengiamas sąnaudas, tam, kad kuo didesnę dalį sumažėjusių sąnaudų būtų galima gražinti. Todėl suteikiant pagalbą neišvengiamų sąnaudų atžvilgiu bendrovei aiškiai suteikiamas privalumas, kadangi taip perkeliamas momentas, kai bendrovė tampa nenuostolinga. Būtent taip siekiama padėti sunkumų patiriančioms bendrovėms greičiau atkurti gyvybingumą. Bet kadangi bendrovė bet kuriuo atveju veiktų, kai tik ji padengtų savo išvengiamas sąnaudas, pagalba neišvengiamoms sąnaudoms padengti dirbtinai neprailgina bendrovės egzistavimo. Todėl tokia pagalba nėra neterminuota.

(321)

Priešingai, pagalba, skirta išvengiamoms sąnaudoms padengti, ypač kintamoms sąnaudoms, siekiama dirbtinai palaikyti veikiančią bendrovę, kuri kitaip neturėtų ekonominio pagrindo tęsti savo veiklą. Tokia pagalba yra neterminuota tuo, kad ji užtikrina bendrovės gyvybingumą tik, jei yra teikiama neribotą laiką.

(322)

JK valdžios institucijos nurodė, kad iš 318 konstatuojamojoje dalyje minėtų 240 GBP/kgU sąnaudų, apie […] GBP/kgU yra išvengiamos. Likusi dalis daugiausia yra susijusi su galutinio saugojimo saugyklos, skirtos tiek praeityje panaudotam, tiek ateityje numatomam panaudoti PWR kurui, statyba, kuri bus vykdoma „Sizewell B“ teritorijoje. Numatoma, kad saugyklą bus galima pradėti naudoti šio šimtmečio pabaigoje — tai atsižvelgiant į diskontavimo poveikį, paaiškina, kodėl šių sąnaudų vertė yra gana nedidelė, palyginus su sąnaudomis kitose šalyse.

(323)

Gordon MacKerron ataskaitoje, minėtoje 50 išnašoje, pateiktų skaičių negalima naudoti kryžminiam šio įvertinimo patikrinimui, kadangi šioje ataskaitoje nenurodoma, kiek ji apima neišvengiamas sąnaudas.

(324)

Norėdama atlikti kryžminį JK institucijų įvertinimo patikrinimą, Komisija naudojosi viešai prieinama informacija apie Suomijos branduolinę programą, vieną skaidriausių branduolinių programų pasaulyje. Kaip ir „Sizewell“ elektrinės atliekos, Suomijos atominių reaktorių atliekos prieš galutinį laidojimą nebus perdirbamos. Suomijos panaudoto kuro tvarkymo sąnaudas už laidojimą atsakinga Suomijos bendrovė įvertino taip: 325 EUR/kgU (217 GBP/kgU (47)), iš kurių 217 EUR/kgU (145 GBP/kgU) susiję su išvengiamomis sąnaudomis (48).

(325)

Komisija pažymi, kad šie skaičiai panašūs į JK institucijų pateiktus skaičius. Komisija mano, kad jie patvirtina nuorodą, kad mokėti 150 GBP/kgU pakanka, norint padengti išvengiamas sąnaudas panaudoto kuro tvarkymui bei dalį neišvengiamų sąnaudų šiam tvarkymui.

(326)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas nenumato nuolatinės subsidijos BE ir kad jo trukmė yra suderinama su Gairėmis, atsižvelgiant į atominės pramonės ypatumus ir JK įsipareigojimus pagal Euratomo sutartį (49).

(327)

Komisija pažymi, kad JK vyriausybė pateikė išsamų planą, į kurį įėjo rinkos tyrimas ir geriausių, blogiausių ir vidutinių prielaidų scenarijai, būtini pagal Gairių 33 punktą. Ji papildomai pateikė išsamią pinigų srautų analizę, atnaujintą 2004 m. liepos mėn.

(328)

Plane išsamiai aprašomos BE sunkumų priežastys ir priemonės, kurios buvo arba bus nustatytos šiems sunkumams spręsti, kaip jau trumpai apibūdinta šio sprendimo II skirsnio 2 dalies c punkte. Restruktūrizavimo plane numatoma įgyvendinti naują prekybos strategiją (E priemonės), kuria siekiama spręsti BE neapdraustos pozicijos problemą. Užtikrindama daugiau vidutinio laikotarpio produkcijos pardavimų už fiksuotą kainą, BE siekia sumažinti pinigų srautų kintamumą ir sustiprinti savo ilgalaikį gyvybingumą. BE taip pat sumažins savo patiriamą Jungtinės Karalystės didmeninių elektros kainų poveikį, ir toliau išlaikydama patikimą kelią į rinką įvairiomis sutarčių sąlygomis, priėjimu prie lanksčios gamybos, naudojantis „Eggborough“, ir į pramoninius ir komercinius pirkėjus koncentruotais tiesioginiais pardavimais įmonėms. A ir B priemonės skirtos spręsti didelę BE, kaip atominių elektrinių operatoriaus, sąnaudų dalį sudarančių neišvengiamų sąnaudų problemą, iš dalies atleidžiant BE nuo praeityje nustatytų atominių elektrinių įsipareigojimų, įskaitant praeityje panaudoto kuro įsipareigojimus ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudas bei sumažinant jos sąnaudas už būsimas su kuro ciklo pradiniu etapu ir galutiniu etapu susijusias sutartis su BNFL. Be to, plane numatoma, kad bus persvarstyti trys pirkimo susitarimai, kurių dabartinė vertė mažesnė nei sudarymo metu, ir parduotas BE turtas, esantis Šiaurės Amerikoje, tokiu būdu padedant spręsti BE problemą, susijusią su didelėmis trumpesnio laikotarpio neišvengiamomis sąnaudomis, išreiškiamomis finansavimo išlaidomis. Kalbant apie trečią BE sunkumų priežastį — žymius neplanuotus sustabdymus — BE nustatė planą, VGP, skirtą sustiprinti BE atominių elektrinių patikimumą. Konkrečiai VGP numatoma padidinti investicijas į kapitalą ir darbuotojus, siekiant pagerinti priežiūros kokybę ir elektrinių naudingumą. Be to, viena apsvarstytų silpnųjų vietų yra scenarijus, pagal kurį BE elektrinių naudingumas nepagerėja. Pagal šį scenarijų BE vis tiek teiktų įplaukų.

(329)

JK vyriausybės pateiktuose finansiniuose įvertinimuose nurodoma, kad gyvybingumas būtų atkurtas per pagrįstos trukmės laiką, kadangi BE nuo 2004 m. teiktų įplaukų ir nuo 2005 m. jos metiniai veiklos pinigų srautai būtų teigiami.

(330)

Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo planas sprendžia problemas, sąlygojusias BE sunkumus ir yra pagrįstas realiomis prielaidomis, remiantis Gairių reikalavimais, ypač atsižvelgiant į elektros kainų raidą ir VGP įgyvendinimą.

(331)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar galima laikyti, kad gyvybingumas būtų atkurtas daugiausia naudojantis vidaus priemonėmis. Komisiją ypač domina, ar įgyvendinus šias priemones BE sutaupė tik dėl kreditorių ir tiekėjų suteiktų nuolaidų, o ne todėl, kad buvo kaip nors racionalizuota BE veikla.

(332)

Po to, kai buvo pradėta procedūra, „Drax“ pateikė savo pastabas šiuo klausimu. Ji mano, kad BE restruktūrizavimas nėra tikras restruktūrizavimas, kadangi jis nėra sąlygotas vidaus priemonių vykdymu ir suteikia BE garantiją, kad jai niekada nebus leista žlugti. Be to, ji teigia, kad yra tam tikrų neaiškumų dėl BE įnašo į restruktūrizavimą ir kad uždaryti kelias atomines elektrines būtų geresnis pasirinkimas. Šiai paskutinei pastabai pritaria ir „Greenpeace“. Jungtinė Karalystė ginčija šią nuomonę ir atsakė, kad priemonių paketas priklauso nuo to, ar vyriausybė pritars BE gyvybingumo perspektyvoms. JK vyriausybė taip pat nurodė, kad pagal Gaires reikalaujama, jog tarp valstybės įnašų, privačių įnašų ir nuosavo bendrovės įnašo turi būti pasiekta pusiausvyra, bet tai nereiškia, kad bendrovė turi pati sugebėti pasiekti radikalių pokyčių be valstybės įsikišimo.

(333)

Komisija sutinka, kad restruktūrizavimas turi remtis ne tik vidaus priemonėmis, bet į jį taip gali įeiti priemonės iš valstybės ir privačių šalių, pavyzdžiui kreditorių ir tiekėjų pusės. Komisija pažymi, kad BE jau įgyvendino šias priemones: ji atsisakė savo turto Šiaurės Amerikoje (F priemonė) ir […]. Komerciniu požiūriu Komisija atsižvelgia į tai, kad pagal savo naują prekybos strategiją (G priemonė) BE padidino vidutinio laikotarpio nustatytų sutarčių kiekį savo neapdraustai pozicijai sustiprinti. Be to, BE nebuvo atleista nuo savo atominių elektrinių įsipareigojimų, o prisidės prie NLF finansavimo.

(334)

Kaip paaiškinta vėliau, VI skirsnio 3 dalies c punkto v papunktyje, Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad uždaryti vieną ar kelias BE atomines elektrines nėra galimas pasirinkimas, ir į tai, kad „Eggborough“ atsisakymas sukeltų grėsmę BE perspektyvoms atkurti gyvybingumą bei būtų neproporcingas.

(335)

Turėdama omenyje jau įgyvendintas priemones ir priemones, kurias BE turės įgyvendinti, ir atsižvelgdama į tai, kad restruktūrizavimo planas sprendžia klausimus, sąlygojusius BE sunkumus, Komisija mano, jog Gairių 32 punkto reikalavimai yra patenkinti.

(336)

Kai kurios trečiosios šalys ypač abejojo seniausios BE atominės elektrinės „Dungeness B“ perspektyvomis atkurti gyvybingumą.

(337)

Trečioji šalis — „Powergen“, geriausiai pagrindusi savo argumentus, išanalizavo „Dungeness B“ padėtį remdamasi pradine JK institucijų pateikta ir sprendime pradėti procedūrą išdėstyta elektrinės sąnaudų struktūros apžvalga.

(338)

„Powergen“ teigia, kad „Dungeness B“ yra labai neefektyvi elektrinė. Praeities duomenys parodė, kad jos apkrovos koeficientas labai mažas. „Powergen“ vertinimais jis sudaro 46 %. Esant tokiam apkrovos koeficientui, elektrinė per metus pagamintų apie 4,5 TWh. „Powergen“ teigia, kad pagaminti tokį kiekį elektros kainuotų apie 73,8 mln. GBP, atsižvelgiant tik į išvengiamas sąnaudas. „Powergen“ daro išvadą, kad „Dungeness B“ išvengiamos sąnaudos yra apie 16,4 GBP/MWh, tuo tarpu kai bazinės apkrovos elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje yra 16 GBP/MWh (50).

(339)

Savo pastabose dėl „Powergen“ analizės Jungtinės Karalystės institucijos pateikė savo nuomonę apie atliktą „Powergen“ priešpriešinę „Dungeness B“ gyvybingumo analizę. JK valdžios institucijos teigia, kad „Powergen“ analizėje yra dvi klaidos. Pirma, „Powergen“ numatė pernelyg mažas elektrinės bendrąsias sąnaudas. BE duomenys rodo, kad realios „Dungeness B“ sąnaudos yra didesnės, nei įvertinta „Powergen“, ypač veiklos ir priežiūros sąnaudų atžvilgiu. Tai padidina „Dungeness B“ MWh tenkančias sąnaudas.

(340)

JK valdžios institucijos mano priešingai, tai yra, kad „Dungeness B“ efektyvumo duomenys per pastaruosius metus labai pagerėjo. Jos tvirtina, kad, praeities duomenims rodant, jog efektyvumas gerėja, hipotezė ateičiai turėtų būti tokia — ji veiks kaip pastaraisiais metais, o ne kaip savo blogiausiais metais. Tai padidintų elektrinės apkrovos koeficientą iki 61 %. Tai sumažina „Dungeness B“ MWh tenkančias sąnaudas.

(341)

Atsižvelgiant į 339 ir 340 konstatuojamosiose dalyse pateiktus svarstymus, JK institucijų apskaičiavimu „Dungeness B“ išvengiamos sąnaudos apytiksliai sudaro […] GBP/MWh, tuo tarpu kai bazinės apkrovos elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje yra […] GBP/MWh.

(342)

Komisija išnagrinėjo „Dungeness B“ išvengiamas sąnaudas, atsižvelgdama į įvairias hipotezes, priklausomai nuo to, kuriose teisingai įvertintos bendros sąnaudos ir apkrovos koeficientas. Galiausiai ji sudarė tokią matricą:

8 lentelė

„Dungeness B“ išvengiamos sąnaudos/MWh, kai bazinės apkrovos elektros kaina didmeninėje rinkoje yra 16 GBP/MWh.

(343)

Atsižvelgdama į tai, kad BE ir BNFL dalinsis pelną, gaunamą dėl elektros kainų kilimo, kai bazinės apkrovos elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje bus kitokia, nei 16 GBP/MWh, Komisija paskaičiavo iš anksto nustatytą elektros kainą, kurią viršijus „Dungeness B“ padengia savo išvengiamas sąnaudas taikant įvairias hipotezes:

9 lentelė

Bazinės apkrovos elektros kainos didmeninėje rinkoje, kurias viršijus „Dungeness B“ padengia savo išvengiamas sąnaudas

(344)

Atsižvelgiant į 9 lentelę, susidaro įspūdis, kad visų scenarijų, išskyrus blogiausią, atvejais „Dungeness B“ gali susigrąžinti išvengiamas sąnaudas, bazinės apkrovos elektros energijos kainai didmeninėje rinkoje viršijus apytiksliai […] GBP/MWh. Ši iš anksto nustatyta kaina atitinka bazinės apkrovos elektros energijos kainas didmeninėje rinkoje ir, kaip parodyta 282–285 konstatuojamosiose dalyse, dabar jos kartais būna žymiai didesnės nei 20 GBP/MWh ir bet kuriuo atveju manoma, kad jos visada bus tarp 16 ir 19 GBP/MWh net trumpalaikiu laikotarpiu, kol „Dungeness B“ vis dar veiks. Be to, Komisija pažymi, kad esant dabartinėms elektros kainoms „Dungeness B“ gali padengti savo išvengiamas sąnaudas net paties pesimistiškiausio scenarijaus atveju.

(345)

Todėl Komisija mano, kad „Dungeness B“ yra gyvybingo pobūdžio turtas.

(346)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejones, ar pagalba apriboja būtinu minimumu, kadangi B, C ir G priemonių valstybės pagalbos pobūdis nebuvo nustatytas ir kadangi nebuvo nustatytas tikslus pagalbos kiekis A priemonėje.

(347)

Komisija pažymi, kad VI skirsnio 2 dalies a punkte ir VI skirsnio 2 dalies b punkte skirsniuose ji nusprendė, jog B, C ir G priemonės nesudaro valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Todėl pagalbos paketas apsiriboja tik A priemone.

(348)

A priemonė apima valstybės pagalbą, kuria siekiama patenkinti tris įsipareigojimų kategorijas: praeityje panaudoto kuro tvarkymo, sutartyse nenustatytų įsipareigojimų valdymo ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo. Tuo metu, kai buvo pradėta procedūra, su visomis šiomis trimis kategorijomis susiję įsipareigojimai ir, atitinkamai, jiems priskiriama valstybės pagalba, buvo tik įvertinta, nenustatant jos viršutinės ribos.

(349)

Su panaudoto kuro tvarkymu susiję įsipareigojimai sudaro didžiausią bendrų įsipareigojimų dalį. Jie susideda iš mokėjimų BNFL už kuro, pakrauto į BE reaktorius iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo datos, tvarkymo paslaugas. Šių paslaugų atžvilgiu jau yra sudarytos sutartys ir suma, kurią BE už jas skolinga BNFL, daugumoje atvejų yra tiksliai nustatyta.

(350)

Dėl šios priežasties Komisija visgi laikosi nuomonės, kad reikėtų nustatyti viršutinę ribą, numatančią, kiek šie įsipareigojimai galėtų būti finansuojami JK vyriausybės. Todėl JK valdžios institucijos sutiko vietoje pradinės sumos, numatytos šiems įsipareigojimams, būtent, 2 185 000 000 GBP (51), nustatyti viršutinę ribą pagalbai, siejamai su tokiais įsipareigojimais.

(351)

Priešingai nei kalbant apie pirmiau minėtus įsipareigojimus, su atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimu susijusius įsipareigojimus yra sunku tiksliai išreikšti skaičiais.

(352)

Atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas yra labai specifinė veikla. Šioje srityje visiškai pabaigto darbo patirties pasauliniu mastu yra mažai (52). Ekspertai nurodo, kad tokios sąnaudos gali sudaryti 15 % ar daugiau bendrų investicinių sąnaudų (53) arba 50 % investicijų atominėse elektrinėse (54). Net jei pasitvirtintų, kad šie įvertinimai yra visiškai nuoseklūs ir tikslūs, reikėtų apskaičiuoti tikslias pradines atominės elektrinės investicines sąnaudas, norint įvertinti eksploatacijos nutraukimo sąnaudų dydį ir tai būtų ypatingai sudėtinga senų elektrinių atveju, pavyzdžiui BE, kurios sąnaudų istorija yra labai netiksli.

(353)

Be to, dauguma BE elektrinių yra AGR elektrinės, tuo jos skiriasi ne tik nuo kitose šalyse veikiančių elektrinių, bet tam tikru mastu skiriasi ir viena nuo kitos. Todėl negalima tikėtis, kad bus galima remtis kitose šalyse arba Jungtinėje Karalystėje sukaupta patirtimi, norint patikslinti BE reaktorių eksploatacijos nutraukimo sąnaudų įvertinimą.

(354)

Sutartyse nenustatytus įsipareigojimus taip pat sunku apibrėžti jau vien dėl jų pobūdžio. Jie daugiausia susiję su galutiniu panaudoto kuro laidojimu. Vis dar nėra aišku, kokiu būdu Jungtinėje Karalystėje bus galutinai laidojamas branduolinis kuras, kaip rodo su bendrovės „Nirex“ vidutinio radioaktyvumo atliekų kapinynu susijusi patirtis. Kitų šalių patirtis taip pat rodo, kad surasti vietas tam tikrų atliekų laidojimui gali būti sunku tiek techniniu, tiek ir politiniu atžvilgiais. Labai sunku pakankamai tiksliai apskaičiuoti sąnaudas veiklai, apie kurios vykdymą yra prieinama tik tiek nedaug informacijos. JK institucijų perduota informacija taip pat rodo, kaip radikaliai gali skirtis saugojimo sąnaudų įvertinimai, kuriuos atliko kitų valstybių narių institucijos.

(355)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija mano, kad nustatyti maksimalią eksploatacijos ir sutartyse nenustatytų įsipareigojimų kainą būtų galima tik su labai didele paklaida. Iškiltų didelis pavojus pervertinti šį dydį.

(356)

Būtent todėl šiuo atveju Komisija mano, kad nustatant labai neapibrėžtą ir tikriausiai pervertintą dydį kaip viršutinę ribą, iš esmės prieštarautų reikalavimui, kad pagalba būtų ribojama būtinu minimumu, kadangi paklaidos dėl neapibrėžtumo tais atvejais, kai jos nerealizuojamos, gali virsti nereikalingos pagalbos suteikimo galimybe.

(357)

Žymiai geresnis būdas užtikrinti būtino minimumo principo įvykdymą būtų ne bandyti apskaičiuoti pagalbos viršutinę ribą, bet nustatyti mechanizmą, užtikrinantį, kad būsimos išlaidos apsiribos minimumu.

(358)

Todėl JK valdžios institucijos įsipareigojo nustatyti tam tikrus tam skirtus mechanizmus. Visų pirma:

(359)

Gali atsitikti taip, kad tam tikri labai riboti mokėjimai, kuriuos BE turi išmokėti BNFL pagal panaudoto kuro įsipareigojimus, viršys pradinę sąmatą. Pavyzdžiui, ypač jei kai kurie panaudoto kuro elementai neatitinka specifikacijos ir reikalauja specialaus apdorojimo. Iš tiesų, tokiu atveju pagal galiojančius susitarimus tarp BE ir BNFL galima padidinti normalią panaudoto kuro tvarkymo kainą. Jei taip atsitiktų, viršijančios pradinę sąmatą sumos, kurias valstybė turėtų mokėti už šiuos BE įsipareigojimus, būtų atimtos iš pirmiau minėtos ribinės sumos — 1 629 000 000 GBP — pačios šios sumos nekeičiant.

(360)

Komisija laikosi nuomonės, kad apskaičiuojant sumas, apibrėžtas 350–358 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų naudoti normalią Komisijos nustatytą orientacinę normą. Tačiau, kadangi numatomas laikotarpis yra ilgas, kas penkerius metus orientacinė norma turėtų būti keičiama (56).

(361)

Svarbu pabrėžti, kad 350–358 konstatuojamosiose dalyse minima viršutinė riba ir ribinis dydis taikomi visoms išlaidoms, kylančioms patenkinant įsipareigojimus, nepaisant to, ar jas finansuoja NFL, ar valstybė. Tai reiškia, kad taikant viršutinės ribos ir ribinio dydžio mechanizmą automatiškai bus atsižvelgiama į fonde prieinamas lėšas.

(362)

Galiausiai, į restruktūrizavimo priemonių paketą taip pat įeina atleidimas nuo mokesčių už BE elektrinių buhalterinės vertės padidėjimą, priklausantį nuo to, kad dalį jų įsipareigojimų apmokės JK vyriausybė. Kadangi šie įsipareigojimai anksčiau buvo įtraukti į BE sąskaitas, dalinis ir galimas atleidimas nuo jų, įsipareigojimus perimant JK vyriausybei, padidina jų vertę suma, galinčia siekti maksimalią vertę, kurią JK vyriausybė įsipareigoja sumokėti.

(363)

Remiantis įprastomis JK apskaitos ir finansinėmis taisyklėmis, šį padidėjimą reikėtų apmokestinti. Todėl, atleisdama nuo tokio mokesčio, JK vyriausybė suteikia BE potencialų privalumą konkurencijos atžvilgiu pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tačiau, galimas apmokestinimas sumažintų BE galimybes pačiai finansuoti įsipareigojimus — tai savo ruožtu padidintų realius JK vyriausybės įsipareigojimus. Vadinasi, visas arba dalis valstybės pagalbos elemento, esančio atleidime nuo mokesčių, gali būti kompensuojamas didinant galutinį įsipareigojimų, kuriuos turi patenkinti vyriausybė, finansavimą. Realus valstybės pagalbos elementas atleidime nuo mokesčių iš tiesų tik lygus tai daliai šio atleidimo, kuri nekompensuojama, didinant mokėjimus, kuriuos turi atlikti JK vyriausybė už savo įsipareigojimą patenkinti atominių elektrinių įsipareigojimus.

(364)

Šis atominių elektrinių vertės išaugimas yra tik dirbtinis, kadangi įsipareigojimai išlieka iki to laiko, kai reikia pasinaudoti JK vyriausybės įsipareigojimu, ir tiek, kiek jis iš tiesų yra prieinamas, jį turės kiek įmanoma didesnes dalimi patenkinti NFL, kuriam BE moka įnašus. Be to, jeigu vyriausybė sumokėtų už trūkstamą įsipareigojimų finansavimą kaip nors kitaip arba kitu laiku, pavyzdžiui per ad hoc dotacijas, išmokamas tada, kai įsipareigojimai realiai iškilo, galbūt kokio nors atleidimo nuo mokesčių nebūtų reikėję taikyti.

(365)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija mano, kad valstybės pagalbos elementas atleidime nuo mokesčių nėra didesnis už būtiną tam, kad pagalba būtų pasiektas restruktūrizavimo tikslas.

(366)

Galiausiai, Komisija pažymi, kad bet koks BE pelno padidėjimas, pavyzdžiui, atsiradęs dėl išaugusių elektros kainų, bus daugiausia skirtas finansuoti BE įnašą į NLF. Toks BE įnašo augimas automatiškai reikštų mažesnę pagalbos sumą.

(367)

Komisija mano, kad pirmiau aprašyti mechanizmai visiškai užtikrins, kad A priemonėje esanti valstybės pagalba bus sumažinta iki būtino minimumo.

(368)

Gairių 35 punkte nustatyta, kad „turi būti imtasi priemonių kuo labiau švelninti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams“.

(369)

Išskyrus išimtinius atvejus, kai atitinkamos rinkos dydis yra Bendrijos ir EEE lygiu menkas arba jei įmonės dalis atitinkamoje rinkoje yra menka, tokios priemonės turi būti įgyvendinamos tam, kad restruktūrizavimo plano valstybės pagalbos elementas būtų suderintas su Bendrijos rinka. Jos turi būti išreiškiamos įmonės dalyvavimo rinkoje apribojimu ir būti proporcingos iškraipančiam pagalbos poveikiui. Jeigu tokios priemonės gali ryškiai pabloginti rinkos struktūrą, galima svarstyti, ar nėra verta jas sušvelninti.

(370)

Jeigu tokios priemonės yra reikalingos, jų išraiška ir mastas priklauso nuo padėties rinkoje pajėgumų atžvilgiu. Jeigu rinkoje yra struktūrinis pajėgumų perteklius, kompensacinės priemonės turi būti išreiškiamos neatšaukiamu gamybos pajėgumų mažinimu. Jeigu rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus, kompensacinių priemonių visgi gali reikėti, bet jos gali būti išreiškiamos kitais būdais, nei neatšaukiamai mažinant gamybos pajėgumus.

(371)

Gairių 20 išnašoje nurodoma, kad atitinkama rinka dažniausiai apima EEE arba bet kurią reikšmingą jos dalį, jei šioje srityje konkurencijos sąlygos gali žymiai skirtis nuo kitų EEE sričių.

(372)

Elektra tarp valstybių narių prekiaujama jau seniai ir ypač po to, kai įsigaliojo Direktyva 96/92/EB.

(373)

Tačiau prekyba elektra tarp valstybių narių apribota fizinių suvaržymų, kylančių dėl jungiamųjų linijų trūkumo. Šie suvaržymai stiprėja augant geografiniams apribojimams ir vis labiau riboja galimybes tiesti naujas jungiamąsias linijas.

(374)

Komisija transeuropinių tinklų strategijos kontekste sudarė tokių kliūčių vidaus elektros rinkoje sąrašą. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1229/2003/EB, nustatančio tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinančio Sprendimą Nr. 1254/96/EB (57) priede 1 parodoma, kad Jungtinė Karalystė yra vienas iš geografinių regionų, kurie yra nepakankamai sujungti su likusia dalimi tam, kad vidaus rinka galėtų funkcionuoti kaip vientisas vienetas.

(375)

Be to, kad Jungtinės Karalystės elektros rinka yra izoliuota nuo viso Bendrijos elektros tinklo, ji dar pasižymi labai specifine prekybos sistema. Ši specifinė prekybos sistema, žinoma Naujųjų elektros prekybos susitarimų (NETA) pavadinimu, daugiausia grindžiama dvipusėmis sutartimis tarp gamintojų, tiekėjų ir pirkėjų, priešingai nei labiau klasikiniame rinkos modelyje, kuriame veikia tiekėjų ar gamintojų susivienijimai prekėms ar paslaugoms parduoti. NETA konkurencijos sąlygos labai skiriasi nuo sąlygų susivienijimų rinkoje — tai įrodo, kad Jungtinės Karalystės perėjimas nuo susivienijimų struktūros prie NETA 2001 m. sukėlė žymų didmeninių elektros kainų kritimą.

(376)

Šiuo metu NETA apima tik Angliją ir Velsą. Tačiau Škotijos rinka yra labai susijusi su NETA per Škotijos elektros kainų indeksavimą pagal Anglijos ir Velso kainas. Be to, planuojama, kad NETA labai greitai apims ir Škotiją. Tokia Didžiosios Britanijos rinka turėtų pradėti veikti 2005 metais. Būtina pastebėti, kad Škotija atstovaus tik nedidelę šios rinkos dalį, kadangi Škotijos įdiegti pajėgumai tik kiek daugiau negu 10 % viršija Anglijos ir Velso įdiegtus pajėgumus

(377)

Šiaurės Airijos elektros rinka numatomoje ateityje nebus prijungta prie Didžiosios Britanijos rinkos. Iš tiesų, šiuo metu Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Airiją elektros energetikos srityje sieja silpni ryšiai (pastarosios nominali galia sudaro 0,5 GW — tai atitinka mažiau nei 1 % Didžiosios Britanijos registruotų įdiegtų pajėgumų). Todėl konkurencijos sąlygos Šiaurės Airijoje ir toliau labai skirsis nuo konkurencijos sąlygų Didžiojoje Britanijoje.

(378)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes ir kadangi BE veikia tik Didžiojoje Britanijoje, Komisija mano, kad šiame sprendime atitinkama geografinė rinka yra Didžioji Britanija (58).

(379)

Remiantis JK institucijų pateiktais duomenimis, 15 valstybių, kurios buvo valstybės narės tuo metu, kai buvo pateiktas restruktūrizavimo planas, bendras įdiegtas pajėgumas sudaro apie 565 GW. Bendras registruotas įdiegtas pajėgumas Didžiojoje Britanijoje sudaro apie 10 % šios vertės. Be to, Jungtinės Karalystės rinka, apie 95 % kurios sudaro Didžiosios Britanijos rinka, yra viena iš didžiausių EEE, ir atsilieka tik nuo Vokietijos ir Prancūzijos rinkų. Todėl negalima laikyti, kad Bendrijos ir EEE lygiu ši rinka yra nereikšminga.

(380)

BE pajėgumas sudaro apie 14 % Anglijos ir Velso registruotų pajėgumų ir apie 24 % Škotijos. Todėl negalima laikyti, kad BE užima menką atitinkamos rinkos dalį.

(381)

Pabaigai galima paminėti, kad atitinkamoje rinkoje be BE yra ir daug kitų dalyvių, pavyzdžiui, keletas didžiausių: BNFL, „EDF-Energy“, „Innogy“, „Scottish and Southern Electricity“, „Scottish Power“ ir „Powergen“. Jei BE išnyktų, atitinkama rinka nevirstų nei monopolija, nei griežta oligopolija.

(382)

Pirmiau pateiktos išvados patvirtina Komisijos pradinį rinkos tyrimą, aprašytą sprendime pradėti procedūrą. Komisija pažymi, kad nei viena iš trečiųjų šalių nepateikė pastabų, kuriose būtų suabejota šiomis preliminariomis išvadomis.

(383)

Savo sprendime pradėti procedūrą, Komisija aiškiai nurodė, kad vertinant situaciją pajėgumų atžvilgiu elektros rinkoje, reikėtų atsižvelgti į fizinius elektros ypatumus ir į potencialiai didžiulį neigiamą poveikį, kurį elektros srovės nutraukimai gali sukelti ekonomikai ir kasdieniam piliečių gyvenimui. Todėl vertinimas dėl struktūrinio pertekliaus turėtų apimti pakankamą pajėgumų atsargą, kuri leistų patenkinti didžiausią elektros poreikį pagal bet kurį pagrįstą scenarijui.

(384)

Komisija pažymėjo, kad atitinkamos rinkos pajėgumų atsarga nebuvo ypač didelė, palyginti su tarptautiniais standartais ir praeities vertėmis. Tačiau ji pažymėjo, kad gali būti, jog ši pajėgumų atsarga truputį sumažėjo, palyginti su keliomis kitomis valstybėmis narėmis arba vertėmis Jungtinėje Karalystėje 1995–1996 metais.

(385)

Trečiųjų šalių pastabose dėl struktūrinio pajėgumų pertekliaus daugiausia dėmesio buvo skirta kainų raidai ir esamos pajėgumų atsargos Didžiojoje Britanijoje vertinimui.

(386)

Kai kurios trečiosios šalys nurodė, kad egzistuoja ryšys tarp elektros kainų raidos ir struktūrinio pajėgumų pertekliaus rinkoje. Jos mano, kad tokioje konkurencingoje rinkoje kaip NETA, būtent kaina nurodo, ar reikia naujų pajėgumų. Kai konkrečiu laikotarpiu ateityje iškiltų naujų pajėgumų poreikis, numatomas pajėgumų trūkumas šiuo laikotarpiu sukeltų atitinkamų būsimų kainų padidėjimą. Kainos pasiektų tokį lygį, kuris leistų susigrąžinti naujų elektrinių statybos sąnaudas ir tai paskatintų naujus dalyvius ateiti į rinką.

(387)

Dabar, šių trečiųjų šalių teigimu, nors artimoje praeityje kainos kilo, jos nėra pasiekusios pakankamo lygio, kad sąlygotų naujo dalyvio atsiradimą. Tai rodytų, kad rinkoje nėra pajėgumų pertekliaus.

(388)

Komisija pripažįsta, kad rinkos kainos ir situacija pajėgumų atžvilgiu yra susijusios. Tačiau ji mano, kad tokios elektros rinkos kaip NETA yra pernelyg sudėtingos, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl struktūrinio pajėgumų pertekliaus egzistavimo rinkoje, remiantis tik su kainomis susijusiomis prielaidomis.

(389)

Visų pirma, skirtingai nuo rinkų, kurių centre yra tiekėjų ar gamintojų susivienijimas, NETA nėra kliringo kainos. NETA grindžiama dvišalėmis sutartimis, kurių formos gali būti labai įvairios ir kurios ne visada suteikia labai skaidrių kainų skelbimo mechanizmų. Elektros energijos biržos, pavyzdžiui UKPX (Jungtinės Karalystės elektros energijos birža) yra skaidresnės, bet jos nesudaro pakankamos rikos dalies, kad remiantis jomis būtų galima prieiti reikšmingų išvadų. Be to, jos koncentruojasi į trumpalaikę prekybą ir todėl jos nėra labai naudingos, norint gauti informacijos apie būsimas tendencijas. Todėl reikia pasikliauti kainų indeksais, skelbiamais nepriklausomų šaltinių, pavyzdžiui „Heren“ ar „Argus“. Šie kainų indeksai savaime yra riboti, kadangi jie atstovauja tik didmeninę rinką, sudarančią apie du trečdalius visos parduodamos elektros ir todėl negali atspindėti nekraštutinius numatomos elektros gamybos trūkumus.

(390)

Antra, 389 konstatuojamojoje dalyje pateikiama pagrįsta prielaida, kad būsimos kainos tiksliai rodo būsimą padėtį rinkoje. Komisija mano, kad taip būti gali ne visada. Tiesą sakant, šios kainos atspindi sudėtingesnę situaciją ir yra daugiau pagrįstos tuo, kaip būsimą padėtį įsivaizduoja pirkėjas ir pardavėjas. Tai reiškia, kad jos pagrįstos su būsima rinka susijusiais lūkesčiai, kurie gali labai skirtis nuo realybės, kadangi tiek paklausa, tiek pasiūla priklauso nuo daugelio svyravimų šioje rinkoje. Kitaip tariant, būsimos kainos iš tiesų rodo ne tiek būsimą pusiausvyrą tarp paklausos ir pasiūlos, kiek dabartinių dalyvių šios pusiausvyros įsivaizdavimą. Be kuro kainų svyravimo, tai yra viena iš priežasčių, kodėl būsimos kainos bėgant laikui gali labai svyruoti, nenustatyto laikotarpio metu ateityje.

(391)

Trečia, net sutikus su tuo, kad paskelbtos kainos yra visiškai tinkamos ir tiksliai atspindi pasiūlą ir paklausą, išvada, kad kainos neleidžia visiškai susigrąžinti naujų dalyvių sąnaudų bei išvada, kad rinkoje yra pajėgumų perteklius bei kad rinkoje netgi yra struktūrinis pajėgumų perteklius, yra logiškai nesusijusios.

(392)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija mano, kad tik su kainomis susijusios prielaidos nėra pakankamai patikimas rodiklis, norint nuspręsti, ar tokioje kaip NETA elektros rinkoje yra susidariusi struktūrinio pajėgumų pertekliaus situacija.

(393)

Tačiau Komisija pažymi, kad nuo to laiko, kai BE iškilo sunkumų, būsimos žiemos kainos labai išaugo. Įvairios kainas skelbiančios agentūros pranešė, kad keletą kitų metų bazinės apkrovos elektros energijos žiemos kainų vertė bus didesnė nei 20 GBP/MWh, galbūt net pasieks 27 GBP/MWh (59). Panašu, kad tendencija kilti yra tęstinė ir tvari. Naujo dalyvio sąnaudų įvertinimai yra tarp 20 GBP/MWh ir 25 GBP/MWh (60).

(394)

Komisija yra įsitikinusi, kad tai, ar yra pajėgumų perteklius, lengviau įvertinti analizuojant realius fizinius įdiegtų pajėgumų ir didžiausios paklausos duomenis. Dydis, kuriuo įdiegti pajėgumai viršija vidutinę didžiausią paklausą (61) atšalimo metu žinomas kaip sistemos pajėgumų atsarga. Šiame kontekste įvertinti, ar rinkoje yra struktūrinis pajėgumų perteklius, reiškia įvertinti, ar dabartinė pajėgumų atsarga atitinka numatomą pajėgumų atsargą.

(395)

Akivaizdu, kad nustatyti galutinę pakankamos pajėgumų atsargos kiekybinę normą yra labai sudėtingas uždavinys. Norma turėtų priklausyti nuo kelių veiksnių, skirtingų skirtinguose tinkluose. Ji taip pat labai priklausytų nuo tiekimo saugumo laipsnio, kurį reikia pasiekti ir kuris savo ruožtu būtų siejamas su mažiau objektyviomis sąvokomis, pavyzdžiui, psichologiniu poveikiu, patiriamu per tam tikrą laikotarpį tam tikrame regione nesant elektrai.

(396)

Be to, net kontroliuojant visus fizinius ir psichologinius veiksnius, būtina pajėgumų atsarga be abejo taip pat labai priklausytų nuo rinkos struktūros. Kai kurie ekspertai mano, kad labiau liberalizuotoms rinkoms reikia mažesnės pajėgumų atsargos, nei griežtai reguliuojamoms centralizuotoms rinkoms, nors dauguma sutinka, kad šį poveikį išreikšti skaičiais šiuo metu yra neįmanoma, kadangi trūksta praeities įrodymų.

(397)

Be to, trečiųjų šalių pastabose pateikiamos skirtingos nuomonės apie tai, kokios pajėgumų atsargos pakaktų Didžiajai Britanijai. Daugumoje šiam klausimui skirtų pastabų nurodomi skaičiai, paimti iš Anglijos ir Velso tinklo operatoriaus („NGTransco“) prognozėje septynerių metų laikotarpiui (SYS). Šiose prognozėse „NGTransco“ konstatuoja, kad, jo manymu, planavimo reikmėms 20 % pajėgumų atsarga turėtų būti minimalus orientacinis dydis. Tačiau užsimenama, kad sistemos valdymui realiuoju laiku galbūt pakaktų ir mažesnės atsargos bei nurodomas galimas 10 % dydis tokiam atvejui.

(398)

„Drax“ ir „Greenpeace“ pasiūlė, kad vertinant, ar rinkoje yra struktūrinis perteklius, šis 10 % dydis turėtų būti naudojamas kaip tinkamas standartas pakankamai pajėgumų atsargai. Kitos organizacijos, įskaitant institutus, kuriems „Greenpeace“ pavedė parengti ataskaitas šiuo klausimu, šiems tikslams standartu pasirinko 20 % (62).

(399)

Savo pastabose „NGTransco“ aiškiai nurodė savo nuomonę, kurį iš dviejų dydžių reikėtų naudoti vertinant, ar yra struktūrinis pajėgumų perteklius: „Mes, kaip Anglijos ir Velso sistemos operatorius, manytume, kad bet kokia žemesnė nei 20 % elektrinių pajėgumų atsarga negali reikšti, kad Anglijos ir Velso rinkoje yra pajėgumų perteklius.“.

(400)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija mano, kad 20 % lygis yra tinkamas orientacinis dydis padėčiai pajėgumų atžvilgiu nustatyti Anglijos ir Velso rinkoje. Nors Škotijos rinka greitai bus prijungta prie Anglijos ir Velso rinkos, fiziškai ji vis dar yra labai nuo jų atskirta. 2 200 MW jungiamųjų linijų tarp dviejų regionų nepakanka, kad susidarytų sąlygos jas naudotis visiškai lanksčiai, palaikant pusiausvyrą tarp kiekvieno regiono elektros stygių ar perteklių. Tiesą sakant, ji beveik visada yra naudojama energijos eksportui iš Škotijos į Angliją ir Velsą. Dėl šio pagrindinio suvaržymo Komisija mano, kad nagrinėjant visą Didžiąją Britaniją apimančius duomenis, 20 % orientacinį dydį reikėtų padidinti.

(401)

Anglijos ir Velso rinka yra didžiausias geografinis Didžiosios Britanijos rinkos segmentas, dydžiu žymiai lenkiantis kitus. Taip būtent remiantis šiuo segmentu nustatoma dauguma ekonominių duomenų, kadangi kainos Škotijoje yra nustatomos Anglijos ir Velso duomenų pagrindu. Didžioji dauguma trečiųjų šalių pastabų taip pat buvo skirtos Anglijos ir Velso segmentui. Todėl Komisija pradėjo rinkos analizę nuo šio segmento.

(402)

Praeities patirtis įrodė, kad jungiamosios linijos tarp dviejų segmentų buvo naudojamos beveik vien eksportui iš Škotijos į Angliją ir Velsą. „NGTransco“ šiuos jungiamųjų linijų pajėgumus laiko Anglijos ir Velso elektros šaltiniu. „Scottish Power“, Škotijos operatorius, atsakingas už su Anglija besiribojančią Škotijos dalį, mano priešingai, t. y., kad jungiamųjų linijų pajėgumai yra skirti eksportui. Atsižvelgdama į tai ir siekdama būti nuosekli tiek praeities patirties, tiek vietinių operatorių pateiktų hipotezių atžvilgiu, Komisija toliau šiame sprendime laikys, kad Anglijos ir Velso–Škotijos jungiamųjų linijų pajėgumai priskiriami Anglijai ir Velsui.

(403)

Visoje Anglijos ir Velso teritorijoje veikia tik vienas tinklo operatorius — „NGTransco“. Komisija savo atliktą analizę situacijos pajėgumų atžvilgiu šiame segmente grindė „NGTransco“ apskaičiavimais, periodiškai skelbiama bendrovės prognozėje septynerių metų laikotarpiui.

(404)

Nuo procedūros pradėjimo „NGTransco“ patikslino pajėgumų atsargos prognozę Anglijos ir Velso rinkai. Nauja prognozė buvo atsiųsta Komisijai kartu su „NGTransco“ pateiktomis pastabomis. Dar naujesnę tos pačios prognozės versiją „NGTransco“ paskelbė 2004 m. septynerių metų prognozėje (63).

(405)

Savo analizėje Komisija naudojosi šia vėliau pateikta naujesne versija. Iš tiesų ši naujesnė versija pagrįsta ta pačia pagrindine hipoteze, ypač pradinių duomenų atžvilgiu, iškelta prognozėje, kurią „NGTransco“ manė esant tinkamą savo pateiktose pastabose Komisijai. Ji skiriasi tik tuo, kad joje pateikta daugiau naujausių duomenų apie rinkos vystymąsi.

(406)

Šioje prognozėje numatomi trys scenarijai. Pagal labiausiai optimistinį scenarijų (SYS prielaida) manoma, kad prieinama gamyba atitiks pasirašytas perdavimo sutartis. Pagal labiausiai pesimistinį scenarijų (esamų arba statomų elektrinių prielaida) manoma, kad bus prieinamos tik esamos elektrinės arba šiuo metu statomos elektrinės. Pagal tarpinį scenarijų (suteiktų leidimų prielaida) manoma, kad bus prieinamos esamos elektrinės, jau statomos elektrinės ir elektrinės, kurioms jau suteikti būtini leidimai pagal Elektros įstatymą ir Energetikos įstatymą.

(407)

Ši lentelė apibendrina prognozes pagal tris scenarijus.

10 lentelė

2004 m. „NGTransco“ Anglijos ir Velso pajėgumų atsargos scenarijai

(408)

Daugiausia šių trijų scenarijų prognozės skiriasi paskutinių metų duomenimis ir tai nėra nuostabu, turint omenyje tai, kad jų pagrindinės hipotezės ima labiausiai skirtis ateityje. Tačiau šie metai nėra ypatingai aktualūs sprendžiant, ar šiuo metu rinkoje yra struktūrinis pajėgumų perteklius.

(409)

Per kitus trejus metus pagal tris scenarijus numatoma pajėgumų atsarga yra 18,7 %–23,1 %, vidurkiui esant apie 21,5 %. Ši vertė yra kiek didesnė nei orientacinis dydis – 20 %. Tačiau skirtumas tarp 21,5 % ir 20 % ACS didžiausios paklausos yra 1,5 % nuo 57 000 MW (64), tai yra, 855 MW. Ši vertė mažesnė nei bet kurios „British Energy“ atominės elektrinės galia. Be to, tai yra statistiniu vidurkiu paremtas rezultatas, todėl Komisija mano, kad negalima laikyti, jog jis statistiškai pakankamai reikšmingas, kad liudytų struktūrinį pajėgumų perteklių.

(410)

Per kitus metus skirtumas tarp trijų scenarijų auga, todėl iš jų dar sunkiau išvesti reikšmingas išvadas. Tačiau Komisija pažymi, kad per šiuos metus trijų scenarijų vidurkis svyruoja tarp 17,0 % ir 22,7 %, o dvejus metus yra apie 20,2 %. Panašu, kad tai rodo bendrą tendenciją, kad pajėgumų atsarga tikriausiai liks apie 20 %, įskaitant tam tikrą paklaidą.

(411)

Remdamasi pirmiau pateiktais svarstymais, Komisija prieina prie išvados, kad Anglijos ir Velso elektros rinkoje nėra struktūrinio pajėgumų pertekliaus.

(412)

Skirtingai nei Anglijoje ir Velse, Škotijoje veikia du tinklo operatoriai: „Scottish and Southern Electricity“ ir „Scottish Power“. Šie du operatoriai skelbia prognozes savo regioninių sričių atžvilgiu. Tačiau šios prognozės nėra tokios išsamios kaip „NGTransco“, kad jomis remiantis būtų galima sudaryti galimus ateities scenarijus. Dėl šių priežasčių Komisija savo Škotijai skirtą analizę daugiausia grindė esama situacija, nes jos atžvilgiu nėra didelio poreikio numatyti įvarius scenarijus.

(413)

Kadangi nei vienas iš Škotijos operatorių nepateikė Komisijai pastabų, susijusių su šia procedūra, analizės pagrindą sudaro viešai prieinami dokumentai. „Scottish and Southern Electricity“ atžvilgiu Komisija naudojo duomenis, pateiktus 2003 m. išleistoje septynerių metų prognozėje (65). „Scottish Power“ atžvilgiu Komisija naudojo duomenis, pateiktus 2003 m. balandžio mėn. perdavimo veiklos prognozėje septynerių metų laikotarpiui (SYS) (66).

(414)

Šioje lentelėje apibendrinama numatoma didžiausia paklausa ir įdiegti pajėgumai įvairiuose geografiniuose regionuose 2004–2005 metais.

11 lentelė

Pajėgumų ir paklausos Didžiojoje Britanijoje prognozės 2004–2005 metams. Visi duomenys pateikiami MW.

(415)

Taigi, pajėgumų atsarga Didžiojoje Britanijoje yra apie 23,6 % (68). Šis skaičius didesnis nei 20 % orientacinis dydis, minėtas 400 konstatuojamojoje dalyje, bet, kaip buvo pažymėta, 20 % orientacinis dydis, taikomas lanksčiam tinklui, tokiam kaip Anglijos ir Velso tinklas, turi būti padidintas, kad būtų atsižvelgta į suvaržymus tinkluose, turinčiuose silpnų vietų. Be to, šie duomenys apskaičiuoti, remiantis hipoteze, kad importui pilnu pajėgumu prieinamos jungiamosios linijos su Šiaurės Airija ir Prancūzija, o taip būna ne visada. Jeigu šios jungiamosios linijos ACS didžiausios paklausos metu bus naudojami eksportui, jų pajėgumą reikėtų atimti iš prieinamo pajėgumo, pridedant prie elektros energijos paklausos ir tai sumažintų pajėgumų atsargą iki 15,5 %.

(416)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija laikosi nuomonės, kad Didžiosios Britanijos rinkoje nėra statistiškai reikšmingo struktūrinio pajėgumų pertekliaus.

(417)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, Komisija prieina prie išvados, kad atitinkamoje rinkoje nėra pajėgumų pertekliaus.

(418)

Todėl kompensacinės priemonės, sudarančios neatšaukiamą gamybos pajėgumų mažinimą, nėra būtinos.

(419)

Kadangi atitinkama rinka nepasižymi struktūriniu pajėgumų pertekliumi, Komisija privalo įvertinti kompensacinių priemonių būtinybę ir kokia forma jos turėtų būti pateiktos, remdamasi konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis. Nustatant galimas kompensacines priemones, privalu atžvelgti į pagalbos poveikį, potencialiai galintį iškreipti konkurenciją.

(420)

JK valdžios institucijos tvirtina, kad pagalbos priemonių paketas neturi įtakos konkurencijai. Jos teigia, kad NETA kontekste atominių elektrinių ekonominį energijos gamybos pajėgumą lemia jų trumpalaikės ribinės sąnaudos (TRS). Nustatytu laiku rinka veikia taip, tarsi į elektrines būtų kreipiamasi remiantis jų TRS reitingu, nuo žemiausiai esančių iki didžiausių, iki to laiko, kai jų suminis pajėgumas pasiekia paklausą. Tuomet elektros kaina yra nustatoma pagal paskutinės elektrinės, vadinamos ribine elektrine, TRS.

(421)

JK institucijos teigia, kad pagalba yra nukreipta tik į atomines elektrines. Ji nepakeis jų TRS tiek, kad pakistų jų reitingas TRS eilėje. Be to, BE atominių elektrinių TRS visada būtų žemiau ribinės elektrinės TRS. Pagalba niekada nepaveiktų BE konkurentų gamybos pajėgumo ar kainos, už kurią jie gali parduoti pagamintą elektrą. Todėl BE konkurentai nepatirtų jokio poveikio.

(422)

Komisija mano, kad JK valdžios institucijų argumentacija būtų tinkama, jei būtų kalbama apie tobulą rinką, grindžiamą vienu visiškai skaidriu aukciono procesu. Tačiau, kaip buvo paaiškinta 389–390 konstatuojamosiose dalyse, NETA nėra tokia rinka.

(423)

Komisija mano, kad pagalba gali įvairias būdais paveikti BE konkurentus. Du iš šių būdų gali turėti didelį poveikį konkurencijai.

(424)

Visu pirma, BE priklauso ne vien atominės elektrinės. Jai taip pat priklauso „Eggborough“ anglimi kūrenama elektrinė, kuri viena dydžiu prilygsta kai kurių BE konkurentų bendrajam pajėgumui.

(425)

BE galėtų panaudoti savo atominėms elektrinėms gautą pagalbą „Eggborough“ elektrinės naudai.

(426)

Pavyzdžiui, ji galėtų panaudoti šiuos pinigus, aprūpindama „Eggborough“ sieros šalinimo iš kaminų dujų prietaisais, kuriuos įdiegus elektrinė atitiktų naujuosius aplinkosaugos nuostatus, kas savo ruožtu žymiai prailgintų elektrinės eksploatavimo trukmę.

(427)

Arba BE taip pat galėtų panaudoti pagalba suteiktas lėšas tam, kad įsigytų daugiau ne atominę energiją gaminančio turto.

(428)

Žinoma, BE reikia kokio nors lankstaus energijos gaminimo šaltinio atominių elektrinių nelankstumui kompensuoti. Tais atvejais, kai pagalba suteikia BE galimybę padidinti savo ne atominės energijos gamybos portfelį, ji leidžia turėti daugiau vidinių išteklių lanksčiam pajėgumui pasiekti ir todėl padidina BE galimybes siūlyti geresnius sandorius savo pirkėjams, tuo pat metu mažinant savo poreikį pirkti lanksčius pajėgumus iš konkurentų.

(429)

Antra, NETA nėra bendroji rinka. NETA konkrečiai sudaro didmeninės rinkos segmentas, kuriame elektros gamintojai parduoda elektros energiją tiekėjams, ir tiesioginio pardavimo įmonėms (TPĮ) segmentas, kuriame elektros gamintojai parduoda elektros energiją dideliems galutiniams vartotojams.

(430)

Elektros gamintojai dažniausiai parduoda elektros energiją TPĮ rinkoje didesnėmis nei didmeninės rinkos kainomis (69). Todėl elektros gamintojui naudingiau parduoti elektros energiją TPĮ rinkos segmente.

(431)

Todėl analizuojant pagalbos poveikį reikėtų atsižvelgti ne tik į bendrą elektros energijos kiekį, parduodamą kiekvieno elektros gamintojo, bet taip pat ir į jo pardavimų pasiskirstymą didmeniniame ir TPĮ rinkos segmentuose.

(432)

Viena iš BE restruktūrizavimo plano dalių siekiama padidinti bendrovės dalį TPĮ segmente. Tam pasiekti bendrovei reikės pabandyti pasiūlyti TPĮ pirkėjams kainą, konkurencingai kiek mažesnę už didmenines elektros kainas. BE galės iš dalies arba visiškai finansuoti šį konkurencingą pasiūlymą, sumažindama savo atominių elektrinių TRS.

(433)

Todėl, net jeigu BE elektrinių TRS reitingas gali likti nepakitęs ir todėl neįtakoti konkurentų apkrovos, šių sąnaudų lygių kintamumas suteiks BE galimybę perkelti dalį savo pardavimų iš didmeninės rinkos į TPĮ. Tai savo ruožtu perkels dalį konkurentų produkcijos iš TPĮ rinkos į didmeninę rinką. Tokiu būdu pagalba galėtų apdidinti BE pelną ir sumažinti konkurentų pelną.

(434)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus faktus, Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba ženkliai paveikia BE konkurentus ir šiam poveikiui sumažinti reikia kompensacinių priemonių.

(435)

Kompensacinėmis priemonėmis turi būti sukurta pusiausvyra tarp poreikio sumažinti pagalbos poveikį konkurentams ir poreikio išlaikyti pagalbą gaunančios bendrovės gyvybingumo perspektyvas.

(436)

Tuo tikslu Komisija mano, kad kompensacinės priemonės turėtų būti nukreiptos tiksliai į būdus, naudojantis kuriais pagalba galėtų pakenkti BE konkurentams.

(437)

Tai reiškia, kad šiuo atveju kompensacinių priemonių tikslas — užtikrinti, kad BE nepanaudos vyriausybės suteiktos pagalbos tam, kad nederamai padidintų savo lanksčios elektros energijos gamybos portfelio arba neužimtų TPĮ rinkos dalių.

(438)

Šis tikslas sąlygojo tai, kad Komisija prašo įgyvendinti tris kompensacines priemones. Šias kompensacines priemones pasiūlė JK valdžios institucijos, remdamosi priemonėmis, pasiūlytomis BE konkurentų pateiktose pastabose.

(439)

Kaip buvo paaiškinta 437 konstatuojamojoje dalyje, vienas iš būdų, kaip pagalba galėtų labiau paveikti BE konkurentus būtų, jei vietoje to, kad ja būtų sumokėti mokesčiai už BE atominių elektrinių ūkį, kaip buvo ketinama, pagalba būtų panaudota BE neatominės energijos gamybos pajėgumams gerinti.

(440)

Tokiu būdu BE būtų suteikta galimybė lengviau (70) konkuruoti su jos konkurentų elektrinėmis, ir padarytų lanksčiąją elektros gamybą labiau prieinamą nei dabar — tai savo ruožtu sumažintų BE poreikį užsitikrinti šį lankstumą kitur.

(441)

Norint to išvengti, reikėtų išskirti skirtingas BE veiklas į atskirus juridinius asmenis, kurie turėtų atskiras sąskaitas.

(442)

Todėl BE struktūra turėtų būti pakeista taip, kad atominės energijos gamybą, neatominės energijos gamybą, pardavimą didmeninėje rinkoje ir TPĮ pardavimą vykdytų skirtingos dukterinės įmonės. Pagalba turėtų būti skirta tik atominės energijos gamybos veiklai.

(443)

Kryžminis skirtingų dukterinių įmonių subsidijavimas turėtų būti uždraustas.

(444)

Šis draudimas turėtų būti įgyvendintas kuo platesniu mastu, naudojantis bendrovių licencijavimo tvarka, ir kontroliuojamas Didžiosios Britanijos elektros sistemos reguliavimo institucijos — OFGEM (Gamtinių dujų ir elektros energijos rinkos tarnyba). Tačiau Komisija pripažįsta, kad OFGEM negali laisvai keisti operatoriaus licencijų, šios tarnybos pareiga — konsultuoti trečiąsias šalis dėl tokių pakeitimų ir atsižvelgti į gautas pastabas.

(445)

Jeigu OFGEM negalėtų pakeisti vienos iš BE licencijų taip, kad kryžminis subsidijavimas būtų uždraustas, JK vyriausybė turėtų neribotam laikui įsipareigoti Komisijai užtikrinti, kad šis tikslas bus pasiektas. Tokiu atveju, norint užtikrinti, kad prekyboje tarp dukterinių įmonių nėra kryžminio subsidijavimo elementų, JK valdžios institucijos turėtų kasmet pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje išdėstomi įrodymai, kad tokio kryžminio subsidijavimo atvejų nebuvo. Ataskaita turėtų būti pagrįsta nepriklausomų apskaitos ekspertų atlikta analize.

(446)

JK valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti šią kompensacinę priemonę.

(447)

Norint užtikrinti, kad BE nenaudoja atominiams reaktoriams gautos pagalbos turimam neatominės energijos ūkiui pagerinti arba padidinti, iš principo turėtų pakakti kompensacinės priemonės Nr. 1.

(448)

Tačiau, atsižvelgdama į elektros energijos sektoriaus sudėtingumą ir ypač į labai platų galimų ryšių tarp skirtingų dalyvių spektrą, kuris įmanomas NETA, Komisija laikosi nuomonės, kad būtina nustatyti kitas, konkretesnes priemones, siekiant dar labiau užtikrinti, kad BE nenaudoja atominiams reaktoriams gautos pagalbos kitose savo veiklos srityse.

(449)

Be to, nors dėl padėties rinkoje pajėgumų atžvilgiu, sumažinti BE pajėgumus nėra racionalu ekonominiu požiūriu BE, Komisija laikosi nuomonės, kad visgi reikėtų reikalauti, kad BE nedidintų savo veiklos masto.

(450)

Siekiant išspręsti šias problemas, BE reikėtų taikyti tam tikrus draudimus, susijusius su galima BE plėtra į elektros energijos gamybos sritis, kuriose veikia jos konkurentai.

(451)

Todėl reikėtų nustatyti specifinį pajėgumų tipą (apriboti pajėgumai). Šiuos pajėgumus sudaro:

(452)

BE turėtų būti uždrausta šešerius metus nuo šio sprendimo priėmimo datos turėti nuosavybės ar kontrolės teises į apribotus pajėgumus, viršijančius 2 020 MW — tai sudaro veikiančių „Eggborough“ (1 970 MW) ir „District Energy“(50 MW) elektrinių pajėgumą.

(453)

Priežastis, dėl kurios reikia uždrausti didinti BE iškastiniu kuru kūrenamus pajėgumus, buvo paaiškinta 437 konstatuojamojoje dalyje. Komisija laikosi nuomonės, kad reikia šį draudimą taikyti ir didelių hidroelektrinių atžvilgiu, siekiant išvengti bet kokios rizikos, kad BE gali įsigyti veikiančias dideles hidroelektrines, ypač esančias Škotijoje.

(454)

Draudimas turėtų galioti šešerius metus — apytiksliai per pusę tiek laiko galima pastatyti kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainę.

(455)

Šio draudimo tikslas — neleisti BE įsigyti daugiau lankstumo, nei ji turi šiuo metu, eksploatuodama „Eggborough“ elektrinę, kurios turėtų užtekti BE gyvybingumui užtikrinti.

(456)

Tačiau Komisija turi omenyje, kad pagal restruktūrizavimo planą bankų sindikatas, suteikęs finansavimą „Eggborough“ projektui, išlaikys galimybę nusipirkti „Eggborough“ iš BE. Jei bankai nuspręstų realizuoti šią galimybę, BE netektų savo lankstumo šaltinio, Komisijos pripažinimu būtino sėkmingam restruktūrizavimo planui. Šiuo atveju BE turėtų būti leista pasirengti pakeisti „Eggborough“ elektrinę, kai tik ji gautų bankų pranešimą, kad šie ketina realizuoti jiems suteiktą galimybę.

(457)

Dėl to Komisija mano, kad turėtų būti numatyta tam tikra draudimo išimtis tam atvejui, jei bankai pasinaudotų jiems suteikta galimybe, siekiant leisti BE įsigyti lankstumo šaltinį, pakeisiantį „Eggborough“, arba tam atvejui, jei „Eggborough“ taptų visiškai neprieinama dėl nuo BE nepriklausančios priežasties. Tačiau tai neturėtų galiausiai leisti BE įsigyti daugiau lankstaus pajėgumo, nei ji turi šiuo metu, arba panaudoti šiuos pakeičiamus pajėgumus pelnui gauti per galimą sutampantį laikotarpį tarp jų statybos pabaigos ir „Eggborough“ realizavimo.

(458)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, BE turėtų būti leista turėti nuosavybes ar kontroles teises į 2 020 MW viršijančius apribotus pajėgumus nuo dienos, kurią ji gauna bankų pranešimą iki dienos, nuo kurios BE nebegali naudoti „Eggborough“ pajėgumų, arba 452 konstatuojamojoje dalyje minėto šešerių metų laikotarpio pabaigos, jei šis laikotarpis baigiasi anksčiau, nei diena, nuo kurios BE jau nebegali naudoti „Eggborough“ pajėgumų, esant sąlygai, kad ji neeksploatuos 2 020 MW viršijančių apribotų pajėgumų arba atsisakys visų eksploatacijos kontrolės teisių ir palūkanų šių viršytų apribotų pajėgumų atžvilgiu.

(459)

Nuo to laiko, kai BE nebegalės naudoti „Eggborough“ kaip apibrėžta 458 konstatuojamojoje dalyje arba force majeure ar nepataisomo gedimo atveju, BE turėtų būti leista turėti nuosavybės ar kontrolės teises į 2 222 MW neviršijančius paribotus pajėgumus, esant sąlygai, kad iki 452 konstatuojamojoje dalyje minėto šešerių metų laikotarpio pabaigos ji praneša tinklo operatoriui, kad jos apriboti pajėgumai sudaro 2 020 MW ir neeksploatuoja daugiau nei 2 020 MW šių pajėgumų. Šia nuostata siekiama leisti BE turėti daugiau lankstumo „Eggborough“ pakeisti, praktiškai nesusilpninant draudimo.

(460)

Galiausiai, be apribotiems pajėgumams taikomų apribojimų, kaip apibrėžta 451 konstatuojamojoje dalyje ir atsižvelgiant į Gairėse išdėstytas nuostatas dėl būtinybės neleisti gavėjams naudoti valstybės pagalbos savo užimamai rinkos daliai didinti, BE taip pat reikėtų uždrausti šešerius metus nuo šio sprendimo priėmimo datos be išankstinio Komisijos leidimo turėti nuosavybėje atominių elektrinių Europos ekonominėje erdvėje.

(461)

JK valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti šią kompensacinę priemonę.

(462)

Kaip buvo paaiškinta 437 konstatuojamojoje dalyje, pagalba taip pat būtų netinkamai naudojama, jeigu BE, užuot panaudojusi pagalbą savo atominių reaktorių sąnaudoms, už šias lėšas nederamai įsigytų pelningesnės TPĮ rinkos dalies.

(463)

Šio galimo netinkamo panaudojimo delikatus pobūdis konkrečiai matomas iš atskleisti tapatybę nenorinčios trečiosios šalies Komisijai atsiųstų pastabų turinio (72). Net jeigu iš tiesų BE nepasiūlys žymiai mažesnių už rinkos standartus kainas, pati mintis, kad ji taip galėtų padaryti dėl suteiktos pagalbos taip pat galėtų pakenkti BE konkurentams, kadangi jiems tektų susidurti su pirkėjais, turinčiais komerciniu požiūriu neteisingų lūkesčių.

(464)

Todėl Komisija mano, kad būtina sustiprinti garantijas, pasiūlytas kompensacine priemone Nr. 1, konkretesne kompensacine priemone, skirta BE elgesiui TPĮ rinkoje. Reikėtų reikalauti, kad BE neveiktų šioje rinkoje būdais, kurie skirtųsi nuo konkurentų standarto.

(465)

Siekiant tai užtikrinti, BE reikėtų uždrausti TPĮ rinkoje siūlyti kainas, mažesnes už vyraujančias didmeninės rinkos kainas. Šios priemonės taikymo trukmė turėtų būti 6 metai, kaip ir kompensacinės priemonės Nr. 2.

(466)

Tai, kaip BE laikosi šio draudimo, turėtų stebėti nepriklausoma institucija, išrinkta naudojantis JK valdžios institucijų vykdomo skaidraus konkurso tvarka. Nepriklausoma institucija turėtų kasmet pateikti ataskaitas Komisijai.

(467)

Anksčiau TPĮ rinkos kainos visada buvo didesnės nei didmeninės rinkos kainos. Todėl šis draudimas užtikrins, kad BE nevykdo komercinės veiklos naudodamasi kitokiais būdais, nei jos konkurentai.

(468)

Tačiau NETA egzistuoja tik 3 metus. Nėra neįmanoma, kad per kitus 6 metus ryšiai tarp TPĮ ir didmeninės rinkos tam tikru metu galėtų pasikeisti lyginant su nustatytais iki šiol. Galima būtų įsivaizduoti tokią situaciją, kad tam tikram laikotarpiui didmeninė rinka taptų nelikvidi ir tai galėtų žymiai padidinti kainas šioje rinkoje. Komisija mano, kad tokiu atveju tam, kad neprarastų pirkėjų, bendrovės gamintojos TPĮ rinkoje be abejo pasiūlytų kainas, kiek mažesnes už didmeninės rinkos kainas. Jeigu taip atsitiktų ir jeigu BE negalėtų atitinkamai reaguoti, ji tikriausiai prarastų savo pirkėjų bazės TPĮ rinkoje ir tai sukeltų grėsmę restruktūrizavimo tikslui.

(469)

Todėl būtina, kad BE būtų palikta tam tikra galimybė lanksčiai taikytis prie tokių išimtinių situacijų. Tačiau galimybė manevruoti turėtų būti labai apribota, aiškiai aprašyta ir atidžiai stebima tam, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo. Kriterijus, pagal kuriuos BE būtų leista naudoti lankstaus reagavimo galimybę, reikėtų ex ante išbandyti, norint išvengti bet kokio piktnaudžiavimo.

(470)

Kadangi pranešimai dėl TPĮ rinkos kainų yra žymiai mažiau patikimi, nei pranešimai apie didmeninės rinkos kainas, TPĮ sutarčių sudarymo metu labai sunku žinoti, ar pasiūlytos TPĮ rinkos kainos bus žemesnės už didmeninės rinkos kainą. Tai reiškia, kad aiškūs kriterijai, minėti 469 konstatuojamojoje dalyje negali būti tiesiogiai grindžiami patikrinimu, ar BE konkurentai siūlo TPĮ kainas, žemesnes už didmeninės rinkos kainas. Vietoje to, patikrinimai turi remtis netiesioginėmis nuorodomis, prieinamomis BE trumpalaikiu laikotarpiu ir galinčiomis parodyti, kad didmeninė rinka tapo nelikvidi ir kad TPĮ rinkoje komerciniu požiūriu nebėra gyvybinga nustatyti kainas, lygias arba didesnes nei didmeninėje rinkoje.

(471)

Turėtų būti atlikti tokie patikrinimai:

(472)

Ta pati nepriklausoma institucija, stebinti, kad BE laikytųsi draudimo, turėtų būti atsakinga už patikrinimą, ar BE žino, kad patikrinimai atlikti. Nepriklausoma institucija patvirtins, kad patikrinimas a kartu su patikrinimu b arba c, atliktas. Jei patikrinimai iš tiesų pasitvirtina, BE turėtų būti suteikta teisė TPĮ rinkoje nustatyti kainas, mažesnes nei didmeninės rinkos kainos […] laikotarpiui nuo nepriklausomos institucijos sprendimo. Šis laikotarpis gali būti pratęstas nepriklausomų institucijų sprendimu, jei išimtinės rinkos aplinkybės ir toliau vyrautų. Per […], BE turėtų būti įpareigota veikti sąžiningai ir siūlyti nuolaidas, palyginamas su pagrįstai numatytais konkurentų pasiūlymais. Nepriklausoma institucija turėtų ex post įvertinti, ar BE atitiko šiuos kriterijus, pasibaigus […] laikotarpiui.

(473)

Siekiant, kad viskas vyktų skaidriai, nepriklausoma institucija derybų dėl sutarčių raundo pabaigoje turėtų paskelbti pareiškimą, patvirtinantį, kad rinkoje tikrai buvo susidariusios išimtinės aplinkybės, nurodant išskirtinių aplinkybių laikotarpio trukmę. Išsamus įvertinimas turėtų būti perduotas Komisijai.

(474)

JK valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti šią kompensacinę priemonę.

(475)

Komisija sprendžia, kad trijų kompensacinių priemonių, aprašytų VI skirsnio 3 dalies c punkto iv papunktyje, pakanka galimam konkurenciją iškraipančiam pagalbos poveikiui sušvelninti ir todėl jos patenkina Gairių 39 dalies ii punkte nustatytus reikalavimus. Taip pat jas reikia laikyti specifinėmis sąlygomis, pridedamomis prie leidimo suteikti pagalbą pagal šių Gairių 42 dalies ii punktą.