18.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/10

(1)

1997 m. gruodžio 1 d. Taryba patvirtino Elgesio kodeksą verslo apmokestinimo klausimais  (2) ir paprašė Komisijos išnagrinėti arba iš naujo išnagrinėti valstybėse narėse galiojančias apmokestinimo sistemas. 1998 m. lapkričio 11 d. Komisija priėmė komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms  (3).

(2)

1982 m. gruodžio 30 d. Belgijos karališkasis sprendimas Nr. 187 patvirtintiems koordinavimo centrams (toliau – koordinavimo centrai arba centrai) nustato nuo Bendrijos teisės nukrypstančią apmokestinimo tvarką. Pagal Elgesio kodekso verslo apmokestinimo klausimais H punktą Tarybos sukurta grupė (toliau – Tarybos elgesio kodekso grupė) nusprendė, kad tokia tvarka yra žalinga mokestinei konkurencijai. Šiai tvarkai ištirti 2002 m. vasario 27 d. Komisija taip pat pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Ši procedūra buvo baigta 2003 m. vasario 17 d., Komisijai priėmus sprendimą 2003/755/EB dėl galutinio neigiamo sprendimo (4).

(3)

Pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį 2002 m. gegužės 16 d. laišku Belgija pranešė, kad yra parengtas įstatymo, iš dalies taip pakeisiančio Karališkąjį sprendimą Nr. 187, kad jis atitiktų Tarybos elgesio kodekso grupės nustatytus kriterijus, projektas. Jame numatyta nauja koordinavimo centrų apmokestinimo tvarka, kuria ketinama pakeisti nuo 1983 m. galiojusią tvarką. 2002 m. gruodžio 24 d. buvo paskelbtas Įstatymas, iš dalies keičiantis įmonių apmokestinimo tvarką ir nustatantis išankstinių sprendimų mokesčių klausimais priėmimo tvarką (5). Pagal šio įstatymo 32 straipsnį 29 straipsnio, kuriame yra nustatyti Karališkojo sprendimo Nr. 187 pakeitimai, įsigaliojimo data bus nustatyta vėliau karališkuoju sprendimu.

(4)

Pasikeitus laiškais ir surengus kelis susitikimus siekiant gauti papildomos informacijos (6), 2003 m. balandžio 23 d. Komisija priėmė sprendimą dėl aptariamos tvarkos. Šiuo sprendimu Komisija patvirtino tam tikrus tvarkos aspektus ir pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą kitų trijų tvarkos aspektų atžvilgiu. Komisija patvirtino: 1) išankstinio centrų patvirtinimo dešimties metų laikotarpiui principą; 2) penkerius metus galiojančių išankstinių sprendimų suteikimo centrams principą; 3) naudojimosi vadinamuoju vienodu metodu „papildomos išlaidos“ apskaičiuojant taikytiną mokestinę bazę principą, jei šio metodo naudojimas užtikrina, kad bus nustatyti tokie mokesčiai, kokie būtų nustatyti nepriklausomai įmonei pritaikius įprastines taisykles (7). Procedūra buvo pradėta dėl: 1) išimtinio atleidimo nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto; 2) išimtinio atleidimo nuo kapitalo mokesčio ir 3) centrams suteiktų išimtinių ir neatlygintinų lengvatų neapmokestinimo.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (8). Komisija pasiūlė suinteresuotoms šalims pateikti pastabas dėl aptariamos priemonės.

(6)

Per nurodytą terminą, kuris buvo pratęstas Belgijos valdžios institucijų prašymu, Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas 2003 m. liepos 15 d. laišku, kurį nuolatinė Belgijos atstovybė prie Europos Sąjungos išsiuntė liepos 27 d.

(7)

2003 m. spalio 17 d. laišku Komisija perdavė Belgijai trečiųjų šalių pastabas. 2003 m. lapkričio 14 d. laišku Belgija pateikė savo komentarus dėl šių pastabų.

(8)

2003 m. lapkričio 24 d. laišku Komisija perdavė Belgijos valdžios institucijoms savo išankstinius komentarus. Surengus keturis Komisijos atstovų ir Belgijos finansų administravimo institucijos atstovų techninius susitikimus (9), Belgijos valdžios institucijos parengė naujus pasiūlymus. 2004 m. gegužės 6 d. buvo surengtas papildomas Belgijos ministro pirmininko, finansų ministro ir už konkurenciją atsakingo Komisijos nario susitikimas.

(9)

2004 m. birželio 7 d. laišku Belgija patvirtino, kad ji laikysis gegužės 6 d. prisiimtų įsipareigojimų.

(10)

Kaip matyti iš I skyriuje glaustai aptartos procedūros, 2002 m. gegužės 16 d. Komisijai buvo pranešta apie tvarką, dėl kurios procedūra ir buvo pradėta. 2003 m. balandžio 23 d. Komisija iš dalies patvirtino šią tvarką ir pradėjo procedūrą dėl trijų atleidimo nuo mokesčių priemonių (atskaitymų nuo kilnojamojo turto, kapitalo mokesčio, išimtinių ir neatlygintinų lengvatų).

(11)

Po diskusijų su Komisija Belgija įsipareigojo panaikinti 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme numatytą koordinavimo centrams taikomą atleidimą nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto ir kapitalo mokesčio. Be to, Belgija mano, kad jos siūlomos alternatyvios priemonės, kurių ji ketina imtis atskaitymų nuo kilnojamojo turto ir kapitalo mokesčio atžvilgiu, yra bendro pobūdžio, t. y. taikytinos ne tik koordinavimo centrams, o pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį apie tokias priemones Komisijai pranešti nebūtina. Belgija taip pat įsipareigoja iš dalies pakeisti 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymą, kad koordinavimo centrams teikiamos išimtinės ir neatlygintinos lengvatos būtų apmokestinamos taip pat, kaip ir analogiškos kitoms Belgijoje įsteigtoms įmonėms teikiamos lengvatos.

(12)

Šiame sprendime Komisija tik apibendrins pradines 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme numatytas priemones ir darys nuorodą į sprendimą pradėti procedūrą, kuriame tos priemonės yra aprašytos išsamiau. Taip pat bus aprašytos tik tos Belgijos siūlomos alternatyvios priemonės, kuriomis ketinama pakeisti koordinavimo centrų apmokestinimo tvarkoje numatytas išimtines ir neatlygintinas lengvatas. Siūlomos atleidimo nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto ir kapitalo mokesčio priemonės yra taikytinos ne tik koordinavimo centrams, todėl jos nelaikytinos koordinavimo centrų apmokestinimo tvarkos pakeitimu. Kadangi apie šias priemones nebuvo pranešta, šiame sprendime jos išsamiai neaprašomos ir nevertinamos.

(13)

Aptariamos apmokestinimo tvarkos teisinis pagrindas yra 1982 m. gruodžio 30 d. Karališkasis sprendimas Nr. 187 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymo 29 straipsniu (10). Ši tvarka gali būti taikoma tik tiems centrams, kurie yra iš anksto ir individualiai patvirtinti karališkuoju sprendimu. Kad būtų patvirtintas, centras turi būti daugianacionalinės grupės narys, be kita ko, atitinkantis tam tikrus dydžio kriterijus. Koordinavimo centras gali vykdyti tik tam tikrą veiklą ir privalo tai daryti tik grupės narių labui. Centras yra tvirtinamas ar atnaujinamas jo paties prašymu dešimties metų laikotarpiui. Jei centras nebeatitinka patvirtinimo sąlygų, jo patvirtinimas yra panaikinamas.

(14)

Nukrypstant nuo bendros apmokestinimo tvarkos (11), Karališkajame sprendime Nr. 187 su pirmiau minėtais pakeitimais yra nustatyta, kad pagal vadinamąjį „papildomų išlaidų“ metodą patvirtintų centrų apmokestinamosios pajamos yra nustatomos vienodai ir sudaro tam tikrą centro veiklos sąnaudų procentinį dydį. Prie pagal „papildomų išlaidų“ metodą apskaičiuotos apmokestinamosios bazės nepridedamos grupės narių centrams teikiamos išimtinės ar neatlygintinos lengvatos  (12). Tačiau siekiant apriboti išimtinius pajamų pervedimus Belgijos koordinavimo centrams, yra skaičiuojama ir alternatyvi bazė, į kurią įtraukiamos ir išimtinės bei neatlygintinos lengvatos. Centrų pelnas yra apmokestinamas visu įmonių pelno mokesčio tarifu. Iš tikrųjų „papildomų išlaidų“ metodas kiekvienam centrui taikomas individualiai, atskiru išankstiniu Federalinės finansų tarnybos (Service public federal Finances) sprendimu patvirtinta tvarka. Išankstinis sprendimas – tai teisės aktas, kuriuo Federalinė finansų tarnyba pagal galiojančias nuostatas nustato, kaip įstatymas bus taikomas mokesčių mokėtojų nurodytoms, iki tol jokių mokestinių pasekmių nesukėlusioms aplinkybėmis ar tam tikrai operacijai. Šis dokumentas galioja penkerius metus ir yra skelbiamas anonimiškai. Išankstinis sprendimas įpareigoja mokesčio administratorių. Jame negali būti numatytas atleidimas nuo mokesčio ar apmokestinimo pakeitimas. Išankstinių sprendimų priėmimo tvarka yra nustatyta 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymo 20–28 straipsniuose.

(15)

Be pirmiau aprašytų nustatyto dydžio skaičiavimų, aptariamose nuostatose taip pat buvo numatyti tokie atleidimo nuo mokesčių atvejai: 1) atskaitymai nuo kilnojamojo turto yra neskaičiuojami nuo dividendų, grąžintų skolų ar paskolų, pajamų už parduotą centro nematerialųjį kilnojamąjį turtą; 2) proporcinis registracijos mokestis (kapitalo mokestis) neskaičiuojamas nuo įmokų į centro kapitalą ir jo didinimo.

(16)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė principus, pagal kuriuos turėtų būti priimami išankstiniai sprendimai dėl „papildomų išlaidų“ tvarkos taikymo. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo teikti valstybės pagalbą pagal 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme numatytas pagrindų taisykles.

(17)

Komisija procedūrą pradėjo atsižvelgdama į tris kitus naujosios koordinavimo centrų apmokestinimo tvarkos aspektus. Visų pirma, Komisijos nuomone, koordinavimo centrams ir grupėms, kurių nariai jie yra, buvo suteiktas ypatingas pranašumas, nes jie buvo atleisti nuo kai kurių atskaitymų nuo kilnojamojo turto, o pagal bendrą apmokestinimo tvarką šios lengvatos nebuvo suteiktos visoms įmonėms. Antra, Komisija konstatavo, kad, koordinavimo centrus išimtinai atleidus nuo proporcinio kapitalo mokesčio, jiems buvo suteiktas ekonominis pranašumas prieš kitas įmones, kurioms tokiomis pačiomis sąlygomis šį mokestį teko mokėti. Trečia, Komisija nusprendė, jog dėl to, kad apskaičiuojant koordinavimo centrų apmokestinimo bazę nebuvo atsižvelgta į jiems teikiamas išimtines ir neatlygintinas lengvatas ir į pritaikius „papildomų išlaidų“ metodą gautą rezultatą, centrams buvo suteiktas ypatingas pranašumas prieš tas įmones, kurių apmokestinimo bazė yra apskaičiuojama pagal įprastą analitinį metodą (iš pajamų atimamos išlaidos).

(18)

Galiausiai Komisija mano, kad šios ypatingos lengvatos buvo suteiktos neatsižvelgiant į Belgijos mokesčių sistemos pobūdį bei ypatumus ir kad jais buvo iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi šios priemonės yra pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Be to, kadangi tokios pagalbos negalima priskirti Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytoms išimtims, Komisijos nuomone, šiame etape ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(19)

Komisijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą, Belgija patikslino, kaip ji aiškina Komisijos leidimą naudotis „papildomų išlaidų“ metodu, ir įsipareigojo pakeisti aptariamą atskaitymų nuo kilnojamojo turto, kapitalo mokesčio bei išskirtinių ir neatlygintinų lengvatų teikimo tvarką.

(20)

Belgija įsipareigojo panaikinti tik koordinavimo centrams taikomą 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme nustatytą atleidimą nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto. Belgija paskelbė ketinanti vietoje šio ypatingo atleidimo nustatyti bendrą priemonę, kuria nuo šių atskaitymų būtų atleisti ne tik koordinavimo centrai, bet ir kitos Belgijoje įsteigtos įmonės.

(21)

Belgija įsipareigojo panaikinti tik koordinavimo centrams taikomą 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme nustatytą atleidimą nuo kapitalo mokesčio. Belgija paskelbė ketinanti vietoje šio ypatingo atleidimo nustatyti bendrą priemonę, kuria kapitalo mokesčio tarifas būtų sumažintas visoms įmonėms.

(22)

Belgija įsipareigojo koordinavimo centrų apmokestinimo tvarką pakeisti taip, kad centrams teikiamos išimtinės ir neatlygintinos lengvatos būtų apmokestinamos pagal tokią pačią tvarką kaip ir kitoms Belgijoje įsteigtoms įmonėms suteiktos lengvatos. Dabartiniuose įstatymuose bus padaryti pakeitimai, pagal kuriuos visos gaunamos išskirtinės ir neatlygintinos lengvatos bus įtrauktos į pagal „papildomų išlaidų“ metodą gautas apmokestinamąsias pajamas. Tuo tarpu alternatyvi apmokestinimo bazė, kuri yra nustatoma būtent pagal šias išimtines ir neatlygintinas lengvatas (žr. sprendimo pradėti procedūrą 15 punktą), bus panaikinta.

(23)

Trys asociacijos arba federacijos pateikė savo komentarus savo atstovaujamų įmonių vardu, t. y. Belgijos įmonių federacija (Fédération des entreprises de Belgique (FEB)), Amerikos prekybos rūmai (AmCham) ir Koordinavimo, paskirstymo, paslaugų ir kvietimo centrų federacija (Fédération des centres de coordination, distribution, service et call centres, 187 forumas).

(24)

Be šių trijų asociacijų, savo individualius komentarus Komisijai pateikė ir 53 centrai bei koordinavimo centrus turinčios grupės. Iš esmės šie centrai tik aprašo savo padėtį, o dėl išsamesnių komentarų daro nuorodą į 187 forumo pateiktus komentarus.

(25)

Trečiųjų šalių manymu, aptariamos priemonės, kurios yra naujos koordinavimo centrų apmokestinimo tvarkos dalis, neatitinka nė vieno iš keturių kriterijų, pagal kuriuos priemonė yra pripažįstama pagalba, ir daro nuorodą į komentarus, pateiktus atliekant procedūrą C 15/2002, kuri jau yra baigta Sprendimu 2003/755/EB. Trumpai tariant, trečiosios šalys mano, kad ši tvarka nesuteikia selektyvaus pranašumo, galinčio pakenkti konkurencijai, nes bet kuri daugianacionalinė grupė, taigi visi jų konkurentai, gali kitoje šalyje įsteigti Belgijos koordinavimo centrą arba analogišką subjektą ir tokiu būdu pasinaudoti analogiškomis nuostatomis.

(26)

Belgijai nusprendus panaikinti pagal 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymą taikomą atleidimą nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto bei kapitalo mokesčio, dėl kurių buvo pradėta ši procedūra, Komisija mano, kad netikslinga išsamiau apibūdinti trečiųjų šalių šiais klausimais pateiktų argumentų.

(27)

Dėl išimtinių ir neatlygintinų lengvatų suinteresuotos trečiosios šalys teigė, jog tai, kad šios lengvatos nėra įtraukiamos apskaičiuojant mokesčius pagal „papildomų išlaidų“ metodą, yra normalu, nes šios lengvatos nėra išlaidos; jos yra išimtinė koordinavimo centrų apmokestinimo tvarkos dalis; tai yra teorinės lengvatos, kurios iš tikrųjų nėra teikiamos nė vienam centrui; šios lengvatos bus tikslinamos pagal tarptautinius susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kuriuos Belgija sudaro su pagrindiniais savo prekybos partneriais.

(28)

Belgija norėjo pateikti paaiškinimus apie tą sprendimo pradėti procedūrą dalį, kurioje leidžiama naudotis „papildomų išlaidų“ metodu. Komisija pateiks Belgijos valdžios institucijoms atsakymą dėl jų pateikto išaiškinimo laiške, kuris netrukus joms bus išsiųstas.

(29)

Šiame sprendime aptariamos tik tos priemonės, kuriomis Komisija suabejojo sprendime pradėti procedūrą; taigi jame nėra aptariamas „papildomų išlaidų“ metodas. Taigi šiuo klausimu Komisija daro nuorodą į sprendimą pradėti procedūrą, kartu primindama, kad suteikdama leidimą ji preziumavo, jog bus laikomasi tame sprendime nurodytų principų ir taisyklių.

(30)

Priemonė yra pripažįstama pagalba tuomet, kai ji atitinka visus keturis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, t. y.: 1) priemonė suteikia jos gavėjui pranašumą, padengdama kai kurias įmonių paprastai patiriamas išlaidas; 2) priemonė yra teikiama iš valstybinių išteklių; 3) priemonė paveikia konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą; 4) priemonė yra atrankinė arba ypatinga, t. y. ja palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba.

(31)

Baigdama oficialią tyrimo procedūrą ir atsižvelgdama į sprendime pradėti procedūrą jau išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad atliekant procedūrą dėl aptariamų 2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme nustatytų priemonių pradėjimo pareikštos abejonės negali būti atmestos ir kad šios priemonės yra pripažintinos pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Šiomis priemonėmis (atleidimu nuo mokesčių) tam tikroms įmonėms (patvirtintiems koordinavimo centrams ar tokius centrus turinčioms grupėms) iš valstybinių išteklių (prarandant mokestines pajamas) buvo teikiamas pranašumas, kuriuo buvo daromas poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai (atsižvelgiant į tai, kad kai kurie centrai ar kai kurios grupės, kuriems jie priklauso, vykdo ir tarptautinę veiklą, taigi veikia arba gali veikti sektoriuose, kuriuose gali vykti valstybių narių tarpusavio prekyba).

(32)

Atliekant procedūrą Belgija įsipareigojo panaikinti šias tik koordinavimo centrams skirtas nuostatas ir pakeisti jas alternatyviomis priemonėmis, kurios apimtų daugiau nei vien aptariamos tvarkos pakeitimus. Komisija mano, kad nėra būtinybės išsamiai vertinti priemones, apie kurias buvo pranešta procedūros pradžioje. Šiame sprendime yra vertinami tik siūlymai pakeisti galiojančią tvarką.

(33)

2002 m. gruodžio 24 d. įstatyme nustatytos atleidimo nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto bei kapitalo mokesčio priemonės bus panaikintos (žr. šio sprendimo 20 ir 21 konstatuojamąsias dalis) ir pakeistos tokiomis atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių sumažinimo priemonėmis, kurios, Belgijos valdžios institucijų nuomone, bus taikomos visoms įmonėms. Esant šioms sąlygoms, patvirtintiems koordinavimo centrams nebebus teikiamas joks ekonominis pranašumas, taigi jiems nebebus teikiama pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(34)

Pagal 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymo pakeitimus (žr. šio sprendimo 22 konstatuojamąją dalį) visos koordinavimo centrui teikiamos išskirtinės ir neatlygintinos lengvatos bus apmokestinamos taip pat, kaip ir kitoms įmonėms, kurioms taikoma bendra apmokestinimo tvarka, teikiamos lengvatos. Pagal dabar galiojančią apmokestinimo tvarką visos išskirtinės ir neatlygintinos lengvatos turės būti įtrauktos į pagal „papildomų išlaidų“ metodą apskaičiuotą sumą. Esant šioms sąlygoms, Komisija mano, kad gaunamų išskirtinių ir neatlygintinų lengvatų apmokestinimo srityje patvirtintiems koordinavimo centrams nebebus teikiamas joks ekonominis pranašumas. Taigi pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nebebus teikiama.

(35)

Belgija paskelbė, kad ji, be kita ko, galėtų priimti naujas teisines nuostatas, pagal kurias tam tikrais atvejais iš išskirtinių ir neatlygintinų lengvatų gaunamos pajamos būtų neapmokestinamos. Komisija atkreipia Belgijos dėmesį į tai, kad tokio atleidimo sąlygas būtina nustatyti taip, kad nebūtų palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, o įtarus, kad tokiomis priemonėmis yra teikiama pagalba, apie jas būtina pranešti.

(36)

Belgija įsipareigojo panaikinti 2002 m. gruodžio 24 d. įstatymo 29 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto ir kapitalo mokesčio priemones koordinavimo centrams, patvirtintiems pagal Karališkąjį sprendimą Nr. 187, taikymą ir vietoje jų nustatyti bendras atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo priemones, kurios nesuteiktų centrams pranašumo prieš kitas Belgijoje įsteigtas įmones.

(37)

Belgija taip pat įsipareigojo taip pakeisti įstatymus ir (arba) kitus teisės aktus, kad visos koordinavimo centrui teikiamos išskirtinės ir neatlygintinos lengvatos būtų apmokestinamos taip pat, kaip ir kitoms įmonėms, kurioms taikoma bendra apmokestinimo tvarka, teikiamos lengvatos.

(38)

Šiais pakeitimais bus panaikintos tik koordinavimo centrams teiktos lengvatos, kuriomis jiems buvo suteiktas pranašumas prieš kitas įmones, taigi jiems nebebus teikiama pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnyje,

a)

panaikins patvirtintiems koordinavimo centrams taikomas atleidimo nuo atskaitymų nuo kilnojamojo turto bei kapitalo mokesčio priemones;

b)

taip pakeis patvirtintų koordinavimo centrų apmokestinimo tvarką, kad visos koordinavimo centrui teikiamos išskirtinės ir neatlygintinos lengvatos būtų apmokestinamos taip pat, kaip ir kitoms Belgijoje įsteigtoms įmonėms, kurioms taikoma bendra apmokestinimo tvarka, teikiamos lengvatos.