32001R0950

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 950/2001,

2001 m. gegužės 14 d.

įvedantis galutinį antidempingo muitą tam tikros aliuminio folijos, kurios kilmės šalys Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos, pasikonsultavusios su Patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A. TVARKA

1. Inicijavimas

(1) 2000 m. vasario 18 d. Komisija pranešimu (inicijavimo pranešimu), paskelbtu Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje [2], pranešė apie pradedamą antidempingo procedūrą dėl tam tikros į Bendriją importuojamos aliuminio folijos, kurios kilmės šalys Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR) ir Rusija,

(2) Procedūra buvo pradėta 2000 m. sausį gavus Europos metalų asociacijos (Eurometaux) skundą, pateiktą Alcan Europe, Elval, Eurofoil, Lawson Mardon Star Ltd, Pechiney Rhenalu ir VAW Aluminium Business Unit Foil, kurios kartu sudaro didžiąją, t. y. 71 %, Bendrijos tam tikros aliuminio folijos gamybos dalį, vardu. Skunde buvo pateikti minėto produkto dempingo ir jo padarytos materialinės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamais antidempingo procedūros inicijavimui pateisinti.

2. Tyrimas

(3) Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems vartotojams suinteresuotiems tyrimu, tiriamų eksportuojančių šalių atstovams, skundo pateikėjams ir kitiems Bendrijos gamintojams apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotiems asmenims buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytiems per inicijavimo pranešime nustatytus terminus.

(4) Daugelis asmenų savo nuomonę išreiškė raštu. Visoms šalims, to pareikalavusioms per pirmiau nurodytą terminą, kurios pademonstravo, kad buvo konkrečių priežasčių, kodėl jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5) Klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems suinteresuotiems asmenims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė iki inicijavimo pranešime nustatytų galutinių terminų. Siekiant sudaryti eksportuojantiems gamintojams iš Kinijos ir Rusijos galimybes pateikti reikalavimą dėl rinkos ekonomikos režimo (REŽ) arba individualaus režimo, jeigu jie to pageidavo, Komisija Kinijos ir Rusijos suinteresuotoms bendrovėms išsiuntė rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo reikalavimo formas. Atsakymai į reikalavimo formą buvo gauti iš vienos Kinijos bendrovės ir vienos Rusijos bendrovės.

(6) Buvo gauti šešių skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, dviejų nesusijusių Bendrijos importuotojų, šešių vartotojų, vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo, vieno Rusijos eksportuojančio gamintojo ir vieno gamintojo analogiškoje šalyje atsakymai. Taip pat buvo gauta informacija iš kito Bendrijos gamintojo ir trijų žaliavų tiekėjų.

(7) Komisija ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri buvo būtina dempingui, žalai ir Bendrijos interesui nustatyti, įskaitant patikrinamuosius apsilankymus, kurie vyko toliau nurodytose bendrovėse:

a) KLR eksportuojantis gamintojas

- Bohai Aluminium Industries Ltd, Qinhuangdao

b) Rusijos eksportuojantis gamintojas

- Uždaroji akcinė bendrovė "United Company Siberian Aluminium", Maskva (įskaitant susijusias bendroves Metcare Management SA, įregistruotą Panamos mieste, ir Eximal Ltd, įregistruotą Belize, bei susijusią pardavimo įmonę Sibirsky Aluminiun Foil Corp. (buvusi Hover Commercial Corp.), įregistruotą Britanijos Mergelių salose).

c) Nesusijęs Bendrijos importuotojas

- Countinho Caro + Co International Trading GmbH, Hamburg, Vokietija

d) Analogiškas gamintojas

- Alcan, Cleveland, Ohio, Jungtinės Amerikos Valstijos

e) Skundą pateikę Bendrijos gamintojai

- Alcan Europe, Rogerstone, Jungtinė Karalystė

- Elval, Inofita Viotia, Graikija

- Eurofoil, Dudelange, Liuksemburgas

- Lawson Mardon Star Ltd, Bridgnorth, Jungtinė Karalystė

- Pechiney Rhenalu, Prancūzija

- VAW Aluminium Business Unit Foil, Bonn (D), VAW Grevenbroich, Grevenbroich, Vokietija, VAW SLIM SpA, Cisterna di Latina, Italija, ir VAW INASA SA, Irurzun, Ispanija, vardu

f) Bendrijos vartotojai

- Fora Folienfabrik GmbH, Radolfzell, Vokietija

- ITS Foil and Film Rewinding bv, Apeldoorn, Nyderlandai.

(8) Dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. (tyrimo laikotarpis arba TL). Tendencijų, reikalingų žalai nustatyti, nagrinėjimas apėmė duomenis apie laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (nagrinėjamas laikotarpis).

3. Laikinosios priemonės

(9) Atsižvelgiant į poreikį išsamiau išanalizuoti tam tikrus dempingo aspektus bei tiriamo importo poveikį Bendrijos pramonei, laikinosios antidempingo priemonės nebuvo įvestos, buvo pareikalauta papildomos informacijos ir buvo tęsiamas tyrimas. Patikrinimas vietoje buvo atliktas Rusijos eksportuojančio gamintojo nesusijusio importuotojo patalpose Hamburge, o tam pačiam Rusijos eksportuojančiam gamintojui buvo išsiųstas papildomas klausimynas dėl tos pačios bendrosios produktų kategorijos.

B. TIRIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Tiriamas produktas

(10) Tiriamas produktas – tai aliuminio folija, kurios storis 0,009 mm arba didesnis, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, pateikiama rulonuose, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, dabar klasifikuojama KN kodu 76071110. Tiriamas produktas dažniausia vadinamas buitine aliuminio folija (BAF).

(11) BAF yra gaminama valcuojant aliuminio luitus arba folijos liejinius iki reikiamo storio. Valcuota folija vėliau grūdinama aukštoje temperatūroje, kad taptų lanksti. Valcuota ir užgrūdinta BAF suvyniojama į rulonus, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm. Rulono matmenys priklauso nuo folijos naudojimo, kadangi šio produkto vartotojai (vyniotojai arba pervyniotojai) BAF suvynioja į mažmeninei prekybai skirtus gatavus rulonėlius. Vėliau į mažesnius rulonėlius suvyniota BAF naudojama įvairios paskirties trumpalaikiam įvyniojimui (daugiausia buityje, maitinimo ir maisto bei floristikos mažmeniniame versle).

(12) Tyrimas parodė, kad yra aiški skiriamoji linija tarp BAF ir aliuminio pakeistos folijos (APF), atsižvelgiant į pagrindinių fizinių savybių ir pagrindinio produktų naudojimo skirtumus.

(13) Kalbant apie pagrindines fizines savybes reikėtų pastebėti, kad gaminamos BAF storis dažniausia siekia nuo 0,009 mm iki 0,018 mm, o APF storis dažniausia yra mažesnis kaip 0,009 mm (standartinis 0,0065 mm) ir didesnis kaip 0,018 mm (standartinis 0,020–0,040 mm). Folijos storis yra svarbiausias elementas, nulemiantis produkto naudojimą pagal galimybes jį pakeisti. Be to, BAF pateikiama rulonais, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o APF rulonų plotis lygus 700–1200 mm. Iš suinteresuotų asmenų pateiktos informacijos matyti, kad, užgrūdinus foliją, rulonų pločio pakeisti nebegalima. Abiem atvejais reikėtų paminėti, kad rulono plotis taip pat nulemia produkto naudojimą: BAF pervyniojama ant mažesnių gatavų rulonėlių, kurių plotis toks pats kaip rulonų, o APF vėliau yra pakeičiama (t. y. marginama, laminuojama, lankstoma ir pan.) ir pjaustoma į reikiamus dydžius, todėl didesnis rulonas leidžia veiksmingiau naudoti produktą.

(14) Pirmiau minėti produkto storio ir pločio skirtumai nulemia pagrindinę produkto paskirtį. BAF yra naudojama įvairios paskirties trumpalaikiam įvyniojimui, daugiausia buityje, maitinimo ir maisto bei floristikos mažmeniniame versle, o APF yra dar transformuojama (pakeičiama) ir tada pjaustoma į reikiamus dydžius ir naudojama ilgalaikiam skysčių konservavimui (pieno, termiškai apdoroto pieno, vaisių sulčių) ir ilgalaikiam pakavimui (maisto, kosmetikos, šokolado, cigarečių, vaistų ir t. t.).

(15) Taigi darytina išvada, kad atliekant šį tyrimą BAF ir APF yra laikomi dviem skirtingais produktais.

(16) Be to, buvo nustatyta, kad visoms BAF yra būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir jos yra naudojamos tai pačiai paskirčiai. Todėl BAF yra laikoma vienu produktu.

2. Panašus produktas

(17) Tyrimas parodė, kad KLR ir Rusijoje pagamintai ir į Bendriją eksportuojamai BAF ir Bendrijos pramonės pagamintai ir Bendrijoje parduodamai BAF yra būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir cheminės savybės, t. y. tai yra iš aliuminio pagaminta folija, kurios storis lygus 0,009–0,018 mm, kuri pateikiama iki 650 mm pločio rulonuose. Be to, jų galutinė paskirtis yra tokia pati, t. y. jos naudojamos įvairios paskirties trumpalaikiam įvyniojimui.

(18) Buvo nustatyta, kad tas pats būdinga ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kurios buvo naudojamos kaip analogiška šalis, pagamintai ir parduodamai BAF. Reikėtų paminėti, kad BAF nebuvo parduodama vidaus rinkoje Rusijoje.

(19) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad minėtosios BAF yra panašios, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – Pagrindinis reglamentas) 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

1. Preliminarios pastabos

(20) Buvo nustatyta, kad TL kiekvienoje iš tiriamų šalių buvo tik po vieną gamintoją, kuris eksportavo į Bendriją. Jie sudarė beveik visą eksportą iš tiriamų šalių į Bendriją.

2. Rinkos ekonomikos režimas (REŽ)

(21) Remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, normalioji vertė KLR ir Rusijoje nustatoma remiantis tų gamintojų, kurie gali įrodyti, kad jie atitinka minėtojo 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, t. y. veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kainomis arba apskaičiuota verte. Vieninteliai eksportuojantys gamintojai KLR ir Rusijoje pareikalavo REŽ ir turėjo užpildyti reikalavimo formą, kurioje turėjo pateikti visą reikalingą informaciją. Šių tyrimų rezultatai buvo pateikti Patariamajam komitetui ir, su juo pasikonsultavus, buvo nuspręsta REŽ suteikti tik eksportuojančiam gamintojui Rusijoje.

a) KLR

(22) Pateikta informacija rodė, kad didžioji dalis vienintelio Kinijos eksportuojančio gamintojo priklausė valstybei, o jo valdybos pirmininką skyrė valstybės institucija. Todėl buvo padaryta išvada, kad šiuo atveju nebuvo galima garantuoti valstybės kišimosi nebuvimo, todėl nebuvo tenkinami Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmos įtraukos kriterijai. Todėl buvo padaryta išvada, kad šiai bendrovei negalima suteikti rinkos ekonomikos režimo.

(23) Ši bendrovė nesutiko su išvada dėl rinkos ekonomikos režimo nesuteikimo, remdamasi tuo, kad už operacijų valdymą buvo atsakingas tik bendros įmonės JAV partneris, todėl nepriklausomybė nuo valstybės kišimosi buvo garantuota. Tačiau, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad valdybos pirmininkas buvo skiriamas valstybės institucijos, šis argumentas nebuvo laikomas pakankamu nurodytoms išvadoms paneigti.

b) Rusija

(24) Tyrimas parodė, kad sprendimai dėl išlaidų ir sąnaudų buvo priimami atsižvelgiant į rinkos signalus be didelio valstybės kišimosi, o pagrindinių sąnaudų kainos atspindėjo rinkos vertes. Bendrovėje buvo vedama viena pagrindinė aiški buhalterinė apskaita, kurią pagal tarptautinius audito standartus tikrino nepriklausomi auditoriai. Bendrovės gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis iš esmės nebuvo smarkiai iškraipyta dėl ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o bendrovei buvo taikomi bankroto ir nuosavybės įstatymai, kurie užtikrino stabilumą. Galų gale valiuta buvo konvertuojama taikant rinkos kursą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai buvo tenkinami, todėl bendrovei buvo galima suteikti rinkos ekonomikos režimą.

3. Individualus režimas

(25) Vienintelis Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat reikalavo individualaus režimo, t. y. kad, remiantis bendrovės atskiromis eksporto kainomis, būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas.

(26) Ši bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji buvo pakankamai nepriklausoma nuo Kinijos institucijų ir kad ji atitiko visus privalomus kriterijus. Visų pirma, kadangi didžioji bendrovės dalis priklausė valstybei, ji negalėjo garantuoti, kad valstybė nekontroliuoja jos eksporto kainų, kiekių ir pardavimo terminų bei sąlygų. Todėl buvo nuspręsta šiai bendrovei nesuteikti individualaus režimo.

(27) Bet kuriuo atveju, kadangi tyrimas parodė, kad bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo pardavimai eksportui į Bendriją sudarė visą eksportą iš KLR į Bendriją per TL, individualaus režimo klausimas nebuvo esminis, kadangi visos šalies muitas buvo nustatytas remiantis duomenimis apie šį vienintelį eksportuojantį gamintoją.

4. Analogiška šalis

(28) Remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, siekiant nustatyti Kinijos bendrovės, kuri neatitinka REŽ reikalavimų, normaliąją vertę, jai nustatyti reikėjo pasirinkti analogišką rinkos ekonomikos šalį. Analogišką šalį reikėjo pasirinkti ir atliekant tyrimą dėl Rusijos kilmės importo. Tai buvo reikalinga tam, kad būtų žinomi duomenys, jeigu Rusijos eksportuojantis gamintojas nebūtų pateikęs reikiamų duomenų.

(29) Skundo pateikėjai pasiūlė šiam tikslui pasirinkti Turkiją. Inicijavimo pranešime Komisija taip pat nurodė, kad Turkija gali būti pasirinkta kaip analogiška šalis ir buvo paprašyta, kad suinteresuoti asmenys pateiktų pastabas.

(30) Per inicijavimo pranešime nurodytą laikotarpį Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai pareiškė nesutikimą su tokiu pasirinkimu dėl daugybės priežasčių. Kinijos bendrovė pareiškė, kad Turkija nebuvo tinkama naudoti kaip analogiška šalis dėl žaliavų prieinamumo, energijos išteklių, naudojamų technologijų, gamybos apimties, vidaus pardavimų reprezentatyvumo ir konkurencinės padėties. Ji teigė, kad tik Rusija atitiktų šiuos panašumo į KLR kriterijus tiriamo produkto atžvilgiu. Kinijos eksportuojantis gamintojas manė, kad vietoj Turkijos Venesuela labiau tiktų kaip analogiška šalis, atsižvelgiant į energijos kainas, gamybos įrengimus ir pajėgumus. Pati Rusijos bendrovė pareiškė, kad buvo esminių skirtumų tarp Turkijos ir Rusijos naudojamo gamybos proceso, konkurencijos lygio ir energijos kainų.

(31) Turkijos atveju buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis gamintojas savo produkciją vidaus rinkoje parduodavo tik susijusiems pirkėjams. Todėl Komisija, siekdama surasti labiau tinkamą analogišką šalį, kreipėsi į tam tikrus žinomus gamintojus daugelyje alternatyvių analogiškų šalių.

(32) Kinijos eksportuojančio gamintojo prašymo naudoti Rusiją kaip analogišką šalį negalima patenkinti dėl daugelio priežasčių. Tiriamas produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje, o Rusijoje veikė tik vienas gamintojas. Be to, kaip paaiškinta toliau, pačios Rusijos atžvilgiu reikėjo naudoti daug žinomos informacijos ir duomenų iš analogiškos šalies.

(33) Buvo susisiekta su gamintojais Venesueloje ir Indijoje, tačiau jie nebendradarbiavo.

(34) Buvo kreiptasi į du gamintojus JAV. Vienas jų atsisakė bendradarbiauti, tačiau kitas sutiko. Buvo nustatyta, kad ši bendrovė kainas nustatė esant įprastoms prekybos sąlygoms ir jos pagrįstai atspindėjo rinkos kainų dydį JAV. Be to, kadangi JAV vidaus rinka yra didžiausia pasaulyje, ji yra atvira importui, kuriam taikomas gana nedidelis importo muitas, ir šalyje yra keli konkuruojantys vietos gamintojai, buvo laikoma, kad JAV galima pagrįstai pasirinkti kaip analogišką šalį.

5. KLR

a) Normalioji vertė

(35) Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis JAV analogiško gamintojo vidaus rinkos kainomis, kurios buvo laikomos reprezentatyviomis. Iš tiesų buvo nustatyta, kad jo pardavimų apimtis buvo didesnė už eksporto iš KLR į Bendriją apimtį.

(36) Buvo taip pat nustatyta, kad JAV panašaus produkto pardavimai buvo atliekami esant įprastoms prekybos sąlygomis, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis svertinėmis vidutinėmis kainomis, faktiškai sumokėtomis už visus vidaus pardavimus nesusijusiems pirkėjams.

b) Eksporto kaina

(37) Tyrimas parodė, kad vienintelis Kinijos eksportuojantis gamintojas visą eksportą parduodavo nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kainos buvo apskaičiuotos remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis kainomis, faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis šių nepriklausomų pirkėjų.

c) Palyginimas

(38) Siekiant atlikti teisingą palyginimą, buvo atlikti tinkami koregavimai dėl skirtumų, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Todėl buvo padaryti koregavimai dėl transporto, draudimo, pakavimo ir kredito.

d) Dempingo skirtumas

(39) Remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 ir 11 dalimis, dempingo skirtumai buvo nustatyti remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės ir svertinės vidutinės eksporto kainos iš gamyklos palyginimu esant tam pačiam prekybos lygiui.

(40) Dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF Bendrijos pasienyje kainos dalis procentais, yra lygus:

Kinijos Liaudies Respublika: 26,8 %

6. Rusija

a) Normalioji vertė

(41) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kadangi panašus produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje, normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis apskaičiuota verte. Normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis atitinkamo eksportuojančio gamintojo eksportuojamo produkto gamybos sąnaudomis, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) sąnaudų ir pelno sumą, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse.

(42) Kadangi tiriamas eksportuojantis Rusijos gamintojas arba bet kuris kitas gamintojas Rusijoje produkto neparduodavo vidaus rinkoje, Komisija numatė nustatyti PBA sąnaudas ir pelną pagal nagrinėjamos bendrovės tos pačios bendrosios produktų kategorijos, t. y. paprastos folijos, o tiksliau – APF, gamybą ir pardavimus vidaus rinkoje, kaip to reikalaujama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą.

(43) Buvo paprašyta, kad bendrovė šią informaciją pateiktų iš pradžių atliekant tyrimą vietoje, o vėliau atsakydama į papildomą klausimyną. Tačiau bendrovė atsisakė teikti šią informaciją teigdama, kad tokiai informacijai parengti tariamai reikėtų labai daug laiko. Be to, atliekant tyrimą buvo nustatyta daug neatitikimų (kurie išsamiau paaiškinti toliau), įskaitant sunkumus nustatant energijos, kuri yra vienas iš pagrindinių sąnaudų elementų, kainų dydį ir vertinant bendrovės turtą. Atsižvelgiant į atsiradusius trūkumus ir į atsisakymą pateikti informaciją apie tą pačią bendrąją produktų kategoriją, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Pagrindinio reglamento 18 straipsniu, kaip nurodyta toliau.

(44) Apskaičiuotoji normalioji vertė buvo nustatyta naudojant kuo daugiau pačios bendrovės informacijos, tačiau dėl toliau nurodytų priežasčių reikėjo atlikti šiuos bendrovės duomenų koregavimus:

(45) Kalbant apie energijos sąnaudas, buvo nustatyta, kad elektros bendrovė, kurios didžioji dalis priklausė valstybei, šiai bendrovei taikė neįprastai mažas energijos kainas, todėl nebuvo galima nustatyti, ar ši kaina pagrįstai atspindėjo sąnaudas, susijusias su elektros gamyba. Bendrovė negalėjo įrodyti, kad elektros sąskaitos buvo visiškai apmokėtos, kadangi buvo naudojama atvira sąskaitų apmokėjimo sistema. Todėl buvo padaryta išvada, kad energijos kaina buvo nepatikima, ir buvo nuspręsta naudoti vidutinį aliuminio gamintojams visame pasaulyje taikomą energijos tarifą, kuris skelbiamas pramonės spaudoje.

(46) Kalbant apie nusidėvėjimą, buvo nustatyta, kad didžioji dalis turto buvo įsigyta 1998 metais itin mažomis kainomis aukcione, kuris buvo surengtas subankrutavus ankstesniam juridiniam asmeniui. Siekdamas suderinti bendrovės apskaitą su visuotinai pripažinta apskaitos praktika (VPAP), bendrovės auditorius pareikalavo atlikti nepriklausomą turto, gamyklos ir įrengimų įvertinimą. Atlikus šį įvertinimą, vertė buvo patikslinta ir dabar atitinka faktinę bendrovės padėtį. Bendrovės turto nusidėvėjimo dydis buvo atitinkamai patikslintas, kad jis atitiktų VPAP.

(47) Dėl PBA sąnaudų ir pelno buvo nuspręsta, kadangi nebuvo kito Rusijos eksportuojančio gamintojo arba tiriamo gamintojo ir patikimų duomenų apie tos pačios bendrosios produktų kategorijos gamybą ir pardavimus, jas nustatyti remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo pagrįsti analogiško JAV gamintojo reprezentatyviais vidaus pardavimais esant įprastoms prekybos sąlygoms. Pelno marža buvo pagrįsta duomenimis apie lydyklos ir folijos valcavimo gamyklos operacijas, kad būtų atspindėtas visas pelnas, realizuotas už tiriamo produkto gamybą ir pardavimus.

b) Eksporto kaina

(48) Rusijos bendrovė visą tiriamą produktą Bendrijos rinkoje parduodavo per susijusią prekybos įmonę, įregistruotą Britanijos Mergelių salose, kuri BAF perparduodavo nesusijusiam importuotojui Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, kurias nepriklausomas pirkėjas Bendrijoje sumokėjo arba sumokėtų Britanijos Mergelių salų bendrovei.

c) Palyginimas

(49) Siekiant atlikti teisingą palyginimą, buvo atlikti tinkami koregavimai dėl skirtumų, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Todėl buvo padaryti koregavimai dėl transporto, draudimo, papildomų sąnaudų, kredito, išlaidų po pardavimo ir komisinių.

d) Dempingo skirtumas

(50) Remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 ir 11 dalimis, dempingo skirtumai buvo nustatyti remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės ir svertinės vidutinės eksporto kainos iš gamyklos palyginimu esant tam pačiam prekybos lygiui.

(51) Kadangi buvo žinomas tik vienas tiriamo produkto gamintojas Rusijoje, Komisija manė tikslinga nustatyti liekamąjį dempingo skirtumą, lygų atskiram dempingo skirtumui, nustatytam tiriamos šalies bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(52) Dempingo skirtumai, išreikšti kaip CIF Bendrijos pasienyje kainos dalis procentais, yra lygūs:

- Uždaroji akcinė bendrovė "United Company Siberian Aluminium" 14,9 %

- Visos kitos bendrovės 14,9 %.

D. BENDRIJOS PRAMONĖ

1. Bendrijos gamybos apibrėžimas

(53) Siekiant nustatyti, ar Bendrijos pramonė patyrė žalos, ir atitinkamai nustatyti vartojimą bei įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi, reikėjo išnagrinėti, ar žalą ir vartojimą reikėtų vertinti pagal visą Bendrijos gamybą, ar šioje analizėje turėtų būti akcentuojama Bendrijos gamyba, skirtai atvirai rinkai.

(54) Bendrijoje dalis produkcijos nėra pateikiama į rinką, ir ją pačios bendrovės savo gamyklose perdirba į kitus produktus. Todėl laikoma, kad ši gamyba atliekama uždaroje rinkoje. Buvo išnagrinėta, ar yra aiškus laisvos ir uždaros rinkos atskyrimas. Buvo nustatyta, kad BAF, kuri vidiniais kanalais perduodama integruotiems pervyniotojams, nekonkuruoja su BAF, importuota iš KLR ir Rusijos, ar su Bendrijos gamintojų laisvoje rinkoje parduodama BAF. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad importo dempingo kaina poveikio Bendrijos pramonės padėčiai nagrinėjimas turi būti paremtas laisva rinka. Reikėtų pastebėti, kad nė vienas iš skundą pateikusių Bendrijos gamintojų aktyviai neveikė uždaroje rinkoje.

(55) Bendrijos laisvoje rinkoje BAF gamina šios bendrovės:

- Šeši Bendrijos gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas ir kurie bendradarbiavo šiame tyrime;

- Dar du gamintojai, kurie nebuvo nurodyti skunde, iš kurių vienas pateikė bendrosios informacijos skundui paremti; nė vienas jų neprieštaravo procedūrai (ILA Group (I) ir Laminazione Sottile (I)).

(56) Visi šie gamintojai sudaro bendrą Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

2. Bendrijos pramonės apibrėžimas

(57) Buvo nagrinėjama, ar skunde nurodyti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai sudaro didžiąją visos tiriamo produkto Bendrijos gamybos dalį. Kadangi skunde nurodyti Bendrijos gamintojai sudarė 82 % neuždaros Bendrijos BAF gamybos per TL, buvo padaryta išvada, kad jie sudarė Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jie vadinami "Bendrijos pramone". Reikėtų pastebėti, kad skundus pateikę Bendrijos gamintojai taip pat sudarytų didžiąją visos Bendrijos gamybos dalį, t. y. įskaitant BAF, skirtą uždaram naudojimui.

E. ŽALA

1. Bendrijos vartojimas

(58) Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pateikta informacija apie savo pardavimų apimtį Bendrijos rinkoje, kito bendradarbiaujančio gamintojo pateikta informacija ir skunde nurodytais duomenimis apie dar vieno Bendrijos gamintojo pardavimus Bendrijos rinkoje; bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, susijusia su jų eksporto į Bendriją apimti, Eurostato informacija ir BAF importuotojų ir vartotojų Bendrijoje pateikta informacija.

(59) Vartojimas išaugo nuo 71300 tonų 1996 metais iki 80742 tonų 1997 metais ir 88032 tonų 1998 metais. Vėliau vartojimas per TL sumažėjo iki 86117 tonų. Nagrinėjamu laikotarpiu vartojimas padidėjo 21 %.

2. Importas iš tiriamų šalių į Bendriją

a) Apibendrintas tiriamo importo poveikio įvertinimas

(60) Buvo išnagrinėta, ar tiriamo importo poveikį reikėtų vertinti apibendrintai, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus.

(61) Buvo nustatyta, kad abiejų šalių dempingo skirtumai buvo didesni nei de minimis, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš šių dviejų šalių apimtis nebuvo nedidelė. Be to, buvo nustatyta, kad apibendrintas įvertinimas buvo tinkamas, atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas tarp tiriamo importo ir konkurencijos sąlygas tarp tiriamo importo ir panašaus Bendrijos produkto. Tyrimas parodė, kad iš dviejų tiriamų šalių importuojama BAF buvo panaši visais atžvilgiais, o taip pat panaši į Bendrijoje pagamintą ir parduodamą BAF. Importo iš abiejų šalių apimtis buvo didėlė ir nuo 1996 metų iki TL padidėjo abiejų šalių atveju. Tuo pačiu laikotarpiu jų atitinkamos rinkos dalys taip pat padidėjo. Be to, buvo nustatyta, kad Kinijos ir Rusijos importo kainos nagrinėjamu laikotarpiu buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, nors produktai buvo parduodami tais pačiais arba panašiais prekybos kanalais ir panašiomis prekybos sąlygomis.

(62) Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad tiriamo importo poveikis turėtų būti vertinamas apibendrintai.

b) Importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis

(63) BAF importo iš tiriamų šalių apimtis nuolatos didėjo nuo 622 tonų 1996 metais iki 9149 tonų 1997 metais, 16922 tonų 1998 metais ir 16387 tonų per TL.

(64) Importo iš tiriamų šalių Bendrijos rinkos dalis padidėjo nuo 0,9 % 1996 metais iki 11,3 % 1997 metais, 19,2 % 1998 metais ir šiek sumažėjo iki 19,0 % per TL.

c) Importo dempingo kainos

i) Kainų raida

(65) Nuo 1996 iki 1997 metų vidutinės BAF, importuotos iš tiriamų šalių, vieneto kainos pristatant pirkėjams padidėjo nuo 1,83 eurų už kg iki 2,02 eurų už kg, t. y. padidėjo 10 %. Nuo 1997 iki 1998 metų, kainos dar padidėjo 31 % iki 2,57 eurų už kg. Nuo 1998 metų iki TL kainos sumažėjo 17 % iki 2,14 eurų už kg. Reikėtų paminėti, kad tiriamo importo kainos per visą laikotarpį išliko mažesnės už Bendrijos pramonės kainas.

ii) Kainų numušimas

(66) Siekiant išanalizuoti kainų numušimą, Bendrijos pramonės parduodamos BAF kainos buvo palygintos su Kinijos ir Rusijos importo į Bendriją kainomis per TL.

(67) Kinijos ir Rusijos importo kainos yra tos, kurias bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nurodė atsakymuose į klausimyną ir, tam tikrais atvejais, jos buvo tinkamai pakoreguotos dėl muitų mokesčių ir išlaidų po importo. Šios kainos yra produktą pristačius pirmam nesusijusiam užsakovui. Bendrijos pramonės kainos buvo nurodytos atsakymuose į klausimynus apie pardavimus Bendrijoje produktą pristačius pirmam nesusijusiam užsakovui.

(68) Rusijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Rusijos kainos turėtų būti koreguojamos, kad būtų atsižvelgta į Rusijos BAF, eksportuotos į Bendriją, prastesnę kokybę. Buvo teigiama, kad Rusijos BAF buvo gaminama iš prastesnės kokybės lydinio (lydinio 8011), o Bendrijos gaminama BAF buvo iš aukštesnės kokybės lydinio (lydinio 8006). Tyrimas parodė, kad visi Bendrijos gamintojai, išskyrus vieną, BAF gamybai naudojo lydinį 8011. Tačiau remiantis iš vartotojo gauta informacija buvo nustatyta, kad lydinio tipas nenulemia vartotojų BAF pasirinkimo. Be to, nebuvo galima nustatyti, kad iš skirtingų lydinių pagamintos BAF kokybė buvo skirtinga, dėl ko galėtų atsirasti kainų skirtumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, koregavimas negalimas.

(69) Remiantis šiomis priežastimis buvo nustatyta, kad kainų numušimo skirtumai, išreikšti kaip Bendrijos pramonės kainų dalis procentais, yra lygūs 1 % KLR atveju ir 6 % Rusijos atveju. Tačiau į pirmiau nurodytus kainų numušimo skirtumus reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į didelį kainų nuosmukį, kurį Bendrijos pramonė patyrė per TL, ką parodo Bendrijos pramonės patirti nuostoliai.

3. Bendrijos pramonės padėtis

a) Gamyba, pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

(70) Nuo 1996 iki 1997 metų gamyba buvo apie 59000 tonų, nepaisant 13 % padidėjusio vartojimo. Nuo 1997 iki 1998 metų gamyba sumažėjo 9 % iki maždaug 54000 tonų, o vartojimas per tą patį laikotarpį dar padidėjo 9 %. Nuo 1998 metų iki TL gamyba išliko stabili.

(71) Nuo 1996 metų iki TL Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai išliko gana stabilūs ir siekė maždaug 70500 tonų, išskyrus 1997 metus, kai gamybos pajėgumai siekė 72000 tonų. Gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti atsižvelgiant į įrengimus, skirtus BAF gamybai. Net jeigu techninės galimybės leidžia tuos pačius gamybos įrengimus naudoti ir BAF, ir APF gaminti, dėl sąnaudų, atsirandančių pereinant nuo vieno produkto prie kito, Bendrijos gamintojai įrengimus skiria tik vieno arba kito produkto gamybai.

(72) Nuo 1997 metų pajėgumų išnaudojimas dėl mažėjančios gamybos irgi mažėjo. Reikėtų paminėti, kad, atsižvelgiant į BAF gamybos fiksuotas sąnaudas, pajėgumų išnaudojimo koeficiento sumažėjimas turi didelės įtakos gamybos sąnaudoms.

b) Atsargos

(73) Analizuojant atsargas reikėtų paminėti, kad BAF yra gaminama pagal užsakymus. Visos atsargos iš tiesų yra konkretūs kiekiai, skirti pristatyti pirkėjams. Todėl šiuo atveju atsargų vertinimas nėra svarbus nagrinėjant Bendrijos pramonės ekonominę padėtį.

c) Pardavimų apimtis, rinkos dalis ir augimas

(74) Nuo 1996 iki 1997 metų, nepaisant 13 % padidėjusio vartojimo, pardavimai sumažėjo nuo 49386 tonų iki 48700 tonų. Nuo 1997 iki 1998 metų pardavimai sumažėjo 7 % iki 45402 tonų, nors vartojimas išaugo dar 9 %. Nuo 1998 metų iki TL pardavimai šiek tiek sumažėjo iki 45241 tonų, o vartojimas sumažėjo 2 %.

(75) Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 69,3 % 1996 metais iki 60,3 % 1997 metais ir sumažėjo iki 51,6 % 1998 metais, o per TL šiek tiek padidėjo iki 52,5 %.

d) Kainos ir kainas veikiantys veiksniai

(76) Nuo 1996 iki 1997 metų kainos padidėjo 8 % nuo 2,25 eurų už kg iki 2,44 eurų už kg, o visos Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos padidėjo 7 %. Nuo 1997 iki 1998 metų kainos dar padidėjo 8 % iki 2,64 eurų už kg, o visos vieneto sąnaudos padidėjo tik 4 %. Nuo 1998 metų iki TL kainos sumažėjo 14 % iki 2,28 eurų už kg, o visos vieneto sąnaudos sumažėjo tik 5 %.

(77) Visų gamybos sąnaudų padidėjimą nuo 1996 iki 1997 metų nulėmė padidėjusios žaliavų kainos, kurios sudaro apie 55 % visų gamybos sąnaudų. Kadangi pardavimo kainos išaugo daugiau nei visos gamybos sąnaudos, Bendrijos pramonė sumažino patiriamus nuostolius.

(78) Tačiau nuo 1997 iki 1998 metų, nepaisant sumažėjusios žaliavų kainos (– 2 %), visos gamybos sąnaudos padidėjo 4 % dėl padidėjusių fiksuotų vieneto gamybos sąnaudų, kurių augimą nulėmė sumažėjusi gamyba (– 9 %). Tačiau Bendrijos pramonės pardavimo kainos padidėjo 8 %, todėl Bendrijos pramonė padidino pelningumą.

(79) Nuo 1998 metų iki TL Bendrijos pramonės visos vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 5 % daugiausia dėl žaliavų kainos sumažėjimo (– 9 %). Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonė nukentėjo dėl didelio kainų nuosmukio, kadangi jos kainos sumažėjo daug daugiau nei visos sąnaudos.

(80) Reikėtų paminėti, kad žaliavų kainos atitinka žaliavinio aliuminio kainas, nurodytas Londono metalų biržoje (LMB).

e) Pelningumas, pinigų srautai, investicijų grąža ir galimybės pritraukti kapitalo

(81) Nuo 1996 iki 1997 metų Bendrijos pramonės pelningumas pagal grynųjų pardavimų Bendrijos rinkoje grąžą šiek tiek padidėjo nuo – 2,2 % iki – 1,3 %, išreiškiant apyvartos dalimi. Šis nedidelis pagerėjimas atsirado dėl to, kad Bendrijos pramonė pardavimo kainas padidino daugiau nei padidėjo visos vieneto sąnaudos. Nuo 1997 iki 1998 metų Bendrijos pramonės našumas toliau padidėjo 3 %, nes ji kainas padidino daugiau nei padidėjo visos sąnaudos. Nuo 1998 metų iki TL Bendrijos pramonė dėl didelio kainų nuosmukio patyrė – 7,3 % nuostolių.

(82) Kalbant apie pinigų srautus ir investicijų grąžą, šie rodikliai galėjo būti pateikti tik apie visą tiriamų bendrovių veiklą. Kadangi tiriamas produktas sudaro tik vieną visos bendrovių veiklos dalį, šie rodikliai negali besąlygiškai rodyti BAF sektoriuje vyraujančios padėties.

(83) Nė vienas Bendrijos gamintojų nenurodė, kad jie patyrė kokių nors sunkumų kapitalui pritraukti. Panašu, kad tai susiję su tuo, kad Bendrijos gamintojai priklauso pasaulinio masto įmonių grupėms. Tačiau reikėtų pastebėti, kad didžiausias Bendrijos BAF gamintojas pranešė apie planuojamą gamyklos uždarymą Bendrijoje dėl inter alia jo finansinės padėties blogėjimo.

f) Investicijos

(84) Nagrinėjamu laikotarpiu padarytos investicijos padidėjo nuo maždaug 3 milijonų eurų 1996 metais ir 1997 metais iki maždaug 17 milijonų eurų 1998 metais ir maždaug 10 milijonų eurų per TL. Investicijos sudarė apie 2,5 % Bendrijos pramonės apyvartos 1996 metais, 14,5 % – 1998 metais ir 9,9 % – per TL. Tai parodo nuolatines Bendrijos pramonės pastangas modernizuoti įrengimus ir didinti konkurencingumą. Daugiausia buvo investuojama į įrengimų keitimą, kad būtų optimizuotas našumas. Kadangi investicijos šiame sektoriuje nuvertėja per ilgą laiką (daugiau kaip per 20 metų), negali būti laikoma, kad 1998 metais ir per TL padarytų investicijų dydis galėjo sumažinti to paties laikotarpio pelningumą.

g) Darbo vietos, našumas ir atlyginimai

(85) Nuo 1996 iki 1997 metų darbuotojų skaičius išliko stabilus ir buvo lygus 435, bet 1998 metais sumažėjo iki 388 ir išliko toks pats per TL. Reikėtų paminėti, kad, kadangi darbuotojai dirba gaminant ir BAF, ir kitus folijos produktus, užimtumas buvo paskirstytas remiantis gamybos apimtimi.

(86) Bendrijos pramonės našumas, matuojamas vienam darbuotojui pagamintomis tonomis, nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 3 %. Našumo duomenys daugiausia atspindi paskirstymus, padarytus užimtumo lygiui nustatyti.

(87) Kalbant apie atlyginimus, nuo 1996 metų iki TL bendras atlyginimų dydis sumažėjo 7 %.

h) Dempingo skirtumo dydis

(88) Kalbant apie faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš tiriamų šalių apimtį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nežymiu.

4. Išvada dėl žalos

(89) Nuo 1996 metų iki TL BAF importo iš tiriamų šalių apimtis padidėjo 2600 % nuo maždaug 600 tonų iki daugiau kaip 16000 tonų. Dėl to nagrinėjamo importo rinkos dalis padidėjo 18 procentiniais punktais per laikotarpį, kai vartojimas padidėjo 21 %. Nagrinėjamu laikotarpiu tiriamo importo kainos išliko mažesnės už Bendrijos pramonės kainas.

(90) Nuo 1996 metų iki TL Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo, nes sumažėjo gamyba (– 8 %) ir pardavimų apimtis (– 8 %), nepaisant Bendrijos vartojimo padidėjimo 21 %. Todėl Bendrijos pramonės rinkos dalis itin sumažėjo nuo 69 % iki 52 %, t. y. 17 procentinių punktų.

(91) Bendrijos pramonė savo pelningumą ypač padidino nuo 1996 iki 1997 metų, kadangi jos pardavimo kainos padidėjo daugiau nei visos vieneto sąnaudos. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonė prarado savo pardavimų apimtį ir rinkos dalį. Nuo 1997 iki 1998 metų Bendrijos pramonė vėl padidino pelningumą padidindama kainas daugiau nei padidėjo visos vieneto sąnaudos. Dėl to pelningumas padidėjo, tačiau ir vėl sumažėjo pardavimų apimtis ir rinkos dalis. Nuo 1998 metų iki TL Bendrijos pramonė savo pardavimo kainas sumažino daug daugiau nei sumažėjo visos vieneto sąnaudos. Dėl šio kainų nuosmukio Bendrijos pramonė patyrė didelių nuostolių, kurie TL siekė – 7 %.

(92) Pasibaigus TL, vienas didžiausių Bendrijos gamintojų paskelbė, kad jis planuoja uždaryti BAF gamyklą Bendrijoje, kadangi jam nebuvo priimtini šiame sektoriuje patiriami nuostoliai.

(93) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir ką patvirtina sumažėjusi gamyba ir pardavimai, prarasta rinkos dalis ir kainų nuosmukis, dėl kurio buvo patirta didelių nuostolių, daroma išvada, kad per TL Bendrijos pramonė patyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

F. PRIEŽASTINGUMAS

(94) Remiantis Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo išnagrinėta, ar tiriamų šalių kilmės BAF importas dempingo kaina padarė tiek žalos Bendrijos pramonei, kad ji galėtų būti laikoma materialine. Taip pat buvo išnagrinėti žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kainą, kurie tuo pat metu galėjo daryti žalos Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, kad galima šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

1. Importo dempingo kaina iš tiriamų šalių poveikis

(95) Itin didelis importo iš tiriamų šalių apimties padidėjimas ir padidėjusi jo rinkos dalis, kai jo kaina išliko mažesnė už Bendrijos pramonės kainas, nagrinėjamu laikotarpiu sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu, nes sumažėjo jos gamyba, pardavimų apimtis, rinkos dalis ir kainos, dėl ko per TL ji patyrė didelių nuostolių.

(96) Importo apimtis itin padidėjo nuo maždaug 600 tonų 1996 metais iki maždaug 16000 tonų per TL. Didžiausias augimas vyko nuo 1997 iki 1998 metų ir sutapo su Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimų sumažėjimu. Importo turimos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas atitiko Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimą, o jos pardavimų apimtis per šį laikotarpį sumažėjo 8 %.

(97) Nuo 1996 iki 1998 metų Bendrijos pramonė padidino pardavimo kainas, kad jos atitiktų išaugusias sąnaudas, dėl ko sumažėjo gamybos apimtis, pardavimai ir rinkos dalis, bet šiek tiek padidėjo pelningumas. Šis pelningumo padidėjimas buvo aiškiau matomas 1998 metais, kai vidutinis tiriamo importo ir Bendrijos pramonės kainų skirtumas buvo mažiausias.

(98) Tačiau nuo 1998 metų iki TL Bendrijos pramonė turėjo sumažinti kainas, kad jos atitiktų tiriamo importo kainas ir ji galėtų išlaikyti savo pardavimų apimtį, dėl ko sumažėjo pelningumas. Reikėtų pastebėti, kad BAF rinka yra subrendusi ir jautriai reaguoja į kainas, o importo iš tiriamų šalių kainos itin sumažėjo nuo 1998 metų iki TL, tuo numušdamos Bendrijos pramonės kainas per TL.

(99) Todėl laikoma, kad tiriamo pigaus importo, kurio apimtis ir rinkos dalis itin padidėjo, spaudimas iššaukė Bendrijos pramonės kainų nuosmukį, dėl ko pablogėjo jos finansinė padėtis.

(100) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad tiriamų šalių kilmės BAF importas darė materialinį poveikį Bendrijos pramonės per TL patirtai žalai, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

2. Kitų veiksnių poveikis

(101) Remiantis Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi, buvo išnagrinėta, ar kiti veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina iš tiriamų šalių, galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos tiek, kad šios žalos nebūtų galima priskirti importui dempingo kaina iš tiriamų šalių. Šiuo tikslu buvo išnagrinėti šie veiksniai: kitų trečiųjų šalių kilmės importo apimtis ir kainos, žaliavų kainų raida ir tai, ar Bendrijos pramonė dėl perėjimo prie APF gamybos pati sau galėjo padaryti žalos.

a) Kitų trečiųjų šalių kilmės importas

(102) Kitų trečiųjų šalių kilmės BAF importo apimtis nagrinėjamu laikotarpiu išliko stabili ir siekė maždaug 11000 tonų, išskyrus 1998 metus, kai importas iš šių šalių siekė 14000 tonų. Todėl šis importas nepasinaudojo per nagrinėjamą laikotarpį padidėjusiu vartojimu ir prarado 3 procentinius punktus savo Bendrijos rinkos dalies.

(103) Tyrimo laikotarpiu tik trijų šalių, išskyrus tiriamas šalis, t. y. Kroatijos, Turkijos ir Venesuelos, kilmės importo Bendrijos rinkos dalis buvo didesnė kaip 2 %.

i) Kroatija

(104) Remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis, Kroatijos kilmės BAF importas sumažėjo nuo 1758 tonų 1996 metais iki 737 tonų 1997 metais, bet padidėjo nuo 1478 tonų 1998 metais iki 1778 tonų per TL. Jo Bendrijos rinkos dalis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 0,4 procentiniais punktais. Per visą laikotarpį šio importo kainos (pristačius užsakovui) išliko didesnės už KLR, Rusijos ir Bendrijos pramonės kainas, nors negalima atmesti, kad į duomenis buvo įtraukti ir kiti produktai, ne vien BAF (t. y. APF).

(105) Atsižvelgiant į mažėjančią Bendrijos rinkos dalį ir importo kainų lygį, daroma išvada, kad Kroatijos kilmės importas neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

ii) Turkija

(106) Turkijos kilmės importas padidėjo nuo 4935 tonų 1996 metais iki 7777 tonų 1998 metais, o vėliau sumažėjo iki 2446 tonų per TL. Jo Bendrijos rinkos dalis padidėjo nuo 6,9 % 1996 metais iki 8,8 % 1998 metais, o vėliau sumažėjo iki 2,8 % per TL. Informacija, pateikta bendradarbiaujančių vartotojų, kurie sudaro daugiau kaip 80 % viso Turkijos kilmės BAF importo per TL, rodo, kad nuo 1997 metų iki TL importo iš Turkijos kainos buvo daug didesnės už tiriamų šalių kainas ir atitiko Bendrijos pramonės kainas.

(107) Atsižvelgiant į importo iš Turkijos apimties sumažėjimą ir mažesnę rinkos dalį per TL, o taip pat į jo kainas, galima daryti išvadą, kad Turkijos kilmės importas nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

iii) Venesuela

(108) Venesuelos kilmės importas sumažėjo nuo 2210 tonų 1996 metais iki 1533 tonų 1997 metais, tačiau išaugo iki 2779 tonų 1998 metais ir 3843 tonų per TL. Per tą patį laikotarpį jo Bendrijos rinkos dalis padidėjo nuo 3,1 % iki 4,5 %. Remiantis Eurostatu, šio importo kainos išliko didesnės už tiriamų šalių ir Bendrijos pramonės kainas, išskyrus 1998 metus. Reikėtų pastebėti, kad Eurostato pateikta informacija atitiko bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo, kuris sudarė maždaug 15 % visos importo iš Venesuelos į Bendriją apimties per TL, pateiktą informaciją.

(109) Atsižvelgiant į importo iš Venesuelos kainų dydį, BAF importas iš Venesuelos nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir per TL Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

b) Žaliavų kainų raida

(110) Taip pat buvo išnagrinėta, ar Bendrijos pramonės patirtą žalą būtų galima priskirti pirminio aliuminio, pagrindinės žaliavos, kuri sudaro maždaug 55 % visų Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų, kainų raidai.

(111) Nuo 1996 iki 1998 metų Bendrijos pramonės kainos galėjo atspindėti žaliavų kainų raidą, tačiau nuo 1998 metų iki TL Bendrijos pramonės kainos sumažėjo labiau nei jos visos sąnaudos, įskaitant žaliavų kainų sumažėjimą, ir dėl to ji patyrė 7,3 % nuostolių. Todėl laikoma, kad žaliavų kainų raida neprisidėjo prie per TL Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

c) Pačios pramonės padaryta žala teikiant pirmenybę APF gamybai

(112) Buvo teigiama, kad dėl BAF gamybos ir pardavimų apimties sumažėjimo kalta pati Bendrijos pramonė, nusprendusi gaminti APF, kuri tariamai davė daugiau pelno nei BAF. Buvo teigiama, kad, kadangi įrengimais galima gaminti tiek BAF, tiek ir APF, Bendrijos pramonė nusprendė gaminti APF, kurios pridėtinė vertė didesnė.

(113) Nuo 1996 metų iki TL Bendrijos pramonės BAF gamyba sumažėjo 8 %. Per tą patį laikotarpį APF gamyba padidėjo 18 %. Nuo 1996 metų iki TL BAF gamybos dalis visoje folijų gamyboje sumažėjo nuo 25 % iki 21 %.

(114) Visų pirma, nors techninės galimybės leidžia tiek BAF, tiek ir APF gaminti tais pačiais įrengimais, gamintojai iš tiesų įrengimus skiria arba vienam, arba kitam folijos gaminiui, siekdami užtikrinti efektyvumą ir sumažinti įrengimų nustatymo keitimo sąnaudas. Antra, APF gamyba nepadidėjo tokia pat dalimi kaip sumažėjo BAF gamyba, nes tai buvo padidėjusio APF vartojimo pasekmė. Trečia, didelės Bendrijos pramonės investicijos, padarytos 1998 metais ir TL, rodo Bendrijos pramonės įsipareigojimą tęsti BAF gamybą. Galų gale Bendrijos pramonė turėjo pakankamai neišnaudotų pajėgumų, kad galėtų padidinti BAF gamybą, tačiau negalėjo išnaudoti šių pajėgumų dėl itin didelio importo dempingo kaina pagausėjimo.

(115) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė pati negalėjo sau padaryti žalos pereidama prie APF produktų.

d) Išvada dėl priežastingumo

(116) Itin didelis importo iš tiriamų šalių apimties padidėjimas ir jo rinkos dalies padidėjimas, itin didelis jo kainų sumažėjimas ir kainų numušimo dydis bei per TL nustatytas kainų nuosmukis turėjo esminių neigiamų pasekmių Bendrijos pramonės pardavimų apimčiai ir kainoms, kas savo ruožtu neigiamai paveikė daugelį ekonominių rodiklių, visų pirma pelningumą. Be to, nebuvo nustatyti jokie kiti veiksniai, kurie galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(117) Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą sukėlė KLR ir Rusijos BAF kilmės importas, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

G. BENDRIJOS INTERESAS

(118) Siekiant nustatyti, ar reikalingas įsikišimas atsižvelgiant į Bendrijos interesą, buvo atliktas galimo antidempingo priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikio atitinkamiems ūkio subjektams tyrimas. Šiuo tikslu visų suinteresuotų asmenų, įskaitant Bendrijos gamintojus, žaliavų tiekėjus, importuotojus, prekybininkus ir vartotojus, buvo paprašyta pateikti informacijos.

1. Bendrijos pramonė

a) Bendrijos pramonės pobūdis ir struktūra

(119) Bendrijos pramonę sudaro šešios bendrovės, gaminančios aliuminio foliją, iš kurios BAF sudarė maždaug 21 % visos jų produkcijos per TL. Skirtingų tipų folijos gamyba yra tarpusavyje susijusi, kadangi ji išplečia viso folijos sektoriaus fiksuotų ir papildomų sąnaudų paskirstymo pagrindą. Keturi iš šešių Bendrijos gamintojų yra integruoti priešinga kryptimi, t. y. jie perka aliuminio folijos žaliavas iš tai pačiai grupei priklausančių bendrovių.

(120) BAF gamyba reikalauja daug kapitalo ir yra itin automatizuota. Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė skiria įrengimus BAF gamybai, kad padidintų efektyvumą ir sumažintų įrengimų nustatymo keitimo sąnaudas. Per TL Bendrijos pramonės darbo jėgą, tiesiogiai susijusią su BAF, sudarė maždaug 388 darbuotojų. Bendras darbo vietų skaičius šiose bendrovėse buvo apie 4400.

b) Bendrijos pramonės perspektyvumas

(121) Panašu, kad Bendrijos pramonė yra perspektyvi ir konkurencinga. Tai visų pirma akivaizdu iš jos padėties Bendrijos rinkoje, kur ji yra gerai įsitvirtinęs dalyvis ir vartotojų pramonės partneris; antra, tą parodo investicijų dydis ir įrengimų keitimas; trečia, jos naujausias restruktūrizavimas ir padidėjęs efektyvumas racionalizavus gamybą ir modernizavus įrengimus ir, galiausiai, eksporto veikla, atsižvelgiant į tai, kad BAF eksportas sudarė nuo 13 % iki 15 % visų Bendrijos pramonės pardavimų per nagrinėjamą laikotarpį.

(122) Daroma išvada, kad Bendrijos pramonė yra struktūriškai perspektyvi pramonė, kuri restruktūrizavo tiriamo produkto gamybos veiklą, kad galėtų išlaikyti našumą ir efektyvumą.

c) Galimas priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikis

(123) Jeigu antidempingo priemonės nebūtų įvestos, Bendrijos pramonė ir toliau susidurtų su dideliu importo dempingo kaina spaudimu ir kainų numušimu, dėl kurio sumažėjo jos pelningumas. Jeigu tokia padėtis tęstųsi, Bendrijos gamintojai būtų priversti uždaryti tam tikras gamybos linijas, o gal net ir gamyklas, skirtas BAF gaminti.

(124) Kaip jau minėta pirmiau, atsižvelgiant į BAF gamybos svarbą paskirstant visos aliuminio folijos gamybos fiksuotas ir pridėtines sąnaudas, BAF gamybos linijų uždarymas gali priversti bendroves visiškai nutraukti aliuminio folijos veiklą. Tą parodo vienas iš Bendrijos gamintojų, 2000 metų gruodį paskelbęs savo planus uždaryti gamyklą JK.

(125) Iš kitos pusės, jeigu antidempingo priemonės būtų įvestos, galima tikėtis dvejopo poveikio. Visų pirma, Bendrijos pramonė galėtų padidinti savo pardavimų apimtį, dėl ko būtų geriau išnaudojami pajėgumai ir padidėtų rinkos dalis. Antra, gali būti, kad šiek tiek padidėtų ir kainos, tačiau vargu ar antidempingo muito dydžiu, kadangi išliktų konkurencija tarp Bendrijos gamintojų, tiriamų šalių kilmės importo ir kitų trečiųjų šalių kilmės importo.

(126) Todėl tikimasi, kad, padidinus išnaudojimo koeficientą, kuris sumažins vieneto sąnaudas, ir šiek tiek išaugus kainoms, Bendrijos pramonės pelningumas ir rinkos dalis padidėtų.

2. Žaliavų Bendrijos pramonei tiekėjai

(127) Kaip jau minėta pirmiau, keturi iš šešių Bendrijos gamintojų yra integruoti priešinga kryptimi, t. y. jie perka žaliavas (aliuminio folijos žaliavas) iš tai pačiai grupei priklausančių bendrovių.

(128) Trys žaliavų tiekėjai pateikė informacijos apie antidempingo priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikį:

- Alcan Rolled Products UK, Newport, Jungtinė Karalystė,

- Lawson Mardon Star Ltd, Bridgnorth, Jungtinė Karalystė,

- Pechiney Rhenalu Neuf Brisach, Biesheim, Prancūzija.

(129) Remiantis šių bendrovių pateikta informacija buvo nustatyta, kad folijos žaliavų pardavimas Bendrijos BAF gamintojams sudaro maždaug 20 % visų jų pardavimų Bendrijoje. Nuo 1997 metų iki TL bendri folijos žaliavų pardavimai Bendrijos BAF gamintojams sumažėjo 2 %, o pelnas – 5 %. Per TL darbo vietų skaičius, susijęs su atitinkamų folijos žaliavų gamyba, buvo lygus maždaug 380.

(130) Žaliavų tiekėjai nurodė, kad Bendrijos gamintojams nutraukus BAF gamybą, vargu, ar jie galėtų surasti alternatyvių pirkėjų. Vienas žaliavų tiekėjas nurodė, kad, Bendrijos pramonei nutraukus gamybą, iškiltų grėsmė jo perdirbimo linijai, kuri priklauso nuo BAF gamybos atliekų.

(131) Atsižvelgiant į folijos žaliavų dalį, skirtą Bendrijos BAF gamintojams, visoje tiekėjų veikloje, tikėtina, kad pardavimų apimties sumažėjimas, o gal net ir gamybos nutraukimas padarytų didžiulį poveikį tiekėjų ekonominei veiklai. Tačiau tikėtina, kad Bendrijos BAF gamintojų padėties pagerėjimas būtų naudingas Bendrijos tiekėjams, nes padidėtų folijos žaliavų pardavimai, o tai leistų jiems padidinti bendrą darbo vietų skaičių.

3. Nesusiję importuotojai ir prekybininkai Bendrijoje

(132) Du iš trijų nesusijusių importuotojų ir prekybininkų atsakė į klausimyną šiuo atžvilgiu, tačiau tik vienas pateikė informacijos, reikalingos galimam antidempingo priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikiui įvertinti. Ši bendrovė BAF importavo ne iš tiriamų šalių, o iš kitos trečiosios šalies. Be to, BAF importas sudarė tik nedidelę dalį visos jos veiklos, t. y. mažiau kaip 3 % bendros apyvartos. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas nepakeis Bendrijos importuotojų ir prekybininkų padėties.

4. BAF vartotojai Bendrijoje

a) Vartotojų pramonės pobūdis ir struktūra

(133) Bendrijos vartotojai ("pervyniotojai" arba "vyniotojai") BAF perka rulonais ir pervynioja juos į galutinio formato rulonėlius, skirtus vartoti buityje. BAF pervyniojimas yra nesudėtinga operacija, kuri labai mažai padidina BAF vertę. Buvo nustatyta, kad šiame sektoriuje nėra jokių didelių kliūčių naujiems produktams įvesti.

(134) Septyni iš 15 žinomų Bendrijos vartotojų atsakė į klausimyną. Apie save pranešė dar du vartotojai, tačiau jie nepateikė reikalingos informacijos, todėl jie nebuvo įtraukti į antidempingo priemonių poveikio vartotojams analizę.

(135) Į klausimyną atsakė šie vartotojai:

- CeDo Household Products Ltd. Telford, Jungtinė Karalystė, taip pat Poly-lina ir Paclan vardu,

- Childwood Ltd, Ashton-in-Makerfield, Jungtinė Karalystė,

- Comital Cofresco SpA, Volpiano, Italija,

- Ecopla France, Saint Vincent de Mercuze, Prancūzija,

- Fora Folienfabrik GmbH, Radolfzell, Vokietija,

- ITS Foil and Film Rewinding bv, Apeldoorn, Nyderlandai,

- Vita Emballage A/S, Rødovre, Danija.

(136) Kalbant apie įmonių dydį, vienas iš bendradarbiaujančių pervyniotojų yra didelė bendrovė, gaminanti įvairiausius vienkartinius produktus buičiai, pvz., aliuminio foliją, plastiko foliją, kepimo popierių, šaldymo maišelius ir maišelius šiukšliadėžėms. Kitas bendradarbiaujantis pervyniotojas yra priešinga kryptimi integruotas su BAF gamintoju, kuris jam tiekia produktą pervyniojimo veiklai. Kiti penki vartotojai yra maži ir vidutinio dydžio ir gamina įvairius buičiai skirtus įvyniojimo produktus.

b) Iš bendradarbiaujančių vartotojų surinkti duomenys

(137) Buvo nustatyta, kad BAF vidutiniškai sudaro maždaug 33 % visos bendradarbiaujančių vartotojų apyvartos. Bendradarbiaujančių vartotojų nurodyta aliuminio folijos sektoriaus apyvarta nuo 1997 iki 1998 metų padidėjo 8 %, o nuo 1998 metų iki TL išaugo dar 3 %. Per TL pas šiuos vartotojus dirbo maždaug 2300 darbuotojų, iš kurių apie 470 tiesiogiai arba netiesiogiai dirbo aliuminio folijos sektoriuje.

(138) Nuo 1997 metų iki TL bendradarbiaujantys vartotojai padidino BAF pirkimus 57 %, nuo 23000 tonų 1997 metais iki 35500 tonų per TL. Per TL jų pirkimai sudarė 40 % visų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimų, 64 % viso KLR kilmės importo ir 72 % viso Rusijos kilmės importo.

(139) Kalbant apie produktų, kurių sudėtyje yra BAF, pardavimų Bendrijoje pelningumą, jis svyravo nuo 0,1 % iki 6 %, o per TL svertinis vidutinis pelnas siekė apie 3 %. Vidutinis pervyniotojų pelningumas sumažėjo nuo 3,5 % 1997 metais iki 3,3 % 1998 metais ir 2,9 % per TL. Reikėtų pastebėti, kad šis svertinis vidutinis pelnas atspindi kai kurių vartotojų padėtį rinkoje, kurioje, kaip buvo nurodyta, buvo perteklinių gamybos pajėgumų.

(140) Tyrimas parodė, kad BAF sudarė nuo 72 % iki 85 % visų galutinių produktų gamybos sąnaudų, o tai vidutiniškai sudarė 80 % visų sąnaudų.

c) Priemonių įvedimo arba neįvedimo poveikis

(141) Jeigu antidempingo priemonės būtų įvestos, kadangi BAF sudaro 80 % visų pervyniotojų gamybos sąnaudų, tikėtina, kad siūlomi antidempingo muitai šiek tiek padidintų vartotojų išlaidas.

(142) Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti, kad, net jeigu tiriami eksportuojantys gamintojai savo kainas padidintų visu muito dydžiu, jų importo kainos vis tiek išliktų mažesnės nei buvo 1998 metais, kada šio importo kainos buvo pasiekusios didžiausią lygį.

(143) Jeigu priemonės nebus įvestos, Bendrijos pramonei su laiku visiškai nutraukus BAF gamybą, gali atsirasti tiekimo apribojimų, kurie turėtų neigiamo poveikio vartotojams.

d) Bendradarbiaujančių vartotojų pateikti argumentai dėl antidempingo priemonių įvedimo poveikio

i) Negalėjimas pirkėjams perkelti sąnaudų padidėjimo

(144) Kai kurie vartotojai teigė, kad dėl antidempingo priemonių įvedimo padidėjusių sąnaudų negalima perkelti pirkėjams, daugiausia didelėms mažmenos parduotuvėms, kurios dėl savo didelės perkamosios galios diktuoja kainas.

(145) Remiantis bendradarbiaujančių vartotojų pateikta informacija buvo nustatyta, kad vartotojų pardavimo kainos svyruoja, o tai nulemia aliuminio kainų, kurios nurodomos LMB, ir BAF kainų raida. Aliuminio kainos, kurios nurodomos LMB, nagrinėjamu laikotarpiu itin svyravo, o per metus daugiausia padidėdavo 11 % ir daugiausia sumažėdavo 9 %. Vartotojų kainos kito nuo 100 indekso 1997 metais iki 107 indekso 1999 metais ir 96 indekso per TL. Todėl vartotojų sąnaudų svyravimas gali būti atspindėtas jų pardavimo kainoje.

(146) Todėl negalima atmesti galimybės, kad vartotojai galės savo pirkėjams perduoti nedidelį kainų padidėjimą, atsiradusį įvedus antidempingo priemones.

ii) Pasiūlos trūkumas

(147) Buvo teigiama, kad Bendrijos pramonė nenoriai tiekia BAF vartotojams ir linkusi didžiausią dėmesį skirti didesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip APF, gamybai. Taip pat buvo teigiama, kad didelis Bendrijos pramonės pajėgumų išnaudojimo koeficientas neleis jai padidinti gamybos, jeigu bus įvestos antidempingo priemonės. Buvo teigiama, kad dėl to ir dėl antidempingo priemonių įvedimo Bendrijos rinkoje atsiras BAF pasiūlos trūkumas.

(148) Kaip jau minėta 114 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė yra įsipareigojusi gaminti BAF. Be to, bendradarbiaujančių vartotojų pateikta informacija parodė, kad nuo 1997 metų iki TL jų BAF pirkimai iš Bendrijos pramonės padidėjo 62 %. Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė turi pakankamai neišnaudotų įrengimų, skirtų BAF gaminti, pajėgumų, todėl ji gali padidinti šio produkto gamybą.

(149) Be to, net jeigu antidempingo priemonės būtų įvestos, tikėtina, kad tiriami eksportuojantys gamintojai ir toliau eksportuotų į Bendriją, tik ne dempingo ar žalingomis kainomis. Buvo nustatyta, kad yra daug alternatyvių pasiūlos šaltinių, kuriems netaikomos antidempingo priemonės ir kurie TL sudarė maždaug 13 % Bendrijos rinkos.

(150) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nėra tikėtina, kad įvedus antidempingo priemones Bendrijos rinkoje atsiras pasiūlos trūkumas.

iii) Produkto pakeitimas kitu

(151) Buvo teigiama, kad, įvedus antidempingo priemones, padidės galutinio produkto kaina, dėl ko pirkėjai pradės naudoti kitus buičiai skirtus įvyniojimo produktus, pavyzdžiui, plastiko foliją ir (arba) popieriaus foliją.

(152) Tyrimas parodė, kad BAF paklausa beveik nejautri kainų pasikeitimams dėl specifinių BAF pakavimo ir įvyniojimo savybių. BAF savo savybes išlaiko esant bet kuriai temperatūrai, ji veikia kaip nepralaidus barjeras, kuris neleidžia maistui sugerti arba prarasti drėgmės, kvapo ir skonio; ji yra itin higieniška ir neleidžia daugintis mikroorganizmams; ją paprasta formuoti ir ji, atsižvelgiant į jos bendrąsias lengvumo ir stiprumo savybes, itin tinka maistui.

(153) Šiuos teiginius įrodo ir tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu aliuminio, kuris yra BAF gamybos žaliava, kainos itin svyravo, tačiau per tą patį laikotarpį BAF vartojimas padidėjo 21 %.

(154) Daroma išvada, kad mažai tikėtina, kad antidempingo priemonių įvedimas daugumą paskatins vietoj aliuminio folijos naudoti kitus buičiai skirtus vyniojimo produktus.

5. Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(155) Kalbant apie galimų priemonių poveikį konkurencijai Bendrijoje, kai kurie suinteresuoti asmenys teigė, kad dėl muitų iš Bendrijos rinkos pasitrauks tiriami eksportuojantys gamintojai, dėl to itin sumažės konkurencija ir sustiprės Bendrijos pervyniotojų, priešinga kryptimi integruotų su Bendrijos BAF tiekėjais, ir taip dominuojanti padėtis.

(156) Tačiau itin tikėtina, kad tiriami eksportuojantys gamintojai ir toliau eksportuos į Bendriją, tik ne žalingomis kainomis, kadangi jie turi stiprią padėtį Bendrijos rinkoje ir kadangi Bendrijos pramonei nepakanka pajėgumų užtikrinti visą paklausą Bendrijos rinkoje. Tačiau, jeigu antidempingo priemonės nebūtų įvestos, negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos pramonė itin nesumažintų arba apskritai nenutrauktų BAF gamybos Bendrijoje, dėl ko sustiprėtų BAF eksportuojančių gamintojų padėtis ir ypač susilpnėtų konkurencija Bendrijos rinkoje.

(157) Be to, buvo nustatyta, kad iš kitų nei tiriamos šalys neintegruoti pervyniotojai turi daugybę alternatyvių BAF tiekimo šaltinių. Per TL importas iš šių kitų trečiųjų šalių sudarė maždaug 13 % viso vartojimo.

(158) Galiausiai, kalbant apie galimą dominuojančią integruotų Bendrijos pervyniotojų padėtį, tyrimas parodė, kad pirkėjai nėra labai lojalūs prekės ženklams ir nėra didelių kliūčių naujiems produktams, ypač naujoms technologijoms, įvesti. Todėl mažai tikėtina, kad bet kuris pervyniotojas galės elgtis neatsižvelgdamas į pirkėjus ir konkurentus.

(159) Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė neturi tokių pajėgumų, kurie leistų užtikrinti visą Bendrijos rinkos paklausą, kaip minėta pirmiau, itin tikėtina, kad, įvedus antidempingo priemones, tiriamos šalys ir toliau eksportuos į Bendriją, o konkurencija išliks didelė. Todėl antidempingo muitų įvedimas neribos vartotojų pramonės pasirinkimo ir nesumažins konkurencijos.

6. Išvada dėl Bendrijos intereso

(160) Remiantis pirmiau nurodytomis priežastimis daroma išvada, kad nėra jokių svarių priežasčių neįvesti antidempingo priemonių dėl Bendrijos intereso.

H. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo dydis

(161) Siekiant nustatyti galutinai įvedamo muito dydį, buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir į muito sumą, būtiną Bendrijos pramonės patirtai žalai pašalinti.

(162) Siekiant nustatyti muito dydį, kurio pakaktų dempingo daromai žalai pašalinti, visų pirma reikėjo nustatyti pagrįstą minimalią pelno iki mokesčių maržą, kurios Bendrijos pramonė galėtų tikėtis, jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Todėl buvo nustatyta, kad 5 % pelno marža yra tinkamas minimumas, atsižvelgiant į APF, gretimo produkto, kurio neveikė žalingas dempingas, pelningumą ir Bendrijos pramonės ilgalaikių investicijų poreikį.

(163) Būtinas kainos padidinimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos apskaičiuojant kainų numušimą, ir nežalingos BAF kainos, už kurią Bendrijos pramonė produktą parduodavo Bendrijos rinkoje per TL, palyginimu. Nežalinga kaina buvo gauta prie Bendrijos pramonės pardavimo kainos pridėjus sumą, lygią jos vidutiniams faktiniams nuostoliams per TL, ir pirmiau minėtą 5 % pelno maržą. Atlikus šį palyginimą gautas skirtumas buvo išreikštas kaip bendros CIF importo vertės dalis procentais, t. y. kaip žalos skirtumas.

2. Galutiniai muitai

(164) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad turėtų būti įvesti galutiniai antidempingo muitai, kurie lygūs nustatytiems dempingo skirtumams, nebent buvo nustatyta, kad žalos skirtumai buvo mažesni. Pastaruoju atveju taikomi žalos skirtumai.

(165) Tiriamo produkto importui iš Rusijos reikėtų nustatyti liekamąjį muitą, remiantis vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta muito norma.

(166) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, siūlomi tokie galutiniai muitai:

Šalis | Bendrovė | AD muito norma |

KLR | Visi eksportuojantys gamintojai | 15,0 % |

Rusija | Uždaroji akcinė bendrovė "United Company Siberian Aluminium" | 14,9 % |

Visi kiti eksportuojantys gamintojai | 14,9 % |

(167) Atskiroms bendrovėms taikomi antidempingo muito tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis, todėl jie atspindi padėtį, nustatytą tyrimo metu šių bendrovių atžvilgiu. Todėl šie muito tarifai (priešingai "visoms kitoms bendrovėms" taikomiems visos šalies muitams) taikomi tik produktų, kurių kilmės šalis yra nagrinėjama šalis ir kuriuos pagamino šios bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys, importui. Importuoti produktai, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas šio reglamento vykdomojoje dalyje, įskaitant su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis susijusius subjektus, negali pasinaudoti šiais tarifais ir jiems taikomas "visoms kitoms bendrovėms" skirtas muito tarifas.

(168) Bet kuris reikalavimas taikyti šiuos atskirų bendrovių antidempingo muito tarifus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant adresuojamas Komisijai [3] su visa reikiama informacija, visų pirma apie pasikeitimus bendrovės veikloje, susijusius su gamyba, vidiniais pardavimais ir pardavimais eksportui, susijusius su tuo pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir pardavimų subjekto pasikeitimu. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama sąrašą bendrovių, kurioms taikomi atskiri muito tarifai.

3. Įsipareigojimai

(169) Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimą, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Kinijos eksportuojančio gamintojo atveju, kadangi jam nebuvo suteiktas RES, šis įsipareigojimas negalėjo būti priimtas, kadangi jame nebuvo būtinų Kinijos institucijų garantijų, kurios užtikrintų reikiamą monitoringą. Esant tokioms aplinkybėms, įvedamas antidempingo muitas turėtų būti lygus galutiniam nustatytam antidempingo skirtumui.

(170) Rusijos eksportuojantis gamintojas sutiko tiriamą produktą parduoti tokiomis kainomis, kurių dydis pašalina žalingą dempingo poveikį, arba didesnėmis kainomis. Be to, reguliarios ir išsamios ataskaitos, kurias bendrovė įsipareigojo teikti Komisijai, užtikrins veiksmingą monitoringą, o bendrovės pardavimų struktūra yra tokia, kad Komisijos manymu įsipareigojimo apėjimo rizika yra labai nedidelė.

(171) Siekiant sudaryti sąlygas Komisijai veiksmingai stebėti, kaip bendrovė laikosi įsipareigojimo, atitinkamai muitinei pateikiant prašymą išleisti į laisvą apyvartą, nuo antidempingo muito atleidžiama tik su sąlyga, kad pateikiama prekybinė sąskaita-faktūra, kurioje bent jau nurodyti priede išvardyti elementai. Tokia informacija būtina muitinei pakankamai tiksliai išsiaiškinti, kad siuntos atitinka prekybinius dokumentus ir kad joms taikomas įsipareigojimas. Jeigu tokia sąskaita-faktūra nepateikiama arba jeigu ji neatitinka muitinei pateikto produkto, mokamas atitinkamo tarifo antidempingo muitas.

(172) Reikėtų pastebėti, kad pažeidus arba panaikinus įsipareigojimą arba įtarus pažeidimą, antidempingo muitas gali būti įvestas remiantis Pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Aliuminio folijos, kurios storis ne mažesnis kaip 0,009 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuotos, bet daugiau neapdorotos, rulonuose, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, klasifikuojamos KN koduex76071110 (TARIC kodas 7607111010), kurios kilmės šalys Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija, importui įvedamas galutinis antidempingo muitas.

2. Produktams, kuriuos pagamino toliau nurodytos bendrovės, galutinio antidempingo muito norma, taikoma grynai franko Bendrijos pasienyje kainai iki muito, yra:

Šalis | Bendrovė | AD muito norma, % | TARIC papildomas kodas |

KLR | Visi eksportuojantys gamintojai | 15,0 % | – |

Rusija | Uždaroji akcinė bendrovė "United Company Siberian Aluminium", Studencheskaya Street, 33/4, Moscow, Russia | 14,9 % | A255 |

Visi kiti eksportuojantys gamintojai | 14,9 % | A999 |

3. Nepaisant 1 straipsnio 1 dalies, galutinis antidempingo muitas netaikomas importui, išleistam į laisvą apyvartą remiantis 2 straipsnio nuostatomis.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų mokesčių.

2 straipsnis

1. Importuojami produktai, deklaruoti TARIC papildomu kodu A256, atleidžiami nuo 1 straipsniu įvestų antidempingo muitų, jeigu jie yra pagaminti ir išsiųsti bendrovės "Siberian Aluminium" (Sayan Foil, Sayanagorsk), o sąskaita-faktūra yra tiesiogiai išrašyta Rual Trade Limited, Suites 7B & 8B, 50 Town Range, Gibraltar bendrovei Sibirsky Aluminium GmbH, Graf-Adolf-Platz 1–2, D-40213, Düsseldorf, su sąlyga, kad prie šių importuojamų produktų pridedama prekybinė sąskaita-faktūra, kurioje yra nurodyti bent jau priede išvardyti elementai.

2. Prekės neapmuitinamos, jeigu deklaravus ir pateikus muitinei jos tiksliai atitinka prekybinėje sąskaitoje-faktūroje nurodytą apibūdinimą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Lindh

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL C 45, 2000 2 18, p. 2.

[3] Europos Komisija, Prekybos generalinis direktoratas, C direktoratas, Terv 0/13, Rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikiama prekybinėse sąskaitose-faktūrose, lydinčiose prekes, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas

1. Sąskaitos-faktūros numeris.

2. TARIC papildomas kodas, pagal kurį sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės deklaruojamos muitinei Bendrijos pasienyje.

3. Tikslus prekių apibūdinimas, įskaitant:

- produkto kodo numerį (PKN) (nustatytą įsipareigojime, kuri pasiūlė atitinkamas gaminantis eksportuotojas),

- KN kodą,

- kiekį (nurodomą kg).

4. Pardavimo sąlygų apibūdinimas, įskaitant:

- kainą už kg,

- taikomas mokėjimo sąlygas,

- taikomas pristatymo sąlygas,

- bendras nuolaidas ir grąžinimus.

5. Bendrovės, kuri veikia kaip importuotojas ir kuriai bendrovė tiesiogiai išrašo sąskaitą-faktūrą, pavadinimas.

6. Bendrovės, kuri išrašė sąskaitą-faktūrą, pareigūno vardas ir pavardė bei tokia pasirašyta deklaracija:

"Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių pardavimas tiesioginiam eksportui į Europos bendriją atliekamas pagal … [BENDROVĖS PAVADINIMAS] pasiūlytą ir Europos Komisijos sprendimu 2001/381/EB priimtą įsipareigojimą ir jo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje-faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga."

--------------------------------------------------