31989R2053

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2053/89

1989 m. liepos 10 d.

nustatantis išsamias minimalių importo kainų sistemos taikymo tam tikroms perdirbtoms vyšnioms taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1986 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 426/86 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1125/89 [2], ypač į jo 9 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 1985 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1676/85 dėl apskaitos vieneto vertės ir bendrojoje žemės ūkio politikoje taikytinų perskaičiavimo kursų [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1636/87 [4], ypač į jo 10 straipsnio 2 dalį,

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 426/86 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad minimali importo kaina taikoma tam tikriems produktams, išvardytiems nurodytojo reglamento I priedo B dalyje; kadangi Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2247/88 [5] produktų, kuriems taikomi tokie susitarimai, sąrašas buvo papildytas tam tikromis perdirbtomis vyšniomis;

kadangi Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3225/88 [6] nustatytos bendrosios taisyklės, skirtos minimalių importo kainų sistemos taikymui tam tikroms perdirbtoms vyšnioms; kadangi turėtų būti nustatytos išsamios šios sistemos taikymo taisyklės; kadangi tokiomis taisyklėmis turi būti siekiama neleisti prekybininkams nukrypti nuo minimalių kainų taikant apgaulingus metodus, kuriuos sunku išaiškinti ir veiksmingai prieš juos kovoti; kadangi tokie apgaulingi metodai gali turėti neigiamų pasekmių minėtųjų produktų Bendrijos rinkai, o dėl jų neapmokestinimo atitinkamais kompensaciniais mokesčiais biudžeto ištekliai patiria didelių nuostolių;

kadangi, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir jo žalingai įtakai atitinkamų perdirbtų vyšnių rinkai, turėtų būti iš esmės sustiprinta muitinės kontrolė; kadangi nacionalinės muitinės turėtų patikrinti, ar kiekvienai importuotai siuntai yra taikoma minimali importo kaina ir, jeigu tokia kaina nėra taikoma, apmokestinti siuntą kompensaciniu mokesčiu, kuris lygus minimalios importo kainos ir deklaruotos importo kainos skirtumui;

kadangi, be to, pagrindinis minimalių importo kainų sistemos tikslas yra užtikrinti, kad produktai iš trečiųjų šalių neardytų Bendrijos rinkos, nes kaina, už kurią jie siūlomi yra per maža; kadangi dėl to minimalios importo kainos taikymo faktas turi būti patvirtintas iki pat pardavimo etapo; kadangi, siekiant įrodyti, kad minimali importo kaina buvo taikoma, reikėtų naudoti dokumentus, kuriais nustatyta perpardavimo kaina;

kadangi melagingo importo kainų deklaravimo rizika yra didelė; kadangi todėl turėtų būti nustatyta speciali tvarka, taikoma įtariamais melagingo deklaravimo atvejais;

kadangi tais atvejais, kai nebuvo taikoma minimali importo kaina, būtina užtikrinti kompensacinio mokesčio surinkimą; kadangi todėl produktai gali būti išleidžiami į laisvą apyvartą pagal Tarybos direktyvos 79/695/EEB [7] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 81/853/EEB [8], 13 straipsnį ir Komisijos direktyvos 82/57/EEB [9] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 83/371/EEB [10], 20 straipsnį; kadangi importuotojas turi pateikti įrodymus, kad buvo taikoma minimali kaina; kadangi taip pat turėtų būti tiksliai nustatytas tokių įrodymų pateikimo laikotarpis;

kadangi taip pat būtina įvesti importo a posterioripatikrinimus; kadangi kompetentingos valstybių narių institucijos turi atsitiktine tvarka patikrinti maždaug 10 % importuotų siuntų; kadangi todėl turi būti reikalaujama, kad prekybininkai atitinkamus dokumentus saugotų nurodytą laikotarpį, kad jie būtų prieinami kompetentingoms institucijoms; kadangi šis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip treji metai skaičiuojant nuo tų metų, kuriais buvo priimta produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija;

kadangi Komisija turi būti informuojama apie patikrinimus, atliktus siekiant patvirtinti, kad buvo taikomos minimalios importo kainos;

kadangi Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komitetas nepareiškė nuomonės per jo pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Principai ir sąvokų apibrėžimai

1 straipsnis

Laikoma, kad minimali importo kaina tam tikroms perdirbtoms vyšnioms yra pritaikyta, jeigu importo kaina yra ne mažesnė už minimalią importo kainą, taikomą produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dieną.

2 straipsnis

1. Šiame reglamente importo kainą sudaro tokios dalys:

a) fob kaina kilmės šalyje ir

b) transporto ir draudimo išlaidos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta "fob kaina" reiškia sandorio dienos rinkos kainą, sumokėtą arba mokėtiną už siuntoje esančių produktų kiekį, įskaitant siuntos pakrovimo į transporto priemonę išsiuntimo vietoje kilmės šalyje išlaidas ir kitas toje šalyje turėtas išlaidas. Į fob kainą neįskaičiuojamos pardavėjui tenkančios išlaidos už bet kokias paslaugas nuo to momento, kai produktai pakraunami į transporto priemonę.

3. Jeigu nustatoma, kad perparduodant, tiesiogiai arba per prekybos tarpininkus, kainos yra daugiau kaip 15 % mažesnės už minimalią importuotos siuntos kainą, importo kaina yra laikomas šių kainų svertinis vidurkis.

4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos importo kainos dalys yra išreikštos ne valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, valiuta, taikomas Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1766/85 dėl keitimo kursų, naudojamų nustatant muitinės vertę [1] OL L 168, 1985 6 28, p. 21..

5. Importo kaina turi būti nurodoma produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje.

6. Taikant šį reglamentą, galutinis vartotojas yra gamintojas, kuris naudoja aptariamąjį produktą, siekdamas jį perdirbti į kitą produktą, priskiriamą KN kodui, skirtingam nuo kodų, nurodytų produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje, arba mažmenininkas, parduodantis tik vartotojams.

7. Taikant šį reglamentą, importuotą siuntą sudaro visi produktai, kurie yra nurodyti toje pačioje produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje.

3 straipsnis

Minimali importo kaina koreguojama pagal piniginį koeficientą, kuris nustatomas taip, kad tokia kaina būtų perskaičiuojama pagal vidutinį keitimo kursą, naudojamą piniginės kompensacijos dydžiams nustatyti arba keisti.

Importo kontrolė ir apmokestinimas

4 straipsnis

Priimdamos kiekvieną produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos palygina deklaruotą importo kainą ir minimalią importo kainą, taikomą prekėms deklaracijos priėmimo dieną.

Jeigu sąskaitoje-faktūroje nurodyta kaina yra skirta atidėtajam mokėjimui per ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį, sąskaitoje-faktūroje nurodyta kaina mažinama 1 % už kiekvieną atidėjimo mėnesį, suteiktą pasibaigus nurodytiesiems trims mėnesiams.

5 straipsnis

Jeigu importo kaina yra mažesnė už minimalią prekėms taikomą importo kainą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos prekes apmokestina kompensaciniu mokesčiu, kuris lygus šių kainų skirtumui.

Specialioji kontrolės tvarka

6 straipsnis

1. Jeigu muitinės turi pagrįstų abejonių, ar produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje nurodyta kaina atspindi faktinę importo kainą, jos pareikalauja, kad importuotojas per šešis mėnesius pateiktų įrodymus, kad produktas buvo realizuotas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina minimalios importo kainos taikymą, nepažeidžiant Direktyvos 79/695/EEB 13 straipsnio ir Direktyvos 82/57/EEB 20 straipsnio taikymo.

2. Kompetentinga institucija gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ne daugiau kaip trim mėnesiais, jeigu ūkio subjektas pateikia tinkamai pagrįstą prašymą.

7 straipsnis

1. Laikoma, kad minimali importo kaina buvo pritaikyta, jeigu importuotojas dėl ne mažiau kaip 95 % importuotos siuntos pateikia įrodymų, kad produktas tiesiogiai arba per prekybos tarpininkus buvo parduotas galutiniam vartotojui be vėlesnio perdirbimo po supakavimo už tokią kainą, kuri bent jau lygi minimaliai importo kainai.

2. Jeigu, nepaisant visų importuotojo veiksmų, negalima pateikti įrodymų iš galutinio vartotojo, kompetentingos institucijos gali priimti kitus įrodymus, kad produktas buvo parduotas sąlygomis, rodančiomis, kad minimali kaina buvo pritaikyta.

3. Specialiosios kontrolės tvarka taikoma nepažeidžiant 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodytų a posteriori patikrinimų.

A posteriori patikrinimai

8 straipsnis

Importuotojas ne trumpiau kaip trejus metus skaičiuojant nuo tų metų, kuriais buvo priimta produktų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, saugo mokėjimo pardavėjui įrodymus ir visus prekybos dokumentus, pavyzdžiui, sąskaitas-faktūras, sutartis ir korespondenciją apie atitinkamų produktų pirkimą ir pardavimą, kad su jais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos, siekiančios atlikti a posterioripatikrinimą.

9 straipsnis

1. Kompetentingos institucijos patikrinimus atlieka atsitiktine tvarka.

2. Kiekvienais kalendoriniais metais turi būti patikrinama maždaug 10 % importuotų siuntų.

10 straipsnis

Jeigu patikrinimo metu kompetentingos institucijos nustato, kad nebuvo taikyta minimali importo kaina, jos prekes apmokestina kompensaciniu mokesčiu, iš kurio atimama bet kuri suma, jau sumokėta kaip kompensacinis mokestis.

Baigiamosios nuostatos

11 straipsnis

Valstybės narės vieną kartą per metus iki pirmojo pusmečio pabaigos praneša Komisijai apie per praėjusius metus atliktus patikrinimus, siekiant nustatyti, ar buvo taikoma minimali importo kaina.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja aštuntą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1989 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Ray Mac Sharry

Komisijos narys

[1] OL L 49, 1986 2 27, p. 1.

[2] OL L 118, 1989 4 29, p. 29.

[3] OL L 164, 1985 6 24, p. 1.

[4] OL L 153, 1987 6 13, p. 1.

[5] OL L 198, 1988 7 26, p. 21.

[6] OL L 288, 1988 10 21, p. 11.

[7] OL L 205, 1979 8 13, p. 19.

[8] OL L 319, 1981 11 7, p. 1.

[9] OL L 28, 1982 2 5, p. 38.

[10] OL L 204, 1983 7 28, p. 63.

--------------------------------------------------