31978L0663

Tarybos direktyva

1978 m. liepos 25 d.

nustatanti specifinius emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių ir standiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus

(78/663/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1974 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 74/329/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių ir standiklių naudojimą maisto produktuose, suderinimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 78/612/EEB [2], ir ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi pagal Direktyvos 74/329/EEB 6 straipsnį emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai ir standikliai turi atitikti specifinius grynumo kriterijus, nustatytus pagal tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Specifiniai grynumo kriterijai, nurodyti Direktyvos 74/329/EEB 6 straipsnio 1 dalies b punkte, pateikiami šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Dėl nurodytų priede medžiagų, kurių numeriai E 474 ir E 477, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali iki 1981 m. gruodžio 31 d. vienbalsiai nuspręsti dėl būtinų pakeitimų po to, kai Komisija atliks savo tyrimą.

3 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1978 m. liepos 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. J. Rohr

[1] OL L 189, 1974 7 12, p. 1.

[2] OL L 197, 1978 7 22, p. 22.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

KONKRETŪS EMULSIKLIŲ, STABILIZATORIŲ, TIRŠTIKLIŲ IR STANDIKLIŲ, SKIRTŲ NAUDOTI MAISTO PRODUKTUOSE, GRYNUMO KRITERIJAI

Bendrosios pastabos

1. Jei toliau pateikiamų kriterijų aiškinimas reikalauja kai kurių techninių detalių apibrėžimo, turi būti nurodyti analizės metodai, nustatyti pagal Direktyvos 74/329/EEB 7 straipsnio 2 dalį.

2. Jei kitaip nenurodyta, turi būti skaičiuojami paties produkto masės kiekiai ir procentinė sudėtis.

3. Specifiniai grynumo kriterijai, taikytini medžiagoms E 322, E 339 (i), (ii) ir (iii), E 340 (i), (ii) ir (iii) bei E 341 (i) ir (ii), yra nustatyti 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 78/664/EEB, reglamentuojančioje specifinius antioksidantų, kurie gali būti naudojami žmonėms skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus [1]. Hidrolizuotiems lecitinams taikytinos toje pačioje direktyvoje nustatytos sąlygos.

E 341 – iii) Kalcio ortofosfatas

Cheminis apibūdinimas | —kalcio fosfatas; Ca3(PO4)2.—hidroksiapatitas; Ca5(PO4)3OH. |

Išvaizdos apibūdinimas | Smulkūs balti milteliai. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 90 %, skaičiuojant Ca3(PO4)2. Nustatomas iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje iki pastoviosios masės. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 10 %. Nustatomos iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje iki pastoviosios masės. |

Fluorido kiekis | Ne daugiau kaip 50 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 400 – Algino rūgštis

Cheminis apibūdinimas | Linijinis polisacharidas, kurį daugiausia sudaro 1–4 padėtyje sujungtos β-D-manurono ir α-L-gulurono rūgščių piranozinės formos. Hidrofilinis koloidinis angliavandenis praskiestu šarmu ekstrahuojamas iš įvairių rūšių rusvųjų jūros dumblių. |

Išvaizdos apibūdinimas | Beveik bekvapiai, skonio neturintys, baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 20 % ir ne daugiau kaip 23 % anglies dioksido, atitinkančio ne mažiau kaip 91,0 ir ne daugiau kaip 104,5 % algino rūgšties (ekvivalento masė 200). |

Pelenai | Ne daugiau kaip 4 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 401 – Natrio alginatas

Cheminis apibūdinimas | Algino rūgšties natrio druska. |

Išvaizdos apibūdinimas | Beveik bekvapiai, skonio neturintys baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės ar grūdėtos struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 18 % ir ne daugiau kaip 21 % anglies dioksido, atitinkančio ne mažiau kaip 90,8 ir ne daugiau kaip 106,0 % natrio alginato (ekvivalento masė 222). |

Pelenai | Ne mažiau kaip 18 % ir ne daugiau kaip 27 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 402 – Kalio alginatas

Cheminis apibūdinimas | Algino rūgšties kalio druska. |

Išvaizdos apibūdinimas | Beveik bekvapiai, skonio neturintys baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės arba grūdėtos struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 16,5 % ir ne daugiau kaip 19,5 % anglies dioksido, atitinkančio ne mažiau kaip 89,2 ir ne daugiau kaip 105,5 % kalio alginato (ekvivalento masė 238). |

Pelenai | Ne mažiau kaip 23 % ir ne daugiau kaip 32 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 403 – Amonio alginatas

Cheminis apibūdinimas | Algino rūgšties amonio druska. |

Išvaizdos apibūdinimas | Baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės arba grūdėtos struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 18,0 % ir ne daugiau kaip 21,0 % anglies dioksido, atitinkančio ne mažiau kaip 88,7 ir ne daugiau kaip 103,6 % amonio alginato (ekvivalento masė 217). |

Pelenai | Ne daugiau kaip 4 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 404 – Kalcio alginatas

Cheminis apibūdinimas | Algino rūgšties kalcio druska. |

Išvaizdos apibūdinimas | Beveik bekvapiai, skonio neturintys baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės arba grūdėtos struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 18,0 % ir ne daugiau kaip 21,0 % anglies dioksido, atitinkančio ne mažiau kaip 89,6 ir ne daugiau kaip 104,5 % kalcio alginato (ekvivalento masė 219). |

Pelenai | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 24 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH naudojant natrio polifosfatą E 450 (c)) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 405 – Propan-1,2-diolalginatas

Cheminis apibūdinimas | Algino rūgšties ir propan-1,2-diolio esteris; kintamos sudėties, kuri priklauso nuo esterinimo laipsnio ir nuo procentinio laisvųjų bei neutralizuotų karboksilo grupių skaičiaus molekulėje. |

Išvaizdos apibūdinimas | Beveik bekvapiai, skonio neturintys baltos arba gelsvos spalvos plaušelinės arba grūdėtos struktūros milteliai. |

Kiekis | Susidaro, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo, ne mažiau kaip 16,0 % ir ne daugiau kaip 20,0 % anglies dioksido. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 10 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 600o C temperatūroje po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Bendras propan-1,2-diolio kiekis | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 36 %. |

Laisvojo propan-1,2-diolio kiekis | Ne daugiau kaip 12 %. |

Netirpios medžiagos (praskiestame NaOH) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 20 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. |

E 406 – Agaras

Cheminis apibūdinimas | Hidrofilinis koloidinis poligalaktozidas, kurio 90 % galaktozės molekulių yra D-formos ir 10 % – L-formos. Maždaug kas dešimtos D-galaktopiranozės grandies viena iš hidroksilo grupių yra esterinta sieros rūgštimi, kurios vandenilio jonai yra pakeisti kalcio, magnio, kalio arba natrio jonais. Agaras ekstrahuojamas iš kai kurių jūros dumblių Gelidiaceae ir Sphaerociccaceae šeimos bei joms giminingo raudonojo dumblio, priklausančio Rhodophyceae klasei. |

Išvaizdos apibūdinimas | Baltos arba šviesiai geltonos spalvos plaušeliai arba dribsniai, bekvapiai arba turintys vos užuodžiamą būdingą kvapą ir šiek tiek lipnūs. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 6,5 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 % skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Nustatomi iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Želatina ir kiti baltymai | Apie 1 g agaro ištirpinama 100 ml verdančio vandens ir paliekama ataušti iki maždaug 50o C. Į 5 ml tirpalo įpilama 5 ml trinitrofenolio tirpalo (1 g bevandenio trinitrofenolio 100 ml karšto vandens). Po dešimties minučių tirpalas neturi susidrumsti. |

Netirpios medžiagos (karštame vandenyje) | Ne daugiau kaip 1 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 20 %. Nustatomos džiovinant penkias valandas 105o C temperatūroje. |

Krakmolas ir dekstrinai | 100 mg agaro užvirinama 100 ml vandens, įlašinami trys lašai druskos rūgšties ir praskiedžiama iki 1000 ml. Neturi atsirasti mėlyna arba raudona spalva. |

Vandens absorbcija | 5 g agaro įdedama į 100 ml tūrio matavimo cilindrą, iki žymės įpilama vandens, sumaišoma ir paliekama 24 valandas stovėti maždaug 25o C temperatūroje. Cilindro turinys išpilamas per sudrėkintą stiklo vatą, vandenį surenkant į kitą 100 ml matavimo cilindrą. Surenkama ne daugiau kaip 75 ml vandens. |

E 407 – Karageninas

Cheminis apibūdinimas | Karageninas gaunamas vandeniu ekstrahuojant Gigartinaceae, Solierriaceae, Hypneaceae ir Furcellariaceae šeimų, priklausančių Rhodophyceae klasei, jūros dumblius (raudonieji jūros dumbliai). Kaip organiniai nusodikliai turi būti naudojami tik metanolis, etanolis ir izopropanolis. Karageniną daugiausia sudaro sieros rūgštimi esterintų polisacharidų kalio, nario, magnio ir kalcio druskos, kurios hidrolizuojamos virsta galaktoze ir 3,6-anhidrogalaktoze. Karageninas neturi būti hidrolizuotas arba kitu būdu chemiškai suskilęs. |

Išvaizdos apibūdinimas | Geltoni arba bespalviai, rupūs arba smulkūs milteliai, kurie yra bekvapiai ir šiek tiek lipnūs. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 12 %. Nustatomos džiovinant keturias valandas 105o C temperatūroje. |

Sulfatai | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 40 %, skaičiuojant sulfato jonais po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 1 % v/v sieros rūgštyje) | Ne daugiau kaip 2 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Pelenai | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 40 %. Nustatomi po lakiųjų medžiagų pašalinimo, iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Metanolio, etanolio, izopropanolio kiekis | Ne daugiau kaip 1 % kiekvieno atskirai arba visų kartu. |

1,5 % tirpalo klampumas 75o C temperatūroje | Ne mažiau kaip 5 centipuazai. |

E 410 – Ceratonia siligua sakai

Cheminis apibūdinimas | Didesnę produkto dalį sudaro didelės molekulinės masės hidrofilinis koloidinis polisacharidas, sudarytas iš galaktopiranozės ir manopiranozės grandžių, sujungtų glikozidinėmis jungtimis. Chemiškai galima būtų apibūdinti kaip galaktomanozę. |

Išvaizdos apibūdinimas | Ceratonia siligua sakai yra Ceratonia siligua (L) Taub. (Leguminosae šeima) medžio sėklų sumaltas endospermas. Tai baltos arba gelsvos spalvos beveik bekvapiai milteliai. |

Galaktomanozės kiekis | Ne mažiau kaip 75 %. |

Netirpios medžiagos (0,4 N sieros rūgštyje) | Ne daugiau kaip 4 % po šešių valandų virinimo. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 1,2 %. Nustatomi iškaitinant 800o C temperatūroje. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 14 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 102–105o C temperatūroje (tris penkias valandas). |

Baltymai (N × 6,25) | Ne daugiau kaip 7 %. |

E 412 – Cyamopsis tetragonolobus sakai

Cheminis apibūdinimas | Didesnę produkto dalį sudaro didelės molekulinės masės hidrofilinis koloidinis polisacharidas, sudarytas iš galaktopiranozės ir manopiranozės grandžių, sujungtų glikozidinėmis jungtimis. Chemiškai galima būtų apibūdinti kaip galaktomanozę. |

Išvaizdos apibūdinimas | Cyamopsis tetragonolobus sakai yra Cyamopsis tetragonolobus (L) Taub. (Leguminosae šeima) medžio sėklų sumaltas endospermas. Tai baltos arba gelsvai baltos spalvos beveik bekvapiai milteliai. |

Galaktomanozės kiekis | Ne mažiau kaip 75 %. |

Netirpios medžiagos (0,4 N sieros rūgštyje) | Ne daugiau kaip 4 % po šešių valandų virinimo. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 1,5 %. Nustatomi iškaitinant 800o C temperatūroje. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 14 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 102–105o C temperatūroje (tris penkias val.). |

Baltymai (N × 6,25) | Ne daugiau kaip 7 %. |

E 413 – Tragakantas

Cheminis apibūdinimas | Didesnę produkto dalį sudaro didelės molekulinės masės polisacharidai, sudaryti iš galaktoarabinozės, ir rūgštūs polisacharidai, turintys galakturono rūgšties grandis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Tragakantas yra išdžiovintas sakų ekstraktas, gaunamas iš Astragalus gummifer Labillardiere arba kitų Azijos Astragalus (Leguminosae šeima) rūšių. Nemaltas tragakantas yra plokšti, plokštelių pavidalo, dažnai susukti gabalai arba tiesūs ar susukti į spiralę 0,5–2,5 mm storio gabalai. Jie yra baltos arba šviesiai geltonos spalvos, bekvapiai, be skonio, lipnūs. Miltelių pavidalo tragakantas yra baltos arba gelsvos spalvos. |

1 % tirpalo klampumas 25oC temperatūroje | Ne mažiau kaip 250 centipuazų. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 3,5 %. Nustatomi iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatoma iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Karajos (Sterculia urens) derva | 1 g produkto virinama 20 ml vandens, kol susidro lipnus skystis. Įpilama 5 ml druskos rūgšties ir vėl virinama 5 min. Neturi atsirasti rožinės arba raudonos spalvos. |

E 414 – Akacija

Cheminis apibūdinimas | Didesnę produkto dalį sudaro didelės molekulinės masės polisacharidai ir jų kalcio, kalio ir magnio druskos. Šiuos junginius hidrolizuojant susidaro arabinozė, galaktozė, ramnozė ir gliukurono rūgštis. Gaunama išdžiovinto sakų ekstrakto pavidalu iš Acacia Senegal (L) Willd. kamieno ir šakų arba iš giminingų Acacia (Leguminosae šeima) rūšių. |

Išvaizdos apibūdinimas | Nemalta akacija yra balti, geltonai balti arba šviesiai rožiniai įvairaus dydžio rutuliukai ar kampuoti gabalai. Ji taip pat parduodama baltų arba gelsvų dribsnių, grūdelių arba miltelių pavidalu. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 4 %. Nustatomi iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatoma iškaitinant 550o C temperatūroje. |

Netirpios medžiagos (netirpios maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 1 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 15 %. Nustatomos džiovinant penkias val. 105o C temperatūroje. |

Krakmolas arba dekstrinai | Užverdamas 1:50 sakų tirpalas ir ataušinamas. Į 5 ml įlašinamas lašas jodo tirpalo (14 g jodo ištirpinama tirpale, turinčiame 36 g kalio jodido 100 ml vandens, įlašinami trys lašai druskos rūgšties ir praskiedžiama iki 1000 ml). Neturi atsirasti melsva arba rausva spalva. |

Taninai | Į 10 ml 1:50 sakų tirpalo įlašinama apie 0,1 ml geležies (III) chlorido tirpalo (ištirpinus vandenyje 9 g FeCl3 6H2O, praskiedžiama vandeniu iki 100 ml). Neturi atsirasti juosva spalva arba juosvos nuosėdos. |

E 420 – (1) Gliucitolis

Cheminis pavadinimas | D-gliucitolis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Balti, kristaliniai, higroskopiški saldaus skonio milteliai, dribsniai arba granulės. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 98 % gliucitolių ir ne mažiau kaip 91 % D-gliucitolio, kiekvienu atveju skaičiuojant sausai medžiagai. Gliucitoliai yra junginiai, turintys bendrą formulę CH2OH (CHOH)n CH2OH, kurioje n yra sveikas skaičius. Ta dalis produkto, kuri nėra D-gliucitolis, daugiausia sudaryta iš manitolio, taip pat mažų kiekių kitų gliucitolių, kuriuose n ≤ 4, bei nežymaus kiekio hidrintų oligosacharidų. |

Vanduo | Ne daugiau kaip 1 % (pagal Karl Fischer metodą). |

Redukuojantys cukrūs | Ne daugiau kaip 0,3 %, skaičiuojant gliukoze sausai medžiagai. |

Bendras cukrų kiekis | Ne daugiau kaip 1 %, skaičiuojant gliukoze sausai medžiagai. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,1 %, skaičiuojant sausai medžiagai. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25 o C temperatūroje. |

Sulfatai | Ne daugiau kaip 0,01 %, skaičiuojant sulfato jonais sausai medžiagai. |

Chloridai | Ne daugiau kaip 0,005 %, skaičiuojant chloru sausai medžiagai. |

Nikelis | Ne daugiau kaip 2 mg/kg, skaičiuojant Ni. |

E 420 – (2) Gliucitolio sirupas

Apibūdinimas | Skaidrus, bespalvis, saldaus skonio gliucitolio ir hidrintų oligosacharidų vandeninis tirpalas. Ta dalis produkto, kuri nėra D-gliucitolis, daugiausia sudaryta iš hidrintų oligosacharidų, gautų hidrinant gliukozės sirupo žaliavą (gliukozės sirupas nesikristalizuoja) arba iš manitolio. Gali būti maži kiekiai kitų gliucitolių, kuriuose n ≤ 4. Gliucitoliai yra junginiai, turintys bendrą formulę CH2OH (CHOH)n CH2OH, kurioje n yra sveikas skaičius. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 69 % bendros sausos medžiagos ir ne mažiau kaip 50 % D-gliucitolio. |

Redukuojantys cukrūs | Ne daugiau kaip 0,3 %, skaičiuojant gliukoze sausai medžiagai. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,1 %, skaičiuojant sausai medžiagai. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Sulfatai | Ne daugiau kaip 0,01 %, skaičiuojant sulfato jonais sausai medžiagai. |

Chloridai | Ne daugiau kaip 0,005 %, skaičiuojant chloru sausai medžiagai. |

Nikelis | Ne daugiau kaip 2 mg/kg, skaičiuojant Ni. |

E 421 –Manitolis

Cheminis pavadinimas | D-manitolis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Balta, kieta, kristalinė medžiaga, bekvapė ir saldaus skonio. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 98 % D-manitolio (C6H14O6), skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Lydymosi temperatūrų intervalas | 165–169o C. |

Savitasis poliarizuotos šviesos plokštumos sukimo kampasαD25 | Ne mažesnis kaip + 23,0o ir ne didesnis kaip + 24,3o. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,3 %. Nustatomos džiovinant 4 val. 105o C temperatūroje. |

Redukuojantys cukrūs | Ne daugiau kaip 0,5 %, skaičiuojant gliukoze. |

Sulfatai | Ne daugiau kaip 0,01 %, skaičiuojant sulfato jonais. |

Chloridai | Ne daugiau kaip 0,007 %, skaičiuojant chloru. |

Pelenai | Ne daugiau kaip 0,1 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Nikelis | Ne daugiau kaip 2 mg/kg, skaičiuojant Ni. |

E 422 – Glicerolis

Išvaizdos apibūdinimas | Skaidrus, bespalvis, higroskopinis, sirupo pavidalo, saldaus skonio skystis, sukeliantis ant liežuvio šilumos pojūtį. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 98 % glicerolio (C3H8O3). |

Santykinis tankis (25/25 oC) | Ne mažesnis kaip 1,257. |

Lūžio rodiklisnD20 | 1,471–1,474. |

Akroleinas, gliukozė ir amonio junginiai | 5 ml glicerolio ir 5 ml kalio hidroksido tirpalo (1:10) mišinys penkias minutes pašildomas 60o C temperatūroje. Tirpalas neturi pageltonuoti ir neturi turėti amoniako kvapo. |

Butantrioliai | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Chlorinti junginiai | Ne daugiau kaip 0,003 %, skaičiuojant chloru. |

Riebalų rūgštys ir esteriai | Ne daugiau kaip 0,1 %, skaičiuojant sviesto rūgštimi. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,01 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 440 a) – Pektinas

Cheminis apibūdinimas | Pektiną sudaro daugiausia poligalakturono rūgštis, kurios dalis karboksilo grupių esterintos metilo alkoholiu, ir jos natrio, kalio, kalcio bei amonio druskos. Pektinas gaunamas vandeniu ekstrahuojant atitinkamas valgomąsias augalines medžiagas, paprastai citrusinius vaisius arba obuolius. Neturi būti naudojami jokie kiti organiniai nusodikliai, išskyrus metanolį, etanolį ir izopropanolį. |

Išvaizdos apibūdinimas | Balti, šviesiai geltoni, šviesiai pilki arba šviesiai rudi milteliai. |

Galakturono rūgštis | Ne mažiau kaip 65 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo ir nesaičiuojant pelenų. Nustatoma po plovimo rūgštimi ir alkoholiu. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 12 %. Nustatomos po dviejų valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 1 %. |

Laisvojo metanolio, etanolio ir izopropanolio kiekis | Ne daugiau kaip 1 % atskirai kiekvieno arba visų bendrai, skaičuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Sieros dioksido likutis | Ne daugiau kaip 50 mg/kg, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Azoto kiekis | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomas (pagal Kjeldahl metodą) po plovimo rūgštimi ir alkoholių. |

E 440 b) – Amiduotas pektinas

Cheminis apibūdinimas | Amiduotą pektiną sudaro daugiausia poligalakturono rūgštis, kurios dalis karboksilo grupių esterintos metilo alkoholiu arba amiduotos, ir jos amonio, natrio, kalio ir kalcio druskos. Gaunamas vandeniu ekstrahuojant atitinkamas valgomąsias augalines medžiagas, paprastai citrusinius vaisius arba obuolius ir ekstraktą veikiant amoniaku šarminėje terpėje. Neturi būti naudojami jokie kiti organiniai nusodikliai, išskyrus metanolį, etanolį ir izopropanolį. |

Išvaizdos apibūdinimas | Balti, šviesiai geltoni, šviesiai pilki arba šviesiai rudi milteliai. |

Amidinimo laipsnis | Ne daugiau kaip 25 % bendro karboksilo grupių skaičiaus. |

Galakturono rūgštis | Ne mažiau kaip 65 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo ir neskaičiuojant pelenų. Nustatoma po plovimo rūgštimi ir alkoholiu. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 12 %. Nustatomos po dviejų valandų džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Rūgštyse netirpūs pelenai (netirpūs maždaug 3 N druskos rūgštyje) | Ne daugiau kaip 1 %. |

Laisvojo metanolio, etanolio ir izopropanolio kiekis | Ne daugiau kaip 1 % atskirai kiekvieno arba visų bendrai, skaičuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Sieros dioksido likutis | Ne daugiau kaip 50 mg/kg, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Azoto kiekis | Ne daugiau kaip 2,5 %. Nustatomas (pagal Kjeldahl metodą) po plovimo rūgštimi ir alkoholiu. |

E 450 a) – i) Dinatrio-divandenilio heptaoksodifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Balti milteliai arba grūdeliai. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 95,0 % Na2H2P2O7. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 63,0 % ir ne daugiau kaip 64,0 %. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomos po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 3,7 ir ne daugiau kaip 4,4. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,6 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 a) – ii) Trinatrio-vandenilio heptaoksodifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Balti milteliai arba grūdeliai. Bevandenis arba monohidrato pavidalu. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 95,0 % Na3HP2O7 arba Na3HP2O7 H2O. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 57,5 % ir ne daugiau kaip 58,5 % bevandenės druskos atveju. Ne mažiau kaip 53,6 % ir ne daugiau kaip 54,6 % monohidrato atveju. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 6,7 ir ne daugiau kaip 7,3. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomos po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 a) – iii) Tetranatrio heptaoksodifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Balti kristaliniai arba grūdėti milteliai. Būna bevandenis arba dekahidrato pavidalu. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 95,0 % Na4P2O7 arba Na4P2O7 · 10H2O. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 52,5 % ir ne daugiau kaip 54,0 % bevandenės druskos atveju. Ne mažiau kaip 31,5 % ir ne daugiau kaip 32,5 % dekahidrato atveju. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 0,5 % bevandenės druskos atveju, ne mažiau kaip 38 % ir ne daugiau kaip 42 % dekahidrato atveju. Abiem atvejais nustatomas po keturių valandų džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 minučių iškaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 9,9 ir ne daugiau kaip 10,7. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 a) – iv) Tetrakalio heptaoksodifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Bespalviai kristalai arba balti, labai higroskopiški milteliai. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 95,0 % K4P2O7. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 42,0 % ir ne daugiau kaip 43,7 %. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 2 %. Nustatomas po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 min. iškaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 10,0 ir ne daugiau kaip 10,7. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 b) – i) Pentanatrio dekaoksotrifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Balti, truputį higroskopiškos granulės arba milteliai. Būna bevandenis arba heksahidrato pavidalu. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 85,0 % Na5P3O10 arba Na5P3O10 · 6H2O. Likutis daugiausia sudarytas iš kitų natrio fosfatų (E 450). |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 56,0 % ir ne daugiau kaip 58,0 % bevandenės druskos atveju. Ne mažiau kaip 43,0 % ir ne daugiau kaip 45,0 % heksahidrato atveju. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 0,5 % bevandenės druskos atveju, ir ne daugiau kaip 23,5 % heksahidrato atveju. Abiem atvejais nustatomas po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 min. iškaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 9,3 ir ne daugiau kaip 10,1. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 b) – ii) Pentakalio dekaoksotrifosfatas

Išvaizdos apibūdinimas | Balti, labai higroskopiški milteliai. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 85,0 % K5P3O10. Likutis daugiausia sudarytas iš kitų kalio fosfatų (E 450). |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 46,5 % ir ne daugiau kaip 48,0 %. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 0,5 % skaičiuojant P2O5. Nustatomas po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 min. iškaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 9,3 ir ne daugiau kaip 10,1. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

E 450 c) – i) Natrio polifosfatai

Cheminis apibūdinimas | Linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, turinčių bendrą formulę H(n + 2)PnO(3n + 1), kurioje n ne mažesnis kaip 2, įvairių natrio druskų mišiniai. |

Išvaizdos apibūdinimas | Smulkūs balti milteliai, kristalai arba bespalvės stikliškos plokštelės. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 59,5 % ir ne daugiau kaip 70,0 %, skaičiuojant iškaitintai medžiagai. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomas po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 min. kaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 3,6 ir ne daugiau kaip 9,0. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

Cikliniai fosfatai | Ne daugiau kaip 8 %. |

E 450 c) – ii) Kalio polifosfatai

Cheminis apibūdinimas | Linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, turinčių bendrą formulę H(n + 2)PnO3(n + 1), kurioje n ne mažesnis kaip 2, įvairių kalio druskų nevienalyčiai mišiniai. |

Išvaizdos apibūdinimas | Smulkūs balti milteliai, kristalai arba bespalvės stikliškos plokštelės. |

Kiekis, skaičiuojant P2O5 | Ne mažiau kaip 53,5 % ir ne daugiau kaip 61,5 %, skaičiuojant iškaitintai medžiagai. |

Masės sumažėjimas po iškaitinimo | Ne daugiau kaip 2 %. Nustatomas po keturių val. džiovinimo 105o C temperatūroje, po kurio 30 min. iškaitinama 550o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 7,8. |

Vandenyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 %. |

Fluoridai | Ne daugiau kaip 10 mg/kg, skaičiuojant fluoru. |

Cikliniai fosfatai | Ne daugiau kaip 8 %. |

Cheminis apibūdinimas | Mikrokristalinė celiuliozė yra išgryninta, iš dalies depolimerizuota celiuliozė, pagaminta hidrolizuojant rūgštyje α-celiuliozę, kuri buvo tiesiogiai gauta iš pluoštinės augalinės medžiagos. Jos molekulinė masė apie 36000. |

Išvaizdos apibūdinimas | Smulkūs balti arba beveik balti, kvapo neturintys milteliai. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 5 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

pH vertė | Apie 5 g celiuliozės ir 40 ml anglies dioksido neturinčio vandens mišinys plakamas 20 min. ir centrifuguojamas. Centrifugato pH vertė yra 5,5–7,0. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,1 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Vandenyje tirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,16 %. |

Dietileteriu ekstrahuojama medžiaga | Ne daugiau kaip 200 mg/kg. |

Chloridai | Ne daugiau kaip 350 mg/kg, skaičiuojant chloru. |

Sulfatai | Ne daugiau kaip 600 mg/kg, skaičiuojant sulfato jonais. |

E 461 – Metilceliuliozė

Cheminis apibūdinimas | Metilceliuliozė yra celiuliozė, gauta tiesiogiai iš pluoštinės augalinės medžiagos ir iš dalies eterifikuota metilgrupėmis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Šiek tiek higroskopiški, balti arba truputį gelsvi arba pilkšvi, kvapo ir skonio neturintys, grūdėti arba pluoštiniai milteliai. |

Cheminė formulė | Polimerus sudaro pakeistos anhidrogliukozės grandys, kurių bendra formulė yra tokia: C6H7O2(OR1)(OR2)(OR3), kurioje kiekvienas R1, R2, R3 gali būti H,CH3 arbaCH2-CH2OH. |

Molekulinė masė | Maždaug nuo 20000 iki 380000. |

Pakeistų grupių kiekis | Ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 33 % metoksigrupių (OCH3). Ne daugiau kaip 5 % hidroksietoksigrupių (-OCH2-CH2OH). |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 10 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 1,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 8. |

E 463 – Hidroksipropilceliuliozė

Cheminis apibūdinimas | Hidroksipropilceliuliozė yra celiuliozė, gauta tiesiogiai iš pluoštinės augalinės medžiagos ir iš dalies eterifikuota hidroksipropilgrupėmis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Šiek tiek higroskopiški, balti arba truputį gelsvi arba pilkšvi, kvapo ir skonio neturintys, grūdėti arba pluoštiniai milteliai. |

Cheminė formulė | Polimerus sudaro pakeistos anhidrogliukozės grandys, kurių bendra formulė yra tokia: C6H7O2(OR1)(OR2)(OR3), kurioje kiekvienas R1, R2, R3 gali būti H,CH2CHOHCH3,CH2CHO(CH2CHOHCH3)CH3,CH2CHO[CH2CHO(CH2CHOHCH3)CH3]CH3. |

Molekulinė masė | Maždaug nuo 30000 iki 1000000. |

Pakeistų grupių kiekis | Ne mažiau kaip 80,5 % hidroksipropoksigrupių (-OCH2CHOHCH3), skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. Tai atitinka ne daugiau kaip 4,6 hidroksipropoksigrupių vienai anhidrogliukozės grandžiai. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 5,0 ir ne daugiau kaip 8,0. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 10 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 464 – Hidroksipropilmetilceliuliozė

Cheminis apibūdinimas | Hidroksipropilmetilceliuliozė yra celiuliozė, gauta tiesiogiai iš pluoštinės augalinės medžiagos ir iš dalies eterifikuota metilgrupėmis bei turinti nedidelį skaičių hidroksipropilgrupių. |

Išvaizdos apibūdinimas | Šiek tiek higroskopiški, balti arba truputį gelsvi arba pilkšvi, kvapo ir skonio neturintys, grūdėti arba pluoštiniai milteliai. |

Cheminė formulė | Polimerus sudaro pakeistos anhidrogliukozės grandys, kurių bendra formulė yra tokia: C6H7O2(OR1)(OR2)(OR3), kurioje kiekvienas R1, R2, R3 gali būti H,CH3,CH2CHOHCH3,CH2CHO(CH2CHOHCH3)CH3,CH2CHO[CH2CHO(CH2CHOHCH3)CH3]CH3. |

Molekulinė masė | Maždaug nuo 13000 iki 200000. |

Pakeistų grupių kiekis | Ne mažiau kaip 19 % ir ne daugiau kaip 30 % metoksigrupių (-OCH3) bei ne mažiau kaip 3 % ir ne daugiau kaip 12 % hidroksipropoksigrupių (-OCH2CHOHCH3), skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 5,0 ir ne daugiau kaip 8,0. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 10 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 1,5 % tuose produktuose, kurių klampumas didesnis kaip 50 centipuazų, ir ne daugiau kaip 3 % produktuose, kurių klampumas yra 50 centipuazų arba mažiau. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 465 – Etilmetilceliuliozė

Cheminis apibūdinimas | Etilmetilceliuliozė yra celiuliozė, gauta tiesiogiai iš pluoštinės augalinės medžiagos ir iš dalies eterifikuota metilgrupėmis ir etilgrupėmis. |

Išvaizdos apibūdinimas | Šiek tiek higroskopiški, balti arba truputį gelsvi arba pilkšvi, kvapo ir skonio neturintys, grūdėti arba pluoštiniai milteliai. |

Cheminė formulė | Polimerus sudaro pakeistos anhidrogliukozės grandys, kurių bendra formulė yra tokia: C6H7O2(OR1)(OR2)(OR3), kurioje kiekvienas R1, R2, R3 gali būti H,CH3,CH2CH3. |

Molekulinė masė | Maždaug nuo 30000 iki 40000. |

Pakeistų grupių kiekis | Ne mažiau kaip 14,5 % ir ne daugiau kaip 19 % etoksigrupių (-OC2H5) bei ne mažiau kaip 3,5 % ir ne daugiau kaip 6,5 % metoksigrupių (-OCH3), skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Lakiosios medžiagos | Pluoštinė medžiaga: ne daugiau kaip 15 %. Milteliai: ne daugiau kaip 10 %. Nustatomos kiekvienu atveju džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,6 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 5,0 ir ne daugiau kaip 8,0. |

E 466 – Karboksimetilceliuliozė

Cheminis apibūdinimas | Karboksimetilceliuliozė yra celiuliozė, gauta tiesiogiai iš pluoštinės augalinės medžiagos ir iš dalies eterifikuota karboksimetilgrupėmis, kurių vandenilio jonai iš dalies pakeisti natrio jonais. |

Išvaizdos apibūdinimas | Šiek tiek higroskopiški, balti ar truputį gelsvi arba pilkšvi, kvapo ir skonio neturintys, grūdėti arba pluoštiniai milteliai. |

Cheminė formulė | Polimerus sudaro pakeistos anhidrogliukozės grandys, kurių bendra formulė yra tokia: C6H7O2(OR1)(OR2)(OR3), kurioje kiekvienas R1, R2, R3 gali būti H,CH2COONa,CH2COOH. |

Molekulinė masė | Maždaug nuo 17000 iki 1500000. |

Kiekis | Ne mažiau kaip 99,5 % karboksimetilceliuliozės, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Natrio chloridas ir natrio glikoliatas | Ne daugiau kaip 0,5 % bendro kiekio ir ne daugiau kaip 0,4 % natrio glikoliato. |

Pakeitimo laipsnis | Ne mažiau kaip 0,2 ir ne daugiau kaip 1,0 karboksimetilgrupės (-CH2COOH) vienai anhidrogliukozės grandžiai. |

Natris | Ne daugiau kaip 9,7 %, skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo. |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 12 %. Nustatomos džiovinant iki pastoviosios masės 105o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 6,0 ir ne daugiau kaip 8,5. |

E 470 – Riebalų rūgščių natrio, kalio ir kalcio druskos

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių natrio, kalio ir kalcio druskos, esančios maistiniuose aliejuose ir riebaluose, gaunamos iš maistinių riebalų arba iš nudistiliuotų maistinių riebalų rūgščių. |

Išvaizdos apibūdinimas | Baltos arba gelsvos spalvos lengvi milteliai, dribsniai arba pusiau kietos medžiagos. |

Nemuilinamos medžiagos | Ne daugiau kaip 2 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Bendras glicerolio (junginiuose ir laisvo) kiekis | Ne daugiau kaip 10 %. |

Laisvieji šarmai | Ne daugiau kaip 0,1 %, skaičiuojant NaOH. |

Alkoholyje netirpios medžiagos | Ne daugiau kaip 0,2 % (tik natrio ir kalio druskos). |

Lakiosios medžiagos | Ne daugiau kaip 3 %. |

Natrio, kalio arba kalcio kiekis | Natrio Ne mažiau kaip 9,0 % ir ne daugiau kaip 14,0 %, skaičiuojant Na2O. Kalio Ne mažiau kaip 13,0 % ir ne daugiau kaip 21,5 %, skaičiuojant K2O. Kalcio Ne mažiau kaip 8,5 % ir ne daugiau kaip 13,0 %, skaičiuojant CaO. |

E 471 – Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai

Pastaba.

Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių mono- bei digliceridai yra riebalų rūgščių ir glicerolio mono-, di- ir triesterių mišiniai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio. |

Išvaizdos apibūdinimas | Tai arba aliejingas skystis, kurio spalva keičiasi nuo šviesiai geltonos iki šviesiai rudos, arba į vašką panaši balta arba šiek tiek balkšva kieta medžiaga. Kieta medžiaga gali būti dribsnių, miltelių arba mažų rutuliukų pavidalo. |

Mono- ir diesterių kiekiai | Ne mažiau kaip 70 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 7 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 16 % ir ne daugiau kaip 33 %. |

Poligliceroliai | Ne daugiau kaip 4 % diglicerolio ir ne daugiau kaip 1 % aukštesniųjų poliglicerolių, abiem atvejais skaičiuojant bendram glicerolio kiekiui. |

Vanduo | Ne daugiau kaip 2 % (pagal Karl Fischer metodą)). |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 472 a) – Riebalų rūgščių mono- ir digliceridų acto rūgšties esteriai

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir acto rūgšties bei glicerolio esteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio, laisvosios acto rūgšties ir laisvųjų gliceridų. |

Išvaizdos apibūdinimas | Skaidrūs neklampūs skysčiai arba kietos medžiagos, baltos arba šviesiai geltonos spalvos. |

Bendras acto rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 9 % ir ne daugiau kaip 32 %. |

Laisvosvųjų riebalų rūgščių (ir acto rūgšties) kiekis | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvojo glicerolio kiekis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 14 % ir ne daugiau kaip 31 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 472 b) – Riebalų rūgščių mono- ir digliceridų pieno rūgšties esteriai

Pastaba.

. Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir pieno rūgšties bei glicerolio esteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio, laisvosios pieno rūgšties ir laisvųjų gliceridų. |

Išvaizdos apibūdinimas | Minkštos ir kietos medžiagos, primenančios vašką. |

Bendras pieno rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 13 % ir ne daugiau kaip 45 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 13 % ir ne daugiau kaip 30 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 472 c) – Maistinių riebalų rūgščių mono- ir digliceridų citrinų rūgšties esteriai

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir citrinų rūgšties bei glicerolio esteriai, esantys maistiniuose aliejuose ir riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio, laisvosios citrinų rūgšties ir laisvųjų gliceridų. Jie gali būti iš dalies arba visiškai neutralizuoti natrio šarmu arba kalio šarmu. |

Išvaizdos apibūdinimas | Gelsvi arba šviesiai rudi skysčiai, kietos arba pusiau kietos medžiagos, primenančios vašką. |

Bendras citrinų rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 13 % ir ne daugiau kaip 50 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 11 % ir ne daugiau kaip 29 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 % produktams rūgščių pavidalu ir ne daugiau kaip 10,0 % iš dalies arba visiškai neutralizuotiems produktams. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

1 % tirpalo pH vertė | Ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 7,3. |

E 472 d) – Maistinių riebalų rūgščių mono- ir digliceridų vyno rūgšties esteriai

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir vyno rūgšties (E 334) bei glicerolio esteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių ir laisvojo glicerolio, laisvosios vyno rūgšties ir laisvųjų gliceridų. |

Išvaizdos apibūdinimas | Lipnūs ir klampūs gelsvi skysčiai ir kietos geltonos medžiagos, primenančios vašką. |

Bendras vyno rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 50 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 12 % ir ne daugiau kaip 29 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 472 e) – Riebalų rūgščių mono- ir digliceridų mono- bei diacetilvyno rūgšties esteriai

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir mono- bei diacetilvyno rūgšties (gautos iš vyno rūgšties E 334) ir glicerolio esteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvųjų riebalų rūgščių, laisvojo glicerolio, laisvosios vyno ir acto rūgšties bei jų darinių, taip pat laisvųjų gliceridų. |

Išvaizdos apibūdinimas | Lipnūs ir klampūs gelsvi skysčiai, kurių konsistencija primena riebalus, ir kietos, geltonos, primenančios vašką medžiagos. Drėgname ore hidrolizuojasi, susidarant acto rūgščiai. |

Bendras vyno rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 40 %. |

Bendras acto rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 8 % ir ne daugiau kaip 32 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 11 % ir ne daugiau kaip 28 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 472 f) –Riebalų rūgščių mono- ir digliceridų mišrūs acto bei vyno rūgšties esteriai

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir acto bei vyno rūgšties (E 334) ir glicerolio esteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juose gali būti maži kiekiai laisvojo glicerolio, laisvųjų riebalų rūgščių, laisvosios vyno ir acto rūgšties bei laisvųjų gliceridų. |

Išvaizdos apibūdinimas | Skaidrūs neklampūs skysčiai ir kietos medžiagos, baltos arba šviesiai geltonos spalvos. |

Bendras acto rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 20 %. |

Bendras vyno rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 20 % ir ne daugiau kaip 40 %. |

Laisvoji acto rūgštis | Ne mažiau kaip 5,5 % ir ne daugiau kaip 8,5 %. |

Laisvoji acto rūgštis | Ne daugiau kaip 1 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Laisvasis glicerolis | Ne daugiau kaip 2 %. |

Bendras glicerolio kiekis | Ne mažiau kaip 12 % ir ne daugiau kaip 27 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 473 – Riebalų rūgščių ir sacharozės esteriai

Pastaba.

Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir sacharozės daugiausia mono- ir diesteriai, esantys maistiniuose riebaluose. Juos galima pagaminti iš sacharozės ir maistinių riebalų rūgščių metilo bei etilo esterių arba ekstrahuojant iš sacharozės gliceridų. Jų gamyboje neturi būti naudojami jokie kiti organiniai tirpikliai, išskyrus dimetilformamidą, etilacetatą ir izopropanolį. |

Išvaizdos apibūdinimas | Minkštos medžiagos, standūs geliai, balti arba baltai pilki milteliai. |

Bendras sacharozės ir riebalų rūgščių esterių kiekis | Ne mažiau kaip 80 %. |

Bendras gliceridų kiekis | Ne daugiau kaip 20 %. |

Laisvosios sacharozės kiekis | Ne daugiau kaip 5 %. |

Laisvųjų riebalų rūgščių kiekis | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 2 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Dimetilformamido kiekis | Ne daugiau kaip 1 mg/kg. |

Metanolio kiekis | Ne daugiau kaip 10 mg/kg. |

Bendras etilacetato ir izopropanolio kiekis | Ne daugiau kaip 350 mg/kg atskirai kiekvieno arba kartu. |

E 474 – Sacharozės gliceridai

Pastaba.

Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Sacharozės gliceridai gaunami sacharozei reaguojant su maistiniais riebalais arba aliejais, kai susidaro sacharozės ir riebalų rūgščių mono- ir diesteriai. Kartu iš šių riebalų arba aliejaus lieka nedaug mono-, di- ir trigliceridų. Esterių gamyboje neturi būti naudojami jokie kiti organiniai tirpikliai, išskyrus dimetilformamidą, etilacetatą ir izopropanolį. |

Išvaizdos apibūdinimas | Minkštos medžiagos, standūs geliai, balti arba balkšvi milteliai. |

Bendras sacharozės ir riebalų rūgščių esterių kiekis | Ne mažiau kaip 40 % ir ne daugiau kaip 60 %. |

Bendras gliceridų kiekis | Ne mažiau kaip 40 % ir ne daugiau kaip 60 %. |

Laisvosios sacharozės kiekis | Ne daugiau kaip 5 %. |

Laisvųjų riebalų rūgščių kiekis | Ne daugiau kaip 3 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 2 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Dimetilformamido kiekis | Ne daugiau kaip 1 mg/kg. |

Metanolio kiekis | Ne daugiau kaip 10 mg/kg. |

Bendras etilacetato ir izopropanolio kiekis | Ne daugiau kaip 350 mg/kg atskirai kiekvieno arba kartu. |

E 475 – Nepolimerizuotų riebalų rūgščių ir poliglicerolio esteriai

Pastaba.

Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Riebalų rūgščių ir poliglicerolių esteriai gaunami esterinant poliglicerolius maistiniais riebalais arba riebalinėmis rūgštimis, esančiomis maistiniuose riebaluose. Poliglicerolių didesnę dalį sudaro di-, tri- ir tetraglicerolis, heptaglicerolio ir aukštesniųjų poliglicerolių yra ne daugiau kaip 10 %. |

Išvaizdos apibūdinimas | Geltoni arba šviesiai rudi skysčiai bei pusiau kietos medžiagos. |

Bendras riebalų rūgščių esterių kiekis | Ne mažiau kaip 90 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 6 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Bendras glicerolio ir poliglicerolių kiekis | Ne mažiau kaip 18 % ir ne daugiau kaip 60 %. |

Laisvasis glicerolis ir poligliceroliai | Ne daugiau kaip 7 %. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

E 477 – Riebalų rūgščių ir propan-1,2-diolio esteriai

Pastaba.

Šie kriterijai atitinka produktą, kuriame nėra E 470.

Cheminis apibūdinimas | Daugiausia sudaro maistiniuose riebaluose esančių riebalų rūgščių ir propan-1,2-diolio mono- bei diesterių mišiniai. Pagrindinę alkoholių dalį sudaro propan-1,2-diolis, taip pat yra dimero ir pėdsakai trimero. Organinių rūgščių, išskyrus maistinių riebalų rūgštis, nėra. |

Išvaizdos apibūdinimas | Primenantys vašką balti dribsniai, rutuliukai arba kietos medžiagos. |

Bendras riebalų rūgščių esterių kiekis | Ne mažiau kaip 85 %. |

Laisvasis propan-1,2-diolis | Ne daugiau kaip 5 %. |

Propan-1,2-diolio dimeras ir trimeras | Ne daugiau kaip 0,4 %. |

Laisvosios riebalų rūgštys | Ne daugiau kaip 6 %, skaičiuojant oleino rūgštimi. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

Bendras propan-1,2-diolio kiekis | Ne mažiau kaip 11 % ir ne daugiau kaip 31 %. |

E 481 – Natrio stearoil-2-laktatai

Cheminis apibūdinimas | Stearoilpieno rūgščių natrio druskų ir nedidelio kiekio kitų giminingų rūgščių natrio druskų mišinys, gaunamas reaguojant stearino ir pieno rūgštims. Jame taip pat gali būti kitų maistinių riebalų rūgščių, laisvųjų arba esterintų, kadangi jų yra naudojamoje stearino rūgštyje. |

Išvaizdos apibūdinimas | Būdingo kvapo kreminės spalvos milteliai arba trapi kieta medžiaga. |

Natrio kiekis | Ne mažiau kaip 2,5 % ir ne daugiau kaip 5 %. |

Esterių skaičius | Ne mažiau kaip 90 mg ir ne daugiau kaip 190 mg KOH/g. |

Bendras pieno rūgšties kiekis (laisvosios ir junginiuose) | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 40 %. |

Rūgščių skaičius | Ne mažiau kaip 60 mg ir ne daugiau kaip 130 mg KOH/g. |

E 482 – Kalcio stearoil-2-laktatas

Cheminis apibūdinimas | Stearoilpieno rūgščių kalcio druskų ir nedidelio kiekio kitų giminingų rūgščių kalcio druskų mišinys, gaunamas reaguojant stearino ir pieno rūgštims. Jame taip pat gali būti kitų maistinių riebalų rūgščių, laisvųjų arba esterintų, kadangi jų yra naudojamoje stearino rūgštyje. |

Išvaizdos apibūdinimas | Būdingo kvapo baltos spalvos milteliai arba trapi kieta medžiaga. |

Kalcio kiekis | Ne mažiau kaip 1,0 % ir ne daugiau kaip 5,2 %. |

Esterių skaičius | Ne mažiau kaip 125 mg ir ne daugiau kaip 190 mg KOH/g. |

Bendras pieno rūgšties kiekis (laisvosios ir junginiuose) | Ne mažiau kaip 15 % ir ne daugiau kaip 40 %. |

Rūgščių skaičius | Ne mažiau kaip 50 mg ir ne daugiau kaip 130 mg KOH/g. |

E 483 – Steariltartratas

Cheminis apibūdinimas | Steariltartratas gaunamas esterinant vyno rūgštį (E 334) 1-oktadekanoliu. Jį daugiausia sudaro diesteris, taip pt nedideli kiekiai monoesterio, vyno rūgšties ir 1-oktadekanolio. Taip pat gali būti kitų esterių, nes naudojamame 1-oktadekanolyje yra alkoholių, susidariusių ne tik iš stearino rūgšties, bet ir iš kitų maistinių riebalų rūgščių. |

Išvaizdos apibūdinimas | Kreminės spalvos riebi kieta medžiaga (25o C temperatūroje). |

Bendras esterių kiekis | Ne mažiau kaip 90,0 %. |

Bendras vyno rūgšties kiekis | Ne mažiau kaip 18 % ir ne daugiau kaip 35 %. |

Nemuilinama medžiaga | Ne mažiau kaip 77 % ir ne daugiau kaip 83 %. |

Lydymosi temperatūros intervalas | 67–77o C. |

Esterių skaičius | Ne mažiau kaip 163 mg ir ne daugiau kaip 180 mg KOH/g. |

Jodo skaičius | Ne daugiau kaip 4 (Pagal Wijs metodą). |

Rūgščių skaičius | Ne ne daugiau kaip 6 mg KOH/g. |

Sulfatiniai pelenai | Ne daugiau kaip 0,5 %. Nustatomi iškaitinant 800 ± 25o C temperatūroje. |

[1] OL L 223, 1978 8 14, p. 30.

--------------------------------------------------