1 straipsnio 1 dalyje nurodyta žvejybos kategorijų lentelė

Žvejybos kategorija		Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir orientacinis kiekis
1	Vėžiagyvių (išskyrus langustus ir krabus) žvejybos laivai	5 000 tonų
2	Senegalinių jūrinių lydekų žvejybos traleriai (išskyrus tralerius šaldiklius) ir senegalinių jūrinių lydekų žvejybos dugninėmis ūdomis laivai	6 000 tonų
3	Priedugnio žuvų (išskyrus senegalines jūrų lydekas) žvejybos ne tralais laivai	3 000 tonų
4	Tunų žvejybos seineriai	12 500 tonų (orientacinis kiekis)
5	Tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivai ir tunų žvejybos ilgosiomis dreifuojančiomis ūdomis laivai	7 500 tonų (orientacinis kiekis)
6	Pelaginių žuvų žvejybos traleriai šaldikliai	225 000 tonų (1)
7	Pelaginių žuvų žvejybos laivai be šaldytuvų	15 000 tonų (2)
8	Galvakojų žvejyba	[pm] tonų

---

(1)  Leidžiamas 10 % nuokrypis, kuris nedaro poveikio finansiniam įnašui, kurį Europos Sąjunga moka už žvejybos teises.

(2)  Jei šios žvejybos galimybės naudojamos, jas reikia išskaičiuoti iš 6 kategorijos žvejybai numatyto bendro leidžiamo sužvejoti kiekio.

Remdamosi turimomis mokslinėmis rekomendacijomis abi šalys jungtiniame komitete gali susitarti dėl žvejybos galimybių suteikimo traleriams šaldikliams, žvejojantiems tų rūšių priedugnio žuvis, kurių perteklinis kiekis yra užfiksuotas.

1 PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLĄ MAURITANIJOS ŽVEJYBOS ZONOSE REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos arba į Mauritanijos kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

—	Europos Sąjungos atveju: Europos Komisiją, jei reikia, tarpininkaujant Nuakšote (ryšių punktas) esančiai Europos Sąjungos delegacijai;

—	Mauritanijos atveju: už žvejybą atsakingą ministeriją (toliau – ministerija), tarpininkaujant Programavimo ir bendradarbiavimo direktoratui (ryšių punktas).

2.   Mauritanijos žvejybos zona

Mauritanijos žvejybos zonos koordinatės pateiktos 2 priedėlyje. Europos Sąjungos laivai žvejybos veiklą vykdyti gali tik laikydamiesi 1 priedėlyje pateiktose techninių duomenų lentelėse nurodytų kiekvienos kategorijos žvejybos apribojimų.

3.   Laivų identifikavimas

3.1.   Europos Sąjungos laivų identifikacijos ženklai turi atitikti atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Ministerijai apie tokius teisės aktus pranešama prieš pradedant laikinai taikyti Protokolą. Ministerija papildomai informuojama apie bet kokius tų teisės aktų pakeitimus likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui prieš jų įsigaliojimą.

3.2.   Laivas, nuslepiantis savo identifikavimo ženklus, pavadinimą arba registravimo numerį, baudžiamas galiojančiuose Mauritanijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.   Banko sąskaitos

Prieš įsigaliojant Protokolui Mauritanija Europos Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos ES laivų vadovaujantis Protokolu mokamos sumos, rekvizitus (BIC ir IBAN kodus). Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

5.   Mokėjimo sąlygos

5.1.   Mokėjimai eurais atliekami tokia tvarka:

—	mokesčių atveju – pervedant lėšas į vieną iš 4 dalyje nurodytų Mauritanijos iždui atidarytų banko sąskaitų;

—	parafiskalinių mokesčių atveju – pervedant lėšas į vieną iš 4 dalyje nurodytų Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai atidarytų banko sąskaitų;

—	baudų atveju – pervedant lėšas į vieną iš 4 dalyje nurodytų Mauritanijos iždui atidarytų banko sąskaitų.

5.2.   Prieš tai esančiame 5.1 punkte nurodytos sumos laikomos gautomis, gavus iždo arba ministerijos patvirtinimą po Mauritanijos centrinio banko pranešimo.

6.   Agento paskyrimas

Visi ES laivai, ketinantys iškrauti arba perkrauti žuvis Mauritanijos uoste arba vykdantys kitus įsipareigojimus ar tvarkantys praktinius reikalus pagal šį susitarimą, privalo turėti Mauritanijoje reziduojantį agentą.

II SKYRIUS

LICENCIJOS

Pagal šį priedą, Mauritanijos Europos Sąjungos laivams išduota licencija prilyginama Europos Sąjungoje galiojančiuose teisės aktuose numatytam žvejybos leidimui.

Šalys susitaria skatinti elektroninės licencijų sistemos įdiegimą.

1.   Licencijų paraiškos

1.1.   Europos Sąjunga ministerijai pateikia laivų, pageidaujančių užsiimti žvejybos veikla laikantis Protokolo techninių duomenų lentelėse nurodytų apribojimų, sąrašus pagal žvejybos kategorijas likus dvidešimt (20) dienų prieš prasidedant prašomų licencijų galiojimo laikotarpiui. Prie šių sąrašų pridedami reikiami dokumentai ir mokėjimo įrodymai; pageidautina visa tai pateikti elektroninėmis priemonėmis. Pavėluotai pateiktos licencijų paraiškos negali būti svarstomos.

1.2.   Tuose sąrašuose prie kiekvienos žvejybos kategorijos nurodoma:

a)	laivų skaičius;

b)	kiekvieno laivo pagrindinės techninės charakteristikos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos žvejybos laivų registre;

c)	žvejybos įrankiai;

d)	pagal kategorijas suskirstyta mokėtinų mokesčių suma;

e)	Mauritanijos jūrininkų, kuriuos reikia priimti į laivą pagal šio priedo IX skyrių, skaičius.

1.3.   Pagal šį Protokolą kas du, tris ar dvylika mėnesių atnaujinant licenciją, jei laivo techninės charakteristikos nepakito, prie atnaujinimo paraiškos reikia pridėti tik mokesčių ir parafiskalinių mokesčių sumokėjimo įrodymus.

2.   Pateikiant licencijos paraišką reikalaujami dokumentai

2.1.   Kiekvienam laivui pirmą kartą teikiant paraišką dėl licencijos, Europos Sąjunga pateikia ministerijai tinkamai užpildytą licencijos paraiškos formą už kiekvieną laivą, kuriam prašoma licencijos; formos pavyzdys pateiktas šio priedo 3 priedėlyje. Šioje formoje visų pirma nurodomas Mauritanijos žvejų, kurie priimami į laivą pagal šio priedo IX skyrių, skaičius.

2.2.   Pateikdamas pirmąją licencijos paraišką, laivo savininkas prie jos turi pridėti šiuos dokumentus (pageidautina elektroniniu formatu):

a)	vėliavos valstybės patvirtintą tarptautinio talpos pažymėjimo, kuriame nurodytas pripažintų tarptautinių institucijų patvirtintas laivo tonažas, išreikštas GT, kopiją;

b)

vėliavos valstybės kompetentingos institucijos patvirtintą naujesnę nei vienų metų senumo spalvotą nuotrauką, kurioje matyti esamos būklės laivas iš šono – ant jo turi matytis pavadinimas ir atitinkamais atvejais jo tarptautinis radijo šaukinys. Elektroninėmis priemonėmis persiunčiama nuotrauka turi būti ne mažesnės kaip 72 dpi (1 400 × 1 050 pikselių) rezoliucijos. Jei persiunčiama popierinė nuotrauka, ji turi būti ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm;

c)	įregistruoti į Mauritanijos nacionalinį laivų registrą reikalingus dokumentus. Ši registracija nemokama. Tikrinimas įregistruojant į nacionalinį laivų registrą yra išimtinai administracinio pobūdžio.

2.3.   Pasikeitus laivo tonažui atitinkamas jo savininkas pateikia vėliavos valstybės patvirtintą naujo tonažo, išreikšto GT, sertifikato kopiją ir visus kitus su pakitimu susijusius dokumentus, visų pirma kompetentingoms institucijoms laivo savininko pateiktos paraiškos kopiją, šių institucijų pritarimą ir informaciją apie padarytus pakeitimus. Jei pasikeitė laivo konstrukcija ar išorinė išvaizda, taip pat turi būti pateikta nauja vėliavos valstybės kompetentingų institucijų patvirtinta nuotrauka.

3.   Tinkamumas žvejoti

3.1.   Priimamos tik prieš tai esančiuose 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytus dokumentus pateikusių laivų licencijų paraiškos.

3.2.   Laivai, pageidaujantys žvejoti pagal šį Protokolą, turi būti įtraukti į Europos Sąjungos žvejybos laivų registrą ir atitikti žvejybos Mauritanijos žvejybos zonoje reikalavimus. Laivas negali būti įtrauktas į NNN žvejybos laivų sąrašą.

3.3.   Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui žvejybos veikla Mauritanijoje nėra uždrausta. Jie neturi būti padarę pažeidimų Mauritanijos institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su žvejybos veikla Mauritanijoje.

4.   Licencijų išdavimas

4.1.   Ministerija licencijas laivams išduoda iš laivo savininko atstovo gavusi kiekvieno laivo mokėjimo įrodymus (Valstybės iždo išduotus kvitus), kaip apibrėžta I skyriuje, iki licencijų galiojimo pradžios likus ne mažiau kaip dešimčiai (10) kalendorinių dienų.

4.2.   Licencijų originalus galima gauti ministerijos biuruose Nuadibu (Regioniniame jūrų reikalų direktorate). Nuskenuotą šių originalų fotokopiją ministerija elektroninėmis priemonėmis persiunčia Europos Sąjungai.

4.3.   Licencijose taip pat nurodomas galiojimo laikotarpis, laivo techninės charakteristikos, Mauritanijos jūreivių skaičius ir mokesčių sumokėjimo nuorodos.

4.4.   Licenciją gavę laivai įrašomi į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris nedelsiant vienu metu perduodamas Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai ir Europos Sąjungai.

Europos Sąjungai pranešama apie visas Mauritanijos institucijų atmestas licencijų paraiškas. Prireikus ministerija pateikia kredito avizą dėl mokėjimų už licenciją, atskaičiusi visų nesumokėtų baudų likutį.

4.5.   Žvejybos licencija turi būti ją turinčiame laive ir kontrolės atveju pateikta įgaliotiems valdžios atstovams. Pereinamuoju laikotarpiu laivui leidžiama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų po licencijos išdavimo dienos laikyti licencijos kopiją su sąlyga, kad laivas įtrauktas į 4.4 punkte nurodytą leidimą turinčių laivų sąrašą. Šiuo atveju ši kopija laikoma lygiaverte originalui.

5.   Licencijų galiojimas ir panaudojimas

5.1.   Licencija galioja tik tuo laikotarpiu, už kurį sumokėtas mokestis, laikantis techninių duomenų lentelėje nurodytų sąlygų.

Licencijos krevečių žvejybai išduodamos 2 mėnesių laikotarpiams, kitų kategorijų žvejybai – 3 ar 12 mėnesiams. Jos gali būti pratęstos.

Licencijos ima galioti pirmąją prašomo laikotarpio dieną.

Nustatant licencijų galiojimo laikotarpius remiamasi kasmetiniais kalendoriniais laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pirmasis Protokolo galiojimo laikotarpis prasideda jo laikino taikymo pradžios dieną, o baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d. Paskutinis Protokolo galiojimo laikotarpis baigiasi jo taikymo pabaigos dieną. Licencijos galiojimas negali prasidėti vienų metų laikotarpiu ir baigtis kitų metų laikotarpiu.

Žvejybai kaimyninėse šalyse licencijas turintys tunų žvejybos seineriai, tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivai ir tunų žvejybos ilgosiomis ūdomis laivai licencijos paraiškoje gali nurodyti kitų turimų licencijų šalį, žvejojamų žuvų rūšis ir galiojimo laiką ir taip palengvinti daugkartinį įplaukimą į žvejybos rajoną ir išplaukimą iš jo.

5.2.   Licencijos išdavimas savaime nereiškia, kad jos galiojimo laikotarpiu laivas bus Mauritanijos žvejybos zonoje.

5.3.   Licencijos išduodamos konkrečiam laivui. Jos negali būti perleidžiamos. Tačiau, jei didelio techninio gedimo atveju laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, laivui išduota licencija pakeičiama licencija kitam laivui, priklausančiam tai pačiai žvejybos kategorijai, neviršijant leistino tos kategorijos tonažo.

5.4.   Sugedusio laivo savininkas arba jo atstovas grąžina nebegaliojančią licenciją ministerijai.

5.5.   Pakeičiant licenciją reikalingi papildomi mokėjimų koregavimai atliekami prieš išduodant pakaitinę licenciją.

6.   Techniniai patikrinimai

6.1.   Kartą per metus ir po bet kokio tonažo pakeitimo arba žvejybos kategorijos pakeitimo, dėl kurio būtina naudoti kito tipo žvejybos įrankius, visi Europos Sąjungos laivai turi prisistatyti į Nuadibu uostą patikrinimams pagal galiojančius teisės aktus atlikti. Tokie patikrinimai atliekami per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą.

Tunų žvejybos seinerių, tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivų ir tunų žvejybos ilgosiomis ūdomis laivų atveju, prieš gaunant licenciją, pirmą kartą pagal susitarimą licenciją gaunantis laivas turi būti pristatytas pagal galiojančius teisės aktus numatytiems patikrinimams. Patikrinimai gali būti atliekami užsienio uoste, dėl kurio turi būti susitarta. Visas su tokiu patikrinimu susijusias išlaidas dengia laivo savininkas.

6.2.   Pasibaigus techniniam patikrinimui, laivo kapitonui išduodamas atitikties pažymėjimas, kurio galiojimo laikas yra toks pat, kaip licencijos; laivams, kurių licencijos atnaujinamos per metus nuo pažymėjimo gavimo, jų galiojimo laikas nemokamai pratęsiamas de facto. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive. Jame turi būti nurodyta pelaginės žvejybos laivų tonažas perkrovimui.

6.3.   Techniniu patikrinimu siekiama patikrinti, ar techninės charakteristikos ir laive esantys žvejybos įrankiai atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su Mauritanijos jūreivių įgula susijusių nuostatų.

6.4.   Su patikrinimu susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas, jų dydis nustatomas pagal Mauritanijos įstatymuose numatytus įkainius ir pateikiamas Europos Sąjungai. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

6.5.   Nesilaikant prieš tai esančiuose 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

III SKYRIUS

MOKESČIAI

1.   Mokesčiai

1.1.   Mokesčiai už kiekvieną laivą apskaičiuojami remiantis sąlygomis ir normomis, nustatytomis Protokole pateiktose techninių duomenų lentelėse. Į šių mokesčių sumas yra įtraukti visi susiję mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus parafiskalinius mokesčius, uosto mokesčius ar mokesčius už paslaugas.

1.2.   Mokesčius apskaičiuoja ministerija, atsižvelgdama į licencijų galiojimo laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekius ir išskaitydama už licencijų išdavimą sumokėtus avansus.

1.3.   Mokesčių atskaitą ministerija laivų savininkams arba jų atstovams pateikia per vieną mėnesį po licencijos galiojimo laikotarpio. Ataskaitos kopija tuo pat metu persiunčiama Europos Sąjungai.

1.4.   Mokesčiai pervedami į vieną iš I skyriaus 4 dalyje nurodytų banko sąskaitų. Jei mokesčių sumokama per daug, Mauritanijos iždas laivo savininkui arba jo agentui išduoda kradito avizą, kurioje nurodyta suma gali būti išskaitoma iš vėliau mokėsimos sumos.

1.5.   Jei kyla ginčas dėl nustatytų mokesčių sumos, abi šalys nedelsdamos tariasi tarpusavyje, jei reikia, ir jungtiniame komitete ir atlieka sužvejotų žuvų kiekių ir apskaičiuotų atitinkamų mokesčių sumų patikrinimą.

2.   Mokesčiai natūra

2.1.   Pagal šį Protokolą žvejojančių Europos Sąjungos pelaginių žuvų žvejybos tralerių šaldiklių ir krevečių žvejybos laivų (kai jie sužvejoja žuvų priegaudą) savininkai prisideda prie žuvų skirstymo nepasiturintiems gyventojams politikos, skirdami 2 % perkrautų arba po reiso iškrautų pelaginių žuvų kiekio.

2.2.   Tie 2 % skaičiuojami nuo viso sužvejotų žuvų kiekio, nepriklausomai nuo rūšies ir komercinės vertės, ir pridedami prie bendro leidžiamo sužvejoti kiekio. Mokesčiui natūra skirtų sužvejotų žuvų dalies sudėtis pagal rūšis turi atitikti bendro laimikio sudėtį, esančią laive tuo metu, kai perkraunama toji 2 % dalis.

Tačiau laivai, kurie žvejoja paprastąsias staurides ir atlantines skumbres, 2 % dalį gali paimti iš paprastųjų stauridžių laimikio (L dydžio arba, jei nėra, M dydžio), o jei neįmanoma, – iš sardinėlių (L dydžio arba, jei nėra, M dydžio). Laivai, kurie žvejoja sardines, 2 % dalį gali lygiomis dalimis paimti iš laive esančio paprastųjų stauridžių ir sardinėlių laimikio, o jei neįmanoma, – iš laive esančio sardinių laimikio.

2.3.   Mokesčiui natūra skirtos sužvejotos žuvys perduodamos Nacionalinei žuvies paskirstymo bendrovei (Société Nationale de Distribution de Poisson). Kiekvieną kartą perdavus žuvis Nacionalinei žuvies paskirstymo bendrovei, jos atstovas surašo ir pasirašo mokesčio natūra gavimo formą, kurios kopija išduodama laivo kapitonui.

2.4.   Mokesčiui natūra skirtas sužvejotas žuvis galima perduoti iškraunant jas krantinėje arba perkraunant uosto akvatorijoje. Perkraunant žuvis uosto akvatorijoje, jas iškraunantys laivai turi būti visapusiškai pritaikyti šioms operacijoms, kad jos vyktų sklandžiai. Pelaginių žuvų žvejybos laivų kapitonai, pasitarę su savo agentais ir Nacionaline žuvies paskirstymo bendrove, gali pasirinkti geriausiai šioms operacijoms pritaikytus laivus.

2.5.   Jei žvejybos laivo, Mauritanijos iškrovimo laivo arba jų įgulų saugumui akivaizdžiai kyla grėsmė arba pažeidžiamos saugumo taisyklės, žvejybos laivo kapitonas gali atsisakyti patikėti žuvis iškrauti tam Mauritanijos laivui – jis kreipiasi į Nacionalinę žuvies paskirstymo bendrovę, o ši jam skiria kitą laivą.

2.6.   Mokesčiui natūra skirtų žuvų iškrovimo operacijos turi būti planuojamos ir organizuojamos taip, kad kaip nors neįprastai nesutrukdytų sklandžiai vykdyti žvejybos laivo veiklos.

2.7.   Jei žuvų iškrovimo vietoje nepakanka sandėliavimo vietos, žvejybos laivo kapitonas visiškai ir galutinai atleidžiamas nuo pareigos iškrauti mokesčiui natūra skirtas to reiso žuvis. Nacionalinės žuvies paskirstymo bendrovės atstovas jam išduoda pažymą, kurioje nurodyta, kad mokesčiui skirtos žuvys negalėjo būti iškrautos dėl sandėliavimo vietos sausumoje stokos. Dėl sandėliavimo vietos stokos neiškrautų ir laive paliktų žuvų dalis išskaitoma iš bendro leidžiamo sužvejoti kiekio.

2.8.   Aiškiai nustatyta, kad mokestis natūra negali būti pakeistas jokios kitos formos mokesčiu. Jis jokiais atvejais negali būti nei išmokėtas pinigine forma, nei būti laikomas skola.

2.9.   Mokesčiui natūra skirtas žuvis perima Nacionalinė žuvies paskirstymo bendrovė; ji laikydamasi Mauritanijos teisės aktuose numatytų sąlygų išdalija jas nepasiturintiems gyventojams.

2.10.   Nacionalinė žuvies paskirstymo bendrovė kasmet parengia ataskaitą apie šio mokesčio natūra panaudojimą, jo gavėjus, paskirstytus žuvies kiekius ir paskirstymo sąlygas. Ataskaitą vertina jungtinis komitetas.

2.11.   Jei taikant šias nuostatas iškyla sunkumų, abi šalys tariasi tarpusavyje (taip pat ir jungtiniame komitete) keisdamosi su nuostatų taikymu susijusia naudinga informacija ir ieškodamos geriausių sunkumų pašalinimo būdų.

3.   Parafiskalinis mokestis

3.1.   Pramoninės žvejybos laivams parafiskalinio mokesčio, mokamo valiuta pagal Nutarimą dėl parafiskalinio mokesčio įvedimo, dydis yra:

vėžiagyviai, galvakojai moliuskai, ir priedugnio rūšių žuvys: Tonažas (GT) Suma už ketvirtį (MRO) < 99 50 000 100–200 100 000 200–400 200 000 400–600 400 000 > 600 600 000

Žvejybos kategorija (toli migruojančios ir pelaginės rūšys): Kiekis tonomis Suma už mėnesį (MRO) < 2 000 50 000 2 000–3 000 150 000 3 000–5 000 500 000 5 000–7 000 750 000 7 000–9 000 1 000 000 > 9 000 1 300 000

3.2.   Išskyrus 4 ir 5 kategorijas, parafiskalinis mokestis mokamas už visą ketvirtį arba kelis ketvirčius, neatsižvelgiant į galimą žvejybos draudimo biologinio atsikūrimo tikslu laikotarpį.

3.3.   Parafiskalinio mokesčio už kalendorinius metus mokėjimui taikomas valiutų kursas (MRO/EUR) yra praėjusių metų vidutinis valiutų kursas, kurį apskaičiuoja Mauritanijos centrinis bankas, ir ne vėliau kaip prieš jo taikymo metus ėjusių metų gruodžio 1 d. apie jį praneša ministerija.

3.4.   Ketvirtį sudaro vienas trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis spalio 1 d., sausio 1 d., balandžio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinį Protokolo laikotarpius.

4.   Tunų žvejybos laivams taikomos specialios sąlygos

4.1.   Tunų žvejybos laivų kapitonų parengtas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas tvarko ir tikrina mokslo institutai, kompetentingi valstybėse narėse tikrinti sužvejotų tunų kiekių duomenis: IRD (Institut de recherche pour le développement – Plėtros mokslinių tyrimų institutas), IEO (Instituto Espanol de Oceanografia – Ispanijos okeanografijos institutas), INIAP (Instituto Nacional de Investigaçao Agraria e das Pescas – Nacionalinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas) ir IMROP (Institut Mauritanien de Recherches Océanographiques et des Pêches – Mauritanijos okeanografijos ir žuvininkystės tyrimų institutas).

4.2.   Europos Sąjunga sudaro galutinę kiekvieno tunų žvejybos laivo už praėjusių kalendorinių metų žvejybos veiklą mokėtinų mokesčių ataskaitą, remdamasi laivų parengtomis ir mokslo institutų patikrintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

4.3.   Šią ataskaitą Europos Sąjunga perduoda Mauritanijai ir laivo savininkui iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotos žuvys, birželio 30 d. Kai galutinė ataskaita teikiama už einamuosius metus, Mauritanijai ir laivo savininkui ji perduodama ne vėliau kaip per vieną (1) mėnesį pasibaigus Protokolo galiojimui.

4.4.   Per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos nusiuntimo dienos Mauritanija gali ją užginčyti remdamasi pagrindžiančiaisiais dokumentais. Esant nesutarimams šalys tariasi jungtiniame komitete. Jei Mauritanija per 30 dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

4.5.   Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos licencijai gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Mauritanijai perveda per 45 dienas nuo dienos, kai Mauritanija ataskaitą patvirtina. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

4.6.   Parafiskalinis mokestis mokamas proporcingai Mauritanijos žvejybos zonoje praleistam laikui. Mėnesiu laikomas 30 realiai žvejotų dienų laikotarpis. Šis mokestis yra nedalomo pobūdžio ir todėl mokama už kiekvieną pradėtą mėnesio laikotarpį.

4.7.   Nuo 1 iki 30 dienų per metus žvejojęs laivas moka už vieną mėnesį. Už antrąjį mėnesį šis mokestis mokamas po pirmojo trisdešimties dienų laikotarpio ir t. t. Už papildomus mėnesius mokama ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmosios kiekvieno papildomo laikotarpio dienos.

IV SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMAS

1.   Žvejybos žurnalas

1.1.   Laivų kapitonai kas dieną registruoja visas nustatytas operacijas žvejybos žurnale, kurio pavyzdys pateiktas šio priedo 4 priedėlyje ir kuris gali būti keičiamas pagal Mauritanijos teisę. Šis dokumentas turi būti užpildytas tvarkingai ir įskaitomai ir pasirašytas laivo kapitono. Laivams, žvejojantiems toli migruojančias rūšis, taikomos šio skyriaus 8 dalies nuostatos.

1.2.   Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

a)	laivai, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti arba perkrauti žuvis, kiekvieno žvejybos žurnalo originalą pateikia Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai, o ši raštu patvirtina jo gavimą;

b)	kiti laivai, jei iš Mauritanijos žvejybos zonos išplaukia neužsukdami į jokį Mauritanijos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalą išsiunčia per 7 dienas nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kokiu atveju – per 20 dienų nuo išplaukimo iš Mauritanijos žvejybos zonos;

c)	laivo savininkai, laikydamiesi tų pačių terminų, žurnalo kopiją persiunčia savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir Europos Sąjungai (per delegaciją).

d)	pageidautina e. paštu Mauritanijos pateiktu adresu, nurodytu 12 priedėlyje;

e)	arba faksu, kurio numerį nurodo Mauritanija;

f)	arba Mauritanijai adresuotu laišku.

1.3.   Jei nesilaikoma prieš tai esančių 1.1 ir 1.2 punktų, neatsižvelgiant į Mauritanijos teisės aktais numatytas nuobaudas, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas tol, kol laivo savininkas įvykdys šiuos įsipareigojimus.

2.   Žvejybos žurnalo priedas (Iškrovimo ir perkrovimo deklaracijos)

2.1.   Atlikdami iškrovimą arba perkrovimą laivų kapitonai privalo įskaitomai ir tvarkingai užpildyti ir pasirašyti žvejybos žurnalą, kurio pavyzdys pateikiamas šio priedo 6 priedėlyje.

2.2.   Po kiekvieno iškrovimo laivo savininkas nedelsdamas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per 7 darbo dienų pateikiama vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai ir Europos Sąjungai (per delegaciją).

2.3.   Po kiekvieno leistino perkrovimo į kitą laivą laivo savininkas nedelsdamas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per 7 darbo dienų pateikiama vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai ir Europos Sąjungai (per delegaciją).

2.4.   Nesilaikant prieš tai esančiuose 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

3.   Duomenų patikimumas

3.1.   Prieš tai esančiuose punktuose nurodytuose dokumentuose esanti informacija turi atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, kad ja būtų galima remtis kaip vienu iš rodiklių, kuriais grindžiama žuvininkystės išteklių stebėsena.

3.2.   Laive laikomų sužvejotų žuvų mažiausius dydžius nustato galiojanti Mauritanijos teisė ir jie pateikti 7 priedėlyje.

3.3.   8 priedėlyje pateikti be galvų, nepjaustytoms ir (arba) išskrostoms, nepjaustytoms žuvims taikomi perskaičiavimo koeficientai.

4.   Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys nustato protokolą (angl. Electronic Reporting System), skirtą keistis elektroniniais sužvejotų žuvų kiekių ir deklaracijų duomenimis, kurie vadinami ERS duomenimis; protokolas pateiktas 10 priedėlyje. Abi šalys numato tokį protokolą taikyti ir pakeisti popierinę sužvejojimų kiekio deklaracijos versiją ERS duomenimis, kai tik Mauritanija įdiegs reikiamą įrangą ir programinę įrangą.

5.   Leidžiama paklaida

Remiantis orientaciniu mėginių ėmimu, žvejybos žurnale deklaruoto sužvejoto kiekio ir kiekio, nustatyto patikrinimo metu ar perkraunant leidžiamas skirtumas ne didesnis kaip:

9 % šviežioms žuvims,

4 % šaldytoms pelaginėms ir ne pelaginėms žuvims;

6.   Priegauda

Priegauda nurodyta techninių duomenų lentelėse, kurios yra neatskiriama Protokolo dalis. Už priegaudos procento viršijimą taikomos sankcijos.

7.   Ketvirtinės bendro sužvejoto kiekio deklaracijos

7.1.   Europos Sąjunga Mauritanijai elektroniniu būdu ir naudodama 9 priedėlyje nustatytą pavyzdį praneša visą per ankstesnį ketvirtį visų savo laivų visų kategorijų sužvejotą kiekį iki kiekvieno einamojo ketvirčio pabaigos.

7.2.   Informacija pateikiama pagal mėnesius, žvejybos kategorijas, laivus ir žuvų rūšis.

7.3.   Galutinę metinių sužvejotų žuvų kiekių ataskaitą tvirtina abi šalys jungtiniame komitete.

7.4.   Konversijos faktoriai, nustatyti be galvų/visų ir (arba) išskrostų/visų pelaginių žuvų žvejybai, pateikiami 8 priedėlyje.

8.   Tunų žvejybos laivams taikomos specialios sąlygos

8.1.   Už kiekvieną žvejybos laikotarpį Mauritanijos vandenyse tunų žvejybos laivai pildo laivo žurnalą, kurio forma pateikta šio priedo 5 priedėlyje. Jis pildomas net ir tada, jei nieko nesužvejojama.

8.2.   Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

a)	jei laivai užsuka į Mauritanijos uostą, jie kiekvieno žvejybos žurnalo originalą pateikia Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai, o ši raštu patvirtina jo gavimą;

b)	jei laivai iš Mauritanijos žvejybos zonos išplaukia neužsukdami į jokį Mauritanijos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalą išsiunčia per 14 dienų nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kokiu atveju – ne vėliau kaip per 45 dienas nuo išplaukimo iš Mauritanijos žvejybos zonos;

c)	laivo savininkai, laikydamiesi tų pačių terminų, žurnalo kopiją persiunčia savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir Europos Sąjungai (per delegaciją);

d)	pageidautina e. paštu Mauritanijos pateiktu adresu, nurodytu 12 priedėlyje;

e)	arba faksu, kurio numerį nurodo Mauritanija;

f)	arba Mauritanijai adresuotu laišku.

8.3.   Tunų žvejybos laivai laikosi visų Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtų rekomendacijų.

V SKYRIUIS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.   Iškrovimas

1.1.   Priedugnio žvejybos laivynui taikoma iškrovimo prievolė.

1.2.   Laivo savininko prašymu krevečių žvejybos laivams tam tikros išimtys suteikiamos didelių karščių laikotarpiais – visų pirma, rugpjūtį ir rugsėjį.

1.3.   Prievolė iškrauti neapima prievolės saugoti ir perdirbti.

1.4.   Iškrovimo prievolė pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams be šaldytuvų taikoma neviršijant Nuadibu perdirbimo įmonių pajėgumų ir atsižvelgiant į realią rinkos paklausą.

1.5.   Iškrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui). Krevečių žvejybos laivams šis laikotarpis yra du mėnesiai.

1.6.   Likus ne mažiau kaip 24 val. iki iškrovimo, Europos Sąjungos laivo kapitonas Nuadibu autonominio uosto (PAN) institucijoms ir Mauritanijos pakarantės apsaugos institucijai faksu ar e. paštu, nusiųsdamas kopiją Europos Sąjungos delegacijai, praneša iškrovimo datą ir tokius duomenis:

a)	iškrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą,

b)	numatomą iškrovimo datą ir laiką,

c)	iškraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais).

1.7.   Atsakydama į minėtą pranešimą, Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija per 12 val. faksu ar e. paštu kapitonui ar jo atstovui atsiunčia sutikimą, kopiją nusiųsdama Europos Sąjungos delegacijai.

1.8.   Mauritanijos uoste iškraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis.

1.9.   Žuvininkystės produktai iškraunami muitinės kontrolės tvarka, kaip numato Mauritanijos teisės aktai. Todėl jiems netaikomos jokios muitinės procedūros ir muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos įplaukiant į Mauritanijos uostą arba eksportuojant ir jie laikomi laikinai priimtomis prekėmis (laikinasis sandėliavimas).

1.10.   Laivo savininkas nusprendžia dėl laivo produkcijos paskirties. Ji gali būti perdirbta, sandėliuojama kontroliuojant muitinei, parduodama Mauritanijoje arba eksportuojama (už užsienio valiutą).

1.11.   Parduodant Mauritanijoje jos rinkai skirtus produktus jiems taikomi tokie patys mokesčiai ir rinkliavos kaip ir Mauritanijos žuvininkystės produktams.

1.12.   Pelnas gali būti eksportuojamas be papildomų mokesčių (atleidžiama nuo muitų ir jiems lygiaverčių mokesčių).

2.   Perkrovimas į kitą laivą

2.1.   Pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams šaldikliams, galintiems perkrauti, remiantis atitikties sertifikatu, taikoma prievolė perkrauti krantinėje arba prie autonominio Nuadibu uosto 10 plūduro, išskyrus paskutinį reisą.

2.2.   Pasitelkdamos ekonominio vystymosi projektus, kurie atitinka Protokolo 7 straipsnyje nurodytus tikslus, Mauritanijos institucijos gali numatyti pagerinti iškrovimo ir perkrovimo operacijų sąlygas. Abi šalys tariasi šiuo klausimu jungtiniame komitete.

2.3.   Autonominiame Nuadibu uoste perkraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis.

2.4.   Perkrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui).

2.5.   Likus ne mažiau kaip 24 val. iki iškrovimo, Europos Sąjungos laivo kapitonas Nuadibu autonominio uosto (PAN) institucijoms ir Mauritanijos jūros pakarantės apsaugos institucijai faksu ar el. paštu, nusiųsdamas kopiją Europos Sąjungos delegacijai, praneša perkrovimo datą ir tokius duomenis:

a)	perkraunančio žvejybos laivo pavadinimą,

b)	numatomą perkrovimo datą ir laiką,

c)	perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais).

2.6.   Atsakydama į minėtą pranešimą, Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija per 12 val. faksu ar el. paštu kapitonui ar jo atstovui atsiunčia sutikimą, kopiją nusiųsdama Europos Sąjungos delegacijai.

2.7.   Mauritanija pasilieka teisę neleisti perkrauti laimikio, jei Mauritanijos žvejybos zonose ar už jų ribų krovininis laivas vykdė neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuotą žvejybą.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Įplaukimas į Mauritanijos žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.   Apie kiekvieną žvejybos leidimą turinčio ES laivo įplaukimą į Mauritanijos žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos turi būti pranešta Mauritanijai likus ne mažiau kaip 36 valandoms iki įplaukimo arba išplaukimo, išskyrus tunų žvejybos seinerius, tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivus ir tunų žvejybos ilgosiomis ūdomis laivus, kuriems šis terminas – 6 valandos.

1.2.   Pranešant apie laivo įplaukimą arba išplaukimą, laivo administracija visų pirma nurodo:

a)	laivo pavadinimą;

b)	laivo radijo šaukinį;

c)	numatytą datą (dd/mm/mmmm), valandą (UTC) ir kirtimo tašką (laipsniai/minutės/sekundės);

d)	laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą FAO alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba atitinkamais atvejais žuvų skaičiumi;

e)	produktų pateikimą.

1.3.   Pageidautina, kad pranešimas būtų siunčiamas e. paštu, o jei neįmanoma, – faksu arba radijo ryšiu – Mauritanija praneša e. pašto adresą, telefono numerį arba radijo dažnį, jie nurodyti 12 priedėlyje. Mauritanija nedelsdama e. paštu arba faksu patvirtina pranešimo gavimą.

1.4.   Ši su laivų įplaukimu į žvejybos zoną ir išplaukimu iš jos susijusi informacija vienu metu persiunčiama ir Europos Sąjungos delegacijai Mauritanijoje 12 priedėlyje nurodytu adresu.

1.5.   Mauritanija atitinkamiems laivams ir Europos Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar radijo dažnio pasikeitimus. Šie pasikeitimai bus įtraukti užregistravimo tikslu į artimiausio jungtinio komiteto susitikimo, surengto po pasikeitimo, protokolą.

1.6.   Bet kuris Mauritanijos žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis ir apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

1.7.   Įplaukimo į žvejybos zoną ir išplaukimo iš jos pranešimai laikomi laive bent vienus metus po pranešimo dienos.

1.8.   Būdami Mauritanijos žvejybos zonoje Europos Sąjungos laivai turi nuolatos stebėti tarptautinius šaukinio dažnius (VHF 16 kanalas arba HF 2 182 KHz).

1.9.   Mauritanijos valdžios institucijos pasilieka teisę, gavusios pranešimą apie išplaukimą, atlikti laivų patikrinimą pasirinktinai prieš jiems išplaukiant iš Nuadibu arba Nuakšoto uosto akvatorijos.

1.10.   Patikrinimų trukmė neturėtų viršyti 6 valandų pelaginės žvejybos laivams (6 ir 7 kategorijos), o kitų kategorijų laivams – 3 valandų.

1.11.   Už prieš tai esančiuose punktuose nurodytų nuostatų nesilaikymą taikomos sankcijos:

a)	pirmojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka bent mažiausią Mauritanijos teisės aktais numatytą baudą.

b)	antrojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka didžiausią pagal Mauritanijos teisės aktus nustatytą baudą; — licencija panaikinama likusiam jos galiojimo laikui.

c)	trečiojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — licencija panaikinama visam laikui; — kapitonui ir laivui uždraudžiama vykdyti veiklą Mauritanijoje.

1.12.   Pažeidimą padariusiam laivui pasišalinus, ministerija praneša Europos Sąjungai ir vėliavos valstybei narei tam, kad būtų pritaikytos prieš tai esančiame 1.11 punkte numatytos nuobaudos.

2.   Su patikrinimais jūroje ir uoste susijusios nuostatos

2.1.   Mauritanija imasi būtinų priemonių, kad pagal šį susitarimą jūroje ir uoste atliekami Europos Sąjungos laivų patikrinimai:

a)

būtų atliekami Mauritanijos pakrantės apsaugos laivų ir (arba) pareigūnų, kurie turi aiškius įgaliojimus ir kuriuos galima atpažinti kaip Mauritanijos paskirtus vykdyti žvejybos kontrolę. Kiekvienas Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnas privalo būti išmokytas vykdyti žvejybos kontrolę ir turėti Mauritanijos išduotą tarnybinį pažymėjimą, kuriame nurodyti jo asmens duomenys ir kvalifikacija;

b)	turi jokiu atveju nekelti grėsmės laivo ir įgulos saugumui.

2.2.   Atlikdami patikrinimus jūroje Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai negali įlipti į Europos Sąjungos laivą iš anksto apie tai nepranešę VHF radijo ryšiu arba tarptautiniu Tarptautinio signalų sąvado signalu. Patikrinimams naudojamos visų rūšių transporto priemonės turi būti aiškiai ir matomai pažymėtos oficialiu vimpelu arba simboliu, reiškiančiu, kad priemonė naudojama žvejybai tikrinti Mauritanijos vardu.

2.3.   Europos Sąjungos laivo kapitonas Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą, taip pat su jais bendradarbiauja.

2.4.   Tikrinimą atlieka tiek Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnų, kiek jų reikia atsižvelgiant į tikrinimo aplinkybes. Prieš pradėdami tikrinimą jie turi pateikti asmens tapatybės ir kvalifikacijos įrodymą.

2.5.   Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai gali apžiūrėti visas, jų manymu, tikrintinas patalpas, įrangą, žvejybos įrankius, sužvejotas žuvis, dokumentus ir užregistruotus pranešimus, kad įsitikintų, jog laikomasi šio susitarimo. Jie taip pat gali apklausti kapitoną, įgulos narius ir visus kitus tikrinamame laive esančius asmenis. Jie gali paimti visų jiems svarbių dokumentų kopijas.

2.6.   Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai negali uždrausti Europos Sąjungos laivo kapitonui susisiekti su laivo savininku ir (arba) laivo vėliavos valstybės institucija.

2.7.   Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Bet kuriuo atveju pelaginių žuvų žvejybos laivų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 valandas, o kitų kategorijų žvejybos laivų – ilgiau kaip 1 valandą 30 minučių, nebent labai būtina.

2.8.   Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai tikrinimą atlieka taip, kad poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui, taip pat iškrovimo ir perkrovimo operacijoms būtų kuo mažesnis.

2.9.   Mauritanija užtikrina, kad visi su Europos Sąjungos laivų tikrinimu susiję skundai būtų nagrinėjami nešališkai ir išsamiai, laikantis nacionalinės teisės aktų.

2.10.   Mauritanija, atlikdama patikrinimą jūroje ir uoste, gali leisti Europos Sąjungos atstovui dalyvauti stebėtojo teisėmis.

2.11.   Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai parengia patikrinimo ataskaitą, kurioje pateikia patikrinimo rezultatus, įtariamus pažeidimus ir priemones, kurių Mauritanija galėtų imtis.

2.12.   Europos Sąjungos laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas.

2.13.   Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnas ir Europos Sąjungos laivo kapitonas. Kapitono parašu tik patvirtinama, kad gauta ataskaitos kopija. Jei kapitonas atsisako pasirašyti tikrinimo ataskaitą, jis tikrinimo ataskaitoje užrašo šio atsisakymo priežastis ir nurodo, kad tai yra „atsisakymas pasirašyti“.

2.14.   Jei patikrinimo ataskaita surašoma ranka, raštas turi būti įskaitomas, o rašalas neištrinamas.

2.15.   Prieš palikdami laivą Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai Europos Sąjungos laivo kapitonui turi įteikti patikrinimo ataskaitos kopiją. Patikrinimo ataskaitos kopiją Mauritanija nusiunčia Europos Sąjungai per 4 dienas (patikrinimo jūroje atveju) arba per 24 valandas (patikrinimo uoste atveju) po patikrinimo, nepriklausomai nuo patikrinimo išvadų.

3.   Jungtinė sausumoje ir jūroje atliekamos kontrolės stebėjimo sistema

3.1.   Šalys gali nuspręsti įdiegti jungtinę sausumoje ir jūroje atliekamos kontrolės stebėjimo sistemą. Tuo tikslu jos paskiria atstovus, dalyvaujančius nacionalinių tikrinimo institucijų atliekamose kontrolės ir patikrinimų operacijose ir galinčius pateikti pastabų dėl šio Protokolo įgyvendinimo.

3.2.   Atstovai privalo:

—	turėti profesinę kvalifikaciją;

—	turėti pakankamą žuvininkystės patirtį;

—	visapusiškai išmanyti susitarimo ir šio Protokolo nuostatas.

3.3.   Kai atstovai dalyvauja nacionalinės kontrolės institucijos atliekamuose patikrinimuose, jie negali savo nuožiūra naudotis nacionaliniams pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.

3.4.   Kai tie atstovai vyksta kartu su vietos valstybės tarnautojais, jiems suteikiama teisė patekti į laivus, patalpas ir susipažinti su dokumentais, kuriuos tikrina valstybės tarnautojai, siekiant surinkti savo užduotims atlikti reikalingus ne asmens duomenis.

3.5.   Atstovai lydi nacionalinių kontrolės institucijų atstovus šiems lankantis uostuose, dokuose stovinčiuose laivuose, viešuosiuose aukcionuose, didmeninės prekybos sandėliuose, šaldymo sandėliuose ir kitose žuvies iškrovimo ir laikymo vietose prieš ją pateikiant į rinką.

3.6.   Atstovai kas 4 mėnesius parengia ir pateikia ataskaitą apie patikrinimus, kuriuose dalyvavo. Ataskaita teikiama kompetentingoms institucijoms. Vieną jo kopiją tos kompetentingos institucijos pateikia kitai šaliai.

3.7.   Šalys gali nuspręsti atlikti ne mažiau kaip du metinius patikrinimus pakaitomis Mauritanijoje ir Europoje.

3.8.   Atstovas, dalyvaujantis jungtinėse kontrolės operacijose, turi saugoti laive esančią įrangą bei visus kitus įrenginius ir visų jam suteiktų dokumentų konfidencialumą. Šalys susitaria užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų kuo griežčiausiai laikantis konfidencialumo. Atstovas gali atskleisti informaciją apie darbo rezultatus tik kompetentingoms institucijoms.

3.9.   Ši programa vykdoma Europos Sąjungos iškrovimo uostuose ir Mauritanijos uostuose.

3.10.   Kiekviena šalis padengia savo atstovo, dalyvaujančio bendros kontrolės operacijose, išlaidas, įskaitant kelionę ir buvimą laive.

VII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.   Apžiūros ataskaita ir pažeidimo protokolas

1.1.   Pareikšdami įtarimus, kad Europos Sąjungos laivas padarė pažeidimą, Mauritanijos pakrantės apsaugos pareigūnai turi remtis objektyviais faktiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažeidimą. Pažeidimo prielaidos iškelti negalima.

1.2.   Apžiūros ataskaitą, kurioje nurodytos pažeidimo aplinkybės ir priežastys, privalo pasirašyti laivo kapitonas, jis ataskaitoje gali pateikti savo prieštaravimus, jos kopiją kapitonui nedelsdama pateikia Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija pagal VI skyriaus 2.15. punktą. Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

1.3.   Pažeidimo protokolą surašo Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija, tiksliai atsižvelgdama į nustatytus ir nurodytus patikrinimo ataskaitoje, parengtoje patikrinus laivą. Prie protokolo pridedami visi daiktiniai įrodymai, pagal kuriuos galima būtų objektyviai spręsti apie nustatyto pažeidimo realumą.

1.4.   Atliekant patikrinimą, turi būti atsižvelgiama į laivo savybių atitiktį po techninio patikrinimo (II skyrius).

2.   Pranešimas apie pažeidimą

2.1.   Pažeidimo atveju Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija nedelsdama paštu atsiunčia laivo atstovui pažeidimo protokolą ir patikrinimo ataskaitą. Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija apie tai nedelsdama informuoja Europos Sąjungą ir jai persiunčia atitinkamus dokumentus.

2.2.   Jei pažeidimo neįmanoma nutraukti jūroje, Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai paprašius, kapitonas privalo laivą vesti į Nuadibu uostą (maršruto keitimas), o institucija apie tai nedelsdama informuoja Europos Sąjungą. Jei kapitonas pripažįsta pažeidimą, kuris gali būti nutrauktas jūroje, laivas tęsia žvejybą. Panaikinus nustatytą pažeidimą abiem atvejais laivas tęsia žvejybą.

3.   Pažeidimo išnagrinėjimas nepakeitus maršruto

3.1.   Pagal šį Protokolą pažeidimai gali būti išnagrinėti teismine arba neteismine tvarka.

3.2.   Prieš nagrinėjant pažeidimą ir ne vėliau kaip per 24 valandas po pranešimo apie jį Europos Sąjunga iš Mauritanijos turi gauti visą išsamią informaciją apie pažeidimo faktus ir vėlesnius veiksmus.

3.3.   Mauritanijos pakrantės apsaugos institucija sušaukia ginčų sprendimo komisiją. Visa informacija apie kompromiso arba teisminę procedūrą, susijusią su Europos Sąjungos laivų padarytais pažeidimais, kuo skubiau perduodama Europos Sąjungai. Esant reikalui, ginčo sprendimo komisijos pirmininkas gali padaryti išimtį ir laivo savininkui komisijoje gali atstovauti du asmenys. Laivo savininkui leidžiama išdėstyti savo argumentus ir pateikti visą papildomą informaciją apie aplinkybes.

3.4.   Ginčų sprendimų komisija savo išvadas kuo skubiau praneša laivo savininkui arba jo atstovui ir Europos Sąjungai (per delegaciją).

3.5.   Jei skiriama bauda, ji turi būti sumokėta pavedimu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ginčo išsprendimo. Jei laivas nori išplaukti iš Mauritanijos žvejybos zonos, baudą reikia sumokėti iki minėto išplaukimo. Valstybinio iždo kvitas arba, jo nesant (nedarbo dienomis) patvirtintas Mauritanijos centrinio banko (BCM) SWIFT yra baudos sumokėjimo įrodymai.

3.6.   Jei klausimo išspręsti neteismine tvarka nepavyksta, ministerija nedelsdama perduoda bylą Respublikos prokurorui. Jei pagal teismo sprendimą skiriama bauda, ji turi būti sumokėta pavedimu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Valstybinio iždo kvitas arba, jo nesant (nedarbo dienomis) patvirtintas Mauritanijos centrinio banko (BCM) SWIFT yra baudos sumokėjimo įrodymai.

4.   Pažeidimo išnagrinėjimas pakeitus maršrutą

4.1.   Jei nustačius pažeidimą laivas turi pakeisti maršrutą, jis turi likti uoste, kol užbaigiama kompromiso procedūra.

4.2.   Prieš pradedant teismo procesą įtariamą pažeidimą bandoma išspręsti kompromiso procedūra laikantis 3.3–3.5 punktuose numatytų sąlygų. Ši procedūra užbaigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo maršruto pakeitimo dienos.

4.3.   Prieš kompromiso procedūrą ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo maršruto pakeitimo Europos Sąjunga iš Mauritanijos turi gauti visą išsamią informaciją apie pažeidimo faktus ir vėlesnius veiksmus.

4.4.   Jei klausimo išspręsti neteismine tvarka nepavyksta, ministerija nedelsdama perduoda bylą Respublikos prokurorui. Jei paskelbiamas nuosprendis, kuriuo skiriama bauda, ji sumokama laikantis 3.6 punkto.

4.5.   Pagal galiojančius teisės aktus laivo savininkas pateikia banko užstatą, kurio dydį per 72 valandas nuo kompromiso procedūros užbaigimo nustato kompetentinga institucija arba kompetentingas teismas, atsižvelgdami į laivo tikrinimo išlaidas ir baudų bei kompensacijų, kurias gali tekti sumokėti pažeidėjams, sumas. Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą užstatą, Mauritanijos kompetentinga institucija grąžina jo likutį.

4.6.   Laivui leidžiama išplaukti:

a)	jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

b)

kai yra pateiktas ir ministerijos priimtas prieš tai esančiame 4.5 punkte nurodytas banko užstatas, laukiant teismo proceso pabaigos. Valstybinio iždo kvitas arba, jo nesant (nedarbo dienomis) patvirtintas Mauritanijos centrinio banko (BCM) SWIFT yra užstato sumokėjimo įrodymai, kad laivas būtų paleistas.

5.   Keitimasis informacija apie kontrolę ir pažeidimus

Šalys įsipareigoja sustiprinti procedūras, kurios būtinos palaikant nuolatinį dialogą apie atliktus kontrolės veiksmus, kompromiso ir teismo procedūrų rezultatus, taip pat apie sunkumus, patirtus atliekant kontrolę ir nagrinėjant pažeidimus.

VIII SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (LSS)

Europos Sąjungos laivai stebimi per palydovą naudojant dvigubą perdavimą, paremtą trikampe sistema:

1.	ES laivas – vėliavos valstybės ŽSC – Mauritanijos ŽSC;

2.	ES laivas– Mauritanijos ŽSC– vėliavos valstybės ŽSC.

Jei iškyla sunkumų įgyvendinant trikampę sistemą, šalys jungtiniame komitete priima priemones, reikalingas šiems sunkumams pašalinti.

1.   Laivų buvimo vietos pranešimai. LSS

Būdami Mauritanijos žvejybos zonoje žvejybos leidimus turintys Europos Sąjungos laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (LSS, angl. Vessel Monitoring System – VMS), kuri užtikrina automatinį ir nuolatinį duomenų apie laivų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui (Fisheries Monitoring Center – ŽSC).

2.   Duomenų perdavimo sąlygos

2.1.   Kiekviename buvimo vietos pranešime teikiama tokia informacija:

a)	laivo identifikaciniai duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas;

e)	pranešimas turi būti sukonfigūruotas šio priedo 9 priedėlyje nurodytu formatu.

2.2.   Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Mauritanijos žvejybos zoną, žymima kodu ENT. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu POS, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Mauritanijos žvejybos zonos – ji žymima kodu EXI.

2.3.   Vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

3.   Laivo pranešimai sugedus LSS

3.1.   Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo LSS visapusiškai veikia ir kad buvimo vietos pranešimai tinkamai perduodami vėliavos valstybės ŽSC.

3.2.   Jei kyla techninių trukdžių arba sugenda žvejybos laive esančios palydovinei stebėsenai naudojama įranga, laivo kapitonas kuo greičiau e. paštu, radijo ryšiu arba faksu perduoda informaciją, nustatytą 2.1 punkte, vėliavos valstybės ŽSC. Esant šioms aplinkybėms, bendrąsias buvimo vietos ataskaitas reikia siųsti kas 4 valandas. Vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas siunčia šią informaciją Mauritanijos ŽSC.

3.3.   LSS sugedus ar sutrikus jos veikimui, kapitonas ir (arba) savininkas turi ją pataisyti arba pakeisti per 5 dienas. Šiam terminui suėjus, toks laivas turi palikti Mauritanijos žvejybos zoną arba sugrįžti į vieną Mauritanijos uostų. Jei per tas 5 dienas laivas įplaukia į Mauritanijos uostą, Mauritanijos žvejybos zonoje žvejybos veiklą jis galės toliau tęsti tik jei LSS bus veikianti, nebent Mauritanija išduoda leidimą. Jei techninė problema didelė ir jai išspręsti reikia daugiau laiko, kapitonui paprašius išimties tvarka gali būti taikomas ne ilgesnis nei 15 dienų terminas.

3.4.   Žvejybos laivas negali išplaukti iš uosto sugedus jo LSS, jei:

—	sistema neveikia, kaip reikalauja vėliavos valstybė, arba

—	išplaukti neleidžia valstybė narė. Pastaruoju atveju vėliavos valstybė Mauritanijai apie savo sprendimą praneša iki laivui išplaukiant.

4.   Saugus keitimasis buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC

4.1.   Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Mauritanijos ŽSC. Vėliavos valstybės ir Mauritanijos ŽSC pasikeičia elektroniniais kontaktiniais adresais. Jos nedelsdamos viena kitą informuoja apie šių adresų pasikeitimus.

4.2.   Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Mauritanijos ŽSC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojama saugi perdavimo sistema.

4.3.   Mauritanijos ŽSC elektroniniu būdu nedelsdamas praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Europos Sąjungai apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš Mauritanijos žvejybos zonos, pranešimus.

5.   Pranešimų sistemos sutrikimai

5.1.   Mauritanija įsitikina, kad jos elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga. Ji nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

5.2.   Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo LSS buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai laikomas laivo kapitonas. Už pažeidimus taikomos Protokole numatytos sankcijos.

6.   Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

6.1.   Remdamasis pagrįsta medžiaga, leidžiančia įtarti pažeidimą, Mauritanija vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ir Europos Sąjungai) nustatytam tyrimo laikotarpiui sumažinti kurio nors laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalą iki 30 minučių intervalo. Tokią medžiagą Mauritanijos ŽSC turi pateikti vėliavos valstybės ŽSC ir Europos Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC Mauritanijai nedelsdamas siunčia buvimo vietos pranešimus nauju intervalu.

6.2.   Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Mauritanija vėliavos valstybės ŽSC ir Europos Sąjungai praneša apie bet kokius tolesnius veiksmus.

IX SKYRIUS

MAURITANIJOS ŽVEJŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.   Mauritanijos žvejų, kuriuos reikia priimti į laivą, skaičius

1.1.   Europos Sąjungos žvejybos laivo savininkas žvejybos veiklos Mauritanijos žvejybos zonoje laikotarpiu į savo laivą įgulos nariais priima Mauritanijos žvejus.

1.2.   Ministerija, laikydamasi tarptautinių normų, sudaro ir saugo pakankamo ilgio sąrašą, kuriame išvardyti tinkamai išmokyti, turintys kvalifikacijos pažymėjimą, patyrę ir tinkami Mauritanijos žvejai, iš kurių Europos Sąjungos laivų savininkai laisvai išsirenka žvejus priimti į savo laivą pagal 1.1 punktą. Šis sąrašas pateikiamas laivų savininkams, Europos Sąjungai ir vėliavos valstybėms narėms.

1.3.   Mažiausias žvejų, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 ir 1.2 punktus, skaičius:

a)	tunų žvejybos seineriai: vienas į vieną laivą;

b)	tunų žvejybos kartinėmis ūdomis laivai: trys į vieną laivą;

c)	krevečių žvejybos laivai ir priedugnio žuvų žvejybos laivai: Mauritanijos žvejai turi sudaryti 60 % įgulos apvalinant iki mažesnio skaičiaus (pareigūnai neįskaičiuojami);

d)	pelaginių žuvų žvejybos traleriai: Mauritanijos žvejai turi sudaryti 60 % gamybos srities (fabriko, pakavimo, šaldymo) darbininkų, kaip nurodyta laivo įgulos plane, kurį pagal reikalavimus patvirtino vėliavos valstybės kompetentinga institucija.

1.4.   Jei žvejybos laivo savininkas į laivą priima Mauritanijos pareigūnus stažuotojus, jų skaičius atimamas iš mažiausio į laivą priimtinų Mauritanijos žvejų skaičiaus, nustatyto 1.3 punkte.

1.5.   1.3 punkto d papunktyje nurodytų žvejybos laivų savininkams leidžiama pasinaudoti nustatytu Mauritanijos žvejų skaičiumi pagal dokumentuojamą ir suplanuotą rotacijos laive ir sausumoje sistemą, pagal kurią jie galėtų atsakingai ir veiksmingai valdyti savo žvejybos laivą laikydamiesi pagal vėliavos valstybės teisės aktus priimtų priemonių ir remdamiesi ES teise.

1.6.   Kapitonas tvarko savo laive dirbančių žvejų registrą, kuris yra įgulos narių sąrašas, reikiamai pasirašytas jo paties arba jo įgalioto asmens. Įgulos narių sąrašas nuolat atnaujinamas, jame nurodomi išsamūs kiekvieno žvejo duomenys, iš kurių privalomi yra šie:

a)	statusas arba pareigos;

b)	pilietybė;

c)	gimimo data ir vieta;

d)	asmens tapatybės dokumento rūšis ir numeris.

1.7.   Atitikties 1 dalyje nustatytiems reikalavimams kontrolė grindžiama Europos Sąjungos žvejybos laivo įgulos narių sąrašu, kurį parengia ir pasirašo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo.

2.   Mauritanijos žvejų priėmimo į Europos Sąjungos žvejybos laivus sąlygos

2.1.   Ministerija rūpinasi, kad į 1.2 punktą nurodytą sąrašą būtų įtraukti išsamūs kiekvieno žvejo duomenys, iš kurių privalomi – vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, kvalifikacija ir žvejo statusą bei patirtį patvirtinantys dokumentai.

2.2.   Ministerija rūpinasi, kad kiekvienas į 1.2 punkte nurodytą sąrašą įtrauktas žvejys atitiktų bent šiuos reikalavimus:

a)	žinotų pagrindinius saugumo terminus viena iš šių darbo kalbų – prancūzų, ispanų arba anglų;

b)	turėtų galiojantį Mauritanijos piliečio pasą;

c)	turėtų galiojančią Mauritanijos jūrininko knygelę ar kitą lygiavertį dokumentą;

d)	turėtų galiojantį sertifikatą, patvirtinantį, kad jis išėjo pagrindinius sausumo jūroje mokymus, skirtus žvejybos laivų įgulų nariams ir atitinkančius galiojančius tarptautinius standartus;

e)

turėtų galiojančią medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jis gali dirbti žvejybos laivuose ir kad jis nėra užkrečiamų ligų nešiotojas ir neturi sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti pavojus kitų laive esančių žmonių saugumui ir sveikatai. Sveikatos patikrinimas turi būti atliktas laikantis galiojančių tarptautinių normų ir turi apimti radiografinius tuberkuliozės tyrimus;

f)	turėtų dokumentų, kurie gali būti įtraukti į 2.2 punkto c papunktyje nurodytą knygelę arba kitą dokumentą, kuriame būtų išsamiai aprašyti įgyti įgūdžiai ir kiekvieno žvejybos laivo, kuriame žvejys dirbęs, pavadinimas, tipas, žvejo statusas arba pareigos laive ir darbo laive trukmė;

g)	turėtų reikiamai pasirašytos žvejo darbo sutarties originalą;

h)	turėtų visus kitus dokumentus, kurių reikalauja žvejybos laivo vėliavos valstybė arba laivo savininkas.

2.3.   Visi 2.2 punkto c–h papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti parengti Mauritanijos Islamo Respublikos arba juos išdavusios šalies oficialia (-iomis) kalba (-omis), prie jų turi būti pridėtas vertimas į anglų kalbą.

2.4.   Pagal galiojančias tarptautines normas, visi 2.2 punkto c–h papunkčiuose nurodyti dokumentai laikomi galiojančiais tik jei jie visiškai atitinka 2.3 punkto nuostatas, yra reikiamai pasirašyti ir tebegalioja žvejo priėmimo į laivą metu ir tik jei žvejybos laivo vėliavos valstybė garantuoja, kad mokymai arba egzaminas, po kurių išduotas tas dokumentas, visiškai atitinka vėliavos valstybės nustatytus reikalavimus.

Šiuo tikslu Mauritanija leidžia vėliavos valstybės paskirtiems pareigūnams jos teritorijoje atlikti būtinus vertinimus ir auditą. Remdamosi lojalaus bendradarbiavimo principu Europos Sąjungos valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje vykdydamos misijas pagal šį punktą, kad palengvintų Mauritanijos Islamo Respublikos administracinę naštą.

2.5.   Mauritanijos žvejai, kapitonui paprašius, kontrolės tikslais pateikia 2.2 punkte minėtus dokumentus. Kapitonas gali administraciniais tikslais išsaugoti minėtų dokumentų kopijas.

2.6.   Europos Sąjungos žvejybos laivo savininkas arba kapitonas (veikdamas savininko vardu) turi teisę atsisakyti leisti Mauritanijos žvejui įlipti į savo laivą, jei jis neatitinka 2.2–2.4 punktuose nustatytų reikalavimų.

3.   Pagrindiniai darbo principai ir teisės

3.1.   Su į Europos Sąjungos žvejybos laivus priimtais dirbti Mauritanijos žvejais, jų įgaliotojais ir jų žvejybos laivų savininkais elgiamasi laikantis teisės aktų, taikomų įgyvendinant aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, kurios pagal 1998 m. TDO pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją turi būti propaguojamos ir įgyvendinamos jas pasirašiusių šalių. Šios konvencijos susijusios su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu, visų formų priverstinio arba privalomo darbo panaikinimu, veiksmingu vaikų darbo panaikinimu, diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

3.2.   Su į Europos Sąjungos žvejybos laivus priimtais Mauritanijos jūrininkais sudaroma rašytinė darbo sutartis, parengta laikantis teisės nuostatų ir bendrų galiojančių konvencijų, kuriose nustatytos išsamios darbo ir gyvenimo laivuose sąlygos.

4.   Laikinas leidimas į laivą priimti mažesnį Mauritanijos žvejų skaičių

4.1.   Europos Sąjungos žvejybos laivams leidžiama plaukti į jūrą su mažesniu skaičiumi Mauritanijos žvejų, nei nurodyta 1 dalyje, iš karto prieš tai pranešus įlaipinimo uosto kompetentingoms institucijoms, jei:

a)	jūrininkų įdarbinimo metu Mauritanijos laivo savininkui arba jo atstovui dar nepateikė 1.2 punkte nurodyto sąrašo;

b)	1.2 punkte nurodytame sąraše nėra pakankamo skaičiaus tinkamai išmokytų, turinčių kvalifikacijos pažymėjimą, patyrusių ir tinkamų Mauritanijos jūrininkų;

c)	vienam ar keliems laiku į laivą atvykusiems Mauritanijos žvejams žvejybos laivo savininkas arba kapitonas (veikdamas savininko vardu) neleido įlipti į laivą pagal 2.6 punktą;

d)

vienas ar keli Mauritanijos žvejai, kuriuos ketinta priimti dirbti į žvejybos laivą, paskelbtu laivo išplaukimo metu nepasirodė. Įlaipinimo uosto kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša Mauritanijos pakrantės apsaugos institucijai ir Regioniniam jūrų reikalų direktoratui ir to pranešimo egzempliorių išsiunčia žvejybos laivo savininkui arba jo vardu veikiančiam kapitonui.

4.2.   Jei į Europos Sąjungos laivą dirbti priimtas Mauritanijos žvejys dėl pateisinamos (-ų) priežasties (-čių) turi būti parplukdytas į krantą laivui esant Mauritanijos žvejybos zonoje, laivas gali tęsti arba atnaujinti žvejybos reisą, to Mauritanijos žvejo nepakeitęs nauju.

4.3.   Taikant 4.1–4.2 punktus laikoma, kad Mauritanijos žvejai, liekantys sausumoje pagal 1.6 punkte nurodytą dokumentuojamą ir suplanuotą rotacijos laive ir sausumoje sistemą, yra įlaipinti į laivą, su sąlyga, kad laive yra pasirašyti jų žvejo darbo sutarčių egzemplioriai.

5.   Baudos ir nuobaudos, skiriamos kitais atvejais, kai nesilaikoma nustatyto į laivą priimtinų Mauritanijos žvejų skaičiaus

5.1.   Jei žvejybos laivo savininkas 1 dalyje nustatyto reikiamo skaičiaus Mauritanijos žvejų į laivą nepriima dėl 4 dalyje nenurodytų priežasčių, jis kiekvieną žvejybos Mauritanijos žvejybos zonoje dieną, praleistą be pakankamo Mauritanijos žvejų skaičiaus laive, privalo už kiekvieną trūkstamą Mauritanijos žveją mokėti 20 EUR.

5.2.   Ministerija žvejybos laivo savininkui išduoda pagal 5.1 dalį skirtos baudos sąskaitą faktūrą, kurios suma grindžiama faktiniu žvejybos dienų skaičiumi, o ne licencijos galiojimo trukme.

5.3.   Žvejybos laivo savininkas arba jo vardu veikiantis atstovas 5.2 punkte nurodytą sąskaitą faktūrą turi apmokėti per tris mėnesius nuo 5.1 punkte nurodyto reikalavimų nesilaikymo arba iki vėlesnės datos, jei tokia nurodyta sąskaitoje faktūroje. Reikiama suma pervedama į šio priedo I skyriuje („Bendrosios nuostatos“) nurodytą sąskaitą.

5.4.   Jei 5.1 punkte nurodytas reikalavimų nesilaikymas kartojasi, licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas, kol į laivą nebus priimta dirbti reikiamas skaičius Mauritanijos žvejų.

5.5.   Pagal 5.1 punktą pervestos sumos naudojamos Mauritanijos žvejų (tik užsirašiusių į Nacionalinę jūrų ir žvejybos mokyklą (Ecole nationale d'enseignement maritime et des pêches)) mokymui.

6.   Ministerijai pateiktina informacija

6.1.   Kiekviena Europos Sąjungos vėliavos valstybė narė Europos Sąjungos parengtame ir tvarkomame sąraše nurodo savo kompetentingos institucijos, nurodytos 2.4 punkte, pavadinimą.

6.2.   Remdamasi 2.2 punkto d ir h papunkčiais vėliavos valstybė Europos Sąjungai tarpininkaujant tinkamai informuoja ministeriją apie savo reikalavimus dėl papildomų dokumentų, kuriuos turi pateikti į su jos vėliava plaukiojantį laivą priimami žvejai.

6.3.   Žvejybos laivo savininkas arba jo vardu veikiantis atstovas užpildydamas 1.7 punkte nurodytą įgulos narių sąrašą informuoja ministeriją apie Mauritanijos žvejų priėmimą dirbti jų laive.

6.4.   Gavusi 6.3 punkte paminėtą informaciją, ministerija žvejybos laivo savininkui arba jo vardu veikiančiam atstovui išduoda pasirašytą gavimo patvirtinimą.

6.5.   Žvejybos laivo savininkas arba jo vardu veikiantis atstovas per du mėnesius nuo žvejo darbo sutarties pasirašymo nusiunčia tiesiogiai ministerijai jos kopiją.

6.6.   Pagal 6.5 punktą gavusi žvejo darbo sutarties kopiją, ministerija žvejybos laivo savininkui arba jo vardu veikiančiam atstovui išduoda pasirašytą gavimo patvirtinimą.

6.7.   Jei taikant šio skyriaus nuostatas iškyla sunkumų, šalys tariasi tarpusavyje (taip pat ir jungtiniame komitete) keisdamosi su nuostatų taikymu susijusia naudinga informacija ir ieškodamos geriausių sunkumų pašalinimo būdų.

X SKYRIUS

MOKSLINIAI STEBĖTOJAI

1.   Europos Sąjungos laivuose sukuriama mokslinio stebėjimo sistema.

2.   Kiekvienai žvejybos kategorijai abi šalys per metus paskiria bent du žvejybos laivus, kurie privalo įlaipinti mokslinį Mauritanijos stebėtoją; reikalavimas netaikomas tunų žvejybos laivams, kur toks įlaipinimas vyksta ministerijos prašymu. Visais atvejais į vieną laivą vienu metu gali būti priimtas tik vienas mokslinis stebėtojas.

3.   Stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau kurios nors šalies prašymu stebėtojas laive gali būti kelis žvejybos reisus, atsižvelgiant į vidutinę konkretaus laivo planuojamo žvejybos reiso trukmę.

4.   Ministerija Europos Sąjungai praneša paskirtų stebėtojų pavardes, kartu su reikiamais dokumentais, ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatytos jų įlipimo į laivą datos.

5.   Išlaidas, susijusias su mokslinių stebėtojų veikla, įskaitant mokslinių stebėtojų atlyginimus, honorarus ir dienpinigius, dengia ministerija.

6.   Ministerija pasirūpina visais mokslinių stebėtojų įlaipinimo ir išlaipinimo klausimais.

7.   Moksliniam stebėtojui laive sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir laivo pareigūnams.

8.   Moksliniam stebėtojui suteikiamos visos reikalingos priemonės pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti stebėjimo užduotis.

9.   Moksliniai stebėtojai turi prisistatyti paskirto laivo kapitonui paskirtos įlipimo dienos išvakarėse. Jei stebėtojas neatvyksta, laivo kapitonas praneša ministerijai ir Europos Sąjungai. Tokiu atveju laivas turi teisę išplaukti iš uosto. Tačiau ministerija nedelsdama gali įlaipinti kitą mokslinį stebėtoją savo sąskaita, nesutrikdydama laivo žvejybos veiklos.

10.   Moksliniai stebėtojai privalo:

—	turėti profesinę kvalifikaciją,

—	turėti tinkamos patirties ir būti gerai susipažinus su šiuo Protokolu.

11.   Moksliniai stebėtojai užtikrina, kad Mauritanijos žvejybos rajone dirbantys Europos Sąjungos laivai laikytųsi šio Protokolo nuostatų.

Jie rengia ataskaitas ta tema. Stebėtojai ypač:

—	stebi laivų žvejybos veiklą,

—	nustato laivų, dalyvaujančių žvejybos operacijose, koordinates,

—	renka biologinius mėginius mokslinių tyrimų programoms,

—	registruoja informaciją apie naudojamus žvejybos įrankius ir naudojamų tinklų akių dydį.

12.   Stebėjimas apsiriboja šiame Protokole numatyta žvejybos veikla ir su ja susijusia veikla.

13.   Mokslinis stebėtojas:

—	privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

—	pagal šį Protokolą naudojamų tinklų akių dydžiui matuoti naudoja patvirtintus prietaisus ir tvarką;

—	tinkamai rūpinasi laive esančia nuosavybe ir įranga ir saugo laivo dokumentų konfidencialumą.

14.   Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui ir prieš išlipdamas iš laivo stebėtojas parengia ataskaitą, kurios pavyzdys pateiktas šio priedo 11 priedėlyje. Stebėtojai pasirašo ataskaitą dalyvaujant kapitonui, o šis gali ją papildyti arba paprašyti papildyti, įtraukiant, jo nuomone, naudingas pastabas, po kuriomis jis pats pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui, ministerijai ir Europos Sąjungai yra įteikiama ataskaitos kopija.

XI SKYRIUS.

ŽVALGOMOSIOS ŽVEJYBOS ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

1.   Abi šalys bendrai nusprendžia, i) kurie Europos Sąjungos veiklos vykdytojai galės vykdyti žvalgomąją žvejybą, ii) koks laikotarpis tam labiausiai tinka ir iii) kokias sąlygas reikėtų taikyti. Siekiant palengvinti tiriamąjį laivų darbą, ministerija perduoda turimą mokslinę informaciją ir kitus pagrindinius duomenis. Abi šalys susitaria dėl mokslinio protokolo, kuris bus taikomas žvalgomajai žvejybai ir perduotas atitinkamiems ūkinės veiklos vykdytojams.

2.   Į veiklą (koordinavimą ir dialogą dėl žvalgomosios žvejybos įgyvendinimo sąlygų) intensyviai įtraukiamas Mauritanijos žvejybos sektorius.

3.   Tokios žvejybos laikotarpis yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne mažiau kaip trys mėnesiai, nebent abi šalys bendru susitarimu nustato kitaip.

4.   Europos Sąjunga Mauritanijai pateikia žvalgomosios žvejybos licencijų paraiškas. Ji taip pat pateikia techninę bylą, kurioje nurodoma:

a)	techninės laivo charakteristikos,

b)	laivo pareigūnų kompetencijos lygis žvejybos srityje,

c)	pasiūlymas dėl reiso techninių detalių (trukmė, žvejybos įrankiai, tyrinėjimo rajonas, ir pan.);

d)	finansavimo forma.

5.   Jei mano esant reikalinga, Mauritanija organizuoja dialogą su Europos Sąjunga ir atitinkamais laivų savininkais techninėms ir finansinėms detalėms aptarti.

6.   Prieš pradėdamas žvalgomosios žvejybos reisą, Europos Sąjungos laivas turi atplaukti į Mauritanijos uostą ir būti patikrintas, kaip numatyta šio priedo II skyriaus 6 dalyje.

7.   Prieš pradėdami kampaniją laivų savininkai Mauritanijai ir Europos Sąjungai pateikia:

a)	laive jau esančių sužvejotų žuvų kiekio deklaraciją,

b)	žvejybos įrankių, kurie bus naudojami reiso metu, technines charakteristikas,

c)	garantiją, kad bus laikomasi Mauritanijos žuvininkystės teisės aktų.

8.   Reiso jūroje metu atitinkami laivų savininkai:

a)	perduoda ministerijai ir Europos Sąjungai savaitinę žuvų, sužvejotų kiekvieną dieną ir per kiekvieną tinklo užmetimą, kiekio ataskaitą, nurodydami techninius reiso duomenis (padėtis, gylis, diena ir valanda, kiekis, kitos pastabos ar komentarai);

b)	naudodamiesi LSS nurodo laivo padėtį, greitį, kursą;

c)

pasirūpina, kad laive būtų Mauritanijos pilietybę turintis mokslinis stebėtojas arba Mauritanijos institucijų paskirtas mokslinis stebėtojas. Stebėtojo užduotis – rinkti mokslinę informaciją apie sužvejotų žuvų kiekį ir imti jo mėginius. Stebėtojas prilyginamas laivo pareigūnui, laivo savininkas padengia jo buvimo laive išlaidas. Sprendimas dėl stebėtojo buvimo laive trukmės, įlaipinimo į laivą uosto ir išlaipinimo iš laivo uosto priimamas kartu su Mauritanijos valdžios institucijomis. Jei šalys nesusitaria kitaip, laivas neprivalo grįžti į uostą dažniau kaip vieną kartą per du mėnesius;

d)	prieš laivui išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonos pristato jį patikrinti, jei to prašo Mauritanijos insttiucijos;

e)	laikosi Mauritanijos žvejybos srities taisyklių.

9.   Žuvys, sužvejotos mokslinio reiso metu (įskaitant priegaudą), yra laivo savininko nuosavybė, jei tai neprieštarauja atitinkamiems jungtinio komiteto sprendimams ir mokslinio protokolo nuostatoms.

10.   Ministerija paskiria kontaktinį asmenį, atsakingą už visų nenumatytų problemų, galinčių būti kliūtimi žvalgomajai žvejybai, sprendimą.

2 PRIEDAS

FINANSINĖ PARAMA ATSAKINGAI IR TAUSIAI ŽUVININKYSTEI SKATINTI

1.   Tikslas ir sumos

Remiantis Protokolo 3 straipsniu finansinė parama atsakingos ir tausios žvejybos plėtrai skiriama pagal keturias intervencijos kryptis:

	Veiksmas
I kryptis. MOKSLINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS IR MOKYMAS	Išteklių stebėsena ir valdymas ir žuvininkystės valdymo planų įgyvendinimas
II kryptis. PRIEŽIŪRA	Žvejybos srities jūrų priežiūra
III kryptis. APLINKA	Jūros ir pakrantės aplinkos apsauga
IV kryptis. PLĖTROS INFRASTRUKTŪROS	Parama jūros produktų perdirbimo sausumoje pramonės plėtrai

2.   Įgyvendinimo sistema

Įsigaliojus šiam Protokolui, jungtiniame komitete, numatytame susitarimo 10 straipsnyje, Europos Sąjunga ir Mauritanija susitaria dėl šios paramos skyrimo atitikimo kriterijų, teisinių pagrindų, programavimo, priežiūros-įvertinimo ir lėšų pervedimo Mauritanijai taisyklių.

3.   Paramos sektoriui lėšų panaudojimo skaidrumas ir valdymas

Siekiant skaidraus ir veiksmingo paramos sektoriui lėšų finansinio valdymo, paramos įgyvendinimo mechanizmas turi apimti paprastus abiejų šalių atliekamų patikrinimų metodus, kuriuos visų pirma sudarytų:

—	Pranešimas apie tai, kad ES pervedė paramos sektoriui dalį (dokumentas, kurį Europos Sąjunga nusiunčia Mauritanijai);

—	Finansų įstatymo ir (arba) kito teisės akto, kuriuo grindžiamas paramos sektoriui dalies pervedimas į Protokolo 3 straipsnio 3.10 punkte nurodytą sąskaitą, pateikimas (dokumentas, kurį Mauritanija nusiunčia Europos Sąjungai);

—

Projektų įgyvendinimo vietoje veiksmingumo užtikrinimas, visų pirma teikiant Europos Sąjungai ataskaitas, kurias rengia už projektų įgyvendinimą atsakingi subjektai, organizuojant bendras ES ir žuvininkystės ministerijos misijas vietoje, skelbiant apie priemones spaudoje ir oficialiai pristatant projektus dalyvaujant ES delegacijos vadovui.

4.   Daugiametis planavimas

Taikydamas Protokolo 2.4 punktą, vykdomasis skyrius per tris mėnesius nuo savo įsteigimo abiem šalims pateikia daugiametės paramos sektoriui įgyvendinimo programos pasiūlymą, kuriame visų pirma išvardija:

—	finansuoti atrinktus projektus;

—	už projektų įgyvendinimą atsakingą (-us) kompetentingą (-us) subjektą (-us);

—	kiekvienam projektui reikalingas lėšas;

—	kiekvieno projekto stebėsenos rodiklius;

—	orientacinius įgyvendinimo terminus;

—	poveikio Mauritanijos žvejybos sektoriui rodiklius;

—	sumų paskirstymą pagal metus ir pagal projektus.

Šalys gali per 30 dienų nuo daugiametės programos gavimo pateikti pastabų. Paskui programą patvirtina jungtinis komitetas. Prieš tvirtindamas programą jungtinis komitetas įsitikina, kad įvairiems projektams skirtos sumos ir jų paskirstymas pagal metus atitiktų projekto pobūdį ir jų įgyvendinimo sąlygas bei apribojimus.

5.   Stebėsenos ir poveikio rodikliai

Stebėsenos rodiklis

Protokolo 3 straipsnyje nurodytas vykdomasis skyrius kiekvienam į programą įtrauktam projektui nustato stebėsenos rodiklį, apibrėždamas galutinį tikslą, kiekvienų įgyvendinimo metų (N + 1, 2, 3) pabaigoje pasiektiną tikslinį rezultatą ir per metus šiam rodikliui skiriamą sumą, kuri yra metinės paramos sektoriui dalies dalis. Rodiklis turi būti kiekybiškai įvertinamas.

Poveikio Mauritanijos žvejybos sektoriui rodikliai

Protokolo 3 straipsnyje nurodytas vykdomasis skyrius kiekvienam į programą įtrauktam projektui pateikia poveikio žuvininkystės sektoriui rodiklių rinkinį. Šie rodikliai grindžiami viešais arba neviešais statistiniais duomenimis, kuriuos galima kiekybiškai arba kokybiškai patikrinti, ir pristatomi taip, kad būtų galima įvertinti kiekvieno paramos sektoriui lėšomis finansuojamo projekto numatytą socialinį ir ekonominį poveikį.

6.   Metinės programos ir ataskaitos

Laikantis Protokolo 3 straipsnio, turi būti rengiamos paramos sektoriui panaudojimo metinės programos, paramos panaudojimas turi būti nuolat stebimas, o jo rezultatai teikiami ataskaitose.

Remiantis Protokolo 3 straipsnio 3.2 punktu, vykdomasis skyrius kasmet iki gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie praėjusiais metais vykdytų projektų pažangą ir projektų vykdymo ateinančiais metais programą – pagal šiame priede pateiktą standartinį pavyzdį, kuris visų pirma apima šiuos elementus:

—	(priminimo dėlei) kiekvienam projektui skirtų paramos sektoriui lėšų panaudojimo N metais programą, kurioje nurodyti praėjusių N metų tikslai;

—	pasiektų ir nepasiektų rezultatų ir nustatytų tikslų rodiklius, nurodant patirtus sunkumus ir pritaikytas taisomąsias priemones, taip pat ES pervestos dalies panaudojimą;

—	metinės dalies, kurią turi pervesti ES, dydį, grindžiamą už kiekvieną pasiektą rodiklį mokėtinomis sumomis. Už kiekvieną N metais pasiektą projektui nustatytą tikslinį rodiklį skiriama metinėje programoje nustatytos metinės sumos dalis;

—	N + 1 metų metinę programą ir atnaujintą daugiametę programą.

Ne vėliau kaip per 30 dienų po N metų pažangos ataskaitos ir N + 1 metų programos persiuntimo juos turi patvirtinti jungtinis komitetas. Jei iki šio termino jungtinio komiteto susitikimas negali būti surengtas, patvirtinimas gali būti duotas pagal rašytinę procedūrą pasikeičiant laiškais.

Šalys skatina rengti bendras techninio pobūdžio misijas, kurios gali būti organizuojamos vienos iš šalių prašymų ir per kurias galima pasikeisti visa papildoma informacija, kuri būtina lėšoms tinkamai valdyti.

7.   Europos Sąjungos atliekamo paramos sektoriui pervedimo tvarka

Patvirtinus N + 1 metų programą Europos Sąjunga perveda atitinkamą paramos sektoriui dalį. Europos Sąjungos atliekamo paramos sektoriui dalių pervedimo tvarka grindžiama projektų įgyvendinimo rezultatais ir yra tokia:

i)	pirmaisiais Protokolo taikymo metais pervedama paramos sektoriui dalis atitinka sumą, nurodytą jungtinio komiteto patvirtintose daugiametėje ir metinėje programose;

    Visos sumos pervedimas. Europos Sąjunga už N + 1 metus perveda 100 % metinės sumos (X mln. EUR), jei N metais pasiekti visi kiekvieno projekto stebėsenos rodikliai, nustatyti metinėje programoje.

    Dalies sumos pervedimas. Jei projekto stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų, už N + 1 metus pervedama suma atitinka i) rodiklio pasiekimo procentą ir ii) tam projektui skirtos paramos sektoriui metinės sumos dalį. Rodiklio pasiekimo procentas atitinka santykį tarp i) faktiško rodiklio pasiekimo lygio ir ii) tikslinio rodiklio pasiekimo per atitinkamus metus lygio. Nepervestas projektui skirtos metinės sumos likutis galės būti pervestas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo lėšų skyrimo pradžios dienos, jei N metams nustatytas rezultatų rodiklis visiškai pasiektas. Priešingu atveju nepervestas projektui skirtos metinės sumos likutis perkeliamas į kitų metų peržiūrą.

    Lėšų nepervedimas. Jei projekto įgyvendinimo rodiklio pasiekimo lygis nenurodytas arba nepagrįstas pažangos ataskaitoje, tam projektui skirtos metinės sumos dalies ES už N + 1 metus neperveda. Nepervesta projektui skirtos metinės sumos dalis galės būti pervesta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo lėšų skyrimo pradžios dienos, jei N metams nustatytas rezultatų rodiklis galiausiai bus pateiktas arba pagrįstas;

ii)

vėlesniais metais paramos sektoriui dalys pervedamos toliau nurodyta tvarka.

—

—

—

iii)	tvirtindamas N + 1 metų programą jungtinis komitetas atsižvelgia į faktinį metinių sumų panaudojimo kiekvienam projektui N metais lygį;

iv)

jei nuo projekto įgyvendintojo nepriklausančios aplinkybės sutrukdo įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta pradžioje, jungtinis komitetas, tvirtindamas N + 1 metų programą, gali nuspręsti, kad ES turi pervesti kitokio dydžio sumą nei ta, kuri būtų pervesta laikantis ii punkte nustatytų taisyklių – šis sprendimas yra išimtinis ir turi būti tinkamai pagrįstas projekto vykdytojo.

8.   Paramos mokėjimo peržiūra ir sustabdymas

Jei kyla sunkumų įgyvendinant šiame priede ir Protokolo 3 straipsnyje numatytas nuostatas, abi šalys kuo skubiau tariasi tarpusavyje dėl taisomųjų priemonių, padėsiančių juos pašalinti.

Jei nesilaikoma šiame straipsnyje ir Protokolo 3 straipsnyje numatytų sąlygų, abi šalys kuo skubiau tariasi tarpusavyje dėl taisomųjų priemonių, kad paramos sektoriui įgyvendinimo taisyklių būtų laikomasi toliau. Atitinkamais atvejais Europos Sąjunga gali sustabdyti bet kokios paramos sektoriui sumos mokėjimą pagal 10 straipsnį.

9.   Matomumas

Mauritanija užtikrina, kad naudojant šią paramą įgyvendinamos priemonės būtų matomos. Tuo tikslu paramos gavėjai derina veiksmus su Europos Sąjungos delegacija Nuakšote, kad būtų parengtos Europos Komisijos parengtos matomumo užtikrinimo gairės. Visų pirma, kiekvienam projektui turi būti keliama sąlyga, kad jis bus pažymėtas kaip remiamas Europos Sąjungos, visų pirma, naudojant logotipą (ES vėliavą). Galiausiai, Mauritanija, artimai bendradarbiaudama su Europos Sąjunga, rengia kiekvieno projekto pristatymą.

PAVYZDYS

PARAMOS SEKTORIUI DALIES PANAUDOJIMO ATASKAITA

I.   Paramos sektoriui lėšomis finansuojami projektai

N) Protokolo taikymo metais pradėta įgyvendinti (X) projektų, o (Y) projektų įgyvendinimas buvo tęsiamas pagal (metai, mėnuo) jungtiniame komitete priimtus sprendimus. Priminimo dėlei išsamūs šių projektų aprašymai, jų šiandieninė įgyvendinimo pažanga ir numatytas poveikis pateikiami toliau.

1.   Projektas Nr. 1

a)	Projekto aprašymas

b)	Projekto įgyvendinimo pažangos lygis

c)	Priminimo dėlei – ankstesnių projektui skirtų išmokų ir jam skirtos paramos sektoriui dalies išdėstymas

d)	Tikėtino ekonominio poveikio pakartotinis/atnaujintas išdėstymas

2.   Projektas Nr. 2

a)	Projekto aprašymas

b)	Projekto įgyvendinimo pažangos lygis

c)	Priminimo dėlei – ankstesnių projektui skirtų išmokų ir jam skirtos paramos sektoriui dalies išdėstymas

d)	Tikėtino ekonominio poveikio pakartotinis/atnaujintas išdėstymas

3.   N projektas

a)	Projekto aprašymas

b)	Projekto įgyvendinimo pažangos lygis

c)	Priminimo dėlei – ankstesnių projektui skirtų išmokų ir jam skirtos paramos sektoriui dalies išdėstymas

d)	Tikėtino ekonominio poveikio pakartotinis/atnaujintas išdėstymas

II.   N metais pradėtų projektų suvestinė

Toliau pateiktoje suvestinėje lentelėje nurodomas šiems metams nustatytų stebėsenos rodiklių lygis ir projektų lėšų srautas.

Projektas	Bendra investicija (MRO)	N metais projektui skirta paramos sektoriui suma (mln. EUR)	Visai projekto įgyvendinimo trukmei nustatytas stebėsenos rodiklis	N metų tikslinis rodiklis	Įgyvendinimas N metais	Rodiklio pasiekimo procentas N metais
Projektas Nr. 1
Projektas Nr. 2
Projektas Nr. 3
N projektas
Iš viso		X mln. EUR

III.   N + 1 metų projektų pristatymas

Projektas	Bendra investicija (Mauritanija)	Einamaisiais metais projektui skirta paramos sektoriui pradinė suma (mln. EUR) (1)	Stebėsenos rodiklis	Priminimo dėlei – rodiklio pasiekimo N-1 metais lygis procentais	Tikslinis rodiklis einamųjų metų pabaigoje	Visa šiais metais projektui skirta paramos sektoriui suma (mln. EUR)
Projektas Nr. 1
Projektas Nr. 2
Projektas Nr. 3
N projektas
Iš viso						X mln. EUR

IV.   Siūloma pervesti suma

Atsižvelgdamas į šį įvertinimą ir į pirmesniame punkte nustatytus metinių sumų mokėjimo kriterijus, vykdomasis skyrius daro išvadą, kad paramos sektoriui panaudojimo pažanga leidžia pervesti (nurodyti visą sumą).

Priedai 1. Pervedimo prašymas 2. Patvirtinamieji dokumentai (visiems rodikliams).

---

(1)  Atitinka projektui skirtą paramos sektoriui dalį darant prielaidą, kad visa ankstesnių metų dalis buvo pervesta.