02021H2279 — LT — 30.12.2021 — 000.001

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	▼C1 KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2021/2279 2021 m. gruodžio 15 d. dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti ▼B (OL L 471 2021.12.30, p. 1)

Pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 144, 23.5.2022, p.  7 (2021/2279)

---

▼B

▼C1

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2021/2279

2021 m. gruodžio 15 d.

dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti

1.    TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

2.    TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

3.    PAP IR OAP METODŲ NAUDOJIMAS VALSTYBIŲ NARIŲ POLITIKOJE

Valstybės narės turėtų:

4.    ĮMONIŲ IR KITŲ PRIVAČIŲ ORGANIZACIJŲ NAUDOJIMASIS PAP IR OAP METODAIS

Įmonės ir kitos privačios organizacijos, nusprendusios matuoti savo produktų ar organizacijos gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą arba apie jį informuoti, turėtų:

Pramonės asociacijos turėtų:

5.    PAP IR OAP METODŲ IR SUSIJUSIŲ PAPKT IR OAPST NAUDOJIMAS SISTEMOSE, SUSIJUSIOSE SU GYVAVIMO CIKLO APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO MATAVIMU ARBA INFORMAVIMU APIE JĮ

6.    PAP IR OAP METODŲ IR SUSIJUSIŲ PAPKT / OAPST NAUDOJIMAS FINANSŲ BENDRUOMENĖJE

Kai tinka, finansų bendruomenės nariai turėtų:

7.    TIKRINIMAS

8.    ŠIOS REKOMENDACIJOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS

9.    ANKSTESNĖS REKOMENDACIJOS PANAIKINIMAS

Komisijos rekomendacija 2013/179/ES panaikinama. Nuorodos į panaikintą rekomendaciją laikomos nuorodomis į šią rekomendaciją.

---

I PRIEDAS.

Produkto aplinkosauginio pėdsako metodas

	Santrumpos
	Terminų apibrėžtys
	Ryšys su kitais metodais ir standartais
1.	Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PAPKT)
1.1.	Požiūris ir galimų taikymo sričių pavyzdžiai
2.	Produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) tyrimų bendrieji aspektai
2.1.	Kaip taikomas šis metodas?
2.2.	Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai
2.3.	Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai
3.	Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo tikslo (-ų) ir apimties nustatymas
3.1.	Tikslo nustatymas
3.2.	Apimties nustatymas
3.2.1	Funkcinis vienetas ir atskaitos srautas
3.2.2.	Sistemos ribos
3.2.3.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos
3.2.4.	Papildoma į PAP įtraukiama informacija
3.2.5.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
4.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
4.1.	Atrankinis etapas
4.2.	Gyvavimo ciklo etapai
4.2.1.	Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas
4.2.2.	Gamyba
4.2.3.	Platinimas
4.2.4.	Naudojimas
4.2.5.	Gyvavimo ciklo pabaiga (įskaitant produktų atgavimą ir perdirbimą)
4.3.	Inventorinės gyvavimo ciklo analizės nomenklatūra
4.4.	Modeliavimo reikalavimai
4.4.1.	Žemės ūkio gamyba
4.4.2.	Elektros energijos vartojimas
4.4.3.	Transportas ir logistika
4.4.4.	Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga
4.4.5.	Sandėliavimas paskirstymo centre arba mažmeninės prekybos vietoje
4.4.6.	Imčių sudarymo procedūra
4.4.7.	Naudojimo etapo modeliavimo reikalavimai
4.4.8.	Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas
4.4.9.	Pratęsta produkto naudojimo trukmė
4.4.10	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas
4.4.11	Kompensacijos
4.5	Daugiafunkcių procesų valdymas
4.5.1	Paskirstymas gyvulininkystėje
4.6	Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai
4.6.1	Konkrečios įmonės duomenys
4.6.2	Antriniai duomenys
4.6.3	Naudojami duomenų rinkiniai
4.6.4	Atmetimas
4.6.5	Duomenų kokybės reikalavimai
5.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas
5.1.	Klasifikavimas ir apibūdinimas
5.1.1	Klasifikavimas
5.1.2	Apibūdinimas
5.2.	Normalizavimas ir svertinis vertinimas
5.2.1	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas
5.2.2	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas
6.	Produkto aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas
6.1	Įvadas
6.2	Produkto aplinkosauginio pėdsako modelio patikimumo vertinimas
6.3	Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas: aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai
6.3.1	Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra
6.3.2	Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra
6.3.3	Aktualiausių procesų nustatymo procedūra
6.3.4	Aktualiausių pirminių srautų nustatymo procedūra
6.3.5	Operacijos su neigiamais skaičiais
6.3.6	Reikalavimų santrauka
6.3.7	Pavyzdys
6.4	Išvados ir rekomendacijos
7.	Produkto aplinkosauginio pėdsako ataskaitos
7.1	Įvadas
7.1.1	Santrauka
7.1.2	Agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys
7.1.3	Pagrindinė ataskaita
7.1.4	Patvirtinimo pareiškimas
7.1.5	Priedai
7.1.6	Konfidenciali ataskaita
8.	PAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas
8.1	Tikrinimo apimties nustatymas
8.2	Tikrinimo procedūra
8.3	Tikrintojas (-ai)
8.3.1	Minimalieji reikalavimai tikrintojui (-ams)
8.3.2	Tikrinimo grupės vyriausiojo tikrintojo vaidmuo
8.4	Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai
8.4.1	PAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai
8.4.2	Tikrinimo ir patvirtinimo metodai
8.4.3	Duomenų konfidencialumas
8.5	Tikrinimo ir patvirtinimo proceso rezultatai
8.5.1	Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos turinys
8.5.2	Patvirtinimo pareiškimo turinys
8.5.3	Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo galiojimas
	Šaltiniai
	Paveikslų sąrašas
	Lentelių sąrašas

Santrumpos

ADEME

Prancūzijos aplinkos apsaugos ir energijos valdymo agentūra

AK	apibūdinimo koeficientas

AP	aplinkosauginis pėdsakas

APD	aplinkosauginė produkto deklaracija

AS	atskaitos srautas

AVS	aplinkosaugos vadybos sistemos

B2B	verslas verslui

B2C	verslas vartotojui

BSEK	bendras suvartojamos energijos kiekis

BSI	Britų standartų institucija

CFC	chlorfluorangliavandeniliai

CPA	produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius

DKĮ	duomenų kokybės įvertis

DPM	duomenų poreikių matrica

EK	Europos Komisija

EMAS	Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema

FV	funkcinis vienetas

GCP	gyvavimo ciklo pabaiga

GCP	gyvavimo ciklo principas

GCPV	gyvavimo ciklo poveikio vertinimas

GCV	gyvavimo ciklo vertinimas

GP	geriausia praktika

GR	geografinis reprezentatyvumas

GRI	Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva

GUID	globalus unikalusis identifikatorius

GWP	visuotinio atšilimo potencialas

IGCA	inventorinė gyvavimo ciklo analizė

ILCD	Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema

ILCD-EL

Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema – įvadinis lygis

INS	informacijos neatskleidimo susitarimas

IPCC	Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

ISIC	Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

ĮSMK	įsisavinamas sausosios medžiagos kiekis

ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija

IUCN	Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga

JRC	Jungtinis tyrimų centras

KŽ	komponentų žiniaraštis

LCDN	Gyvavimo ciklo duomenų tinklas

LR	laikotarpių reprezentatyvumas

MŽ	medžiagų žiniaraštis

NACE	Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

NMLOJ

nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

NT	naudojimo trukmė

NVO	nevyriausybinė organizacija

OAPST

organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės

P	preciziškumas

PA	poveikis aplinkai

PAP	produkto aplinkosauginis pėdsakas

PAPKT

produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės

PC	paskirstymo centras

PK	paskirstymo koeficientas

PKT	produkto kategorijos taisyklės

PS	paskirstymo santykis

PT	patvirtinamasis tyrimas

RP	reprezentatyvusis produktas

RP PAP

reprezentatyviojo produkto PAP tyrimas

SR	sistemos riba (-os)

ŠESD	šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TR	technologinis reprezentatyvumas

TS	techninis sekretoriatas

TVATS

tvarumo vertinimo ir ataskaitų teikimo sistema

UNEP	Jungtinių Tautų aplinkos programa

VPS	viešai prieinama specifikacija

WBCSD

Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba

WRI	Pasaulio išteklių institutas

ŽPF	žiedinio pėdsako formulė

Formuluotės „turi“, „turėtų“ ir „gali“

Šiame priede (I priedas) nurodant reikalavimus, rekomendacijas ir pasirinkimo galimybes įmonėms vartojamos tikslios formuluotės.

Formuluotė su žodžiu „turi“ vartojama nurodant tai, ko reikalaujama, kad PAP tyrimas atitiktų šį metodą.

Formuluotė su žodžiu „turėtų“ vartojama pateikiant rekomendaciją, o ne reikalavimą. Bet kokį nukrypimą nuo rekomendacijos, suformuluotos vartojant žodį „turėtų“, tyrimo atlikėjas turi pagrįsti ir skaidriai apibūdinti.

Formuluotė su žodžiu „gali“ reiškia leidžiamą pasirinkimo galimybę.

Terminų apibrėžtys

Veiklos duomenys – inventorinėms gyvavimo ciklo analizėms (IGCA) modeliuoti naudojama su procesais susijusi informacija. Proceso veiklą reprezentuojančių proceso grandinių agreguoti IGCA rezultatai kaskart padauginami iš atitinkamų veiklos duomenų ( 1 ) ir tada sujungiami – taip nustatomas su tuo procesu susijęs aplinkosauginis pėdsakas.

Veiklos duomenų pavyzdžiai: suvartojamos elektros energijos kiekis kilovatvalandėmis, suvartojamo kuro kiekis, proceso išvediniai (pvz., atliekos), įrangos eksploatavimo valandų skaičius, kelionės atstumas, pastato grindų plotas ir t. t.

Sinonimas – „nepirminis srautas“.

Rūgštėjimas – AP poveikio kategorija, apimanti rūgštėjimą sukeliančių medžiagų poveikį aplinkai. Kai išmetami NOx, NH3 ir SOx ir išmestos dujos mineralizuojasi, išsiskiria vandenilio jonai (H+). Protonai, išskiriantys teritorijose, kurių buferingumas mažas, prisideda prie dirvožemio ir vandens rūgštėjimo, kurio padariniai yra miškų nykimas ir ežerų rūgštėjimas.

Papildoma aplinkosauginė informacija – AP poveikio kategorijoms nepriskiriami aplinkosauginiai duomenys, apskaičiuojami ir pranešami kartu su PAP matavimo rezultatais.

Papildoma techninė informacija – neaplinkosauginiai duomenys, apskaičiuojami ir pranešami kartu su PAP matavimo rezultatais.

Agreguotas duomenų rinkinys – duomenų apie visą ar dalį produktų sistemos gyvavimo ciklą rinkinys, kuriame greta pirminių srautų (ir galbūt nereikšmingų atliekų srautų ir radioaktyviųjų atliekų kiekių) detaliai išskiriamas (-i) tik atitinkamo proceso produktas (-ai), kaip atskaitos srautas (-ai) įvedinių ir išvedinių sąraše, tačiau nedetalizuojamos kitos prekės ar paslaugos.

Agreguoti duomenų rinkiniai dar vadinami IGCA rezultatų duomenų rinkiniais. Agreguotas duomenų rinkinys gali būti agreguotas horizontaliai ir (arba) vertikaliai.

Paskirstymas – su daugiafunkciškumu susijusių problemų sprendimo būdas. Tai yra „proceso arba produktų sistemos įvedinių arba išvedinių srautų padalijimas tarp tiriamosios produktų sistemos ir vienos arba daugiau kitų produktų sistemų“.

Konkrečios taikymo srities – konkrečios srities, kurioje naudojama medžiaga, bendras aspektas, pvz., butelių PET vidutinis perdirbimo lygis.

Atribucinis – susijęs su procesu grindžiamu modeliavimu, kuriuo siekiama pateikti statinę įprastų sąlygų išraišką, neįtraukiant su rinka susijusio poveikio.

Duomenų vidurkis – gamybos atžvilgiu svertinis konkrečių duomenų vidurkis.

Antraeiliai procesai – produkto gyvavimo ciklo procesai, apie kuriuos tiesiogiai prieinamos informacijos nėra. Pavyzdžiui, dauguma gyvavimo ciklo pradinės grandies procesų ir paprastai visi tolesnių grandžių procesai laikomi antraeiliais procesais.

Etalonas – standartas ar atskaitos taškas, su kuriuo galima atlikti palyginimą. Kalbant apie PAP, terminas „etalonas“ reiškia reprezentatyviojo produkto, parduodamo ES rinkoje, vidutinį aplinkosauginį veiksmingumą.

Medžiagų žiniaraštis (angl. bill of material(s) arba associated list), – produktui, kurio PAP tyrimas atliekamas, gaminti naudojamų žaliavų, dalinių sąrankų, tarpinių sąrankų, komponentų dalių, sudedamųjų dalių ir visų jų kiekių sąrašas. Kai kuriuose sektoriuose jo analogas yra komponentų žiniaraštis (angl. bill of components).

Verslas verslui (B2B) (angl. business to business) – sandoriai tarp įmonių, kaip antai tarp gamintojo ir didmenininko arba tarp didmenininko ir mažmenininko.

Verslas vartotojui (B2C) (angl. business to consumers) – verslo sandoriai su vartotojais, kaip antai sandoriai tarp mažmenininkų ir vartotojų .

Apibūdinimas – įnašo, kuriuo kiekvienas klasifikuojamas įvedinys ir išvedinys prisideda prie jų atitinkamų AP poveikio kategorijų, dydžio apskaičiavimas ir kiekvienos kategorijos įnašų agregavimas.

Šiuo tikslu turi būti atliekama inventorinės analizės duomenų tiesinė daugyba iš kiekvienos medžiagos ir atitinkamos AP poveikio kategorijos apibūdinimo faktoriaus. Pavyzdžiui, pagal AP poveikio kategoriją „klimato kaita“ etaloninė medžiaga yra CO2, o atskaitos vienetas – CO2 ekvivalento kiekis kilogramais.

Apibūdinimo faktorius – atsižvelgiant į apibūdinimo modelį gautas koeficientas, taikomas priskirtajam inventorinės gyvavimo ciklo analizės rezultatui paversti bendruoju AP poveikio kategorijos rodiklio vienetu.

Klasifikavimas – inventorinės gyvavimo ciklo analizės lentelėse pateiktų medžiagų ir energijos įvedinių bei išvedinių priskyrimas prie AP poveikio kategorijų pagal kiekvienos medžiagos potencialą prisidėti prie kiekvienai iš atitinkamų AP poveikio kategorijų priskirto poveikio.

Klimato kaita – AP poveikio kategorija, prie kurios priskiriamas poveikis, atsižvelgiant į visus įvedinius ir išvedinius, lemiančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. To padariniai apima vidutinės pasaulio temperatūros kilimą ir staigius regioninius klimato pokyčius.

Gretutinė funkcija – bet kuri iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos funkcijų.

AP tyrimo užsakovas – organizacija (ar organizacijų grupė), tokia kaip, pavyzdžiui, komercinė įmonė ar ne pelno organizacija, kuri finansuoja AP tyrimą, atliekamą pagal PAP metodą ir atitinkamas PAPKT (jei yra).

Konkrečios įmonės duomenys – įmonės veiklą reprezentuojantys duomenys, gaunami tiesiogiai matuojant arba surenkami iš vieno ar daugiau objektų (konkrečios vietos duomenys) (terminas „įmonė“ šioje apibrėžtyje vartojamas kaip termino „organizacija“ sinonimas). Sinonimas – „pirminiai duomenys“. Siekiant nustatyti duomenų reprezentatyvumo lygį gali būti taikoma imčių sudarymo procedūra.

Konkrečios įmonės duomenų rinkinys – duomenų rinkinys (disagreguotas ar agreguotas), sudarytas naudojant konkrečios įmonės duomenis. Daugeliu atvejų veiklos duomenys yra konkrečios įmonės duomenys, o pagrindinių subprocesų duomenys – duomenų rinkiniai, gauti iš antraeilių duomenų bazių.

Lyginamasis pareiškimas – aplinkosauginis pranešimas apie vieno produkto pranašumą arba lygiavertiškumą palyginti su tą pačią funkciją atliekančiu konkuruojančiu produktu (įskaitant tos produktų kategorijos etaloną).

Palyginimas – grafinis ar kitoks dviejų ar daugiau produktų palyginimas, neapimantis lyginamojo pareiškimo, pagal PAP tyrimo rezultatus ir taikomas PAPKT.

Vartotojas – individualus visuomenės narys, asmeninėms reikmėms perkantis arba naudojantis prekes, turtą ar paslaugas.

Gretutinis produktas – bet kuris iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos produktų.

Etapas nuo gavybos iki gamybos – produkto tiekimo grandinės dalis nuo žaliavų gavybos iki produkto gamybos pradžios. Neįtraukiami tolesni tiekimo grandinės etapai – platinimas, sandėliavimas, naudojimo etapas ir gyvavimo ciklo pabaiga.

Etapas nuo gavybos iki ciklo pabaigos – produkto gyvavimo ciklas, apimantis žaliavų gavybos, apdorojimo, produkto platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir šalinimo ar perdirbimo etapus. Atsižvelgiama į visus svarbius įvedinius ir išvedinius visuose gyvavimo ciklo etapuose.

Kritinė peržiūra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklumą tarp PAPKT ir pagal PAP metodą taikomų principų bei reikalavimų.

Duomenų kokybė – duomenų charakteristikos, apibūdinančios jų galimybę atitikti nustatytus reikalavimus. Duomenų kokybė apima įvairius aspektus, kaip antai technologijų, geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą, taip pat inventorinės analizės duomenų išsamumą ir preciziškumą.

Duomenų kokybės įvertis (DKĮ) – duomenų rinkinio kokybės kriterijų pusiau kiekybinis įvertinimas pagal technologijų geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą bei preciziškumą. Duomenų kokybė turi būti traktuojama kaip duomenų rinkinio (dokumentuoto) kokybė.

Delsusis išmetimas – teršalų išmetimas ilgesnį laiką, pvz., ilgo naudojimo ar galutinio šalinimo etapuose, priešingai nei vienas atskiras teršalų išmetimo veiksmas laiko t momentu.

Tiesioginiai pirminiai srautai (taip pat „pirminiai srautai“) – visi su tam tikru procesu tiesiogiai susiję išmetamieji teršalai (išvediniai) ir naudojami ištekliai (įvediniai). Pavyzdžiui, per cheminį procesą išmetami teršalai arba nevaldomieji išmetamieji teršalai iš tiesiogiai objekte eksploatuojamo katilo.

Tiesioginis žemės naudojimo keitimas (TŽNK) – vieno žemės naudojimo tipo keitimas į kitą, vykstantis konkrečiame žemės plote ir nelemiantis pokyčių jokioje kitoje sistemoje.

Tiesiogiai priskirtina(s) – procesas ar veikla vykstantys arba poveikis stebimas apibrėžtose sistemos ribose.

Disagregavimas – procesas, kurį atliekant agreguotas duomenų rinkinys išskaidomas į mažesnius vieninių procesų duomenų rinkinius (horizontaliai arba vertikaliai). Disagregavimas gali padėti sukonkretinti duomenis. Disagregavimo procesas niekada neturėtų kenkti ar kelti grėsmės pradinio agreguoto duomenų rinkinio kokybei ir nuoseklumui.

Tolesnės grandies – vykstantis produkto tiekimo grandinėje po nustatyto atskaitos taško.

Ekologinis toksiškumas (gėlavandenėms ekosistemoms) – AP poveikio kategorija, apimanti toksinį poveikį ekosistemai, kuris daro žalą konkrečioms rūšims ir dėl kurio pakinta ekosistemos struktūra ir funkcijos. Ekologinį toksiškumą lemia įvairūs toksikologiniai procesai, vykstantys dėl tiesioginį poveikį ekosistemos būklei turinčių medžiagų išskyrimo į aplinką.

AP komunikacijos priemonės – visi galimi būdai pranešti suinteresuotiesiems subjektams AP tyrimo rezultatus (pvz., ženklai (etiketės), aplinkosauginės produktų deklaracijos, ekologiškumo teiginiai, interneto svetainės, infografikai ir kt.).

AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys – duomenų rinkinys, parengtas laikantis AP reikalavimų, reguliariai atnaujinamas Jungtinio tyrimų centro GD ( 2 ).

Elektros energijos sekimas ( 3 ) – procesas, kurio metu elektros energijos gamybos atributai priskiriami prie elektros energijos vartojimo.

Pirminiai srautai – srautai, inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje apimantys „iš aplinkos į tiriamąją sistemą patenkančią žmogaus dar nepakeistą medžiagą ar energiją arba iš tiriamosios sistemos į aplinką išmetamą medžiagą arba energiją, kuri žmogaus nebekeičiama“.

Pirminiai srautai apima, pvz., iš gamtos gaunamus išteklius arba į orą, vandenį ar dirvožemį išmetamus teršalus, kurie yra tiesiogiai susieti su AP poveikio kategorijų apibūdinimo faktoriais.

Aplinkosauginis aspektas – su aplinka susijęs arba galintis būti susijęs organizacijos veiklos, produktų arba paslaugų elementas.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimas – PAP analizės etapas, kuriuo siekiama suprasti ir įvertinti produktų sistemos galimo poveikio aplinkai, daromo per visą produkto gyvavimo ciklą, dydį ir reikšmingumą. Pagal poveikio vertinimo metodus pateikiami pirminių srautų poveikio apibūdinimo faktoriai, kad agregavus poveikio duomenis būtų gauti vidutiniai rodikliai, kurių skaičius ribotas.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimo metodas – protokolas, pagal kurį inventorinės gyvavimo ciklo analizės duomenys išreiškiami kiekybiniais įnašais į tiriamą poveikį aplinkai.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorija – išteklių naudojimo arba poveikio aplinkai klasė, su kuria susiję inventorinės gyvavimo ciklo analizės duomenys.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorijos rodiklis – kiekybinė AP poveikio kategorijos išraiška.

Poveikis aplinkai – palankus arba nepalankus aplinkos pokytis, visiškai ar iš dalies sukeliamas organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų.

Poveikio aplinkai mechanizmas – tam tikros AP poveikio kategorijos fizinių, cheminių ir biologinių procesų sistema, siejanti inventorinės gyvavimo ciklo analizės rezultatus su AP kategorijos rodikliais.

Eutrofikacija – AP poveikio kategorija, susijusi su augalų maisto medžiagomis (daugiausia azotu ir fosforu), kurios iš nuotakynų ir tręšiamos ūkių žemės patenka į vandenį ir jame paspartina dumblių ir kitos vandens augmenijos augimą.

Organinėms medžiagoms yrant naudojamas deguonis, dėl to susidaro deguonies stygius ir kai kuriais atvejais gaišta žuvys. Nustatant eutrofikaciją, išmetamų medžiagų kiekis paverčiamas į bendrą matą, išreiškiamą kaip negyvai biomasei suskaidyti reikalingo deguonies kiekis.

Dėl eutrofikacijos patiriamam poveikiui vertinti naudojamos trys AP poveikio kategorijos: eutrofikacija (sausumos), eutrofikacija (gėlo vandens), eutrofikacija (jūros).

Išorinė komunikacija – komunikacija su bet kokia suinteresuotąja šalimi, kuri nėra tyrimo užsakovas ar tyrimo atlikėjas.

Ekstrapoliuotieji duomenys – tam tikro proceso duomenys, naudojami panašiam procesui, kurio prieinamų duomenų nėra, reprezentuoti, remiantis prielaida, kad jie yra pakankamai reprezentatyvūs.

Srautų schema – schematiškai pavaizduoti srautai vertinamo produkto gyvavimo ciklo viename ar daugiau procesų etapų.

Pirmenybiniai pirminiai srautai – tiesioginiai pirminiai srautai (išmetamieji teršalai ir naudojami ištekliai), kurių pirminiai duomenys (ar konkrečios įmonės informacija) yra prieinami.

Pirmenybiniai procesai – tie produkto gyvavimo ciklo procesai, apie kuriuos informacija yra tiesiogiai prieinama. Pavyzdžiui, gamintojo veiklos vietos ir kiti procesai, vykdomi paties gamintojo arba jo rangovų (pvz., prekių transportavimas, centrinės administracijos paslaugos ar kt.).

Funkcinis vienetas – vienetas, kuriuo apibrėžiami vertinamo produkto atliekamos (-ų) funkcijos (-ų) ir (arba) teikiamos (-ų) paslaugos (-ų) kokybiniai ir kiekybiniai aspektai. Funkcinis vienetas apibrėžiamas atsakant į šiuos klausimus: „Kas?“, „Kiek?“, „Kaip gerai?“ ir „Kaip ilgai?“.

Gamybos etapas – produkto tiekimo grandinės dalis, apimanti tik tuos procesus, kurie dėl produkto vykdomi konkrečioje organizacijoje ar veiklos vietoje.

Etapas nuo gamybos iki ciklo pabaigos – produkto tiekimo grandinės dalis, apimanti tik platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir šalinimo arba perdirbimo etapus.

Visuotinio atšilimo potencialas (GWP) – indeksas, kuriuo išreiškiamas suminis medžiagos masės vieneto spinduliavimo poveikis per tam tikrą pasirinktą laikotarpį. Jis išreiškiamas pagal etaloninę medžiagą (pvz., CO2 ekvivalento vienetus) ir konkretų laikotarpį (pvz., GWP 20, GWP 100, GWP 500 – atitinkamai 20, 100 ir 500 metų).

Susiejus informaciją apie spinduliavimo poveikį (medžiagos išmetimo į atmosferą sukeliamus energijos srautus) ir išlikimo atmosferoje trukmę, gaunamas visuotinio atšilimo potencialas (GWP) – matas, pagal kurį vertinama medžiagos geba daryti įtaką vidutinei pasaulinei Žemės paviršiaus oro temperatūrai, taigi ir įvairiems klimato parametrams bei jų poveikiui, kaip antai audrų dažniui ir intensyvumui, kritulių intensyvumui, potvynių dažniui ir kt.

Horizontalusis vidurkinimas – veiksmas, kurį atliekant agreguojami keli vieninių procesų duomenų rinkiniai arba agreguoti procesų duomenų rinkiniai, kuriuose pateiktas tas pats atskaitos srautas, taip sukuriant naują proceso duomenų rinkinį.

Toksiškumas žmonėms (kancerogeninis poveikis) – AP poveikio kategorija, apimanti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, sukeliamą, kai toksinės cheminės medžiagos, siejamos su vėžio sukėlimu, įkvepiamos su oru, įsisavinamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą įsiskverbia per odą.

Toksiškumas žmonėms (nekancerogeninis poveikis) – AP poveikio kategorija, apimanti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, sukeliamą, kai toksinės cheminės medžiagos įkvepiamos su oru, įsisavinamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą įsiskverbia per odą, tačiau jų poveikis nesiejamas su vėžio sukėlimu ir nėra lemtas kietųjų dalelių, įkvepiamų neorganinių dalelių ar jonizuojančiosios spinduliuotės.

Nepriklausomas išorės ekspertas – kompetentingas asmuo, kuris nėra AP tyrimo užsakovo ar AP metodo naudotojo pasamdytas dirbti visu ar ne visu etatu ir kuris nedalyvauja apibrėžiant AP tyrimo apimtį ar atliekant šį tyrimą.

Netiesioginis žemės naudojimo keitimas (NŽNK) – keitimas, vykstantis, kai tam tikro žemės naudojimo poreikis lemia pokyčius už sistemos ribų, t. y. kitų tipų žemės naudojimo pokyčius. Šis netiesioginis poveikis gali būti vertinamas daugiausia atliekant žemės poreikio ekonominį modeliavimą arba modeliuojant veiklos perkėlimą į kitą vietą (pasauliniu mastu).

Įvedinių srautai – į vieninį procesą patenkantis produktų, medžiagų ar energijos srautas. Produktai ir medžiagos apima žaliavas, tarpinius produktus ir gretutinius produktus.

Tarpinis produktas – vieninio proceso išvedinys, esantis kitų vieninių procesų įvediniu, kuriam būtinas tolesnis pakeitimas sistemoje. Tarpinis produktas yra toks produktas, kurį reikia toliau apdoroti prieš tai, kai jis tampa tinkamas parduoti galutiniam vartotojui.

Jonizuojančioji spinduliuotė (poveikis žmogaus sveikatai) – AP poveikio kategorija, apimanti išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai.

Žemės naudojimas – AP poveikio kategorija, susijusi su (naujo) žemės ploto naudojimu ir naudojimo (paskirties) keitimu vykdant veiklą, susijusią su žemės ūkiu, miškininkyste, keliais, gyventojų būstais, kasyba ar kt.

Vertinant naudojimąsi (nauja) žeme atsižvelgiama į žemės naudojimo poveikį, atitinkamo žemės ploto dydį ir naudojimosi juo trukmę (dirvožemio kokybės pokyčiai padauginami iš atitinkamo ploto ir trukmės). Vertinant žemės naudojimo keitimą atsižvelgiama į žemės savybių pokyčių mastą ir paveiktą plotą (dirvožemio kokybės pokyčiai padauginami iš atitinkamo ploto).

Vyriausiasis tikrintojas – tikrinimo grupėje dalyvaujantis asmuo, kuris, palyginti su kitais grupės tikrintojais, turi papildomų atsakingų pareigų.

Gyvavimo ciklas – nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produktų sistemos etapai nuo žaliavų įsigijimo ar gavybos iš gamtos išteklių iki galutinio pašalinimo.

Gyvavimo ciklo metodas – metodas, pagal kurį atsižvelgiama į visus su produktu susijusius išteklių srautus ir intervencinius aplinkosaugos veiksmus visoje jo tiekimo grandinėje, įskaitant visus etapus – nuo žaliavų įsigijimo ir apdorojimo iki produkto platinimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos procesų – ir visą reikšmingą susijusį poveikį aplinkai (užuot sutelkus dėmesį į vieną atskirą klausimą).

Gyvavimo ciklo vertinimas (GCV) – visą produktų sistemos gyvavimo ciklą atliekamas duomenų apie jos įvedinius, išvedinius ir jos galimą poveikį aplinkai rinkimas bei vertinimas.

Gyvavimo ciklo poveikio vertinimas (GCPV) – gyvavimo ciklo vertinimo etapas, kuriuo siekiama suprasti ir įvertinti sistemos galimo poveikio aplinkai, kuris gali būti daromas per visą gyvavimo ciklą, dydį ir reikšmingumą.

Pagal GCPV metodus pateikiami pirminių srautų poveikio apibūdinimo faktoriai, kad agregavus poveikio duomenis būtų gauti vidutiniai ir (arba) žalos rodikliai, kurių skaičius ribotas.

Inventorinė gyvavimo ciklo analizė (IGCA) – bendras pirminių srautų, atliekų ir produktų srautų tarpusavio sąveikų nustatymas IGCA duomenų rinkinyje.

Inventorinės gyvavimo ciklo analizės (IGCA) duomenų rinkinys – dokumentas arba failas, kuriame pateikiama konkretaus nurodyto produkto ar kito atskaitos objekto (pvz., veiklos vietos, proceso) gyvavimo ciklo informacija, įskaitant aprašomuosius metaduomenis ir kiekybinę inventorinę gyvavimo ciklo analizę. IGCA duomenų rinkinys gali būti vieninio proceso duomenų rinkinys, iš dalies agreguotas ar visiškai agreguotas duomenų rinkinys.

Įkrovumo išnaudojimo koeficientas – transporto priemonės faktinės ir pilnutinės krovos ar talpos (pvz., masės ar tūrio) per vieną reisą santykis.

Konkrečiõs medžiagõs – sąvoka, reiškianti tam tikros medžiagos bendrą aspektą, pvz., polietileno tereftalato (PET) perdirbimo lygį.

Daugiafunkciškumas – proceso ar objekto geba atlikti daugiau kaip vieną funkciją, t. y. tiekti kelias prekes ir (arba) teikti paslaugas (gretutinius produktus). Šiomis aplinkybėmis visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai paskirstomi tarp nagrinėjamo produkto ir kitų gretutinių produktų, laikantis aiškiai nustatytų procedūrų.

Nepirminiai (arba sudėtiniai) srautai – inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje nustatomi srautai, kurie apima visus sistemos įvedinius (pvz., elektros energiją, medžiagas, transporto procesus) bei išvedinius (pvz., atliekas, šalutinius produktus) ir kuriems transformuoti į pirminius srautus reikia papildomų modeliavimo pastangų.

Sinonimas – „veiklos duomenys“.

Normalizavimas – po apibūdinimo etapo einantis etapas, kuriuo gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatai padalijami iš normalizavimo faktorių, reprezentuojančių bendrą atskaitos vieneto inventorinį dydį (pvz., visa šalis ar vidutinis pilietis).

Normalizuotaisiais gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatais išreiškiamos analizuojamosios sistemos poveikio santykinės dalys remiantis bendrais įnašais į kiekvieną poveikio kategoriją pagal atskaitos vienetą.

Sugretinus įvairių poveikio teminių sričių normalizuotuosius gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatus, išaiškėja, kurios poveikio kategorijos analizuojamoje sistemoje yra daugiausiai, o kurios – mažiausiai paveiktos.

Normalizuotieji gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatai atspindi tik analizuojamosios sistemos įnašą į bendrą poveikio potencialą, o ne atitinkamo bendro poveikio dydį ar reikšmingumą. Normalizuotieji rezultatai yra bemačiai, tačiau nėra adityvūs.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės (OAPST) – konkrečiam sektoriui skirtos gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos OAP tyrimų bendrosios metodinės gairės pateikiant papildomų konkretaus sektoriaus specifikacijų.

OAPST padeda skirti daugiau dėmesio svarbiausiems aspektams ir parametrams ir taip padidinti rezultatų aktualumą, atkuriamumą ir nuoseklumą bei sumažinti tyrimo sąnaudas, palyginti su tyrimu, atliekamu laikantis išsamių OAP metodo reikalavimų. Atitinkančiomis šį metodą pripažįstamos tik tos OAPST, kurios yra parengtos Europos Komisijos arba su ja bendradarbiaujant arba kurios yra priimtos Europos Komisijos arba kaip ES aktai.

Išvedinių srautai – produktų, medžiagų ar energijos srautai, kurie yra vieninio proceso padariniai. Produktai ir medžiagos apima žaliavas, tarpinius produktus, gretutinius produktus ir išmetamuosius teršalus. Laikoma, kad išvedinių srautai taip pat apima pirminius srautus.

Ozono sluoksnio ardymas – AP poveikio kategorija, apimanti stratosferos ozono sluoksnio irimą dėl išmetamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pvz., ilgaamžių dujų, kurių sudėtyje yra chloro ir bromo (pvz., chlorfluorangliavandenilių (CFC), hidrochlorfluorangliavandenilių (HCFC), halonų).

Iš dalies disagreguotas duomenų rinkinys – duomenų rinkinys su IGCA, kuris apima pirminius srautus ir veiklos duomenis ir kurį sujungus su jo papildomais pagrindiniais duomenų rinkiniais gaunamas išsamus agreguotas IGCA duomenų rinkinys.

Iš dalies disagreguotas (1 lygmeniu) duomenų rinkinys – 1 lygmeniu disagreguotas duomenų rinkinys apimantis tiekimo grandinės vieno tolesnio lygmens pirminius srautus ir veiklos duomenis, nors visi papildomi pagrindiniai duomenų rinkiniai yra agreguoti.

1 pav.

Iš dalies disagreguoto (1 lygmeniu) duomenų rinkinio pavyzdys

Kietosios dalelės – AP poveikio kategorija, apimanti išmetamų kietųjų dalelių (KD) ir jų pirmtakų (NOx, SOx, NH3) kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai.

PAPKT pagrindžiamasis tyrimas – PAP tyrimas, atliekamas remiantis PAPKT projektu. Jis naudojamas PAPKT projekte priimtiems sprendimams pagrįsti prieš galutinių PAPKT paskelbimą.

PAP profilis – kiekybiškai išreikšti PAP tyrimo rezultatai. Jis apima kiekybiškai įvertintą įvairių poveikio kategorijų poveikį ir papildomą aplinkosauginę informaciją, laikomą būtina pranešti.

PAP ataskaita – dokumentas, kuriame apibendrinami PAP tyrimo rezultatai.

Reprezentatyviojo produkto PAP (RP PAP) tyrimas – PAP tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) aktualiausius gyvavimo ciklo etapus, procesus, pirminius srautus, poveikio kategorijas ir bet kokius kitus pagrindinius reikalavimus, reikalingus produkto kategorijų ar pakategorių, kurioms taikomos PAPKT, etalonams nustatyti.

PAP tyrimas – visi veiksmai, reikalingi PAP rezultatams apskaičiuoti. Jis apima su rezultatais susijusį modeliavimą, duomenų rinkimą ir rezultatų analizę. Remiantis PAP tyrimų rezultatais rengiamos PAP ataskaitos.

Fotocheminis ozono susidarymas – AP poveikio kategorija, apimanti ozono susidarymą troposferoje prie žemės paviršiaus dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir anglies monoksido (CO) fotocheminės oksidacijos, aplinkoje esant azoto oksidų (NOx) ir veikiant saulės spinduliuotei.

Didelė ozono koncentracija troposferoje prie žemės paviršiaus kenkia augmenijai, pažeidžia žmogaus kvėpavimo takus ir gadina žmogaus sukurtas medžiagas, nes ozonas reaguoja su organinėmis medžiagomis.

Populiacija – bet kokia baigtinė ar nebaigtinė vienetų (nebūtinai gyvų individų) aibė, kuri yra statistinio tyrimo objektas.

Pirminiai duomenys – PAP metodo arba PAPKT naudotojo konkrečių tiekimo grandinės procesų duomenys.

Tai gali būti veiklos duomenys arba pirmenybiniai pirminiai srautai (inventorinė gyvavimo ciklo analizė). Pirminiai duomenys yra konkrečios veiklos vietos duomenys, konkrečios įmonės (jeigu yra kelios su tuo pačiu produktu susijusios veiklos vietos) duomenys arba konkrečios tiekimo grandinės duomenys.

Pirminiai duomenys gali būti matuoklių rodmenų, pirkimo dokumentų, komunalinių paslaugų sąskaitų, inžinerinių modelių, tiesioginės stebėsenos, medžiagų ar produktų balansų duomenys arba duomenys, gauti stechiometriniais ar kitais metodais, kuriais gaunami konkrečių PAP metodo ar PAPKT naudotojo vertės grandinės procesų duomenys.

Šiame metodo aprašyme terminas „pirminiai duomenys“ vartojamas sinonimiškai su „konkrečios įmonės duomenimis“ ir „konkrečios tiekimo grandinės duomenimis“.

Produktas – bet kokia prekė arba paslauga.

Produktų kategorija – funkciškai lygiaverčių produktų (arba paslaugų) grupė.

Produkto kategorijos taisyklės (PKT) – konkrečios III tipo aplinkosauginių deklaracijų dėl vienos ar daugiau produktų kategorijų rengimo taisyklės, reikalavimai ir gairės.

Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PAPKT) – konkrečiai produktų kategorijai skirtos, gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos PAP tyrimų bendrosios metodinės gairės, pateikiant papildomų konkrečios produktų kategorijos specifikacijų.

Atliekant PAP tyrimą, PAPKT padeda skirti daugiau dėmesio tiems aspektams ir parametrams, kurie yra svarbiausi, ir taip padidinti rezultatų aktualumą, atkuriamumą ir nuoseklumą bei sumažinti tyrimo sąnaudas, palyginti su tyrimu, atliekamu laikantis išsamių PAP metodo reikalavimų.

Atitinkančiomis šį metodą pripažįstamos tik tos PAPKT, kurios yra parengtos Europos Komisijos arba su ja bendradarbiaujant arba kurios yra priimtos Europos Komisijos arba kaip ES aktai.

Produktų srautas – iš kitos produktų sistemos gaunami arba į ją tiekiami produktai.

Produktų sistema – vieninių procesų rinkinys su pirminiais ir produktų srautais, atliekantis vieną ar daugiau apibrėžtų funkcijų ir modeliuojantis produkto gyvavimo ciklą.

Žaliava – pirminė ar antrinė medžiaga, naudojama produktui gaminti.

Atskaitos srautas – tam tikrų produktų sistemos procesų išvedinių matas, būtinas funkciniu vienetu išreikštai funkcijai atlikti.

Atnaujinimas – procesas, kurio metu atkuriama funkcionali ir (arba) pakankamai gera komponentų būklė, palyginti su pradinėmis specifikacijomis (atliekanti tą pačią funkciją), naudojant tokius metodus kaip dangos atnaujinimas, perdažymas ar kt. Atnaujinti produktai gali būti išbandyti ir patikrinti siekiant įsitikinti, kad jie tinkamai veikia.

Išmetalai – teršalai, išmetami į orą ir išleidžiami į vandenį ir dirvožemį.

Reprezentatyvusis produktas (modelis) – realus arba virtualus (realiai neegzistuojantis) produktas. Su virtualiuoju produktu susiję skaičiavimai turėtų būti atliekami remiantis visų esamų technologijų ir medžiagų, kurias apima atitinkama produktų kategorija ar pakategorė, charakteristikomis, atlikus jų svertinės reikšmės įvertinimą pagal vidutinį pardavimą Europos rinkoje.

Pagrįstais atvejais gali būti naudojami kiti svertinių duomenų rinkiniai, pvz., svertinis vidurkis pagal masę (medžiagos tonomis) arba svertinis vidurkis pagal produkto vienetus (skaičiuojant vienetais).

Reprezentatyvioji imtis – – vieno ar daugiau kintamųjų atžvilgiu tai imtis, kurioje tų kintamųjų pasiskirstymas yra visiškai toks pat (ar panašus) kaip toje populiacijoje, kurios poaibį sudaro ta imtis.

Išteklių naudojimas (iškastinis kuras) – AP poveikio kategorija, apimanti neatsinaujinančiųjų iškastinių gamtos išteklių (pvz., gamtinių dujų, anglių, naftos) naudojimą.

Išteklių naudojimas (mineralai ir metalai) – AP poveikio kategorija, apimanti neatsinaujinančiųjų abiotinių gamtos išteklių (mineralų ir metalų) naudojimą.

Peržiūra – procedūra, atliekama siekiant įsitikinti, kad PAPKT rengimo ar keitimo procesas yra atliktas laikantis PAP metodo ir II priedo A dalies reikalavimų.

Peržiūros ataskaita – peržiūros proceso dokumentacija, apimanti peržiūros pareiškimą, visą svarbią informaciją apie peržiūros procesą, išsamias peržiūros vykdytojo (-ų) pastabas su atitinkamais atsakymais ir galutinį rezultatą. Šis dokumentas turi būti patvirtintas peržiūros vykdytojo (arba vyriausiojo peržiūros vykdytojo, jei dalyvauja peržiūros grupė) elektroniniu parašu arba jo pasirašytas ranka.

Peržiūros grupė – PAPKT peržiūrinčių ekspertų (peržiūros vykdytojų) grupė.

Peržiūros vykdytojas – nepriklausomas išorės ekspertas, atliekantis PAPKT peržiūrą ir galbūt dalyvaujantis peržiūros grupės darbe.

Imtis – didesnės populiacijos poaibis, turintis jai būdingas savybes. Imtys naudojamos statistiniams tyrimams, kai populiacija yra per didelė, kad į tyrimą būtų galima įtraukti visus įmanomus jos narius ar stebėjimų duomenis. Imtis turėtų reprezentuoti visą populiaciją ir neturėtų būti tendencingai susieta su kuriuo nors konkrečiu jos atributu.

Antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra PAP tyrimą atliekančios įmonės tiekimo grandinės konkretaus proceso duomenys.

Tai tokie duomenys, kurie nėra įmonės tiesiogiai renkami ar nustatomi jai atliekant matavimus ar vertinimą, o gaunami iš trečiosios šalies IGCA duomenų bazės ar kitų šaltinių.

Antriniai duomenys apima pramonės vidutinius duomenis (pvz., gautus iš paskelbtų gamybos duomenų, valdžios sektoriaus statistikos ir pramonės asociacijų), literatūros tyrimų, inžinerinių tyrimų ir patentų duomenis; jie taip pat gali būti pagrįsti finansiniais duomenimis ir apimti pakaitinių kintamųjų ir kitus bendro pobūdžio duomenis.

Horizontaliai agreguoti pirminiai duomenys laikomi antriniais duomenimis.

Jautrio analizė – sistemingos pasirinktų metodų ir duomenų poveikio PAP tyrimo rezultatams vertinimo procedūros.

Konkrečios vietos duomenys – atliekant tiesioginius matavimus nustatyti ar surinkti iš vieno objekto (gamybos vietos) duomenys.

Termino „pirminiai duomenys“ sinonimas.

Bendrasis rezultato balas – visų poveikio aplinkai kategorijų svertinių AP rezultatų suma.

Konkretūs duomenys – atliekant tiesioginius matavimus nustatyti arba surinkti duomenys, reprezentuojantys veiklą konkrečiame objekte ar objektų grupėje.

Termino „pirminiai duomenys“ sinonimas.

Išskaidymas – daugiafunkcių procesų ar objektų duomenų disagregavimas išskiriant įvedinių srautus, tiesiogiai susijusius su kiekvieno proceso ar objekto išvediniais. Procesas tiriamas siekiant nustatyti, ar jo išskaidymas yra galimas. Jei išskaidymas yra galimas, inventorinės analizės duomenys turėtų būti renkami tik dėl tų vieninių procesų, kurie tiesiogiai priskiriami nagrinėjamiems produktams ar paslaugoms.

Subpopuliacija – baigtinė ar nebaigtinė statistiškai tiriamų vienetų (nebūtinai gyvų individų) aibė, sudaranti vienalytį visos populiacijos poaibį.

Termino „sluoksnis“ sinonimas.

Subprocesai – procesai, naudojami 1 lygmens procesų veiklai reprezentuoti (jų sudedamosios dalys). Subprocesų duomenys gali būti pateikiami (iš dalies) agreguoti (žr. 1 pav.).

Dalinė imtis – iš subpopuliacijos sudaryta imtis.

Tiekimo grandinė – visa su PAP metodo naudotojo operacijomis susijusi pradinės grandies ir tolesnių grandžių veikla, įskaitant vartotojams parduotų produktų naudojimą ir po jo gyvavimo ciklo pabaigoje atliekamą tų produktų tvarkymą.

Konkrečiõs tiekimo grandinės – iš esmės priklausantis (-i) įmonės tam tikrai tiekimo grandinei, pvz., perdirbto aliuminio dalis konkrečios įmonės produkcijoje.

Sistemos ribos – aspektų, įtraukiamų arba neįtraukiamų į tyrimą, visuma. Pavyzdžiui, etapo nuo gavybos iki ciklo pabaigos AP analizėje sistemos ribos aprėpia visą veiklą nuo žaliavų gavybos ir apdorojimo iki produktų platinimo, sandėliavimo ir naudojimo ir iki pat šalinimo ar perdirbimo etapų.

Sistemos ribų schema – grafiškai pavaizduotos PAP tyrimo tikslu nustatytos sistemos ribos.

Laikinas anglies dioksido saugojimas – vyksmas, kai dėl anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo ribotą laiką produkto į atmosferą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja arba išmetamo ŠESD kiekio vertė tampa neigiama.

III tipo aplinkosauginė deklaracija – aplinkosauginė deklaracija, kurioje pateikiami kiekybiniai aplinkosauginiai duomenys naudojant iš anksto nustatytus parametrus ir, kai tinka, papildomą aplinkosauginę informaciją.

Neapibrėžties analizė – PAP tyrimo rezultatų neapibrėžties, atsirandančios dėl duomenų kintamumo ir su pasirinkimu susijusio neapibrėžtumo, vertinimo procedūra.

Vieninis procesas – mažiausias elementas, nagrinėjamas atliekant IGCA, kurio įvedinių ir išvedinių duomenys nustatomi kiekybiškai.

Vieninis procesas (nedetalizuotas) – procesų grandinės ar gamyklos lygmens vieninis procesas. Jis apima horizontaliai suvidurkintus vieninius procesus įvairiose veiklos vietose. Jis taip pat apima daugiafunkcius vieninius procesus, kai įvairių gretutinių produktų įvairūs apdorojimo etapai nėra tiksliai žinomi (angl. „within the black box“) ir dėl to kyla tokio duomenų rinkinio paskirstymo problemų ( 4 ).

Vieninis procesas (viena operacija) – vienos operacijos tipo vieninis procesas, kurio neįmanoma išskaidyti smulkiau. Ši sąvoka apima ir daugiafunkcius vienos operacijos tipo procesus ( 5 ).

Pradinės grandies – esantis perkamų prekių ar paslaugų tiekimo grandinėje prieš patekdamas į sistemos ribas.

PAPKT naudotojas – suinteresuotasis subjektas, kuris atlieka PAP tyrimą remdamasis PAPKT.

PAP metodo naudotojas – suinteresuotasis subjektas, atliekantis PAP tyrimą pagal PAP metodą.

PAP rezultatų naudotojas – suinteresuotasis subjektas, naudojantis PAP rezultatus vidaus ar išorės reikmėms.

Patvirtinimas – aplinkosauginio pėdsako tikrintojo patvirtinimas, kad PAP tyrime, PAP ataskaitoje ir komunikacijos priemonėse esanti informacija ir duomenys yra patikimi, įtikinami ir tikslūs.

Patvirtinimo pareiškimas – galutinis dokumentas, kuriame apibendrinamos tikrintojų arba tikrinimo grupės išvados dėl AP tyrimo. Šis dokumentas yra privalomas ir turi būti patvirtintas tikrintojo arba (kai dalyvauja tikrinimo grupė) vyriausiojo tikrintojo elektroniniu parašu ar pasirašytas ranka.

Tikrinimas – aplinkosauginio pėdsako tikrintojo atliekamas atitikties vertinimas siekiant įsitikinti, kad PAP tyrimas atliktas laikantis I priedo.

Tikrinimo ataskaita – tikrinimo proceso ir nustatytų faktų dokumentacija, apimanti išsamias tikrintojo (-ų) pastabas kartu su atitinkamais atsakymais. Šis dokumentas yra privalomas, tačiau jis gali būti konfidencialus. Jis turi būti patvirtintas tikrintojo arba (kai dalyvauja tikrinimo grupė) vyriausiojo tikrintojo elektroniniu parašu ar pasirašytas ranka.

Tikrinimo grupė – AP tyrimo, AP ataskaitos ir AP komunikacijos priemonių tikrinimą atliekančių tikrintojų grupė.

Tikrintojas – nepriklausomas išorės ekspertas, kuris atlieka AP tyrimo tikrinimą ir galbūt dalyvauja tikrinimo grupės darbe.

Vertikalusis agregavimas – vertikalus techniniu ar inžineriniu pagrindu atliekamas vieninių procesų, tiesiogiai susijusių su vienu objektu ar procesų seka, agregavimas. Vertikalusis agregavimas apima vieninių procesų duomenų rinkinių (ar agreguotų procesų duomenų rinkinių), susijusių su tam tikru srautu, sujungimą.

Atliekos – medžiagos ar objektai, kuriuos jų turėtojas ketina (arba privalo) pašalinti.

Vandens naudojimas – AP poveikio kategorija, parodanti santykinį tam tikrame plote likusio prieinamo vandens kiekį vandens baseine po to, kai patenkinamas žmonių ir vandens ekosistemų vandens poreikis. Pagal ją vertinamas vandens stygiaus žmonėms arba ekosistemoms potencialas, remiantis prielaida, kad kuo mažiau prieinamų vandens išteklių lieka tam tikrame plote, tuo labiau tikėtina, kad vandens pritrūks kitam vartotojui.

Svertinis vertinimas – etapas, kuriuo prisidedama prie analizės rezultatų interpretavimo ir informavimo apie juos. PAP rezultatai padauginami iš nustatytų svertinio vertinimo koeficientų (išreikštų procentiniais dydžiais), atspindinčių nagrinėjamų poveikio kategorijų numanomą santykinį reikšmingumą. Skirtingų poveikio kategorijų svertiniai AP rezultatai gali būti tiesiogiai palyginami, taip pat sumuojami gaunant bendrąjį rezultato balą.

Ryšys su kitais metodais ir standartais

Kiekvienas iš nustatytų PAP metodo reikalavimų parengtas atsižvelgiant į panašių, plačiai pripažintų produktų aplinkosauginės apskaitos metodų ir gairių dokumentų rekomendacijas.

Konkrečiai atsižvelgta į toliau nurodytas metodines gaires.

ISO standartai, visų pirma:

Daugumos analizuotų metodų ir analizės rezultatų išsamus aprašymas pateiktas dokumente „Esamų produktams ir organizacijoms taikomų aplinkosauginio pėdsako metodikų analizė: rekomendacijos, pagrindimas ir suderinimas“ ( 11 ).

1.    Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PAPKT)

PAPKT pagrindinis tikslas – sudaryti nuoseklų ir konkretų taisyklių rinkinį, pagal kurį būtų atliekami aktualios aplinkosauginės informacijos skaičiavimai dėl produktų, priklausančių apimamai produktų kategorijai. Svarbus uždavinys yra orientuotis į tai, kas yra svarbiausia konkrečiai produktų kategorijai, kad PAP tyrimai būtų lengviau ir greičiau atliekami ir mažiau kainuotų.

Ne mažiau svarbus uždavinys yra suteikti galimybę atlikti palyginimus ir daryti lyginamuosius pareiškimus visais atvejais, kai tai yra įmanoma, aktualu ir tinkama. Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai yra leidžiami tik tuo atveju, jeigu PAP tyrimai atliekami laikantis PAPKT. Visi PAP tyrimai turi būti atliekami laikantis PAPKT, jeigu yra parengtos tiriamo produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės.

PAPKT rengimo reikalavimai nustatyti II priedo A dalyje. PAPKT gali būti išsamiau nustatyti PAP metodo reikalavimai ir gali būti nustatyta naujų reikalavimų, jei pagal PAP metodą yra daugiau kaip viena pasirinkimo galimybė. Tikslas yra užtikrinti, kad PAPKT būtų rengiamos pagal PAP metodą ir kad jomis būtų nustatytos specifikacijos, reikalingos PAP tyrimų palyginamumui, didesniam atkuriamumui, nuoseklumui, aktualumui, kryptingumui ir efektyvumui pasiekti.

PAPKT turėtų (kiek tik įmanoma, pripažįstant skirtingas taikymo aplinkybes) atitikti esamas susijusias tarptautines produktų kategorijų taisykles (PKT). Jeigu yra kitų PKT, parengtų kitose sistemose, jas reikia išvardyti ir įvertinti. Jomis galima remtis kaip pagrindu rengiant PAPKT, laikantis II priede pateiktų reikalavimų.

1.1.    Požiūris ir galimų taikymo sričių pavyzdžiai

Pateiktos PAP metodo taisyklės teikia galimybę specialistams praktiškai atlikti lengviau atkuriamus, nuoseklius, patikimus, patikrinamus ir palyginamus PAP tyrimus. PAP tyrimų rezultatai sudaro teikiamos AP informacijos pagrindą ir gali būti naudojami įvairiose potencialiose taikymo srityse.

PAP tyrimų, atliekamų, kai nėra dėl tiriamo (-ų) produkto (-ų) nustatytų PAPKT, taikymo sritys apima:

2.    Produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) tyrimų bendrieji aspektai

2.1.    Kaip taikomas šis metodas?

Šiuo metodu suteikiamos PAP tyrimui atlikti reikalingos taisyklės; jis yra nuosekliai išdėstytas laikantis PAP apskaičiavimo proceso metodinių veiksmų sekos.

Atskirų skirsnių pradžioje, kai tinka, pateikiamas atitinkamo metodinio etapo bendras aprašymas kartu su reikiamų svarstytinų aspektų apžvalga ir pagalbiniais pavyzdžiais.

Kai yra nustatytų papildomų reikalavimų dėl PAPKT rengimo, jie pateikti II priede.

2.2.    Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai

Atliekant PAP tyrimą turi būti įvykdyti šie du reikalavimai:

Siekiant rengti nuoseklius, atkuriamus ir patikrinamus PAP tyrimus, turi būti laikomasi pagrindinio analitinių principų rinkinio. Šie principai sudaro bendras gaires, kaip taikyti PAP metodą. Į juos turi būti atsižvelgiama kiekviename PAP tyrimų etape – nuo tikslo ir apimties nustatymo ir duomenų rinkimo iki poveikio vertinimo, ataskaitų teikimo ir tyrimo rezultatų tikrinimo.

Šio metodo naudotojai atlikdami PAP tyrimą turi laikytis šių principų:

(1)    Aktualumas

Visi PAP kiekybinio nustatymo tikslu naudojami metodai ir renkami duomenys turi būti kuo aktualesni atitinkamam tyrimui.

(2)    Išsamumas

PAP kiekybinis nustatymas turi apimti visus aplinkosauginiu požiūriu aktualius medžiagų ir energijos srautus ir kitas intervencijas į aplinką, taip, kaip yra reikalinga, siekiant laikytis apibrėžtų sistemos ribų, duomenų reikalavimų ir taikomų poveikio vertinimo metodų.

(3)    Nuoseklumas

Siekiant užtikrinti vidaus nuoseklumą ir palyginamumą, šio metodo turi būti griežtai laikomasi visuose PAP tyrimo etapuose.

(4)    Tikslumas

Turi būti dedamos visos pagrįstos pastangos mažinti neapibrėžtį, susijusią su produktų sistemų modeliavimu ir rezultatų pranešimu.

(5)    Skaidrumas

PAP informacija turi būti atskleista tokiu būdu, kad jos tiksliniams naudotojams būtų suteiktas reikiamas pagrindas priimti sprendimus, o suinteresuotiesiems subjektams – galimybė įvertinti jos pagrįstumą ir patikimumą.

2.3.    Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Pagal šį metodą vykdant PAP tyrimą turi būti atliekami keli etapai, t. y. tikslo apibrėžimas, apimties apibrėžimas, inventorinė gyvavimo ciklo analizė (IGCA), gyvavimo ciklo poveikio vertinimas (GCPV), PAP rezultatų aiškinimas ir PAP ataskaitos teikimas – žr. 2 pav.

2 pav.

Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Tikslo nustatymo etape apibrėžiami tyrimo siekiai, t. y. numatoma taikymo sritis, tyrimo atlikimo priežastys ir tikslinė auditorija. Tyrimo apimties nustatymo etape pasirenkami pagrindiniai metodiniai sprendimai, pvz., tiksliai apibrėžiamas funkcinis vienetas, nustatomos sistemos ribos, pasirenkama papildoma aplinkosauginė ir techninė informacija, nustatomos pagrindinės prielaidos ir ribojantys veiksniai.

IGCA etapas apima duomenų rinkimo procedūrą ir apskaičiavimo procedūrą, naudojamą tiriamosios sistemos įvediniams ir išvediniams kiekybiškai nustatyti. Įvediniai ir išvediniai yra energija, žaliavos ir kitos materialios sąnaudos, produktai, gretutiniai produktai ir atliekos, taip pat į orą, vandenį ir dirvožemį išmetami teršalai. Renkami duomenys apie pirmenybinius procesus ir antraeilius procesus. Duomenys susiejami su procesų vienetais ir funkciniu vienetu. IGCA yra kartotinis procesas. Iš tiesų, renkant duomenis ir daugiau sužinant apie sistemą, gali paaiškėti naujų duomenų reikalavimų ar ribojančių veiksnių, dėl kurių gali reikėti pakeisti duomenų rinkimo procedūras, kad tebebūtų įmanoma pasiekti tyrimo tikslus.

Poveikio vertinimo etape IGCA rezultatai susiejami su poveikio aplinkai kategorijomis ir rodikliais. Tai atliekama taikant GCPV metodus, pagal kuriuos išmetamieji teršalai pirma klasifikuojami pagal poveikio kategorijas, o tada išreiškiami bendraisiais vienetais (pvz., išmetamos CO2 ir CH4 dujos išreiškiamos išmetamo CO2 ekvivalentu, naudojant jų visuotinio atšilimo potencialą). Poveikio kategorijų pavyzdžiai yra klimato kaita, rūgštėjimas ar išteklių naudojimas.

Aiškinimo etape IGCA ir GCPV rezultatai aiškinami pagal nustatytą tikslą ir apimtį. Šiame etape nustatomos aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai. Remiantis analizės rezultatais galima daryti išvadas ir teikti rekomendacijas. Tai taip pat apima ataskaitos teikimo etapą, kurio paskirtis – apibendrinti PAP tyrimo rezultatus PAP ataskaitoje.

Galiausiai, tikrinimo etape atliekamas atitikties vertinimo procesas siekiant patikrinti, ar PAP tyrimas atliktas laikantis esamo PAP metodo. Šis tikrinimas yra privalomas visada, kai PAP tyrimas ar dalis jo informacijos naudojama bet kokio pobūdžio išorinei komunikacijai.

3.    Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo tikslo (-ų) ir apimties nustatymas

3.1.    Tikslo nustatymas

Tikslo nustatymas yra PAP tyrimo pirmasis etapas, kuriame nustatomas bendras tyrimo kontekstas. Aiškiai nustatyti tikslus reikia siekiant užtikrinti, kad būtų suderinti siekiai, metodai, rezultatai ir numatomos taikymo sritys ir kad tyrimo dalyviai vadovautųsi bendra vizija.

Sprendimas taikyti PAP metodą lemia, kad dėl kai kurių tikslo nustatymo aspektų bus nuspręsta iš anksto; taip yra dėl konkrečių PAP metodo reikalavimų.

Nustatant tikslus svarbu nustatyti numatomas tyrimo taikymo sritis ir jo analitinio nuodugnumo ir tikslumo lygį. Tai turi atspindėti apibrėžtas tyrimo ribotumas (apimties nustatymo etapas).

PAP tyrimo tikslo nustatymas turi apimti:

3.2.    Apimties nustatymas

Nustatant PAP tyrimo apimtį išsamiai apibūdinama vertinamoji sistema ir techninės specifikacijos.

Apimties nustatymas turi atitikti nustatytus tyrimo tikslus ir turi apimti (išsamesnį aprašymą žr. tolesniuose skirsniuose):

3.2.1    Funkcinis vienetas ir atskaitos srautas

Funkcinis vienetas (FV) yra kiekybiškai išreikštas produktų sistemos veikimo matas, naudojamas kaip atskaitos vienetas. Funkciniu vienetu kokybiškai ir kiekybiškai apibrėžiama tiriamo produkto funkcija (-os) ir naudojimo trukmė.

Atskaitos srautas yra produktų, reikalingų nustatytai funkcijai atlikti, kiekis. Visi kiti įvedinių ir išvedinių srautai atliekant analizę yra kiekybiškai su juo susiję. Produktų, reikalingų visai produkto naudojimo trukmei pasiekti, skaičius visada turėtų būti suapvalinamas, nebent būtų pagrįsta priežastis to nedaryti. Atskaitos srautas gali būti išreiškiamas pagal jo tiesioginį ryšį su FV, arba labiau į produktą orientuotu būdu.

PAP metodo naudotojai turi apibrėžti PAP tyrimui naudojamą FV ir atskaitos srautą. Jie taip pat turi apibūdinti, kurių produkto aspektų neapima FV, ir pagrįsti, kodėl (pvz., nes jie kiekybiškai neišreiškiami arba iš esmės subjektyvūs).

PAP tyrimo FV turi būti apibrėžiamas pagal šiuos aspektus:

Jei tinkamumo vartoti laikas (išreikštas, pvz., frazėmis „geriausia iki...“ ar „tinka vartoti iki...“) nurodomas ant maisto produktų pakuočių (pvz., mėnesių skaičiumi), turi būti kiekybiškai nustatomi maisto nuostoliai sandėliavimo, mažmeninės prekybos ir vartotojo etapuose. Jei tinkamumo vartoti laikui įtakos turi pakuotės tipas, į jį turi būti atsižvelgta. Tai aktualu FV trukmės aspektui („Kaip ilgai?“).

Jeigu yra taikytinų standartų, jie turi būti naudojami ir į juos daromos nuorodos PAP tyrime apibrėžiant FV. Visada turi būti naudojama tarptautinė matavimo vienetų sistema (SI), įprastai vadinama metrine sistema.

1 pavyzdys

Dekoratyvinių dažų FV apibrėžimas: funkcinis vienetas yra 1 m2 dažomo pagrindo apsauga ir apdaila 50 metų laikotarpiu, esant nustatytam kokybės lygiui (dengiamumas ne mažesnis kaip 98 proc.).

Kas? Pagrindo apdaila ir apsauga.

Kiek? 1 m2 pagrindo padengimas.

Kaip gerai? Dengiamumas ne mažesnis kaip 98 proc.

Kaip ilgai? 50 metų (visą pastato naudojimo laikotarpį).

Atskaitos srautas – nustatytai funkcijai atlikti reikalingas produkto kiekis, matuojamas dažų kilogramais.

2 pavyzdys

FV ir atskaitos srauto nustatymas dėl gyvūnų augintinių ėdalo PAP.

Kas? Rekomenduojamo metabolizuojamosios energijos kiekio kilokalorijomis (kcal ME) per parą (paros davinio) suteikimas tiekiant paruoštą naminių gyvūnų ėdalą katei ar šuniui.

Kiek? Paros davinys.

Kaip gerai? Kad būtų tenkinami vidutinės katės ar vidutinio šuns („vidutinis“ reiškia gyvūno augintinio svorį: katės – 4 kg , šuns – 15 kg) paros kalorijų normos suvartojimo ir mitybos poreikiai.

Kaip ilgai? Paruošto gyvūnų augintinių ėdalo, skirto katei ar šuniui, 1 paros davinys.

Atskaitos srautas – nustatytai funkcijai atlikti reikalingas produkto kiekis, matuojamas gramais (g) per parą.

Dėl tarpinių produktų apibrėžti FV yra sunkiau, nes jis dažnai gali atlikti kelias funkcijas, ir visas produkto gyvavimo ciklas nėra žinomas. Todėl turėtų būti naudojamas deklaruotasis vienetas, pvz., masė (kilogramais) ar tūris (kubiniais metrais). Šiuo atveju atskaitos srautas gali atitikti FV.

3.2.2.    Sistemos ribos

Sistemos ribomis nustatoma, kurios produkto gyvavimo ciklo dalys ir kurie susiję gyvavimo ciklo etapai ir procesai priklauso analizuojamajai sistemai (t. y. yra reikalingi FV apibrėžtai jos funkcijai atlikti), išskyrus tuos procesus, kurie atmetami pagal atmetimo taisyklę (žr. 4.6.4 skirsnį). Bet kokio atmetimo priežastis ir galimas reikšmingumas turi būti pagrįsti ir dokumentuoti.

Sistemos ribos turi būti apibrėžiamos pagal bendrą tiekimo grandinės logiką, įtraukiant visus etapus nuo žaliavų įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo ir pagrindinio produkto gamybos iki produkto platinimo ir sandėliavimo, naudojimo etapo ir produkto gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo (jei tinka, žr. 4.2 skirsnį). Turi būti aiškiai nustatyti (bent pirmenybinės sistemos) gretutiniai produktai, šalutiniai produktai ir atliekų srautai.

Sistemos ribų schema

Sistemos ribų schema (arba srautų schema) yra schematiškai pavaizduota analizuojamoji sistema. Šioje schemoje turi būti aiškiai parodyta, kurie procesai ar veikla yra įtraukiami, o kurie neįtraukiami į analizę. PAP metodo naudotojas turi aiškiai nurodyti, kur buvo naudojami konkrečios įmonės duomenys.

Veiklos ir (arba) procesų pavadinimai sistemos schemoje ir PAP ataskaitoje turi būti suderinti. Sistemos schema turi būti įtraukta į apimties apibrėžtį ir į PAP ataskaitą.

3.2.3.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos

GCPV tikslas yra sugrupuoti ir agreguoti surinktus IGCA duomenis pagal atitinkamus įnašus į kiekvieną AP poveikio kategoriją. AP poveikio kategorijų pasirinkimas apima daug įvairių su nagrinėjama produktų tiekimo grandine susijusių aplinkosauginių klausimų, laikantis PAP tyrimų bendrųjų išsamumo reikalavimų.

AP poveikio kategorijos ( 13 ) reiškia konkrečias PAP tyrime nagrinėjamas poveikio kategorijas; iš jų susideda AP poveikio vertinimo metodas. Apibūdinimo modeliai naudojami kiekybiškai nustatant poveikio aplinkai mechanizmą tarp IGCA (t. y. įvedinių (pvz., išteklių) ir išmetamųjų teršalų, susijusių su produkto gyvavimo ciklu) ir atitinkamo kiekvienos AP poveikio kategorijos rodiklio.

2 lentelėje pateiktas standartinis AP poveikio kategorijų ir susijusių vertinimo metodų sąrašas. PAP tyrime turi būti taikomos visos AP poveikio kategorijos, be jokių išimčių. Apibūdinimo koeficientų (AK), kurie turi būti naudojami, išsamus sąrašas pateiktas AP pagalbinės medžiagos pakete ( 14 )

Daugiau informacijos apie poveikio vertinimo skaičiavimus pateikiama šio priedo 5 skirsnyje.

3.2.4.    Papildoma į PAP įtraukiama informacija

Reikšmingas potencialus produkto poveikis aplinkai gali neįeiti į AP poveikio kategorijas. Apie tokį poveikį svarbu pranešti visada, kai tik įmanoma, kaip papildomą aplinkosauginę informaciją.

Panašiai gali reikėti atsižvelgti ir į aktualius techninius aspektus ir (arba) fizines tiriamo produkto savybes. Šie aspektai turi būti pranešami kaip papildoma techninė informacija.

3.2.4.1.    Papildoma aplinkosauginė informacija

Papildoma aplinkosauginė informacija turi būti:

Dėl to gali reikėti naudoti papildomas poveikio kategorijas, nepriskirtas prie AP poveikio kategorijų, ar netgi papildomus kokybinius apibūdinimus, kai poveikis negali būti kiekybiškai susietas su produkto tiekimo grandine. Tokie papildomi metodai turėtų būti laikomi papildomais AP poveikio kategorijoms.

Papildoma aplinkosauginė informacija turi būti susijusi tik su aplinkosauginiais aspektais. Informacija ir naudojimo nurodymai, pvz., produktų saugos lapai, nesusiję su produkto aplinkosauginiu veiksmingumu, neturi būti įtraukti į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Papildoma aplinkosauginė informacija gali apimti:

Biologinė įvairovė

PAP metodas neapima jokios poveikio kategorijos pavadinimu „biologinė įvairovė“, nes šiuo metu nėra tarptautiniu mastu susitarta dėl GCPV metodo, kuriuo būtų galima įvertinti tokį poveikį. Vis dėlto PAP metodas apima bent aštuonias poveikio kategorijas, turinčias poveikį biologinei įvairovei (t. y. klimato kaita, eutrofikacija (gėlo vandens), eutrofikacija (jūros), eutrofikacija (sausumos), rūgštėjimas, vandens naudojimas, žemės naudojimas, ekologinis toksiškumas gėlavandenėms ekosistemoms).

Atsižvelgiant į didelį biologinės įvairovės aspekto aktualumą daugeliui produktų grupių, kiekviename PAP tyrime turi būti paaiškinta, ar tiriamo produkto atveju biologinės įvairovės aspektas yra aktualus. Jei taip, PAP metodo naudotojas turi įtraukti biologinės įvairovės rodiklius į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Toliau nurodyti galimi variantai, kaip gali būti apimama biologinė įvairovė:

PAP metodo naudotojas gali rinktis kitus susijusius rodiklius, rodančius produkto poveikį biologinei įvairovei. PAP tyrime turi būti pagrįstas šis pasirinkimas ir apibūdinta pasirinkta metodika.

3.2.4.2.    Papildoma techninė informacija

Papildoma techninė informacija gali apimti (sąrašas neišsamus):

Kai tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, papildoma techninė informacija turi apimti:

3.2.5.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

Atliekant PAP tyrimus gali paaiškėti įvairių analizę ribojančių veiksnių ir dėl to gali tekti daryti prielaidas. Apie visus ribojančius veiksnius (pvz., duomenų spragas) ir prielaidas turi būti skaidriai pranešama ataskaitoje.

4.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

Turi būti parengta visų produkto tiekimo grandinės medžiagų, energijos ir atliekų įvedinių ir išvedinių ir į orą, vandenį bei dirvožemį išmetamų teršalų inventorinė analizė, kaip PAP modeliavimo pagrindas.

Išsamūs duomenų reikalavimai ir kokybės reikalavimai apibūdinti 4.6 skirsnyje.

Inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje (IGCA) turi būti taikoma tokia įtraukiamų srautų klasifikacija:

PAP tyrime visi nepirminiai srautai IGCA turi būti modeliuojami iki pirminių srautų lygmens, neskaitant tiriamo produkto srauto. Pavyzdžiui, atliekų srautai turi būti ne tik įtraukiami į tyrimą išreikšti buitinių atliekų ar pavojingųjų atliekų kiekiu kilogramais – jie turi būti modeliuojami iki pat teršalų išmetimo į vandenį, orą ir dirvožemį (dėl kietųjų atliekų apdorojimo) etapo. Taigi IGCA modeliavimas yra išbaigtas tik tada, kai visi nepirminiai srautai yra išreikšti pirminiais srautais. Todėl PAP tyrimo IGCA duomenų rinkinyje turi būti vien pirminiai srautai, neskaitant tiriamo produkto srauto.

4.1.    Atrankinis etapas

Gali būti atlikta pradinė IGCA atrankinė peržiūra (atrankinis etapas), nes tai padeda tikslingiau orientuoti duomenų rinkimo veiklą ir duomenų kokybės prioritetus. Atrankinis etapas turi apimti GCPV etapą ir po jo atliekami tolesni, kartotiniai tiriamo produkto gyvavimo ciklo modelio tikslinimai, kai tampa prieinama daugiau informacijos. Atrankiniame etape jokio atmetimo atlikti neleidžiama; galima naudoti lengvai prieinamus pirminius arba antrinius duomenis, kiek tik įmanoma, atitinkančius duomenų kokybės reikalavimus (kaip apibrėžta 4.6 skirsnyje). Atlikus atrankinę peržiūrą galima patikslinti pradines nuostatas dėl apimties.

4.2.    Gyvavimo ciklo etapai

PAP tyrime turi būti apimami bent šie standartiniai gyvavimo ciklo etapai:

Jeigu vartojamas kitoks kurio nors iš šių standartinių etapų pavadinimas, naudotojas turi nurodyti, kurį iš standartinių etapų jis atitinka.

PAP metodo naudotojas gali nuspręsti išskaidyti gyvavimo ciklo etapus arba pridėti daugiau etapų, jeigu yra pagrįstas poreikis tai daryti. PAP ataskaitoje turi būti nurodyta (-os) priežastis (-ys), kodėl tai daroma. Pavyzdžiui, gyvavimo ciklo etapą „Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas“ galima skaidyti į „žaliavų įsigijimą“, „parengiamąjį apdorojimą“ ir „žaliavų tiekėjo transportą“.

Dėl tarpinių produktų neturi būti įtraukiami šie gyvavimo ciklo etapai:

4.2.1.    Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas

Šis gyvavimo ciklo etapas pradedamas, kai išgaunami gamtos ištekliai, ir baigiamas tada, kai produkto komponentai (per vartus) patenka į produkto gamybos objektą. Procesų, kurie gali būti vykdomi šiame etape, pavyzdžiai:

Pakuočių gamyba turi būti modeliuojama kaip gyvavimo ciklo „žaliavų įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo“ etapo dalis.

4.2.2.    Gamyba

Gamybos etapas pradedamas, kai produkto komponentai patenka į gamybos vietą, ir baigiamas tada, kai pagamintas produktas palieka gamybos objektą. Su gamyba susijusios veiklos pavyzdžiai:

Į gamybos etapo modeliavimą turi būti įtraukiamos gamybos metu naudotų produktų atliekos. Tokioms atliekoms turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (4.4.8 skirsnis).

4.2.3.    Platinimas

Produktai platinami naudotojams ir gali būti sandėliuojami įvairiose tiekimo grandinės vietose. Platinimo etapas apima transportavimą nuo gamyklos vartų iki sandėlio ar mažmeninės prekybos vietos, laikymą sandėlyje ar mažmeninės prekybos vietoje ir transportavimą iš sandėlio ar mažmeninės prekybos vietos į vartotojo namus.

Apimamų procesų pavyzdžiai:

Platinimo ir sandėliavimo metu naudojamų produktų atliekos turi būti įtraukiamos į modeliavimą. Tokioms atliekoms turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (4.4.8 skirsnis), ir į gautus rezultatus turi būti atsižvelgiama vertinant platinimo etapą.

Standartiniai platinimo metu ir pas vartotoją patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą pateikti II priedo F dalyje ir jie turi būti naudojami, jei nėra prieinamos konkrečios informacijos. Paskirstymo taisyklės dėl energijos suvartojimo sandėliuose pateiktos 4.4.5 skirsnyje. Dėl transporto žr. 4.4.3 skirsnį.

4.2.4.    Naudojimas

Naudojimo etapu apibūdinama, kaip produktą turėtų naudoti jo galutinis naudotojas (pvz., vartotojas). Šis etapas pradedamas nuo to momento, kai galutinis naudotojas pradeda naudoti produktą, ir tęsiasi iki tol, kol produktas pašalinamas iš naudojimo vietos ir prasideda jo gyvavimo ciklo pabaigos (GCP) etapas (pvz., perdirbimas ar galutinis apdorojimas).

Naudojimo etapas apima visą veiklą ir produktus, kurie yra reikalingi siekiant tinkamai naudoti atitinkamą produktą (t. y. užtikrinti, kad per visą naudojimo laikotarpį jis atliktų pradinę numatytąją funkciją). Naudojant produktą susidariusios atliekos, kaip antai maisto atliekos ir jo pirminės pakuotės arba pats nebetinkamas naudoti produktas, neįeina į naudojimo etapą, o įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklo pabaigos etapą.

Keli pavyzdžiai: vandentiekio vandens naudojimas verdant makaronus; techninei priežiūrai, remontui ar atnaujinimui reikalingų medžiagų gamyba ir platinimas bei jų atliekos (pvz., produkto remontui reikalingos atsarginės dalys, aušalo gamyba ir dėl nuostolių susidariusių atliekų tvarkymas). Kavos kapsulės jų gyvavimo ciklo pabaigoje, kavos ruošimo atliekos ir maltos kavos pakuotės priskiriamos gyvavimo ciklo pabaigos etapui.

Kai kuriais atvejais tam tikri produktai yra reikalingi tam, kad tiriamas produktas būtų tinkamai naudojamas, ir jie naudojami taip, kad tampa fiziškai su juo integruoti; šiuo atveju tų produktų atliekų tvarkymas priskiriamas prie tiriamo produkto gyvavimo ciklo pabaigos. Pavyzdžiui, kai tiriamas produktas yra ploviklis, po ploviklio naudojimo susidariusių nuotekų apdorojimas priskiriamas prie gyvavimo ciklo pabaigos etapo.

Naudojimo scenarijus taip pat turi atspindėti tai, ar analizuojamų produktų naudojimas gali lemti sistemų, kuriose jie naudojami, pokyčius, ar ne.

Galima atsižvelgti į šiuos techninės informacijos apie naudojimo scenarijų šaltinius:

Metodas, kurį gamintojas rekomenduoja taikyti naudojimo etape (pvz., kepimas nustatytoje temperatūroje nurodytą laiką orkaitėje), turėtų būti naudojamas kaip pagrindas produkto naudojimo etapui nustatyti. Tačiau tikrasis naudojimo būdas gali skirtis nuo rekomenduojamo, todėl reikėtų jį naudoti, jei ši informacija yra prieinama ir dokumentuota.

Standartiniai platinimo metu ir pas vartotoją patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą pateikti II priedo F dalyje ir turi būti naudojami, jei nėra prieinamos konkrečios informacijos.

Į naudojimo etapą neįtraukiami šie procesai:

Naudojimo etapo modeliavimas turi apimti naudojimo etape naudotų produktų atliekas. Tokioms atliekoms turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (4.4.8 skirsnis).

PAP ataskaitoje turi būti dokumentuoti dėl šio etapo taikyti metodai ir prielaidos. Visos aktualios prielaidos dėl naudojimo etapo turi būti dokumentuotos.

Naudojimo etapo modeliavimo techninės specifikacijos pateiktos 4.4.7 skirsnyje.

4.2.5.    Gyvavimo ciklo pabaiga (įskaitant produktų atgavimą ir perdirbimą)

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas pradedamas, kai tiriamasis produktas ir jo pakuotė yra naudotojo pašalinami, ir baigiamas tada, kai tiriamasis produktas grįžta į natūralią aplinką kaip atliekos arba patenka į kito produkto gyvavimo ciklą (t. y. kaip perdirbta žaliava). Paprastai tai apima atliekas, susidarančias iš tiriamo produkto, pvz., maisto atliekas ir pirmines pakuotes.

Gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos, naudojimo etapuose arba po naudojimo susidariusios atliekos turi būti įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklą ir modeliuojamos tame gyvavimo ciklo etape, kuriame jos susidaro.

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas turi būti modeliuojamas naudojant žiedinio pėdsako formulę ir taikant 4.4.8 skirsnyje pateiktus reikalavimus. PAP metodo naudotojas turi įtraukti visus tiriamam produktui taikomus gyvavimo ciklo pabaigos procesus. Į šį gyvavimo ciklo etapą įeinančių procesų pavyzdžiai:

Tarpinių produktų atveju produkto gyvavimo ciklo pabaiga neįtraukiama.

4.3.    Inventorinės gyvavimo ciklo analizės nomenklatūra

IGCA duomenys turi atitikti AP reikalavimus:

4.4.    Modeliavimo reikalavimai

Šiame skirsnyje pateikiamos išsamios gairės ir reikalavimai, kaip modeliuoti konkrečius gyvavimo ciklo etapus, procesus ir kitus produkto gyvavimo ciklo aspektus rengiant IGCA. Apimami aspektai:

4.4.1.    Žemės ūkio gamyba

4.4.1.1.    Daugiafunkcių procesų valdymas

Turi būti laikomasi taisyklių, kurios apibūdintos LEAP gairėse ( 19 ).

4.4.1.2.    Konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys

Turi būti naudojami konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys dėl derliaus, vandens ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo, trąšų (dirbtinių ir organinių) kiekio (N, P kiekio) ir pesticidų kiekio (pagal veikliąją medžiagą) vienam hektarui per metus.

4.4.1.3.    Duomenų vidurkinimas

Žemės ūkio kultūrų auginimo duomenys turi būti surinkti per tam tikrą laikotarpį, pakankamą, kad būtų galima IGCA pateikti vidutinį vertinimą, susietą su žemės ūkio kultūrų auginimo įvediniais ir išvediniais, kompensuojant svyravimus dėl sezoninių skirtumų. Tai turi būti atliekama LEAP gairėse aprašyta tvarka, kaip išdėstyta toliau:

4.4.1.4.    Pesticidai

Į aplinką išmetami pesticidai turi būti modeliuojami kaip konkrečios veikliosios medžiagos. Į „USEtox“ gyvavimo ciklo poveikio vertinimo metodą yra integruotas daugialypės terpės modelis dėl išlikimo aplinkoje, kuriuo modeliuojamas pesticidų išlikimas aplinkoje, pradedant nuo įvairių aplinkos komponentų, į kuriuos jie patenka. Taigi IGCA modeliavimui reikia naudoti standartines išmetamų kiekių dalis, tenkančias įvairiems aplinkos komponentams, į kuriuos patenka išmetami pesticidai. Dėl lauke paskleidžiamų pesticidų turi būti modeliuojama, kad 90 proc. jų išmetama į žemės ūkio dirvožemio komponentą, 9 proc. išmetama į orą, o 1 proc. – į vandenį (dėl esamo ribotumo dydžiai nustatyti remiantis ekspertų vertinimu). Jeigu yra konkretesnių duomenų, galima juos naudoti.

4.4.1.5.    Trąšos

Dėl trąšų (ir mėšlo) naudojimo išmetami teršalai turi būti diferencijuojami pagal trąšų tipą ir apima bent:

Poveikio vertinimo modelis dėl gėlo vandens telkinių eutrofikacijos pradedamas taikyti: i) kai fosforas pasklinda iš žemės ūkio lauko (paviršinis nuotėkis) arba ii) kai žemės ūkio lauke paskleidžiamas mėšlas ar trąšos.

Atliekant IGCA modeliavimą, žemės ūkio laukas (dirvožemis) dažnai priskiriamas technosferai, todėl įtraukiamas į IGCA modelį. Tai dera su i punkte nurodytu požiūriu, kai poveikio vertinimo modelis pradedamas taikyti po paviršinio nuotėkio, t. y. kai fosforas pasklinda iš žemės ūkio lauko. Todėl AP kontekste atliekant IGCA turėtų būti modeliuojamas su paviršiniu nuotėkiu į vandenį patenkančio fosforo kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra vanduo.

Kai šis kiekis nėra žinomas, atliekant IGCA gali būti modeliuojamas žemės ūkio lauke paskleidžiamo fosforo (su mėšlu ar trąšomis) kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra dirvožemis. Šiuo atveju paviršinis nuotėkis iš dirvožemio į vandenį įeina į poveikio vertinimo metodą ir įtraukiamas į apibūdinimo koeficientą (AK), siejamą su dirvožemiu.

Su jūrų eutrofikacija siejamo poveikio vertinimas pradedamas po to, kai azotas pasklinda iš lauko (dirvožemio), todėl azoto išmetimas į dirvožemį neturi būti modeliuojamas. Atliekant IGCA turi būti modeliuojamas teršalų pateikimas į skirtingus aplinkos komponentus – orą ir vandenį – pagal lauke paskleidžiamų trąšų kiekį.

Išmetamas azoto (N) kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal ūkininko lauke paskleidžiamas azoto trąšas, neįtraukiant išorės šaltinių (pvz., iškritų su lietumi). Išmetamųjų teršalų faktorių skaičius AP kontekste yra pastovus, laikantis supaprastinto požiūrio. Dėl N trąšų turi būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006) 2–4 lentelių, kurie toliau pateikti 3 lentelėje, nebent būtų turima geresnių duomenų. Jeigu yra geresnių prieinamų duomenų, PAP tyrime gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis bent apimtų išmetamuosius teršalus pagal pirmiau pateiktus reikalavimus ii) N būtų subalansuotas įvediniuose ir išvediniuose ir iii) jis būtų skaidriai apibūdintas.

Pirmiau pateiktas azoto lauko modelis yra ribotas, todėl atliekant PAP tyrimą, apimantį žemės ūkio modeliavimą, galima išbandyti toliau nurodytą alternatyvų metodą ir pranešti gautus rezultatus PAP ataskaitos priede.

N balansas apskaičiuojamas naudojant 4 lentelėje pateiktus parametrus ir toliau pateiktą formulę. Bendras į vandenį išmetamas NO3 -N kiekis yra laikomas kintamuoju ir jo bendras dydis inventorinėje analizėje turi būti apskaičiuojamas taip:

Jeigu tam tikrose mažo išteklių naudojimo sistemose „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ vertė tampa neigiama, ta vertė prilyginama 0. Be to, tokiais atvejais apskaičiuoto „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ absoliučioji vertė į inventorinę analizę įtraukiama kaip papildomas N trąšų įvedinys į sistemą, naudojant tą patį N trąšų derinį, kuris naudojamas analizuojamai žemės ūkio kultūrai.

Pastarasis veiksmas padeda išvengti derlingumo mažėjimo schemų, užfiksuojant N atsargų dirvoje išsekimą dėl analizuojamos žemės ūkio kultūros auginimo, kai daroma prielaida, kad dėl to vėliau reikia naudoti papildomų trąšų ir palaikyti tokį patį dirvožemio derlingumo lygį.

4.4.1.6.    Į aplinką išmetami sunkieji metalai

Sunkiųjų metalų išmetimas į aplinką iš lauko įvedinių turi būti modeliuojamas kaip išmetimas į dirvožemį ir (arba) išplovimas ar patekimas dėl erozijos į vandenį. Išmetimo į vandenį inventorinėje analizėje turi būti nustatytas metalo oksidacijos laipsnis (pvz., Cr+3, Cr+6). Kadangi auginami žemės ūkio augalai įsisavina dalį išmetamų sunkiųjų metalų, reikia paaiškinti, kaip modeliuojamos sunkiuosius metalus absorbuojančios žemės ūkio kultūros.

Leidžiami du skirtingi modeliavimo metodai:

4.4.1.7.    Ryžių auginimas

Metano išmetimas dėl ryžių auginimo turi būti įtraukiamas pagal apskaičiavimo taisykles, pateiktas IPCC (2006) 5.5 skirsnyje.

4.4.1.8.    Durpinis dirvožemis

Sausinamo durpinio dirvožemio atveju turi būti įtraukiamas anglies dioksido išmetimas pagal modelį, kuriame dirvožemio sausinimo lygiai susiejami su metine anglies oksidacija.

4.4.1.9.    Kita veikla

Jei taikoma, į žemės ūkio modeliavimą kaip įvediniai turi būti įtraukiama toliau nurodyta veikla, nebent būtų leidžiama jos neįtraukti remiantis atmetimo kriterijais:

Jeigu nėra aiškiai dokumentais patvirtinta, kad darbai atliekami rankomis, į lauko darbus turi būti atsižvelgiama įtraukiant bendras kuro sąnaudas ar įvedinius dėl konkrečių mašinų naudojimo, transportavimo į lauką ir iš lauko, energijos naudojimo drėkinimui ar pan.

4.4.2.    Elektros energijos vartojimas

Iš tinklo naudojama elektros energija turi būti modeliuojama kiek įmanoma tiksliau, teikiant pirmenybę konkretaus tiekėjo duomenims. Jeigu elektros energija (ar jos dalis) yra iš atsinaujinančiųjų išteklių, svarbu, kad nebūtų dvigubos apskaitos. Todėl tiekėjas turi garantuoti, kad organizacijai tiekiama atitinkamam produktui gaminti skirta elektros energija yra iš tiesų gaminama naudojant atsinaujinančiuosius išteklius ir nebėra prieinama kitiems vartotojams.

4.4.2.1.    Bendrosios gairės

Tolesniame skirsnyje apibūdinami dvejopi elektros energijos rūšių deriniai: i) vartojimo tinklo derinys, atitinkantis bendrą nustatytame tinkle perduodamos elektros energijos rūšių derinį, įskaitant elektros energiją, nurodomą kaip žaliąją, arba sekamą elektros energiją, ir ii) liekamasis tinklo derinys, vartojamasis derinys (taip pat vadinamas liekamuoju vartojimo deriniu), kuriam būdinga tik nepranešama, nesekama ar viešai paskirstoma elektros energija.

PAP tyrimams turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinio naudojimo aplinkosauginis naudingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad sutartinės priemonės (sekimo tikslais) būtų patikimos ir vienetinės. Kitaip PAP trūktų tikslumo ir nuoseklumo, reikalingo tam, kad būtų priimami produktams ar organizacijai reikalingos elektros energijos pirkimo sprendimai ir elektros energijos pirkėjai tinkamai atsižvelgtų į konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinį. Todėl nustatyti minimalieji kriterijai dėl sutartinių priemonių, kaip patikimų aplinkosauginio pėdsako informacijos šaltinių, tinkamumo. Jie parodo minimalias sąlygas, reikalingas, kad konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinys būtų naudojamas PAP tyrimuose.

4.4.2.2.    Nustatyti minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo

Konkretaus tiekėjo elektros energijos produktas ar elektros energijos rūšių derinys gali būti naudojamas tik jeigu PAP metodo naudotojas garantuoja, kad sutartinė priemonė atitinka toliau nustatytus kriterijus. Jeigu sutartinės priemonės neatitinka šių kriterijų, modeliavimui turi būti naudojamas konkrečios šalies liekamasis elektros energijos vartojimo derinys.

Toliau pateiktas kriterijų sąrašas yra pagrįstas kriterijais, pateiktais ŠESD protokolo 2 pakopos gairėse – ŠESD protokolo Įmonių standarto pakeitime (GHG Protocol Scope 2 Guidance – An amendment to the GHG Protocol Corporate Standard; Mary Sotos, Pasaulio išteklių institutas) ( 21 ). Elektros energijos modeliavimui naudojama sutartinė priemonė turi atitikti toliau nurodytus kriterijus.

1 kriterijus – atributų perteikimas

Turi būti perteiktas energijos rūšių derinys, siejamas su pagaminamos elektros energijos vienetu.

Energijos rūšių derinys turi būti apskaičiuojamas pagal tiekiamą elektros energiją, įtraukiant sertifikatus, išduotus ir panaudotus (gautus, įsigytus arba atsiimtus) klientų vardu. Elektros energija iš gamybos objektų, kurių atitinkami atributai yra parduoti (pagal sutartis ar sertifikatus), turi būti apibūdinama kaip turinti šalies, kurioje yra atitinkamas gamybos objektas, liekamojo vartojimo derinio aplinkosauginius atributus.

2 kriterijus – unikalus pareiškimas

Tai turi būti vienintelė priemonė, apibūdinama pranešimu apie aplinkosauginį požymį, siejamu su tokiu pagamintos elektros energijos kiekiu.

Ji turi būti sekama ir panaudota, atidėta arba panaikinta atitinkamos įmonės arba jos vardu (pvz., per sutarčių auditą, trečiosios šalies sertifikavimą arba automatizuotą tvarkymą kituose atskleidimo registruose, sistemose ar mechanizmuose).

3 kriterijus – buvimas kuo arčiau to laikotarpio, kuriuo taikoma atitinkama sutartinė priemonė

4.4.2.3.    Kaip modeliuojamas „konkrečios šalies liekamasis tinklo derinys, vartojamasis derinys“

PAP metodo naudotojas turėtų nustatyti tinkamus duomenų rinkinius dėl liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio, pagal kiekvieną energijos rūšį, šalį ir įtampos lygį.

Jei prieinamo tinkamo duomenų rinkinio nėra, reikėtų taikyti tokį metodą: nustatyti šalies vartojamąjį energijos rūšių derinį (pvz., X proc. MWh pagaminama hidroenergetikoje, Y proc. MWh pagaminama anglimis kūrenamoje elektrinėje) ir sujungti su IGCA duomenų rinkiniais pagal energijos rūšį ir šalį ar regioną (pvz., IGCA duomenų rinkinys dėl 1 MWh hidroenergijos gamybos Šveicarijoje).

4.4.2.4.    Viena vieta su keliais produktais ir daugiau kaip vienu elektros energijos rūšių deriniu

Šiame skirsnyje aprašyta, ką daryti, jei tik dalis suvartojamos elektros energijos įeina į konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinį arba pagaminama vietoje, ir kaip paskirstyti elektros energijos rūšių derinį toje pačioje vietoje gaminamiems produktams. Apskritai, tiekiamos elektros energijos išskaidymas, remiantis jos naudojimu keliems produktams, yra grindžiamas fiziniu ryšiu (pvz., produkto vienetų ar kilogramų skaičiumi). Jeigu suvartojama elektros energija yra gaunama iš daugiau kaip vienos elektros energijos rūšių derinio, kiekvienas derinio šaltinis turi būti naudojamas proporcingai pagal jo sudaromą viso suvartojamo energijos kiekio (kWh) dalį. Pavyzdžiui, jei šio bendro suvartojamo energijos kiekio (kWh) tam tikra dalis gaunama iš konkretaus tiekėjo, dėl pastarojo kiekio turi būti naudojamas konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinys. Žr. 4.4.2.7 skirsnį dėl vietoje pagamintos elektros energijos vartojimo.

Konkrečios rūšies elektros energija gali būti priskiriama vienam konkrečiam produktui tokiomis sąlygomis:

4.4.2.5.    Kai vienas produktas gaminamas keliose vietose

Tuo atveju, kai produktas yra gaminamas keliose vietose arba parduodamas keliose šalyse, naudojamas elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti atitinkamus ES šalių ar regionų gamybos ar pardavimo jiems santykines dalis. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). PAP tyrimams, kai tokie duomenys nėra prieinami, turi būti naudojamas vidutinis ES liekamasis vartojimo derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus liekamasis derinys. Taikomos tos pačios pirmiau nurodytos bendrosios gairės.

4.4.2.6.    Elektros vartojimas naudojimo etape

Apskaičiuojant naudojimo etapą turi būti naudojamas vartojimo tinklo derinys. Šis elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti pardavimo įvairioms ES šalims ar regionams santykines dalis. Nustatant tokias santykines dalis turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES vartojamasis derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus vartojamasis derinys.

4.4.2.7.    Elektros energijos gamyba vietoje

Jeigu elektros energijos gamyba vietoje yra lygi elektros energijos suvartojimui toje veiklos vietoje, yra dvi galimos situacijos:

Jei pagaminamas elektros energijos kiekis yra didesnis už toje vietoje, apibrėžtose sistemos ribose, suvartojamą kiekį ir perteklinė energija yra parduodama, pvz., į elektros tinklą, tokią sistemą galima laikyti daugiafunkce. Ši sistema teikia dvi funkcijas (pvz., produkto + elektros energijos), ir turi būti laikomasi toliau nustatytų taisyklių.

4.4.3.    Transportas ir logistika

Modeliuojant transporto veiklą turi būti atsižvelgiama į toliau nurodytus parametrus.

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose į transporto duomenų rinkinius įtraukiama degalų gamyba, transporto priemonės degalų sąnaudos, reikiama infrastruktūra ir papildomų išteklių bei priemonių kiekis logistikos operacijoms (pvz., kranai ir transporteriai).

4.4.3.1.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas sunkvežimiais

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose dėl sunkvežimių transporto yra tonkilometriais (tona*km) išreiškiamas poveikis aplinkai vežant 1 toną (t) produkto 1 km atstumą sunkvežimiu, esant tam tikram apkrovos lygiui. Duomenų rinkinyje nurodomas transporto naudingojo krovinio svoris (= didžiausia leidžiama masė). Pavyzdžiui, 28–32 t sunkvežimio naudingojo krovinio svoris yra 22 t; GCV duomenų rinkinyje vienu tonkilometriu (visiškai pakrautu) išreiškiamas poveikis aplinkai vežant 1 t produkto 1 km atstumą sunkvežimyje, į kurį pakrauta 22 t krovinio. Transporto išmetamieji teršalai paskirstomi pagal vežamo produkto masę ir gaunama tik 1/22 viso sunkvežimio išmetamo teršalų kiekio dalis. Kai vežamo krovinio masė yra mažesnė nei maksimali apkrovos geba (pvz., 10 t), tai turi dvejopos įtakos 1 t produkto poveikiui aplinkai. Pirma, visam sunkvežimiu vežamam kroviniui tenka mažesnės degalų sąnaudos, ir, antra, jo poveikis aplinkai paskirstomas pagal vežamą krovinį (pvz., 1/10 t). Kai viso krovinio masė yra mažesnė nei sunkvežimio apkrovos geba (pvz., 10 t), produkto vežimas gali būti laikomas ribotos talpos operacija. Šiuo atveju poveikis aplinkai turi būti apskaičiuojamas naudojant faktinę pakrauto krovinio masę.

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose transporto naudingojo krovinio svoris turėtų būti modeliuojamas pagal apibrėžtus parametrus taikant panaudojimo santykį. Panaudojimo santykis turi poveikį i) sunkvežimio bendroms degalų sąnaudoms ir ii) paskirstymui pagal poveikį, tenkantį vienai tonai. Paskirstymo santykis apskaičiuojamas faktinę apkrovos masę (kg) padalijant iš naudingojo krovinio svorio (kg), ir naudojant duomenų rinkinį turi būti tikslinamas. Jeigu faktinė apkrova yra 0 kg, skaičiuojant naudojamas faktinės apkrovos dydis 1 kg. Grįžtamieji reisai be krovinio gali būti įtraukiami į panaudojimo santykį atsižvelgiant į nuvažiuoto kelio be krovinio (km) procentinę dalį, pvz., jeigu sunkvežimis pristatant krovinį yra visiškai pakrautas, tačiau atgal grįžta pusiau tuščias, panaudojimo santykis yra: 22 t faktinė apkrova / 22 t naudingojo krovinio svoris * 50 % km + 11 t faktinė apkrova / 22 t naudingojo krovinio svoris * 50 % km = 75 %.

PAP tyrimuose turi būti nustatytas panaudojimo santykis, naudojamas dėl kiekvieno modeliuojamo sunkvežimių transporto tipo, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar šis panaudojimo santykis apima grįžtamuosius reisus be krovinio. Taikomi toliau nurodyti standartiniai panaudojimo santykiai.

4.4.3.2.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas furgonais

Furgonai dažnai naudojami produktams pristatyti į namus, pvz., pristatant knygas ir drabužius arba į namus pristatant iš mažmenininkų pirktas prekes. Furgonų apkrovą labiau ribojantis veiksnys yra tūris, o ne masė. Jei neturima konkrečios informacijos PAP tyrimui atlikti, turi būti naudojama <1,2 t krovininė transporto priemonė ir 50 proc. standartinis panaudojimo santykis. Jeigu <1,2 t krovininės transporto priemonės duomenų rinkinio neturima, kaip aproksimacija naudojama <7,5 t krovininė transporto priemonė ir 20 proc. panaudojimo santykis. Krovininės <7,5 t transporto priemonės, kurios naudingojo krovinio svoris 3,3 t ir panaudojimo santykis 20 proc., apkrova yra tokia pati kaip furgono, kurio naudingojo krovinio svoris 1,2 t ir panaudojimo santykis 50 proc.

4.4.3.3.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas vartotojo transporto priemone

Vežimo automobiliu poveikio paskirstymas turi būti atliekamas pagal tūrį. Vežant vartotojo transporto priemone didžiausias galimas krovinio tūris yra 0,2 m3 (apie 1/3 bagažinės, kurios talpa 0,6 m3). Didesnių nei 0,2 m3 produktų atveju turi būti atsižvelgiama į visą vežimo automobiliu poveikį. Kai produktai parduodami didelėse parduotuvėse ar prekybos centruose, vežamų produktų su transportu susijusi našta aplinkai paskirstoma naudojant produktų tūrį (įskaitant pakuotes ir tuščius tarpus, pvz., tarp vaisių ar butelių). Paskirstymo koeficientas turi būti apskaičiuojamas vežamo produkto tūrį dalijant iš 0,2 m3. Siekiant supaprastinti modeliavimą, visoks kitoks vežimas vartotojo transporto priemone (pvz., perkant produktus specializuotose parduotuvėse ar sujungiant keliones keliais tikslais) turi būti modeliuojamas taip, tarsi produktai būtų parduodami prekybos centre.

4.4.3.4.    Standartiniai scenarijai – nuo tiekėjo iki gamyklos

Europoje įsikūrusių tiekėjų atveju, jei neturima konkrečių duomenų PAP tyrimui, turi būti naudojami toliau pateikti standartiniai duomenys.

Pakuočių medžiagoms, vežamoms iš gamyklų į pakuočių pripildymo centrus (be stiklo taros; vertės pagal Eurostato 2015 m. duomenis ( 25 ), turi būti taikomas šis scenarijus:

Vežant tuščius butelius turi būti taikomas šis scenarijus:

Dėl visų kitų produktų, vežamų iš tiekėjo į gamyklą (vertės pagrįstos Eurostato 2015 m. duomenimis ( 26 ), turi būti taikomas šis scenarijus:

Tiekėjų, įsikūrusių ne Europoje, atveju, jei neturima konkrečių duomenų PAP tyrimui, turi būti naudojami toliau pateikti standartiniai duomenys.

4.4.3.5.    Standartiniai scenarijai – vežimas iš gamyklos galutiniam klientui

Vežimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) PAP tyrime turi būti įtrauktas į platinimo etapą. Jeigu neturima konkrečios informacijos, kaip pagrindas turi būti naudojamas toliau išdėstytas standartinis scenarijus. PAP metodo naudotojas turi nustatyti šias vertes (turi būti naudojama konkreti informacija, nebent jos neturima):

3 pav.

Standartinis transporto scenarijus

Toliau pateiktas standartinis transporto scenarijus vežant produktus iš gamyklos klientui (pavaizduotas 3 pav.).

Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti modeliuojamas papildomai tam transportui, kuris reikalingas vykstant į mažmeninės prekybos vietą arba paskirstymo centrą. Turi būti naudojami tie patys transporto atstumai kaip ir vykstant iš produktų gamyklos pas galutinį klientą (žr. pirmiau). Tačiau sunkvežimio panaudojimo santykis gali būti ribotas talpos atžvilgiu, priklausomai nuo produkto tipo.

Užšaldyti arba atšaldyti produktai turi būti transportuojami šaldikliuose arba šaldytuvuose.

4.4.3.6.    Standartiniai scenarijai – nuo surinkimo, atliekamo gyvavimo ciklo pabaigoje, iki gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo

Transportavimas iš vietos, kurioje produktai surenkami jų gyvavimo ciklo pabaigoje, į jų tvarkymo (apdorojimo) vietą gali būti jau įtrauktas į sąvartyno, atliekų deginimo ir perdirbimo GCV duomenų rinkinius.

Tačiau yra atvejų, kai PAP tyrimui gali reikėti papildomų standartinių duomenų. Jeigu neturima geresnių duomenų, turi būti naudojamos šios vertės:

4.4.4.    Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga

Gamybos priemonės (įskaitant infrastruktūrą) ir jų gyvavimo ciklo pabaiga neturėtų būti įtraukiamos, nebent iš ankstesnių tyrimų būtų turima įrodymų, kad jos yra svarbios. Jei gamybos priemonės įtraukiamos, PAP ataskaitoje turi būti pateiktas aiškus ir išsamus paaiškinimas, kodėl jos yra svarbios, pranešant apie visas darytas prielaidas.

4.4.5.    Sandėliavimas paskirstymo centre arba mažmeninės prekybos vietoje

Vykdant sandėliavimo veiklą yra vartojama energija ir dujiniai aušalai. Toliau nurodyti standartiniai duomenys turi būti naudojami, jei neturima geresnių duomenų.

Energijos suvartojimas paskirstymo centre: energijos suvartojimas sandėliuose yra 30 kWh/m2·per metus ir 360 MJ nupirkto (= katile sudeginto) dujinio kuro, arba 10 Nm3 gamtinių dujų/m2·per metus (jei naudojate vertę, išreikštą Nm3, nepamirškite atsižvelgti į išmetamuosius teršalus ne tik dėl gamtinių dujų gamybos, bet ir dėl jų degimo). Centruose su šaldymo sistemomis papildomas atšaldytai ar užšaldytai produkcijai laikyti suvartojamas energijos kiekis yra 40 kWh/m3·per metus (daroma prielaida, kad šaldytuvų ir šaldiklių aukštis yra 2 m). Centruose ir su aplinkos oro temperatūros, ir su šaltaisiais sandėliais 20 proc. paskirstymo centro ploto skiriama atšaldytai arba užšaldytai produkcijai laikyti. Pastaba: energija, naudojama atšaldytai arba užšaldytai produkcijai laikyti, yra tik ta energija, kuri naudojama reikiamai temperatūrai palaikyti.

Energijos suvartojimas mažmeninės prekybos vietoje: visam pastato plotui taikomas standartinis bendras 300 kWh/m2 energijos suvartojimas per metus. Specializuotos ne maisto ir ne gėrimų produktų mažmeninės prekybos atveju visam pastato plotui taikomas metinis energijos suvartojimas 150 kWh/m2. Specializuotos maisto ir gėrimų produktų mažmeninės prekybos atveju visam pastato plotui taikomas metinis energijos suvartojimas 400 kWh/m2, taip pat atšaldytai ir užšaldytai produkcijai sandėliuoti papildomai suvartojama atitinkamai 1 900  kWh/m2·ir 2 700  kWh/m2·energijos per metus (PERIFEM ir ADEME, 2014).

Dujinių aušalų suvartojimas ir nuotėkis paskirstymo centruose su šaldymo sistemomis: dujų kiekis šaldytuvuose ir šaldikliuose yra 0,29 kg R404A/m2 (Organizacijos aplinkosauginio pėdsako mažmeninės prekybos sektoriaus taisyklės, arba mažmeninės prekybos OAPST ( 28 ). Laikoma, kad dujų nuotėkis yra 10 proc. per metus (Palandre, 2003). Iš dujinių aušalų dalies, liekančios įrangoje jos gyvavimo ciklo pabaigoje, 5 proc. išskiriama į aplinką gyvavimo ciklo pabaigoje, o likusi dalis tvarkoma kaip pavojingosios atliekos.

Sandėliuojamam produktui turi būti priskiriama tik sandėliavimo sistemose išmetamų taršalų ir naudojamų išteklių dalis. Šis paskirstymas turi būti atliekamas pagal sandėliuojamo produkto užimamą vietą (m3) ir sandėliavimo trukmę (savaitėmis). Šiuo tikslu turi būti žinomas bendras sistemos sandėliavimo pajėgumas, o konkretaus produkto tūris ir sandėliavimo trukmė turi būti naudojami apskaičiuojant paskirstymo koeficientą (kaip santykį tarp konkretaus produkto tūrio ir laiko sandaugos ir sandėliavimo pajėgumo tūrio ir laiko sandaugos).

Daroma prielaida, kad vidutiniame paskirstymo centre sandėliuojama 60 000  m3 produkto: iš šio kiekio 48 000  m3 sandėliuojama aplinkos temperatūroje ir 12 000  m3 atšaldytos ar užšaldytos produkcijos sandėliuose. Dėl 52 savaičių sandėliavimo turi būti daroma prielaida, kad standartinis bendras sandėliavimo pajėgumas yra: 3 120 000  m3 * savaičių skaičius per metus.

Daroma prielaida, kad vidutinėje mažmeninės prekybos vietoje sandėliuojama 2 000  m3 produktų (darant prielaidą, kad 2 000  m2 pastato ploto 50 proc. užima 2 m aukščio lentynos) 52 savaičių laikotarpį, t. y.: 104 000  m3 * savaičių per metus.

4.4.6.    Imčių sudarymo procedūra

Kai kuriais atvejais PAP metodo naudotojui reikia taikyti imčių sudarymo procedūrą, kad renkant duomenis būtų apsiribojama vien reprezentatyviąja gamyklų, ūkių ar kitų objektų imtimi. PAP metodo naudotojas turi: i) PAP ataskaitoje nurodyti, jei taikyta imčių sudarymo procedūra, ii) laikytis šiame skirsnyje apibūdintų reikalavimų ir iii) nurodyti, kuris metodas pasirinktas.

Atvejų, kai gali reikėti taikyti imčių sudarymo procedūrą, pavyzdžiai yra tokie atvejai, kai kelios gamybos vietos naudojamos to paties produkto gamybai, pvz., jei ta pati žaliava ar naudojama medžiaga yra gauta iš kelių vietų arba jei tas pats procesas perduodamas atlikti daugiau kaip vienam subrangovui ar tiekėjui.

Reprezentatyvioji imtis turi būti sudaroma naudojant sluoksninę (stratifikuotą) imtį, t. y. tokią imtį, kad būtų užtikrintas kiekvienos iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, tinkamas reprezentavimas visoje tyrimui naudojamoje imtyje.

Naudojant sluoksninę imtį galima pasiekti didesnį tikslumą negu naudojant paprastą atsitiktinę imtį, jeigu subpopuliacijos yra parinktos taip, kad tos pačios subpopuliacijos vienetai būtų kuo panašesni pagal nagrinėjamas charakteristikas. Be to, sluoksninė imtis garantuoja geresnę populiacijos aprėptį ( 29 ).

Atliekant atranką į reprezentatyviąją imtį, kaip sluoksninę imtį, turi būti taikoma ši procedūra:

4.4.6.1.    Kaip apibrėžiamos homogeniškos subpopuliacijos (stratifikacija)

Stratifikacija yra populiacijos narių suskirstymo į vienalyčius pogrupius (subpopuliacijas) procesas, atliekamas prieš imčių sudarymą. Subpopuliacijos turėtų būti visiškai atskiros viena nuo kitos: kiekvienas populiacijos elementas turi būti priskiriamas tik vienai subpopuliacijai.

Nustatant subpopuliacijas reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

Galima įtraukti ir papildomų aspektų, į kuriuos atsižvelgiama.

Subpopuliacijų skaičius turi būti apskaičiuojamas taip:

Nsp = g * t * c [1 lygtis]

Tuo atveju, jeigu atsižvelgiama į papildomus aspektus, subpopuliacijų skaičius apskaičiuojamas naudojant pirmiau pateiktą formulę ir padauginant gautą rezultatą iš klasių, nustatytų dėl kiekvieno papildomo aspekto (pvz., tų veiklos vietų, kuriose taikoma aplinkosaugos vadybos ar ataskaitų teikimo sistema), skaičiaus.

1 pavyzdys

Nustatomas subpopuliacijų skaičius šioje populiacijoje:

iš 350 ūkininkų, įsikūrusių tame pačiame regione Ispanijoje, visi gamina maždaug vienodą metinę produkciją ir naudoja tuos pačius derliaus ėmimo metodus.

Šiuo atveju:

g = 1

:

visi ūkininkai yra toje pačioje šalyje;

t = 1

:

visi ūkininkai naudoja tuos pačius derliaus ėmimo metodus;

c = 1

:

atitinkamų įmonių pajėgumas yra beveik vienodas (t. y. tokia pati metinė produkcija).

Nsp = g * t * c = 1 * 1 * 1 = 1

Galima nustatyti tik vieną subpopuliaciją, sutampančią su populiacija.

2 pavyzdys

Trijose šalyse įsikūrę 350 ūkininkų (100 Ispanijoje, 200 Prancūzijoje ir 50 Vokietijoje). Naudojami du skirtingi derliaus ėmimo metodai, kurie reikšmingai skiriasi (Ispanijoje 70 ūkininkų naudoja A metodą, 30 – B metodą; Prancūzijoje 100 – A metodą ir 100 – B metodą; Vokietijoje 50 – A metodą). Ūkininkų metinės gamybos pajėgumas yra nuo 10 000  t iki 100 000  t. Remiantis ekspertų vertinimais ar literatūros šaltiniais, įvertinama, kad ūkininkai, kurių metinė produkcija nesiekia 50 000  t, našumo atžvilgiu visiškai skiriasi nuo ūkininkų, kurių metinė produkcija viršija 50 000  t. Pagal metinę produkciją apibrėžiamos dvi įmonių klasės: pirma klasė – kai produkcija nesiekia 50 000  t, antra klasė – kai produkcija viršija 50 000  t (Ispanijoje yra 80 pirmos klasės ir 20 antros klasės ūkininkų; Prancūzijoje – 50 pirmos klasės ir 150 antros klasės ūkininkų; Vokietijoje – 50 pirmos klasės ūkininkų).

6 lentelėje pateikiami išsamūs populiacijos duomenys.

Šiuo atveju:

g = 3

:

trys šalys;

t = 2

:

nustatyti du skirtingi derliaus ėmimo metodai;

c = 2

:

nustatytos dvi produkcijos klasės.

Nsp = g * t * c = 3 * 2 * 2 = 12

Galima nustatyti daugiausia 12 subpopuliacijų, kurios apibendrintos 7 lentelėje.

4.4.6.2.    Kaip nustatomas dalinės imties dydis subpopuliacijos lygmeniu

Nustačius subpopuliacijas turi būti apskaičiuotas kiekvienos iš jų imties dydis (dalinės imties dydis). Galimi du alternatyvūs metodai:

Reikiamas dalinės imties dydis turi būti apskaičiuojamas naudojant atitinkamos subpopuliacijos dydžio kvadratinę šaknį.

Pasirinktas metodas turi būti nurodytas PAP ataskaitoje. Tas pats metodas turi būti taikomas visoms pasirinktoms subpopuliacijoms.

Pavyzdys

4.4.6.3.    Kaip nustatoma populiacijos imtis

Reprezentatyvioji populiacijos imtis atitinka subpopuliacijų lygmens dalinių imčių sumą.

4.4.6.4.    Ką daryti tuo atveju, jei reikia suapvalinti?

Jei reikia suapvalinti, turi būti taikoma bendroji matematikos taisyklė:

4.4.7.    Naudojimo etapo modeliavimo reikalavimai

Naudojimo etape dažnai vyksta daug procesų. Turi būti skiriami: i) nuo produkto nepriklausomi ir ii) nuo produkto priklausomi procesai.

Nuo produkto priklausomi procesai turi įeiti į PAP tyrimo sistemos ribas. Nuo produkto nepriklausomi procesai neturi įeiti į sistemos ribas; dėl jų galima pateikti kokybinės informacijos.

Galutinių produktų atveju turi būti pranešami GCPV rezultatai dėl: i) viso gyvavimo ciklo ir ii) viso gyvavimo ciklo, išskyrus naudojimo etapą.

4.4.7.1.    Pagrindinės funkcijos metodas arba delta metodas

Naudojimo etapo modeliavimas gali būti atliekamas įvairiais būdais. Labai dažnai yra visiškai sumodeliuojamas susijęs poveikis ir veikla, pvz., bendras elektros energijos suvartojimas naudojant kavos aparatą arba visas virimo laikas ir susijęs dujų suvartojimas verdant makaronus. Šiais atvejais naudojimo etapo procesai geriant kavą arba valgant makaronus yra susiję su produkto pagrindine funkcija (tai vadinama pagrindinės funkcijos metodu).

Kai kuriais atvejais vieno produkto naudojimas gali turėti įtakos kito produkto poveikiui aplinkai, kaip apibūdinta tolesniuose pavyzdžiuose.

Šiais atvejais produktui turėtų būti priskiriama tik papildoma veikla ir procesai (pvz., atnaujintos spausdintuvo dažų kasetės ir baterijos atvejais – atitinkamai popieriaus ir energijos vartojimas). Pagal paskirstymo metodą visi susiję produktai (šiuo atveju popierius ir energija) įtraukiami į sistemą ir perteklinis šių susijusių produktų suvartojimas priskiriamas prie to produkto, kuris laikomas atsakingu už šias perteklines sąnaudas. Todėl reikia kiekvienam susijusiam produktui nustatyti išteklių (pvz., energijos ir medžiagų) suvartojimo atskaitos dydį, rodantį minimalų suvartojimą, būtiną atitinkamai funkcijai atlikti. Tada šį atskaitos dydį (delta) viršijantis suvartojimas priskiriamas produktui (tai vadinama delta metodu) ( 30 ).

Šis metodas turi būti naudojamas tik siekiant padidinti poveikį ir atsižvelgti į papildomą suvartojimą, viršijantį atskaitos dydį. Nustatant atskaitos padėtį turi būti atsižvelgiama į šiuos šaltinius (jei prieinami):

PAP metodo naudotojas gali nuspręsti, kuris metodas taikytinas, ir turi apibūdinti taikomą metodą PAP ataskaitoje (pagrindinės funkcijos metodas ar delta metodas).

4.4.7.2.    Naudojimo etapo modeliavimas

II priedo D dalyje pateikti standartiniai duomenys, naudojami modeliuojant naudojimo etapo veiklą. Jeigu turima geresnių duomenų, reikėtų juos naudoti, ir jie turi būti skaidriai pateikti ir pagrįsti PAP ataskaitoje.

4.4.8.    Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas turi būti atliekamas taikant žiedinio pėdsako formulę (ŽPF) tame gyvavimo ciklo etape, kuriame vykdoma atitinkama veikla. Tolesniuose skirsniuose apibūdinta pati formulė ir naudotini parametrai ir kaip jie turi būti taikomi galutiniams ir tarpiniams produktams (4.4.8.12 skirsnis).

4.4.8.1.    Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF)

Žiedinio pėdsako formulė yra „medžiagos + energijos + šalinimo“ derinys, t. y.:

2 lygtis.

Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF)

ŽPF parametrai

A

:

naštos ir kreditų paskirstymo tarp perdirbtųjų medžiagų tiekėjo ir naudotojo koeficientas.

B

:

energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams.

Kaįv:

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip įvedinys, kokybė, t. y. perdirbtosios medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kaišv

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip išvedinys, kokybė, t. y. perdirbamos medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kp

:

pirminės medžiagos kokybė, t. y. grynosios medžiagos kokybė.

R1:

:

medžiagos, naudojamos kaip gamybos proceso įvedinys, dalis, kurią sudaro perdirbtoji medžiaga iš ankstesnės sistemos.

R2:

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, kuri bus perdirbama (arba pakartotinai naudojama) paskesnėje sistemoje. Taigi nustatant R2 turi būti atsižvelgiama į surinkimo ir perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesų neefektyvumo aspektus. R2 turi būti matuojama perdirbimo įrenginio išeigos vietoje.

R3:

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje.

Eperdirb.:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbamos (ar pakartotinai naudojamos) medžiagos perdirbimo procesą, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesą.

Eperdirb.(GCP):

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbimo procesą gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesus.

Egr:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

E*gr:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

EER:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl energijos atgavimo proceso (pvz., atliekų deginimo su energijos atgavimu, šalinimo į sąvartyną su energijos atgavimu ar kt.).

ESE(šilum.) ir ESE(elektr.):

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui), kuriuos būtų lėmęs konkretus pakeičiamas energijos šaltinis (atitinkamai šiluma ir elektros energija).

ED

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl medžiagų atliekų šalinimo analizuojamojo produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, be energijos atgavimo.

XER(šilum.) ir XER(elektr.):

:

energijos atgavimo proceso efektyvumas tiek šilumos, tiek elektros energijos atveju.

AŠV

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos, naudojamos energijai atgauti, apatinė šilumingumo vertė.

PAP metodo naudotojai turi pranešti apie visus naudojamus parametrus. Kai kurių parametrų (A, R1, R2, R3 ir Ka/Kp dėl pakuočių) standartinės vertės pateiktos II priedo C dalyje (išsamiau žr. tolesniuose skirsniuose): PAP metodo naudotojai turi remtis savo naudojama II priedo C dalies versija ( 31 ).

4.4.8.2.    A koeficientas

Pagal A koeficientą perdirbimo ir grynųjų medžiagų gamybos našta ir kreditai paskirstomi tarp dviejų gyvavimo ciklų (t. y. kuriame tiekiama perdirbtoji medžiaga, ir to, kuriame ji naudojama) ir siekiama atspindėti realią rinkos padėtį.

A koeficientas, lygus 1, atitiktų santykį 100:0 (t. y. kreditai skiriami tik už perdirbtosios medžiagos dalį), o A koeficientas, lygus 0, atitiktų santykį 0:100 (t. y. kreditai skiriami tik už gyvavimo ciklo pabaigoje perdirbamas medžiagas).

PAP tyrimuose A koeficiento vertės turi būti 0,2 ≤ A ≤ 0,8 intervale, siekiant visada apimti abu perdirbimo aspektus (perdirbtųjų medžiagų dalį ir perdirbamumą gyvavimo ciklo pabaigoje).

A koeficiento vertes lemiantis veiksnys yra rinkos padėties analizė. Tai reiškia, kad:

Standartinės konkrečių taikymo sričių ir konkrečių medžiagų A vertės pateiktos II priedo C dalyje. Renkantis A vertę, kuri bus naudojama PAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

4.4.8.3.    B koeficientas

B koeficientas naudojamas kaip energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams. Kreditai reiškia parduodamos šilumos ir elektros energijos kiekį, o ne bendrąjį pagaminamos energijos kiekį, atsižvelgiant į aktualų kintamumą 12 mėnesių laikotarpiu, pvz., šilumos atveju.

PAP tyrimuose B vertė turi būti standartiškai lygi 0, nebent II priedo C dalyje būtų pateikta kita tinkama vertė.

Kad energijos atgavimo atveju nebūtų dvigubos apskaitos tarp dabartinės sistemos ir paskesnės sistemos, paskesnėje sistemoje jos pačios energijos, gautos per energijos atgavimo procesus, suvartojimas turi būti modeliuojamas kaip pirminė energija (jeigu pradinės grandies sistemoje nustatyta B vertė nėra lygi 0, PAP metodo naudotojas turi užtikrinti, kad nebūtų dvigubos apskaitos).

4.4.8.4.    Pakeitimo taškas

Taikant formulės „medžiagos“ dalį būtina nustatyti pakeitimo tašką. Pakeitimo taškas yra tas vertės grandinės taškas, kuriame pirminės medžiagos pakeičiamos antrinėmis medžiagomis.

Pakeitimo taškas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į procesą, kuriame įvedinių srautai yra iš 100 proc. pirminių šaltinių ir 100 proc. antrinių šaltinių (4 pav. pavaizduotas 1 lygmuo). Kai kuriais atvejais pakeitimo taškas gali būti nustatytas jau po dalinio pirminių ir antrinių medžiagų srautų susijungimo (4 pav. pavaizduotas 2 lygmuo).

Pakeitimo taškas šiuo lygmeniu gali būti taikomas tik jeigu duomenų rinkiniuose, naudojamuose, pvz., Eperdirb. ir Egr modeliuoti, atsižvelgiama į realius (vidutinius) pirminių ir antrinių medžiagų srautus. Pavyzdžiui, jeigu Eperdirb. atitinka „antrinės medžiagos 1 t gamybą“ (žr. 4 pav.) ir vidutiniškai 10 proc. gaunama iš pirminių žaliavų, į Eperdirb. duomenų rinkinį turi būti įtrauktas pirminių medžiagų kiekis kartu su jų našta aplinkai.

4 pav.

Pakeitimo taškas 1 ir 2 lygmenimis

4 pav. schematiškai pavaizduota bendra situacija (100 proc. pirminių ir 100 proc. antrinių medžiagų srautai). Praktikoje kai kuriomis aplinkybėmis gali būti nustatomas daugiau kaip vienas pakeitimo taškas įvairiuose vertės grandinės etapuose, kaip parodyta 5 pav., kai, pvz., įvairiuose etapuose apdorojamas dviejų skirtingų kokybės lygių laužas.

5 pav.

Pakeitimo taško nustatymo įvairiuose vertės grandinės etapuose pavyzdys.

4.4.8.5.    Kokybės santykiai: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp

ŽPF naudojami du kokybės santykiai siekiant atsižvelgti į perdirbtųjų medžiagų, naudojamų ir kaip įvediniai, ir kaip išvediniai, kokybę: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp.

Išskiriami du skirtingi atvejai.

Kokybės santykiai turi būti nustatomi pakeitimo taške ir pagal konkrečią taikymo sritį ar medžiagą.

Kokybės santykių kiekybinis nustatymas turi būti grindžiamas šiais aspektais:

Pramonėje dažnai tos pačios pakavimo medžiagos naudojamos įvairiuose sektoriuose ir produktų grupėse: II priedo C dalyje pateikta viena skaičiuoklė su pakuočių medžiagoms taikytinomis Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp vertėmis. PAP tyrimą atliekanti įmonė gali naudoti kitas vertes; jos tokiu atveju turi būti skaidriai pateiktos ir pagrįstos PAP ataskaitoje.

4.4.8.6.    Perdirbtųjų medžiagų dalis (R1)

Taikomos R1 vertės turi būti konkrečios įmonės vertės arba standartinės antrinės (konkrečios taikymo srities) vertės, priklausomai nuo to, kokia informacija yra prieinama įmonei, atliekančiai PAP tyrimą. II priedo C dalyje pateiktos standartinės antrinės (konkrečių taikymo sričių) R1 vertės. Renkantis R1 vertę, kuri bus naudojama PAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

PAP tyrimo tikrinimas turi apimti taikomas R1 vertes.

4.4.8.7.    Gairės, taikomos naudojant konkrečios įmonės R1 vertes

Kai naudojamos konkrečios įmonės R1 vertės, kurios nėra lygios 0, privaloma užtikrinti atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Turi būti laikomasi šių bendrų gairių:

Pakuočių pramonėje rekomenduojama naudoti toliau nurodytas konkretaus pramonės sektoriaus gaires.

4.4.8.8.    Gairės, kaip turi būti traktuojamas prieš vartojimą susidaręs laužas

Dėl laužo, kuris susidaro dar prieš vartojimą, galima rinktis iš dviejų variantų:

1 variantas: poveikis gaminant žaliavą, dėl kurios dar iki vartojimo susidaro atitinkamas laužas, turi būti priskiriamas prie tos produktų sistemos, kurioje susidarė šis laužas. Apie laužą pranešama, kad tai prieš vartojimą perdirbtoji medžiaga. Proceso ribos ir modeliavimo reikalavimai taikant ŽPF yra parodyti 6 pav.

6pav.

Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, pranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą

2 variantas: jokia medžiaga, cirkuliuojanti procesų grandinėje ar procesų grandinių grupėje, neįeina į perdirbtosios medžiagos apibrėžtį ir neįtraukiama į R1. Apie laužą nepranešama, kad tai prieš vartojimą perdirbtoji medžiaga. Proceso ribos ir modeliavimo reikalavimai taikant ŽPF yra parodyti 7 pav.

7pav.

Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, nepranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą

4.4.8.9.    Perdirbimo išeigos lygis (R2)

Parametras R2 yra perdirbimo išeigos lygis. Jis schematiškai pavaizduotas 8 pav. Dažnai yra turimos 8 pav. 8 punkte nurodytos vertės ( 32 ), todėl jos turi būti pakoreguotos, kad atitiktų faktinį perdirbimo išeigos lygį (10 punktas), atsižvelgiant į galimus proceso nuostolius. 8 pav. perdirbimo išeigos lygis (R2) atitinka 10 punktą.

8 pav.

Supaprastinta medžiagos surinkimo perdirbti schema

Ar produkto medžiaga yra iš tiesų tinkama perdirbti, priklauso nuo jo dizaino ir sudėties. Todėl prieš pasirenkant tinkamą R2 vertę turi būti įvertintas medžiagos perdirbamumas, ir į PAP tyrimą turi būti įtrauktas pareiškimas dėl medžiagų ar produktų perdirbamumo.

Pareiškimas dėl perdirbamumo turi būti pateiktas kartu su perdirbamumo įvertinimu, apimančiu įrodymus pagal tris toliau pateiktus kriterijus (kaip apibūdinta EN ISO 14021:2016, 7.7.4 skirsnyje „Vertinimo metodika“).

Jeigu nėra atitikties vienam kriterijui arba jeigu konkretaus sektoriaus perdirbamumo gairėse yra nurodytas ribotas perdirbamumas, turi būti taikoma R2 vertė, lygi 0 proc. 1 ir 3 punktų atitiktis gali būti įrodoma naudojant perdirbimo statistinius duomenis, kurie turėtų būti konkrečios šalies statistiniai duomenys, gauti iš pramonės asociacijų arba nacionalinių institucijų. 3 punkto atitikties įrodymui artima reikšmė gali būti pateikta taikant, pvz., perdirbamumo vertinimo schemą, išdėstytą EN 13430 (Medžiagų perdirbimas, A ir B priedai), arba kitas konkretaus sektoriaus gaires dėl perdirbamumo (jeigu yra).

II priedo C dalyje pateiktos standartinės konkrečių taikymo sričių R2 vertės. Renkantis R2 vertę, kuri bus naudojama PAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra:

Pažymėtina, kad Komisijai gali būti pateikta naujų R2 verčių, skirtų įtraukti į II priedo C dalį. Naujai siūlomos R2 vertės (remiantis naujais statistiniais duomenimis) turi būti pateiktos kartu su atlikto tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti naudoti šaltiniai ir skaičiavimai, ir turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija nuspręs, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą II priedo C dalį. Įtraukus naujas R2 vertes į II priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiam PAP tyrimui.

Taikomos R2 vertės turi būti patikrintos.

4.4.8.10.    R3 vertė

R3 vertė yra produkto medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje. Taikomos R3 vertės turi būti konkrečios įmonės vertės arba standartinės vertės, paimtos iš II priedo C dalies, priklausomai nuo to, kokia informacija yra prieinama įmonei, atliekančiai PAP tyrimą. Renkantis R3 vertę, kuri bus naudojama PAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

Taikomos R3 vertės turi būti patikrintos.

4.4.8.11.    Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP)

Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) yra konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) atitinkamai dėl perdirbamos medžiagos perdirbimo proceso arba gyvavimo ciklo pabaigoje (GCP). Nustatant Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) sistemos ribas turi būti atsižvelgiama į visus išmetamuosius teršalus ir suvartojamus išteklius nuo surinkimo iki nustatyto pakeitimo taško.

Jei pakeitimo taškas nustatomas „2 lygmeniu“, Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) turi būti modeliuojami naudojant realius įvedinių srautus. Todėl, jei tam tikra įvedinių srautų dalis yra iš pirminių žaliavų, ji turi būti įtraukta į duomenų rinkinius, naudojamus Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) modeliuoti.

Kai kuriais atvejais Eperdirb. gali atitikti Eperdirb.(GCP), pvz., tais atvejais, kai susidaro uždari ciklai.

4.4.8.12.    E*gr

E*gr yra konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo. Kai standartinė E*gr vertė yra lygi Egr, naudotojas turi daryti prielaidą, kad perdirbama medžiaga gyvavimo ciklo pabaigoje pakeičia tą pačią grynąją medžiagą, kuri naudota kaip įvedinys gaminant tą perdirbamą medžiagą.

Kai E*gr skiriasi nuo Egr, naudotojas turi pateikti įrodymų, kad perdirbama medžiaga pakeičia kitą grynąją medžiagą nei ta, kuri naudota gaminant tą perdirbamą medžiagą.

Jeigu E*gr ≠ Egr, E*gr atitinka realų grynosios medžiagos kiekį, pakeičiamą perdirbta medžiaga. Tokiais atvejais E*gr vertė nedauginama iš Kaišv/Kp, nes į šį parametrą netiesiogiai atsižvelgiama apskaičiuojant pakeičiamos grynosios medžiagos „faktinį kiekį“. Toks kiekis turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad pakeičiama grynoji medžiaga ir perdirbama medžiaga atlieka tą pačią funkciją atsakant į klausimus „Kaip ilgai?“ ir „Kaip gerai?“. E*gr vertė turi būti nustatyta remiantis pasirinktos grynosios medžiagos faktinio pakeitimo įrodymais.

4.4.8.13.    Kaip taikyti šią formulę tarpiniams produktams (etapo nuo gavybos iki gamybos tyrimai)?

Etapo nuo gavybos iki gamybos PAP tyrimuose neturi būti atsižvelgiama į parametrus, susijusius su produkto gyvavimo ciklo pabaiga (t. y. perdirbamumą gyvavimo ciklo pabaigoje, energijos atgavimą, šalinimą).

Jei ši formulė taikoma tarpinių produktų PAP tyrimuose (etapo nuo gavybos iki gamybos tyrimai), PAP tyrimo naudotojas turi:

9 lentelėje glaustai parodyta, kaip taikyti ŽPF, priklausomai nuo tyrimo, skirto galutiniams produktams arba tarpiniams produktams.

4.4.8.14.    Kaip traktuoti konkrečius aspektus

Nuosėdinių pelenų arba šlako surinkimas po deginimo

Nuosėdinių pelenų arba šlako surinkimas turi būti įtrauktas į pradinio produkto ar medžiagos R2 vertę (perdirbimo išeigos lygį). Jų apdorojimas įeina į Eperdirb.(GCP).

Šalinimas į sąvartyną ir deginimas atgaunant energiją

Kai per tokį procesą, kaip atliekų šalinimas į sąvartyną atgaunant energiją arba kietųjų komunalinių atliekų deginimas atgaunant energiją, yra atgaunama energija, tai turi būti modeliuojama 3 lygties (ŽPF) „energijos“ dalyje. Atitinkamas kreditas apskaičiuojamas pagal energijos, kuri, kaip išvedinys, naudojama už to proceso ribų, kiekį.

Kietosios komunalinės atliekos

II priedo C dalyje pateiktos standartinės vertės pagal šalį, kurios turi būti naudojamos į sąvartynus šalinamai šių atliekų daliai ir sudeginamai daliai kiekybiškai nustatyti, nebent būtų prieinamos konkrečios tiekimo grandinės vertės.

Kompostavimas ir anaerobinis skaidymas / nuotekų apdorojimas

Kompostavimas, įskaitant po anaerobinio skaidymo gautą suskaidytąjį substratą, turi būti „medžiagų“ dalyje (3 lygtis) traktuojamas kaip perdirbimas su A = 0,5 verte. Su anaerobiniu skaidymu susijusi energijos dalis turi būti traktuojama kaip įprastas energijos atgavimo

procesas 3 lygties (ŽPF) „energijos“ dalyje.

Medžiagų atliekos, naudojamos kaip kuras

Kai medžiagų atliekos naudojamos kaip kuras (pvz., plastiko atliekos naudojamos kaip cemento krosnių kuras), tai turi būti traktuojama kaip energijos atgavimo

procesas 3 lygties (ŽPF) „energijos“ dalyje.

Sudėtinių produktų modeliavimas

Dėl sudėtinių produktų (pvz., spausdintinių plokščių) su sudėtingu gyvavimo ciklo pabaigos valdymu ŽPF gali būti jau taikyta standartiniuose duomenų rinkiniuose dėl gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo procesų. Standartinės parametrų vertės turi būti tos, kurios nurodytos II priedo C dalyje, ir jos turi būti prieinamos duomenų rinkinyje kaip metaduomenų informacija. Jeigu neturima standartinių duomenų, atliekant skaičiavimus, kaip išeities tašku, turėtų būti remiamasi medžiagų žiniaraščiu (MŽ).

Pakartotinis naudojimas ir atnaujinimas

Jei dėl produkto pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo gaunamas produktas su kitokiomis produkto specifikacijomis (atliekantis kitą funkciją), tai turi būti įtraukta į ŽPF kaip perdirbimo forma. Pagal ŽPF turi būti modeliuojamos senosios produkto dalys, kurios buvo pakeistos atliekant atnaujinimą.

Šiuo atveju pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo veikla įeina į Eperdirb.(GCP) parametrą, o suteikta alternatyvi funkcija (arba dalių ar komponentų gamyba, kurios išvengta) įeina į E*gr parametrą.

4.4.9.    Pratęsta produkto naudojimo trukmė

Pratęsiant produkto naudojimo trukmę dėl jo pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo gali būti gaunami toliau nurodyti rezultatai.

4.4.9.1.    Pakartotinio naudojimo lygiai (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)

Pakartotinio naudojimo lygis parodo, kiek kartų tam tikra medžiaga naudojama gamykloje. Kitos vartojamos panašios sąvokos yra ciklų skaičius, pakartotinio naudojimo trukmė ar rotacijų skaičius. Tai gali būti išreiškiama kaip pakartotinio naudojimo kartų absoliutusis skaičius arba pakartotinio naudojimo procentinis lygis.

Pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo 80 proc. lygis reiškia pakartotinį naudojimą 5 kartus. Perskaičiavimas atliekamas pagal 4 lygtį:

Šiuo atveju naudojamas pakartotinio naudojimo kartų skaičius reiškia, kiek kartų medžiaga iš viso naudojama per jos gyvavimo laikotarpį. Tai apima ir pirmąjį jos naudojimą, ir visus paskesnius pakartotinio naudojimo kartus.

4.4.9.2.    Kaip taikomas ir modeliuojamas „pakartotinio naudojimo lygis“ (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)?

Tai, kiek kartų pakartotinai naudojama medžiaga, turi įtakos produkto aplinkosauginiam profiliui įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose. Tolesniais penkiais punktais paaiškinama, kaip naudotojas turi modeliuoti įvairius gyvavimo ciklo etapus su pakartotinai naudojamomis medžiagomis, kaip pavyzdį naudojant pakuotes.

4.4.9.3.    Pakuočių pakartotinio naudojimo lygiai

Pakuočių grąžinimo sistemą organizuoja:

Tai gali turėti įtakos medžiagos naudojimo trukmei, taip pat naudojamam duomenų šaltiniui. Todėl svarbu skirti šias dvi grąžinimo sistemas.

Įmonei priklausančių pakuočių rezervų pakartotinio naudojimo lygis turi būti apskaičiuojamas naudojant konkrečios tiekimo grandinės duomenis. Priklausomai nuo įmonėje prieinamų duomenų, gali būti taikomi du skirtingi skaičiavimo metodai (žr. toliau pateiktus A ir B variantus). Naudojamas grąžinamų stiklo butelių pavyzdys, tačiau tie skaičiavimai tinka ir kitokioms įmonei priklausančioms daugkartinėms pakuotėms.

A variantas: naudojami konkrečios tiekimo grandinės duomenys, remiantis per ankstesnio stiklo butelių rezervo naudojimo laikotarpį sukaupta patirtimi. Tai yra tiksliausias ankstesnio rezervo butelių pakartotinio naudojimo lygio apskaičiavimo būdas ir taip gaunamas dabartiniam butelių rezervui tinkamas įvertis. Renkami toliau nurodyti konkrečios tiekimo grandinės duomenys.

Turi būti naudojamas šis skaičiavimo variantas:

Atitinkami duomenys turi būti konkrečios tiekimo grandinės duomenys ir turi būti patikrinti per tikrinimo ir patvirtinimo procesą, įskaitant metodo pasirinkimo pagrindimą.

B variantas: jei realieji duomenys nesekami, skaičiavimas turi būti atliekamas iš dalies remiantis prielaidomis. Šis variantas dėl daromų prielaidų yra mažiau tikslus, todėl turi būti naudojami konservatyvūs, patikimi įverčiai. Reikalingi toliau nurodyti duomenys.

Šis skaičiavimo variantas turi būti naudojamas tada, kai netaikytinas A variantas (pvz., neįmanoma remtis ankstesnio rezervo duomenimis). Naudojami duomenys turi būti patikrinti per tikrinimo ir patvirtinimo procesą, įskaitant A arba B varianto pasirinkimo priežastį.

4.4.9.4    Įmonei priklausančių rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

PAP tyrimuose, apimančiuose įmonei priklausančius daugkartinių pakuočių rezervus, turi būti naudojami konkrečios įmonės pakartotinio naudojimo lygiai, apskaičiuoti pagal 4.4.9.3 skirsnyje pateiktas taisykles.

4.4.9.5    Trečiosios šalies valdomų rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

Toliau nurodyti pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami tuose PAP tyrimuose, kurie apima trečiosios šalies valdomus daugkartinių pakuočių rezervus, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų:

PAP metodo naudotojas gali naudoti kitas vertes, jeigu jos yra pagrįstos ir pateikiami duomenų šaltiniai.

PAP metodo naudotojas turi nurodyti, ar buvo į tyrimą įtraukti įmonei priklausantys, ar trečiosios šalies valdomi rezervai, ir kuris skaičiavimo metodas ar standartinis pakartotinio naudojimo lygis taikytas.

4.4.10    Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas

Pagal PAP metodą skiriamos trys pagrindinės ŠESD išmetimo ir šalinimo kategorijos, kurių kiekviena prisideda prie konkrečių poveikio kategorijos „klimato kaita“ pakategorių:

Šiuo metu apskaičiuojant klimato kaitos rodiklį neturi būti atsižvelgiama į kreditus, susijusius su laikinu ir nuolatiniu anglies dioksido saugojimu ir (arba) delsiuoju išmetimu. Tai reiškia, kad visas išmetamas ir absorbuojamas anglies dioksidas turi būti laikomas išmetamu „dabar“ ir nėra išmetamų kiekių atskaitymo laikui bėgant (pagal EN ISO 14067:2018). Ateityje bus atsižvelgiama į pokyčius, siekiant atnaujinti šį metodą, remiantis moksliniais įrodymais ir ekspertų sutarimu.

Pakategorės „Klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ turi būti pranešamos atskirai, jei kiekvienos iš jų įnašas į klimato kaitos bendro rezultato balą yra didesnis kaip 5 proc. ( 37 )

4.4.10.1    1 pakategorė. Klimato kaita dėl iškastinio kuro

Ši kategorija apima ŠESD išmetimą į bet kurią aplinkos terpę dėl iškastinio kuro oksidacijos ir (arba) redukcijos vykstant jo transformacijai arba skilimui (pvz., degimas, biologinis skaidymas, šalinimas į sąvartynus ar kt.). Ši poveikio kategorija apima ŠESD išmetimą iš durpių (naudojamų kaip kuras) ir dėl kalcinavimo, taip pat sugertį dėl karbonizavimo.

Iškastinio kuro CO2 sugertis ir atitinkamas išmetimas (pvz., dėl karbonizavimo) turi būti supaprastintai modeliuojami apskaičiuojant PAP profilį (tai reiškia, kad jokie išmetami ar sugeriami kiekiai neturi būti modeliuojami). Kai žinias apie iškastinio kuro CO2 sugerties kiekį būtina įtraukti į papildomą aplinkosauginę informaciją, CO2 sugertis gali būti modeliuojama naudojant srautą „anglies dioksidas (iškastinio kuro), ištekliai iš oro“.

Srautai, patenkantys į šią apibrėžtį, turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ir turi būti vartojami pavadinimai, kurie baigiasi žodžiu „(iškastinis)“, jeigu yra (pvz., „anglies dioksidas (iškastinis)“ ir „metanas (iškastinis)“).

4.4.10.2    2 pakategorė. Klimato kaita dėl biogeninių veiksnių

Ši pakategorė apima: i) anglies junginių išmetimą į orą (CO2, CO ir CH4) dėl antžeminės biomasės oksidacijos ir (arba) redukcijos vykstant jos transformacijai arba skilimui (pvz., deginimas, biologinis skaidymas, kompostavimas, šalinimas į sąvartynus), ir ii) CO2 sugertį iš atmosferos vykstant fotosintezei biomasės augimo metu, t. y. tai atitinka anglies kiekį produktuose, biokure ar antžeminėse augalų liekanose, kaip antai negyvos augalinės medžiagos paklotėje ir negyvoje medienoje. Natūralių miškų anglies apykaita ( 38 ) turi būti modeliuojama pagal 3 pakategorę (įskaitant susijusį išmetimą iš dirvožemio, antrinių produktų ar liekanų).

Modeliavimo reikalavimai: srautai, patenkantys į šią apibrėžtį, turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP paketo versijoje, vartojant srautų pavadinimus, kurie baigiasi žodžiais „(biogeninės kilmės)“. Modeliuojant biogeninės kilmės anglies srautus turi būti taikomas masės paskirstymas.

Supaprastintas modeliavimo metodas turėtų būti taikomas tik jeigu modeliuojami srautai, turintys įtakos su klimato kaita susijusio poveikio rezultatams (konkrečiai, biogeninės kilmės metano išmetimas). Šis variantas gali būti taikomas, pvz., maisto produktų PAP tyrimams, nes taip nereikia modeliuoti žmogaus virškinimo proceso ir galiausiai gaunamas nulinis balansas. Šiuo atveju taikomos tokios taisyklės:

Tarpinių produktų (etapo nuo gavybos iki gamybos) atveju biogeninės kilmės anglies kiekis etape „prie gamyklos vartų“ (fizinis kiekis) visada turi būti pranešamas kaip papildoma techninė informacija.

4.4.10.3    3 pakategorė. Klimato kaita dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo (LULUC)

Ši pakategorė apima anglies sugertį ir išmetimą (CO2, CO ir CH4) dėl anglies sankaupų pokyčių, kuriuos sukelia žemės naudojimo keitimas ir žemės naudojimas. Ši pakategorė apima biogeninės kilmės anglies apykaitą dėl miškų naikinimo, kelių tiesybos ar kitų žemės darbų (įskaitant dirvožemio anglies dioksido išmetimą). Visas su natūraliais miškais susijęs CO2 išmetimas yra įtraukiamas ir modeliuojamas pagal šią pakategorę (įskaitant susijusį išmetimą iš dirvožemio, produktus iš natūralių miškų ( 39 ) ir liekanas), o susijusi CO2 sugertis neįtraukiama.

Skiriamas tiesioginis ir netiesioginis žemės naudojimo keitimas. Tiesioginis žemės naudojimo keitimas vyksta dėl transformacijos iš vieno žemės naudojimo tipo į kitą konkrečiame, apibrėžtame žemės plote, kai dėl to gali pakisti anglies sankaupų kiekis tame konkrečiame žemės sklype, tačiau tai nelemia pokyčių kitose sistemose. Tiesioginio žemės naudojimo keitimo pavyzdžiai – žemės ūkio augalams auginti naudojamos žemės pavertimas pramonine teritorija arba miško žemės pavertimas pasėliais.

Netiesioginis žemės naudojimo keitimas vyksta tada, kai tam tikras žemės naudojimo arba konkrečiame sklype auginamų žaliavų naudojimo pakeitimas lemia žemės naudojimo pokyčius už tos sistemos ribų, t. y. kitų tipų žemės naudojimo pokyčius. Pagal PAP metodą atsižvelgiama tik į tiesioginį žemės naudojimo keitimą, o į netiesioginį žemės naudojimo keitimą neturi būti atsižvelgiama PAP tyrimuose dėl to, kad nėra suderintos metodikos. Netiesioginis žemės naudojimo keitimas gali būti įtraukiamas į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Modeliavimo reikalavimai: į šią apibrėžtį įeinantys srautai turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP paketo versijoje, vartojant srautų pavadinimus, kurie baigiasi žodžiais „(žemės naudojimo keitimas)“. Biogeninės kilmės anglies dioksido sugertis ir išmetimas turi būti įtraukiami į inventorinę analizę atskirai dėl kiekvieno pirminio srauto. Dėl žemės naudojimo keitimo visas anglies dioksido išmetimas ir absorbavimas turi būti modeliuojamas pagal modeliavimo gaires PAS 2050:2011 (BSI 2011) ir papildomą dokumentą PAS2050-1:2012 (BSI 2012) dėl sodininkystės produktų.

Ištrauka iš PAS 2050:2011 (BSI 2011):

„Didelis ŠESD kiekis gali būti išmetamas dėl žemės naudojimo keitimo. ŠESD absorbavimas tiesiogiai dėl žemės naudojimo keitimo (o ne dėl ilgalaikio tvarkymo praktikos) paprastai nevyksta, nors pripažįstama, kad tai galėtų vykti specifinėmis aplinkybėmis. Tiesioginio žemės naudojimo keitimo pavyzdžiai – žemės ūkio augalams auginti naudojamos žemės pavertimas pramonine teritorija arba miško žemės pavertimas pasėliais. Turi būti apimamos visos žemės naudojimo keitimo formos, lemiančios ŠESD išmetimą arba absorbavimą. Netiesioginis žemės naudojimo keitimas reiškia tokius žemės naudojimo pokyčius, kurie įvyksta dėl žemės naudojimo keitimo kitoje vietoje. Nors ŠESD išmetamos ir dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, tokio išmetimo apskaičiavimo metodai ir duomenų reikalavimai nėra iki galo parengti. Todėl ŠESD išmetimo dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo vertinimas neįtraukiamas.

ŠESD išmetimas ir absorbavimas dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo turi būti įvertinamas siekiant nustatyti, kaip jis prisideda prie produkto, kilusio iš to žemės sklypo, gyvavimo ciklo ir turi būti įtraukiamas į išmetamo ŠESD kiekio vertinimą. Dėl produkto išmetamas ŠESD kiekis turi būti vertinamas remiantis standartinėmis žemės naudojimo keitimo vertėmis, pateiktomis PAS 2050:2011 C priede, nebent būtų prieinamų geresnių duomenų. Į šį priedą neįtrauktų šalių ir žemės naudojimo pokyčių atvejais dėl produkto išmetamas ŠESD kiekis turi būti vertinamas naudojant įtraukiamą ŠESD išmetimą ir absorbavimą dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo pagal atitinkamus IPCC (2006) skirsnius. Žemės naudojimo keitimo poveikio vertinimas turi apimti visus tiesioginius žemės naudojimo pakeitimus per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį arba per vieną derliaus laikotarpį prieš atliekant vertinimą (pasirenkamas ilgesnis iš šių laikotarpių). Bendri dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo per tą laikotarpį išmetami ir absorbuojami ŠESD kiekiai turi būti įtraukiami kiekybiškai nustatant išmetamą ŠESD kiekį dėl produktų iš to žemės sklypo, remiantis vienodu paskirstymu kiekvieniems atitinkamo laikotarpio metams ( 40 ).

Toliau nurodyta hierarchinė seka turi būti taikoma nustatant išmetamus ir absorbuojamus ŠESD kiekius dėl žemės naudojimo pakeitimo, įvykusio prieš ne daugiau kaip 20 metų ar ne anksčiau kaip per vieną derliaus laikotarpį iki vertinimo atlikimo (pasirenkamas ilgesnis iš šių laikotarpių):

Žinias apie ankstesnį žemės naudojimą galima pagrįsti naudojant įvairius informacijos šaltinius, kaip antai palydovų vaizdo ir žemės tyrimų duomenis. Kai susijusių duomenų įrašų nėra, galima naudotis vietos žiniomis apie ankstesnį žemės naudojimą. Šalys, kuriose auginama tam tikra žemės ūkio kultūra, gali būti nustatomos iš importo statistikos, ir gali būti taikoma atmetimo riba – ne mažiau kaip 90 proc. importo masės. Turi būti pranešami su produktų gamybos įvediniais susijusio žemės naudojimo keitimo duomenų šaltiniai, vieta ir laikas.“

Duomenys apie tarpinius produktus (etapu nuo gavybos iki gamybos), gautus iš natūralių miškų, visada turi būti pranešami kaip metaduomenys (PAP ataskaitos „papildomos techninės informacijos“ dalyje): i) jų anglies kiekis (fizinis kiekis ir paskirstytasis kiekis) ir ii) tai, kad atitinkamas anglies dioksido išmetimas turi būti modeliuojamas su „(žemės naudojimo keitimo)“ pirminiais srautais.

Dėl dirvožemio anglies sankaupų dirvožemio anglies dioksido išmetimas turi būti įtraukiamas ir modeliuojamas pagal šią pakategorę (pvz., iš ryžių laukų). Dirvožemio anglies dioksido išmetimas iš antžeminių augalų liekanų (išskyrus natūralius miškus) turi būti modeliuojamas pagal 2 pakategorę, pvz., miško, kuris nėra natūralus miškas, žaliavos liekanų ar šiaudų paskleidimas. Dirvožemio anglies dioksido sugertis (akumuliacija) neturi būti įtraukiama į rezultatus, pvz., iš pievų ar dėl patobulinto žemės tvarkymo naudojant žemės dirbimo metodus ar kitas tvarkymo priemones žemės ūkio paskirties žemėje. Dirvožemio anglies dioksido kaupimas gali būti įtraukiamas į PAP tyrimą tik kaip papildoma aplinkosauginė informacija ir jeigu pateikiama įrodymų. Jei teisės aktais yra nustatyti kitokie atitinkamo sektoriaus modeliavimo reikalavimai, kaip antai ES sprendime dėl ŠESD apskaitos nuo 2013 m. ( 41 ), kuriame nurodyta anglies sankaupų apskaita, tai turi būti modeliuojama pagal atitinkamus teisės aktus ir pateikiama papildomos aplinkosauginės informacijos dalyje.

4.4.11    Kompensacijos

Terminas „kompensacija“ dažnai vartojamas siekiant nurodyti trečiųjų šalių ŠESD kiekio mažinimo veiklą, vykdomą, pvz., pagal reguliuojamas sistemas pagal Kioto protokolą (buvusį švarios plėtros mechanizmą; bendro įgyvendinimo sistemą), naujus mechanizmus, svarstomus derybose pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį dėl apyvartinių taršos leidimų sistemų, ar savanoriškas sistemas. Kompensacijos yra ŠESD kiekio sumažinimas, naudojamas kompensuojant kitoje vietoje išmetamą ŠESD kiekį, pvz., kad būtų pasiektas savanoriškas arba privalomas ŠESD tikslas arba viršutinės ribos reikalavimas. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal atskaitos lygį, atitinkantį hipotetinį ŠESD išmetimo scenarijų tuo atveju, jei nebūtų to poveikio švelninimo projekto, kuriuo sukuriama kompensacija. Pavyzdžiai yra išmetamo anglies dioksido kompensavimas naudojant švarios plėtros mechanizmą, anglies dioksido kreditus ir kitas išorines kompensacijų sistemas.

Kompensacijos neturi būti įtraukiamos į PAP tyrimo poveikio vertinimą, tačiau informacija apie jas turi būti atskirai pranešama kaip papildoma aplinkosauginė informacija.

4.5    Daugiafunkcių procesų valdymas

Jei procesas ar objektas atlieka daugiau kaip vieną funkciją, t. y. teikia kelias prekes ir (arba) paslaugas (gretutinius produktus), jis yra daugiafunkcis. Šiomis aplinkybėmis visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai turi būti pagal tam tikrus principus padalijami tarp nagrinėjamo produkto ir kitų gretutinių produktų. Procesų daugiafunkciškumą apimančios sistemos turi būti modeliuojamos laikantis toliau nustatytos sprendimų hierarchijos.

Konkretūs paskirstymo reikalavimai kituose skirsniuose dėl šio metodo visada yra viršesni už tuos, kurie pateikti šiame skirsnyje (pvz., 4.4.2 skirsnis dėl elektros energijos, 4.4.3 skirsnis dėl transporto, 4.4.10 skirsnis dėl išmetamų ŠESD arba 4.5.1 skirsnis dėl skerdyklų veiklos).

Sprendimų hierarchija

1)   Išskaidymas arba sistemos išplėtimas

Pagal EN ISO 14044:2006 turėtų būti, kai tik įmanoma, naudojamas išskaidymas arba sistemos išplėtimas, kad nereikėtų atlikti paskirstymo. Išskaidymas reiškia daugiafunkcių procesų ar objektų duomenų disagregavimą išskiriant įvedinių srautus, tiesiogiai susijusius su kiekvieno proceso ar objekto išvediniais. Sistemos išplėtimas reiškia sistemos plėtotę įtraukiant papildomų funkcijų, susijusių su gretutiniais produktais. Pirmiausia turi būti ištiriama, ar analizuojamą procesą yra įmanoma išskaidyti arba išplėsti. Kai išskaidymas yra galimas, inventorinės analizės duomenys turi būti renkami tik dėl tų vieninių procesų, kurie tiesiogiai priskirtini ( 42 ) nagrinėjamoms prekėms ar paslaugoms. Arba, jeigu sistemą galima išplėsti, papildomos funkcijos turi būti įtrauktos į analizę, pranešant visos išplėstos sistemos, o ne atskiro gretutinio produkto lygmens rezultatus.

2)   Paskirstymas pagal reikšmingą pagrindinį fizinį ryšį

Kai neįmanoma taikyti išskaidymo ar sistemos išplėtimo, turėtų būti taikomas paskirstymas: sistemos įvediniai ir išvediniai turėtų būti padalyti tarp įvairių jos produktų ar funkcijų tokiu būdu, kuris atspindėtų reikšmingus pagrindinius fizinius ryšius tarp jų (EN ISO 14044:2006).

Reikšmingu pagrindiniu fiziniu ryšiu grindžiamas paskirstymas yra daugiafunkcio proceso ar objekto įvedinių ir išvedinių srautų padalijimas pagal reikšmingą, kiekybiškai nustatomą fizinį ryšį tarp proceso įvedinių ir gretutinių produktų išvedinių (pvz., įvedinių ir išvedinių fizinę savybę, kuri yra reikšminga nagrinėjamo gretutinio produkto funkcijai). Fiziniu ryšiu grindžiamas paskirstymas gali būti modeliuojamas naudojant tiesioginį pakeitimą, jeigu įmanoma nustatyti produktą, kuris tiesiogiai pakeičiamas.

Siekiant parodyti, kad tiesioginio pakeitimo poveikis yra pagrįstas, PAP metodo naudotojas turi įrodyti, kad:

Arba, siekiant paskirstyti įvedinius ir išvedinius pagal kokį nors kitą reikšmingą pagrindinį fizinį ryšį, siejantį įvedinius ir išvedinius su sistemos teikiama funkcija, PAP metodo naudotojas turi įrodyti, kad yra įmanoma nustatyti reikšmingą fizinį ryšį, pagal kurį galima paskirstyti srautus, priskirtinus produktų sistemos apibrėžtos funkcijos teikimui: jei tenkinama ši sąlyga, PAP metodo naudotojas gali atlikti paskirstymą remdamasis šiuo fiziniu ryšiu.

3)   Paskirstymas remiantis kokiu nors kitu ryšiu

Gali būti įmanoma atlikti paskirstymą remiantis kokiu nors kitu ryšiu. Pavyzdžiui, ekonominis paskirstymas reiškia su daugiafunkciais procesais susijusių įvedinių ir išvedinių paskirstymą gretutinių produktų išvediniams proporcingai jų santykinėms rinkos vertėms. Gretutinių funkcijų rinkos kaina turėtų atitikti gretutinių produktų gamybos konkrečias sąlygas ir proceso etapą. Bet kokiu atveju, siekiant, kiek tik įmanoma, užtikrinti PAP rezultatų fizinį reprezentatyvumą, turi būti pateiktas aiškus pagrindimas, kodėl atmesti 1 ir 2 punktų variantai ir pasirinkta taikyti tam tikrą paskirstymo taisyklę pagal 3 punktą.

Kokiu nors kitu ryšiu grindžiamą paskirstymą galima atlikti vienu iš toliau nurodytų alternatyvių būdų.

Žiedinio pėdsako formulė (žr. 4.4.8.1 skirsnį) suteikia metodą, kuris turi būti naudojamas visiems išmetamiesiems teršalams dėl tam tikro proceso, apimančio perdirbimą ir (arba) energijos atgavimą, įvertinti. Pastarieji, be to, yra susiję ir su atliekų srautais, susidarančiais sistemos ribose.

4.5.1    Paskirstymas gyvulininkystėje

Šiame skirsnyje pateikiami nurodymai, kaip spręsti konkrečius klausimus, susijusius su galvijų, kiaulių, avių ir ožkų ūkių, skerdyklų ir skerdenų apdorojimo modeliavimu. Visų pirma, pateikiami nurodymai dėl:

4.5.1.1    Paskirstymo ūkyje modulis

Pagal ūkio modulį išskaidymas turi būti taikomas procesams, kurie tiesiogiai priskiriami tam tikriems išvediniams (pvz., su melžimo procesais susijęs energijos vartojimas ir teršalų išmetimas). Jei procesų neįmanoma išskaidyti dėl atskirų duomenų ar techninių galimybių trūkumo, pradinės grandies našta, pvz., pašarų gamyba, turi būti paskirstoma ūkio išvediniams naudojant biofizinio paskirstymo metodą. Tolesniuose skirsniuose pateikiamos standartinės vertės, naudojamos paskirstymui dėl kiekvieno tipo gyvūnų. Šios standartinės vertės turi būti naudojamos PAP tyrimams, nebent būtų renkami konkrečios įmonės duomenys. Paskirstymo koeficientus leidžiama keisti tik tuo atveju, jeigu konkrečios įmonės duomenys yra renkami ir naudojami pagal ūkio modulį. Tuo atveju, jei pagal ūkio modulį naudojami antriniai duomenys, paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

4.5.1.2    Paskirstymo galvijams ūkyje modulis

Turi būti naudojamas Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) (2015) paskirstymo tarp pieninių karvių, išbrokuotų karvių ir perteklinių veršelių metodas. Negyvi gyvūnai ir visi iš negyvų gyvūnų gauti produktai turi būti laikomi atliekomis ir turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė. Tačiau šiuo atveju turi būti užtikrinamas iš negyvų gyvūnų gautų produktų atsekamumas, kad PAP tyrimuose būtų galima atsižvelgti į šį aspektą.

Į kitą ūkį išvežamas mėšlas turi būti laikomas vienu iš šių variantų:

Pieno paskirstymo koeficientas (PK) turi būti apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

Mmėsa yra visų per metus parduodamų gyvūnų, įskaitant buliukus ir išbrokuotus subrendusius gyvūnus, gyvojo svorio masė, o Mpienas yra per metus parduodamo pieno, taikant korekciją dėl riebalų ir baltymų (FPCM), masė (korekcija dėl 4 proc. riebalų ir 3,3 proc. baltymų). Priežastinis santykis tarp pašaro energinės vertės ir pieno bei gyvūnų produkcijos gyvojo svorio apibūdinamas taikant konstantą 6,04. Ši konstanta nustatyta remiantis tyrimu, kuriam surinkti duomenys iš 536 pieno ūkių JAV ( 44 ) (Thoma et al., 2013). Nors remtasi JAV ūkiais, IDF manymu, šį metodą tinka taikyti Europos ūkininkavimo sistemoms.

FPCM (korekcija dėl 4 proc. riebalų ir 3,3 proc. baltymų) turi būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Tais atvejais, kai gyvūnų gyvosios masės ir pieno produkcijos santykiui 9 lygtyje naudojama standartinė vertė – 0,02 kgmėsa/kgpienas, pagal šią lygtį gaunami standartiniai paskirstymo koeficientai: gyvūnų gyvajam svoriui tenka 12 proc., pienui – 88 proc. (10 lentelė). Šios vertės turi būti naudojamos kaip standartinės vertės paskirstant pradinės grandies naštą pienui ir gyvūnų gyvajam svoriui galvijų atveju, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai. Jei renkami ūkininkavimo etapo konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti pakeisti naudojant šiame skirsnyje pateiktas lygtis.

4.5.1.3    Paskirstymo avims ir ožkoms ūkyje modulis

Paskirstant pradinės grandies naštą įvairiems avių ir ožkų gretutiniams produktams turi būti taikomas biofizinis metodas. 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės ŠESD apskaitos (IPCC, 2006) pateiktas energijos poreikių apskaičiavimo modelis, kuris turi būti naudojamas dėl avių ir, kaip pakaitinė priemonė, dėl ožkų. Šis modelis taikomas šiame dokumente.

Negyvi gyvūnai ir visi iš negyvų gyvūnų gauti produktai turi būti laikomi atliekomis ir turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (ŽPF, 4.4.8.1 skirsnis). Tačiau šiuo atveju turi būti leidžiama atsekti iš negyvų gyvūnų gautus produktus, kad PAP tyrimuose būtų galima atsižvelgti į šį aspektą.

Šiame dokumente pateiktus standartinius paskirstymo koeficientus privaloma taikyti visada, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai dėl gyvavimo ciklo etapo, apimančio ūkininkavimą, auginant avis ir ožkas. Jei dėl šio gyvavimo ciklo etapo naudojami konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti apskaičiuojami naudojant konkrečios įmonės duomenis, pagal pateiktas lygtis.

Paskirstymo koeficientai turi būti apskaičiuojami taip ( 45 ):

Apskaičiuojant energiją, tenkančią vilnai (GEvilna), energiją pienui (GEl), ir energiją mėsai (GEg) su konkrečios įmonės duomenimis, turi būti naudojamos IPPC (2006) lygtys, kurios pateiktos toliau. Jeigu vietoj to naudojami antriniai duomenys, turi būti naudojamos standartinės paskirstymo koeficientų vertės, pateiktos šiame dokumente.

Energija vilnai, GEvilna

GEvilna

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas vilnai pagaminti, MJ per dieną-1.

EVvilna

=

energijos vertė, tenkanti kiekvienam pagamintos vilnos kilogramui (sveriant po džiovinimo, bet prieš karšimą), MJ kg-1. Šiam įverčiui turi būti naudojama standartinė 157 MJ kg-1 vertė (NRC, 2007) ( 46 ).

Produkcijavilna

=

metinė vilnos produkcija iš avies, kg / m-1.

Standartinės vertės, naudojamos GEvilna ir reikalingam grynajam energijos kiekiui apskaičiuoti, pateiktos 11 lentelėje.

Energija pienui, GEl

GEl

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas laktacijai, MJ per dieną-1.

Pienas

=

pagaminamo pieno kiekis, pieno kg per dieną-1.

EVpienas

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas 1 kg pieno pagaminti. Turi būti naudojama standartinė vertė 4,6 MJ/kg (AFRC, 1993), atitinkanti pieno riebalų kiekį, lygų 7 proc. (masės).

Standartinės vertės, naudojamos apskaičiuojant GEl ir atitinkamai reikalingą grynąjį energijos kiekį, pateiktos 12 lentelėje.

Energija mėsai, GEg

GEg –

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas augimui, MJ per dieną-1.

SPėriukų –

=

svorio prieaugis (KSf – KSi), kg per metus-1

KSi –

=

gyvo kūno svoris nujunkymo metu (kg).

KSf –

=

gyvo kūno svoris, vienų metų amžiaus gyvūno arba skerdimo metu („gyvasis svoris“), jei skerdžiamas iki 1 metų amžiaus gyvūnas (kg).

a, b –

=

konstantos, kaip apibūdinta 13 lentelėje.

Pažymėtina, kad ėriukai nujunkomi per kelias savaites, mitybą pienu papildant ganyklos pašaru arba tiekiamu pašaru. Kaip nujunkymo laikas, turėtų būti nurodomas tas laikas, kuriuo ėriukai iš pieno gauna pusę reikalingos energijos. Avims naudojama GEg lygtis apima dvi empirines konstantas (a ir b), kurios skiriasi priklausomai nuo gyvūnų rūšies / kategorijos (13 lentelė).

Jeigu ūkininkavimo etapui naudojami konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti perskaičiuojami. Šiuo atveju, jeigu yra daugiau kaip viena gyvūnų kategorija, a ir b parametrai turi būti apskaičiuojami kaip svertinis vidurkis.

GEg apskaičiuoti naudojamos standartinės vertės yra pateiktos 14 lentelėje.

Standartiniai paskirstymo koeficientai, naudojami PAP tyrimuose dėl avių ir ožkų, pateikti 14 lentelėje kartu su atitinkamais skaičiavimais. Tos pačios lygtys ( 47 ) ir standartinės vertės, kurios naudojamos apskaičiuojant avių energijos poreikius, yra naudojamos apskaičiuojant ir ožkų energijos poreikius, taikant korekcinį koeficientą.

Avies svoris: 64,8 kg, įvairių pasaulio regionų avių patelių ir patinų svorio vidurkis, duomenys iš šaltinio GHG emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains, FAO (2016b), 5 priedėlio.

Ožkos svoris: 57,05 kg, įvairių pasaulio regionų ožkų patelių ir patinų svorio vidurkis, duomenys iš šaltinio GHG emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains, FAO (2016b), 5 priedėlio.

4.5.1.4    Paskirstymo kiaulėms ūkyje modulis

Paskirstymas ūkininkavimo etape paršeliams ir paršavedėms turi būti atliekamas taikant ekonominį paskirstymą. Naudojami standartiniai paskirstymo koeficientai yra pateikti 16 lentelėje.

4.5.1.5    Paskirstymas skerdykloje

Skerdykloje ir per skerdenų apdorojimo procesus gaunama įvairių išvedinių į maisto ir pašarų grandinę arba į kitas, ne maisto ir ne pašarų vertės grandines (pvz., odos pramonę arba cheminių medžiagų ar energijos atgavimo grandines).

Skerdyklos ir skerdenų apdorojimo modulio etape turi būti taikomas išskaidymas tiems procesų srautams, kurie tiesiogiai priskirtini tam tikriems išvediniams. Jei procesų išskaidyti neįmanoma, likę srautai (pvz., išskyrus tuos, kurie pieno gamybos sistemose jau priskirti prie pieno, arba vilnos gamybos sistemose – prie vilnos) turi būti paskirstyti skerdyklos ir skerdenų apdorojimo išvediniams, naudojant ekonominį paskirstymą. Tolesniuose skirsniuose pateikiami galvijams, kiaulėms ir smulkiesiems atrajotojams (avims, ožkoms) taikomi paskirstymo koeficientai. PAP tyrimuose turi būti naudojamos šios standartinės vertės. Paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

4.5.1.6    Paskirstymas galvijams skerdykloje

Skerdyklos lygmeniu yra nustatyti penkių produktų kategorijų, apibūdintų 17 lentelėje, paskirstymo koeficientai.

Jei pageidaujama taikyti paskirstymo koeficientus, pagal kuriuos su skerdena susijęs poveikis paskirstomas įvairioms skerdenos dalims, šie koeficientai turi būti nustatyti atitinkamose PAPKT.

Iš skerdyklos ir skerdenų apdorojimo gauti šalutiniai produktai klasifikuojami pagal tris kategorijas:

Pradinės grandies našta, tenkanti skerdyklos ir skerdenų apdorojimo išvediniams, turi būti paskirstoma taip:

Maistui tinkamos medžiagos: produktas su paskirstyta pradinės grandies našta.

1 kategorijos medžiaga: pradinės grandies našta standartiškai nepaskirstoma, nes tokia medžiaga laikoma šalutiniu gyvūniniu produktu, tvarkomu kaip atliekos, pagal ŽPF.

2 kategorijos medžiaga: pradinės grandies našta standartiškai nepaskirstoma, nes tokia medžiaga laikoma šalutiniu gyvūniniu produktu, tvarkomu kaip atliekos, pagal ŽPF.

3 kategorijos medžiagos baigtis yra tokia pati kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagų (riebalai – sudeginami, arba gaminami kaulų ir mėsos miltai) ir ji neturi ekonominės vertės etape „prie skerdyklos vartų“: pradinės grandies našta standartiškai nepaskirstoma, nes tokia medžiaga tvarkoma kaip atliekos pagal ŽPF.

3 kategorijos odos ir kailiai (išskyrus atvejus, kai jie klasifikuojami kaip atliekos ir (arba) toliau tvarkomi taip pat kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos): produktas su paskirstyta pradinės grandies našta.

3 kategorijos medžiagos, nepriskirtos prie pirmiau nurodytų kategorijų: produktas su paskirstyta pradinės grandies našta.

PAP tyrimuose turi būti naudojamos 17 lentelėje pateiktos standartinės vertės.

Paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

PS turi būti naudojamas produkto vieneto poveikiui aplinkai apskaičiuoti naudojant šią lygtį:

PAi yra poveikis aplinkai, tenkantis i produkto masės vienetui (i – skerdyklos produkcija, išvardyta 17 lentelėje), PAsv yra viso gyvūno poveikis aplinkai, padalytas iš gyvūno gyvojo svorio masės, o PSi yra paskirstymo santykis, taikomas i produktui (apskaičiuojamas dalijant i ekonominę vertę iš i masės dalies).

PAsv turi apimti pradinės grandies poveikį, skerdyklos poveikį, kuris nėra tiesiogiai priskirtinas jokiam konkrečiam produktui, ir poveikį dėl skerdyklos atliekų tvarkymo (1 ir 2 kat. medžiagos ir atliekos 17 lentelėje). PSi standartinės vertės, pateiktos

17 lentelėje, turi būti naudojamos AP tyrimuose vidutinei padėčiai Europoje nurodyti.

4.5.1.7    Paskirstymas kiaulėms skerdykloje

Jei PAP tyrimuose atliekamas su kiaulėmis susijęs paskirstymas skerdykloje, turi būti naudojamos 18 lentelėje pateiktos standartinės vertės. Keisti paskirstymo koeficientų remiantis konkrečios įmonės duomenimis neleidžiama.

4.5.1.8    Paskirstymas avims ir ožkoms skerdykloje

Jei PAP tyrimuose atliekamas su avimis ir ožkomis susijęs paskirstymas skerdykloje, turi būti naudojamos 19 lentelėje pateiktos standartinės vertės. Keisti paskirstymo koeficientų remiantis konkrečios įmonės duomenimis neleidžiama. Tie patys paskirstymo koeficientai, kurie taikomi avims, turi būti taikomi ir ožkoms.

4.6    Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai

4.6.1    Konkrečios įmonės duomenys

Šiame skirsnyje apibūdinami konkrečios įmonės IGCA duomenys, kurie gaunami tiesioginiais matavimais arba surenkami konkrečiame objekte ar objektų grupėje ir reprezentuoja vieną ar daugiau veiklos rūšių arba procesų, įeinančių į sistemos ribas.

Duomenys turi apimti visus žinomus procesų įvedinius ir išvedinius. Įvedinių pavyzdžiai yra energijos, vandens, žemės, medžiagų naudojimas. Išvedinių pavyzdžiai yra produktai, gretutiniai produktai, išmetamieji teršalai ir susidarančios atliekos. Išmetamieji teršalai skirstomi pagal tris aplinkos komponentus (išmetimas į orą, išleidimas į vandenį ir dirvožemį).

Konkrečios įmonės išmetamųjų teršalų duomenis galima rinkti keliais būdais, pvz., jie gali būti grindžiami tiesioginiais matavimais arba apskaičiuojami naudojant konkrečios įmonės veiklos duomenis ir susijusius išmetamųjų teršalų faktorius (pvz., degalų litro suvartojimas ir degimo transporto priemonės variklyje arba katile išmetamųjų teršalų faktoriai). Visais atvejais, kai tiriamo produkto sektoriuje taikomos ES ATLPS stebėsenos taisyklės, PAP metodo naudotojas turėtų laikytis kiekybinio nustatymo reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) 2018/2066 dėl atitinkamų procesų ir apimamų ŠESD. Dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo viršesni yra šio priedo reikalavimai. Duomenis gali reikėti perskaičiuoti kitu mastu, agreguoti arba kitaip matematiškai apdoroti, kad jie būtų suderinti su proceso funkciniu vienetu ir atskaitos srautu.

Įprasti konkretūs šaltiniai, iš kurių gaunami konkrečios įmonės duomenys, yra:

Visi nauji duomenų rinkiniai, rengiami atliekant PAP tyrimą, turi atitikti AP reikalavimus.

Visi konkrečios įmonės duomenys turi būti modeliuojami konkrečios įmonės duomenų rinkiniuose.

Medžiagų žiniaraštyje (MŽ) ( 48 ) yra dvi dalys: medžiagų (sudedamųjų dalių) sąrašas ir nurodytas naudojamas kiekvienos iš jų kiekis.

MŽ veiklos duomenys turi būti konkretaus tiriamo produkto duomenys ir modeliuojami su konkrečios įmonės duomenimis. Įmonių, gaminančių daugiau kaip vieną produktą, atveju naudojami veiklos duomenys (įskaitant MŽ) turi būti konkretaus tiriamo produkto duomenys.

Gamybos procesų modeliavimas turi būti grindžiamas konkrečios įmonės duomenimis (pvz., energija, reikalinga tiriamo produkto medžiagoms ar komponentams surinkti). Įmonių, gaminančių daugiau kaip vieną produktą, atveju naudojami veiklos duomenys (įskaitant MŽ) turi būti konkretaus tiriamo produkto duomenys.

4.6.2    Antriniai duomenys

Antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra pagrįsti tiesioginiais matavimais ar atitinkamų į sistemos ribas įeinančių procesų apskaičiavimu. Antriniai duomenys yra konkretaus sektoriaus (t. y. PAP tyrime nagrinėjamo sektoriaus) duomenys arba kelių sektorių duomenys. Antrinių duomenų pavyzdžiai:

Visi antriniai duomenys turi būti modeliuojami antriniuose duomenų rinkiniuose, kurie turi atitikti 4.6.3 skirsnyje nustatytą duomenų hierarchiją ir 4.6.5 skirsnyje nustatytus kokybės reikalavimus. Šių naudojamų duomenų šaltiniai turi būti aiškiai dokumentuoti ir nurodyti PAP ataskaitoje.

4.6.3    Naudojami duomenų rinkiniai

PAP tyrimams turi būti naudojami antriniai duomenų rinkiniai, atitinkantys AP reikalavimus (kai prieinami). Rengiant antrinius duomenų rinkinius, atitinkančius AP reikalavimus, turi būti laikomasi vadovo dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių ( 49 ). Jeigu AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio nėra arba jo parengti neįmanoma, naudojami duomenų rinkiniai turi būti pasirenkami pagal taisykles, toliau pateiktas reikiama hierarchine seka.

4.6.4    Atmetimas

Turi būti vengiama bet kokio atmetimo, nebent jis būtų atliekamas pagal toliau nustatytas taisykles.

Procesai ir pirminiai srautai gali būti atmetami iki 3,0 proc. (suminės) ribos pagal medžiagų ir energijos srautus ir aplinkosauginio reikšmingumo lygį (bendrąjį rezultato balą). Procesai, kuriems taikomas atmetimas, turi būti aiškiai nurodyti ir pagrįsti PAP ataskaitoje, visų pirma remiantis taikomo atmetimo aplinkosauginiu reikšmingumu.

Šį atmetimą reikia svarstyti papildomai tam atmetimui, kuris jau įtrauktas į antraeilių procesų duomenų rinkinius. Ši taisyklė taikoma ir tarpiniams, ir galutiniams produktams.

Į PAP tyrimą galima neįtraukti procesų, kurie (susumavus) sudaro mažiau nei 3,0 proc. medžiagų ir energijos srauto, taip pat poveikio aplinkai pagal kiekvieną poveikio kategoriją.

Siekiant nustatyti procesus, kuriuos galima atmesti, rekomenduojama atlikti atrankinį tyrimą.

4.6.5    Duomenų kokybės reikalavimai

Šiame skirsnyje apibūdinama, kaip turi būti vertinama AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose pateiktų duomenų kokybė. Duomenų kokybės reikalavimai pateikti 20 lentelėje.

Kiekvienas balais vertinamas duomenų kokybės kriterijus (TR, GR, LR ir P) įvertinamas pagal penkis 21 lentelėje nurodytus lygius.

4.6.5.1    DKĮ formulė

AP kontekste turi būti apskaičiuojama ir pranešama kiekvieno naujo AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio ir viso PAP tyrimo duomenų kokybė. DKĮ skaičiavimas turi būti pagrįstas keturiais duomenų kokybės kriterijais: technologinis reprezentatyvumu (TR), geografiniu reprezentatyvumu (GR), laikotarpių reprezentatyvumu (LR) ir preciziškumu (P).

Reprezentatyvumas (technologijų, geografinis ir laikotarpių) parodo, kiek pasirinkti procesai ir produktai reprezentuoja analizuojamąją sistemą, o preciziškumas nurodo duomenų gavimo būdą ir susijusį neapibrėžties lygį.

Pagal DKĮ gali būti pasiekti penki kokybės lygiai (nuo puikios iki prastos kokybės). Jie apibendrinti 22 lentelėje.

DKĮ formulė taikytina:

4.6.5.2    Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ

Rengiant konkrečios įmonės duomenų rinkinį, turi būti atskirai vertinama: i) konkrečios įmonės veiklos duomenų kokybė ir ii) konkrečios įmonės tiesioginių pirminių srautų duomenų (t. y. išmetamųjų teršalų duomenų) kokybė. DKĮ dėl subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis (žr. 9 pav.), įvertinamas pagal duomenų poreikių matricoje pateiktus reikalavimus (4.6.5.4 skirsnis).

9pav.

Konkrečios įmonės duomenų rinkinio grafinė schema.

Konkrečios įmonės duomenų rinkinys yra iš dalies disagreguotas: turi būti įvertintas veiklos duomenų ir tiesioginių pirminių srautų DKĮ. Subprocesų DKĮ turi būti įvertintas pagal duomenų poreikių matricą.

Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti apskaičiuotas taip, kaip nurodyta toliau.

4.6.5.3    PAP tyrimams naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ

Šiame skirsnyje apibūdinama PAP tyrime naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ apskaičiavimo procedūra. Tai apima AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio DKĮ (apskaičiuoto duomenų teikėjo) perskaičiavimą, kai jis naudojamas modeliuojant aktualiausius procesus (žr. 4.6.5.4 skirsnį), kad PAP metodo naudotojas galėtų įvertinti konkretaus konteksto DKĮ kriterijus (t. y. aktualiausių procesų TR, LR ir GR). TR, LR ir GR kriterijai turi būti pakartotinai įvertinami remiantis 24 lentele. Keisti kriterijų neleidžiama. Duomenų rinkinio bendras DKĮ turi būti perskaičiuotas naudojant 19 lygtį.

4.6.5.4    Duomenų poreikių matrica (DPM)

DPM turi būti naudojama vertinant duomenų reikalavimus dėl visų procesų, reikalingų tiriamam produktui modeliuoti (žr.25 lentelę). Ji parodo, dėl kurių procesų turi būti arba gali būti naudojami konkrečios įmonės duomenys arba antriniai duomenys, priklausomai nuo to, kiek įtakos įmonė turi tam procesui. Į DPM įtraukti ir toliau paaiškinti šie trys atvejai:

PAP metodo naudotojas atlieka šiuos veiksmus:

Pažymėtina, kad vietoj bet kurio AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio galima naudoti ILCD-EL reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį. Jis gali ne daugiau kaip iki 10 proc. prisidėti prie tiriamo produkto bendrojo rezultato balo (žr. 4.6.3 skirsnį). DKĮ neturi būti perskaičiuojamas dėl šių duomenų rinkinių.

4.6.5.5    DPM 1 situacija

Dėl visų procesų, kuriuos vykdo pati įmonė, ir kai PAP tyrimą atliekanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta 4.6.5.2 skirsnyje.

4.6.5.6    DPM 2 situacija

Kai procesas vyksta esant 2 situacijai (t. y. PAP tyrimą atliekanti įmonė pati proceso nevykdo, tačiau jai yra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra du galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Dėl visų procesų, kurių nevykdo pati įmonė, ir kai PAP tyrimą atliekanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta 4.6.5.2 skirsnyje.

2 situacija / 2 variantas

Procesams pagal 2 situacijos 2 variantą naudojamas disagreguotas antrinis AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys. PAP tyrimą atliekanti įmonė turi:

Gali būti naudojamos konkrečios įmonės R1 vertės. PAP metodo naudotojas turi perskaičiuoti DKĮ kriterijus dėl procesų pagal 2 situaciją / 2 variantą. Jis nustato DKĮ pagal kontekstą, pakartotinai įvertindamas TR ir LR pagal 24 lentelę. GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc., o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

4.6.5.7    DPM 3 situacija

Jei procesas vyksta esant 3 situacijai (t. y. PAP tyrimą atliekanti įmonė pati proceso nevykdo ir šiai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys), PAP tyrimą atliekanti įmonė turi naudoti AP reikalavimus atitinkančius antrinius duomenų rinkinius.

Aktualiausio proceso atveju pagal 7.3 skirsnyje apibūdintą procedūrą PAP metodo naudotojas turi nustatyti DKĮ kriterijus pagal kontekstą, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR pagal 24 lentelę. P parametro pradinė vertė turi likti nepakeista.

Dėl procesų, kurie nėra aktualiausi pagal 7.3 skirsnyje apibūdintą procedūrą įmonė, atliekanti PAP tyrimą, turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

4.6.5.8    PAP tyrimo DKĮ

Apskaičiuojant PAP tyrimo DKĮ, PAP metodo naudotojas turi atskirai apskaičiuoti TR, LR, GR ir P vertes. Jos turi būti apskaičiuojamos kaip visų aktualiausių procesų (remiantis jų santykiniu poveikio aplinkai įnašu į bendrąjį rezultato balą) DKĮ balų svertinis vidurkis, naudojant 20 lygtį.

5.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas

Parengus IGCA, turi būti atliekamas AP poveikio vertinimas ( 54 ) siekiant apskaičiuoti produkto aplinkosauginį veiksmingumą, naudojant visas AP poveikio kategorijas ir modelius. AP poveikio vertinimas apima keturis etapus, kurie yra: klasifikavimas, apibūdinimas, normalizavimas ir svertinis vertinimas. PAP tyrimo rezultatai turi būti apskaičiuojami ir pranešami PAP ataskaitoje kaip apibūdintieji, normalizuotieji ir svertiniai rezultatai pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją ir kaip bendrasis rezultato balas remiantis svertinio vertinimo faktoriais, pateiktais 6.5.2.2 skirsnyje. Turi būti pranešami rezultatai dėl: i) viso gyvavimo ciklo ir ii) viso gyvavimo ciklo, atėmus naudojimo etapą.

5.1.    Klasifikavimas ir apibūdinimas

5.1.1    Klasifikavimas

Atliekant klasifikavimą, reikia į IGCA įtrauktus medžiagų ir energijos įvedinius ir išvedinius priskirti atitinkamai AP poveikio kategorijai. Pavyzdžiui, klasifikavimo etape visi įvediniai ir išvediniai, lemiantys ŠESD išmetimą, priskiriami prie klimato kaitos kategorijos. Panašiai, tie įvediniai ir išvediniai, kurie lemia ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimą, priskiriami prie ozono sluoksnio ardymo poveikio kategorijos. Kai kuriais atvejais įvedinys ar išvedinys gali prisidėti prie daugiau kaip vienos AP poveikio kategorijos (pvz., chlorfluorangliavandeniliai (CFC) prisideda ir prie klimato kaitos, ir prie ozono sluoksnio ardymo).

Svarbu išreikšti duomenis pagal sudėtyje esančias medžiagas, kurių apibūdinimo faktoriai (žr. tolesnį skirsnį) yra prieinami. Pavyzdžiui, kompleksinių azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšų duomenys turi būti disagreguoti ir klasifikuojami pagal šių trąšų sudedamąsias N, P ir K dalis, nes kiekvienas sudėtyje esantis elementas prisideda prie skirtingų AP poveikio kategorijų. Praktikoje daug IGCA duomenų galima gauti iš esamų viešų ar komercinių IGCA duomenų bazių, kuriose jau atlikta klasifikacija. Tokias atvejais turi būti užtikrinta (pvz., tiekėjo), kad klasifikacija ir susiję AP poveikio vertinimo būdai atitinka PAP metodo reikalavimus.

Visi įvediniai ir išvediniai, įtraukti rengiant IGCA, turi būti priskirti prie tų AP poveikio kategorijų, prie kurių jie prisideda, naudojant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro pateiktus klasifikavimo duomenis ( 55 ).

Atliekant IGCA klasifikavimą duomenys turėtų būti, kiek tik įmanoma, išreiškiami pagal sudėtyje esančias medžiagas, kurių apibūdinimo faktoriai yra prieinami.

5.1.2    Apibūdinimas

Apibūdinimas yra kiekvieno klasifikuoto įvedinio ir išvedinio įnašo į jų atitinkamas AP poveikio kategorijas dydžio apskaičiavimas ir įnašų agregavimas kiekvienoje kategorijoje. Tai atliekama padauginant IGCA pateiktas vertes iš atitinkamo kiekvienos AP poveikio kategorijos apibūdinimo faktoriaus.

Apibūdinimo faktoriai yra nustatomi konkrečiai medžiagai arba ištekliui. Jie parodo medžiagos poveikio intensyvumą, palyginti su tam tikros AP poveikio kategorijos bendrąja etalonine medžiaga (poveikio kategorijos rodiklis). Pavyzdžiui, apskaičiuojant poveikį klimato kaitai, visų į IGCA įtrauktų išmetamų ŠESD svertinis vertinimas atliekamas pagal jų poveikio intensyvumą, palyginti su anglies dioksidu, kuris yra etaloninė medžiaga šioje kategorijoje. Taip galima agreguoti poveikio potencialą ir ekspresiją naudojant vieną ekvivalentinę medžiagą (šiuo atveju CO2 ekvivalentai) pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją.

Visiems klasifikuotiems įvediniams ir išvediniams kiekvienoje AP poveikio kategorijoje turi būti priskiriami apibūdinimo faktoriai, parodantys įvedinio arba išvedinio vieneto įnašą į tą kategoriją, naudojant pateiktus apibūdinimo faktorius ( 56 ). Tada turi būti apskaičiuojami AP poveikio vertinimo rezultatai pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją, padauginant kiekvieno įvedinio ar išvedinio kiekį iš jo apibūdinimo faktoriaus ir susumuojant visų įvedinių ir išvedinių įnašus kiekvienoje kategorijoje, gaunant vieną bendrą matą, išreikštą tinkamais atskaitos vienetais.

5.2.    Normalizavimas ir svertinis vertinimas

Po klasifikavimo ir apibūdinimo etapų AP poveikio vertinimas turi būti papildytas normalizavimu ir svertiniu vertinimu.

5.2.1    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas

Normalizavimas yra etapas, kuriame GCPV rezultatai padalijami iš normalizavimo faktorių, apskaičiuojant ir palyginant jų įnašų į atitinkamas AP poveikio kategorijas dydį pagal atskaitos vienetą. Taip gaunami bemačiai, normalizuoti rezultatai. Jie atspindi naštą, kuri priskiriama produktui pagal atskaitos vienetą. Pagal PAP metodą normalizavimo faktoriai išreiškiami dydžiu vienam gyventojui, remiantis pasauline verte ( 57 ).

Vis dėlto normalizuotieji aplinkosauginio pėdsako rezultatai neparodo atitinkamo poveikio dydžio ar reikšmingumo.

PAP tyrimuose normalizuotieji rezultatai neturi būti agreguojami, nes tai netiesiogiai reikštų vienodos svorinės reikšmės priskyrimą jiems. Apibūdintieji rezultatai turi būti pranešami kartu su normalizuotaisiais rezultatais.

5.2.2    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas

Svertinis vertinimas yra privalomas PAP tyrimų etapas. Jis padeda išaiškinti ir pranešti analizės rezultatus. Šiame etape normalizuotieji rezultatai padauginami iš nustatytų svertinio vertinimo faktorių (išreikštų procentiniais dydžiais), kurie atspindi nagrinėjamų gyvavimo ciklo poveikio kategorijų santykinę svarbą. Tada galima palyginti įvairių poveikio kategorijų svertinius rezultatus, įvertinant jų santykinę svarbą. Jie taip pat gali būti agreguoti tarp įvairių gyvavimo ciklo poveikio kategorijų, gaunant bendrąjį rezultato balą, išreikštą taškais.

Procesas, kuriuo pagrįstas AP svertinio vertinimo faktorių rengimas, yra aprašytas Sala et al., 2018. Svertinio vertinimo faktoriai ( 58 ), kurie turi būti naudojami PAP tyrimams, yra pateikti internete ( 59 ), ( 60 ).

AP poveikio vertinimo rezultatai prieš svertinį vertinimą (t. y. apibūdintieji ir normalizuotieji rezultatai) turi būti PAP ataskaitoje pranešami kartu su svertiniais rezultatais.

6.    Produkto aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas

6.1    Įvadas

PAP tyrimo rezultatų aiškinimo paskirtis dvejopa:

Kad būtų pasiekti šie tikslai, aiškinimo etapas turi apimti šiame skirsnyje išdėstytus veiksmus.

6.2    Produkto aplinkosauginio pėdsako modelio patikimumo vertinimas

Vertinant PAP modelio patikimumą, įvertinama, kiek įtakos pasirinkti metodiniai sprendimai (kaip antai sistemos ribos, duomenų šaltiniai ir taikomas paskirstymas) turi analizės rezultatams.

Priemonės, kurios turėtų būti naudojamos PAP modelio patikimumui vertinti, apima šiuos dalykus:

Bet kokiais per šį vertinimą nustatytais spręstinais klausimais gali būti remiamasi atliekant laipsniškus PAP tyrimo tobulinimus.

6.3    Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas: aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai

Kai PAP metodo naudotojas įsitikina, kad PAP modelis yra patikimas ir atitinka visus tikslo ir apimties apibrėžimo etapuose nustatytus aspektus, turi būti nustatyti pagrindiniai prie PAP rezultatų prisidedantys elementai. Šį etapą taip pat galima vadinti reikšmingų elementų analize. PAP metodo naudotojas turi nustatyti ir PAP ataskaitoje išvardyti (kartu su atitinkamais procentiniais dydžiais) aktualiausius:

Yra svarbus praktinis skirtumas tarp, viena vertus, aktualiausių poveikio kategorijų ir gyvavimo ciklo etapų, ir kita vertus, aktualiausių procesų ir pirminių srautų. Visų pirma, aktualiausios poveikio kategorijos ir gyvavimo ciklo etapai gali būti daugiausia aktualūs pranešant PAP tyrimo rezultatus. Jie gali padėti išskirti aplinkosaugos sritis, į kurias organizacijai reikėtų sutelkti dėmesį.

Nustatyti aktualiausius procesus ir pirminius srautus yra svarbiau inžinieriams ir projektuotojams, nustatant veiksmus, kuriais gerinamas bendras aplinkosauginis pėdsakas, pvz., apeinant arba pakeičiant tam tikrą procesą, toliau optimizuojant procesą arba taikant taršos mažinimo technologiją. Tai ypač svarbu vidaus tyrimams, siekiant nuodugniau išnagrinėti, kaip galima gerinti produkto aplinkosauginį veiksmingumą. Tolesniuose skirsniuose apibūdinama procedūra, kurios turi būti laikomasi nustatant aktualiausias poveikio kategorijas, gyvavimo ciklo etapus, procesus ir pirminius srautus.

6.3.1    Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra

Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymas turi būti grindžiamas normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais. Aktualiausios poveikio kategorijos turi būti nustatomos kaip visos tos poveikio kategorijos, kurios kartu prisideda prie ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo rezultato balo. Tai nustatoma pradedant nuo didžiausių ir baigiant mažiausiais įnašais.

Aktualiausiomis turi būti pripažintos ne mažiau kaip trys aktualios poveikio kategorijos. PAP metodo naudotojas gali į aktualiausių kategorijų sąrašą įtraukti ir daugiau poveikio kategorijų, tačiau jokių kategorijų iš sąrašo išbraukti negalima.

6.3.2    Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra

Aktualiausi yra tie gyvavimo ciklo etapai, kurie visi kartu daugiau kaip 80 proc. prisideda prie bet kurių nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų. Tai nustatoma pradedant nuo didžiausių ir baigiant mažiausiais įnašais. PAP metodo naudotojas gali į aktualiausių gyvavimo ciklo etapų sąrašą įtraukti daugiau gyvavimo ciklo etapų, tačiau jokių etapų iš sąrašo išbraukti negalima. Turi būti atsižvelgiama bent į 4.2 skirsnyje apibūdintus gyvavimo ciklo etapus.

Jeigu naudojimo etapui tenka daugiau kaip 50 proc. viso kurios nors iš aktualiausių poveikio kategorijų poveikio, procedūra turi būti pakartojama, neįtraukiant naudojimo etapo. Šiuo atveju į aktualiausių gyvavimo ciklo etapų sąrašą turi būti įtraukiami tie etapai, kurie išrinkti pagal pastarąją procedūrą, ir naudojimo etapas.

6.3.3    Aktualiausių procesų nustatymo procedūra

Kiekviena iš aktualiausių poveikio kategorijų turi būti toliau tiriama nustatant aktualiausius procesus, naudojamus atliekant tiriamo produkto modeliavimą. Aktualiausi yra tie procesai, kurie visi kartu daugiau kaip 80 proc. prisideda prie bet kurios iš nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų. Identiškų procesų ( 61 ), vykstančių skirtinguose gyvavimo ciklo etapuose (pvz., transportavimas, elektros energijos vartojimas), apskaita turi būti atliekama atskirai. Identiški procesai, vykstantys tame pačiame gyvavimo ciklo etape, turi būti skaičiuojami kartu. Aktualiausių procesų sąrašas turi būti pateiktas PAP ataskaitoje kartu su nurodytu atitinkamu gyvavimo ciklo etapu (arba, jei tinka, keliais gyvavimo ciklo etapais) ir atitinkamu įnašu (proc.). Aktualiausių procesų nustatymas turi būti atliekamas pagal 26 lentelę.

Ši analizė turi būti atskirai pateikiama dėl kiekvienos iš aktualiausių poveikio kategorijų. PAP metodo naudotojas gali į aktualiausių procesų sąrašą įtraukti daugiau procesų, tačiau jokių procesų iš sąrašo išbraukti negalima.

6.3.4    Aktualiausių pirminių srautų nustatymo procedūra

Aktualiausi pirminiai srautai apibrėžiami kaip tie pirminiai srautai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie kiekvienos iš konkrečių aktualiausių poveikio kategorijų bendro poveikio pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų, pradedant nuo tų, kurie prisideda daugiausiai, ir baigiant tais, kurie prisideda mažiausiai. Ši analizė turi būti atskirai pateikta dėl kiekvienos iš aktualiausių poveikio kategorijų.

Pirminiai srautai, priklausantys kurio nors iš aktualiausių procesų antraeilei sistemai, gali sudaryti didžiąją poveikio dalį. Todėl, jeigu neturima disagreguotų duomenų rinkinių, PAP metodo naudotojas taip pat turėtų nustatyti aktualiausius tiesioginius pirminius srautus pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų.

Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai apibrėžiami kaip tie tiesioginiai pirminiai srautai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie proceso tiesioginių pirminių srautų bendro poveikio pagal kiekvieną iš aktualiausių poveikio kategorijų. Atliekant analizę turi būti apsiribojama vien tiesioginiais išmetamaisiais teršalais 1 lygmeniu disagreguotuose duomenų rinkiniuose ( 62 ). Tai reiškia, kad 80 proc. suminis įnašas turi būti apskaičiuojamas pagal poveikį, kurį sukelia tik tiesioginiai išmetamieji teršalai, o ne pagal bendrą viso proceso poveikį.

PAP metodo naudotojas gali į aktualiausių pirminių srautų sąrašą įtraukti daugiau pirminių srautų, tačiau jokių pirminių srautų iš sąrašo išbraukti negalima. PAP ataskaitoje turi būti pateiktas aktualiausių pirminių srautų (arba, jei tinka, tiesioginių pirminių srautų) pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų sąrašas.

6.3.5    Operacijos su neigiamais skaičiais

Nustatant bet kurio proceso ar pirminio srauto procentinį poveikio įnašą, svarbu, kad būtų naudojamos absoliučiosios vertės. Taip galima nustatyti bet kokių kreditų (pvz., dėl perdirbimo) reikšmingumą. Tuo atveju, jei procesų ar srautų poveikio balas yra neigiamas, turi būti taikoma tokia procedūra:

Ši procedūra netaikoma nustatant aktualiausius gyvavimo ciklo etapus.

6.3.6    Reikalavimų santrauka

27 lentelėje apibendrinti reikalavimai dėl aktualiausių įnašų nustatymo.

6.3.7    Pavyzdys

Toliau pateikta teorinių pavyzdžių, kurie nėra pagrįsti jokio konkretaus PAP tyrimo rezultatais.

Aktualiausios poveikio kategorijos

Remiantis normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais, aktualiausios poveikio kategorijos yra: klimato kaita, kietosios dalelės, vandens naudojimas, žemės naudojimas ir išteklių (mineralų ir metalų, taip pat iškastinio kuro) naudojimas, kurių suminis įnašas kartu sudaro 84,3 proc. bendro poveikio.

Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai

Trys gyvavimo ciklo etapai raudonos spalvos laukeliuose yra tie, kurie bus pripažinti „aktualiausiais“ dėl klimato kaitos, nes jie prie jos prisideda daugiau kaip 80 proc. Skirstymas vertinant turi būti pradedamas nuo tų etapų, kurių įnašas didžiausias.

Ši procedūra turi būti kartojama dėl visų pasirenkamų aktualiausių AP poveikio kategorijų.

Aktualiausi procesai

Pagal siūlomą procedūrą kaip „aktualiausi“ turi būti išrenkami B, C, E ir G procesai.

Ši procedūra turi būti kartojama dėl visų pasirinktų aktualiausių poveikio kategorijų.

Operacijos su neigiamais skaičiais ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose

31 lentelė.

Pavyzdys, kaip traktuojami neigiami skaičiai ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose

6.4    Išvados ir rekomendacijos

Paskutinėje AP aiškinimo etapo dalyje:

PAP papildo kitus vertinimus ir priemones, kaip antai konkrečios vietos poveikio aplinkai vertinimus ar cheminių medžiagų rizikos vertinimus.

Turėtų būti nustatomi galimi patobulinimai, pvz., naudojant švaresnes technologijas ar gamybos metodus, keičiant produktų dizainą, taikant aplinkosaugos vadybos sistemas (pvz., aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ar EN ISO 14001:2015) arba vadovaujantis kitais sisteminiais požiūriais.

Išvados, rekomendacijos ir ribojantys veiksniai turi būti apibūdinami atsižvelgiant į nustatytus PAP tyrimo tikslus ir apimtį. Išvadose turėtų būti glaustai apibūdinti nustatyti tiekimo grandinės reikšmingi elementai („karštieji taškai“) ir galimi patobulinimai, siejami su intervencinėmis valdymo priemonėmis.

7.    Produkto aplinkosauginio pėdsako ataskaitos

7.1    Įvadas

PAP ataskaita papildo PAP tyrimą. Joje pateikiama aktuali, visapusiška, nuosekli, tiksli ir skaidri šio tyrimo santrauka. Geriausia prieinama informacija joje pateikiama taip, kad būtų kuo naudingesnė tiksliniams dabartiniams ir būsimiems naudotojams, o kartu skaidriai pranešama apie ribojančius veiksnius. Veiksmingas PAP ataskaitų rengimas turi atitikti kelis tiek procedūrinius (ataskaitos kokybės), tiek esminius (ataskaitos turinio) kriterijus. II priedo E dalyje pateiktas PAP ataskaitos šablonas. Šiame šablone nurodyta minimali informacija, kurią reikia pranešti PAP ataskaitoje.

PAP ataskaitą sudaro mažų mažiausiai šios dalys: santrauka, pagrindinė ataskaita, agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys ir priedas. Konfidencialią ir nuosavybinę informaciją galima dokumentuoti naudojant ketvirtą dalį – papildomą konfidencialią ataskaitą. Peržiūros ataskaitos pridedamos kaip priedai.

7.1.1    Santrauka

Santrauką turi būti galima skaityti kaip savarankišką dokumentą be rezultatų ir išvadų ar rekomendacijų (jei įtraukiamos) iškraipymų. Santrauka turi atitikti tuos pačius skaidrumo, nuoseklumo ir kitus kriterijus, kaip ir išsami ataskaita. Kiek tik įmanoma, santrauka turėtų būti parengta orientuojantis į nespecialistų auditoriją.

7.1.2    Agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys

Dėl kiekvieno produkto, kurį apima PAP tyrimas, naudotojas turi pateikti agreguotą AP reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį.

Jeigu PAP metodo ar PAPKT naudotojas paskelbia tokį AP reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį, taip pat turi būti viešai paskelbta PAP ataskaita, kuria remiantis tas duomenų rinkinys parengtas.

7.1.3    Pagrindinė ataskaita

Pagrindinė ataskaita ( 63 ) turi apimti mažų mažiausiai šiuos komponentus:

7.1.4    Patvirtinimo pareiškimas

Žr. 8.5.3 skirsnį.

7.1.5    Priedai

Prieduose dokumentuojami pagrindinės ataskaitos patvirtinamieji elementai, kurie yra labiau techninio pobūdžio (pvz., išsamūs skaičiavimai dėl duomenų kokybės vertinimo, alternatyvus metodas dėl azoto lauko modelio, kai PAP tyrimas apima žemės ūkio modeliavimą, jautrio analizės rezultatai, PAP modelio patikimumo vertinimas, bibliografinės nuorodos).

7.1.6    Konfidenciali ataskaita

Konfidenciali ataskaita nėra privaloma. Jei ji naudojama, joje turi būti pateikti visi duomenys (įskaitant neapdorotus duomenis) ir informacija, kurie yra konfidencialūs arba nuosavybiniai ir kurie gali būti neprieinami išorės auditorijai. Konfidenciali ataskaita turi būti prieinama PAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo procedūros tikslu (žr. 8.4.3 skirsnį).

8.    PAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

Jeigu pagal PAP metodo įgyvendinimo politiką nustatomi konkretūs reikalavimai dėl PAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimo ir patvirtinimo, šiems reikalavimams turi būti teikiama viršenybė.

8.1    Tikrinimo apimties nustatymas

PAP tyrimo tikrinimą ir patvirtinimą privaloma atlikti visada, kai tyrimas arba dalis jame pateiktos informacijos naudojama bet kokiai išorinei komunikacijai (t. y. komunikacijai su bet kuria kita suinteresuotąja šalimi nei tyrimo užsakovas ar PAP metodo naudotojas).

Tikrinimas reiškia aplinkosauginio pėdsako tikrintojo (-ų) atliekamą atitikties vertinimo procesą siekiant patikrinti, ar PAP tyrimas atliktas laikantis I priedo.

Patvirtinimas yra tikrinimą atlikusio (-ių) aplinkosauginio pėdsako tikrintojo (-ų) patvirtinimas, kad PAP tyrime, PAP ataskaitoje ir komunikacijos priemonėse esanti informacija ir duomenys, prieinami patvirtinimo metu, yra patikimi ir tikslūs.

Tikrinimas ir patvirtinimas turi apimti šias tris sritis:

PAP tyrimo tikrinimu turi būti užtikrinama, kad PAP tyrimas atliekamas laikantis I priedo arba taikytinų PAPKT.

PAP tyrime pateiktos informacijos patvirtinimu turi būti užtikrinama, kad:

PAP ataskaitos tikrinimu ir patvirtinimu turi būti užtikrinta, kad:

Komunikacijos priemonės techninio turinio patvirtinimu turi būti užtikrinta, kad:

8.2    Tikrinimo procedūra

Tikrinimo procedūra apima toliau nurodytus etapus.

Jeigu tikrintojas atkreipia dėmesį į dalyką, dėl kurio jis mano, kad būta sukčiavimo arba kad nesilaikoma įstatymų ar norminių aktų, tikrintojas turi nedelsdamas apie tai pranešti tyrimo užsakovui.

8.3    Tikrintojas (-ai)

Šis skirsnis nedaro poveikio konkrečioms ES teisės aktų nuostatoms.

Tikrinimas ir patvirtinimas gali būti atliekami vieno tikrintojo arba tikrinimo grupės. Nepriklausomas (-i) tikrintojas (-ai) turi būti iš išorės, nepriklausantis (-ys) organizacijai, atlikusiai PAP tyrimą.

Visais atvejais turi būti garantuojamas tikrintojų nepriklausomumas, t. y. jie turi iš esmės atitikti EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimus dėl trečiosios šalies tikrintojo ir neturi turėti interesų konfliktų dėl atitinkamų produktų.

Turi būti įvykdyti minimalieji reikalavimai ir pasiektas reikiamas tikrintojo (-ų) vertinimo balas, kaip nustatyta toliau. Jei tikrinimą ir patvirtinimą atlieka vienas tikrintojas, jis turi atitikti visus minimaliuosius reikalavimus ir minimalųjį balą (žr. 9.3.1 skirsnį); jei tikrinimą ir patvirtinimą atlieka tikrintojų grupė, visa grupė turi atitikti visus minimaliuosius reikalavimus ir pasiekti bent minimalųjį vertinimo balą. Tikrintojo (-ų) kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi būti pateikti kaip tikrinimo ataskaitos priedas arba turi būti prieinami elektroninėmis priemonėmis.

Jeigu sudaroma tikrinimo grupė, vienas iš tikrinimo grupės narių turi būti paskirtas vyriausiuoju tikrintoju.

8.3.1    Minimalieji reikalavimai tikrintojui (-ams)

Šis skirsnis nedaro poveikio konkrečioms ES teisės aktų nuostatoms.

Tikrintojo arba tikrinimo grupės kompetencijos vertinimas grindžiamas balų sistema, kurioje atsižvelgiama į: i) tikrinimo ir patvirtinimo darbo patirtį, ii) AP / GCV metodiką ir praktiką ir iii) žinias apie atitinkamas technologijas, procesus ar kitą veiklą, siejamus su tiriamuoju (-ais) produktu (-ais) ar organizacija (-omis).

32 lentelėje pateikta kiekvienos aktualios kompetencijos ir patirties teminės srities vertinimo balais sistema.

Minimalusis reikalavimas yra tikrintojo savideklaracija dėl įvertinimo pagal balų sistemą, nebent numatytoje taikymo srityje būtų nustatyta kitaip. Tikrintojas (-ai) turi pateikti savideklaraciją dėl savo kvalifikacijos (pvz., universiteto diplomą, darbo patirtį, atestacijas), nurodydamas, kiek taškų surinko pagal kiekvieną kriterijų, ir bendrą pasiektą balą. Ši savideklaracija turi būti PAP tikrinimo ataskaitos dalis.

PAP tyrimo tikrinimas turi būti atliekamas laikantis numatytos taikymo srities reikalavimų. Jei nenurodyta kitaip, minimalus kvalifikacijos balas, kurį turi pasiekti tikrintojas arba tikrinimo grupė, yra šeši taškai, įskaitant bent po vieną tašką pagal kiekvieną iš trijų privalomų kriterijų (t. y. tikrinimo ir patvirtinimo darbo praktika; PAP / GCV metodika ir praktika; žinios apie technologijas ar kitą PAP tyrimui svarbią veiklą).

8.3.2    Tikrinimo grupės vyriausiojo tikrintojo vaidmuo

Vyriausiasis tikrintojas yra grupės narys, atliekantis papildomas užduotis. Vyriausiasis tikrintojas turi:

8.4    Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai

Tikrintojas (-ai) turi pateikti visus su PAP tyrimo tikrinimu ir PAP tyrimo, PAP ataskaitos ir PAP komunikacijos priemonių patvirtinimu susijusius rezultatus ir suteikti PAP tyrimo užsakovui galimybę patobulinti savo darbą, jei reikalinga. Priklausomai nuo rezultatų pobūdžio, gali reikėti pakartotinai teikti pastabas ir atsakymus. Bet kokie pakeitimai, atliekami atsižvelgiant į tikrinimo ar patvirtinimo rezultatus, turi būti dokumentuoti ir paaiškinti tikrinimo ar patvirtinimo ataskaitoje. Tokios santraukos forma gali būti lentelė, pateikta atitinkamuose dokumentuose. Į šią santrauką turi būti įtrauktos tikrintojo (-ų) pastabos, užsakovo atsakymas ir pakeitimų pagrindimas.

Tikrinimas gali būti atliekamas po PAP tyrimo užbaigimo arba lygiagrečiai su tyrimu (tuo pat metu), o patvirtinimas visada turi būti atliekamas po tyrimo užbaigimo.

Tikrinimas ir patvirtinimas turi apimti dokumentų peržiūrą kartu su modelio patvirtinimu.

Tikrintojas (-ai) turi užtikrinti, kad duomenų patvirtinimas apimtų:

PAP tyrimo tikrinimas ir patvirtinimas turi būti atliekami laikantis 8.4.1 skirsnyje nurodytų minimaliųjų reikalavimų.

8.4.1    PAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai

Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti tyrimo skaičiavimams atlikti naudotos kiekybinės informacijos tikslumą ir patikimumą. Kadangi tam gali būti naudojama daug išteklių, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, reprezentuojantis tiriamą produktą, yra pateiktas Europos Komisijai ( 69 ). PAP tyrimo užsakovas gali nuspręsti šį duomenų rinkinį paskelbti viešai.

Papildoma aplinkosauginė ir techninė informacija turi atitikti 3.2.4.1 skirsnio reikalavimus.

8.4.2    Tikrinimo ir patvirtinimo metodai

Tikrintojas (-ai) turi įvertinti ir patvirtinti, ar taikomos skaičiavimo metodikos yra pakankamai tikslios, patikimos, tinkamos ir taikomos laikantis PAP metodo. Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti, kad tinkamai taikoma matavimo vienetų konversija.

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar taikomos imčių sudarymo procedūros atitinka imčių sudarymo procedūrą, nustatytą pagal PAP metodą, kaip išdėstyta 4.4.6 skirsnyje. Pranešti duomenys turi būti sutikrinti su jų dokumentiniais šaltiniais siekiant patikrinti jų nuoseklumą.

Tikrintojas (-ai) turi įvertinti, ar įverčių apskaičiavimo metodai yra tinkami ir nuosekliai taikomi.

Tikrintojas (-ai) gali įvertinti alternatyvas atliktiems įvertinimams ar pasirinktiems sprendimams, siekdamas (-i) nustatyti, ar pasirinktas konservatyvus variantas.

Tikrintojas (-ai) gali nustatyti neapibrėžtį, kuri yra didesnė nei tikimasi, ir įvertinti nustatytos neapibrėžties poveikį galutiniams PAP rezultatams.

8.4.3    Duomenų konfidencialumas

Duomenys patvirtinimui turi būti pateikiami sistemingai ir išsamiai. Tikrintojui (-ams) turi būti pateikti visi projekto dokumentai, kuriais grindžiamas PAP tyrimo patvirtinimas, įskaitant AP modelį, konfidencialią informaciją, duomenis ir PAP ataskaitą. Visą informaciją ir duomenis, kurių tikrinimas ar patvirtinimas atliekamas, tikrintojas (-ai) turi laikyti konfidencialiais ir naudoti tik per tikrinimo ir patvirtinimo procesą.

PAP tyrimo užsakovas gali į PAP ataskaitą neįtraukti konfidencialių duomenų ir informacijos, jeigu:

Verslo duomenys gali būti konfidencialaus pobūdžio dėl konkurencijos aspektų, intelektinės nuosavybės teisių ar panašių teisinių apribojimų, todėl konfidencialiais pripažinti ir per patvirtinimo procesą pateikti verslo duomenys turi būti saugomi kaip konfidencialūs. Taigi, tikrintojas (-ai) neturi be atitinkamos organizacijos sutikimo platinti ar kitaip pasilikti naudoti jokios informacijos, kuri tikrintojui (-ams) atskleista per tikrinimo ir patvirtinimo procesą. PAP tyrimo užsakovas gali prašyti tikrintojo (-ų) pasirašyti informacijos neatskleidimo susitarimą (INS).

8.5    Tikrinimo ir patvirtinimo proceso rezultatai

8.5.1    Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos turinys

Į tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitą ( 70 ) turi būti įtraukti visi tikrinimo ir patvirtinimo proceso metu nustatyti faktai, užsakovo veiksmai, kurių imtasi atsakant į tikrintojo (-ų) pastabas, ir galutinė išvada. Ši ataskaita yra privaloma, tačiau ji gali būti konfidenciali. Konfidencialia informacija turi būti dalijamasi tik su Europos Komisija ar PAPKT rengimo priežiūros organu, taip pat su peržiūros grupe jai paprašius.

Galutinė išvada gali būti įvairi:

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje turi būti aiškiai identifikuotas konkretus tikrinamas PAP tyrimas. Šiuo tikslu į ją turi būti įtraukta tokia informacija:

8.5.2    Patvirtinimo pareiškimo turinys

Patvirtinimo pareiškimas yra privalomas ir visada turi būti pateikiamas kaip PAP ataskaitos priedas.

Tikrintojas (-ai) turi į patvirtinimo pareiškimą įtraukti bent šiuos elementus ir aspektus:

8.5.3    Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo galiojimas

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje ir patvirtinimo pareiškime turi būti daroma nuoroda tik į vieną konkrečią PAP ataskaitą. Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje ir patvirtinimo pareiškime turi būti aiškiai identifikuotas konkretus tikrinamas PAP tyrimas (pvz., nurodant pavadinimą, PAP tyrimo užsakovą, PAP metodo naudotoją – žr. 8.5.1 ir 8.5.2 skirsnius) kartu su aiškiai nurodyta galutinės PAP ataskaitos, kuriai taikoma tikrinimo ir patvirtinimo ataskaita ir patvirtinimo pareiškimas, versija (pvz., įtraukiant ataskaitos datą, versijos numerį).

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaita ir patvirtinimo pareiškimas turi būti parengiami remiantis galutine PAP ataskaita, po to, kai įvykdomi visi taisomieji veiksmai tikrintojo (-ų) prašymu. Jie turi būti patvirtinti tikrintojo (-ų) ranka rašytu arba elektroniniu parašu, laikantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 ( 71 ).

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo maksimali galiojimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip treji metai po jų paskelbimo datos.

Turi būti tarp PAP tyrimo užsakovo ir tikrintojo (-ų) susitarta dėl priežiūros (tolesnių veiksmų) vykdymo per tikrinimo galiojimo laikotarpį, siekiant įvertinti, ar jo turinys vis dar atitinka esamą padėtį (siūlomas šių tolesnių veiksmų periodiškumas yra kartą per metus; dėl to konkrečiai susitars PAP tyrimo užsakovas ir tikrintojas (-ai)).

Atliekant tokius periodinius tikrinimus, dėmesys turi būti skiriamas tiems parametrams, kurie, tikrintojo (-ų) manymu, gali lemti reikšmingus PAP tyrimo rezultatų pokyčius. Tai reiškia, kad rezultatai turi būti perskaičiuojami atsižvelgiant į nustatytų parametrų pokyčius. Tokių parametrų sąrašas apima:

Atliekant periodinį tikrinimą taip pat turėtų būti persvarstytos priežastys, dėl kurių neatskleista informacija. Priežiūros tikslu atliekamas tikrinimas gali būti organizuojamas kaip dokumentų patikra ir (arba) patikros vietoje.

Nepriklausomai nuo galiojimo, PAP tyrimas (taigi ir PAP ataskaita) turi būti priežiūros laikotarpiu atnaujinamas, jeigu vienos iš praneštų poveikio kategorijų rezultatai pablogėja daugiau kaip 10,0 proc., palyginti su patikrintais duomenimis, arba jeigu bendras suvestinio rezultato balas pablogėja daugiau kaip 5,0 proc., palyginti su patikrintais duomenimis.

Jeigu šie pokyčiai turi poveikį ir komunikacijos priemonės turiniui, ji turi būti atitinkamai atnaujinta.

Šaltiniai

ADEME (2011): General principles for an environmental communication on mass market products BPX 30-323-0.

Beck, T., Bos, U., Wittstock, B., Baitz, M., Fischer, M., Sedlbauer, K. (2010). LANCA Land Use Indicator Value Calculation in Life Cycle Assessment – Method Report, Fraunhofer Institute for Building Physics.

Bos U., Horn R., Beck T., Lindner J.P., Fischer M. (2016). LANCA® - Characterisation Factors for Life Cycle Impact Assessment, Version 2.0, 978-3-8396-0953-8Fraunhofer Verlag, Stuttgart.

Boucher, O., P. Friedlingstein, B. Collins, K. P. Shine, (2009). The indirect global warming potential and global temperature change potential due to methane oxidation. Environ. Res. Lett., 4, 044007.

BSI (2011). PAS 2050:2011. Specification for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services. London, British Standards Institution.

BSI (2012). PAS 2050-1:2012. Assessment of life cycle greenhouse gas emissions from horticultural products - Supplementary requirements for the cradle to gate stages of GHG assessments of horticultural products undertaken in accordance with PAS 2050. London, British Standards Institution.

CE Delft (2010). Biofuels: GHG impact of indirect land use change. Paskelbta http://www.birdlife.org/eu/pdfs/PPT_carbon_bomb_CE_delft.pdf.

Europos Sąjungos Taryba (2008): Tarybos išvados dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano, https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/envir/104503.pdf

Europos Sąjungos Taryba (2010): Tarybos išvados „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“,

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/envir/118642.pdf.

De Laurentiis, V., Secchi, M., Bos, U., Horn, R., Laurent, A. Sala, S., (2019). Soil quality index: Exploring options for a comprehensive assessment of land use impacts in LCA. Journal of cleaner production, 215, pp.63-74.

Dreicer M., Tort V., Manen P. (1995): ExternE, Externalities of Energy, Vol. 5 Nuclear, Centre d'étude sur l'Evaluation de la Protection dans le domaine nucléaire (CEPN), red. European Commission DGXII, Science, Research and development JOULE, Luxembourg.

EN standartas (2007) 15343:2007: Plastics — Recycled Plastics — Plastics recycling traceability and assessment of conformity and recycled content.

ENVIFOOD Protocol, Environmental Assessment of Food and Drink Protocol, European Food Sustainable Consumption and Production Round Table (SCP RT), Working Group 1, Brussels, Belgium, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC90431

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas (2010): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - General guide for Life Cycle Assessment - Detailed guidance. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19092-6, doi: 10.2788/38479. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010a): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Review schemes for Life Cycle Assessment. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19094-0, doi: 10.2788/39791. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010b): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Framework and Requirements for Life Cycle Impact Assessment Models and Indicators. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-17539-8, doi: 10.2788/38719. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010c): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook – Nomenclature and other conventions. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-15861-2, doi: 10.2788/96557. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2011a): International Reference Life Cycle Data System (ILCD) Handbook - Recommendations based on existing environmental impact assessment models and factors for Life Cycle Assessment in a European context. Publications Office of the European Union, in press.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2011b): Analysis of Existing Environmental Footprint methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment, in press.

Europos Komisija (2005): 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“), OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39.

Europos Komisija (2010): 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas (C(2010) 3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede (OL L 151, 2010 6 17, p. 19).

Europos Komisija (2011): Komunikatas COM(2011) 571 „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, {SEC(2011) 1067 final} {SEC(2011) 1068 final}.

Europos Komisija (2012). 2012 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1179/2012, kuriuo nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kada stiklo duženos nebelaikomos atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (OL L 337, 2012 12 11, p. 31).

Europos Komisija (2012). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. COM(2012) 595 final. {SWD(2012) 343 final} {SWD(2012) 344 final}.

Europos Komisija (2013): 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80–97).

Europos Komisija (2013). II priedas (produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) gairės) 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacijoje dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (2013/179/ES). OL L 124, 2013 5 4, p. 6–106.

Europos Komisija (2016): Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo gairės. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2016) 163 final.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2009): 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, OL L 140, 2009 6 5, p. 16–62.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2018): 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų. OL L 150, 2018 6 14, p. 109–140.

Eurostatas: https://ec.europa.eu/eurostat/web/main/data/database

Fantke, P., Evans, J., Hodas, N., Apte, J., Jantunen, M., Jolliet, O., McKone, T.E. (2016). Health impacts of fine particulate matter, leidinyje Frischknecht, R., Jolliet, O. (red.), Global Guidance for Life Cycle Impact Assessment Indicators: Volume 1. UNEP/SETAC Life Cycle Initiative, Paris, pp. 76-99. Gauta 2017 m. sausio mėn. iš www.lifecycleinitiative.org/applying-lca/lcia-cf/.

Fantke, P., Bijster, M.,Guignard, C., Hauschild, M., Huijbregts, M., Jolliet, O., Kounina, A., Magaud, V., Margni, M., McKone, T.E., Posthuma, L., Rosenbaum, R.K., van de Meent, D., van Zelm, R., 2017. USEtox®2.0 Documentation (Version 1), http://usetox.org, https://doi.org/10.11581/DTU:00000011.

FAO (2016a). Environmental performance of animal feeds supply chains: Guidelines for assessment. Livestock Environmental Assessment and Performance Partnership. FAO, Rome, Italy. Paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

FAO (2016b). Greenhouse gas emissions and fossil energy use from small ruminant supply chains: Guidelines for assessment. Livestock Environmental Assessment and Performance Partnership. FAO, Rome, Italy. Paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

Fazio, S. Castellani, V. Sala, S., Schau, EM. Secchi, M. Zampori, L., Supporting information to the characterisation factors of recommended EF Life Cycle Impact Assessment methods, EUR 28888 EN, European Commission, Ispra, 2018a, ISBN 978-92-79-76742-5, doi: 10.2760/671368, JRC109369.

Fazio, S., Biganzoli, F., De Laurentiis, V., Zampori, L., Sala, S., Diaconu, E., Supporting information to the characterisation factors of recommended EF Life Cycle Impact Assessment methods, EUR 29600 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2018b, ISBN 978-92-79-98584-3 (online), 978-92-79-98585-0 (print), doi:10.2760/002447 (online),10.2760/090552 (print), JRC114822.

Fazio S., Zampori L., De Schryver A., Kusche O., Guide on Life Cycle Inventory (LCI) data generation for the Environmental Footprint, EUR 29560 EN, Publications Office of the European Union, Luxemburg, 2018c, ISBN 978-92-79-98372-6, doi: 10.2760/120983, JRC 114593.

Frischknecht R., Steiner R., Jungbluth N. (2008): The Ecological Scarcity method – Eco-Factors 2006. A method for impact assessment in LCA. Environmental studies no. 0906. Federal Office for the Environment (FOEN), Bern. 188 pp.

Global Footprint Network (2009): Ecological Footprint Standards 2009. Paskelbta internete adresu http://www.footprintnetwork.org/images/uploads/Ecological_Footprint_Standards_2009.pdf.

Horn, R., Maier, S., LANCA®- Characterization Factors for Life Cycle Impact Assessment, Version 2.5, 2018, paskelbta http://publica.fraunhofer.de/documents/N-379310.html.

IDF 2015. A common carbon footprint approach for dairy sector: The IDF guide to standard life cycle assessment methodology. Bulletin of the International Dairy Federation 479/2015.

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2003): IPCC Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, Intergovernmental Panel on Climate Change, Hayama.

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2006): IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Volume 4 Agriculture, Forestry and Other Land Use, IGES, Japan.

Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) (2007): IPCC Climate Change Fourth Assessment Report: Climate Change 2007. https://www.ipcc.ch/reports/?rp=ar4

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2013). Myhre, G., D. Shindell, F.-M. Bréon, W. Collins, J. Fuglestvedt, J. Huang, D. Koch, J.-F. Lamarque, D. Lee, B. Mendoza, T. Nakajima, A. Robock, G. Stephens, T. Takemura and H. Zhang, 2013: Anthropogenic and Natural Radiative Forcing, paskelbta Climate Change 2013: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Stocker, T.F., D. Qin, G.-K. Plattner, M. Tignor, S.K. Allen, J. Boschung, A. Nauels, Y. Xia, V. Bex and P.M. Midgley (eds.)]. Cambridge University Press, Cambridge, United Kingdom; New York, NY, USA.

EN ISO 14001:2015 Environmental management systems – Requirements with guidance for use. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14020:2001 Environmental labels and declarations -- General principles. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14021:2016 Environmental labels and declarations — Self-declared environmental claims (Type II environmental labelling). International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14025:2010. International Standard – Environmental labels and declarations – Type III environmental declarations – Principles and procedures. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14040:2006. International Standard – Environmental management – Life cycle assessment – Principles and framework. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14044:2006. International Standard – Environmental management – Life cycle assessment – Requirements and guidelines. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 14046:2014. Environmental management -- Water footprint -- Principles, requirements and guidelines. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14067:2018. International Standard – Greenhouse gases – Carbon footprint of products – Requirements and guidelines for quantification. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 14050:2020 Environmental management — vocabulary. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

CEN ISO/TS 14071:2016 Environmental management — Life cycle assessment — Critical review processes and reviewer competencies: Additional requirements and guidelines to EN ISO 14044:2006. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 17024:2012 Conformity assessment – General requirements for bodies operating certification of persons. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

Milà i Canals L., Romanyà J., Cowell S.J. (2007): method for assessing impacts on life support functions (LSF) related to the use of ‘fertile land’ in Life Cycle Assessment (LCA). Journal of Cleaner Production 15: 1426-1440.

Nederlands Instituut voor Bouwbiologie en Ecologie (2014). Vergelijkend LCA onderzoek houten en kunststof pallets.

NRC (2007). Nutrient requirements of small ruminants: Sheep, goats, cervids, and new world camelids. National Research Council. Washington DC, National Academies Press.

PAS 2050 (2011). Specifications for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services. Paskelbta interneto svetainėje https://www.bsigroup.com/fr-FR/A-propos-de-BSI/espace-presse/Communiques-de-presse/actualite-2011/La-norme-PAS-2050-nouvellement-revisee-sapprete-a-relancer-les-efforts-internationaux-pour-les-produits-relatifs-a-lEmpreinte-Carbone/

PERIFEM ir ADEME: Guide sectorial 2014: Réalisation d’un bilan des emissions de gaz à effet de serre pour distribution et commerce de detail.

Rosenbaum, R.K., Anton, A., Bengoa, X. et al., 2015. The Glasgow consensus on the delineation between pesticide emission inventory and impact assessment for LCA. International Journal of Life Cycle Assessment, 20: 765.

Rosenbaum R.K., Bachmann T.M., Gold L.S., Huijbregts M.A.J., Jolliet O., Juraske R., Köhler A., Larsen H.F., MacLeod M., Margni M., McKone T.E., Payet J., Schuhmacher M., van de Meent D., Hauschild M.Z. (2008): USEtox - The UNEP-SETAC toxicity model: recommended characterisation factors for human toxicity and freshwater ecotoxicity in Life Cycle Impact Assessment. International Journal of Life Cycle Assessment 13(7): 532-546, 2008.

Sala S., Cerutti A.K., Pant R., Development of a weighting approach for the Environmental Footprint, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2018, ISBN 978-92-79-68042-7, EUR 28562, doi 10.2760/945290.

Saouter E., Biganzoli F., Ceriani L., Pant R., Versteeg D., Crenna E., Zampori L. Using REACH and EFSA database to derive input data for the USEtox model. EUR 29495 EN, Publications Office of the European Union, Luxemburg, 2018, ISBN 978-92-79-98183-8, doi: 10.2760/611799, JRC 114227.

Seppälä J., Posch M., Johansson M. and Hettelingh J.P. (2006): Country-dependent Characterisation Factors for Acidification and Terrestrial Eutrophication Based on Accumulated Exceedance as an Impact Category Indicator. International Journal of Life Cycle Assessment 11(6): 403-416.

Struijs J., Beusen A., van Jaarsveld H., Huijbregts M.A.J. (2009): Aquatic Eutrophication. 6 skirsnis leidinyje Goedkoop M., Heijungs R., Huijbregts M.A.J., De Schryver A., Struijs J., Van Zelm R. (2009): ReCiPe 2008 - A life cycle impact assessment method which comprises harmonised category indicators at the midpoint and the endpoint level. Report I: Characterisation factors, first edition.

Thoma et al. (2013). A biophysical approach to allocation of life cycle environmental burdens for fluid milk supply chain analysis. International Dairy Journal 31.

UNEP (2011) Global guidance principles for life cycle assessment databases. ISBN: 978-92-807-3174-3. Paskelbta https://www.lifecycleinitiative.org/wp-content/uploads/2012/12/2011%20-%20Global%20Guidance%20Principles.pdf.

UNEP (2016) Global guidance for life cycle impact assessment indicators. Volume 1. ISBN: 978-92-807-3630-4. Paskelbta http://www.lifecycleinitiative.org/life-cycle-impact-assessment-indicators-and-characterization-factors/.

Van Oers L., de Koning A., Guinee J.B., Huppes G. (2002): Abiotic Resource Depletion in LCA. Road and Hydraulic Engineering Institute, Ministry of Transport and Water, Amsterdam.

Van Zelm R., Huijbregts M.A.J., Den Hollander H.A., Van Jaarsveld H.A., Sauter F.J., Struijs J., Van Wijnen H.J., Van de Meent D. (2008): European characterisation factors for human health damage of PM10 and ozone in life cycle impact assessment. Atmospheric Environment 42, 441-453.

World Meteorological Organisation (WMO) (2014), Scientific Assessment of Ozone Depletion: 2014, Global Ozone Research and Monitoring Project Report No. 55, Geneva, Switzerland.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development (2011): Product Life Cycle Accounting and Reporting Standard. Greenhouse Gas Protocol. WRI, US, 144 pp.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2004): Greenhouse Gas Protocol - Corporate Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2011): Greenhouse Gas Protocol Corporate Value Chain (Scope 3) Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2015): GHG Protocol Scope 2 Guidance. An amendment to the GHG Protocol. Corporate Standard.

Paveikslų sąrašas

1 pav.	Iš dalies disagreguoto (1 lygmeniu) duomenų rinkinio pavyzdys
2 pav.	Produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai
3 pav.	Standartinis transporto scenarijus
4 pav.	Pakeitimo taškas 1 ir 2 lygmenimis
5 pav.	Pakeitimo taško nustatymo įvairiuose vertės grandinės etapuose pavyzdys.
6 pav.	Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, pranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą
7 pav.	Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, nepranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą
8 pav.	Supaprastinta medžiagos surinkimo perdirbti schema
9 pav.	Konkrečios įmonės duomenų rinkinio grafinė schema.
A-1 pav.	PAPKT rengimo ir (arba) peržiūros procesų srautas. RP PAP yra reprezentatyviojo produkto PAP tyrimas.
A-1 pav.	PAPKT rengimo procesas
A-3 pav.	PAPKT struktūros su konkrečios produktų kategorijos horizontaliosiomis taisyklėmis, įvairiomis produktų pakategorėmis ir produktų pakategorių konkrečiomis vertikaliosiomis taisyklėmis pavyzdys.
A-3 pav.	PAP aplinkosauginio veiksmingumo klasės

Lentelių sąrašas

1 lentelė.	Tikslo nustatymo pavyzdys: produkto (marškinėlių) aplinkosauginis pėdsakas
2 lentelė.	AP poveikio kategorijos su atitinkamais poveikio kategorijos rodikliais ir apibūdinimo modeliais.
3 lentelė.	1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai pagal IPCC (2006) (pakoreguoti).
4 lentelė.	Alternatyvus azoto modeliavimo metodas
5 lentelė.	Minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo – kriterijų laikymosi gairės.
6 lentelė.	2 pavyzdžio subpopuliacijos nustatymas
7 lentelė.	2 pavyzdžio subpopuliacijos santrauka
8lentelė.	Pavyzdys. kaip apskaičiuojamas įmonių skaičius kiekvienoje dalinėje imtyje
9 lentelė.	ŽPF taikymo įvairiomis aplinkybėmis santrauka
10 lentelė.	Standartiniai paskirstymo koeficientai dėl galvijų ūkiuose
11 lentelė.	Standartinės vertės, naudojamos avių ir ožkų GEvilna apskaičiuoti
12 lentelė.	Standartinės vertės, naudojamos apskaičiuojant avių ir ožkų GEl
13 lentelė.	Konstantos, naudojamos apskaičiuojant avių GEg
14 lentelė.	Standartinės vertės, naudojamos apskaičiuojant avių ir ožkų GEg
15 lentelė.	Standartiniai paskirstymo koeficientai, naudojami PAP tyrimuose dėl avių ūkininkavimo etape
16 lentelė.	Paskirstymas ūkininkavimo etape paršeliams ir paršavedėms
17 lentelė.	Su jautiena susiję ekonominio paskirstymo santykiai
18 lentelė.	Su kiaulėmis susiję ekonominio paskirstymo santykiai
19lentelė	Su avimis susiję ekonominio paskirstymo santykiai
20 lentelė.	Duomenų kokybės kriterijai, dokumentacija, nomenklatūra ir peržiūra
21 lentelė.	Duomenų kokybės įvertis (DKĮ) ir duomenų kokybės lygiai pagal kiekvieną duomenų kokybės kriterijų
22 lentelė.	AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių bendras duomenų kokybės lygis pagal pasiektą duomenų kokybės įvertį
23 lentelė.	Kaip priskiriamos DKĮ kriterijų vertės, kai naudojama konkrečios įmonės informacija. Jokie kriterijai neturi būti keičiami.
24 lentelė.	Kaip priskiriamos DKĮ kriterijų vertės, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai.
25lentelė	DPM reikalavimai įmonei, atliekančiai PAP tyrimą
26 lentelė.	Kriterijai, pagal kuriuos pasirenkama, kurio gyvavimo ciklo etapo lygmeniu reikia nustatyti aktualiausius procesus
27 lentelė.	Aktualiausių įnašų nustatymo reikalavimų santrauka
28 lentelė.	Įvairių poveikio kategorijų įnašas remiantis normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais. Pavyzdys
29 lentelė.	Įvairių gyvavimo ciklo etapų įnašas į klimato kaitos poveikio kategoriją (remiantis apibūdintaisiais inventorinės analizės rezultatais). Pavyzdys
30 lentelė.	Įvairių procesų įnašas į klimato kaitos poveikio kategoriją (remiantis apibūdintaisiais inventorinės analizės rezultatais). Pavyzdys
31 lentelė.	Pavyzdys, kaip traktuojami neigiami skaičiai ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose
32 lentelė.	Tikrintojo (-ų) kompetencijos vertinimo balais pagal kiekvieną svarbią kompetenciją ir patirties teminę sritį sistema
A-1 lentelė.	Vieną bendrą produktų kategoriją apimančių PAPKT ir atskiras pakategores apimančių PAPKT reikalavimų santrauka. Reikalavimai taikytini galutiniams produktams.
A-2 lentelė	Keturi FV aspektai su papildomais reikalavimais maisto ir ne maisto produktų PAPKT
A-3 lentelė.	Alternatyvus azoto modeliavimo metodas
A-4 lentelė.	Naudojimo etapo PAPKT gairės
A-5 lentelė.	Naudojamų veiklos duomenų ir antrinių duomenų rinkinių pavyzdys
A-6 lentelė.	Sausų makaronų naudojimo etapo procesai (pritaikyta iš galutinių PAPKT dėl sausų makaronų gaminių). Aktualiausi procesai parodyti žalios spalvos langeliuose.
A-8 lentelė.	Duomenų poreikių matrica (DPM) – reikalavimai PAPKT naudotojui. Dėl kiekvienos situacijos nurodyti variantai nėra išdėstyti hierarchine seka. Žr. A-7 lentelę dėl taikomos R1 vertės nustatymo.
A-9 lentelė.	Aplinkosauginio veiksmingumo klasių ribų nustatymas

---

II PRIEDAS

A DALIS

REIKALAVIMAI DĖL PAPKT RENGIMO IR PAP TYRIMŲ ATLIKIMO LAIKANTIS ESAMŲ PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KATEGORIJOS TAISYKLIŲ

Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklėse (PAPKT) pateikiami konkretūs reikalavimai dėl produkto gyvavimo ciklo potencialaus poveikio aplinkai apskaičiavimo. Šioje II priedo A dalyje pateikiami visi papildomi metodiniai reikalavimai dėl PAPKT rengimo ir PAP tyrimų atlikimo laikantis esamų PAPKT.

PAPKT turi atitikti visus šio dokumento reikalavimus, turi apimti visus šio priedo reikalavimus (pateikiant jų tekstą) ir, kur tinka, turi būti su nuorodomis į PAP metodo reikalavimus (neperkeliant atitinkamo teksto). Be to, jose turi būti nurodyti tie reikalavimai, dėl kurių PAP metodas teikia pasirinkimo galimybę, ir gali būti pridėta papildomų naujų reikalavimų, jei tai reikalinga ir dera su PAP metodu. Papildomi PAPKT nustatyti reikalavimai visada yra viršesni už PAP metodo reikalavimus.

Šio priedo nuostatos nedaro poveikio galimoms būsimų ES teisės aktų nuostatoms.

	II priedas
	A dalis
	REIKALAVIMAI DĖL PAPKT RENGIMO IR PAP TYRIMŲ ATLIKIMO LAIKANTIS ESAMŲ PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO KATEGORIJOS TAISYKLIŲ
A.1	Įvadas
A.1.1.	PAPKT vaidmuo ir ryšys su esamomis produktų kategorijų taisyklėmis (PKT)
A.1.2.	Kaip valdyti moduliškumo aspektą
A.2.	PAPKT rengimo ir peržiūros procesas
A.2.1.	Kas gali rengti PAPKT?
A.2.2.	Techninio sekretoriato vaidmuo
A.2.3.	Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) apibrėžtis
A.2.4.	Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) pirmasis PAP tyrimas
A.2.5.	Pirmasis PAPKT projektas
A.2.6.	Pagrindžiamieji tyrimai
A.2.7.	Reprezentatyviojo produkto antrasis PAP tyrimas
A.2.8.	Antrasis PAPKT projektas
A.2.9.	PAPKT peržiūra
A.2.9.1.	Peržiūros grupė
A.2.9.2.	Peržiūros procedūra
A.2.9.2.1.	Pirmojo RP PAP peržiūra
A.2.9.2.2.	Pagrindžiamojo tyrimo peržiūra
A.2.9.2.3.	Antrojo RP PAP tyrimo peržiūra
A.2.9.3.	PAPKT dokumento peržiūros kriterijai
A.2.9.4.	Peržiūros ataskaita ir pareiškimai
A.2.10.	Galutinis PAPKT projektas
A.2.10.1.	Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) „Excel“ modelis (-iai)
A.2.10.2.	PAPKT išvardijami duomenų rinkiniai
A.2.10.3.	AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, reprezentuojantys reprezentatyvųjį (-iuosius) produktą (-us)
A.3.	PAPKT APIMTIES NUSTATYMAS
A.3.1.	Produktų kategorijos ir pakategorės
A.3.2.	PAPKT apimtis
A.3.2.1.	Bendras PAPKT apimties apibūdinimas
A.3.2.2.	CPA kodų naudojimas
A.3.2.3.	Reprezentatyviojo produkto (RP) apibrėžtis
A.3.2.4.	Funkcinis vienetas (FV)
A.3.2.5.	Sistemos ribos
A.3.2.6.	AP poveikio kategorijų sąrašas
A.3.2.7.	Papildoma informacija
A.3.2.8.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
A.4.	INVENTORINĖ GYVAVIMO CIKLO ANALIZĖ
A.4.1.	Gyvavimo ciklo etapai
A.4.2.	Modeliavimo reikalavimai
A.4.2.1.	Žemės ūkio gamyba
A.4.2.2.	Elektros energijos vartojimas
A.4.2.3.	Transportas ir logistika
A.4.2.4.	Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga
A.4.2.5.	Imčių sudarymo procedūra
A.4.2.6.	Naudojimo etapas
A.4.2.7.	Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas
A.4.2.8.	Pratęsta produkto naudojimo trukmė
A.4.2.9.	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas
A.4.2.10.	Pakuotės
A.4.3.	Daugiafunkcių procesų valdymas
A.4.3.1.	Gyvulininkystė
A.4.4.	Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai
A.4.4.1.	Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas
A.4.4.2.	Naudojami duomenų rinkiniai
A.4.4.3.	Atmetimas
A.4.4.4.	Duomenų kokybės reikalavimai
A.5.	PAP REZULTATAI
A.5.1.	Etalonas
A.5.2.	Aplinkosauginio veiksmingumo klasės
A.6.	PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO REZULTATŲ AIŠKINIMAS
A.6.1.	Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas
A.6.1.1.	Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra
A.6.1.2.	Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra
A.6.1.3.	Aktualiausių procesų nustatymo procedūra
A.6.1.4.	Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymo procedūra
A.7.	PRODUKTO APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO ATASKAITOS
A.8.	PAP TYRIMŲ, ATASKAITŲ IR KOMUNIKACIJOS PRIEMONIŲ TIKRINIMAS IR PATVIRTINIMAS
A.8.1.	Tikrinimo apimties nustatymas
A.8.2.	Tikrintojas (-ai)
A.8.3.	Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai: reikalavimai dėl tikrinimo ar patvirtinimo, kai yra prieinamos PAPKT
A.8.3.1.	PAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai
A.8.3.2.	Tikrinimo ir patvirtinimo metodai
A.8.3.3.	Patvirtinimo pareiškimo turinys
	B dalis
	PAPKT ŠABLONAS
B.1.	ĮVADAS
B.2.	BENDRA INFORMACIJA APIE PAPKT
B.2.1.	Techninis sekretoriatas
B.2.2.	Konsultacijos ir suinteresuotieji subjektai
B.2.3.	PAPKT peržiūros grupė ir peržiūros reikalavimai
B.2.4.	Peržiūros pareiškimas
B.2.5.	Geografinė galiojimo sritis
B.2.6.	Kalba
B.2.7.	Atitiktis kitiems dokumentams
B.3.	PAPKT APIMTIS
B.3.1.	Produktų klasifikavimas
B.3.2.	Reprezentatyvusis (-ieji) produktas (-ai)
B.3.3.	Funkcinis vienetas ir atskaitos srautas
B.3.4.	Sistemos ribos
B.3.5.	AP poveikio kategorijų sąrašas
B.3.6.	Papildoma techninė informacija
B.3.7.	Papildoma aplinkosauginė informacija
B.3.8.	Ribojantys veiksniai
B.3.8.1.	Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai
B.4.	AKTUALIAUSIOS POVEIKIO KATEGORIJOS, GYVAVIMO CIKLO ETAPAI, PROCESAI IR PIRMINIAI SRAUTAI
B.4.1.	Aktualiausios AP poveikio kategorijos
B.4.2.	Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai
B.4.3.	Aktualiausi procesai
B.4.4.	Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai
B.4.4.1.	Duomenų spragos ir pakaitalai
B.5.	INVENTORINĖ GYVAVIMO CIKLO ANALIZĖ
B.5.1.	Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas
B.5.2.	Procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, sąrašas
B.5.3.	Duomenų kokybės reikalavimai
B.5.3.1.	Konkrečios įmonės duomenų rinkiniai
B.5.4.	Duomenų poreikių matrica (DPM)
B.5.4.1.	Procesai pagal 1 situaciją
B.5.4.2.	Procesai pagal 2 situaciją
B.5.4.3.	Procesai pagal 3 situaciją
B.5.5.	Naudojami duomenų rinkiniai
B.5.6.	Kaip apskaičiuojamas tyrimo vidutinis DKĮ
B.5.7.	Paskirstymo taisyklės
B.5.8.	Elektros energijos modeliavimas
B.5.9.	Klimato kaitos modeliavimas
B.5.10.	Gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas
B.6.	GYVAVIMO CIKLO ETAPAI
B.6.1.	Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas
B.6.2.	Žemės ūkio modeliavimas [įtraukiamas tik jei taikytinas]
B.6.3.	Gamyba
B.6.4.	Platinimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]
B.6.5.	Naudojimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]
B.6.6.	Gyvavimo ciklo pabaiga [įtraukiama, jei taikytina]
B.7.	PAP REZULTATAI
B.7.1.	Etaloninės vertės
B.7.2.	PAP profilis
B.7.3.	Aplinkosauginio veiksmingumo klasės
B.8.	TIKRINIMAS
	C dalis
	STANDARTINIŲ ŽPF PARAMETRŲ SĄRAŠAS
	D dalis
	NAUDOJIMO ETAPO MODELIAVIMO STANDARTINAI DUOMENYS
	E dalis
	PAP ATASKAITOS ŠABLONAS
E.1.	SANTRAUKA
E.2.	BENDROJI INFORMACIJA
E.3.	TYRIMO TIKSLAS
E.4.	TYRIMO APIMTIS
E.4.1.	Funkcinis / deklaruotasis vienetas ir atskaitos srautas
E.4.2.	Sistemos ribos
E.4.3.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos
E.4.4.	Papildoma informacija
E.4.5.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
E.5.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
E.5.1.	Atrankinis etapas [jei taikoma]
E.5.2.	Pasirinkti modeliavimo sprendimai
E.5.3.	Daugiafunkcių procesų valdymas
E.5.4.	Duomenų rinkimas
E.5.5.	Duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės įvertis
E.6.	POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI [KONFIDENCIALŪS, JEI AKTUALU]
E.6.1.	PAP rezultatai
E.6.2.	Papildoma informacija
E.7.	PAP REZULTATŲ AIŠKINIMAS
E.8.	PATVIRTINIMO PAREIŠKIMAS
	F dalis
	STANDARTINIAI NUOSTOLIŲ LYGIAI PAGAL PRODUKTO TIPĄ

A.1    Įvadas

Taisyklių, analogiškų PAPKT, yra standartuose dėl gyvavimo ciklu pagrįstų kitokio pobūdžio pareiškimų apie produktus, kaip antai EN ISO 14025:2010 (III tipo aplinkosauginės deklaracijos). PAPKT yra kitaip pavadintos siekiant išvengti jų painiojimo su kitomis analogiškomis taisyklėmis ir unikaliai identifikuoti taisykles pagal PAP metodą.

Remdamasi JRC 2010 m. atlikta analize ( 72 ) Komisija padarė išvadą, kad esami gyvavimo ciklu pagrįsti standartai neteikia pakankamai konkretumo, reikalingo užtikrinti, kad būtų daromos vienodos prielaidos, atliekami tie patys matavimai ir skaičiavimai siekiant didinti aplinkosauginių pareiškimų apie produktus, atliekančius tą pačią funkciją, palyginamumą. PAPKT siekiama didinti PAP tyrimų palyginamumą, atkuriamumą, nuoseklumą, aktualumą, kryptingumą ir efektyvumą.

PAPKT turėtų būti parengtos ir užrašytos tokia forma, kad asmenys, turintys techninių žinių (apie IGCV, taip pat apie nagrinėjamą produktų kategoriją), galėtų jas suprasti ir naudoti atliekant PAP tyrimą.

Kiekvienomis PAPKT turi būti įgyvendinamas reikšmingumo principas: tai reiškia, kad PAP tyrimas turi būti kryptingai orientuotas į tuos aspektus ir parametrus, kurie yra aktualiausi konkretaus produkto aplinkosauginiam veiksmingumui. Taip sutaupoma laiko, pastangų ir išlaidų atliekant analizę.

Kiekvienose PAPKT turi būti nustatytas minimalus procesų (privalomų procesų), kurie visada turi būti modeliuojami naudojant konkrečios įmonės duomenis, sąrašas. Taip siekiama, kad PAPKT naudotojai negalėtų atlikti PAP tyrimo ir pranešti jo rezultatų neturėdami atitinkamų konkrečios įmonės (pirminių) duomenų ir naudodami tik standartinius duomenis. PAPKT taisyklėse turi būti nustatytas šis privalomas procesų sąrašas pagal jų aktualumą ir galimybę gauti konkrečios įmonės duomenų.

I priede pateiktos terminų apibrėžtys taikytinos ir šiame priede.

A.1.1.    PAPKT vaidmuo ir ryšys su esamomis produktų kategorijų taisyklėmis (PKT)

Rengiant PAPKT turėtų būti, kiek tik įmanoma, atsižvelgiama į jau esamus techninius dokumentus ir PKT iš kitų sistemų.

Kaip apibrėžta EN ISO 14025:2010, produkto kategorijos taisyklės (PKT) ( 73 ) apima nustatytas konkrečias taisykles, gaires ir reikalavimus dėl „III tipo aplinkosauginių deklaracijų“ rengimo dėl bet kurios produktų kategorijos (t. y. prekių ir (arba) paslaugų, atliekančių lygiavertes funkcijas). „III tipo aplinkosauginės deklaracijos“ yra kiekybiniai, GCV pagrįsti pareiškimai apie tam tikros prekės ar paslaugos aplinkosauginius aspektus ( 74 ), pvz., kiekybinė informacija apie potencialų poveikį aplinkai. III tipo aplinkosauginės deklaracijos gali būti, pvz., viena iš potencialių PAP tyrimo taikymo sričių.

Dėl produkto kategorijos taisyklių (PKT) rengimo ir peržiūros yra standarte EN ISO 14025:2010 apibūdinta atitinkama procedūra ir nustatyti reikalavimai dėl įvairių vadinamųjų „III tipo aplinkosauginių deklaracijų“ palyginamumo. PAPKT rengimo gairėse atsižvelgiama į PKT dokumento minimalų turinį pagal EN ISO 14025:2010 reikalavimus.

A.1.2.    Kaip valdyti moduliškumo aspektą

Tarpinių produktų atveju PAPKT tampa „moduliu“, naudojamu rengiant PAPKT dėl produktų toliau toje pačioje tiekimo grandinėje. Tai vienodai taikytina ir tuo atveju, jei tarpinis produktas gali būti naudojamas skirtingose tiekimo grandinėse (pvz., metalo lakštai). „Modulių“ rengimas teikia galimybę pasiekti didesnį nuoseklumą tarp įvairių tiekimo grandinių, kurių GCV naudojami tie patys moduliai. Be to, rengti „modulius“ yra itin svarbu siekiant išlaikyti pakankamai nedidelį PAPKT skaičių.

Galimybė rengti tokius modulius visada turėtų būti apsvarstyta ir dėl galutinių produktų, ypač tų produktų, kurie kartu turi tam tikrą bendrą gamybos grandinės dalį, o po to diferencijuojami dėl skirtingų funkcijų (pvz., plovikliai).

Yra įvairių scenarijų, kada gali reikėti vadovautis moduliniu požiūriu:

A scenarijaus atveju naujose PAPKT turi būti nustatyta, kaip reikia tvarkyti su produktu susijusią informaciją, remiantis produkto aplinkosauginiu reikšmingumu ir DPM (žr. A.4.4.4.4 skirsnį). Tai reiškia, kad jeigu produktas yra „aktualiausias“ ir yra įmonės kontroliuojamas, turi būti reikalaujama konkrečios įmonės duomenų, laikantis taisyklių, nustatytų tose PAPKT, kurios apima atitinkamą modulį ( 75 ). Jei jis yra įmonės veikloje nekontroliuojamas, tačiau priklauso prie „aktualiausių“ procesų, PAPKT naudotojas gali rinktis: arba pateikti konkrečios įmonės duomenis, arba naudoti AP reikalavimus atitinkantį antrinį duomenų rinkinį ( 76 ), pateiktą pagal PAPKT, apimančias tą modulį.

B scenarijaus atveju techninis sekretoriatas (jo vaidmenį ir narystę žr. A.2.2 skirsnyje) turi įvertinti tų pačių modeliavimo prielaidų ir antrinių duomenų rinkinių, išvardytų esamose PAPKT, naudojimo galimumą. Jei tai įmanoma, techninis sekretoriatas turi taikyti tas pačias modeliavimo prielaidas ir naudojamą duomenų rinkinį savo PAPKT. Jei tai neįmanoma, techninis sekretoriatas turi su Komisija susitarti dėl galimo sprendimo.

A.2.    PAPKT rengimo ir peržiūros procesas

Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio nuostatoms, kurios gali būti įtrauktos į būsimus ES teisės aktus.

Šis skirsnis apima PAPKT rengimo ir peržiūros procesą. Gali būti tokių situacijų:

naujų PAPKT rengimas;

Tais atvejais, kurie nurodyti a ir b punktuose, turi būti laikomasi šiame skirsnyje apibūdintos procedūros (žr. A-1 pav.).

Atvejis, nurodytas c punkte, yra galimas tik jeigu reprezentatyviojo produkto (RP) modelis (žr. skirsnį) yra atnaujinamas pridedant pataisytų ar naujų duomenų arba duomenų rinkinių ir ištaisant akivaizdžias klaidas, ir RP rezultatų pokytis neviršija tam tikros ribos:

Jeigu RP rezultatų pokytis yra > 10 proc. pagal bent vieną poveikio kategoriją (apibūdintųjų rezultatų) arba bendrojo rezultato balo pokytis yra > 5 proc., c atvejis netaikomas ir privaloma atlikti išsamią PAPKT peržiūrą. C punkte nurodytu atveju techninis sekretoriatas turi pateikti atnaujintas PAPKT peržiūros grupei, kad būtų atlikta peržiūra, ir turi būti atlikti trys paskutiniai A-1 pav. parodyti etapai (t. y. peržiūros grupės atliekama peržiūra, galutinio PAPKT projekto parengimas, galutinis PAPKT patvirtinimas)

J-1 pav.

PAPKT rengimo ir (arba) peržiūros procesų srautas. RP PAP yra reprezentatyviojo produkto PAP tyrimas.

A.2.1.    Kas gali rengti PAPKT?

Turi būti įsteigtas techninis sekretoriatas, kuris rengia PAPKT. Techninis sekretoriatas turi atstovauti ne mažiau kaip 51 proc. ES vartojimo (pardavimo) rinkos pagal ekonominę apyvartą. Techninis sekretoriatas turi pasiekti šią rinkos aprėptį tiesiogiai per jame dalyvaujančias įmones ir (arba) netiesiogiai, per ES rinkos aprėptį, tenkančią verslo asociacijos atstovaujamiems nariams. Techninis sekretoriatas jo steigimo metu turi pateikti Komisijai konfidencialią ataskaitą, kurioje įrodoma rinkos aprėptis.

A.2.2.    Techninio sekretoriato vaidmuo

Techninis sekretoriatas (TS) yra atsakingas už šią veiklą:

A.2.3.    Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) apibrėžtis

TS turi parengti ES rinkoje parduodamo reprezentatyviojo produkto (RP) „modelį“. RP turi atitikti esamą padėtį tuo metu, kai rengiamos PAPKT. Tai reiškia, pvz., kad neturi būti atsižvelgiama į būsimas technologijas, ateities transporto scenarijus ar būsimus gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo būdus. Naudojami duomenys turi atitikti realius rinkos vidurkius ir tai turi būti naujausi duomenys (ypač sparčiai tobulinamų technologijų produktų atveju). Turi būti vengiama naudoti konservatyvias vertes ar įverčius.

RP gali būti realus arba virtualus (realiai neegzistuojantis) produktas. Virtualaus produkto skaičiavimai turėtų būti atliekami remiantis visų esamų technologijų ar medžiagų, kurias apima atitinkama produktų kategorija ar pakategorė, savybėmis, atlikus jų svertinės reikšmės įvertinimą pagal vidutinį pardavimą Europos rinkoje. Pagrįstais atvejais gali būti naudojami kiti svertinių duomenų rinkiniai, pvz., svertinis vidurkis pagal masę (medžiagos tonomis) arba svertinis vidurkis pagal produkto vienetus (skaičiuojant vienetais).

Nustatant RP yra rizika, kad gali būti painiojamos skirtingos technologijos su labai skirtingomis rinkos dalimis ir gali būti neskiriama dėmesio toms technologijoms, kurios užima palyginti nedidelę rinkos dalį. Tokiais atvejais TS turi įtraukti trūkstamas technologijas ar produktus (jeigu jie apimami) į reprezentatyviojo produkto apibrėžtį arba, jei tai techniškai neįmanoma, pateikti rašytinį pagrindimą.

RP yra pagrindas, kuriuo remiantis atliekamas reprezentatyviojo produkto PAP tyrimas (RP PAP). RP gali būti galutinis produktas arba tarpinis produktas. Dėl galutinių produktų ir tarpinių produktų, kai nustatomas etalonas, RP taip pat yra atitinkamo etalono nustatymo pagrindas. A.3.1 skirsnyje paaiškinta, dėl kurių produktų kategorijų ar pakategorių turi būti nustatytas RP, o A.3.2.3 skirsnyje nurodyta, kas turi būti dokumentuota PAPKT.

A.2.4.    Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) pirmasis PAP tyrimas

Dėl kiekvieno reprezentatyviojo produkto turi būti atliktas pirmas PAP tyrimas (pirmasis RP PAP). Pirmuoju RP PAP siekiama:

TS atlieka pirmąjį RP PAP dėl RP „modelio“. Prieinamų duomenų trūkumas ir mažos rinkos dalys neturi būti tinkamas argumentas atmesti tam tikras technologijas ar gamybos procesus.

TS turi RP PAP naudoti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius (jei prieinami). Jei AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio nėra, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

Pirmajame RP PAP neleidžiama atmesti jokių procesų, į aplinką išmetamų teršalų ar iš aplinkos gaunamų išteklių. Turi būti apimami visi gyvavimo ciklo etapai ir procesai (įskaitant gamybos priemones), tačiau galima neįtraukti tokios veiklos kaip darbuotojų važinėjimas į darbą, gamybos vietose veikiančios valgyklos, su gamybos procesais siaurąja prasme nesusijusių prekių vartojimas, rinkodara, verslo kelionės, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros veikla. Atmetimai gali būti įtraukiami tik į galutines PAPKT pagal taisykles, pateiktas I priede ir šiame priede.

Turi būti pateikta pirmoji RP PAP ataskaita (pagal II priedo E dalyje pateiktą šabloną). Ji turi apimti apibūdintuosius, normalizuotuosius ir svertinius rezultatus.

Pirmasis RP PAP ir jo ataskaita turi būti patikrinti peržiūros grupės ir, kaip priedas, turi būti pateikta vieša peržiūros ataskaita.

A.2.5.    Pirmasis PAPKT projektas

Remdamasis pirmojo RP PAP rezultatais, TS turi parengti pirmą PAPKT projektą, kuriuo naudojantis bus atliekami PAPKT pagrindžiamieji tyrimai. Jis turi būti parengtas pagal šiame priede pateiktus reikalavimus ir šio priedo B dalyje pateiktą šabloną. Į jį turi būti įtraukti visi reikiami reikalavimai dėl pagrindžiamųjų tyrimų, visų pirma nurodant konkrečios įmonės duomenų rinkimo lenteles ir procedūras.

A.2.6.    Pagrindžiamieji tyrimai

Pagrindžiamųjų tyrimų tikslas yra patikrinti pirmojo PAPKT projekto įgyvendinamumą ir, iš dalies, pateikti duomenų apie nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų ir tiesioginių pirminių srautų tinkamumą.

Dėl kiekvieno RP turi būti atliekami ne mažiau kaip trys PAP pagrindžiamieji tyrimai.

Pagrindžiamieji tyrimai turi atitikti visus į pirmąjį PAPKT projektą įtrauktus ir I priedo reikalavimus. Turi būti laikomasi šių papildomų taisyklių:

Kiekvienas pagrindžiamasis tyrimas turi būti atliekamas subjekto, kuris nedalyvauja rengiant PAPKT ir nėra peržiūros grupės narys. Gali būti šios taisyklės išimčių, tačiau jos turi būti suderintos su Europos Komisija. Jokių agreguotų AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinių nereikalaujama pateikti Europos Komisijai.

Kartu su kiekvienu pagrindžiamuoju tyrimu turi būti pateikta PAP ataskaita, kurioje turi būti pateikta aktuali, visapusiška, nuosekli, tiksli ir skaidri to tyrimo santrauka. Šio priedo E dalyje pateiktas PAP ataskaitos šablonas, naudojamas su pagrindžiamųjų tyrimų šablonu. Šiame šablone nurodyta minimali informacija, kurią reikia pranešti. Pagrindžiamieji tyrimai (ir su jais susijusi PAP ataskaita) yra konfidencialūs. Jais turi būti dalijamasi tik su Europos Komisija ar PAPKT rengimo priežiūros organu, taip pat su peržiūros grupe. Tačiau pagrindžiamąjį tyrimą atliekanti įmonė gali nuspręsti padaryti jį prieinamą ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

A.2.7.    Reprezentatyviojo produkto antrasis PAP tyrimas

Reprezentatyviojo produkto PAP tyrimo atlikimas yra kartotinis procesas. Remdamasis per pirmą konsultaciją ir pagrindžiamuosius tyrimus surinkta informacija techninis sekretoriatas turi atlikti antrą RP PAP tyrimą. Šis antras RP PAP turi apimti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius, atnaujintus standartinius veiklos duomenis ir visas prielaidas, kuriomis pagrįsti reikalavimai antrajame PAPKT projekte. Remdamasis antruoju RP PAP, techninis sekretoriatas turi parengti antrą RP PAP ataskaitą.

TS turi naudoti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius, jeigu jie yra nemokamai prieinami. Jei prieinamų AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių nėra, turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

Antrajame RP PAP turi būti nustatyti visi galutinių PAPKT reikalavimai, įskaitant, be kita ko, galutinius sąrašus: aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų, tiesioginių pirminių srautų, taikomų atmetimų ir kt. Dėl galutinių produktų jame taip pat turi būti nustatytos etalono vertės.

Turi būti pateikta antroji RP PAP ataskaita (pagal šio priedo E dalyje pateiktą šabloną). Joje turi būti pateikti apibūdintieji, normalizuotieji ir svertiniai rezultatai.

Antrasis RP PAP ir jo ataskaita turi būti peržiūrėti peržiūros grupės ir, kaip priedas, turi būti pateikta vieša peržiūros ataskaita.

A.2.8.    Antrasis PAPKT projektas

TS turi parengti antrąjį PAPKT projektą atsižvelgdamas į pagrindžiamųjų tyrimų ir antrojo RP PAP rezultatus. Turi būti užpildytos visos PAPKT šablono dalys (žr. šio priedo B dalį).

PAPKT turi būti paaiškinta, kad visos duomenų spragos esamose PAPKT išliks per visą PAPKT galiojimo laikotarpį, nes jos turi tiesioginį poveikį taikomam etalonui. Taigi, kad būtų galima atlikti tinkamą palyginimą su etalonu, duomenų spragos netiesiogiai įeina PAPKT sistemos ribas.

A.2.9.    PAPKT peržiūra

A.2.9.1.    Peržiūros grupė

TS turi sudaryti išorės nepriklausomą trečiosios šalies peržiūros grupę PAPKT peržiūrai atlikti.

Šioje grupėje turi būti ne mažiau kaip trys nariai (pirmininkas ir dar du nariai). Tuo atveju, jei PAPKT apima daugiau kaip penkis RP, peržiūros grupę būtų galima padidinti, įtraukiant daugiau narių ir papildomų bendrapirmininkių. Šioje grupėje turi būti vienas AP / GCV ekspertas (turintis su nagrinėjama produktų kategorija ar sektoriumi ir su produktų aplinkosauginiais aspektais susijusią kvalifikaciją), vienas pramonės ekspertas ir, jei įmanoma, vienas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Vienas narys turi būti išrinktas vyriausiuoju peržiūros vykdytoju.

Peržiūros vykdytojai turi būti vienas nuo kito nepriklausomi iš juridinio subjektiškumo perspektyvos. Grupėje neturi būti TS narių atstovų ( 77 ) ar kitų TS darbe dalyvaujančių subjektų atstovų arba pagrindžiamuosius tyrimus vykdančių įmonių darbuotojų. Bet kokios šios taisyklės išimtys turi būti apsvarstytos ir suderintos su Europos Komisija.

PAPKT rengimo metu peržiūros grupė gali keistis. Nariai gali palikti grupę, arba prie jos gali prisijungti naujų narių tarp dviejų peržiūros etapų. Tačiau vyriausiasis peržiūros vykdytojas turi pareigą užtikrinti, kad peržiūros grupei taikomų kriterijų būtų laikomasi kiekviename PAPKT rengimo proceso etape; nauji nariai iš vyriausiojo peržiūros vykdytojo gauna informaciją apie ankstesnius etapus ir svarstytus klausimus.

Vyriausiasis peržiūros vykdytojas gali būti pakeistas, jei kuris nors iš kitų narių perima jo pareigas ir užtikrina darbo tęstinumą. Peržiūros procesas apima nustatytus orientacinius etapus, pvz.: 1) pirmasis RP PAP ir pirmasis PAPKT projektas, 2) pagrindžiamieji tyrimai, antrasis RP PAP ir antrasis PAPKT projektas, 3) galutinis PAPKT projektas, ir 4) galutinės PAPKT. Turėtų būti užtikrinamas tęstinumas tame pačiame orientaciniame etape. Minėtas reikalavimas reiškia, kad projekte turi toliau aktyviai dalyvauti bent vienas peržiūros grupės narys. Jei šie reikalavimai netenkinami, peržiūros procesas turi būti pradedamas nuo paskutinio reikalavimus atitikusio orientacinio etapo.

Peržiūros grupės kompetencijos vertinimas grindžiamas balų sistema, kurioje atsižvelgiama į jos narių patirtį, AP / GCV metodiką ir praktiką, taip pat žinias apie aktualias technologijas, procesus ar kitą su PAPKT apimamu (-ais) produktu (-ais) susijusią veiklą. I priedo 32 lentelėje pateikta kiekvienos atitinkamos kompetencijos ir patirties teminės srities vertinimo balais sistema.

Peržiūros grupės nariai turi pateikti savo kvalifikacijos savideklaraciją, nurodydami, kiek taškų surinko pagal kiekvieną kriterijų, ir bendrą pasiektą balą. Ši savideklaracija turi būti įtraukta į PAPKT peržiūros ataskaitą.

Minimalus kvalifikacijos balas, kurį turi pasiekti peržiūros vykdytojas, yra šeši taškai, įskaitant bent po vieną tašką pagal kiekvieną iš trijų privalomų kriterijų (t. y. peržiūros darbo praktika; AP / GCV metodika ir praktika; žinios apie technologijas arba kitą AP tyrimui svarbią veiklą).

A.2.9.2.    Peržiūros procedūra

TS turi su peržiūros grupe susitarti dėl peržiūros procedūros, kai pasirašoma sutartis dėl peržiūros. Visų pirma TS turi susitarti dėl laikotarpio, per kurį peržiūros grupė galės pateikti pastabų po to, kai TS pateiks kiekvieną dokumentą, ir kaip bus dirbama su gautomis pastabomis.

Peržiūros grupė bus atsakinga už nepriklausomą šių dokumentų peržiūrą (žr. 1 pav.):

Jeigu antroji konsultacija arba PAPKT peržiūra turi poveikį antrojo RP PAP rezultatams, antrasis RP PAP turi būti atnaujintas ir atitinkami rezultatai turi būti įtraukti į galutinį PAPKT projektą. Šiuo atveju peržiūros grupė turi peržiūrėti galutinį PAPKT projektą ir galutines PAPKT.

Peržiūros grupė turi nusiųsti kiekvieno dokumento peržiūrą TS analizei ir svarstymui. TS turi peržiūrėti šios grupės pastabas ir pasiūlymus ir turi parengti atsakymą į kiekvieną iš jų.

Dėl visų dokumentų TS turi pateikti rašytinius atsakymus, tam naudodamas peržiūros ataskaitas; tai gali apimti:

Dokumentai, kurių peržiūros procedūrą reikia atlikti, yra A-1 pav. pažymėti kryžiuku.

11-A pav.

PAPKT rengimo procesas

A.2.9.2.1.    Pirmojo RP PAP peržiūra

Pirmasis RP PAP ir susijusi RP PAP ataskaita turi būti peržiūros grupės peržiūrėti pagal I priedo 8.4 skirsnyje pateiktą tikrinimo procedūrą. Tačiau apsilankymai vietoje nerengiami, ir, jeigu RP yra virtualus produktas, peržiūros vykdytojai turi su techniniu sekretoriatu susitarti dėl metodo (-ų), pagal kurį (-iuos) bus patvirtinami veiklos duomenys. Jei PAPKT yra nustatyti keli RP, atliekant peržiūrą turi būti patikrinta, ar visi PAPKT nustatyti RP įeina į įvairių susijusių RP PAP tyrimų apimtį.

Laikantis 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekami šie peržiūros veiksmai:

A.2.9.2.2.    Pagrindžiamojo tyrimo peržiūra

Peržiūros grupė turi peržiūrėti pagrindžiamuosius tyrimus ir jų PAP ataskaitas. Peržiūros grupė turi peržiūrėti ne mažiau kaip tris pagrindžiamuosius tyrimus dėl kiekvieno RP. Peržiūros grupė turi įsitikinti, kad kiekvienas pagrindžiamasis tyrimas yra atliekamas įmonės ar konsultanto, nedalyvaujančių rengiant PAPKT ir nedalyvaujančių peržiūros grupėje.

Pagrindžiamojo tyrimo peržiūra yra labai panaši į PAP tyrimo tikrinimą, tačiau turinti tam tikrų ypatumų, pvz., nerengiami apsilankymai vietoje. Laikantis I priedo 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekama šių dalykų peržiūra:

A.2.9.2.3.    Antrojo RP PAP tyrimo peržiūra

Antrasis RP PAP ir susijusi RP PAP ataskaita turi būti peržiūros grupės peržiūrėti pagal I priedo 8.4 skirsnyje pateiktą tikrinimo procedūrą, tačiau apsilankymai vietoje nerengiami.

Laikantis I priedo 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekami peržiūros veiksmai:

A.2.9.3.    PAPKT dokumento peržiūros kriterijai

Peržiūros vykdytojai turi ištirti, ar PAPKT: i) yra parengtos laikantis I priede ir šiame priede pateiktų reikalavimų ir ii) padeda rengti patikimus, aktualius ir nuoseklius PAP profilius. Be to, turi būti taikomi šie peržiūros kriterijai:

A.2.9.4.    Peržiūros ataskaita ir pareiškimai

Peržiūros grupė turi parengti:

dėl kiekvieno RP PAP – viešą peržiūros ataskaitą, kaip RP PAP ataskaitos priedą. Vieša peržiūros ataskaita turi apimti viešą peržiūros pareiškimą, visą aktualią informaciją apie peržiūros procesą, peržiūros vykdytojų pateiktas pastabas kartu su TS pateiktais atsakymais ir galutinį rezultatą.

Galutinės PAPKT turi būti su šiais priedais: i) jų vieša peržiūros ataskaita, ii) kiekvieno RP PAP peržiūros ataskaitomis ir iii) kiekvieno peržiūrėto pagrindžiamojo tyrimo viešais patvirtinimo pareiškimais.

A.2.10.    Galutinis PAPKT projektas

Baigus dokumentų rengimo darbą, techninis sekretoriatas turi nusiųsti Komisijai šiuos dokumentus:

A.2.10.1.    Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) „Excel“ modelis (-iai)

RP modelis turi būti prieinamas „MS Excel“ formatu. Jeigu RP modelis yra parengtas remiantis keliais smulkesniais modeliais (pvz., dėl labai skirtingų technologijų), kartu su bendrojo modelio failu turi būti papildomai pateiktas atskiras „Excel“ failas dėl kiekvieno iš tų smulkesnių modelių. „Excel“ failas turi būti parengtas pagal JRC svetainėje pateiktą šabloną ( 78 ).

A.2.10.2.    PAPKT išvardijami duomenų rinkiniai

Visi PAPKT naudojami AP ir ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai turi būti prieinami Gyvavimo ciklo duomenų tinklo ( 79 ) centre, agreguotos ir disagreguotos (1 lygmeniu) formos.

A.2.10.3.    AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, reprezentuojantys reprezentatyvųjį (-iuosius) produktą (-us)

AP reikalavimus atitinkantis (-ys) duomenų rinkinys (-iai), reprezentuojantis (-ys) RP, turi būti pateiktas (-i) agreguotos ir disagreguotos formos. Pastarosios formos duomenų rinkiniai turi būti disagreguoti tokiu lygmeniu, kad derėtų su atitinkamomis PAPKT. Duomenys gali būti agreguoti siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją.

Techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti duomenų rinkinys, kad būtų atitinkantis AP reikalavimus, sąrašas pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

A.3.    PAPKT apimties nustatymas

A.3.1.    Produktų kategorijos ir pakategorės

Produktai, kurių funkcijos ir taikymo sritys yra panašios, tose pačiose PAPKT turėtų būti grupuojami. Pasirenkama PAPKT apimtis turi būti pakankamai plati, kad apimtų įvairias taikymo sritis ir (arba) technologijas. Kai kuriais atvejais, siekiant atitikti šį reikalavimą, galima skaidyti produktų kategoriją į kelias pakategores. TS turi nuspręsti, ar pakategorės yra reikalingos, kad būtų pasiektas PAPKT pagrindinis tikslas, taigi būtų išvengta rizikos, kad reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) rezultatai dėl skirtingų technologijų gali būti supainioti arba gali būti neskirta pakankamai dėmesio rezultatams, susijusiems su mažą rinkos dalį užimančiomis technologijomis ( 80 ). Būtina kuo konkrečiau apibrėžti produktų kategoriją ir pakategores, kad būtų užtikrintas rezultatų palyginamumas.

PAPKT struktūra turi apimti skirsnį su „horizontaliosiomis“ taisyklėmis, bendromis visiems tų PAPKT apimamiems produktams, ir atskirą skirsnį dėl kiekvienos pakategorės, apimantį konkrečias „vertikaliąsias“ taisykles, taikomas tik tai pakategorei (A-3 pav.).

Pagal bendrą principą horizontaliosios taisyklės yra viršesnės už vertikaliąsias; tačiau gali būti leidžiamos konkrečios išimtys nukrypstant nuo šio principo, jei tai tinkamai pagrindžiama. Laikantis tokios struktūros bus lengviau plėsti esamų PAPKT apimtį, įtraukiant daugiau produktų pakategorių.

Kiekviena pakategorė turi būti aiškiai apibūdinta PAPKT apimties apibrėžtyje; kiekviena pakategorė turi turėti savo RP ir etaloną ( 81 ) kartu su jai parinktais aktualiausiais procesais, gyvavimo ciklo etapais, tiesioginiais pirminiais srautais ir poveikio kategorijomis. Dėl kiekvieno RP (taigi ir kiekvienos pakategorės) turi būti atlikti mažiausiai trys PAP pagrindžiamieji tyrimai (žr. A.3.6 skirsnį).

L-3 pav.

PAPKT struktūros su konkrečios produktų kategorijos horizontaliosiomis taisyklėmis, įvairiomis produktų pakategorėmis ir produktų pakategorių konkrečiomis vertikaliosiomis taisyklėmis pavyzdys.

Galutinių produktų atveju PAPKT turi teikti galimybę palyginti tai pačiai produktų kategorijai ir (arba) pakategorei priklausančius produktus (žr. A-1 lentelę). Jeigu PAPKT apima pakategores, turi būti visada galima palyginti tai pačiai pakategorei priklausančius produktus.

Tačiau TS gali nuspręsti ir turi aiškiai nurodyti PAPKT, ar leidžiama atlikti palyginimą tarp visų bendrai produktų kategorijai priklausančių produktų. Šiuo atveju:

TS gali nuspręsti ir turi aiškiai nurodyti PAPKT, ar leidžiama atlikti tarpusavio palyginimą tarp produktų, priklausančių dviem ar daugiau skirtingų pakategorių. Bendrosios kategorijos lygmeniu etalono nustatyti neprivaloma.

Visi II priedo reikalavimai taikomi produktų kategorijoms ir pakategorėms (jei taikytina).

A.3.2.    PAPKT apimtis

Prasmingus palyginimus įmanoma atlikti tik jeigu produktai atlieka tą pačią pagrindinę funkciją (išreikštą funkciniu vienetu). Todėl PAPKT apimtis galutinių produktų atžvilgiu turėtų būti apibrėžiama remiantis atitinkama funkcija, o bet kokius nukrypimus nuo to reikia pagrįsti.

Į apimtį turėtų būti įtraukta kiek įmanoma daugiau rinkoje prieinamų produktų, atliekančių tą pačią pagrindinę funkciją: pagal tokį požiūrį taip pat galima susieti produktų kategoriją su produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus (CPA) kodais ir ji atitinka produktų kategorijos apibrėžtį pagal EN ISO 14025:2010 (t. y. produktų, galinčių atlikti lygiavertes funkcijas, grupė).

PAPKT skirsnyje, kuriame nustatoma apimtis, turi būti pateikta bent ši informacija:

A.3.2.1.    Bendras PAPKT apimties apibūdinimas

PAPKT apimties apibrėžtis turi apimti bendrą atitinkamos produktų kategorijos apibūdinimą, įskaitant apimties detalumą, įtraukiamas produktų pakategores (jei yra), į taikymo sritį įtraukto produkto ar produktų ir jų techninių charakteristikų apibūdinimą. Jeigu produktas atlieka daugiau kaip vieną funkciją ir tos papildomos funkcijos neįtraukiamos į PAPKT apimtį, ir jeigu kiti produktai atlieka tą pačią funkciją, tačiau neįtraukiami į PAPKT apimtį, toks neįtraukimas turi būti paaiškintas ir dokumentuotas (žr. A.3.2.4 skirsnį).

A.3.2.2.    CPA kodų naudojimas

PAPKT turi būti išvardyti į taikymo sritį įtrauktų produktų CPA kodai.

CPA kodai siejami su veiklos rūšimis, apibrėžtomis naudojant NACE kodus (t. y. pagal Europos bendrijos statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE)). Kiekvienas CPA produktas priskiriamas tik prie vienos NACE veiklos; taigi CPA struktūra yra lygiagreti NACE struktūrai visais lygmenimis. Tarptautiniame standartiniame gamybiniame visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (ISIC) ir NACE aukščiausiais lygmenimis naudojamas toks pats kodas, tačiau žemesniais lygmenimis NACE klasifikatorius yra detalesnis.

A.3.2.3.    Reprezentatyviojo produkto (RP) apibrėžtis

PAPKT turi apimti trumpą atitinkamo (-ų) RP apibūdinimą.

Techninis sekretoriatas turi pateikti informaciją apie visus veiksmus, atliekamus apibrėžiant RP „modelį“, ir pranešti surinktą informaciją PAPKT priede. Jeigu į tą priedą būtų įtraukta konfidencialios informacijos, ji turėtų būti prieinama tik peržiūros tikslais (Europos Komisijai, rinkos priežiūros institucijoms ar peržiūros vykdytojams).

A.3.2.4.    Funkcinis vienetas (FV)

PAPKT funkciniu vienetu (FV) turi būti kiekybiškai ir kokybiškai apibrėžiama (-os) produkto funkcija (-os) pagal keturis aspektus, kurie parodyti HH-2 lentelėje. Į šią lentelę įtraukti papildomi reikalavimai dėl maisto ir ne maisto produktų PAPKT, kurie turi būti pritaikyti atitinkamose PAPKT.

Jeigu yra taikytinų standartų, jie turi būti naudojami ir konkrečiai nurodyti PAPKT.

Nustatyti tarpinių produktų FV yra sunkiau, nes jie dažnai gali atlikti kelias funkcijas, ir visas produkto gyvavimo ciklas nėra žinomas. Todėl galima rinktis metodą, pagrįstą konkrečia medžiaga (ar deklaruotuoju vienetu), pvz., naudojant masę (kilogramais) ar tūrį (kubiniais metrais).

Bet koks produkto funkcijų neįtraukimas į funkcinio vieneto apibrėžtį PAPKT turi būti paaiškintas ir dokumentuotas ir turi būti pagrįsta, kodėl tai padaryta.

PAPKT turi būti apibūdinta: i) koks yra kiekvieno FV aspekto poveikis produkto AP, ii) kaip įtraukti šį poveikį į AP skaičiavimus ir iii) kaip turi būti apskaičiuojamas tinkamas atskaitos srautas. Jei reikia nustatyti skaičiavimo parametrus, PAPKT turi būti pateiktos standartinės vertės arba turi būti prašoma pateikti šiuos parametrus privalomos konkrečios įmonės informacijos sąraše. PAPKT turi būti pateiktas skaičiavimo pavyzdys.

Pavyzdys

Pakuočių tipas gali turėti įtakos salotų nuostolių kiekiui mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose. Taigi, pakuotės tipas turi įtakos salotų kiekiui, reikalingam pagal FV apibūdintus aspektus „Kaip ilgai?“, „Kiek?“. PAPKT turi būti apibūdintas galimas pakuočių poveikis maisto atliekoms ir turi būti pateikta lentelė su nurodytu salotų atliekų procentiniu dydžiu pagal naudojamos pakuotės tipą. Galiausiai, PAPKT turi būti apibūdinta, kaip salotų atliekų procentinis dydis iš lentelės įtraukiamas į atskaitos srautą ir pridedamas prie FV – 1 kg suvartojamų salotų kiekio. Visi kiekybiniai įvedinių ir išvedinių duomenys, surinkti atliekant analizę, turi būti apskaičiuoti pagal šį atskaitos srautą – 1 kg, pridėjus atliekų procentinį dydį.

A.3.2.5.    Sistemos ribos

PAPKT turi būti nurodyti procesai ir gyvavimo ciklo etapai, kurie įtraukiami į produktų kategoriją ar pakategorę. PAPKT turi būti pateiktas trumpas atitinkamų procesų ir gyvavimo ciklo etapų apibūdinimas.

PAPKT turi būti nurodyti procesai, kurie turi būti neįtraukiami pagal atmetimo taisyklę (žr. A.4.3.3 skirsnį), arba nurodyta, kad atmetimas netaikomas.

PAPKT turi būti pateikta sistemos schema su joje parodytais procesais, dėl kurių reikalaujama pateikti privalomus konkrečios įmonės duomenis, ir procesais, neįeinančiais į sistemos ribas.

A.3.2.6.    AP poveikio kategorijų sąrašas

PAPKT turi būti išvardytos 16 AP poveikio kategorijų, kurios naudojamos PAP profiliui apskaičiuoti (jos pateiktos I priedo 2 lentelėje). Iš šių 16 poveikio kategorijų PAPKT turi būti nurodytos tos, kurios yra aktualiausios apimamai produktų kategorijai ir (arba) pakategorėms (žr. šio II priedo A.6.1.1 skirsnį).

PAPKT turi būti nustatyta, ar PAPKT naudotojas turi apskaičiuoti ir atskirai pranešti klimato kaitos subrodiklius (žr. A.4.2.9 skirsnį).

PAPKT turi būti nurodyta naudotina AP pagalbinės medžiagos paketo versija ( 82 ).

A.3.2.7.    Papildoma informacija

A.3.2.7.1.    Papildoma aplinkosauginė informacija

PAPKT turi būti nustatyta, kokią papildomą aplinkosauginę informaciją reikia pranešti, ir ar tai yra privaloma, ar rekomenduojama papildoma aplinkosauginė informacija. Nustatant reikalavimus reikėtų vengti vartoti formuluotę su žodžiais „turėtų“, „reikėtų“. Papildomą aplinkosauginę informaciją galima įtraukti tik jeigu PAPKT yra nurodytas metodas, kuris turi būti naudojamas jos skaičiavimams atlikti.

Biologinė įvairovė

Rengiant PAPKT, biologinė įvairovė turi būti įtraukiama į papildomą aplinkosauginę informaciją pagal tokią procedūrą:

Techninis sekretoriatas gali nustatyti, kaip biologinė įvairovė turi būti vertinama ir pranešama PAPKT (jei aktualu); taip pat galima vadovautis šiais pasiūlymais:

A.3.2.7.2.    Papildoma techninė informacija

PAPKT turi būti nurodyta papildoma techninė informacija, kuri turi / turėtų / gali būti pranešama.

Jeigu tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, PAPKT turi būti reikalaujama pateikti šią papildomą techninę informaciją:

A.3.2.8.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

PAPKT turi būti pateiktas PAP tyrimo ribojančių veiksnių, net jeigu jis atliekamas pagal tas PAPKT, sąrašas.

PAPKT turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis gali būti atliekamas palyginimas arba daromas lyginamasis pareiškimas.

PAPKT turi būti išvardyti ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, naudojami reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) modeliavimui, ir duomenų spragos.

A.4.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

A.4.1.    Gyvavimo ciklo etapai

PAPKT turi būti išvardyti visi kiekviename gyvavimo ciklo etape vykstantys procesai: dėl kiekvieno proceso turi būti įtraukti standartiniai antriniai duomenų rinkiniai, kuriuos naudotojas privalėtų naudoti, nebent tą procesą apimtų privalomi konkrečios įmonės duomenys.

Standartiniai gyvavimo ciklo etapai išvardyti I priedo 4.2 skirsnyje ir išsamiau apibūdinti I priedo 4.2.1–4.2.5 skirsniuose.

A.4.2.    Modeliavimo reikalavimai

A.4.2.1.    Žemės ūkio gamyba

Dėl žemės ūkio veiklos turi būti laikomasi I priedo 4.4.1 skirsnyje pateiktų modeliavimo gairių dėl RP ir jos turi būti įtrauktos į PAPKT. Dėl bet kokios išimties turi būti susitarta su Komisija prieš ją įgyvendinant.

A.4.2.1.1.    Trąšos

Dėl azoto pagrindo trąšų turėtų būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006) 2–4 lentelių, kaip parodyta I priedo 3 lentelėje.

I priedo 3 lentelėje pateiktas azoto lauko modelis yra ribotas ir ateityje turėtų būti tobulinamas. Todėl pagal PAPKT, apimančias žemės ūkio modeliavimą, per RP PAP tyrimus turi būti išbandytas (mažų mažiausiai) toks alternatyvus metodas:

N balansas apskaičiuojamas naudojant II-3 lentelėje pateiktus parametrus ir toliau pateiktą formulę. Bendras į vandenį išmetamas NO3-N kiekis yra laikomas kintamuoju ir jo bendras dydis inventorinėje analizėje turi būti apskaičiuojamas taip:

Jeigu, tam tikrose mažo išteklių naudojimo sistemose, „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ vertė yra neigiama, ta vertė nustatoma lygi 0. Be to, tokiais atvejais apskaičiuoto „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ absoliučioji vertė į inventorinę analizę įtraukiama kaip papildomas N trąšų įvedinys į sistemą, naudojant tą patį N trąšų derinį, kuris naudojamas analizuojamai žemės ūkio kultūrai. Tai padeda išvengti derlingumo mažėjimo schemų, užfiksuojant N atsargų dirvoje išsekimą dėl analizuojamos žemės ūkio kultūros auginimo, kai daroma prielaida, kad dėl to vėliau reikia naudoti papildomų trąšų, kad būtų palaikomas toks pat dirvožemio derlingumo lygis.

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti į savo PAPKT įtraukti pirmiau nurodytą modeliavimo, atliekamo azoto pagrindu, metodą vietoj I priede pateikto metodo. Abu metodai turi būti išbandyti pagrindžiamuosiuose tyrimuose ir techninis sekretoriatas, remdamasis surinktais įrodymais, savo nuožiūra sprendžia, kuris iš šių dviejų metodų taikytinas. Tai turi patvirtinti PAPKT peržiūros grupė.

Kaip antra alternatyva, jeigu yra geresnių prieinamų duomenų, PAPKT gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis mažų mažiausiai apimtų išmetamuosius teršalus pagal I priedo 3 lentelėje pateiktus reikalavimus, ii) N turi būti subalansuotas įvediniuose ir išvediniuose ir iii) jis turi būti skaidriai apibūdintas.

A.4.2.2.    Elektros energijos vartojimas

Turi būti taikomi I priedo 4.4.2 skirsnyje pateikti reikalavimai, nebent PAPKT apimtų elektros energiją kaip pagrindinį produktą (pvz., fotovoltinės saulės energijos sistemos).

A.4.2.2.1.    Elektros energijos modeliavimas etalono skaičiavimams

Etalono skaičiavimams turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Tuo atveju, kai etaloninis produktas yra gaminamas keliose vietose arba parduodamas keliose šalyse, naudojamas elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti atitinkamus ES šalių ar regionų gamybos ar pardavimo jiems santykines dalis. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus derinys.

A.4.2.3.    Transportas ir logistika

PAPKT turi būti pateikti standartiniai transporto scenarijai, kurie naudojami, jei tie duomenys nėra nurodyti kaip privaloma konkrečios įmonės informacija (žr. A.4.4.1 skirsnį), ir nėra prieinamos konkrečios tiekimo grandinės informacijos. Standartiniai transporto scenarijai turi atspindėti vidutinę transporto padėtį Europoje, įtraukiant visas įvairias transporto galimybes esamoje produktų kategorijoje (pvz., įskaitant pristatymą į namus, jei taikoma).

Jei neturima konkrečioms PAPKT nustatytų duomenų ( 84 ), turi būti naudojami I priedo 4.4.3 skirsnyje nurodyti standartiniai scenarijai ir vertės. 4.4.3 skirsnyje pateiktų standartinių verčių pakeitimas konkrečiose PAPKT nustatytomis vertėmis turi būti PAPKT aiškiai nurodytas ir pagrįstas.

PAPKT turi būti apibrėžtas (galutinis ir tarpinis) produktą įsigyjantis klientas ( 85 ). Galutiniu klientu gali būti vartotojas (t. y. bet kuris fizinis asmuo, veikiantis su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais) arba įmonė, naudojanti tą produktą jo galutinio naudojimo tikslu, pvz., restoranai, profesionalūs dažytojai ar statybvietės. Pagal šio skirsnio nuostatas perpardavėjai ir importuotojai yra tarpiniai klientai, o ne galutiniai klientai.

A.4.2.3.1.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas sunkvežimiais

PAPKT turi būti nustatytas panaudojimo santykis, naudojamas kiekvieno modeliuojamo sunkvežimių transporto atveju, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar šis panaudojimo santykis apima grįžtamuosius reisus be krovinio.

A.4.2.3.2.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas vartotojo transporto priemone

PAPKT turi būti nustatyta standartinė paskirstymo vertė, taikoma vežimui vartotojo transporto priemone (jei taikytina).

A.4.2.3.3.    Standartiniai scenarijai – nuo tiekėjo iki gamyklos

PAPKT turi būti nustatyti standartiniai transporto atstumai, transporto rūšys (konkretus duomenų rinkinys) ir sunkvežimio apkrovos koeficientai, naudojami vežant produktus iš tiekėjo į gamyklą. Jei PAPKT konkrečių duomenų nenustatyta, PAPKT turi būti nurodyta naudoti standartinius duomenis, kurie pateikti I priedo 4.4.3.4 skirsnyje.

A.4.2.3.4.    Standartiniai scenarijai – vežimas iš gamyklos galutiniam klientui

Vežimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) turi būti apibūdintas PAPKT platinimo etape. Tai padeda atlikti objektyvius palyginimus tarp produktų, pristatomų per tradicines parduotuves, ir produktų, pristatomų į namus.

Jei nėra konkrečiose PAPKT nustatyto transporto scenarijaus, kaip pagrindas turi būti naudojamas I priedo 4.4.3.5 skirsnyje išdėstytas standartinis scenarijus, kartu su keliomis konkrečiose PAPKT nustatytomis vertėmis:

Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti modeliuojamas papildomai tam transportui, kuris reikalingas vykstant į mažmeninės prekybos vietą arba paskirstymo centrą. Turi būti naudojami tie patys transporto atstumai kaip ir vežant produktus iš gamyklos galutiniam klientui (žr. I priedo 4.4.3.5 skirsnį), tačiau, priklausomai nuo produkto tipo, sunkvežimio panaudojimo santykis gali būti ribotas talpos atžvilgiu. PAPKT turi būti nurodytas panaudojimo santykis, kuris turi būti taikomas grįžtamiesiems reisams.

A.4.2.4.    Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga

Atliekant RP PAP tyrimus į modeliavimą turi būti įtraukiami visi procesai, netaikant jokio atmetimo, ir modeliavimo prielaidos bei naudojami antriniai duomenų rinkiniai turi būti aiškiai dokumentuoti.

PAPKT turi būti nurodyta, ar, remiantis RP PAP tyrimo rezultatais, gamybos priemonėms taikomas atmetimas, ar ne. Jei gamybos priemonės įtraukiamos į PAPKT, turi būti pateiktos aiškios taisyklės dėl jų apskaičiavimo.

A.4.2.5.    Imčių sudarymo procedūra

Kai kuriais atvejais PAPKT naudotojui reikia taikyti imčių sudarymo procedūrą, kad renkant duomenis būtų apsiribojama vien reprezentatyviąja gamyklų, ūkių ar kitų objektų imtimi. Atvejų, kai gali reikėti taikyti imčių sudarymo procedūrą, pavyzdžiai yra tokie atvejai, kai kelios gamybos vietos naudojamos produkto, laikomo tuo pačiu atsargų apskaitos vienetu (SKU), gamybai, pvz., kai ta pati žaliava ar naudojama medžiaga yra gauta iš kelių vietų arba kai tas pats procesas perduodamas atlikti daugiau kaip vienam subrangovui ar tiekėjui.

PAPKT turi būti naudojama sluoksninė (stratifikuota) imtis, t. y. tokia imtis, kad būtų užtikrintas kiekvienos iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, tinkamas reprezentavimas visoje tyrimui naudojamoje imtyje. Šio tipo imčių sudarymu užtikrinama, kad į galutinę imtį patektų vienetai iš kiekvienos subpopuliacijos; kita vertus, sudarant paprastąją atsitiktinę imtį neužtikrinama, kad subpopuliacijos būtų vienodai ar proporcingai reprezentuojamos imtyje.

Techninis sekretoriatas turi nuspręsti, ar jo PAPKT leidžiama, ar neleidžiama sudaryti imtis. Techninis sekretoriatas gali PAPKT aiškiai uždrausti taikyti imčių sudarymo procedūras. Tokiu atveju PAP tyrimuose neleidžiama sudaryti imčių, ir PAPKT naudotojas turi rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių. Jei techninis sekretoriatas leidžia sudaryti imtis, į PAPKT turi būti įtrauktas toks sakinys: „Jei reikia sudaryti imtis, tai turi būti atliekama taip, kaip nustatyta šiose PAPKT. Tačiau imčių sudaryti neprivaloma, ir bet kuris šių PAPKT naudotojas gali nuspręsti rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių, nesudarydamas jokių imčių.“

Jeigu PAPKT leidžiama sudaryti imtis, PAPKT turi būti nustatyti reikalavimai PAPKT naudotojui apie tai pranešti. PAP tyrimui naudota populiacija ir atrinkta imtis turi būti aiškiai apibūdintos PAP ataskaitoje (pvz., bendros produkcijos procentinė dalis ar bendro veiklos vietų skaičiaus procentinė dalis, laikantis PAPKT nustatytų reikalavimų).

A.4.2.5.1.    Kaip apibrėžiamos homogeniškos subpopuliacijos (stratifikacija)?

Pagal PAP metodą nustatant subpopuliacijas būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus (žr. I priedo 4.4.6.1 skirsnį):

PAPKT gali būti nurodyti papildomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti konkrečioje produktų kategorijoje.

Tuo atveju, jeigu atsižvelgiama į papildomus aspektus, subpopuliacijų skaičius apskaičiuojamas naudojant I priedo 4.4.6.1 skirsnyje pateiktą formulę (1 lygtis) ir padauginant gautą rezultatą iš klasių, nustatytų dėl kiekvieno papildomo aspekto, skaičiaus (pvz., veiklos vietos, kuriose taikomos aplinkosaugos vadybos ar ataskaitų teikimo sistemos).

A.4.2.5.2.    Kaip nustatomas dalinės imties dydis subpopuliacijos lygmeniu?

PAPKT turi būti nurodyta, kuris iš dviejų I priedo 4.4.6.2 skirsnyje pateiktų metodų yra pasirinktas. Tas pats metodas turi būti taikomas visoms pasirinktoms subpopuliacijoms.

Jei pasirinktas pirmasis metodas, PAPKT turi būti nustatytas produkcijos matavimo vienetas (pvz., t, m3, m2 ar vertė EUR). PAPKT turi būti nustatyta produkcijos procentinė dalis, kurią turi apimti kiekviena subpopuliacija, – ji turi būti ne mažesnė kaip 50 proc., išreikšta atitinkamais vienetais. Ši procentinė dalis lemia imties dydį subpopuliacijoje.

A.4.2.6.    Naudojimo etapas

A.4.2.6.1.    Pagrindinės funkcijos metodas arba delta metodas

PAPKT turi būti apibūdinta, kuris metodas turi būti taikomas (pagrindinės funkcijos metodas ar delta metodas, žr. I priedo 4.4.7.1 skirsnį).

Jei taikomas delta metodas, PAPKT turi būti nurodytas suvartojimo atskaitos dydis, kurį reikia nustatyti dėl kiekvieno susijusio produkto (pvz., energijos ir medžiagų). Suvartojimo atskaitos dydis parodo minimalų išteklių suvartojimą, reikalingą atitinkamai funkcijai atlikti. Tada šį atskaitos dydį (delta) viršijantis suvartojimas priskiriamas produktui. Nustatant atskaitos padėtį turi būti atsižvelgiama į šiuos šaltinius (jei prieinami):

A.4.2.6.2.    Naudojimo etapo modeliavimas

Dėl visų naudojimo etapui priskiriamų procesų (ir aktualiausių, ir kitų procesų):

II priedo D dalyje pateikti standartiniai duomenys, techninio sekretoriato naudojami modeliuojant naudojimo etapo veiklą, kuri gali būti bendra kelioms produktų grupėms. Jie turi būti naudojami duomenų spragoms užpildyti ir nuoseklumui tarp įvairių PAPKT užtikrinti. Gali būti naudojami geresni duomenys, tačiau tai turi būti pagrįsta PAPKT.

Pavyzdys: makaronai

Tai supaprastintas pavyzdys, kaip gali būti modeliuojamas ir pranešamas naudojimo etapo aplinkosauginis pėdsakas dėl produkto „1 kg sausų makaronų“ (pritaikyta iš galutinių PAPKT dėl sausų makaronų gaminių ( 87 )).

LL-6 lentelėje parodyti procesai, naudojami modeliuojant 1 kg sausų makaronų naudojimo etapą (virimo laikas pagal instrukcijas, pvz., 10 minučių; vandens kiekis pagal instrukcijas, pvz., 10 litrų). Aktualiausi iš nurodytų keturių procesų yra elektros energijos ir šilumos vartojimas. Šiame pavyzdyje visi keturi procesai yra priklausomi nuo produkto. Naudojamo vandens kiekis ir virimo laikas paprastai nurodomi ant pakuotės. Gamintojas gali pakeisti receptą, pailgindamas arba sutrumpindamas virimo laiką, ir dėl to atitinkamai keičiasi energijos suvartojimas. PAPKT pateikiami standartiniai duomenys apie visus keturis procesus, kaip parodyta LL-6 lentelėje (veiklos duomenys + naudojamas IGCA duomenų rinkinys). Laikantis gairių dėl pranešimo, visų keturių procesų bendras AP pranešamas kaip atskira informacija.

A.4.2.7.    Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

PAPKT turi būti nurodyta naudoti ŽPF formulę ir turi būti pateiktos visų taikytinų parametrų standartinės vertės (taip pat žr. I priedo 4.4.8 skirsnį).

A.4.2.7.1.    A koeficientas

Taikytinos A vertės turi būti aiškiai išvardytos PAPKT, su nuoroda į II priedo C dalį. Rengiant PAPKT, renkantis į PAPKT įtraukiamą A vertę turi būti taikoma toliau nurodyta procedūra.

II priedo C dalyje patikrinama, ar yra prieinama konkrečios taikymo srities A vertė, tinkama PAPKT,

A.4.2.7.2.    B koeficientas

B vertė turi būti visada lygi 0, nebent II priedo C dalyje būtų pateikta kita tinkama vertė. Taikytina B vertė turi būti aiškiai nurodyta PAPKT.

A.4.2.7.3.    Kokybės santykiai: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp

Kokybės santykiai turi būti nustatomi pakeitimo taške ir pagal konkrečią taikymo sritį ar medžiagą. Kokybės santykiai yra nustatomi konkrečiose PAPKT. Dėl pakuočių kiekvienose PAPKT turėtų būti naudojamos II priedo C dalyje pateiktos standartinės vertės. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti pakeisti PAPKT standartines vertes konkrečios produktų kategorijos vertėmis. Tokiu atveju PAPKT turi būti pateiktas šio pakeitimo pagrindimas.

Visi taikytini kokybės santykiai turi būti aiškiai nurodyti PAPKT, arba PAPKT turi būti pateiktos aiškios gairės, kaip nustatyti taikytinus kokybės santykius.

Kokybės santykių kiekybinis nustatymas turi būti grindžiamas šiais aspektais:

A.4.2.7.4.    Perdirbtųjų medžiagų dalis (R1)

PAPKT turi būti pateiktas standartinių R1 verčių, kurias turi naudoti PAPKT naudotojas tuo atveju, kai neturima konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi išrinkti tinkamas konkrečios taikymo srities R1 vertes, pateiktas II priedo C dalyje. Jei neturima konkrečios taikymo srities R1 verčių, turi būti nustatyta R1 vertė, lygi 0. Konkrečių medžiagų vertės pagal tiekimo rinkos statistiką neturi būti naudojamos kaip pakaitinės vertės. Turi būti nurodyti visi galimi geografiniai regionai. Taikomos R1 vertės turi būti patikrintos per PAPKT peržiūrą (jei taikytina) arba per PAP tyrimo tikrinimą (jei taikytina).

Naujos R1 vertės gali būti parengtos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant II priedo C dalį. Naujai siūlomos R1 vertės turi būti pateiktos kartu su ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija nuspręs, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą II priedo C dalies versiją. Įtraukus naujas R1 vertes į II priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose PAPKT. „Standartinių R1 verčių“ arba „konkrečios įmonės R1 verčių“ pasirinkimas turi būti pagrįstas DPM taisyklėmis (žr. A-7 lentelę „Reikalavimai dėl R1 verčių pagal DPM“).

Tai reiškia, kad konkrečios įmonės vertės turi būti naudojamos, kai:

Kitais atvejais turi būti naudojamos „standartinės antrinės R1 vertės“, pvz., kai R1 atitinka DPM 2 situacijos 2 variantą. Šiuo atveju konkrečios įmonės duomenys yra neprivalomi ir įmonė turi naudoti standartines antrines R1 vertes, pateiktas PAPKT.

A.4.2.7.5.    Gairės, kaip turi būti traktuojamas prieš vartojimą susidaręs laužas

Pagal PAP metodą apibūdinti du galimi variantai (I priedo 4.4.8.8 skirsnis): PAPKT turi būti nurodyta, kuris variantas turi būti naudojamas atliekant prieš vartojimą susidariusio laužo modeliavimą.

A.4.2.7.6.    Perdirbimo išeigos lygis (R2)

PAPKT turi būti pateiktas standartinių R2 verčių, kurias turi naudoti PAPKT naudotojas tuo atveju, kai neturima konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi išrinkti tinkamas konkrečios taikymo srities R2 vertes, pateiktas II priedo C dalyje. Jei konkrečios taikymo srities verčių II priedo C dalyje nėra, PAPKT turi būti pasirinkta kaip standartines vertes naudoti medžiagos R2 vertes (pvz., medžiagų vidurkį). Jei prieinamų R2 verčių nėra, R2 turi būti nustatyta lygi 0. Turi būti nurodyti visi galimi geografiniai regionai.

Naujos R2 vertės gali būti nustatytos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant II priedo C dalį. Naujai siūlomos R2 vertės turi būti pateiktos kartu su tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija nuspręs, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą II priedo C dalies versiją. Įtraukus naujas R2 vertes į II priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose PAPKT. Siekdamas pasirinkti tinkamą R2 vertę PAPKT naudotojas turi laikytis toliau nurodytos procedūros, kuri turi būti apibūdinta PAPKT.

Jeigu yra prieinamos konkrečios įmonės vertės, galima jas naudoti.

A.4.2.7.7.    R3 vertė

PAPKT turi būti pateiktas standartinių R3 verčių, kurias turi naudoti PAPKT naudotojas tuo atveju, kai neturima konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi pasirinkti tinkamas R3 vertes, pateiktas II priedo C dalyje. Jei II priedo C dalyje tinkamų verčių nėra arba jei tokios vertės yra pasenusios ir pakeistos naujesnėmis vertėmis iš to paties duomenų šaltinio ( 88 ), techninis sekretoriatas turi pateikti savo parengtas vertes arba pateikti PAPKT naudotojui gairių, kaip gauti reikiamas vertes. Taikomos R3 vertės turi būti patikrintos per PAPKT peržiūrą (jei taikytina) arba per PAP tyrimo tikrinimą (jei taikytina).

Naujos R3 vertės gali būti nustatytos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant II priedo C dalį. Naujai siūlomos R3 vertės turi būti pateiktos kartu su tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija nuspręs, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą II priedo C dalį. Įtraukus naujas R3 vertes į II priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose PAPKT.

„Standartinių R3 verčių“ arba „konkrečios įmonės R3 verčių“ pasirinkimas turi būti pagrįstas DPM logika. Tai reiškia, kad konkrečios tiekimo grandinės vertės turi būti naudojamos, kai:

Visais kitais atvejais turi būti naudojamos „standartinės antrinės R3 vertės“, pvz., kai R3 atitinka DPM 2 situacijos 2 variantą. Šiuo atveju konkrečios įmonės duomenys yra neprivalomi ir įmonė turi naudoti standartines antrines R3 vertes, pateiktas PAPKT.

A.4.2.7.7.    Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP)

PAPKT turi būti išvardyti standartiniai duomenų rinkiniai, kuriuos PAPKT naudotojas turi taikyti modeliuojant Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP).

A.4.2.7.8.    E*gr

PAPKT turi būti išvardyti standartiniai duomenų rinkiniai, kuriuos PAPKT naudotojas turi taikyti modeliuojant E*gr.

A.4.2.7.9.    Kaip taikyti šią formulę tarpiniams produktams (etapo nuo gavybos iki gamybos PAPKT)

Etapo nuo gavybos iki gamybos PAP tyrimuose neturi būti atsižvelgiama į parametrus, susijusius su produkto gyvavimo ciklo pabaiga (t. y. perdirbamumas gyvavimo ciklo pabaigoje, energijos atgavimas ir šalinimas), nebent PAPKT būtų reikalaujama apskaičiuoti papildomą gyvavimo ciklo pabaigos etapo informaciją.

Jei ši formulė taikoma tarpinių produktų PAP tyrimuose (etapo nuo gavybos iki gamybos tyrimuose), PAPKT turi būti nurodyta:

Rengiant PAPKT, į taikymo sritį įtraukto produkto reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) analizės RP PAP tyrime A vertė turi būti 1, kad būtų galima analizėje skirti dėmesį realiai sistemai. Tai turi būti dokumentuota PAPKT.

A.4.2.8.    Pratęsta produkto naudojimo trukmė

Esant I priedo 4.4.9 skirsnyje apibūdintai 1 situacijai, PAPKT turi būti nurodyta, kaip pakartotinis naudojimas arba atnaujinimas įtraukiamas į atskaitos srauto ir viso gyvavimo ciklo modelio skaičiavimus, atsižvelgiant į funkcinio vieneto aspektą „kaip ilgai?“. Standartinės vertės, taikomos dėl pratęsiamos naudojimo trukmės, turi būti pateiktos PAPKT arba turi būti įtrauktos į privalomos konkrečios įmonės informacijos sąrašą.

A.4.2.8.1.    Kaip taikyti „pakartotinio naudojimo lygį“ (1 situacija)

Pagal I priedo 4.4.9.2 skirsnio 2 punktą PAPKT turi būti tiksliau nustatyti ir pateikti transportavimo į vieną pusę atstumai.

A.4.2.8.2.    Įmonei priklausančių rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

I priedo 4.4.9.4 skirsnyje pateikti vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami RP PAP tyrimuose ir apskaičiuojant etaloną (atitinkantį reprezentatyvųjį produktą) toms PAPKT, kurios apima įmonei priklausančius daugkartinių pakuočių rezervus, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų.

Jei techninis sekretoriatas nuspręstų savo RP PAP tyrimui ir etalono apskaičiavimui naudoti kitas vertes, jis turi pateikti pagrindimą ir pateikti duomenų šaltinį. Jei konkretaus pakuočių tipo nėra minėtame sąraše, turi būti naudojami konkretaus sektoriaus duomenys. Naujos vertės turi būti peržiūrėtos atliekant PAPKT peržiūrą.

PAPKT turi būti nurodyta taikyti privalomus konkrečios įmonės pakartotinio naudojimo lygius įmonei priklausantiems pakuočių rezervams.

A.4.2.8.3.    Trečiosios šalies valdomų rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

I priedo 4.4.9.5 skirsnyje pateikti vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami tose PAPKT, kurios apima trečiosios šalies valdomus daugkartinių pakuočių rezervus, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų.

Jei techninis sekretoriatas nuspręstų savo galutinėse PAPKT naudoti kitas vertes, jis turi tai aiškiai pagrįsti ir pateikti duomenų šaltinį. Jei konkretaus pakuočių tipo nėra I priedo 4.4.9.5 skirsnio sąraše, turi būti surinkti ir į PAPKT įtraukti konkretaus sektoriaus duomenys. Naujos vertės turi būti peržiūrėtos atliekant PAPKT peržiūrą.

A.4.2.9.    Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas

Siekiant pateikti visą informaciją, reikalingą PAPKT parengti, RP PAP tyrime visos trys klimato kaitos pakategorės visada turi būti apskaičiuojamos atskirai. Jei klimato kaita nustatoma kaip viena aktualiausių poveikio kategorijų, PAPKT turi būti: i) reikalaujama pranešti bendrą su klimato kaita susijusį poveikį, kaip visų trijų pakategorių sumą, ir ii) reikalaujama atskirai pranešti pakategores „klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“, jeigu RP PAP tyrimas parodo, kad kiekviena iš jų daugiau kaip 5 proc. prisideda ( 89 ) prie bendro rezultato balo.

A.4.2.9.1.    pakategorė. Klimato kaita dėl biogeninių veiksnių

PAPKT turi būti nustatyta, ar turi būti taikomas supaprastintas modeliavimo metodas pirmenybiniams išmetamiesiems teršalams modeliuoti.

Jeigu pasirenkamas supaprastintas modeliavimo metodas, į PAPKT turi būti įtrauktas šis tekstas: „Modeliuojamas tik „metano (biogeninės kilmės)“ išmetimas, neįtraukiant kitų biogeninės kilmės teršalų išmetimo ir sugerties iš atmosferos. Kai išmetamas metanas gali būti ir iškastinės, ir biogeninės kilmės, pirma turi būti modeliuojamas biogeninės kilmės metano, o tada likusio iškastinio metano išskyrimas.“

Jei nesirenkama supaprastinto modeliavimo metodo, į PAPKT turi būti įtrauktas šis tekstas: „Visas biogeninės kilmės anglies dioksido išmetimas ir absorbavimas turi būti modeliuojamas atskirai. Tačiau įsidėmėtina, kad atitinkami biogeninės kilmės CO2 sugerties ir išmetimo pagal AP poveikio vertinimo metodą apibūdinimo faktoriai prilyginami nuliui“.

A.4.4.9.2    pakategorė. Klimato kaita dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo (LULUC)

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti įtraukti dirvožemio anglies sankaupas į PAPKT kaip papildomą aplinkosauginę informaciją. Jei tai įtraukiama, PAPKT turi būti nustatyta, kaip tai turi būti modeliuojama ir apskaičiuojama ir kokie įrodymai turi būti pateikti. Jei teisės aktuose yra pateikti konkretūs modeliavimo reikalavimai dėl atitinkamo sektoriaus, modeliavimas turi būti atliekamas pagal tuos teisės aktus.

A.4.2.10.    Pakuotės

Europos vidutinių pakuočių duomenų rinkiniai turi būti naudojami tuo atveju, jeigu PAPKT nereikalaujama naudoti konkrečios įmonės duomenų, nėra prieinamos konkretaus tiekėjo informacijos, arba pakuotės nėra reikšmingos. Nors PAPKT turi būti išvardyti standartiniai antriniai duomenų rinkiniai, dėl kai kurių mišrių iš kelių medžiagų sudarytų pakuočių PAPKT turi būti pateikta papildomos informacijos, kad naudotojas galėtų atlikti tikslų modeliavimą. Taip yra, pvz., kartoninės gėrimų taros ir pakuočių, kurias sudaro maišelis dėžutėje, atveju:

A.4.3.    Daugiafunkcių procesų valdymas

Procesų daugiafunkciškumą apimančios sistemos turi būti modeliuojamos laikantis I priedo 4.5 skirsnyje nurodytos sprendimų hierarchijos.

PAPKT turi būti išsamiau nustatyti sprendimai dėl daugiafunkciškumo apibrėžtose sistemos ribose ir, kai tinka, pradinės grandies ir tolesnių grandžių etapuose. Jei taikytina, PAPKT taip pat turi būti pateikti paskirstymo sprendimų atveju naudojami konkretūs koeficientai. Visi tokie PAPKT nustatyti daugiafunkciškumo sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti, nurodant PAPKT daugiafunkciškumo sprendimų hierarchiją:

A.4.3.1.    Gyvulininkystė

A.4.3.1.1.    Paskirstymas pagal ūkio modulį

Standartinės vertės dėl kiekvieno tipo gyvūnų turi būti pateiktos PAPKT ir naudojamos PAP tyrimuose. Turėtų būti naudojamos I priedo 4.5.1.2–4.5.1.4 skirsniuose pateiktos standartinės vertės, nebent būtų prieinamų konkretesnio sektoriaus duomenų.

A.4.3.1.2.    Paskirstymas skerdykloje

I priede pateiktos kainų ir masės dalių standartinės vertės dėl galvijų, kiaulių ir smulkiųjų atrajotojų (avių, ožkų), ir tos standartinės vertės turi būti įtrauktos į atitinkamas PAPKT ir naudojamos PAP tyrimuose, PAP pagrindžiamuosiuose tyrimuose ir RP PAP tyrimuose. PAP tyrimuose paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

A.4.3.1.3.    Galvijams taikomas paskirstymas skerdykloje

Jei pageidaujama taikyti paskirstymo koeficientus skaidant su skerdena susijusį poveikį pagal įvairias skerdenos dalis, jie turi būti nustatyti atitinkamose PAPKT.

A.4.4.    Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai

Reikšmingumo principas

Vienas pagrindinių PAP metodo bruožų yra „reikšmingumo“ principas, t. y. dėmesys sutelkiamas į tai, kas iš tiesų svarbu. PAP kontekste reikšmingumo principas apima dvi pagrindines sritis:

Poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir tiesioginiai pirminiai srautai: PAPKT turi būti nustatyti aktualiausi iš jų. Tai tie su poveikiu aplinkai susiję įnašai, kuriems turėtų skirti dėmesį įmonės, suinteresuotieji subjektai, vartotojai ir politikos formuotojai (žr. I priedo 7.3 skirsnį).

Duomenų reikalavimai: kadangi aktualiausi procesai yra tie, nuo kurių daugiausia priklauso produkto aplinkosauginis profilis, pastarieji procesai turi būti įvertinti naudojant aukštesnės kokybės duomenis, palyginti su mažiau aktualiais procesais, nepriklausomai nuo to, kur tie procesai vyksta per produkto gyvavimo ciklą.

Kai parengiamas (-i) reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) modelis (-iai), techninis sekretoriatas turi spręsti šiuos du su RP PAP tyrimais susijusius klausimus:

A.4.4.1.    Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas

Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas apima veiklos duomenis, tiesioginius pirminius srautus ir (vieninius) procesus, dėl kurių turi būti renkami konkrečios įmonės duomenys. Šiame sąraše nustatomi minimalieji duomenų reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti PAPKT naudotojai. Taip siekiama, kad naudotojas, kuriam nėra prieinami atitinkami konkrečios įmonės duomenys, negalėtų atlikti PAP tyrimo ir pranešti jo rezultatų naudodamas vien standartinius duomenis ir duomenų rinkinius. PAPKT turi būti sudarytas privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas.

Išrenkant privalomus konkrečios įmonės duomenis, techninis sekretoriatas turi atsižvelgti į jų aktualumą AP profilyje, šiems duomenims surinkti reikalingų pastangų dydį (ypač MVĮ atveju) ir bendrą duomenų kiekį bei laiką, reikalingą norint surinkti visus privalomus konkrečios įmonės duomenis, taip pat esamus teisinius reikalavimus, nustatytus ES teisės aktuose dėl tam tikrų išmetamųjų teršalų matavimo. Pavyzdžiui, jeigu yra nustatytos konkrečios ES ATLPS stebėsenos taisyklės tam sektoriui, kuriam priklauso į PAPKT taikymo sritį patenkantis produktas, PAPKT turėtų būti daroma nuoroda į ES ATLPS kiekybinio nustatymo reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/2066 dėl atitinkamų procesų ir apimamų ŠESD. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) atveju viršesni yra I priedo reikalavimai.

Šis sprendimas turi du pagrindinius rezultatus: i) įmonės gali atlikti PAP tyrimą tik atlikdamos šių duomenų paiešką ir naudodamos standartinius duomenis dėl visko, kas neįeina į šį sąrašą, ir ii) įmonės, kurios neturi jokių konkrečios įmonės duomenų iš sąrašo, negali apskaičiuoti atitinkamo produkto PAP profilio, atitinkančio PAPKT.

Dėl kiekvieno proceso, kuriam yra privalomi konkrečios įmonės duomenys, PAPKT turi būti pateikta ši informacija:

Kadangi duomenys apie šiuos procesus turi būti konkrečios įmonės duomenys, P balas negali būti aukštesnis nei 3, LR, TR ir GR balas negali būti aukštesnis nei 2, o DKĮ balas turi būti lygus 1,5 arba žemesnis (≤1,5). Vertinant DKĮ reikia laikytis I priedo 23 lentelėje pateiktų reikalavimų. Parengti duomenų rinkiniai turi atitikti AP reikalavimus.

Dėl pasirinktų procesų, kuriuos modeliuojant privaloma naudoti konkrečios įmonės duomenis, PAPKT turi būti laikomasi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Dėl visų kitų procesų PAPKT naudotojas turi taikyti duomenų poreikių matricą, kaip paaiškinta šio priedo 4.4.4.4 skirsnyje.

A.4.4.2.    Naudojami duomenų rinkiniai

Rengiant galutines PAPKT turi būti naudojami AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai ( 91 ). Jei prieinamų AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių nėra, turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

PAPKT naudotojas turi naudoti PAPKT išvardytus antrinius duomenų rinkinius. Kai PAP profiliui apskaičiuoti reikalingo duomenų rinkinio nėra tame sąraše, visada turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

Visada, kai naudojamas AP ar ILCD-EL reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, pirminių srautų nomenklatūra turi būti suderinta su AP pagalbinės medžiagos paketu, naudojamu likusioje modelio dalyje ( 93 ).

A.4.4.3.    Atmetimas

Pirmajame RP PAP tyrime ir pagrindžiamuosiuose tyrimuose turi būti vengiama bet kokių atmetimų.

Remiantis pirmojo RP PAP tyrimo rezultatais ir jei tai patvirtina gauti pagrindžiamojo tyrimo rezultatai, antrajame RP PAP tyrime ir PAPKT tam tikri procesai gali būti neįtraukti į RP sistemos ribas, taikant šią taisyklę:

PAPKT turi būti išvardyti tie procesai, kurie neturi būti įtraukti į modeliavimą, taikant atmetimo taisyklę, ir turi būti nurodyta, kad PAPKT naudotojui neleidžiama atlikti jokių papildomų atmetimų. Jeigu techninis sekretoriatas nusprendžia, kad atmetimo atlikti neleidžiama, šis reikalavimas turi būti aiškiai nurodytas PAPKT.

A.4.4.4.    Duomenų kokybės reikalavimai

A.4.4.4.1.    DKĮ formulė

PAPKT turi būti pateiktos lentelės su kriterijais, taikomais atliekant pusiau kiekybinį kiekvieno duomenų kokybės kriterijaus vertinimą. PAPKT gali būti nustatyti griežtesni arba papildomi duomenų kokybės reikalavimai, jei tai tinka atitinkamam sektoriui.

A.4.4.4.2.    Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ

Rengiant konkrečios įmonės duomenų rinkinį, PAPKT naudotojas turi atskirai įvertinti: i) konkrečios įmonės veiklos duomenų kokybę ir ii) konkrečios įmonės tiesioginių pirminių srautų duomenų (t. y. išmetamųjų teršalų duomenų) kokybę. Kad būtų galima įvertinti duomenų rinkinių su konkrečios įmonės duomenimis DKĮ, PAPKT turi būti pateikta bent viena lentelė, kurioje parodyta, kaip įvertinti DKĮ kriterijų vertę dėl tų procesų. Tokia į PAPKT įtraukiama lentelė ar lentelės turi būti pagrįstos I priedo 23 lentele – techninis sekretoriatas gali pritaikyti tik ataskaitinių metų kriterijus (TiR-EF, TiR-AD).

DKĮ dėl subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis (žr. I priedo 9 pav.), vertinamas pagal DPM pateiktus reikalavimus (šio priedo A.4.4.4.4 skirsnis).

Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti apskaičiuotas taip, kaip nurodyta toliau.

A.4.4.4.3.    PAP tyrime naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ

Kad naudotojas galėtų įvertinti nuo konteksto priklausomus aktualiausių procesų DKĮ kriterijus – TR, LR ir GR, į PAPKT turi būti įtraukta bent viena lentelė, kurioje parodyta, kaip vertinami šie kriterijai. TR, LR ir GR kriterijų vertinimas turi būti atliekamas pagal I priedo 24 lentelę. Techninis sekretoriatas gali pritaikyti tik ataskaitinius metus pagal LR kriterijų. Su kitais kriterijais susijusio teksto keisti neleidžiama.

A.4.4.4.4.    Duomenų poreikių matrica

Visi produkto modeliavimui reikalingi procesai, kurie nėra įtraukti į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą, turi būti vertinami naudojant duomenų poreikių matricą (žr. MM-8 lentelę).

Taisyklės, kurių laikomasi rengiant PAPKT

Į PAPKT turi būti įtraukta tokia informacija apie visus procesus, neįeinančius į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą:

Taisyklės PAPKT naudotojui

PAPKT naudotojas turi taikyti DPM vertindamas, kurie duomenys reikalingi. DPM turi būti naudojama atliekant jo PAP tyrimo modeliavimą, priklausomai nuo to, kiek įtakos naudotojas (įmonė) turi konkrečiam procesui. DPM numatyti tokie trys atvejai:

PAPKT naudotojas turi:

Pažymėtina, kad vietoj bet kurio AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio galima naudoti ILCD-EL reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį. Tai gali ne daugiau kaip iki 10 proc. prisidėti prie tiriamo produkto bendrojo rezultato balo (žr. I priedo 4.6.3 skirsnį). DKĮ neturi būti perskaičiuojamas dėl šių duomenų rinkinių.“

A.4.4.4.5.    DPM 1 situacija

Dėl kiekvieno proceso, esant 1 situacijai, yra du galimi variantai:

1 situacija / 1 variantas

Dėl visų įmonės vykdomų procesų ir kai PAPKT naudojanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta A.4.4.4.2 skirsnyje, ir naudojantis konkrečiose PAPKT pateiktomis DKĮ lentelėmis.

1 situacija / 2 variantas

Tik dėl procesų, kurie nėra aktualiausi: jeigu naudotojas nusprendžia modeliuoti procesą nerinkdamas konkrečios įmonės duomenų, naudotojas turi taikyti antrinį duomenų rinkinį iš PAPKT pateikto sąrašo, kartu su jo standartinėmis DKĮ vertėmis, nurodytomis PAPKT.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio metaduomenų.

A.4.4.4.6.    DPM 2 situacija

Jei procesas vyksta esant 2 situacijai (t. y. PAPKT naudotojas pats proceso nevykdo, tačiau jam yra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra trys galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Taikoma visiems procesams, kurių nevykdo pati įmonė, ir kai PAPKT naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis. Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta I priedo 4.6.5.2 skirsnyje, kartu naudojantis konkrečiose PAPKT pateiktomis DKĮ lentelėmis.

2 situacija / 2 variantas

PAPKT naudotojas taiko konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir pakeičia subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto PAPKT.

Įsidėmėtina, kad PAPKT išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Dėl aktualiausių procesų PAPKT naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR ir LR, naudodamasis PAPKT pateikta lentele ar lentelėmis (pritaikytomis remiantis I priedo 24 lentele). GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc. ( 96 ), o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

2 situacija / 3 variantas

PAPKT naudotojas taiko konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir pakeičia subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto PAPKT.

Įsidėmėtina, kad PAPKT išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Šiuo atveju PAPKT naudotojas turi taikyti standartines DKĮ vertes. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

A.4.4.4.7.    DPM 3 situacija

Jei procesas vyksta esant 3 situacijai (t. y. PAPKT naudojanti įmonė pati proceso nevykdo ir šiai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra du galimi variantai:

3 situacija / 1 variantas

Šiuo atveju PAPKT naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR, naudodamasis PAPKT pateikta lentele ar lentelėmis (pritaikytomis remiantis I priedo 24 lentele). P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

3 situacija / 2 variantas

PAPKT naudotojas turi taikyti atitinkamą antrinį duomenų rinkinį iš PAPKT pateikto sąrašo, kartu su jo DKĮ vertėmis. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

A.4.4.4.8.    PAP tyrimo DKĮ

PAPKT turi būti reikalaujama pateikti AP reikalavimus atitinkantį į taikymo sritį patenkančio produkto duomenų rinkinį (t. y. PAP tyrimą). Turi būti apskaičiuotas ir PAP ataskaitoje praneštas šio duomenų rinkinio DKĮ. Dėl PAP tyrimo DKĮ apskaičiavimo PAPKT turi būti nurodyta, kad PAPKT naudotojas turi laikytis I priedo 4.6.5.8 skirsnyje pateiktų DKĮ apskaičiavimo taisyklių.

A.5.    PAP rezultatai

A.5.1.    Etalonas

Dėl kiekvieno RP turi būti pateiktas etalonas. Jis turi atitikti antrojo RP PAP tyrimo PAP profilį, sumodeliuotą atsižvelgiant į pagrindžiamųjų tyrimų rezultatus.

PAPKT kiekvieno RP etalono rezultatai turi būti pateikti kaip apibūdintieji, normalizuotieji ir svertiniai rezultatai pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją (ne tik aktualiausias kategorijas) ir bendrasis rezultato balas, remiantis svertinio vertinimo faktoriais, pateiktais I priedo 5.2.2 skirsnyje (kiekvienas iš jų pateikiamas atskiroje lentelėje). Turi būti pateikiami rezultatai dėl: i) viso gyvavimo ciklo ir ii) viso gyvavimo ciklo, atėmus naudojimo etapą.

Etalonų nustatymas gali būti neatliekamas dėl tarpinių produktų. PAPKT neprivaloma pranešti apibūdintųjų, normalizuotųjų ir svertinių rezultatų, apskaičiuotų dėl kiekvieno tarpinio RP, tačiau juos privaloma pranešti PAP tyrime ir PAP ataskaitoje.

A.5.2.    Aplinkosauginio veiksmingumo klasės

Aplinkosauginio veiksmingumo klasių nustatyti neprivaloma. Kiekvienas techninis sekretoriatas gali savo nuožiūra nustatyti metodą, pagal kurį nustatomos aplinkosauginio veiksmingumo klasės, jeigu jis mano, kad tai yra tinkama ir aktualu. Toliau apibūdinta procedūra pateikiama tik kaip pavyzdys.

Per šią procedūrą nustatomos penkios aplinkosauginio veiksmingumo klasės: nuo A kategorijos, kuri yra geriausia klasė, turinti mažiausią poveikį aplinkai, iki E kategorijos, kuri yra prasčiausia klasė, su didžiausiu poveikiu aplinkai. Aplinkosauginio veiksmingumo klasės nustatomos bendrojo rezultato balo lygmeniu dėl visų 16 AP poveikio kategorijų (žr. I priedo 5.2.2 skirsnį).

Pirma, reprezentatyviojo produkto bendrasis rezultato balas (apskaičiuotas etalonas iš antrojo RP PAP) atitinka C klasės vidurio tašką.

Antra, žemiausios A kategorijos ir aukščiausios E kategorijos viršutinė riba ir apatinė riba nustatomos atliekant jautrio analizę pagal RP modelį (dėl kiekvieno reprezentatyviojo produkto, jei jų yra keli). Atliekant jautrio analizę bus nustatyti reikšmingiausi parametrai, prisidedantys prie bendrojo rezultato balo. Nustačius šiuos parametrus, remiantis techninio sekretoriato narių pateiktais pramonės duomenimis, nustatomas teorinis geriausias produktas (apskaičiuojama kiekvienam parametrui priskiriant geriausią techniškai įmanomą vertę) ir teorinis prasčiausias produktas (apskaičiuojama kiekvienam parametrui priskiriant techniškai prasčiausią vertę). Jie padeda nustatyti A kategorijos viršutinę ribą (BRB-GP) ir E kategorijos apatinę ribą (BRB-PP).

Nustačius šias dvi ribas ir C klasės vidurio tašką, likusios įvairių kategorijų ribos nustatomos pagal šią lentelę:

Čia BRB-GP – geriausio produkto bendrasis rezultato balas, BRB-PP – prasčiausio produkto bendrasis rezultato balas, ET – reprezentatyviojo produkto bendrasis rezultato balas (etaloninė vertė), BRB – konkretaus produkto bendrasis rezultato balas, apskaičiuotas remiantis PAP tyrimu, atliktu laikantis PAPKT.

M-3 pav.

PAP aplinkosauginio veiksmingumo klasės

A.6.    Produkto aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas

A.6.1.    Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas

Aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų, tiesioginių pirminių srautų, etalono ir veiksmingumo klasių nustatymas turi būti grindžiamas pirmuoju ir antruoju RP PAP tyrimais. PAPKT reikalingų dalykų nustatymą lemia antrasis RP PAP tyrimas. Aktualiausių procesų ir tiesioginių pirminių srautų nustatymas turi esminę reikšmę per procesą, kuriuo nustatomi su duomenimis susiję reikalavimai (daugiau informacijos žr. pirmesniuose skirsniuose dėl duomenų kokybės reikalavimų).

A.6.1.1.    Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra

Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymas turi būti atliekamas pagal I priedo 6.3.1 skirsnio reikalavimus. PAPKT gali būti į aktualiausių kategorijų sąrašą įtraukta daugiau poveikio kategorijų, tačiau jokių kategorijų išbraukti negalima.

A.6.1.2.    Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra

Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymas turi būti atliekamas pagal I priedo 6.3.2 skirsnio reikalavimus. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti išskaidyti gyvavimo ciklo etapus ar pridėti papildomų etapų, jei yra pagrįstų priežasčių tai daryti. To pagrindimas turi būti pateiktas PAPKT. Pvz., gyvavimo ciklo etapą „Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas“ galima skaidyti į „žaliavų įsigijimą“, „parengiamąjį apdorojimą“ ir „žaliavų tiekėjo transportą“.

A.6.1.3.    Aktualiausių procesų nustatymo procedūra

Aktualiausių procesų nustatymas turi būti atliekamas pagal I priedo 6.3.3 skirsnio reikalavimus. PAPKT gali būti į aktualiausių procesų sąrašą įtraukta daugiau procesų, tačiau jokių procesų iš sąrašo išbraukti negalima.

Daugeliu atvejų vertikaliai agreguoti duomenų rinkiniai gali būti nustatomi kaip reprezentuojantys aktualius procesus. Tokiais atvejais gali nebūti aišku, kuris procesas atsakingas už įnašą į tam tikrą poveikio kategoriją. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti, ar reikia siekti gauti papildomų disagreguotų duomenų, ar traktuoti agreguotą duomenų rinkinį kaip procesą aktualumo nustatymo tikslais.

A.6.1.4.    Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymo procedūra

Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymas turi būti atliekamas pagal I priedo 6.3.4 skirsnio reikalavimus. Techninis sekretoriatas gali į aktualiausių srautų sąrašą įtraukti daugiau pirminių srautų, tačiau jokių srautų iš šio sąrašo išbraukti negalima. Dėl kiekvieno iš aktualiausių procesų svarbu nustatyti aktualiausius tiesioginius pirminius srautus, siekiant nustatyti, dėl kurių tiesioginių išmetamųjų teršalų ar išteklių naudojimo turėtų būti reikalaujama konkrečios įmonės duomenų (t. y. pirmenybiniai pirminiai srautai per procesus, kurie PAPKT išvardyti kaip privalomi konkrečios įmonės duomenys).

A.7.    Produkto aplinkosauginio pėdsako ataskaitos

Bendrieji reikalavimai dėl PAP ataskaitų pateikti I priede (8 skirsnyje). Bet kuris PAP tyrimas (įskaitant RP PAP tyrimus ir pagrindžiamuosius tyrimus) turi apimti PAP ataskaitą. PAP ataskaitoje aktualiai, išsamiai, nuosekliai, tiksliai ir skaidriai apibūdinamas atliktas tyrimas ir apskaičiuotas su atitinkamu produktu susijęs poveikis aplinkai.

PAP ataskaitos šablonas pateiktas šio priedo E dalyje. Šiame šablone nurodyta išsami informacija, kurią reikia pateikti PAP ataskaitoje. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti reikalauti PAP ataskaitoje pateikti papildomos informacijos kartu su ta, kuri nurodyta šio priedo E dalyje.

A.8.    PAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

A.8.1.    Tikrinimo apimties nustatymas

PAP tyrimo tikrinimu turi būti užtikrinama, kad PAP tyrimas atliekamas laikantis tų PAPKT, kuriomis jis pagrįstas.

A.8.2.    Tikrintojas (-ai)

Turi būti garantuojamas tikrintojų nepriklausomumas (t. y. jie turi atitikti EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimais išreikštus siekius dėl trečiosios šalies tikrintojo, jie neturi turėti interesų konfliktų dėl atitinkamų produktų ir tarp jų negali būti techninio sekretoriato narių ar konsultantų, dalyvavusių ankstesniame darbo etape – RP PAP tyrimuose, pagrindžiamuosiuose tyrimuose, PAPKT peržiūroje ar kt.).

A.8.3.    Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai: reikalavimai dėl tikrinimo ar patvirtinimo, kai yra prieinamos PAPKT

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar PAP ataskaita, PAP komunikacijos priemonės (jei yra) ir PAP tyrimas atitinka šiuos dokumentus:

PAP tyrimo tikrinimas ir patvirtinimas turi būti atliekami laikantis minimaliųjų reikalavimų, nurodytų I priedo 8.4.1 skirsnyje ir šio priedo A.2.3 skirsnyje, ir papildomų konkrečiose PAPKT nustatytų reikalavimų, kurie nustatyti techninio sekretoriato ir dokumentuoti PAPKT skirsnyje „Tikrinimas“.

A.8.3.1.    PAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai

Kartu su nustatytais PAP metodo reikalavimais, dėl visų PAP tyrime naudojamų procesų, kuriuos reikia patvirtinti, tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar DKĮ atitinka minimalųjį DKĮ, kaip nustatyta PAPKT.

PAPKT gali būti nustatyta papildomų reikalavimų dėl patvirtinimo: tokiu atveju jie turi būti pridėti prie minimaliųjų reikalavimų, nustatytų šiame dokumente. Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar per tikrinimo procesą yra atitiktis visiems minimaliesiems ir papildomiems reikalavimams.

A.8.3.2.    Tikrinimo ir patvirtinimo metodai

Kartu su nustatytais PAP metodo reikalavimais, tikrintojas turi patikrinti, ar taikomos imčių sudarymo procedūros atitinka PAPKT nustatytą imčių sudarymo procedūrą. Pranešti duomenys turi būti sutikrinti su jų dokumentiniais šaltiniais siekiant patikrinti jų nuoseklumą.

A.8.3.3.    Patvirtinimo pareiškimo turinys

Laikantis nustatytų PAP metodo reikalavimų (I priedo 8.5.2 skirsnis), į patvirtinimo pareiškimą taip pat turi būti įtrauktas šis elementas: tikrintojo (-ų) interesų konfliktų, susijusių su atitinkamais produktais, nebuvimas ir bet koks dalyvavimas ankstesniame darbe (PAPKT rengimas, RP PAP tyrimai, pagrindžiamieji tyrimai, narystė techniniame sekretoriate ir konsultacinis darbas, atliktas PAPKT naudotojui per pastaruosius trejus metus).

B DALIS

PAPKT ŠABLONAS

Pastaba. Kiekviename skirsnyje pasviruoju šriftu pateiktas tekstas neturi būti keičiamas rengiant PAPKT, išskyrus lentelių, paveikslų ir lygčių nuorodas. Nuorodos turi būti tinkamai patikslintos ir susietos. Jei aktualu, galima pridėti papildomo teksto.

Tuo atveju, jei tarp šio priedo ir I priedo reikalavimų yra prieštaravimų, viršesni yra I priedo reikalavimai.

Laužtiniuose skliaustuose [] pateiktas tekstas yra nurodymai PAPKT rengėjams.

Skirsnių eilės tvarka ir jų pavadinimai neturi būti keičiami.

[Pirmajame puslapyje turi būti pateikta bent ši informacija:

Turinys

Santrumpos

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų PAPKT vartojamų santrumpų sąrašą. Tos iš jų, kurios jau yra įtrauktos į I priedą arba II priedo A dalį, turi būti perkeltos nepakeistos. Santrumpos turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

Terminų apibrėžtys

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų PAPKT svarbių terminų apibrėžčių sąrašą. Tos iš jų, kurios jau yra įtrauktos į I priedą arba II priedo A dalį, turi būti perkeltos nepakeistos. Terminų apibrėžtys turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

B.1.    Įvadas

Produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodas teikia išsamias ir visapusiškas technines taisykles, kaip reikia atlikti PAP tyrimus, kad jie būtų lengviau atkuriami, nuoseklūs, patikimi, patikrinami ir palyginami. PAP tyrimų rezultatai sudaro teikiamos AP informacijos pagrindą ir gali būti naudojami įvairiose potencialiose taikymo srityse, įskaitant organizacijos vidaus valdymą ir dalyvavimą savanoriškose ar privalomose programose.

Dėl visų reikalavimų, kurie nėra nustatyti šiose produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklėse (PAPKT), PAPKT naudotojas turi remtis tais dokumentais, kuriuos atitinka šios PAPKT (žr. B.7 skirsnį).

Šių PAPKT laikytis nebūtina, kai PAP yra skirtas naudoti organizacijos vidaus reikmėms, tačiau jų laikytis privaloma visada, kai numatoma pranešti PAP tyrimo rezultatus ar bet kokį jo turinį.

Formuluotės „turi“, „turėtų“ ir „gali“

Šiose PAPKT nurodant reikalavimus, rekomendacijas ir pasirinkimo galimybes atliekant PAP tyrimą, vartojamos tikslios formuluotės.

Formuluotė su žodžiu „turi“ vartojama nurodant tai, ko reikalaujama, kad PAP tyrimas atitiktų šias PAPKT.

Formuluotė su žodžiu „turėtų“ vartojama pateikiant rekomendaciją, o ne reikalavimą. Bet kokį nukrypimą nuo reikalavimo, suformuluoto vartojant žodį „turėtų“, reikia pagrįsti rengiant PAP tyrimą ir skaidriai apibūdinti.

Formuluotė su žodžiu „gali“ reiškia leidžiamą pasirinkimo galimybę. Visada, kai yra įvairių pasirinkimo galimybių, PAP tyrime turi būti tinkamais argumentais pagrįstas konkretaus varianto pasirinkimas.

B.2.    Bendra informacija apie PAPKT

B.2.1.    Techninis sekretoriatas

[Turi būti pateiktas organizacijų, dalyvaujančių techniniame sekretoriate tuo metu, kai patvirtinamos galutinės PAPKT, sąrašas. Dėl kiekvienos iš jų turi būti nurodytas organizacijos tipas (pramonės, akademinės srities, NVO, konsultacinių paslaugų ar kt.), taip pat dalyvavimo pradžios data. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti įtraukti ir narių – asmenų, dalyvaujančių kiekvienos organizacijos vardu – pavardes]

B.2.2.    Konsultacijos ir suinteresuotieji subjektai

[Dėl kiekvienų viešų konsultacijų turi būti pateikta ši informacija:

B.2.3.    PAPKT peržiūros grupė ir peržiūros reikalavimai

[Šiame skirsnyje turi būti nurodytos peržiūros grupės narių pavardės ir priklausymas organizacijoms. Turi būti nurodyta peržiūros grupei pirmininkaujančio nario tapatybė.]

Peržiūros vykdytojai patikrino ir įsitikino, kad yra įvykdyti šie reikalavimai:

[Techninis sekretoriatas prireikus gali pridėti papildomų peržiūros kriterijų]

Viešos peržiūros ataskaitos pateikiamos šių PAPKT 3 priede.

[Peržiūros grupė turi parengti: i) kiekvieno RP PAP viešą peržiūros ataskaitą, ii) galutinių PAPKT viešą peržiūros ataskaitą.]

B.2.4.    Peržiūros pareiškimas

Šios PAPKT parengtos laikantis PAP metodo, Komisijos patvirtinto ... [nurodyti naujausios prieinamos versijos patvirtinimo datą].

Reprezentatyvusis (-ieji) produktas (-ai) tiksliai apibūdina vidutinį (-ius) Europoje (ES + ELPA) parduodamą (-us) produktą (-us) atitinkamoje produktų kategorijoje ar pakategorėje, kurioms taikomos šios PAPKT.

PAP tyrimai, atliekami laikantis šių PAPKT, duotų pakankamai atkuriamus rezultatus ir, naudojantis juose pateikta informacija, galima nustatytomis sąlygomis atlikti palyginimus ir daryti lyginamuosius pareiškimus (žr. skirsnį dėl ribojančių veiksnių). [šio teiginio paskutinė dalis turi būti išbraukta, jei PAPKT skirtos tarpiniam (-iams) produktui (-ams)]

[Peržiūros pareiškimą turi parengti peržiūros vykdytojas.]

B.2.5.    Geografinė galiojimo sritis

Šios PAPKT galioja į jų taikymo sritį įtrauktiems produktams, parduodamiems arba vartojamiems Europos Sąjungoje ir ELPA valstybėse.

Kiekviename PAP tyrime turi būti nustatyta jo geografinė galiojimo sritis, išvardijant visas šalis, kuriose vartojamas ar parduodamas atitinkamas produktas, kuris yra to PAP tyrimo objektas, nurodant jam tenkančią santykinę rinkos dalį. Jeigu nėra prieinamos informacijos apie konkretaus tiriamo produkto rinką, jo rinka turi būti standartiškai laikoma Europa ir ELPA valstybės, darant prielaidą, kad valstybių rinkos dalys yra vienodos.

B.2.6.    Kalba

PAPKT rengiamos anglų kalba. Neatitikimų atveju originalas anglų kalba yra viršesnis už vertimus.

B.2.7.    Atitiktis kitiems dokumentams

Šios PAPKT parengtos laikantis šių dokumentų (nurodyta pirmumo tvarka):

produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodo,

….

[PAPKT turi būti išvardyti papildomi dokumentai (jei yra), kuriuos atitinka PAPKT.]

B.3.    PAPKT apimtis

Šiame skirsnyje turi būti: i) pateiktas PAPKT apimties apibūdinimas, ii) išvardytos ir apibūdintos į PAPKT taikymo sritį įtrauktos pakategorės (jei yra), apibūdintas apimamas produktas ar produktai ir jų techninės charakteristikos.]

B.3.1.    Produktų klasifikavimas

[Produktų, kuriems taikomos šios PAPKT, CPA kodai yra:

[Pagal produktų kategoriją / pakategorę pateikti atitinkamą produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus (CPA) kodą (remiantis naujausia prieinama CPA sąrašo versija). Kai panašių produktų įvairūs gamybos būdai nustatomi naudojant skirtingus CPA kodus, PAPKT turi būti nurodyti visi tokie CPA kodai. Jeigu yra, nurodomos pakategorės, kurių neapima CPA klasifikatorius.]

B.3.2.    Reprezentatyvusis (-ieji) produktas (-ai)

[PAPKT turi būti pateiktas reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) apibūdinimas ir paaiškinimas, kaip jis nustatytas. Techninis sekretoriatas turi PAPKT priede pateikti informaciją apie visus veiksmus, atliktus apibrėžiant RP „modelį“ ir pranešant surinktą informaciją.]

Reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) PAP tyrimas (RP PAP) yra prieinamas pateikus prašymą TS koordinatoriui, kuris yra atsakingas už jo platinimą, su tinkamu atsakomybės ribojimo pareiškimu dėl jo ribotumo.

B.3.3.    Funkcinis vienetas ir atskaitos srautas

Funkcinis vienetas (FV) yra … [įrašyti].

B. 1 lentelėje nustatyti pagrindiniai aspektai, kuriais remiantis apibrėžiamas FV.

Atskaitos srautas yra nustatytai funkcijai atlikti reikalingas produkto kiekis ir jis turi būti matuojamas … [įrašyti matavimo vienetus]. Visi tyrime surinkti kiekybiniai įvedinių ir išvedinių duomenys turi būti apskaičiuoti pagal šį atskaitos srautą.

[PAPKT turi būti apibūdinta: i) koks yra kiekvieno funkcinio vieneto aspekto poveikis produkto aplinkosauginiam pėdsakui, ii) kaip įtraukti šį poveikį į AP skaičiavimus ir iii) kaip turi būti apskaičiuojamas tinkamas atskaitos srautas ( 97 ). Be to, bet koks produkto funkcijų neįtraukimas į funkcinio vieneto apibrėžtį PAPKT turi būti paaiškintas ir dokumentuotas ir turi būti pagrįsta, kodėl tai padaryta. Jei reikia nustatyti skaičiavimo parametrus, PAPKT turi būti pateiktos standartinės vertės arba turi būti prašoma pateikti šiuos parametrus privalomos konkrečios įmonės informacijos sąraše. Turi būti pateiktas skaičiavimo pavyzdys.]

B.3.4.    Sistemos ribos

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta sistemos schema, kurioje aiškiai parodyti procesai ir gyvavimo ciklo etapai, įtraukiami į atitinkamą produktų kategoriją ar pakategorę. Turi būti pateiktas trumpas procesų ir gyvavimo ciklo etapų apibūdinimas. Schemoje turi būti parodyti procesai, dėl kurių reikalaujama pateikti konkrečios įmonės duomenis, ir procesai, neįeinantys į sistemos ribas.]

Į sistemos ribas turi įeiti šie gyvavimo ciklo etapai ir procesai:

Pagal šias PAPKT gali būti neįtraukiami toliau nurodyti procesai, taikant atmetimo taisyklę: [įtraukti procesų, kurie turi būti neįtraukiami pagal atmetimo taisyklę, sąrašą]. Jokių papildomų atmetimų atlikti neleidžiama. ARBA pagal šias PAPKT netaikomas joks atmetimas.

Kiekviename PAP tyrime, atliekamame pagal šias PAPKT, turi būti pateikta schema, kurioje parodyta veikla, atitinkanti 1, 2 arba 3 situaciją pagal duomenų poreikių matricą.

B.3.5.    AP poveikio kategorijų sąrašas

Kiekviename PAP tyrime, atliekamame laikantis šių PAPKT, turi būti apskaičiuotas PAP profilis, įskaitant visas tolesnėje lentelėje išvardytas AP poveikio kategorijas. [Techninis sekretoriatas turi šioje lentelėje nurodyti, ar klimato kaitos pakategorės turi būti apskaičiuojamos atskirai. Tuo atveju, jei nepranešama apie vieną ar abi pakategores, techninis sekretoriatas turi įtraukti išnašą, kurioje paaiškinamos priežastys, pvz.: „Subrodikliai „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ neturi būti pranešami atskirai, nes kiekvieno iš jų įnašas į bendrą su klimato kaita susijusį poveikį, remiantis etalono rezultatais, yra mažesnis nei 5 proc.“]

Normalizavimo faktorių ir svertinio vertinimo faktorių išsamus sąrašas pateiktas 1 priede (AP normalizavimo faktorių ir svertinio vertinimo faktorių sąrašas).

Apibūdinimo koeficientų išsamus sąrašas pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml. [Techninis sekretoriatas turi nurodyti AP pagalbinės medžiagos paketą, kuris turi būti naudojamas.]

B.3.6.    Papildoma techninė informacija

[Techninis sekretoriatas turi nurodyti papildomą techninę informaciją, kurią reikia pranešti]:

[Dėl tarpinių produktų:]

B.3.7.    Papildoma aplinkosauginė informacija

[Nurodykite, kokia papildoma aplinkosauginė informacija turi arba turėtų būti pranešama (nurodykite vienetus). Jeigu įmanoma, venkite vartoti formuluotes su žodžiais „turėtų“, „reikėtų“. Nurodykite visus metodus, naudojamus pranešant papildomą informaciją.]

Biologinė įvairovė laikoma reikšminga šioms PAPKT.

ARBA

Biologinė įvairovė nelaikoma reikšminga šioms PAPKT.

[Jei biologinė įvairovė yra reikšminga, PAPKT turi būti apibūdinta, kaip PAPKT naudotojas turi vertinti poveikį biologinei įvairovei.]

B.3.8.    Ribojantys veiksniai

Šiame skirsnyje turi būti pateiktas PAP tyrimo ribojančių veiksnių, net jei tyrimas atliekamas pagal šias PAPKT, sąrašas.]

B.3.8.1.    Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai

[Šiame skirsnyje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis gali būti atliekamas palyginimas ar daromas lyginamasis pareiškimas.]

B.4.    Aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai

B.4.1.    Aktualiausios AP poveikio kategorijos

[Jeigu PAPKT neapima pakategorių] Produktų kategorijai, kuriai taikomos šios PAPKT, aktualiausios poveikio kategorijos yra:

[Jeigu PAPKT apima pakategores] Šių PAPKT apimamai pakategorei [įrašyti pavadinimą] aktualiausios poveikio kategorijos yra:

B.4.2.    Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai

[Jeigu PAPKT neapima pakategorių] Produktų kategorijai, kuriai taikomos šios PAPKT, aktualiausi gyvavimo ciklo etapai yra:

[Jeigu PAPKT apima pakategores] Pakategorei [įrašyti pavadinimą], kuriai taikomos šios PAPKT, aktualiausi gyvavimo ciklo etapai yra:

B.4.3.    Aktualiausi procesai

Produktų kategorijai, kuriai taikomos šios PAPKT, aktualiausi procesai yra: [ši lentelė turi būti užpildyta remiantis reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) PAP tyrimų galutiniais rezultatais. Jei tinka, pateikiama atskira lentelė kiekvienai pakategorei.]

B.4.4.    Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai

Produktų kategorijai, kuriai taikomos šios PAPKT, aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai yra: [turi būti pateiktas sąrašas remiantis reprezentatyviojo (-iųjų) produkto (-ų) PAP tyrimų galutiniais rezultatais. Jei tinka, pateikiamas atskiras sąrašas kiekvienai pakategorei.]

B.4.4.1.    Duomenų spragos ir pakaitalai

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta:

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti IGCA „Excel“ faile (žr. šio priedo B.5 skirsnį) nurodyti, kurių procesų prieinamų duomenų rinkinių nėra ir dėl to jie laikomi duomenų spragomis, o dėl kurių procesų turi būti naudojami pakaitiniai duomenų rinkiniai.]

B.5.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

Visi naujai parengti duomenų rinkiniai turi atitikti AP arba ILCD-EL reikalavimus (žr. taisykles B 5.5 skirsnyje).

[PAPKT turi būti nurodyta, ar leidžiama sudaryti imtis. Jei techninis sekretoriatas leidžia sudaryti imtis, PAPKT turi būti aprašyta imčių sudarymo procedūra, kaip apibūdinta pagal PAP metodą, ir turi būti pateiktas toks sakinys:] Jei reikia sudaryti imtis, tai turi būti atliekama taip, kaip nustatyta šiose PAPKT. Tačiau imčių sudaryti neprivaloma, ir bet kuris šių PAPKT naudotojas gali nuspręsti rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių, nesudarydamas jokių imčių.

B.5.1.    Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas

[Techninis sekretoriatas turi šiame skirsnyje išvardyti procesus, modeliuojamus naudojant privalomus konkrečios įmonės duomenis (t. y. veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus). Įsidėmėtina, kad čia išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ( 98 ) vartojama nomenklatūra.

A procesas

[Išvardyti visus veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus, kurių duomenys turi būti renkami, ir standartinius subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis A procese, duomenų rinkinius. PAPKT reikėtų pateikti bent vieną pavyzdį, naudojantis toliau pateikta lentele. Jei čia nurodomi ne visi procesai, išsamus visų procesų sąrašas turi būti pateiktas „Excel“ faile.]

[Išvardyti visus išmetamuosius teršalus ir išteklius, kurie turi būti modeliuojami naudojant konkrečios įmonės informaciją (aktualiausius pirmenybinius pirminius srautus), A procese.]

Žr. „Excel“ failą pavadinimu „[Name PEFCR_version number] - Life cycle inventory“, kuriame pateiktas visų renkamų konkrečios įmonės duomenų sąrašas.

B.5.2.    Procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, sąrašas

[Šiame skirsnyje išvardyti procesai turi būti papildomi tiems, kurie išvardyti privalomų konkrečios įmonės duomenų sąraše. Neleidžiama pakartotinai pateikti tų pačių procesų ar duomenų. Jeigu nėra daugiau procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, nurodykite: „Be tų procesų, kurie įtraukti į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą, nėra daugiau procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė.“]

Procesai, kuriuos turėtų vykdyti PAPKT naudotojas, yra:

X procesas:

[Pateikti trumpą X proceso apibūdinimą. Išvardyti veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus, kurių duomenys mažų mažiausiai turi būti renkami, ir subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis X procese, duomenų rinkinius. Nurodyti matavimo vienetą, apibūdinti, kaip atliekamas matavimas, ir bet kokius kitus aspektus, kurie galėtų padėti naudotojui. Įsidėmėtina, kad čia išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ( 99 ) vartojama nomenklatūra. PAPKT reikėtų pateikti bent vieną pavyzdį, naudojantis toliau pateikta lentele. Jei čia nurodomi ne visi procesai, išsamus visų procesų sąrašas turi būti pateiktas „Excel“ faile.]

Žr. „Excel“ failą pavadinimu „[Name PEFCR_version number] - Life cycle inventory“, kuriame pateiktas visų numatomų 1 situaciją atitinkančių procesų sąrašas.

B.5.3.    Duomenų kokybės reikalavimai

Turi būti apskaičiuojama ir pranešama kiekvieno duomenų rinkinio ir viso PAP tyrimo duomenų kokybė. DKĮ apskaičiavimas turi būti pagrįstas šia formule su keturiais kriterijais:

kurioje TR yra technologinis reprezentatyvumas, GR – geografinis reprezentatyvumas, LR – laikotarpių reprezentatyvumas, P – preciziškumas. Reprezentatyvumas (technologijų, geografinis ir laikotarpių) parodo, kiek pasirinkti procesai ir produktai reprezentuoja analizuojamąją sistemą, o preciziškumas nurodo duomenų gavimo būdą ir susijusį neapibrėžties lygį.

Tolesniuose skirsniuose pateikiamos lentelės su kriterijais, taikytinais atliekant pusiau kiekybinį kiekvieno kriterijaus vertinimą.

[PAPKT gali būti nustatyti griežtesni duomenų kokybės reikalavimai ir nustatyti papildomi duomenų kokybės vertinimo kriterijai. PAPKT turi būti pateiktos formulės, naudojamos vertinant DKĮ dėl: i) konkrečios įmonės duomenų (I priedo 20 lygtis), ii) antrinių duomenų rinkinių (I priedo 19 lygtis) ir iii) PAP tyrimo (I priedo 20 lygtis).]

B.5.3.1.    Konkrečios įmonės duomenų rinkiniai

DKĮ turi būti apskaičiuojamas esant 1 lygmens disagregavimui, prieš atliekant bet kokį subprocesų ar pirminių srautų agregavimą. Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ turi būti apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta toliau.

B.5.4.    Duomenų poreikių matrica (DPM)

Visi procesai, reikalingi atliekant produkto modeliavimą ir neįeinantys į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą (B.5.1 skirsnyje), turi būti įvertinti naudojant duomenų poreikių matricą (žr. B.10 lentelę). PAPKT naudotojas turi taikyti DPM vertindamas, kurie duomenys yra reikalingi ir turi būti naudojami modeliuojant jo PAP, priklausomai nuo PAPKT naudotojo (įmonės) turimos įtakos tam konkrečiam procesui. DPM numatyti trys atvejai, kurie paaiškinti toliau:

B.5.4.1.    Procesai pagal 1 situaciją

Dėl kiekvieno proceso pagal 1 situaciją yra du galimi variantai:

1 situacija / 1 variantas

Taikoma visiems procesams, kuriuos vykdo įmonė, ir kai PAPKT naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis. Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta B.5.3.1 skirsnyje.

1 situacija / 2 variantas

Tik dėl tų procesų, kurie nėra aktualiausi: jeigu PAPKT naudotojas nusprendžia modeliuoti procesą nerinkdamas konkrečios įmonės duomenų, naudotojas turi naudoti antrinį duomenų rinkinį iš PAPKT pateikto sąrašo, kartu su jo standartinėmis DKĮ vertėmis, kurios čia nurodytos.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio metaduomenų.

B.5.4.2.    Procesai pagal 2 situaciją

Kai procesas nėra vykdomas PAPKT naudotojo, tačiau yra prieinami konkrečios įmonės duomenys, yra trys galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Dėl visų įmonės nevykdomų procesų ir kai PAPKT naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta B.5.3.1 skirsnyje.

2 situacija / 2 variantas

PAPKT naudotojas turi naudoti konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir turi pakeisti subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, PAP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto PAPKT.

Įsidėmėtina, kad PAPKT išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

PAPKT naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR ir LR, naudodamasis B.11 lentele (-ėmis). GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc. ( 100 ), o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

2 situacija / 3 variantas

PAPKT naudotojas turi naudoti konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir turi pakeisti subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto PAPKT.

Įsidėmėtina, kad PAPKT išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Šiuo atveju PAPKT naudotojas turi naudoti standartines DKĮ vertes. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

B.5.4.3.    Procesai pagal 3 situaciją

Jei proceso nevykdo įmonė, naudojanti PAPKT, ir tai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys, yra du galimi variantai:

3 situacija / 1 variantas

Šiuo atveju PAPKT naudotojas turi nustatyti naudojamo duomenų rinkinio DKĮ vertes konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR, naudodamasis pateikta (-omis) lentele (-ėmis). P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

3 situacija / 2 variantas

Dėl procesų, kurie nėra aktualiausi, PAPKT naudotojas turi naudoti atitinkamą antrinį duomenų rinkinį iš PAPKT pateikto sąrašo, kartu su jo DKĮ vertėmis.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra PAPKT sąraše, PAPKT naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

B.5.5.    Naudojami duomenų rinkiniai

PAPKT pateikiamas antrinių duomenų rinkinių, taikytinų PAPKT naudotojo, sąrašas. Kai PAP profiliui apskaičiuoti reikalingo duomenų rinkinio nėra šiame PAPKT sąraše, naudotojas turi pasirinkti vieną iš šių variantų (nustatyta hierarchine seka):

B.5.6.    Kaip apskaičiuojamas tyrimo vidutinis DKĮ

Apskaičiuojant PAP tyrimo vidutinį DKĮ, PAPKT naudotojas turi atskirai apskaičiuoti PAP tyrimo TR, LR, GR ir P, kaip visų aktualiausių procesų svertinį vidurkį, remiantis jų santykiniu poveikio aplinkai įnašu į bendrąjį rezultato balą. Turi būti taikomos skaičiavimo taisyklės, paaiškintos I priedo 4.6.5.8 skirsnyje.

B.5.7.    Paskirstymo taisyklės

[PAPKT turi būti nustatyta, kurios paskirstymo taisyklės turi būti taikomos PAPKT naudotojo ir kaip turi būti atliekamas modeliavimas ir skaičiavimai. Jei naudojamas ekonominis paskirstymas, turi būti nustatytas ir PAPKT nurodytas skaičiavimo metodas, pagal kurį gaunami paskirstymo koeficientai. Turi būti naudojamas toliau pateiktas šablonas:]

B.5.8.    Elektros energijos modeliavimas

Turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Pastaba. Naudojimo etape turi būti naudojamas vartojimo tinklo derinys.

Konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinio naudojimo aplinkosauginis naudingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad sutartinėmis priemonėmis (sekimo tikslais) vartotojams patikimai ir unikaliai perduodami atitinkami pareiškimai. Kitaip PAP trūktų tikslumo ir nuoseklumo, reikalingo tam, kad būtų priimami produktams ar organizacijai reikalingos elektros energijos pirkimo sprendimai ir teikiami tikslūs pareiškimai vartotojams (elektros pirkėjams). Todėl nustatyti minimalieji kriterijai dėl sutartinių priemonių, kaip patikimų aplinkosauginio pėdsako informacijos šaltinių, tinkamumo. Jie parodo minimalias sąlygas, reikalingas, kad konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinys būtų naudojamas PAP tyrimuose.

Nustatyti minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo

Konkretaus tiekėjo elektros energijos produktas ar elektros energijos rūšių derinys gali būti naudojamas tik jeigu PAP metodo naudotojas užtikrina, kad sutartinė priemonė atitinka toliau nustatytus kriterijus. Jeigu sutartinės priemonės neatitinka šių kriterijų, modeliavimui turi būti naudojamas konkrečios šalies liekamasis elektros energijos vartojimo derinys.

Toliau pateiktas kriterijų sąrašas yra pagrįstas ŠESD protokolo 2 pakopos gairių ( 103 ) kriterijais. Elektros energijos modeliavimui naudojama sutartinė priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

„Konkrečios šalies liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio“ modeliavimas:

Duomenų teikėjai suteikia prieigą prie duomenų rinkinių dėl liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio, pagal energijos rūšį, pagal šalį ir pagal įtampos lygį.

Jei prieinamo tinkamo duomenų rinkinio nėra, reikėtų taikyti tokį metodą:

nustatyti šalies vartojamąjį energijos rūšių derinį (pvz., X proc. MWh pagaminama hidroenergetikoje, Y proc. MWh pagaminama anglimis kūrenamoje elektrinėje) ir sujungti su IGCA duomenų rinkiniais pagal energijos rūšį ir šalį ar regioną (pvz., IGCA duomenų rinkinys dėl 1 MWh hidroenergijos gamybos Šveicarijoje).

Veiklos duomenys, susiję su ES nepriklausančios šalies vartojamuoju deriniu pagal detalizuotą energijos rūšį, turi būti nustatomi remiantis:

Šiuos duomenis galima rasti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA, www.iea.org) leidiniuose.

Prieinami IGCA duomenų rinkiniai pagal kuro technologijas. Prieinami IGCA duomenų rinkiniai paprastai yra konkrečiai parengti šaliai arba regionui pagal:

Paskirstymo taisyklės:

[PAPKT turi būti nustatyta, kuriuo fiziniu ryšiu turi būti remiamasi PAP tyrimuose: i) elektros energijos vartojimą išskaidant tarp kelių produktų per kiekvieną procesą (pvz., masė, vienetų skaičius, tūris…) ir ii) perteikiant gamybos santykines dalis / pardavimo santykines dalis tarp ES šalių ar regionų, kai produktas gaminamas keliose vietose ar parduodamas keliose šalyse. Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus derinys. Turi būti naudojamas toliau pateiktas šablonas:]

Jeigu suvartojama elektros energija yra gaunama iš daugiau kaip vieno elektros energijos rūšių derinio, kiekvieno derinio šaltinis turi būti naudojamas proporcingai pagal jo sudaromą viso suvartojamo energijos kiekio (kWh) dalį. Pavyzdžiui, jei šio bendro suvartojamo energijos kiekio (kWh) tam tikra dalis gaunama iš konkretaus tiekėjo, dėl pastarosios dalies turi būti naudojamas konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinys. Dėl vietoje pagamintos elektros energijos vartojimo žr. toliau.

Konkrečios rūšies elektros energija gali būti priskiriama vienam konkrečiam produktui tokiomis sąlygomis:

Elektros energijos gamyba vietoje

Jeigu elektros energijos gamyba vietoje yra lygi energijos suvartojimui toje vietoje, yra dvi galimos situacijos:

Jei pagaminamas elektros energijos kiekis yra didesnis už toje vietoje, apibrėžtose sistemos ribose, suvartojamą kiekį ir perteklinė energija yra parduodama, pvz., į elektros tinklą, tokią sistemą galima laikyti daugiafunkce. Tokia sistema teikia dvi funkcijas (pvz., produkto + elektros energijos), ir turi būti laikomasi toliau nustatytų taisyklių.

Išskaidymas nelaikomas įmanomu, kai pradinės grandies poveikis arba tiesioginis teršalų išmetimas yra glaudžiai susijęs su pačiu produktu.

B.5.9.    Klimato kaitos modeliavimas

„Klimato kaitos“ poveikio kategorija turi būti modeliuojama atsižvelgiant į tris pakategores:

Turi būti pranešama visų trijų pakategorių suma.

Jei klimato kaita pasirenkama kaip viena aktualiausių poveikio kategorijų, PAPKT turi būti: i) visada reikalaujama pranešti bendrą su klimato kaita susijusį poveikį, kaip visų trijų subrodiklių sumą, ir ii) dėl subrodiklių „Klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ reikalaujama atskirai pranešti tuos, kurių kiekvienas daugiau kaip 5 proc. prisideda prie bendrojo rezultato balo.

[Pasirinkite tinkamą nuostatos tekstą]

Pakatagorė „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ turi būti pranešama atskirai.

[ARBA]

Pakategorė „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ neturi būti pranešama atskirai.

Pakategorė „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ turi būti pranešama atskirai.

[ARBA]

Pakatagorė „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ neturi būti pranešama atskirai.

B.5.10.    Gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas

Produktų, naudojamų gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos metu, naudojimo etape ar po jo, gyvavimo ciklo pabaiga turi būti įtraukiama į bendrą produktų gyvavimo ciklo modeliavimą. Apskritai tai turėtų būti modeliuojama ir pranešama tame gyvavimo ciklo etape, kuriame susidaro atliekos. Šiame skirsnyje pateiktos taisyklės, kaip modeliuoti produktų gyvavimo ciklo pabaigą, taip pat perdirbtųjų medžiagų dalį.

Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF) naudojama modeliuojant produktų gyvavimo ciklo pabaigą, taip pat perdirbtųjų medžiagų dalį, ir joje sujungiama „medžiagos + energija + šalinimas“, t. y.:

su tokiais parametrais:

A

:

naštos ir kreditų paskirstymo tarp perdirbtųjų medžiagų tiekėjo ir naudotojo koeficientas.

B

:

energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams. Visuose PAP tyrimuose jis turi būti nustatytas lygus nuliui.

Kaįv

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip įvedinys, kokybė, t. y. perdirbtosios medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kaišv

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip išvedinys, kokybė, t. y. perdirbamos medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kp

:

pirminės medžiagos kokybė, t. y. grynosios medžiagos kokybė.

R1

:

medžiagos, naudojamos kaip gamybos proceso įvedinys, dalis, kurią sudaro perdirbta medžiaga iš ankstesnės sistemos.

R2

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, kuri bus perdirbama (arba pakartotinai naudojama) paskesnėje sistemoje. Taigi, nustatant R2 turi būti atsižvelgiama į surinkimo ir perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesų neefektyvumo aspektus. R2 turi būti matuojama perdirbimo įrenginio išeigos vietoje.

R3

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje.

Eperdirb.

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbamos (ar pakartotinai naudojamos) medžiagos perdirbimo procesą, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesą.

Eperdirb.(GCP)

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbimo procesą gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesus.

Egr

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

E*gr

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

EER

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl energijos atgavimo proceso (pvz., atliekų deginimo atgaunant energiją, šalinimo į sąvartyną atgaunant energiją ar kt.).

ESE(šilum.) ir ESE(elektr.)

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui), kuriuos būtų lėmęs konkretus pakeičiamas energijos šaltinis (atitinkamai šiluma ir elektros energija).

ED

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl medžiagų atliekų šalinimo analizuojamojo produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, be energijos atgavimo.

XER(šilum.) ir XER(elektr.)

:

energijos atgavimo proceso efektyvumas tiek šilumos, tiek elektros energijos atveju.

AŠV

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos, naudojamos energijai atgauti, apatinė šilumingumo vertė.

[PAPKT atitinkamuose skirsniuose turi būti pateikti šie parametrai:

[Visų parametrų standartinių verčių sąrašas turi būti pateiktas atitinkamo gyvavimo ciklo etapo skirsnyje, lentelėje. Be to, PAPKT turi būti dėl kiekvieno parametro aiškiai apibūdinta, ar galima naudoti tik standartines vertes, ar ir konkrečios įmonės duomenis, remiantis II priedo A.4.2.7 skirsnyje pateikta apžvalga]

Perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas (jei taikytina)

[Jei taikytina, turi būti įtrauktas toks tekstas:]

Toliau pateikta žiedinio pėdsako formulės dalis naudojama perdirbtųjų medžiagų daliai modeliuoti:

Taikomos R1 vertės turi būti konkrečios tiekimo grandinės vertės arba standartinės vertės, pateiktos lentelėje pirmiau [TS turi pateikti lentelę], pagal DPM. Konkrečių medžiagų vertės pagal tiekimo rinkos statistiką nėra priimtinas pakaitalas, todėl neturi būti naudojamos. PAP tyrimo tikrinimas turi apimti taikomas R1 vertes.

Kai naudojamos konkrečios tiekimo grandinės R1 vertės, kurios nėra lygios 0, būtina užtikrinti atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Naudojant konkrečios tiekimo grandinės R1 vertes turi būti laikomasi šių gairių:

[Pramonės sistemos gali būti taikomos, jeigu jos apima pirmiau išdėstytas bendras gaires. Tokiu atveju pirmiau pateiktą tekstą galima pakeisti to konkretaus pramonės sektoriaus taisyklėmis. Jeigu ne, jos turi būti papildytos įtraukiant pirmiau pateiktas bendras gaires.]

[Tik dėl tarpinių produktų:]

Tiriamo produkto PAP profilis turi būti apskaičiuotas ir pranešamas naudojant A vertę, lygią 1.

Papildomos techninės informacijos dalyje turi būti pranešami rezultatai dėl įvairių taikymo sričių / medžiagų su šiomis A vertėmis:

B.6.    Gyvavimo ciklo etapai

B.6.1.    Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas

[PAPKT turi būti nurodyti visi PAPKT naudotojo taikytini techniniai reikalavimai ir prielaidos. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape (pagal RP modelį), pagal toliau pateiktą lentelę (transportui naudojama atskira lentelė). TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus).]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus]

PAPKT naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[Pakuotės turi būti modeliuojamos kaip gyvavimo ciklo žaliavų įsigijimo etapo dalis.]

[PAPKT, apimančiose kartoninės gėrimų taros ar pakuočių, susidedančių iš maišelio dėžutėje, naudojimą, turi būti pateikta informacija apie naudojamų žaliavų kiekius (t. y. medžiagų žiniaraštis) ir nustatyta, kad pakuočių modeliavimas turi būti atliekamas sujungiant medžiagų duomenų rinkiniuose nurodytus kiekius su nustatytu konversijos duomenų rinkiniu.]

[PAPKT, apimančiose daugkartines pakuotes iš trečiosios šalies valdomų rezervų, turi būti pateikti standartiniai pakartotinio naudojimo lygiai. PAPKT, apimančiose įmonei priklausančius pakuočių rezervus, turi būti nustatyta, kad pakartotinio naudojimo lygis turi būti apskaičiuojamas naudojant tik konkrečios tiekimo grandinės duomenis. Turi būti naudojami ir į PAPKT perkelti abu skirtingi modeliavimo metodai, pateikti I priede. PAPKT turi būti pateiktas šis tekstas: „Daugkartinių pakuočių žaliavos suvartojimas turi būti apskaičiuojamas dalijant faktinį pakuotės svorį iš pakartotinio naudojimo lygio.“]

[Dėl įvairių sudedamųjų dalių, transportuojamų iš tiekėjo į gamyklą, PAPKT naudotojui reikia duomenų apie: i) transporto rūšį, ii) atstumą pagal transporto rūšį, iii) sunkvežimių transporto panaudojimo santykius ir iv) grįžtamųjų reisų be krovinio modeliavimą sunkvežimių transporto atveju. PAPKT turi būti pateikti standartiniai šių dalykų duomenys arba reikalaujama pateikti šiuos duomenis privalomos konkrečios įmonės informacijos sąraše. Turi būti taikomos I priede pateiktos standartinės vertės, nebent būtų prieinami konkrečiose PAPKT pateikti duomenys.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

[PAPKT, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti įtrauktas šis tekstas: „Pakartotinio naudojimo lygis turi poveikį vienam FV reikalingo transporto kiekiui. Transporto poveikis turi būti apskaičiuojamas dalijant transportavimo į vieną pusę poveikį iš pakuotės pakartotinio naudojimo kartų skaičiaus.“]

B.6.2.    Žemės ūkio modeliavimas [įtraukiamas tik jei taikytinas]

[Jeigu PAPKT apima žemės ūkio gamybą, turi būti įtrauktas toliau pateiktas tekstas. Neaktualių teksto dalių galima neįtraukti.]

Daugiafunkcių procesų valdymas: turi būti laikomasi taisyklių, kurios apibūdintos LEAP gairėse „Environmental performance of animal feed supply chains“ (p. 36–43), FAO 2015, paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

Naudojami (jei prieinami) konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys dėl derliaus, vandens ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo, trąšų (dirbtinių ir organinių) kiekio (N, P kiekio) ir pesticidų kiekio (pagal veikliąją medžiagą) vienam hektarui per metus.

Žemės ūkio kultūrų auginimo duomenys turi būti surinkti per tam tikrą laikotarpį, pakankamą, kad būtų galima inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje pateikti vidutinį vertinimą, susietą su žemės ūkio kultūrų auginimo įvediniais ir išvediniais, kompensuojant svyravimus dėl sezoninių skirtumų:

Į aplinką išmetami pesticidai turi būti modeliuojami kaip konkrečios veikliosios medžiagos. Pagal standartinį metodą, dėl lauke paskleidžiamų pesticidų turi būti modeliuojama, kad 90 proc. jų išmetama į žemės ūkio dirvožemį, 9 proc. išmetama į orą, o 1 proc. – į vandenį.

Dėl trąšų (ir mėšlo) naudojimo išmetami teršalai turi būti diferencijuojami pagal trąšų tipą ir mažų mažiausiai apima:

Atliekant P išmetimo IGCA turėtų būti modeliuojamas su paviršiniu nuotėkiu į vandenį patenkančio fosforo kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra vanduo. Kai šis kiekis nėra žinomas, atliekant IGCA gali būti modeliuojamas žemės ūkio lauke paskleidžiamo fosforo (su mėšlu ar trąšomis) kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra dirvožemis. Šiuo atveju paviršinis nuotėkis iš dirvožemio į vandenį įeina į poveikio vertimo metodą.

Atliekant azoto (N) išmetimo IGCA turi būti pagal paskleidžiamų trąšų kiekį modeliuojamas išmetamas kiekis po to, kai azotas iš lauko (dirvožemio) patenka į skirtingus oro ir vandens aplinkos komponentus. N išmetimas į dirvožemį neturi būti modeliuojamas. Išmetamas N kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal ūkininko lauke paskleidžiamas azoto trąšas ir neįtraukiant išorės šaltinių (pvz., iškritų su lietumi).

[Dėl azoto pagrindo trąšų PAPKT turi būti apibūdintas naudotinas IGCA modelis. Turėtų būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006). PAPKT gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis mažų mažiausiai apimtų išmetamuosius teršalus pagal pirmiau pateiktus reikalavimus, ii) N būtų subalansuotas įvediniuose ir išvediniuose ir iii) jis būtų skaidriai apibūdintas.]

Sunkiųjų metalų išmetimas į aplinką iš lauko įvedinių turi būti modeliuojamas kaip išmetimas į dirvožemį ir (arba) išplovimas ar patekimas dėl erozijos į vandenį. Išmetimo į vandenį inventorinėje analizėje turi būti nustatytas metalo oksidacijos laipsnis (pvz., Cr+3, Cr+6). Kadangi auginami žemės ūkio augalai įsisavina dalį išmetamų sunkiųjų metalų, reikia paaiškinti, kaip modeliuojamos sunkiuosius metalus absorbuojančios žemės ūkio kultūros. Turi būti naudojamas šis modeliavimo metodas:

[TS turi pasirinkti vieną iš dviejų taikytinų modeliavimo metodų]

Metano išmetimas dėl ryžių auginimo turi būti įtraukiamas pagal apskaičiavimo taisykles, pateiktas IPCC (2006).

Sausinamo durpinio dirvožemio atveju turi būti įtraukiamas anglies dioksido išmetimas pagal modelį, kuriame dirvožemio sausinimo lygiai susiejami su metine anglies oksidacija.

Turi būti įtraukiama ši veikla [TS turi pasirinkti, kas turi būti įtraukiama]:

B.6.3.    Gamyba

[PAPKT turi būti nurodyti visi PAPKT naudotojo taikytini techniniai reikalavimai ir prielaidos. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape, pagal toliau pateiktą lentelę. TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus).]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus]

PAPKT naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[PAPKT, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti atsižvelgta į jų valymui, taisymui ar pakartotiniam pripildymui naudojamą papildomą energiją ir išteklius.]

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos gamybos metu naudotų produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą.]

B.6.4.    Platinimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]

Transportavimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) turi būti modeliuojamas šiame gyvavimo ciklo etape. Galutinis klientas apibrėžiamas kaip … [įrašyti].

Tuo atveju, jeigu yra prieinama konkrečios tiekimo grandinės informacija apie vieną ar kelis transporto parametrus, jie gali būti taikomi pagal duomenų poreikių matricą.

[TS turi PAPKT pateikti standartinį transporto scenarijų. Tuo atveju, jei nėra konkrečiose PAPKT nustatyto transporto scenarijaus, kaip pagrindas turi būti naudojamas pateiktas PAP metodo scenarijus, kartu su: i) keliais konkrečiose PAPKT nustatytais santykiais, ii) konkrečiose PAPKT nustatytais sunkvežimių transporto panaudojimo santykiais ir iii) konkrečiose PAPKT nustatytu paskirstymo koeficientu dėl vežimo vartotojų transporto priemonėmis. Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti įtrauktas į transporto scenarijų. Atšaldytų arba užšaldytų produktų atveju standartiniai sunkvežimių / furgonų transporto procesai turėtų būti keičiami. PAPKT turi būti išvardyti visi pagal scenarijų vykstantys procesai (pagal RP modelį), naudojant toliau pateiktą lentelę. Ši lentelė prireikus gali būti TS atitinkamai pritaikyta]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

PAPKT naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos platinimo ir mažmeninės prekybos metu susidariusios produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą. Jeigu nėra konkrečiose PAPKT pateiktos informacijos, PAPKT turi atitikti šio priedo F dalį.]

B.6.5.    Naudojimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]

[PAPKT turi būti pateiktas aiškus naudojimo etapo apibūdinimas ir išvardyti visi jame vykstantys procesai (pagal RP modelį) pagal toliau pateiktą lentelę. Ši lentelė prireikus gali būti TS atitinkamai pritaikyta.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

PAPKT naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[Šiame PAPKT skirsnyje taip pat turi būti nurodyti visi techniniai reikalavimai ir prielaidos, kuriuos turi taikyti PAPKT naudotojas. PAPKT turi būti nurodyta, ar tam tikriems procesams taikomas delta metodas. Jeigu taikomas delta metodas, PAPKT turi būti nustatytas minimalus suvartojimo (atskaitos) dydis, taikytinas apskaičiuojant papildomą suvartojimą, priskiriamą produktui.]

Naudojimo etape turi būti naudojamas vartojimo tinklo derinys. Šis elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti pardavimo ES šalims ar regionams santykines dalis. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais [pasirenka TS]). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES vartojamasis derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus vartojamasis derinys.

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos naudojimo etape susidarančios produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą. Jeigu nėra konkrečiose PAPKT pateiktos informacijos, PAPKT turi atitikti šio priedo E dalį.]

B.6.6.    Gyvavimo ciklo pabaiga [įtraukiama, jei taikytina]

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas pradedamas, kai apimamas produktas ir jo pakuotės yra naudotojo pašalinami, ir baigiamas tada, kai produktas grįžta į natūralią aplinką kaip atliekos arba patenka į kito produkto gyvavimo ciklą (t. y. kaip perdirbta žaliava). Apskritai tai apima tiriamo produkto atliekas, pvz., maisto atliekas, ir pirmines pakuotes.

Kitos (ne tiriamo produkto) atliekos, susidariusios gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos metu, naudojimo etape ar po naudojimo, turi būti įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklą ir modeliuojamos tame gyvavimo ciklo etape, kuriame jos susidaro.

[PAPKT turi būti nurodyti visi techniniai reikalavimai ir prielaidos, kuriuos turi taikyti PAPKT naudotojas. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape (pagal RP modelį), pagal toliau pateiktą lentelę. TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus). Įsidėmėtina, kad transportavimas iš surinkimo vietos į gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo vietą gali būti įtraukiamas į sąvartyno, deginimo ir perdirbimo duomenų rinkinius: TS turi patikrinti, ar tai įtraukta į pateiktus standartinius duomenų rinkinius. Tačiau gali būti tam tikrų atvejų, kai reikia papildomų standartinių transporto duomenų, taigi jie turi būti čia įtraukti. Pagal PAP metodą pateikiamos standartinės vertės, taikytinos tuo atveju, jeigu neturima geresnių duomenų.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

PAPKT naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

Gyvavimo ciklo pabaiga turi būti modeliuojama naudojant žiedinio pėdsako formulę ir šių PAPKT skirsnio „Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas“ ir PAP metodo taisykles, kartu su standartiniais parametrais, nurodytais lentelėje [lentelės numeris].

Prieš pasirinkdamas tinkamą R2 vertę PAPKT naudotojas turi atlikti atitinkamos medžiagos perdirbamumo vertinimą. Į PAP tyrimą turi būti įtrauktas pareiškimas dėl medžiagų / produktų perdirbamumo. Pareiškimas dėl perdirbamumo turi būti pateiktas kartu su perdirbamumo įvertinimu, apimančiu įrodymus pagal tris toliau nurodytus kriterijus (kaip apibūdinta ISO 14021:1999, 7.7.4 skirsnyje „Vertinimo metodika“):

1 ir 3 punktų atitiktis gali būti įrodoma naudojant perdirbimo statistinius duomenis (konkrečios šalies), gautus iš pramonės asociacijų arba nacionalinių institucijų. 3 punkto atitikties įrodymui artima reikšmė gali būti pateikta taikant, pvz., perdirbamumo vertinimo schemą, išdėstytą EN 13430 (Medžiagų perdirbimas, A ir B priedai), arba kitas konkretaus sektoriaus gaires dėl perdirbamumo (jeigu yra) ( 109 ).

Atlikus perdirbamumo įvertinimą, turi būti naudojamos tinkamos R2 vertės (konkrečios tiekimo grandinės arba standartinės vertės). Jeigu nėra atitikties vienam kriterijui arba jeigu konkretaus sektoriaus perdirbamumo gairėse yra nurodytas ribotas perdirbamumas, turi būti taikoma R2 vertė, lygi 0 proc.

Turi būti naudojamos konkrečios įmonės R2 vertės (matuojamos perdirbimo įrenginio išeigos vietoje), jeigu prieinamos. Jei prieinamų konkrečios įmonės verčių nėra, tačiau yra atitiktis kriterijams, pagal kuriuos vertinamas perdirbamumas (žr. toliau), turi būti naudojamos konkrečios taikymo srities R2 vertės, nurodytos tolesnėje lentelėje.

PAP tyrimo tikrinimas turi apimti taikomas R2 vertes.

[PAPKT turi būti lentelėje nurodyti visi parametrai, naudotojo taikytini atliekant skaičiavimą pagal ŽPF, skiriant tuos iš jų, kurie turi nekintamą vertę (pateikiamą toje pačioje lentelėje; pagal PAP metodą arba konkrečias PAPKT), ir tuos, kurie skirti konkrečiam PAP tyrimui (pvz., R2 ar kt.). Be to, PAPKT turi apimti papildomas modeliavimo taisykles, nustatytas pagal PAP metodą (jei taikytina). Šioje lentelėje B vertė turi būti standartiškai lygi 0.]

[PAPKT, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti įtrauktas šis tekstas: „Pakartotinio naudojimo lygis lemia gyvavimo ciklo pabaigoje tvarkomų pakuočių medžiagų kiekį (tenkantį parduodamam produktui). Gyvavimo ciklo pabaigoje tvarkomų pakuočių kiekis turi būti apskaičiuojamas dalijant faktinį pakuotės svorį iš jos pakartotinio naudojimo kartų skaičiaus.“]

B.7.    PAP rezultatai

B.7.1.    Etaloninės vertės

[Čia TS turi pateikti kiekvienam reprezentatyviajam produktui naudoto etalono rezultatus. Turi būti pateikti apibūdintieji, normalizuotieji ir svertiniai rezultatai (absoliučiosiomis vertėmis), kiekvieni iš jų atskiroje lentelėje, pagal toliau pateiktą šabloną. Rezultatai taip pat turi būti pateikiami kaip bendrasis rezultato balas, remiantis svertinio vertinimo faktoriais, pateiktais 5.2.2 skirsnyje I priede ir B.1 priede]

B.7.2.    PAP profilis

PAPKT naudotojas turi apskaičiuoti savo produkto PAP profilį laikydamasis visų šiose PAPKT pateiktų reikalavimų. Į PAP ataskaitą turi būti įtraukta ši informacija:

Kartu su PAP ataskaita PAPKT naudotojas turi parengti agreguotą AP reikalavimus atitinkantį savo tiriamo produkto duomenų rinkinį. Šis duomenų rinkinys turi būti pateikiamas Europos Komisijai ir gali būti viešai paskelbtas. Versija su disagreguotais duomenimis gali likti konfidenciali.

B.7.3.    Aplinkosauginio veiksmingumo klasės

[Aplinkosauginio veiksmingumo klasių nustatyti neprivaloma. Kiekvienas techninis sekretoriatas gali savo nuožiūra nustatyti metodą, pagal kurį nustatomos aplinkosauginio veiksmingumo klasės, jeigu jis mano, kad tai yra tinkama ir aktualu. Jeigu nustatomos aplinkosauginio veiksmingumo klasės, jos turi būti apibūdintos ir pateiktos šiame skirsnyje. Daugiau rekomendacijų pareikiama A.5.2 skirsnyje.]

B.8.    Tikrinimas

PAP tyrimo ir ataskaitos, parengtų laikantis šių PAPKT, tikrinimas turi būti atliekamas laikantis visų I priedo 9 skirsnyje pateiktų bendrųjų reikalavimų, įskaitant šio priedo A dalį, ir toliau nurodytų reikalavimų.

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar PAP tyrimas atliktas laikantis šių PAPKT.

Jeigu pagal PAP metodo įgyvendinimo politiką nustatomi konkretūs reikalavimai dėl PAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimo ir patvirtinimo, tos politikos reikalavimams turi būti teikiama viršenybė.

Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti tyrimo skaičiavimams atlikti naudotos kiekybinės informacijos tikslumą ir patikimumą. Kadangi tam gali būti naudojama daug išteklių, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Visų pirma, tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar proceso DKĮ atitinka minimalųjį DKĮ, nustatytą DPM dėl pasirinktų procesų.

Šios duomenų patikros turi apimti, be kita ko, naudojamus veiklos duomenis, antrinių subprocesų pasirinkimą, tiesioginių pirminių srautų pasirinkimą ir ŽPF parametrus. Pavyzdžiui, jeigu yra 5 procesai ir kiekvienas iš jų apima 5 rūšių veiklos duomenis, 5 antrinius duomenų rinkinius ir 10 ŽPF parametrų, tikrintojas (-ai) turi patikrinti mažiausiai 4 iš 5 procesų (70 proc.) ir, dėl kiekvieno proceso, turi patikrinti mažiausiai 4 rūšių veiklos duomenis (70 proc. viso veiklos duomenų kiekio), 4 antrinius duomenų rinkinius (70 proc. viso antrinių duomenų rinkinių kiekio) ir 7 ŽPF parametrus (70 proc. viso ŽPF parametrų kiekio), t. y. 70 proc. kiekvienos rūšies duomenų, kurie gali būti tikrinami.

PAP ataskaitos tikrinimas turi būti atliekamas atsitiktinės atrankos būdu patikrinant pakankamai informacijos, kad būtų pateiktas pagrįstas patikinimas, kad PAP ataskaita atitinka visas sąlygas, nurodytas I priedo 8 skirsnyje, įskaitant šio priedo A dalį.

[PAPKT gali būti nustatyta papildomų reikalavimų dėl tikrinimo, kurie turėtų būti pridėti prie šiame dokumente nustatytų minimaliųjų reikalavimų.]

Šaltiniai

[Pateikti PAPKT naudojamų šaltinių sąrašą.]

---

Priedai
B1 PRIEDAS. AP normalizavimo ir svertinio vertinimo faktorių sąrašas
AP taikomi visuotiniai normalizavimo faktoriai. AP skaičiavimams naudojami normalizavimo faktoriai pagal poveikį asmeniui pasauliniu mastu.
[TS turi pateikti normalizavimo ir svertinio vertinimo faktoriai, kuriuos turi taikyti PAPKT naudotojas, sąrašą. Normalizavimo ir svertinio vertinimo faktoriai yra prieinami http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml ( 112 )]
B2 PRIEDAS. PAP tyrimo šablonas
[PAPKT turi būti kaip priedas pateiktas kontrolinis sąrašas su nurodytais visais dalykais, kurie turi būti įtraukiami į PAP tyrimus, naudojant PAP tyrimo šabloną, pateiktą šio dokumento šio priedo E dalyje. Jau įtraukti į sąrašą dalykai yra privalomi kiekvienoms PAPKT. Be to, kiekvienas techninis sekretoriatas gali nuspręsti šablone pridėti papildomų punktų.]
B3 PRIEDAS. PAPKT ir RP PAP peržiūros ataskaitos
[Čia reikia įtraukti kritinės peržiūros grupės ataskaitas dėl PAPKT ir RP PAP tyrimo (-ų), įskaitant visus per peržiūros procesą nustatytus faktus ir techninio sekretoriato veiksmus, kurių imtasi atsakant į peržiūros vykdytojų pastabas.]
B4 PRIEDAS. Kiti priedai
[TS gali nuspręsti įtraukti ir kitų priedų, kurie laikomi svarbiais, pvz., DPM taikymo ar DKĮ skaičiavimų pavyzdį ir paaiškinimus dėl sprendimų, priimtų rengiant PAPKT.].

C DALIS

STANDARTINIŲ ŽPF PARAMETRŲ SĄRAŠAS

II priedo C dalis yra prieinama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

II priedo C dalyje pateiktas verčių sąrašas yra periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas Europos Komisijos; PAP metodo naudotojai raginami patikrinti ir naudoti naujausias šiame priede pateiktas vertes.

D DALIS

NAUDOJIMO ETAPO MODELIAVIMO STANDARTINAI DUOMENYS

Toliau pateiktos lentelės turi būti naudojamos atliekant PAP tyrimus ir rengiant PAPKT, nebent būtų prieinamų geresnių duomenų. Jei nenurodyta kitaip, čia pateikti duomenys yra pagrįsti prielaidomis.

Standartinės prielaidos dėl produktų laikymo (visada remiamasi prielaidomis, jei nenurodyta kitaip).

E DALIS

PAP ATASKAITOS ŠABLONAS

Šiame priede pateikiamas PAP ataskaitos šablonas, kuris turi būti naudojamas visų rūšių PAP tyrimams (pvz., įskaitant RP PAP tyrimus ar PAPKT pagrindžiamuosius tyrimus). Šiame šablone parodyta privaloma ataskaitos struktūra, kurios reikia laikytis, ir informacija, kurią reikia pranešti (sąrašas neišsamus). Turi būti įtraukti visi dalykai, kuriuos privaloma pranešti pagal PAP metodą, net jeigu jie nėra aiškiai nurodyti šiame šablone.

Produkto aplinkosauginio pėdsako

ataskaita

[įrašyti produkto pavadinimą]

Turinys

Santrumpos

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų PAP tyrime vartojamų santrumpų sąrašą. Tos iš jų, kurios jau įtrauktos į I priedą, turi būti perkeltos nepakeistos. Santrumpos turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

Terminų apibrėžtys

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų PAP tyrimui svarbių terminų apibrėžčių sąrašą. Tos iš jų, kurios jau įtrauktos į I priedą, turi būti perkeltos nepakeistos. Terminų apibrėžtys turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

E.1.    Santrauka

[Santrauka turi apimti bent šiuos elementus:

Ši santrauka, kiek tik įmanoma, turėtų būti parengta orientuojantis į nespecialistų auditoriją. Ji neturėtų būti ilgesnė kaip 3–4 puslapiai.]

E.2.    Bendroji informacija

[Toliau nurodytą informaciją geriausia pateikti tyrimo pirmame puslapyje:

E.3.    Tyrimo tikslas

[Minimalūs privalomi ataskaitos elementai yra:

E.4.    Tyrimo apimtis

Apibrėžiant tyrimo apimtį turi būti išsamiai identifikuota analizuojamoji sistema ir apibūdintas bendrasis metodas, taikomas nustatant: i) funkcinį vienetą ir atskaitos srautą, ii) sistemos ribas, iii) AP poveikio kategorijų sąrašą, iv) papildomą (aplinkosauginę ir techninę) informaciją, iv) prielaidas ir ribojančius veiksnius.]

E.4.1.    Funkcinis / deklaruotasis vienetas ir atskaitos srautas

[Pateikti funkcinį vienetą, apibūdinant keturis aspektus:

Jeigu funkcinio vieneto apibrėžti neįmanoma (pvz., jeigu tiriamasis produktas yra tarpinis produktas), reikia pateikti deklaruotąjį vienetą.

Pateikti atskaitos srautą]

E.4.2.    Sistemos ribos

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta mažų mažiausiai ši informacija:

E.4.3.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos

[Pateikti lentelę su AP poveikio kategorijų ir vienetų sąrašu ir su nurodytu naudojamu AP pagalbinės medžiagos paketu (išsamiau žr. http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

Dėl klimato kaitos nurodyti, ar trijų subrodiklių rezultatai atskirai pranešami rezultatų skirsnyje.]

E.4.4.    Papildoma informacija

[Apibūdinti bet kokią papildomą aplinkosauginę informaciją ir papildomą techninę informaciją, įtrauktą į PAP tyrimą. Pateikti šaltinių nuorodas ir aiškias taikomas skaičiavimo taisykles.

Paaiškinti, ar biologinė įvairovė yra reikšminga / nereikšminga tiriamajam produktui.

Kai tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, papildoma techninė informacija turi apimti:

E.4.5.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

[Apibūdinti visus ribojančius veiksnius ir prielaidas. Pateikti duomenų spragų (jei yra) sąrašą ir paaiškinti, kaip tos spragos užpildytos. Pateikti naudotų pakaitinių duomenų rinkinių sąrašą.]

E.5.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

[Šiame skirsnyje turi būti apibūdintas IGCA duomenų sąvadas ir įtraukta ši informacija:

E.5.1.    Atrankinis etapas [jei taikoma]

[Pateikti atrankinio etapo apibūdinimą, įskaitant aktualią informaciją apie duomenų rinkimą, naudotus duomenis (pvz., antrinių duomenų rinkinių sąrašas, veiklos duomenys, tiesioginiai pirminiai srautai), taikytą atmetimą ir gyvavimo ciklo poveikio analizės etapo rezultatus.

Užfiksuoti pagrindinius nustatytus faktus ir bet kokį pradinės nustatytos apimties patikslinimą (jei yra).]

E.5.2.    Pasirinkti modeliavimo sprendimai

[Apibūdinti visus pasirinktus modeliavimo sprendimus dėl toliau nurodytų taikytinų aspektų (kai aktualu, galima įtraukti daugiau):

E.5.3.    Daugiafunkcių procesų valdymas

[Apibūdinti PAP tyrime naudotas paskirstymo taisykles ir kaip atliktas modeliavimas ir skaičiavimai. Pateikti visų kiekvienam procesui naudotų paskirstymo koeficientų sąrašą ir naudotų procesų ir duomenų rinkinių išsamų sąrašą tuo atveju, jei taikomas pakeitimas.]

E.5.4.    Duomenų rinkimas

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta mažų mažiausiai ši informacija:

E.5.5.    Duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės įvertis

[Pateikti lentelę, kurioje išvardyti visi procesai ir nurodyta jų situacija pagal duomenų poreikių matricą (DPM).

Pateikti PAP tyrimo DKĮ.]

E.6.    Poveikio vertinimo rezultatai [konfidencialūs, jei aktualu]

E.6.1.    PAP rezultatai

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta mažų mažiausiai ši informacija:

E.6.2.    Papildoma informacija

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta:

E.7.    PAP rezultatų aiškinimas

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta mažų mažiausiai ši informacija:

Pavyzdys:

E.8.    Patvirtinimo pareiškimas

[Patvirtinimo pareiškimas yra privalomas ir visada turi būti pateikiamas kaip viešas priedas, pridedamas prie viešos PAP ataskaitos.

Į patvirtinimo pareiškimą turi būti įtraukti mažų mažiausiai šie elementai ir aspektai:

Patvirtinimo pareiškimo I PRIEDAS

[Šio priedo paskirtis – dokumentuoti pagrindinės ataskaitos pagalbinius, labiau techninio pobūdžio elementus. Jis galėtų apimti:

Patvirtinimo pareiškimo II PRIEDAS – KONFIDENCIALI ATASKAITA

[Konfidencialus priedas yra neprivaloma dalis, kurioje turi būti pateikti visi tie duomenys (įskaitant neapdorotus duomenis) ir informacija, kurie yra konfidencialūs arba nuosavybiniai ir negali būti pateikti išorės auditorijai.

Patvirtinimo pareiškimo III PRIEDAS – AP REIKALAVIMUS ATITINKANTIS DUOMENŲ RINKINYS

[Tiriamo produkto agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys turi būti pateikiamas Europos Komisijai.]

F DALIS

STANDARTINIAI NUOSTOLIŲ LYGIAI PAGAL PRODUKTO TIPĄ

Standartiniai platinimo metu ir vartotojo vietoje (įskaitant restoranus ir kt.) patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą (naudojamos prielaidos, jei nenurodyta kitaip): siekiant supaprastinimo, atitinkamos vertės restorane laikomos tokiomis pačiomis kaip vartotojo namuose.

Maisto nuostoliai paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje, taip pat vartotojo namuose: daroma prielaida, kad 50 proc. jų sudaro išmetamos atliekos (t. y. sudeginamos ir šalinamos į sąvartynus), 25 proc. kompostuojama, o 25 proc. naudojama metanui gauti.

Produktų nuostoliai (išskyrus maisto nuostolius) ir pakavimas / perpakavimas / išpakavimas paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje: daroma prielaida, kad perdirbama 100 proc.

Dėl kitų atliekų, susidarančių paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje (išskyrus maisto ir produktų nuostolius), pvz., perpakuojant ar išpakuojant produktus, daroma prielaida, kad gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymas yra toks pat kaip buitinių atliekų.

Dėl skystų maisto produktų atliekų (pvz., pieno), susidarančių vartotojo lygmeniu (įskaitant restoranus ar kt.), daroma prielaida, kad jos išpilamos į kanalizaciją, taigi apdorojamos nuotekų valymo įrenginyje.

---

III PRIEDAS.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodas

	Santrumpos
	Terminų apibrėžtys
	Ryšys su kitais metodais ir standartais
1.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės (OAPST)
1.1.	Požiūris ir galimų taikymo sričių pavyzdžiai
2.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) tyrimų bendrieji aspektai
2.1.	Kaip taikomas šis metodas?
2.2.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai
2.3.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai
3.	Nustatyti organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo tikslą (-us) ir apimtį
3.1.	Tikslo nustatymas
3.2.	Apimties nustatymas
3.2.1	Duomenis teikiantis vienetas: organizacija ir produktų rinkinys
3.2.2.	Sistemos ribos
3.2.3.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos
3.2.4.	Papildoma į OAP įtraukiama informacija
3.2.4.1.	Papildoma aplinkosauginė informacija
3.2.4.2.	Papildoma techninė informacija
3.2.5.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
4.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
4.1.	Atrankinis etapas
4.2.	Tiesioginė veikla, netiesioginė veikla ir gyvavimo ciklo etapai
4.2.1.	Tiesioginė ir netiesioginė veikla
4.2.2.	Gyvavimo ciklo etapai
4.2.3.	Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas
4.2.4.	Gamyba
4.2.5.	Platinimo etapas
4.2.6.	Naudojimo etapas
4.2.7.	Gyvavimo ciklo pabaiga (įskaitant produktų atgavimą ir perdirbimą)
4.3.	Inventorinės gyvavimo ciklo analizės nomenklatūra
4.4.	Modeliavimo reikalavimai
4.4.1.	Žemės ūkio gamyba
4.4.1.1.	Daugiafunkcių procesų valdymas
4.4.1.2.	Konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys
4.4.1.3.	Duomenų vidurkinimas
4.4.1.4.	Pesticidai
4.4.1.5.	Trąšos
4.4.1.6.	Į aplinką išmetami sunkieji metalai
4.4.1.7.	Ryžių auginimas
4.4.1.8.	Durpinis dirvožemis
4.4.1.9.	Kita veikla
4.4.2.	Elektros energijos vartojimas
4.4.2.1.	Bendrosios gairės
4.4.2.2.	Nustatyti minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo
4.4.2.3.	Kaip modeliuojamas „konkrečios šalies liekamasis tinklo derinys, vartojamasis derinys“
4.4.2.4.	Viena vieta su keliais produktais ir daugiau kaip vienu elektros energijos rūšių deriniu
4.4.2.5.	Kai vienas produktas gaminamas keliose vietose
4.4.2.6.	Elektros vartojimas naudojimo etape
4.4.2.7.	Elektros energijos gamyba vietoje
4.4.3.	Transportas ir logistika
4.4.3.1.	Transporto poveikio paskirstymas – vežimas sunkvežimiais
4.4.3.2.	Transporto poveikio paskirstymas – vežimas furgonais
4.4.3.3.	Transporto poveikio paskirstymas – vežimas vartotojo transporto priemone
4.4.3.4.	Standartiniai scenarijai – nuo tiekėjo iki gamyklos
4.4.3.5.	Standartiniai scenarijai – vežimas iš gamyklos galutiniam klientui
4.4.3.6.	Standartiniai scenarijai – nuo surinkimo, atliekamo gyvavimo ciklo pabaigoje, iki gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo
4.4.4.	Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga
4.4.5.	Sandėliavimas paskirstymo centre arba mažmeninės prekybos vietoje
4.4.6.	Imčių sudarymo procedūra
4.4.6.1.	Kaip apibrėžiamos homogeniškos subpopuliacijos (stratifikacija)
4.4.6.2.	Kaip nustatomas dalinės imties dydis subpopuliacijos lygmeniu
4.4.6.3.	Kaip nustatoma populiacijos imtis
4.4.6.4.	Ką daryti tuo atveju, jei reikia suapvalinti?
4.4.7.	Naudojimo etapo modeliavimo reikalavimai
4.4.7.1.	Pagrindinės funkcijos metodas arba delta metodas
4.4.7.2.	Naudojimo etapo modeliavimas
4.4.8.	Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas
4.4.8.1.	Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF)
4.4.8.2.	A koeficientas
4.4.8.3.	B koeficientas
4.4.8.4.	Pakeitimo taškas
4.4.8.5.	Kokybės santykiai: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp
4.4.8.6.	Perdirbtųjų medžiagų dalis (R1)
4.4.8.7.	Gairės, taikomos naudojant konkrečios įmonės R1 vertes
4.4.8.8.	Gairės, kaip turi būti traktuojamas prieš vartojimą susidaręs laužas
4.4.8.9.	Perdirbimo išeigos lygis (R2)
4.4.8.10.	R3 vertė
4.4.8.11.	Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP)
4.4.8.12.	E*gr
4.4.8.13.	Kaip taikyti šią formulę, kai į produktų rinkinį įeina tarpiniai produktai?
4.4.8.14.	Kaip traktuoti konkrečius aspektus?
4.4.9.	Pratęsta produkto naudojimo trukmė
4.4.9.1.	Pakartotinio naudojimo lygiai (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)
4.4.9.2.	Kaip taikomas ir modeliuojamas „pakartotinio naudojimo lygis“ (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)?
4.4.10	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas
4.4.11	Kompensacijos
4.5	Daugiafunkcių procesų valdymas
4.5.1	Paskirstymas gyvulininkystėje
4.6	Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai
4.6.1	Konkrečios įmonės duomenys
4.6.2	Antriniai duomenys
4.6.3	Naudojami duomenų rinkiniai
4.6.4	Atmetimas
4.6.5	Duomenų kokybės reikalavimai
5.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas
5.1.	Klasifikavimas ir apibūdinimas
5.1.1	Klasifikavimas
5.1.2	Apibūdinimas
5.2.	Normalizavimas ir svertinis vertinimas
5.2.1	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas
5.2.2	Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas
6.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas
6.1.	Įvadas
6.2.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako modelio patikimumo vertinimas
6.3.	Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas: aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai
6.3.1	Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra
6.3.2	Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra
6.3.3	Aktualiausių procesų nustatymo procedūra
6.3.4	Aktualiausių pirminių srautų nustatymo procedūra
6.3.5	Operacijos su neigiamais skaičiais
6.3.6	Reikalavimų santrauka
6.3.7	Pavyzdys
6.4.	Išvados ir rekomendacijos
7.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako ataskaitos
7.1.	Įvadas
7.1.1.	Santrauka
7.1.2.	Agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys
7.1.3.	Pagrindinė ataskaita
7.1.4.	Patvirtinimo pareiškimas
7.1.5.	Priedai
7.1.6.	Konfidenciali ataskaita
8.	OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas
8.1.	Tikrinimo apimties nustatymas
8.2.	Tikrinimo procedūra
8.3.	Tikrintojas (-ai)
8.3.1.	Minimalieji reikalavimai tikrintojui (-ams)
8.3.2.	Tikrinimo grupės vyriausiojo tikrintojo vaidmuo
8.4.	Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai
8.4.1.	OAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai
8.4.2.	Tikrinimo ir patvirtinimo metodai
8.4.3.	Duomenų konfidencialumas
8.5.	Tikrinimo ir patvirtinimo proceso rezultatai
8.5.1.	Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos turinys
8.5.2.	Patvirtinimo pareiškimo turinys
8.5.3.	Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo galiojimas
	Šaltiniai
	Paveikslų sąrašas
	Lentelių sąrašas

Santrumpos

ADEME

Prancūzijos aplinkos apsaugos ir energijos valdymo agentūra

AK	apibūdinimo koeficientas

AP	aplinkosauginis pėdsakas

APD	aplinkosauginė produkto deklaracija

AS	atskaitos srautas

AVS	aplinkosaugos vadybos sistemos

B2B	verslas verslui

B2C	verslas vartotojui

BSEK	bendras suvartojamos energijos kiekis

BSI	Britų standartų institucija

CFC	chlorfluorangliavandeniliai

CPA	produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius

DKĮ	duomenų kokybės įvertis

DPM	duomenų poreikių matrica

DTV	duomenis teikiantis vienetas

EK	Europos Komisija

EMAS	Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema

FV	funkcinis vienetas

GCP	gyvavimo ciklo pabaiga

GCP	gyvavimo ciklo principas

GCPV	gyvavimo ciklo poveikio vertinimas

GCV	gyvavimo ciklo vertinimas

GP	geriausia praktika

GR	geografinis reprezentatyvumas

GRI	Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva

GUID	globalus unikalusis identifikatorius

GWP	visuotinio atšilimo potencialas

IGCA	inventorinė gyvavimo ciklo analizė

ILCD	Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema

ILCD-EL

Tarptautinė etaloninė gyvavimo ciklo duomenų sistema – įvadinis lygis

INS	informacijos neatskleidimo susitarimas

IPCC	Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

ISIC	Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

ĮSMK	įsisavinamas sausosios medžiagos kiekis

ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija

IUCN	Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga

JRC	Jungtinis tyrimų centras

KŽ	komponentų žiniaraštis

LCDN	Gyvavimo ciklo duomenų tinklas

LR	laikotarpių reprezentatyvumas

MŽ	medžiagų žiniaraštis

NACE	Europos Bendrijų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

NMLOJ

nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

NT	naudojimo trukmė

NVO	nevyriausybinė organizacija

OAP	organizacijos aplinkosauginis pėdsakas

OAPST

organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės

P	preciziškumas

PA	poveikis aplinkai

PAP	produkto aplinkosauginis pėdsakas

PAPKT

produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės

PC	paskirstymo centras

PK	paskirstymo koeficientas

PKT	produkto kategorijos taisyklės

PR	produktų rinkinys

PS	paskirstymo santykis

PT	patvirtinamasis tyrimas

RO OAP

reprezentatyviosios organizacijos OAP tyrimas

RP	reprezentatyvusis produktas

SR	sistemos riba (-os)

ŠESD	šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TR	technologinis reprezentatyvumas

TS	techninis sekretoriatas

TVATS

tvarumo vertinimo ir ataskaitų teikimo sistema

UNEP	Jungtinių Tautų aplinkos programa

VPS	viešai prieinama specifikacija

WBCSD

Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba

WRI	Pasaulio išteklių institutas

ŽPF	žiedinio pėdsako formulė

Formuluotės „turi“, „turėtų“ ir „gali“

Šiame priede (III priede) nurodant reikalavimus, rekomendacijas ir pasirinkimo galimybes įmonėms vartojamos tikslios formuluotės.

Formuluotė su žodžiu „turi“ vartojama nurodant tai, ko reikalaujama, kad OAP tyrimas atitiktų šį metodą.

Formuluotė su žodžiu „turėtų“ vartojama pateikiant rekomendaciją, o ne reikalavimą. Bet kokį nukrypimą nuo rekomendacijos, suformuluotos vartojant žodį „turėtų“, tyrimo atlikėjas turi pagrįsti ir skaidriai apibūdinti.

Formuluotė su žodžiu „gali“ reiškia leidžiamą pasirinkimo galimybę.

Terminų apibrėžtys

Veiklos duomenys – inventorinėms gyvavimo ciklo analizėms (IGCA) modeliuoti naudojama su procesais susijusi informacija. Proceso veiklą reprezentuojančių proceso grandinių agreguoti IGCA rezultatai kaskart padauginami iš atitinkamų veiklos duomenų ( 113 ) ir tada sujungiami – taip nustatomas su tuo procesu susijęs aplinkosauginis pėdsakas. Veiklos duomenų pavyzdžiai: suvartojamos elektros energijos kiekis kilovatvalandėmis, suvartojamo kuro kiekis, proceso išvediniai (pvz., atliekos), įrangos eksploatavimo valandų skaičius, kelionės atstumas, pastato grindų plotas ir t. t. Sinonimas – „nepirminis srautas“.

Rūgštėjimas – AP poveikio kategorija, apimanti rūgštėjimą sukeliančių medžiagų poveikį aplinkai. Kai išmetami NOx, NH3 ir SOx ir išmestos dujos mineralizuojasi, išsiskiria vandenilio jonai (H+). Protonai, išskiriantys teritorijose, kurių buferingumas mažas, prisideda prie dirvožemio ir vandens rūgštėjimo, kurio padariniai yra miškų nykimas ir ežerų rūgštėjimas.

Papildoma aplinkosauginė informacija – AP poveikio kategorijoms nepriskiriami aplinkosauginiai duomenys, apskaičiuojami ir pranešami kartu su OAP matavimo rezultatais.

Papildoma techninė informacija – neaplinkosauginiai duomenys, apskaičiuojami ir pranešami kartu su PAP matavimo rezultatais.

Agreguotas duomenų rinkinys – duomenų apie visą ar dalį produktų sistemos gyvavimo ciklą rinkinys, kuriame greta pirminių srautų (ir galbūt nereikšmingų atliekų srautų ir radioaktyviųjų atliekų kiekių) detaliai išskiriamas (-i) tik atitinkamo proceso produktas (-ai), kaip atskaitos srautas (-ai) įvedinių ir išvedinių sąraše, tačiau nedetalizuojamos kitos prekės ar paslaugos.

Agreguoti duomenų rinkiniai dar vadinami IGCA rezultatų duomenų rinkiniais. Agreguotas duomenų rinkinys gali būti agreguotas horizontaliai ir (arba) vertikaliai.

Paskirstymas – su daugiafunkciškumu susijusių problemų sprendimo būdas. Tai yra „proceso arba produktų sistemos įvedinių arba išvedinių srautų padalijimas tarp tiriamosios produktų sistemos ir vienos arba daugiau kitų produktų sistemų“.

Konkrečios taikymo srities – konkrečios srities, kurioje naudojama medžiaga, bendras aspektas, pvz., butelių PET vidutinis perdirbimo lygis.

Atribucinis – susijęs su procesu grindžiamu modeliavimu, kuriuo siekiama pateikti statinę įprastų sąlygų išraišką, neįtraukiant su rinka susijusio poveikio.

Duomenų vidurkis – gamybos atžvilgiu svertinis konkrečių duomenų vidurkis.

Antraeiliai procesai – produkto gyvavimo ciklo procesai, apie kuriuos tiesiogiai prieinamos informacijos nėra. Pavyzdžiui, dauguma gyvavimo ciklo pradinės grandies procesų ir paprastai visi tolesnių grandžių procesai laikomi antraeiliais procesais.

Medžiagų žiniaraštis (angl. bill of material(s) arba associated list), – produktui, kurio OAP tyrimas atliekamas, gaminti naudojamų žaliavų, dalinių sąrankų, tarpinių sąrankų, komponentų dalių, sudedamųjų dalių ir visų jų kiekių sąrašas. Kai kuriuose sektoriuose jo analogas yra komponentų žiniaraštis (angl. bill of components).

Verslas verslui (B2B) (angl. business to business) – sandoriai tarp įmonių, kaip antai tarp gamintojo ir didmenininko arba tarp didmenininko ir mažmenininko.

Verslas vartotojui (B2C) (angl. business to consumers) – verslo sandoriai su vartotojais, kaip antai sandoriai tarp mažmenininkų ir vartotojų .

Apibūdinimas – įnašo, kuriuo kiekvienas klasifikuojamas įvedinys ir išvedinys prisideda prie jų atitinkamų AP poveikio kategorijų, dydžio apskaičiavimas ir kiekvienos kategorijos įnašų agregavimas.

Šiuo tikslu turi būti atliekama inventorinės analizės duomenų tiesinė daugyba iš kiekvienos medžiagos ir atitinkamos AP poveikio kategorijos apibūdinimo faktoriaus. Pavyzdžiui, pagal AP poveikio kategoriją „klimato kaita“ etaloninė medžiaga yra CO2, o atskaitos vienetas – CO2 ekvivalento kiekis kilogramais.

Apibūdinimo faktorius – atsižvelgiant į apibūdinimo modelį gautas koeficientas, taikomas priskirtajam inventorinės gyvavimo ciklo analizės rezultatui paversti bendruoju AP poveikio kategorijos rodiklio vienetu.

Klasifikavimas – inventorinės gyvavimo ciklo analizės lentelėse pateiktų medžiagų ir energijos įvedinių bei išvedinių priskyrimas prie AP poveikio kategorijų pagal kiekvienos medžiagos potencialą prisidėti prie kiekvienai iš atitinkamų AP poveikio kategorijų priskirto poveikio.

Klimato kaita – AP poveikio kategorija, prie kurios priskiriamas poveikis, atsižvelgiant į visus įvedinius ir išvedinius, lemiančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. To padariniai apima vidutinės pasaulio temperatūros kilimą ir staigius regioninius klimato pokyčius. Klimato kaita yra pasaulinio masto poveikis aplinkai.

Gretutinė funkcija – bet kuri iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos funkcijų.

AP tyrimo užsakovas – organizacija (ar organizacijų grupė), tokia kaip, pavyzdžiui, komercinė įmonė ar ne pelno organizacija, kuri finansuoja AP tyrimą, atliekamą pagal OAP metodą ir atitinkamas OAPST (jei yra).

Konkrečios įmonės duomenys – įmonės veiklą reprezentuojantys duomenys, gaunami tiesiogiai matuojant arba surenkami iš vieno ar daugiau objektų (konkrečios vietos duomenys) (terminas „įmonė“ šioje apibrėžtyje vartojamas kaip termino „organizacija“ sinonimas). Sinonimas – „pirminiai duomenys“. Siekiant nustatyti duomenų reprezentatyvumo lygį gali būti taikoma imčių sudarymo procedūra.

Konkrečios įmonės duomenų rinkinys – duomenų rinkinys (disagreguotas ar agreguotas), sudarytas naudojant konkrečios įmonės duomenis. Daugeliu atvejų veiklos duomenys yra konkrečios įmonės duomenys, o pagrindinių subprocesų duomenys – duomenų rinkiniai, gauti iš antraeilių duomenų bazių.

Lyginamasis pareiškimas – aplinkosauginis pranešimas apie vienos organizacijos pranašumą arba lygiavertiškumą palyginti su tą pačią funkciją atliekančia konkuruojančia organizacija.

Palyginimas – grafinis ar kitoks dviejų ar daugiau produktų palyginimas, neapimantis lyginamojo pareiškimo, pagal OAP tyrimo rezultatus ir taikomas OAPST.

Vartotojas – individualus visuomenės narys, asmeninėms reikmėms perkantis arba naudojantis prekes, turtą ar paslaugas.

Gretutinis produktas – bet kuris iš dviejų ar daugiau to paties vieninio proceso ar produktų sistemos produktų.

Etapas nuo gavybos iki gamybos – produkto tiekimo grandinės dalis nuo žaliavų gavybos iki produkto gamybos pradžios. Neįtraukiami tolesni tiekimo grandinės etapai – platinimas, sandėliavimas, naudojimo etapas ir gyvavimo ciklo pabaiga.

Etapas nuo gavybos iki ciklo pabaigos – produkto gyvavimo ciklas, apimantis žaliavų gavybos, apdorojimo, produkto platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir šalinimo ar perdirbimo etapus. Atsižvelgiama į visus svarbius įvedinius ir išvedinius visuose gyvavimo ciklo etapuose.

Kritinė peržiūra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklumą tarp OAPST ir pagal OAP metodą taikomų principų bei reikalavimų.

Duomenų kokybė – duomenų charakteristikos, apibūdinančios jų galimybę atitikti nustatytus reikalavimus. Duomenų kokybė apima įvairius aspektus, kaip antai technologijų, geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą, taip pat inventorinės analizės duomenų išsamumą ir preciziškumą.

Duomenų kokybės įvertis (DKĮ) – duomenų rinkinio kokybės kriterijų pusiau kiekybinis įvertinimas pagal technologijų geografinį ir laikotarpių reprezentatyvumą bei preciziškumą. Duomenų kokybė turi būti traktuojama kaip duomenų rinkinio (dokumentuoto) kokybė.

Delsusis išmetimas – teršalų išmetimas ilgesnį laiką, pvz., ilgo naudojimo ar galutinio šalinimo etapuose, priešingai nei vienas atskiras teršalų išmetimo veiksmas laiko t momentu.

Tiesioginiai pirminiai srautai (taip pat „pirminiai srautai“) – visi su tam tikru procesu tiesiogiai susiję išmetamieji teršalai (išvediniai) ir naudojami ištekliai (įvediniai). Pavyzdžiui, per cheminį procesą išmetami teršalai arba nevaldomieji išmetamieji teršalai iš tiesiogiai objekte eksploatuojamo katilo.

Tiesioginis žemės naudojimo keitimas (TŽNK) – vieno žemės naudojimo tipo keitimas į kitą, vykstantis konkrečiame žemės plote ir nelemiantis pokyčių jokioje kitoje sistemoje.

Tiesiogiai susiejamas – procesas, veikla ar poveikis apibrėžtose sistemos ribose.

Disagregavimas – procesas, kurį atliekant agreguotas duomenų rinkinys išskaidomas į mažesnius vieninių procesų duomenų rinkinius (horizontaliai arba vertikaliai). Disagregavimas gali padėti sukonkretinti duomenis. Disagregavimo procesas niekada neturėtų kenkti ar kelti grėsmės pradinio agreguoto duomenų rinkinio kokybei ir nuoseklumui.

Tolesnės grandies – vykstantis produkto tiekimo grandinėje po nustatyto atskaitos taško.

Ekologinis toksiškumas (gėlavandenėms ekosistemoms) – AP poveikio kategorija, apimanti toksinį poveikį ekosistemai, kuris daro žalą konkrečioms rūšims ir dėl kurio pakinta ekosistemos struktūra ir funkcijos. Ekologinį toksiškumą lemia įvairūs toksikologiniai procesai, vykstantys dėl tiesioginį poveikį ekosistemos būklei turinčių medžiagų išskyrimo į aplinką.

AP komunikacijos priemonės – visi galimi būdai pranešti suinteresuotiesiems subjektams AP tyrimo rezultatus (pvz., ženklai (etiketės), aplinkosauginės produktų deklaracijos, ekologiškumo teiginiai, interneto svetainės, infografikai ir kt.).

AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys – duomenų rinkinys, parengtas laikantis AP reikalavimų, reguliariai atnaujinamas Jungtinio tyrimų centro GD ( 114 ).

Elektros energijos sekimas ( 115 ) – procesas, kurio metu elektros energijos gamybos atributai priskiriami prie elektros energijos vartojimo.

Pirminiai srautai – srautai, inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje apimantys „iš aplinkos į tiriamąją sistemą patenkančią žmogaus dar nepakeistą medžiagą ar energiją arba iš tiriamosios sistemos į aplinką išmetamą medžiagą arba energiją, kuri žmogaus nebekeičiama“.

Pirminiai srautai apima iš gamtos gaunamus išteklius arba į orą, vandenį ar dirvožemį išmetamus teršalus, kurie yra tiesiogiai susieti su AP poveikio kategorijų apibūdinimo faktoriais.

Aplinkosauginis aspektas – su aplinka susijęs arba galintis būti susijęs organizacijos veiklos, produktų arba paslaugų elementas.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimas – OAP analizės etapas, kuriuo siekiama suprasti ir įvertinti produktų sistemos galimo poveikio aplinkai, daromo per visą produkto gyvavimo ciklą, dydį ir reikšmingumą. Pagal poveikio vertinimo metodus pateikiami pirminių srautų poveikio apibūdinimo faktoriai, kad agregavus poveikio duomenis būtų gauti vidutiniai rodikliai, kurių skaičius ribotas.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio vertinimo metodas – protokolas, pagal kurį inventorinės gyvavimo ciklo analizės duomenys išreiškiami kiekybiniais įnašais į tiriamą poveikį aplinkai.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorija – išteklių naudojimo arba poveikio aplinkai klasė, su kuria susiję inventorinės gyvavimo ciklo analizės duomenys.

Aplinkosauginio pėdsako (AP) poveikio kategorijos rodiklis – kiekybinė AP poveikio kategorijos išraiška.

Poveikis aplinkai – palankus arba nepalankus aplinkos pokytis, visiškai ar iš dalies sukeliamas organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų.

Poveikio aplinkai mechanizmas – tam tikros AP poveikio kategorijos fizinių, cheminių ir biologinių procesų sistema, siejanti inventorinės gyvavimo ciklo analizės rezultatus su AP kategorijos rodikliais.

Eutrofikacija – AP poveikio kategorija, susijusi su augalų maisto medžiagomis (daugiausia azotu ir fosforu), kurios iš nuotakynų ir tręšiamos ūkių žemės patenka į vandenį ir jame paspartina dumblių ir kitos vandens augmenijos augimą.

Organinėms medžiagoms yrant naudojamas deguonis, dėl to susidaro deguonies stygius ir kai kuriais atvejais gaišta žuvys. Nustatant eutrofikaciją, išmetamų medžiagų kiekis paverčiamas į bendrą matą, išreiškiamą kaip negyvai biomasei suskaidyti reikalingo deguonies kiekis.

Dėl eutrofikacijos patiriamam poveikiui vertinti naudojamos trys AP poveikio kategorijos: eutrofikacija (sausumos), eutrofikacija (gėlo vandens), eutrofikacija (jūros).

Išorinė komunikacija – komunikacija su bet kokia suinteresuotąja šalimi, kuri nėra tyrimo užsakovas ar tyrimo atlikėjas.

Ekstrapoliuotieji duomenys – tam tikro proceso duomenys, naudojami panašiam procesui, kurio prieinamų duomenų nėra, reprezentuoti, remiantis prielaida, kad jie yra pakankamai reprezentatyvūs.

Srautų schema – schematiškai pavaizduoti srautai vertinamo produkto gyvavimo ciklo viename ar daugiau procesų etapų.

Pirmenybiniai pirminiai srautai – tiesioginiai pirminiai srautai (išmetamieji teršalai ir naudojami ištekliai), kurių pirminiai duomenys (ar konkrečios įmonės informacija) yra prieinami.

Pirmenybiniai procesai – tie produkto gyvavimo ciklo procesai, apie kuriuos informacija yra tiesiogiai prieinama. Pavyzdžiui, gamintojo veiklos vietos ir kiti procesai, vykdomi paties gamintojo arba jo rangovų (pvz., prekių transportavimas, centrinės administracijos paslaugos ar kt.).

Funkcinis vienetas – vienetas, kuriuo apibrėžiami vertinamo produkto atliekamos (-ų) funkcijos (-ų) ir (arba) teikiamos (-ų) paslaugos (-ų) kokybiniai ir kiekybiniai aspektai. Funkcinis vienetas apibrėžiamas atsakant į šiuos klausimus: „Kas?“, „Kiek?“, „Kaip gerai?“ ir „Kaip ilgai?“.

Visuotinio atšilimo potencialas (GWP) – indeksas, kuriuo išreiškiamas suminis medžiagos masės vieneto spinduliavimo poveikis per tam tikrą pasirinktą laikotarpį. Jis išreiškiamas pagal etaloninę medžiagą (pvz., CO2 ekvivalento vienetus) ir konkretų laikotarpį (pvz., GWP 20, GWP 100, GWP 500 – atitinkamai 20, 100 ir 500 metų).

Susiejus informaciją apie spinduliavimo poveikį (medžiagos išmetimo į atmosferą sukeliamus energijos srautus) ir išlikimo atmosferoje trukmę, gaunamas visuotinio atšilimo potencialas (GWP) – matas, pagal kurį vertinama medžiagos geba daryti įtaką vidutinei pasaulinei Žemės paviršiaus oro temperatūrai, taigi ir įvairiems klimato parametrams bei jų poveikiui, kaip antai audrų dažniui ir intensyvumui, kritulių intensyvumui, potvynių dažniui ir kt.

Horizontalusis vidurkinimas – veiksmas, kurį atliekant agreguojami keli vieninių procesų duomenų rinkiniai arba agreguoti procesų duomenų rinkiniai, kuriuose pateiktas tas pats atskaitos srautas, taip siekiant sukuriant naują proceso duomenų rinkinį.

Toksiškumas žmonėms (kancerogeninis poveikis) – AP poveikio kategorija, apimanti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, sukeliamą, kai toksinės cheminės medžiagos, siejamos su vėžio sukėlimu, įkvepiamos su oru, įsisavinamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą įsiskverbia per odą.

Toksiškumas žmonėms (nekancerogeninis poveikis) – AP poveikio kategorija, apimanti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, sukeliamą, kai toksinės cheminės medžiagos įkvepiamos su oru, įsisavinamos su maistu ar vandeniu arba į organizmą įsiskverbia per odą, tačiau jų poveikis nesiejamas su vėžio sukėlimu ir nėra lemtas kietųjų dalelių, įkvepiamų neorganinių dalelių ar jonizuojančiosios spinduliuotės.

Nepriklausomas išorės ekspertas – kompetentingas asmuo, kuris nėra AP tyrimo užsakovo ar AP metodo naudotojo pasamdytas dirbti visu ar ne visu etatu ir kuris nedalyvauja apibrėžiant AP tyrimo apimtį ar atliekant šį tyrimą.

Netiesioginis žemės naudojimo keitimas (NŽNK) – keitimas, vykstantis, kai tam tikro žemės naudojimo poreikis lemia pokyčius už sistemos ribų, t. y. kitų tipų žemės naudojimo pokyčius. Šis netiesioginis poveikis gali būti vertinamas daugiausia atliekant žemės poreikio ekonominį modeliavimą arba modeliuojant veiklos perkėlimą į kitą vietą (pasauliniu mastu).

Įvedinių srautai – į vieninį procesą patenkantis produktų, medžiagų ar energijos srautas. Produktai ir medžiagos apima žaliavas, tarpinius produktus ir gretutinius produktus.

Tarpinis produktas – vieninio proceso išvedinys, esantis kitų vieninių procesų įvediniu, kuriam būtinas tolesnis pakeitimas sistemoje. Tarpinis produktas yra toks produktas, kurį reikia toliau apdoroti prieš tai, kai jis tampa tinkamas parduoti galutiniam vartotojui.

Jonizuojančioji spinduliuotė (poveikis žmogaus sveikatai) – AP poveikio kategorija, apimanti išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai.

Žemės naudojimas – AP poveikio kategorija, susijusi su (naujo) žemės ploto naudojimu ir naudojimo (paskirties) keitimu vykdant veiklą, susijusią su žemės ūkiu, miškininkyste, keliais, gyventojų būstais, kasyba ar kt.

Vertinant naudojimąsi (nauja) žeme atsižvelgiama į žemės naudojimo poveikį, atitinkamo žemės ploto dydį ir naudojimosi juo trukmę (dirvožemio kokybės pokyčiai padauginami iš atitinkamo ploto ir trukmės). Vertinant žemės naudojimo keitimą atsižvelgiama į žemės savybių pokyčių mastą ir paveiktą plotą (dirvožemio kokybės pokyčiai padauginami iš atitinkamo ploto).

Vyriausiasis tikrintojas – tikrinimo grupėje dalyvaujantis asmuo, kuris, palyginti su kitais grupės tikrintojais, turi papildomų atsakingų pareigų.

Gyvavimo ciklas – nuoseklūs ir tarpusavyje susiję produktų sistemos etapai nuo žaliavų įsigijimo ar gavybos iš gamtos išteklių iki galutinio pašalinimo.

Gyvavimo ciklo metodas – metodas, pagal kurį atsižvelgiama į visus su produktu susijusius išteklių srautus ir intervencinius aplinkosaugos veiksmus visoje jo tiekimo grandinėje, įskaitant visus etapus – nuo žaliavų įsigijimo ir apdorojimo iki produkto platinimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos procesų – ir visą reikšmingą susijusį poveikį aplinkai (užuot sutelkus dėmesį į vieną atskirą klausimą).

Gyvavimo ciklo vertinimas (GCV) – visą produktų sistemos gyvavimo ciklą atliekamas duomenų apie jos įvedinius, išvedinius ir jos galimą poveikį aplinkai rinkimas bei vertinimas.

Gyvavimo ciklo poveikio vertinimas (GCPV) – gyvavimo ciklo vertinimo etapas, kuriuo siekiama suprasti ir įvertinti sistemos galimo poveikio aplinkai, kuris gali būti daromas per visą gyvavimo ciklą, dydį ir reikšmingumą.

Pagal GCPV metodus pateikiami pirminių srautų poveikio apibūdinimo faktoriai, kad agregavus poveikio duomenis būtų gauti vidutiniai ir (arba) žalos rodikliai, kurių skaičius ribotas.

Inventorinė gyvavimo ciklo analizė (IGCA) – bendras pirminių srautų, atliekų ir produktų srautų tarpusavio sąveikų nustatymas IGCA duomenų rinkinyje.

Inventorinės gyvavimo ciklo analizės (IGCA) duomenų rinkinys – dokumentas arba failas, kuriame pateikiama konkretaus nurodyto produkto ar kito atskaitos objekto (pvz., veiklos vietos, proceso) gyvavimo ciklo informacija, įskaitant aprašomuosius metaduomenis ir kiekybinę inventorinę gyvavimo ciklo analizę. IGCA duomenų rinkinys gali būti vieninio proceso duomenų rinkinys, iš dalies agreguotas ar visiškai agreguotas duomenų rinkinys.

Įkrovumo išnaudojimo koeficientas – transporto priemonės faktinės ir pilnutinės krovos ar talpos (pvz., masės ar tūrio) per vieną reisą santykis.

Konkrečiõs medžiagõs – sąvoka, reiškianti tam tikros medžiagos bendrą aspektą, pvz., polietileno tereftalato (PET) perdirbimo lygį.

Daugiafunkciškumas – proceso ar objekto geba atlikti daugiau kaip vieną funkciją, t. y. tiekti kelias prekes ir (arba) teikti paslaugas (gretutinius produktus). Šiomis aplinkybėmis visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai paskirstomi tarp nagrinėjamo produkto ir kitų gretutinių produktų, laikantis aiškiai nustatytų procedūrų.

Nepirminiai (arba sudėtiniai) srautai – inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje nustatomi srautai, kurie apima visus sistemos įvedinius (pvz., elektros energiją, medžiagas, transporto procesus) bei išvedinius (pvz., atliekas, šalutinius produktus) ir kuriems transformuoti į pirminius srautus reikia papildomų modeliavimo pastangų.

Sinonimas – „veiklos duomenys“.

Normalizavimas – po apibūdinimo etapo einantis etapas, kuriuo gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatai padalijami iš normalizavimo faktorių, reprezentuojančių bendrą atskaitos vieneto inventorinį dydį (pvz., visa šalis ar vidutinis pilietis).

Normalizuotaisiais gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatais išreiškiamos analizuojamosios sistemos poveikio santykinės dalys remiantis bendrais įnašais į kiekvieną poveikio kategoriją pagal atskaitos vienetą.

Sugretinus įvairių poveikio teminių sričių normalizuotuosius gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatus, išaiškėja, kurios poveikio kategorijos analizuojamoje sistemoje yra daugiausiai, o kurios – mažiausiai paveiktos.

Normalizuotieji gyvavimo ciklo poveikio vertinimo rezultatai atspindi tik analizuojamosios sistemos įnašą į bendrą poveikio potencialą, o ne atitinkamo bendro poveikio dydį ar reikšmingumą. Normalizuotieji rezultatai yra bemačiai, tačiau nėra adityvūs.

OAP profilis – kiekybiškai išreikšti OAP tyrimo rezultatai. Jis apima kiekybiškai įvertintą įvairių poveikio kategorijų poveikį ir papildomą aplinkosauginę informaciją, laikomą būtina pranešti.

OAP ataskaita – dokumentas, kuriame apibendrinami OAP tyrimo rezultatai.

OAP tyrimas – visi veiksmai, reikalingi OAP rezultatams apskaičiuoti. Jis apima su rezultatais susijusį modeliavimą, duomenų rinkimą ir rezultatų analizę. Remiantis OAP tyrimų rezultatais rengiamos OAP ataskaitos.

Reprezentatyviosios organizacijos OAP (RO OAP) tyrimas – OAP tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-jų) aktualiausius gyvavimo ciklo etapus, procesus, pirminius srautus, poveikio kategorijas ir bet kokius kitus pagrindinius reikalavimus, taikomus į šių OAPST taikymo sritį įtrauktiems sektoriams / pasektoriams.

OAPST pagrindžiamasis tyrimas – OAP tyrimas, atliekamas remiantis OAPST projektu. Jis naudojamas OAPST projekte priimtiems sprendimams pagrįsti prieš galutinių OAPST paskelbimą.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės (OAPST) – konkrečiam sektoriui skirtos gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos OAP tyrimų bendrosios metodinės gairės pateikiant papildomų konkretaus sektoriaus specifikacijų.

OAPST padeda skirti daugiau dėmesio svarbiausiems aspektams ir parametrams ir taip padidinti rezultatų aktualumą, atkuriamumą ir nuoseklumą bei sumažinti tyrimo sąnaudas, palyginti su tyrimu, atliekamu laikantis išsamių OAP metodo reikalavimų. Atitinkančiomis šį metodą pripažįstamos tik tos OAPST, kurios yra parengtos Europos Komisijos arba su ja bendradarbiaujant arba kurios yra priimtos Europos Komisijos arba kaip ES aktai.

Organizacijos gyvavimo ciklo analizė (OGCA) – iš gyvavimo ciklo perspektyvos su visa organizacija ar su jos dalimi susijusios veiklos įvedinių, išvedinių ir potencialaus poveikio aplinkai apibendrinimas ir įvertinimas. OGCA rezultatai kartais vadinami organizacijos aplinkosauginiu pėdsaku (ISO 14072:2014).

Išvedinių srautai – produktų, medžiagų ar energijos srautai, kurie yra vieninio proceso padariniai. Produktai ir medžiagos apima žaliavas, tarpinius produktus, gretutinius produktus ir išmetamuosius teršalus. Laikoma, kad išvedinių srautai taip pat apima pirminius srautus.

Ozono sluoksnio ardymas – AP poveikio kategorija, apimanti stratosferos ozono sluoksnio irimą dėl išmetamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pvz., ilgaamžių dujų, kurių sudėtyje yra chloro ir bromo (pvz., chlorfluorangliavandenilių (CFC), hidrochlorfluorangliavandenilių (HCFC), halonų).

Iš dalies disagreguotas duomenų rinkinys – duomenų rinkinys su IGCA, kuris apima pirminius srautus ir veiklos duomenis ir kurį sujungus su jo papildomais pagrindiniais duomenų rinkiniais gaunamas išsamus agreguotas IGCA duomenų rinkinys.

Iš dalies disagreguotas (1 lygmeniu) duomenų rinkinys – 1 lygmeniu disagreguotas duomenų rinkinys apimantis tiekimo grandinės vieno tolesnio lygmens pirminius srautus ir veiklos duomenis, nors visi papildomi pagrindiniai duomenų rinkiniai yra agreguoti.

1 pav.

Iš dalies disagreguoto (1 lygmeniu) duomenų rinkinio pavyzdys

Kietosios dalelės – AP poveikio kategorija, apimanti išmetamų kietųjų dalelių (KD) ir jų pirmtakų (NOx, SOx, NH3) kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai.

Fotocheminis ozono susidarymas – AP poveikio kategorija, apimanti ozono susidarymą troposferoje prie žemės paviršiaus dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir anglies monoksido (CO) fotocheminės oksidacijos, aplinkoje esant azoto oksidų (NOx) ir veikiant saulės spinduliuotei.

Didelė ozono koncentracija troposferoje prie žemės paviršiaus kenkialll augmenijai, pažeidžia žmogaus kvėpavimo takus ir gadina žmogaus sukurtas medžiagas, nes ozonas reaguoja su organinėmis medžiagomis.

Populiacija – bet kokia baigtinė ar nebaigtinė vienetų (nebūtinai gyvų individų) aibė, kuri yra statistinio tyrimo objektas.

Pirminiai duomenys – OAP metodo arba OAPST naudotojo konkrečių tiekimo grandinės procesų duomenys.

Tai gali būti veiklos duomenys arba pirmenybiniai pirminiai srautai (inventorinė gyvavimo ciklo analizė). Pirminiai duomenys yra konkrečios veiklos vietos duomenys, konkrečios įmonės (jeigu yra kelios su tuo pačiu produktu susijusios veiklos vietos) duomenys arba konkrečios tiekimo grandinės duomenys.

Pirminiai duomenys gali būti matuoklių rodmenų, pirkimo dokumentų, komunalinių paslaugų sąskaitų, inžinerinių modelių, tiesioginės stebėsenos, medžiagų ar produktų balansų duomenys arba duomenys, gauti stechiometriniais ar kitais metodais, kuriais gaunami konkrečių OAP metodo ar OAPST naudotojo vertės grandinės procesų duomenys.

Šiame metodo aprašyme terminas „pirminiai duomenys“ vartojamas sinonimiškai su „konkrečios įmonės duomenimis“ ir „konkrečios tiekimo grandinės duomenimis“.

Produktas – bet kokia prekė arba paslauga.

Produktų kategorija – funkciškai lygiaverčių produktų (arba paslaugų) grupė.

Produkto kategorijos taisyklės (PKT) – konkrečios III tipo aplinkosauginių deklaracijų dėl vienos ar daugiau produktų kategorijų rengimo taisyklės, reikalavimai ir gairės.

Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (PAPKT) – konkrečiai produktų kategorijai skirtos, gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos PAP tyrimų bendrosios metodinės gairės, pateikiant papildomų konkrečios produktų kategorijos specifikacijų.

Atliekant PAP tyrimą, PAPKT padeda skirti daugiau dėmesio tiems aspektams ir parametrams, kurie yra svarbiausi, ir taip padidinti rezultatų aktualumą, atkuriamumą ir nuoseklumą bei sumažinti tyrimo sąnaudas, palyginti su tyrimu, atliekamu laikantis išsamių PAP metodo reikalavimų.

Atitinkančiomis šį metodą pripažįstamos tik tos PAPKT, kurios yra parengtos Europos Komisijos arba su ja bendradarbiaujant arba kurios yra priimtos Europos Komisijos arba kaip ES aktai.

Produktų srautas – iš kitos produktų sistemos gaunami arba į ją tiekiami produktai.

Produktų sistema – vieninių procesų rinkinys su pirminiais ir produktų srautais, atliekantis vieną ar daugiau apibrėžtų funkcijų ir modeliuojantis produkto gyvavimo ciklą.

Žaliava – pirminė ar antrinė medžiaga, naudojama produktui gaminti.

Atskaitos srautas – tam tikrų produktų sistemos procesų išvedinių matas, būtinas funkciniu vienetu išreikštai funkcijai atlikti.

Atnaujinimas – procesas, kurio metu atkuriama funkcionali ir (arba) pakankamai gera komponentų būklė, palyginti su pradinėmis specifikacijomis (atliekanti tą pačią funkciją), naudojant tokius metodus kaip dangos atnaujinimas, perdažymas ar kt. Atnaujinti produktai gali būti išbandyti ir patikrinti siekiant įsitikinti, kad jie tinkamai veikia.

Išmetalai – teršalai, išmetami į orą ir išleidžiami į vandenį ir dirvožemį.

Duomenis teikiantis vienetas (DTV): organizacija yra atskaitos vienetas atliekant analizę ir, kartu su produktų rinkiniu, ji yra duomenis teikiančio vieneto (DTV) nustatymo pagrindas. Ši sąvoka atitinka „funkcinio vieneto“ sąvoką pagal tradicinę gyvavimo ciklo analizę (GCA).

Reprezentatyvioji organizacija (RO) (modelis): RO modelis daugeliu atvejų yra virtuali (realiai neegzistuojanti) organizacija, kurios modelis parengtas remiantis, pavyzdžiui, visų esamų technologijų, gamybos procesų ir organizacijų tipų charakteristikomis, kurių svertinės reikšmės įvertinimas atliktas pagal vidutinį pardavimą Europos Sąjungoje.

Reprezentatyvioji imtis – – vieno ar daugiau kintamųjų atžvilgiu tai imtis, kurioje tų kintamųjų pasiskirstymas yra visiškai toks pat (ar panašus) kaip toje populiacijoje, kurios poaibį sudaro ta imtis.

Išteklių naudojimas (iškastinis kuras) – AP poveikio kategorija, apimanti neatsinaujinančiųjų iškastinių gamtos išteklių (pvz., gamtinių dujų, anglių, naftos) naudojimą.

Išteklių naudojimas (mineralai ir metalai) – AP poveikio kategorija, apimanti neatsinaujinančiųjų abiotinių gamtos išteklių (mineralų ir metalų) naudojimą.

Peržiūra – procedūra, atliekama siekiant įsitikinti, kad OAPST rengimo ar keitimo procesas yra atliktas laikantis OAP metodo ir IV priedo A dalies reikalavimų.

Peržiūros ataskaita – peržiūros proceso dokumentacija, apimanti peržiūros pareiškimą, visą svarbią informaciją apie peržiūros procesą, išsamias peržiūros vykdytojo (-ų) pastabas su atitinkamais atsakymais ir galutinį rezultatą. Šis dokumentas turi būti patvirtintas peržiūros vykdytojo (arba vyriausiojo peržiūros vykdytojo, jei dalyvauja peržiūros grupė) elektroniniu parašu arba jo pasirašytas ranka.

Peržiūros grupė – OAPST peržiūrinčių ekspertų (peržiūros vykdytojų) grupė.

Peržiūros vykdytojas – nepriklausomas išorės ekspertas, atliekantis OAPST peržiūrą ir galbūt dalyvaujantis peržiūros grupės darbe.

Imtis – didesnės populiacijos poaibis, turintis jai būdingas savybes. Imtys naudojamos statistiniams tyrimams, kai populiacija yra per didelė, kad į tyrimą būtų galima įtraukti visus įmanomus jos narius ar stebėjimų duomenis. Imtis turėtų reprezentuoti visą populiaciją ir neturėtų būti tendencingai susieta su kuriuo nors konkrečiu jos atributu.

Antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra OAP tyrimą atliekančios įmonės tiekimo grandinės konkretaus proceso duomenys.

Tai tokie duomenys, kurie nėra įmonės tiesiogiai renkami ar nustatomi jai atliekant matavimus ar vertinimą, o gaunami iš trečiosios šalies IGCA duomenų bazės ar kitų šaltinių.

Antriniai duomenys apima pramonės vidutinius duomenis (pvz., gautus iš paskelbtų gamybos duomenų, valdžios sektoriaus statistikos ir pramonės asociacijų), literatūros tyrimų, inžinerinių tyrimų ir patentų duomenis; jie taip pat gali būti pagrįsti finansiniais duomenimis ir apimti pakaitinių kintamųjų ir kitus bendro pobūdžio duomenis.

Horizontaliai agreguoti pirminiai duomenys laikomi antriniais duomenimis.

Jautrio analizė – sistemingos pasirinktų metodų ir duomenų poveikio OAP tyrimo rezultatams vertinimo procedūros.

Konkrečios vietos duomenys – atliekant tiesioginius matavimus nustatyti ar surinkti iš vieno objekto (gamybos vietos) duomenys. Termino „pirminiai duomenys“ sinonimas.

Bendrasis rezultato balas – visų poveikio kategorijų svertinių AP rezultatų suma.

Konkretūs duomenys – atliekant tiesioginius matavimus nustatyti arba surinkti duomenys, reprezentuojantys veiklą konkrečiame objekte ar objektų grupėje.

Termino „pirminiai duomenys“ sinonimas.

Išskaidymas – daugiafunkcių procesų ar objektų duomenų disagregavimas išskiriant įvedinių srautus, tiesiogiai susijusius su kiekvieno proceso ar objekto išvediniais. Procesas tiriamas siekiant nustatyti, ar jo išskaidymas yra galimas. Jei išskaidymas yra galimas, inventorinės analizės duomenys turėtų būti renkami tik dėl tų vieninių procesų, kurie tiesiogiai priskiriami nagrinėjamiems produktams ar paslaugoms.

Subpopuliacija – baigtinė ar nebaigtinė statistiškai tiriamų vienetų (nebūtinai gyvų individų) aibė, sudaranti vienalytį visos populiacijos poaibį.

Termino „sluoksnis“ sinonimas.

Subprocesai – procesai, naudojami 1 lygmens procesų veiklai reprezentuoti (jų sudedamosios dalys). Subprocesų duomenys gali būti pateikiami (iš dalies) agreguoti (žr. 1 pav.).

Dalinė imtis – iš subpopuliacijos sudaryta imtis.

Tiekimo grandinė – visa su OAP metodo naudotojo operacijomis susijusi pradinės grandies ir tolesnių grandžių veikla, įskaitant vartotojams parduotų produktų naudojimą ir po jo gyvavimo ciklo pabaigoje atliekamą tų produktų tvarkymą.

Konkrečiõs tiekimo grandinės – iš esmės priklausantis (-i) įmonės tam tikrai tiekimo grandinei, pvz., perdirbto aliuminio dalis konkrečios įmonės produkcijoje.

Sistemos ribos – aspektų, įtraukiamų arba neįtraukiamų į tyrimą, visuma. Pavyzdžiui, etapo nuo gavybos iki ciklo pabaigos AP analizėje sistemos ribos aprėpia visą veiklą nuo žaliavų gavybos ir apdorojimo iki produktų platinimo, sandėliavimo ir naudojimo ir iki pat šalinimo ar perdirbimo etapų.

Sistemos ribų schema – grafiškai pavaizduotos OAP tyrimo tikslu nustatytos sistemos ribos.

Laikinas anglies dioksido saugojimas – vyksmas, kai dėl anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo ribotą laiką produkto į atmosferą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja arba išmetamo ŠESD kiekio vertė tampa neigiama.

III tipo aplinkosauginė deklaracija – aplinkosauginė deklaracija, kurioje pateikiami kiekybiniai aplinkosauginiai duomenys naudojant iš anksto nustatytus parametrus ir, kai tinka, papildomą aplinkosauginę informaciją.

Neapibrėžties analizė – OAP tyrimo rezultatų neapibrėžties, atsirandančios dėl duomenų kintamumo ir su pasirinkimu susijusio neapibrėžtumo, vertinimo procedūra.

Vieninis procesas – mažiausias elementas, nagrinėjamas atliekant IGCA, kurio įvedinių ir išvedinių duomenys nustatomi kiekybiškai.

Vieninis procesas (nedetalizuotas) – procesų grandinės ar gamyklos lygmens vieninis procesas. Jis apima horizontaliai suvidurkintus vieninius procesus įvairiose veiklos vietose. Jis taip pat apima daugiafunkcius vieninius procesus, kai įvairių gretutinių produktų įvairūs apdorojimo etapai nėra tiksliai žinomi (angl. within the black box) ir dėl to kyla tokio duomenų rinkinio paskirstymo problemų ( 116 ).

Vieninis procesas (viena operacija) – vienos operacijos tipo vieninis procesas, kurio neįmanoma išskaidyti smulkiau. Ši sąvoka apima ir daugiafunkcius vienos operacijos tipo procesus ( 117 ).

Pradinės grandies – esantis perkamų prekių ar paslaugų tiekimo grandinėje prieš patekdamas į sistemos ribas.

OAPST naudotojas – suinteresuotasis subjektas, kuris atlieka OAP tyrimą remdamasis OAPST.

OAP metodo naudotojas – suinteresuotasis subjektas, atliekantis OAP tyrimą pagal OAP metodą.

OAP rezultatų naudotojas – suinteresuotasis subjektas, naudojantis OAP rezultatus vidaus ar išorės reikmėms.

Patvirtinimas – aplinkosauginio pėdsako tikrintojo patvirtinimas, kad OAP tyrime, OAP ataskaitoje ir komunikacijos priemonėse esanti informacija ir duomenys yra patikimi, įtikinami ir tikslūs.

Patvirtinimo pareiškimas – galutinis dokumentas, kuriame apibendrinamos tikrintojų arba tikrinimo grupės išvados dėl AP tyrimo. Šis dokumentas yra privalomas ir turi būti patvirtintas tikrintojo arba (kai dalyvauja tikrinimo grupė) vyriausiojo tikrintojo elektroniniu parašu ar pasirašytas ranka.

Tikrinimas – aplinkosauginio pėdsako tikrintojo atliekamas atitikties vertinimas siekiant įsitikinti, kad OAP tyrimas atliktas laikantis III priedo.

Tikrinimo ataskaita – tikrinimo proceso ir nustatytų faktų dokumentacija, apimanti išsamias tikrintojo (-ų) pastabas kartu su atitinkamais atsakymais. Šis dokumentas yra privalomas, tačiau jis gali būti konfidencialus. Jis turi būti patvirtintas tikrintojo arba (kai dalyvauja tikrinimo grupė) vyriausiojo tikrintojo elektroniniu parašu ar pasirašytas ranka.

Tikrinimo grupė – AP tyrimo, AP ataskaitos ir AP komunikacijos priemonių tikrinimą atliekančių tikrintojų grupė.

Tikrintojas – nepriklausomas išorės ekspertas, kuris atlieka AP tyrimo tikrinimą ir galbūt dalyvauja tikrinimo grupės darbe.

Vertikalusis agregavimas – vertikalus techniniu ar inžineriniu pagrindu atliekamas vieninių procesų, tiesiogiai susijusių su vienu objektu ar procesų seka, agregavimas. Vertikalusis agregavimas apima vieninių procesų duomenų rinkinių (ar agreguotų procesų duomenų rinkinių), susijusių su tam tikru srautu, sujungimą.

Atliekos – medžiagos ar objektai, kuriuos jų turėtojas ketina (arba privalo) pašalinti.

Vandens naudojimas – AP poveikio kategorija, parodanti santykinį tam tikrame plote likusio prieinamo vandens kiekį vandens baseine po to, kai patenkinamas žmonių ir vandens ekosistemų vandens poreikis. Pagal ją vertinamas vandens stygiaus žmonėms arba ekosistemoms potencialas, remiantis prielaida, kad kuo mažiau prieinamų vandens išteklių lieka tam tikrame plote, tuo labiau tikėtina, kad vandens pritrūks kitam vartotojui.

Svertinis vertinimas – etapas, kuriuo prisidedama prie analizės rezultatų interpretavimo ir informavimo apie juos. OAP rezultatai padauginami iš nustatytų svertinio vertinimo koeficientų (išreikštų procentiniais dydžiais), atspindinčių nagrinėjamų poveikio kategorijų numanomą santykinį reikšmingumą. Skirtingų poveikio kategorijų svertiniai AP rezultatai gali būti tiesiogiai palyginami, taip pat sumuojami gaunant bendrąjį rezultato balą.

Ryšys su kitais metodais ir standartais

Kiekvienas iš nustatytų OAP metodo reikalavimų parengtas atsižvelgiant į panašių, plačiai pripažintų produktų aplinkosauginės apskaitos metodų ir gairių dokumentų rekomendacijas. Konkrečiai atsižvelgta į toliau nurodytas metodines gaires.

ISO standartai, visų pirma:

OAP nustatymo gairės, pateiktos priede prie Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (2013 m. balandžio mėn.);

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro parengtas Tarptautinės etaloninės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (ILCD) vadovas ( 118 );

ekologinio pėdsako standartai ( 119 );

Greenhouse Gas Protocol - Product Life-cycle Accounting and Reporting Standard ( 120 ) (World Ressources Institute - WRI/ World Business Council for Sustainable Development - WBCSD) (Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas. Produkto gyvavimo ciklo apskaitos ir ataskaitų teikimo standartas (Pasaulio išteklių institutas / Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba));

BP X30-323-0:2015 General principles for an environmental communication on mass market products (aplinkosauginės komunikacijos apie masinės rinkos produktus bendrieji principai; parengė Agence de la transition écologique, ADEME) ( 121 );

PAS 2050:2011 Specification for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services (produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo išmetamo ŠESD kiekio vertinimo specifikacijos; parengė Britų standartų institucija, BSI);

ENVIFOOD protokolas ( 122 );

FAO:2016. Environmental performance of animal feeds supply chains: Guidelines for assessment (Gyvūnų pašarų tiekimo grandinių aplinkosauginis veiksmingumas: vertinimo gairės). LEAP partnerystė.

Daugumos analizuotų metodų ir analizės rezultatų išsamus aprašymas pateiktas dokumente „Esamų produktams ir organizacijoms taikomų aplinkosauginio pėdsako metodikų analizė: rekomendacijos, pagrindimas ir suderinimas“ ( 123 ).

1.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės (OAPST)

OAPST pagrindinis tikslas – sudaryti nuoseklų ir konkretų taisyklių rinkinį, pagal kurį būtų atliekami apimamai sektoriaus kategorijai priklausančių produktų aktualios aplinkosauginės informacijos skaičiavimai. Svarbus uždavinys yra orientuotis į tai, kas yra svarbiausia konkrečiai produktų kategorijai, kad OAP tyrimai būtų lengviau ir greičiau atliekami ir mažiau kainuotų.

Ne mažiau svarbus uždavinys yra suteikti galimybę atlikti palyginimus ir daryti lyginamuosius pareiškimus: i) tarp organizacijų ar gamybos vietų tame pačiame sektoriuje arba ii) dėl vienos organizacijos ar gamybos vietos rezultatų laikui bėgant (išsamiau žr. IV priedo A dalyje).

Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai yra leidžiami tik tuo atveju, jeigu OAP tyrimai atliekami laikantis OAPST. Įvairių organizacijų ar gamybos vietų produktų rinkiniai (arba tos pačios organizacijos produktų rinkiniai įvairiais ataskaitiniais metais) paprastai skiriasi (pvz., pagal apimamus produktų kiekius), todėl OAPST turėtų būti pateikta gairių, kaip užtikrinti palyginamumą, pvz., normalizuojant OAP tyrimų rezultatus pagal tinkamą atskaitos sistemą (pvz., metinę apyvartą).

OAP tyrimas turi būti atliekamas laikantis OAPST, jeigu yra prieinamos tiriamo produktų rinkinio ar sektoriaus OAPST.

OAPST rengimo reikalavimai nustatyti IV priedo A dalyje. OAPST gali būti išsamiau nustatyti OAP metodo reikalavimai ir gali būti nustatyta naujų reikalavimų, jei pagal OAP metodą yra daugiau kaip viena pasirinkimo galimybė. Tikslas yra užtikrinti, kad OAPST būtų rengiamos pagal OAP metodą ir kad jomis būtų nustatytos specifikacijos, reikalingos OAP tyrimų palyginamumui, didesniam atkuriamumui, nuoseklumui, aktualumui, kryptingumui ir efektyvumui pasiekti.

OAPST turėtų (kiek tik įmanoma, ir pripažįstant skirtingas taikymo aplinkybes) atitikti esamas susijusias tarptautines sektorių taisykles ir produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisykles (PAPKT) – jos turi būti išvardytos ir įvertintos. Jomis galima remtis kaip pagrindu rengiant OAPST, laikantis IV priedo A dalyje pateiktų reikalavimų.

1.1.    Požiūris ir galimų taikymo sričių pavyzdžiai

Pateiktos OAP metodo taisyklės teikia galimybę specialistams praktiškai atlikti lengviau atkuriamus, nuoseklius, patikimus, patikrinamus ir palyginamus OAP tyrimus. OAP tyrimų rezultatai sudaro teikiamos AP informacijos pagrindą ir gali būti naudojami įvairiose potencialiose taikymo srityse.

OAP tyrimų, atliekamų, kai nėra tiriamo (-ų) produkto (-ų) rinkinio OAPST, taikymo sritys apima:

OAP tyrimų, atliekamų laikantis esamų tiriamos organizacijos OAPST, taikymo sritys, kartu su pirmiau išvardytomis sritimis, apima:

2.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) tyrimų bendrieji aspektai

2.1.    Kaip taikomas šis metodas?

Šiuo metodu suteikiamos OAP tyrimui atlikti reikalingos taisyklės; jis yra nuosekliai išdėstytas laikantis OAP apskaičiavimo proceso metodinių veiksmų sekos.

Atskirų skirsnių pradžioje, kai tinka, pateikiamas atitinkamo metodinio etapo bendras aprašymas kartu su reikiamų svarstytinų aspektų apžvalga ir pagalbiniais pavyzdžiais.

Kai yra nustatytų papildomų reikalavimų dėl OAPST rengimo, jie pateikti IV priedo A dalyje.

2.2.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimų principai

Siekiant rengti nuoseklius, atkuriamus ir patikrinamus OAP tyrimus, turi būti laikomasi pagrindinio analitinių principų rinkinio. Šie principai sudaro bendras gaires, kaip taikyti OAP metodą. Į juos turi būti atsižvelgiama kiekviename OAP tyrimų etape – nuo tikslo ir apimties nustatymo ir duomenų rinkimo iki poveikio vertinimo, ataskaitų teikimo ir tyrimo rezultatų tikrinimo.

Šio metodo naudotojai atlikdami OAP tyrimą turi laikytis šių principų:

(1)    Aktualumas

Visi OAP kiekybinio nustatymo tikslu naudojami metodai ir renkami duomenys turi būti kuo aktualesni atitinkamam tyrimui.

(2)    Išsamumas

OAP kiekybinis nustatymas turi apimti visus aplinkosauginiu požiūriu aktualius medžiagų ir energijos srautus ir kitas intervencijas į aplinką, taip, kaip yra reikalinga, siekiant laikytis apibrėžtų sistemos ribų, duomenų reikalavimų ir taikomų poveikio vertinimo metodų.

(3)    Nuoseklumas

Siekiant užtikrinti vidaus nuoseklumą ir palyginamumą, šio metodo turi būti griežtai laikomasi visuose OAP tyrimo etapuose.

(4)    Tikslumas

Turi būti dedamos visos pagrįstos pastangos mažinti neapibrėžtį, susijusią su produktų sistemų modeliavimu ir rezultatų pranešimu.

(5)    Skaidrumas

OAP informacija turi būti atskleista tokiu būdu, kad jos tiksliniams naudotojams būtų suteiktas reikiamas pagrindas priimti sprendimus, o suinteresuotiesiems subjektams – galimybė įvertinti jos pagrįstumą ir patikimumą.

2.3.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Pagal šį metodą vykdant OAP tyrimą turi būti atliekami keli etapai, t. y. tikslo apibrėžimas, apimties apibrėžimas, inventorinė gyvavimo ciklo analizė (IGCA), gyvavimo ciklo poveikio vertinimas (GCPV), OAP rezultatų aiškinimas ir OAP ataskaitos teikimas – žr. 2 pav.

2 pav.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai

Tikslo nustatymo etape apibrėžiami tyrimo siekiai, t. y. numatoma taikymo sritis, tyrimo atlikimo priežastys ir tikslinė auditorija. Tyrimo apimties nustatymo etape pasirenkami pagrindiniai metodiniai sprendimai, pvz., tiksliai apibrėžiamas funkcinis vienetas, nustatomos sistemos ribos, pasirenkama papildoma aplinkosauginė ir techninė informacija, nustatomos pagrindinės prielaidos ir ribojantys veiksniai.

IGCA etapas apima duomenų rinkimą ir apskaičiavimo procedūrą, naudojamą tiriamosios sistemos įvediniams ir išvediniams kiekybiškai nustatyti. Įvediniai ir išvediniai yra energija, žaliavos ir kitos materialios sąnaudos, produktai, gretutiniai produktai ir atliekos, taip pat į orą, vandenį ir dirvožemį išmetami teršalai. Renkami duomenys apie pirmenybinius procesus ir antraeilius procesus. Duomenys susiejami su procesų vienetais ir duomenis teikiančiu vienetu. IGCA yra kartotinis procesas. Iš tiesų, renkant duomenis ir daugiau sužinant apie sistemą, gali paaiškėti naujų duomenų reikalavimų ar ribojančių veiksnių, dėl kurių gali reikėti pakeisti duomenų rinkimo procedūras, kad tebebūtų įmanoma pasiekti tyrimo tikslus.

Poveikio vertinimo etape IGCA rezultatai susiejami su poveikio aplinkai kategorijomis ir rodikliais. Tai atliekama taikant GCPV metodus, pagal kuriuos išmetamieji teršalai pirma klasifikuojami pagal poveikio kategorijas, o tada išreiškiami bendraisiais vienetais (pvz., išmetamos CO2 ir CH4 dujos išreiškiamos išmetamo CO2 ekvivalentu, naudojant jų visuotinio atšilimo potencialą). Poveikio kategorijų pavyzdžiai yra klimato kaita, rūgštėjimas ar išteklių naudojimas.

Aiškinimo etape IGCA ir GCPV rezultatai aiškinami pagal nustatytą tikslą ir apimtį. Šiame etape nustatomos aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai. Remiantis analizės rezultatais galima daryti išvadas ir teikti rekomendacijas. Tai taip pat apima ataskaitos teikimo etapą, kurio paskirtis – apibendrinti OAP tyrimo rezultatus OAP ataskaitoje.

Galiausiai, tikrinimo etape atliekamas atitikties vertinimo procesas siekiant patikrinti, ar OAP tyrimas atliktas laikantis esamo OAP metodo. Šis tikrinimas yra privalomas visada, kai OAP tyrimas ar dalis jo informacijos naudojama bet kokio pobūdžio išorinei komunikacijai.

3.    Nustatyti organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo tikslą (-us) ir apimtį

3.1.    Tikslo nustatymas

Tikslo nustatymas yra OAP tyrimo pirmasis etapas, kuriame nustatomas bendras tyrimo kontekstas. Aiškiai nustatyti tikslus reikia siekiant užtikrinti, kad būtų suderinti siekiai, metodai, rezultatai ir numatomos taikymo sritys ir kad tyrimo dalyviai vadovautųsi bendra vizija. Sprendimas taikyti OAP metodą lemia, kad dėl kai kurių tikslo nustatymo aspektų bus nuspręsta iš anksto; taip yra dėl konkrečių OAP metodo reikalavimų.

Nustatant tikslus svarbu nustatyti numatomas tyrimo taikymo sritis ir jo analitinio nuodugnumo ir tikslumo lygį. Tai turi atspindėti apibrėžtas tyrimo ribojantys veiksniai (apimties nustatymo etapas).

OAP tyrimo tikslo (-ų) nustatymas turi apimti:

3.2.    Apimties nustatymas

Nustatant OAP tyrimo apimtį išsamiai apibūdinama vertinamoji sistema ir techninės specifikacijos.

Apimties nustatymas turi atitikti nustatytus tyrimo tikslus ir turi apimti (išsamesnį aprašymą žr. tolesniuose skirsniuose):

3.2.1    Duomenis teikiantis vienetas: organizacija ir produktų rinkinys

Organizacija yra atskaitos vienetas atliekant analizę ir, kartu su produktų rinkiniu, ji yra duomenis teikiančio vieneto (DTV) nustatymo pagrindas. Pastaroji sąvoka atitinka „funkcinio vieneto“ sąvoką pagal tradicinę gyvavimo ciklo analizę (GCA) ( 125 ).

Plačiausia prasme, bendroji organizacijos funkcija, apskaičiuojant OAP, yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas per nustatytą ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitinio laikotarpio trukmė turėtų būti vieni metai. Nukrypimai nuo šio ataskaitinio laikotarpio turi būti pagrįsti.

Produktų rinkinys (PR) reiškia per ataskaitinį laikotarpį organizacijos tiektų prekių ir teiktų paslaugų kiekį ir pobūdį. OAP gali apsiriboti vien aiškiai apibrėžta organizacijos produktų rinkinio dalimi: įprastas pavyzdys yra organizacija, kuri veikia įvairiuose sektoriuose, tačiau nusprendžia, kad analizė apims tik vieną sektorių. OAP tyrime turi būti pranešta, ar jame apsiribojama vien atskira organizacijos produktų rinkinio dalimi, ir tai turi būti pagrįsta.

OAP tyrimo DTV turi būti apibrėžiamas pagal šiuos aspektus:

Pavyzdys

Organizacijos apibūdinimas:

Produktų rinkinio apibrėžtis:

Kas? marškinėliai ir kelnės ( 126 )

Kiek: 40 000 marškinėlių, 20 000 kelnių

Kaip gerai? dėvima kartą per savaitę ir skalbiama skalbyklėje 30 laipsnių temperatūroje kartą per savaitę; skalbyklė suvartoja 0,72 MJ energijos kilogramui drabužių ir 10 litrų vandens kilogramui drabužių per vieną skalbimo ciklą. Vienerių marškinėlių masė yra 0,16 kg, o kelnių – 0,53 kg. Taigi, per savaitę suvartojama 0,4968 MJ energijos ir 6,9 litro vandens.

Kaip ilgai? marškinėlių ir kelnių naudojimo etapo trukmė – 5 metai.

Ataskaitiniai metai: 2017

Ataskaitinis laikotarpis: vieni metai.

Jei produktų rinkinys susideda iš tarpinių produktų, yra sunkiau apibrėžti kai kuriuos PR aspektus (t. y. „kaip gerai“ ir „kaip ilgai“); todėl juos galima praleisti, jei pateikiamas pagrindimas.

3.2.2.    Sistemos ribos

Sistemos ribomis nustatoma, kurios PR dalys ir kurie susiję gyvavimo ciklo etapai ir procesai priklauso analizuojamajai sistemai, išskyrus tuos procesus, kurie atmetami pagal atmetimo taisyklę (žr. 4.6.4 skirsnį). Bet kokio atmetimo priežastis ir galimas reikšmingumas turi būti pagrįsti ir dokumentuoti.

Sistemos ribos turi būti apibrėžiamos pagal bendrą tiekimo grandinės logiką, nurodant į PR įtrauktus produktus / paslaugas, įtraukiant visus etapus nuo žaliavų įgijimo ir parengiamojo apdorojimo iki gamybos, platinimo ir sandėliavimo, naudojimo etapo ir gyvavimo ciklo pabaigos. Turi būti aiškiai nustatyti gretutiniai produktai, šalutiniai produktai ir atliekų srautai (bent pirmenybinėje sistemoje).

OAP tyrime būtina apibrėžti sistemos ribas dviem lygiais:

3.2.2.1    Organizacijos ribos

Organizacijos ribos apibrėžiamos taip, kad būtų apimami visi veiklos objektai ir susiję procesai, kurie visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklauso organizacijai ir (arba) yra jos eksploatuojami ir kurie tiesiogiai prisideda prie PR tiekimo. Su procesais, įeinančiais į apibrėžtas organizacijos ribas, susijusi veikla ir poveikis yra laikomi „tiesiogine“ veikla ir „tiesioginiu“ poveikiu.

Pavyzdžiui, mažmenininkų atveju, kitų organizacijų pagaminti produktai neįeina į mažmenininko organizacijos ribas. Taigi, į mažmenininkų ribas įeina vien jų gamybos priemonės ir visi su mažmeninės prekybos paslauga susiję procesai ir veikla. Tačiau mažmenininko pagaminti arba transformuoti produktai turi įeiti į organizacijos ribas.

Į analizę turi būti įtraukta visa veikla ir procesai, kurie vyksta organizacijos ribose, tačiau nėra būtini organizacijos veikimui. Tokių procesų / veiklos pavyzdžiai: sodininkystės veikla, įmonės valgykloje patiekiamas maistas ir t. t.

Kadangi kai kurie bendros nuosavybės teise priklausantys ar bendrai eksploatuojami objektai gali būti naudojami ir organizacijos apibrėžtam PR, ir kitų organizacijų produktų rinkiniui (-iams) tiekti, gali reikėti atitinkamai paskirstyti įvedinius ir išvedinius.

3.2.2.2.    OAP ribos

OAP ribos yra platesnės nei organizacijos ribos ir apima visą netiesioginę veiklą ir susijusį poveikį. Netiesioginė veikla yra ta, kuri vykdoma su organizacijos veikla susijusių tiekimo grandinių pirmesnėse ar tolesnėse grandyse (žr. 4.2.1 skirsnį).

OAP ribos turi būti apibrėžiamos pagal bendrąją tiekimo grandinės logiką. Į OAP ribas standartiškai turi būti įtraukiami visi etapai nuo žaliavų įgijimo iki PR gamybos, platinimo, sandėliavimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo (t. y. gavybos–ciklo pabaigos etapas).

Turi būti atsižvelgiama į visus procesus, įeinančius į apibrėžtas OAP ribas (išskyrus tuos, kurie atitinka atmetimo kriterijus). Jei tolesnių grandžių (netiesioginė) veikla neįtraukiama (pvz., tarpinių produktų ar produktų, kurių baigtis nežinoma, naudojimo etapas ir gyvavimo ciklo pabaigos etapas), turi būti pateiktas aiškus pagrindimas. Šiuo atveju į OAP ribas turi įeiti bent veiklos vietos lygmens (tiesioginė) ir pradinės grandies (netiesioginė) veikla, susijusi su organizacijos PR.

Kai kuriais atvejais tas pats procesas gali įeiti arba į organizacijos ribas, arba į OAP ribas. Pavyzdžiui, darbuotojų susisiekimas: i) įeina į organizacijos ribas, kai darbuotojai važinėja į darbą darbdaviui nuosavybės teise priklausančiais ar jo eksploatuojamais automobiliais arba naudojasi viešuoju transportu darbdavio sąskaita, arba ii) laikomas netiesioginiu procesu, kai darbuotojai važinėja į darbą nuosavais automobiliais arba viešuoju transportu, už kurį moka patys.

3.2.2.3.    Sistemos ribų schema

Sistemos ribų schema (arba srautų schema) yra schematiškai pavaizduota analizuojamoji sistema. Šioje schemoje turi būti aiškiai parodyta, kurie procesai ar veikla yra įtraukiami, o kurie neįtraukiami į analizę.

Joje turi būti parodytos organizacijos ribos ir OAP ribos. Be to, OAP metodo naudotojas turi aiškiai nurodyti, kur buvo naudojami konkrečios įmonės duomenys.

Veiklos ir (arba) procesų pavadinimai sistemos schemoje ir OAP ataskaitoje turi būti suderinti. Sistemos schema turi būti įtraukta į apimties apibrėžtį ir į OAP ataskaitą.

3.2.3.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos

GCPV tikslas yra sugrupuoti ir agreguoti surinktus IGCA duomenis pagal atitinkamus įnašus į kiekvieną AP poveikio kategoriją. AP poveikio kategorijų pasirinkimas apima daug įvairių su nagrinėjama produktų tiekimo grandine susijusių aplinkosauginių klausimų, laikantis OAP tyrimų bendrųjų išsamumo reikalavimų.

AP poveikio kategorijos ( 127 ) reiškia konkrečias OAP tyrime nagrinėjamas poveikio kategorijas; iš jų susideda AP poveikio vertinimo metodas. Apibūdinimo modeliai naudojami kiekybiškai nustatant poveikio aplinkai mechanizmą tarp IGCA (t. y. įvedinių (pvz., išteklių) ir išmetamųjų teršalų, susijusių su produkto gyvavimo ciklu) ir atitinkamo kiekvienos AP poveikio kategorijos rodiklio.

2 lentelėje pateiktas standartinis AP poveikio kategorijų ir susijusių vertinimo metodų sąrašas. OAP tyrime turi būti taikomos visos AP poveikio kategorijos, be jokių išimčių. Apibūdinimo koeficientų (AK), kurie turi būti naudojami, išsamus sąrašas pateiktas AP pagalbinės medžiagos pakete ( 128 )

Daugiau informacijos apie poveikio vertinimo skaičiavimus pateikiama šio priedo 5 skirsnyje.

3.2.4.    Papildoma į OAP įtraukiama informacija

Reikšmingas potencialus produkto poveikis aplinkai gali neįeiti į AP poveikio kategorijas. Apie tokį poveikį svarbu pranešti visada, kai tik įmanoma, kaip papildomą aplinkosauginę informaciją.

Panašiai gali reikėti atsižvelgti ir į aktualius techninius aspektus ir (arba) fizines tiriamo produkto savybes. Šie aspektai turi būti pranešami kaip papildoma techninė informacija.

3.2.4.1.    Papildoma aplinkosauginė informacija

Papildoma aplinkosauginė informacija turi būti:

Papildoma aplinkosauginė informacija turi būti susijusi tik su aplinkosauginiais aspektais. Informacija ir naudojimo nurodymai, pvz., produktų saugos lapai, nesusiję su produkto aplinkosauginiu veiksmingumu, neturi būti įtraukti į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Papildoma aplinkosauginė informacija gali apimti:

Biologinė įvairovė

OAP metodas neapima jokios poveikio kategorijos pavadinimu „biologinė įvairovė“, nes šiuo metu nėra tarptautiniu mastu susitarta dėl GCPV metodo, kuriuo būtų galima įvertinti tokį poveikį. Vis dėlto OAP metodas apima bent aštuonias poveikio kategorijas, turinčias poveikį biologinei įvairovei (t. y. klimato kaita, eutrofikacija (gėlo vandens), eutrofikacija (jūros), eutrofikacija (sausumos), rūgštėjimas, vandens naudojimas, žemės naudojimas, ekologinis toksiškumas gėlavandenėms ekosistemoms).

Atsižvelgiant į didelį biologinės įvairovės aspekto aktualumą daugeliui sektorių, kiekviename OAP tyrime turi būti paaiškinta, ar tiriamos organizacijos atveju biologinės įvairovės aspektas yra aktualus. Jei taip, OAP metodo naudotojas turi įtraukti biologinės įvairovės rodiklius į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Toliau nurodyti galimi variantai, kaip gali būti apimama biologinė įvairovė:

OAP metodo naudotojas gali rinktis kitus susijusius rodiklius, rodančius produkto poveikį biologinei įvairovei. OAP tyrime turi būti pagrįstas šis pasirinkimas ir apibūdinta pasirinkta metodika.

3.2.4.2.    Papildoma techninė informacija

Papildoma techninė informacija gali apimti (sąrašas neišsamus):

3.2.5.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

Atliekant OAP tyrimus gali paaiškėti įvairių analizę ribojančių veiksnių ir dėl to gali tekti daryti prielaidas. Apie visus ribojančius veiksnius (pvz., duomenų spragas) ir prielaidas turi būti skaidriai pranešama ataskaitoje.

4.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

Turi būti parengta visų produkto tiekimo grandinės medžiagų, energijos ir atliekų įvedinių ir išvedinių ir į orą, vandenį bei dirvožemį išmetamų teršalų inventorinė analizė, kaip OAP modeliavimo pagrindas.

Išsamūs duomenų reikalavimai ir kokybės reikalavimai apibūdinti 4.6. skirsnyje.

Inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje (IGCA) turi būti taikoma tokia įtraukiamų srautų klasifikacija:

OAP tyrime visi nepirminiai srautai IGCA turi būti modeliuojami iki pirminių srautų lygmens, neskaitant tiriamo produkto srauto. Pavyzdžiui, atliekų srautai turi būti ne tik įtraukiami į tyrimą išreikšti buitinių atliekų ar pavojingųjų atliekų kiekiu kilogramais – jie turi būti modeliuojami iki pat teršalų išmetimo į vandenį, orą ir dirvožemį (dėl kietųjų atliekų apdorojimo) etapo. Taigi IGCA modeliavimas yra išbaigtas tik tada, kai visi nepirminiai srautai yra išreikšti pirminiais srautais. Todėl OAP tyrimo IGCA duomenų rinkinyje turi būti vien pirminiai srautai, neskaitant tiriamo produkto (-ų) srauto.

4.1.    Atrankinis etapas

Gali būti atlikta pradinė IGCA atrankinė peržiūra (atrankinis etapas), nes tai padeda tikslingiau orientuoti duomenų rinkimo veiklą ir duomenų kokybės prioritetus. Atrankinis etapas turi apimti GCPV etapą ir po jo atliekami tolesni, kartotiniai tiriamo produkto gyvavimo ciklo modelio tikslinimai, kai tampa prieinama daugiau informacijos. Atrankiniame etape jokio atmetimo atlikti neleidžiama; galima naudoti lengvai prieinamus pirminius arba antrinius duomenis, kiek tik įmanoma, atitinkančius duomenų kokybės reikalavimus (kaip apibrėžta 4.6 skirsnyje). Atlikus atrankinę peržiūrą galima patikslinti pradines nuostatas dėl apimties.

4.2.    Tiesioginė veikla, netiesioginė veikla ir gyvavimo ciklo etapai

OAP metodo naudotojai turi nustatyti tiesioginę ir netiesioginę veiklą (žr. 4.2.1 skirsnį) ir atskirai pranešti apie jos poveikį.

Jeigu organizacijos produktų rinkinys susideda iš produktų, OAP metodo naudotojas taip pat turi nustatyti PR priklausančių produktų gyvavimo ciklo etapus ir juos apibūdinti OAP ataskaitoje (4.2.2 skirsnis).

Jeigu produktų rinkinys apima paslaugas, OAP metodo naudotojas gali nustatyti gyvavimo ciklo etapus, jei tai taikytina.

4.2.1.    Tiesioginė ir netiesioginė veikla

Tiesioginė yra ta veikla, kuri vyksta organizacijos ribose ir todėl nuosavybės teise priklauso organizacijai ir (arba) yra jos valdoma (t. y. vietos veikla). Netiesioginė veikla reiškia medžiagų ir energijos naudojimą ir teršalų išmetimą, susijusį su prekėmis ar paslaugomis, kai to šaltinis yra pirmesnės tiekimo grandinės grandys arba tai vyksta tolesnėse grandyse, neįeinančiose į organizacijos ribas, ir tai prisideda prie PR gamybos.

Tiesioginės veiklos pavyzdžiai:

Netiesioginės veiklos pavyzdžiai:

4.2.2.    Gyvavimo ciklo etapai

Kai PR apima produktus, gyvavimo ciklo etapai turi būti nustatyti ir apibūdinti OAP ataskaitoje. Jeigu PR apima paslaugas, gyvavimo ciklo etapai turi būti nustatomi ir pranešami, jei tai taikytina.

OAP tyrime turi būti apimami bent šie standartiniai gyvavimo ciklo etapai:

Jeigu vartojamas kitoks kurio nors iš šių standartinių etapų pavadinimas, naudotojas turi nurodyti, kurį iš standartinių etapų jis atitinka.

OAP metodo naudotojas gali nuspręsti išskaidyti gyvavimo ciklo etapus arba pridėti daugiau etapų, jeigu yra pagrįstas poreikis tai daryti. OAP ataskaitoje turi būti nurodyta (-os) priežastis (-ys), kodėl tai daroma. Pavyzdžiui, gyvavimo ciklo etapą „Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas“ galima skaidyti į „žaliavų įsigijimą“, „parengiamąjį apdorojimą“ ir „žaliavų tiekėjo transportą“.

Į OAP tyrimus, kai PR susideda iš tarpinių produktų, neturi būti įtraukiami šie gyvavimo ciklo etapai:

4.2.3.    Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas

Šis gyvavimo ciklo etapas pradedamas, kai išgaunami gamtos ištekliai, ir baigiamas tada, kai produkto komponentai (per vartus) patenka į produkto gamybos objektą. Procesų, kurie gali būti vykdomi šiame etape, pavyzdžiai:

Pakuočių gamyba turi būti modeliuojama kaip gyvavimo ciklo „žaliavų įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo“ etapo dalis.

4.2.4.    Gamyba

Gamybos etapas pradedamas, kai produkto komponentai patenka į gamybos vietą, ir baigiamas tada, kai pagamintas produktas palieka gamybos objektą. Su gamyba susijusios veiklos pavyzdžiai:

Į gamybos etapo modeliavimą turi būti įtraukiamos gamybos metu naudotų produktų atliekos. Tokioms atliekoms turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (4.4.8 skirsnis).

4.2.5.    Platinimo etapas

Produktai platinami naudotojams ir gali būti sandėliuojami įvairiose tiekimo grandinės vietose. Platinimo etapas apima transportavimą nuo gamyklos vartų iki sandėlio ar mažmeninės prekybos vietos, laikymą sandėlyje ar mažmeninės prekybos vietoje ir transportavimą iš sandėlio ar mažmeninės prekybos vietos į vartotojo namus.

Apimamų procesų pavyzdžiai:

Platinimo ir sandėliavimo metu naudojamų produktų atliekos turi būti įtraukiamos į modeliavimą. Tokioms atliekoms turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (4.4.8 skirsnis), ir į gautus rezultatus turi būti atsižvelgiama vertinant platinimo etapą.

Standartiniai platinimo metu ir pas vartotoją patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą pateikti IV priedo F dalyje ir jie turi būti naudojami, jei nėra prieinamos konkrečios informacijos. Paskirstymo taisyklės dėl energijos suvartojimo sandėliuose pateiktos 4.4.5 skirsnyje. Dėl transporto žr. 4.4.3 skirsnį.

4.2.6.    Naudojimo etapas

Naudojimo etapu apibūdinama, kaip produktą turėtų naudoti jo galutinis naudotojas (pvz., vartotojas). Šis etapas pradedamas nuo to momento, kai galutinis naudotojas pradeda naudoti produktą, ir tęsiasi iki tol, kol produktas pašalinamas iš naudojimo vietos ir prasideda jo gyvavimo ciklo pabaigos (GCP) etapas (pvz., perdirbimas ar galutinis apdorojimas).

Naudojimo etapas apima visą veiklą ir produktus, kurie yra reikalingi siekiant tinkamai naudoti atitinkamą produktą (t. y. užtikrinti, kad per visą naudojimo laikotarpį jis atliktų pradinę numatytąją funkciją). Naudojant produktą ir jį vežant į objektą, kuriame užbaigiamas jo gyvavimo ciklas, susidariusios atliekos, kaip antai maisto atliekos ir jo pirminės pakuotės arba pats nebetinkamas naudoti produktas, neįeina į naudojimo etapą, o įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklo pabaigos etapą.

Keli pavyzdžiai: vandentiekio vandens naudojimas verdant makaronus; techninei priežiūrai, remontui ar atnaujinimui reikalingų medžiagų gamyba ir platinimas bei jų atliekos (pvz., produkto remontui reikalingos atsarginės dalys, aušalo gamyba ir dėl nuostolių susidariusių atliekų tvarkymas). Kavos kapsulės jų gyvavimo ciklo pabaigoje, kavos ruošimo atliekos ir maltos kavos pakuotės priskiriamos gyvavimo ciklo pabaigos etapui.

Kai kuriais atvejais tam tikri produktai yra reikalingi tam, kad tiriamas produktas būtų tinkamai naudojamas, ir jie naudojami taip, kad tampa fiziškai su juo integruoti; šiuo atveju tų produktų atliekų tvarkymas priskiriamas prie tiriamo produkto gyvavimo ciklo pabaigos. Pavyzdžiui, kai tiriamas produktas yra ploviklis, po ploviklio naudojimo susidariusių nuotekų apdorojimas priskiriamas prie gyvavimo ciklo pabaigos etapo.

Naudojimo scenarijus taip pat turi atspindėti tai, ar analizuojamų produktų naudojimas gali lemti sistemų, kuriose jie naudojami, pokyčius, ar ne.

Galima atsižvelgti į šiuos techninės informacijos apie naudojimo scenarijų šaltinius:

Metodas, kurį gamintojas rekomenduoja taikyti naudojimo etape (pvz., kepimas nustatytoje temperatūroje nurodytą laiką orkaitėje), turėtų būti naudojamas kaip pagrindas produkto naudojimo etapui nustatyti. Tačiau tikrasis naudojimo būdas gali skirtis nuo rekomenduojamo, todėl reikėtų jį naudoti, jei ši informacija yra prieinama ir dokumentuota.

Standartiniai platinimo metu ir pas vartotoją patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą pateikti IV priedo F dalyje ir turi būti naudojami, jei nėra prieinamos konkrečios informacijos.

OAP ataskaitoje turi būti dokumentuoti taikyti metodai ir prielaidos. Visos aktualios prielaidos dėl naudojimo etapo turi būti dokumentuotos.

Naudojimo etapo modeliavimo techninės specifikacijos pateiktos 4.4.7 skirsnyje.

4.2.7.    Gyvavimo ciklo pabaiga (įskaitant produktų atgavimą ir perdirbimą)

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas pradedamas, kai tiriamo PR produktai ir jų pakuotės yra naudotojo pašalinami, ir baigiamas tada, kai produktai grįžta į natūralią aplinką kaip atliekos arba patenka į kito produkto gyvavimo ciklą (t. y. kaip perdirbtųjų medžiagų dalis). Paprastai tai apima atliekas, susidarančias iš tiriamo produkto (-ų), pvz., maisto atliekas ir pirmines pakuotes.

Gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos, naudojimo etapuose arba po naudojimo susidariusios atliekos turi būti įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklą ir modeliuojamos tame gyvavimo ciklo etape, kuriame jos susidaro.

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas turi būti modeliuojamas naudojant žiedinio pėdsako formulę ir taikant 4.4.8. skirsnyje pateiktus reikalavimus. OAP metodo naudotojas turi įtraukti visus tiriamam PR taikomus gyvavimo ciklo pabaigos procesus. Procesų, kuriuos apima šis gyvavimo ciklo etapas, pavyzdžiai:

Tiriamų tarpinių produktų atveju produkto gyvavimo ciklo pabaiga neįtraukiama.

4.3.    Inventorinės gyvavimo ciklo analizės nomenklatūra

IGCA duomenys turi atitikti AP reikalavimus:

4.4.    Modeliavimo reikalavimai

Šiame skirsnyje pateikiamos išsamios gairės ir reikalavimai, kaip modeliuoti konkrečius gyvavimo ciklo etapus, procesus ir kitus produkto gyvavimo ciklo aspektus siekiant parengti IGCA. Apimami aspektai:

4.4.1.    Žemės ūkio gamyba

4.4.1.1.    Daugiafunkcių procesų valdymas

Turi būti laikomasi taisyklių, kurios apibūdintos LEAP gairėse ( 132 ).

4.4.1.2.    Konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys

Turi būti naudojami konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys dėl derliaus, vandens ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo, trąšų (dirbtinių ir organinių) kiekio (N, P kiekio) ir pesticidų kiekio (pagal veikliąją medžiagą) vienam hektarui per metus.

4.4.1.3.    Duomenų vidurkinimas

Žemės ūkio kultūrų auginimo duomenys turi būti surinkti per tam tikrą laikotarpį, pakankamą, kad būtų galima IGCA pateikti vidutinį vertinimą, susietą su žemės ūkio kultūrų auginimo įvediniais ir išvediniais, kompensuojant svyravimus dėl sezoninių skirtumų. Tai turi būti atliekama LEAP gairėse aprašyta tvarka, kaip išdėstyta toliau:

4.4.1.4.    Pesticidai

Į aplinką išmetami pesticidai turi būti modeliuojami kaip konkrečios veikliosios medžiagos. Į „USEtox“ gyvavimo ciklo poveikio vertinimo metodą yra integruotas daugialypės terpės modelis dėl išlikimo aplinkoje, kuriuo modeliuojamas pesticidų išlikimas aplinkoje, pradedant nuo įvairių aplinkos komponentų, į kuriuos jie patenka. Taigi IGCA modeliavimui reikia naudoti standartines išmetamų kiekių dalis, tenkančias įvairiems aplinkos komponentams, į kuriuos patenka išmetami pesticidai. Dėl lauke paskleidžiamų pesticidų turi būti modeliuojama, kad 90 proc. jų išmetama į žemės ūkio dirvožemio komponentą, 9 proc. išmetama į orą, o 1 proc. – į vandenį (dėl esamų ribojančių veiksnių dydžiai nustatyti remiantis ekspertų vertinimu). Jeigu yra konkretesnių duomenų, galima juos naudoti.

4.4.1.5.    Trąšos

Dėl trąšų (ir mėšlo) naudojimo išmetami teršalai turi būti diferencijuojami pagal trąšų tipą ir apima bent:

Poveikio vertinimo modelis dėl gėlo vandens telkinių eutrofikacijos pradedamas taikyti: i) kai fosforas pasklinda iš žemės ūkio lauko (paviršinis nuotėkis) arba ii) kai žemės ūkio lauke paskleidžiamas mėšlas ar trąšos.

Atliekant IGCA modeliavimą, žemės ūkio laukas (dirvožemis) dažnai priskiriamas technosferai, todėl įtraukiamas į IGCA modelį. Tai dera su i punkte nurodytu požiūriu, kai poveikio vertinimo modelis pradedamas taikyti po paviršinio nuotėkio, t. y. kai fosforas pasklinda iš žemės ūkio lauko. Todėl AP kontekste atliekant IGCA turėtų būti modeliuojamas su paviršiniu nuotėkiu į vandenį patenkančio fosforo kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra vanduo.

Kai šis kiekis nėra žinomas, atliekant IGCA gali būti modeliuojamas žemės ūkio lauke paskleidžiamo fosforo (su mėšlu ar trąšomis) kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra dirvožemis. Šiuo atveju paviršinis nuotėkis iš dirvožemio į vandenį įeina į poveikio vertinimo metodą ir įtraukiamas į dirvožemio apibūdinimo koeficientą.

Su jūrų eutrofikacija siejamo poveikio vertinimas pradedamas po to, kai azotas pasklinda iš lauko (dirvožemio), todėl azoto išmetimas į dirvožemį neturi būti modeliuojamas. Atliekant IGCA turi būti modeliuojamas teršalų pateikimas į skirtingus aplinkos komponentus – orą ir vandenį – pagal lauke paskleidžiamų trąšų kiekį.

Išmetamas azoto (N) kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal ūkininko lauke paskleidžiamas azoto trąšas, neįtraukiant išorės šaltinių (pvz., iškritų su lietumi). Išmetamųjų teršalų faktorių skaičius AP kontekste yra pastovus, laikantis supaprastinto požiūrio. Dėl N trąšų turi būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006) 2–4 lentelių, kurie toliau pateikti 3 lentelėje, nebent būtų prieinamų geresnių duomenų. Jeigu yra geresnių prieinamų duomenų, OAP tyrime gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis apima bent išmetamuosius teršalus pagal pirmiau pateiktus reikalavimus ii) N įvediniuose ir išvediniuose yra subalansuotas ir iii) modelis skaidriai apibūdintas.

Pirmiau pateiktas azoto lauko modelis yra ribotas, todėl atliekant OAP tyrimą, apimantį žemės ūkio modeliavimą, galima išbandyti toliau nurodytą alternatyvų metodą ir pranešti gautus rezultatus OAP ataskaitos priede.

N balansas apskaičiuojamas naudojant 4 lentelėje pateiktus parametrus ir toliau pateiktą formulę. Bendras į vandenį išmetamas NO3 -N kiekis yra laikomas kintamuoju ir jo bendras dydis inventorinėje analizėje turi būti apskaičiuojamas taip:

Jeigu tam tikrose mažo išteklių naudojimo sistemose „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ vertė tampa neigiama, ta vertė prilyginama 0. Be to, tokiais atvejais apskaičiuoto „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ absoliučioji vertė į inventorinę analizę įtraukiama kaip papildomas N trąšų įvedinys į sistemą, naudojant tą patį N trąšų derinį, kuris naudojamas analizuojamai žemės ūkio kultūrai. Pastarasis veiksmas padeda išvengti derlingumo mažėjimo schemų, užfiksuojant N atsargų dirvoje išsekimą dėl analizuojamos žemės ūkio kultūros auginimo, kai daroma prielaida, kad dėl to vėliau reikia naudoti papildomų trąšų ir palaikyti tokį patį dirvožemio derlingumo lygį.

4.4.1.6.    Į aplinką išmetami sunkieji metalai

Sunkiųjų metalų išmetimas į aplinką iš lauko įvedinių turi būti modeliuojamas kaip išmetimas į dirvožemį ir (arba) išplovimas ar patekimas dėl erozijos į vandenį. Išmetimo į vandenį inventorinėje analizėje turi būti nustatytas metalo oksidacijos laipsnis (pvz., Cr+3, Cr+6). Kadangi auginami žemės ūkio augalai įsisavina dalį išmetamų sunkiųjų metalų, reikia paaiškinti, kaip modeliuojamos sunkiuosius metalus absorbuojančios žemės ūkio kultūros. Leidžiami du skirtingi modeliavimo metodai:

4.4.1.7.    Ryžių auginimas

Metano išmetimas dėl ryžių auginimo turi būti įtraukiamas pagal apskaičiavimo taisykles, pateiktas IPCC (2006) 5.5 skirsnyje.

4.4.1.8.    Durpinis dirvožemis

Sausinamo durpinio dirvožemio atveju turi būti įtraukiamas anglies dioksido išmetimas pagal modelį, kuriame dirvožemio sausinimo lygiai susiejami su metine anglies oksidacija.

4.4.1.9.    Kita veikla

Jei taikoma, į žemės ūkio modeliavimą kaip įvediniai turi būti įtraukiama toliau nurodyta veikla, nebent būtų leidžiama jos neįtraukti remiantis atmetimo kriterijais:

Jeigu nėra aiškiai dokumentais patvirtinta, kad darbai atliekami rankomis, į lauko darbus turi būti atsižvelgiama įtraukiant bendras kuro sąnaudas ar įvedinius dėl konkrečių mašinų naudojimo, transportavimo į lauką ir iš lauko, energijos naudojimo drėkinimui ar pan.

4.4.2.    Elektros energijos vartojimas

Iš tinklo naudojama elektros energija turi būti modeliuojama kiek įmanoma tiksliau, teikiant pirmenybę konkretaus tiekėjo duomenims. Jeigu elektros energija (ar jos dalis) yra iš atsinaujinančiųjų išteklių, svarbu, kad nebūtų dvigubos apskaitos. Todėl tiekėjas turi garantuoti, kad organizacijai tiekiama atitinkamam produktui gaminti skirta elektros energija yra iš tiesų gaminama naudojant atsinaujinančiuosius išteklius ir nebėra prieinama kitiems vartotojams.

4.4.2.1.    Bendrosios gairės

Tolesniame skirsnyje apibūdinami dvejopi elektros energijos rūšių deriniai: i) vartojimo tinklo derinys, atitinkantis bendrą nustatytame tinkle perduodamos elektros energijos rūšių derinį, įskaitant elektros energiją, nurodomą kaip žaliąją, arba sekamą elektros energiją, ir ii) liekamasis tinklo derinys, vartojamasis derinys (taip pat vadinamas liekamuoju vartojimo deriniu), kuriam būdinga tik nepranešama, nesekama ar viešai paskirstoma elektros energija.

OAP tyrimams turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinio naudojimo aplinkosauginis naudingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad sutartinės priemonės (sekimo tikslais) būtų patikimos ir vienetinės. Kitaip OAP trūktų tikslumo ir nuoseklumo, reikalingo tam, kad būtų priimami produktams ar organizacijai reikalingos elektros energijos pirkimo sprendimai ir elektros energijos pirkėjai tinkamai atsižvelgtų į konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinį. Todėl nustatyti minimalieji kriterijai dėl sutartinių priemonių, kaip patikimų aplinkosauginio pėdsako informacijos šaltinių, tinkamumo. Jie parodo minimalias sąlygas, reikalingas, kad konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinys būtų naudojamas OAP tyrimuose.

4.4.2.2.    Nustatyti minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo

Konkretaus tiekėjo elektros energijos produktas ar elektros energijos rūšių derinys gali būti naudojamas tik jeigu OAP metodo naudotojas užtikrina, kad sutartinė priemonė atitinka toliau nustatytus kriterijus. Jeigu sutartinės priemonės neatitinka šių kriterijų, modeliavimui turi būti naudojamas konkrečios šalies liekamasis elektros energijos vartojimo derinys.

Toliau pateiktas kriterijų sąrašas yra pagrįstas kriterijais, pateiktais ŠESD protokolo 2 pakopos gairėse – ŠESD protokolo Įmonių standarto pakeitime (GHG Protocol Scope 2 Guidance – An amendment to the GHG Protocol Corporate Standard; Mary Sotos, Pasaulio išteklių institutas) ( 134 ). Elektros energijos modeliavimui naudojama sutartinė priemonė turi atitikti toliau nurodytus kriterijus.

4.4.2.3.    Kaip modeliuojamas „konkrečios šalies liekamasis tinklo derinys, vartojamasis derinys“

OAP metodo naudotojas turėtų nustatyti tinkamus duomenų rinkinius dėl liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio, pagal kiekvieną energijos rūšį, šalį ir įtampos lygį.

Jei prieinamo tinkamo duomenų rinkinio nėra, reikėtų taikyti tokį metodą: nustatyti šalies vartojamąjį energijos rūšių derinį (pvz., X proc. MWh pagaminama hidroenergetikoje, Y proc. MWh pagaminama anglimis kūrenamoje elektrinėje) ir sujungti su IGCA duomenų rinkiniais pagal energijos rūšį ir šalį ar regioną (pvz., IGCA duomenų rinkinys dėl 1 MWh hidroenergijos gamybos Šveicarijoje).

4.4.2.4.    Viena vieta su keliais produktais ir daugiau kaip vienu elektros energijos rūšių deriniu

Šiame skirsnyje aprašyta, ką daryti, jei tik dalis suvartojamos elektros energijos įeina į konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinį arba pagaminama vietoje, ir kaip paskirstyti elektros energijos rūšių derinį toje pačioje vietoje gaminamiems produktams. Apskritai, tiekiamos elektros energijos išskaidymas, remiantis jos naudojimu keliems produktams, yra grindžiamas fiziniu ryšiu (pvz., produkto vienetų ar kilogramų skaičiumi). Jeigu suvartojama elektros energija yra gaunama iš daugiau kaip vienos elektros energijos rūšių derinio, kiekvienas derinio šaltinis turi būti naudojamas proporcingai pagal jo sudaromą viso suvartojamo energijos kiekio (kWh) dalį. Pavyzdžiui, jei šio bendro suvartojamo energijos kiekio (kWh) tam tikra dalis gaunama iš konkretaus tiekėjo, dėl pastarojo kiekio turi būti naudojamas konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinys. Žr. 4.4.2.7 skirsnį dėl vietoje pagamintos elektros energijos vartojimo.

Konkrečios rūšies elektros energija gali būti priskiriama vienam konkrečiam produktui tokiomis sąlygomis:

4.4.2.5.    Kai vienas produktas gaminamas keliose vietose

Tuo atveju, kai produktas yra gaminamas keliose vietose arba parduodamas keliose šalyse, naudojamas elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti atitinkamus ES šalių ar regionų gamybos ar pardavimo jiems santykines dalis. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). OAP tyrimams, kai tokie duomenys nėra prieinami, turi būti naudojamas vidutinis ES liekamasis vartojimo derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus liekamasis derinys. Taikomos tos pačios pirmiau nurodytos bendrosios gairės.

4.4.2.6.    Elektros vartojimas naudojimo etape

Apskaičiuojant naudojimo etapą turi būti naudojamas vartojimo tinklo derinys. Šis elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti pardavimo ES šalims ar regionams santykines dalis. Nustatant tokias santykines dalis turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES vartojamasis derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus vartojamasis derinys.

4.4.2.7.    Elektros energijos gamyba vietoje

Jeigu elektros energijos gamyba vietoje yra lygi jos suvartojimui toje veiklos vietoje, yra dvi galimos situacijos:

Jei pagaminamas elektros energijos kiekis yra didesnis už toje vietoje, apibrėžtose sistemos ribose, suvartojamą kiekį ir perteklinė energija yra parduodama, pvz., į elektros tinklą, tokią sistemą galima laikyti daugiafunkce. Tokia sistema teikia dvi funkcijas (pvz., produkto + elektros energijos), ir turi būti laikomasi toliau nustatytų taisyklių.

4.4.3.    Transportas ir logistika

Modeliuojant transporto veiklą turi būti atsižvelgiama į toliau nurodytus parametrus.

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose į transporto duomenų rinkinius įtraukiama degalų gamyba, transporto priemonės degalų sąnaudos, reikiama infrastruktūra ir papildomų išteklių bei priemonių kiekis logistikos operacijoms (pvz., kranai ir transporteriai).

4.4.3.1.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas sunkvežimiais

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose dėl sunkvežimių transporto yra tonkilometriais (tona*km) išreiškiamas poveikis aplinkai vežant 1 toną (t) produkto 1 km atstumą sunkvežimiu, esant tam tikram apkrovos lygiui. Duomenų rinkinyje nurodomas transporto naudingojo krovinio svoris (= didžiausia leidžiama masė). Pavyzdžiui, 28–32 t sunkvežimio naudingojo krovinio svoris yra 22 t; GCV duomenų rinkinyje vienu tonkilometriu (visiškai pakrautu) išreiškiamas poveikis aplinkai vežant 1 t produkto 1 km atstumą sunkvežimyje, į kurį pakrauta 22 t krovinio. Transporto išmetamieji teršalai paskirstomi pagal vežamo produkto masę ir gaunama tik 1/22 viso sunkvežimio išmetamo teršalų kiekio dalis. Kai vežamo krovinio masė yra mažesnė nei maksimali apkrovos geba (pvz., 10 t), tai turi dvejopos įtakos 1 t produkto poveikiui aplinkai. Pirma, visam sunkvežimiu vežamam kroviniui tenka mažesnės degalų sąnaudos, ir, antra, jo poveikis aplinkai paskirstomas pagal vežamą krovinį (pvz., 1/10 t). Kai viso krovinio masė yra mažesnė nei sunkvežimio apkrovos geba (pvz., 10 t), produkto vežimas gali būti laikomas ribotos talpos operacija. Šiuo atveju poveikis aplinkai turi būti apskaičiuojamas naudojant faktinę pakrauto krovinio masę.

AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose transporto naudingojo krovinio svoris turėtų būti modeliuojamas pagal apibrėžtus parametrus taikant panaudojimo santykį. Panaudojimo santykis turi poveikį i) sunkvežimio bendroms degalų sąnaudoms ir ii) paskirstymui pagal poveikį, tenkantį vienai tonai. Paskirstymo santykis apskaičiuojamas faktinę apkrovos masę (kg) padalijant iš naudingojo krovinio svorio (kg), ir naudojant duomenų rinkinį turi būti tikslinamas. Jeigu faktinė apkrova yra 0 kg, skaičiuojant naudojamas faktinės apkrovos dydis 1 kg. Grįžtamieji reisai be krovinio gali būti įtraukiami į panaudojimo santykį atsižvelgiant į nuvažiuoto kelio be krovinio (km) procentinę dalį, pvz., jeigu sunkvežimis pristatant krovinį yra visiškai pakrautas, tačiau atgal grįžta pusiau tuščias, panaudojimo santykis yra: (22 t faktinė apkrova / 22 t naudingojo krovinio svoris * 50 % km + 11 t faktinė apkrova / 22 t naudingojo krovinio svoris * 50 % km) = 75 %.

OAP tyrimuose turi būti nustatytas panaudojimo santykis, naudojamas dėl kiekvieno modeliuojamo sunkvežimių transporto tipo, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar šis panaudojimo santykis apima grįžtamuosius reisus be krovinio. Taikomi toliau nurodyti standartiniai panaudojimo santykiai.

4.4.3.2.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas furgonais

Furgonai dažnai naudojami produktams pristatyti į namus, pvz., pristatant knygas ir drabužius arba į namus pristatant iš mažmenininkų pirktas prekes. Furgonų apkrovą labiau ribojantis veiksnys yra tūris, o ne masė. Jei neturima konkrečios informacijos OAP tyrimui atlikti, turi būti naudojama <1,2 t krovininė transporto priemonė ir 50 proc. standartinis panaudojimo santykis. Jeigu <1,2 t krovininės transporto priemonės duomenų rinkinio neturima, kaip aproksimacija naudojama <7,5 t krovininė transporto priemonė ir 20 proc. panaudojimo santykis. Krovininės <7,5 t transporto priemonės, kurios naudingojo krovinio svoris 3,3 t ir panaudojimo santykis 20 proc., apkrova yra tokia pati kaip furgono, kurio naudingojo krovinio svoris 1,2 t ir panaudojimo santykis 50 proc.

4.4.3.3.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas vartotojo transporto priemone

Vežimo automobiliu poveikio paskirstymas turi būti atliekamas pagal tūrį. Vežant vartotojo transporto priemone didžiausias galimas krovinio tūris yra 0,2 m3 (apie 1/3 bagažinės, kurios talpa 0,6 m3). Didesnių nei 0,2 m3 produktų atveju turi būti atsižvelgiama į visą vežimo automobiliu poveikį. Kai produktai parduodami didelėse parduotuvėse ar prekybos centruose, vežamų produktų su transportu susijusi našta aplinkai paskirstoma naudojant produktų tūrį (įskaitant pakuotes ir tuščius tarpus, pvz., tarp vaisių ar butelių). Paskirstymo koeficientas turi būti apskaičiuojamas vežamo produkto tūrį dalijant iš 0,2 m3. Siekiant supaprastinti modeliavimą, visoks kitoks vežimas vartotojo transporto priemone (pvz., perkant produktus specializuotose parduotuvėse ar sujungiant keliones keliais tikslais) turi būti modeliuojamas taip, tarsi produktai būtų parduodami prekybos centre.

4.4.3.4.    Standartiniai scenarijai – nuo tiekėjo iki gamyklos

Europoje įsikūrusių tiekėjų atveju, jei neturima konkrečių duomenų OAP tyrimui, turi būti naudojami toliau pateikti standartiniai duomenys.

Pakuočių medžiagoms, vežamoms iš gamyklų į pakuočių pripildymo centrus (be stiklo taros; vertės pagal Eurostato 2015 m. duomenis ( 138 )), turi būti taikomas šis scenarijus:

Vežant tuščius butelius turi būti taikomas šis scenarijus:

Dėl visų kitų produktų, vežamų iš tiekėjo į gamyklą (vertės pagrįstos Eurostato 2015 m. duomenimis ( 139 )), turi būti taikomas šis scenarijus:

Tiekėjų, įsikūrusių ne Europoje, atveju, jei neturima konkrečių duomenų OAP tyrimui, turi būti naudojami toliau pateikti standartiniai duomenys.

4.4.3.5.    Standartiniai scenarijai – vežimas iš gamyklos galutiniam klientui

Vežimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) OAP tyrime turi būti įtrauktas į platinimo etapą. Jeigu neturima konkrečios informacijos, kaip pagrindas turi būti naudojamas toliau išdėstytas standartinis scenarijus. OAP metodo naudotojas turi nustatyti šias vertes (turi būti naudojama konkreti informacija, nebent jos neturima):

3 pav.

Standartinis transporto scenarijus

Toliau pateiktas standartinis transporto scenarijus vežant produktus iš gamyklos klientui (pavaizduotas 3 pav.).

Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti modeliuojamas papildomai tam transportui, kuris reikalingas vykstant į mažmeninės prekybos vietą arba paskirstymo centrą. Turi būti naudojami tie patys transporto atstumai kaip ir vykstant iš produktų gamyklos pas galutinį klientą (žr. pirmiau). Tačiau sunkvežimio panaudojimo santykis gali būti ribotas talpos atžvilgiu, priklausomai nuo produkto tipo.

Užšaldyti arba atšaldyti produktai turi būti transportuojami šaldikliuose arba šaldytuvuose.

4.4.3.6.    Standartiniai scenarijai – nuo surinkimo, atliekamo gyvavimo ciklo pabaigoje, iki gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo

Transportavimas iš vietos, kurioje produktai surenkami jų gyvavimo ciklo pabaigoje, į jų tvarkymo (apdorojimo) vietą gali būti jau įtrauktas į sąvartyno, atliekų deginimo ir perdirbimo GCV duomenų rinkinius.

Tačiau yra atvejų, kai OAP tyrimui gali reikėti papildomų standartinių duomenų. Jeigu neturima geresnių duomenų, turi būti naudojamos šios vertės:

4.4.4.    Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga

Gamybos priemonės (įskaitant infrastruktūrą) ir jų gyvavimo ciklo pabaiga neturėtų būti įtraukiamos, nebent iš ankstesnių tyrimų būtų turima įrodymų, kad jos yra svarbios. Jei gamybos priemonės įtraukiamos, OAP ataskaitoje turi būti pateiktas aiškus ir išsamus paaiškinimas, kodėl jos yra svarbios, pranešant apie visas darytas prielaidas.

4.4.5.    Sandėliavimas paskirstymo centre arba mažmeninės prekybos vietoje

Vykdant sandėliavimo veiklą yra vartojama energija ir dujiniai aušalai. Toliau nurodyti standartiniai duomenys turi būti naudojami, jei neturima geresnių duomenų.

Sandėliuojamam produktui turi būti priskiriama tik sandėliavimo sistemose išmetamų taršalų ir naudojamų išteklių dalis. Šis paskirstymas turi būti atliekamas pagal sandėliuojamo produkto užimamą vietą (m3) ir sandėliavimo trukmę (savaitėmis). Šiuo tikslu turi būti žinomas bendras sistemos sandėliavimo pajėgumas, o konkretaus produkto tūris ir sandėliavimo trukmė turi būti naudojami apskaičiuojant paskirstymo koeficientą (kaip santykį tarp konkretaus produkto tūrio ir laiko sandaugos ir sandėliavimo pajėgumo tūrio ir laiko sandaugos).

Daroma prielaida, kad vidutiniame paskirstymo centre sandėliuojama 60 000  m3 produkto: iš šio kiekio 48 000  m3 sandėliuojama aplinkos temperatūroje ir 12 000  m3 atšaldytos ar užšaldytos produkcijos sandėliuose. Dėl 52 savaičių sandėliavimo turi būti daroma prielaida, kad standartinis bendras sandėliavimo pajėgumas yra: 3 120 000  m3 * savaičių skaičius per metus.

Daroma prielaida, kad vidutinėje mažmeninės prekybos vietoje sandėliuojama 2 000  m3 produktų (darant prielaidą, kad 2 000  m2 pastato ploto 50 proc. užima 2 m aukščio lentynos) 52 savaičių laikotarpį, t. y.: 104 000  m3 * savaičių per metus.

4.4.6.    Imčių sudarymo procedūra

Kai kuriais atvejais OAP metodo naudotojui reikia taikyti imčių sudarymo procedūrą, kad renkant duomenis būtų apsiribojama vien reprezentatyviąja gamyklų, ūkių ar kitų objektų imtimi. OAP metodo naudotojas turi: i) OAP ataskaitoje nurodyti, jei taikyta imčių sudarymo procedūra, ii) laikytis šiame skirsnyje apibūdintų reikalavimų ir iii) nurodyti, kuris metodas pasirinktas.

Atvejų, kai gali reikėti taikyti imčių sudarymo procedūrą, pavyzdžiai yra tokie atvejai, kai kelios gamybos vietos naudojamos to paties produkto gamybai, pvz., jei ta pati žaliava ar naudojama medžiaga yra gauta iš kelių vietų arba jei tas pats procesas perduodamas atlikti daugiau kaip vienam subrangovui ar tiekėjui.

Reprezentatyvioji imtis turi būti sudaroma naudojant sluoksninę (stratifikuotą) imtį, t. y. tokią imtį, kad būtų užtikrintas kiekvienos iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, tinkamas reprezentavimas visoje tyrimui naudojamoje imtyje.

Naudojant sluoksninę imtį galima pasiekti didesnį tikslumą negu naudojant paprastą atsitiktinę imtį, jeigu subpopuliacijos yra parinktos taip, kad tos pačios subpopuliacijos vienetai būtų kuo panašesni pagal nagrinėjamas charakteristikas. Be to, sluoksninė imtis garantuoja geresnę populiacijos aprėptį ( 142 ).

Atliekant atranką į reprezentatyviąją imtį, kaip sluoksninę imtį, turi būti taikoma ši procedūra:

4.4.6.1.    Kaip apibrėžiamos homogeniškos subpopuliacijos (stratifikacija)

Stratifikacija yra populiacijos narių suskirstymo į vienalyčius pogrupius (subpopuliacijas) procesas, atliekamas prieš imčių sudarymą. Subpopuliacijos turėtų būti visiškai atskiros viena nuo kitos: kiekvienas populiacijos elementas turi būti priskiriamas tik vienai subpopuliacijai.

Nustatant subpopuliacijas reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

Galima įtraukti ir papildomų aspektų, į kuriuos atsižvelgiama.

Subpopuliacijų skaičius turi būti apskaičiuojamas taip:

Nsp = g * t * c[lygtis 1]

Tuo atveju, jeigu atsižvelgiama į papildomus aspektus, subpopuliacijų skaičius apskaičiuojamas naudojant pirmiau ką tik pateiktą formulę ir padauginant gautą rezultatą iš klasių, nustatytų dėl kiekvieno papildomo aspekto (pvz., tų veiklos vietų, kuriose taikoma aplinkosaugos vadybos ar ataskaitų teikimo sistema), skaičiaus.

1 pavyzdys

Nustatomas subpopuliacijų skaičius šioje populiacijoje:

iš 350 ūkininkų, įsikūrusių tame pačiame regione Ispanijoje, visi gamina maždaug vienodą metinę produkciją ir naudoja tuos pačius derliaus ėmimo metodus.

Šiuo atveju:

g = 1

:

visi ūkininkai yra toje pačioje šalyje;

t = 1

:

visi ūkininkai naudoja tuos pačius derliaus ėmimo metodus;

c = 1

:

atitinkamų įmonių pajėgumas yra beveik vienodas (t. y. tokia pati metinė produkcija).

Nsp = g * t * c = 1 * 1 * 1 = 1

Galima nustatyti tik vieną subpopuliaciją, sutampančią su populiacija.

2 pavyzdys

Trijose šalyse įsikūrę 350 ūkininkų (100 Ispanijoje, 200 Prancūzijoje ir 50 Vokietijoje). Naudojami du skirtingi derliaus ėmimo metodai, kurie reikšmingai skiriasi (Ispanijoje 70 ūkininkų naudoja A metodą, 30 – B metodą; Prancūzijoje 100 – A metodą ir 100 – B metodą; Vokietijoje 50 – A metodą). Ūkininkų metinės gamybos pajėgumas yra nuo 10 000  t iki 100 000  t. Remiantis ekspertų vertinimais ar literatūros šaltiniais, įvertinama, kad ūkininkai, kurių metinė produkcija nesiekia 50 000  t, našumo atžvilgiu visiškai skiriasi nuo ūkininkų, kurių metinė produkcija viršija 50 000  t. Pagal metinę produkciją apibrėžiamos dvi įmonių klasės: pirma klasė – kai produkcija nesiekia 50 000 , antra klasė – kai produkcija viršija 50 000 . Ispanijoje – yra 80 pirmos klasės ir 20 antros klasės ūkininkų; Prancūzijoje – 50 pirmos klasės ir 150 antros klasės ūkininkų; Vokietijoje – 50 pirmos klasės ūkininkų).

6 lentelėje pateikiami išsamūs populiacijos duomenys.

Šiuo atveju:

g = 3

:

trys šalys;

t = 2

:

nustatyti du skirtingi derliaus ėmimo metodai;

c = 2

:

nustatytos dvi produkcijos klasės.

Nsp = g * t * c = 3 * 2 * 2 = 12

Galima nustatyti daugiausia 12 subpopuliacijų, kurios apibendrintos 7 lentelėje:

4.4.6.2.    Kaip nustatomas dalinės imties dydis subpopuliacijos lygmeniu

Nustačius subpopuliacijas turi būti apskaičiuotas kiekvienos iš jų imties dydis (dalinės imties dydis). Galimi du alternatyvūs metodai:

Pasirinktas metodas turi būti nurodytas OAP ataskaitoje. Tas pats metodas turi būti taikomas visoms pasirinktoms subpopuliacijoms.

Pavyzdys

4.4.6.3.    Kaip nustatoma populiacijos imtis

Reprezentatyvioji populiacijos imtis atitinka subpopuliacijų lygmens dalinių imčių sumą.

4.4.6.4.    Ką daryti tuo atveju, jei reikia suapvalinti?

Jei reikia suapvalinti, turi būti taikoma bendroji matematikos taisyklė:

4.4.7.    Naudojimo etapo modeliavimo reikalavimai

Naudojimo etape dažnai vyksta daug procesų. Turi būti skiriami: i) nuo produkto nepriklausomi ir ii) nuo produkto priklausomi procesai.

nuo produkto priklausomi procesai turi įeiti į OAP tyrimo sistemos ribas. Nuo produkto nepriklausomi procesai neturi įeiti į sistemos ribas; dėl jų galima pateikti kokybinės informacijos.

Galutinių produktų atveju turi būti pranešami GCPV rezultatai dėl: i) viso gyvavimo ciklo ir ii) viso gyvavimo ciklo, išskyrus naudojimo etapą.

4.4.7.1.    Pagrindinės funkcijos metodas arba delta metodas

Naudojimo etapo modeliavimas gali būti atliekamas įvairiais būdais. Labai dažnai yra visiškai sumodeliuojamas susijęs poveikis ir veikla, pvz., bendras elektros energijos suvartojimas naudojant kavos aparatą arba visas virimo laikas ir susijęs dujų suvartojimas verdant makaronus. Šiais atvejais naudojimo etapo procesai geriant kavą arba valgant makaronus yra susiję su produkto pagrindine funkcija (tai vadinama pagrindinės funkcijos metodu).

Kai kuriais atvejais vieno produkto naudojimas gali turėti įtakos kito produkto poveikiui aplinkai, kaip apibūdinta tolesniuose pavyzdžiuose.

Šiais atvejais produktui turėtų būti priskiriama tik papildoma veikla ir procesai (pvz., atnaujintos spausdintuvo dažų kasetės ir baterijos atvejais – atitinkamai popieriaus ir energijos vartojimas). Pagal paskirstymo metodą visi susiję produktai (šiuo atveju popierius ir energija) įtraukiami į sistemą ir perteklinis šių susijusių produktų suvartojimas priskiriamas prie to produkto, kuris laikomas atsakingu už šias perteklines sąnaudas. Todėl reikia kiekvienam susijusiam produktui nustatyti išteklių (pvz., energijos ir medžiagų) suvartojimo atskaitos dydį, rodantį minimalų suvartojimą, būtiną atitinkamai funkcijai atlikti. Tada šį atskaitos dydį (delta) viršijantis suvartojimas priskiriamas produktui (tai vadinama delta metodu) ( 143 ).

Šis metodas turi būti naudojamas tik siekiant padidinti poveikį ir atsižvelgti į papildomą suvartojimą, viršijantį atskaitos dydį. Nustatant atskaitos padėtį turi būti atsižvelgiama į šiuos šaltinius (jei prieinami):

OAP metodo naudotojas gali nuspręsti, kuris metodas taikytinas, ir turi apibūdinti taikomą metodą OAP ataskaitoje (pagrindinės funkcijos metodas ar delta metodas).

4.4.7.2.    Naudojimo etapo modeliavimas

IV priedo D dalyje pateikti standartiniai duomenys, naudojami modeliuojant naudojimo etapo veiklą. Jeigu turima geresnių duomenų, reikėtų juos naudoti, ir jie turi būti skaidriai pateikti ir pagrįsti OAP ataskaitoje.

4.4.8.    Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

Perdirbtųjų medžiagų dalies ir gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas turi būti atliekamas taikant žiedinio pėdsako formulę (ŽPF) tame gyvavimo ciklo etape, kuriame vykdoma atitinkama veikla. Tolesniuose skirsniuose apibūdinta pati formulė ir naudotini parametrai ir kaip jie turi būti taikomi galutiniams ir tarpiniams produktams (4.4.8.12. skirsnis).

4.4.8.1.    Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF)

Žiedinio pėdsako formulė yra „medžiagos + energijos + šalinimo“ derinys, t. y.:

3 lygtis.

Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF)

ŽPF parametrai

A

:

naštos ir kreditų paskirstymo tarp perdirbtųjų medžiagų tiekėjo ir naudotojo koeficientas.

B

:

energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams.

Kaįv:

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip įvedinys, kokybė, t. y. perdirbtosios medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kaišv:

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip išvedinys, kokybė, t. y. perdirbamos medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kp

:

pirminės medžiagos kokybė, t. y. grynosios medžiagos kokybė.

R1:

:

medžiagos, naudojamos kaip gamybos proceso įvedinys, dalis, kurią sudaro perdirbtoji medžiaga iš ankstesnės sistemos.

R2:

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, kuri bus perdirbama (arba pakartotinai naudojama) paskesnėje sistemoje. Taigi nustatant R2 turi būti atsižvelgiama į surinkimo ir perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesų neefektyvumo aspektus. R2 turi būti matuojama perdirbimo įrenginio išeigos vietoje.

R3:

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje.

Eperdirb.:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbamos (ar pakartotinai naudojamos) medžiagos perdirbimo procesą, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesą.

Eperdirb.(GCP):

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbimo procesą gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesus.

Egr:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

E*gr:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

EER:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl energijos atgavimo proceso (pvz., atliekų deginimo su energijos atgavimu, šalinimo į sąvartyną su energijos atgavimu ar kt.).

ESE(šilum.) ir ESE(elektr.):

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui), kuriuos būtų lėmęs konkretus pakeičiamas energijos šaltinis (atitinkamai šiluma ir elektros energija).

ED

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl medžiagų atliekų šalinimo analizuojamojo produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, be energijos atgavimo.

XER(šilum.) ir XER(elektr.):

:

energijos atgavimo proceso efektyvumas tiek šilumos, tiek elektros energijos atveju.

AŠV

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos, naudojamos energijai atgauti, apatinė šilumingumo vertė.

OAP metodo naudotojai turi pranešti apie visus naudojamus parametrus. Kai kurių parametrų (A, R1, R2, R3 ir Ka/Kp dėl pakuočių) standartinės vertės pateiktos IV priedo C dalyje ( 144 ) (apie tai išsamiau – tolesniuose skirsniuose): PAP metodo naudotojai turi remtis savo naudojama IV priedo C dalies versija ( 145 ).

4.4.8.2.    A koeficientas

Pagal A koeficientą perdirbimo ir grynųjų medžiagų gamybos našta ir kreditai paskirstomi tarp dviejų gyvavimo ciklų (t. y. kuriame tiekiama perdirbtoji medžiaga, ir to, kuriame ji naudojama) ir siekiama atspindėti realią rinkos padėtį.

A koeficientas, lygus 1, atitiktų santykį 100:0 (t. y. kreditai skiriami tik už perdirbtosios medžiagos dalį), o A koeficientas, lygus 0, atitiktų santykį 0:100 (t. y. kreditai skiriami tik už gyvavimo ciklo pabaigoje perdirbamas medžiagas).

OAP tyrimuose A koeficiento vertės turi būti 0,2 ≤ A ≤ 0,8 intervale, siekiant visada apimti abu perdirbimo aspektus (perdirbtųjų medžiagų dalį ir perdirbamumą gyvavimo ciklo pabaigoje).

A koeficiento vertes lemiantis veiksnys yra rinkos padėties analizė. Tai reiškia, kad:

Standartinės konkrečių taikymo sričių ir konkrečių medžiagų A vertės pateiktos IV priedo C dalyje. Renkantis A vertę, kuri bus naudojama OAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

4.4.8.3.    B koeficientas

B koeficientas naudojamas kaip energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams. Kreditai reiškia parduodamos šilumos ir elektros energijos kiekį, o ne bendrąjį pagaminamos energijos kiekį, atsižvelgiant į aktualų kintamumą 12 mėnesių laikotarpiu, pvz., šilumos atveju.

OAP tyrimuose B vertė turi būti standartiškai lygi 0, nebent IV priedo C dalyje būtų pateikta kita tinkama vertė.

Kad energijos atgavimo atveju nebūtų dvigubos apskaitos tarp dabartinės sistemos ir paskesnės sistemos, paskesnėje sistemoje jos pačios energijos, gautos per energijos atgavimo procesus, suvartojimas turi būti modeliuojamas kaip pirminė energija (jeigu pradinės grandies sistemoje nustatyta B vertė nėra lygi 0, OAP metodo naudotojas turi užtikrinti, kad nebūtų dvigubos apskaitos).

4.4.8.4.    Pakeitimo taškas

Taikant formulės „medžiagos“ dalį būtina nustatyti pakeitimo tašką. Pakeitimo taškas yra tas vertės grandinės taškas, kuriame pirminės medžiagos pakeičiamos antrinėmis medžiagomis.

Pakeitimo taškas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į procesą, kuriame įvedinių srautai yra iš 100 proc. pirminių šaltinių ir 100 proc. antrinių šaltinių (1 lygmuo 4 pav. ). Kai kuriais atvejais pakeitimo taškas gali būti nustatytas jau po dalinio pirminių ir antrinių medžiagų srautų susijungimo (2 lygmuo 4 pav.).

Pakeitimo taškas šiuo lygmeniu gali būti taikomas tik jeigu duomenų rinkiniuose, naudojamuose, pvz., Eperdirb. ir Egr modeliuoti, atsižvelgiama į realius (vidutinius) pirminių ir antrinių medžiagų srautus. Pavyzdžiui, jeigu Eperdirb. atitinka „antrinės medžiagos 1 t gamybą“ (žr. 4 pav. ) ir vidutiniškai 10 proc. gaunama iš pirminių žaliavų, į Eperdirb. duomenų rinkinį turi būti įtrauktas pirminių medžiagų kiekis kartu su jų našta aplinkai.

4 pav.

Pakeitimo taškas 1 ir 2 lygmenimis

4 pav. schematiškai pavaizduota bendra situacija (100 proc. pirminių ir 100 proc. antrinių medžiagų srautai). Praktikoje kai kuriomis aplinkybėmis gali būti nustatomas daugiau kaip vienas pakeitimo taškas įvairiuose vertės grandinės etapuose, kaip parodyta 5 pav., kai, pvz., įvairiuose etapuose apdorojamas dviejų skirtingų kokybės lygių laužas.

5 pav.

Pakeitimo taško nustatymo įvairiuose vertės grandinės etapuose pavyzdys.

4.4.8.5.    Kokybės santykiai: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp

ŽPF naudojami du kokybės santykiai siekiant atsižvelgti į perdirbtųjų medžiagų, naudojamų ir kaip įvediniai, ir kaip išvediniai, kokybę: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp.

Skiriami du skirtingi atvejai.

Kokybės santykiai turi būti nustatomi pakeitimo taške ir pagal konkrečią taikymo sritį ar medžiagą.

Kokybės santykių kiekybinis nustatymas turi būti grindžiamas šiais aspektais:

Pramonėje dažnai tos pačios pakavimo medžiagos naudojamos įvairiuose sektoriuose ir produktų grupėse: IV priedo C dalyje pateikta viena skaičiuoklė su pakuočių medžiagoms taikytinomis Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp vertėmis. OAP tyrimą atliekanti įmonė gali naudoti kitas vertes; jos tokiu atveju turi būti skaidriai pateiktos ir pagrįstos OAP ataskaitoje.

4.4.8.6.    Perdirbtųjų medžiagų dalis (R1)

Taikomos R1 vertės turi būti konkrečios įmonės vertės arba standartinės antrinės (konkrečios taikymo srities) vertės, priklausomai nuo to, kokią informaciją turi OAP tyrimą atliekanti įmonė. IV priedo C dalyje pateiktos standartinės antrinės (konkrečių taikymo sričių) R1 vertės. Renkantis R1 vertę, kuri bus naudojama OAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

Tikrinant OAP tyrimą turi būti patikrintos ir R1 vertės.

4.4.8.7.    Gairės, taikomos naudojant konkrečios įmonės R1 vertes

Kai naudojamos konkrečios įmonės R1 vertės, kurios nėra lygios 0, privaloma užtikrinti atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Turi būti laikomasi šių bendrų gairių:

Pakuočių pramonėje rekomenduojama naudoti toliau nurodytas konkretaus pramonės sektoriaus gaires.

4.4.8.8.    Gairės, kaip turi būti traktuojamas prieš vartojimą susidaręs laužas

Dėl laužo, kuris susidaro dar prieš vartojimą, galima rinktis iš dviejų variantų:

1 variantas: poveikis gaminant žaliavą, dėl kurios dar iki vartojimo susidaro atitinkamas laužas, turi būti priskiriamas prie tos produktų sistemos, kurioje susidarė šis laužas. Apie laužą pranešama, kad tai prieš vartojimą perdirbtoji medžiaga. Proceso ribos ir modeliavimo reikalavimai taikant ŽPF yra parodyti 6 pav.

6 pav.

Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, pranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą

2 variantas: jokia medžiaga, cirkuliuojanti procesų grandinėje ar procesų grandinių grupėje, neįeina į perdirbtosios medžiagos apibrėžtį ir neįtraukiama į R1. Apie laužą nepranešama, kad tai prieš vartojimą perdirbtoji medžiaga. Proceso ribos ir modeliavimo reikalavimai taikant ŽPF yra parodyti 7 pav.

7 pav.

Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, nepranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą

4.4.8.9.    Perdirbimo išeigos lygis (R2)

Parametras R2 yra perdirbimo išeigos lygis. Jis schematiškai pavaizduotas 8 pav. Dažnai yra turimos 8 pav. 8 punkte nurodytos vertės ( 146 ), todėl jos turi būti pakoreguotos, kad atitiktų faktinį perdirbimo išeigos lygį (10 punktas), atsižvelgiant į galimus proceso nuostolius. 8 pav. perdirbimo išeigos lygis (R2) atitinka 10 punktą.

8 pav.

Supaprastinta medžiagos surinkimo perdirbti schema

Ar produkto medžiaga yra iš tiesų tinkama perdirbti, priklauso nuo jo dizaino ir sudėties. Todėl prieš pasirenkant tinkamą R2 vertę turi būti įvertintas medžiagos perdirbamumas, ir į OAP tyrimą turi būti įtrauktas pareiškimas dėl medžiagų ar produktų perdirbamumo.

Pareiškimas dėl perdirbamumo turi būti pateiktas kartu su perdirbamumo įvertinimu, apimančiu įrodymus pagal tris toliau pateiktus kriterijus (kaip apibūdinta EN ISO 14021:2016, 7.7.4 skirsnyje „Vertinimo metodika“).

Jeigu nėra atitikties vienam kriterijui arba jeigu konkretaus sektoriaus perdirbamumo gairėse yra nurodytas ribotas perdirbamumas, turi būti taikoma R2 vertė, lygi 0 proc. 1 ir 3 punktų atitiktis gali būti įrodoma naudojant perdirbimo statistinius duomenis, kurie turėtų būti konkrečios šalies statistiniai duomenys, gauti iš pramonės asociacijų arba nacionalinių institucijų. 3 punkto atitikties įrodymui artima reikšmė gali būti pateikta taikant, pvz., perdirbamumo vertinimo schemą, išdėstytą EN 13430 (Medžiagų perdirbimas, A ir B priedai), arba kitas konkretaus sektoriaus gaires dėl perdirbamumo (jeigu yra).

II priedo C dalyje pateiktos standartinės konkrečių taikymo sričių R2 vertės. Renkantis R2 vertę, kuri bus naudojama OAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra:

Pažymėtina, kad Komisijai gali būti pateikta naujų R2 verčių, skirtų įtraukti į II priedo C dalį. Naujai siūlomos R2 vertės (remiantis naujais statistiniais duomenimis) turi būti pateiktos kartu su atlikto tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti naudoti šaltiniai ir skaičiavimai, ir turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija nuspręs, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą II priedo C dalį. Įtraukus naujas R2 vertes į II priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiam OAP tyrimui.

OAP tyrimo tikrinimas turi apimti taikomas R2 vertes.

4.4.8.10.    R3 vertė

R3 vertė yra produkto medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje. Taikomos R3 vertės turi būti konkrečios įmonės vertės arba standartinės vertės, paimtos iš IV priedo C dalies, priklausomai nuo to, kokią informaciją turi OAP tyrimą atliekanti įmonė. Renkantis R3 vertę, kuri bus naudojama OAP tyrime, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

Tikrinant OAP tyrimą turi būti patikrintos ir R3 vertės.

4.4.8.11.    Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP)

Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) yra konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui), susiję su perdirbamos medžiagos perdirbimo procesu ir gyvavimo ciklo pabaigos etapu (GCP). Nustatant Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) sistemos ribas turi būti atsižvelgiama į visus išmetamuosius teršalus ir suvartojamus išteklius nuo surinkimo iki nustatyto pakeitimo taško.

Jei pakeitimo taškas nustatomas „2 lygmeniu“, Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) turi būti modeliuojami naudojant realius įvedinių srautus. Todėl, jei tam tikra įvedinių srautų dalis yra iš pirminių žaliavų, ji turi būti įtraukta į duomenų rinkinius, naudojamus Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP) modeliuoti.

Kai kuriais atvejais Eperdirb. gali atitikti Eperdirb.(GCP), pvz., tais atvejais, kai susidaro uždari ciklai.

4.4.8.12.    E*gr

E*gr yra konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo. Kai standartinė E*gr vertė yra lygi Egr, naudotojas turi daryti prielaidą, kad perdirbama medžiaga gyvavimo ciklo pabaigoje pakeičia tą pačią grynąją medžiagą, kuri naudota kaip įvedinys gaminant tą perdirbamą medžiagą.

Kai E*gr skiriasi nuo Egr, naudotojas turi pateikti įrodymų, kad perdirbama medžiaga pakeičia kitą grynąją medžiagą nei ta, kuri naudota gaminant tą perdirbamą medžiagą.

Jeigu E*gr ≠ Egr, E*gr atitinka realų grynosios medžiagos kiekį, pakeičiamą perdirbta medžiaga. Tokiais atvejais E*gr vertė nedauginama iš Kaišv/Kp, nes į šį parametrą netiesiogiai atsižvelgiama apskaičiuojant pakeičiamos grynosios medžiagos „faktinį kiekį“. Toks kiekis turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad pakeičiamos grynosios medžiagos ir perdirbamos medžiagos tarnauja tiek pat ilgai ir yra tokios pačios kokybės (tai yra, pagal klausimus „Kaip ilgai?“ ir „Kaip gerai?“ jos atlieka tą pačią funkciją). E*gr vertė turi būti nustatyta remiantis pasirinktos grynosios medžiagos faktinio pakeitimo įrodymais.

4.4.8.13.    Kaip taikyti šią formulę, kai į produktų rinkinį įeina tarpiniai produktai?

Neturi būti atsižvelgiama į parametrus, susijusius su PR priklausančių tarpinių produktų gyvavimo ciklo pabaiga (t. y. perdirbamumas gyvavimo ciklo pabaigoje, energijos regeneravimas, šalinimas).

Jei ši formulė taikoma tarpinių produktų OAP tyrimuose (etapo nuo gavybos iki gamybos tyrimai), OAP tyrimo naudotojas turi:

9 lentelėje glaustai parodyta, kaip taikyti ŽPF, priklausomai nuo tyrimo, skirto galutiniams produktams arba tarpiniams produktams.

4.4.8.14.    Kaip traktuoti konkrečius aspektus?

Nuosėdinių pelenų arba šlako surinkimas po deginimo

Nuosėdinių pelenų arba šlako surinkimas turi būti įtrauktas į pradinio produkto ar medžiagos R2 vertę (perdirbimo išeigos lygį). Jų apdorojimas įeina į Eperdirb.(GCP).

Šalinimas į sąvartyną ir deginimas atgaunant energiją

Kai per tokį procesą, kaip atliekų šalinimas į sąvartyną atgaunant energiją arba kietųjų komunalinių atliekų deginimas atgaunant energiją, yra atgaunama energija, tai turi būti modeliuojama 3 lygties (ŽPF) energijai skirtoje dalyje. Atitinkamas kreditas apskaičiuojamas pagal energijos, kuri, kaip išvedinys, naudojama už to proceso ribų, kiekį.

Kietosios komunalinės atliekos

IV priedo C dalyje pateiktos standartinės vertės pagal šalį, kurios turi būti naudojamos į sąvartynus šalinamai šių atliekų daliai ir sudeginamai daliai kiekybiškai nustatyti, nebent būtų prieinamos konkrečios tiekimo grandinės vertės.

Kompostavimas ir anaerobinis skaidymas / nuotekų apdorojimas

Kompostavimas, įskaitant po anaerobinio skaidymo gautą suskaidytąjį substratą, turi būti „medžiagų“ dalyje (3 lygtis) traktuojamas kaip perdirbimas su A = 0,5 verte. Su anaerobiniu skaidymu susijusi energijos dalis turi būti traktuojama kaip įprastas energijos atgavimo procesas

Equation 3 (ŽPF) energijai skirtoje dalyje.

Medžiagų atliekos, naudojamos kaip kuras

Kai medžiagų atliekos naudojamos kaip kuras (pvz., plastiko atliekos naudojamos kaip cemento krosnių kuras), tai turi būti traktuojama kaip energijos atgavimo procesas

Equation 3 (ŽPF) energijai skirtoje dalyje.

Sudėtinių produktų modeliavimas

Dėl sudėtinių produktų (pvz., spausdintinių plokščių) su sudėtingu gyvavimo ciklo pabaigos valdymu ŽPF gali būti jau taikyta standartiniuose duomenų rinkiniuose dėl gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo procesų. Standartinės parametrų vertės turi būti tos, kurios nurodytos IV priedo C dalyje, ir jos turi būti prieinamos duomenų rinkinyje kaip metaduomenų informacija. Jeigu neturima standartinių duomenų, atliekant skaičiavimus kaip išeities tašku turėtų būti remiamasi medžiagų žiniaraščiu (MŽ).

Pakartotinis naudojimas ir atnaujinimas

Jei dėl produkto pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo gaunamas produktas su kitokiomis produkto specifikacijomis (atliekantis kitą funkciją), tai turi būti įtraukta į ŽPF kaip perdirbimo forma. Pagal ŽPF turi būti modeliuojamos senosios produkto dalys, kurios buvo pakeistos atliekant atnaujinimą.

Šiuo atveju pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo veikla įeina į Eperdirb.(GCP) parametrą, o suteikta alternatyvi funkcija (arba dalių ar komponentų gamyba, kurios išvengta) įeina į E*gr parametrą.

4.4.9.    Pratęsta produkto naudojimo trukmė

Pratęsiant produkto naudojimo trukmę dėl jo pakartotinio naudojimo arba atnaujinimo gali būti gaunami toliau nurodyti rezultatai.

4.4.9.1.    Pakartotinio naudojimo lygiai (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)

Pakartotinio naudojimo lygis parodo, kiek kartų tam tikra medžiaga naudojama gamykloje. Kitos vartojamos panašios sąvokos yra ciklų skaičius, pakartotinio naudojimo trukmė ar rotacijų skaičius. Tai gali būti išreiškiama kaip pakartotinio naudojimo kartų absoliutusis skaičius arba pakartotinio naudojimo procentinis lygis.

Pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo 80 proc. lygis reiškia pakartotinį naudojimą 5 kartus. Perskaičiavimas atliekamas pagal 4 lygtį:

Šiuo atveju naudojamas pakartotinio naudojimo kartų skaičius reiškia, kiek kartų medžiaga iš viso naudojama per jos gyvavimo laikotarpį. Tai apima ir pirmąjį jos naudojimą, ir visus paskesnius pakartotinio naudojimo kartus.

4.4.9.2.    Kaip taikomas ir modeliuojamas „pakartotinio naudojimo lygis“ (1 situacija 4.4.9 skirsnyje)?

Tai, kiek kartų pakartotinai naudojama medžiaga, turi įtakos produkto aplinkosauginiam profiliui įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose. Tolesniais penkiais punktais paaiškinama, kaip naudotojas turi modeliuoti įvairius gyvavimo ciklo etapus su pakartotinai naudojamomis medžiagomis, kaip pavyzdį naudojant pakuotes.

4.4.9.3.    Pakuočių pakartotinio naudojimo lygiai

Pakuočių grąžinimo sistemą organizuoja:

Tai gali turėti įtakos medžiagos naudojimo trukmei, taip pat naudojamam duomenų šaltiniui. Todėl svarbu skirti šias dvi grąžinimo sistemas.

Įmonei priklausančių pakuočių rezervų pakartotinio naudojimo lygis turi būti apskaičiuojamas naudojant konkrečios tiekimo grandinės duomenis. Priklausomai nuo įmonėje prieinamų duomenų, gali būti taikomi du skirtingi skaičiavimo metodai (žr. toliau pateiktus A ir B variantus). Naudojamas grąžinamų stiklo butelių pavyzdys, tačiau tie skaičiavimai tinka ir kitokioms įmonei priklausančioms daugkartinėms pakuotėms.

A variantas: naudojami konkrečios tiekimo grandinės duomenys, remiantis per ankstesnio stiklo butelių rezervo naudojimo laikotarpį sukaupta patirtimi. Tai yra tiksliausias ankstesnio rezervo butelių pakartotinio naudojimo lygio apskaičiavimo būdas ir taip gaunamas dabartiniam butelių rezervui tinkamas įvertis. Renkami toliau nurodyti konkrečios tiekimo grandinės duomenys.

Turi būti naudojamas šis skaičiavimo variantas:

Atitinkami duomenys turi būti konkrečios tiekimo grandinės duomenys ir turi būti patikrinti per tikrinimo ir patvirtinimo procesą, įskaitant metodo pasirinkimo pagrindimą.

B variantas: jei realieji duomenys nesekami, skaičiavimas turi būti atliekamas iš dalies remiantis prielaidomis. Šis variantas dėl daromų prielaidų yra mažiau tikslus, todėl turi būti naudojami konservatyvūs, patikimi įverčiai. Reikalingi toliau nurodyti duomenys.

Šis skaičiavimo variantas turi būti naudojamas tada, kai netaikytinas A variantas (pvz., neįmanoma remtis ankstesnio rezervo duomenimis). Naudojami duomenys turi būti patikrinti per tikrinimo ir patvirtinimo procesą, įskaitant A arba B varianto pasirinkimo priežastį.

4.4.9.4    Įmonei priklausančių rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

OAP tyrimuose, apimančiuose įmonei priklausančius daugkartinių pakuočių rezervus, turi būti naudojami konkrečios įmonės pakartotinio naudojimo lygiai, apskaičiuoti pagal 4.4.9.3 skirsnyje pateiktas taisykles.

4.4.9.5    Trečiosios šalies valdomų rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

Toliau nurodyti pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami tuose OAP tyrimuose, kurie apima trečiosios šalies valdomus daugkartinių pakuočių rezervus, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų:

OAP metodo naudotojas gali naudoti kitas vertes, jeigu jos yra pagrįstos ir pateikiami duomenų šaltiniai.

OAP metodo naudotojas turi nurodyti, ar buvo į tyrimą įtraukti įmonei priklausantys, ar trečiosios šalies valdomi rezervai, ir kuris skaičiavimo metodas ar standartinis pakartotinio naudojimo lygis taikytas.

4.4.10    Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas

Pagal OAP metodą skiriamos trys pagrindinės ŠESD išmetimo ir šalinimo kategorijos, kurių kiekviena prisideda prie konkrečių poveikio kategorijos „klimato kaita“ pakategorių:

Šiuo metu apskaičiuojant klimato kaitos rodiklį neturi būti atsižvelgiama į kreditus, susijusius su laikinu ir nuolatiniu anglies dioksido saugojimu ir (arba) delsiuoju išmetimu. Tai reiškia, kad visas išmetamas ir absorbuojamas anglies dioksidas turi būti laikomas išmetamu „dabar“ ir nėra išmetamų kiekių atskaitymo laikui bėgant (pagal EN ISO 14067:2018). Ateityje bus atsižvelgiama į pokyčius, siekiant atnaujinti šį metodą, remiantis moksliniais įrodymais ir ekspertų sutarimu.

Pakategorės „Klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ turi būti pranešamos atskirai, jei kiekvienos iš jų įnašas į klimato kaitos bendro rezultato balą yra didesnis kaip 5 proc. ( 152 )

4.4.10.1    1 pakategorė. Klimato kaita dėl iškastinio kuro

Ši kategorija apima ŠESD išmetimą į bet kurią aplinkos terpę dėl iškastinio kuro oksidacijos ir (arba) redukcijos vykstant jo transformacijai arba skilimui (pvz., degimas, biologinis skaidymas, šalinimas į sąvartynus ar kt.). Ši poveikio kategorija apima ŠESD išmetimą iš durpių (naudojamų kaip kuras) ir dėl kalcinavimo, taip pat sugertį dėl karbonizavimo.

Iškastinio kuro CO2 sugertis ir atitinkamas išmetimas (pvz., dėl karbonizavimo) turi būti supaprastintai modeliuojami apskaičiuojant OAP profilį (tai reiškia, kad jokie išmetami ar sugeriami kiekiai neturi būti modeliuojami). Kai žinias apie iškastinio kuro CO2 sugerties kiekį būtina įtraukti į papildomą aplinkosauginę informaciją, CO2 sugertis gali būti modeliuojama naudojant srautą „anglies dioksidas (iškastinio kuro), ištekliai iš oro“.

Srautai, patenkantys į šią apibrėžtį, turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ir turi būti vartojami pavadinimai, kurie baigiasi žodžiu „(iškastinis)“, jeigu yra (pvz., „anglies dioksidas (iškastinis)“ ir „metanas (iškastinis)“).

4.4.10.2    2 pakategorė. Klimato kaita dėl biogeninių veiksnių

Ši pakategorė apima: i) anglies junginių išmetimą į orą (CO2, CO ir CH4) dėl antžeminės biomasės oksidacijos ir (arba) redukcijos vykstant jos transformacijai arba skilimui (pvz., deginimas, biologinis skaidymas, kompostavimas, šalinimas į sąvartynus), ir ii) CO2 sugertį iš atmosferos vykstant fotosintezei biomasės augimo metu, t. y. tai atitinka anglies kiekį produktuose, biokure ar antžeminėse augalų liekanose, kaip antai negyvos augalinės medžiagos paklotėje ir negyvoje medienoje. Natūralių miškų anglies apykaita ( 153 ) turi būti modeliuojama pagal 3 pakategorę (įskaitant susijusį išmetimą iš dirvožemio, antrinių produktų ar liekanų).

Modeliavimo reikalavimai: srautai, patenkantys į šią apibrėžtį, turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP paketo versijoje, vartojant srautų pavadinimus, kurie baigiasi žodžiais „(biogeninės kilmės)“. Modeliuojant biogeninės kilmės anglies srautus turi būti taikomas masės paskirstymas.

Supaprastintas modeliavimo metodas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai modeliuojami srautai, turintys įtakos su klimato kaita susijusio poveikio rezultatams (konkrečiai, biogeninės kilmės metano išmetimas). Šis variantas gali būti taikomas, pvz., maisto produktų OAP tyrimams, nes taip nereikia modeliuoti žmogaus virškinimo proceso ir galiausiai gaunamas nulinis balansas. Šiuo atveju taikomos tokios taisyklės:

Tarpinių produktų (etapo nuo gavybos iki gamybos) atveju biogeninės kilmės anglies kiekis etape „prie gamyklos vartų“ (fizinis kiekis) visada turi būti pranešamas kaip papildoma techninė informacija.

4.4.10.3    3 pakategorė. Klimato kaita dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo (LULUC)

Ši pakategorė apima anglies sugertį ir išmetimą (CO2, CO ir CH4) dėl anglies sankaupų pokyčių, kuriuos sukelia žemės naudojimo keitimas ir žemės naudojimas. Ši pakategorė apima biogeninės kilmės anglies apykaitą dėl miškų naikinimo, kelių tiesybos ar kitų žemės darbų (įskaitant dirvožemio anglies dioksido išmetimą). Visas su natūraliais miškais susijęs CO2 išmetimas yra įtraukiamas ir modeliuojamas pagal šią pakategorę (įskaitant susijusį išmetimą iš dirvožemio, produktus iš natūralių miškų ( 154 ) ir liekanas), o susijusi CO2 sugertis neįtraukiama.

Skiriamas tiesioginis ir netiesioginis žemės naudojimo keitimas. Tiesioginis žemės naudojimo keitimas vyksta dėl transformacijos iš vieno žemės naudojimo tipo į kitą konkrečiame žemės plote, kai dėl to gali pakisti anglies sankaupų kiekis tame konkrečiame žemės sklype, tačiau tai nelemia pokyčių kitose sistemose. Tiesioginio žemės naudojimo keitimo pavyzdžiai – žemės ūkio augalams auginti naudojamos žemės pavertimas pramonine teritorija arba miško žemės pavertimas pasėliais.

Netiesioginis žemės naudojimo keitimas vyksta tada, kai tam tikras žemės naudojimo arba konkrečiame sklype auginamų žaliavų naudojimo pakeitimas lemia žemės naudojimo pokyčius už tos sistemos ribų, t. y. kitų tipų žemės naudojimo pokyčius. Pagal OAP metodą atsižvelgiama tik į tiesioginį žemės naudojimo keitimą, o į netiesioginį žemės naudojimo keitimą neturi būti atsižvelgiama OAP tyrimuose dėl to, kad nėra suderintos metodikos. Netiesioginis žemės naudojimo keitimas gali būti įtraukiamas į papildomą aplinkosauginę informaciją.

Modeliavimo reikalavimai: į šią apibrėžtį įeinantys srautai turi būti modeliuojami nuosekliai su pirminiais srautais naujausioje AP paketo versijoje, vartojant srautų pavadinimus, kurie baigiasi žodžiais „(žemės naudojimo keitimas)“. Biogeninės kilmės anglies dioksido sugertis ir išmetimas turi būti įtraukiami į inventorinę analizę atskirai dėl kiekvieno pirminio srauto.

Dėl žemės naudojimo keitimo visas anglies dioksido išmetimas ir absorbavimas turi būti modeliuojamas pagal modeliavimo gaires PAS 2050:2011 (BSI 2011) ir papildomą dokumentą PAS2050-1:2012 (BSI 2012) dėl sodininkystės produktų.

Ištrauka iš PAS 2050:2011 (BSI 2011):

„Didelis ŠESD kiekis gali būti išmetamas dėl žemės naudojimo keitimo. ŠESD absorbavimas tiesiogiai dėl žemės naudojimo keitimo (o ne dėl ilgalaikio tvarkymo praktikos) paprastai nevyksta, nors pripažįstama, kad tai galėtų vykti specifinėmis aplinkybėmis. Tiesioginio žemės naudojimo keitimo pavyzdžiai – žemės ūkio augalams auginti naudojamos žemės pavertimas pramonine teritorija arba miško žemės pavertimas pasėliais. Turi būti apimamos visos žemės naudojimo keitimo formos, lemiančios ŠESD išmetimą arba absorbavimą. Netiesioginis žemės naudojimo keitimas reiškia tokius žemės naudojimo pokyčius, kurie įvyksta dėl žemės naudojimo keitimo kitoje vietoje. Nors ŠESD išmetamos ir dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, tokio išmetimo apskaičiavimo metodai ir duomenų reikalavimai nėra iki galo parengti. Todėl ŠESD išmetimo dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo vertinimas neįtraukiamas.

ŠESD išmetimas ir absorbavimas dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo turi būti įvertinamas siekiant nustatyti, kaip jis prisideda prie produkto, kilusio iš to žemės sklypo, gyvavimo ciklo ir turi būti įtraukiamas į išmetamo ŠESD kiekio vertinimą. Dėl produkto išmetamas ŠESD kiekis turi būti vertinamas remiantis standartinėmis žemės naudojimo keitimo vertėmis, pateiktomis PAS 2050:2011 C priede, nebent būtų prieinamų geresnių duomenų. Į šį priedą neįtrauktų šalių ir žemės naudojimo pokyčių atvejais dėl produkto išmetamas ŠESD kiekis turi būti vertinamas naudojant įtraukiamą ŠESD išmetimą ir absorbavimą dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo pagal atitinkamus IPCC (2006) skirsnius. Žemės naudojimo keitimo poveikio vertinimas turi apimti visus tiesioginius žemės naudojimo pakeitimus per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį arba per vieną derliaus laikotarpį prieš atliekant vertinimą (pasirenkamas ilgesnis iš šių laikotarpių). Bendri dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo per tą laikotarpį išmetami ir absorbuojami ŠESD kiekiai turi būti įtraukiami kiekybiškai nustatant išmetamą ŠESD kiekį dėl produktų iš to žemės sklypo, remiantis vienodu paskirstymu kiekvieniems atitinkamo laikotarpio metams ( 155 ).

Toliau nurodyta hierarchinė seka turi būti taikoma nustatant išmetamus ir absorbuojamus ŠESD kiekius dėl žemės naudojimo pakeitimo, įvykusio prieš ne daugiau kaip 20 metų ar ne anksčiau kaip per vieną derliaus laikotarpį iki vertinimo atlikimo (pasirenkamas ilgesnis iš šių laikotarpių):

Žinias apie ankstesnį žemės naudojimą galima pagrįsti naudojant įvairius informacijos šaltinius, kaip antai palydovų vaizdo ir žemės tyrimų duomenis. Kai susijusių duomenų įrašų nėra, galima naudotis vietos žiniomis apie ankstesnį žemės naudojimą. Šalys, kuriose auginama tam tikra žemės ūkio kultūra, gali būti nustatomos iš importo statistikos, ir gali būti taikoma atmetimo riba – ne mažiau kaip 90 proc. importo masės. Turi būti pranešami su produktų gamybos įvediniais susijusio žemės naudojimo keitimo duomenų šaltiniai, vieta ir laikas.“

Duomenys apie tarpinius produktus (etapu nuo gavybos iki gamybos), gautus iš natūralių miškų, visada turi būti pranešami kaip metaduomenys (OAP ataskaitos „papildomos techninės informacijos“ dalyje): i) jų anglies kiekis (fizinis kiekis ir paskirstytasis kiekis) ir ii) tai, kad atitinkamas anglies dioksido išmetimas turi būti modeliuojamas su „(žemės naudojimo keitimo)“ pirminiais srautais.

Dėl dirvožemio anglies sankaupų dirvožemio anglies dioksido išmetimas turi būti įtraukiamas ir modeliuojamas pagal šią pakategorę (pvz., iš ryžių laukų). Dirvožemio anglies dioksido išmetimas iš antžeminių augalų liekanų (išskyrus natūralius miškus) turi būti modeliuojamas pagal 2 pakategorę, pvz., miško, kuris nėra natūralus miškas, žaliavos liekanų ar šiaudų paskleidimas. Dirvožemio anglies dioksido sugertis (akumuliacija) neturi būti įtraukiama į rezultatus, pvz., iš pievų ar dėl patobulinto žemės tvarkymo naudojant žemės dirbimo metodus ar kitas tvarkymo priemones žemės ūkio paskirties žemėje. Dirvožemio anglies dioksido kaupimas gali būti įtraukiamas į OAP tyrimą tik kaip papildoma aplinkosauginė informacija ir jeigu pateikiama įrodymų. Jei teisės aktais yra nustatyti kitokie atitinkamo sektoriaus modeliavimo reikalavimai, kaip antai ES sprendime dėl ŠESD apskaitos nuo 2013 m. ( 156 ), kuriame nurodyta anglies sankaupų apskaita, tai turi būti modeliuojama pagal atitinkamus teisės aktus ir pateikiama papildomos aplinkosauginės informacijos dalyje.

4.4.11    Kompensacijos

Terminas „kompensacija“ dažnai vartojamas siekiant nurodyti trečiųjų šalių ŠESD kiekio mažinimo veiklą, vykdomą, pvz., pagal reguliuojamas sistemas pagal Kioto protokolą (buvusį švarios plėtros mechanizmą; bendro įgyvendinimo sistemą), naujus mechanizmus, svarstomus derybose pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį dėl apyvartinių taršos leidimų sistemų, ar savanoriškas sistemas. Kompensacijos yra ŠESD kiekio sumažinimas, naudojamas kompensuojant kitoje vietoje išmetamą ŠESD kiekį, pvz., kad būtų pasiektas savanoriškas arba privalomas ŠESD tikslas arba viršutinės ribos reikalavimas. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal atskaitos lygį, atitinkantį hipotetinį ŠESD išmetimo scenarijų tuo atveju, jei nebūtų to poveikio švelninimo projekto, kuriuo sukuriama kompensacija. Pavyzdžiai yra išmetamo anglies dioksido kompensavimas naudojant švarios plėtros mechanizmą, anglies dioksido kreditus ir kitas išorines kompensacijų sistemas.

Kompensacijos neturi būti įtraukiamos į OAP tyrimo poveikio vertinimą, tačiau informacija apie jas turi būti atskirai pranešama kaip papildoma aplinkosauginė informacija.

4.5    Daugiafunkcių procesų valdymas

Jei procesas ar objektas atlieka daugiau kaip vieną funkciją, t. y. teikia kelias prekes ir (arba) paslaugas (gretutinius produktus), jis yra daugiafunkcis. Šiomis aplinkybėmis, jei gretutiniai produktai neįeina į PR, visi su procesu susiję įvediniai ir išmetamieji teršalai turi būti pagal tam tikrus principus padalijami tarp nagrinėjamo (-ų) produkto (-ų) ir kitų gretutinių produktų.

Procesų daugiafunkciškumą apimančios sistemos turi būti modeliuojamos laikantis toliau nustatytos sprendimų hierarchijos.

Konkretūs paskirstymo reikalavimai kituose šio metodo skirsniuose visada yra viršesni už tuos, kurie pateikti šiame skirsnyje (pvz., 4.4.2. skirsnyje dėl elektros energijos, 4.4.3. skirsnyje dėl transporto, 4.4.10 skirsnyje dėl išmetamų ŠESD arba 4.5.1 skirsnyje dėl skerdyklų veiklos).

Sprendimų hierarchija

Žiedinio pėdsako formulė (žr. 4.4.8.1. skirsnį) suteikia metodą, kuris turi būti naudojamas visiems išmetamiesiems teršalams dėl tam tikro proceso, apimančio perdirbimą ir (arba) energijos atgavimą, įvertinti. Pastarieji, be to, yra susiję ir su atliekų srautais, susidarančiais sistemos ribose.

4.5.1    Paskirstymas gyvulininkystėje

Šiame skirsnyje pateikiami nurodymai, kaip spręsti konkrečius klausimus, susijusius su galvijų, kiaulių, avių ir ožkų ūkių, skerdyklų ir skerdenų apdorojimo modeliavimu. Visų pirma, pateikiami nurodymai dėl:

4.5.1.1    Paskirstymo ūkyje modulis

Pagal ūkio modulį išskaidymas turi būti taikomas procesams, kurie tiesiogiai priskiriami tam tikriems išvediniams (pvz., su melžimo procesais susijęs energijos vartojimas ir teršalų išmetimas). Jei procesų neįmanoma išskaidyti dėl atskirų duomenų ar techninių galimybių trūkumo, pradinės grandies našta, pvz., pašarų gamyba, turi būti paskirstoma ūkio išvediniams naudojant biofizinio paskirstymo metodą. Tolesniuose skirsniuose pateikiamos standartinės vertės, naudojamos paskirstymui dėl kiekvieno tipo gyvūnų. Šios standartinės vertės turi būti naudojamos OAP tyrimams, nebent būtų renkami konkrečios įmonės duomenys. Paskirstymo koeficientus leidžiama keisti tik tuo atveju, jeigu konkrečios įmonės duomenys yra renkami ir naudojami pagal ūkio modulį. Tuo atveju, jei pagal ūkio modulį naudojami antriniai duomenys, paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

4.5.1.2    Paskirstymo galvijams ūkyje modulis

Turi būti naudojamas Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) (2015) paskirstymo tarp pieninių karvių, išbrokuotų karvių ir perteklinių veršelių metodas. Negyvi gyvūnai ir visi iš negyvų gyvūnų gauti produktai turi būti laikomi atliekomis ir turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė. Tačiau šiuo atveju turi būti užtikrinamas iš negyvų gyvūnų gautų produktų atsekamumas, kad OAP tyrimuose būtų galima atsižvelgti į šį aspektą.

Į kitą ūkį išvežamas mėšlas turi būti laikomas vienu iš šių variantų:

Pieno paskirstymo koeficientas (PK) turi būti apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

čia Mmėsa yra visų per metus parduodamų gyvūnų, įskaitant buliukus ir išbrokuotus subrendusius gyvūnus, gyvojo svorio masė, o Mpienas yra per metus parduodamo pieno, taikant korekciją dėl riebalų ir baltymų (FPCM), masė (korekcija – 4 proc. riebalų ir 3,3 proc. baltymų). Priežastinis santykis tarp pašaro energinės vertės ir pieno bei gyvūnų produkcijos gyvojo svorio apibūdinamas taikant konstantą 6,04. Ši konstanta nustatyta remiantis tyrimu, kuriam surinkti duomenys iš 536 pieno ūkių JAV ( 159 ) (Thoma et al., 2013). Nors remtasi JAV ūkiais, IDF manymu, šį metodą tinka taikyti Europos ūkininkavimo sistemoms.

FPCM (korekcija dėl 4 proc. riebalų ir 3,3 proc. baltymų) turi būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Tais atvejais, kai gyvūnų gyvosios masės ir pieno produkcijos santykiui 9 lygtyje naudojama standartinė vertė – 0,02 kgmėsa/kgpienas, pagal šią lygtį gaunami standartiniai paskirstymo koeficientai: gyvūnų gyvajam svoriui tenka 12 proc., pienui – 88 proc. (10 lentelė). Šios vertės turi būti naudojamos kaip standartinės vertės paskirstant pradinės grandies naštą pienui ir gyvūnų gyvajam svoriui galvijų atveju, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai. Jei renkami ūkininkavimo etapo konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti pakeisti naudojant šiame skirsnyje pateiktas lygtis.

4.5.1.3    Paskirstymo avims ir ožkoms ūkyje modulis

Paskirstant pradinės grandies naštą įvairiems avių ir ožkų gretutiniams produktams turi būti taikomas biofizinis metodas. 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės ŠESD apskaitos (IPCC, 2006) pateiktas energijos poreikių apskaičiavimo modelis, kuris turi būti naudojamas dėl avių ir, kaip pakaitinė priemonė, dėl ožkų. Šis modelis taikomas čia.

Negyvi gyvūnai ir visi iš negyvų gyvūnų gauti produktai turi būti laikomi atliekomis ir turi būti taikoma žiedinio pėdsako formulė (ŽPF, 4.4.8.1. skirsnis). Tačiau šiuo atveju turi būti leidžiama atsekti iš negyvų gyvūnų gautus produktus, kad OAP tyrimuose būtų galima atsižvelgti į šį aspektą.

Šiame dokumente pateiktus standartinius paskirstymo koeficientus privaloma taikyti visada, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai dėl gyvavimo ciklo etapo, apimančio ūkininkavimą, auginant avis ir ožkas. Jei dėl šio gyvavimo ciklo etapo naudojami konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti apskaičiuojami naudojant konkrečios įmonės duomenis, pagal pateiktas lygtis.

Paskirstymo koeficientai turi būti apskaičiuojami taip ( 160 ):

Apskaičiuojant energiją, tenkančią vilnai (GEvilna), energiją pienui (GEl), ir energiją mėsai (GEg) su konkrečios įmonės duomenimis, turi būti naudojamos IPPC (2006) lygtys, kurios pateiktos toliau. Jeigu vietoj to naudojami antriniai duomenys, turi būti naudojamos standartinės paskirstymo koeficientų vertės, pateiktos šiame dokumente.

Energija vilnai, GEvilna

GEvilna –

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas vilnai pagaminti, MJ per dieną-1.

EVvilna –

=

energijos vertė, tenkanti kiekvienam pagamintos vilnos kilogramui (sveriant po džiovinimo, bet prieš karšimą), MJ kg-1. Šiam įverčiui turi būti naudojama standartinė 157 MJ kg-1 vertė (NRC, 2007) ( 161 ).

Produkcijavilna –

=

metinė vilnos produkcija iš avies, kg / m-1.

Standartinės vertės, naudojamos GEvilna ir atitinkamai reikalingam grynajam energijos kiekiui apskaičiuoti, pateiktos 11 lentelėje.

Energija pienui, GEl

GEl = pienas. EV pienas [14 lygtis]

GEl –

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas laktacijai, MJ per dieną-1.

Pienas –

=

pagaminamo pieno kiekis, pieno kg per dieną-1.

EVpienas –

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas 1 kg pieno pagaminti. Turi būti naudojama standartinė vertė 4,6 MJ/kg (AFRC, 1993), atitinkanti pieno riebalų kiekį, lygų 7 proc. (masės).

Standartinės vertės, naudojamos GEl ir atitinkamai reikalingam grynajam energijos kiekiui apskaičiuoti, pateiktos 12 lentelėje.

Energija mėsai, GEg

GEg –

=

grynasis energijos kiekis, reikalingas augimui, MJ per dieną-1.

SPėriukų –

=

svorio prieaugis (KSf – KSi), kg per metus-1

KSi –

=

gyvo kūno svoris nujunkymo metu (kg).

KSf –

=

gyvo kūno svoris, vienų metų amžiaus gyvūno arba skerdimo metu („gyvasis svoris“), jei skerdžiamas iki 1 metų amžiaus gyvūnas (kg).

a, b –

=

konstantos, kaip apibūdinta 13 lentelėje.

Pažymėtina, kad ėriukai nujunkomi per kelias savaites, mitybą pienu papildant ganyklos pašaru arba tiekiamu pašaru. Kaip nujunkymo laikas, turėtų būti nurodomas tas laikas, kuriuo ėriukai iš pieno gauna pusę reikalingos energijos. Dėl avių naudojama GEg lygtis apima dvi empirines konstantas (a ir b), kurios skiriasi priklausomai nuo gyvūnų rūšies / kategorijos (13 lentelė).

Jeigu ūkininkavimo etapui naudojami konkrečios įmonės duomenys, paskirstymo koeficientai turi būti perskaičiuojami. Šiuo atveju, jeigu yra daugiau kaip viena gyvūnų kategorija, a ir b parametrai turi būti apskaičiuojami kaip svertinis vidurkis.

GEg apskaičiuoti naudojamos standartinės vertės yra pateiktos 14 lentelėje.

Standartiniai paskirstymo koeficientai, naudojami OAP tyrimuose dėl avių ir ožkų, pateikti 14 lentelėje kartu su atitinkamais skaičiavimais. Tos pačios lygtys ( 162 ) ir standartinės vertės, kurios naudojamos apskaičiuojant avių energijos poreikius, yra naudojamos apskaičiuojant ir ožkų energijos poreikius, taikant korekcinį koeficientą.

Avies svoris: 64,8 kg, įvairių pasaulio regionų avių patelių ir patinų svorio vidurkis, duomenys iš šaltinio GHG emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains, FAO (2016b), 5 priedėlio.

Ožkos svoris: 57,05 kg, įvairių pasaulio regionų ožkų patelių ir patinų svorio vidurkis, duomenys iš šaltinio GHG emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains, FAO (2016b), 5 priedėlio.

Reikalingas grynasis energijos kiekis, ožkoms = [(57,05) / (64,8)]0,75 • Reikalingas grynasis energijos kiekis, avims [17 lygtis]

4.5.1.4    Paskirstymo kiaulėms ūkyje modulis

Paskirstymas ūkininkavimo etape paršeliams ir paršavedėms turi būti atliekamas taikant ekonominį paskirstymą. Naudojami standartiniai paskirstymo koeficientai yra pateikti 16 lentelėje.

4.5.1.5    Paskirstymas skerdykloje

Skerdykloje ir per skerdenų apdorojimo procesus gaunama įvairių išvedinių į maisto ir pašarų grandinę arba į kitas, ne maisto ir ne pašarų vertės grandines (pvz., odos pramonę arba cheminių medžiagų ar energijos atgavimo grandines).

Skerdyklos ir skerdenų apdorojimo modulio etape turi būti taikomas išskaidymas tiems procesų srautams, kurie tiesiogiai priskirtini tam tikriems išvediniams. Jei procesų išskaidyti neįmanoma, likę srautai (pvz., išskyrus tuos, kurie pieno gamybos sistemose jau priskirti prie pieno, arba vilnos gamybos sistemose – prie vilnos) turi būti paskirstyti skerdyklos ir skerdenų apdorojimo išvediniams, naudojant ekonominį paskirstymą. Tolesniuose skirsniuose pateikiami galvijams, kiaulėms ir smulkiesiems atrajotojams (avims, ožkoms) taikomi paskirstymo koeficientai. OAP tyrimuose turi būti naudojamos šios standartinės vertės. Paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

4.5.1.6    Paskirstymas galvijams skerdykloje

Skerdyklos lygmeniu yra nustatyti penkių produktų kategorijų, apibūdintų

17 lentelėje, paskirstymo koeficientai. Jei pageidaujama taikyti paskirstymo koeficientus, pagal kuriuos su skerdena susijęs poveikis paskirstomas įvairioms skerdenos dalims, šie koeficientai turi būti nustatyti ir pagrįsti OAP tyrime.

Iš skerdyklos ir skerdenų apdorojimo gauti šalutiniai produktai skirstomi į tris kategorijas:

Pradinės grandies našta, tenkanti skerdyklos ir skerdenų apdorojimo išvediniams, turi būti paskirstoma taip:

Maistui tinkamos medžiagos: produktui paskirstoma pradinės grandies našta.

1 kategorijos medžiaga: paprastai pradinės grandies naštos paskirstyti neleidžiama, nes tokia medžiaga laikoma šalutiniu gyvūniniu produktu, pagal ŽPF tvarkomu kaip atliekos.

2 kategorijos medžiaga: paprastai pradinės grandies naštos paskirstyti neleidžiama, nes tokia medžiaga laikoma šalutiniu gyvūniniu produktu, pagal ŽPF tvarkomu kaip atliekos.

3 kategorijos medžiagos baigtis yra tokia pati kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagų (riebalai – sudeginami, arba gaminami kaulų ir mėsos miltai) ir ji neturi ekonominės vertės etape „prie skerdyklos vartų“: paprastai pradinės grandies naštos paskirstyti neleidžiama, nes tokia medžiaga pagal ŽPF tvarkoma kaip atliekos.

3 kategorijos odos ir kailiai (išskyrus atvejus, kai jie klasifikuojami kaip atliekos ir (arba) toliau tvarkomi taip pat kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos): produktui paskirstoma pradinės grandies našta.

3 kategorijos medžiagos, nepriskirtos prie pirmiau nurodytų kategorijų: produktui paskirstoma pradinės grandies našta.

OAP tyrimuose turi būti naudojamos

17 lentelėje nustatytos standartinės vertės. Paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

PS turi būti naudojamas produkto vieneto poveikiui aplinkai apskaičiuoti naudojant šią lygtį:

PAi = PAsv * PSi [18 lygtis]

kurioje PAi yra poveikis aplinkai, tenkantis i produkto masės vienetui (i – skerdyklos produkcija, išvardyta 17 lentelėje), PAsv yra viso gyvūno poveikis aplinkai, padalytas iš gyvūno gyvojo svorio masės, o PSi yra paskirstymo santykis, taikomas i produktui (apskaičiuojamas dalijant i ekonominę vertę iš i masės dalies).

PAsv turi apimti pradinės grandies poveikį, skerdyklos poveikį, kuris nėra patiriamas dėl konkretaus produkto, ir poveikį dėl skerdyklos atliekų tvarkymo (1 ir 2 kat. medžiagos ir atliekos

17 lentelė. PSi standartinės vertės, pateiktos

17 lentelė, turi būti naudojamos AP tyrimuose reprezentuojant vidutinę padėtį Europoje.

4.5.1.7    Paskirstymas kiaulėms skerdykloje

Jei OAP tyrimuose atliekamas paskirstymas kiaulėms skerdykloje, turi būti naudojamos 18 lentelėje pateiktos standartinės vertės. Keisti paskirstymo koeficientų remiantis konkrečios įmonės duomenimis neleidžiama.

4.5.1.8    Paskirstymas avims ir ožkoms skerdykloje

Jei OAP tyrimuose atliekamas paskirstymas avims ir ožkoms skerdykloje, turi būti naudojamos 19 lentelėjele pateiktos standartinės vertės. Keisti paskirstymo koeficientų remiantis konkrečios įmonės duomenimis neleidžiama. Tie patys paskirstymo koeficientai, kurie taikomi avims, turi būti taikomi ir ožkoms.

4.6    Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai

4.6.1    Konkrečios įmonės duomenys

Šiame skirsnyje apibūdinami konkrečios įmonės IGCA duomenys, kurie gaunami tiesioginiais matavimais arba surenkami konkrečiame objekte ar objektų grupėje ir reprezentuoja vieną ar daugiau veiklos rūšių arba procesų, įeinančių į sistemos ribas.

Duomenys turi apimti visus žinomus procesų įvedinius ir išvedinius. Įvedinių pavyzdžiai yra naudojama energija, vanduo, žemė, medžiagos. Išvedinių pavyzdžiai yra produktai, gretutiniai produktai, išmetamieji teršalai ir susidarančios atliekos. Išmetamieji teršalai skirstomi pagal tris aplinkos komponentus (išmetimas į orą, išleidimas į vandenį ir dirvožemį).

Konkrečios įmonės išmetamųjų teršalų duomenis galima rinkti keliais būdais, pvz., jie gali būti grindžiami tiesioginiais matavimais arba apskaičiuojami naudojant konkrečios įmonės veiklos duomenis ir susijusius išmetamųjų teršalų faktorius (pvz., degalų litro suvartojimas ir degimo transporto priemonės variklyje arba katile išmetamųjų teršalų faktoriai). Visais atvejais, kai tiriamo produkto sektoriuje taikomos ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) stebėsenos taisyklės, OAP metodo naudotojas turėtų laikytis kiekybinio nustatymo reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) 2018/2066 dėl atitinkamų procesų ir apimamų ŠESD. Dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) viršesni yra šio priedo reikalavimai. Duomenis gali reikėti perskaičiuoti kitu mastu, agreguoti arba kitaip matematiškai apdoroti, kad jie būtų suderinti su duomenis teikiančiu vienetu.

Įprasti konkretūs šaltiniai, iš kurių gaunami konkrečios įmonės duomenys, yra:

Visi nauji duomenų rinkiniai, rengiami atliekant OAP tyrimą, turi atitikti AP reikalavimus.

Visi konkrečios įmonės duomenys turi būti modeliuojami konkrečios įmonės duomenų rinkiniuose.

4.6.2    Antriniai duomenys

Antriniai duomenys – duomenys, kurie nėra pagrįsti tiesioginiais matavimais ar atitinkamų į sistemos ribas įeinančių procesų apskaičiavimu. Antriniai duomenys yra konkretaus sektoriaus (t. y. OAP tyrime nagrinėjamo sektoriaus) duomenys arba kelių sektorių duomenys. Antrinių duomenų pavyzdžiai:

Visi antriniai duomenys turi būti modeliuojami antriniuose duomenų rinkiniuose, kurie turi atitikti 4.6.3 skirsnyje nustatytą duomenų hierarchiją ir 4.6.5 skirsnyje nustatytus kokybės reikalavimus. Šių naudojamų duomenų šaltiniai turi būti aiškiai dokumentuoti ir nurodyti OAP ataskaitoje.

4.6.3    Naudojami duomenų rinkiniai

OAP tyrimams turi būti naudojami antriniai duomenų rinkiniai, atitinkantys AP reikalavimus (kai prieinami). Rengiant antrinius duomenų rinkinius, atitinkančius AP reikalavimus, turi būti laikomasi vadovo dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių ( 163 ). Jeigu AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio nėra arba jo parengti neįmanoma, naudojami duomenų rinkiniai turi būti pasirenkami pagal taisykles, toliau pateiktas reikiama hierarchine seka.

4.6.4    Atmetimas

Turi būti vengiama bet kokio atmetimo, nebent jis būtų atliekamas pagal toliau nustatytas taisykles.

Procesai ir pirminiai srautai gali būti atmetami iki 3,0 proc. (suminės) ribos pagal medžiagų ir energijos srautus ir aplinkosauginio reikšmingumo lygį (bendrąjį rezultato balą). Procesai, kuriems taikomas atmetimas, turi būti aiškiai nurodyti ir pagrįsti OAP ataskaitoje, visų pirma remiantis taikomo atmetimo aplinkosauginiu reikšmingumu.

Šį atmetimą reikia svarstyti papildomai tam atmetimui, kuris jau įtrauktas į antraeilių procesų duomenų rinkinius. Ši taisyklė taikoma ir tarpiniams, ir galutiniams produktams.

Į OAP tyrimą galima neįtraukti procesų, kurie (susumavus) sudaro mažiau nei 3,0 proc. medžiagų ir energijos srauto, taip pat poveikio aplinkai pagal kiekvieną poveikio kategoriją.

Siekiant nustatyti procesus, kuriuos galima atmesti, rekomenduojama atlikti atrankinį tyrimą.

4.6.5    Duomenų kokybės reikalavimai

Šiame skirsnyje apibūdinama, kaip turi būti vertinama AP reikalavimus atitinkančiuose duomenų rinkiniuose pateiktų duomenų kokybė. Duomenų kokybės reikalavimai pateikti 20 lentelėje.

Pasirinkus procesus ir produktus, reprezentuojančius analizuojamąją sistemą, ir parengus jų IGCA, pagal išsamumo kriterijų įvertinama, kiek IGCA apima visus tų procesų ir produktų išmetamuosius teršalus ir naudojamus išteklius, kurie yra reikalingi visų AP poveikio kategorijų skaičiavimams atlikti. Išsamumo kriterijaus atitiktis ir visiškas OAP metodo laikymasis yra būtinos sąlygos norint parengti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius. Taigi, šie du kriterijai nėra kokybiškai vertinami. Vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių paaiškinta, kaip jie turi būti pranešami duomenų rinkinyje ( 165 ).

Kiekvienas balais vertinamas duomenų kokybės kriterijus (TR, GR, LR ir P) įvertinamas pagal penkis 21 lentelėje 21 nurodytus lygius.

4.6.5.1    DKĮ formulė

AP kontekste turi būti apskaičiuojama ir pranešama kiekvieno naujo AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio ir viso OAP tyrimo duomenų kokybė. DKĮ skaičiavimas turi būti pagrįstas keturiais duomenų kokybės kriterijais:

kurioje TR yra technologinis reprezentatyvumas, GR – geografinis reprezentatyvumas, LR – laikotarpių reprezentatyvumas, P – preciziškumas.

Reprezentatyvumas (technologijų, geografinis ir laikotarpių) parodo, kiek pasirinkti procesai ir produktai reprezentuoja analizuojamąją sistemą, o preciziškumas nurodo duomenų gavimo būdą ir susijusį neapibrėžties lygį.

Pagal DKĮ gali būti pasiekti penki kokybės lygiai (nuo puikios iki prastos kokybės). Jie apibendrinti22 lentelėje.

DKĮ formulė taikytina:

OAP tyrimui ( 4.6.5.8 skirsnyje apibūdinta procedūra).

4.6.5.2    Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ

Rengiant konkrečios įmonės duomenų rinkinį, turi būti atskirai vertinama: i) konkrečios įmonės veiklos duomenų kokybė ir ii) konkrečios įmonės tiesioginių pirminių srautų duomenų (t. y. išmetamųjų teršalų duomenų) kokybė. DKĮ dėl subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis (žr. 9 paveikslą), įvertinamas pagal duomenų poreikių matricoje pateiktus reikalavimus (4.6.5.4 skirsnis).

9 pav.

Konkrečios įmonės duomenų rinkinio grafinė schema

Konkrečios įmonės duomenų rinkinys yra iš dalies disagreguotas: turi būti įvertintas veiklos duomenų ir tiesioginių pirminių srautų DKĮ. Subprocesų DKĮ turi būti įvertintas pagal duomenų poreikių matricą.

Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti apskaičiuotas taip, kaip nurodyta toliau.

4.6.5.3    OAP tyrimams naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ

Šiame skirsnyje apibūdinama OAP tyrime naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ apskaičiavimo procedūra. Tai apima AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio DKĮ (apskaičiuoto duomenų teikėjo) perskaičiavimą, kai jis naudojamas modeliuojant aktualiausius procesus (žr. 4.6.5.4 skirsnį), kad OAP metodo naudotojas galėtų įvertinti konkretaus konteksto DKĮ kriterijus (t. y. aktualiausių procesų TR, LR ir GR ). TR, LR ir GR kriterijai turi būti pakartotinai įvertinami remiantis 24 lentele. Keisti kriterijų neleidžiama. Duomenų rinkinio bendras DKĮ turi būti perskaičiuotas naudojant 19 lygtį.

4.6.5.4    Duomenų poreikių matrica (DPM)

DPM turi būti naudojama vertinant duomenų reikalavimus dėl visų procesų, reikalingų tiriamam produktui modeliuoti (žr.

25 lentelė. Ji parodo, dėl kurių procesų turi būti arba gali būti naudojami konkrečios įmonės duomenys arba antriniai duomenys, priklausomai nuo to, kiek įtakos įmonė turi tam procesui. Į DPM įtraukti ir toliau paaiškinti šie trys atvejai:

OAP metodo naudotojas atlieka šiuos veiksmus:

Pažymėtina, kad vietoj bet kurio AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio galima naudoti ILCD-EL reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį. Tai gali ne daugiau kaip iki 10 proc. prisidėti prie tiriamo produkto bendrojo rezultato balo (žr. 4.6.3 skirsnį). DKĮ neturi būti perskaičiuojamas dėl šių duomenų rinkinių.

4.6.5.5    DPM, 1 situacija

Dėl visų procesų, kuriuos vykdo pati įmonė, ir kai OAP tyrimą atliekanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta 4.6.5.2 skirsnyje.

4.6.5.6    DPM, 2 situacija

Kai procesas vyksta esant 2 situacijai (t. y. OAP tyrimą atliekanti įmonė pati proceso nevykdo, tačiau jai yra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra du galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Dėl visų procesų, kurių nevykdo pati įmonė, ir kai OAP tyrimą atliekanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta 4.6.5.2 skirsnyje.

2 situacija / 2 variantas

Procesams pagal 2 situacijos 2 variantą naudojamas disagreguotas antrinis AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys. OAP tyrimą atliekanti įmonė turi:

Gali būti naudojamos konkrečios įmonės R1 vertės. OAP metodo naudotojas turi perskaičiuoti DKĮ kriterijus dėl procesų pagal 2 situaciją / 2 variantą. Jis nustato DKĮ pagal kontekstą, pakartotinai įvertindamas TR ir LR pagal 24 lentelę. GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc., o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

4.6.5.7    DPM, 3 situacija

Jei procesas vyksta esant 3 situacijai (t. y. OAP tyrimą atliekanti įmonė pati proceso nevykdo ir šiai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys), OAP tyrimą atliekanti įmonė turi naudoti AP reikalavimus atitinkančius antrinius duomenų rinkinius.

Aktualiausio proceso atveju pagal 7.3 skirsnyje apibūdintą procedūrą OAP metodo naudotojas turi nustatyti DKĮ kriterijus pagal kontekstą, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR pagal 24 lentelę. P parametro pradinė vertė turi likti nepakeista.

Dėl procesų, kurie nėra aktualiausi pagal 7.3 skirsnyje apibūdintą procedūrą, įmonė, atliekanti OAP tyrimą, turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

4.6.5.8    OAP tyrimo DKĮ

Apskaičiuodamas OAP tyrimo DKĮ, OAP metodo naudotojas turi atskirai apskaičiuoti TR, LR, GR ir P vertes. Jos turi būti apskaičiuojamos kaip visų aktualiausių procesų (remiantis jų santykiniu poveikio aplinkai įnašu į bendrąjį rezultato balą) DKĮ balų svertinis vidurkis, naudojant 20 lygtį.

5.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimas

Parengus IGCA, turi būti atliekamas AP poveikio vertinimas ( 168 ) siekiant apskaičiuoti produkto aplinkosauginį veiksmingumą, naudojant visas AP poveikio kategorijas ir modelius. AP poveikio vertinimas apima keturis etapus: klasifikavimą, apibūdinimą, normalizavimą ir svertinį vertinimą. OAP tyrimo rezultatai turi būti apskaičiuojami ir pranešami OAP ataskaitoje kaip apibūdintieji, normalizuotieji ir svertiniai rezultatai pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją ir kaip bendrasis rezultato balas remiantis svertinio vertinimo faktoriais, pateiktais 6.5.2.2 skirsnyje. Turi būti pranešami rezultatai dėl: i) viso gyvavimo ciklo ir ii) viso gyvavimo ciklo, atėmus naudojimo etapą.

5.1.    Klasifikavimas ir apibūdinimas

5.1.1    Klasifikavimas

Atliekant klasifikavimą, reikia į IGCA įtrauktus medžiagų ir energijos įvedinius ir išvedinius priskirti atitinkamai AP poveikio kategorijai. Pavyzdžiui, klasifikavimo etape visi įvediniai ir išvediniai, lemiantys ŠESD išmetimą, priskiriami prie klimato kaitos kategorijos. Panašiai, tie įvediniai ir išvediniai, kurie lemia ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimą, priskiriami prie ozono sluoksnio ardymo poveikio kategorijos. Kai kuriais atvejais įvedinys ar išvedinys gali prisidėti prie daugiau kaip vienos AP poveikio kategorijos (pvz., chlorfluorangliavandeniliai (CFC) prisideda ir prie klimato kaitos, ir prie ozono sluoksnio ardymo).

Svarbu išreikšti duomenis pagal sudėtyje esančias medžiagas, kurių apibūdinimo faktoriai (žr. tolesnį skirsnį) yra prieinami. Pavyzdžiui, kompleksinių azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšų duomenys turi būti disagreguoti ir klasifikuojami pagal šių trąšų sudedamąsias N, P ir K dalis, nes kiekvienas sudėtyje esantis elementas prisideda prie skirtingų AP poveikio kategorijų. Praktikoje daug IGCA duomenų galima gauti iš esamų viešų ar komercinių IGCA duomenų bazių, kuriose jau atlikta klasifikacija. Tokias atvejais turi būti užtikrinta (pvz., tiekėjo), kad klasifikacija ir susiję AP poveikio vertinimo būdai atitinka OAP metodo reikalavimus.

Visi įvediniai ir išvediniai, įtraukti rengiant IGCA, turi būti priskirti prie tų AP poveikio kategorijų, prie kurių jie prisideda, naudojant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro pateiktus klasifikavimo duomenis ( 169 ).

Atliekant IGCA klasifikavimą duomenys turėtų būti, kiek tik įmanoma, išreiškiami pagal sudėtyje esančias medžiagas, kurių apibūdinimo faktoriai yra prieinami.

5.1.2    Apibūdinimas

Apibūdinimas yra kiekvieno klasifikuoto įvedinio ir išvedinio įnašo į jų atitinkamas AP poveikio kategorijas dydžio apskaičiavimas ir įnašų agregavimas kiekvienoje kategorijoje. Tai atliekama padauginant IGCA pateiktas vertes iš atitinkamo kiekvienos AP poveikio kategorijos apibūdinimo faktoriaus.

Apibūdinimo faktoriai yra nustatomi konkrečiai medžiagai arba ištekliui. Jie parodo medžiagos poveikio intensyvumą, palyginti su tam tikros AP poveikio kategorijos bendrąja etalonine medžiaga (poveikio kategorijos rodiklis). Pavyzdžiui, apskaičiuojant poveikį klimato kaitai, visų į IGCA įtrauktų išmetamų ŠESD svertinis vertinimas atliekamas pagal jų poveikio intensyvumą, palyginti su anglies dioksidu, kuris yra etaloninė medžiaga šioje kategorijoje. Taip galima agreguoti poveikio potencialą ir ekspresiją naudojant vieną ekvivalentinę medžiagą (šiuo atveju CO2 ekvivalentai) pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją.

Visiems klasifikuotiems įvediniams ir išvediniams kiekvienoje AP poveikio kategorijoje turi būti priskiriami apibūdinimo faktoriai, parodantys įvedinio arba išvedinio vieneto įnašą į tą kategoriją, naudojant pateiktus apibūdinimo faktorius ( 170 ). Tada turi būti apskaičiuojami AP poveikio vertinimo rezultatai pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją, padauginant kiekvieno įvedinio ar išvedinio kiekį iš jo apibūdinimo faktoriaus ir susumuojant visų įvedinių ir išvedinių įnašus kiekvienoje kategorijoje, gaunant vieną bendrą matą, išreikštą tinkamais atskaitos vienetais.

5.2.    Normalizavimas ir svertinis vertinimas

Po klasifikavimo ir apibūdinimo etapų AP poveikio vertinimas turi būti papildytas normalizavimu ir svertiniu vertinimu.

5.2.1    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų normalizavimas

Normalizavimas yra etapas, kuriame GCPV rezultatai padalijami iš normalizavimo faktorių, apskaičiuojant ir palyginant jų įnašų į atitinkamas AP poveikio kategorijas dydį pagal atskaitos vienetą. Taip gaunami bemačiai, normalizuoti rezultatai. Jie atspindi naštą, kuri priskiriama produktui pagal atskaitos vienetą. Pagal OAP metodą normalizavimo faktoriai išreiškiami dydžiu vienam gyventojui, remiantis pasauline verte ( 171 ).

Vis dėlto normalizuotieji aplinkosauginio pėdsako rezultatai neparodo atitinkamo poveikio dydžio ar reikšmingumo.

OAP tyrimuose normalizuotieji rezultatai neturi būti agreguojami, nes tai netiesiogiai reikštų svorinės reikšmės priskyrimą jiems. Apibūdintieji rezultatai turi būti pranešami kartu su normalizuotaisiais rezultatais.

5.2.2    Aplinkosauginio pėdsako poveikio vertinimo rezultatų svertinis vertinimas

Svertinis vertinimas yra privalomas OAP tyrimų etapas. Jis padeda išaiškinti ir pranešti analizės rezultatus. Šiame etape normalizuotieji rezultatai padauginami iš nustatytų svertinio vertinimo faktorių (išreikštų procentiniais dydžiais), kurie atspindi nagrinėjamų gyvavimo ciklo poveikio kategorijų santykinę svarbą. Tada galima palyginti įvairių poveikio kategorijų svertinius rezultatus, įvertinant jų santykinę svarbą. Jie taip pat gali būti agreguoti tarp įvairių gyvavimo ciklo poveikio kategorijų, gaunant bendrąjį rezultato balą, išreikštą taškais.

Procesas, kuriuo pagrįstas AP svertinio vertinimo faktorių rengimas, yra aprašytas Sala et al., 2018. Svertinio vertinimo faktoriai ( 172 ), kurie turi būti naudojami OAP tyrimams, yra pateikti internete ( 173 ) ( 174 ).

AP poveikio vertinimo rezultatai prieš svertinį vertinimą (t. y. apibūdintieji ir normalizuotieji rezultatai) turi būti OAP ataskaitoje pranešami kartu su svertiniais rezultatais.

6.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas

6.1.    Įvadas

OAP tyrimo rezultatų aiškinimo paskirtis dvejopa:

Kad būtų pasiekti šie tikslai, aiškinimo etapas turi apimti šiame skirsnyje išdėstytus veiksmus.

6.2.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako modelio patikimumo vertinimas

Vertinant OAP modelio patikimumą, įvertinama, kiek įtakos pasirinkti metodiniai sprendimai (kaip antai sistemos ribos, duomenų šaltiniai ir taikomas paskirstymas) turi analizės rezultatams.

Priemonės, kurios turėtų būti naudojamos OAP modelio patikimumui vertinti, apima šiuos dalykus:

Bet kokiais per šį vertinimą nustatytais spręstinais klausimais gali būti remiamasi atliekant laipsniškus OAP tyrimo tobulinimus.

6.3.    Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas: aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai

Kai OAP metodo naudotojas įsitikina, kad OAP modelis yra patikimas ir atitinka visus tikslo ir apimties apibrėžimo etapuose nustatytus aspektus, turi būti nustatyti pagrindiniai prie OAP rezultatų prisidedantys elementai. Šį etapą taip pat galima vadinti reikšmingų elementų analize. OAP metodo naudotojas turi nustatyti ir OAP ataskaitoje išvardyti (kartu su atitinkamais procentiniais dydžiais) aktualiausius:

Yra svarbus praktinis skirtumas tarp, viena vertus, aktualiausių poveikio kategorijų ir gyvavimo ciklo etapų, ir kita vertus, aktualiausių procesų ir pirminių srautų. Visų pirma, aktualiausios poveikio kategorijos ir gyvavimo ciklo etapai gali būti daugiausia aktualūs pranešant OAP tyrimo rezultatus. Jie gali padėti išskirti aplinkosaugos sritis, į kurias organizacijai reikėtų sutelkti dėmesį.

Nustatyti aktualiausius procesus ir pirminius srautus yra svarbiau inžinieriams ir projektuotojams, nustatant veiksmus, kuriais gerinamas bendras aplinkosauginis pėdsakas, pvz., apeinant arba pakeičiant tam tikrą procesą, toliau optimizuojant procesą arba taikant taršos mažinimo technologiją. Tai ypač svarbu vidaus tyrimams, siekiant nuodugniau išnagrinėti, kaip galima gerinti produkto aplinkosauginį veiksmingumą. Tolesniuose skirsniuose apibūdinama procedūra, kurios turi būti laikomasi nustatant aktualiausias poveikio kategorijas, gyvavimo ciklo etapus, procesus ir pirminius srautus.

6.3.1    Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra

Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymas turi būti grindžiamas normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais. Aktualiausios poveikio kategorijos turi būti nustatomos kaip visos tos poveikio kategorijos, kurios kartu prisideda prie ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo rezultato balo. Tai nustatoma pradedant nuo didžiausių ir baigiant mažiausiais įnašais.

Aktualiausiomis turi būti pripažintos ne mažiau kaip trys aktualios poveikio kategorijos. OAP metodo naudotojas gali į aktualiausių kategorijų sąrašą įtraukti ir daugiau poveikio kategorijų, tačiau jokių kategorijų iš sąrašo išbraukti negalima.

6.3.2    Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra

Aktualiausi yra tie gyvavimo ciklo etapai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie bet kurių nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų poveikio. Tai nustatoma pradedant nuo didžiausių ir baigiant mažiausiais įnašais. OAP metodo naudotojas gali į aktualiausių gyvavimo ciklo etapų sąrašą įtraukti daugiau gyvavimo ciklo etapų, tačiau jokių etapų iš sąrašo išbraukti negalima. Turi būti atsižvelgiama bent į 4.2 skirsnyje apibūdintus gyvavimo ciklo etapus.

Jeigu naudojimo etapui tenka daugiau kaip 50 proc. viso kurios nors iš aktualiausių poveikio kategorijų poveikio, procedūra turi būti pakartota, neįtraukiant naudojimo etapo. Šiuo atveju į aktualiausių gyvavimo ciklo etapų sąrašą turi būti įtraukiami tie etapai, kurie išrinkti pagal pastarąją procedūrą, ir naudojimo etapas.

6.3.3    Aktualiausių procesų nustatymo procedūra

Kiekviena iš aktualiausių poveikio kategorijų turi būti toliau tiriama nustatant aktualiausius procesus, naudojamus atliekant tiriamo produkto modeliavimą. Aktualiausi yra tie gyvavimo ciklo etapai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie bet kurių nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų poveikio. Identiškų procesų ( 175 ), vykstančių skirtinguose gyvavimo ciklo etapuose (pvz., transportavimas, elektros energijos vartojimas), apskaita turi būti atliekama atskirai. Identiški procesai, vykstantys tame pačiame gyvavimo ciklo etape, turi būti skaičiuojami kartu. Aktualiausių procesų sąrašas turi būti pateiktas OAP ataskaitoje kartu su nurodytu atitinkamu gyvavimo ciklo etapu (arba, jei tinka, keliais gyvavimo ciklo etapais) ir 26 lentele.

Ši analizė turi būti atskirai pateikiama dėl kiekvienos iš aktualiausių poveikio kategorijų. OAP metodo naudotojas gali į aktualiausių procesų sąrašą įtraukti daugiau procesų, tačiau jokių procesų iš sąrašo išbraukti negalima.

6.3.4    Aktualiausių pirminių srautų nustatymo procedūra

Aktualiausi pirminiai srautai apibrėžiami kaip tie pirminiai srautai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie kiekvienos iš konkrečių aktualiausių poveikio kategorijų bendro poveikio pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų, pradedant nuo tų, kurie prisideda daugiausiai, ir baigiant tais, kurie prisideda mažiausiai. Ši analizė turi būti atskirai pateikiama dėl kiekvienos iš aktualiausių poveikio kategorijų.

Pirminiai srautai, priklausantys kurio nors iš aktualiausių procesų antraeilei sistemai, gali sudaryti didžiąją poveikio dalį. Todėl, jeigu neturima disagreguotų duomenų rinkinių, OAP metodo naudotojas taip pat turėtų nustatyti aktualiausius tiesioginius pirminius srautus pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų.

Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai apibrėžiami kaip tie tiesioginiai pirminiai srautai, kurie visi kartu ne mažiau kaip 80 proc. prisideda prie proceso tiesioginių pirminių srautų bendro poveikio pagal kiekvieną iš aktualiausių poveikio kategorijų. Atliekant analizę turi būti apsiribojama vien tiesioginiais išmetamaisiais teršalais 1 lygmeniu disagreguotuose duomenų rinkiniuose ( 176 ). Tai reiškia, kad 80 proc. suminis įnašas turi būti apskaičiuojamas pagal poveikį, kurį sukelia tik tiesioginiai išmetamieji teršalai, o ne pagal bendrą viso proceso poveikį.

OAP metodo naudotojas gali į aktualiausių pirminių srautų sąrašą įtraukti daugiau pirminių srautų, tačiau jokių pirminių srautų iš sąrašo išbraukti negalima. OAP ataskaitoje turi būti pateiktas aktualiausių pirminių srautų (arba, jei tinka, tiesioginių pirminių srautų) pagal kiekvieną iš aktualiausių procesų sąrašas.

6.3.5    Operacijos su neigiamais skaičiais

Nustatant bet kurio proceso ar pirminio srauto procentinį poveikio įnašą, svarbu, kad būtų naudojamos absoliučiosios vertės. Taip galima nustatyti bet kokių kreditų (pvz., dėl perdirbimo) reikšmingumą. Tuo atveju, jei procesų ar srautų poveikio balas yra neigiamas, turi būti taikoma tokia procedūra:

Ši procedūra netaikoma nustatant aktualiausius gyvavimo ciklo etapus.

6.3.6    Reikalavimų santrauka

27 lentelėje apibendrinti reikalavimai dėl aktualiausių įnašų nustatymo.

6.3.7    Pavyzdys

Toliau pateikta teorinių pavyzdžių, kurie nėra pagrįsti jokio konkretaus OAP tyrimo rezultatais.

Aktualiausios poveikio kategorijos

Remiantis normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais, aktualiausios poveikio kategorijos yra: klimato kaita, kietosios dalelės, vandens naudojimas, žemės naudojimas ir išteklių (mineralų ir metalų, taip pat iškastinio kuro) naudojimas, kurių suminis įnašas kartu sudaro 84,3 proc. bendro poveikio.

Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai

Trys gyvavimo ciklo etapai raudonos spalvos laukeliuose yra tie, kurie bus pripažinti „aktualiausiais“ dėl klimato kaitos, nes jie prie jos prisideda daugiau kaip 80 proc. Skirstymas vertinant turi būti pradedamas nuo tų etapų, kurių įnašas didžiausias.

Ši procedūra turi būti kartojama dėl visų pasirinktų aktualiausių AP poveikio kategorijų.

Aktualiausi procesai

Pagal siūlomą procedūrą kaip „aktualiausi“ turi būti išrenkami B, C, E ir G procesai.

Ši procedūra turi būti kartojama dėl visų pasirinktų aktualiausių poveikio kategorijų.

Operacijos su neigiamais skaičiais ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose

31 lentelė.

Pavyzdys, kaip traktuojami neigiami skaičiai ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose

6.4.    Išvados ir rekomendacijos

Paskutinėje AP aiškinimo etapo dalyje:

OAP papildo kitus vertinimus ir priemones, kaip antai konkrečios vietos poveikio aplinkai vertinimus ar cheminių medžiagų rizikos vertinimus.

Turėtų būti nustatomi galimi patobulinimai, pvz., naudojant švaresnes technologijas ar gamybos metodus, keičiant produktų dizainą, taikant aplinkosaugos vadybos sistemas (pvz., aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ar EN ISO 14001:2015) arba vadovaujantis kitais sisteminiais požiūriais.

Išvados, rekomendacijos ir ribojantys veiksniai turi būti apibūdinami atsižvelgiant į nustatytus OAP tyrimo tikslus ir apimtį. Išvadose turėtų būti glaustai apibūdinti nustatyti tiekimo grandinės reikšmingi elementai („karštieji taškai“) ir galimi patobulinimai, siejami su intervencinėmis valdymo priemonėmis.

7.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako ataskaitos

7.1.    Įvadas

OAP ataskaita papildo OAP tyrimą. Joje pateikiama aktuali, visapusiška, nuosekli, tiksli ir skaidri šio tyrimo santrauka. Geriausia prieinama informacija joje pateikiama taip, kad būtų kuo naudingesnė tiksliniams dabartiniams ir būsimiems naudotojams, o kartu skaidriai pranešama apie ribojančius veiksnius. Veiksmingas OAP ataskaitų rengimas turi atitikti kelis tiek procedūrinius (ataskaitos kokybės), tiek esminius (ataskaitos turinio) kriterijus. IV priedo E dalyje pateiktas OAP ataskaitos šablonas. Šiame šablone nurodyta minimali informacija, kurią reikia pranešti OAP ataskaitoje.

OAP ataskaitą sudaro mažų mažiausiai šios dalys: santrauka, pagrindinė ataskaita, agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys ir priedas. Konfidencialią ir nuosavybinę informaciją galima dokumentuoti naudojant ketvirtą dalį – papildomą konfidencialią ataskaitą. Peržiūros ataskaitos pridedamos kaip priedai.

7.1.1.    Santrauka

Santrauką turi būti galima skaityti kaip savarankišką dokumentą be rezultatų ir išvadų ar rekomendacijų (jei įtraukiamos) iškraipymų. Santrauka turi atitikti tuos pačius skaidrumo, nuoseklumo ir kitus kriterijus, kaip ir išsami ataskaita. Kiek tik įmanoma, santrauka turėtų būti parengta orientuojantis į nespecialistų auditoriją.

7.1.2.    Agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys

Dėl kiekvieno produkto, kurį apima OAP tyrimas, naudotojas turi pateikti agreguotą AP reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį.

Jeigu OAP metodo ar OAPST naudotojas paskelbia tokį AP reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį, taip pat turi būti viešai paskelbta OAP ataskaita, kuria remiantis tas duomenų rinkinys parengtas.

7.1.3.    Pagrindinė ataskaita

Pagrindinė ataskaita ( 177 ) turi apimti mažų mažiausiai šiuos komponentus:

7.1.4.    Patvirtinimo pareiškimas

Žr. 8.5.3. skirsnį.

7.1.5.    Priedai

Prieduose dokumentuojami pagrindinės ataskaitos patvirtinamieji elementai, kurie yra labiau techninio pobūdžio (pvz., išsamūs skaičiavimai dėl duomenų kokybės vertinimo, alternatyvus metodas dėl azoto lauko modelio, kai OAP tyrimas apima žemės ūkio modeliavimą, jautrio analizės rezultatai, OAP modelio patikimumo vertinimas, bibliografinės nuorodos).

7.1.6.    Konfidenciali ataskaita

Konfidenciali ataskaita nėra privaloma. Jei ji naudojama, joje turi būti pateikti visi duomenys (įskaitant neapdorotus duomenis) ir informacija, kurie yra konfidencialūs arba nuosavybiniai ir kurie gali būti neprieinami išorės auditorijai. Konfidenciali ataskaita turi būti prieinama OAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo procedūros tikslu (žr. 8.4.3 skirsnį).

8.    OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

Jeigu pagal OAP metodo įgyvendinimo politiką nustatomi konkretūs reikalavimai dėl OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimo ir patvirtinimo, tos politikos reikalavimams turi būti teikiama viršenybė.

8.1.    Tikrinimo apimties nustatymas

OAP tyrimo tikrinimą ir patvirtinimą privaloma atlikti visada, kai tyrimas arba dalis jame pateiktos informacijos naudojama bet kokiai išorės komunikacijai (t. y. komunikacijai su bet kuria kita suinteresuotąja šalimi nei tyrimo užsakovas ar OAP metodo naudotojas).

Tikrinimas reiškia aplinkosauginio pėdsako tikrintojo (-ų) atliekamą atitikties vertinimo procesą siekiant patikrinti, ar OAP tyrimas atliktas laikantis III priedo.

Patvirtinimas yra tikrinimą atlikusio (-ių) aplinkosauginio pėdsako tikrintojo (-ų) patvirtinimas, kad OAP tyrime, OAP ataskaitoje ir komunikacijos priemonėse esanti informacija ir duomenys, prieinami patvirtinimo proceso metu, yra patikimi ir tikslūs.

Tikrinimas ir patvirtinimas turi apimti šias tris sritis:

OAP tyrimo tikrinimu turi būti užtikrinta, kad OAP tyrimas atliktas laikantis III priedo arba taikytinų OAPST.

OAP tyrime pateiktos informacijos patvirtinimu turi būti užtikrinta, kad:

OAP ataskaitos tikrinimu ir patvirtinimu turi būti užtikrinta, kad:

Pastaba: Konfidenciali informacija turi būti patvirtinta, nors jos galima neįtraukti į OAP ataskaitą.

Komunikacijos priemonės techninio turinio patvirtinimu turi būti užtikrinta, kad:

8.2.    Tikrinimo procedūra

Tikrinimo procedūra apima toliau nurodytus etapus.

Jeigu tikrintojas atkreipia dėmesį į dalyką, dėl kurio jis mano, kad būta sukčiavimo arba kad nesilaikoma įstatymų ar norminių aktų, tikrintojas turi nedelsdamas apie tai pranešti tyrimo užsakovui.

8.3.    Tikrintojas (-ai)

Šis skirsnis nedaro poveikio konkrečioms ES teisės aktų nuostatoms.

Tikrinimas ir patvirtinimas gali būti atliekami vieno tikrintojo arba tikrinimo grupės. Nepriklausomas (-i) tikrintojas (-ai) turi būti iš išorės, nepriklausantis (-ys) organizacijai, atlikusiai OAP tyrimą.

Visais atvejais turi būti garantuojamas tikrintojų nepriklausomumas, t. y. jie turi iš esmės atitikti EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimus dėl trečiosios šalies tikrintojo ir neturi turėti interesų konfliktų dėl atitinkamų produktų.

Turi būti įvykdyti minimalieji reikalavimai ir pasiektas reikiamas tikrintojo (-ų) vertinimo balas, kaip nustatyta toliau. Jei tikrinimą ir patvirtinimą atlieka vienas tikrintojas, jis turi atitikti visus minimaliuosius reikalavimus ir minimalųjį balą (žr. 9.3.1 skirsnį); jei tikrinimą ir patvirtinimą atlieka tikrintojų grupė, visa grupė turi atitikti visus minimaliuosius reikalavimus ir pasiekti bent minimalųjį vertinimo balą. Tikrintojo (-ų) kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi būti pateikti kaip tikrinimo ataskaitos priedas arba turi būti prieinami elektroninėmis priemonėmis.

Jeigu sudaroma tikrinimo grupė, vienas iš tikrinimo grupės narių turi būti paskirtas vyriausiuoju tikrintoju.

8.3.1.    Minimalieji reikalavimai tikrintojui (-ams)

Šis skirsnis nedaro poveikio konkrečioms ES teisės aktų nuostatoms.

Tikrintojo arba tikrinimo grupės kompetencijos vertinimas grindžiamas balų sistema, kurioje atsižvelgiama į: i) tikrinimo ir patvirtinimo darbo patirtį, ii) AP / GCA metodiką ir praktiką, ir iii) žinias apie atitinkamas technologijas, procesus ar kitą veiklą, siejamus su tyrimo apimamu (-ais) produktu (-ais) ar organizacija (-omis). 32 lentelėje pateikta kiekvienos aktualios kompetencijos ir patirties teminės srities vertinimo balais sistema.

Minimalusis reikalavimas yra tikrintojo savideklaracija dėl įvertinimo pagal balų sistemą, nebent numatytoje taikymo srityje būtų nustatyta kitaip. Tikrintojas (-ai) turi pateikti savideklaraciją dėl savo kvalifikacijos (pvz., universiteto diplomą, darbo patirtį, atestacijas), nurodydamas, kiek taškų surinko pagal kiekvieną kriterijų, ir bendrą pasiektą balą. Ši savideklaracija turi būti OAP tikrinimo ataskaitos dalis.

OAP tyrimo tikrinimas turi būti atliekamas laikantis numatytos taikymo srities reikalavimų. Jei nenurodyta kitaip, minimalus kvalifikacijos balas, kurį turi pasiekti tikrintojas arba tikrinimo grupė, yra šeši taškai, įskaitant bent po vieną tašką pagal kiekvieną iš trijų privalomų kriterijų (t. y. tikrinimo ir patvirtinimo darbo praktika; OAP / GCA metodika ir praktika; žinios apie technologijas ar kitą OAP tyrimui svarbią veiklą).

8.3.2.    Tikrinimo grupės vyriausiojo tikrintojo vaidmuo

Vyriausiasis tikrintojas yra grupės narys, atliekantis papildomas užduotis. Vyriausiasis tikrintojas turi:

8.4.    Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai

Tikrintojas (-ai) turi pateikti visus su OAP tyrimo tikrinimu ir OAP tyrimo, OAP ataskaitos ir OAP komunikacijos priemonių patvirtinimu susijusius rezultatus ir suteikti OAP tyrimo užsakovui galimybę patobulinti savo darbą, jei reikalinga. Priklausomai nuo rezultatų pobūdžio, gali reikėti pakartotinai teikti pastabas ir atsakymus. Bet kokie pakeitimai, atliekami atsižvelgiant į tikrinimo ar patvirtinimo rezultatus, turi būti dokumentuoti ir pagrįsti tikrinimo ar patvirtinimo ataskaitoje. Tokios santraukos forma gali būti lentelė, pateikta atitinkamuose dokumentuose. Į šią santrauką turi būti įtrauktos tikrintojo (-ų) pastabos, užsakovo atsakymas ir pakeitimų pagrindimas.

Tikrinimas gali būti atliekamas po OAP tyrimo užbaigimo arba lygiagrečiai su tyrimu (tuo pat metu), o patvirtinimas visada turi būti atliekamas po tyrimo užbaigimo.

Tikrinimas ir patvirtinimas turi apimti dokumentų peržiūrą kartu su modelio patvirtinimu.

Tikrintojas (-ai) turi užtikrinti, kad duomenų patvirtinimas apimtų:

OAP tyrimo tikrinimas ir patvirtinimas turi būti atliekami laikantis 8.4.1. skirsnyje nurodytų minimaliųjų reikalavimų.

8.4.1.    OAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai

Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti tyrimo skaičiavimams atlikti naudotos kiekybinės informacijos tikslumą ir patikimumą. Kadangi tam gali būti naudojama daug išteklių, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, reprezentuojantis tyrimo apimamą organizaciją, yra prieinamas Europos Komisijai ( 183 ). OAP tyrimo užsakovas gali nuspręsti šį duomenų rinkinį paskelbti viešai.

Papildoma aplinkosauginė ir techninė informacija turi atitikti 3.2.4.1 skirsnio reikalavimus.

8.4.2.    Tikrinimo ir patvirtinimo metodai

Tikrintojas (-ai) turi įvertinti ir patvirtinti, ar taikomos skaičiavimo metodikos yra pakankamai tikslios, patikimos, tinkamos ir taikomos laikantis šio priedo nuostatų. Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti, kad tinkamai taikoma matavimo vienetų konversija.

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar taikomos imčių sudarymo procedūros atitinka imčių sudarymo procedūrą, nustatytą pagal OAP metodą, kaip išdėstyta 4.4.6 skirsnyje. Pranešti duomenys turi būti sutikrinti su jų dokumentiniais šaltiniais siekiant patikrinti jų nuoseklumą.

Tikrintojas (-ai) turi įvertinti, ar įverčių apskaičiavimo metodai yra tinkami ir nuosekliai taikomi.

Tikrintojas (-ai) gali įvertinti alternatyvas atliktiems įvertinimams ar pasirinktiems sprendimams, siekdamas (-i) nustatyti, ar pasirinktas konservatyvus variantas.

Tikrintojas (-ai) gali nustatyti neapibrėžtį, kuri yra didesnė nei tikimasi, ir įvertinti nustatytos neapibrėžties poveikį galutiniams OAP rezultatams.

8.4.3.    Duomenų konfidencialumas

Duomenys patvirtinimui turi būti pateikiami sistemingai ir išsamiai. Tikrintojui (-ams) turi būti pateikti visi projekto dokumentai, kuriais grindžiamas OAP tyrimo patvirtinimas, įskaitant AP modelį, konfidencialią informaciją, duomenis ir OAP ataskaitą. Visą informaciją ir duomenis, kurių tikrinimas ar patvirtinimas atliekamas, tikrintojas (-ai) turi laikyti konfidencialiais ir naudoti tik per tikrinimo ir patvirtinimo procesą.

OAP tyrimo užsakovas gali į OAP ataskaitą neįtraukti konfidencialių duomenų ir informacijos, jeigu:

Verslo duomenys gali būti konfidencialaus pobūdžio dėl konkurencijos aspektų, intelektinės nuosavybės teisių ar panašių teisinių apribojimų, todėl konfidencialiais pripažinti ir per patvirtinimo procesą pateikti verslo duomenys turi būti saugomi kaip konfidencialūs. Taigi, tikrintojas (-ai) neturi be atitinkamos organizacijos sutikimo platinti ar kitaip pasilikti naudoti jokios informacijos, kuri tikrintojui (-ams) atskleista per tikrinimo ir patvirtinimo procesą. OAP tyrimo užsakovas gali prašyti tikrintojo (-ų) pasirašyti informacijos neatskleidimo susitarimą (INS).

8.5.    Tikrinimo ir patvirtinimo proceso rezultatai

8.5.1.    Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos turinys

Į tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitą ( 184 ) turi būti įtraukti visi tikrinimo ir patvirtinimo proceso metu nustatyti faktai, užsakovo veiksmai, kurių imtasi atsakant į tikrintojo (-ų) pastabas, ir galutinė išvada. Ši ataskaita yra privaloma, tačiau ji gali būti konfidenciali. Konfidencialia informacija turi būti dalijamasi tik su Europos Komisija ar OAPST rengimo priežiūros organu, taip pat su peržiūros grupe jai paprašius.

Galutinė išvada gali būti įvairi:

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje turi būti aiškiai identifikuotas konkretus tikrinamas OAP tyrimas. Šiuo tikslu į ją turi būti įtraukta tokia informacija:

8.5.2.    Patvirtinimo pareiškimo turinys

Patvirtinimo pareiškimas yra privalomas ir visada turi būti pateikiamas kaip OAP ataskaitos priedas.

Tikrintojas (-ai) turi į patvirtinimo pareiškimą įtraukti bent šiuos elementus ir aspektus:

8.5.3.    Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo galiojimas

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje ir patvirtinimo pareiškime turi būti daroma nuoroda tik į vieną konkrečią OAP ataskaitą. Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitoje ir patvirtinimo pareiškime turi būti aiškiai identifikuotas konkretus tikrinamas OAP tyrimas (t. y. nurodant pavadinimą, OAP tyrimo užsakovą, OAP metodo naudotoją ir kt. – žr. 8.5.1 ir 8.5.2 skirsnius) kartu su aiškiai nurodyta galutinės OAP ataskaitos, kuriai taikoma tikrinimo ir patvirtinimo ataskaita ir patvirtinimo pareiškimas, versija (pvz., įtraukiant ataskaitos datą, versijos numerį ir kt.).

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaita ir patvirtinimo pareiškimas turi būti parengiami remiantis galutine OAP ataskaita, po to, kai įvykdomi visi taisomieji veiksmai tikrintojo (-ų) prašymu. Jie turi būti patvirtinti tikrintojo (-ų) ranka rašytu arba elektroniniu parašu, laikantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 ( 185 ).

Tikrinimo ir patvirtinimo ataskaitos ir patvirtinimo pareiškimo maksimali galiojimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip treji metai po jų paskelbimo datos.

Turi būti tarp OAP tyrimo užsakovo ir tikrintojo (-ų) susitarta dėl priežiūros (tolesnių veiksmų) vykdymo per tikrinimo galiojimo laikotarpį, siekiant įvertinti, ar jo turinys vis dar atitinka esamą padėtį (siūlomas šių tolesnių veiksmų periodiškumas yra kartą per metus; dėl to konkrečiai susitars OAP tyrimo užsakovas ir tikrintojas (-ai)).

Atliekant tokius periodinius tikrinimus, dėmesys turi būti skiriamas tiems parametrams, kurie, tikrintojo (-ų) manymu, gali lemti reikšmingus OAP tyrimo rezultatų pokyčius. Tai reiškia, kad rezultatai turi būti perskaičiuojami atsižvelgiant į nustatytų parametrų pokyčius. Tokių parametrų sąrašas apima:

Atliekant periodinį tikrinimą taip pat turėtų būti persvarstytos priežastys, dėl kurių neatskleista informacija. Priežiūros tikslu atliekamas tikrinimas gali būti organizuojamas kaip dokumentų patikra ir (arba) patikros vietoje.

Nepriklausomai nuo galiojimo, OAP tyrimas (taigi ir OAP ataskaita) turi būti priežiūros laikotarpiu atnaujinamas, jeigu vienos iš praneštų poveikio kategorijų rezultatai pablogėja daugiau kaip 10,0 proc., palyginti su patikrintais duomenimis, arba jeigu bendras suvestinio rezultato balas pablogėja daugiau kaip 5,0 proc., palyginti su patikrintais duomenimis.

Jeigu šie pokyčiai turi poveikį komunikacijos priemonės turiniui, jis turi būti atitinkamai atnaujintas.

Šaltiniai

ADEME (2011): General principles for an environmental communication on mass market products BPX 30-323-0.

Beck, T., Bos, U., Wittstock, B., Baitz, M., Fischer, M., Sedlbauer, K. (2010). LANCA Land Use Indicator Value Calculation in Life-cycle Assessment – Method Report, Fraunhofer Institute for Building Physics.

Bos U., Horn R., Beck T., Lindner J.P., Fischer M. (2016). LANCA® - Characterisation Factors for Life-cycle Impact Assessment, Version 2.0, 978-3-8396-0953-8Fraunhofer Verlag, Stuttgart.

Boucher, O., P. Friedlingstein, B. Collins, K. P. Shine, (2009). The indirect global warming potential and global temperature change potential due to methane oxidation. Environ. Res. Lett., 4, 044007.

BSI (2011). PAS 2050:2011. Specification for the assessment of the life cycle greenhouse gas emissions of goods and services. London, British Standards Institution.

BSI (2012). PAS 2050-1:2012. Assessment of life cycle greenhouse gas emissions from horticultural products - Supplementary requirements for the cradle to gate stages of GHG assessments of horticultural products undertaken in accordance with PAS 2050. London, British Standards Institution.

CE Delft (2010). Biofuels: GHG impact of indirect land use change. Paskelbta http://www.birdlife.org/eu/pdfs/PPT_carbon_bomb_CE_delft.pdf.

Europos Sąjungos Taryba (2008): Tarybos išvados dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano, http://www.eu2008.fr/webdav/site/PFUE/shared/import/1204_Conseil_Environnement/Council_conclusions_Sustainable_consumption_and_production_EN.pdf.

Europos Sąjungos Taryba (2010): Tarybos išvados „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/envir/118642.pdf.

De Laurentiis, V., Secchi, M., Bos, U., Horn, R., Laurent, A. Sala, S., (2019). Soil quality index: Exploring options for a comprehensive assessment of land use impacts in LCA. Journal of cleaner production, 215, pp.63-74.

Dreicer M., Tort V., Manen P. (1995): ExternE, Externalities of Energy, Vol. 5 Nuclear, Centre d'étude sur l'Evaluation de la Protection dans le domaine nucléaire (CEPN), red. European Commission DGXII, Science, Research and development JOULE, Luxembourg.

EN standartas (2007) 15343:2007: Plastics — Recycled Plastics — Plastics recycling traceability and assessment of conformity and recycled content.

ENVIFOOD Protocol, Environmental Assessment of Food and Drink Protocol, European Food Sustainable Consumption and Production Round Table (SCP RT), Working Group 1, Brussels, Belgium, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC90431

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas (2010): International Reference Life-cycle Data System (ILCD) Handbook - General guide for Life-cycle Assessment - Detailed guidance. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19092-6, doi: 10.2788/38479. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010a): International Reference Life-cycle Data System (ILCD) Handbook - Review schemes for Life-cycle Assessment. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-19094-0, doi: 10.2788/39791. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010b): International Reference Life-cycle Data System (ILCD) Handbook - Framework and Requirements for Life-cycle Impact Assessment Models and Indicators. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-17539-8, doi: 10.2788/38719. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2010c): International Reference Life-cycle Data System (ILCD) Handbook – Nomenclature and other conventions. First edition March 2010. ISBN 978-92-79-15861-2, doi: 10.2788/96557. Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2011a): International Reference Life-cycle Data System (ILCD) Handbook - Recommendations based on existing environmental impact assessment models and factors for Life-cycle Assessment in a European context. Publications Office of the European Union, in press.

Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (2011b): Analysis of Existing Environmental Footprint methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment, in press.

Europos Komisija (2005): 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“), OL L 149, 2005 6 11, p. 22–39.

Europos Komisija (2010): 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas (C(2010) 3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede (OL L 151, 2010 6 17, p. 19).

Europos Komisija (2011): Komunikatas COM(2011) 571 „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, {SEC(2011) 1067 final} {SEC(2011) 1068 final}.

Europos Komisija (2012). 2012 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1179/2012, kuriuo nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kada stiklo duženos nebelaikomos atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (OL L 337, 2012 12 11, p. 31).

Europos Komisija (2012). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. COM(2012) 595 final. {SWD(2012) 343 final} {SWD(2012) 344 final}.

Europos Komisija (2013): 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80–97).

Europos Komisija (2013). II priedas (produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) gairės) 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacijoje dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (2013/179/ES). OL L 124, 2013 5 4, p. 6–106.

Europos Komisija (2016): Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo gairės. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2016) 163 final.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2009): 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, OL L 140, 2009 6 5, p. 16–62.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2018): 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų. OL L 150, 2018 6 14, p. 109–140.

Eurostatas: https://ec.europa.eu/eurostat/web/main/data/database

Fantke, P., Evans, J., Hodas, N., Apte, J., Jantunen, M., Jolliet, O., McKone, T.E. (2016). Health impacts of fine particulate matter, leidinyje Frischknecht, R., Jolliet, O. (red.), Global Guidance for Life-cycle Impact Assessment Indicators: Volume 1. UNEP/SETAC Life-cycle Initiative, Paris, pp. 76-99. Gauta 2017 m. sausio mėn. iš www.lifecycleinitiative.org/applying-lca/lcia-cf/.

Fantke, P., Bijster, M.,Guignard, C., Hauschild, M., Huijbregts, M., Jolliet, O., Kounina, A., Magaud, V., Margni, M., McKone, T.E., Posthuma, L., Rosenbaum, R.K., van de Meent, D., van Zelm, R., 2017. USEtox®2.0 Documentation (Version 1), http://usetox.org, https://doi.org/10.11581/DTU:00000011.

FAO (2016a). Environmental performance of animal feeds supply chains: Guidelines for assessment. Livestock Environmental Assessment and Performance Partnership. FAO, Rome, Italy. Paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

FAO (2016b). Greenhouse gas emissions and fossil energy use from small ruminant supply chains: Guidelines for assessment. Livestock Environmental Assessment and Performance Partnership. FAO, Rome, Italy. Paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

Fazio, S. Castellani, V. Sala, S., Schau, EM. Secchi, M. Zampori, L., Supporting information to the characterisation factors of recommended EF Life-cycle Impact Assessment methods, EUR 28888 EN, European Commission, Ispra, 2018a, ISBN 978-92-79-76742-5, doi: 10.2760/671368, JRC109369.

Fazio, S., Biganzoli, F., De Laurentiis, V., Zampori, L., Sala, S., Diaconu, E., Supporting information to the characterisation factors of recommended EF Life-cycle Impact Assessment methods, EUR 29600 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2018b, ISBN 978-92-79-98584-3 (online), 978-92-79-98585-0 (print), doi:10.2760/002447 (online),10.2760/090552 (print), JRC114822.

Fazio S., Zampori L., De Schryver A., Kusche O., Guide on Life-cycle Inventory (LCI) data generation for the Environmental Footprint, EUR 29560 EN, Publications Office of the European Union, Luxemburg, 2018c, ISBN 978-92-79-98372-6, doi: 10.2760/120983, JRC 114593.

Frischknecht R., Steiner R., Jungbluth N. (2008): The Ecological Scarcity method – Eco-Factors 2006. A method for impact assessment in LCA. Environmental studies no. 0906. Federal Office for the Environment (FOEN), Bern. 188 pp.

Global Footprint Network (2009): Ecological Footprint Standards 2009. Paskelbta internete adresu http://www.footprintnetwork.org/images/uploads/Ecological_Footprint_Standards_2009.pdf.

Horn, R., Maier, S., LANCA®- Characterization Factors for Life-cycle Impact Assessment, Version 2.5, 2018, paskelbta http://publica.fraunhofer.de/documents/N-379310.html.

IDF 2015. A common carbon footprint approach for dairy sector: The IDF guide to standard life cycle assessment methodology. Bulletin of the International Dairy Federation 479/2015.

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2003): IPCC Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, Intergovernmental Panel on Climate Change, Hayama.

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2006): IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Volume 4 Agriculture, Forestry and Other Land Use, IGES, Japan.

Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) (2007): IPCC Climate Change Fourth Assessment Report: Climate Change 2007, https://www.ipcc.ch/reports/?rp=ar4.

Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC (2013). Myhre, G., D. Shindell, F.-M. Bréon, W. Collins, J. Fuglestvedt, J. Huang, D. Koch, J.-F. Lamarque, D. Lee, B. Mendoza, T. Nakajima, A. Robock, G. Stephens, T. Takemura and H. Zhang, 2013: Anthropogenic and Natural Radiative Forcing, paskelbta Climate Change 2013: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Stocker, T.F., D. Qin, G.-K. Plattner, M. Tignor, S.K. Allen, J. Boschung, A. Nauels, Y. Xia, V. Bex and P.M. Midgley (eds.)]. Cambridge University Press, Cambridge, United Kingdom; New York, NY, USA.

EN ISO 14001:2015 Environmental management systems – Requirements with guidance for use. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14020:2001 Environmental labels and declarations -- General principles. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14021:2016 Environmental labels and declarations — Self-declared environmental claims (Type II environmental labelling). International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14025:2010. International Standard – Environmental labels and declarations – Type III environmental declarations – Principles and procedures. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

LT EN ISO 14040:2006 Environmental management — Life cycle assessment — Principles and framework. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14044:2006. International Standard – Environmental management – Life-cycle assessment – Requirements and guidelines. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 14046:2014. Environmental management -- Water footprint -- Principles, requirements and guidelines. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

EN ISO 14067:2018. International Standard – Greenhouse gases – Carbon footprint of products – Requirements and guidelines for quantification. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 14050:2020 Environmental management — vocabulary. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

CEN ISO/TS 14071:2016 Environmental management — Life cycle assessment — Critical review processes and reviewer competencies: Additional requirements and guidelines to EN ISO 14044:2006. International Organisation for Standardization. Geneva, Switzerland.

ISO 17024:2012 Conformity assessment – General requirements for bodies operating certification of persons. International Organization for Standardization. Geneva, Switzerland.

Milà i Canals L., Romanyà J., Cowell S.J. (2007): method for assessing impacts on life support functions (LSF) related to the use of ‘fertile land’ in Life-cycle Assessment (LCA). Journal of Cleaner Production 15: 1426-1440.

Nederlands Instituut voor Bouwbiologie en Ecologie (2014). Vergelijkend LCA onderzoek houten en kunststof pallets.

NRC (2007). Nutrient requirements of small ruminants: Sheep, goats, cervids, and new world camelids. National Research Council. Washington DC, National Academies Press.

PAS 2050 (2011). Specification for the assessment of the life-cycle greenhouse gas emissions of goods and services. Paskelbta internete adresu https://www.bsigroup.com/fr-FR/A-propos-de-BSI/espace-presse/Communiques-de-presse/actualite-2011/La-norme-PAS-2050-nouvellement-revisee-sapprete-a-relancer-les-efforts-internationaux-pour-les-produits-relatifs-a-lEmpreinte-Carbone/.

PERIFEM ir ADEME: Guide sectorial 2014: Réalisation d’un bilan des emissions de gaz à effet de serre pour distribution et commerce de detail.

Rosenbaum, R.K., Anton, A., Bengoa, X. et al., 2015. The Glasgow consensus on the delineation between pesticide emission inventory and impact assessment for LCA. International Journal of Life-cycle Assessment, 20: 765.

Rosenbaum R.K., Bachmann T.M., Gold L.S., Huijbregts M.A.J., Jolliet O., Juraske R., Köhler A., Larsen H.F., MacLeod M., Margni M., McKone T.E., Payet J., Schuhmacher M., van de Meent D., Hauschild M.Z. (2008): USEtox - The UNEP-SETAC toxicity model: recommended characterisation factors for human toxicity and freshwater ecotoxicity in Life-cycle Impact Assessment. International Journal of Life-cycle Assessment 13(7): 532-546, 2008.

Sala S., Cerutti A.K., Pant R., Development of a weighting approach for the Environmental Footprint, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2018, ISBN 978-92-79-68042-7, EUR 28562, doi 10.2760/945290.

Saouter E., Biganzoli F., Ceriani L., Pant R., Versteeg D., Crenna E., Zampori L. Using REACH and EFSA database to derive input data for the USEtox model. EUR 29495 EN, Publications Office of the European Union, Luxemburg, 2018, ISBN 978-92-79-98183-8, doi: 10.2760/611799, JRC 114227.

Seppälä J., Posch M., Johansson M. and Hettelingh J.P. (2006): Country-dependent Characterisation Factors for Acidification and Terrestrial Eutrophication Based on Accumulated Exceedance as an Impact Category Indicator. International Journal of Life-cycle Assessment 11(6): 403-416.

Struijs J., Beusen A., van Jaarsveld H., Huijbregts M.A.J. (2009): Aquatic Eutrophication. 6 skirsnis leidinyje Goedkoop M., Heijungs R., Huijbregts M.A.J., De Schryver A., Struijs J., Van Zelm R. (2009): ReCiPe 2008 - A life cycle impact assessment method which comprises harmonised category indicators at the midpoint and the endpoint level. Report I: Characterisation factors, first edition.

Thoma et al. (2013). A biophysical approach to allocation of life-cycle environmental burdens for fluid milk supply chain analysis. International Dairy Journal 31.

UNEP (2011) Global guidance principles for life-cycle assessment databases. ISBN: 978-92-807-3174-3. Paskelbta https://www.lifecycleinitiative.org/wp-content/uploads/2012/12/2011%20-%20Global%20Guidance%20Principles.pdf.

UNEP (2016) Global guidance for life-cycle impact assessment indicators. Volume 1. ISBN: 978-92-807-3630-4. Paskelbta http://www.lifecycleinitiative.org/life-cycle-impact-assessment-indicators-and-characterization-factors/.

Van Oers L., de Koning A., Guinee J.B., Huppes G. (2002): Abiotic Resource Depletion in LCA. Road and Hydraulic Engineering Institute, Ministry of Transport and Water, Amsterdam.

Van Zelm R., Huijbregts M.A.J., Den Hollander H.A., Van Jaarsveld H.A., Sauter F.J., Struijs J., Van Wijnen H.J., Van de Meent D. (2008): European characterisation factors for human health damage of PM10 and ozone in life-cycle impact assessment. Atmospheric Environment 42, 441-453.

World Meteorological Organisation (WMO) (2014), Scientific Assessment of Ozone Depletion: 2014, Global Ozone Research and Monitoring Project Report No. 55, Geneva, Switzerland.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development (2011): Product Life-cycle Accounting and Reporting Standard. Greenhouse Gas Protocol. WRI, US, 144 pp.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2004): Greenhouse Gas Protocol - Corporate Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2011): Greenhouse Gas Protocol Corporate Value Chain (Scope 3) Accounting and Reporting Standard.

World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2015): GHG Protocol Scope 2 Guidance. An amendment to the GHG Protocol. Corporate Standard.

Paveikslų sąrašas

1 pav.	Iš dalies disagreguoto (1 lygmeniu) duomenų rinkinio pavyzdys
2 pav.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo etapai
3 pav.	Standartinis transporto scenarijus
4 pav.	Pakeitimo taškas 1 ir 2 lygmenimis
5 pav.	Pakeitimo taško nustatymo įvairiuose vertės grandinės etapuose pavyzdys.
6 pav.	Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, pranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą
7 pav.	Modeliavimo variantas, kai apie laužą, susidariusį prieš vartojimą, nepranešama kaip apie prieš vartojimą perdirbtąją medžiagą
8 pav.	Supaprastinta medžiagos surinkimo perdirbti schema
9 pav.	Konkrečios įmonės duomenų rinkinio grafinė schema
A-1 – pav.	OAPST rengimo ir peržiūros procesų srautas. RO OAP yra reprezentatyviosios organizacijos OAP tyrimas.
A-2 pav.	OAPST struktūra su konkretaus sektoriaus horizontaliosiomis taisyklėmis, įvairiais subsektoriais ir subsektorių konkrečiomis vertikaliosiomis taisyklėmis. Pavyzdys.

Lentelių sąrašas

1 lentelė.	Tikslo nustatymo pavyzdys: džinsus ir marškinėlius gaminančios organizacijos aplinkosauginis pėdsakass
2 lentelė.	AP poveikio kategorijos su atitinkamais poveikio kategorijos rodikliais ir apibūdinimo modeliais.
3 lentelė.	1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai pagal IPCC (2006) (pakoreguoti)
4 lentelė.	Alternatyvus azoto modeliavimo metodas
5 lentelė.	Minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo – kriterijų laikymosi gairės
6 lentelė.	2 pavyzdžio subpopuliacijos nustatymas
7 lentelė.	2 pavyzdžio subpopuliacijos santrauka
8 lentelė.	Pavyzdys. kaip apskaičiuojamas įmonių skaičius kiekvienoje dalinėje imtyje
9 lentelė.	ŽPF taikymo įvairiomis aplinkybėmis santrauka
10 lentelė.	Standartiniai paskirstymo koeficientai dėl galvijų ūkiuose
11 lentelė	Standartinės vertės, naudojamos avims ir ožkoms GEvilna apskaičiuoti.
12 lentelė.	Standartinės vertės, naudotinos avių ir ožkų GEl apskaičiuoti.
13 lentelė.	Konstantos, naudojamos avių GEg apskaičiuoti.
14 lentelė.	Standartinės vertės, naudojamos avių ir ožkų GEg apskaičiuoti.
15 lentelė.	Standartiniai paskirstymo koeficientai, naudojami PAP tyrimuose dėl avių ūkininkavimo etape
16 lentelė.	Paskirstymas paršeliams ir paršavedėms ūkininkavimo etape
17 lentelė.	Su jautiena susiję ekonominio paskirstymo santykiai
18 lentelė.	Su kiaulėmis susiję ekonominio paskirstymo santykiai
19 lentelė.	Su avimis susiję ekonominio paskirstymo santykiai
20 lentelė	Duomenų kokybės kriterijai, dokumentacija, nomenklatūra ir peržiūra
21 lentelė.	Duomenų kokybės įvertis (DKĮ) ir duomenų kokybės lygiai pagal kiekvieną duomenų kokybės kriterijų
22 lentelė.	AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių bendras duomenų kokybės lygis pagal pasiektą duomenų kokybės įvertį
23 lentelė.	Kaip priskiriamos DKĮ kriterijų vertės, kai naudojama konkrečios įmonės informacija? Jokie kriterijai neturi būti keičiami.
24 lentelė.	Kaip priskiriamos DKĮ kriterijų vertės, kai naudojami antriniai duomenų rinkiniai.
25 lentelė.	DPM reikalavimai įmonei, atliekančiai OAP tyrimą.
26 lentelė.	Kriterijai, pagal kuriuos pasirenkama, kurio gyvavimo ciklo etapo lygmeniu reikia nustatyti aktualiausius procesus
27 lentelė.	Aktualiausių įnašų nustatymo reikalavimų santrauka
28 lentelė.	Įvairių poveikio kategorijų įnašas remiantis normalizuotaisiais ir svertiniais rezultatais. Pavyzdys
29 lentelė.	Įvairių gyvavimo ciklo etapų įnašas į klimato kaitos poveikio kategoriją (remiantis apibūdintaisiais inventorinės analizės rezultatais). Pavyzdys.
30 lentelė.	Įvairių procesų įnašas į klimato kaitos poveikio kategoriją (remiantis apibūdintaisiais inventorinės analizės rezultatais) Pavyzdys.
31 lentelė.	Pavyzdys, kaip traktuojami neigiami skaičiai ir identiški procesai įvairiuose gyvavimo ciklo etapuose
32 lentelė.	Tikrintojo (-ų) kompetencijos vertinimo balais pagal kiekvieną svarbią kompetenciją ir patirties teminę sritį sistema
Lentelė A-1.	Vieną bendrą sektorių apimančių OAPST ir subsektorius apimančių OAPST reikalavimų santrauka.
Lentelė A-2.	Keturi produktų rinkinio aspektai
Lentelė A-3.	Alternatyvus azoto modeliavimo metodas
Lentelė A-4.	OAPST gairės dėl naudojimo etapo
Lentelė A-5.	Naudojamų veiklos duomenų ir antrinių duomenų rinkinių pavyzdys
Lentelė A-6.	ausų makaronų naudojimo etapo procesai (pritaikyta iš galutinių PAPKT dėl sausų makaronų gaminių). Aktualiausi procesai parodyti žalios spalvos langeliuose.
Lentelė A-8.	Duomenų poreikių matrica (DPM) – reikalavimai OAPST naudotojui. Dėl kiekvienos situacijos nurodyti variantai nėra išdėstyti hierarchine seka. Žr. A-7 lentelę dėl taikomos R1 vertės nustatymo.

---

IV PRIEDAS

A DALIS

REIKALAVIMAI DĖL OAPST RENGIMO IR OAP TYRIMŲ ATLIKIMO LAIKANTIS ESAMŲ ORGANIZACIJOS APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO SEKTORIAUS TAISYKLIŲ

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklėse (OAPST) pateikiami konkretūs reikalavimai dėl produkto gyvavimo ciklo potencialaus poveikio aplinkai apskaičiavimo. Šioje IV priedo A dalyje pateikiami visi metodiniai reikalavimai dėl OAPST rengimo ir OAP tyrimų atlikimo laikantis esamų OAPST.

OAPST turi atitikti visus šio dokumento reikalavimus, turi apimti visus šio priedo reikalavimus (pateikiant jų tekstą) ir, kur tinka, turi būti su nuorodomis į OAP metodo reikalavimus (neperkeliant atitinkamo teksto). Be to, jose turi būti nurodyti tie reikalavimai, dėl kurių OAP metodas teikia pasirinkimo galimybę, ir gali būti pridėta papildomų naujų reikalavimų, jei tai reikalinga ir dera su OAP metodu. Papildomi OAPST nustatyti reikalavimai visada yra viršesni už OAP metodo reikalavimus.

Šio priedo nuostatos nedaro poveikio galimoms būsimų ES teisės aktų nuostatoms.

	IV priedas
	A dalis
	REIKALAVIMAI DĖL OAPST RENGIMO IR OAP TYRIMŲ ATLIKIMO LAIKANTIS ESAMŲ ORGANIZACIJOS APLINKOSAUGINIO PĖDSAKO SEKTORIAUS TAISYKLIŲ
A.1	Įvadas
A.1.1.	Santykis tarp OAPST ir PAPKT
A.1.2.	Kaip valdyti moduliškumo aspektą
A.2.	OAPST rengimo ir peržiūros procesas
A.2.1.	Kas gali parengti OAPST?
A.2.2.	Techninio sekretoriato vaidmuo
A.2.3.	Reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) apibrėžtis
A.2.4.	Reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) pirmasis OAP tyrimas
A.2.5.	Pirmas OAPST projektas
A.2.6.	Pagrindžiamieji tyrimai
A.2.7.	Reprezentatyviosios organizacijos antrasis OAP tyrimas
A.2.8.	Antrasis OAPST projektas
A.2.9.	OAPST peržiūra
A.2.9.1.	Peržiūros grupė
A.2.9.2.	Peržiūros procedūra
A.2.9.2.1.	Pirmojo RO OAP peržiūra
A.2.9.2.2.	Pagrindžiamojo tyrimo peržiūra
A.2.9.2.3.	Antrojo RO OAP tyrimo peržiūra
A.2.9.3.	OAPST dokumento peržiūros kriterijai
A.2.9.4.	Peržiūros ataskaita ir pareiškimai
A.2.10.	Galutinis OAPST projektas
A.2.10.1.	Reprezentatyviosios (-ių) organizacijos (-ų) „Excel“ modelis (-iai)
A.2.10.2	OAPST išvardijami duomenų rinkiniai
A.2.10.3.	AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, reprezentuojantys reprezentatyviąją (-iąsias) organizaciją (-as)
A.3.	OAPST apimties nustatymas
A.3.1.	Sektorius ir subsektoriai
A.3.2.	OAPST apimtis
	OAPST skirsnyje, kuriame apibūdinta jų apimtis, turi būti aprašytas produktų rinkinys ir pateikti apimamam sektoriui taikomi NACE kodai. OAPST turi būti nustatyti procesai, įeinantys į organizacijos ribas (tiesioginė veikla). Jose taip pat turi būti apibrėžtos OAP ribos, įskaitant įtraukiamų tiekimo grandinės etapų ir visos netiesioginės (pradinės grandies ir tolesnių grandžių) veiklos nustatymą, ir turi būti pateiktas pagrindimas, jeigu neįtraukiama tolesnių grandžių (netiesioginė) veikla (pvz., tarpinių produktų ar produktų su neaiškia baigtimi, įtrauktų į produktų rinkinį, naudojimo etapas).
A.3.2.1.	Bendras OAPST apimties apibūdinimas
A.3.2.2.	NACE kodų naudojimas
A.3.2.3.	Reprezentatyviosios organizacijos (RO) apibrėžtis
A.3.2.4.	Duomenis teikiantis vienetas (DTV)
A.3.2.5.	Sistemos ribos
A.3.2.6.	AP poveikio kategorijų sąrašas
A.3.2.7.	Papildoma informacija
A.3.2.8.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
A.4.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
A.4.1.	Tiesioginė ir netiesioginė veikla ir gyvavimo ciklo etapai
A.4.2.	Modeliavimo reikalavimai
A.4.2.1.	Žemės ūkio gamyba
A.4.2.2.	Elektros energijos vartojimas
A.4.2.3.	Transportas ir logistika
A.4.2.4.	Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga
A.4.2.5.	Imčių sudarymo procedūra
A.4.2.6.	Naudojimo etapas
A.4.2.7.	Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas
A.4.2.8.	Pratęsta produkto naudojimo trukmė
A.4.2.9.	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas
A.4.2.10.	Pakuotės
A.4.3.	Daugiafunkcių procesų valdymas
A.4.3.1.	Gyvulininkystė
A.4.4.	Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai
A.4.4.1.	Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas
A.4.4.2.	Naudojami duomenų rinkiniai
A.4.4.3.	Atmetimas
A.4.4.4.	Duomenų kokybės reikalavimai
A.5.	OAP rezultatai
A.6.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas
A.6.1.	Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas
A.6.1.1.	Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra
A.6.1.2.	Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra
A.6.1.3.	Aktualiausių procesų nustatymo procedūra
A.6.1.4.	Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymo procedūra
A.7.	Organizacijos aplinkosauginio pėdsako ataskaitos
A.8.	OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas
A.8.1.	Tikrinimo apimties nustatymas
A.8.2.	Tikrintojas (-ai)
A.8.3.	Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai: reikalavimai dėl tikrinimo ar patvirtinimo, kai yra prieinamos OAPST
A.8.3.1.	OAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai
A.8.3.2.	Tikrinimo ir patvirtinimo metodai
A.8.3.3.	Patvirtinimo pareiškimo turinys
	B dalis
	OAPST ŠABLONAS
B.1.	Įvadas
B.2.	Bendra informacija apie OAPST
B.2.1.	Techninis sekretoriatas
B.2.2.	Konsultacijos ir suinteresuotieji subjektai
B.2.3.	OAPST peržiūros grupė ir peržiūros reikalavimai
B.2.4.	Peržiūros pareiškimas
B.2.5.	Geografinė galiojimo sritis
B.2.6.	Kalba
B.2.7.	Atitiktis kitiems dokumentams
B.3.	OAPST apimtis
B.3.1.	Sektorius
B.3.2.	Reprezentatyvioji (-iosios) organizacija (-os)
B.3.3.	Duomenis teikiantis vienetas ir atskaitos srautas
B.3.4.	Sistemos ribos
B.3.5.	AP poveikio kategorijų sąrašas
B.3.6.	Papildoma techninė informacija
B.3.7.	Papildoma aplinkosauginė informacija
B.3.8.	Ribojantys veiksniai
B.3.8.1.	Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai
B.3.8.2.	Duomenų spragos ir pakaitalai
B.4.	Aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai
B.4.1.	Aktualiausios AP poveikio kategorijos
B.4.2.	Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai
B.4.3.	Aktualiausi procesai
B.4.4.	Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai
B.5.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
B.5.1.	Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas
B.5.2.	Procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, sąrašas
B.5.3.	Duomenų kokybės reikalavimai
B.5.3.1.	Konkrečios įmonės duomenų rinkiniai
B.5.4.	Duomenų poreikių matrica (DPM)
B.5.4.1.	Procesai pagal 1 situaciją
B.5.4.2.	Procesai pagal 2 situaciją
B.5.4.3.	Procesai pagal 3 situaciją
B.5.5.	Naudojami duomenų rinkiniai
B.5.6.	Kaip apskaičiuojamas tyrimo vidutinis DKĮ
B.5.7.	Paskirstymo taisyklės
B.5.8.	Elektros energijos modeliavimas
B.5.9.	Klimato kaitos modeliavimas
B.5.10.	Gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas
b.6.	Gyvavimo ciklo etapai
B.6.1.	Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas
B.6.2.	Žemės ūkio modeliavimas [įtraukiamas tik jei taikytinas]
B.6.3.	Gamyba
B.6.4.	Platinimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]
B.6.5.	Naudojimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]
B.6.6.	Gyvavimo ciklo pabaiga [įtraukiama, jei taikytina]
B.7.	OAP rezultatai – OAP profilis
B.8.	Tikrinimas
	C dalis
	STANDARTINIŲ ŽPF PARAMETRŲ SĄRAŠAS
	D dalis
	NAUDOJIMO ETAPO MODELIAVIMO STANDARTINAI DUOMENYS
	E dalis
	OAP ATASKAITOS ŠABLONAS
E.1.	Santrauka
E.2.	Bendroji informacija
E.3.	Tyrimo tikslas
E.4.	Tyrimo apimtis
E.4.1.	Funkcinis / deklaruotasis vienetas ir atskaitos srautas
E.4.2.	Sistemos ribos
E.4.3.	Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos
E.4.4.	Papildoma informacija
E.4.5.	Prielaidos ir ribojantys veiksniai
E.5.	Inventorinė gyvavimo ciklo analizė
E.5.1.	Atrankinis etapas [jei taikoma]
E.5.2.	Pasirinkti modeliavimo sprendimai
E.5.3.	Daugiafunkcių procesų valdymas
E.5.4.	Duomenų rinkimas
E.5.5.	Duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės įvertis
E.6.	Poveikio vertinimo rezultatai [konfidencialūs, jei aktualu]
E.6.1.	OAP rezultatai
E.6.2.	Papildoma informacija
E.7.	OAP rezultatų aiškinimas
E.8.	Patvirtinimo pareiškimas
	F dalis
	STANDARTINIAI NUOSTOLIŲ LYGIAI PAGAL PRODUKTO TIPĄ

A.1    Įvadas

Remdamasi JRC 2010 m. atlikta analize ( 186 ) Komisija padarė išvadą, kad esami gyvavimo ciklu pagrįsti standartai neteikia pakankamai konkretumo, reikalingo užtikrinti, kad būtų daromos vienodos prielaidos, atliekami tie patys matavimai ir skaičiavimai siekiant didinti aplinkosauginių pareiškimų, daromų to paties sektoriaus organizacijų, palyginamumą. OAPST siekiama didinti OAP tyrimų atkuriamumą, aktualumą, kryptingumą, efektyvumą ir nuoseklumą.

OAPST turėtų būti parengtos ir užrašytos tokia forma, kad asmenys, turintys techninių žinių (apie IGCA, taip pat apie nagrinėjamą produktų kategoriją), galėtų jas suprasti ir naudoti atliekant OAP tyrimą.

Kiekvienomis OAPST turi būti įgyvendinamas reikšmingumo principas: tai reiškia, kad OAP tyrimas turi būti kryptingai orientuotas į tuos aspektus ir parametrus, kurie yra aktualiausi konkretaus produkto aplinkosauginiam veiksmingumui. Taip sutaupoma laiko, pastangų ir išlaidų atliekant analizę.

Kiekvienose OAPST turi būti nustatytas minimalus procesų (privalomų procesų), kurie visada turi būti modeliuojami naudojant konkrečios įmonės duomenis, sąrašas. Taip siekiama, kad OAPST naudotojai negalėtų atlikti OAP tyrimo ir pranešti jo rezultatų neturėdami atitinkamų konkrečios įmonės (pirminių) duomenų ir naudodami tik standartinius duomenis. OAPST taisyklėse turi būti nustatytas šis privalomas procesų sąrašas pagal jų aktualumą ir galimybę gauti konkrečios įmonės duomenų.

III priede pateiktos terminų apibrėžtys taikytinos ir šiame priede.

A.1.1.    Santykis tarp OAPST ir PAPKT

Paprastai OAPST yra būdinga platesnė apimtis negu PAPKT (pvz., santykis tarp mažmeninės prekybos sektoriaus ir vieno konkretaus maisto produkto). Be to, OAPST atsižvelgiama į kai kuriuos aspektus, kurie paprastai neįeina į PAP tyrimo, atliekamo pagal PAPKT, ribas (pvz., su įmonės paslaugomis, tokiomis kaip rinkodara, susijęs poveikis).

Tuo pat metu reikia užtikrinti nuoseklumą tarp susijusiose OAPST ir PAPKT priimamų metodinių sprendimų. Teoriškai, per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį (pvz.,vienus metus) organizacijos tiektų produktų PAP suma turėtų būti artima to paties ataskaitinio laikotarpio OAP.

Rengiant OAPST turi būti atsižvelgiama į esamas PAPKT: jeigu jau yra PAPKT, apimančios į produktų rinkinį (PR) įeinantį produktą, medžiagą ar komponentą, visos tose PAPKT taikomos taisyklės ir prielaidos, įskaitant susijusį AP reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį, turi būti naudojamos to PR elemento modeliavimui. Bet kokios šios taisyklės išimtys turi būti suderintos su Europos Komisija.

A.1.2.    Kaip valdyti moduliškumo aspektą

Jeigu į PR įeina tarpiniai produktai, PAPKT gali tapti „moduliu“, naudojamu rengiant OAPST, kurių atitinkami PR apima produktus toliau tiekimo grandinėje. Tai vienodai taikytina ir tuo atveju, jei tarpinis produktas gali būti naudojamas skirtingose tiekimo grandinėse (pvz., metalo lakštai). „Modulių“ rengimas teikia galimybę pasiekti didesnį nuoseklumą tarp įvairių tiekimo grandinių, kurių GCA naudojami tie patys moduliai.

Galimybė rengti tokius modulius visada turėtų būti apsvarstyta ir dėl galutinių produktų, priklausančių PR, ypač tų produktų, kurie kartu turi tam tikrą bendrą gamybos grandinės dalį, o po to diferencijuojami dėl skirtingų funkcijų (pvz., plovikliai).

Yra įvairių scenarijų, kada gali reikėti vadovautis moduliniu požiūriu:

A scenarijaus atveju naujose OAPST turi būti nustatyta, kaip reikia tvarkyti su produktu susijusią informaciją, remiantis produkto aplinkosauginiu reikšmingumu ir DPM (žr. 4.4.4.4 skirsnį). Tai reiškia, kad jeigu produktas yra „aktualiausias“ ir yra įmonės kontroliuojamas, turi būti reikalaujama konkrečios įmonės duomenų, laikantis taisyklių, nustatytų tose PAPKT, kurios apima atitinkamą modulį ( 187 ). Jei jis yra įmonės veikloje nekontroliuojamas, tačiau priklauso prie „aktualiausių“ procesų, OAPST naudotojas gali rinktis: arba pateikti konkrečios įmonės duomenis, arba naudoti AP reikalavimus atitinkantį antrinį duomenų rinkinį ( 188 ), pateiktą pagal PAPKT, apimančias tą modulį.

Pagal b scenarijų techninis sekretoriatas (jo vaidmenį ir narystę žr. A.2.2 skirsnyje) turi įvertinti tų pačių modeliavimo prielaidų ir antrinių duomenų rinkinių, išvardytų esamose PAPKT / OAPST, naudojimo galimumą. Jei tai įmanoma, techninis sekretoriatas turi taikyti tas pačias modeliavimo prielaidas ir naudojamą duomenų rinkinį savo OAPST. Jei tai neįmanoma, techninis sekretoriatas turi su Komisija susitarti dėl galimo sprendimo.

A.2.    OAPST rengimo ir peržiūros procesas

Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio nuostatoms, kurios gali būti įtrauktos į būsimus ES teisės aktus.

Šis skirsnis apima OAPST rengimo ir peržiūros procesą. Gali būti tokių situacijų:

naujų OAPST rengimas;

Tais atvejais, kurie nurodyti a ir b punktuose, turi būti laikomasi šiame skirsnyje apibūdintos procedūros (žr. A-1 paveikslą).

Atvejis, nurodytas c punkte, yra galimas tik jeigu reprezentatyviosios organizacijos (RO) modelis (žr. A.2.3 skirsnį) yra atnaujinamas pridedant pataisytų ar naujų duomenų arba duomenų rinkinių ir ištaisant akivaizdžias klaidas, ir RO rezultatų pokytis neviršija tam tikros ribos:

Jeigu RO rezultatų pokytis yra >10 proc. pagal bent vieną poveikio kategoriją (apibūdintųjų rezultatų) arba bendrojo rezultato balo pokytis yra >5 proc., c atvejis netaikomas ir privaloma atlikti išsamią OAPST peržiūrą.

Esant c punkte nurodytam atvejui, techninis sekretoriatas turi pateikti atnaujintas OAPST peržiūros grupei, kad būtų atlikta peržiūra, ir turi būti atlikti trys paskutiniai A-1 paveiksle parodyti etapai (t. y. peržiūros grupės atliekama peržiūra, galutinio OAPST projekto parengimas, galutinis OAPST patvirtinimas).

J-1 – pav. OAPST

rengimo ir peržiūros procesų srautas. RO OAP yra reprezentatyviosios organizacijos OAP tyrimas.

A.2.1.    Kas gali parengti OAPST?

Turi būti įsteigtas techninis sekretoriatas, kuris rengia OAPST. Techninis sekretoriatas turi atstovauti ne mažiau kaip 51 proc. ES vartojimo (pardavimo) rinkos pagal ekonominę apyvartą. Techninis sekretoriatas turi pasiekti šią rinkos aprėptį tiesiogiai per jame dalyvaujančias įmones ir (arba) netiesiogiai, per ES rinkos aprėptį, tenkančią verslo asociacijos atstovaujamiems nariams. Techninis sekretoriatas jo steigimo metu turi pateikti Komisijai konfidencialią ataskaitą, kurioje įrodoma rinkos aprėptis.

A.2.2.    Techninio sekretoriato vaidmuo

Techninis sekretoriatas (TS) yra atsakingas už šią veiklą:

A.2.3.    Reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) apibrėžtis

Techninis sekretoriatas turi parengti reprezentatyviosios organizacijos (RO), veikiančios ES rinkoje ir priklausančios tam sektoriui, „modelį“. RO turi atitikti esamą padėtį tuo metu, kai rengiamos OAPST. Tai reiškia, pvz., kad neturi būti atsižvelgiama į būsimas technologijas, ateities transporto scenarijus ar būsimus gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo būdus. Naudojami duomenys turi atitikti realius rinkos vidurkius ir tai turi būti naujausi duomenys (ypač sparčiai tobulinamų technologijų produktų atveju). Turi būti vengiama naudoti konservatyvias vertes ar įverčius.

RO gali būti reali arba virtuali (realiai neegzistuojanti) organizacija. Virtualios organizacijos skaičiavimai turėtų būti atliekami remiantis visų esamų technologijų / gamybos procesų / organizacijų tipų, kuriuos apima atitinkamas sektorius ar subsektorius, charakteristikomis, atlikus jų svertinės reikšmės įvertinimą pagal vidutinį pardavimą Europos rinkoje. Pagrįstais atvejais gali būti naudojami kiti svertinių duomenų rinkiniai.

Nustatant RO yra rizika, kad gali būti painiojamos skirtingos technologijos su labai skirtingomis rinkos dalimis ir gali būti neskiriama dėmesio toms technologijoms, kurios užima palyginti nedidelę rinkos dalį. Tokiais atvejais techninis sekretoriatas turi įtraukti trūkstamas technologijas / gamybos būdus / organizacijų tipus (jeigu jie apimami) į RO apibrėžtį arba, jei tai techniškai neįmanoma, pateikti rašytinį pagrindimą.

RO yra pagrindas, kuriuo remiantis atliekamas reprezentatyviosios organizacijos OAP tyrimas (RO OAP). A.3.1 skirsnyje paaiškinta, kada turi būti nustatyta RO konkretiems sektoriams ir subsektoriams.

Techninis sekretoriatas turi pateikti informaciją apie visus veiksmus, atliekamus apibrėžiant RO „modelį“, ir pranešti surinktą informaciją OAPST priede. Techninis sekretoriatas imasi tinkamiausių priemonių, kad būtų išlaikytas duomenų konfidencialumas (jei taikytina).

A.2.4.    Reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) pirmasis OAP tyrimas

Dėl kiekvienos reprezentatyviosios organizacijos turi būti atliktas pirmas OAP tyrimas (pirmasis RO OAP). Pirmuoju RO OAP siekiama:

Techninis sekretoriatas atlieka pirmąjį RO OAP dėl RO „modelio“. Prieinamų duomenų trūkumas ir mažos rinkos dalys neturi būti tinkamas argumentas atmesti tam tikras technologijas ar gamybos procesus.

Techninis sekretoriatas turi RO OAP naudoti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius (jei prieinami). Jei AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinio nėra, turi būti atliekama tokia procedūra (nustatyta hierarchine seka):

Pirmajame RO OAP neleidžiama atmesti jokių procesų, į aplinką išmetamų teršalų ar iš aplinkos gaunamų išteklių. Turi būti apimami visi gyvavimo ciklo etapai ir procesai (įskaitant gamybos priemones), tačiau galima neįtraukti tokios veiklos kaip darbuotojų važinėjimas į darbą, gamybos vietose veikiančios valgyklos, su gamybos procesais siaurąja prasme nesusijusių prekių vartojimas, rinkodara, verslo kelionės, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros veikla. Atmetimai gali būti įtraukiami tik į galutines OAPST pagal taisykles, pateiktas III priede ir šiame priede.

Turi būti pateikta pirmoji RO OAP ataskaita (pagal IV priedo E dalyje pateiktą šabloną). Ji turi apimti apibūdintuosius, normalizuotuosius ir svertinius rezultatus.

Pirmasis RO OAP ir jo ataskaita turi būti patikrinti peržiūros grupės ir, kaip priedas, turi būti pateikta vieša peržiūros ataskaita.

A.2.5.    Pirmas OAPST projektas

Remdamasis pirmojo RO OAP rezultatais, techninis sekretoriatas turi parengti pirmą OAPST projektą, kuriuo naudojantis bus atliekami OAPST patvirtinamieji tyrimai. Jis turi būti parengtas pagal šiame priede pateiktus reikalavimus ir šio priedo B dalyje pateiktą šabloną. Į jį turi būti įtraukti visi reikiami reikalavimai dėl pagrindžiamųjų tyrimų, visų pirma nurodant konkrečios įmonės duomenų rinkimo lenteles ir procedūras.

A.2.6.    Pagrindžiamieji tyrimai

Patvirtinamųjų tyrimų tikslas yra patikrinti pirmojo OAPST projekto įgyvendinamumą ir, iš dalies, pateikti duomenų apie nustatytų aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų ir tiesioginių pirminių srautų tinkamumą.

Dėl kiekvienos RO turi būti atliekami ne mažiau kaip trys OAP patvirtinamieji tyrimai.

Patvirtinamieji tyrimai turi atitikti visus reikalavimus, įtrauktus į pirmąjį OAPST projektą ir į jame nurodytą šio priedo versiją. Turi būti laikomasi šių papildomų taisyklių:

Kiekvienas patvirtinamasis tyrimas turi būti atliekamas subjekto ( 189 ), kuris nedalyvauja rengiant OAPST ir nėra peržiūros grupės narys. Gali būti šios taisyklės išimčių, tačiau jos turi būti suderintos su Europos Komisija. Jokių agreguotų AP reikalavimus atitinkančio duomenų rinkinių nereikalaujama pateikti Europos Komisijai.

Kartu su kiekvienu patvirtinamuoju tyrimu turi būti pateikta OAP ataskaita, kurioje turi būti pateikta aktuali, visapusiška, nuosekli, tiksli ir skaidri to tyrimo santrauka. Šio priedo E dalyje pateiktas OAP ataskaitos šablonas, naudojamas su patvirtinamųjų tyrimų šablonu. Šiame šablone nurodyta minimali informacija, kurią reikia pranešti. Patvirtinamieji tyrimai (ir su jais susijusi OAP ataskaita) yra konfidencialūs. Jais turi būti dalijamasi tik su Europos Komisija ar OAPST rengimo priežiūros organu, taip pat su peržiūros grupe. Tačiau pagrindžiamąjį tyrimą atliekanti įmonė gali nuspręsti padaryti jį prieinamą ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

A.2.7.    Reprezentatyviosios organizacijos antrasis OAP tyrimas

Reprezentatyviosios organizacijos OAP tyrimo atlikimas yra kartotinis procesas. Remdamasis per pirmą konsultaciją ir patvirtinamuosius tyrimus surinkta informacija techninis sekretoriatas turi atlikti antrą RO OAP tyrimą. Šis antras RO OAP turi apimti AP reikalavimus atitinkančius naujus duomenų rinkinius, atnaujintus standartinius veiklos duomenis ir visas prielaidas, kuriomis pagrįsti reikalavimai antrajame OAPST projekte. Remdamasis antruoju RO OAP techninis sekretoriatas turi parengti antrą RO OAP ataskaitą.

Techninis sekretoriatas turi naudoti AP reikalavimus atitinkančius duomenų rinkinius, jeigu jie yra nemokamai prieinami. Jei prieinamų AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių nėra, turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

Antrajame RO OAP turi būti nustatyti visi galutinių OAPST reikalavimai, įskaitant, be kita ko, galutinius sąrašus: aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų, tiesioginių pirminių srautų, taikomų atmetimų ir kt.

Turi būti pateikta antroji RO OAP ataskaita (pagal šio priedo E dalyje pateiktą šabloną), kuri turi apimti apibūdintuosius, normalizuotuosius ir svertinius rezultatus.

Antrasis RO OAP ir jo ataskaita turi būti peržiūrėti peržiūros grupės ir, kaip priedas, turi būti pateikta vieša peržiūros ataskaita.

A.2.8.    Antrasis OAPST projektas

Techninis sekretoriatas turi parengti antrąjį OAPST projektą atsižvelgdamas į patvirtinamųjų tyrimų ir antrojo RO OAP rezultatus. Turi būti užpildytos visos OAPST šablono dalys (žr. šio priedo E dalį).

OAPST turi būti paaiškinta, kad visos duomenų spragos esamose OAPST išliks per visą OAPST galiojimo laikotarpį. Taigi, kad būtų galima atlikti objektyvų palyginimą tarp organizacijų (jei taikoma), duomenų spragos netiesiogiai įeina OAPST sistemos ribas.

A.2.9.    OAPST peržiūra

A.2.9.1.    Peržiūros grupė

TS turi sudaryti išorės nepriklausomą trečiosios šalies peržiūros grupę OAPST peržiūrai atlikti.

Šioje grupėje turi būti ne mažiau kaip trys nariai (pirmininkas ir dar du nariai). Tuo atveju, jei OAPST apima daugiau kaip penkias RO, peržiūros grupę būtų galima padidinti, įtraukiant daugiau narių ir papildomų bendrapirmininkių. Šioje grupėje turi būti vienas AP / GCA ekspertas (turintis su nagrinėjamu sektoriumi ir sektoriniais aplinkosauginiais aspektais susijusią kvalifikaciją), vienas pramonės ekspertas ir, jei įmanoma, vienas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Vienas narys turi būti išrinktas vyriausiuoju peržiūros vykdytoju.

Peržiūros vykdytojai turi būti vienas nuo kito nepriklausomi iš juridinio subjektiškumo perspektyvos. Grupėje neturi būti TS narių atstovų ( 190 ) ar kitų TS darbe dalyvaujančių subjektų atstovų arba pagrindžiamuosius tyrimus vykdančių įmonių darbuotojų. Bet kokios šios taisyklės išimtys turi būti apsvarstytos ir suderintos su Europos Komisija.

OAPST rengimo metu peržiūros grupė gali keistis. Nariai gali palikti grupę, arba prie jos gali prisijungti naujų narių tarp dviejų peržiūros etapų. Tačiau vyriausiasis peržiūros vykdytojas turi pareigą užtikrinti, kad peržiūros grupei taikomų kriterijų būtų laikomasi kiekviename OAPST rengimo proceso etape; nauji nariai iš vyriausiojo peržiūros vykdytojo gauna informaciją apie ankstesnius etapus ir svarstytus klausimus.

Vyriausiasis peržiūros vykdytojas gali būti pakeistas, jei kuris nors iš kitų narių perima jo pareigas ir užtikrina darbo tęstinumą. Peržiūros procesas apima nustatytus orientacinius etapus, pvz.: 1) pirmasis RO OAP ir pirmasis OAPST projektas, 2) patvirtinamieji tyrimai, antrasis RO OAP ir antrasis OAPST projektas, 3) galutinis OAPST projektas, ir 4) galutinės OAPST. Turėtų būti užtikrinamas tęstinumas tame pačiame orientaciniame etape. Minėtas reikalavimas reiškia, kad projekte turi toliau aktyviai dalyvauti bent vienas peržiūros grupės narys. Jei šie reikalavimai netenkinami, peržiūros procesas turi būti pradedamas nuo paskutinio reikalavimus atitikusio orientacinio etapo.

Peržiūros grupės kompetencijos vertinimas grindžiamas balų sistema, kurioje atsižvelgiama į jos narių patirtį, AP / GCA metodiką ir praktiką, taip pat žinias apie aktualias technologijas, procesus ar kitą veiklą dėl OAPST apimamos (-ų) organizacijos (-ų). Šio priedo 32 lentelėje pateikta kiekvienos atitinkamos kompetencijos ir patirties teminės srities vertinimo balais sistema.

Peržiūros grupės nariai turi pateikti savo kvalifikacijos savideklaraciją, nurodydami, kiek taškų surinko pagal kiekvieną kriterijų, ir bendrą pasiektą balą. Ši savideklaracija turi būti įtraukta į OAPST peržiūros ataskaitą.

Minimalus kvalifikacijos balas, kurį turi pasiekti peržiūros vykdytojas, yra šeši taškai, įskaitant bent po vieną tašką pagal kiekvieną iš trijų privalomų kriterijų (t. y. peržiūros darbo praktika; AP / GCV metodika ir praktika; žinios apie technologijas arba kitą AP tyrimui svarbią veiklą).

A.2.9.2.    Peržiūros procedūra

TS turi su peržiūros grupe susitarti dėl peržiūros procedūros, kai pasirašoma sutartis dėl peržiūros. Visų pirma TS turi susitarti dėl laikotarpio, per kurį peržiūros grupė galės pateikti pastabų po to, kai TS pateiks kiekvieną dokumentą, ir kaip bus dirbama su gautomis pastabomis.

Peržiūros grupė bus atsakinga už nepriklausomą šių dokumentų peržiūrą (žr. 1 pav.):

Jeigu antroji konsultacija arba OAPST peržiūra turi poveikį antrojo RO OAP rezultatams, antrasis RO OAP turi būti atnaujintas ir atitinkami rezultatai turi būti įtraukti į galutinį OAPST projektą. Šiuo atveju peržiūros grupė turi peržiūrėti galutinį OAPST projektą ir galutines OAPST.

Peržiūros grupė turi nusiųsti kiekvieno dokumento peržiūrą TS analizei ir svarstymui. TS turi peržiūrėti šios grupės pastabas ir pasiūlymus ir turi parengti atsakymą į kiekvieną iš jų.

Dėl visų dokumentų TS turi pateikti rašytinius atsakymus, tam naudodamas peržiūros ataskaitas; tai gali apimti:

Dokumentai, kurių peržiūros procedūrą reikia atlikti, yra A-2 pav. pažymėti kryžiuku.

A-2 paveikslas.

OAPST rengimo procesas

A.2.9.2.1.    Pirmojo RO OAP peržiūra

Pirmasis RO OAP ir susijusi RO OAP ataskaita turi būti peržiūros grupės peržiūrėti pagal tikrinimo procedūrą, kaip išdėstyta III priedo 8.4 skirsnyje. Tačiau apsilankymai vietoje netaikomi, ir, jeigu RO yra virtuali organizacija, peržiūros vykdytojai turi su techniniu sekretoriatu susitarti dėl metodo (-ų), pagal kurį (-iuos) bus patvirtinami veiklos duomenys. Jei OAPST yra nustatytos kelios RO, atliekant peržiūrą turi būti patikrinta, ar visos OAPST nustatytos RO įeina į įvairių susijusių RO OAP tyrimų apimtį.

Laikantis 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekami šie peržiūros veiksmai:

A.2.9.2.2.    Pagrindžiamojo tyrimo peržiūra

Peržiūros grupė turi peržiūrėti patvirtinamuosius tyrimus ir jų OAP ataskaitas. Peržiūros grupė turi peržiūrėti ne mažiau kaip tris patvirtinamuosius tyrimus dėl kiekvienos RO. Peržiūros grupė turi įsitikinti, kad kiekvienas patvirtinamasis tyrimas yra atliekamas įmonės ar konsultanto, nedalyvaujančių rengiant OAPST ir nedalyvaujančių peržiūros grupėje.

Patvirtinamojo tyrimo peržiūra yra labai panaši į OAP tyrimo tikrinimą, tačiau turinti tam tikrų ypatumų, pvz., netaikomi apsilankymai vietoje. Laikantis III priedo 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekama šių dalykų peržiūra:

A.2.9.2.3.    Antrojo RO OAP tyrimo peržiūra

Antrasis RO OAP ir susijusi RO OAP ataskaita turi būti peržiūros grupės peržiūrėti pagal tikrinimo procedūrą, kuri išdėstyta III priedo 8.4 skirsnyje, tačiau netaikomi apsilankymai vietoje.

Laikantis III priedo 8.4 skirsnyje pateiktų gairių, kartu turi būti atliekami peržiūros veiksmai, įsitikinant, kad:

A.2.9.3.    OAPST dokumento peržiūros kriterijai

Peržiūros vykdytojai turi ištirti, ar OAPST: i) yra parengtos laikantis III priede pateiktų reikalavimų ir ii) padeda rengti patikimus, aktualius ir nuoseklius OAP profilius. Be to, turi būti taikomi šie peržiūros kriterijai:

A.2.9.4.    Peržiūros ataskaita ir pareiškimai

Peržiūros grupė turi parengti:

Galutinės OAPST turi būti su šiais priedais: i) jų vieša peržiūros ataskaita, ii) kiekvieno RO OAP peržiūros ataskaitomis ir iii) kiekvieno peržiūrėto patvirtinamojo tyrimo viešais patvirtinimo pareiškimais.

A.2.10.    Galutinis OAPST projektas

Baigus dokumentų rengimo darbą, techninis sekretoriatas turi nusiųsti Komisijai šiuos dokumentus:

A.2.10.1.    Reprezentatyviosios (-ių) organizacijos (-ų) „Excel“ modelis (-iai)

RO modelis turi būti prieinamas „MS Excel“ formatu. Jeigu RO modelis yra parengtas remiantis keliais smulkesniais modeliais (pvz., dėl labai skirtingų technologijų), kartu su bendrojo modelio failu turi būti papildomai pateiktas atskiras „Excel“ failas dėl kiekvieno iš tų smulkesnių modelių. „Excel“ failas turi būti parengtas pagal JRC svetainėje pateiktą šabloną ( 191 ).

A.2.10.2    OAPST išvardijami duomenų rinkiniai

Visi OAPST naudojami AP ir ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai turi būti prieinami Gyvavimo ciklo duomenų tinklo ( 192 ) centre, agreguotos ir disagreguotos (1 lygmeniu) formos.

A.2.10.3.    AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, reprezentuojantys reprezentatyviąją (-iąsias) organizaciją (-as)

AP reikalavimus atitinkantis (-ys) duomenų rinkinys (-iai), reprezentuojantis (-ys) RO, turi būti pateiktas (-i) agreguotos ir disagreguotos formos. Pastarosios formos duomenų rinkiniai turi būti disagreguoti tokiu lygmeniu, kad derėtų su atitinkamomis OAPST. Duomenys gali būti agreguoti siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją.

Techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti duomenų rinkinys, kad būtų atitinkantis AP reikalavimus, sąrašas pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

A.3.    OAPST apimties nustatymas

A.3.1.    Sektorius ir subsektoriai

Organizacijos, turinčios panašius PR, tose pačiose OAPST turėtų būti grupuojamos. Pasirenkama OAPST apimtis turi būti pakankamai plati, kad apimtų įvairias taikymo sritis ir (arba) technologijas. Kai kuriais atvejais, siekiant atitikti šį reikalavimą, galima skaidyti sektorių į kelis subsektorius. Techninis sekretoriatas turi nuspręsti, ar subsektoriai yra reikalingi, kad būtų pasiektas OAPST pagrindinis tikslas, taigi būtų išvengta rizikos, kad reikšmingų elementų rezultatai dėl skirtingų technologijų gali būti supainioti arba gali būti neskirta pakankamai dėmesio rezultatams, susijusiems su mažą rinkos dalį užimančiomis technologijomis91. Svarbu kuo konkrečiau apibrėžti sektorių ir subsektorius, kad būtų užtikrintas rezultatų atkuriamumas ir palyginamumas (jei tinka).

OAPST struktūra turi apimti skirsnį su „horizontaliosiomis“ taisyklėmis, bendromis visoms organizacijoms, kurioms taikomos tos OAPST, ir atskirą poskirsnį dėl kiekvieno subsektoriaus, apimantį konkrečias „vertikaliąsias“ taisykles, taikomas tik tam subsektoriui (A-2 paveikslas).

Pagal bendrą principą horizontaliosios taisyklės yra viršesnės už vertikaliąsias; tačiau gali būti leidžiamos konkrečios išimtys nukrypstant nuo šio principo, jei tai tinkamai pagrindžiama. Laikantis tokios struktūros bus lengviau plėsti esamų OAPST apimtį, įtraukiant daugiau subsektorių.

Kiekvienas subsektorius turi būti aiškiai apibūdintas OAPST apimties apibrėžtyje; kiekvienas subsektorius turi turėti savo RO kartu su jame išrinktais aktualiausiais procesais, gyvavimo ciklo etapais ir poveikio kategorijomis.

K-2 pav.

OAPST struktūra su konkretaus sektoriaus horizontaliosiomis taisyklėmis, įvairiais subsektoriais ir subsektorių konkrečiomis vertikaliosiomis taisyklėmis. Pavyzdys.

Palyginimai turi būti leidžiami, jeigu OAPST apima vieną sektorių, arba subsektoriuose. Techninis sekretoriatas turi nustatyti, kokiomis sąlygomis OAPST leidžiama atlikti palyginimus tarp organizacijų, priklausančių tam pačiam sektoriui ir (arba) subsektoriui. Techninis sekretoriatas turi nurodyti, ar leidžiama atlikti tarpusavio palyginimą tarp organizacijų, priklausančių dviem ar daugiau skirtingų subsektorių.

Visi IV priedo reikalavimai taikomi sektoriams ir subsektoriams (jei taikytina).

A.3.2.    OAPST apimtis

OAPST skirsnyje, kuriame apibūdinta jų apimtis, turi būti aprašytas produktų rinkinys ir pateikti apimamam sektoriui taikomi NACE kodai. OAPST turi būti nustatyti procesai, įeinantys į organizacijos ribas (tiesioginė veikla). Jose taip pat turi būti apibrėžtos OAP ribos, įskaitant įtraukiamų tiekimo grandinės etapų ir visos netiesioginės (pradinės grandies ir tolesnių grandžių) veiklos nustatymą, ir turi būti pateiktas pagrindimas, jeigu neįtraukiama tolesnių grandžių (netiesioginė) veikla (pvz., tarpinių produktų ar produktų su neaiškia baigtimi, įtrauktų į produktų rinkinį, naudojimo etapas).

OAPST turi būti nustatytas laikotarpis, į kurį bus atsižvelgiama atliekant vertinimą.

OAPST skirsnyje, kuriame nustatoma apimtis, turi būti pateikta bent ši informacija:

A.3.2.1.    Bendras OAPST apimties apibūdinimas

OAPST apimties apibrėžtis turi apimti bendrą atitinkamos produktų kategorijos apibūdinimą, įskaitant apimties detalumą, įtraukiamas produktų pakategores (jei yra), apimamų produktų / paslaugų, įeinančių į PR, ir jų techninių charakteristikų apibūdinimą. Jei produktai neįtraukiami į PR, jų neįtraukimas turi būti pagrįstas (pvz., jie nepriklauso to sektoriaus organizacijos tipiniam PR).

A.3.2.2.    NACE kodų naudojimas

OAPST turi būti išvardyti NACE kodai, taikomi apimamam sektoriui.

A.3.2.3.    Reprezentatyviosios organizacijos (RO) apibrėžtis

OAPST turi apimti trumpą atitinkamos (-ų) RO apibūdinimą.

Techninis sekretoriatas turi pateikti informaciją apie visus veiksmus, atliekamus apibrėžiant RO „modelį“, ir pranešti surinktą informaciją OAPST priede. Jeigu į tą priedą būtų įtraukta konfidencialios informacijos, ji turėtų būti prieinama tik peržiūros tikslais (Europos Komisijai, rinkos priežiūros institucijoms ar peržiūros vykdytojams).

A.3.2.4.    Duomenis teikiantis vienetas (DTV)

OAPST skirsnyje dėl DTV turi būti reikalaujama apibrėžti atitinkamą organizaciją, nurodant: i) organizacijos pavadinimą, ii) organizacijos gaminamų prekių / teikiamų paslaugų pobūdį, iii) veiklos vietas (pvz., šalies miestus).

Be to, OAPST turi būti pateiktas produktų rinkinio apibūdinimas pagal keturis A-2 lentelėje nurodytus aspektus ir nustatytas ataskaitinis laikotarpis (jeigu ataskaitinis laikotarpis nėra vieni metai, turi būti pateiktas pagrindimas). OAPST turi būti reikalaujama, kad OAPST naudotojas apibrėžtų savo PR, įskaitant ataskaitinius metus ir ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu yra taikytinų standartų, jie turi būti naudojami ir konkrečiai nurodyti OAPST.

Bet koks produktų / paslaugų neįtraukimas į PR turi būti OAPST paaiškintas ir dokumentuotas.

Jei reikalingi su OAPST privaloma konkrečios įmonės informacija susiję skaičiavimo parametrai, OAPST turi būti pateiktas skaičiavimo pavyzdys.

A.3.2.5.    Sistemos ribos

OAPST turi būti nustatyti ir trumpai apibūdinti į atitinkamą sektorių / subsektorių įeinantys procesai ir gyvavimo ciklo etapai.

OAPST turi būti nurodyti procesai, kurie turi būti neįtraukiami pagal atmetimo taisyklę (žr. A.4.3.3 skirsnį), arba nurodyta, kad atmetimas netaikomas.

OAPST turi būti pateikta sistemos schema su joje parodytais procesais, dėl kurių reikalaujama pateikti privalomus konkrečios įmonės duomenis, ir procesais, neįeinančiais į sistemos ribas.

OAPST turi būti sistemos schemoje parodytos organizacijos ribos ir OAP ribos.

A.3.2.6.    AP poveikio kategorijų sąrašas

OAPST turi būti išvardytos 16 AP poveikio kategorijų, kurios naudojamos OAP profiliui apskaičiuoti (jos pateiktos III priedo 2 lentelėje). Iš šių 16 poveikio kategorijų OAPST turi būti nurodytos tos, kurios yra aktualiausios apimamam sektoriui ar subsektoriui (-iams) (žr. šio priedo A.6.1.1 skirsnį).

OAPST turi būti nustatyta, ar OAPST naudotojas turi apskaičiuoti ir atskirai pranešti klimato kaitos subrodiklius (žr. A.4.2.9. skirsnį).

OAPST turi būti nurodyta naudotina AP pagalbinės medžiagos paketo versija ( 193 ).

A.3.2.7.    Papildoma informacija

A.3.2.7.1.    Papildoma aplinkosauginė informacija

OAPST turi būti nustatyta, kokią papildomą aplinkosauginę informaciją reikia pranešti, ir ar tai yra privaloma, ar rekomenduojama papildoma aplinkosauginė informacija. Nustatant reikalavimus reikėtų vengti vartoti formuluotę su žodžiais „turėtų“, „reikėtų“. Papildomą aplinkosauginę informaciją galima įtraukti tik jeigu OAPST yra nurodytas metodas, kuris turi būti naudojamas jos skaičiavimams atlikti.

Biologinė įvairovė

Rengiant OAPST, biologinė įvairovė turi būti įtraukiama į papildomą aplinkosauginę informaciją pagal tokią procedūrą:

Techninis sekretoriatas gali nustatyti, kaip biologinė įvairovė turi būti vertinama ir pranešama OAPST (jei aktualu); taip pat galima vadovautis šiais pasiūlymais:

A.3.2.7.2.    Papildoma techninė informacija

OAPST turi būti nurodyta papildoma techninė informacija, kuri turi / turėtų / gali būti pranešama.

Jei produktas, įeinantis į apimamą PR, yra tarpinis produktas, OAPST turi būti reikalaujama pateikti šią papildomą techninę informaciją:

A.3.2.8.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

OAPST turi būti pateiktas OAP tyrimo ribojančių veiksnių, net jeigu jis atliekamas pagal tas OAPST, sąrašas.

Techninis sekretoriatas turi nustatyti, kokiomis sąlygomis OAPST leidžiama atlikti palyginimus tarp organizacijų, priklausančių tam pačiam sektoriui ir (arba) subsektoriui (pvz., atliekant OAP profilio normalizavimą pagal metinę organizacijos apyvartą).

OAPST turi būti išvardyti ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai, naudojami reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) modeliavimui, ir duomenų spragos.

A.4.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

A.4.1.    Tiesioginė ir netiesioginė veikla ir gyvavimo ciklo etapai

OAPST turi būti nustatyti procesai, kurie turėtų priklausyti prie tiesioginės veiklos, ir procesai, kurie turėtų priklausyti prie netiesioginės veiklos.

Jeigu į PR įeina daug produktų, OAPST turi būti išvardyti visi kiekvieno gyvavimo ciklo etapo procesai. To atlikti neprivaloma, jeigu PR susideda daugiausia iš paslaugų: šiuo atveju techniniam sekretoriatui tenka užduotis įvertinti tinkamumą taikyti gyvavimo ciklo etapus apimamam sektoriui (žr. III priedo 4.2 skirsnį, kuriame apibūdintas tinkamumas taikyti gyvavimo ciklo etapus OAP tyrimams).

Standartiniai gyvavimo ciklo etapai nurodyti III priedo 4.2 skirsnyje ir išsamiau apibūdinti III priedo 4.2.1–4.2.5 skirsniuose.

Dėl kiekvieno proceso į OAPST turi būti įtraukti standartiniai antriniai duomenų rinkiniai, kuriuos OAPST naudotojas turi taikyti, nebent tą procesą apimtų privalomi konkrečios įmonės duomenys.

A.4.2.    Modeliavimo reikalavimai

A.4.2.1.    Žemės ūkio gamyba

Dėl žemės ūkio veiklos turi būti laikomasi III priedo 4.4.1 skirsnyje pateiktų modeliavimo gairių dėl RO ir jos turi būti įtrauktos į OAPST. Dėl bet kokios išimties turi būti susitarta su Komisija prieš ją įgyvendinant.

A.4.2.1.1.    Trąšos

Dėl azoto pagrindo trąšų turėtų būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006) 2–4 lentelių, kaip parodyta III priedo 3 lentelėje.

I priedo 3 lentelėje pateikto azoto lauko modelis yra šiek tiek ribotas ir ateityje turėtų būti tobulinamas. Todėl pagal OAPST, apimančias žemės ūkio modeliavimą, per RO OAP tyrimus turi būti išbandytas (mažų mažiausiai) toks alternatyvus metodas:

N balansas apskaičiuojamas naudojant II-3 lentelėje pateiktus parametrus ir toliau pateiktą formulę. Bendras į vandenį išmetamas NO3-N kiekis yra laikomas kintamuoju ir jo bendras dydis inventorinėje analizėje turi būti apskaičiuojamas taip:

Jeigu, tam tikrose mažo išteklių naudojimo sistemose, „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ vertė yra neigiama, ta vertė nustatoma lygi 0. Be to, tokiais atvejais apskaičiuoto „papildomo į vandenį išmetamo NO3-N kiekio“ absoliučioji vertė į inventorinę analizę įtraukiama kaip papildomas N trąšų įvedinys į sistemą, naudojant tą patį N trąšų derinį, kuris naudojamas analizuojamai žemės ūkio kultūrai. Tai padeda išvengti derlingumo mažėjimo schemų taikymo, užfiksuojant N atsargų dirvoje išsekimą dėl analizuojamos žemės ūkio kultūros auginimo, kai daroma prielaida, kad dėl to vėliau reikia naudoti papildomų trąšų, kad būtų palaikomas toks pat dirvožemio derlingumo lygis.

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti į savo OAPST įtraukti pirmiau nurodytą modeliavimo, atliekamo azoto pagrindu, metodą vietoj III priede pateikto metodo. Abu metodai turi būti išbandyti patvirtinamuosiuose tyrimuose ir techninis sekretoriatas, remdamasis surinktais įrodymais, savo nuožiūra sprendžia, kuris iš šių dviejų metodų taikytinas. Tai turi patvirtinti OAPST peržiūros grupė.

Kaip antra alternatyva, jeigu yra geresnių prieinamų duomenų, OAPST gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis mažų mažiausiai apimtų išmetamuosius teršalus pagal III priedo 3 lentelėje pateiktus reikalavimus, ii) N turi būti subalansuotas įvediniuose ir išvediniuose ir iii) jis turi būti skaidriai apibūdintas.

A.4.2.2.    Elektros energijos vartojimas

Turi būti taikomi III priedo 4.4.2. skirsnyje pateikti reikalavimai, nebent OAPST apimtų elektros energiją kaip pagrindinį produktą (pvz., fotovoltinės saulės energijos sistemos).

A.4.2.2.1.    Reprezentatyviųjų organizacijų suvartojamos elektros energijos modeliavimas

Modeliuojant RO turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Tuo atveju, kai RO yra įsikūrusi keliose vietose ir (arba) PR produktai parduodami keliose šalyse, naudojamas elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti atitinkamus gamybos santykius ar pardavimo santykius tarp ES šalių ar regionų. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus derinys.

A.4.2.3.    Transportas ir logistika

OAPST turi būti pateikti standartiniai transporto scenarijai, kurie naudojami, jei tie duomenys nėra nurodyti kaip privaloma konkrečios įmonės informacija (žr. A.4.4.1. skirsnį), ir nėra prieinamos konkrečios tiekimo grandinės informacijos. Standartiniai transporto scenarijai turi atspindėti vidutinę transporto padėtį Europoje, įtraukiant visas įvairias transporto galimybes esamoje produktų kategorijoje (pvz., įskaitant pristatymą į namus, jei taikoma).

Jei OAPST nenustatyta konkrečių joms skirtų duomenų ( 195 ), turi būti naudojami III priedo 4.4.3. skirsnyje nurodyti standartiniai scenarijai ir vertės. Jei vietoje 4.4.3. skirsnyje pateiktų standartinių verčių konkrečiose OAPST nustatomos specifinės joms skirtos vertės, turi būti jose aiškiai nurodyta ir pagrįsta.

OAPST turi būti apibrėžtas (galutinis ir tarpinis) PR priklausančius produktus įsigyjantis klientas ( 196 ). Galutiniu klientu gali būti vartotojas (t. y. bet kuris fizinis asmuo, veikiantis su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais) arba įmonė, naudojanti tą produktą jo galutinio naudojimo tikslu, pvz., restoranai, profesionalūs dažytojai ar statybvietės. Pagal šio skirsnio nuostatas perpardavėjai ir importuotojai yra tarpiniai klientai, o ne galutiniai klientai.

A.4.2.3.1.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas sunkvežimiais

OAPST turi būti nustatytas panaudojimo santykis, naudojamas kiekvieno modeliuojamo sunkvežimių transporto atveju, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar šis panaudojimo santykis apima grįžtamuosius reisus be krovinio.

A.4.2.3.2.    Transporto poveikio paskirstymas – vežimas vartotojo transporto priemone

OAPST turi būti nustatyta standartinė paskirstymo vertė, taikoma vežimui vartotojo transporto priemone (jei taikytina).

A.4.2.3.3.    Standartiniai scenarijai – nuo tiekėjo iki gamyklos

OAPST turi būti nustatyti standartiniai transporto atstumai, transporto rūšys (konkretus duomenų rinkinys) ir sunkvežimio apkrovos koeficientai, naudojami vežant produktus iš tiekėjo į gamyklą. Jei nėra konkrečiose OAPST nustatytų duomenų, OAPST turi būti nurodyta naudoti standartinius duomenis, kurie pateikti III priedo 4.4.3.4 skirsnyje.

A.4.2.3.4.    Standartiniai scenarijai – vežimas iš gamyklos galutiniam klientui

Vežimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) turi būti apibūdintas OAPST platinimo etape. Tai padeda atlikti objektyvius palyginimus tarp produktų, pristatomų per tradicines parduotuves, ir produktų, pristatomų į namus.

Jei nėra konkrečiose OAPST nustatyto transporto scenarijaus, kaip pagrindas turi būti naudojamas III priedo 4.4.3.5 skirsnyje išdėstytas standartinis scenarijus, kartu su keliomis konkrečiose OAPST nustatytomis vertėmis:

Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti modeliuojamas papildomai tam transportui, kuris reikalingas vykstant į mažmeninės prekybos vietą arba paskirstymo centrą. Turi būti naudojami tie patys transporto atstumai kaip ir vežant produktus iš gamyklos galutiniam klientui (žr. I priedo 4.4.3.5. skirsnį), tačiau, priklausomai nuo produkto tipo, sunkvežimio panaudojimo santykis gali būti ribotas talpos atžvilgiu. OAPST turi būti nurodytas panaudojimo santykis, kuris turi būti taikomas grįžtamiesiems reisams.

A.4.2.4.    Gamybos priemonės – infrastruktūra ir įranga

Atliekant RO OAP tyrimus į modeliavimą turi būti įtraukiami visi procesai, netaikant jokio atmetimo, ir modeliavimo prielaidos bei naudojami antriniai duomenų rinkiniai turi būti aiškiai dokumentuoti.

OAPST turi būti nurodyta, ar, remiantis RO OAP tyrimo rezultatais, gamybos priemonėms taikomas atmetimas, ar ne. Jei gamybos priemonės įtraukiamos į OAPST, turi būti pateiktos aiškios taisyklės dėl jų apskaičiavimo.

A.4.2.5.    Imčių sudarymo procedūra

Kai kuriais atvejais OAPST naudotojui reikia taikyti imčių sudarymo procedūrą, kad renkant duomenis būtų apsiribojama vien reprezentatyviąja gamyklų, ūkių ar kitų objektų imtimi. Atvejų, kai gali reikėti taikyti imčių sudarymo procedūrą, pavyzdžiai yra tokie atvejai, kai kelios gamybos vietos naudojamos produkto, laikomo tuo pačiu atsargų apskaitos vienetu (SKU), gamybai, pvz., kai ta pati žaliava ar naudojama medžiaga yra gauta iš kelių vietų arba kai tas pats procesas perduodamas atlikti daugiau kaip vienam subrangovui ar tiekėjui.

OAPST turi būti naudojama sluoksninė (stratifikuota) imtis, t. y. tokia imtis, kad būtų užtikrintas kiekvienos iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, tinkamas reprezentavimas visoje tyrimui naudojamoje imtyje. Šio tipo imčių sudarymu užtikrinama, kad į galutinę imtį patektų vienetai iš kiekvienos subpopuliacijos; kita vertus, sudarant paprastąją atsitiktinę imtį neužtikrinama, kad subpopuliacijos būtų vienodai ar proporcingai reprezentuojamos imtyje.

Techninis sekretoriatas turi nuspręsti, ar jo OAPST leidžiama, ar neleidžiama sudaryti imtis. Techninis sekretoriatas gali OAPST aiškiai uždrausti taikyti imčių sudarymo procedūras. Tokiu atveju OAP tyrimuose neleidžiama sudaryti imčių, ir OAPST naudotojas turi rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių. Jei techninis sekretoriatas leidžia sudaryti imtis, į OAPST turi būti įtrauktas toks sakinys: „Jei reikia sudaryti imtis, tai turi būti atliekama taip, kaip nustatyta šiose OAPST. Tačiau imčių sudaryti neprivaloma, ir bet kuris šių OAPST naudotojas gali nuspręsti rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių, nesudarydamas jokių imčių.“

Jeigu OAPST leidžiama sudaryti imtis, OAPST turi būti nustatyti reikalavimai OAPST naudotojui apie tai pranešti. OAP tyrimui naudota populiacija ir atrinkta imtis turi būti aiškiai apibūdintos OAP ataskaitoje (pvz., bendros produkcijos procentinė dalis ar bendro veiklos vietų skaičiaus procentinė dalis, laikantis OAPST nustatytų reikalavimų).

A.4.2.5.1.    Kaip apibrėžiamos homogeniškos subpopuliacijos (stratifikacija)

Pagal OAP metodą nustatant subpopuliacijas būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus (žr. I priedo 4.4.6.1 skirsnį):

OAPST gali būti nurodyti papildomi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti konkrečioje produktų kategorijoje.

Tuo atveju, jeigu atsižvelgiama į papildomus aspektus, subpopuliacijų skaičius apskaičiuojamas naudojant III priedo 4.4.6.1. skirsnyje pateiktą formulę (1 lygtis) ir padauginant gautą rezultatą iš klasių, nustatytų dėl kiekvieno papildomo aspekto, skaičiaus (pvz., veiklos vietos, kuriose taikomos aplinkosaugos vadybos ar ataskaitų teikimo sistemos).

A.4.2.5.2.    Kaip nustatomas dalinės imties dydis subpopuliacijos lygmeniu

OAPST turi būti nurodyta, kuris iš dviejų III priedo 4.4.6.2. skirsnyje pateiktų metodų yra pasirinktas. Tas pats metodas turi būti taikomas visoms pasirinktoms subpopuliacijoms.

Jei pasirinktas pirmasis metodas, OAPST turi būti nustatytas produkcijos matavimo vienetas (pvz., t, m3, m2 ar vertė EUR). OAPST turi būti nustatyta produkcijos procentinė dalis, kurią turi apimti kiekviena subpopuliacija, – ji turi būti ne mažesnė kaip 50 proc., išreikšta atitinkamais vienetais. Ši procentinė dalis lemia imties dydį subpopuliacijoje.

A.4.2.6.    Naudojimo etapas

A.4.2.6.1.    Pagrindinės funkcijos metodas arba delta metodas

OAPST turi būti apibūdinta, kuris metodas turi būti taikomas (pagrindinės funkcijos metodas ar delta metodas, žr. III priedo 4.4.7.1 skirsnį).

Jei taikomas delta metodas, OAPST turi būti nurodytas suvartojimo atskaitos dydis, kurį reikia nustatyti dėl kiekvieno susijusio produkto (pvz., energijos ir medžiagų). Suvartojimo atskaitos dydis parodo minimalų išteklių suvartojimą, reikalingą atitinkamai funkcijai atlikti. Tada šį atskaitos dydį (delta) viršijantis suvartojimas priskiriamas produktui. Nustatant atskaitos padėtį turi būti atsižvelgiama į šiuos šaltinius (jei prieinami):

A.4.2.6.2.    Naudojimo etapo modeliavimas

Dėl visų naudojimo etapui priskiriamų procesų (ir aktualiausių, ir kitų procesų):

IV priedo D dalyje pateikti standartiniai duomenys, techninio sekretoriato naudojami modeliuojant naudojimo etapo veiklą, kuri gali būti bendra kelioms produktų grupėms. Jie turi būti naudojami duomenų spragoms užpildyti ir nuoseklumui tarp įvairių OAPST užtikrinti. Gali būti naudojami geresni duomenys, tačiau tai turi būti pagrįsta OAPST.

Pavyzdys: makaronai

Tai supaprastintas pavyzdys, kaip gali būti modeliuojamas ir pranešamas naudojimo etapo aplinkosauginis pėdsakas dėl produkto „1 kg sausų makaronų“ (pritaikyta iš galutinių OAPST dėl sausų makaronų gaminių ( 198 )).

LL-6 lentelėje parodyti procesai, naudojami modeliuojant 1 kg sausų makaronų naudojimo etapą (virimo laikas pagal instrukcijas, pvz., 10 minučių; vandens kiekis pagal instrukcijas, pvz., 10 litrų). Aktualiausi iš nurodytų keturių procesų yra elektros energijos ir šilumos vartojimas. Šiame pavyzdyje visi keturi procesai yra priklausomi nuo produkto. Naudojamo vandens kiekis ir virimo laikas paprastai nurodomi ant pakuotės. Gamintojas gali pakeisti receptą, pailgindamas arba sutrumpindamas virimo laiką, ir dėl to atitinkamai keičiasi energijos suvartojimas. OAPST pateikiami standartiniai duomenys apie visus keturis procesus, kaip parodyta LL-6 lentelėje (veiklos duomenys + naudojamas IGCA duomenų rinkinys). Laikantis gairių dėl pranešimo, visų keturių procesų bendras AP pranešamas kaip atskira informacija.

A.4.2.7.    Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas

OAPST turi būti nurodyta naudoti ŽPF formulę ir turi būti pateiktos visų taikytinų parametrų standartinės vertės (taip pat žr. III priedo 4.4.8 skirsnį).

A.4.2.7.1.    A koeficientas

Taikytinos A vertės turi būti aiškiai išvardytos OAPST, su nuoroda į IV priedo C dalį. Rengiant OAPST, renkantis į OAPST įtraukiamą A vertę turi būti taikoma toliau nurodyta procedūra.

A.4.2.7.2.    B koeficientas

B vertė turi būti visada lygi 0, nebent IV priedo C dalyje būtų pateikta kita tinkama vertė. Taikytina B vertė turi būti aiškiai nurodyta OAPST.

A.4.2.7.3.    Kokybės santykiai: Kaįv/Kp ir Kaišv/Kp

Kokybės santykiai turi būti nustatomi pakeitimo taške ir pagal konkrečią taikymo sritį ar medžiagą. Kokybės santykiai yra nustatomi konkrečiose OAPST. Dėl pakuočių kiekvienose OAPST turėtų būti naudojamos IV priedo C dalyje pateiktos standartinės vertės. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti pakeisti OAPST standartines vertes konkretaus produkto ar sektoriaus vertėmis. Tokiu atveju OAPST turi būti pateiktas šio pakeitimo pagrindimas.

Visi taikytini kokybės santykiai turi būti aiškiai nurodyti OAPST, arba OAPST turi būti pateiktos aiškios gairės, kaip nustatyti taikytinus kokybės santykius.

Kokybės santykių kiekybinis nustatymas turi būti grindžiamas šiais aspektais:

A.4.2.7.4.    Perdirbtųjų medžiagų dalis (R1)

OAPST turi būti pateiktas standartinių R1 verčių, kurias turi naudoti OAPST naudotojas tuo atveju, kai nėra prieinamų konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi išrinkti tinkamas konkrečios taikymo srities R1 vertes, pateiktas IV priedo C dalyje. Jei nėra prieinamų konkrečios taikymo srities R1 verčių, turi būti nustatyta R1 vertė, lygi 0. Konkrečių medžiagų vertės pagal tiekimo rinkos statistiką neturi būti naudojamos kaip pakaitinės vertės. Turi būti nurodyti visi galimi geografiniai regionai. Taikomos R1 vertės turi būti patikrintos per OAPST peržiūrą (jei taikytina) arba per OAP tyrimo tikrinimą (jei taikytina).

Naujos R1 vertės gali būti parengtos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant IV priedo C dalį. Naujai siūlomos R1 vertės turi būti pateiktos kartu su ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija priims sprendimą, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą IV priedo C dalies versiją. Įtraukus naujas R1 vertes į IV priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose OAPST. „Standartinių R1 verčių“ arba „konkrečios įmonės R1 verčių“ pasirinkimas turi būti pagrįstas DPM taisyklėmis (žr. A-7 lentelę).

Tai reiškia, kad konkrečios įmonės vertės turi būti naudojamos, kai:

Kitais atvejais turi būti naudojamos „standartinės antrinės R1 vertės“, pvz., kai R1 atitinka DPM 2 situacijos 2 variantą. Šiuo atveju konkrečios įmonės duomenys yra neprivalomi ir įmonė turi naudoti standartines antrines R1 vertes, pateiktas OAPST.

A.4.2.7.5.    Gairės, kaip turi būti traktuojamas prieš vartojimą susidaręs laužas

OAP metodo aprašyme apibūdinti du galimi variantai (III priedo 4.4.8.8 skirsnis): OAPST turi būti nurodyta, kuris variantas turi būti naudojamas atliekant iki vartotojo susidariusio laužo modeliavimą.

A.4.2.7.6.    Perdirbimo išeigos lygis (R2)

OAPST turi būti pateiktas standartinių R2 verčių, kurias turi naudoti OAPST naudotojas tuo atveju, kai nėra prieinamų konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi išrinkti tinkamas konkrečios taikymo srities R2 vertes, pateiktas IV priedo C dalyje. Jei konkrečios taikymo srities verčių IV priedo C dalyje nėra, OAPST turi būti pasirinkta kaip standartines vertes naudoti medžiagos R2 vertes (pvz., medžiagų vidurkį). Jei prieinamų R2 verčių nėra, R2 turi būti nustatyta lygi 0. Turi būti nurodyti visi galimi geografiniai regionai.

Naujos R2 vertės gali būti nustatytos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant IV priedo C dalį. Naujai siūlomos R2 vertės turi būti pateiktos kartu su tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija priims sprendimą, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą IV priedo C dalies versiją. Įtraukus naujas R2 vertes į IV priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose OAPST. Siekdamas pasirinkti tinkamą R2 vertę OAPST naudotojas turi laikytis toliau nurodytos procedūros, kuri turi būti apibūdinta OAPST.

Jeigu yra prieinamos konkrečios įmonės vertės, galima jas naudoti.

A.4.2.7.7.    R3 vertė

OAPST turi būti pateiktas standartinių R3 verčių, kurias turi naudoti OAPST naudotojas tuo atveju, kai nėra prieinamų konkrečios įmonės verčių, sąrašas. Šiuo tikslu techninis sekretoriatas turi pasirinkti tinkamas R3 vertes, pateiktas IV priedo C dalyje. Jei IV priedo C dalyje tinkamų verčių nėra arba jei tokios vertės yra pasenusios ir pakeistos naujesnėmis vertėmis iš to paties duomenų šaltinio ( 199 ), techninis sekretoriatas turi pateikti savo parengtas vertes arba pateikti OAPST naudotojui gairių, kaip gauti reikiamas vertes. Taikomos R3 vertės turi būti patikrintos per OAPST peržiūrą (jei taikytina) arba per OAP tyrimo tikrinimą (jei taikytina).

Naujos R3 vertės gali būti nustatytos techninio sekretoriato (remiantis naujais statistiniais duomenimis) ir pateiktos Komisijai įgyvendinant IV priedo C dalį. Naujai siūlomos R3 vertės turi būti pateiktos kartu su tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti šaltiniai ir skaičiavimai, ir jos turi būti peržiūrėtos išorės nepriklausomos trečiosios šalies. Komisija priims sprendimą, ar naujosios vertės yra priimtinos ir ar jas galima įtraukti į atnaujintą IV priedo C dalies versiją. Įtraukus naujas R3 vertes į IV priedo C dalį, jos gali būti naudojamos bet kokiose OAPST.

„Standartinių R3 verčių“ arba „konkrečios įmonės R3 verčių“ pasirinkimas turi būti pagrįstas DPM logika. Tai reiškia, kad konkrečios tiekimo grandinės vertės turi būti naudojamos, kai:

Visais kitais atvejais turi būti naudojamos „standartinės antrinės R3 vertės“, pvz., kai R3 atitinka DPM 2 situacijos 2 variantą. Šiuo atveju konkrečios įmonės duomenys yra neprivalomi ir įmonė turi naudoti standartines antrines R3 vertes, pateiktas OAPST.

A.4.2.7.7.    Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP)

OAPST turi būti išvardyti standartiniai duomenų rinkiniai, kuriuos OAPST naudotojas turi taikyti modeliuojant Eperdirb. ir Eperdirb.(GCP).

A.4.2.7.8.    E*gr

OAPST turi būti išvardyti standartiniai duomenų rinkiniai, kuriuos OAPST naudotojas turi taikyti modeliuojant E*gr.

A.4.2.7.9.    Kaip taikyti šią formulę, kai produktų rinkinys apima tarpinius produktus

Šiuo atveju neturi būti atsižvelgiama į parametrus, susijusius su konkretaus į PR įeinančio produkto gyvavimo ciklo pabaiga (t. y. perdirbamumas gyvavimo ciklo pabaigoje, energijos regeneravimas ir šalinimas), nebent OAPST būtų reikalaujama apskaičiuoti papildomą gyvavimo ciklo pabaigos etapo informaciją.

Jei ši formulė taikoma OAP tyrimuose dėl tarpinių produktų (gavybos–gamybos etapo tyrimai), OAPST turi būti nurodyta:

Rengiant OAPST, produkto, įeinančio į PR, A vertė turi būti nustatyta lygi 1 atliekant reikšmingų elementų analizę RO OAP tyrime, kad būtų galima analizėje skirti dėmesį realiai sistemai. Tai turi būti dokumentuota OAPST.

A.4.2.8.    Pratęsta produkto naudojimo trukmė

Esant III priedo 4.4.9 skirsnyje apibūdintai 1 situacijai, OAPST turi būti nurodyta, kaip pakartotinis naudojimas arba atnaujinimas įtraukiamas į atskaitos srauto ir viso gyvavimo ciklo modelio skaičiavimus, atsižvelgiant į PR aspektą „kaip ilgai“. Pratęsiamos naudojimo trukmės standartinės vertės turi būti pateiktos OAPST arba turi būti nurodytos kaip privaloma konkrečios įmonės informacija.

A.4.2.8.1.    Kaip taikyti „pakartotinio naudojimo lygį“ (1 situacija)

Pagal III priedo 4.4.9.2 skirsnio 2 punktą OAPST turi būti tiksliau nustatyti ir pateikti transportavimo į vieną pusę atstumai.

A.4.2.8.2.    Įmonei priklausančių rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

III priedo 4.4.9.4 skirsnyje pateikti vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami RO OAP tyrimuose, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų.

Jei techninis sekretoriatas nuspręstų savo RO OAP tyrime naudoti kitas vertes, jis turi pateikti pagrindimą ir pateikti duomenų šaltinį. Jei konkretaus pakuočių tipo nėra minėtame sąraše, turi būti naudojami konkretaus sektoriaus duomenys. Naujos vertės turi būti peržiūrėtos atliekant OAPST peržiūrą.

OAPST turi būti nurodyta taikyti privalomus konkrečios įmonės pakartotinio naudojimo lygius įmonei priklausantiems pakuočių rezervams.

A.4.2.8.3.    Trečiosios šalies valdomų rezervų vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai

III priedo 4.4.9.5 skirsnyje pateikti vidutiniai pakartotinio naudojimo lygiai turi būti naudojami tose OAPST, kurios apima trečiosios šalies valdomus daugkartinių pakuočių rezervus, nebent būtų prieinamų geresnės kokybės duomenų.

Jei techninis sekretoriatas nuspręstų savo galutinėse OAPST naudoti kitas vertes, jis turi tai aiškiai pagrįsti ir pateikti duomenų šaltinį. Jei konkretaus pakuočių tipo nėra I priedo 4.4.9.5 skirsnio sąraše, turi būti surinkti ir į OAPST įtraukti konkretaus sektoriaus duomenys. Naujos vertės turi būti peržiūrėtos atliekant OAPST peržiūrą.

A.4.2.9.    Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir absorbavimas

Siekiant pateikti visą informaciją, reikalingą OAPST parengti, RO OAP tyrime visos trys klimato kaitos pakategorės visada turi būti apskaičiuojamos atskirai. Jei klimato kaita nustatoma kaip viena aktualiausių poveikio kategorijų, OAPST turi būti: i) reikalaujama pranešti bendrą su klimato kaita susijusį poveikį, kaip visų trijų pakategorių sumą, ir ii) reikalaujama atskirai pranešti pakategores „klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“, jeigu RO OAP tyrimas parodo, kad kiekviena iš jų daugiau kaip 5 proc. prisideda ( 200 ) prie bendro rezultato balo.

A.4.2.9.1.    2 pakategorė. Klimato kaita dėl biogeninių veiksnių

OAPST turi būti nustatyta, ar turi būti taikomas supaprastintas modeliavimo metodas pirmenybiniams išmetamiesiems teršalams modeliuoti.

Jeigu pasirenkamas supaprastintas modeliavimo metodas, į OAPST turi būti įtrauktas šis tekstas: „Modeliuojamas tik „metano (biogeninės kilmės)“ išmetimas, neįtraukiant kitų biogeninės kilmės teršalų išmetimo ir sugerties iš atmosferos. Kai išmetamas metanas gali būti ir iškastinės, ir biogeninės kilmės, pirma turi būti modeliuojamas biogeninės kilmės metano, o tada likusio iškastinio metano išskyrimas.“

Jei nesirenkama supaprastinto modeliavimo metodo, į OAPST turi būti įtrauktas šis tekstas: „Visas biogeninės kilmės anglies dioksido išmetimas ir absorbavimas turi būti modeliuojamas atskirai. Tačiau įsidėmėtina, kad atitinkami biogeninės kilmės CO2 sugerties ir išmetimo pagal AP poveikio vertinimo metodą apibūdinimo faktoriai prilyginami nuliui“.

A.4.2.9.2    3 pakategorė. Klimato kaita dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo (LULUC)

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti įtraukti dirvožemio anglies sankaupas į OAPST kaip papildomą aplinkosauginę informaciją. Jei tai įtraukiama, OAPST turi būti nustatyta, kaip tai turi būti modeliuojama ir apskaičiuojama ir kokie įrodymai turi būti pateikti. Jei teisės aktuose yra pateikti konkretūs modeliavimo reikalavimai dėl atitinkamo sektoriaus, modeliavimas turi būti atliekamas pagal tuos teisės aktus.

A.4.2.10.    Pakuotės

Europos vidutinių pakuočių duomenų rinkiniai turi būti naudojami tuo atveju, jeigu OAPST nereikalaujama naudoti konkrečios įmonės duomenų, nėra prieinamos konkretaus tiekėjo informacijos, arba pakuotės nėra reikšmingos. Nors OAPST turi būti išvardyti standartiniai antriniai duomenų rinkiniai, dėl kai kurių mišrių iš kelių medžiagų sudarytų pakuočių OAPST turi būti pateikta papildomos informacijos, kad naudotojas galėtų atlikti tikslų modeliavimą. Taip yra, pvz., kartoninės gėrimų taros ir pakuočių, kurias sudaro maišelis dėžutėje, atveju:

A.4.3.    Daugiafunkcių procesų valdymas

Procesų daugiafunkciškumą apimančios sistemos turi būti modeliuojamos laikantis I priedo 4.5. skirsnyje nurodytos sprendimų hierarchijos.

OAPST turi būti išsamiau nustatyti sprendimai dėl daugiafunkciškumo apibrėžtose sistemos ribose ir, kai tinka, pradinės grandies ir tolesnių grandžių etapuose. Jei taikytina, OAPST taip pat turi būti pateikti paskirstymo sprendimų atveju naudojami konkretūs koeficientai. Visi tokie OAPST nustatyti daugiafunkciškumo sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti, nurodant OAP daugiafunkciškumo sprendimų hierarchiją:

A.4.3.1.    Gyvulininkystė

A.4.3.1.1.    Paskirstymo ūkyje modulis

Standartinės vertės dėl kiekvieno tipo gyvūnų turi būti pateiktos OAPST ir naudojamos OAP tyrimuose. Turėtų būti naudojamos III priedo 4.5.1.2–4.5.1.4 skirsniuose pateiktos standartinės vertės, nebent būtų prieinamų konkretesnio sektoriaus duomenų.

A.4.3.1.2.    Paskirstymas skerdykloje

III priede pateiktos kainų ir masės dalių standartinės vertės dėl galvijų, kiaulių ir smulkiųjų atrajotojų (avių, ožkų), ir tos standartinės vertės turi būti įtrauktos į atitinkamas OAPST ir naudojamos OAP tyrimuose, OAP patvirtinamuosiuose tyrimuose ir RO OAP tyrimuose. OAP tyrimuose paskirstymo koeficientų keisti neleidžiama.

A.4.3.1.3.    Paskirstymas galvijams skerdykloje

Jei pageidaujama taikyti paskirstymo koeficientus skaidant su skerdena susijusį poveikį pagal įvairias skerdenos dalis, jie turi būti nustatyti atitinkamose OAPST.

A.4.4.    Duomenų rinkimo reikalavimai ir kokybės reikalavimai

Reikšmingumo principas

Vienas pagrindinių OAP metodo bruožų yra „reikšmingumo“ principas, t. y. dėmesys sutelkiamas į tai, kas iš tiesų svarbu. OAP kontekste reikšmingumo principas apima dvi pagrindines sritis:

Poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir tiesioginiai pirminiai srautai: OAPST turi būti nustatyti aktualiausi iš jų. Tai tie su poveikiu aplinkai susiję įnašai, kuriems turėtų skirti dėmesį įmonės, suinteresuotieji subjektai, vartotojai ir politikos formuotojai (žr. III priedo 7.3 skirsnį).

Duomenų reikalavimai: kadangi aktualiausi yra tie procesai, kuriais grindžiamas organizacijos aplinkosauginis profilis, pastarieji procesai turi būti įvertinti naudojant aukštesnės kokybės duomenis, palyginti su mažiau aktualiais procesais, nepriklausomai nuo to, kur tie procesai vyksta OAP ribose.

Kai parengiamas (-i) reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) modelis (-iai), techninis sekretoriatas turi spręsti šiuos du klausimus atliekant RO OAP tyrimus:

A.4.4.1.    Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas

Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas apima veiklos duomenis, tiesioginius pirminius srautus ir (vieninius) procesus, dėl kurių turi būti renkami konkrečios įmonės duomenys. Šiame sąraše nustatomi minimalieji duomenų reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti OAPST naudotojai. Taip siekiama, kad naudotojas, kuriam nėra prieinami atitinkami konkrečios įmonės duomenys, negalėtų atlikti OAP tyrimo ir pranešti jo rezultatų naudodamas vien standartinius duomenis ir duomenų rinkinius. OAPST turi būti sudarytas privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas.

Išrenkant privalomus konkrečios įmonės duomenis, techninis sekretoriatas turi atsižvelgti į jų aktualumą AP profilyje, šiems duomenims surinkti reikalingų pastangų dydį (ypač MVĮ atveju) ir bendrą duomenų kiekį bei laiką, reikalingą norint surinkti visus privalomus konkrečios įmonės duomenis, taip pat esamus teisinius reikalavimus, nustatytus ES teisės aktuose dėl tam tikrų išmetamųjų teršalų matavimo. Pavyzdžiui, jeigu yra nustatytos konkrečios ES ATLPS stebėsenos taisyklės tam sektoriui, kuriam priklauso OAPST apimamas produktas, OAPST turėtų būti daroma nuoroda į ES ATLPS kiekybinio nustatymo reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/2066 dėl atitinkamų procesų ir apimamų ŠESD. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) atveju viršesni yra III priedo reikalavimai.

Šis sprendimas turi du pagrindinius rezultatus: i) įmonės gali atlikti OAP tyrimą tik atlikdamos šių duomenų paiešką ir naudodamos standartinius duomenis dėl visko, kas neįeina į šį sąrašą, ir ii) įmonės, kurios neturi jokių konkrečios įmonės duomenų iš sąrašo, negali apskaičiuoti atitinkamo sektoriaus organizacijos OAP profilio, atitinkančio OAPST.

Dėl kiekvieno proceso, kuriam yra privalomi konkrečios įmonės duomenys, OAPST turi būti pateikta ši informacija:

Kadangi duomenys apie šiuos procesus turi būti konkrečios įmonės duomenys, P balas negali būti aukštesnis nei 3, LR, TR ir GR balas negali būti aukštesnis nei 2, o DKĮ balas turi būti lygus 1,5 arba žemesnis (≤1,5). Vertinant DKĮ reikia laikytis III priedo 23 lentelėje pateiktų reikalavimų. Parengti duomenų rinkiniai turi atitikti AP reikalavimus.

Dėl pasirinktų procesų, kuriuos modeliuojant privaloma naudoti konkrečios įmonės duomenis, OAPST turi būti laikomasi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Dėl visų kitų procesų PAPKT naudotojas turi taikyti duomenų poreikių matricą, kaip paaiškinta šio priedo 4.4.4.4 skirsnyje.

A.4.4.2.    Naudojami duomenų rinkiniai

Rengiant galutines OAPST turi būti naudojami AP reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai ( 202 ). Jei prieinamų AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių nėra, turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

OAPST naudotojas turi naudoti OAPST išvardytus antrinius duomenų rinkinius. Kai OAP profiliui apskaičiuoti reikalingo duomenų rinkinio nėra tame sąraše, visada turi būti laikomasi šių taisyklių (nustatyta hierarchine seka):

Visada, kai naudojamas AP ar ILCD-EL reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, pirminių srautų nomenklatūra turi būti suderinta su AP pagalbinės medžiagos paketu, naudojamu likusioje modelio dalyje ( 204 ).

A.4.4.3.    Atmetimas

Pirmajame RO OAP tyrime ir patvirtinamuosiuose tyrimuose turi būti vengiama bet kokių atmetimų.

Remiantis pirmojo RO OAP tyrimo rezultatais ir jei tai patvirtina gauti patvirtinamo tyrimo rezultatai, antrajame RO OAP tyrime ir OAPST tam tikri procesai gali būti neįtraukti į RO sistemos ribas, taikant šią taisyklę:

OAPST turi būti išvardyti tie procesai, kurie neturi būti įtraukti į modeliavimą, taikant atmetimo taisyklę, ir turi būti nurodyta, kad OAPST naudotojui neleidžiama atlikti jokių papildomų atmetimų. Jeigu techninis sekretoriatas nusprendžia, kad atmetimo atlikti neleidžiama, šis reikalavimas turi būti aiškiai nurodytas OAPST.

A.4.4.4.    Duomenų kokybės reikalavimai

A.4.4.4.1.    DKĮ formulė

OAPST turi būti pateiktos lentelės su kriterijais, taikomais atliekant pusiau kiekybinį kiekvieno duomenų kokybės kriterijaus vertinimą. OAPST gali būti nustatyti griežtesni arba papildomi duomenų kokybės reikalavimai, jei tai tinka atitinkamam sektoriui.

A.4.4.4.2.    Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ

Rengiant konkrečios įmonės duomenų rinkinį, OAPST naudotojas turi atskirai įvertinti: i) konkrečios įmonės veiklos duomenų kokybę ir ii) konkrečios įmonės tiesioginių pirminių srautų duomenų (t. y. išmetamųjų teršalų duomenų) kokybę. Kad būtų galima įvertinti duomenų rinkinių su konkrečios įmonės duomenimis DKĮ, OAPST turi būti pateikta bent viena lentelė, kurioje parodyta, kaip įvertinti DKĮ kriterijų vertę dėl tų procesų. Tokia į OAPST įtraukiama lentelė ar lentelės turi būti pagrįstos III priedo 23 lentele – techninis sekretoriatas gali pritaikyti tik ataskaitinių metų kriterijus (LR-PS, LR-VD).

DKĮ dėl subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis (žr. I priedo 9 pav.), vertinamas pagal DPM pateiktus reikalavimus (šio priedo A.4.4.4.4 skirsnis).

Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti apskaičiuotas taip, kaip nurodyta toliau.

A.4.4.4.3.    OAP tyrime naudojamų antrinių duomenų rinkinių DKĮ

Kad naudotojas galėtų įvertinti nuo konteksto priklausomus aktualiausių procesų DKĮ kriterijus – TR, LR ir GR, į OAPST turi būti įtraukta bent viena lentelė, kurioje parodyta, kaip vertinami šie kriterijai. TR, LR ir GR kriterijų vertinimas turi būti atliekamas pagal I priedo 24 lentelę. Techninis sekretoriatas gali pritaikyti tik ataskaitinius metus pagal LR kriterijų. Su kitais kriterijais susijusio teksto keisti neleidžiama.

A.4.4.4.4.    Duomenų poreikių matrica

Visi produkto modeliavimui reikalingi procesai, kurie nėra įtraukti į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą, turi būti vertinami naudojant duomenų poreikių matricą (žr. MM-8 lentelę).

Taisyklės, kurių laikomasi rengiant OAPST

Į OAPST turi būti įtraukta tokia informacija apie visus procesus, neįeinančius į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą:

Taisyklės OAPST naudotojui

OAPST naudotojas turi taikyti DPM vertindamas, kurie duomenys reikalingi. DPM turi būti naudojama atliekant jo OAP tyrimo modeliavimą, priklausomai nuo to, kiek įtakos naudotojas (įmonė) turi konkrečiam procesui. DPM numatyti tokie trys atvejai:

OAPST naudotojas turi:

Pažymėtina, kad vietoj bet kurio AP reikalavimus atitinkančio antrinio duomenų rinkinio galima naudoti ILCD-EL reikalavimus atitinkantį duomenų rinkinį. Tai gali ne daugiau kaip iki 10 proc. prisidėti prie apimamo produkto bendrojo rezultato balo (žr. III priedo 4.6.3 skirsnį). DKĮ neturi būti perskaičiuojamas dėl šių duomenų rinkinių.“

A.4.4.4.5.    DPM 1 situacija

Dėl kiekvieno proceso, esant 1 situacijai, yra du galimi variantai:

1 situacija / 1 variantas

Dėl visų įmonės vykdomų procesų ir kai OAPST naudojanti įmonė naudoja konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta A.4.4.4.2. skirsnyje, ir naudojantis konkrečiose OAPST pateiktomis DKĮ lentelėmis.

1 situacija / 2 variantas

Tik dėl procesų, kurie nėra aktualiausi: jeigu naudotojas nusprendžia modeliuoti procesą nerinkdamas konkrečios įmonės duomenų, naudotojas turi taikyti antrinį duomenų rinkinį iš OAPST pateikto sąrašo, kartu su jo standartinėmis DKĮ vertėmis, nurodytomis OAPST.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio metaduomenų.

A.4.4.4.6.    DPM 2 situacija

Jei procesas vyksta esant 2 situacijai (t. y. OAPST naudotojas pats proceso nevykdo, tačiau jam yra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra trys galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Taikoma visiems procesams, kurių nevykdo pati įmonė, ir kai OAPST naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis. Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta III priedo 4.6.5.2 skirsnyje, kartu naudojantis konkrečiose OAPST pateiktomis DKĮ lentelėmis.

2 situacija / 2 variantas

OAPST naudotojas taiko konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir pakeičia subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto OAPST.

Įsidėmėtina, kad OAPST išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Dėl aktualiausių procesų OAPST naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR ir LR, naudodamasis OAPST pateikta lentele ar lentelėmis (pritaikytomis remiantis I priedo 24 lentele). GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc. ( 207 ), o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

2 situacija / 3 variantas

OAPST naudotojas taiko konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir pakeičia subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto OAPST.

Įsidėmėtina, kad OAPST išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Šiuo atveju OAPST naudotojas turi taikyti standartines DKĮ vertes. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

A.4.4.4.7.    DPM 3 situacija

Jei procesas vyksta esant 3 situacijai (t. y. OAPST naudojanti įmonė pati proceso nevykdo ir šiai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys), yra du galimi variantai:

3 situacija / 1 variantas

Šiuo atveju OAPST naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR, naudodamasis OAPST pateikta lentele ar lentelėmis (pritaikytomis remiantis I priedo 24 lentele). P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

3 situacija / 2 variantas

OAPST naudotojas turi taikyti atitinkamą antrinį duomenų rinkinį iš OAPST pateikto sąrašo, kartu su jo DKĮ vertėmis. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

A.4.4.4.8.    OAP tyrimo DKĮ

OAPST turi būti reikalaujama pateikti AP reikalavimus atitinkantį apimamo produkto duomenų rinkinį (t. y. OAP tyrimą). Turi būti apskaičiuotas ir OAP ataskaitoje praneštas šio duomenų rinkinio DKĮ. Dėl OAP tyrimo DKĮ apskaičiavimo OAPST turi būti nurodyta, kad OAPST naudotojas turi laikytis III priedo 4.6.5.8 skirsnyje pateiktų DKĮ apskaičiavimo taisyklių.

A.5.    OAP rezultatai

OAPST turi būti reikalaujama, kad OAPST naudotojas apskaičiuotų OAP tyrimo rezultatus kaip: i) apibūdintuosius, ii) normalizuotuosius ir iii) svertinius rezultatus pagal kiekvieną AP poveikio kategoriją, ir iv) bendrąjį rezultato balą pagal svertinio vertinimo koeficientus, pateiktus III priedo 5.2.2 skirsnyje.

A.6.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako rezultatų aiškinimas

A.6.1.    Reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) nustatymas

Aktualiausių poveikio kategorijų, gyvavimo ciklo etapų, procesų ir tiesioginių pirminių srautų nustatymas turi būti grindžiamas pirmuoju ir antruoju RO OAP tyrimais. OAPST reikalingų dalykų nustatymą lemia antrasis RO OAP tyrimas. Aktualiausių procesų ir tiesioginių pirminių srautų nustatymas turi esminę reikšmę per procesą, kuriuo nustatomi su duomenimis susiję reikalavimai (daugiau informacijos žr. pirmesniuose skirsniuose dėl duomenų kokybės reikalavimų).

A.6.1.1.    Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymo procedūra

Aktualiausių poveikio kategorijų nustatymas turi būti atliekamas pagal III priedo 6.3.1. skirsnio reikalavimus. OAPST gali būti į aktualiausių kategorijų sąrašą įtraukta daugiau poveikio kategorijų, tačiau jokių kategorijų išbraukti negalima.

A.6.1.2.    Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymo procedūra

Aktualiausių gyvavimo ciklo etapų nustatymas turi būti atliekamas pagal III priedo 6.3.2. skirsnio reikalavimus. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti išskaidyti gyvavimo ciklo etapus ar pridėti papildomų etapų, jei yra pagrįstų priežasčių tai daryti. To pagrindimas turi būti pateiktas OAPST. Pvz., gyvavimo ciklo etapą „Žaliavų įgijimas ir parengiamasis apdorojimas“ galima skaidyti į „žaliavų įgijimą“, „parengiamąjį apdorojimą“ ir „žaliavų tiekėjo transportą“. TS turi įvertinti, ar šį veiksmą tinka taikyti OAPST, kai PR daugiausia apima paslaugas.

A.6.1.3.    Aktualiausių procesų nustatymo procedūra

Aktualiausių procesų nustatymas turi būti atliekamas pagal III priedo 6.3.3. skirsnio reikalavimus. OAPST gali būti į aktualiausių procesų sąrašą įtraukta daugiau procesų, tačiau jokių procesų iš sąrašo išbraukti negalima.

Daugeliu atvejų vertikaliai agreguoti duomenų rinkiniai gali būti nustatomi kaip reprezentuojantys aktualius procesus. Tokiais atvejais gali nebūti aišku, kuris procesas atsakingas už įnašą į tam tikrą poveikio kategoriją. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti, ar reikia siekti gauti papildomų disagreguotų duomenų, ar traktuoti agreguotą duomenų rinkinį kaip procesą aktualumo nustatymo tikslais.

A.6.1.4.    Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymo procedūra

Aktualiausių tiesioginių pirminių srautų nustatymas turi būti atliekamas pagal III priedo 6.3.4 skirsnio reikalavimus. Techninis sekretoriatas gali į aktualiausių srautų sąrašą įtraukti daugiau pirminių srautų, tačiau jokių srautų iš šio sąrašo išbraukti negalima. Dėl kiekvieno iš aktualiausių procesų svarbu nustatyti aktualiausius tiesioginius pirminius srautus, siekiant nustatyti, dėl kurių tiesioginių išmetamųjų teršalų ar išteklių naudojimo turėtų būti reikalaujama konkrečios įmonės duomenų (t. y. pirmenybiniai pirminiai srautai per procesus, kurie OAPST išvardyti kaip privalomi konkrečios įmonės duomenys).

A.7.    Organizacijos aplinkosauginio pėdsako ataskaitos

Bendrieji reikalavimai dėl OAP ataskaitų pateikti III priede (8 skirsnyje). Bet kuris OAP tyrimas (įskaitant RO OAP tyrimus ir patvirtinamuosius tyrimus) turi apimti OAP ataskaitą. OAP ataskaitoje aktualiai, išsamiai, nuosekliai, tiksliai ir skaidriai apibūdinamas atliktas tyrimas ir apskaičiuotas su atitinkama organizacija susijęs poveikis aplinkai.

OAP ataskaitos šablonas pateiktas šio priedo E dalyje. Šiame šablone nurodyta išsami informacija, kurią reikia pateikti OAP ataskaitoje. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti reikalauti OAP ataskaitoje pateikti papildomos informacijos kartu su ta, kuri nurodyta šio priedo E dalyje.

A.8.    OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

A.8.1.    Tikrinimo apimties nustatymas

OAP tyrimo tikrinimu turi būti užtikrinama, kad OAP tyrimas atliekamas laikantis tų OAPST, kuriomis jis pagrįstas.

A.8.2.    Tikrintojas (-ai)

Turi būti garantuojamas tikrintojų nepriklausomumas (t. y. jie turi atitikti EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimais išreikštus siekius dėl trečiosios šalies tikrintojo, jie neturi turėti interesų konfliktų dėl atitinkamų produktų ir tarp jų negali būti techninio sekretoriato narių ar konsultantų, dalyvavusių ankstesniame darbo etape – RO OAP tyrimuose, patvirtinamuosiuose tyrimuose, OAPST peržiūroje ar kt.).

A.8.3.    Tikrinimo ir patvirtinimo reikalavimai: reikalavimai dėl tikrinimo ar patvirtinimo, kai yra prieinamos OAPST

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar OAP ataskaita, OAP komunikacijos priemonės (jei yra) ir OAP tyrimas atitinka šiuos dokumentus:

OAP tyrimo tikrinimas ir patvirtinimas turi būti atliekami laikantis minimaliųjų reikalavimų, nurodytų III priedo 8.4.1. skirsnyje ir šio priedo A.2.3 skirsnyje, ir papildomų konkrečiose OAPST nustatytų reikalavimų, kurie nustatyti techninio sekretoriato ir dokumentuoti OAPST skirsnyje „Tikrinimas“.

A.8.3.1.    OAP tyrimo tikrinimo ir patvirtinimo minimalieji reikalavimai

Kartu su nustatytais OAP metodo reikalavimais, dėl visų OAP tyrime naudojamų procesų, kuriuos reikia patvirtinti, tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar DKĮ atitinka minimalųjį DKĮ, kaip nustatyta OAPST.

OAPST gali būti nustatyta papildomų reikalavimų dėl patvirtinimo: tokiu atveju jie turi būti pridėti prie minimaliųjų reikalavimų, nustatytų šiame dokumente. Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar per tikrinimo procesą yra atitiktis visiems minimaliesiems ir papildomiems reikalavimams.

A.8.3.2.    Tikrinimo ir patvirtinimo metodai

Kartu su nustatytais OAP metodo reikalavimais, tikrintojas turi patikrinti, ar taikomos imčių sudarymo procedūros atitinka OAPST nustatytą imčių sudarymo procedūrą. Pranešti duomenys turi būti sutikrinti su jų dokumentiniais šaltiniais siekiant patikrinti jų nuoseklumą.

A.8.3.3.    Patvirtinimo pareiškimo turinys

Laikantis nustatytų OAP metodo reikalavimų (III priedo 8.5.2 skirsnis), į patvirtinimo pareiškimą taip pat turi būti įtrauktas šis elementas: tikrintojo (-ų) interesų konfliktų, susijusių su atitinkamais produktais, nebuvimas ir bet koks dalyvavimas ankstesniame darbe (OAPST rengimas, RO OAP tyrimai, patvirtinamieji tyrimai, narystė techniniame sekretoriate ir konsultacinis darbas, atliktas OAPST naudotojui per pastaruosius trejus metus).

B DALIS

OAPST ŠABLONAS

Pastaba. Kiekviename skirsnyje kursyvu pateiktas tekstas neturi būti keičiamas rengiant OAPST, išskyrus lentelių, paveikslų ir lygčių nuorodas. Nuorodos turi būti tinkamai patikslintos ir susietos. Jei aktualu, galima pridėti papildomo teksto.

Tuo atveju, jei tarp šio priedo ir I priedo reikalavimų yra prieštaravimų, viršesni yra I priedo reikalavimai.

Laužtiniuose skliaustuose [] pateiktas tekstas yra nurodymai OAPST rengėjams.

Skirsnių eilės tvarka ir jų pavadinimai neturi būti keičiami.

[Pirmajame puslapyje turi būti pateikta bent ši informacija:

Turinys

Santrumpos

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų OAPST vartojamų santrumpų sąrašą. Tos iš jų, kurios jau yra įtrauktos į III priedą arba IV priedo A dalį, turi būti perkeltos nepakeistos. Santrumpos turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

Terminų apibrėžtys

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų OAPST svarbių terminų apibrėžčių sąrašą. Tos iš jų, kurios jau yra įtrauktos į III priedą arba IV priedo A dalį, turi būti perkeltos nepakeistos. Terminų apibrėžtys turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

B.1.    Įvadas

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodas teikia išsamias ir visapusiškas technines taisykles, kaip reikia atlikti OAP tyrimus, kad jie būtų lengviau atkuriami, nuoseklūs, patikimi, patikrinami ir palyginami. OAP tyrimų rezultatai sudaro teikiamos AP informacijos pagrindą ir gali būti naudojami įvairiose potencialiose taikymo srityse, įskaitant organizacijos vidaus valdymą ir dalyvavimą savanoriškose ar privalomose programose.

Dėl visų reikalavimų, kurie nėra nustatyti šiose OAPST, OAPST naudotojas turi remtis tais dokumentais, kuriuos atitinka šios OAPST (žr. B.7 skirsnį).

Šių OAPST laikytis nebūtina, kai OAP yra skirtas naudoti organizacijos vidaus reikmėms, tačiau jų laikytis privaloma visada, kai numatoma pranešti OAP tyrimo rezultatus ar bet kokį jo turinį.

Formuluotės „turi“, „turėtų“ ir „gali“

Šiose OAPST nurodant reikalavimus, rekomendacijas ir pasirinkimo galimybes atliekant OAP tyrimą, vartojamos tikslios formuluotės.

Formuluotė su žodžiu „turi“ vartojama nurodant tai, ko reikalaujama, kad OAP tyrimas atitiktų šias OAPST.

Formuluotė su žodžiu „turėtų“ vartojama pateikiant rekomendaciją, o ne reikalavimą. Bet kokį nukrypimą nuo reikalavimo, suformuluoto vartojant žodį „turėtų“, reikia pagrįsti rengiant OAP tyrimą ir skaidriai apibūdinti.

Formuluotė su žodžiu „gali“ reiškia leidžiamą pasirinkimo galimybę. Visada, kai yra įvairių pasirinkimo galimybių, OAP tyrime turi būti tinkamais argumentais pagrįstas konkretaus varianto pasirinkimas.

B.2.    Bendra informacija apie OAPST

B.2.1.    Techninis sekretoriatas

[Turi būti pateiktas organizacijų, dalyvaujančių techniniame sekretoriate tuo metu, kai patvirtinamos galutinės OAPST, sąrašas. Dėl kiekvienos iš jų turi būti nurodytas organizacijos tipas (pramonės, akademinės srities, NVO, konsultacinių paslaugų ar kt.), taip pat dalyvavimo pradžios data. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti įtraukti ir narių – asmenų, dalyvaujančių kiekvienos organizacijos vardu – pavardes]

B.2.2.    Konsultacijos ir suinteresuotieji subjektai

[Dėl kiekvienų viešų konsultacijų turi būti pateikta ši informacija:

B.2.3.    OAPST peržiūros grupė ir peržiūros reikalavimai

[Šiame skirsnyje turi būti nurodytos peržiūros grupės narių pavardės ir priklausymas organizacijoms. Turi būti nurodyta peržiūros grupei pirmininkaujančio nario tapatybė.]

Peržiūros vykdytojai patikrino ir įsitikino, kad yra įvykdyti šie reikalavimai:

[Techninis sekretoriatas prireikus gali pridėti papildomų peržiūros kriterijų]

Viešos peržiūros ataskaitos pateikiamos šių OAPST 3 priede.

[Peržiūros grupė turi parengti: i) kiekvieno RO OAP viešą peržiūros ataskaitą, ii) galutinių OAPST viešą peržiūros ataskaitą.]

B.2.4.    Peržiūros pareiškimas

Šios OAPST parengtos laikantis OAP metodo, Komisijos patvirtinto ... [nurodyti naujausios prieinamos versijos patvirtinimo datą].

Reprezentatyvioji (-osios) organizacija (-os) tiksliai reprezentuoja vidutinę (-es) Europoje (ES + ELPA) veikiančią (-ias) organizaciją (-as) atitinkamame šių OAPST apimamame sektoriuje ar subsektoriuje (-iuose).

OAP tyrimai, atliekami laikantis šių OAPST, duotų pakankamai atkuriamus rezultatus ir, naudojantis juose pateikta informacija, galima nustatytomis sąlygomis atlikti palyginimus ir daryti lyginamuosius pareiškimus (žr. skirsnį dėl ribojančių veiksnių).

[Peržiūros pareiškimą turi parengti peržiūros vykdytojas.]

B.2.5.    Geografinė galiojimo sritis

Šios OAPST galioja jų apimamiems produktams, parduodamiems arba vartojamiems ES + ELPA šalyse.

Kiekviename OAP tyrime turi būti nustatyta jo geografinė galiojimo sritis, išvardijant visas šalis, kuriose vykdoma organizacijos veikla, kartu su santykine rinkos dalimi.

B.2.6.    Kalba

OAPST rengiamos anglų kalba. Neatitikimų atveju originalas anglų kalba yra viršesnis už vertimus.

B.2.7.    Atitiktis kitiems dokumentams

Šios OAPST parengtos laikantis šių dokumentų (nurodyta pirmumo tvarka):

organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodo,

….

[OAPST turi būti išvardyti papildomi dokumentai (jei yra), kuriuos atitinka OAPST.]

B.3.    OAPST apimtis

Šiame skirsnyje turi būti: i) pateiktas OAPST apimties apibūdinimas, ii) išvardytos ir apibūdintos į OAPST įtrauktos pakategorės (jei yra), apibūdintas apimamas produktų rinkinys ir techninės charakteristikos.]

B.3.1.    Sektorius

[OAPST turi būti pateikta sektoriaus apibrėžtis.]

Šių OAPST apimamų sektorių NACE kodai yra:

[Remiantis nustatytu sektoriumi, pateikti atitinkamą Europos bendrijos statistinę ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją, NACE. Jeigu yra, nurodomi subsektoriai, kurių neapima NACE klasifikatorius.]

B.3.2.    Reprezentatyvioji (-iosios) organizacija (-os)

[OAPST turi būti pateiktas reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ių) apibūdinimas ir paaiškinimas, kaip ji nustatyta. Techninis sekretoriatas turi OAPST priede pateikti informaciją apie visus veiksmus, atliktus apibrėžiant RO „modelį“ ir pranešant surinktą informaciją.]

Reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) OAP tyrimas (RO OAP) yra prieinamas pateikus prašymą TS koordinatoriui, kuris yra atsakingas už jo platinimą, su tinkamu atsakomybės ribojimo pareiškimu dėl jo ribotumo.

B.3.3.    Duomenis teikiantis vienetas ir atskaitos srautas

Duomenis teikiantis vienetas (DTV) yra … [įrašyti].

B lentelėje 1 nustatyti pagrindiniai aspektai, kuriais remiantis apibrėžiamas DTV.

[OAPST turi būti nustatytas produktų rinkinys (PR) ir suformuluota jo apibrėžtis, visų pirma pagal aspektus „Kaip gerai?“ ir „Kaip ilgai?“. Turi būti nustatytas ataskaitinis laikotarpis. Jeigu jis nėra vieni metai, techninis sekretoriatas turi pagrįsti pasirinktą laikotarpį. Jei reikia nustatyti skaičiavimo parametrus, OAPST turi būti pateiktos standartinės vertės arba turi būti prašoma pateikti šiuos parametrus privalomos konkrečios įmonės informacijos sąraše. Turi būti pateiktas skaičiavimo pavyzdys.]

B.3.4.    Sistemos ribos

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta sistemos schema, kurioje aiškiai parodyti procesai ir gyvavimo ciklo etapai, įtraukiami į atitinkamą produktų kategoriją ar pakategorę. Turi būti pateiktas trumpas procesų ir gyvavimo ciklo etapų apibūdinimas. Schemoje turi būti parodyti procesai, dėl kurių reikalaujama pateikti konkrečios įmonės duomenis, ir procesai, neįeinantys į sistemos ribas.

Sistemos schemoje turi būti aiškiai parodytos organizacijos ribos ir OAP ribos. Turi būti pateiktas trumpas į organizacijos ribas ir OAP ribas įeinančių procesų apibūdinimas.]

Į sistemos ribas turi įeiti šie gyvavimo ciklo etapai ir procesai:

Pagal šias OAPST gali būti neįtraukiami toliau nurodyti procesai, taikant atmetimo taisyklę: [įtraukti procesų, kurie turi būti neįtraukiami pagal atmetimo taisyklę, sąrašą]. Jokių papildomų atmetimų atlikti neleidžiama. ARBA Pagal šias OAPST netaikomas joks atmetimas.

Kiekviename OAP tyrime, atliekamame pagal šias OAPST, turi būti pateikta schema, kurioje parodyta veikla, atitinkanti 1, 2 arba 3 situaciją pagal duomenų poreikių matricą. Kiekviename OAP tyrime turi būti apibūdinta veikla, įeinanti į organizacijos ribas ir OAP ribas.

B.3.5.    AP poveikio kategorijų sąrašas

Kiekviename OAP tyrime, atliekamame laikantis šių OAPST, turi būti apskaičiuotas OAP profilis, įskaitant visas tolesnėje lentelėje išvardytas AP poveikio kategorijas. [Techninis sekretoriatas turi šioje lentelėje nurodyti, ar klimato kaitos pakategorės turi būti apskaičiuojamos atskirai. Tuo atveju, jei nepranešama apie vieną ar abi pakategores, techninis sekretoriatas turi įtraukti išnašą, kurioje paaiškinamos priežastys, pvz.: „Daliniai rodikliai „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ neturi būti pranešami atskirai, nes kiekvieno iš jų įnašas į bendrą su klimato kaita susijusį poveikį pagal bendrąjį rezultato balą yra mažesnis nei 5 proc.“]

Normalizavimo faktorių ir svertinio vertinimo faktorių išsamus sąrašas pateiktas 1 priede (AP normalizavimo faktorių ir svertinio vertinimo faktorių sąrašas).

Apibūdinimo koeficientų išsamus sąrašas pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml. [Techninis sekretoriatas turi nurodyti AP pagalbinės medžiagos paketą, kuris turi būti naudojamas.]

B.3.6.    Papildoma techninė informacija

[Techninis sekretoriatas turi nurodyti papildomą techninę informaciją, kurią reikia pranešti]:

…

B.3.7.    Papildoma aplinkosauginė informacija

[Nurodykite, kokia papildoma aplinkosauginė informacija turi arba turėtų būti pranešama (nurodykite vienetus). Jeigu įmanoma, venkite vartoti formuluotes su žodžiais „turėtų“, „reikėtų“. Nurodykite visus metodus, naudojamus pranešant papildomą informaciją.]

[Pasirinkite teisingą teiginį]

Biologinė įvairovė laikoma reikšminga šioms OAPST.

ARBA

Biologinė įvairovė nelaikoma reikšminga šioms OAPST.

[Jei biologinė įvairovė yra reikšminga, OAPST turi būti apibūdinta, kaip OAPST naudotojas turi vertinti poveikį biologinei įvairovei.]

B.3.8.    Ribojantys veiksniai

[Šiame skirsnyje turi būti pateiktas OAP tyrimo ribojančių veiksnių, net jei tyrimas atliekamas pagal šias OAPST, sąrašas.]

B.3.8.1.    Palyginimai ir lyginamieji pareiškimai

[Šiame skirsnyje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis gali būti atliekamas palyginimas ar daromas lyginamasis pareiškimas.]

B.3.8.2.    Duomenų spragos ir pakaitalai

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta:

Techninis sekretoriatas gali nuspręsti IGCA „Excel“ faile (žr. šio priedo B.5 skirsnį) nurodyti, kurių procesų prieinamų duomenų rinkinių nėra ir dėl to jie laikomi duomenų spragomis, o dėl kurių procesų turi būti naudojami pakaitiniai duomenų rinkiniai.]

B.4.    Aktualiausios poveikio kategorijos, gyvavimo ciklo etapai, procesai ir pirminiai srautai

B.4.1.    Aktualiausios AP poveikio kategorijos

[Jeigu OAPST neapima pakategorių] Šių OAPST apimamai produktų kategorijai aktualiausios poveikio kategorijos yra:

[išvardyti aktualiausias poveikio kategorijas pagal kiekvieną sektorių].

[Jeigu OAPST apima pakategores] Šių OAPST apimamai pakategorei [įrašyti pavadinimą] aktualiausios poveikio kategorijos yra:

[išvardyti aktualiausias poveikio kategorijas pagal kiekvieną subsektorių].

B.4.2.    Aktualiausi gyvavimo ciklo etapai

[Jeigu OAPST neapima pakategorių] Šių OAPST apimamai produktų kategorijai aktualiausi gyvavimo ciklo etapai yra:

[išvardyti aktualiausius gyvavimo ciklo etapus pagal kiekvieną sektorių]

[Jeigu OAPST apima pakategores] Šių OAPST apimamai pakategorei [įrašyti pavadinimą] aktualiausi gyvavimo ciklo etapai yra:

[išvardyti aktualiausius gyvavimo ciklo etapus pagal kiekvieną subsektorių].

B.4.3.    Aktualiausi procesai

Šių OAPST apimamam sektoriui aktualiausi procesai yra: [ši lentelė turi būti užpildyta remiantis reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) OAP tyrimų galutiniais rezultatais. Jei tinka, pateikiama atskira lentelė kiekvienam subsektoriui.]

B.4.4.    Aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai

Šių OAPST apimamam sektoriui aktualiausi tiesioginiai pirminiai srautai yra: [turi būti pateiktas sąrašas remiantis reprezentatyviosios (-iųjų) organizacijos (-ų) OAP tyrimų galutiniais rezultatais. Jei tinka, pateikiamas atskiras sąrašas kiekvienam subsektoriui.]

B.5.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

Visi naujai parengti duomenų rinkiniai turi atitikti AP arba ILCD-EL reikalavimus (žr. taisykles B 5.5 skirsnyje).

[OAPST turi būti nurodyta, ar leidžiama sudaryti imtis. Jei techninis sekretoriatas leidžia sudaryti imtis, OAPST turi būti aprašyta imčių sudarymo procedūra, kaip apibūdinta pagal OAP metodą, ir turi būti pateiktas toks sakinys:] Jei reikia sudaryti imtis, tai turi būti atliekama taip, kaip nustatyta šiose OAPST. Tačiau imčių sudaryti neprivaloma, ir bet kuris šių OAPST naudotojas gali nuspręsti rinkti duomenis iš visų gamyklų ar ūkių, nesudarydamas jokių imčių.

B.5.1.    Privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašas

[Techninis sekretoriatas turi šiame skirsnyje išvardyti procesus, modeliuojamus naudojant privalomus konkrečios įmonės duomenis (t. y. veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus). Pažymėtina, kad išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su nomenklatūra, vartojama naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ( 208 ).

A procesas

[Išvardyti visus veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus, kurių duomenys turi būti renkami, ir standartinius subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis A procese, duomenų rinkinius. OAPST reikėtų pateikti bent vieną pavyzdį, naudojantis toliau pateikta lentele. Jei čia nurodomi ne visi procesai, išsamus visų procesų sąrašas turi būti pateiktas „Excel“ faile.]

[Išvardyti visus išmetamuosius teršalus ir išteklius, kurie turi būti modeliuojami naudojant konkrečios įmonės informaciją (aktualiausius pirmenybinius pirminius srautus), A procese.]

Žr.„Excel“ failą pavadinimu„[Name OEFSR_version number] - Life cycle inventory“, kuriame pateiktas visų renkamų konkrečios įmonės duomenų sąrašas.

B.5.2.    Procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, sąrašas

[Šiame skirsnyje išvardyti procesai turi būti papildomi tiems, kurie išvardyti privalomų konkrečios įmonės duomenų sąraše. Neleidžiama pakartotinai pateikti tų pačių procesų ar duomenų. Jeigu nėra daugiau procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, nurodykite: „Be tų procesų, kurie įtraukti į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą, nėra daugiau procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė.“]

Procesai, kuriuos turėtų vykdyti OAPST naudotojas, yra:

X procesas:

[Pateikti trumpą X proceso apibūdinimą. Išvardyti veiklos duomenis ir tiesioginius pirminius srautus, kurių duomenys mažų mažiausiai turi būti renkami, ir subprocesų, susijusių su veiklos duomenimis X procese, duomenų rinkinius. Nurodyti matavimo vienetą, apibūdinti, kaip atliekamas matavimas, ir bet kokius kitus aspektus, kurie galėtų padėti naudotojui. Įsidėmėtina, kad čia išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje ( 209 ) vartojama nomenklatūra. OAPST reikėtų pateikti bent vieną pavyzdį, naudojantis toliau pateikta lentele. Jei čia nurodomi ne visi procesai, išsamus visų procesų sąrašas turi būti pateiktas „Excel“ faile.]

Žr. „Excel“ failą pavadinimu „[Name OEFSR_version number] - Life cycle inventory“, kuriame pateiktas visų numatomų 1 situaciją atitinkančių procesų sąrašas.

B.5.3.    Duomenų kokybės reikalavimai

Turi būti apskaičiuojama ir pranešama kiekvieno duomenų rinkinio ir viso OAP tyrimo duomenų kokybė. DKĮ apskaičiavimas turi būti pagrįstas šia formule su keturiais kriterijais:

kurioje TR yra technologinis reprezentatyvumas, GR – geografinis reprezentatyvumas, LR – laikotarpių reprezentatyvumas, P – preciziškumas. Reprezentatyvumas (technologijų, geografinis ir laikotarpių) parodo, kiek pasirinkti procesai ir produktai reprezentuoja analizuojamąją sistemą, o preciziškumas nurodo duomenų gavimo būdą ir susijusį neapibrėžties lygį.

Tolesniuose skirsniuose pateikiamos lentelės su kriterijais, taikytinais atliekant pusiau kiekybinį kiekvieno kriterijaus vertinimą.

[OAPST gali būti nustatyti griežtesni duomenų kokybės reikalavimai ir nustatyti papildomi duomenų kokybės vertinimo kriterijai. OAPST turi būti pateiktos formulės, naudojamos vertinant DKĮ dėl: i) konkrečios įmonės duomenų (III priedo 20 lygtis), ii) antrinių duomenų rinkinių (III priedo 19 lygtis) ir iii) OAP tyrimo (III priedo 20 lygtis).]

B.5.3.1.    Konkrečios įmonės duomenų rinkiniai

DKĮ turi būti apskaičiuojamas esant 1 lygmens disagregavimui, prieš atliekant bet kokį subprocesų ar pirminių srautų agregavimą. Konkrečios įmonės duomenų rinkinių DKĮ turi būti apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta toliau.

B.5.4.    Duomenų poreikių matrica (DPM)

Visi procesai, reikalingi atliekant produkto modeliavimą ir neįeinantys į privalomų konkrečios įmonės duomenų sąrašą (B.5.1 skirsnyje), turi būti įvertinti naudojant duomenų poreikių matricą (žr. B.10 lentelę). OAPST naudotojas turi taikyti DPM vertindamas, kurie duomenys yra reikalingi ir turi būti naudojami modeliuojant jo OAP, priklausomai nuo OAPST naudotojo (įmonės) turimos įtakos tam konkrečiam procesui. DPM numatyti trys atvejai, kurie paaiškinti toliau:

B.5.4.1.    Procesai pagal 1 situaciją

Dėl kiekvieno proceso pagal 1 situaciją yra du galimi variantai:

1 situacija / 1 variantas

Taikoma visiems procesams, kuriuos vykdo įmonė, ir kai OAPST naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis. Naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta B.5.3.1 skirsnyje.

1 situacija / 2 variantas

Tik dėl tų procesų, kurie nėra aktualiausi: jeigu OAPST naudotojas nusprendžia modeliuoti procesą nerinkdamas konkrečios įmonės duomenų, naudotojas turi naudoti antrinį duomenų rinkinį iš OAPST pateikto sąrašo, kartu su jo standartinėmis DKĮ vertėmis, kurios čia nurodytos.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio metaduomenų.

B.5.4.2.    Procesai pagal 2 situaciją

Kai procesą vykdo ne OAPST naudotojas, tačiau yra prieinami konkrečios įmonės duomenys, yra trys galimi variantai:

2 situacija / 1 variantas

Dėl visų įmonės nevykdomų procesų ir kai OAPST naudotojas taiko konkrečios įmonės duomenis, naujai parengto duomenų rinkinio DKĮ turi būti įvertintas, kaip apibūdinta B.5.3.1 skirsnyje.

2 situacija / 2 variantas

OAPST naudotojas turi naudoti konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir turi pakeisti subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, OAP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto OAPST.

Įsidėmėtina, kad OAPST išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

OAPST naudotojas turi nustatyti DKĮ konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR ir LR, naudodamasis B.11 lentele (-ėmis). GR kriterijaus vertė turi būti sumažinta 30 proc. ( 210 ), o P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

2 situacija / 3 variantas

OAPST naudotojas turi naudoti konkrečios įmonės veiklos duomenis dėl transporto ir turi pakeisti subprocesus, naudojamus dėl elektros energijos rūšių derinio ir transporto, AP reikalavimus atitinkančiais konkrečios tiekimo grandinės duomenų rinkiniais, pradedant nuo standartinio antrinio duomenų rinkinio, pateikto OAPST.

Įsidėmėtina, kad OAPST išvardijami visų duomenų rinkinių pavadinimai kartu su jų agreguoto duomenų rinkinio GUID. Esant šiai situacijai, privaloma naudoti disagreguotą duomenų rinkinio versiją.

Šiuo atveju OAPST naudotojas turi naudoti standartines DKĮ vertes. Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

B.5.4.3.    Procesai pagal 3 situaciją

Kai procesą vykdo ne OAPST naudojanti įmonė ir tai įmonei nėra prieinami konkrečios įmonės duomenys, yra du galimi variantai:

3 situacija / 1 variantas

Šiuo atveju OAPST naudotojas turi nustatyti naudojamo duomenų rinkinio DKĮ vertes konkrečiame kontekste, pakartotinai įvertindamas TR, LR ir GR, naudodamasis pateikta (-omis) lentele (-ėmis). P kriterijaus pradinė vertė turi likti nepakeista.

3 situacija / 2 variantas

Dėl procesų, kurie nėra aktualiausi, OAPST naudotojas turi naudoti atitinkamą antrinį duomenų rinkinį iš OAPST pateikto sąrašo, kartu su jo DKĮ vertėmis.

Jei standartinio duomenų rinkinio, tinkamo naudoti procesui, nėra OAPST sąraše, OAPST naudotojas turi paimti DKĮ vertes iš pradinio duomenų rinkinio.

B.5.5.    Naudojami duomenų rinkiniai

OAPST pateikiamas antrinių duomenų rinkinių, taikytinų OAPST naudotojo, sąrašas. Kai OAP profiliui apskaičiuoti reikalingo duomenų rinkinio nėra šiame OAPST sąraše, naudotojas turi pasirinkti vieną iš šių variantų (nustatyta hierarchine seka):

B.5.6.    Kaip apskaičiuojamas tyrimo vidutinis DKĮ

Apskaičiuojant OAP tyrimo vidutinį DKĮ, OAPST naudotojas turi atskirai apskaičiuoti OAP tyrimo TR, LR, GR ir P, kaip visų aktualiausių procesų svertinį vidurkį, remiantis jų santykiniu poveikio aplinkai įnašu į bendrąjį rezultato balą. Turi būti taikomos skaičiavimo taisyklės, paaiškintos III priedo 4.6.5.8 skirsnyje.

B.5.7.    Paskirstymo taisyklės

[OAPST turi būti nustatyta, kurios paskirstymo taisyklės turi būti taikomos OAPST naudotojo ir kaip turi būti atliekamas modeliavimas ir skaičiavimai. Jei naudojamas ekonominis paskirstymas, turi būti nustatytas ir OAPST nurodytas skaičiavimo metodas, pagal kurį gaunami paskirstymo koeficientai. Turi būti naudojamas toliau pateiktas šablonas:]

B.5.8.    Elektros energijos modeliavimas

Turi būti naudojamas toks elektros energijos rūšių derinys (nustatyta hierarchine seka):

Konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinio naudojimo aplinkosauginis naudingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad sutartinėmis priemonėmis (sekimo tikslais) vartotojams patikimai ir unikaliai perduodami atitinkami pareiškimai . Kitaip OAP trūktų tikslumo ir nuoseklumo, reikalingo tam, kad būtų priimami produktams ar organizacijai reikalingos elektros energijos pirkimo sprendimai ir teikiami tikslūs pareiškimai vartotojams (elektros pirkėjams). Todėl nustatyti minimalieji kriterijai dėl sutartinių priemonių, kaip patikimų aplinkosauginio pėdsako informacijos šaltinių, tinkamumo. Jie parodo minimalias sąlygas, reikalingas, kad konkretaus tiekėjo energijos rūšių derinys būtų naudojamas OAP tyrimuose.

Nustatyti minimalieji kriterijai dėl tiekėjų sutartinių priemonių patikimumo

Konkretaus tiekėjo elektros energijos produktas ar elektros energijos rūšių derinys gali būti naudojamas tik jeigu OAP metodo naudotojas užtikrina, kad sutartinė priemonė atitinka toliau nustatytus kriterijus. Jeigu sutartinės priemonės neatitinka šių kriterijų, modeliavimui turi būti naudojamas konkrečios šalies liekamasis elektros energijos vartojimo derinys.

Toliau pateiktas kriterijų sąrašas yra pagrįstas ŠESD protokolo 2 pakopos gairių ( 213 )kriterijais. Elektros energijos modeliavimui naudojama sutartinė priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

[Techninis sekretoriatas gali suteikti daugiau informacijos pagal OAP metodą]

„Konkrečios šalies liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio“ modeliavimas:

Duomenų teikėjai suteikia prieigą prie duomenų rinkinių dėl liekamojo tinklo derinio, vartojamojo derinio, pagal energijos rūšį, pagal šalį ir pagal įtampos lygį.

Jei prieinamo tinkamo duomenų rinkinio nėra, reikėtų taikyti tokį metodą:

nustatyti šalies vartojamąjį energijos rūšių derinį (pvz., X proc. MWh pagaminama hidroenergetikoje, Y proc. MWh pagaminama anglimis kūrenamoje elektrinėje) ir sujungti su IGCA duomenų rinkiniais pagal energijos rūšį ir šalį ar regioną (pvz., IGCA duomenų rinkinys dėl 1 MWh hidroenergijos gamybos Šveicarijoje).

Šiuos duomenis galima rasti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA, www.iea.org) leidiniuose.

Paskirstymo taisyklės:

[OAPST turi būti nustatyta, kuriuo fiziniu ryšiu turi būti remiamasi OAP tyrimuose: i) elektros energijos vartojimą išskaidant tarp kelių produktų per kiekvieną procesą (pvz., masė, vienetų skaičius, tūris…) ir ii) perteikiant gamybos santykines dalis / pardavimo santykines dalis tarp ES šalių ar regionų, kai produktas gaminamas keliose vietose ar parduodamas keliose šalyse. Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus derinys. Turi būti naudojamas toliau pateiktas šablonas:]

Jeigu suvartojama elektros energija yra gaunama iš daugiau kaip vieno elektros energijos rūšių derinio, kiekvieno derinio šaltinis turi būti naudojamas proporcingai pagal jo sudaromą viso suvartojamo energijos kiekio (kWh) dalį. Pavyzdžiui, jei šio bendro suvartojamo energijos kiekio (kWh) tam tikra dalis gaunama iš konkretaus tiekėjo, dėl pastarosios dalies turi būti naudojamas konkretaus tiekėjo elektros energijos rūšių derinys. Dėl vietoje pagamintos elektros energijos vartojimo žr. toliau.

Konkrečios rūšies elektros energija gali būti priskiriama vienam konkrečiam produktui tokiomis sąlygomis:

Elektros energijos gamyba vietoje:

Jeigu elektros energijos gamyba vietoje yra lygi energijos suvartojimui toje vietoje, yra dvi galimos situacijos:

Jei pagaminamas elektros energijos kiekis yra didesnis už toje vietoje, apibrėžtose sistemos ribose, suvartojamą kiekį ir perteklinė energija yra parduodama, pvz., į elektros tinklą, tokią sistemą galima laikyti daugiafunkce. Tokia sistema teikia dvi funkcijas (pvz., produkto + elektros energijos), ir turi būti laikomasi toliau nustatytų taisyklių.

Išskaidymas nelaikomas įmanomu, kai pradinės grandies poveikis arba tiesioginis teršalų išmetimas yra glaudžiai susijęs su pačiu produktu.

B.5.9.    Klimato kaitos modeliavimas

„Klimato kaitos“ poveikio kategorija turi būti modeliuojama atsižvelgiant į tris pakategores:

Turi būti pranešama visų trijų pakategorių suma.

Jei klimato kaita pasirenkama kaip viena aktualiausių poveikio kategorijų, OAPST turi būti: i) visada reikalaujama pranešti bendrą su klimato kaita susijusį poveikį, kaip visų trijų dalinių rodiklių sumą, ir ii) dėl dalinių rodiklių „Klimato kaita (dėl iškastinio kuro)“, „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ ir „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ reikalaujama atskirai pranešti tuos, kurių kiekvienas daugiau kaip 5 proc. prisideda prie bendrojo rezultato balo.

[Pasirinkite tinkamą nuostatos tekstą]

Pakatagorė „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ turi būti pranešama atskirai.

[ARBA]

Pakategorė „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ neturi būti pranešama atskirai.

Pakategorė „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ turi būti pranešama atskirai.

[ARBA]

Pakatagorė „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ neturi būti pranešama atskirai.

B.5.10.    Gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas

Produktų, naudojamų gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos metu, naudojimo etape ar po jo, gyvavimo ciklo pabaiga turi būti įtraukiama į bendrą organizacijos gyvavimo ciklo modeliavimą. Apskritai tai turėtų būti modeliuojama ir pranešama tame gyvavimo ciklo etape, kuriame susidaro atliekos. Šiame skirsnyje pateiktos taisyklės, kaip modeliuoti produktų gyvavimo ciklo pabaigą, taip pat perdirbtųjų medžiagų dalį.

Žiedinio pėdsako formulė (ŽPF) naudojama modeliuojant produktų gyvavimo ciklo pabaigą, taip pat perdirbtųjų medžiagų dalį, ir joje sujungiama „medžiagos + energija + šalinimas“, t. y.:

su tokiais parametrais:

A:

:

naštos ir kreditų paskirstymo tarp perdirbtųjų medžiagų tiekėjo ir naudotojo koeficientas.

B:

:

energijos atgavimo procesų paskirstymo koeficientas. Jis taikomas ir naštai, ir kreditams. Visuose OAP tyrimuose jis turi būti nustatytas lygus nuliui.

Kaįv

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip įvedinys, kokybė, t. y. perdirbtosios medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kaišv

:

antrinės medžiagos, naudojamos kaip išvedinys, kokybė, t. y. perdirbamos medžiagos kokybė pakeitimo taške.

Kp:

:

pirminės medžiagos kokybė, t. y. grynosios medžiagos kokybė.

R1

:

medžiagos, naudojamos kaip gamybos proceso įvedinys, dalis, kurią sudaro perdirbta medžiaga iš ankstesnės sistemos.

R2

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, kuri bus perdirbama (arba pakartotinai naudojama) paskesnėje sistemoje. Taigi, nustatant R2 turi būti atsižvelgiama į surinkimo ir perdirbimo (ar pakartotinio naudojimo) procesų neefektyvumo aspektus. R2 turi būti matuojama perdirbimo įrenginio išeigos vietoje.

R3

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos dalis, naudojama energijai atgauti gyvavimo ciklo pabaigoje.

Eperdirb.

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbamos (ar pakartotinai naudojamos) medžiagos perdirbimo procesą, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesą.

Eperdirb.(GCP)

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) per perdirbimo procesą gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo procesus.

Egr

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

E*gr:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl grynosios medžiagos, kuri laikoma pakeičiama perdirbamomis medžiagomis, įsigijimo ir parengiamojo apdorojimo.

EER

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl energijos atgavimo proceso (pvz., atliekų deginimo atgaunant energiją, šalinimo į sąvartyną atgaunant energiją ar kt.).

ESE(šilum.) ir ESE(elektr.):

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui), kuriuos būtų lėmęs konkretus pakeičiamas energijos šaltinis (atitinkamai šiluma ir elektros energija).

ED:

:

konkretūs išmetamieji teršalai ir suvartojami ištekliai (funkciniam vienetui) dėl medžiagų atliekų šalinimo analizuojamojo produkto gyvavimo ciklo pabaigoje, be energijos atgavimo.

XER(šilum.) ir XER(elektr.):

:

energijos atgavimo proceso efektyvumas tiek šilumos, tiek elektros energijos atveju.

AŠV:

:

produkto sudėtyje esančios medžiagos, naudojamos energijai atgauti, apatinė šilumingumo vertė.

[OAPST atitinkamuose skirsniuose turi būti pateikti šie parametrai:

[Visų parametrų standartinių verčių sąrašas turi būti pateiktas atitinkamo gyvavimo ciklo etapo skirsnyje, lentelėje. Be to, OAPST turi būti dėl kiekvieno parametro aiškiai apibūdinta, ar galima naudoti tik standartines vertes, ar ir konkrečios įmonės duomenis, remiantis IV priedo A.4.2.7 skirsnyje pateikta apžvalga]

Perdirbtųjų medžiagų dalies modeliavimas (jei taikytina)

[Jei taikytina, turi būti įtrauktas toks tekstas:]

Toliau pateikta žiedinio pėdsako formulės dalis naudojama perdirbtųjų medžiagų daliai modeliuoti:

Taikomos R1 vertės turi būti konkrečios tiekimo grandinės vertės arba standartinės vertės, pateiktos lentelėje pirmiau [TS turi pateikti lentelę], pagal DPM. Konkrečių medžiagų vertės pagal tiekimo rinkos statistiką nėra priimtinas pakaitalas, todėl neturi būti naudojamos. Tikrinant OAP tyrimą turi būti patikrintos ir R1 vertės.

Kai naudojamos konkrečios tiekimo grandinės R1 vertės, kurios nėra lygios 0, būtina užtikrinti atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Naudojant konkrečios tiekimo grandinės R1 vertes turi būti laikomasi šių gairių:

[Pramonės sistemos gali būti taikomos, jeigu jos apima pirmiau išdėstytas bendras gaires. Tokiu atveju pirmiau pateiktą tekstą galima pakeisti to konkretaus pramonės sektoriaus taisyklėmis. Jeigu ne, jos turi būti papildytos įtraukiant pirmiau pateiktas bendras gaires.]

[Tik dėl tarpinių produktų:]

OAP profilis turi būti apskaičiuotas ir pranešamas naudojant A vertę, lygią 1, dėl apimamo produkto.

Papildomos techninės informacijos dalyje turi būti pranešami rezultatai dėl įvairių taikymo sričių / medžiagų su šiomis A vertėmis:

B.6.    GYVAVIMO CIKLO ETAPAI

B.6.1.    Žaliavų įsigijimas ir parengiamasis apdorojimas

[OAPST turi būti nurodyti visi OAPST naudotojo taikytini techniniai reikalavimai ir prielaidos. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape (pagal RO modelį), pagal toliau pateiktą lentelę (transportui naudojama atskira lentelė). TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus).]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus]

OAPST naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[Pakuotės turi būti modeliuojamos kaip gyvavimo ciklo žaliavų įgijimo etapo dalis.]

[OAPST, apimančiose kartoninės gėrimų taros ar pakuočių, susidedančių iš maišelio dėžutėje, naudojimą, turi būti pateikta informacija apie naudojamų žaliavų kiekius (t. y. medžiagų žiniaraštis) ir nustatyta, kad pakuočių modeliavimas turi būti atliekamas sujungiant medžiagų duomenų rinkiniuose nurodytus kiekius su nustatytu konversijos duomenų rinkiniu.]

[OAPST, apimančiose daugkartines pakuotes iš trečiosios šalies valdomų rezervų, turi būti pateikti standartiniai pakartotinio naudojimo lygiai. OAPST, apimančiose įmonei priklausančius pakuočių rezervus, turi būti nustatyta, kad pakartotinio naudojimo lygis turi būti apskaičiuojamas naudojant tik konkrečios tiekimo grandinės duomenis. Turi būti naudojami ir į OAPST perkelti abu skirtingi modeliavimo metodai, pateikti III priede. OAPST turi būti pateiktas šis tekstas: „Daugkartinių pakuočių žaliavos suvartojimas turi būti apskaičiuojamas dalijant faktinį pakuotės svorį iš pakartotinio naudojimo lygio.“]

[Dėl įvairių sudedamųjų dalių, transportuojamų iš tiekėjo į gamyklą, OAPST naudotojui reikia duomenų apie: i) transporto rūšį, ii) atstumą pagal transporto rūšį, iii) sunkvežimių transporto panaudojimo santykius ir iv) grįžtamųjų reisų be krovinio modeliavimą sunkvežimių transporto atveju. OAPST turi būti pateikti standartiniai šių dalykų duomenys arba reikalaujama pateikti šiuos duomenis privalomos konkrečios įmonės informacijos sąraše. Turi būti taikomos III priede pateiktos standartinės vertės, nebent būtų prieinami konkrečiose OAPST pateikti duomenys.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

[OAPST, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti įtrauktas šis tekstas: „Pakartotinio naudojimo lygis turi poveikį vienam FV reikalingo transporto kiekiui. Transporto poveikis turi būti apskaičiuojamas dalijant transportavimo į vieną pusę poveikį iš pakuotės pakartotinio naudojimo kartų skaičiaus.“]

B.6.2.    Žemės ūkio modeliavimas [įtraukiamas tik jei taikytinas]

[Jeigu OAPST apima žemės ūkio gamybą, turi būti įtrauktas toliau pateiktas tekstas. Neaktualių teksto dalių galima neįtraukti.]

Daugiafunkcių procesų valdymas: turi būti laikomasi taisyklių, kurios apibūdintos LEAP gairėse „Environmental performance of animal feed supply chains“ (p. 36–43), FAO 2015, paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/.

Naudojami (jei prieinami) konkretaus žemės ūkio kultūros tipo ir konkrečios valstybės, regiono ar specifinių klimato sąlygų duomenys dėl derliaus, vandens ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo, trąšų (dirbtinių ir organinių) kiekio (N, P kiekio) ir pesticidų kiekio (pagal veikliąją medžiagą) vienam hektarui per metus.

Žemės ūkio kultūrų auginimo duomenys turi būti surinkti per tam tikrą laikotarpį, pakankamą, kad būtų galima inventorinėje gyvavimo ciklo analizėje pateikti vidutinį vertinimą, susietą su žemės ūkio kultūrų auginimo įvediniais ir išvediniais, kompensuojant svyravimus dėl sezoninių skirtumų:

Į aplinką išmetami pesticidai turi būti modeliuojami kaip konkrečios veikliosios medžiagos. Pagal standartinį metodą, dėl lauke paskleidžiamų pesticidų turi būti modeliuojama, kad 90 proc. jų išmetama į žemės ūkio dirvožemį, 9 proc. išmetama į orą, o 1 proc. – į vandenį.

Dėl trąšų (ir mėšlo) naudojimo išmetami teršalai turi būti diferencijuojami pagal trąšų tipą ir mažų mažiausiai apima:

Atliekant P išmetimo IGCA turėtų būti modeliuojamas su paviršiniu nuotėkiu į vandenį patenkančio fosforo kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra vanduo. Kai šis kiekis nėra žinomas, atliekant IGCA gali būti modeliuojamas žemės ūkio lauke paskleidžiamo fosforo (su mėšlu ar trąšomis) kiekis, o aplinkos komponentas, į kurį jis patenka, yra dirvožemis. Šiuo atveju paviršinis nuotėkis iš dirvožemio į vandenį įeina į poveikio vertimo metodą.

Atliekant azoto (N) išmetimo IGCA turi būti pagal paskleidžiamų trąšų kiekį modeliuojamas išmetamas kiekis po to, kai azotas iš lauko (dirvožemio) patenka į skirtingus oro ir vandens aplinkos komponentus. N išmetimas į dirvožemį neturi būti modeliuojamas. Išmetamas N kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal ūkininko lauke paskleidžiamas azoto trąšas ir neįtraukiant išorės šaltinių (pvz., iškritų su lietumi).

[Dėl azoto pagrindo trąšų OAPST turi būti apibūdintas naudotinas IGCA modelis. Turėtų būti naudojami 1 pakopos išmetamųjų teršalų faktoriai iš IPCC (2006). OAPST gali būti naudojamas visapusiškesnis azoto lauko modelis, su sąlyga, kad i) jis mažų mažiausiai apimtų išmetamuosius teršalus pagal pirmiau pateiktus reikalavimus, ii) N būtų subalansuotas įvediniuose ir išvediniuose ir iii) jis būtų skaidriai apibūdintas.]

Sunkiųjų metalų išmetimas į aplinką iš lauko įvedinių turi būti modeliuojamas kaip išmetimas į dirvožemį ir (arba) išplovimas ar patekimas dėl erozijos į vandenį. Išmetimo į vandenį inventorinėje analizėje turi būti nustatytas metalo oksidacijos laipsnis (pvz., Cr+3, Cr+6). Kadangi auginami žemės ūkio augalai įsisavina dalį išmetamų sunkiųjų metalų, reikia paaiškinti, kaip modeliuojamos sunkiuosius metalus absorbuojančios žemės ūkio kultūros. Turi būti naudojamas šis modeliavimo metodas:

[TS turi pasirinkti vieną iš dviejų taikytinų modeliavimo metodų]

Metano išmetimas dėl ryžių auginimo turi būti įtraukiamas pagal apskaičiavimo taisykles, pateiktas IPCC (2006).

Sausinamo durpinio dirvožemio atveju turi būti įtraukiamas anglies dioksido išmetimas pagal modelį, kuriame dirvožemio sausinimo lygiai susiejami su metine anglies oksidacija.

Turi būti įtraukiama ši veikla [TS turi pasirinkti, kas turi būti įtraukiama]:

B.6.3.    Gamyba

[OAPST turi būti nurodyti visi OAPST naudotojo taikytini techniniai reikalavimai ir prielaidos. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape, pagal toliau pateiktą lentelę. TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus).]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus]

OAPST naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[OAPST, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti atsižvelgta į jų valymui, taisymui ar pakartotiniam pripildymui naudojamą papildomą energiją ir išteklius.]

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos gamybos metu naudotų produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą.]

B.6.4.    Platinimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]

Transportavimas iš gamyklos galutiniam klientui (įskaitant vežimą vartotojo transporto priemone) turi būti modeliuojamas šiame gyvavimo ciklo etape. Galutinis klientas apibrėžiamas kaip … [įrašyti].

Tuo atveju, jeigu yra prieinama konkrečios tiekimo grandinės informacija apie vieną ar kelis transporto parametrus, jie gali būti taikomi pagal duomenų poreikių matricą.

[TS turi OAPST pateikti standartinį transporto scenarijų. Tuo atveju, jei nėra konkrečiose OAPST nustatyto transporto scenarijaus, kaip pagrindas turi būti naudojamas pateiktas OAP metodo scenarijus, kartu su: i) keliais konkrečiose OAPST nustatytais santykiais, ii) konkrečiose OAPST nustatytais sunkvežimių transporto panaudojimo santykiais ir iii) konkrečiose OAPST nustatytu paskirstymo koeficientu dėl vežimo vartotojų transporto priemonėmis. Daugkartinio naudojimo produktų atveju grįžtamasis reisas iš mažmeninės prekybos vietos ar paskirstymo centro į gamyklą turi būti įtrauktas į transporto scenarijų. Atšaldytų arba užšaldytų produktų atveju standartiniai sunkvežimių / furgonų transporto procesai turėtų būti keičiami. OAPST turi būti išvardyti visi pagal scenarijų vykstantys procesai (pagal RO modelį), naudojant toliau pateiktą lentelę. Ši lentelė prireikus gali būti TS atitinkamai pritaikyta]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

OAPST naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos platinimo ir mažmeninės prekybos metu susidariusios produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą. Jeigu nėra konkrečiose OAPST pateiktos informacijos, OAPST turi atitikti šio priedo F dalį.]

B.6.5.    Naudojimo etapas [įtraukiamas, jei taikytinas]

[OAPST turi būti pateiktas aiškus naudojimo etapo apibūdinimas ir išvardyti visi jame vykstantys procesai (pagal RO modelį) pagal toliau pateiktą lentelę. Ši lentelė prireikus gali būti TS atitinkamai pritaikyta.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

OAPST naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

[Šiame OAPST skirsnyje taip pat turi būti nurodyti visi techniniai reikalavimai ir prielaidos, kuriuos turi taikyti OAPST naudotojas. OAPST turi būti nurodyta, ar tam tikriems procesams taikomas delta metodas. Jeigu taikomas delta metodas, OAPST turi būti nustatytas minimalus suvartojimo (atskaitos) dydis, naudotinas apskaičiuojant papildomą suvartojimą, priskiriamą produktui.]

Naudojimo etape turi būti naudojamas vartojimo tinklo derinys. Šis elektros energijos rūšių derinys turi atspindėti pardavimo ES šalims ar regionams santykines dalis. Nustatant tokį santykį turi būti naudojamas fizinis vienetas (pvz., produkto vienetų skaičius ar svoris kilogramais [pasirenka TS]). Kai tokių prieinamų duomenų nėra, turi būti naudojamas vidutinis ES vartojamasis derinys (ES + ELPA) arba regiono reprezentatyvus vartojamasis derinys.

Į modeliavimą turi būti įtraukiamos naudojimo etape susidarančios produktų atliekos. [Turi būti apibūdinti standartiniai nuostolių lygiai pagal produkto tipą ir kaip jie turi būti įtraukiami į atskaitos srautą. Jeigu nėra konkrečiose OAPST pateiktos informacijos, OAPST turi atitikti šio priedo E dalį.]

B.6.6.    Gyvavimo ciklo pabaiga [įtraukiama, jei taikytina]

Gyvavimo ciklo pabaigos etapas pradedamas, kai apimamas produktas ir jo pakuotės yra naudotojo pašalinami, ir baigiamas tada, kai produktas grįžta į natūralią aplinką kaip atliekos arba patenka į kito produkto gyvavimo ciklą (t. y. kaip perdirbta žaliava). Apskritai tai apima tiriamojo produkto atliekas, pvz., maisto atliekas, ir pirmines pakuotes.

Kitos (ne apimamo produkto) atliekos, susidariusios gamybos, platinimo, mažmeninės prekybos metu, naudojimo etape ar po naudojimo, turi būti įtraukiamos į produkto gyvavimo ciklą ir modeliuojamos tame gyvavimo ciklo etape, kuriame jos susidaro.

[OAPST turi būti nurodyti visi techniniai reikalavimai ir prielaidos, kuriuos turi taikyti OAPST naudotojas. Be to, jose turi būti išvardyti visi procesai, vykstantys šiame gyvavimo ciklo etape (pagal RO modelį), pagal toliau pateiktą lentelę. TS gali atitinkamai pritaikyti šią lentelę (pvz., įtraukdamas aktualius žiedinio pėdsako formulės parametrus). Įsidėmėtina, kad transportavimas iš surinkimo vietos į gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo vietą gali būti įtraukiamas į sąvartyno, deginimo ir perdirbimo duomenų rinkinius: TS turi patikrinti, ar tai įtraukta į pateiktus standartinius duomenų rinkinius. Tačiau gali būti tam tikrų atvejų, kai reikia papildomų standartinių transporto duomenų, taigi jie turi būti čia įtraukti. Pagal OAP metodą pateikiamos standartinės vertės, naudotinos tuo atveju, jeigu nėra prieinamų geresnių duomenų.]

[DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įrašyti tų procesų, kuriuos turėtų vykdyti įmonė, pavadinimus.]

OAPST naudotojas turi pranešti DKĮ vertes (pagal kiekvieną kriterijų ir bendras) dėl visų naudojamų duomenų rinkinių.

Gyvavimo ciklo pabaiga turi būti modeliuojama naudojant žiedinio pėdsako formulę ir šių OAPST skirsnio „Gyvavimo ciklo pabaigos modeliavimas“ ir OAP metodo taisykles, kartu su standartiniais parametrais, nurodytais lentelėje [lentelės numeris].

Prieš pasirinkdamas tinkamą R2 vertę OAPST naudotojas turi atlikti atitinkamos medžiagos perdirbamumo vertinimą. Į OAP tyrimą turi būti įtrauktas pareiškimas dėl medžiagų / produktų perdirbamumo. Pareiškimas dėl perdirbamumo turi būti pateiktas kartu su perdirbamumo įvertinimu, apimančiu įrodymus pagal tris toliau pateiktus kriterijus (kaip apibūdinta EN ISO 14021:2016, 7.7.4 skirsnyje „Vertinimo metodika“):

1 ir 3 punktų atitiktis gali būti įrodoma naudojant perdirbimo statistinius duomenis (konkrečios šalies), gautus iš pramonės asociacijų arba nacionalinių institucijų. 3 punkto atitikties įrodymui artima reikšmė gali būti pateikta taikant, pvz., perdirbamumo vertinimo schemą, išdėstytą EN 13430 (Medžiagų perdirbimas, A ir B priedai), arba kitas konkretaus sektoriaus gaires dėl perdirbamumo (jeigu yra) ( 219 ).

Atlikus perdirbamumo įvertinimą, turi būti naudojamos tinkamos R2 vertės (konkrečios tiekimo grandinės arba standartinės vertės). Jeigu nėra atitikties vienam kriterijui arba jeigu konkretaus sektoriaus perdirbamumo gairėse yra nurodytas ribotas perdirbamumas, turi būti taikoma R2 vertė, lygi 0 proc.

Turi būti naudojamos konkrečios įmonės R2 vertės (matuojamos perdirbimo įrenginio išeigos vietoje), jeigu prieinamos. Jei prieinamų konkrečios įmonės verčių nėra, tačiau yra atitiktis kriterijams, pagal kuriuos vertinamas perdirbamumas (žr. toliau), turi būti naudojamos konkrečios taikymo srities R2 vertės, nurodytos tolesnėje lentelėje.

OAP tyrimo tikrinimas turi apimti taikomas R2 vertes.

[OAPST turi būti lentelėje nurodyti visi parametrai, naudotojo taikytini atliekant skaičiavimą pagal ŽPF, skiriant tuos iš jų, kurie turi nekintamą vertę (pateikiamą toje pačioje lentelėje; pagal OAP metodą arba konkrečias OAPST), ir tuos, kurie skirti konkrečiam OAP tyrimui (pvz., R2 ar kt.). Be to, OAPST turi apimti papildomas modeliavimo taisykles, nustatytas pagal OAP metodą (jei taikytina). Šioje lentelėje B vertė turi būti standartiškai lygi 0.]

[OAPST, apimančiose daugkartines pakuotes, turi būti įtrauktas šis tekstas: „Pakartotinio naudojimo lygis lemia gyvavimo ciklo pabaigoje tvarkomų pakuočių medžiagų kiekį (tenkantį parduodamam produktui). Gyvavimo ciklo pabaigoje tvarkomų pakuočių kiekis turi būti apskaičiuojamas dalijant faktinį pakuotės svorį iš jos pakartotinio naudojimo kartų skaičiaus.“]

B.7.    OAP rezultatai – OAP profilis

OAPST naudotojas turi apskaičiuoti savo produkto OAP profilį laikydamasis visų šiose OAPST pateiktų reikalavimų. Į OAP ataskaitą turi būti įtraukta ši informacija:

Kartu su OAP ataskaita OAPST naudotojas turi parengti agreguotą AP reikalavimus atitinkantį savo apimamo produkto duomenų rinkinį. Šis duomenų rinkinys turi būti prieinamas Europos Komisijai ir gali būti viešai paskelbtas. Versija su disagreguotais duomenimis gali likti konfidenciali.

B.8.    Tikrinimas

OAP tyrimo ir ataskaitos, parengtų laikantis šių OAPST, tikrinimas turi būti atliekamas laikantis visų III priedo 9 skirsnyje pateiktų bendrųjų reikalavimų, įskaitant šio priedo A dalį, ir toliau nurodytų reikalavimų.

Tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar OAP tyrimas atliktas laikantis šių OAPST.

Jeigu pagal OAP metodo įgyvendinimo politiką nustatomi konkretūs reikalavimai dėl OAP tyrimų, ataskaitų ir komunikacijos priemonių tikrinimo ir patvirtinimo, tos politikos reikalavimams turi būti teikiama viršenybė.

Tikrintojas (-ai) turi patvirtinti tyrimo skaičiavimams atlikti naudotos kiekybinės informacijos tikslumą ir patikimumą. Kadangi tam gali būti naudojama daug išteklių, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Visų pirma, tikrintojas (-ai) turi patikrinti, ar proceso DKĮ atitinka minimalųjį DKĮ, nustatytą DPM dėl pasirinktų procesų.

Šios duomenų patikros turi apimti, be kita ko, naudojamus veiklos duomenis, antrinių subprocesų pasirinkimą, tiesioginių pirminių srautų pasirinkimą ir ŽPF parametrus. Pavyzdžiui, jeigu yra 5 procesai ir kiekvienas iš jų apima 5 rūšių veiklos duomenis, 5 antrinius duomenų rinkinius ir 10 ŽPF parametrų, tikrintojas (-ai) turi patikrinti mažiausiai 4 iš 5 procesų (70 proc.) ir, dėl kiekvieno proceso, turi patikrinti mažiausiai 4 rūšių veiklos duomenis (70 proc. viso veiklos duomenų kiekio), 4 antrinius duomenų rinkinius (70 proc. viso antrinių duomenų rinkinių kiekio) ir 7 ŽPF parametrus (70 proc. viso ŽPF parametrų kiekio), t. y. 70 proc. kiekvienos rūšies duomenų, kurie gali būti tikrinami.

OAP ataskaitos tikrinimas turi būti atliekamas atsitiktinės atrankos būdu patikrinant pakankamai informacijos, kad būtų pateiktas pagrįstas patikinimas, kad OAP ataskaita atitinka visas sąlygas, nurodytas III priedo 8 skirsnyje, įskaitant šio priedo A dalį.

[OAPST gali būti nustatyta papildomų reikalavimų dėl tikrinimo, kurie turėtų būti pridėti prie šiame dokumente nustatytų minimaliųjų reikalavimų.]

Šaltiniai

[Pateikti OAPST naudojamų šaltinių nuorodų sąrašą.]

---

Priedai
B1 PRIEDAS. AP normalizavimo ir svertinio vertinimo faktorių sąrašas
AP taikomi visuotiniai normalizavimo faktoriai. AP skaičiavimams naudojami normalizavimo faktoriai pagal poveikį asmeniui pasauliniu mastu.
[TS turi pateikti normalizavimo ir svertinio vertinimo koeficientų, kuriuos turi taikyti OAPST naudotojas, sąrašą. Normalizavimo ir svertinio vertinimo faktoriai yra prieinami http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml ( 222 )]
B2 PRIEDAS. OAP tyrimo šablonas
[OAPST turi būti kaip priedas pateiktas kontrolinis sąrašas su nurodytais visais dalykais, kurie turi būti įtraukiami į OAP tyrimus, naudojant OAP tyrimo šabloną, pateiktą šio dokumento šio priedo E dalyje. Jau įtraukti į sąrašą dalykai yra privalomi kiekvienoms OAPST. Be to, kiekvienas techninis sekretoriatas gali nuspręsti šablone pridėti papildomų punktų.]
B3 PRIEDAS. OAPST ir RO OAP peržiūros ataskaitos
[Čia reikia įtraukti kritinės peržiūros grupės ataskaitas dėl OAPST ir RO OAP tyrimo (-ų), įskaitant visus per peržiūros procesą nustatytus faktus ir techninio sekretoriato veiksmus, kurių imtasi atsakant į peržiūros vykdytojų pastabas.]
B4 PRIEDAS. Kiti priedai
[TS gali nuspręsti įtraukti ir kitų priedų, kurie laikomi svarbiais, pvz., DPM taikymo ar DKĮ skaičiavimų pavyzdį ir paaiškinimus dėl sprendimų, priimtų rengiant OAPST.].

C DALIS

STANDARTINIŲ ŽPF PARAMETRŲ SĄRAŠAS

IV priedo C dalis yra prieinama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

IV priedo C dalyje pateiktas verčių sąrašas yra periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas Europos Komisijos; OAP metodo naudotojai raginami patikrinti ir naudoti naujausias vertes, pateiktas šiame priede.

D DALIS

NAUDOJIMO ETAPO MODELIAVIMO STANDARTINAI DUOMENYS

Toliau pateiktos lentelės turi būti naudojamos atliekant OAP tyrimus ir rengiant OAPST, nebent būtų prieinamų geresnių duomenų. Jei nenurodyta kitaip, čia pateikti duomenys yra pagrįsti prielaidomis.

Standartinės prielaidos dėl produktų laikymo (visada remiamasi prielaidomis, jei nenurodyta kitaip).

E DALIS

OAP ATASKAITOS ŠABLONAS

Šioje priedo dalyje pateikiamas OAP ataskaitos šablonas, kuris turi būti naudojamas visų rūšių OAP tyrimams (pvz., įskaitant RO OAP tyrimus ar OAPST patvirtinamuosius tyrimus). Šiame šablone parodyta privaloma ataskaitos struktūra, kurios reikia laikytis, ir informacija, kurią reikia pranešti (sąrašas neišsamus). Turi būti įtraukti visi dalykai, kuriuos privaloma pranešti pagal OAP metodą, net jeigu jie nėra aiškiai nurodyti šiame šablone.

Organizacijos aplinkosauginio pėdsako

ataskaita

[įrašyti organizacijos pavadinimą]

Turinys

Santrumpos

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visų OAP tyrime vartojamų santrumpų sąrašą. Tos iš jų, kurios jau įtrauktos į naujausią OAP metodo versiją, turi būti perkeltos nepakeistos. Santrumpos turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

Terminų apibrėžtys

[Šiame skirsnyje reikia pateikti visas OAP tyrimui svarbių terminų apibrėžtis. Tos iš jų, kurios jau įtrauktos į naujausią OAP metodo versiją, turi būti perkeltos nepakeistos. Terminų apibrėžtys turi būti pateiktos abėcėlės tvarka.]

E.1.    Santrauka

[Santrauka turi apimti bent šiuos elementus:

Ši santrauka, kiek tik įmanoma, turėtų būti parengta orientuojantis į nespecialistų auditoriją. Ji neturėtų būti ilgesnė kaip 3–4 puslapiai.]

E.2.    Bendroji informacija

[Toliau nurodytą informaciją geriausia pateikti tyrimo pirmame puslapyje:

E.3.    Tyrimo tikslas

[Minimalūs privalomi ataskaitos elementai yra:

E.4.    Tyrimo apimtis

Apibrėžiant tyrimo apimtį turi būti išsamiai identifikuota analizuojamoji sistema ir apibūdintas bendrasis metodas, taikomas nustatant: i) funkcinį vienetą ir atskaitos srautą, ii) sistemos ribas, iii) AP poveikio kategorijų sąrašą, iv) papildomą (aplinkosauginę ir techninę) informaciją, iv) prielaidas ir ribojančius veiksnius.]

E.4.1.    Funkcinis / deklaruotasis vienetas ir atskaitos srautas

[Pateikti duomenis teikiantį vienetą, apibrėžiant organizaciją ir produktų rinkinį (PR):

organizacijos apibrėžtis:

produktų rinkinio apibrėžtis:

ataskaitiniai metai;

ataskaitinis laikotarpis.]

E.4.2.    Sistemos ribos

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta bent ši informacija:

E.4.3.    Aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijos

[Pateikti lentelę su AP poveikio kategorijų ir vienetų sąrašu ir su nurodytu naudojamu AP pagalbinės medžiagos paketu (išsamiau žr. http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

Dėl klimato kaitos nurodyti, ar trijų dalinių rodiklių rezultatai atskirai pranešami rezultatų skirsnyje.]

E.4.4.    Papildoma informacija

[Apibūdinti bet kokią papildomą aplinkosauginę informaciją ir papildomą techninę informaciją, įtrauktą į OAP tyrimą. Pateikti šaltinių nuorodas ir aiškias taikomas skaičiavimo taisykles.

Paaiškinti, ar biologinė įvairovė yra reikšminga / nereikšminga tiriamajam produktui.

E.4.5.    Prielaidos ir ribojantys veiksniai

[Apibūdinti visus ribojančius veiksnius ir prielaidas. Pateikti duomenų spragų (jei yra) sąrašą ir paaiškinti, kaip tos spragos užpildytos. Pateikti naudotų pakaitinių duomenų rinkinių sąrašą.]

E.5.    Inventorinė gyvavimo ciklo analizė

[Šiame skirsnyje turi būti apibūdintas IGCA duomenų sąvadas ir įtraukta ši informacija:

E.5.1.    Atrankinis etapas [jei taikoma]

[Pateikti atrankinio etapo apibūdinimą, įskaitant aktualią informaciją apie duomenų rinkimą, naudotus duomenis (pvz., antrinių duomenų rinkinių sąrašas, veiklos duomenys, tiesioginiai pirminiai srautai), taikytą atmetimą ir gyvavimo ciklo poveikio analizės etapo rezultatus.

Užfiksuoti pagrindinius nustatytus faktus ir bet kokį pradinės nustatytos apimties patikslinimą (jei yra).]

E.5.2.    Pasirinkti modeliavimo sprendimai

[Apibūdinti visus pasirinktus modeliavimo sprendimus dėl toliau nurodytų taikytinų aspektų (kai aktualu, galima įtraukti daugiau):

E.5.3.    Daugiafunkcių procesų valdymas

[Apibūdinti OAP tyrime naudotas paskirstymo taisykles ir kaip atliktas modeliavimas ir skaičiavimai. Pateikti visų kiekvienam procesui naudotų paskirstymo koeficientų sąrašą ir naudotų procesų ir duomenų rinkinių išsamų sąrašą tuo atveju, jei taikomas pakeitimas.]

E.5.4.    Duomenų rinkimas

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta bent ši informacija:

E.5.5.    Duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės įvertis

[Pateikti lentelę, kurioje išvardyti visi procesai ir nurodyta jų situacija pagal duomenų poreikių matricą (DPM).

Pateikti OAP tyrimo DKĮ.]

E.6.    Poveikio vertinimo rezultatai [konfidencialūs, jei aktualu]

E.6.1.    OAP rezultatai

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta bent ši informacija:

E.6.2.    Papildoma informacija

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta:

E.7.    OAP rezultatų aiškinimas

[Šiame skirsnyje turi būti pateikta bent ši informacija:

Pavyzdys:

E.8.    Patvirtinimo pareiškimas

[Patvirtinimo pareiškimas yra privalomas ir visada turi būti pateikiamas kaip viešas priedas, pridedamas prie viešos OAP ataskaitos.

Į patvirtinimo pareiškimą turi būti įtraukti mažų mažiausiai šie elementai ir aspektai:

Patvirtinimo pareiškimo I PRIEDAS

[Šio priedo paskirtis – dokumentuoti pagrindinės ataskaitos pagalbinius, labiau techninio pobūdžio elementus. Jis galėtų apimti:

Patvirtinimo pareiškimo II PRIEDAS – KONFIDENCIALI ATASKAITA

[Konfidencialus priedas yra neprivaloma dalis, kurioje turi būti pateikti visi tie duomenys (įskaitant neapdorotus duomenis) ir informacija, kurie yra konfidencialūs arba nuosavybiniai ir negali būti pateikti išorės auditorijai.]

Patvirtinimo pareiškimo III PRIEDAS – AP REIKALAVIMUS ATITINKANTIS DUOMENŲ RINKINYS

[Tiriamojo produkto agreguotas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys turi būti pateikiamas Europos Komisijai.]

F DALIS

STANDARTINIAI NUOSTOLIŲ LYGIAI PAGAL PRODUKTO TIPĄ

Standartiniai platinimo metu ir vartotojo vietoje (įskaitant restoranus ir kt.) patiriamų nuostolių lygiai pagal produkto tipą (naudojamos prielaidos, jei nenurodyta kitaip): siekiant supaprastinimo, atitinkamos vertės restorane laikomos tokiomis pačiomis kaip vartotojo namuose.

Maisto nuostoliai paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje, taip pat vartotojo namuose: daroma prielaida, kad 50 proc. jų sudaro išmetamos atliekos (t. y. sudeginamos ir šalinamos į sąvartynus), 25 proc. kompostuojama, o 25 proc. naudojama metanui gauti.

Produktų nuostoliai (išskyrus maisto nuostolius) ir pakavimas / perpakavimas / išpakavimas paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje: daroma prielaida, kad perdirbama 100 proc.

Dėl kitų atliekų, susidarančių paskirstymo centre, transportavimo metu ir mažmeninės prekybos vietoje (išskyrus maisto ir produktų nuostolius), pvz., perpakuojant ar išpakuojant produktus, daroma prielaida, kad gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymas yra toks pat kaip buitinių atliekų.

Dėl skystų maisto produktų atliekų (pvz., pieno), susidarančių vartotojo lygmeniu (įskaitant restoranus ar kt.), daroma prielaida, kad jos išpilamos į kanalizaciją, taigi apdorojamos nuotekų valymo įrenginyje.

---

( 1 ) Pagal ŠESD protokolo 3 pakopos apibrėžtį, teikiamą Įmonių apskaitos ir ataskaitų teikimo standarte (Pasaulio išteklių institutas, 2011).

( 2 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 3 ) https://ec.europa.eu/energy/intelligent/projects/en/projects/e-track-ii

( 4 ) Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių: https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf.

( 5 ) Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių: https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf.

( 6 ) Prieinamas internete adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/?page_id=86.

( 7 ) Global Footprint Network Standards Committee (2009), Ecological Footprint Standards 2009.

( 8 ) WRI / WBCSD (2011), Greenhouse Gas Protocol – Product Life Cycle Accounting and Reporting Standard.

( 9 ) Panaikinti 2016 m. gegužės mėn.

( 10 ) ENVIFOOD Protocol, Environmental Assessment of Food and Drink Protocol, European Food Sustainable Consumption and Production Round Table (SCP RT), Working Group 1, Brussels, Belgium

( 11 ) Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas (2011b). (Analysis of Existing Environmental Footprint methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment.) EC – IES - JRC, Ispra (2011 m. lapkričio mėn.).

( 12 ) Šiame metode terminas „AP poveikio kategorija“ nuosekliai vartojamas vietoj standarte EN ISO 14044:2006 vartojamo termino „poveikio kategorija“.

( 13 ) PAP metodo aprašyme terminas „AP poveikio kategorija“ nuosekliai vartojamas vietoj standarte EN ISO 14044:2006 vartojamo termino „poveikio kategorija“.

( 14 ) Į AP pagalbinės medžiagos paketą įtraukta visa GCPV etapui reikalinga informacija (ILCD formatu). Į jį įeina tokie pagalbiniai elementai kaip pirminiai srautai, srauto savybės, vienetų grupės, poveikio vertinimo metodai ir kt. Jis pateikiamas https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 15 ) NKVD ir susijusios rekomendacijos pateiktos https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM%3Al32011

( 16 ) OL L 39, 1993 2 16, p. 3–22.

( 17 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 18 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/repository/EF

( 19 ) Environmental performance of animal feed supply chains (p. 36–43), FAO 2016, paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/

( 20 ) Žr. EN ISO 14067:2018.

( 21 ) https://ghgprotocol.org/sites/default/files/standards/Scope%202%20Guidance_Final_Sept26.pdf

( 22 ) Kai kuriose šalyse šis variantas yra geriausias, o ne blogiausias atvejis.

( 23 ) Įkrovumo išnaudojimo koeficientas – faktinės ir pilnutinės transporto priemonės krovos ar talpos (pvz., masės ar tūrio) per vieną reisą santykis.

( 24 ) Eurostato 2015 m. duomenimis, vežant krovinius sunkvežimiais, 21 proc. viso kilometrų skaičiaus nuvažiuojama be krovinio, o 79 proc. su pakrautu sunkvežimiu (apkrovos dydis nežinomas). Vien Vokietijoje vidutinė sunkvežimių apkrova yra 64 proc.

( 25 ) Apskaičiuota kaip 06, 08 ir 10 kategorijų prekių masės svertinis vidurkis, naudojant RAMON prekių klasifikaciją transporto statistikai po 2007 m. „Nemetalo mineralinių produktų“ kategorija neįtraukta dėl galimos dvigubos apskaitos kartu su stiklu.

( 26 ) Apskaičiuota kaip visų kategorijų prekių masės svertinis vidurkis.

( 27 ) https://www.searates.com/services/distances-time/ arba https://co2.myclimate.org/en/flight_calculators/new

( 28 ) Mažmeninės prekybos sektoriaus OAPST (v 1.0) pateikiamos adresu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/pdf/OEFSR-Retail_15052018.pdf.

( 29 ) Tyrėjas kontroliuoja į imtį įtraukiamas subpopuliacijas; kita vertus, sudarant paprastą atsitiktinę imtį neužtikrinama, kad kiekviena iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, būtų tinkamai reprezentuojama galutinėje imtyje. Tačiau vienas pagrindinis sluoksninės imties sudarymo trūkumas yra toks, kad gali būti sunku populiacijoje nustatyti tinkamas subpopuliacijas.

( 30 ) Specifications for drafting and revising product category rules (2014 12 10), ADEME.

( 31 ) Europos Komisija periodiškai peržiūri ir atnaujina II priedo C dalyje pateiktą verčių sąrašą; PAP metodo naudotojai raginami patikrinti ir naudoti naujausias vertes, pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 32 ) Surinkti statistiniai duomenys, atitinkantys 8 punktą 8 pav., gali būti naudojami perdirbimo išeigos lygiui apskaičiuoti. 8 punktas atitinka tikslinius perdirbimo lygius, apskaičiuojamus pagal bendrąją taisyklę, pateiktą 2018 m. gegužės 30 d. Direktyvoje (ES) 2018/851. Kai kuriais atvejais, laikantis griežtų sąlygų ir nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, gali būti prieinami 8 pav. 6 punkto duomenys ir jie gali būti naudojami apskaičiuojant perdirbimo išeigos lygį.

( 33 ) Prielaida grindžiama Suomijos monopoline sistema http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/packaging/finland.pdf.

( 34 ) Techninė aproksimacija, nes jokių duomenų šaltinių nerasta. Techninėmis specifikacijomis užtikrinama 10 metų naudojimo trukmė. Pirmoji aproksimacija yra grąžinimas 3 kartus per metus (nuo 2 iki 4 kartų).

( 35 ) Naudojamas mažiau konservatyvus skaičius.

( 36 ) Kaip aproksimacija naudojama pusė atitinkamo plastikinių padėklų skaičiaus.

( 37 ) Pavyzdžiui, jei daroma prielaida, kad „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ 7 proc. prisideda (naudojant absoliučiąsias vertes) prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, o „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ 3 proc. prisideda prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, šiuo atveju turi būti pranešamas bendras su klimato kaita susijęs poveikis ir „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“.

( 38 ) Natūralių miškų sąvoka reiškia natūralius arba ilgalaikius, nenualintus miškus. Apibrėžtis paimta iš Komisijos sprendimo C(2010)3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede, priedo 8 lentelės ir pritaikyta. Ši apibrėžtis iš esmės neapima trumpalaikių miškų, nualintų miškų, tvarkomo miško ir trumpos ar vidutinės rotacijos miškų.

( 39 ) Pagal staigios oksidacijos metodą, pateiktą IPCC (2013) (2 skirsnis).

( 40 ) Esant įvairių metų produkcijos kintamumui, turėtų būti taikomas masės paskirstymas.

( 41 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus, OL L 165/80.

( 42 ) Tiesiogiai susiejamas – procesas, veikla ar poveikis apibrėžtose sistemos ribose.

( 43 ) Netiesioginis pakeitimas įvyksta tada, kai produktas pakeičiamas, tačiau tiksliai nežinote, kuriais produktais jis pakeistas.

( 44 ) Thoma et al., 2013.

( 45 ) Vartojama ta pati terminija kaip IPCC (2006).

( 46 ) Standartinė vertė 24 MJ kg-1, iš pradžių įtraukta į IPPC dokumentą, vėliau buvo pakeista į 157 MJ kg-1, kaip nurodyta FAO, Greenhouse gas emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains: Guidelines for assessment (2016).

( 47 ) IPCC (2006), p. 10.24.

( 48 ) Kai kuriuose sektoriuose jo analogas yra komponentų žiniaraštis (angl. bill of components).

( 49 ) Žr. https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf.

( 50 ) Jei naudojamas ILCD-EL reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, pirminių srautų nomenklatūra turi būti suderinta su AP pagalbinės medžiagos paketu, kuris naudojamas AP reikalavimus atitinkantiems duomenų rinkiniams likusioje modelio dalyje (jis prieinamas AP rengėjo tinklalapyje http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 51 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 52 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 53 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 54 ) AP poveikio vertinimas nėra skirtas pakeisti kitus (teisės aktų nustatytus) metodus, kurių taikymo sritis ir tikslai yra kiti, pvz., (aplinkosauginės) rizikos vertinimo ((A)RV), tam tikrai vietai būdingo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) arba produkto lygiu taikomų sveikatos ir saugos taisyklių ar su darbo vietos sauga susijusių taisyklių. Visų pirma, AP poveikio vertinimu nesiekiama prognozuoti, ar kurioje nors konkrečioje vietoje konkrečiu laiku yra viršijamos ribinės vertės ir daromas realus poveikis. Priešingai, juo apibūdinamas jau esamas spaudimas aplinkai. Taigi AP poveikio aplinkai vertinimas papildo kitas plačiai taikomas priemones suteikdamas gyvavimo ciklo perspektyvą.

( 55 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 56 ) Paskelbta internete adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 57 ) Naudojami AP normalizavimo faktoriai pateikti http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 58 ) Daugiau informacijos apie esamus PAP svertinio vertinimo metodus žr. JRC parengtose ataskaitose, kurios prieinamos internetu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/documents/2018_JRC_Weighting_EF.pdf.

( 59 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 60 ) Pažymėtina, kad svertinio vertinimo faktoriai yra išreikšti procentiniais dydžiais, todėl prieš juos taikant skaičiavimams jie turi būti padalyti iš 100.

( 61 ) Du procesai yra identiški, kai jų GUID yra tas pats.

( 62 ) 1 lygmeniu disagreguotų duomenų rinkinių apibūdinimą žr. http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 63 ) Čia apibrėžta pagrindinė ataskaita kuo labiau atitinka standarto ISO 14044:2006 reikalavimus dėl tyrimų, į kuriuos neįtraukti viešintini lyginamieji pareiškimai, ataskaitų.

( 64 ) Klaidos yra reikšmingos, jei jos daugiau kaip 5 proc. keičia su bet kuria poveikio kategorija, su nustatytomis aktualiausiomis poveikio kategorijomis, gyvavimo ciklo etapais ir procesais susijusį galutinį rezultatą.

( 65 ) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva).

( 66 ) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013DC0196

( 67 ) Prieinama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml.

( 68 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml

( 69 ) Savo duomenų rinkinius siųskite ENV-ENVIRONMENTAL-FOOTPRINT@ec.europa.eu.

( 70 ) Abu aspektai – patvirtinimas ir tikrinimas – yra įtraukiami į vieną ataskaitą.

( 71 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, OL L 257, 2014 8 28, p. 73.

( 72 ) Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment (2010), paskelbta http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/dev_methods.htm.

( 73 ) Produktų kategorijos taisyklės (PKT) yra vienos ar daugiau produktų kategorijų III tipo aplinkosauginių deklaracijų rengimo specialios taisyklės, reikalavimai ir gairės (standartas EN ISO 14025:2010).

( 74 ) Aplinkosaugos aspektas yra organizacijos veiklos ar produktų elementas, darantis poveikį aplinkai ar galintis jį daryti.

( 75 ) Tuo atveju, jeigu jau esamos PAPKT, naudotos kaip modulis, yra jomis pagrįstų PAPKT galiojimo laikotarpiu atnaujinamos, senoji versija yra viršesnė ir lieka galioti visu naujai parengtų PAPKT galiojimo laikotarpiu.

( 76 ) Tai pateikti privaloma dėl bet kurio reprezentatyviojo produkto, nustatyto PAPKT.

( 77 ) Jei pramonės asociacija yra techninio sekretoriato narė, peržiūros grupėje gali dalyvauti pramonės ekspertas iš vienos įmonės, priklausančios tai pramonės asociacijai. Tačiau peržiūros grupės nariais negali būti ekspertai, kuriems tokia asociacija moka atlyginimą.

( 78 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 79 ) Visi RP modeliavimui naudojami AP ir ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai turi būti prieinami pagal tas pačias nuostatas ir sąlygas, kaip nurodyta vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų (kuris prieinamas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 80 ) Taip siekiama užtikrinti, kad reikšmingų elementų („karštųjų taškų“) analizė atspindėtų visas įvairias technologijas.

( 81 ) Etalonas taikytinas tik galutiniams produktams (A.5.1. skirsnis).

( 82 ) Pateikiama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtm.

( 83 ) Naudingą standartų apžvalgą galima rasti http://www.standardsmap.org/.

( 84 ) Konkrečios produkto kategorijos duomenys, apibrėžti TS ir atitinkantys apimamų produktų Europos vidurkį.

( 85 ) Aiški galutinio kliento apibrėžtis padeda specialistams praktikoje teisingai aiškinti PAPKT, o tai didina rezultatų palyginamumą.

( 86 ) Eurostato 2015 m. duomenimis, vežant krovinius sunkvežimiais, 21 proc. viso kilometrų skaičiaus nuvažiuojama be krovinio, o 79 proc. su pakrautu sunkvežimiu (apkrovos dydis nežinomas). Vien Vokietijoje vidutinė sunkvežimių apkrova yra 64 proc.

( 87 ) Pateikiama http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/PEFCR_OEFSR_en.htm

( 88 ) Pavyzdžiui, II priedo C dalyje pateikti Eurostato 2013 m. duomenys, tačiau vėlesniais metais Eurostatas paskelbė naujesnių duomenų.

( 89 ) Pavyzdžiui, jeigu „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ 7 proc. prisideda (naudojant absoliučiąsias vertes) prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, o „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ 3 proc. prisideda prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio – tokiu atveju turi būti pranešamas bendras su klimato kaita susijęs poveikis ir „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti, kur ir kaip reikia pranešti pastarosios pakategorės – „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ – duomenis.

( 90 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 91 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/contactListEF.xhtml

( 92 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/

( 93 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 94 ) Kiekvienas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, užsakytas Europos Komisijos, yra prieinamas ir agreguotos, ir disagreguotos (1 lygmeniu) formos.

( 95 ) Įsidėmėtina, kad išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su nomenklatūra, vartojama naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje (prieinama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 96 ) Esant 2 situacijos 2 variantui, siūloma 30 proc. sumažinti GR parametro vertę, siekiant skatinti naudoti konkrečios įmonės informaciją ir atlyginti už įmonės pastangas didinti antrinio duomenų rinkinio geografinį reprezentatyvumą, pakeičiant elektros energijos rūšių derinius ir transporto atstumus bei transporto priemones.

( 97 ) Atskaitos srautas yra produkto kiekis, kuris yra reikalingas, kad atitiktų apibrėžtą funkcinį vienetą.

( 98 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 99 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 100 ) Esant 2 situacijos 2 variantui, siūloma 30 proc. sumažinti GR parametro vertę, siekiant skatinti naudoti konkrečios įmonės informaciją ir atlyginti už įmonės pastangas didinti antrinio duomenų rinkinio geografinį reprezentatyvumą, pakeičiant elektros energijos rūšių derinius ir transporto atstumus bei transporto priemones.

( 101 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/

( 102 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 103 ) World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2015): GHG Protocol Scope 2 Guidance. An amendment to the GHG Protocol. Corporate Standard.

( 104 ) Kai kuriose šalyse šis variantas yra geriausias, o ne blogiausias atvejis.

( 105 ) „Natūralūs miškai“ reiškia natūralius arba ilgalaikius, nenualintus miškus. Apibrėžtis paimta iš Komisijos sprendimo C(2010)3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede, priedo 8 lentelės ir pritaikyta.

( 106 ) Pagal staigios oksidacijos metodą, pateiktą IPCC (2013) (2 skirsnis).

( 107 ) Esant įvairių metų produkcijos kintamumui, turėtų būti taikomas masės paskirstymas.

( 108 ) Atliekant sodininkystės produktų etapo nuo gavybos iki gamybos inventorinę gyvavimo ciklo analizę remiamasi pagrindine prielaida, kad žemės ūkio augalų auginimo įvediniai ir išvediniai yra „nekintamos būsenos“, t. y. visos daugiamečių augalų vystymosi stadijos (su skirtingais įvedinių ir išvedinių kiekiais) turi būti proporcingai reprezentuojamos per tiriamą augalų auginimo laikotarpį. Šio požiūrio pranašumas yra toks, kad palyginti trumpo laikotarpio įvediniai ir išvediniai gali būti naudojami skaičiavimams atliekant daugiametės žemės ūkio kultūros produkto etapo nuo gavybos iki gamybos inventorinę gyvavimo ciklo analizę. Sodininkystės daugiametės kultūros visų vystymosi stadijų tyrimas gali trukti 30 metų ir ilgiau (pvz., vaismedžių ir riešutmedžių atveju).

( 109 ) Pvz., EPBP projektavimo gairės (http://www.epbp.org/design-methodlines) arba esminio (kuriant produktą numatyto) perdirbamumo principas („Recyclability by design“) (http://www.recoup.org/)

( 110 ) Prieinama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml.

( 111 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml

( 112 ) Pažymėtina, kad svertinio vertinimo faktoriai yra išreikšti procentiniais dydžiais, todėl prieš juos taikant skaičiavimams jie turi būti padalyti iš 100.

( 113 ) Pagal ŠESD protokolo 3 pakopos apibrėžtį, teikiamą Įmonių apskaitos ir ataskaitų teikimo standarte (Pasaulio išteklių institutas, 2011).

( 114 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 115 ) https://ec.europa.eu/energy/intelligent/projects/en/projects/e-track-ii

( 116 ) Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf.

( 117 ) Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf.

( 118 ) Pateikiamas internete adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/?page_id=86

( 119 ) Global Footprint Network Standards Committee (2009), Ecological Footprint Standards 2009.

( 120 ) WRI/WBCSD 2011, Greenhouse Gas Protocol – Product Life-cycle Accounting and Reporting Standard.

( 121 ) Panaikinti 2016 m. gegužės mėn.

( 122 ) ENVIFOOD Protocol, Environmental Assessment of Food and Drink Protocol, European Food Sustainable Consumption and Production Round Table (SCP RT), Working Group 1, Brussels, Belgium

( 123 ) Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas (2011b). (Analysis of Existing Environmental Footprint methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment.) EC – IES - JRC, Ispra (2011 m. lapkričio mėn.).

( 124 ) Šiame metode terminas „AP poveikio kategorija“ nuosekliai vartojamas vietoj standarte EN ISO 14044:2006 vartojamo termino „poveikio kategorija“.

( 125 ) Gyvavimo ciklo vertinimas – visą produktų sistemos gyvavimo ciklą atliekamas duomenų apie jos įvedinius, išvedinius ir jos galimą poveikį aplinkai rinkimas bei vertinimas (EN ISO 14040:2006).

( 126 ) OAP tyrimuose galimas ir platesnis produktų grupavimas (pvz., batai, viršutiniai drabužiai ir kt.), jei tai tinka organizacijos PR.

( 127 ) OAP metodo aprašyme terminas „AP poveikio kategorija“ nuosekliai vartojamas vietoj standarte EN ISO 14044:2006 vartojamo termino „poveikio kategorija“.

( 128 ) Į AP pagalbinės medžiagos paketą įtraukta visa GCPV etapui reikalinga informacija (ILCD formatu). Į jį įeina tokie pagalbiniai elementai kaip pirminiai srautai, srauto savybės, vienetų grupės, poveikio vertinimo metodai ir kt.

( 129 ) NKVD ir susijusios rekomendacijos pateiktos https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM%3Al32011

( 130 ) OL L 39, 1993 2 16, p. 3–22.

( 131 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/repository/EF

( 132 ) Environmental performance of animal feed supply chains (p. 36–43), FAO 2016, paskelbta http://www.fao.org/partnerships/leap/publications/en/

( 133 ) Žr. EN ISO 14067:2018

( 134 ) https://ghgprotocol.org/sites/default/files/standards/Scope%202%20Guidance_Final_Sept26.pdf

( 135 ) Kai kuriose šalyse šis variantas yra geriausias, o ne blogiausias atvejis.

( 136 ) Įkrovumo išnaudojimo koeficientas – faktinės ir pilnutinės transporto priemonės krovos ar talpos (pvz., masės ar tūrio) per vieną reisą santykis.

( 137 ) Eurostato 2015 m. duomenimis, vežant krovinius sunkvežimiais, 21 proc. viso kilometrų skaičiaus nuvažiuojama be krovinio, o 79 proc. su pakrautu sunkvežimiu (apkrovos dydis nežinomas). Vien Vokietijoje vidutinė sunkvežimių apkrova yra 64 proc.

( 138 ) Apskaičiuota kaip 06, 08 ir 10 kategorijų prekių masės svertinis vidurkis, naudojant RAMON prekių klasifikaciją transporto statistikai po 2007 m. „Nemetalo mineralinių produktų“ kategorija neįtraukta dėl galimos dvigubos apskaitos kartu su stiklu.

( 139 ) Apskaičiuota kaip visų kategorijų prekių masės svertinis vidurkis.

( 140 ) https://www.searates.com/services/distances-time/ arba https://co2.myclimate.org/en/flight_calculators/new

( 141 ) Mažmeninės prekybos sektoriaus OAPST (v 1.0) pateikiamos adresu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/pdf/OEFSR-Retail_15052018.pdf.

( 142 ) Tyrėjas kontroliuoja į imtį įtraukiamas subpopuliacijas; kita vertus, sudarant paprastą atsitiktinę imtį neužtikrinama, kad kiekviena iš subpopuliacijų (sluoksnių), esančių konkrečioje populiacijoje, būtų tinkamai reprezentuojama galutinėje imtyje. Tačiau vienas pagrindinis sluoksninės imties sudarymo trūkumas yra toks, kad gali būti sunku populiacijoje nustatyti tinkamas subpopuliacijas.

( 143 ) Specifications for drafting and revising product category rules (2014 12 10), ADEME.

( 144 ) Europos Komisija periodiškai peržiūri ir atnaujina IV priedo C dalyje pateiktą verčių sąrašą; OPAP metodo naudotojai raginami patikrinti ir naudoti naujausias vertes, pateiktas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 145 ) IV priedo C dalis pateikiama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 146 ) Surinkti statistiniai duomenys, atitinkantys 8 pav. 8 punktą, gali būti naudojami perdirbimo išeigos lygiui apskaičiuoti. 8 punktas atitinka tikslinius perdirbimo lygius, apskaičiuojamus pagal bendrąją taisyklę, pateiktą 2018 m. gegužės 30 d. Direktyvoje (ES) 2018/851. Kai kuriais atvejais, laikantis griežtų sąlygų ir nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, gali būti prieinami 8 pav. 6 punkto duomenys ir jie gali būti naudojami apskaičiuojant perdirbimo išeigos lygį.

( 147 ) Kai kuriais atvejais gali būti tinkama tai įtraukti į produkto funkcinį vienetą ir atskaitos srautą.

( 148 ) Prielaida grindžiama Suomijos monopoline sistema http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/packaging/finland.pdf.

( 149 ) Techninė aproksimacija, nes jokių duomenų šaltinių nerasta. Techninėmis specifikacijomis užtikrinama 10 metų naudojimo trukmė. Pirmoji aproksimacija yra grąžinimas 3 kartus per metus (nuo 2 iki 4 kartų).

( 150 ) Naudojamas mažiau konservatyvus skaičius.

( 151 ) Kaip aproksimacija naudojama pusė atitinkamo plastikinių padėklų skaičiaus.

( 152 ) Pavyzdžiui, jei daroma prielaida, kad „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ 7 proc. prisideda (naudojant absoliučiąsias vertes) prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, o „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ 3 proc. prisideda prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, šiuo atveju turi būti pranešamas bendras su klimato kaita susijęs poveikis ir „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“.

( 153 ) Natūralių miškų sąvoka reiškia natūralius arba ilgalaikius, nenualintus miškus. Apibrėžtis paimta iš Komisijos sprendimo C(2010)3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede, priedo 8 lentelės ir pritaikyta. Ši apibrėžtis iš esmės neapima trumpalaikių miškų, nualintų miškų, tvarkomo miško ir trumpos ar vidutinės rotacijos miškų.

( 154 ) Pagal staigios oksidacijos metodą, pateiktą IPCC (2013) (2 skirsnis).

( 155 ) Esant įvairių metų produkcijos kintamumui, turėtų būti taikomas masės paskirstymas.

( 156 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus, OL L 165/80.

( 157 ) Tiesiogiai susiejamas – procesas, veikla ar poveikis apibrėžtose sistemos ribose.

( 158 ) Netiesioginis pakeitimas įvyksta tada, kai produktas pakeičiamas, tačiau tiksliai nežinote, kuriais produktais jis pakeistas.

( 159 ) Thoma et al., 2013

( 160 ) Vartojama ta pati terminija kaip IPCC (2006).

( 161 ) Standartinė vertė 24 MJ kg-1, iš pradžių įtraukta į IPPC dokumentą, vėliau buvo pakeista į 157 MJ kg-1, kaip nurodyta FAO, Greenhouse gas emissions and fossil energy demand from small ruminant supply chains: Guidelines for assessment (2016).

( 162 ) IPCC (2006), p. 10.24.

( 163 ) Žr. https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 164 ) Jei naudojamas ILCD-EL reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, pirminių srautų nomenklatūra turi būti suderinta su AP pagalbinės medžiagos paketu, kuris naudojamas AP reikalavimus atitinkantiems duomenų rinkiniams likusioje modelio dalyje (jis prieinamas AP rengėjo tinklalapyje http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 165 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 166 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 167 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/permalink/Guide_EF_DATA.pdf

( 168 ) AP poveikio vertinimas nėra skirtas pakeisti kitus (teisės aktų nustatytus) metodus, kurių taikymo sritis ir tikslai yra kiti, pvz., (aplinkosauginės) rizikos vertinimo ((A)RV), tam tikrai vietai būdingo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) arba produkto lygiu taikomų sveikatos ir saugos taisyklių ar su darbo vietos sauga susijusių taisyklių. Visų pirma, AP poveikio vertinimu nesiekiama prognozuoti, ar kurioje nors konkrečioje vietoje konkrečiu laiku yra viršijamos ribinės vertės ir daromas realus poveikis. Priešingai, juo apibūdinamas jau esamas spaudimas aplinkai. Taigi AP poveikio aplinkai vertinimas papildo kitas plačiai taikomas priemones suteikdamas gyvavimo ciklo perspektyvą.

( 169 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 170 ) Paskelbta internete adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 171 ) Naudojami AP normalizavimo faktoriai pateikti http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml.

( 172 ) Daugiau informacijos apie esamus OAP svertinio vertinimo metodus žr. JRC parengtose ataskaitose, kurios prieinamos internetu http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/documents/2018_JRC_Weighting_EF.pdf.

( 173 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 174 ) Pažymėtina, kad svertinio vertinimo faktoriai yra išreikšti procentiniais dydžiais, todėl prieš juos taikant skaičiavimams jie turi būti padalyti iš 100.

( 175 ) Du procesai yra identiški, kai jų GUID yra tas pats.

( 176 ) 1 lygmeniu disagreguotų duomenų rinkinių apibūdinimą žr. http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 177 ) Čia apibrėžta pagrindinė ataskaita kuo labiau atitinka standarto ISO 14044:2006 reikalavimus dėl tyrimų, į kuriuos neįtraukti viešintini lyginamieji pareiškimai, ataskaitų.

( 178 ) Klaidos yra reikšmingos, jei jos daugiau kaip 5 proc. keičia su bet kuria poveikio kategorija, su nustatytomis aktualiausiomis poveikio kategorijomis, gyvavimo ciklo etapais ir procesais susijusį galutinį rezultatą.

( 179 ) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva).

( 180 ) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013DC0196

( 181 ) Prieinama adresu

( 182 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml

( 183 ) Savo duomenų rinkinius siųskite ENV-ENVIRONMENTAL-FOOTPRINT@ec.europa.eu.

( 184 ) Abu aspektai – patvirtinimas ir tikrinimas – yra įtraukiami į vieną ataskaitą.

( 185 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, OL L 257, 2014 8 28, p. 73.

( 186 ) Analysis of Existing Environmental Footprint Methodologies for Products and Organisations: Recommendations, Rationale, and Alignment (2010), paskelbta http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/dev_methods.htm.

( 187 ) Tuo atveju, jeigu jau esamos kaip modulis naudotos OAPST yra jomis pagrįstų OAPST galiojimo laikotarpiu atnaujinamos, senoji versija yra viršesnė ir lieka galioti visu naujai parengtų OAPST galiojimo laikotarpiu.

( 188 ) Tai pateikti privaloma dėl bet kurios reprezentatyviosios organizacijos, nustatytos OAPST.

( 189 ) Organizacijos ar įmonės, turinčios juridinį ir finansinį subjektiškumą.

( 190 ) Jei pramonės asociacija yra techninio sekretoriato narė, peržiūros grupėje gali dalyvauti pramonės ekspertas iš vienos įmonės, priklausančios tai pramonės asociacijai. Tačiau peržiūros grupės nariais negali būti ekspertai, kuriems tokia asociacija moka atlyginimą.

( 191 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 192 ) Visi RO modeliavimui naudojami AP ir ILCD-EL reikalavimus atitinkantys duomenų rinkiniai turi būti prieinami pagal tas pačias nuostatas ir sąlygas, kaip nurodyta vadove dėl AP reikalavimus atitinkančių duomenų (kuris pateikiamas http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 193 ) Pateikiama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtm.

( 194 ) Naudingą standartų apžvalgą galima rasti http://www.standardsmap.org/.

( 195 ) Konkrečios produkto kategorijos duomenys, apibrėžti TS ir atitinkantys apimamų produktų Europos vidurkį.

( 196 ) Aiški galutinio kliento apibrėžtis padeda specialistams praktikoje teisingai aiškinti OAPST, o tai didina rezultatų palyginamumą.

( 197 ) Eurostato 2015 m. duomenimis, vežant krovinius sunkvežimiais, 21 proc. viso kilometrų skaičiaus nuvažiuojama be krovinio, o 79 proc. su pakrautu sunkvežimiu (apkrovos dydis nežinomas). Vien Vokietijoje vidutinė sunkvežimių apkrova yra 64 proc.

( 198 ) Pateikiama http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/OEFSR_OEFSR_en.htm

( 199 ) Pavyzdžiui, IV priedo C dalyje pateikti Eurostato 2013 m. duomenys, tačiau vėlesniais metais Eurostatas paskelbė naujesnių duomenų.

( 200 ) Pavyzdžiui, jeigu „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ 7 proc. prisideda (naudojant absoliučiąsias vertes) prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio, o „Klimato kaita (dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo)“ 3 proc. prisideda prie bendro su klimato kaita susijusio poveikio – tokiu atveju turi būti pranešamas bendras su klimato kaita susijęs poveikis ir „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“. Techninis sekretoriatas gali nuspręsti, kur ir kaip reikia pranešti pastarosios pakategorės – „Klimato kaita (dėl biogeninių veiksnių)“ – duomenis.

( 201 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 202 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/contactListEF.xhtml

( 203 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/

( 204 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 205 ) Kiekvienas AP reikalavimus atitinkantis duomenų rinkinys, užsakytas Europos Komisijos, yra prieinamas ir agreguotos, ir disagreguotos (1 lygmeniu) formos.

( 206 ) Įsidėmėtina, kad išvardyti tiesioginiai pirminiai srautai turi būti suderinti su nomenklatūra, vartojama naujausioje AP pagalbinės medžiagos paketo versijoje (prieinama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml).

( 207 ) Esant 2 situacijos 2 variantui, siūloma 30 proc. sumažinti GR parametro vertę, siekiant skatinti naudoti konkrečios įmonės informaciją ir atlyginti už įmonės pastangas didinti antrinio duomenų rinkinio geografinį reprezentatyvumą, pakeičiant elektros energijos rūšių derinius ir transporto atstumus bei transporto priemones.

( 208 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 209 ) Pateikiama http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 210 ) Esant 2 situacijos 2 variantui, siūloma 30 proc. sumažinti GR parametro vertę, siekiant skatinti naudoti konkrečios įmonės informaciją ir atlyginti už įmonės pastangas didinti antrinio duomenų rinkinio geografinį reprezentatyvumą, pakeičiant elektros energijos rūšių derinius ir transporto atstumus bei transporto priemones.

( 211 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/

( 212 ) http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developerEF.xhtml

( 213 ) World Resources Institute (WRI), World Business Council for Sustainable Development WBCSD (2015): GHG Protocol Scope 2 Guidance. An amendment to the GHG Protocol. Corporate Standard.

( 214 ) Kai kuriose šalyse šis variantas yra geriausias, o ne blogiausias atvejis.

( 215 ) „Natūralūs miškai“ reiškia natūralius arba ilgalaikius, nenualintus miškus. Apibrėžtis paimta iš Komisijos sprendimo C(2010)3751) dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede, priedo 8 lentelės ir pritaikyta.

( 216 ) Pagal staigios oksidacijos metodą, pateiktą IPCC (2013) (2 skirsnis).

( 217 ) Esant įvairių metų produkcijos kintamumui, turėtų būti taikomas masės paskirstymas.

( 218 ) Atliekant sodininkystės produktų etapo nuo gavybos iki gamybos inventorinę gyvavimo ciklo analizę remiamasi pagrindine prielaida, kad žemės ūkio augalų auginimo įvediniai ir išvediniai yra „nekintamos būsenos“, t. y. visos daugiamečių augalų vystymosi stadijos (su skirtingais įvedinių ir išvedinių kiekiais) turi būti proporcingai reprezentuojamos per tiriamąjį augalų auginimo laikotarpį. Šio požiūrio pranašumas yra toks, kad palyginti trumpo laikotarpio įvediniai ir išvediniai gali būti naudojami skaičiavimui atliekant daugiametės žemės ūkio kultūros produkto gavybos–gamybos etapo inventorinę gyvavimo ciklo analizę. Sodininkystės daugiametės kultūros visų vystymosi stadijų tyrimas gali trukti 30 metų ir ilgiau (pvz., vaismedžių ir riešutmedžių atveju).

( 219 ) Pvz., EPBP projektavimo gairės (http://www.epbp.org/design-methodlines) arba esminio (kuriant produktą numatyto) perdirbamumo principas („Recyclability by design“) (http://www.recoup.org/)

( 220 ) Prieinama adresu http://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml.

( 221 ) https://eplca.jrc.ec.europa.eu/LCDN/developer.xhtml

( 222 ) Pažymėtina, kad svertinio vertinimo faktoriai yra išreikšti procentiniais dydžiais, todėl prieš juos taikant skaičiavimams jie turi būti padalyti iš 100.