This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013D0463-20150724
Council Implementing Decision of 13 September 2013 on approving the macroeconomic adjustment programme for Cyprus and repealing Decision 2013/236/EU (2013/463/EU)
Consolidated text: Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013 m. rugsėjo 13 d. dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES (2013/463/ES)
Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013 m. rugsėjo 13 d. dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES (2013/463/ES)
- Date of document:
- 24/07/2015
- Date of effect:
- 24/07/2015
- Author:
- Not available
- Form:
- Konsoliduotas tekstas
- Additional information:
- LASTMODIN 32015D1208
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document
- Consolidation: basic act:
- 32013D0463
2013D0463 — LT — 24.07.2015 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2013 m. rugsėjo 13 d. dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES (OL L 250 2013.9.20, p. 40) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 91 |
40 |
27.3.2014 |
||
|
L 363 |
145 |
18.12.2014 |
||
|
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1208 2015 m. liepos 14 d. |
L 196 |
10 |
24.7.2015 |
|
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 13 d.
dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES
(2013/463/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo ( 1 ), ypač į jo 7 straipsnio 2 ir 5 dalis,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:|
(1) |
Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 taikomas valstybėms narėms, kurios jo įsigaliojimo metu jau gauna finansinę pagalbą, įskaitant pagalbą per Europos stabilumo mechanizmą (ESM); |
|
(2) |
Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 yra nustatytos valstybėms narėms, kurios gauna finansinę pagalbą, skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo taisyklės; tos taisyklės turi atitikti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties nuostatas; |
|
(3) |
atsižvelgdama į 2012 m. birželio 25 d. Kipro prašymą dėl finansinės pagalbos per ESM, 2013 m. balandžio 25 d. Taryba Sprendimu 2013/236/ES ( 2 ) nusprendė, kad Kipras turi tiksliai įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą; |
|
(4) |
2013 m. balandžio 24 d. ESM Valdytojų taryba iš principo nusprendė suteikti Kiprui stabilumo paramą, patvirtino Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas) ir leido Komisijai jį pasirašyti ESM vardu; |
|
(5) |
pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir prireikus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) atliko pirmą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat šių priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir veiksmus, kurių Kipro valdžios institucijos ėmėsi iki 2013 m. antro ketvirčio, esama makroekonominio koregavimo programa atnaujinta; |
|
(6) |
įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 472/2013, makroekonominio koregavimo programą reikia priimti kaip Tarybos įgyvendinimo sprendimą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalimi aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais programą reikėtų priimti iš naujo. Programos esmė turėtų likti identiška Sprendimu 2013/236/ES patvirtintos programos esmei, tačiau į ją reikėtų įtraukti ir peržiūros, atliktos pagal to sprendimo 1 straipsnio 2 dalį, rezultatus. Kartu reikėtų panaikinti Sprendimą 2013/236/ES; |
|
(7) |
Komisija kartu su ECB ir TVF atliko pirmą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat tų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Dėl to Susitarimo memorandumas atnaujintas finansų sektoriaus reformos, fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų srityse, visų pirma, kiek tai susiję su: i) laipsniško kapitalo kontrolės švelninimo veiksmų planu, ii) naujos valdymo struktūros, skirtos valstybės dalyvavimui kooperacinių kredito įstaigų sektoriuje valdyti, teisinės sistemos nustatymu, iii) pinigų plovimo prevencijos veiksmų planu, iv) kompensavimo sistema, taikoma socialiniams fondams ir pensijų fondams, kurie laikė indėlius Kipro liaudies banke, v) užtikrinimu, kad liktų nacionalinių lėšų, būtinų nacionaliniams įnašams, kurie reikalingi iš struktūrinių ir kitų ES fondų finansuojamiems projektams, padengti, iv) išsamios informacijos apie planuojamą valstybės paramos reformą pateikimu, vii) išsamių aktyvinimo politikos pasiūlymų parengimu ir skubiais veiksmais jaunimo galimybėms kurti ir jo įsidarbinimo perspektyvoms gerinti. Įgyvendinus visapusiškas ir plataus užmojo finansines, fiskalines ir struktūrines reformas, turėtų būti užtikrintas Kipro valstybės skolos tvarumas vidutinės trukmės laikotarpiu; |
|
(8) |
per visą Kipro visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse. Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų, ji turi kreiptis techninės pagalbos į Komisiją, kuri tuo tikslu gali sudaryti ekspertų grupes; |
|
(9) |
laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Kipro valdžios institucijos turėtų prašyti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant makroekonominio koregavimo programą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Kad būtų lengviau atkurtas tvarus Kipro ekonomikos augimas ir fiskalinis bei finansinis stabilumas, Kipras tiksliai įgyvendina makroekonominio koregavimo programą (toliau – programa), kurios pagrindiniai elementai išdėstyti šio sprendimo 2 straipsnyje.
2. Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF stebi Kipro pažangą įgyvendinant programą. Kipras visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir ECB. Visų pirma jis jiems pateikia visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga programai stebėti. Kipro valdžios institucijos ex ante konsultuojasi su Komisija, ECB ir TVF dėl politikos, kuri neminima šiame sprendime, bet kuri galėtų turėti reikšmingos įtakos siekiant programos tikslų, tvirtinimo.
3. Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF bei su Kipro valdžios institucijomis nagrinėja visus programos pakeitimus ir atnaujinimus, kurių gali reikėti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į, be kita ko, bet kokį reikšmingą makroekonominių ir fiskalinių prognozių atotrūkį nuo rezultatų (įskaitant užimtumą), neigiamą šalutinį poveikį ir makroekonominius ir finansinius sukrėtimus.
Siekdama užtikrinti, kad programa būtų sklandžiai įgyvendinama, ir norėdama padėti tvariai panaikinti disbalansą, Komisija nuolat teikia patarimus ir rekomendacijas dėl fiskalinių, finansų rinkos ir struktūrinių reformų.
Komisija reguliariai vertina programos ekonominį poveikį ir rekomenduoja būtinus pataisymus siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, užtikrinant būtiną fiskalinį konsolidavimą ir kuo labiau mažinant žalingą socialinį poveikį. Makroekonominio koregavimo programa, įskaitant jos tikslus ir tikėtiną koregavimo veiksmų paplitimą, padaroma viešai prieinama.
2 straipsnis
1. Pagrindiniai programos tikslai yra: atkurti Kipro bankų sektoriaus patikimumą; tęsti vykdomą fiskalinį konsolidavimą; ir įgyvendinti struktūrines reformas konkurencingumui ir tvariam ir subalansuotam augimui skatinti. Programa sprendžiamos konkrečios rizikos, kurią kelia Kipras euro zonos finansiniam stabilumui, problemos, o jos tikslas – greitai atkurti tvirtą ir tvarią ekonominę ir finansinę padėtį Kipre bei šios šalies gebėjimą finansuoti visus savo poreikius tarptautinėse finansų rinkose. Programoje deramai atsižvelgiama į pagal Sutaries 121, 126, 136 ir 148 straipsnius Kiprui skirtas Tarybos rekomendacijas bei Kipro veiksmus siekiant laikytis tų rekomendacijų ir plėsti, stiprinti ir tikslinti reikalingas politikos priemones.
2. Kipras vykdo fiskalinį konsolidavimą, atitinkantį jo įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą, įgyvendindamas nuolatines aukštos kokybės priemones ir kuo labiau mažindamas poveikį pažeidžiamiems asmenims.
3. Kad ne vėliau kaip 2016 m. sumažintų deficitą iki mažiau kaip 3 % BVP, Kipras yra pasirengęs imtis papildomų konsolidavimo priemonių. Konkrečiai, jei dėl neigiamo makroekonominio poveikio nesurenkamos numatytos pajamos arba socialinės išlaidos būtų didesnės, Kipro Vyriausybė yra pasirengusi imtis papildomų priemonių, kad ir toliau būtų vykdomi programos tikslai, be kita ko, mažinti diskrecines išlaidas kuo labiau mažinant poveikį pažeidžiamiems asmenims. Per programos vykdymo laikotarpį didesnės, negu numatyta programoje, grynųjų pinigų pajamos, įskaitant bet kokias nenumatytas pajamas, yra kaupiamos arba naudojamos skolai mažinti. Priešingai, pasiekus geresnių, nei numatyta, rezultatų ir jeigu laikoma, kad jie yra ilgalaikiai, gali sumažėti poreikis taikyti papildomas priemones vėlesniais metais.
4. Kipras ir toliau sėkmingai naudoja struktūrinius ir kitus ES fondus pagal programos biudžeto tikslus. Siekiant užtikrinti veiksmingą ES fondų naudojimą Kipro Vyriausybė užtikrina, kad liktų nacionalinių lėšų, būtinų padengti nacionaliniams įnašams, įskaitant netinkamas finansuoti išlaidas, gaunant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP ir EŽF ir EJRŽF) finansavimą 2007–2013 m. Ir 2014–2020 m. programos laikotarpiais, kartu atsižvelgiant į Europos investicijų banko teikiamą finansavimą. Valdžios institucijos užtikrina, kad gerėtų instituciniai gebėjimai įgyvendinti dabartines bei būsimas programas ir būtų skirta tinkamų žmogiškųjų išteklių vadovaujančiosioms institucijoms ir įgyvendinančiosioms įstaigoms.
5. Siekdamas atkurti savo finansų sektoriaus patikimumą, Kipras toliau įgyvendina bankų ir kooperacinių kredito įstaigų sektorių restruktūrizavimą, toliau stiprina priežiūrą ir reguliavimą, taip pat atsižvelgdamas į Bendrojo priežiūros mechanizmo (BPM) vaidmenį, ir vykdo skolos restruktūrizavimo sistemos reformą, kartu apsaugodamas finansinį stabilumą.
Programoje numatomos šios priemonės ir rezultatai:
a) užtikrinti, kad būtų atidžiai stebima bankų sektoriaus likvidumo padėtis tiek, kiek iš tiesų reikia, kad būtų sumažinta rimta grėsmė finansų sistemos stabilumui. Nuo centrinio banko finansavimo arba valstybės pagalbos priklausančių šalies bankų finansavimas ir kapitalo planai turi realiai atspindėti numatytą bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimą, taip pat turėtų būti mažinama priklausomybė nuo skolinimosi iš centrinio banko, išvengiant skubaus turto išpardavimo ir kreditų krizės;
b) pritaikyti minimalius kapitalo reikalavimus, atsižvelgiant į balanso įvertinimo ir išsamaus vertinimo parametrus;
c) nustatyti, kad bankai, patiriantys kapitalo stygių, gali, jei kitų priemonių nepakanka, prašyti valstybės rekapitalizavimo pagalbos pagal valstybės pagalbos procedūras. Bankai, vykdantys restruktūrizavimo planus, teikia ataskaitas apie tų planų įgyvendinimo pažangą;
d) užtikrinti, kad visiškai veiktų kreditų registras;
e) užtikrinti visišką reglamentavimo sistemos, susijusios su paskolų suteikimu, turto vertės sumažėjimu bei atidėjiniais, įgyvendinimą, atsižvelgiant į BPM vaidmenį;
f) užtikrinti, kad bankai reguliariai informuotų valdžios institucijas ir rinkas apie savo operacijų restruktūrizavimo pažangą;
g) užtikrinti valdymo direktyvos patikslinimą, kuriuo, inter alia, būtų apibrėžta bankų vidaus audito padalinių ir bankų priežiūros institucijų tarpusavio sąveika;
h) stiprinti bankų valdymą, įskaitant draudimą skolinti nepriklausomiems valdybos nariams arba susijusioms šalims;
i) užtikrinti būtinus darbuotojus ir pakeitimus, atsižvelgiant į naują Kipro centrinio banko prisiimtą atsakomybę, visų pirma už bankų pertvarkymo ir priežiūros funkcijas, ir bendro taisyklių sąvado nuostatų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES ( 3 ) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES ( 4 ), perkėlimą į nacionalinę teisę;
j) racionalizuoti draudimo bendrovių ir pensijų fondų reglamentavimą ir priežiūrą;
k) stiprinti neveiksnių paskolų valdymą, atsižvelgiant į BPM pokyčius ir terminus. Tai visų pirma apima: Kipro centrinio banko nustatytų restruktūrizavimo tikslų stebėseną ir paskelbimą; priemones, kuriomis skolintojams leidžiama gauti tinkamą informaciją apie skolininkų finansinę būklę ir prašyti skolų negrąžinančių skolininkų finansinio turto ir pajamų išskaitymo, jį gauti ir vykdyti; priemones, kurios leidžia ir palengvina esamų skolų kartu su visais užstatais ir garantijomis perdavimą iš skolintojų trečiosioms šalims negavus skolininko sutikimo;
l) priimti teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad išduoti nuosavybės dokumentai būtų nedelsiant perduodami nekilnojamojo turto pirkėjams, kartu apsisaugant nuo piktnaudžiavimo;
m) mažinti suvaržymus konfiskuoti užstatą, visų pirma užtikrinant sklandų ir veiksmingą patikslintos nuosavybės teisės netekimo sistemos veikimą; šią priemonę papildys įmonių ir asmenų nemokumo procedūrų reformos įgyvendinimas ir užbaigimas, įskaitant visus papildomus administracinius aktus ir reglamentus. Naujosios nemokumo sistemos įgyvendinimas ir veikimo rezultatai nuolatos stebimi siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų savo tikslus ir principus, ir prireikus bus siūlomi pakeitimai. Be to, iki 2016 m. pradžios turi būti atlikta išsami privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo teisinės sistemos peržiūra ir parengtas tos sistemos pakeitimų veiksmų planas bet kokiems trūkumams ištaisyti. Rekomendacijos dėl Civilinio proceso kodekso ir teismo taisyklių formuluojamos taip, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas patikslinto nuosavybės teisės netekimo įstatymo ir naujosios nemokumo sistemos veikimas, taip pat paspartintas bylų nagrinėjimas teismuose ir sumažintas neišnagrinėtų bylų skaičius;
n) užtikrinti, kad bendradarbiavimo grupė laiku ir visiškai įgyvendintų sutartą restruktūrizavimo planą ir imtųsi papildomų priemonių, kad pagerintų veiklos pajėgumus, visų pirma įsiskolinimo valdymo, valdymo informacijos sistemos, valdymo ir valdymo pajėgumų srityse;
o) toliau stiprinti pinigų plovimo prevencijos sistemą ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo, atsižvelgiant į geriausią patirtį, užtikrinamas geresnės praktikos, susijusios su išsamiu klientų tikrinimu ir subjektų skaidrumu, taikymas.
6. 2013 m. Kipro valdžios institucijos tiksliai įgyvendina 2013 m. Biudžeto įstatymą (su pakeitimais), įskaitant papildomas nuolatines priemones, patvirtintas prieš suteikiant pirmą finansinės pagalbos išmoką, kurios turi sudaryti mažiausiai 351 mln. EUR (2,1 % BVP). Kipras patvirtina šias priemones:
a) mokesčio už transporto priemones sistemos reformą, grįsdamas ją ekologiniais principais ir siekdamas gauti papildomų pajamų vidutinės trukmės laikotarpiu;
b) kompensavimo sistemą, taikomą socialiniams ir pensijų fondams, kurie laikė indėlius Kipro liaudies banke, kuria užtikrinama panaši tvarka, kokia tokiems fondams taikoma Kipro banke, kuria atsižvelgiama į kiekvieno fondo pinigų srautų ir aktuarinę padėtį ir kuria kuo labiau sumažinamas poveikis valdžios sektoriaus deficitui. Turint omenyje, kad tokie fondai yra socialinės paramos pobūdžio, 2013 m. valdžios sektoriaus deficito tikslą galima patikslinti, kad jis rodytų šios sistemos poveikį biudžetui; ir
c) visapusišką nuo 2012 m. gruodžio mėn. priimtų konsolidavimo priemonių įgyvendinimą.
7. Per 2014 m. Kipro valdžios institucijos visiškai įgyvendina į 2014 m. Biudžeto įstatymą įtrauktas nuolatines priemones, kurių suma sudaro ne mažiau kaip 270 mln. EUR. Jos taip pat užtikrina visapusišką nuo 2012 m. gruodžio mėn. priimtų konsolidavimo priemonių įgyvendinimą.
7a. Vykdydamos fiskalinę politiką 2015–2016 m., Kipro valdžios institucijos sieks valdžios sektoriaus balanso laikydamosi koregavimo plano, atitinkančio perviršinio deficito procedūros (PDP) rekomendaciją.
7b. Vykdydamos fiskalinę politiką 2017–2018 m., Kipro valdžios institucijos sieks valdžios sektoriaus balanso, kuriuo bus užtikrinamas skolos tvarumas ir kuris suderinamas su koregavimo planu, nurodytu Stabilumo ir augimo pakte.
8. Siekdamas užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, Kipras vykdo fiskalines struktūrines reformas, apimančias, be kita ko, šias priemones ir rezultatus:
a) jei būtina, tolesnes bendrosios ir viešojo sektoriaus pensijų sistemos reformas siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos gyvybingumą, kartu sprendžiant pensijų pakankamumo problemą;
b) sveikatos išlaidų augimo kontrolę, kad būtų užtikrinta pakankamai lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, didinant finansavimo struktūros tvarumą ir viešosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą; įgyvendinti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą užtikrinant jos finansinį tvarumą ir kartu visuotinį prieinamumą;
c) viešųjų išlaidų veiksmingumo ir biudžeto sudarymo gerinimą, taikant veiksmingą vidutinės trukmės biudžeto sudarymo sistemą, kuri yra geresnio viešųjų finansų valdymo dalis, taip papildant biudžeto konsolidavimo veiksmus ir kuriais atsižvelgiama į poreikius, susijusius su pakankamu pagrindinių politikos sričių, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, finansavimu. Ši sistema visapusiškai atitinka Tarybos direktyvą 2011/85/ES ( 5 ) ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, pasirašytą Briuselyje 2012 m. kovo 2 d.;
d) tinkamos teisinės ir institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemos, pagrįstos geriausia praktika, patvirtinimą;
e) įstatymo, kuriuo sukuriama tvirta valstybinių ir pusiau valstybinių įmonių valdymo sistema, priėmimą ir privatizavimo plano, kuriuo padedama gerinti ekonominį veiksmingumą ir atkurti skolos tvarumą, įgyvendinimą;
f) išsamaus reformų plano, kuriuo gerinamas mokesčių surinkimo ir administravimo efektyvumas ir veiksmingumas (įskaitant kovos su mokesčiųslėpimu ir mokesčių vengimu priemones ir priemones visapusiškam įstatymų ir standartų, reglamentuojančių tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje bei keitimąsi mokesčių informacija, taikymui tinkamu laiku gerinti), parengimą ir vykdymą;
g) nekilnojamojo turto mokesčio tvarkos reformą;
h) viešojo administravimo reformą, kad būtų pagerintas jo veikimas ir veiksmingumas, visų pirma peržiūrint viešosios tarnybos dydį ir funkcinę organizaciją, tobulinant darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą, įvedant naujas darbuotojų vertinimo bei paaukštinimo tarnyboje sistemas ir didinant darbuotojų judumą, siekiant užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų teikimą gyventojams;
i) bendrą socialinių išmokų struktūros ir dydžių reformą siekiant veiksmingai panaudoti išteklius ir užtikrinti tinkamą socialinės paramos ir paskatų dirbti pusiausvyrą. Planuojama valstybės paramos reforma užtikrina, kad socialinė parama būtų minimali apsauga, užtikrinanti minimalias pajamas asmenims, negalintiems pasiekti būtiniausio gyvenimo lygio, tačiau išlaikanti paskatas dirbti; ir
j) išsamų viešųjų finansų auditą siekiant, be kita ko, įvertinti priežastis, kodėl susidarė pernelyg didelė skola.
9. Kipras užtikrina, kad darbo užmokesčio indeksavimo sustabdymas visame viešajame sektoriuje liktų galioti iki programos pabaigos. Bet koks minimalaus darbo užmokesčio pokytis turi atitikti ekonominius ir darbo rinkos pokyčius ir būti priimamas pasikonsultavus su socialiniais partneriais.
10. Kipras užtikrina sutartų priemonių, skirtų nustatytiems aktyvumo skatinimo politikos trūkumams šalinti, įgyvendinimą. Kipras skubiai imasi veiksmų jaunimo galimybėms kurti ir jo įsidarbinimo perspektyvoms gerinti, atsižvelgdamas į Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo ( 6 ) tikslus. Jaunimui skirtų priemonių struktūra, valdymas ir įgyvendinimas tinkamai integruojami į platesnę aktyvumo skatinimo politikos sistemą ir suderinami su socialinės paramos sistemos reforma bei sutartais biudžeto tikslais.
11. Kipras pasiruošęs priimti tolesnius konkrečių sektorių teisės aktų pakeitimus, būtinus, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB ( 7 ). Kipro valdžios institucijos toliau gerina reglamentuojamųjų profesijų veikimą. Konkurencijos sistema gerinama stiprinant kompetentingos konkurencijos institucijos veikimą, taip pat nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumą ir įgaliojimus.
12. Kipras užtikrina, kad būtų sumažintas vėluojamų išduoti nuosavybės dokumentų skaičius, ir racionalizuoja procedūras, kad nauji pastatų sertifikatai ir nuosavybės dokumentai būtų išduodami greitai ir veiksmingai.
13. Kipras imasi iniciatyvų, sudarančių ekonomikos augimo veiksmų plano dalį, stiprinti savo turizmo sektoriaus konkurencingumą, visų pirma įgyvendindamas turizmo sektoriaus veiksmų planą, nustatydamas konkurencijos turizmo sektoriuje kliūtis, priimdamas naują nacionalinę turizmo strategiją ir įgyvendindamas aviacijos politikos strategiją, kuria atsižvelgiama į Sąjungos išorės oro susisiekimo ir oro susisiekimo susitarimus, kartu užtikrinant pakankamas oro jungtis.
14. Energetikos srityje Kipras visapusiškai įgyvendina Trečiąjį energetikos paketą, nepaisant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB ( 8 ) 44 straipsnio 2 dalies ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB ( 9 ) 49 straipsnio 1 dalies. Kipras apsvarsto, ar pasinaudoti tuose straipsniuose jo atžvilgiu numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. Kartu parengiamas išsamus plėtros planas Kipro energetikos sektoriui pertvarkyti. Tas planas apima:
a) gamtinėms dujoms eksploatuoti reikalingos infrastruktūros diegimo planą atsižvelgiant į komercines galimybes ir riziką;
b) visapusiškus pertvarkyto energetikos ir dujų sektoriaus reguliavimo tvarkos ir rinkos organizavimo, įskaitant preliminarų potencialo didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertinimą, pagrindus; ir
c) planą nustatyti institucinę angliavandenilių išteklių valdymo sistemą, įskaitant išteklių fondą, kuriam turėtų būti skirtos valstybės lėšos, gaunamos iš dujų eksploatavimo jūroje, kuris turėtų šias lėšas valdyti ir kuris būtų įsteigtas pagal tarptautiniu mastu pripažintą geriausią patirtį.
15. Kipras pateikia atnaujintą prašymą Komisijai dėl techninės pagalbos programos laikotarpiu. Prašyme nustatomos ir patikslinamos techninės pagalbos ar konsultavimo paslaugų sritys, kurios, Kipro valdžios institucijų nuomone, yra esminės įgyvendinant jo makroekonominio koregavimo programą.
16. Kipras įgyvendina ekonomikos augimo veiksmų planą deramai atsižvelgdamas į vykdomą viešojo administravimo reformą, viešųjų finansų valdymo reformą, kitus Kipro makroekonominio koregavimo programoje nustatytus įsipareigojimus ir susijusias Sąjungos iniciatyvas, atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo. Ekonomikos augimo veiksmų planą koordinuos ir jo vykdymą užtikrins viena įstaiga.
3 straipsnis
Sprendimas 2013/236/ES panaikinamas.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.
( 1 ) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
( 2 ) 2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/236/ES, skirtas Kiprui, dėl specialiųjų priemonių finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013 5 28, p. 32).
( 3 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
( 4 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
( 5 ) 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).
( 6 ) 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 120, 2013 4 26, p. 1).
( 7 ) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
( 8 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
( 9 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
