2012D0757 — LT — 01.01.2014 — 000.002

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2012 m. lapkričio 14 d. dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8075) (Tekstas svarbus EEE) (2012/757/ES) (OL L 345, 15.12.2012, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS SPRENDIMAS 2013 m. gruodžio 2 d.	L 323	35	4.12.2013

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 101, 4.4.2014, p. 15  (757/2012)

---

▼B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 14 d.

dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8075)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/757/ES)

1 straipsnis

1.  Patvirtinama I priede pateikta Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninė sąveikos specifikacija (TSS).

2.  Šio sprendimo I priede išdėstyta TSS taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, apibūdintam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.5 punkte.

2 straipsnis

Iki 2014 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai praneša apie šių tipų susitarimus, nebent apie juos jau pranešta pagal Komisijos sprendimą 2006/920/EB ( 6 ), Sprendimą 2008/231/EB arba Sprendimą 2011/314/ES:

3 straipsnis

Kiekviena valstybė narė, laikydamasi šio sprendimo I priedo 7 skirsnio, atnaujina pagal Sprendimo 2006/920/EB 4 straipsnį, Sprendimo 2008/231/EB 4 straipsnį ir Sprendimo 2011/314/ES 5 straipsnį sudarytus nacionalinius TSS įgyvendinimo planus.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia atnaujintą įgyvendinimo planą.

4 straipsnis

Sprendimai 2008/231/EB ir 2011/314/ES panaikinami 2014 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Sprendimas 2007/756/EB iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis

1.  Agentūra savo interneto svetainėje paskelbia Sprendimo 2007/756/EB 6 priedėlio 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nurodytų kodų sąrašus.

2.  Agentūra nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytus kodų sąrašus ir informuoja Komisiją apie visus jų pakeitimus. Apie šių sąrašų pokyčius Komisija valstybes nares informuoja per komitetą, įsteigtą pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį.

7 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

TRAUKINIŲ EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA

TURINYS
1.	ĮVADAS
1.1.	Techninė taikymo sritis
1.2.	Geografinė taikymo sritis
1.3.	Šios TSS turinys
2.	POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS
2.1.	Posistemis
2.2.	Taikymo sritis
2.2.1.	Darbuotojai ir traukiniai
2.2.2.	Principai
2.2.3.	Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai
3.	ESMINIAI REIKALAVIMAI
3.1.	Esminių reikalavimų laikymasis
3.2.	Esminiai reikalavimai – apžvalga
4.	POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS
4.1.	Įvadas
4.2.	Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos
4.2.1.	Su darbuotojais susiję reikalavimai
4.2.1.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.1.2.	Mašinistams skirti dokumentai
4.2.1.2.1.	Mašinisto taisyklių sąvadas
4.2.1.2.2.	Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas
4.2.1.2.2.1.	Maršruto vadovo parengimas
4.2.1.2.2.2.	Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas
4.2.1.2.2.3.	Mašinisto informavimas realiu laiku
4.2.1.2.3.	Tvarkaraščiai
4.2.1.2.4.	Geležinkelių riedmenys
4.2.1.3.	Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus
4.2.1.4.	Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti
4.2.1.5.	Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas
4.2.2.	Su traukiniais susiję reikalavimai
4.2.2.1.	Traukinio matomumas
4.2.2.1.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.2.1.2.	Priekis
4.2.2.1.3.	Galas
4.2.2.1.3.1	Keleiviniai traukiniai
4.2.2.1.3.2	Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai
4.2.2.1.3.3	Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių
4.2.2.2.	Traukinio girdimumas
4.2.2.2.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.2.2.2.	Valdymas
4.2.2.3.	Geležinkelių riedmenų identifikavimas
4.2.2.4.	Keleivių ir krovinio sauga
4.2.2.4.1.	Krovinio sauga
4.2.2.4.2.	Keleivių sauga
4.2.2.5.	Traukinio formavimas
4.2.2.6.	Traukinio stabdžių sistema
4.2.2.6.1.	Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai
4.2.2.6.2.	Stabdymo charakteristikos
4.2.2.7.	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas
4.2.2.7.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.2.7.2.	Būtinieji duomenys
4.2.2.8.	Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai
4.2.2.9.	Mašinisto budrumas
4.2.3.	Su traukinių eismu susiję reikalavimai
4.2.3.1.	Traukinio planavimas
4.2.3.2.	Traukinių identifikavimas
4.2.3.2.1.	Traukinio numerio formatas
4.2.3.3.	Traukinio išvykimas
4.2.3.3.1.	Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą
4.2.3.3.2.	Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę
4.2.3.4.	Eismo valdymas
4.2.3.4.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.3.4.2.	Pranešimas apie traukinį
4.2.3.4.2.1.	Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą
4.2.3.4.2.2.	Numatomas perdavimo laikas
4.2.3.4.3.	Pavojingi kroviniai
4.2.3.4.4.	Kokybės valdymas
4.2.3.5.	Kontrolės duomenų registravimas traukinyje
4.2.3.5.1.	Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje
4.2.3.5.2.	Kontrolės duomenų registravimas traukinyje
4.2.3.6.	Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis
4.2.3.6.1.	Kitų naudotojų informavimas
4.2.3.6.2.	Traukinių mašinistų informavimas
4.2.3.6.3.	Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės
4.2.3.7.	Avarinės situacijos valdymas
4.2.3.8.	Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju
4.3.	Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai
4.3.1.	Sąsajos su infrastruktūros TSS
4.3.2.	Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS
4.3.3.	Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS
4.3.3.1.	Sąsajos su lokomotyvų TSS ir keleivinių riedmenų TSS
4.3.3.2.	Sąsajos su prekinių vagonų TSS
4.3.3.3.	Sąsajos su greitųjų geležinkelių riedmenų TSS
4.3.4.	Sąsajos su energijos posistemio TSS
4.4.	Eksploatavimo taisyklės
4.5.	Techninės priežiūros taisyklės
4.6.	Profesinė kvalifikacija
4.6.1.	Profesinė kompetencija
4.6.1.1.	Profesinės žinios
4.6.1.2.	Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai
4.6.2.	Kalbinė kompetencija
4.6.2.1.	Principai
4.6.2.2.	Žinių lygis
4.6.3.	Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas
4.6.3.1.	Pagrindiniai elementai
4.6.3.2.	Mokymo poreikių tyrimas
4.6.3.2.1	Pradinis mokymo poreikių tyrimas
4.6.3.2.2.	Tolesnis mokymo poreikių tyrimas
4.6.3.2.3.	Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams
4.6.3.2.3.1.	Žinios apie infrastruktūrą
4.6.3.2.3.2.	Žinios apie geležinkelių riedmenis
4.6.3.2.3.3.	Pagalbiniai darbuotojai
4.7.	Sveikatos ir darbo saugos sąlygos
4.7.1.	Įvadas
4.7.2.	Išbraukta
4.7.3.	Išbraukta
4.7.4.	Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas
4.7.4.1.	Prieš paskiriant
4.7.4.1.1.	Minimalus sveikatos patikrinimo turinys
4.7.4.1.2.	Psichologinis įvertinimas
4.7.4.2.	Po paskyrimo
4.7.4.2.1.	Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas
4.7.4.2.2.	Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys
4.7.4.2.3.	Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas
4.7.5.	Medicininiai reikalavimai
4.7.5.1.	Bendrieji reikalavimai
4.7.5.2.	Regos reikalavimai
4.7.5.3.	Klausos reikalavimai
4.8.	Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai
4.8.1.	Infrastruktūra
4.8.2.	Geležinkelių riedmenys
5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1.	Apibrėžtis
5.2.	Sudedamųjų dalių sąrašas
6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA
6.1.	Sąveikos sudedamosios dalys
6.2.	Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis
6.2.1.	Principai
7.	ĮGYVENDINIMAS
7.1.	Principai
7.2.	Įgyvendinimo rekomendacijos
7.3.	Specifiniai atvejai
7.3.1.	Įvadas
7.3.2.	Specifinių atvejų sąrašas
7.3.2.1.	Laikinasis specifinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)
7.3.2.2.	Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)
A priedėlis.	ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės
B priedėlis.	Kitos taisyklės, suteikiančios galimybę suderintai veikti
C priedėlis.	Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika
D priedėlis.	Su maršrutu (-ais), kurį (-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą
E priedėlis.	Kalbos ir bendravimo lygis
F priedėlis.
G priedėlis.
H priedėlis.
I priedėlis.
J priedėlis.	Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su „traukinių lydėjimu“
K priedėlis.
L priedėlis.	Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių rengimu
M priedėlis.
N priedėlis.
O priedėlis.
P priedėlis.	Europos transporto priemonės numeris ir susijęs raidinių ženklų užrašymas ant kėbulo
Q priedėlis.
R priedėlis.
S priedėlis.
T priedėlis.	Stabdymo charakteristikos
U priedėlis.	Neišspręstų klausimų sąrašas
V priedėlis.
W priedėlis.	Terminų sąrašas

1.   ĮVADAS

1.1.    Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (toliau – TSS) taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše. Daugiau informacijos apie šį posistemį pateikta šio priedo 2 skyriuje.

Techninėje sąveikos specifikacijoje prireikus nustatyti skirtingi paprastųjų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/57/EB I priedo 2.1 skyriuje, reikalavimai.

1.2.    Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – Europos geležinkelių sistema, aprašyta Direktyvos 2008/57/EB I priede, išskyrus Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas sistemas ir tinklus.

1.3.    Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

Be to, pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS. Tokie atvejai nurodyti 7 skyriuje.

Taip pat šioje TSS (4 skyriuje) pateikiamos specifinės naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, taikomos 1.1 ir 1.2 poskirsniuose nurodytose taikymo srityse.

2.   POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.    Posistemis

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.5 skirsnyje:

„Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normalaus ir pablogėjusio veikimo režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas.“

2.2.    Taikymo sritis

Ši TSS taikoma infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, susijusiam su traukinių eksploatavimu 1.2 skyriuje apibrėžtoje Europos geležinkelių sistemoje.

2.2.1.    Darbuotojai ir traukiniai

4.6 ir 4.7 skirsniai taikomi darbuotojams, atliekantiems saugos atžvilgiu svarbias traukinio palydos užduotis, kai kertama (-os) valstybių siena (-os) ir dirbama už bet kurios (-ų) vietovės (-ių), kuri (-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtraukta (-os) į jo saugos sertifikatą, ribų.

4.6.2 skirsnis taip pat taikomas traukinių mašinistams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB ( 7 ) VI priedo 8 skyriuje. Nelaikoma, kad darbuotojas kerta sieną, jeigu veikla atliekama tik „pasienio“ vietovėse, kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo ir leidimų judėti suteikimo užduotis, valstybėse narėse bus užtikrintas abipusis profesinės kvalifikacijos ir su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusių reikalavimų pripažinimas.

Kiek tai susiję su darbuotojais, atliekančiais saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su galutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną (-as) ir darbu už bet kurios (-ų) „pasienio“ vietovės (-ių) ribų, kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje, 4.6 skirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant su darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis susijusius reikalavimus. Nebus laikoma, kad traukinio maršrutas yra tarptautinis, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietovės (-ių), kaip aprašyta šio skirsnio pirmoje pastraipoje.

Pirmiau išdėstyti dalykai apibendrinti 1 ir 2 lentelėse.

2.2.2.    Principai

Ši TSS taikoma tiems traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio elementams (kaip nustatyta 4 skyriuje), kuriuose iš esmės yra geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos sąsajų ir kur sąveika būtų ypač naudinga.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, nustatydami tinkamus procesus, privalo užtikrinti atitiktį visiems su taisyklėmis, tvarka ir dokumentais susijusiems reikalavimams. Šių procesų nustatymas yra svarbi geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo taikomos saugos valdymo sistemos dalis, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/49/EB ( 8 ). Pačią saugos valdymo sistemą, prieš išduodama saugos sertifikatą ir (arba) suteikdama įgaliojimus, vertina kompetentinga nacionalinė saugos institucija.

2.2.3.    Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su eksploatavimo atžvilgiu svarbiomis fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tokiems struktūriniams posistemiams, kaip antai, geležinkelių riedmenys, taikomose TSS. Taikant šią TSS atsižvelgiama į tų elementų eksploatacinę funkciją.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.    Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti tos Direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.    Esminiai reikalavimai – apžvalga

Sritys, kuriose taikomi esminiai reikalavimai:

Remiantis Direktyva 2008/57/EB, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai Europos geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

3 lentelėje apibendrinamas Direktyvos 2008/57/EB III priede ir šioje TSS išdėstytų esminių reikalavimų atitikimas.

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.    Įvadas

Atsižvelgiant į visus taikomus pagrindinius reikalavimus, traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemį, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, sudaro tik šiame skyriuje nurodyti elementai.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB ( 9 ) infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad traukiniams, turintiems leidimą važiuoti jo tinkle, būtų pateikti visi būtini reikalavimai, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir šiame skyriuje išdėstytas funkcines arba technines specifikacijas.

4.2.    Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.2.1.    Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.    Bendrieji reikalavimai

Šis skirsnis taikomas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio naudojimo atlikdami saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sąsaja.

Sritys, kurioms taikoma:

Be to, šioje TSS nustatomi darbuotojams (kaip apibrėžta 2.2.1 skirsnyje) taikomi reikalavimai, susiję su:

4.2.1.2.    Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi mašinistui suteikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Mašinisto taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamajame mašinisto taisyklių sąvade.

Mašinisto taisyklių sąvade turi būti pateikti reikalavimai, taikomi visiems mašinisto darbo maršrutams ir tuose maršrutuose naudojamiems riedmenims, atsižvelgiant į darbą normaliomis ir pablogėjusiomis sąlygomis bei darbą galimų avarinių situacijų atveju.

Mašinisto taisyklių sąvadas turi apimti du skirtingus aspektus:

Į sąvadą turi būti įtrauktos procedūros, taikomos bent šiems aspektams:

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už mašinisto taisyklių sąvado parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, mašinisto taisyklių sąvadą turi pateikti vienodu formatu.

Mašinisto taisyklių sąvadą geležinkelio įmonė turi sudaryti taip, kad mašinistas galėtų laikytis visų eksploatacijos taisyklių.

Sąvadas turi turėti du priedėlius:

Iš anksto parengti pranešimai ir blankai turi būti infrastruktūros valdytojo (-ų) vartojama kalba.

Mašinisto taisyklių sąvadas rengiamas ir atnaujinamas šiais etapais:

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad mašinisto taisyklių sąvade būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.   Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

Mašinistams turi būti pateiktas su jų darbo maršrutu susijusių geležinkelio linijų ir su tomis linijomis susijusios traukinio valdymui svarbios geležinkelio kelio įrangos aprašymas. Tokia informacija mašinistams turi būti pateikta viename dokumente, pavadintame „Maršruto vadovas“ (tai gali būti tradicinis arba kompiuterio laikmenoje pateikiamas dokumentas).

Minimalios informacijos, kurią pateikti būtina, sąrašas:

4.2.1.2.2.1.   Maršruto vadovo parengimas

Tokiu pačiu būdu turi būti parengtas maršruto vadovo formatas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami konkrečios geležinkelio įmonės traukiniai.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už visapusišką ir tinkamą maršruto vadovo parengimą (pvz., kad maršruto vadovas būtų išverstas į reikiamą kalbą ir (arba) ta kalba pateikti paaiškinimai) pagal infrastruktūros valdytojo (-ų) pateiktą informaciją.

Maršruto vadove turi būti pateikta ši informacija (sąrašas neišsamus):

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.2.   Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

Infrastruktūros valdytojas privalo geležinkelio įmonei pranešti apie visus nuolatinius arba laikinus informacijos, pateiktos pagal 4.2.1.2.2.1 punktą, pakeitimus.

Geležinkelio įmonė turi surašyti tuos pakeitimus specialiame dokumente arba kompiuterio laikmenoje, kurių formatas turi būti vienodas visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami tos geležinkelio įmonės traukiniai.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimų dokumente būtų pateikiama išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Infrastruktūros valdytojas privalo mašinistus informuoti apie visus linijos arba susijusios geležinkelio kelio įrangos pakeitimus, apie kuriuos nepranešta kaip apie maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimus pagal 4.2.1.2.2.2 skirsnį.

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Teikiant traukinių tvarkaraščių informaciją suteikiama galimybė lengviau užtikrinti tikslų traukinių eismą ir teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė privalo mašinistams pateikti minimalią įprastam traukinio naudojimui reikalingą informaciją, t. y.:

Tokia traukinio naudojimo informacija (ji turi būti grindžiama infrastruktūros valdytojo pateikta informacija) gali būti pateikiama elektroniniu būdu arba popieriniame dokumente.

Informacija visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose mašinistui turi būti pateikiama vienodai.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė privalo mašinistui pateikti informaciją, svarbią dirbant su riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Tokiuose dokumentuose taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į tokiais atvejais specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.    Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visiems savo darbuotojams (dirbantiems traukinyje ar kitur), kurie vykdo eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi pateikti taisykles, darbo tvarkos nurodymus ir suteikti jos nuožiūra reikalingą specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus. Tokia informacija taikoma ir įprasto valdymo sąlygomis, ir pablogėjusiomis sąlygomis.

Traukinio darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir rengimo bei atnaujinimo procesas turi būti grindžiami šios TSS 4.2.1.2 skirsnyje išdėstytais reikalavimais.

4.2.1.4.    Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti pateikta:

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.    Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priedėlyje) ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimui vartojama tame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. terminų žodyną).

Traukinio brigados ir duodančių leidimą traukiniams važiuoti darbuotojų bendravimo su eismo sauga susijusiais klausimais principai išdėstyti C priedėlyje.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktiniais sumetimais reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.    Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.    Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai atitinkamai išdėstyti baltos spalvos žibintai.

Traukinio priekinio riedmens priekyje turi būti įtaisyti trys žibintai, išdėstyti lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje. Kai traukinys valdomas iš priekio, tie žibintai visada turi būti įjungti.

Priekiniai žibintai turi padidinti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas) (gabarito žibintai), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (kelio, informacinių rodyklių (skydų) ir kt. apšvietimas) (priekiniai žibintai) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti priešinių traukinių mašinistų.

Tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma dienos metu ir naktį apibrėžti geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.2.1.3.   Galas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio galas būtų tinkamai paženklintas. Traukinio galą žymintys ženklai turi būti įrengti tik traukinio paskutinio riedmens gale. Galo ženklai turi būti įrengti taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

4.2.2.1.3.1.   Keleiviniai traukiniai

Keleivinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti 2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, įrengti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

4.2.2.1.3.2.   Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai

Valstybė narė turi pranešti, kurie iš toliau išvardytų reikalavimų tos valstybės narės tinkle taikomi traukiniams, kertantiems sieną tarp valstybių narių:

Arba

Žibintai arba plokštės turi būti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje. Valstybės narės, kuriose reikalaujama naudoti 2 šviesą atspindinčias plokštes kaip tinkamus traukinio galo ženklus, turi pripažinti ir 2 pastoviai šviečiančius raudonus žibintus.

4.2.2.1.3.3.   Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių.

Prekinių traukinių, kurie nekerta sienos tarp valstybių narių, galo ženklinimas yra neišspręstas klausimas (žr. U priedėlį).

4.2.2.2.    Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamojo garso signalo, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį, įtaisas.

4.2.2.2.2.   Valdymas

Įspėjamojo garso signalo įtaisą turi būti galima įjungti iš bet kurios traukinio valdymo padėties.

4.2.2.3.    Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti Europos transporto priemonės numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelių riedmens šono, kaip nurodyta P priedėlyje.

Europos transporto priemonės numeris yra iš 12 skaitmenų, daugiau informacijos pateikta Sprendime 2007/756/EB.

Taip pat turi būti įmanoma atpažinti geležinkelių riedmeniui taikomus eksploatavimo apribojimus.

4.2.2.4.    Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.   Krovinio sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad prekiniai vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad krovinys išliktų saugus visą kelionę.

4.2.2.4.2.   Keleivių sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų saugūs traukiniui išvykstant ir saugiai vežami visą kelionę.

4.2.2.5.    Traukinio formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai turi laikytis, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirto maršruto sąlygas.

Nustatant traukinio formavimo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

Gali reikėti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

4.2.2.6.    Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.   Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta riedmenų TSS (Komisijos sprendimai 2006/861/EB ( 10 ), 2008/232/EB ( 11 ) ir 2011/291/ES ( 12 )).

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiantį automatinį stabdį.

Jeigu traukinys atsitiktinai pasidalytų į dvi dalis, abiejuose atsiskyrusių geležinkelių riedmenų sąstatuose turi automatiškai įsijungti stabdžiai (turi būti stabdoma didžiausia jėga) ir sąstatai turi automatiškai sustoti.

4.2.2.6.2.   Stabdymo charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei turi pateikti duomenis apie reikalaujamas tikrąsias charakteristikas. Prireikus į šiuos duomenis įtraukiamos stabdžių sistemų, kurios gali turėti įtakos infrastruktūrai, pvz., magnetinių, rekuperacinių ar sūkurinių srovių stabdžių, naudojimo sąlygos.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti tinkamas traukinio stabdymo charakteristikas, pateikdama savo darbuotojams stabdžių naudojimo taisykles, kurių būtina laikytis.

Taisyklės, susijusios su stabdymo charakteristikomis, turi būti tvarkomos pagal infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemą.

Išsamesni reikalavimai apibrėžti T priedėlyje.

4.2.2.7.    Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatacinėms savybėms, taip pat apie pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio suderinamumui su paskirtu maršrutu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti traukinio naudojimo pablogėjusių sąlygų režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenis, būtinus saugiam ir veiksmingam naudojimui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarką turi sudaryti:

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad šie duomenys geležinkelių infrastruktūros valdytojui (-ams) būtų pateikti prieš išleidžiant traukinį.

Jei traukinys paskirtu maršrutu nevažiuos arba maršruto atsisakyta, geležinkelio įmonė turi apie tai informuoti infrastruktūros valdytoją (-us).

4.2.2.8.    Signalų ir geležinkelio kelio žymų matomumo reikalavimai

Mašinistas turi galėti stebėti signalus ir geležinkelio kelio žymas ir privalo jų paisyti tais atvejais, kai mašinistui reikia laikytis signalų ir geležinkelio kelio žymų. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Visos mašinisto kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas galėtų lengvai matyti jam pateikiamą reikiamą informaciją.

4.2.2.9.    Mašinisto budrumas

Traukinyje turi būti įrengtos mašinisto budrumo tikrinimo priemonės. Jomis traukinys turėtų būti sustabdomas, jei mašinistas nesureaguoja per tam tikrą laiką; laiko intervalas nustatytas geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.3.    Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.    Traukinio planavimas

Pagal Direktyvą 2001/14/EB, infrastruktūros valdytojas turi nurodyti, kokius duomenis reikia pateikti užsakant traukinio maršrutą.

4.2.3.2.    Traukinių identifikavimas

Kiekvienas traukinys turi būti identifikuojamas pagal traukinio numerį. Paskirdamas maršrutą, traukinio numerį suteikia infrastruktūros valdytojas; tas numeris turi būti žinomas geležinkelio įmonei ir visiems su traukinio naudojimu susijusiems infrastruktūros valdytojams. Traukinio numeris turi būti vienintelis tinkle. Per visą kelionę traukinio numeris neturėtų būti keičiamas.

4.2.3.2.1.   Traukinio numerio formatas

Traukinio numerio formatas nustatytas 2012 m. sausio 25 d. Komisijos sprendime 2012/88/ES dėl transeuropinės geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninių sąveikos specifikacijų ( 13 ).

4.2.3.3.    Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

Geležinkelio įmonė privalo nustatyti, ką reikia patikrinti ir kokius bandymus atlikti, kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas (pvz., durys, krovinys, stabdžiai).

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

Kai traukinys yra parengtas naudotis tinklu, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją.

Geležinkelio įmonė prieš traukiniui išvykstant ir kelionės metu turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, turinčius įtakos traukiniui ar jo naudojimui ir galinčius turėti pasekmių traukinio važiavimui.

4.2.3.4.    Eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymas turi užtikrinti saugų, veiksmingą ir tikslų geležinkelių sistemos veikimą, įskaitant veiksmingą funkcijų atkūrimą po sutrikimo.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones:

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie turi poveikį sąsajai su infrastruktūros valdytoju (-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

Infrastruktūros valdytojas privalo:

4.2.3.4.2.2.   Numatomas perdavimo laikas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti procesą, kurį taikant būtų galima pateikti apytikrį nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam, minutėmis.

Pateikiant tą nuokrypį, turi būti pateikiama ir informacija apie paslaugos nutraukimą (sutrikimo apibūdinimas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingi kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pavojingų krovinių gabenimo priežiūros procedūras.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, suteikiančius galimybę stebėti, ar visos susijusios tarnybos veikia efektyviai.

Taikant stebėjimo procesus turi būti tiriami duomenys ir nustatomos su žmonių klaidomis ir sistemos klaidomis susijusios tendencijos. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus turi būti imamasi taisomųjų veiksmų, siekiant pašalinti arba sumažinti atsitikimų, kurie galėtų pabloginti tinklo veikimo efektyvumą, galimybę.

Ten, kur tokie tobulinimo veiksmai būtų naudingi visame tinkle ir yra susiję su kitų infrastruktūrų valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, apie juos turi būti atitinkamai pranešama, nepažeidžiant komercinio konfidencialumo.

Įvykius, dėl kurių buvo stipriai sutrikdyta veikla, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Kai tinkama, ypač kai tai susiję su geležinkelio įmonės (-ių) darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią (-as) geležinkelio įmonę (-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo modernizavimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų (riktų) priežastys arba sušvelnintos jų pasekmės, tos rekomendacijos turi būti perduotos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai patvirtinami dokumentais ir jiems taikomas vidaus auditas.

4.2.3.5.    Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Su traukinio važiavimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

Pagal užregistruotus duomenis turi būti įmanoma nustatyti:

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionalinės teisės aktuose:

4.2.3.5.1.   Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent šiuos duomenis:

4.2.3.5.2.   Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent šiuos duomenis:

4.2.3.6.    Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone (-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo užtikrinti geležinkelių tinklo arba riedmenų saugą, veikimą ir (arba) tinkamumą.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su visomis geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais turi nustatyti, paskelbti ir pateikti tinkamas nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingi pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į įprastą būklę planus, taip pat gali būti taikomos:

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti pagrindinių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų, į kuriuos būtų galima kreiptis paslaugos nutraukimo ir su juo susijusio valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju, kontaktinę informaciją. Pateikiant šią informaciją turi būti nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis ir darbo valandomis, ir ne darbo laiku.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo darbuotojų kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.    Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

nustato, paskelbia ir pateikia tinkamas avarinių situacijų valdymo ir geležinkelio linijos grąžinimo į įprastą būklę priemones.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

Geležinkelio įmonė turi suteikti infrastruktūros valdytojui visą su šiomis aplinkybėmis, ypač su traukinių gelbėjimu ir jų užkėlimu ant bėgių, susijusią specialią informaciją.

Be to, geležinkelio įmonė turi taikyti keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.    Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tinkamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikomas naudojant traukinį pablogėjusiomis sąlygomis, kad būtų išvengta vėlavimo dėl geležinkelių riedmenų gedimo arba toks vėlavimas sumažintas (pvz., ryšių linijos, traukinio evakavimo atveju taikomos priemonės).

4.3.    Sąsajoms taikomi funkciniai ir techniniai reikalavimai

Atsižvelgiant į 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, sąsajoms taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.3.1.    Sąsajos su infrastruktūros TSS

4.3.2.    Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

4.3.3.    Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.    Sąsajos su lokomotyvų TSS ir keleivinių riedmenų TSS

4.3.3.2.    Sąsajos su prekinių vagonų TSS

4.3.3.3.    Sąsajos su greitųjų geležinkelių riedmenų TSS

4.3.4.    Sąsajos su energijos posistemio TSS

4.4.    Eksploatavimo taisyklės

Esant vienodoms sąlygoms, taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama darnaus naujų ir skirtingų struktūrinių posistemių, kuriuos ketinama naudoti Europos geležinkelių sistemoje, visų pirma tų, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema, veikimo galimybė, turi būti vienodos.

Tuo tikslu Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS/ETCS) ir radijo ryšio sistemos (ERTMS/GSM-R) naudojimo taisyklės nustatytos A priedėlyje.

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame Europos geležinkelių tinkle, bus nustatytos B priedėlyje.

4.5.    Techninės priežiūros taisyklės

Netaikoma.

4.6.    Profesinė kvalifikacija

Atsižvelgiant į šios TSS 2.2.1 skirsnį, šiame skirsnyje nagrinėjama profesinė ir kalbinė kompetencija ir įvertinimo procesas, taikomas kompetencijos siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.    Profesinė kompetencija

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo darbuotojai turi turėti tinkamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Šią kompetenciją sudaro profesinės žinios ir sugebėjimas tas žinias taikyti praktiškai.

Minimalūs elementai, svarbūs tam tikroms užduotims atlikti reikalingai profesinei kvalifikacijai, pateikti J ir L priedėliuose.

4.6.1.1.    Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedėlius ir priklausomai nuo konkretaus darbuotojo pareigų, būtinas žinias sudaro:

4.6.1.2.    Sugebėjimas šias žinias taikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, jie turi būti gerai susipažinę su:

Darbuotojai taip pat turi sugebėti prisitaikyti prie įvairių galimų aplinkybių.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi sukurti kompetencijos valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas jų darbuotojų gebėjimų vertinimas ir išlaikymas. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos arba asmenų darbo trūkumais, prireikus turi būti suteikiama galimybė mokytis.

4.6.2.    Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.    Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, kad jų darbuotojai sugebėtų naudotis ryšio protokolais ir žinotų šioje TSS nustatytus principus.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, su kalba ir bendravimu susijęs mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais saugos atžvilgiu svarbiais klausimais įprastomis, pablogėjusiomis ar avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.    Žinių lygis

Kalbos, kurią vartoja infrastruktūros valdytojas, žinių lygis turi būti pakankamas eismo saugai užtikrinti:

Rekomendacijos dėl tinkamo kompetencijos lygio nustatytos E priedėlyje. Mašinistų žinių lygis turi atitikti bent 3 lygį. Traukinį lydinčiojo personalo žinių lygis turi atitikti bent 2 lygį.

4.6.3.    Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.    Pagrindiniai elementai

Reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustatytų savo personalo vertinimo tvarką.

Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

4.6.3.2.    Mokymo poreikių tyrimas

4.6.3.2.1.   Pradinis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti savo darbuotojų mokymo poreikių tyrimą.

Atliekant tyrimą turi būti nustatoma taikymo sritis ir sudėtingumas ir atsižvelgiama į traukinių naudojimo pavojus (visų pirma susijusius su žmonių gebėjimais ir trūkumais, t. y. žmogiškaisiais veiksniais), kurie gali kilti dėl:

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 skirsnyje nurodytuose priedėliuose. Organizuojant darbuotojų mokymą, turi būti atitinkamai atsižvelgta į minėtus elementus.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio tam tikri šių priedėlių elementai bus netaikytini. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netaikomi elementai turi būti užfiksuoti dokumentuose ir nurodytos priežastys, kodėl jie netaikomi.

4.6.3.2.2.   Tolesnis mokymo poreikių tyrimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas nustato savo darbuotojų mokymo poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros pakeitimus ir technologijos pasikeitimus.

4.6.3.2.3.   Specialūs elementai traukinio brigados nariams ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie infrastruktūrą

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio brigados nariai turėtų tinkamų žinių apie susijusią infrastruktūrą.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie maršrutus, kuriuose dirba, ir tas žinias išsaugo. Šis procesas:

4.6.3.2.3.2.   Žinios apie geležinkelių riedmenis

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procesą, kurį taikant traukinio brigada įgyja žinių apie traukos ir kitus geležinkelių riedmenis ir tas žinias išsaugo.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., teikiantys maitinimo ir valymo paslaugas), kurie nėra traukinio brigados nariai, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų pagal tinkamai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.    Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.    Įvadas

4.2.1 skirsnyje nustatyti darbuotojai, atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, kaip nurodyta šios TSS 2.2 skirsnyje, turi būti tinkamai fiziškai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų veiklos ir saugos standartų.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai saugos valdymo sistemoje turi nustatyti ir dokumentais patvirtinti darbuotojų atitikties medicininiams, psichologiniams ir sveikatos reikalavimams užtikrinimo procesą.

Medicininį patikrinimą, kaip apibrėžta 4.7.4 skirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų tinkamumo priimti pripažintas profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbaus darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi taikyti kontrolės procedūras, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbe.

Tų medžiagų riboms yra taikomos valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės.

4.7.2.    Išbraukta

4.7.3.    Išbraukta

4.7.4.    Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.4.1.    Prieš paskiriant

4.7.4.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimas turi apimti:

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio vertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei paskirti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatydamas psichologinio vertinimo turinį, psichologas turi atsižvelgti bent jau į šiuos atliekant kiekvieną saugos funkciją svarbius kriterijus:

Jei psichologas praleidžia kurį nors iš minėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.    Po paskyrimo

4.7.4.2.1.   Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas

Bent vienas sisteminis sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas:

Atsižvelgdamas į darbuotojo sveikatos būklę, profesinės sveikatos specialistas turi nustatyti dažnesnį sveikatos tikrinimą, jei tai būtina.

4.7.4.2.2.   Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarus specializuotas patikrinimas turi apimti bent:

4.7.4.2.3.   Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

Be reguliaraus sveikatos tikrinimo, turi būti atliekamas papildomas specialus sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, jei yra pagrįstų priežasčių abejoti darbuotojo sveikatos būklės ar psichologiniu tinkamumu arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog darbuotojas vartojo narkotinių medžiagų arba piktnaudžiavo alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto ar avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti patikrinti sveikatą, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, padaryto remiantis turima medicinine informacija, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi įdiegti sistemas, kurios užtikrintų, kad prireikus būtų atliekamas toks papildomas sveikatos patikrinimas ir įvertinimas.

4.7.5.    Medicininiai reikalavimai

4.7.5.1.    Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti sveikatos sutrikimų ir jiems neturi būti taikomas gydymas, dėl kurių darbuotojas galėtų patirti:

Darbuotojai turi atitikti šiuos regos ir klausos reikalavimus:

4.7.5.2.    Regos reikalavimai

4.7.5.3.    Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, t. y.:

4.8.    Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

Atsižvelgiant į infrastruktūros ir transporto priemonių registrų savybes, nustatytas Direktyvos 2008/57/EB 33, 34 ir 35 straipsniuose, šie registrai neatitinka traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio specifinių reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nieko nenustatoma.

Tačiau pagal veiklos reikalavimus kai kurie su infrastruktūra susiję duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui, kaip nurodyta 4.8.1 ir 4.8.2 skirsniuose. Abiem atvejais tam tikri duomenys turi būti išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.    Infrastruktūra

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję reikalavimai, taikomi su geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, pateikti D priede. Infrastruktūros valdytojas atsako už duomenų tikslumą.

4.8.2.    Geležinkelių riedmenys

Infrastruktūros valdytojams turi būti prieinami toliau nurodyti su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys. Valdytojas atsako už duomenų tikslumą:

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.    Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio f dalį sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.    Sudedamųjų dalių sąrašas

Nėra sąveikos sudedamųjų dalių, susijusių su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.    Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS sąveikos sudedamosios dalys neapibrėžtos, vertinimo tvarka neaptariama.

6.2.    Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.    Principai

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedą yra funkcinis posistemis.

Vadovaujantis Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniais, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, pateikdami prašymą išduoti naują arba iš dalies pakeistą saugos sertifikatą arba suteikti įgaliojimus saugos srityje, turi įrodyti, kad jų saugos valdymo sistema užtikrina atitiktį šios TSS reikalavimams.

Taikant atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus reikalaujama, kad nacionalinės saugos institucijos nustatytų nuolatinės atitikties saugos valdymo sistemos, įskaitant visas TSS, reikalavimams priežiūros ir stebėjimo tvarką. Pabrėžtina, kad paskelbtoji įstaiga neturi atskirai vertinti jokio šioje TSS pateikto elemento.

Atitiktis šioje TSS pateiktiems reikalavimams, susijusiems su struktūriniais posistemiais ir išvardytiems sąsajose (4.3 skirsnyje), vertinama pagal susijusias struktūrinių posistemių TSS.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.    Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems šios TSS skirsniams turi būti nustatyta atsižvelgiant į įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti geležinkelio linijoms, už kurias ji yra atsakinga.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti, ir tos išimtys parengiant planą patvirtinamos dokumentais.

Įgyvendinimo plane turi būti atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo galimybių lygius, susijusius su bet kuriuo iš šių įvykių:

Paprastai suprantama, kad neįmanoma visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti, kol nebus suderinta naudojama techninė įranga (infrastruktūros įranga, valdymo ir kontrolės įranga ir kt.). Todėl šiame skyriuje pateikti nurodymai turi būti vertinami kaip laikinas etapas, padedantis pereiti prie tikslinės sistemos.

7.2.    Įgyvendinimo rekomendacijos

Yra trys atskiri įgyvendinimo elementai:

7.3.    Specifiniai atvejai

7.3.1.    Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

7.3.2.    Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.    Laikinasis specifinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejis (T1)

Įgyvendinat šios TSS 4.2.2.1.3.2 skirsnio reikalavimus, traukiniams, naudojamiems tik 1 520 mm vėžės pločio tinkle Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, galima naudoti kitokius nustatytus traukinio galą žyminčius ženklus.

7.3.2.2.    Laikinasis specifinis Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejis (T2)

Įgyvendinant šios TSS 4.2.3.2.1 skirsnio reikalavimus, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje esamose sistemose naudojamas raidinis skaitinis numeris. Valstybės narės nustato perėjimo nuo raidinių skaitinių prie skaitinių traukinių numerių tikslinėje sistemoje reikalavimus ir tvarkaraštį.

▼M1

---

A priedėlis

ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės

ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės pateiktos techniniame dokumente ERTMS operational principles and rules — version 3 („ERTMS naudojimo taisyklės ir principai“. 3 versija), paskelbtame ERA interneto svetainėje (www.era.europa.eu).

▼B

---

B priedėlis

Kitos taisyklės, suteikiančios galimybę suderintai veikti

A.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Rezervuota

B.   DARBUOTOJŲ SAUGA IR SAUGUMAS

Rezervuota

C.   DARBINĖ SĄSAJA SU SIGNALIZACIJOS, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA

C1.    Smėlio barstymas

Jei traukinyje įrengtas rankiniu būdu įjungiamas smėlio barstymo įtaisas, mašinistui visada leidžiama barstyti smėlį, tačiau kai įmanoma jis turi vengti jį barstyti:

Šio reikalavimo taikymo išimtys:

C2.    Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisų įjungimas

Rezervuota

D.   TRAUKINIŲ EISMAS

D1.    Normalios sąlygos

D2.    Pablogėjusios sąlygos

Rezervuota

E.   ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS

Rezervuota

---

C priedėlis

Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika

ĮVADAS

Šiame priedėlyje nustatomos su sauga susijusių pranešimų iš valdymo posto į traukinį ir iš traukinio į valdymo postą, kai informacija perduodama ar ja keičiamasi kritinėse saugos atžvilgiu situacijose sąveiką užtikrinančiame tinkle, teikimo taisyklės, visų pirma:

Remdamiesi šiuo priedėliu:

Blankų naudojimo mastas ir jų struktūra gali skirtis. Kai kurioms rizikos rūšims naudoti blankus yra tinkama, o kitoms – netinkama.

Atsižvelgdamas į konkrečią riziką, infrastruktūros valdytojas nusprendžia, ar naudoti blanką yra tinkama. Blankas turėtų būti naudojamas tik tuo atveju, jei jį naudoti naudinga saugos ir veikimo atžvilgiais.

Infrastruktūros valdytojai savo ryšio protokolą turi sunorminti pagal šias 3 kategorijas:

Siekiant paremti sisteminį požiūrį į šių pranešimų perdavimą, parengta pranešimų perdavimo metodika.

1.   PRANEŠIMŲ PERDAVIMO METODIKA

1.1.    Metodikos elementai ir principai

1.1.1.    Procedūrose vartotina standartinė terminija

1.1.1.1.    Žodinio perdavimo procedūra

Terminas, kuriuo galimybė kalbėti perduodama kitai šaliai:

1.1.1.2.    Pranešimo gavimo procedūra

1.1.1.3.    Ryšio nutraukimas

1.1.1.4.    Rašytinio nurodymo atšaukimas

Terminas, kuriuo atšaukiama pagal rašytinį nurodymą vykdoma procedūra:

Jei vėliau pranešimas bus tęsiamas, procedūrą reikės kartoti nuo pradžios.

1.1.2.    Principai, taikytini, įvykus klaidai arba kai pranešimas nesuprantamas

Kad per ryšio seansą būtų leista ištaisyti galimas klaidas, taikomos šios taisyklės:

1.1.2.1.    Klaidos

1.1.2.2.    Nesuprantamas pranešimas

Jei viena iš šalių nesupranta pranešimo, ji turi paprašyti, kad kita šalis pranešimą pakartotų, pavartodama tokią frazę:

1.1.3.    Žodžių, skaičių, laiko, atstumo, greičio ir datos tarimo paraidžiui kodas

Kad būtų galima pranešimus aiškiai suprasti ir išreikšti įvairiose situacijose, kiekvienas terminas turi būti tariamas lėtai ir tiksliai, paraidžiui ištariant visus žodžius, vardus ir skaičius, kuriuos gavėjui gali būti sunku suprasti. Tokių žodžių pavyzdžiai yra signalų arba vietų identifikavimo kodai.

Taikomos šios tarimo paraidžiui taisyklės:

1.1.3.1.    Žodžių ir raidžių grupių tarimas paraidžiui

Vartojama tarptautinė fonetinė abėcėlė.

Pavyzdys:

Taškai A B = taškai alpha bravo.

Signalo numeris KX 835 = signalas Kilo X-Ray aštuoni trys penki.

Jei infrastruktūros valdytojo vartojamos (-ų) kalbos (-ų) abėcėlėje yra daugiau raidžių, jis gali pridėti trūkstamas raides, nurodydamas kiekvienos pridėtos raidės fonetinį tarimą.

Geležinkelio įmonė gali pateikti daugiau su tarimu susijusių nurodymų, jei mano, kad tai reikalinga.

1.1.3.2.    Skaičių reiškimas

Skaičiai turi būti sakomi nuosekliai ištariant kiekvieną skaitmenį.

Pavyzdys: traukinys 2183 = traukinys du vienas aštuoni trys.

Dešimtainės trupmenos išreiškiamos su žodžiu „kablelis“.

Pavyzdys: 12,50 = vienas du kablelis penki nulis

1.1.3.3.    Laiko reiškimas

Paprastais žodžiais nurodomas vietos laikas.

Pavyzdys: 10:52 val. = dešimt valandų penkiasdešimt dvi minutės.

Nepaisant šio principo, prireikus laikas gali būti nurodomas nuosekliai ištariant skaitmenis (vienas nulis valandų penki du minučių).

1.1.3.4.    Atstumo ir greičio reiškimas

Atstumas reiškiamas kilometrais, o greitis – kilometrais per valandą.

Jei tam tikroje infrastruktūroje įprastas matavimo vienetas yra mylios, atstumus galima reikšti myliomis.

1.1.3.5.    Datos reiškimas

Data reiškiama įprastu būdu.

Pavyzdys: gruodžio 10 diena.

1.2.    Pranešimų struktūra

Su sauga susiję pranešimai iš esmės perduodami šiais 2 etapais:

Perduodant svarbiausius saugos pranešimus pirmąjį etapą galima sutrumpinti arba išvis praleisti.

1.2.1.    Identifikavimo ir prašymo pateikti nurodymus taisyklės

Kad šalys galėtų viena kitą atpažinti, apibūdinti esamą padėtį ir perduoti metodinius nurodymus, taikomos šios taisyklės:

1.2.1.1.    Identifikavimas

Labai svarbu, kad kiekvieno ryšio seanso, išskyrus tuos, kuriuose perduodami labai skubūs ir labai svarbūs pranešimai, pradžioje jame dalyvaujantys asmenys nurodytų savo tapatybę. Mašinistai tuo tikslu nurodo traukinio numerį ir vietą. Signalininko ir mašinisto ryšio seansuose signalininkui tenka didžiausia atsakomybė už tai, kad būtų palaikomas ryšys su reikiamu mašinistu. Tai ypač svarbu, kai ryšys palaikomas vietovėse, kuriose iš dalies sutampa ryšio zonos.

Šis principas taikomas net po ryšio seanso pertrūkio.

Šiuo tikslu įvairios šalys naudoja toliau pateiktus pranešimus:

Reikia atkreipti dėmesį, kad po identifikavimo informacijos gali būti perduodamas papildomas informacinis pranešimas, kuriuo darbuotojams, duodantiems leidimą traukiniams važiuoti, būtų pateikiama pakankamai informacijos apie situaciją ir jie galėtų tiksliai nustatyti procedūrą, kurią vėliau mašinistui gali reikėti vykdyti.

1.2.1.2.    Prašymas pateikti nurodymus

Prieš taikant kiekvieną procedūrą, atliekamą remiantis rašytiniu nurodymu, turi būti prašoma pateikti nurodymus.

Prašant pateikti nurodymus, vartojami šie terminai:

1.2.2.    Rašytinių nurodymų ir žodinių pranešimų perdavimo taisyklės

1.2.2.1.    Didžiausios svarbos saugos pranešimai

Dėl skubumo ir įsakmumo šie pranešimai:

1.2.2.2.    Rašytiniai nurodymai

Kad blankų rinkinyje pateikti metodiniai pranešimai būtų patikimai išsiunčiami arba gaunami (traukiniui stovint), laikomasi šių taisyklių:

1.2.2.2.1.   Pranešimo siuntimas

Blankas gali būti užpildytas prieš perduodant pranešimą, kad būtų galima iškart perduoti visą pranešimo tekstą.

1.2.2.2.2.   Pranešimo gavimas

Pranešimo gavėjas, remdamasis siuntėjo pateikta informacija, turi užpildyti blankų rinkinyje esantį blanką.

1.2.2.2.3.   Gauto pranešimo pakartojimas

Visi gauti standartiniai blankų rinkinyje pateikti geležinkelio pranešimai turi būti pakartojami. Pakartojant pateikiamas blanko pilkame laukelyje nurodytas pranešimas, pakartojamas gautas pranešimas ir pateikiama papildoma informacija.

1.2.2.2.4.   Patvirtinimas, kad gautas pranešimas teisingas

Po kiekvieno gauto pranešimo pakartojimo pateikiamas pranešimų atitikties patvirtinimas arba pranešimo siuntėjas nurodo, kad pranešimai neatitinka.

arba

ir pakartotinai siunčiamas pradinis pranešimas.

1.2.2.2.5.   Patvirtinimas

Kiekvienas gautas pranešimas turi gauti teigiamą arba neigiamą patvirtinimą:

arba

1.2.2.2.6.   Atsekamumas ir patikrinimas

Visi iš valdymo centro siunčiami pranešimai turi unikalų identifikavimo arba leidimo numerį:

1.2.2.2.7.   Gauto pranešimo pakartojimas

Po kiekvieno pranešimo su nurodymu „pakartoti“ perduodama „ataskaita“.

1.2.2.3.    Papildomi pranešimai

Papildomi pranešimai

1.2.2.4.    Įvairaus iš anksto nenustatyto turinio pranešimai

Įvairaus turinio informaciniai pranešimai:

2.   METODINIAI PRANEŠIMAI

2.1.    Pranešimų pobūdis

Metodiniai pranešimai naudojami darbo nurodymams, susijusiems su tam tikromis „Mašinisto taisyklių sąvade“ pateiktomis situacijomis, siųsti.

Jie sudaryti iš situaciją atitinkančio pranešimo teksto ir pranešimo identifikacinio numerio.

Jei šiems pranešimams reikalingas gavėjo patvirtinimas, taip pat pateikiamas patvirtinimo tekstas.

Šiuose pranešimuose vartojamos iš anksto infrastruktūros valdytojo vartojama kalba parengtos formuluotės; jos pateikiamos iš anksto parengta forma kaip popierinis dokumentas arba kompiuterio laikmenoje.

2.2.    Blankai

Blankai yra sunorminta priemonė metodiniams pranešimams perduoti. Šie pranešimai paprastai yra susiję su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Tipiški pavyzdžiai: leidimas mašinistui pravažiuoti signalą arba ribą, iki kurios leidžiama važiuoti, reikalavimas tam tikroje vietoje važiuoti sumažintu greičiu arba patikrinti geležinkelio liniją. Gali būti ir kitų aplinkybių, kai gali reikėti naudoti tokius pranešimus.

Jų paskirtis:

Kad blankus būtų galima identifikuoti, sudaromas su procedūra susijęs unikalus kodinis žodis arba numeris. Tai galėtų būti pagrįsta potencialiu blanko naudojimo dažnumu. Jei tikėtina, kad iš visų sudarytų blankų dažniausiai bus naudojamas blankas, susijęs su draudžiamojo signalo arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti pravažiavimu, tai jo numeris turėtų būti 001 ir t. t.

2.3.    Blankų rinkinys

Identifikavus visus naudotinus blankus, visas rinkinys turi būti pateiktas kaip popierinis dokumentas arba kompiuterio laikmenoje, vadinamoje blankų rinkiniu.

Tai bendras dokumentas, kurį naudos mašinistas ir su juo bendraujantys leidimą traukiniams važiuoti duodantys darbuotojai. Todėl svarbu, kad mašinisto ir leidimą traukiniams važiuoti duodančių darbuotojų naudojami blankų rinkiniai būtų sudaryti ir sunumeruoti vienodai.

Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už blankų rinkinio ir pačių blankų parengimą jo vartojama kalba.

Visi pranešimai perduodami infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

Blankų rinkinys sudaromas iš dviejų dalių.

Pirmoje dalyje yra šie elementai:

Antroje dalyje yra patys procedūrų blankai. Juos turi surinkti geležinkelio įmonė ir duoti mašinistui.

3.   PAPILDOMI PRANEŠIMAI

Papildomi pranešimai – tai informaciniai pranešimai apie retai pasitaikančias situacijas, kurioms iš anksto nustatytas blankas nereikalingas, taip pat su traukinio važiavimu ir traukinio arba infrastruktūros technine būkle susiję pranešimai, kuriuos siunčia:

Kad būtų lengviau aprašyti situacijas ir sudaryti informacinius pranešimus, gali būti naudinga pateikti pranešimų sudarymo gaires, geležinkelių terminų žodyną, naudojamų geležinkelių riedmenų schemą ir infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) aprašymą.

3.1.    Rekomenduojama pranešimų struktūra

Šie pranešimai gali būti sudaromi taip:

Po šių pranešimų gali būti perduodamas prašymas pateikti nurodymus.

Šių pranešimų sudedamosios dalys pateikiamos ir geležinkelio įmonės, ir tam tikrų infrastruktūros valdytojų vartojama (-omis) kalba (-omis).

3.2.    Geležinkelių terminų žodynas

Geležinkelio įmonė parengia kiekvieno tinklo, kuriame naudojami jos traukiniai, geležinkelių terminų žodyną. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba pateikiami reguliariai vartojami terminai.

Terminų žodynas sudaromas iš dviejų dalių:

3.3.    Geležinkelių riedmenų schema

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, geležinkelių riedmenų schema būtų naudinga dirbant, ji parengiama. Joje geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra naudojamasi, vartojama kalba išvardijami įvairių sudedamųjų dalių, kurias gali reikėti minėti bendraujant su infrastruktūros valdytojais, pavadinimai ir pateikiami dažnai vartojami geležinkelio terminai.

3.4.    Infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, infrastruktūros įrangos (kelio, traukos energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas būtų naudingas dirbant, jis parengiamas. Jame pateikiami įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo (-ų), kurio (-ų) infrastruktūra naudojamasi, vartojama kalba pateikiami dažnai vartojami geležinkelio terminai.

4.   ŽODINIŲ PRANEŠIMŲ TIPAS IR STRUKTŪRA

4.1.    Avariniai pranešimai

Avariniais pranešimais duodami skubūs darbo nurodymai, tiesiogiai susiję su geležinkelio sauga.

Kad būtų išvengta pavojaus, jog pranešimas gali būti nesuprastas, pranešimai visada vieną kartą pakartojami.

Toliau reikalingumo tvarka pateikiami pagrindiniai pranešimai, kuriuos gali reikėti perduoti.

Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius, gali papildomai nustatyti kitus avarinius pranešimus.

Po avarinių pranešimų gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas (žr. 2 skirsnį).

Tekstai, iš kurių sudaromi avariniai pranešimai, įtraukiami į Mašinisto taisyklių sąvado 1 priedėlį – „Ryšio procedūrų vadovą“ ir į dokumentus, kurie pateikiami leidimą traukiniams važiuoti duodantiems darbuotojams.

4.2.    Iš valdymo centro arba mašinisto perduodami pranešimai

4.3.    Mašinisto perduodami pranešimai

Būtinybė nutraukti traukos elektros energijos tiekimą:

Šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant priežastį, pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį:

Vieta

(km)

geležinkelio linijoje ir (arba) kelyje

(pavadinimas ir (arba) numeris)

tarp ir

(stotis) (stotis)

Priežastis

Traukinio mašinistas

(numeris)

Tokiomis aplinkybėmis papildant pranešimą gali būti nurodomas geležinkelio linijos arba kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimas arba numeris.

---

D priedėlis

Su maršrutu (-ais), kurį (-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą

1 DALIS.   BENDROJI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJU

1.1.   Infrastruktūros valdytojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir (arba) tapatybė

1.2.   Šalis (arba šalys)

1.3.   Trumpas apibūdinimas

1.4.   Bendrųjų naudojimo taisyklių ir nuostatų sąrašas (ir nurodymas, kaip juos gauti)

2 DALIS.   ŽEMĖLAPIAI IR SCHEMOS

2.1.   Geografinis žemėlapis

2.1.1.   Maršrutai

2.1.2.   Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.   Geležinkelio linijos schema

Informacija, kurią reikia pateikti schemose, prireikus papildoma tekstu. Kai pateikiama atskira stoties (kelyno, depo) schema, geležinkelio linijos schemoje gali būti pateikiama supaprastinta informacija.

2.2.1.   Atstumo nurodymas

2.2.2.   Tiesioginių linijų, privažiuojamųjų geležinkelio kelių, geležinkelio stočių kelių, nenaudojamų atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginių iešmų identifikavimas

2.2.3.   Tiesioginių geležinkelio linijų sąsajos

2.2.4.   Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.5.   Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės

2.3.   Stoties (kelyno, depo) schemos (pastaba: taikoma tik toms vietoms, kuriose įmanomas sąveikus geležinkelių transporto eismas)

Informacija, kurią reikia nurodyti konkrečios vietos plane, prireikus papildoma tekstu.

2.3.1.   Vietos pavadinimas

2.3.2.   Vietos identifikavimo kodas

2.3.3.   Vietos tipas (keleivių terminalas, krovinių terminalas, kelynas, depas)

2.3.4.   Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės

2.3.5.   Geležinkelių kelių identifikavimas ir planas, įskaitant geležinkelio stočių kelius, nenaudojamus atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginius iešmus

2.3.6.   Peronų identifikavimas

2.3.7.   Peronų ilgis

2.3.8.   Peronų aukštis

2.3.9.   Privažiuojamųjų geležinkelio kelių identifikavimas

2.3.10.   Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis

2.3.11.   Elektros energijos tiekimo galimybė

2.3.12.   Atstumas nuo perono krašto iki geležinkelio kelio vidurio, lygiagrečiai važiavimo paviršiui

2.3.13.   Neįgaliųjų asmenų priėjimo galimybė (keleivių stotims)

3 DALIS.   SPECIFINĖ GELEŽINKELIO LINIJOS RUOŽO INFORMACIJA

3.1.   Bendrosios charakteristikos

3.1.1.   Šalis

3.1.2.   Geležinkelio linijos ruožo identifikavimo kodas – nacionalinis kodas

3.1.3.   1 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.4.   2 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.5.   Laikas, kai ruože leidžiamas traukinių eismas (laikas, dienos, specialus laikas švenčių dienomis)

3.1.6.   Geležinkelio kelio atstumų ženklai (dažnumas, išvaizda ir išdėstymas)

3.1.7.   Traukinių eismo rūšis (mišrus, keleivių, krovinių, …)

3.1.8.   Didžiausias (-i) leidžiamas (-i) greitis (-čiai)

3.1.9.   Visa kita informacija, būtina saugos sumetimais

3.1.10.   Specialūs vietiniai eksploatavimo reikalavimai (įskaitant specialią darbuotojų kvalifikaciją)

3.1.11.   Specialūs pavojingiems kroviniams taikomi apribojimai

3.1.12.   Specialūs krovimo apribojimai

3.1.13.   Pranešimo apie laikinus darbus modelis (ir pranešimo gavimo būdas)

3.1.14.   Nurodymas, kad geležinkelio linijos ruožas yra perpildytas (2001/14/EB 22 straipsnis)

3.2.   Specifinės techninės charakteristikos

3.2.1.   EB patikra pagal infrastruktūros TSS

3.2.2.   Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.2.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.2.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.2.5.   Vėžės plotis

3.2.6.   Statinių artumo gabaritas

3.2.7.   Didžiausia ašies apkrova

3.2.8.   Didžiausia apkrova vienam linijiniam metrui

3.2.9.   Skersinės geležinkelio kelio jėgos

3.2.10.   Išilginės geležinkelio kelio jėgos

3.2.11.   Mažiausias kreivės spindulys

3.2.12.   Nuolydžio procentinis dydis

3.2.13.   Nuolydžio vieta

3.2.14.   Stabdžių sistemos, kurioje nenaudojamas ratų ir bėgių sukibimas, priimtina stabdymo jėga

3.2.15.   Tiltai

3.2.16.   Viadukai

3.2.17.   Tuneliai

3.2.18.   Pastabos

3.3.   Energijos posistemis

3.3.1.   EB patikra pagal infrastruktūros TSS

3.3.2.   Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.3.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.3.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.3.5.   Elektros energijos tiekimo sistema (pvz., nėra, oro linija, 3-iasis bėgis)

3.3.6.   Elektros energijos tiekimo sistemos dažnis (pvz., kintamoji srovė, nuolatinė srovė)

3.3.7.   Mažiausia įtampa

3.3.8.   Didžiausia įtampa

3.3.9.   Apribojimai, susiję su tam tikro (-ų) elektrovežio (-ų) energijos suvartojimu

3.3.10.   Apribojimas, susijęs su sudėtinio (-ų) traukos riedmens (-ų) vieta atsižvelgiant į kontaktinės linijos atskyrimo reikalavimą (pantografo padėtis)

3.3.11.   Kaip atsijungti nuo elektros tiekimo šaltinio

3.3.12.   Kontaktinio laido aukštis

3.3.13.   Leidžiamas kontaktinio laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir nuolydžio nuokrypis

3.3.14.   Patvirtintas pantografų tipas

3.3.15.   Mažiausia statinė jėga

3.3.16.   Didžiausia statinė jėga

3.3.17.   Neutralių ruožų vieta

3.3.18.   Informacija apie naudojimą

3.3.19.   Pantografų nuleidimas

3.3.20.   Sąlygos, taikomos rekuperacinio stabdymo atžvilgiu

3.3.21.   Didžiausia leidžiama traukinio srovė

3.4.   Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis

3.4.1.   EB patikra pagal CCS TSS

3.4.2.   Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.4.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.4.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

ERTMS/ETCS

3.4.5.   Taikymo lygis

3.4.6.   Geležinkelio kelyje įdiegtos neprivalomos funkcijos

3.4.7.   Traukinyje reikalingos neprivalomos funkcijos

3.4.8.   Programinės įrangos versijos numeris

3.4.9.   Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/GSM-R radijas

3.4.10.   Neprivalomos funkcijos, kaip apibrėžta FRS

3.4.11.   Versijos numeris

3.4.12.   Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/ETCS 1 lygiui su duomenų pildymo funkcija

3.4.13.   Geležinkelių riedmenims reikalingas techninis įgyvendinimas

B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjamoji (-osios) sistema (-os)

3.4.14.   B klasės sistemų naudojimo nacionalinės taisyklės (+ jų gavimo būdas)

Geležinkelio linijos sistema

3.4.15.   Atsakinga valstybė narė

3.4.16.   Sistemos pavadinimas

3.4.17.   Programinės įrangos versijos numeris

3.4.18.   Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.19.   Galiojimo laikotarpio pabaiga

3.4.20.   Poreikis, kad vienu metu veiktų daugiau kaip viena sistema

3.4.21.   Traukinyje įrengiama sistema

B klasės radijo sistemos

3.4.22.   Atsakinga valstybė narė

3.4.23.   Sistemos pavadinimas

3.4.24.   Versijos numeris

3.4.25.   Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.26.   Galiojimo laikotarpio pabaiga

3.4.27.   Perjungimo iš vienos B klasės traukinio apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos į kitą specialiosios sąlygos

3.4.28.   Perjungimo iš ERTMS/ETCS į B klasės sistemą ir atvirkščiai specialiosios techninės sąlygos

3.4.29.   Perjungimo iš vienos radijo sistemos į kitą specialiosios sąlygos

Techninis nevisavertis veikimo režimas:

3.4.30.   ERTMS/ETCS

3.4.31.   B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

3.4.32.   ERTMS/GSM-R

3.4.33.   B klasės radijo sistemos

3.4.34.   Geležinkelio kelio signalizavimo įranga

Su darbiniais stabdymo parametrais susiję greičio apribojimai

3.4.35.   ERTMS/ETCS

3.4.36.   B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

B klasės sistemos veikimo nacionalinės taisyklės

3.4.37.   Su darbiniais stabdymo parametrais susijusios nacionalinės taisyklės

3.4.38.   Kitos nacionalinės taisyklės, pvz., duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1.1.79 kodekso 8-asis leidimas ir 2 pakeitimai)

Infrastruktūros kontrolės, valdymo ir signalizavimo įrangos jautris vidinio elektromagnetinio suderinamumo (EMC) atžvilgiu

3.4.39.   Reikalavimas bus apibrėžtas pagal Europos standartus

3.4.40.   Leidimas naudoti sūkurinių srovių stabdžius

3.4.41.   Leidimas naudoti magnetinius stabdžius

3.4.42.   Su įgyvendintomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusiems techniniams sprendimams keliami reikalavimai

3.5.   Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

3.5.1.   EB patikra pagal OPE TSS

3.5.2.   Sąveikios geležinkelio linijos naudojimo pradžios data

3.5.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.5.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.5.5.   Saugos atžvilgiu svarbiam ryšiui su infrastruktūros valdytojo darbuotojais vartojama kalba

3.5.6.   Specialios klimato sąlygos ir susijusios priemonės

---

E priedėlis

Kalbos ir bendravimo lygis

Kalbos mokėjimas žodžiu gali būti penkių lygių:

---

F priedėlis

Nenaudojamas

---

G priedėlis

Nenaudojamas

---

H priedėlis

Nenaudojamas

---

I priedėlis

Nenaudojamas

---

J priedėlis

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su „traukinių lydėjimu“

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.    Bendrosios profesinės žinios

2.2.    Naudojamoje infrastruktūroje taikomų eksploatavimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

2.3.    Žinios apie geležinkelių riedmenis

2.4.    Žinios apie maršrutą

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

---

K priedėlis

Nenaudojamas

---

L priedėlis

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių rengimu

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šiame priedėlyje, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 skirsniu, pateiktas elementų, kurie laikomi svarbūs rengiant traukinį važiuoti tinkle, sąrašas.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.    Bendrosios profesinės žinios

2.2.    Naudojamoje infrastruktūroje taikomų eksploatavimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

2.3.    Žinios apie traukinio įrangą

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

---

M priedėlis

Nenaudojamas

---

N priedėlis

Nenaudojamas

---

O priedėlis

Nenaudojamas

---

P priedėlis

Europos transporto priemonės numeris ir susijęs raidinių ženklų užrašymas ant kėbulo

1.   BENDROSIOS EUROPOS TRANSPORTO PRIEMONĖS NUMERIO NUOSTATOS

Europos transporto priemonės numeris paskiriamas pagal Sprendimo 2007/756/EB 6 priedėlyje apibrėžtus kodus.

Europos transporto priemonės numeris keičiamas, kai jis, atlikus techninius geležinkelių riedmens pakeitimus, neteisingai nurodo sąveikos galimybes arba technines charakteristikas, kaip nustatyta šiame priedėlyje. Dėl minėtų techninių pakeitimų gali reikėti naujo leidimo pradėti eksploatuoti, kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 20–25 straipsniuose.

2.   BENDROSIOS IŠORINIO ŽENKLINIMO PRIEMONĖS

Ženklinamuosius užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti mažiausiai 80 mm aukščio ir užrašomi tinkamos kokybės šriftu be serifų (sans serif). Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, kaip tik ant išilginių laikančiųjų sijų.

Ženklai turi būti ne aukščiau kaip per du metrus virš bėgių.

Valdytojas gali papildomai didesniais už Europos transporto priemonės numerio skaitmenis ženklais užrašyti paties pasirinktą skaitinį ženklą (paprastai sudaromą iš serijos numerio skaitmenų, papildytų raidiniu kodu), jei toks ženklas būtų naudingas vykdant veiklą. Vietą paties pasirinktam numeriui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats; tačiau turi būti užtikrinta, kad Europos transporto priemonės numerį būtų galima visada lengvai atskirti nuo paties valdytojo pasirinkto skaitinio ženklo.

3.   VAGONAI

Ženklai ant vagono kėbulo užrašomi taip:

Pavyzdžiuose

Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant platforminių vagonų, ženklai išdėstomi taip:

Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės reikšmės raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti pateiktas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu, kaip parodyta toliau:

4.   KELEIVINIAI VAGONAI IR TRAUKIAMI KELEIVINIAI GELEŽINKELIŲ RIEDMENYS

Numeris ant abiejų vagono šonų užrašomas taip:

Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš Europos transporto priemonės numerį, už jo arba po juo.

Jeigu keleiviniai vagonai yra su mašinisto kabina, Europos transporto priemonės numeris užrašomas ir kabinoje.

5.   LOKOMOTYVAI, TRAUKOS RIEDMENYS IR SPECIALIEJI RIEDMENYS

Europos transporto priemonės numeris ant traukos riedmens kiekvieno šono privalo būti užrašytas taip:

92 10 1108 062–6

Europos transporto priemonės numeris taip pat užrašomas kiekvienoje traukos riedmens kabinoje.

6.   SĄVEIKOS GALIMYBĖS RAIDINIS ŽENKLINIMAS

TEN –

geležinkelių riedmuo, atitinkantis šias sąlygas:

PPV/PPW –

geležinkelių riedmuo, atitinkantis PPV/PPW arba PGW sutartį (OSJD valstybėse). (originalo kalba PPV/PPW – Правила пользования вагонами в международном сообщении; PGW – Правила пользования грузовыми вагонами).

Jei transporto priemonės negavo leidimo pradėti eksploatuoti visose valstybėse narėse pagal Direktyvos 2008/57/EB 23 straipsnio 1 dalį, jos turi būti su ženklu, kuriuo nurodoma, kuriose valstybėse narėse transporto priemonė turi leidimą pradėti eksploatuoti. Šis ženklas atitinka vieną iš toliau pateiktų brėžinių, kuriuose D – pirmoji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Vokietija), o F – antroji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Prancūzija). Valstybių narių kodai nurodomi pagal Sprendimo 2007/756/EB 6 priedėlio 4 dalį.

---

Q priedėlis

Nenaudojamas

---

R priedėlis

Nenaudojamas

---

S priedėlis

Nenaudojamas

---

T priedėlis

Stabdymo charakteristikos

A.   INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJO FUNKCIJOS

Infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmonę apie kiekviename maršrute privalomas stabdymo charakteristikas ir turi pateikti informaciją apie maršruto charakteristikas. Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad nustatant privalomas stabdymo charakteristikas būtų atsižvelgta į maršruto charakteristikų ir kelio ribų įtaką.

Jei infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė nesusitarė dėl kito matavimo vieneto stabdymo charakteristikoms išreikšti, stabdymo charakteristikos išreiškiamos:

B.   GELEŽINKELIO ĮMONĖS FUNKCIJOS

Geležinkelio įmonė užtikrina, kad kiekvieno traukinio stabdymo charakteristikos būtų tokios, kaip reikalauja infrastruktūros valdytojas, arba geresnės. Todėl geležinkelio įmonė apskaičiuoja traukinio stabdymo charakteristikas, atsižvelgdama į traukinio sudėtį.

Geležinkelio įmonė privalo atsižvelgti į geležinkelių riedmenų arba traukinio sąstato stabdymo charakteristikas, nustatytas išleidžiant eksploatuoti. Būtina įvertinti ribines geležinkelių riedmenų charakteristikas, pvz., stabdžių patikimumą ir buvimą. Be to, geležinkelio įmonė, derindama stabdymo charakteristikas traukinio sustabdymo ir apsaugos nuo riedėjimo tikslais, privalo atsižvelgti į informaciją apie maršruto charakteristikas.

Stabdymo charakteristikos, nustatytos patikrinus konkretų traukinį (pvz., traukinio sudėtį, stabdžių buvimą, stabdžių sureguliavimą), bus naudojamos kaip pirminė eksploatavimo taisyklės vertė, kuri vėliau bus taikoma traukiniui.

C.   NEPATENKINAMOS STABDYMO CHARAKTERISTIKOS

Infrastruktūros valdytojas turi parengti taisykles, taikytinas, kai traukinys neatitinka privalomų stabdymo charakteristikų, ir pateikti šias taisykles geležinkelio įmonėms.

Jeigu traukinys neatitinka privalomų stabdymo charakteristikų tam tikruose maršrutuose, geležinkelio įmonė turi laikytis atitinkamų, pvz., greičio, apribojimų.

---

U priedėlis

Neišspręstų klausimų sąrašas

B PRIEDĖLIS (ŽR. ŠIOS TSS 4.4 PUNKTĄ)

Kitos taisyklės, suteikiančios galimybę suderintai veikti

4.2.2.1.3.3 PUNKTAS

Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių.

---

V priedėlis

Nenaudojamas

---

W priedėlis

Terminų sąrašas

Terminų sąraše pateiktos šioje traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS vartojamų terminų apibrėžtys.

---

II PRIEDAS

Sprendimo 2007/756/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

---

( 1 ) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

( 2 ) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

( 3 ) OL L 84, 2008 3 26, p. 1.

( 4 ) OL L 144, 2011 5 31, p. 1.

( 5 ) OL L 305, 2007 11 23, p. 30.

( 6 ) OL L 359, 2006 12 18, p. 1.

( 7 ) OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

( 8 ) OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

( 9 ) OL L 75, 2001 3 15, p. 29.

( 10 ) OL L 344, 2006 12 8, p. 1.

( 11 ) OL L 84, 2008 3 26, p. 132.

( 12 ) OL L 139, 2011 5 26, p.1.

( 13 ) OL L 51, 2012 2 23, p. 1.

( 14 ) OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

( 15 ) Specialiųjų riedmenų numeris konkrečioje šalyje turi būti unikalus pirmojo skaitmens ir penkių paskutiniųjų techninių charakteristikų bei serijos numerio skaitmenų atžvilgiu.

( 16 ) NMBS/SNCB gali toliau naudoti raidę B ovale.

( 17 ) Diakritiniai ženklai yra „tarsenos ženklai“, pvz., À, Ç, Ö, Č, Ž, Å ir t. t. Specialios raidės, pvz., Ø ir Æ, pateikiamos viena raide; tikrinant unikalumą, raidė Ø laikoma raide O, raidė Æ – raide A.“