02011L0065-20130107

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02011L0065-20130107 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 02011L0065-20130107

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES 2011 m. birželio 8 d. dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

Access current version (01/08/2024) 01/08/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/65/2013-01-07

Date of document:: 07/01/2013
Date of effect:: 07/01/2013

Author:: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba
Form:: Konsoliduotas tekstas
Additional information:: LASTMODIN 32012L0050

Link
Link
Link: Select all documents mentioning this document
Consolidation: basic act:: 32011L0065

HTML

PDF

2011L0065 — LT — 07.01.2013 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/65/ES 2011 m. birželio 8 d. dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 174, 1.7.2011, p.88)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA 2012/50/ES Tekstas svarbus EEE 2012 m. spalio 10 d.	L 348	16	18.12.2012
►M2	KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA 2012/51/ES Tekstas svarbus EEE 2012 m. spalio 10 d.	L 348	18	18.12.2012

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/65/ES

2011 m. birželio 8 d.

dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 3 ),

kadangi:

(1)	2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo ( 4 ) turi būti iš esmės pakeista. Siekiant aiškumo, minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Skirtumai tarp valstybių narių priimtų įstatymų ar administracinių priemonių dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ) apribojimo gali sudaryti kliūtis prekybai ir iškreipti konkurenciją Sąjungoje, ir taip tiesiogiai paveikti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą. Todėl būtina nustatyti šios srities taisykles ir prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkai nekenksmingo EEĮ atliekų naudojimo ir šalinimo.

(3)

Direktyvoje 2002/95/EB numatyta, kad Komisija persvarsto tos direktyvos nuostatas, visų pirma, kad galėtų į jos taikymo sritį įtraukti tam tikrų kategorijų įrangą ir išnagrinėtų, ar reikia ribojamų medžiagų sąrašą suderinti su mokslo pažanga, atsižvelgiant į atsargumo principą, kaip patvirtinta 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucijoje.

(4)

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų ( 5 ) atliekų prevencija numatoma kaip svarbiausias prioritetas atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Prevencija apibrėžta, inter alia, kaip priemonės, kuriomis mažinamas kenksmingų medžiagų kiekis medžiagose ir gaminiuose.

(5)

1988 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Bendrijos kovos su aplinkos tarša kadmiu veiksmų programos ( 6 ) Komisija raginama nedelsiant pradėti rengti specialiąsias šios programos priemones. Žmonių sveikata taip pat turi būti saugoma, todėl turėtų būti įgyvendinama bendra strategija, kuri visų pirma ribotų kadmio naudojimą ir skatintų ieškoti pakaitalų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad naudoti kadmį turėtų būti leidžiama tik tuomet, kai nėra tinkamų alternatyvų.

(6)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ( 7 ) primenama, kad valstybės narės negali tinkamai pasiekti tikslo apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo patvariųjų organinių teršalų, nes minėtieji teršalai daro poveikį kitose valstybėse narėse, todėl jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Remiantis tuo reglamentu, patvariųjų organinių teršalų, kaip antai dioksinų ir furanų, kurie yra savaime susidarantys pramoninių procesų šalutiniai produktai, išmetimas turėtų būti kuo greičiau nustatomas ir mažinamas siekiant, jei įmanoma, jį visiškai panaikinti.

(7)

Turima informacija rodo, kad atliekų tvarkymo sunkumams, susijusiems su atitinkamais sunkiaisiais metalais ir antipirenais, sumažinti būtinos EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir pašalinimo priemonės, kaip nustatyta 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) ( 8 ). Nepaisant tų priemonių, nemažai EEĮ atliekų tebebus randama pašalintų įprastu būdu Sąjungoje ar už jos ribų. NET jei EEĮ atliekos būtų surenkamos atskirai ir perduodamos perdirbti, jose esantis gyvsidabris, kadmis, švinas, chromas VI, polibrominti bifenilai (PBB) ir polibrominti difenileteriai (PBDE) greičiausiai keltų pavojų sveikatai ar aplinkai, ypač jei būtų apdoroti ne geriausiomis sąlygomis.

(8)

Atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes, taip pat ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ), veiksmingiausias būdas užtikrinti žymų su tomis medžiagomis susijusio pavojaus sveikatai ir aplinkai sumažinimą, kuriuo galėtų būti pasiektas pasirinktas apsaugos lygis Sąjungoje, yra tų medžiagų pakeitimas EEĮ saugiomis arba saugesnėmis medžiagomis. Apribojus tų pavojingų medžiagų naudojimą, greičiausiai pagerėtų EEĮ atliekų perdirbimo galimybės ir ekonominis pelningumas ir sumažėtų neigiamas poveikis perdirbimo įmonių dirbančiųjų sveikatai.

(9)	Šia direktyva reglamentuojamos medžiagos yra gerai ištirtos ir įvertintos moksliškai ir joms taikytos įvairios priemonės Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

(10)

Rengiant šioje direktyvoje numatytas priemones, turėtų būti atsižvelgta į esamas tarptautines gaires ir rekomendacijas, jos turėtų būti paremtos turima mokslo ir technine informacija. Priemonės yra būtinos pasirinktam žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygiui pasiekti, tinkamai vadovaujantis atsargumo principu ir atsižvelgiant į pavojus, kurie galėtų kilti Sąjungoje nesiimant priemonių. Priemones reikėtų stebėti ir, prireikus, pakoreguoti atsižvelgiant į turimą techninę ir mokslinę informaciją. Šios direktyvos priedai turėtų būti periodiškai peržiūrimi, kad būtų atsižvelgiama, inter alia, į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą ( 9 ), XIV ir XVII priedus. Ypač reikėtų prioritetu laikyti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kuris kyla naudojant heksabromciklododekaną (HBCDD), bis (2-etilheksil), benzilbutilflalatą (BBP) ir dibutilflalatą (DBP). Atsižvelgiant į tolesnį medžiagų ribojimą, Komisija turėtų iš naujo ištirti medžiagas, kurios buvo anksčiau vertintos, vadovaujantis naujais kriterijais, nustatytais šioje direktyvoje, atliekant pirmąją jos peržiūrą.

(11)	Ši direktyva papildo bendruosius Sąjungos teisės aktus dėl atliekų tvarkymo, tokius kaip Direktyva 2008/98/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006.

(12)

Į šią direktyvą reikėtų įtraukti daug sąvokų apibrėžčių, siekiant nustatyti jos taikymo sritį. Be to, „elektros ir elektroninės įrangos“ apibrėžtis turėtų būti papildyta „įrangos, kuriai veikti reikalinga“ apibrėžtimi, kad būtų atsižvelgta į tam tikrų gaminių daugeriopą paskirtį, o EEĮ numatomos funkcijos turi būti apibrėžtos remiantis objektyviomis charakteristikomis, pvz., produkto dizainu ir pardavimu.

(13)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą ( 10 ), leidžiama nustatyti specialius energiją vartojančių gaminių, kuriems gali būti taikoma ir ši direktyva, ekologinio projektavimo reikalavimus. Direktyva 2009/1252/EB ir pagal ją priimtos įgyvendinimo priemonės nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams dėl atliekų tvarkymo.

(14)

Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir specialiems Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktams, visų pirma 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ( 11 ) ir Reglamentui (EB) Nr. 850/2004.

(15)	Reikėtų atsižvelgti į EEĮ be sunkiųjų metalų, PBDE ir PBB techninį projektavimą.

(16)

Kai tik bus turima mokslinės informacijos, atsižvelgiant į atsargumo principą, reikėtų išnagrinėti kitų pavojingų medžiagų, įskaitant medžiagas, kurių dimensija arba vidinė ar paviršiaus struktūra labai mažo matmens (nanomedžiagos), kurios gali būti pavojingos dėl su jų dydžiu ar struktūra susijusių savybių, naudojimo apribojimą ir jų pakeitimą aplinkai priimtinesniais pakaitalais, kurie užtikrina bent tą patį vartotojų apsaugos lygį. Šiuo tikslu II priede numatytų ribojamų medžiagų sąrašo peržiūra ir dalinis keitimas turėtų būti nuoseklus, turėtų būti didinama sąveika su kitais Sąjungos teisės aktais, visų pirma su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, ir turėtų būti atspindėtas pagal šiuos aktus atlikto darbo papildomas pobūdis, tuo pačiu metu užtikrinant šios direktyvos ir minėto reglamento abipusiai nepriklausomą veikimą. Turėtų būti konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir atskirai atsižvelgta į galimą poveikį MVĮ.

(17)

Atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos tikslų, o atsinaujinančių energijos šaltinių indėlis siekiant tikslų aplinkos ir klimato srityje yra esminis. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ( 12 ) primenama, kad reikėtų užtikrinti tų tikslų ir kitų Sąjungos teisės aktų aplinkos srityse dermę. Taigi ši direktyva neturėtų trukdyti vystyti atsinaujinančių išteklių energijos technologijų, kurios nekelia neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, yra tvarios ir ekonomiškai gyvybingos.

(18)

Išimtys pakeitimo reikalavimams turėtų būti leidžiamos, jei pakeitimas neįmanomas moksliniu ir techniniu požiūriu, atskirai atsižvelgiant į MVĮ padėtį, arba jei pakaitalo neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai greičiausiai nusvertų pakeitimo teigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai arba jei neužtikrintas pakaitalų patikimumas. Sprendimuose dėl išimčių taikymo ir galimų išimčių taikymo trukmės turėtų būti atsižvelgta į turimų pakaitalų kiekį ir jų socialinį bei ekonominį poveikį. Prireikus visiems išimčių poveikiams turėtų būti taikoma gyvavimo ciklo samprata. Pavojingos medžiagos EEĮ turėtų būti taip pat keičiamos su EEĮ naudotojų sveikata ir sauga suderinamu būdu. 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ( 13 ) ir 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų ( 14 ) reikalaujama, kad prieš teikiant rinkai medicinos prietaisus, būtų atlikta atitikties vertinimo procedūra, kurią gali tekti atlikti valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtai notifikuotajai įstaigai. Jei tokia notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad nėra įrodyta, jog toks galimas pakaitalas, naudojamas pagal numatytą paskirtį medicinos prietaisuose arba in vitro diagnostiniuose medicinos prietaisuose, yra saugus, bus laikoma, kad to galimo pakaitalo naudojimas turi akivaizdų neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį sveikatai bei vartotojų saugai. Turėtų būti galima nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos prašyti suteikti išimtį įrangai, net anksčiau negu ta įranga faktiškai įtraukiama į šios direktyvos taikymo sritį.

(19)	Tam tikrų konkrečių medžiagų ar jų sudedamųjų dalių naudojimo apribojimo išimtys turėtų būti taikomos ribotai ir ribotą laiką, kad palaipsniui pavojingos medžiagos apskritai nebebūtų naudojamos EEĮ, jei jų bus įmanoma išvengti.

(20)	Kadangi gaminį pakartotinai naudoti, atnaujinti ir pailginti naudojimo laiką yra naudinga, būtina turėti atsarginių dalių.

(21)

EEĮ, kuriai taikoma ši direktyva, atitikties vertinimo procedūros turėtų derėti su kitais susijusiais Sąjungos teisės aktais, visų pirma su 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ( 15 ). Atitikties vertinimo procedūrų suderinimas gamintojams turėtų suteikti teisinio aiškumo, kokius atitikties įrodymus jie turi pateikti valdžios institucijoms visoje Sąjungoje.

(22)	Atitikties ženklinimas, taikomas gaminiams Sąjungos lygmeniu CE ženklinimas taip pat turėtų būti taikomas EEĮ, kuriai taikoma ši direktyva.

(23)	Taikant 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ( 16 ), nustatytus rinkos priežiūros mechanizmus, užtikrinamas atitikties šiai direktyvai tikrinimas.

(24)

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, ypač išimčių taikymo gairių ir formų atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi, laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 17 ).

(25)

Siekiant šios direktyvos tikslų, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir atsižvelgiant į II priedo pakeitimus, išsamias didžiausią leidžiamą koncentraciją gaminiuose nustatančias taisykles, ir suderinimą su III ir IV prieduose nurodyta technikos ir mokslo pažanga. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.

(26)	Turėtų būti įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą.

(27)	Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais VII priedo B dalyje.

(28)	Peržiūrėdama šią direktyvą, Komisija turėtų atlikti išsamią jos derėjimo su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 analizę.

(29)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros ( 18 ) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai tas lenteles paskelbti.

(30)

Kadangi šios direktyvos tikslo – t. y. nustatyti pavojingų medžiagų naudojimo EEĮ apribojimus – valstybės narės negali tinkamai pasiekti, ir kadangi jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu dėl problemos masto ir sąsajos su kitais Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų naudojimą ir šalinimą bei tokias bendro intereso sritis, kaip žmonių sveikatos apsauga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ) ribojimo taisyklės, siekiant prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos, numatant aplinkos apsaugai priimtiną EEĮ atliekų naudojimą ir šalinimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, ši direktyva taikoma EEĮ, priskiriamai I priede nustatytoms kategorijoms.

2. Nedarant poveikio 4 straipsnio 3 daliai ir 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad EEĮ, kuri nepateko į Direktyvos 2002/95/EB taikymo sritį, bet kuri neatitiktų šios direktyvos, vis dėlto ir toliau galėtų būti pateikiama rinkai ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 22 d.

3. Ši direktyva taikoma nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl saugos, sveikatos ir cheminių medžiagų, visų pirma Reglamentui (EB) Nr. 1907/2006, bei specialių Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų reikalavimams.

4. Ši direktyva netaikoma:

a) įrangai, kuri būtina valstybių narių saugumo pagrindinių interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus išskirtinai kariniams tikslams;

b) įrangai, suprojektuotai siųsti į kosmosą;

c) įrangai, kuri išskirtinai suprojektuota ir turi būti instaliuota kaip kitos rūšies įrangos, kuriai netaikoma ši direktyva arba kuri nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, dalis ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis ir kuri gali būti pakeista tik tokia pačia išskirtinai suprojektuota įranga;

d) dideliems stacionariems pramoniniams prietaisams;

e) dideliems stacionariems įrenginiams;

f) keleivinio ar krovininio transporto priemonėms, išskyrus elektrines du ratus turinčias transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;

g) ne keliais judantiems mechanizmams, tiekiamiems tik profesionaliems naudotojams;

h) aktyviesiems implantuojamiems medicinos prietaisams;

i) fotovoltinėms plokštėms, skirtoms naudoti sistemoje, kuri sukurta, sumontuota ir įrengta profesionalų tam tikroje vietoje, kad būtų nuolat naudojama gaminti energiją iš saulės šviesos viešosioms, komercinėms, pramoninėms ir gyventojų reikmėms;

j) įrangai, specialiai suprojektuotai išimtinai tyrimų ir taikomosios veiklos tikslais, kuri teikiama tik remiantis principu „verslas verslui“.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:

elektros ir elektroninė įranga arba EEĮ – įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, skirta naudoti esant ne didesnei kaip 1 000 V kintamosios srovės įtampai ir ne didesnei kaip 1 500 V nuolatinės srovės įtampai;

2)	1 punkto prasme tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai – elektros srovės arba elektromagnetinių laukų reikmė tam, kad galima būtų atlikti bent vieną iš numatytų funkcijų;

dideli stacionarūs pramoniniai prietaisai – mašinų, įrangos ir (arba) sudedamųjų dalių didelės apimties komplektas, veikiantis kartu konkrečioje naudojimo srityje, profesionalų sumontuojamas ir išmontuojamas tam tikroje vietoje ir naudojamas bei aptarnaujamas profesionalų pramoniniame gamybos įrenginyje arba mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos įstaigoje;

4)	didelis stacionarus įrengimas – keleto tipų aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisų didelės apimties derinys, kuris sumontuojamas ir įrengiamas profesionalų, skirtas nuolatos naudoti iš anksto nustatytoje ir tam skirtoje vietoje, ir išmontuojamas profesionalų;

5)	kabeliai – visi kabeliai, kurių vardinė įtampa mažesnė negu 250 V, kurie naudojami kaip jungtis arba kaip ilgintuvai, sujungiant EEĮ su elektros lizdu arba sujungiant vieną su kita dvi ar daugiau EEĮ;

6)	gamintojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis EEĮ arba užsakantis suprojektuoti arba pagaminti EEĮ ir ja prekiaujantis savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

7)	įgaliotasis atstovas – bet kuris Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs raštišką gamintojo įgaliojimą vykdyti nustatytas užduotis pastarojo vardu;

8)	platintojas – bet kuris tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia EEĮ rinkai ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

9)	importuotojas – bet kuris Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai EEĮ iš trečiosios šalies;

10)	ūkinės veiklos vykdytojai – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

11)	tiekimas rinkai – EEĮ, skirtos platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, bet kuris tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

12)	pateikimas rinkai – EEĮ tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

13)

darnusis standartas – Komisijai pareikalavus pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 19 ), 6 straipsnį vienos iš Direktyvos 98/34/EB I priede išvardytų Europos standartizacijos institucijų priimtas standartas;

14)	techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, procesas arba paslauga;

15)	CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad gaminys atitinka reikalavimus, nurodytus derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu;

16)	atitikties vertinimas – nustatymo, ar įvykdyti su EEĮ susiję šios direktyvos reikalavimai, procesas;

17)	rinkos priežiūra – valstybės institucijų atliekama veikla ir priemonės, kurių jos imasi, kad užtikrintų, jog EEĮ atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir nekelia pavojaus sveikatai, saugai ar kitiems visuomenės interesams;

18)	susigrąžinimas – bet kuri priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys bus grąžintas;

19)	pašalinimas – bet kuri priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esantį gaminį pateikti rinkai;

20)	homogeninė medžiaga – arba vienalytės sudėties medžiaga, arba medžiaga, sudaryta iš medžiagų derinio, kuri negali būti išskaidyta arba atskirta į skirtingas medžiagas mechaniniais veiksmais kaip atsukimas, pjovimas, traiškymas, malimas ar šlifavimas;

21)	medicinos prietaisas – kaip apibrėžta Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir kuris taip pat yra EEĮ;

22)	prietaisas, naudojamas in vitro diagnozei – kaip apibrėžta Direktyvos 98/79/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte;

23)

aktyvusis implantuojamas medicinos prietaisas – bet kuris implantuojamas medicinos prietaisas kaip apibrėžta 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo ( 20 ) 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

24)	pramoniniai stebėjimo ir kontrolės prietaisai – stebėjimo ir kontrolės prietaisai, skirti naudoti tik pramonėje arba profesionaliems naudotojams;

25)	pakaitalo prieinamumas – pakaitalas gali būti pagamintas ir pristatytas per pagrįstą laikotarpį, palyginus su II priede išvardytų medžiagų gaminimui ir pristatymui reikalingu laikotarpiu;

26)	pakaitalo patikimumas – tikimybė, kad EEĮ, kurioje naudojamas pakaitalas, nustatytomis sąlygomis nustatytu laikotarpiu sėkmingai atliks reikiamas funkcijas;

27)	atsarginė dalis – atskira EEĮ dalis, kuri gali pakeisti EEĮ dalį. Be šios EEĮ dalies EEĮ negali funkcionuoti kaip numatyta. EEĮ funkcionalumas atgaminamas arba yra pagerinamas, jei dalis pakeičiama atsargine dalimi;

28)

ne keliais judantys mechanizmai, tiekiami tik profesionaliems naudotojams, – mechanizmai, turintys integruotą energijos šaltinį, kurių veikimui reikalingas mobilumas ar nuolatinis arba pusiau nuolatinis perkėlinėjimas tarp viena po kitos einančių stacionarių darbo vietų ir kurie tiekiami tik profesionaliems naudotojams.

4 straipsnis

Prevencija

1. Valstybės narės užtikrina, kad rinkai pateikiamoje EEĮ, įskaitant jos remontui, jos pakartotiniam naudojimui, funkcijų tobulinimui ar galingumo stiprinimui skirtose atsarginėse dalyse ir kabeliuose nebūtų II priede dalyje išvardytų medžiagų.

2. Šios direktyvos taikymo tikslais leistina didžiausia koncentracijos vertė, nurodyta kaip homogeninės medžiagos masės procentinė dalis, yra tokia, kaip nustatyta II priede. Priimdama deleguotuosius aktus pagal 20 straipsnį ir atsižvelgdama į 21 ir 22 straipsniuose nustatytas sąlygas, Komisija patvirtina išsamias taisykles dėl didžiausių koncentracijos verčių laikymosi turėdama omenyje, inter alia, paviršiaus dangą.

3. 1 dalis taikoma medicinos prietaisams ir stebėjimo bei kontrolės prietaisams, pateikiamiems rinkai nuo 2014 m. liepos 22 d., in vitro diagnostiniams medicinos prietaisams, pateikiamiems rinkai nuo 2016 m. liepos 22 d., ir pramoniniams stebėjimo bei kontrolės prietaisams, pateikiamiems rinkai nuo 2017 m. liepos 22 d.

4. 1 dalis netaikoma kabeliams ar atsarginėms dalims, skirtiems toliau išvardytos įrangos remontui, pakartotiniam naudojimui, funkcijų tobulinimui arba galingumo stiprinimui:

a) EEĮ, pateiktos rinkai iki 2006 m. liepos 1 d.;

b) medicinos prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2014 m. liepos 22 d.;

c) in vitro medicinos prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2016 m. liepos 22 d.;

d) stebėjimo ir kontrolės prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2014 m. liepos 22 d.;

e) pramoniniams stebėjimo ir kontrolės prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2017 m. liepos 22 d.;

f) specialios išimties atveju EEĮ, dėl kurios buvo padaryta išimtis ir kuri buvo pateikta rinkai tos išimties galiojimo laikotarpiu.

5. 1 dalis netaikoma pakartotinai naudotoms atsarginėms dalims, paimtoms iš EEĮ, pateiktos rinkai iki 2006 m. liepos 1 d., naudojamoms įrangoje, pateiktoje rinkai iki 2016 m. liepos 1 d., jei pakartotinis naudojimas vyksta uždaros patikrinamos grandinės principu veikiančioje „verslas verslui“ surinkimo sistemoje ir jei vartotojas informuojamas apie pakartotinį naudojimą.

6. 1 dalis netaikoma III ir IV prieduose išvardyta paskirtimi naudojamoms medžiagoms.

5 straipsnis

Priedų derinimas su mokslo ir technikos pažanga

1. Siekdama III ir IV priedus suderinti su mokslo ir technikos pažanga ir 1 straipsnyje nustatytų tikslų, Komisija, priimdama atskirus deleguotuosius aktus pagal 20 straipsnį ir laikydamasi 21 ir 22 straipsnyje nustatytų sąlygų, patvirtina tokias priemones:

a) į III ir IV priedų specialaus naudojimo sąrašus įtraukia EEĮ medžiagas ir sudedamąsias dalis, jei jų įtraukimas neturi neigiamos įtakos aplinkos ir sveikatos apsaugos lygiui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 ir jei įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:

— jų eliminavimas ar konstrukcijos pakeitimas arba medžiagų arba sudedamųjų dalių, kuriems nereikia II priede nurodytų medžiagų, naudojimas jose yra techniškai ar moksliškai neįmanomas,

— pakaitalų patikimumas nėra užtikrintas,

— dėl pakeitimo atsiradęs bendras neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai galėtų nusverti pakeitimo bendrą teigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai.

Sprendimuose dėl EEĮ medžiagų ir sudedamųjų dalių įtraukimo į III ir IV priedų sąrašus ir dėl bet kurių išimčių taikymo trukmės turi būti atsižvelgta į turimų pakaitalų kiekį ir pakeitimo socialinį bei ekonominį poveikį. Sprendimuose dėl bet kurių išimčių taikymo trukmės turi būti atsižvelgta į bet kokį galimą neigiamą poveikį naujovėms. Prireikus visam išimties poveikiui turi būti taikoma gyvavimo ciklo samprata;

b) EEĮ medžiagų ir sudedamųjų dalių išbraukimą iš III ir IV sąrašų, jei jie nebeatitinka a punkto sąlygų.

2. Pagal 1 dalies a punktą patvirtintos priemonės galioja ne ilgiau kaip penkerius metus I priedo 1–7, 10 ir 11 kategorijoms ir ne ilgiau kaip septynerius metus I priedo 8 ir 9 kategorijoms. Dėl galiojimo laikotarpio kiekvienu atveju priimamas atskiras sprendimas, ir jis gali būti atnaujintas.

III priede 2011 m. liepos 21 d. išvardytų išimčių galiojimo laikotarpis, kuris gali būti atnaujintas, turi būti penkeri metai nuo 2011 m. liepos 21 d. I priedo 1–7 ir 10 kategorijoms ir septyneri metai I priedo 8 ir 9 kategorijoms nuo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų atitinkamų datų, nebent konkrečiai nurodytas trumpesnis laikotarpis.

IV priede 2011 m. liepos 21 d. išvardytų išimčių ilgiausias galiojimo laikotarpis, kuris gali būti atnaujintas, yra septyneri metai nuo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų atitinkamų datų, nebent konkrečiai nurodytas trumpesnis laikotarpis.

3. Paraiškos dėl išimties taikymo, jos atnaujinimo arba atšaukimo pateikiamos Komisijai, laikantis V priedo.

4. Komisija:

a) gavusi prašymą, per 15 dienų raštu patvirtina, kad gavo prašymą. Patvirtinime nurodoma prašymo gavimo data;

b) apie prašymą nedelsdama informuoja valstybes nares ir joms pateikia pareiškėjo paduotą prašymą ir visą papildomą informaciją;

c) paraiškos santrauką paskelbia viešai;

d) įvertina paraišką ir jos pagrindimą.

5. Paraiška dėl išimties atnaujinimo pateikiama likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki išimties galiojimo pabaigos.

Komisija priima sprendimą dėl paraiškos atnaujinti išimtį likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki išimties galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai dėl specialių aplinkybių pateisinami kiti terminai. Išimtis bet kokiu atveju ir toliau galioja, kol Komisija priima sprendimą dėl atnaujinimo paraiškos.

6. Jei priimamas sprendimas atmesti paraišką dėl išimties atnaujinimo arba atšaukti išimtį, išimtis nustoja galioti anksčiausiai 12 mėnesių ir vėliausiai 18 mėnesių laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos.

7. Prieš iš dalies keisdama priedus, Komisija, inter alia, konsultuojasi su ūkinės veiklos vykdytojais, perdirbėjais, apdorojimo operatoriais, aplinkosaugos organizacijomis ir darbuotojų bei vartotojų asociacijomis ir viešai paskelbia gautas pastabas.

8. Komisija patvirtina suderintą paraiškų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, formą ir išsamias tokių paraiškų teikimo gaires, atsižvelgdama į MVĮ padėtį. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal nagrinėjimo procedūrą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje.

6 straipsnis

II priedo ribojamų medžiagų sąrašo peržiūra ir dalinis keitimas

1. Siekiant 1 straipsnyje numatytų tikslų ir atsižvelgiant į atsargumo principą, Komisija iki 2014 m. liepos 22 d. ir periodiškai vėliau savo iniciatyva arba valstybei narei pateikus pasiūlymą, kuriame pateikta 2 dalyje nurodyta informacija, apsvarsto II priedo ribojamų medžiagų sąrašo peržiūrą, paremtą išsamiu vertinimu, ir jo dalinį pakeitimą.

II priedo ribojamų medžiagų sąrašo peržiūra ir dalinis pakeitimas turi atitikti kitus teisės aktus, susijusius su cheminėmis medžiagomis, ypač Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, ir turi būti atsižvelgiama į, inter alia, to reglamento XIV ir XVII priedus. Atliekant peržiūrą naudojamasi viešai prieinamomis žiniomis, gaunamomis taikant tokius teisės aktus.

Peržiūrėdama ir iš dalies keisdama II priedą, Komisija ypač atsižvelgia į tai, ar medžiaga, įskaitant labai mažos dimensijos medžiagas, ar medžiagos, kurių vidinė ar paviršiaus struktūra yra mažo matmens, arba panašių medžiagų grupė:

a) galėtų turėti neigiamą poveikį EEĮ atliekų tvarkymo operacijų metu, įskaitant galimybėms parengti EEĮ atliekas pakartotiniam panaudojimui ar perdirbti EEĮ atliekų medžiagas;

b) galėtų paskatinti medžiagos nekontroliuojamą ar difuzinį patekimą į aplinką naudojimo metu, arba galėtų paskatinti jos pavojingų likučių atsiradimą, ar transformacijos produktų ar skilimo produktų, dabartinėmis veiklos sąlygomis ruošiant medžiagas iš EEĮ atliekų pakartotiniam naudojimui, jas perdirbant ar apdorojant kitais būdais, atsiradimą;

c) galėtų paskatinti nepriimtiną šių medžiagų poveikį darbuotojams, kurie renka arba apdoroja medžiagas iš EEĮ atliekų;

d) galėtų būti pakeistos pakaitalais ar alternatyviomis technologijomis, kurių neigiamas poveikis mažesnis.

Atlikdama šią peržiūrą, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant ūkinės veiklos vykdytojus, perdirbėjus, apdorojimo operatorius, aplinkosaugos organizacijas ir darbuotojų bei vartotojų asociacijas.

2. Pasiūlymuose dėl II priedo ribojamų medžiagų ar panašių medžiagų grupės sąrašų peržiūros ir dalinio keitimo pateikiama bent ši informacija:

a) tikslus ir aiškus pasiūlyto apribojimo suformulavimas;

b) su apribojimu susiję nuorodos ir moksliniai įrodymai;

c) informacija apie medžiagos ar panašių medžiagų grupės naudojimą EEĮ;

d) informacija apie žalingą įtaką ir poveikį, ypač EEĮ atliekų tvarkymo operacijų metu;

e) informacija apie galimus pakaitalus ir kitas alternatyvas, jų prieinamumą ir patikimumą;

f) pagrindimas, kodėl apribojimas Sąjungos mastu svarstomas kaip tinkamiausia priemonė;

g) socialinis ir ekonominis vertinimas.

3. Šiame straipsnyje nurodytas priemones patvirtina Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal 20 straipsnį ir laikantis 21 ir 22 straipsniuose nurodytų sąlygų.

7 straipsnis

Gamintojų prievolės

Valstybės narės užtikrina šias sąlygas:

a) gamintojai užtikrina, kad rinkai pateikiami EEĮ gaminiai yra suprojektuoti ir pagaminti laikantis 4 straipsnio reikalavimų;

b) gamintojai parengia reikiamus techninius dokumentus ir atlieka gamybos vidaus kontrolės procedūrą, vadovaujantis Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A moduliu, arba užsako ją atlikti;

c) jeigu taikant b punkte nurodytą procedūrą įrodoma, kad EEĮ atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir galutinį gaminį paženklina CE ženklu. Jei pagal kitus galiojančius Sąjungos teisės aktus reikalaujama taikyti atitikties vertinimo procedūrą, kuri yra bent jau tokia pati griežta, atitiktis šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimams gali būti įrodyta vykdant tą procedūrą. Gali būti parengtas vienas techninis dokumentas;

d) gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją dešimt metų nuo EEĮ pateikimo rinkai;

e) gamintojai užtikrina reikiamų procedūrų taikymą siekiant, kad būtų išlaikyta serijinės gamybos atitiktis. Tinkamai atsižvelgiama į gaminio projektavimo ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama EEĮ atitiktis, pakeitimus;

f) gamintojai registruoja reikalavimų neatitinkančius EEĮ ir susigrąžintus gaminius bei apie tai informuoja platintojus;

g) gamintojai užtikrina, kad ant jų EEĮ būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas, leidžiantis nustatyti jos tapatumą, arba, jeigu dėl EEĮ dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente;

h) gamintojai ant EEĮ, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente – nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Turi būti nurodytas vienas adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Jei kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose yra bent jau tokios pačios griežtos nuostatos dėl gamintojo pavadinimo ir adreso nurodymo, taikomos tos nuostatos;

i) gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina ir nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

j) kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, gamintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai įrodyti, tai institucijai lengvai suprantama kalba ir, tokiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

8 straipsnis

Įgaliotųjų atstovų prievolės

Valstybės narės užtikrina šias sąlygas:

a) gamintojai turi galimybę rašytiniu įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą. Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 7 straipsnio a punkte nustatytų prievolių ir rengti techninius dokumentus;

b) įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo išduotame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotajam atstovui bent:

— 10 metų po EEĮ pateikimo į rinką saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad su jais galėtų susipažinti nacionalinės priežiūros institucijos,

— kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, suteikti jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai šiai direktyvai įrodyti,

— kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis imantis visų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti su jo įgaliojimu susijusios EEĮ atitiktį šiai direktyvai.

9 straipsnis

Importuotojų prievolės

Valstybės narės užtikrina šias sąlygas:

a) importuotojai į Sąjungos rinką pateikia tik šią direktyvą atitinkančią EEĮ;

b) importuotojai, prieš pateikdami EEĮ rinkai, įsitikina, ar gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, ir ar gamintojas parengė techninius dokumentus, ar EEĮ paženklinta CE ženklu ir prie jos pridedami reikiami dokumentai, taip pat ar gamintojas laikėsi 7 straipsnio f ir g punktų reikalavimų;

c) jei importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad EEĮ neatitinka 4 straipsnio reikalavimų, tas importuotojas neteikia EEĮ rinkai tol, kol nėra užtikrinama jos atitiktis, ir tas importuotojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms;

d) importuotojai ant EEĮ, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente – nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Jei kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose yra bent jau tokios pačios griežtos nuostatos dėl importuotojo pavadinimo ir adreso nurodymo, taikomos tos nuostatos;

e) importuotojai, siekdami užtikrinti atitiktį šiai direktyvai, registruoja reikalavimų neatitinkančius ir susigrąžintus EEĮ bei apie tai informuoja platintojus;

f) importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina ir nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

g) importuotojai 10 metų nuo tos dienos, kai EEĮ buvo pateikta rinkai, saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad su ja galėtų susipažinti nacionalinės priežiūros institucijos, ir užtikrina, kad šioms institucijoms paprašius joms būtų galima pateikti techninius dokumentus;

h) kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, importuotojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai pagal šią direktyvą įrodyti, tai institucijai lengvai suprantama kalba ir, tokiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

10 straipsnis

Platintojų prievolės

Valstybės narės užtikrina šias sąlygas:

a) tiekdami rinkai EEĮ, platintojai rūpestingai laikosi taikomų reikalavimų, ypač tikrindami, kad EEĮ būtų paženklinta CE ženklu, kad prie jos būtų pridėti reikiami dokumentai ta kalba, kurią lengvai supranta tos valstybės narės, kurios rinkai bus tiekiama EEĮ, vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai, ir kad gamintojas bei importuotojas įvykdė 7 straipsnio g ir h punktuose bei 9 straipsnio d punkte nustatytus reikalavimus;

b) jei platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad EEĮ neatitinka 4 straipsnio reikalavimų, tas platintojas netiekia EEĮ rinkai tol, kol nėra užtikrinama jos atitiktis, ir tas platintojas praneša apie tai gamintojui ar importuotojui ir tai pat rinkos priežiūros institucijoms;

c) platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos reikalavimų, imasi reikiamų taisomųjų priemonių, siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina, ir jie nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

d) kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, platintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai pagal šią direktyvą įrodyti, ir jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

11 straipsnis

Atvejai, kai gamintojų prievolės taikomos importuotojams ir platintojams

Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir kad jam taikomos 7 straipsnyje nustatytos gamintojo prievolės, jei jis pateikia EEĮ rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba rinkai jau pateiktą EEĮ pakeičia taip, kad ji gali nebeatitikti taikomų reikalavimų.

12 straipsnis

Ūkinės veiklos vykdytojų tapatybės nustatymas

Valstybės narės užtikrina, kad rinkos priežiūros institucijoms paprašius, ūkinės veiklos vykdytojai dešimt metų nuo EEĮ pateikimo rinkoje nurodo tokią informaciją:

a) kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, jiems tiekiantį EEĮ;

b) kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekia EEĮ.

13 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. ES atitikties deklaracijos forma atitinka nustatytą pavyzdį, joje nurodomi VI priede nustatyti elementai ir ji atnaujinama. Ji išverčiama į kalbą ar kalbas, kurias nurodo valstybė narė, kurios rinkai gaminys pateikiamas arba kurioje jis tiekiamas.

Jei pagal kitus taikomus Sąjungos teisės aktus reikalaujama taikyti atitikties vertinimo procedūrą, kuri yra bent jau tokia pati griežta, atitiktis šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimams gali būti įrodyta vykdant tą procedūrą. Gali būti parengtas vienas techninis dokumentas.

3. Parengęs ES atitikties deklaraciją, gamintojas prisiima atsakomybę už EEĮ atitiktį šiai direktyvai.

14 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

CE ženklu žymima laikantis bendrųjų principų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

15 straipsnis

Ženklinimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1. Pagaminta EEĮ arba jos duomenų lentelė ženklinami CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir negalėtų būti panaikintas. Jeigu tai neįmanoma dėl EEĮ pobūdžio ar kitų priežasčių, CE ženklu ženklinama pakuotė bei lydimieji dokumentai.

2. EEĮ ženklinama CE ženklu prieš ją pateikiant rinkai.

3. Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi ženklinimą CE ženklu reglamentuojančios tvarkos, o netinkamo CE ženklinimo atveju imasi atitinkamų veiksmų. Valstybės narės taip pat numato sankcijas už pažeidimus, tarp kurių gali būti baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus. Tos sankcijos turi būti proporcingos pažeidimo rimtumui ir veiksmingai atgrasyti nuo netinkamo naudojimo.

16 straipsnis

Atitikties prielaida

1. Jeigu nėra prieštaraujančių įrodymų, valstybės narės daro prielaidą, kad CE ženklu paženklinta EEĮ atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2. Medžiagos, sudėtinės dalys ir EEĮ, išbandytos ir patikrintos siekiant įrodyti atitiktį 4 straipsnio reikalavimams, arba įvertintos laikantis darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomos atitinkančiomis šios direktyvos reikalavimus.

17 straipsnis

Darniojo standarto formalus užprotestavimas

1. Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai tenkina reikalavimus, kuriems jis yra taikomas ir kurie yra nustatyti 4 straipsnyje, Komisija arba susijusi valstybė narė šį klausimą, nurodydama motyvus, perduoda svarstyti pagal Direktyvos 98/34/EB 5 straipsnį įsteigtam komitetui. Komitetas, pasikonsultavęs su atitinkamomis Europos standartizacijos įstaigomis, nedelsdamas pateikia nuomonę.

2. Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija nusprendžia nuorodas į atitinkamą darnųjį standartą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jų nepaskelbti, paskelbti su apribojimais, jame palikti, palikti su apribojimais arba išbraukti.

3. Komisija apie tai praneša atitinkamai Europos standartizacijos įstaigai ir, jei reikia, prašo patikslinti atitinkamus darniuosius standartus.

18 straipsnis

Rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką importuojamos EEĮ kontrolė

Valstybės narės prižiūri rinką, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15–29 straipsnių.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsniu įsteigtas komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

20 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus 5 metų laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 21 d. Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 21 straipsnį.

2. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis 21 ir 22 straipsniuose nustatytų sąlygų.

21 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytų įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją pagrįstu laikotarpiu iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotojo akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo akto, deleguotasis aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotasis aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguotojo akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguotojo akto priežastis.

23 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus taikomų sankcijų taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 2 d. ir nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

24 straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2014 m. liepos 22 d. Komisija apsvarsto būtinybę pakeisti šios direktyvos taikymo sritį, atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytą EEĮ, ir parengia ataskaitą apie tai Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus su pasiūlymu dėl teisės akto, dėl papildomų su ta EEĮ susijusių išimčių.

2. Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 22 d. Komisija atlieka bendrą šios direktyvos peržiūrą ir ataskaitą, prireikus su pasiūlymu dėl teisės akto, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

25 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 2 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Priimtų nuostatų tekstus jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai priimtų šios direktyvos taikymo srities pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

26 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/95/EB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais VII priedo A dalyje, panaikinama nuo 2013 m. sausio 3 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais VII priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal VIII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

28 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

EEĮ, kuriai taikoma ši direktyva, kategorijos

1. Stambūs namų apyvokos prietaisai

2. Smulkūs namų apyvokos prietaisai

3. Informacinės technologijos ir telekomunikacijų įranga

4. Vartotojų įranga

5. Apšvietimo įranga

6. Elektriniai ir elektroniniai įrankiai

7. Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga

8. Medicinos prietaisai

9. Stebėjimo ir kontrolės prietaisai, įskaitant pramoninius stebėjimo ir kontrolės prietaisus

10. Automatiniai daiktų išdavimo aparatai

11. Kita į išvardytas kategorijas neįtraukta EEĮ.

II PRIEDAS

4 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamos medžiagos ir didžiausia leidžiama jų koncentracija, išreikšta homogeninės masės procentine dalimi

Švinas (0,1 %)

Gyvsidabris (0,1 %)

Kadmis (0,01 %)

Šešiavalentis chromas (0,1 %)

Polibrominti bifenilai (PBB) (0,1 %)

Polibrominti difenileteriai (PBDE) (0,1 %)

III PRIEDAS

4 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo naudoti išimtys

Išimtis		Taikymo apimtis ir datos
1	Gyvsidabris viencokolėse (kompaktinėse) liuminescencinėse lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
1.a	Bendrojo apšvietimo < 30 W – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg viename degiklyje; po 2012 m. gruodžio 31 d. naudojama 2,5 mg viename degiklyje.
1.b	Bendrojo apšvietimo ≥ 30 W, bet < 50 W – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg viename degiklyje.
1.c	Bendrojo apšvietimo ≥ 50 W, bet < 150 W – 5 mg
1.d	Bendrojo apšvietimo ≥ 150 W – 15 mg
1.e	Bendrojo apšvietimo kvadratinės arba apskritos formos lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≤ 17 mm	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 7 mg viename degiklyje.
1.f	Specialiosios paskirties – 5 mg
2.a	Gyvsidabris dvicokolėse tiesiosiose liuminescencinėse bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
2.a.1	Trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo < 9 mm (pvz., T2) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 4 mg vienoje lempoje.
2.a.2	Trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≥ 9 mm, bet ≤ 17 mm (pvz., T5) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3 mg vienoje lempoje.
2.a.3	Trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm, bet ≤ 28 mm (pvz., T8) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje.
2.a.4	Trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pvz., T12) – 5 mg	Nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.; po 2012 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje.
2.a.5	Trijuostės spinduliuotės liuminoforo ilgos gyvavimo trukmės (≥ 25 000 h) lempose – 8 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 5 mg vienoje lempoje.
2.b	Gyvsidabris kitose liuminescencinėse lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
2.b.1	Tiesiosiose halogenfosfato lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pvz., T10 ir T12) – 10 mg	Nustoja galioti 2012 m. balandžio 13 d.
2.b.2	Netiesiosiose halogenfosfato lempose (bet kurio skersmens) – 15 mg	Nustoja galioti 2016 m. balandžio 13 d.
2.b.3	Netiesiosiose trijuostės spinduliuotės liuminoforo lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm (pvz., T9)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje.
2.b.4	Kitose bendrojo apšvietimo ir specialiosios paskirties lempose (pvz., indukcinėse lempose)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje.
3	Gyvsidabris specialiosios paskirties šaltojo katodo liuminescencinėse lempose ir liuminescencinėse lempose su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL), kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
3.a	Trumpose (≤ 500 mm)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje.
3.b	Vidutinio ilgio (> 500 mm, bet ≤ 1 500 mm)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 5 mg vienoje lempoje.
3.c	Ilgose (> 1 500 mm)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 13 mg vienoje lempoje.
4.a	Gyvsidabris kitose mažaslėgėse išlydžio lempose (vienoje lempoje)	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje.
4.b	Gyvsidabris didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo pagerintos spalvų atgavos (indeksas Ra > 60) lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
4.b-I	P ≤ 155 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 30 mg viename degiklyje.
4.b-II	155 W < P ≤ 405 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje.
4.b-III	P > 405 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje.
4.c	Gyvsidabris kitose didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
4.c-I	P ≤ 155 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 25 mg viename degiklyje.
4.c-II	155 W < P ≤ 405 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 30 mg viename degiklyje.
4.c-III	P > 405 W	Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje.
4.d	Gyvsidabris, esantis didžiaslėgėse gyvsidabrio (garų) (angl. – HPMV) lempose	Nustoja galioti 2015 m. balandžio 13 d.
4.e	Gyvsidabris, esantis metalo halogenidų (MH) lempose
4.f	Gyvsidabris, esantis kitose specialiosios paskirties išlydžio lempose, nenurodytose šiame priede
5.a	Švinas, esantis elektroninių vamzdžių stiklo sudėtyje
5.b	Švinas, esantis liuminescencinių lempų stiklo sudėtyje ir sudarantis ne daugiau kaip 0,2 % masės
6.a	Švinas, esantis plieno sudėtyje kaip legiruojamasis elementas apdirbimo tikslais ir cinkuoto plieno sudėtyje, sudarantis ne daugiau kaip 0,35 % masės
6.b	Švinas, esantis aliuminio lydiniuose kaip legiruojamasis elementas, sudarantis ne daugiau kaip 0,4 % masės
6.c	Vario lydinys, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės
7.a	Švinas, esantis aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliuose (t. y. švino lydiniuose, kuriuose švinas sudaro 85 % masės arba daugiau)
7.b	Švinas, esantis serverių, laikmenų ir laikmenų masyvų sistemų, telekomunikacijų tinklų infrastruktūros perjungimo, signalizavimo, perdavimo ir tinklo valdymo įrangos lydmetaliuose
7.c-I	Elektriniai ir elektroninės sudedamosios dalys, kuriuose švino yra stiklo arba keramikos, išskyrus kondensatorių dielektriko keramiką, sudėtyje, pvz., pjezoelektroniniuose įtaisuose arba stiklo ar keramikos matricos kompaunde
7.c-II	Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės arba didesnė, dielektriko keramikos sudėtyje
7.c-III	Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa mažesnė kaip 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės, dielektriko keramikos sudėtyje	Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
▼M1
7.c-IV	Švinas, esantis PZT tipo dielektriko keramikos medžiagoje, skirtoje kondensatoriams, kurie yra mikroschemų arba diskrečiųjų puslaidininkių dalis	Nustoja galioti 2016 m. liepos 21 d.
▼B
8.a	Kadmis ir jo junginiai, esantys vienkartiniuose tabletės tipo šiluminiuose saugikliuose	Nustoja galioti 2012 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2012 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
8.b	Kadmis ir jo junginiai, esantys elektriniuose kontaktuose
9	Šešiavalentis chromas, naudojamas absorbcinių šaldytuvų anglinio plieno aušinimo sistemose kaip antikorozinė medžiaga, kurio yra ne daugiau kaip 0,75 % aušalo masės
9.b	Švinas, naudojamas šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo (angl. – HVACR) įrenginių šaltnešio kompresorių slydimo guoliuose
11.a	Švinas, naudojamas su „C-Press“ suderinamose kištukinių jungčių sistemose	Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
11.b	Švinas, naudojamas kitose (nei su „C-Press“ suderinamos) kištukinių jungčių sistemose	Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
12	Švinas, naudojamas kaip šilumos laidumo modulio „C“ formos žiedo danga	Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
13.a	Švinas, esantis optinėje įrangoje naudojamo balto stiklo sudėtyje
13.b	Kadmis ir švinas, esantys filtrų stiklo ir atspindžio etalonams naudojamo stiklo sudėtyje
14	Švinas lydmetaliuose, kurių sudėtyje yra daugiau nei du elementai, naudojamuose kojelėms sujungti su mikroprocesoriaus korpusu, ir kuriuose švino yra daugiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 85 % masės	Nustojo galioti 2011 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2011 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
15	Švinas lydmetaliuose, skirtuose lusto ir padėklo kontaktams elektriškai sujungti „apversto lusto“ integriniuose grandynuose
16	Švinas tiesiosiose kaitinamosiose lempose, kurių vamzdis yra padengtas silikatu	Nustoja galioti 2013 m. rugsėjo 1 d.
17	Švino halogenidas, naudojamas kaip spinduliavimo medžiaga didelio intensyvumo išlydžio (HID) lempose, skirtose naudoti profesionalioje reprografijos įrangoje
18.a	Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pvz., SMS ((Sr,Ba)2MgSi2O7:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos išlydžio lempos skirtos naudoti diazokopijavimo, litografijos, fotocheminiuose ir švitinimo procesuose ar vabzdžių gaudyklėse	Nustojo galioti 2011 m. sausio 1 d.
18.b	Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pvz., BSP (BaSi2O5:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos lempos skirtos naudoti įdegiui sudaryti
19	PbBiSn-Hg ir PbInSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas specialiuosiuose junginiuose kaip pagrindinė amalgama ir PbSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas kaip pagalbinė amalgama itin kompaktiškose energiją taupančiose lempose (angl. – ESL)	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
20	Švino oksidas, esantis stiklo, naudojamo skystųjų kristalų ekranų (angl. – LCD) plokščiųjų liuminescencinių lempų priekinei ir galinei plokštėms sujungti, sudėtyje	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
21	Švinas ir kadmis, esantys dažų, naudojamų emaliuojant borosilikatinį ir silikatinį stiklą, sudėtyje
23	Švinas, esantis smulkaus žingsnio komponentų dangoje, išskyrus jungtis, kurių žingsnis 0,65 mm arba mažesnis	Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
24	Švinas, esantis lydmetalių, naudojamų diskiniams ir planariniams daugiasluoksniams keramikiniams kondensatorių masyvams lituoti per juose esančias kiaurymes, sudėtyje
25	Švino oksidas, esantis paviršinio laidumo elektronų emiterių vaizdo ekranų (angl. – SED) konstrukcijos elementų, t. y. sandarinamojo frito ir frito žiedo, sudėtyje
26	Švino oksidas, esantis nematomosios spinduliuotės lempų stiklo apvalkale	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
27	Švino lydiniai, naudojami kaip lydmetalis didelės galios garsiakalbių (skirtų naudoti keletą valandų 125 dB ir didesniu garso galios lygiu) keitikliuose	Nebegalioja nuo 2010 m. rugsėjo 24 d.
29	Švinas, esantis krištolo sudėtyje, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 69/493/EEB (1) I priede (1, 2, 3 ir 4 klasės krištolo stiklas)
30	Kadmio lydiniai, naudojami kaip elektrinės ir (arba) mechaninės didelės galios garsiakalbių (generuojamas garso slėgis 100 dB (A) ir daugiau) keitiklių tiesiogiai ant judamosios ritės esančių laidininkų lituojamosios jungtys
31	Švinas, esantis litavimo medžiagose, naudojamose begyvsidabrėse plokščiosiose liuminescencinėse lempose (kurios, pvz., naudojamos skystųjų kristalų ekranuose, dekoratyviniam ar pramoniniam apšvietimui)
32	Švino oksidas, esantis argono ir kriptono lazerinių vamzdžių lango mazgo sandarinamojo frito sudėtyje
33	Švinas, esantis lydmetaliuose, naudojamuose elektros transformatorių mažo skersmens (100 μm ir mažiau) variniams laidams lituoti
34	Švinas, esantis kermeto pagrindu pagamintų derinamųjų potenciometrų sudedamosiose dalyse
36	Gyvsidabris, naudojamas kaip katodo dulkėjimo inhibitorius nuolatinės srovės plazminiuose ekranuose, kai vieno ekrano sudedamosiose dalyse gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 30 mg	Nebegalioja nuo 2010 m. liepos 1 d.
37	Švinas, naudojamas aukštos įtampos diodų, kurių korpusas pagamintas iš cinko borato stiklo, dengiamajame sluoksnyje
38	Kadmis ir kadmio oksidas, esantys storų plėvelių pastos, naudojamos ant aliuminiu surišto berilio oksido pagrindo, sudėtyje
39	Kadmis, esantis II–VI grupės šviesos dioduose (angl. – LED) su spalvos keitikliu (šviesą skleidžiančios srities kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 μg Cd), naudojamuose puslaidininkinėse apšvietimo arba vaizdavimo sistemose	Nustoja galioti 2014 m. liepos 1 d.
▼M2
40	Kadmis, esantis fotorezistoriuose, skirtuose profesionalioje garso apdorojimo įrangoje naudojamiems optronams	Nustoja galioti 2013 m. gruodžio 31 d.
▼B
(1) OL L 326, 1969 12 29, p. 36.

IV PRIEDAS

4 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo naudoti išimtys, susijusios su medicinos prietaisais ir stebėjimo bei kontrolės prietaisais

Įranga, kurioje naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, arba jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo įranga

1. Švinas, kadmis ir gyvsidabris jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriuose

2. Švino guoliai rentgeno vamzdžiuose

3. Švinas elektromagnetinės spinduliuotės stiprinimo prietaisuose: mikrokanalų plokštėje ir kapiliarinėje plokštėje

4. Švinas stiklo frite, naudojamame rentgeno vamzdžiuose bei vaizdo stiprintuvuose, ir švinas stiklo frito rišikliuose, naudojamuose surenkant dujinius lazerius, bei elektroninėse lempose, elektromagnetinę spinduliuotę paverčiančiose elektronais

5. Švinas apsauginiuose ekranuose nuo jonizuojančiosios spinduliuotės

6. Švinas rentgeno spindulių bandymo objektuose

7. Švino stearato rentgeno vamzdžių difrakcijos kristalai

8. Radioaktyvaus kadmio izotopas, naudojamas nešiojamuosiuose rentgeno fluorescenciniuose spektrometruose

Jutikliai, detektoriai ir elektrodai

1a. Švinas ir kadmis atrankiniuose jonų elektroduose, įskaitant pH elektrodų stiklą

1b. Švino anodai elektrocheminiuose deguonies jutikliuose

1c. Švinas, kadmis ir gyvsidabris infraraudonosios šviesos detektoriuose

1d. Gyvsidabris kontroliniuose elektroduose: mažachlorio gyvsidabrio chlorido, gyvsidabrio sulfato ir gyvsidabrio oksido

Kita

9. Kadmis helio-kadmio lazeriuose

10. Švinas ir kadmis atomų įgerties spektroskopinėse lempose

11. Švinas kaip superlaidininkas lydiniuose ir kaip šilumos laidininkas magnetinio rezonanso įrangoje (MRĮ)

12. Švinas ir kadmis metalinėse superlaidžių medžiagų jungtyse MRĮ ir itin jautriuose superlaidininkiniuose magnetinių laukų (SQUID) detektoriuose

13. Švinas atsvaruose

14. Švinas vienakristalėse pjezoelektrinėse ultragarso keitiklių medžiagose

15. Švinas ultragarso keitiklių jungčių lydmetaliuose

16. Gyvsidabris labai tiksliuose talpos bei nuostolių matavimo tilteliuose ir aukšto dažnio radijo dažnio jungikliuose bei stebėjimo ir kontrolės prietaisų relėse, jei gyvsidabrio kiekis kiekviename jungiklyje ar relėje yra ne didesnis kaip 20 mg

17. Švinas nešiojamųjų skubiosios pagalbos defibriliatorių lydmetaliuose

18. Švinas aukštos kokybės infraraudonųjų matymo prietaisų, kuriais vaizdą galima matyti 8–14 μm intervale, lydmetaliuose

19. Švinas skystųjų kristalų ant silicio pagrindo (LCoS) ekranuose

20. Kadmis rentgeno matavimo filtruose

V PRIEDAS

Paraiškos dėl išimties taikymo, jos atnaujinimo arba atšaukimo, kaip nurodyta 5 straipsnyje

Paraiškas dėl išimties taikymo, jos atnaujinimo ar, mutatis mutandis, atšaukimo gali teikti gamintojas, gamintojo įgaliotasis atstovas ar bet kuris tiekimo grandinės ūkinės veiklos vykdytojas ir jose turi būti pateikta bent ši informacija:

a) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys;

b) informacija apie medžiagą ar sudėtinę dalį, konkrečius elemento naudojimo medžiagoje ar sudedamoje dalyje būdus, kuriems prašoma taikyti išimtį arba ją atšaukti, ir jo ypatingas savybes;

c) patikrinamas ir pagrįstas išimties taikymo ar jos atšaukimo pagrindimas, laikantis 5 straipsnyje nustatytų sąlygų;

d) galimų alternatyvių elementų, medžiagų ar konstrukcijų analizė, pagrįsta naudojimo ciklu, taip pat, kai įmanoma, informacija apie nepriklausomus tyrimus, recenzuotas studijas, pareiškėjo vykdomą vystomąją veiklą ir tokių alternatyvų galimybės analizė;

e) informacija apie galimą medžiagų iš EEĮ atliekų ruošimą pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, ir nuostatos dėl atitinkamo atliekų tvarkymo pagal Direktyvos 2002/96/EB II priedą;

f) kita atitinkama informacija;

g) siūlomi veiksmai siekiant vystyti galimas alternatyvas, pateikti prašymą dėl jų vystymo ir (arba) jas taikyti, įskaitant tokių pareiškėjo veiksmų tvarkaraštį;

h) atitinkamais atvejais – nurodoma nuosavybės teise saugotina laikoma informacija, pridėjus pagrindimą, kurį galima patikrinti;

i) jei teikiama paraiška dėl išimties taikymo, pasiūlymas dėl tikslios ir aiškios išimties formuluotės;

j) paraiškos santrauka.

VI PRIEDAS

ES ATITIKTIES DEKLARACIJA

1. Nr. … (unikalus EEĮ atpažinties numeris):

2. Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas:

3. Ši atitikties deklaracija išduota tik gamintojo (arba montuotojo) atsakomybe:

4. Deklaracijos objektas (suteikiama EEĮ atpažintis, pagal kurią galima atsekti gaminį. Taip pat gali būti pateikiama nuotrauka):

5. Pirmiau aprašytasis deklaracijos objektas atitinka 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų elektros ir elektroninėje įrangoje naudojimo apribojimo ( 21 ):

6. Jei tinkama, taikytų darniųjų standartų nuorodos arba techninių specifikacijų, pagal kurias buvo deklaruota atitiktis, nuorodos:

7. Papildoma informacija:

Už ką ir kieno vardu pasirašyta: …

(išdavimo data ir vieta):

(vardas ir pavardė, pareigos) (parašas):

VII PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 26 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB	(OL L 37, 2003 2 13, p. 19)
Komisijos sprendimas 2005/618/EB	(OL L 214, 2005 8 19, p. 65)
Komisijos sprendimas 2005/717/EB	(OL L 271, 2005 10 15, p. 48)
Komisijos sprendimas 2005/747/EB	(OL L 280, 2005 10 25, p. 18)
Komisijos sprendimas 2006/310/EB	(OL L 115, 2006 4 28, p. 38)
Komisijos sprendimas 2006/690/EB	(OL L 283, 2006 10 14, p. 47)
Komisijos sprendimas 2006/691/EB	(OL L 283, 2006 10 14, p. 48)
Komisijos sprendimas 2006/692/EB	(OL L 283, 2006 10 14, p. 50)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/35/EB	(OL L 81, 2008 3 20, p. 67)
Komisijos sprendimas 2008/385/EB	(OL L 136, 2008 5 24, p. 9)
Komisijos sprendimas 2009/428/EB	(OL L 139, 2009 6 5, p. 32)
Komisijos sprendimas 2009/443/EB	(OL L 148, 2009 6 11, p. 27)
Komisijos sprendimas 2010/122/ES	(OL L 49, 2010 2 26, p. 32)
Komisijos sprendimas 2010/571/ES	(OL L 251, 2010 9 25, p. 28)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodyta 26 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas
2002/95/EB	2004 m. rugpjūčio 12 d.
2008/35/EB	—

VIII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2002/95/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis, I priedas
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė
—	2 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio a punktas	3 straipsnio 1 ir 2 dalys
3 straipsnio b punktas	—
—	3 straipsnio 6 ir 28 dalys
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis, II priedas
—	4 straipsnio 3–4 dalys
4 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 6 dalis
4 straipsnio 3 dalis	—
5 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	5 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
5 straipsnio 1 dalies a punktas	4 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 1 dalies b punktas	5 straipsnio 1 dalies a punkto pirma ir trečia įtraukos
—	5 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka 5 straipsnio 1 dalies a punkto paskutinė pastraipa
5 straipsnio 1 dalies c punktas	5 straipsnio 1 dalies b punktas
—	5 straipsnio 2 dalis 5 straipsnio 3–6 dalys
5 straipsnio 2 dalis	5 straipsnio 7 dalis
—	5 straipsnio 8 dalis
6 straipsnis	6 straipsnis
—	7–18 straipsniai
7 straipsnis	19–22 straipsniai
8 straipsnis	23 straipsnis
9 straipsnis	25 straipsnis
—	26 straipsnis
10 straipsnis	27 straipsnis
11 straipsnis	28 straipsnis
—	I–II priedai
Priedo 1–39 punktai	III priedo 1–39 punktai
—	IV, V, VI–VIII priedai