02010R1093 — LT — 01.01.2020 — 007.001

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2010 2010 m. lapkričio 24 d. kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331 2010.12.15, p. 12)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1022/2013 2013 m. spalio 22 d.	L 287	5	29.10.2013
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/17/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. vasario 4 d.	L 60	34	28.2.2014
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/59/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. gegužės 15 d.	L 173	190	12.6.2014
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d.	L 225	1	30.7.2014
M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2366 Tekstas svarbus EEE 2015 m. lapkričio 25 d.	L 337	35	23.12.2015
►M6	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1717 2018 m. lapkričio 14 d.	L 291	1	16.11.2018
►M7	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2175 2019 m. gruodžio 18 d.	L 334	1	27.12.2019

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2010

2010 m. lapkričio 24 d.

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB

I SKYRIUS

STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1.  Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – Institucija).

▼M7

2.  Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2008/48/EB ( 1 ), Direktyvos 2009/110/EB, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 2 ), Direktyvos 2013/36/ES ( 3 ), Direktyvos 2014/49/ES ( 4 ), Direktyvos 2014/92/ES ( 5 ), Direktyvos (ES) 2015/2366 ( 6 ) taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje. Institucija taip pat veikia vadovaudamasi Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ( 7 ).

Institucija taip pat veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 8 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 ( 9 ) taikymo srityje tiek, kiek tie direktyva ir reglamentas taikomi finansų sektoriaus subjektams ir juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms. Išimtinai tuo tikslu Institucija vykdo užduotis, bet kuriuo teisiškai privalomu Sąjungos aktu pavestas Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 10 ), arba Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 11 ). Vykdydama tokias užduotis Institucija konsultuojasi su tomis Europos priežiūros institucijomis ir jas informuoja apie savo veiklą, susijusią su bet kuriuo subjektu, kuris yra finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 dalyje, arba finansų rinkų dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 dalyje.

3.  Institucija veikia kredito įstaigų, finansinių konglomeratų, investicinių įmonių, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti teisėkūros procedūra priimami aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimus, atsižvelgiant į tvarius verslo modelius ir į aplinkos apsaugos, socialinių bei su valdymu susijusių veiksnių integravimą, jei tokie veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.

▼B

4.  Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

▼M7

5.  Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija padeda:

▼B

▼M7

▼M7

▼M7

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

▼B

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

▼M7

Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai, nediskriminuodama ir skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais ir atitinkamais atvejais laikydamasi proporcingumo principo. Institucija yra atskaitinga, veikia pagal profesinio sąžiningumo principus ir užtikrina, kad su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.

▼M7

Institucijos veiksmų ir priemonių, visų pirma gairių, rekomendacijų, nuomonių, klausimų ir atsakymų, reguliavimo standartų projektų ir įgyvendinimo standartų projektų, turinys ir forma visiškai atitinka taikytinas šio reglamento ir 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatas. Tiek, kiek pagal šias nuostatas leidžiama ir reikia, laikantis proporcingumo principo Institucijos veiksmais ir priemonėmis deramai atsižvelgiama į Institucijos veiksmų ir priemonių poveikį patiriančio finansų įstaigos, įmonės ar kito subjekto verslui ar finansinei veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

6.  Institucija įsteigia komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir jai pataria, kaip, visiškai laikantis taikytinų taisyklių, jos veiksmais ir priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus sektoriuje vyraujančius skirtumus, susijusius su finansų įstaigų ir rinkų rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, verslo modeliais ir praktika, taip pat su jų dydžiu, tiek, kiek tokie veiksniai yra aktualūs pagal atitinkamas taisykles.

▼B

2 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistema

▼M7

1.  Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir veiksmingą bei pakankamą finansinių paslaugų klientų ir vartotojų apsaugą.

▼B

2.  EFPIS sudaro:

▼M1

▼B

3.  Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.

▼M7

4.  Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija tarpusavyje ir tarp konkrečios institucijos bei Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos.

▼B

5.  Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.

▼M7

Nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.

▼M7

3 straipsnis

Institucijų atskaitomybė

1.  2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Centrinis Bankas dėl priežiūros uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai pagal tą reglamentą.

2.  Pagal SESV 226 straipsnį Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, kai vykdomi tyrimai pagal tą straipsnį.

3.  Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

4.  Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

5.  Gavęs prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 4 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą.

6.  Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

7.  Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo.

8.  Gavęs prašymą pirmininkas surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.

9.  Nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, atsirandančioms dėl dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, gavusi prašymą Institucija praneša Europos Parlamentui apie savo indėlį vieningai, nuosekliai ir veiksmingai atstovaujant Sąjungos interesams tokiuose tarptautiniuose forumuose.

▼B

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M7

▼M7

▼M7

▼B

5 straipsnis

Teisinis statusas

1.  Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.  Institucijai atstovauja pirmininkas.

6 straipsnis

Sudėtis

Instituciją sudaro:

▼M6

7 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.

Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Ne vėliau kaip 2019 m. kovo 30 d., o vėliau – kas 12 mėnesių Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip Europos priežiūros institucijos laikosi to reikalavimo.

▼B

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

8 straipsnis

Institucijos užduotys ir įgaliojimai

1.  Institucijos užduotys:

▼M7

▼M7

▼M7

▼M1

▼B

▼M7

▼M1

▼M7

▼B

▼M7

▼M1 —————

▼M7

▼M1

1a.  Vykdydama savo uždavinius pagal šį reglamentą Institucija:

▼M7

▼M7

▼B

2.  Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:

▼M7

▼B

▼M7

▼B

▼M7

▼M7

▼B

▼M7

3.  Vykdydama 1 dalyje nurodytas užduotis ir naudodamasi 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, Institucija veikia remdamasi teisės aktų sistema ir laikydamasi jos nustatytų apribojimų ir deramai atsižvelgia į proporcingumo, kai tinka, ir geresnio reglamentavimo principą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizės, atliktos laikantis šio reglamento, rezultatus.

10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsiliepimus. Institucija paskelbia suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos santrauką ir apžvalgą, kaip per konsultacijas gauta informacija ir nuomonės buvo panaudotos techninių reguliavimo standartų projekte ir techninių įgyvendinimo standartų projekte.

▼B

9 straipsnis

Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys

1.  Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:

▼M7

▼M7

▼B

▼M7

▼M7

2.  Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją ir veiksmingumą.

▼B

3.  Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 5 dalyje nurodytiems tikslams.

▼M7

4.  Institucija įsteigia Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir vienija visas atitinkamas kompetentingas institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, kad būtų padidinta vartotojų apsauga nustatytas suderintas požiūris į naujos ar novatoriškos finansinės veiklos reguliavimą bei priežiūrą ir teikiamos konsultacijos Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 ( 20 ), kad būtų išvengta dubliavimosi, nenuoseklumo ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Be to, Institucija gali pakviesti nacionalines duomenų apsaugos institucijas dalyvauti Komitete stebėtojų teisėmis.

5.  Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių produktų, priemonių arba veiklos, kurie galėtų daryti didelę finansinę žalą klientams arba vartotojams arba kelti grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje, reklamą, platinimą ar pardavimą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Po bent dviejų atnaujinimų iš eilės, remdamasi derama poveikio analize, kuria siekiama įvertinti poveikį klientams ir vartotojams, Institucija gali priimti sprendimą draudimą atnaujinti kas metus.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos savo sprendimą persvarstyti. Tokiu atveju 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti tą sprendimą galioti.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą arba praktiką ir esant poreikiui informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam draudimui arba apribojimui priimti.

▼M7

9a straipsnis

Specialios užduotys, susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais

1.  Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija imasi vadovaujamojo, koordinuojamojo ir stebėsenos vaidmens skatindama sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą finansų sistemoje, priimdama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo toje sistemoje prevencijos ir kovos su jais priemones. Atsižvelgiant į proporcingumo principą šios priemonės neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslams pasiekti, ir jomis tinkamai atsižvelgiama į finansų sektoriaus subjektų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Tos priemonės apima:

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinama trūkumų, nurodytų pirmos pastraipos a punkte, apibrėžtis, įskaitant atitinkamas situacijas, kai jų gali atsirasti, trūkumų reikšmingumas ir praktinis Institucijos vykdomo informacijos rinkimo įgyvendinimas, taip pat informacijos, kuri turėtų būti pateikta pagal pirmos pastraipos a punktą, rūšis, projektus. Rengdama tuos techninius standartus Institucija atsižvelgia į informacijos, kuri turi būti pateikta, mastą ir poreikį vengti dubliavimo. Ji taip pat nustato priemones, skirtas veiksmingumui ir konfidencialumui užtikrinti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.  Institucija sukuria ir nuolat atnaujina pagal 1 dalies a punktą surinktos informacijos centrinę duomenų bazę. Institucija užtikrina, kad ta informacija būtų išanalizuota ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų. Prireikus Institucija gali atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms ir kompetentingoms institucijoms pagal nacionalines procedūrines taisykles perduoti savo turimus įrodymus, dėl kurių galėtų būti iškelta baudžiamoji byla. Institucija prireikus taip pat gali įrodymus perduoti Europos prokuratūrai, jeigu tokie įrodymai susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 ( 21 ) Europos prokuratūra naudojasi arba galėtų pasinaudoti kompetencija.

3.  Kompetentingos institucijos gali teikti Institucijai motyvuotus prašymus suteikti informacijos apie finansų sektoriaus subjektus, kuri yra aktuali jų priežiūros veiklai, susijusiai su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija. Institucija įvertina tuos prašymus ir, laikydamasi būtinybės žinoti principo ir laiku suteikia informaciją, kurios prašo kompetentingos institucijos. Kai Institucija nesuteikia prašomos informacijos, ji informuoja prašančiąją kompetentingą instituciją ir paaiškina, kodėl informacija nesuteikiama. Institucija kompetentingai institucijai arba bet kuriai kitai institucijai ar įstaigai, kuri iš pradžių pateikė prašomą informaciją, praneša prašančiosios kompetentingos institucijos pavadinimą, atitinkamo finansų sektoriaus subjekto tapatybę, informacijos prašymo priežastis, taip pat tai, ar ta informacija buvo pasidalyta. Be to, Institucija išnagrinėja informaciją, kad savo iniciatyva pasidalytų informacija su kompetentingomis institucijomis, kuri yra aktuali jų priežiūros veiklai, susijusiai su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija. Kai ji tai daro, ji praneša kompetentingai institucijai, kuri iš pradžių pateikė informaciją. Ji taip pat atlieka bendrą analizę, kad galėtų pateikti nuomonę, kurią jos prašoma pateikti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnio 5 dalį.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kaip informacija turi būti analizuojama ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialiai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.  Institucija skatina Direktyvoje (ES) 2015/849 nurodytų priežiūros procesų konvergenciją, be kita ko, pagal šio reglamento 30 straipsnį vykdydama tarpusavio vertinimus ir teikdama susijusias ataskaitas ir tolesnes priemones. Institucija, atlikdama tokius vertinimus pagal šio reglamento 30 straipsnį, atsižvelgia į tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje, parengtus atitinkamus vertinimus, įvertinimus ar ataskaitas, taip pat kas dvejus metus teikiamą Komisijos ataskaitą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnį ir valstybių narių pagal tos direktyvos 7 straipsnį parengtus rizikos vertinimus.

5.  Institucija, dalyvaujant kompetentingoms institucijoms, atlieka kompetentingų institucijų rizikos vertinimus , kad įvertintų jų strategijas, pajėgumus ir išteklius, skirtus kovai su svarbiausia kylančia rizika, susijusia su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta viršnacionalinės rizikos vertinime. Tuos rizikos vertinimus ji atlieka visų pirma siekdama parengti nuomonę, kurią jos prašoma pateikti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnio 5 dalį. Institucija atlieka rizikos vertinimus remdamasi jos turima informacija, įskaitant tarpusavio vertinimus pagal šio reglamento 30 straipsnį, jos atliktą bendros centrinės duomenų bazės tikslais pagal šio straipsnio 2 dalį surinktos informacijos analizę, taip pat tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių įstaigų, kompetentingų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje, parengtus atitinkamus vertinimus, įvertinimus ar ataskaitas, ir valstybių narių pagal Direktyvos (ES) 2015/849 7 straipsnį parengtus rizikos vertinimus. Institucija rizikos vertinimus pateikia visoms kompetentingoms institucijoms.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais Institucija, pasitelkdama pagal šio straipsnio 7 dalį įsteigtą vidaus komitetą, parengia ir taiko metodus, kurie leidžia užtikrinti objektyvų vertinimą, aukštos kokybės ir nuoseklią vertinimų peržiūrą bei metodikos taikymą, taip pat vienodas sąlygas. Tas vidaus komitetas atlieka rizikos vertinimų kokybės ir nuoseklumo peržiūrą. Jis parengia rizikos vertinimų projektus, kuriuos pagal 44 straipsnį priima Priežiūros taryba.

6.  Tais atvejais, kai esama požymių, kad finansų sektoriaus subjektai pažeidė reikalavimus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2015/849, ir tokie atvejai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir susiję su trečiosiomis valstybėmis, Institucija imasi vadovaujamo vaidmens, kad, kai būtina, padėtų palengvinti kompetentingų institucijų Sąjungoje ir atitinkamų institucijų trečiosiose valstybėse bendradarbiavimą. Toks Institucijos vaidmuo nedaro poveikio reguliariam kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimui.

7.  Institucija įsteigia nuolatinį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus komitetą, kurio tikslas – koordinuoti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ar teroristų finansavimui ir kovoti su juo, ir atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2015/847 ir Direktyvą (ES) 2015/849 parengti visų sprendimų, kuriuos Institucija turi priimti pagal šio reglamento 44 straipsnį, projektus.

8.  7 straipsnyje nurodytą Komitetą sudaro aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių ir sprendimų priėmimo įgaliojimus finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos srityje iš visų valstybių narių institucijų ir įstaigų, kompetentingų užtikrinti, kad finansų sektoriaus subjektai laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849 ir Reglamento (ES) 2015/847, taip pat atitinkamai Institucijos, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) aukšto lygio atstovai, turintys ekspertinių žinių apie skirtingus verslo modelius ir sektorių ypatumus. Institucijos ir kitų Europos priežiūros institucijų aukšto lygio atstovai komiteto posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Be to, Komisija, ESRV ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba kiekviena paskiria aukšto lygio atstovą dalyvauti to komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis. To komiteto pirmininką iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys to komiteto nariai.

Kiekviena pirmoje pastraipoje nurodyta institucija ir įstaiga paskiria pakaitinį atstovą iš savo darbuotojų, kuris gali pakeisti narį, kai tas asmuo negali dalyvauti. Valstybės narės, kuriose yra daugiau nei viena institucija, kompetentinga užtikrinti, kad finansų sektoriaus subjektai laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849, gali paskirti vieną atstovą iš kiekvienos kompetentingos institucijos. Nepriklausomai nuo posėdyje atstovaujamų kompetentingų institucijų skaičiaus, kiekviena valstybė narė turi vieną balsą. Komitetas gali kurti vidaus darbo grupes dėl konkrečių jo darbo aspektų, kurios rengtų to komiteto sprendimų projektus. Tose grupėse gali dalyvauti visų komitete atstovaujamų kompetentingų institucijų ir Institucijos, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) darbuotojai.

9.  Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) gali bet kada raštu pateikti pastabas dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodyto komiteto bet kurio sprendimo projekto. Priežiūros taryba tinkamai atsižvelgia į tokias pastabas prieš priimdama galutinį sprendimą. Kai sprendimo projektas grindžiamas Institucijai pagal 9b, 17 arba 19 straipsnius suteiktais įgaliojimais arba yra su jais susijęs ir taikomas

Institucija sprendimą gali priimti tik gavusi Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (a punkto atveju) arba Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (b punkto atveju) pritarimą. Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) arba Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) Institucijai apie savo nuomones praneša per 20 dienų nuo 7 dalyje nurodyto komiteto sprendimo projekto datos. Jeigu jos Institucijai apie savo nuomones nepraneša per 20 dienų arba nepateikia deramai pagrįsto prašymo pratęsti tokio pranešimo apie nuomones terminą, preziumuojama, kad jos pritaria.

9b straipsnis

Prašymas atlikti tyrimą, susijusį su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais

1.  Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija ir kova su jais susijusiais klausimais pagal Direktyvą (ES) 2015/849, Institucija gali, kai ji turi esminių pažeidimų požymių, prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iii punkte: a) ištirti galimus finansų sektoriaus subjekto padarytus Sąjungos teisės pažeidimus, o kai tokia Sąjungos teisė yra sudaryta iš direktyvų arba ja valstybėms narėms aiškiai suteikiamos pasirinkimo galimybės, nacionalinės teisės aktų tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, pažeidimus; ir b) apsvarstyti galimybę už tokius pažeidimus tam subjektui taikyti sankcijas. Prireikus ji taip pat gali prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iii punkte, apsvarstyti galimybę priimti tam finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jis įpareigojamas imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad jis vykdytų savo pareigas pagal tiesiogiai taikytiną Sąjungos teisę arba pagal nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis. Šioje dalyje nurodyti prašymai netrukdo kompetentingos institucijos, kuriai skirtas prašymas, vykdomoms priežiūros priemonėms.

2.  Kompetentinga institucija patenkina bet kurį jai pagal 1 dalį pateiktą prašymą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad patenkintų tą prašymą.

3.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija per 10 darbo dienų neinformuoja Institucijos apie veiksmus, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama laikytis šio straipsnio 2 dalies, taikomas šio reglamento 17 straipsnis.

9c straipsnis

Raštai dėl veiksmų nesiėmimo

1.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors teisėkūros procedūra priimto akto iš nurodytųjų 1 straipsnio 2 dalyje ar jais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, sukels reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:

2.  1 dalyje nurodytais atvejais Institucija kompetentingoms institucijoms ir Komisijai nusiunčia išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą.

1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.

Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas, vadovaujantis 16 straipsniu.

Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams.

3.  Prireikus 1 dalyje nurodytais atvejais ir laukiant naujų priemonių priėmimo ir taikymo, kai buvo imtasi veiksmų pagal 2 dalį, Institucija skelbia nuomones dėl 1 dalyje nurodytų aktų konkrečių nuostatų, siekdama prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos formavimo ir bendro, vienodo ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo.

4.  Jeigu, remdamasi gauta, visų pirma iš kompetentingų institucijų, informacija, Institucija mano, kad bet kuris iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba kurie nors tais teisėkūros procedūra priimamais grindžiami deleguotieji ar įgyvendinimo aktai kelia reikšmingų išskirtinių sunkumų, susijusių su pasitikėjimu rinka, vartotojų, klientų ar investuotojų apsauga, sklandžiu finansų rinkų arba prekių rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos arba jos dalies stabilumu Sąjungoje, Institucija nedelsdama nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. Institucija gali Komisijai pateikti nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, ir dėl klausimo skubumo. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.

▼B

10 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

▼M7

1.  Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Techninių reguliavimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninių reguliavimo standartų projektus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼B

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.

▼M7

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

▼M7 —————

▼M7

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio reguliavimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus. Savo rašto kopiją Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼B

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

▼M7

2.  Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.

▼B

3.  Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

▼M7

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

▼B

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

▼M7

4.  Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

▼B

11 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ketverių metų laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 14 straipsnį.

2.  Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12–14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

12 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.  Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3.  Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių techninių reguliavimo standartų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dar trims mėnesiams.

▼M7 —————

▼B

2.  Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.  Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.

14 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

1.  Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 10 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.

2.  Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

15 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

▼M7

1.  Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytų sričių techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį priimti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl jo neketina priimti, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus. Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2.  Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.

▼B

3.  Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

▼M7

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

▼B

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

▼M7

4.  Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

▼B

16 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

▼M7

1.  Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia visoms kompetentingoms institucijoms arba visoms finansų įstaigoms skirtas gaires ir vienai ar kelioms kompetentingoms institucijoms arba vienai ar kelioms finansų įstaigoms skirtas rekomendacijas.

Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais arba šiuo straipsniu suteiktus įgaliojimus.

2.  Prireikus Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Prireikus Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo. Kai Institucija nerengia atvirų viešų konsultacijų arba neprašo Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo, ji nurodo to priežastis.

▼M7

2a.  Gairėse ir rekomendacijose neturėtų būti tik pateikiamos nuorodos į teisėkūros procedūra priimtus aktus ar atkartojami jų elementai. Prieš paskelbdama naujas gaires ar rekomendacijas, Institucija pirmiausia peržiūri esamas gaires ir rekomendacijas, kad būtų išvengta dubliavimosi.

▼B

3.  Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, ar ji laikosi, arba, ar ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.

Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti kompetentingos institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

▼M7

4.  43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie savo paskelbtas gaires ir rekomendacijas.

▼M7

16a straipsnis

Nuomonės

1.  Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

2.  1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3.  Dėl vertinimų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 22 straipsnyje, kuriuos atliekant pagal tą straipsnį reikalaujama dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl tokių vertinimų. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki tame straipsnyje nurodyto vertinimo laikotarpio pabaigos.

4.  Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse.

16b straipsnis

Klausimai ir atsakymai

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies taikymui, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas ir įstaigas, bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba gali pateikti Institucijai klausimų dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba su jais susijusių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat pagal tuos teisėkūros procedūra priimtus aktus priimtų gairių ir rekomendacijų nuostatų praktinio taikymo ar įgyvendinimo.

Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar konkretų klausimą pirmiausia pateikti savo kompetentingai institucijai.

Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų.

2.  Institucijos pateikti atsakymai į 1 dalyje nurodytus klausimus yra neprivalomojo pobūdžio. Atsakymai paskelbiami bent ta kalba, kuria buvo pateiktas klausimas.

3.  Institucija sukuria ir administruoja savo svetainėje internetinę priemonę, skirtą klausimams pateikti ir visiems gautiems klausimams bei atsakymams į priimtinus klausimus pagal 1 dalį laiku paskelbti, nebent paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų asmenų interesams arba galėtų sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui. Institucija gali atmesti klausimus, į kuriuos neketina atsakyti. Atmestus klausimus Institucija savo svetainėje skelbia du mėnesius.

4.  Trys Priežiūros tarybos balsavimo teisę turintys nariai gali paprašyti Priežiūros tarybos pagal 44 straipsnį nuspręsti, ar nevertėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priimtino klausimo dalyko aptarti gairėse pagal 16 straipsnį, paprašyti 37 straipsnyje nurodytos suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti patarimą, reikiamu periodiškumu peržiūrėti klausimus ir atsakymus, surengti atviras viešas konsultacijas ar išnagrinėti susijusias galimas sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos pateiktų atitinkamų klausimų ir atsakymų projektų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui arba ypatingam klausimo skubumui. Į svarstymus įtraukiant 37 straipsnyje nurodytą suinteresuotųjų subjektų grupę taikoma konfidencialumo pareiga.

5.  Klausimus, į kuriuos atsakant reikia aiškinti Sąjungos teisę, Institucija persiunčia Komisijai. Visus Komisijos pateiktus atsakymus Institucija paskelbia.

▼B

17 straipsnis

Sąjungos teisės pažeidimas

1.  Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

▼M7

2.  Vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva, taip pat atvejais, kai iniciatyva grindžiama fizinių ar juridinių asmenų pateikta gerai pagrįsta informacija, Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį.

▼M2

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.

▼M7

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija, pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą informacijos prašymą tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms, jeigu įrodyta arba manoma, kad atitinkamai kompetentingai institucijai pateikiamo informacijos prašymo nepakaks informacijai, kuri laikoma būtina siekiant ištirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį, gauti.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

2a.  Nedarant poveikio įgaliojimams pagal šį reglamentą, prieš paskelbdama rekomendaciją, kaip nurodyta 3 dalyje, Institucija palaiko ryšius su atitinkama kompetentinga institucija, jeigu mano, kad tokie ryšiai tinkami siekiant pašalinti Sąjungos teisės pažeidimą, siekdama susitarti dėl veiksmų, kurių reikia, kad kompetentinga institucija laikytųsi Sąjungos teisės.

▼B

3.  Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4.  Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5.  Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

▼M7

6.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nesilaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija tais atvejais, kai atitinkami šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms arba – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje – finansų sektoriaus subjektams, gali priimti atskirą finansų įstaigai arba kitam finansų sektoriaus subjektui skirtą sprendimą, kuriuo jie įpareigojami imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad jie vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija susijusiais klausimais, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų reikalavimai nėra tiesiogiai taikomi finansų sektoriaus subjektams, Institucija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi veiksmų reaguodama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą oficialią nuomonę per toje dalyje nurodytą laikotarpį. Jei institucija to sprendimo nesilaiko, Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal pirmą pastraipą. Tuo tikslu Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę, o kai tą Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinę teisę tiek, kiek jais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Kai atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jeigu šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinę teisę tiek, kiek tokiomis galimybėmis pasinaudota.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7.  Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos laikosi atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

▼B

8.  43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.

▼M7

17a straipsnis

Pranešimų teikėjų apsauga

1.  Institucija nustato specialius pranešimo kanalus fizinių arba juridinių asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus gauti ir tvarkyti.

2.  Šiais kanalais informaciją teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys atitinkamais atvejais turi būti apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 ( 22 ).

3.  Institucija užtikrina, kad visą informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra esminio pažeidimo įrodymų arba reikšmingų požymių, ji pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją.

▼B

18 straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

▼M1

1.  Esant nepageidaujamiems pokyčiams, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija aktyviai sudaro palankesnes sąlygas visiems veiksmams, kurių imasi atitinkamos kompetentingos priežiūros institucijos, ir prireikus juos koordinuoja.

Kad galėtų atlikti tą palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija išsamiai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose susijusiuose atitinkamų kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.

▼B

2.  Institucijai, Komisijai ir ESRV pateikus prašymą, Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir ESRV bei, atitinkamais atvejais, su EPI, gali priimti Institucijai skirtą sprendimą, kuriame pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Taryba peržiūri šį sprendimą tinkamu periodiškumu ir bent kartą per mėnesį. Jei pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti. Taryba gali bet kada paskelbti apie kritinės padėties nutraukimą.

Jei ESRV arba Institucija mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, jos pateikia Tarybai skirtą konfidencialią rekomendaciją ir padėties įvertinimą. Tuomet Taryba sprendžia, ar reikia surengti posėdį. Šio proceso metu užtikrinamas reikiamas konfidencialumas.

Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.

▼M7

3.  Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje arba klientų ir vartotojų apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytus reikalavimus.

▼B

4.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 3 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per tame sprendime nustatytą laikotarpį, Institucija gali, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose bei techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatyti atitinkami reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant vykdomos veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal tuos teisės aktus. Tai taikoma tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų, įskaitant pagal tuos aktus priimtų techninių reguliavimo standartų bei techninių įgyvendinimo standartų, arba juos taiko taip, kad akivaizdžiai pažeidžia tuos aktus, ir kai būtina nedelsiant ištaisyti padėtį, kad būtų atkurtas tinkamas finansų rinkų veikimas ir vientisumas arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumas.

5.  Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

▼M7

1.  1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:

Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, ir jeigu pagal tuos aktus Institucija gali savo iniciatyva padėti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria, jeigu per tuose aktuose nustatytą terminą tos institucijos bendro sprendimo nepriima.

▼M7

1a.  Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:

1b.  Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.

Kol Institucija 44 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.

▼B

2.  Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.

3.   ►M7  Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, siekdama užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. . Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos atšauktų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamą Sąjungos teisę. ◄

▼M7

3a.  Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.

▼M7

4.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga arba – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje – finansų sektoriaus subjektas laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jiems taikomų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai arba finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jie įpareigojami imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad jie vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija susijusiais klausimais Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal šios dalies pirmą pastraipą, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimai tiesiogiai netaikomi finansų sektoriaus subjektams. Tuo tikslu Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę, o kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinę teisę tiek, kiek ja tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Kai atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jeigu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinę teisę tiek, kiek tokiomis galimybėmis pasinaudota.

▼B

5.  Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

6.  50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.

20 straipsnis

Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.

▼M1

20a straipsnis

Priežiūros peržiūros proceso konvergencija

Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina priežiūros peržiūros ir įvertinimo proceso konvergenciją pagal Direktyvą 2013/36/ES siekdama, kad Sąjungoje būtų suvienodinti griežti priežiūros standartai.

▼B

21 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

▼M7

1.  Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina ir stebi veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai ir darniai taikytų Sąjungos teisę. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina rengti bendrus priežiūros planus ir vykdyti bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai turi visas dalyvavimo teises priežiūros institucijų kolegijose, taigi gali dalyvauti pastarosioms vykdant veiklą, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai vykdo dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

▼M1

2.  Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų tarpvalstybinių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, nurodytos 23 straipsnyje, ir, prireikus, šaukia kolegijos susirinkimą.

▼B

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

▼M7

▼B

▼M7

3.  Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytus įgaliojimus ir pagal 10–15 straipsnius, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos. Institucija pagal 16 straipsnį gali priimti gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos geriausios praktikos konvergencija.

▼B

4.  Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.

22 straipsnis

▼M7

Bendrosios nuostatos dėl sisteminės rizikos

▼B

1.  Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

▼M1

1a.  Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar pagal 32 straipsnį tikslinga Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai atliekami tokie Sąjungos masto vertinimai ir Institucija mano, kad tai tinkama, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.

▼M7

2.  Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir laikydamasi 23 straipsnio, parengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir apskaičiuoti.

▼B

Be to, Institucija parengia tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri padės nustatyti tas įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

3.  Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

▼M7

4.  Vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros rūšies finansų įstaigų arba tam tikros rūšies produktų, arba tam tikros rūšies elgesio tyrimą, siekdama įvertinti galimas grėsmes finansų sistemos stabilumui arba klientų ar vartotojų apsaugai.

Atlikus tyrimą pagal pirmą pastraipą, Priežiūros taryba gali pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.

▼B

5.  Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.

23 straipsnis

Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas

▼M7

1.  Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų įstaigų arba finansų įstaigoms keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

▼B

2.  Institucija, rengdama finansų įstaigų keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.

24 straipsnis

Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką

1.  Institucija užtikrina, kad ji turėtų specializuotus ir nuolatinius pajėgumus veiksmingai reaguoti į sisteminės rizikos realizavimosi atvejus, kaip nurodyta 22 ir 23 straipsniuose, ypač įstaigų, kurios kelia sisteminę riziką, atžvilgiu.

2.  Institucija atlieka jai pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus pavestas užduotis ir padeda užtikrinti nuoseklų bei koordinuotą krizių valdymą ir problemų sprendimo režimą Sąjungoje.

25 straipsnis

Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros

▼M1

1.  Institucija prisideda ir aktyviai dalyvauja rengiant ir koordinuojant veiksmingus, nuoseklius ir naujausius finansų įstaigų atgaivinimo ir problemų sprendimo planus. Be to, kai tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose, Institucija padeda parengti kritinės padėties atvejais taikomas procedūras ir prevencines priemones, kurias taikant būtų kiek galima sumažintas bet kokių problemų sisteminis poveikis.

▼M4

1a.  Institucija gali organizuoti ir vykdyti Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nurodytos Valdybos ir bendro pertvarkymo mechanizmo taikyme nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.

▼B

2.  Institucija gali nustatyti pažangiausią praktiką, kuria siekiama palengvinti sunkumų patiriančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, problemų sprendimą taip, kad būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio, užtikrinant, kad būtų prieinamos deramos priemonės, taip pat pakankamai išteklių, ir taip sudarytos sąlygos tvarkingai, ekonominiu požiūriu efektyviai ir laiku išspręsti įstaigos ar grupės problemas.

3.  Institucija gali parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

26 straipsnis

Indėlių garantijų sistemų europinė sistema

1.  Institucija padeda stiprinti nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinę sistemą veikdama pagal įgaliojimus, kurie jai suteikti remiantis šiuo reglamentu siekiant, kad būtų teisingai taikoma Direktyva 94/19/EB siekiant užtikrinti, kad nacionalinės indėlių garantijų sistemos būtų deramai finansuojamos iš finansų įstaigų, taip pat tų finansų įstaigų, kurios įsteigtos ir priima indėlius Sąjungoje, tačiau jų pagrindinė būstinė yra ne Sąjungoje, įnašų, kaip numatyta Direktyvoje 94/19/EB, bei užtikrinti aukšto lygio visų indėlininkų apsaugą naudojantis Sąjungos mastu suderinta sistema, kurią taikant nedaroma poveikio abipusės garantijos programų stabilizavimo vaidmeniui, jei jos atitinka Sąjungos teisės aktus.

2.  16 straipsnis, susijęs su Institucijos įgaliojimais priimti gaires ir rekomendacijas, taikomas indėlių garantijų sistemoms.

3.  Institucija gali parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.

4.  Atliekant šio reglamento peržiūrą, kaip numatyta 81 straipsnyje, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinių indėlių garantijų sistemų europinės sistemos konvergencijos analizei.

27 straipsnis

Europos bankų problemų sprendimo ir finansavimo priemonių sistema

1.  Institucija prisideda rengiant sunkumų patiriančių finansų įstaigų, ypač tų įstaigų, kurios gali kelti sisteminę riziką, problemų sprendimo metodus, kuriais būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingai bei laiku sustabdyti tokių įstaigų veiklą, įskaitant atitinkamais atvejais - pasitelkiant nuoseklius ir tvirtus finansavimo mechanizmus.

▼M1

2.  Institucija pateikia savo vertinimą, ar sistemai reikalingi nuoseklūs, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai, kuriems skiriamos tinkamos finansavimo priemonės, susietos su suderintomis krizių valdymo priemonėmis.

▼B

Institucija prisideda sprendžiant vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus ir nustatant finansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir įmokų sistemų, kurios gali būti įvestos siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą bei nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti ir kurios būtų nuoseklios bei patikimos bankų problemų sprendimo sistemos dalis, bendrą poveikį.

▼M7 —————

▼B

28 straipsnis

Užduočių ir pareigų perdavimas

1.  Kompetentingos institucijos gali perduoti užduotis ir pareigas Institucijai arba kitoms kompetentingoms institucijoms, gavusios institucijos, kuriai perduodamos užduotys ir pareigos, sutikimą ir laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, kurios turi būti įvykdytos prieš jų kompetentingoms institucijoms sudarant tokius perdavimo susitarimus, ir gali apriboti perduodamų užduočių ir pareigų apimtį tiek, kiek tai yra būtina veiksmingai tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų ar grupių priežiūrai.

2.  Institucija skatina ir palengvina užduočių ir pareigų perdavimą tarp kompetentingų institucijų, nustatydama tas užduotis ir pareigas, kurios gali būti perduotos arba vykdomos bendrai, ir skatindama pažangiausią praktiką.

3.  Perdavus pareigas perskirstoma kompetencija, nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose. Su perduodamomis pareigomis susijusi procedūra, vykdymo užtikrinimas ir administracinė bei teisminė peržiūra reglamentuojama pagal institucijos, kuriai perduodamos pareigos, valstybės teisę.

4.  Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.

29 straipsnis

Bendra priežiūros kultūra

1.  Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Sąjungoje. Institucija vykdo bent tokią veiklą:

▼M7

▼M7

▼B

▼M7

▼M7

▼M7

2.  Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, deramai atsižvelgdama į finansų įstaigų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Institucija taip pat parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, deramai atsižvelgdama į finansų įstaigų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Ir Sąjungai taikomame priežiūros vadove, ir pertvarkymo vadove išdėstoma geriausia praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.

Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių ir šioje dalyje nurodytų priemonių. Ji prireikus taip pat nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos nuomonių arba priemonių apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Atitinkamais atvejais Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

▼M7

29a straipsnis

Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai

Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į tuos prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų po to einančiais metais vykdytiną veiklą ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje.

Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausią praktiką bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.

▼M7

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

1.  Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją.

2.  Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu Priežiūros taryba per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, nepriima sprendimo jį atmesti.

3.  Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:

4.  Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 3a dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.

Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų.

Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.

5.  Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.

6.  Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 3a dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas.

7.  Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Institucija paskelbia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos argumentuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti.

8.  Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.

▼B

31 straipsnis

Koordinavimo funkcija

▼M7

1.  Institucija atlieka kompetentingų institucijų veiklos bendro pobūdžio koordinavimą, visų pirma tais atvejais, kai dėl nepalankių pokyčių galėtų kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba finansų sistemos stabilumui Sąjungoje.

2.  Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, be kita ko, šiomis priemonėmis:

▼B

▼M1

▼B

▼M1

▼M7

▼M7

▼M1

▼M7

3.  Siekdama padėti formuoti bendrą Europos požiūrį į technologines inovacijas, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, prireikus pasitelkdama Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą, kad sudarytų palankesnes sąlygas subjektams ar produktams, grindžiamiems technologinėmis inovacijomis, patekti į rinką, ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ar rekomendacijas pagal 16 straipsnį.

31a straipsnis

Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą

Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.

▼B

32 straipsnis

▼M7

Rinkos pokyčių vertinimas, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.  Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir prireikus praneša Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2.  Institucija inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems pokyčiams rinkoje vertinimus. Tuo tikslu ji parengia:

▼M7

▼M1

▼M7

▼M7

Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV.

▼M7

3.  Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o kai reikia – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus kartu su šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta rizikos lentele.

▼B

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

▼M1

3a.  Siekiant Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus pagal šį straipsnį, Institucija, laikydamasi 35 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, gali reikalauti informacijos tiesiogiai iš tų finansų įstaigų. Ji taip pat gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų specialias peržiūras. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų patikrinimus vietoje, ir ji gali dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje laikydamasi 21 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas bei patikimumas.

▼M7

3b.  Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos reikalautų, kad finansų įstaigos informacijos, kurią jos turi pateikti pagal 3a dalį, atžvilgiu taikytų nepriklausomą auditą.

▼B

4.  Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.

▼M7

33 straipsnis

Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą

1.  Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos juridinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo, priežiūros ir, kai taikoma, pertvarkymo institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes.

2.  Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros režimų lygiavertiškumo.

3.  Institucija stebi atitinkamus reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat, kai taikytina, pertvarkymo pokyčius ir vykdymo užtikrinimo praktiką bei rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, atkreipdama ypatingą dėmesį į šių pokyčių poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ir vidaus rinkos veikimui, tiek, kiek jie yra svarbūs atliekant rizika grindžiamus lygiavertiškumo vertinimus.

Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos.

Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami jos vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ar vidaus rinkos veikimui.

Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba, kai taikytina, pertvarkymo arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ar investuotojų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

4.  Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai taikytina, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:

Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti.

5.  Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus.

Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos stebėseną pagal šio straipsnio 3 dalį.

6.  Institucija pagal šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais jai suteiktus įgaliojimus prisideda prie vieningo, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose.

▼M7 —————

▼B

35 straipsnis

Informacijos rinkimas

▼M1

1.  Institucijos prašymu kompetentingos institucijos specialiais formatais pateikia Institucijai visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos. Informacija turi būti tiksli, nuosekli, išsami ir pateikta laiku.

2.  Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojami bendri ataskaitų teikimo formatai.

3.  Kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija teikia bet kokią informaciją, būtiną, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi profesinės paslapties pareigų, nustatytų atitinkamo sektoriaus teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.

▼B

4.  Prieš pateikdama prašymą dėl informacijos suteikimo pagal šį straipsnį ir siekdama išvengti pareigų teikti ataskaitas dubliavimo, Institucija atsižvelgia į atitinkamus turimus statistinius duomenis, surinktus ir išplatintus pagal Europos statistikos sistemą bei Europos centrinių bankų sistemą.

5.  Jei šios informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą kitoms priežiūros institucijoms, atitinkamos valstybės narės ministerijai, atsakingai už finansus, jei ji disponuoja su rizikos ribojimu susijusia informacija, nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai.

▼M1

6.  Kai išsamios ar tikslios informacijos nėra arba ji nepateikiama laiku pagal 1 arba 5 dalį, Institucija gali, pateikusi tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą, informacijos tiesiogiai reikalauti iš:

Tokio prašymo adresatai nedelsdami laiku pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

▼B

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.

Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

7.  Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.

▼M1

7a.  Kai prašymo pateikti informaciją pagal 6 dalį adresatai nedelsiant nepateikia aiškios, tikslios ir išsamios informacijos, Institucija, kai taikoma, informuoja Europos Centrinį Banką ir atitinkamų valstybių narių atitinkamas institucijas, kurios, laikydamosi nacionalinės teisės, bendradarbiauja su Institucija, kad būtų užtikrinta visapusiška prieiga prie informacijos ir prie visų pirminių dokumentų, buhalterinių knygų ar apskaitos dokumentų, prie kurių adresatai turi teisėtą prieigą, kad būtų galima patikrinti informaciją.

▼B

36 straipsnis

Santykiai su ESRV

1.  Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.

2.  Institucija reguliariai ir laiku teikia ESRV jos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami bet kokie jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie pateikti ne apibendrinta ar suvestine forma. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia konfidencialios informacijos, visų pirma informacijos apie atskiras finansų įstaigas, perdavimo tinkamas vidaus procedūras.

▼M7 —————

▼M7

4.  Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, aptaria tą įspėjimą ar rekomendaciją per kitą Priežiūros tarybos posėdį arba, kai tinkama, anksčiau, kad įvertintų tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui ir galimus tolesnius veiksmus.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus.

Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. ESRV apie tai taip pat informuoja Tarybą.

5.  Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio neveikimo priežastis.

Kai kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ESRV apie veiksmus, kurių ji ėmėsi pagal ESRV rekomendaciją, ji deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.

▼M7 —————

▼B

37 straipsnis

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė

1.  Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė.

▼M1

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami jos iniciatyva, kai tai būtina, tačiau bet kuriuo atveju jie rengiami bent keturis kartus per metus.

▼M7

2.  Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių. Tuos narius sudaro:

3.  Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Priežiūros taryba, vykdydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti tinkamą bankų sektoriaus įvairovės atspindėjimą, geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renkami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, įgūdžius, atitinkamas žinias ir įrodytą kompetenciją.

▼M7

3a.  Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renka pirmininką iš savo narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams.

Europos Parlamentas gali pakviesti Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus, jei to prašoma.

▼M7

4.  Institucija Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta šio reglamento 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir plėtojamąjį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 23 ) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai ir jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.

▼B

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

▼M7

5.  Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16, 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.

Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jos narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirą patarimą.

Pagal 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendrus patarimus su EPI darbu susijusiais klausimais.

▼B

6.  Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

▼M7

7.  Institucija viešai skelbia Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimus, atskirą savo narių patarimą bei konsultacijų su ja rezultatus, taip pat informaciją, kaip buvo atsižvelgta į patarimus ir konsultacijų rezultatus.

▼B

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

2.  Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar ji laikosi savo sprendimo, ar jį pakeičia ar atšaukia. Jei sprendimas lieka galioti arba iš dalies pakeičiamas, Institucija nurodo, kad fiskalinei atsakomybei poveikis nedaromas.

Jei Institucija laikosi savo sprendimo, Taryba balsų dauguma viename iš savo posėdžių ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai Institucija informavo valstybę narę, kaip nustatyta ketvirtoje pastraipoje, nusprendžia, ar palikti galioti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.

3.  Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 18 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai, Komisijai ir Tarybai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.

Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.

Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.

Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.

4.  Jeigu Taryba pagal 3 dalį priėmė sprendimą nepanaikinti Institucijos sprendimo, susijusio su 18 straipsnio 3 dalimi, o atitinkama valstybė narės vis tiek mano, kad Institucijos sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ta valstybė narė gali apie tai pranešti Komisijai bei Institucijai ir paprašyti Tarybos iš naujo nagrinėti šį klausimą. Atitinkama valstybė narė aiškiai paaiškina, kodėl ji nesutinka su Tarybos sprendimu.

Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.

Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.

5.  Piktnaudžiavimas šiuo straipsniu, visų pirma Institucijos sprendimo, kuris neturi reikšmingo ar esminio fiskalinio poveikio, atžvilgiu yra draudžiamas, nes jis yra nesuderinamas su vidaus rinkos principais.

▼M7

39 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

1.  Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2–6 dalis.

2.  Institucija oficialiąja adresato kalba praneša visiems sprendimo adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.

3.  Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.

4.  Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

5.  Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.

6.  Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma konkreti kompetentinga institucija ar finansų įstaiga bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams arba jų verslo paslapčių apsaugai arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.

▼B

III SKYRIUS

STRUKTŪRA

1 SKIRSNIS

Priežiūros taryba

40 straipsnis

Sudėtis

1.  Priežiūros tarybą sudaro:

▼M7

▼B

▼M1

▼B

2.  Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe.

3.  Kiekviena kompetentinga institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

4.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta institucija nėra centrinis bankas, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti dalyvauti tos valstybės narės centrinio banko atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

▼M1

4a.  Diskusijose, nesusijusiose su atskiromis finansų įstaigomis, kaip nustatyta 44 straipsnio 4 dalyje, kartu su Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtu atstovu gali dalyvauti Europos Centrinio Banko atstovas, turintis specialių žinių su centrinės bankininkystės užduotimis susijusiais klausimais.

▼B

5.  Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

6.  Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 94/19/EB, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti indėlių garantijų sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

▼M3

Kad būtų galima veikti taikant Direktyvą 2014/59/ES, 1 dalies b punkte nurodytą Stebėtojų tarybos narį, jei tinkama, gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balso teisės.

▼M4

Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 2014/59/ES, Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkas yra Priežiūros tarybos stebėtojas.

▼B

7.  Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

▼M7

8.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinė valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.

▼M7

41 straipsnis

Vidaus komitetai

1.  Priežiūros taryba savo iniciatyva arba pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Administracinės valdybos arba pirmininko prašymu Priežiūros taryba gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms Administracinei valdybai skirtoms užduotims atlikti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Administracinei valdybai arba pirmininkui.

2.  Taikant 17 straipsnį ir nedarant poveikio 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto komiteto vaidmeniui, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti kompetentingos institucijos, kuri, kaip įtariama, pažeidė Sąjungos teisę, atstovai ir negali turėti nei su byla susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija.

Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.

Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.

3.  Taikant 19 straipsnį ir nedarant poveikio 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto vidaus komiteto vaidmeniui, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir negali turėti nei su konfliktu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.

Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.

4.  Siekiant atlikti 22 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytą tyrimą, pirmininkas taip pat gali pasiūlyti priimti sprendimą pradėti tyrimą ir sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o tą pasiūlymą turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas.

Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.

Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.

5.  Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos komisijos arba pirmininkas pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, išskyrus atvejus, kai klausimai yra susiję su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija Priežiūros tarybai pateikia tyrimo, atlikto pagal 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, rezultatus.

6.  Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles.

42 straipsnis

Priežiūros tarybos nepriklausomumas

1.  Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

2.  Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

3.  Priežiūros tarybos nariai, pirmininkas, taip pat balsavimo teisės neturintys atstovai ir stebėtojai, dalyvaujantys Priežiūros tarybos posėdžiuose, prieš tokius posėdžius tiksliai ir išsamiai deklaruoja, kad neturi arba turi kokių nors interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą svarstant kuriuos nors darbotvarkės klausimus, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių klausimų.

4.  Priežiūros taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato 3 dalyje nurodyto interesų deklaravimo ir interesų konflikto prevencijos bei valdymo praktinę tvarką.

▼B

43 straipsnis

Užduotys

▼M7

1.  Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą. Remdamasi atitinkamo vidaus komiteto ar komisijos, pirmininko ar Administracinės valdybos, atsižvelgiant į konkretų atvejį, parengtais pasiūlymais Priežiūros taryba priima Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus ir teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

▼M7 —————

▼B

4.  Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

▼M7

5.  Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

▼B

6.  Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

7.  Priežiūros taryba patvirtina biudžetą pagal 63 straipsnį.

▼M7

8.  Priežiūros taryba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones pirmininkui ir vykdomajam direktoriui. Ji gali pašalinti vykdomąjį direktorių iš pareigų pagal 51 straipsnio 5 dalį.

▼M7

43a straipsnis

Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas

Nepaisant 70 straipsnio, per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio Institucija Europos Parlamentui pateikia išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.

▼B

44 straipsnis

Sprendimų priėmimas

▼M7

1.  Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su šio reglamento 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir pagal šio reglamento 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir šio reglamento VI skyrių priimtomis priemonėmis bei sprendimais ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje, kurią sudaro bent paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios yra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma.

Pirmininkas dėl antroje pastraipoje nurodytų sprendimų nebalsuoja.

Dėl 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyto komiteto sudėties ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tarpusavio vertinimo komiteto narių Priežiūros taryba, svarstydama savo pirmininko pasiūlymus, siekia bendro sutarimo. Nepasiekus bendro sutarimo, Priežiūros taryba priima sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.

Kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.

▼B

2.  Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3.  Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

▼M7

3a.  Kiek tai susiję su sprendimais pagal 30 straipsnį, Priežiūros taryba už siūlomus sprendimus balsuoja taikydama rašytinę procedūrą. Balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai balsavimui turi aštuonias darbo dienas. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Siūlomas sprendimas laikomas priimtu, nebent tam paprieštarauja paprasta balsavimo teisę turinčių Priežiūros tarybos narių dauguma. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami kaip balsai „už“ arba „prieš“ ir į juos neatsižvelgiama skaičiuojant atiduotus balsus. Jei trys balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai prieštarauja tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra, Priežiūros taryba sprendimo projektą aptaria ir dėl jo nusprendžia pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

3b.  Kiek tai susiję su sprendimais pagal 17 ir 19 straipsnius, Priežiūros taryba už siūlomą sprendimą balsuoja taikydama rašytinę procedūrą. Balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai balsavimui turi aštuonias darbo dienas. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Siūlomas sprendimas laikomas priimtu, nebent tam paprieštarauja paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma arba paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų narių dauguma. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami kaip balsai „už“ arba „prieš“ ir į juos neatsižvelgiama skaičiuojant atiduotus balsus. Jei trys balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai prieštarauja tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra, Priežiūros taryba aptaria sprendimo projektą ir jis gali būti priimtas paprasta balsavimo teisę turinčių Priežiūros tarybos narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo tos dienos, kai keturi ar mažiau balsavimo teisę turinčių narių yra iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų, pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta Priežiūros tarybos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro bent vienas narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsas.

▼M7

4.  Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.

Pirma pastraipa netaikoma vykdomajam direktoriui ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam Europos Centrinio Banko atstovui.

4a.  Institucijos pirmininkas turi išimtinę teisę bet kada surengti balsavimą. Nedarant poveikio šiai teisei ir Institucijos sprendimų priėmimo procedūrų veiksmingumui, Institucijos priežiūros taryba priimdama sprendimus siekia bendro sutarimo.

▼B

2 SKIRSNIS

Administracinė valdyba

▼M7

45 straipsnis

Sudėtis

1.  Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.

Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį ar ją pakeisti jam ar jai negalint dalyvauti posėdyje.

2.  Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga pagal lyčių pusiausvyros principą bei atspindi visą Sąjungą. Administracinės valdybos nariais turi būti bent du nedalyvaujančių valstybių narių atstovai. Kadencijos iš dalies sutampa, ir taikoma tinkama rotacijos tvarka.

3.  Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas. Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus.

4.  Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.

▼M7

45a straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.  Administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma, tačiau siekiama bendro sutarimo. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Pirmininkas yra balsavimo teisę turintis narys.

2.  Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais.

3.  Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

45b straipsnis

Koordinavimo grupės

1.  Administracinė valdyba gali savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos prašymu sudaryti koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais, dėl kurių gali reikėti koordinuoti veiksmus, atsižvelgiant į konkrečius rinkos pokyčius. Administracinė valdyba sudaro koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais penkių Priežiūros tarybos narių prašymu.

2.  Visos kompetentingos institucijos dalyvauja koordinavimo grupėse ir pagal 35 straipsnį teikia koordinavimo grupėms informaciją, kurios reikia, kad koordinavimo grupės galėtų vykdyti koordinavimo užduotis pagal savo įgaliojimus. Koordinavimo grupių darbas grindžiamas kompetentingų institucijų pateikta informacija ir visais Institucijos nustatytais faktais.

3.  Grupėms pirmininkauja Administracinės valdybos narys. Kiekvienais metais atitinkamas už koordinavimo grupę atsakingas Administracinės valdybos narys praneša Priežiūros tarybai apie pagrindinius diskusijų elementus bei išvadas ir, jei manoma, kad tai aktualu, pateikia pasiūlymą dėl tolesnių reglamentavimo veiksmų arba tarpusavio vertinimo atitinkamoje srityje. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, kaip jos savo veikloje atsižvelgė į koordinavimo grupių darbą.

4.  Stebėdama rinkos pokyčius, kurie gali būti koordinavimo grupių darbo objektas, Institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų pagal 35 straipsnį pateikti informaciją, būtiną, kad Institucija galėtų atlikti savo stebėsenos vaidmenį.

▼M7

46 straipsnis

Administracinės valdybos nepriklausomumas

Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.

▼B

47 straipsnis

Užduotys

1.  Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.

2.  Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.

3.  Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

▼M7

3a.  Administracinė valdyba gali nagrinėti visus klausimus, teikti nuomonę ir pasiūlymus dėl jų, išskyrus užduotis, išdėstytas 9a, 9b, 30 straipsniuose, taip pat 17 ir 19 straipsniuose dėl klausimų, susijusių finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija.

▼M1

4.  Administracinė valdyba priima Institucijos pareigūnų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį patvirtina būtinas Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimo priemones.

▼B

5.  Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.

▼M7

6.  Administracinė valdyba siūlo metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.

▼B

7.  Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

▼M7

8.  Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius, tinkamai atsižvelgusi į Priežiūros tarybos pasiūlymą.

▼M7

9.  Administracinės valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos fiksuojamos viešai, vadovaujantis Tarnybos nuostatais.

▼B

3 SKIRSNIS

Pirmininkas

48 straipsnis

Skyrimas ir užduotys

1.  Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

▼M7

Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą, įskaitant darbotvarkės, kurią turi priimti Priežiūros taryba, sudarymą, posėdžių sušaukimą ir klausimų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, pateikimą, ir pirmininkauja Priežiūros tarybos posėdžiams.

Pirmininkas atsako už Administracinės valdybos darbotvarkės, kurią turi priimti Administracinė valdyba, sudarymą ir pirmininkauja Administracinės valdybos posėdžiams.

Pirmininkas gali paraginti Administracinę valdybą apsvarstyti galimybę sudaryti koordinavimo grupę pagal 45b straipsnį.

2.  Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą ir į su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą atrankos procedūrą, kuria laikomasi lyčių pusiausvyros principo. Priežiūros taryba, padedama Komisijos, sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą. Remdamasi galutiniu sąrašu, Taryba, gavusi Europos Parlamento patvirtinimą, priima sprendimą skirti pirmininką.

Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą pašalinti jį iš pareigų.

Priežiūros taryba iš savo narių tarpo taip pat renka vicepirmininką, kuris vykdo pirmininko pareigas pastarajam nesant. Vicepirmininkas negali būti renkamas iš Administracinės valdybos narių tarpo.

▼B

3.  Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4.  Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

▼M7

Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais pirmininko užduotis vykdo pirmininko pavaduotojas.

Taryba, remdamasi Priežiūros tarybos pasiūlymu ir Komisijos pagalba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą įvertinimą, gali pirmininko kadenciją pratęsti vieną kartą.

5.  Pirmininkas gali būti pašalintas iš pareigų tik dėl rimtų priežasčių. Europos Parlamentas gali jį pašalinti iš pareigų tik gavęs Tarybos sprendimą, priimtą pasikonsultavus su Priežiūros taryba.

▼B

49 straipsnis

▼M7

Pirmininko nepriklausomumas

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

▼B

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

▼M7

49a straipsnis

Išlaidos

Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

▼M7 —————

▼B

4 SKIRSNIS

Vykdomasis direktorius

51 straipsnis

Skyrimas

1.  Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.

2.  Surengus atvirą atrankos procedūrą ir po to, kai jo kandidatūrai pritaria Europos Parlamentas, vykdomąjį direktorių skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį.

3.  Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4.  Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:

Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5.  Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.

52 straipsnis

Nepriklausomumas

Nedarant poveikio atitinkamoms Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos funkcijoms, susijusioms su vykdomojo direktoriaus užduotimis, vykdomasis direktorius neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą vykdomasis direktorius toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

▼M1

52a straipsnis

Išlaidos

Vykdomasis direktorius viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.

▼B

53 straipsnis

Užduotys

1.  Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.

2.  Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą, vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.

3.  Vykdomasis direktorius imasi priemonių, būtinų visų pirma priimti vidaus administracines taisykles ir viešai paskelbti pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.

4.  Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

5.  Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.

6.  Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.

7.  Vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia ataskaitos projektą, kuriame yra skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis dėl finansinių ir administracinių klausimų.

8.  Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.

IV SKYRIUS

EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS

1 SKIRSNIS

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas

54 straipsnis

Įsteigimas

1.  Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.

▼M7

2.  Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), kad, atsižvelgdamas į sektorių ypatumus, užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:

▼B

▼M7

▼M7

2a.  Jungtinis komitetas gali padėti Komisijai įvertinti sąlygas ir technines specifikacijas bei procedūras, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus centralizuotų automatizuotų mechanizmų sąveikumas pagal Direktyvos (ES) 2015/849 32a straipsnio 5 dalyje nurodytą ataskaitą, taip pat veiksmingas nacionalinių registrų sujungimas pagal tą direktyvą.

▼M7

3.  Jungtinio komiteto nuolatinio sekretoriato funkciją atlieka specialieji darbuotojai, kuriuos skiria EPI. Institucija skiria pakankamai išteklių administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms.

▼B

4.  Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.

55 straipsnis

Sudėtis

1.  Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2.  Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio, posėdžius kaip stebėtojai.

▼M7

3.  Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas.

▼B

4.  Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

▼M7

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą per tris mėnesius.

▼M7

5.  Institucijos pirmininkas reguliariai informuoja Priežiūros tarybą apie pozicijas, kurių laikytasi Jungtinio komiteto posėdžiuose.

▼M7

56 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais prireikus siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, atitinkamais atvejais lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

57 straipsnis

Pakomitečiai

1.  Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų projektus.

2.  Kiekvieną pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą.

3.  Kiekvienas pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas.

4.  Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

5.  Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.

▼B

2 SKIRSNIS

Apeliacinė taryba

58 straipsnis

Sudėtis ir veikla

▼M7

1.  Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucijų Apeliacinė taryba.

2.  Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją ir dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę, taip pat tarptautinės profesinės patirties, įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių rinkų ar kitų finansinių paslaugų srityse, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų ar įstaigų darbuotojai ir Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai ir pakaitiniai nariai yra bet kurios valstybės narės piliečiai ir turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamos teisinės kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo, įskaitant proporcingumą, klausimais.

▼B

Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

▼M7

3.  Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos administracinė valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Gavęs galutinį kandidatų į narius ir pakaitinius narius sąrašą, Europos Parlamentas gali juos pakviesti padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

Europos Parlamentas gali pakviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą Parlamente ir, kai to prašoma, atsakyti į visus jo narių klausimus, išskyrus atvejus, kai pareiškimai, klausimai ar atsakymai yra susiję su konkrečiais atvejais, dėl kurių dar nepriimtas sprendimas arba kurie dar tik bus svarstomi Apeliacinėje taryboje.

▼B

4.  Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

5.  Institucijos Administracinės valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis įvykdė rimtą nusižengimą; tuomet Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.

6.  Apeliacinės tarybos sprendimai priimami bent keturių iš šešių jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai apskųstam sprendimui taikomas šis reglamentas, į lemiamą balsų daugumą turi įeiti bent vienas iš dviejų Institucijos paskirtų Apeliacinės tarybos narių.

7.  Apeliacinę tarybą jos pirmininkas sušaukia, kai tai yra reikalinga.

8.  EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.

59 straipsnis

Nepriklausomumas ir nešališkumas

1.  Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Administracinėje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

▼M7

2.  Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų, jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai arba jeigu dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.

▼B

3.  Jeigu Apeliacinės tarybos narys dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba dėl bet kurios kitos priežasties mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti apeliaciniame procese, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę tarybą.

4.  Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti Apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba jei įtaria narį esant šališku.

Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe; prieštaravimas taip pat yra nepriimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitos procesinės priemonės nei prieštaravimo dėl Apeliacinės tarybos sudėties pareiškimas.

5.  Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.

Tam sprendimui priimti atitinkamą narį Apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Jeigu pakaitinio nario padėtis yra panaši, pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš esamų pakaitinių narių.

6.  Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

Tuo tikslu jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.

Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.

V SKYRIUS

TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS

60 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1.  Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 17, 18 ir 19 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, tačiau yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

▼M7

2.  Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo, nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.

▼B

3.  Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

4.  Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba nagrinėja, ar jis yra pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl savo pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5.  Apeliacinė taryba gali patvirtinti kompetentingo Institucijos organo priimtą sprendimą arba perduoti bylą kompetentingam Institucijos organui. Tam organui Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas, ir jis priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos.

6.  Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7.  Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.

▼M7

60a straipsnis

Institucijos kompetencijos viršijimas

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, įskaitant 1 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodyto proporcingumo principo nesilaikymą, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.

▼B

61 straipsnis

Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

1.  Pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės tarybos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę tarybą nesuteikta - Institucijos priimtą sprendimą

2.  Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Institucijos sprendimų.

3.  Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4.  Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

62 straipsnis

Institucijos biudžetas

▼M7

1.  Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( 24 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 70 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:

▼B

▼M7

Pirmos pastraipos d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ar stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo. Savanoriški įnašai, kuriais atlyginamos kompetentingos institucijos Institucijai perduotų užduočių išlaidos, nelaikomi keliančiais abejonių dėl pastarosios nepriklausomumo.

▼B

2.  Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

3.  Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.  Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

▼M7

63 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai.

2.  Priežiūros taryba, vadovaudamasi Administracinės valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.

3.  Administracinė valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams.

4.  Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą , Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą.

5.  Europos Parlamentas ir Taryba priima Institucijos etatų planą. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus.

6.  Institucijos biudžetą priima Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas.

7.  Administracinė valdyba nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.

8.  Nedarant poveikio Finansinio reglamento 266 ir 267 straipsniams, kiekvienam projektui, kuris gali turėti didelį finansinį ar ilgalaikį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvienam su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusiam projektui, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas, reikalingas Europos Parlamento ir Tarybos leidimas.

64 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.  Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo metinį Institucijos biudžetą.

2.  Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai ir kuri priklauso jų kompetencijos sričiai.

3.  Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.

4.  Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

5.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas nusiunčia Priežiūros tarybai, o ji pateikia savo nuomonę dėl tų finansinių ataskaitų.

6.  Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. konsolidavimo tikslais taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.

7.  Iki kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.  Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas, o to atsakymo kopiją taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

9.  Kaip numatyta Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

10.  Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad Institucija N finansinių metų biudžetą įvykdė.

11.  Institucija pateikia motyvuotą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

65 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 ( 25 ), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

▼B

66 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

▼M7

1.  Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 26 ).

▼B

2.  Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3.  Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF, prireikus, gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.

68 straipsnis

Darbuotojai

1.  Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2.  Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3.  Darbuotojų atžvilgiu Institucija naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti tarnybos sutartis turinčiai institucijai.

4.  Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.

69 straipsnis

Institucijos atsakomybė

1.  Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.  Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

70 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

▼M7

1.  Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius Institucijos pavestas užduotis, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

▼B

2.  Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo užduotis, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų.

▼M7

Pareiga pagal šio straipsnio 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų vykdymui užtikrinti, ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.

▼M7

2a.  Administracinė valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams.

Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje ir Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.

▼M7

3.  1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.

Tai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4.  Institucija taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ( 27 ).

71 straipsnis

Duomenų apsauga

Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 ( 28 ).

▼B

72 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1.  Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

▼M7

2.  Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.

▼B

3.  Dėl Institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą Apeliacinei tarybai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

73 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.  Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas ( 29 ).

2.  Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.

3.  Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

74 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

▼M7

Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.

▼B

Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokyklinį lavinimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

75 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.  Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.

2.  Institucija gali bendradarbiauti su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 216 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3.  Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Priežiūros taryboje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

▼M7

76 straipsnis

Ryšys su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu

Institucija laikoma Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

▼B

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų

1.  Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EBPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.

2.  Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams.

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EBPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

3.  Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutartis laikotarpiui, kurio trukmė atitiktų bent pagal ankstesnę sutartį likusį laikotarpį.

4.  Atitinkama nacionalinė teisė, taikoma darbo sutartims, ir kiti atitinkami teisės aktai ir toliau taikomi darbuotojams, kurie turi anksčiau sudarytas sutartis ir nusprendžia neteikti savo kandidatūros dėl laikinosios tarnybos sutarties arba kuriems nepasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutarties pagal 2 dalį.

78 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.

79 straipsnis

Pakeitimai

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EBPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

80 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos sprendimas 2009/78/EB, kuriuo įsteigiamas EBPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

81 straipsnis

Peržiūra

▼M7

1.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama:

▼M7

▼B

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

▼M7

2a.  Rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų 9c straipsnio taikymo vertinimą.

2b.  Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų konkrečių užduočių, susijusių su pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais ir Institucijai pavestų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 dalies l punktą ir 9a, 9b, 17 ir 19 straipsnius, įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą, kuris yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros ataskaitos dalis. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija išanalizuoja tų užduočių ir Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) pavestų užduočių sąveiką, taip pat Institucijos įgaliojimų tiek, kiek jais Institucijai suteikiama galimybė veiksmus grįsti nacionalinės teisės aktais, kuriais direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę arba naudojamasi pasirinkimo galimybėmis, teisinį praktiškumą. Be to, Komisija, remdamasi išsamia sąnaudų ir naudos analize, taip pat siekdama tikslo užtikrinti nuoseklumą, veiksmingumą ir efektyvumą, nuodugniai išnagrinėja galimybę pavesti konkrečias pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais užduotis esamai ar naujai specialiai ES masto agentūrai.

▼M1

3.  Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.

▼B

4.  Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M1

81a straipsnis

Balsavimo tvarkos peržiūra

Nuo tos dienos, kai nedalyvaujančių valstybių narių skaičius pasiekia keturis, Komisija, atsižvelgdama į visą patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, peržiūri 41 ir 44 straipsniuose apibrėžtos balsavimo tvarkos veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

▼B

82 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

( 1 ) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 4 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

( 5 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

( 6 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 7 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

( 8 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

( 9 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

( 10 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

( 11 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

( 12 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48

( 13 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84

( 14 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 15 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 16 ) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

( 17 ) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L 123, 2015 5 19, p. 1).

( 18 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

( 19 ) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

( 20 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

( 21 ) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

( 22 ) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

( 23 ) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

( 24 ) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

( 25 ) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

( 26 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

( 27 ) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

( 28 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

( 29 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385.