valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo sprendimą ir nurodo pagrįstas jo priežastis;

Komisija nagrinėja, ar laikinas laivo plaukiojimo nutraukimas arba papildomos priemonės pagrįstos dideliu pavojumi saugai ir aplinkai;

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikia savo sprendimą, ar valstybės narės sprendimas laikinai nutraukti tokio laivo ar plaukiojančiosios priemonės plaukiojimą arba nustatyti papildomas priemones pagrįstas dideliu pavojumi gyvybės saugai, turtui arba aplinkai ir, jeigu laikinas plaukiojimo nutraukimas ar papildomų priemonių nustatymas yra nepagrįstas, iš atitinkamos valstybės narės reikalaujama atšaukti laikiną nutraukimą ar priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II-1 skyrius: A-1 dalis – daromos nuorodos į SOLAS su 2006 m. pakeitimais.

II-1 skyrius: A ir B dalys – daromos nuorodos į SOLAS su 1996–1998 m. pakeitimais.

II-2 skyrius: A dalies II-2/A/1 ir II-2/A/2 taisyklės – daromos nuorodos į SOLAS su 1999–2000 m. pakeitimais. II-2/A/1 taisyklės 3 punktas – daroma nuoroda į 1974 m. SOLAS konvencijos peržiūrėtą II-2 skyrių (2000 m. pakeitimai) F dalį (Alternatyvūs konstrukciniai sprendimai ir priemonės), jei nauji laivai pastatyti 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau. II-2 skyrius: A dalies II-2/A/3 – II-2/A/16 taisyklės ir B dalies II-2/B/1 – II-2/B/18 taisyklės – daromos nuorodos į SOLAS su 1996–1998 m. pakeitimais.

II skyrius. nuorodos daromos į SOLAS 1996–1998 m. ir 2001–2003 m. pakeitimus.

Laivo ilgis – atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos galus.

Laivo plotis – didžiausias plotis dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje arba žemiau jos nuo kairiojo iki dešiniojo špantų išorinių kraštų.

Grimzlė – vertikalus atstumas laivo viduryje nuo laivo pagrindinės plokštumos linijos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos.

Dedveitas1,025 tankio vandenyje iki krovininės vaterlinijos, atitinkančios nustatytą antvandeninio borto aukštį vasarą, panirusio laivo vandentalpos ir tuščio laivo vandentalpos tonomis išreikštas skirtumas.

Tuščio laivo vandentalpa – laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, balasto vandens, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų.

Pagrindinis denis – viršutinis denis, prie kurio tvirtinamos skersinės vandeniui nelaidžios medžiagos pertvaros.

Ribinės grimzlės linija – mažiausiai 76 mm atstumu žemiau viršutinio denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija.

Skyriaus užtvindymo koeficientas – procentais nurodyta skyriaus dalis, kurią gali užtvindyti vanduo. Skyriaus tūris virš ribinės grimzlės linijos matuojamas ne aukščiau kaip iki šios linijos.

Mašinų skyrius apibrėžiamas kaip vieta nuo pagrindinės laivo plokštumos linijos iki ribinės grimzlės linijos ir tarp kraštinių pagrindinių skersinių vandeniui nelaidžių pertvarų, apimanti erdvę, kurioje yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo mechanizmai ir laivo varymui naudojami katilai.

Keleivių patalpos – keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlio, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas.

Vandeniui nelaidus (kai kalbama apie konstrukciją) – tikėtino vandens slėgio normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis veikiama konstrukcija, neleidžianti skverbtis vandeniui jokia kryptimi.

Atsparus meteorologinėms sąlygoms – tai reiškia, kad vanduo neprasiskverbia į laivą jokiomis jūros sąlygomis.

Ro-ro keleivinis laivas – keleivinis laivas, kuriame įrengti ro-ro krovinių skyriai arba II-2/A/2 taisyklėje apibrėžti specialiosios kategorijos skyriai.

Vairo pavaros jėgos agregatas – tai:

Pagalbinė vairo pavara – ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektorinis rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

Normalios laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi sąlygos – sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimosi priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis.

Avarinės sąlygos – sąlygos, kuriomis kurių nors įprastam laivo eksploatavimui arba normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla sutrinka dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio.

Pagrindinis elektros energijos šaltinis – šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstomajam skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti.

Laivas sugedusia jėgaine – laivas tokios būsenos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija.

Pagrindinio generatoriaus skyrius – pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta.

Pagrindinis skirstomasis skydas – iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms.

Avarinis skirstomasis skydas – iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms laivo tarnyboms.

Avarinis elektros energijos šaltinis – avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

Didžiausias eksploatacinis greitis – didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės.

Didžiausias atbulinės eigos greitis – apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra didžiausia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas.

Mašinų skyriai – visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:

Jėgos perdavimo sistema – iš vairo pavaros jėgos agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta perduoti jėgai, būtinai vairo ašigaliui pasukti. Jėgos perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

Valdymo postai – skyriai, kuriuose yra laivo radijo įranga, pagrindinė navigacinė įranga arba avarinis energijos šaltinis arba kuriuose įrengta gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga.

II-1/A-1/1 taisyklė taikoma medžiagoms, naudojamoms konstrukcijoms, mašinoms, elektros ir kitokiai įrangai, kurioms taikomos šio priedo taisyklės.

Naujų medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto, naudojimas draudžiamas visuose laivuose.

Laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, laikomas faktinės (kaip pastatyta) konstrukcijos brėžinių rinkinys ir kiti brėžiniai, kuriuose parodyti visi vėlesni struktūriniai pakeitimai.

Papildomą tokių brėžinių rinkinį krante laiko įmonė, kaip apibrėžta 1974 m. SOLAS konvencijos IX/1.2 taisyklėje.

Daroma nuoroda į TJO MSC/Aplink.1135 „Laive ir krante laikytini faktinės konstrukcijos brėžiniai“.

Laivuose turi būti pakankamos saugios darbinės apkrovos priemonės, įranga ir įtaisai, kad būtų galima saugiai vykdyti visas vilkimo ir švartavimo operacijas, susijusias su įprastu laivo eksploatavimu.

1 pastraipoje numatytos priemonės, įranga ir įtaisai turi atitikti standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias administracija taiko pagal Direktyvos 2009/15/EB 11 straipsnio 2 dalį.

Daroma nuoroda į TJO MSC/Circ.1175 dėl „Laivo vilkimo ir švartavimo įrangos“ (angl. Guidance on shipboard towing and mooring equipment).

Kiekvienas pagal II-1/A-1/3 taisyklę numatytas įtaisas ar įrangos vienetas turi būti aiškiai pažymėtas nurodant visus su saugiu jo naudojimu susijusius apribojimus, atsižvelgiant į jo tvirtinimo prie laivo konstrukcijos stiprumą.

Ne mažesnės kaip 1 600 bendrosios talpos laivai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų mažinamas laive keliamas triukšmas ir įgulos darbuotojai būtų apsaugoti nuo triukšmo pagal TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.337(91) priimtą Triukšmo lygio laivuose kodeksą su galimais TJO pakeitimais.

Laivuose turi būti nustatyta speciali konkretaus laivo avarinio vilkimo procedūra. Tokia procedūra vykdoma laivui esant avarinėje padėtyje ir grindžiama jame galiojančia tvarka ir jame turima įranga.

Į procedūrą (žr. „Guidelines for owners/operators on preparing emergency towing procedures“ („Avarinio vilkimo procedūrų rengimo gairės savininkams ir naudotojams“)) (MSC.1/Circ.1255) įtraukiama:

Atstatomojo momento peties kreive (statinio stovumo diagrama) apribotas plotas turi būti ne mažesnis kaip:

kai laivo posvyrio į šoną kampas yra 30° arba didesnis, statinio stovumo diagramos atstatomojo momento petys turi būti bent 0,20 metro;

statinio stovumo diagramos atstatomojo momento petys turi būti didžiausias tada, kai laivo posvyrio į šoną kampas didesnis kaip 30 laipsnių, tačiau ne mažesnis kaip 25°;

pirminis skersinis metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,15 metro.

Leidžiamasis užtvindymo lygis tam tikrame taške – tai didžiausia laivo ilgio dalis, kurios vidurys sutampa su nurodytu tašku ir kurią, atsižvelgiant į skyriaus užtvindymo koeficientą, galima užtvindyti, kad laivas panirtų ne giliau kaip iki ribinės grimzlės linijos.

Laivo, kurio pagrindinis denis nėra ištisinis, leidžiamasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti apibrėžiamas kaip tariama ištisinė leidžiamosios grimzlės linija, jokiame taške negalinti būti mažiau kaip 76 mm žemiau denio viršaus toje pusėje, kurioje atitinkamos pertvaros ir korpusas sujungti vandeniui nelaidžiu būdu.

Jeigu tariamosios linijos dalis atsiduria gerokai žemiau denio, prie kurio tvirtinamos pertvaros, vėliavos valstybės administracija gali leisti šiek tiek sumažinti virš leidžiamosios grimzlės linijos ir tiesiai po viršutiniu deniu esančių pertvarų tokių dalių hermetiškumo reikalavimus.

Jeigu laivo dalies arba dalių vandeniui nelaidžios pertvaros, lyginant su kita laivo dalimi, sujungtos su didesniame aukštyje esančiu deniu ir jeigu skaičiuojant leidžiamąjį užtvindymo ilgį pageidaujama naudoti šį didesnį pertvarų aukštį, kiekvienai tokiai laivo daliai galima naudoti skirtingą ribinės grimzlės liniją, jeigu:

Pagal II-1/B-2/4 taisyklės nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leidžiamąjį gali būti didesnis, jeigu greta nurodytojo esančių dviejų skyrių bendras ilgis neviršija leidžiamojo užtvindymo ilgio arba du kartus to leidžiamojo ilgio, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis.

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti su recesu, jeigu abiejuose laivo šonuose visos receso dalys išsitenka vertikaliuose paviršiuose, nuo laivo borto apkalos nutolusiuose per laivo pločio vieną penktąją dalį, ir jei šis atstumas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje matuojamas stačiu kampu į ašinę liniją. Bet kurios receso dalys, atsidūrusios už pirmiau minėtų ribų, pagal 6 punkto nuostatas laikomos pakopa.

Jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su recesu arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara.

Jeigu pagrindiniame skersiniame vandeniui nelaidžiame skyriuje įrengtos mažesnės patalpos ir vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, kad, kai borto pažeidimo ilgis yra 3,0 metro plius 3 % laivo ilgio arba 11,0 metro, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažiausias iš tų dydžių), visas pagrindinio skyriaus tūris nebūtų užtvindytas, gali būti taikoma proporcinga tokio skyriaus leidžiamojo ilgio, kurį kitu atveju reikėtų išlaikyti, leidžiamoji nuokrypa. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama neapgadintam laivo šonui, neturi būti didesnė už priskirtą apgadintam šonui.

Šio punkto leidžiamoji nuokrypa taikoma tik tuo atveju, jei ją taikant nebus pažeistos II-1/B-2/8 taisyklės nuostatos.

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti pakopinė, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų:

100 metrų ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už laivagalio montuojama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leidžiamasis ilgis.

Jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų, joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias nišas, yra mažesnis kaip 3,0 metrai (pridedama 3 % laivo ilgio) arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis), tik viena iš šių pertvarų laikoma laivo skyriaus sudedamąja dalimi.

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, abiejų gretimų skyrių bendras ilgis turi neviršyti leidžiamojo užtvindymo ilgio.

Bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis turi būti užtikrintas toks neapgadinto laivo stovumas, kad visiškai užtvindžius bet kurį iš pagrindinių jo skyrių, kuris turi būti leidžiamajame užtvindymo ilgyje, laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.

Jeigu du pagrindinius gretimus skyrius skiria II-1/B-2/7 taisyklės 6.1 punkto sąlygomis įrengta pakopinė pertvara, neapgadinto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius tuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, neapgadinto laivo stovumas turi būti toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaikytų vandens paviršiuje.

.1 papunkčio reikalavimai nustatomi pagal.3,.4 ir.6 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.

Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidaus apkalą arba išilgines pertvaras, skaičiuojant turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.

Galutinės laivo būklės po jo apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo išlyginimo privalomas stovumas nustatomas taip:

Prasidėjus sparčiam laipsniškam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomojo momento petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagrama turi būti laikoma užbaigta tada, kai susidaro laipsniško užtvindymo pradžios kampas, o.2.3.1 bei.2.3.2 nurodyta kitimo sritis ir plotas matuojami tuo kampu.

Jeigu laipsniškas užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomojo momento petį priimtinai lėtai mažina ne daugiau kaip 0,04 metro, likusioji kreivė iš dalies trumpinama laikant, kad laipsniškai užtvindomas skyrius yra taip užtvindomas nuo pat pradžios.

Didžiausias tarpinės užtvindymo pakopos atstatomojo momento petys yra mažiausiai 0,05 metro, o teigiamų atstatomojo momento pečių zona – mažiausiai 7. Visais atvejais turi būti laikoma, kad laivo bortas įlaužiamas tik vienoje vietoje ir kad yra tik vienas laisvasis paviršius.

Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą taikomi tokie skyriaus ir paviršiaus užtvindymo koeficientai:

Greta vaterlinijos įlaužtos plokštumos esantiems skyriams su nedaug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų ir tiems skyriams, kuriuose paprastai laikoma mažai krovinių ar atsargų, turi būti taikomi didesni paviršiaus užtvindymo koeficientai.

Skaičiuojamasis apgadinimo lygis yra toks:

Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus veiksmingas priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina mažinti didelius posvyrio į šoną kampus, įrengiami, jeigu tai įmanoma, automatiškai suveikiantys įrenginiai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu montuojami kompensuojamojo užtvindymo įrenginiai, jie turi būti valdomi iš viršutinio denio. Naujų B, C ir D klasių laivų didžiausias posvyrio į šoną kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, turi būti ne didesnis kaip 15°. Jeigu reikalaujama įrengti kompensuojamojo užtvindymo įrenginius, laivo išlyginimo laikas turi neviršyti 15 minučių. Laivo kapitonui turi būti teikiama atitinkama kompensuojamojo užtvindymo įrenginių naudojimo informacija.

Apgadinto laivo, tolygiai ar netolygiai užtvindyto, galutinė padėtis po laivo išlyginimo turi būti:

Laivo kapitonui turi būti teikiami duomenys, kurių reikia pakankamam laivo stovumui išlaikyti, kad laivo eksploatavimo sąlygomis pavojingai apgadintą laivą būtų galima išlaikyti vandens paviršiuje. Laivų, kuriems būtinas kompensuojamasis užtvindymas, kapitonui turi būti pranešama apie stovumo sąlygas, kuriomis grindžiamas posvyrio skaičiavimas, taip pat kapitonas turi būti įspėjamas, kad, laivui pernelyg pasvirus, nepalankesnėmis eksploatavimo sąlygomis jis gali būti nepataisomai apgadintas.

Į.7 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą neapgadinto laivo stovumą, įtraukiama informacija, nurodanti skirtingų grimzlių arba vandentalpų bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis didžiausią leidžiamąjį laivo svorio centro aukštį virš kilio (KG) arba mažiausią leidžiamąjį metacentrinį aukštį (GM). Informacijoje turi būti parodyta įvairių diferentų įtaka, atsižvelgiant į eksploatavimo apribojimus.

Visų laivų priekyje ir laivagalyje turi būti aiškiai pažymėtos grimzlės skalės. Jeigu grimzlės žymės užrašytos sunkiai įžvelgiamoje vietoje arba jas perskaityti sunku dėl operacinių tam tikros veiklos apribojimų, tokiame laive jo priekio ir laivagalio grimzlei nurodyti dar įrengiama patikima grimzlės parodymo sistema.

Pakrovus laivą ir prieš išplaukiant kapitonas nustato laivo diferentą, stovumą ir pasitikrinęs užrašo, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.

Vėliavos valstybės administracija apgadinto laivo stovumo reikalavimų švelninimo svarstyti negali, jeigu neįrodoma, kad neapgadinto laivo metacentrinis aukštis tam tikromis eksploatavimo sąlygomis buvęs būtinas, siekiant laikytis pirmiau minėtų reikalavimų ir teikiant numatomas paslaugas, yra pernelyg didelis.

Apgadinto laivo stovumo reikalavimus galima švelninti tik išskirtiniais atvejais ir su sąlyga, kad vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, jog laivo proporcijos, jo dalijimas ir kitos charakteristikos, kurias išskirtinėmis aplinkybėmis praktiškai ir pagrįstai galima priimti, labiausiai tinka apgadinto laivo stovumui išlaikyti.

Eksploatuojamų B klasės ro-ro keleivinių laivų atitiktis II-1/B-2/8 taisyklės reikalavimams pagal A/Amax vertę, kaip nustatyta MSC/Circ.574 „Calculation Procedure to Assess the Survivability Characteristics of Existing Ro-Ro Passenger Ships When Using a Simplified Method Based Upon Resolution A.265(VIII)“ („Eksploatuojamų ro-ro keleivinių laivų patvarumo charakteristikų apskaičiavimo pagal A.265(VIII) rezoliucija grindžiamą supaprastintą metodą tvarka“), priede, užtikrinama ne vėliau kaip pirmo periodinio patikrinimo po toliau nurodytos atitikties užtikrinimo datos dieną.

nauji ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti II-1/B-2/8 taisyklės.2.3 punkto nuostatas, darant prielaidą, kad laivas apgadintas kurioje nors jo ilgio L vietoje, ir

eksploatuojami ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, turi atitikti 1 punkto reikalavimus ne vėliau kaip per pirmą periodišką patikrinimą, atliekamą po.2.1,.2.2 arba.2.3 papunkčiuose nurodytos reikalavimų laikymosi datos, kuri turi būti ne vėlesnė kaip:

Laivagalio arba taraninė pertvara turi būti nelaidi vandeniui iki pagrindinio denio. Pertvara nuo priekinio statmens turi būti statoma ne mažesniu kaip 5 % laivo ilgį atitinkančiu atstumu ir ne toliau kaip už 3 metrų, prie kurių pridedami 5 % laivo ilgio.

Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivapriekis, 1 punkte nustatyti atstumai matuojami:

Jeigu yra įrengtas ilgas priekinis antstatas, laivagalio arba taraninė pertvara iki kito ištisinio denio, esančio virš pagrindinio, pratęsiama taip, kad būtų atspari meteorologinėms sąlygoms. Pertvaros tęsinys turi būti išdėstytas taip, kad, apgadinus laivapriekio lacportą arba jam atsiskyrus, jis nesugadintų pertvaros.

Pagal.3 punkto nuostatas privalomo pertvaros tęsinio nebūtina montuoti tiesiai virš apatinės pertvaros, jeigu jokia tęsinio dalis nekyšo už 1 arba 2 punktuose nurodytos priekinės ribos.

Tačiau eksploatuojamuose B klasės laivuose:

Aparelės, neatitinkančios pirmiau išdėstytų reikalavimų, taraninės pertvaros tęsiniu nelaikomos.

Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, taip pat montuojamos vandeniui nelaidžiu būdu iki pagrindinio denio. Achterpiko pertvara po pagrindiniu deniu gali būti pakopinė, jeigu dėl to nemažėja laivo saugos laipsnis, įvertintas pagal laivo dalijimą skyriais.

Visais atvejais deidvudo vamzdžiai apsupami vandeniui nelaidžiais skyriais. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nelaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nelaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinės grimzlės linija nepanirtų į vandenį.

Trumpesniuose nei 50 metrų laivuose dvigubas dugnas tarp laivagalio pertvaros iki achterpiko pertvaros įrengiamas kuo didesniame plote, kuriame dvigubą dugną galima įrengti taip, kad būtų atsižvelgta į laivo projektą ir užtikrintas tinkamas laivo eksploatavimas.

50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metro laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau nuo mašinų skyriaus iki laivagalio pertvaros arba taip arti jos, kaip tik galima tokį dvigubą dugną įrengti.

61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrų laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau už mašinų skyriaus iki laivapriekio ir laivagalio pikinių pertvarų arba taip arti jų, kaip tik galima tokį dvigubą dugną įrengti.

76 metrų ir ilgesniuose laivuose dvigubas dugnas įrengiamas laivo viduryje iki laivapriekio ir laivagalio pertvarų arba tiek arti jų, kiek įmanoma.

Jeigu reikalaujama įrengti dvigubą dugną, tarpdugninė jo erdvė turi atitikti pripažintų organizacijų standartus, o vidinis dugnas įstatomas iki laivo bortų taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki korpuso išlinkio. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu kraštinio tarpdugninio lakšto išorinio krašto ir triumo apkalos kirtimosi linija niekur neatsiduria žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per kirtimosi su teorine španto linija tašką, esantį skersinės įstrižainės, su pagrindo linija sudarančios 25 laipsnių kampą, viduryje, ir kertančios ją 1/2 laivo pločio atstumu nuo vidurio linijos.

Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, sujungti su triumų ir kt. vandens išleidimo įrenginiais, turi tęstis žemyn tiek, kiek būtina. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno tarpdugninės erdvės mažesnį kaip 460 mm plotį ties vidurine linija ir šulinys negali kirsti.5 punkte nurodytos horizontalios plokštumos. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti vėliavos valstybės administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę apsaugą, kurią užtikrintų pagal šios II-1/B-2/10 taisyklės nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.

Dvigubo dugno nebūtina įrengti kaip vandeniui nelaidžių vidutinio dydžio skyrių, naudojamų tik skysčiams vežti, jeigu apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, vėliavos valstybės administracijos nuomone, dėl to nemažėja.

Nepaisant šios II-1/B-2/10 taisyklės.1 punkto nuostatų, vėliavos valstybės administracija gali leisti dvigubo dugno neįrengti kurioje nors laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, dalyje, jeigu įsitikina, kad dvigubo dugno įrengimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo projektu ir tinkamu laivo veikimu.

Siekiant išlaikyti būtiną laivo neskęstamumą, nustatoma leidžiamąją dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, pažymima laivo viduryje ant jo bortų. Ant laivo, kuriame yra specialiai keleiviams pritaikytos gyvenamosios patalpos ir krovinių skyriai, gali, jeigu pageidauja jo savininkas, būti pažymėtos viena ar kelios papildomos krovininės vaterlinijos, atitinkančiomis leidžiamosios dalijimo skyriais grimzlės linijas, kurias vėliavos valstybės administracija gali patvirtinti alternatyvioms eksploatavimo sąlygoms.

Apie nustatytas ir pažymėtas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas keleivinio laivo saugos sertifikate, o jeigu yra tik viena krovininė vaterlinija, ji identifikuojama ženklu C.1.

Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, kitos laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. ( 5 ).

Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis matuojamas toje pačioje vietoje ir nuo tos pačios denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas antvandeninio borto aukštis.

Kiekvieną iš patvirtintųjų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis ir eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi keleivinio laivo saugos sertifikate.

Jokiu būdu kokia nors dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žyma negali būti žymima virš jūrinės krovininės vaterlinijos viršutinės linijos, nustatytos pagal laivo korpuso stiprumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas.

Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamas metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas krovos žymės ženklas.

Laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininė vaterlinija.

Visos skersinės arba išilginės vandeniui nelaidžios pagrindinės pertvaros statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atremtų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinės grimzlės linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija turi atitikti pripažintos organizacijos standartus.

Pertvarų recesai ir pakopos turi būti nelaidūs vandeniui ir tiek pat stiprūs, kaip ir pertvarų vietos, kur jie yra įrengti.

Jeigu per vandeniui nelaidų denį arba pertvarą yra prakišti špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara sandarinami nenaudojant medinių detalių ir cemento.

Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu užtvindymo bandymas neatliekamas ir jeigu įmanoma, turi būti atliktas nelaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros įrangos izoliacija arba užtvindymo įrengimai, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vaizdinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarso skverbimosi ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nelaidžios pertvaros.

Laivagalis, dvigubi dugnai (įskaitant tunelinį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandeniui pakilus iki.1 punkte nurodyto lygio.

Skysčiams laikyti skirtų bakų, naudojamų laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, kurį sukuria iki dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos pakilęs arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki ribinės grimzlės linijos užtvindęs vanduo (imamas didesnis vandens slėgis), jeigu bandymo metu vanduo bakų viršų apsemia ne mažesniu kaip 0,9 m sluoksniu; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant oro slėgį, kurio metu bakai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.

.4 ir.5 punktuose nurodytais bandymais užtikrinamas laivo dalijimo skyriais konstrukcinių priemonių sandarumas ir jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į bakų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali reikėti sudėtingesnių bandymų.

Vandeniui nelaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti kuo mažesnis, tiek, kiek suderinama su laivo projektu ir tinkamu laivo eksploatavimu; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.

Jeigu per vandeniui nelaidžias skyrių pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių pertvarų sandarumui užtikrinti.

Vandeniui nelaidžiose skyrių pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų ir ne vamzdynų sistemos sudedamųjų dalių.

Per vandeniui nelaidžias skyrių pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino ir kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, nes kilus gaisrui šios sistemos būtų sugadintos ir dėl to sumažėtų pertvarų sandarumas.

Durų, šulinių dangčių ar liukų negalima įrengti:

Išskyrus.3.3 punkte numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima išvesti ne daugiau kaip vieną vamzdį laivagalio tanko skysčiui, su sąlyga, kad tame vamzdyje įrengtas užspaudžiamasis čiaupas, valdomas esant virš pagrindinio denio, o čiaupo korpusas pritvirtintas laivapriekyje prie taraninės pertvaros. Šį čiaupą prie taraninės pertvaros išorinės pusės galima tvirtinti, jeigu jis bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.

Kai laivagalis padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima vesti pagal.3.1 punkto reikalavimus sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus laivagalyje numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.

Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, taip pat eigos poreikiams naudojamų katilų, skyriuose kiekvienoje pagrindinėje skersinėje pertvaroje, be durų į veleno tunelį, galima įrengti ne daugiau kaip vienas duris. Jeigu yra du arba daugiau velenų, tarp tunelių įrengiami jungiamieji perėjimai. Kai įrengti du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių įrengiamos vienos durys, o kai daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Visos šios durys turi būti klinketinės ir įrengtos taip, kad slenksčiai būtų kuo aukščiau. Šių durų valdymo nuo pagrindinio denio rankinė pavara įrengiama skyriuose, kuriuose nėra mechanizmų.

EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI IR NAUJI B, C IR D KLASIŲ LAIVAI

Vandeniui nelaidžios durys turi būti klinketinės arba varstomosios arba lygiaverčio tipo durys. Negalima įrengti nuimamų lakštų, prie pertvaros tvirtinamų tik varžtais ir atsvarais, arba atsvarų jėga uždaromų durų.

EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI

Klinketinės durys gali būti:

Visų rankiniu būdu arba varikline pavara darinėjamų vandeniui nelaidžių klinketinių durų rankinės arba varikline pavara valdomos uždarymo priemonės turi būti tinkamos šioms durims uždaryti tuomet, kai laivas yra pasviręs į bet kurią pusę 15°. Atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro storio vandens sluoksnis, išmatuotu virš durų slenksčio prie ašinės jų linijos.

Vandeniui nelaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, turi būti įrengti kuo arčiau pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau mažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentės, jeigu laivas būtų apgadintas. Vandeniui nelaidžios durys ir jų valdymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad, apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją, neapgadintos laivo dalies vandeniui nelaidžių durų valdymas nesutriktų.

Visose rankiniu būdu arba varikline pavara darinėjamose vandeniui nelaidžiose klinketinėse duryse turi būti įrengti signalizacijos įtaisai, į visus nuotolinio valdymo postus perduodantys signalą apie tai, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai – tai navigacinis tiltelis pagal.7.1.5 punkto reikalavimus ir vieta, kurioje pagal.7.1.4 punkto reikalavimus turi būti įrengtas rankinis valdymas iš pagrindinio denio.

.5.1–.5.5 punktų reikalavimų neatitinkančios durys uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; jų atidarymo uoste ir tas uždarymo laikas, kai laivas išplaukia iš uosto, įrašomas laivo žurnale.

Rankomis darinėjamos klinketinės durys gali slankioti horizontaliai arba vertikaliai. Durų mechanizmą turi būti galima valdyti iš abiejų pusių, sukant ratu alkūninę svirtį arba kitu patvirtintu būdu, užtikrinančiu tokį patį saugos lygį, arba iš prieinamos vietos virš pagrindinio denio. Kai laivas yra įprastoje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara turi būti sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.

Klinketinės durys su varikline pavara gali slankioti vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durų variklinė pavara valdoma iš pagrindinio valdymo pulto, ji turi būti įrengta taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti ir vietoje iš abiejų pusių. Iš abiejų pertvaros pusių turi būti įrengtos variklinės pavaros valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad pro duris einantys žmonės galėtų jas abi laikyti atidarytų durų padėtyje ir kad nebūtų įmanoma uždarymo mechanizmo įjungti netyčia. Klinketinėse duryse su varikline pavara turi būti įrengta rankinė pavara, valdoma iš abiejų durų pusių arba iš prieinamos pagrindinio denio vietos sukant alkūninę svirtį ratu arba užtikrinus tokį patį saugos lygį kitu patvirtintu būdu. Pradedant durims užsidaryti turi būti duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos visiškai užsidaro. Be to, didelio aplinkos triukšmo vietose prie durų, be garsinio, reikalaujama duoti nutrūkstantį vizualų signalą.

Visos klinketinės vandeniui nelaidžios durys su varikline pavara:

Elektros energija, reikalinga klinketinių vandeniui nelaidžių durų variklinei pavarai valdyti, tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba per specialų skirstomąjį skydą, esantį virš pagrindinio denio; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinėms elektros energija tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba iš pagrindiniame denyje esančio specializuoto skirstomojo skydo, o sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui, pirmiau minėtoms grandinėms elektra tiekiama iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio.

Klinketinėms vandeniui nelaidžioms durims su varikline pavara:

.7.3.1,.7.3.2 ir.7.3.3 punktuose nurodytoms sistemoms taikoma nuostata:

Klinketinių vandeniui nelaidžių durų su varikline pavara energijos sistemos turi būti atskirtos nuo visų kitų energijos sistemų. Įvykus pavieniam elektros arba hidraulinės energijos variklinės pavaros sistemų, išskyrus hidraulinį variklį, gedimui turi būti įmanoma bet kurias duris atidaryti ir uždaryti rankomis.

Iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų turi būti įrengtos variklinės pavaros valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad pro duris einantys žmonės galėtų jas abi laikyti atidarytų durų padėtyje ir kad nebūtų įmanoma uždarymo mechanizmo įjungti netyčia. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris turi būti aiškiai nurodyta ir atitikti durų judėjimo kryptį. Hidraulinės vandeniui nelaidžių durų atidarymo ir uždarymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka rankeną paspausti vieną kartą, turi būti išdėstytos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų pasiekti, pavyzdžiui, už įsprūdinių durų, kurių varžtai yra bent 170 cm aukštyje virš denio lygio.

Vandeniui nelaidžių durų elektros įranga ir sudedamosios dalys išdėstomos, jeigu įmanoma, virš pagrindinio denio ir nepavojingose vietose bei skyriuose.

Elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti po pagrindiniu deniu, gaubtai turi tinkamai tas dalis apsaugoti, kad į jas nepatektų vanduo.

Elektros energijos, valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinės turi būti taip apsaugotos nuo gedimų, kad sugedus vienų durų grandinei nebūtų pažeista jokių kitų durų grandinė. Įvykus trumpajam jungimui ar kitam gedimui durų pavojaus signalo arba indikatoriaus grandinėse turi būti ir toliau įmanoma valdyti tų durų variklinę pavarą. Konstrukcija turi būti tokia, kad durys neatsidarytų prasiskverbus vandeniui į elektros įrangą, sumontuotą po pagrindiniu deniu.

Sugedus klinketinių vandeniui nelaidžių durų su varikline pavara jėgos perdavimo arba valdymo sistemai, uždarytos durys neturi atsidaryti savaime. Elektros grandinėje, kuo arčiau pagal 7.3 punktą reikalaujamų variklių, turi būti nuolat kontroliuojama, ar nenutrūksta elektros energijos tiekimas. Nutrūkus elektros energijos tiekimui tokioje grandinėje, navigaciniame tiltelyje ir pagrindiniame pulte turi būti duodamas garsinis ir regimasis signalas.

Navigaciniame tiltelyje ir pagrindiniame valdymo pulte turi būti „kapitono režimo“ jungiklis, perjungiantis du valdymo režimus: „vietinis valdymas“, kurį įjungus visas duris, stovint prie jų, galima atidaryti ir uždaryti be automatinio durų valdymo mechanizmo, ir „durys uždarytos“, kurį įjungus visos atidarytos durys automatiškai uždaromos. Įjungus „uždarytų durų“ režimą, duris, stovint prie jų, galima atidaryti, o paleidus vietinį durų valdymo mechanizmą jos automatiškai vėl uždaromos. Įprasta „kapitono režimo“ jungiklio padėtis – „vietinio valdymo“ režimas. „Uždarytų durų“ režimu turi būti naudojamasi tik iškilus pavojui arba tikrinant.

Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte turi būti schema, kurioje rodomos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai rodo, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys visiškai atidarytos, o žalia – durys uždarytos. Kai durys atidaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja durų atidarymą arba uždarymą. Kiekvienų durų indikatoriaus grandinė turi būti atskirta nuo durų valdymo grandinės.

Jokių durų neturi būti galima atidaryti nuotoliniu valdymu iš pagrindinio valdymo pulto.

Visos vandeniui nelaidžios durys laivo plaukiojimo metu turi būti uždarytos, išskyrus 9.2 ir 9.3 punktuose nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu. Platesnes kaip 1,2 metro vandeniui nelaidžias duris, kurias leidžiama įrengti pagal 11 punkto nuostatas, turi būti galima atidaryti tik tame punkte nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios pagal šio punkto nuostatas atidarytos durys turi būti parengtos nedelsiant uždaryti.

Laivo plaukiojimo metu vandeniui nelaidžias duris leidžiama atidaryti tada, kai per jas eina keleiviai ar įgulos nariai arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės praeina per jas arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti.

Tam tikras vandeniui nelaidžias duris laivo plaukiojimo metu leidžiama palikti atidarytas, jeigu laikoma, kad tai tikrai būtina; t. y. atidaryti duris būtina siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų laivo mechanizmų veikimą arba užtikrinti galimybę keleiviams patekti į visas keleivių patalpas, į kurias patekti paprastai nėra apribojimų. Vėliavos valstybės administracija tai nustato tik kruopščiai apsvarsčiusi įtaką, kuri bus daroma laivo eksploatavimui ir patvarumui. Vandeniui nelaidžios durys, kurias vis dėlto leidžiama palikti neuždarytas, aiškiai nurodomos laivo stovumo informacijoje ir jos visada turi būti parengtos nedelsiant uždaryti.

Jeigu vėliavos valstybės administracija įsitikina, kad tokios durys būtinos, krovinius tarp denių skyrių dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose galima įrengti konstrukcijos reikalavimus atitinkančias vandeniui nelaidžias duris. Tokios durys gali būti varstomosios, stumdomosios arba klinketinės, bet negali būti nuotolinio valdymo durys. Jos turi būti įrengtos kuo aukščiau ir toliau nuo laivo korpuso apkalos, tačiau jokiu būdu išorinės vertikaliosios briaunos nuo korpuso apkalos neturi būti mažesniu atstumu kaip viena penktoji laivo pločio dalis, o šis atstumas matuojamas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į laivo ašinę liniją.

Tokios durys uždaromos prieš reiso pradžią ir laivo plaukiojimo metu neatidaromos; jų atidarymo uoste ir uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas laivo žurnale. Jeigu reiso metu kurios nors iš šių durų prieinamos, jose turi būti įrengtas įtaisas, užtikrinantis, kad durys nebūtų atidarytos be leidimo. Kai siūloma įrengti tokias duris, įrengtinų durų skaičių ir jų išdėstymą specialiai svarsto vėliavos valstybės administracija.

Pertvarose neleidžiama montuoti nuimamųjų plokščių, išskyrus mašinų skyriuose esančias pertvaras. Šios plokštės visada tvirtinamos savo vietose prieš laivui išplaukiant iš uosto ir laivo plaukiojimo metu nenuimamos, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Vėliavos valstybės administracija pirmiau minėtas nuimamąsias plokštes kiekvienoje pagrindinėje skersinėje pertvaroje gali leisti pakeisti ne daugiau kaip vienomis klinketinėmis vandeniui nelaidžiomis durimis su varikline pavara, didesnėmis už nurodytas.7.1.2 punkte, jeigu šios durys uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto ir neatidaromos laivo plaukiojimo metu, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Šioms durims netaikomi.7.1.4 punkto reikalavimai dėl visiško jų uždarymo rankine pavara per 90 sekundžių. Jų atidarymo ir uždarymo, tiek jūroje, tiek uoste, laikas įrašomas laivo žurnale.

Ši II-1/B-2/14 taisyklė taikoma keleiviniams laivams, skirtiems arba pritaikytiems vežti krovininiams automobiliams ir lydintiems asmenims.

Jeigu bendras keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, kai A = tų krovininiams automobiliams statyti prieinamų skyrių, kurių įvažiavimo ir automobilių stovėjimo vietų gabaritinis aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, bendras denio plotas (kvadratiniais metrais), taikomos II-1/B-2/13 taisyklės.10 punkto nuostatos dėl vandeniui nelaidžių durų, išskyrus tai, kad durys krovinių skyrius dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose gali būti įrengtos bet kokiame aukštyje. Be to, navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti indikatoriai, automatiškai rodantys, kada kiekvienos durys uždaromos ir visi jų skląsčiai užstumiami.

Šio skyriaus nuostatas taikant tokiam laivui, N – didžiausias leidžiamasis keleivių, kuriuos vežti laivu gali būti išduotas leidimas pagal šios II-1/B-2/14 taisyklės reikalavimus, skaičius.

Laivo korpuso apkaloje angų skaičius turi būti kuo mažesnis, tiek, kiek suderinama su laivo projektu ir tinkamu laivo eksploatavimu.

Visų laivo korpuso apkalos angų uždarymo priemonių išdėstymas ir patikimumas turi atitikti angos paskirtį ir vietą, kurioje ši anga įrengta.

Remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimais, borto iliuminatorių negalima įrengti ten, kur jų apačia būtų žemiau linijos, lygiagrečiai pagrindiniam deniui laivo bortu išvestos taip, kad atstumas tarp šios linijos žemiausio taško ir dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos būtų didesnis kaip 2,5 % laivo pločio arba 500 mm (imamas didesnysis atstumas).

Visų borto iliuminatorių, kurių apačia yra žemiau ribinės grimzlės linijos, konstrukcija turi veiksmingai užtikrinti, kad joks asmuo šių iliuminatorių negalėtų atidaryti be laivo kapitono leidimo.

Jeigu tarp denių įrengtų.2.3 punkte nurodytų borto iliuminatorių apačia laivui išplaukiant iš bet kurio uosto yra žemiau linijos, išvestos laivo bortu lygiagrečiai su pagrindiniu deniu taip, kad atstumas nuo šios linijos žemiausio taško iki vandens yra 1,4 metro plius 2,5 % laivo pločio, visi tie iliuminatoriai prieš laivui išplaukiant iš uosto sandariai uždaromi ir užrakinami, o juos atidaryti leidžiama tik laivui atplaukus į kitą uostą. Taikant šį punktą, kai tinkama, plaukiojant gėlame vandenyje galima taikyti atitinkamą leidžiamąją nuokrypą.

Laivo plaukiojimo metu neprieinami borto iliuminatoriai ir jų dangčiai prieš laivui išplaukiant iš uosto uždaromi ir užrakinami.

Špigatų, sanitarinių nuotekų ir kitų panašių angų korpuso apkaloje skaičius turi būti minimalus, kiekvieną angą sujungiant su kuo daugiau sanitarinių nuotekų ir kitokiais vamzdžiais arba kitu reikalavimus atitinkančiu būdu.

Prie visų laivo korpuso apkalos išleidimo ir įleidimo angų turi būti įrengti patikimi ir prieinami įrenginiai, apsaugantys, kad į laivą atsitiktinai nepatektų vanduo.

Remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimais, išskyrus.5 punkte numatytus atvejus, prie kiekvienos atskiros išleidimo angos, laivo korpuso apkaloje įrengtos iš žemiau ribinės grimzlės linijos esančių skyrių, turi būti įrengtas vienas automatinis atbulinis vožtuvas su priverstinėmis jo uždarymo iš pagrindinio denio priemonėmis arba du automatiniai atbuliniai vožtuvai be priverstinių uždarymo priemonių, jeigu laivo vidaus vožtuvas įrengtas virš dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos ir jeigu laivo eksploatavimo metu prie šio vožtuvo visada galima prieiti.

Jeigu įrengtas vožtuvas su priverstinėmis uždarymo priemonėmis, pagrindiniame denyje esanti valdymo vieta visada turi būti lengvai prieinama ir turi būti numatytos priemonės, signalizuojančios, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas.

Galiojančios Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimai taikomi išleidimo angoms, laivo korpuso apkaloje įrengtoms iš skyrių, esančių virš ribinės grimzlės linijos.

Prie mašinų skyriaus pagrindinių ir pagalbinių kingstonų ir išleidimo angų, susijusių su mechanizmų veikimu, tarp vamzdžių ir laivo korpuso apkalos arba tarp vamzdžių ir prie šios apkalos pritvirtintų iš sudedamųjų dalių surinktų dėžių, turi būti įrengti lengvai prieinami vožtuvai. Vožtuvus turi būti galima valdyti iš jų pritvirtinimo vietos, o juose turi būti įrengti indikatoriai, signalizuojantys, ar šie vožtuvai uždaryti, ar atidaryti.

NAUJI B, C IR D KLASIŲ LAIVAI

Visos korpuso detalės ir vožtuvai, būtini pagal šios II-1/B-2/15 taisyklės nuostatas, turi būti plieniniai, bronziniai arba iš kitos patvirtintos tąsios medžiagos. Neleidžiama naudoti paprastojo ketaus ar panašios medžiagos vožtuvų. Visi šioje II-1/B-2/15 taisyklėje nurodyti vamzdžiai turi būti plieniniai arba kitos lygiavertės medžiagos, priimtinos vėliavos valstybės administracijai.

Žemiau ribinės grimzlės linijos įrengiamos pakankamai tvirtos įėjimo angos ir krovininis lacportas. Prieš laivui išplaukiant, šios įėjimo angos ir krovininis lacportas patikimai uždaromi ir sandariai užspaudžiami, kad per juos nepatektų vanduo, o plaukiojimo metu jie neatidaromi.

Šios angos jokiu būdu neturi būti įrengtos taip, kad pats žemiausias jų taškas būtų žemiau dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos.

Imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad būtų apribotas vandens patekimas ant pagrindinio denio ir jo sklidimas šiuo deniu. Šiomis priemonėmis galima laikyti dalines pertvaras arba rėmines sijas. Kai dalinės vandeniui nelaidžios pertvaros ir rėminės sijos pagrindiniame denyje įrengiamos virš pagrindinių vandeniui nelaidžių pertvarų arba visiškai greta jų, jos turi būti su vandeniui nelaidžiomis plokštėmis, o su pagrindiniu deniu turi būti sujungtos taip, kad ribotų vandens tekėjimą išilgai denio, kai apgadintas laivas pasvyra į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nelaidi pertvara yra ne tokiame pat lygyje kaip apatinė pertvara, pagrindinis denis tarp jų turi būti pakankamai nelaidus vandeniui.

Pagrindinis denis arba denis virš jo turi būti atsparus meteorologinėms sąlygoms. Prie visų atvirojo denio angų įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, prie kurių pritaisomos patikimos priemonės jiems greitai ir sandariai uždaryti. Siekiant užtikrinti, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti štorminius špigatus, lejerius ir kitus špigatus.

Eksploatuojamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas turi būti bent 1 metro aukštyje virš vaterlinijos, kai laivas pasvyra 15° arba kai tarpinėje užtvindymo stadijoje pasvyra didžiausiu kampu, kaip nustatyta tiesioginiu skaičiavimu (imamas didesnis kampas). Bakų, išskyrus alyvos bakus, alsuokliai gali būti išvesti per antstato šoną. Šio punkto nuostatos taikomos nepažeidžiant galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimų.

Borto iliuminatoriai, įėjimo angos, krovininis lacportas ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų virš ribinės grimzlės linijos, uždarymo priemonės turi būti tinkamai suprojektuotos, patikimos konstrukcijos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į skyrius, kuriuose jos įrengiamos, ir į šių priemonių padėtį dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos atžvilgiu.

Žemiau pirmojo, bet virš pagrindinio denio esančių skyrių borto iliuminatoriuose turi būti įrengti patikimi vidiniai iliuminatorių dangčiai, taip, kad juos būtų galima lengvai ir sandariai uždaryti.

Šios durys, įrengtos virš ribinės grimzlės linijos, prieš laivui išplaukiant į reisą uždaromos, plaukiojimo metu neatidaromos ir laikomos užrakintos, kol laivas prisišvartuoja prie kitos prieplaukos:

Nepaisydama.1.1 ir.1.4 punktų reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba keleiviams įlaipinti ar jiems išlaipinti tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, ir jeigu laivo sauga nemažėja.

Laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga.1 punkte nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema.

Prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalaujama II-1/B-2/22 taisyklėje, būtų įrašytas.1 punkte nurodytų durų paskutinio uždarymo laikas ir atskirų durų kiekvieno atidarymo, laikantis.2 punkto reikalavimų, laikas.

Remiantis.1.2 ir.1.3 punktų nuostatomis, visų angų, per kurias patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, apatinis taškas turi būti ne žemiau kaip 2,5 metro virš pagrindinio denio;

jeigu įrengiami transporto priemonių pandusai, per kuriuos patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, šių pandusų angos turi būti tinkamos uždaryti taip, kad per jas nesisunktų vanduo, jose turi būti įrengta signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

vėliavos valstybės administracija gali leisti įrengti atskiras angas patekti į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, jeigu jos būtinos atliekant laive svarbius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus, atsargas, su sąlyga, kad tokios angos turi būti hermetiškos, o jose turi būti įrengta signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

.1.2 ir.1.3 punktuose nurodytos angos uždaromos laivui išplaukiant į reisą ir neatidaromos tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką;

laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga.1.2 ir.1.3 punktuose nurodytų angų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; ir

prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalaujama II-1/B-2/22 taisyklėje, būtų įrašytas.1.2 ir.1.3 punktuose nurodytų angų paskutinio uždarymo laikas;

nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės ro-ro keleiviniai laivai ir nauji D klasės ro-ro keleiviniai laivai gali atitikti ne.1.1–.1.6 punktų nuostatas, o.2.1–.2.3 punktų nuostatas, jeigu atvirųjų ro-ro krovinių denių komingsai ir slenksčiai ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų ro-ro krovinių denių – ne žemesni kaip 380 mm.

Visos angos iš ro-ro denio į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, turi būti atsparios oro sąlygoms, o navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti įtaisai, rodantys, ar anga atidaryta, ar uždaryta;

visos tokios angos uždaromos prieš laivui išplaukiant iš stovėjimo vietos į reisą ir neatidaromos tol, kol jis neatplaukia į kitą prieplauką;

nepaisydama.2.2 punkto reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias angas atidaryti reiso metu, tačiau tik tiek laiko, kiek sugaištama pereinant šią angą ir, jeigu reikia, būtinam laivo eksploatavimui.

Visos skersinės ir išilginės pertvaros, laikomos galinčiomis užtikrinti, kad į ro-ro denį subėgęs vanduo toliau nesklistų, turi būti pastatomos ir sutvirtinamos iki laivui išplaukiant iš prieplaukos ir likti pastatytos ir sutvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.

Nepaisydama.1 punkto reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias tokių pertvarų angas atidaryti laivo plaukiojimo metu, tačiau tik tiek laiko, kiek sugaištama pereinant šią angą ir, jeigu reikia, būtinam laivo eksploatavimui.

Užbaigus statyti kiekvieną keleivinį laivą atliekamas jo pasvirimo bandymas ir nustatomi jo stovumą lemiantys elementai. Laivo kapitonui pateikiama vėliavos valstybės administracijos patvirtinta būtina informacija, kad jis bet kokiomis sąlygomis greitai ir paprastai galėtų gauti tikslias rekomendacijas dėl laivo stovumo įvairiomis jo eksploatavimo sąlygomis.

Kai laive atliekami kokie nors pakeitimai, galintys smarkiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuri teikiama kapitonui, jam suteikiama pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo pasvirimo bandymas kartojamas.

Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, turi būti atliekamas patikrinimas, ar nepasikeitė nepakrauto laivo vandentalpa ir išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas atliekamas iš naujo kiekvienu atveju, kai nepakrauto laivo vandentalpos nuokrypis, palyginti su patvirtinta stovumo informacija, yra didesnis kaip 2 % arba kai nustatoma, kad išilginio svorio centro nuokrypis laive viršija 1 % laivo ilgio, arba kai numatomas toks šio centro nuokrypis.

Vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir jeigu tenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus įrodoma, kad laivo, kuriam padaryta išlyga, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš pirmiau minėtų pagrindinių duomenų. Daroma nuoroda į MSC/Circ.1158.

Kai tikslų stovumo bandymą atlikti nepraktiška, tuščio laivo vandentalpa ir svorio centras nustatomi atlikus tuščio laivo patikrinimą ir tikslius skaičiavimus. Daroma nuoroda į TJO 2000 m. Greitaeigių keleivinių laivų kodekso 2.7 taisyklėje pateiktą informaciją.

Visų lacportų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie neuždaryti arba jeigu netinkamai užspausti, gali būti užtvindytas specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyrius, indikatoriai įrengiami navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema projektuojama remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir turi duoti vizualų signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas, taip pat garsinį signalą, kai tokios durys ar prispaudžiamasis įrenginys atsidaro arba kai prispaudimo įrenginiai atsilaisvina. Navigacinio tiltelio indikatorių pulte įrengiama režimo „uostas/plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, nustatyta taip, kad navigaciniame tiltelyje būtų duodamas garsinis signalas, jeigu laivas iš uosto plaukia neuždarytu laivapriekio lacportu, neuždarytomis vidinėmis durimis, laivagalio pandusu, kuriais nors kitais lacportais arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra netinkamoje padėtyje. Elektros energija indikatorių sistemai turi būti tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti, uždaryti ir užfiksuoti. Vėliavos valstybės administracijos indikatorių patvirtintų sistemų, įrengtų eksploatuojamuose laivuose, keisti nebūtina.

Turi būti įrengtos televizijos stebėjimo kameros ir vandens sunkimąsi aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir variklio valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens sunkimąsi per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per kokius nors kitus lacportus, dėl kurių gali būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyriai.

Specialiosios kategorijos ir ro-ro krovinių skyriuose nuolatos budima arba jie stebimi veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į pirmiau minėtus skyrius.

Visų lacportų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai prispausti, galėtų būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyriai, uždarymo ir prispaudimo tvarkos aprašymai laikomi laive ir yra iškabinti tinkamoje vietoje.

Mokymai, per kuriuos mokomasi naudotis vandeniui nelaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, vyksta kartą per savaitę.

Pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas patikrinamas kasdien.

Vandeniui nelaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa pasidarytų sandari, ir vožtuvai, kurių veikimas būtinas, siekiant užtikrinti kovos už laivo gyvybingumą įrenginių sankirtinį sujungimą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę.

Tokie vožtuvai, durys ir mechanizmai turi būti atitinkamai pažymėti, kad jais būtų galima tinkamai naudotis užtikrinant didžiausią saugą.

Varstomosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, praėjimų durys, krovininiai lacportai ir kitos angos, kurios plaukiant laivui pagal atitinkamas taisykles turi būti uždarytos, uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jei leidžiama pagal atitinkamas taisykles) laikas registruojamas laivo žurnale.

Visų mokymų ir tikrinimų, privalomų pagal II-1/B-2/21 taisyklės nuostatas, duomenys registruojami laivo žurnale, išsamiai nurodant visus paaiškėjusius trūkumus.

Išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra atitinkamo aukščio apsauginių bortų, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1 100 mm aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo denio.

Išoriniuose deniuose esančiuose laiptuose ir laiptų aikštelėse turi būti įrengti lygiavertės konstrukcijos turėklai.

Mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga turi būti įrengti ir apsaugoti taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus laive esantiems žmonėms.

Numatomos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių.

Numatomos priemonės, būtinos užtikrinti, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.

Pagrindiniai ir visi laivo varymui ir saugai svarbūs pagalbiniai mechanizmai turi būti suprojektuoti taip, kad veiktų statinėmis sąlygomis kai laivas yra įprastoje padėtyje ir pasviręs į bet kurį šoną ne didesniu kaip 15° kampu, o dinaminėmis sąlygomis (supamas į šonus) – ne didesniu kaip 22,5° kampu į bet kurį šoną ir kartu svyruoja išilgine kryptimi 7,5° kampu laivapriekio arba laivagalio link.

Turi būti numatytos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš atviro denio arba vairinės.

Skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų ir alyvos cisternų alsuokliai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus vamzdžiui nekiltų tiesioginio jūros vandens ar kritulių purslų patekimo pavojaus. Kiekviename laive turi būti įrengta po dvi skystojo kuro tiekimo cisternas, po vieną kiekvienos rūšies laive naudojamam kurui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eigos mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba įrengiami lygiaverčiai įrenginiai; B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs tiekti kurą ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasių laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra.

Vidaus degimo variklių, kurių cilindro skersmuo 200 mm arba karterio tūris ne mažesnis kaip 0,6 m3, karteryje įrengiami tinkamo tipo ir pakankamo angos ploto apsauginiai sprogimo vožtuvai. Apsauginių vožtuvų išdėstymas arba juose įrengti įtaisai turi užtikrinti, kad pavojus sužeisti darbuotojus dėl vožtuvų išmetamų dujų būtų kuo mažesnis.

Turi būti įrengta veiksminga triumų vandens išpumpavimo sistema, galinti išpumpuoti arba išleisti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus, jeigu tai ne nuolat vežti gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui skirtas skyrius, kuriam bet kokiomis galinčiomis pasitaikyti eksploatavimo sąlygomis išpumpuoti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Turi būti įrengti veiksmingi vandens išleidimo iš izoliuotų triumų įrenginiai.

Sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi atskirais triumo siurbliais su varikline pavara, jeigu jie tinkamai sujungti su triumo vandens išpumpavimo sistema.

Visi triumo vandens išleidimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, turi būti plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos.

Triumo vandens ir balasto pumpavimo sistemos įrengiamos taip, kad jūros vanduo ir vanduo iš balasto skyrių nepatektų į krovinių ir mašinų skyrius ir iš vieno skyriaus į kitą. Turi būti numatytos priemonės, kad joks su triumo vandens išpumpavimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jame yra krovinys, nebūtų netyčia užtvindytas jūros vandeniu ir kad jame laikomas vandens balastas nebūtų išleistas triumo vandens išpumpavimo siurbliu.

Visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi siurbliai, sujungti su triumo vandens išpumpavimo sistema, išdėstomi vietose, prieinamose įprastomis aplinkybėmis.

Turi būti numatytos siurbimo iš pagrindiniame denyje įrengtų uždarųjų krovinių skyrių prevencijos priemonės.

Jeigu pagrindinio denio antvandeninis bortas toks, kad laivui pasvirus daugiau kaip 5° denio kraštas panyra, pagal II-1/B-2/15 taisyklės reikalavimus turi būti įrengtas pakankamas skaičius atitinkamo dydžio špigatų, vandenį išleidžiančių tiesiai už borto.

Jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad denio kraštas panyra laivui pasvirus ne daugiau kaip 5°, vanduo iš pagrindinio denio krovinio uždarųjų skyrių turi būti nuvedamas į pakankamos talpos atitinkamą skyrių ar skyrius, kuriuose įrengta aukšto vandens lygio signalizacija ir atitinkami įrenginiai vandeniui už borto išleisti. Be to, užtikrinama, kad:

Ro-ro denių ir automobilių denio vandens išleidimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad per dešiniojo ir kairiojo bortų špigatus ir štorminius špigatus ir kt., atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų ištekėti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių tiekiamas vanduo.

Jeigu keleivių ir įgulos poilsio kambariuose įrengta purkštuvų sistema ir hidrantai, tose patalpose turi būti įrengtas atitinkamas skaičius špigatų, kuriais galėtų ištekėti gesinant gaisrą purškiamųjų galvučių purškiamas ir dviem priešgaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamas vanduo. Špigatai turi būti įrengti tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.

Triumo vandens išpumpavimo sistema, kurią reikia įrengti pagal 1.1 punkto reikalavimus, turi būti tinkama, kad ją būtų galima naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis po avarijos, kai laivas plaukia vertikaliai arba pasviręs. Šiuo tikslu paprastai įrengiamos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje įrengiami įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius.

Jeigu įmanoma, triumo siurbliai su varikline pavara statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios įrengiamos arba išdėstomos taip, kad nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai eigos mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti triumo vandeniui išpumpuoti, pagal galimybes išdėstomi šiose patalpose.

Visi būtini triumo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio skyriaus, iš kurio reikia išpumpuoti vandenį pagal 1.1 punkto reikalavimus.

Visi triumo siurbliai su varikline pavara turi būti tinkami vandeniui pumpuoti privalomu pagrindiniu triumo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems triumo siurbliams su varikline pavara tuose pačiuose skyriuose įrengiamos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba daugiau tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos atitinkamai išdėstomos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam triumo vandens išpumpavimo vamzdynui.

Be triumo siurblio tiesioginio siurbimo vamzdžio ar vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal.2.4 punkto nuostatas, iš didžiausio įrengto atskiro siurblio su varikline pavara iki mašinų skyriaus vandens išleidimo lygio turi būti nuvestas tiesioginis avarinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis su atbuliniu vožtuvu; siurbiamojo vamzdžio skersmuo turi būti toks pat, kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įsiurbimo anga.

Kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų velenai turi būti gerokai virš mašinų skyriaus platformos.

Visi triumo siurblių siurbiamieji vamzdžiai iki jungties su siurbliu turi būti atskirti nuo kitų vamzdžių.

Triumo siurblio pagrindinio siurbiamojo vamzdžio ir atvamzdžio skersmuo „d“ skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki vėliavos valstybės administracijai priimtino artimiausio standartinio dydžio:

pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis:

triumo siurblio siurbiamojo vamzdžio atvamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbimo vamzdžių:

čia:

Turi būti numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad patalpa, kurioje įrengtas triumo vandens išpumpavimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta, kai laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos nutraukiamas ar kitaip apgadinamas vamzdis, esantis bet kurioje kitoje patalpoje. Tuo tikslu, kai vamzdis kurioje nors dalyje įrengtas mažesniu kaip penktadalio laivo pločio atstumu nuo borto (atstumas matuojamas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba tuneliniame kilyje, vamzdyje, kurio atviras galas yra patalpoje, įrengiamas atbulinis vožtuvas.

Su triumo vandens išpumpavimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, vandeniui iš bet kurios patalpos išpumpuoti būtų galima naudoti vieną iš triumo siurblių; be to, pažeidus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu triumo vandens išpumpavimo vamzdynu ir esantį už penktadalio laivo pločio atstumu nuo borto esančios linijos, triumo vandens išpumpavimo sistema turi nesugesti. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė triumo siurblių siurbiamųjų vamzdžių vožtuvus valdyti iš pagrindinio denio. Jeigu be pagrindinės triumo vandens išpumpavimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir įrengiama taip, kad siurbliu būtų galima išpumpuoti vandenį iš bet kurios užtvindytos patalpos taip, kaip nustatyta.2.1 punkte; avarinei sistemai naudoti būtinus vožtuvus turi būti galima valdyti esant virš pagrindinio denio.

Visų.2.10 punkte nurodytų čiaupų ir vožtuvų, kuriuos galima valdyti esant virš pagrindinio denio, valdymo vietose įrengiamos aiškiai pažymėtos jų valdymo priemonės ir indikatoriai, rodantys, ar čiaupai ir vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.

Turi būti įrengtos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios reikiamą laivo valdymą visomis normaliomis aplinkybėmis.

Pagrindinio mechanizmo tinkamumas per pakankamą laiką apgręžti laivasraigčio traukos kryptį ir taip sustabdyti didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukiantį laivą pakankamu atstumu, turi būti įrodytas ir užregistruotas.

Bandymų metu užregistruotos laivo sustojimo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei bandymų, kuriais nustatoma laivo su keliais laivasraigčiais eiga ir manevringumas sugedus vienam arba keliems laivasraigčiams, rezultatai turi būti prieinami laive naudotis kapitonui ir paskirtiems pareigūnams.

Visuose laivuose turi būti įrengtos veiksmingos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros. Jos turi būti išdėstytos taip, kad sugedus vienai iš jų kitos pavaros ir toliau veiktų.

Pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis turi būti:

Jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara turi būti:

Vairo pavaros jėgos agregatai:

Kai pagrindinė vairo pavara sudaryta iš dviejų arba daugiau vienodų jėgos agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu:

Vairo pavaros valdymas užtikrinamas:

Visos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, valdomos iš navigacinio tiltelio, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Stipriųjų srovių elektros grandinės ir vairo pavaros valdymo sistemos bei jų sudedamosios dalys, t. y. laidai ir vamzdžiai, būtini pagal šios II-1/C/6 taisyklės ir II-1/C/7 taisyklės nuostatas, turi būti įrengti kiek įmanoma atskirai per visą jų ilgį.

Turi būti įrengtos ryšio tarp navigacinio tiltelio ir vairo mašinos skyriaus arba alternatyvios vairavimo vietos priemonės.

Vairo (-ų) pasukimo kampas:

Hidraulinėje vairo pavaroje turi būti įrengti:

Vairo pavaros skyriai turi būti:

Navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte įrengiami signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės ir elektrohidraulinės vairo pavarų varikliai.

Kiekviename iš vieno arba daugiau jėgos agregatų sudarytame vairo įrenginyje su elektrine arba elektrohidrauline pavara naudojamos bent dvi atskiros grandinės, kurioms elektros energija tiekiama tiesiogiai iš pagrindinio skirstomojo skydo; tačiau vienai iš grandinių elektros energiją galima tiekti iš avarinio skirstomojo skydo. Su pagrindiniu vairo įrenginiu, kuriame įrengta elektrinė arba elektrohidraulinė pavara, sujungtą pagalbinį vairo įrenginį su elektrine arba elektrohidrauline pavara galima prijungti prie vienos iš grandinių, tiekiančių elektros energiją pagrindiniam vairo įrenginiui. Grandinių, elektros energiją tiekiančių vairo įrenginiui su elektrine ar elektrohidrauline pavara, vardinės vertės turi būti tokios, kad grandinės galėtų tiekti elektros energiją visiems varikliams, kuriuos prie jų gali reikėti prijungti vienu metu ir kurie veiktų visi iš karto.

Vairo įrenginio elektros ir elektrohidraulinės grandinės bei varikliai apsaugomi nuo trumpojo jungimo ir jose įrengiama perkrovos signalizacija. Apsauga nuo perteklinės srovės, įskaitant ir paleidimo srovę, jeigu numatyta, turi suveikti esant ne silpnesnei kaip dvigubai visos apsaugoto variklio ar grandinės srovei ir įrengta taip, kad praleistų atitinkamą paleidimo srovę.

Kai pagalbinė vairo pavara, kuri pagal II-1/C/6 taisyklės.3.3 papunktį turi būti variklinė, varoma ne elektros energija arba elektros varikliu, kuris visų pirma skirtas kitiems tikslams, elektros energija pagrindinei vairo pavarai gali būti tiekiama viena grandine iš pagrindinio skirstomojo skydo. Jeigu toks visų pirma kitiems tikslams skirtas variklis pritaikomas pagalbinio vairo įrenginio pavarai varyti, vėliavos valstybės administracija.3 punkto reikalavimų gali netaikyti, jeigu apsaugos priemonės yra jai priimtinos ir pagalbinis vairo įrenginys atitinka taikomus II-1/C/6 taisyklės.4 punkto reikalavimus.

Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo varymui ir saugai svarbių mechanizmų turi būti įrengtos veiksmingos jų naudojimo ir valdymo priemonės.

Jeigu pagrindinis mechanizmas valdomas iš navigacinio tiltelio nuotoliniu būdu, o mašinų skyriai įrengti taip, kad juose budėtų žmonės, taikomos šios nuostatos:

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos šaltinį, numatytas įvairių lygių automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo naudojimas būtų tiek pat saugus ir veiksmingas, kaip ir mašiną prižiūrint tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1/E/1 – II-1/E/5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

Apskritai numatoma galimybė automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones valdyti rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai turi būti vis tiek galima naudotis rankiniu valdymu.

Pagrindinės ir pagalbinės mašinos, svarbios laivo varymui, valdymui ir saugai užtikrinti, turi turėti veiksmingas jų veikimo ir valdymo užtikrinimo priemones. Visos laivo varymui, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos įrengiamos atskirai arba projektuojamos taip, kad vienos sistemos gedimas neigiamai nepaveiktų kitų sistemų veikimo.

Jeigu pagrindinio mechanizmo nuotolinis valdymas vykdomas iš navigacinio tiltelio, taikomos šios nuostatos:

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos šaltinį, numatytas įvairių lygių automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo naudojimas būtų tiek pat saugus ir veiksmingas, kaip ir mašiną prižiūrint tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1/E/1 – II-1/E/5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

Apskritai numatoma galimybė automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones valdyti rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai turi būti vis tiek galima naudotis rankiniu valdymu.

Naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, automatizuotos sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam pareigūnui būtų laiku duodamas ribinis įspėjamasis signalas apie gresiantį arba neišvengiamai artėjantį varomosios sistemos sulėtėjimą arba sustojimą, kad būtų galima įvertinti navigacines aplinkybes avarinės padėties atveju. Visų pirma, sistemos turi kontroliuoti, stebėti, pranešti, įspėti ir imtis saugos veiksmų, kad varymas sulėtėtų arba sustotų, kartu suteikiant galimybę laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam pareigūnui atlikti operacijas rankiniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai atliekant operacijas rankiniu būdu per trumpą laiką visiškai sugestų variklis ir (arba) varomoji įranga, pavyzdžiui, greičio viršijimo atveju.

Kiekvienas garo vamzdis ir kiekviena jo jungtis, kuriais gali tekėti garas, turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad išlaikytų didžiausius galinčius juos veikti eksploatacinius įtempius.

Turi būti numatytos kondensato išleidimo priemonės kiekviename garo vamzdyje, kuriame priešingu atveju galėtų susidaryti hidraulinis smūgis.

Jeigu garo vamzdis ar jungtis iš bet kurio šaltinio gali gauti didesnio slėgio garą nei tas, kuriam jis suprojektuotas, turi būti įrengtas atitinkamas redukcinis vožtuvas, apsauginis vožtuvas ir slėgmatis.

Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad būtų išvengta per didelio slėgio bet kurioje suspausto oro sistemos dalyje ir kai oro kompresorių aušinimo ertmes arba korpusus ir aušintuvus gali paveikti per didelis slėgis dėl nuotėkio į juos iš dalių, kuriose yra suspaustas oras. Visose sistemose turi būti įrengti atitinkami slėgio mažinimo įtaisai.

Pagrindinio mechanizmo vidaus degimo variklio pagrindinis orinis paleidimo įrenginys turi būti tinkamai apsaugotas nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo paleidimo oro vamzdžiuose poveikio.

Visi paleidimo oro kompresorių išėjimo vamzdžiai turi būti prijungti tiesiai prie paleidimo oro resiverių, o visi paleidimo vamzdžiai iš resiverių į pagrindinius ir pagalbinius variklius turi būti visiškai atskirti nuo kompresoriaus išėjimo vamzdyno.

Turi būti numatytos priemonės, kad į suspausto oro sistemas patektų kuo mažiau alyvos ir kad iš tų sistemų būtų galima išleisti kondensatą.

Keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir (arba) krovinių kiekis turi atitikti vėliavos valstybės administracijos kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas.

Montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodinius patikrinimus, tvirtina vėliavos valstybės administracija, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį patikrina ir patvirtina jo saugumą.

Po patvirtinimo vėliavos valstybės administracija išduoda sertifikatą, kuris turi būti laikomas laive.

Vėliavos valstybės administracija gali leisti periodinius patikrinimus atlikti jos įgaliotam ekspertui arba pripažintai organizacijai.

Elektros įranga turi būti tokia, kad:

Vėliavos valstybės administracija imasi atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad šios dalies nuostatos, susijusios su elektros įranga, būtų vienodai įgyvendinamos ir taikomos ( 7 ).

Naujuose C ir D klasių laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija yra vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių laivo saugai ir jo varymui svarbių įrenginių veikimą, turi būti įrengti du arba daugiau pagrindinių generatorių, kurių galios pakaktų, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir tada, kai vienas iš generatorių neveikia.

Pagrindinei elektrinio apšvietimo sistemai, kuri apšviečia laivo dalis, kurios paprastai yra prieinamos keleiviams arba įgulos nariams ir kuriomis jie paprastai naudojasi, elektros energija tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

Pagrindinė elektrinio apšvietimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad kilus gaisrui ar įvykus kitokiai avarijai skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformavimo įranga (jeigu yra), pagrindinis skirstomasis skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, nebūtų sutrikdytas pagal II-1/D/3 taisyklės nuostatas būtinos avarinio apšvietimo sistemos veikimas.

Avarinio elektrinio apšvietimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad kilus gaisrui ar įvykus kitokiai avarijai skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformavimo įranga (jeigu yra), avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, nebūtų sutrikdytas pagal šios II-1/D/2 taisyklės nuostatas būtinos pagrindinės apšvietimo sistemos veikimas.

Pagrindinis skirstomasis skydas vieno iš pagrindinių generatorių atžvilgiu įrengiamas, kiek įmanoma, taip, kad elektros energijos tiekimo vientisumą galėtų paveikti tik skyriuje, kuriame yra generatorius ir skirstomasis skydas, kilęs gaisras ar kitokia avarija.

2012 m. sausio 1 d. arba vėliau pastatytuose B, C ir D klasių laivuose visose kajutėse turi būti įrengtas papildomas apšvietimas, kurio paskirtis – aiškiai rodyti išėjimą, kad kajutėje esantys asmenys rastų kelią prie durų. Toks apšvietimas gali būti prijungtas prie avarinio elektros energijos šaltinio arba kiekvienoje kajutėje įrengto autonominio elektros energijos šaltinio, turi įsijungti automatiškai, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas įprastai kajutės apšvietimo įrangai, ir veikti mažiausiai 30 min.

Visuose laivuose turi būti įrengtas autonominis avarinis elektros energijos šaltinis, kurio avarinis skirstomasis skydas turi būti virš pagrindinio denio, lengvai prieinamame skyriuje, kuris neturi būti greta A kategorijos mašinų skyrių ar skyrių, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis arba pagrindinis skirstomasis skydas.

Avarinis elektros energijos šaltinis gali būti akumuliatorių baterija, atitinkanti.5 punkto reikalavimus jos pakartotinai neįkraunant ir pernelyg nesumažėjant įtampai, arba.5 punkto reikalavimus atitinkantis generatorius, varomas vidaus degimo mašina su nepriklausoma degalų, kurių pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 43 °C, tiekimo sistema ir automatine paleidimo sistema naujuose laivuose, o eksploatuojamuose laivuose – su patvirtintais paleidimo įrenginiais ir pagal.6 punkto nuostatas įrengtu pereinamojo režimo avariniu elektros energijos šaltiniu.

Avarinis elektros energijos šaltinis turi būti įrengtas taip, kad efektyviai veiktų laivui pasvirus ne didesniu kaip 22,5° kampu ir kai laivo diferentas nuo lygaus kilio yra 10°. Avarinį generatorių (-ius) turi būti galima lengvai paleisti bet kokiomis tikėtinomis šalto oro sąlygomis, o naujuose laivuose jį (juos) turi būti galima paleisti automatiškai.

Avarinis skirstomasis skydas, jeigu įmanoma, įrengiamas kuo arčiau avarinio elektros energijos šaltinio.

Avarinis elektros energijos šaltinis, privalomas pagal.1 punkto nuostatas:

Pagal.2 punkto nuostatas privalomas pereinamojo režimo avarinis elektros energijos šaltinis turi būti tinkamoje vietoje įrengta akumuliatorių baterija, kuri, jos pakartotinai neįkraunant ir pernelyg nesumažėjant įtampai, pusę valandos elektros energiją gali tiekti:

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose turi būti įrengtas papildomas elektrinis apšvietimas, bet kokiomis posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams galintis veikti bent tris valandas. Šis apšvietimas turi būti toks, kad lengvai būtų galima matyti evakavimosi priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose išdėstytos akumuliatorių baterijos, nuolat įkraunamos, jei įmanoma, iš avarinio skirstomojo skydo. Arba vėliavos valstybės administracija gali pripažinti kitas bent jau tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemones. Papildomas apšvietimas turi būti toks, kad, sugedus bet kuriai lempai, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos turi būti keičiamos laiko tarpais, kurių trukmė nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos baterijos eksploatavimo trukmę aplinkos oro sąlygomis, kuriomis eksploatuojamos akumuliatorių baterijos; ir

visuose įgulos skyriaus koridoriuose, poilsio kambariuose ir visose tarnybinėse patalpose, kuriose paprastai būna žmonių, jeigu neįrengiamas pagal.1 punkto reikalavimus numatytas papildomas avarinis apšvietimas, laikoma nešiojamoji lempa, kuriai elektros srovė tiekiama iš įkraunamos akumuliatorių baterijos.

Elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra elektros įtampos, tačiau galėtų būti tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, turi būti įžemintos, jeigu elektros mašina arba įranga:

Visa elektros aparatūra yra taip sukonstruota ir įrengta, kad nesužalotų, kai ja naudojamasi arba ji liečiama įprastomis aplinkybėmis.

Skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir, jeigu būtina, priekis turi būti tinkamai apsaugoti. Tokių skirstomųjų skydų priekyje negalima įrengti atvirų sudedamųjų dalių, kurių įtampa viršija.1.1 punkte nurodytą įtampą žemės atžvilgiu. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų paklojami izoliaciniai kilimėliai arba grotelės.

Neįžemintose skirstymo sistemose turi būti įrengtas įtaisas, galintis kontroliuoti įžeminimo lygį ir duoti garsinį arba vizualų signalą tais atvejais, kai įžeminimo lygis tampa labai žemas.

Visi kabelių apvalkalai ir šarvai turi būti ištisiniai ir įžeminti.

Visi išoriniai įrangos kabeliai ir laidai turi būti bent antipireninio tipo ir įrengti taip, kad nebūtų pablogintos pirminės jų antipireninės savybės. Jeigu būtina naudoti konkrečiu tikslu, vėliavos valstybės administracija gali leisti naudoti specialių tipų kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų.

Kabeliai ir laidai, naudojami elektros energijai tiekti pagrindine arba avarine sistema, apšvietimui, vidinėms ryšio priemonėms arba signalams, jeigu įmanoma, tiesiami kuo toliau nuo laivo virtuvių, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų, taip pat kitų vietų, kuriose yra didelis gaisro pavojus. Naujuose ir eksploatuojamuose ro-ro keleiviniuose laivuose pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, išvedžiotus 1998 m. liepos 1 d. arba po šios datos, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija. Jeigu kabeliai, gaisrinius siurblius jungiantys su avariniu skirstomuoju skydu, tiesiami didelio gaisrinio pavojingumo vietas, jie turi būti atsparūs ugniai. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros.

Kabeliai ir laidai išvedžiojami ir tvirtinami taip, kad jie nebūtų trinami ar kitaip apgadinami. Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireninės ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės.

Kiekviena atskira grandinė turi būti apsaugota nuo trumpojo jungimo ir perkrovos, išskyrus II-1/C/6 ir II-1/C/7 taisyklėse numatytus atvejus.

Apšvietimo armatūra turi būti išdėstyta taip, kad neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir kad būtų išvengta aplinkinių medžiagų perkaitimo.

Akumuliatorių baterijos turi būti įstatytos į atitinkamą tvirtinimo korpusą, o patalpos, pirmiausiai naudojamos akumuliatorių baterijoms laikyti, turi būti atitinkamai sukonstruotos ir veiksmingai ventiliuojamos.

Akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama įrengti elektros ar kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai.

Skirstymo sistemos išdėstomos taip, kad gaisras, kilęs kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje II-2/A/2 taisyklės.9 punkte, netrukdytų veikti įrangai, kuri yra svarbi saugai užtikrinti, esančiai bet kurioje kitoje tokioje zonoje. Šio reikalavimo laikomasi, jeigu pagrindinio ir avarinio maitinimo laidai, kertantys tokią zoną, yra nutiesti kiek įmanoma toliau vienas nuo kito horizontalia ir vertikalia kryptimis.

Elektros įrangos negalima įrengti ten, kur gali kauptis degūs mišiniai, pavyzdžiui, skyriuose, visų pirma skirtuose akumuliatorių baterijoms, dažų sandėliuose, acetileno saugyklose ar panašiose vietose, nebent administracija įsitikina, kad tokia įranga yra:

Turi būti numatytos priemonės, kuriomis bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, užtikrinama laivo sauga, lygiavertė laivo, kurio mašinų skyriuose budi žmonės, saugai.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti.

Parengti kiekvieno laivo dokumentai pateikiami kaip įrodymai, kad jis tinkamas plaukioti, nors jo mašinų skyriai periodiškai neprižiūrimi.

Numatomos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalams apie gaisrą, kilusį:

vidaus degimo varikliuose, kurių galia ne mažesnė kaip 2 250 kW arba kurių cilindrų skersmuo didesnis kaip 300 mm, turi būti įrengti alyvos rūko variklio karteryje indikatoriai arba variklio guolių temperatūros davikliai ar lygiaverčiai įtaisai.

Periodiškai neprižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji triumo šuliniai išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad susikaupę skysčiai tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad į juos lengvai ir įprastu būdu galėtų nutekėti skysčiai, kol skyrius neprižiūrimas.

Jeigu triumo siurblius galima įjungti automatiškai, numatomos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio našumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti pagrįstą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius triumo šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi triumo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo alyva reikalavimus.

Su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, sujungtų vožtuvų valdymo priemonės turi būti išdėstytos taip, kad būtų pakankamai laiko jas įjungti, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis naudotis. Jeigu reikalaujama atsižvelgiant į lygį, iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, kai laivas yra visiškai pakrautas, turi būti numatyta galimybė naudotis valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš pirmiau minėto lygio.

Bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivasraigčio greitį, traukos kryptį ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnį turi būti galima visiškai reguliuoti iš navigacinio tiltelio.

Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos turi būti rodomos pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte;

Pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu tuo pačiu metu turi būti galima valdyti tik iš vienos vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje turi būti įrengtas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius turi būti galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje numatomi įrenginiai, kuriais užtikrinama, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų.

Turi būti numatyta galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš tam tikrų atskirų vietų net sugedus kuriai nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos daliai.

Nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad jai sugedus būtų duodamas signalas. Jeigu įmanoma, nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiami.

Navigaciniame tiltelyje turi būti įrengti šie indikatoriai:

Nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą iš eilės skaičius ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Turi būti įrengtas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kai paleidimo oro slėgis yra mažas, nors pagrindinį mechanizmą dar galima paleisti.

Turi būti įrengta pavojaus signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną dėmesio reikalingą gedimą ir:

Pavojaus signalizacijos sistemai elektros energija turi būti tiekiama nuolat, o įprastam elektros energijos tiekimui nutrūkus turi būti automatiškai perjungiama prie atsarginio elektros energijos šaltinio.

Kai pavojaus signalizacijos sistemai elektros energijos tiekimas įprastu būdu nutrūksta, turi būti duodamas pavojaus signalas.

Pavojaus signalizacijos sistema turi būti tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama kokį nors pavojaus signalą galėti duoti kitą pavojaus signalą.

Tai, kad kuris nors pavojaus signalas buvo priimtas.1 punkte nurodytose vietose, parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Pavojaus signalas perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vizualusis atskirų pavojaus signalų rodymas nenutrūksta tol, kol gedimas pašalinamas ir kol pavojaus signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.

Pagrindinis elektros energijos šaltinis turi atitikti šiuos reikalavimus:

Jeigu kitiems pagalbiniams mechanizmams, svarbiems laivo eigai užtikrinti, būtinos atsarginės mašinos, turi būti įrengti automatiniai perjungimo įtaisai.

Valdymo sistema turi būti tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas būtų užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais.

Pavojaus signalas duodamas, kai automatiškai suveikia perjungimo įrenginys.

Turi būti įrengta II-1/E/6 taisyklę atitinkanti visų svarbių slėgio, temperatūros, skysčių lygio ir kitų pagrindinių parametrų pavojaus signalizacijos sistema.

Turi būti įrengtas pagrindinis valdymo postas su būtinais pavojaus signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą pavojaus signalą.

Turi būti įrengti įrenginiai, išlaikantys nustatytą varikliui įjungti būtino oro slėgį, jeigu vidaus degimo varikliai, svarbūs pagrindiniams laivo varikliams, paleidžiami suslėgtu oru.

Šiame skyriuje numatytomis nuostatomis dėl apsaugos nuo gaisro siekiama:

Siekiant.1 punkte nustatytų apsaugos nuo gaisro tikslų, šio skyriaus taisyklės grindžiamos toliau išdėstytais pagrindiniais principais, kurie, jeigu reikia, įtraukiami į šias taisykles, atsižvelgiant į laivo tipą ir galimą gaisro pavojų:

.1 punkte numatyti apsaugos nuo gaisro tikslai bus pasiekti, užtikrinant šiame skyriuje numatytų būtinųjų reikalavimų laikymąsi arba laikymąsi projektų ir planų reikalavimų, atitinkančių 1974 m. SOLAS pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pripažįstama, kad laivas atitinka.2 punkte numatytus funkcinius reikalavimus ir jame pasiekti 1 punkte numatyti apsaugos nuo gaisro tikslai, jeigu:

Visi laivai, kuriuose atliekami remonto darbai, daromi pakeitimai ar rekonstrukcijos bei atliekamas su šiais darbais susijęs laivo įrengimas, kuriems netaikoma kapitalinių (esminių) darbų apibrėžtis, pateikta Direktyvos 2009/45/EB 2 straipsnio zh punkte, turi ir toliau atitikti bent anksčiau šiems laivams taikytus reikalavimus.

Nepaisant.4 punkto nuostatų, remontuojant, rekonstruojant ir modifikuojant eksploatuojamus B klasės laivus, vežančius daugiau kaip 36 keleivius, bei atliekant su pirmiau išvardytais darbais susijusį laivo įrengimą, laikomasi šių reikalavimų:

Nedegioji medžiaga – medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750 °C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliktu laikantis TJO rezoliucijos A.799 (19) „Pataisytos laivų statybinių medžiagų priskyrimo nedegiųjų kategorijai rekomendacijos“ nuostatų. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

Nedegioji medžiaga – medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750 °C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos pagal Atsparumo ugniai bandymo procedūrų kodekso nuostatas. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.

Standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Numatomą konstrukciją kuo labiau atitinkančio, įskaitant, jeigu reikia, bent vieną jungtį, temperatūra veikiamo pavyzdžio paviršius turi būti ne mažesnis kaip 4,65 m2, o jo aukštis (arba denio ilgis) – 2,44 metro. Standartinė laiko ir temperatūros kreivė – tolygi kreivė, nubrėžta per šiuos temperatūros krosnies viduje taškus:

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

Standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Bandymo metodai turi atitikti Atsparumo ugniai bandymo procedūrų kodekso nuostatas.

A klasės pertvaros – pertvaromis ir deniais sukurtos pertvaros, atitinkančios šiuos reikalavimus:

B klasės pertvaros – iš laivo pertvarų, denių, vidinių klojinių ar apkalų suformuotos pertvaros, atitinkančios šiuos reikalavimus:

C klasės pertvaros – iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų pastatytos pertvaros. Jos neturi atitikti nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus.

Ištisiniai B klasės vidiniai klojiniai arba apkalos – tik A ir B klasės skyriuose pasibaigiantys vidiniai klojiniai arba apkalos.

Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, o ši paviršiaus savybė nustatoma pertvarų, vidinių klojinių ir denio apdailos medžiagų įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliekamu laikantis TJO A.653 (16) rezoliucijos nuostatų.

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, o ši paviršiaus savybė nustatoma pagal Atsparumo ugniai bandymo procedūrų kodekso nuostatas.

Pagrindinės vertikaliosios zonos – dalys, į kurias A klasės pertvaros dalija laivo korpusą, antstatą ir kajutes ir kurių vidutinis ilgis ir plotis bet kuriame denyje paprastai yra ne didesnis kaip 40 metrų.

Gyvenamosios patalpos – viešosios paskirties koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, užkandinės be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos.

Viešosios paskirties patalpos – salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos.

Tarnybinės patalpos – laivo virtuvės, užkandinės su maisto ruošimo įranga, sandėliukai, pašto ir vertybių bei pinigų laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai.

Krovinių skyriai – visi kroviniams naudojami skyriai (įskaitant krovininius alyvos tankus) ir šių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

Transporto priemonių skyriai – visi krovinių skyriai, skirti autotransporto priemonėms, kurių bakuose yra joms varyti skirtų degalų, vežti.

Ro-ro krovinių skyriai – paprastai niekaip nepadalyti per visą arba beveik per visą laivo ilgį įrengti skyriai, į kuriuos horizontaliai galima krauti ir iš jų iškrauti motorines transporto priemones, kurių bakuose yra joms varyti skirtų degalų, ir (arba) supakuotus arba birius krovinius (geležinkelio vagonuose arba automobiliuose, transporto priemonėse (įskaitant automobilines ir geležinkelio cisternas), priekabose, konteineriuose, padėkluose, nestacionariuosiuose bakuose arba panašiose laikymo priemonėse ar ant jų arba kitose talpyklose).

Atvirieji ro-ro krovinių skyriai – skyriai, kurių vienas arba abu galai atviri, su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas nuolat atviras angas, o jeigu laivai pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, – skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šoninių sienų ploto.

Atvirieji transporto priemonių skyriai – skyriai, kurių vienas arba abu galai atviri, su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas nuolat atviras angas, o jeigu laivai pastatyti 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, – skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 % bendro skyriaus šoninių sienų ploto.

Uždarieji ro-ro krovinių skyriai – ro-ro krovinių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais ro-ro krovinių skyriais, nei atviraisiais deniais.

Uždarieji transporto priemonių skyriai – transporto priemonių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais transporto priemonių skyriais, nei atviraisiais deniais.

Atvirasis denis – nuo oro sąlygų iš viršaus ir bent iš dviejų šonų visiškai neapsaugotas denis.

Specialiosios kategorijos skyriai – uždarieji transporto priemonių skyriai po pagrindiniu deniu ar virš jo, į kuriuos šiomis transporto priemonėmis galima įvažiuoti ar iš jų išvažiuoti ir į kuriuos gali patekti keleiviai. Specialiosios kategorijos skyriai gali būti įrengti daugiau nei viename denyje, jeigu bendras transporto priemonių aukštis neviršija 10 metrų.

A kategorijos mašinų skyriai – tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:

Mašinų skyriai – visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

Skystojo kuro agregatas – įranga, paruošianti skystąjį kurą tiekti tokiu kuru kūrenamam katilui, arba įranga, pašildytą skystąjį kurą paruošianti tiekti vidaus degimo varikliui; jai priskiriami visi alyvos slėgio siurbliai, filtrai ir šildytuvai, kuriuose naudojama didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio alyva.

Valdymo postai – skyriai, kuriuose yra laivo radijo įranga, pagrindinė navigacinė įranga arba avarinis energijos šaltinis arba kuriuose įrengta gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga.

Pagrindinis valdymo postas – postas, kuriame centralizuotai sutelktos šios valdymo ir signalizacijos priemonės:

Pagrindinis nuolatinio budėjimo valdymo postas – pagrindinis valdymo postas, kuriame visą laiką budi atsakingasis įgulos narys.

Patalpos, apstatytos dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais – taikant II-2/B/4 taisyklę tai patalpos su dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais (kajutės, viešosios paskirties patalpos, darbo kambariai ar panašaus tipo patalpos), kuriose:

Ro-ro keleivinis laivas – keleivinis laivas, kuriame įrengti ro-ro krovinių skyriai arba šioje II-2/A/2 taisyklėje apibrėžti specialiosios kategorijos skyriai.

Atsparumo ugniai bandymo procedūrų kodeksas – Tarptautinis atsparumo ugniai bandymo procedūrų taikymo kodeksas, priimtas MSC.61(67) rezoliucija su pakeitimais.

Apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas – Tarptautinis apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas, priimtas MSC.98(73) rezoliucija su pakeitimais.

Pliūpsnio temperatūra – temperatūra, nurodoma Celsijaus laipsniais (uždaro indo bandymas), kurią pasiekus produktas išskirs pakankamai degių garų, kad įsiliepsnotų, ir kuri nustatoma patvirtintu pliūpsnio temperatūros nustatymo aparatu.

Būtinieji reikalavimai – šiame skyriuje numatytos konstrukcijos ypatybės, ribojantieji dydžiai arba apsaugos nuo gaisro sistemos.

Taikant II-2/B/9a taisyklę, gaisrinė sklendė – ventiliacijos ortakyje įrengtas įtaisas, kuris įprastomis sąlygomis būna atviras ir leidžia srautui tekėti, o kilus gaisrui uždaromas, kad ortakiu neplistų liepsna. Su šia apibrėžtimi gali būti siejami šie terminai:

Taikant II-2/B/9a taisyklę, dūmų sklendė – ventiliacijos ortakyje įrengtas įtaisas, kuris įprastomis sąlygomis būna atviras ir leidžia srautui tekėti, o kilus gaisrui uždaromas, kad ortakiu netekėtų dūmai ir karštos dujos. Dūmų sklende neturi būti užtikrinamas ugniai atsparios pertvaros, per kurią išvestas ventiliacijos vamzdis, vientisumas. Su šia apibrėžtimi gali būti siejami šie terminai:

Kiekviename laive įrengiami gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, hidrantai, žarnos ir antgaliai, atitinkantys šios II-2/A/3 taisyklės reikalavimus, jei taikoma.

Jeigu privalomas daugiau kaip vienas atskiras gaisrinis siurblys, tam, kad jis būtų atskirtas nuo mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, o gaisrinis vamzdynas atskirtas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, įrengiami uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas įrengiamas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti ne šio mašinų skyriaus siurblys ir vanduo tekėtų vamzdžiais, nutiestais ne per to siurblio mašinų skyrių. Ypatingu atveju avarinio siurblio siurbiamąjį ir išleidimo vamzdžius galima tiesti per mašinų skyrių, jeigu neįmanoma jų tiesti aplink skyrių ir jeigu gaisrinio vamzdyno sandarumas užtikrinamas vamzdžius uždengiant tvirtais plieniniais gaubtais.

Tam, kad būtų atskirtas mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, gaisrinis vamzdynas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, įrengiami uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas įrengiamas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti kitas siurblys arba avarinis siurblys. Avarinis siurblys, jo vandens įleidžiamoji anga, siurbiamasis ir išleidimo vamzdžiai bei uždarymo vožtuvai įrengiami ne mašinų skyriuje. Jeigu to padaryti neįmanoma, kingstonas gali būti įrengtas mašinų skyriuje tuo atveju, jeigu vožtuvas valdomas iš to paties skyriaus, kaip ir avarinis siurblys, yra tos pačios pozicijos, o siurbiamasis vamzdis yra kaip įmanoma trumpesnis. Trumpos siurbiamųjų arba išleidimo vamzdžių atkarpos gali būti mašinų skyriuje, tačiau jos turi būti uždarytos plieno gaubtuose arba izoliuotos pagal A-60 standartus. Vamzdžių sienelės turi būti pakankamo storio, jokiu būdu ne plonesnės kaip 11 milimetrų, o vamzdžiai turi būti suvirinti, išskyrus flanšinį sujungimą, su jūros vandens įleidimo vamzdžiu.

Gaisrinių siurblių našumas

Gaisrinių siurblių išdėstymas, gaisrinis vamzdynas ir vandens tiekimo prieinamumas

Gaisrinio vamzdyno skersmuo ir vamzdyno slėgis

Hidrantų skaičius ir jų vieta

Vamzdžiai ir hidrantai

Gaisrinės žarnos

Antgaliai

Prie vamzdžių, būtinų gesinimo medžiagai pristatyti į saugomus skyrius, įrengiami valdymo vožtuvai, paženklinti taip, kad būtų aiškiai nurodyti tie skyriai, į kuriuos nutiesti vamzdžiai. Numatoma atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad gesinimo medžiaga į jokį skyrių nepatektų per neapsižiūrėjimą.

Gesinimo medžiagos skirstymo vamzdžiai išdėstomi taip, o išleidimo antgaliams išrenkamos tokios vietos, kad gesinimo medžiaga būtų skirstoma tolygiai.

Numatomos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos.

Numatomos priemonės automatiškai duoti garsinį įspėjimą apie gesinimo medžiagos išleidimą bet kuriame tokiame skyriuje, kuriame paprastai dirba žmonės arba į kurį jie gali įeiti. Prieš leidžiant gesinimo medžiagą, reikiamą laiko tarpą duodamas pavojaus signalas.

Visų dujinių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, nesudėtingos ir sugrupuotos keliuose punktuose ir, jeigu įmanoma, tokiose vietose, kad jų neatkirstų saugomuose skyriuose kilęs gaisras. Visose šių priemonių laikymo vietose yra aiškūs sistemos valdymo nurodymai, kuriuose atsižvelgta į darbuotojų saugą.

Automatiškai išleisti gesinimo medžiagos negalima, išskyrus atvejus, kai tai daroma iš tam tikros vietos automatiškai valdomais įrenginiais, sumontuotais papildomai prie bet kurios privalomos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, tačiau su ja nesusijusiais, arba tokios medžiagos mašinų skyriuose leidžiamos virš gaisro atžvilgiu pavojingos įrangos arba į mašinų skyrių gaisro atžvilgiu pavojingas uždarąsias patalpas.

Kai gesinimo medžiagos reikia apsaugoti ne vienam skyriui, prieinama gesinimo medžiaga neviršija didžiausio kiekio, būtino bet kuriam vienam taip apsaugotam skyriui.

Jeigu nenurodyta kitaip, slėginiai rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti įrengiami ne saugomuose skyriuose pagal toliau pateikto.1.11 punkto reikalavimus.

Numatomos priemonės, kad įgulos nariai arba darbuotojai, dirbantys krante, galėtų saugiai patikrinti gesinimo medžiagos, esančios rezervuaruose, kiekį.

Rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti ir su jais susijusios slėginės sudedamosios dalys projektuojami laikantis atitinkamų statybos normų ir taisyklių, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietas ir didžiausią aplinkos temperatūrą, galinčią pasitaikyti eksploatuojant rezervuarus ir su jais susijusias slėgines dalis.

Kai gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma veiksmingai ventiliuojamoje patalpoje, esančioje saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą bet kokiu atveju geriausia įrengti iš atviro denio.

Angų dangčiai atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose, deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, yra nelaidūs dujoms. Kad pagal II-2 skyriaus B dalies 4 ir II-2 skyriaus B dalies 5 taisykles būtų taikomos pertvarų ir denių atsparumo ugniai lentelės, jeigu reikia, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais.

Naujų laivų gaisro gesinimo sistemose ir eksploatuojamų laivų naujai sumontuotose tokiose sistemose neleidžiama naudoti tokios gesinimo medžiagos, kuri pati savaime arba numatomomis jos naudojimo sąlygomis išskiria žmonėms pavojingą nuodingųjų dujų kiekį arba skleidžia aplinkai žalingas dujas.

Stacionariosios dujinės gaisro gesinimo sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Numatomos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas tas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos.

Kai gaisro gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma patalpoje, esančioje už laivapriekio taraninės pertvaros ir nenaudojamoje jokiais kitais tikslais. Pageidautina, kad įėjimas iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą būtų iš atviro denio ir nepriklausomas nuo saugomo skyriaus. Jeigu laikymo patalpa yra žemiau denio, ji turi būti įrengta ne žemiau kaip po atviru deniu ir į ją turi būti galima tiesiogiai patekti iš atviro denio trapu arba kopėčiomis.

Skyriuose, esančiuose žemiau denio, ir skyriuose, į kuriuos negalima patekti iš atviro denio, turi būti įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, šalinanti išmetamą orą iš skyriaus dugno, ir turi būti tokio našumo, kad per valandą būtų atliekami bent 6 oro pakeitimai. Liukai turi būti atidaromi į išorę, o pertvaros ir deniai, kuriuose yra durys ir kitos angų juose uždarymo priemonės ir kurie sudaro atitvaras tarp tokių patalpų ir gretimų uždarų skyrių, turi būti nelaidūs dujoms. Taikant šio skyriaus B dalies 4.1, 4.2, 5.1, 5.2, 5.1a ir 5.2a lenteles, šios sandėliavimo patalpos laikomos priešgaisrinės saugos postais.

Jeigu nesuslėgto oro, sukaupto kiekvieno skyriaus resiveriuose, tūris yra toks, kad jei kilus gaisrui šis oras būtų išleistas tame skyriuje, jis smarkiai paveiktų stacionariosios gaisro gesinimo sistemos veiksmingumą, turi būti numatytas papildomas gesinimo medžiagos kiekis.

Stacionariosios gaisro gesinimo įrangos tiekėjai anglų ir vėliavos valstybės valstybine kalba (-omis) pateikia šios įrangos aprašymą, įskaitant jos techninės priežiūros kontrolinį sąrašą.

Ne rečiau kaip kartą per metus gesinimo medžiagos kiekį tikrina administracijos įgaliotasis ekspertas, įrangos tiekėjas arba pripažintoji organizacija.

Apie laivo vyriausiojo mechaniko periodiškai atliekamą arba tos organizacijos, kuriai priklauso laivas, vadovybės organizuojamą tikrinimą laivo žurnale daromi įrašai, kuriuose nurodoma tokio tikrinimo mastas ir laikas.

Neprivalomos gaisro gesinimo įrangos, įrengtos, pvz., sandėliuose, konstrukcija ir matmenys turi atitikti šios II-2/A/4 taisyklės nuostatas, taikomas tokio tipo įrangai.

Skyrių, kuriuose sumontuota CO2 įranga, durys turi būti paženklintos užrašu „Šis skyrius apsaugotas CO2 įranga ir įsijungus avarinei įrangai evakuojamas“.

Krovinių skyriuose CO2 kiekis, kurį juose galima išleisti, jeigu nenumatyta kitaip, turi būti toks, kad pasklidusios dujos užimtų ne mažiau kaip 30 % didžiausio laivo krovinių skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio.

Du arba daugiau krovinių skyrių, sujungtų ventiliacijos vamzdžiais, laikomi vienu skyriumi. Laivuose, vežančiuose transporto priemones, būtinas CO2 kiekis prilyginamas 45 % didžiausio laivo krovinių skyriaus bendro tūrio.

Mašinų skyriuose laikomo anglies dvideginio kiekio turi pakakti, kad išleistos dujos užimtų ne mažesnį tūrį, atitinkantį didesnįjį iš šių tūrių:

Šioje dalyje laikoma, kad laisvojo anglies dvideginio tūris yra 0,56 m3/kg.

Stacionarusis vamzdynas turi gebėti per 2 minutes į skyrių išleisti 85 % dujų.

Anglies dvideginio išleidimo mechanizmas:

Vėliavos valstybės administracija užtikrina, kad tuose skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Administracija imasi CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo ir pavojaus signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinų saugos priemonių.

Anglies dvideginio sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Vėliavos valstybės administracija turi užtikrinti, kad skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Ji turi imtis būtinų saugos priemonių, susijusių su CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo bei pavojaus signalizacijos gamyba, įrengimu, ženklinimu, pildymu ir bandymu.

Kai, laikantis II-2/A/6 taisyklės reikalavimų, kuriame nors mašinų skyriuje įrengiama stacionarioji gaisro gesinimo mažo plėtimosi putomis sistema, ji turi gebėti per stacionariąsias išleidimo angas greičiau kaip per penkias minutes paskleisti tokį putų kiekį, kurio užtektų didžiausiam vientisam plotui, kuriame galėtų pasklisti skystasis kuras, padengti 150 mm sluoksniu. Sistema turi būti pritaikyta švirkšti putas, galinčias gesinti degančią alyvą. Turi būti numatytos priemonės putoms veiksmingai perduoti stacionariąja vamzdžių sistema, valdymo vožtuvais arba čiaupais į atitinkamas išleidimo angas taip, kad putos stacionariaisiais purkštuvais būtų patikimai nukreipiamos į pagrindinius skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, ugnies židinius. Putų plėtimosi koeficientas turi būti ne didesnis kaip 12:1.

Visos tokios sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o tų jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis.

Stacionariosios mašinų skyrių gaisro gesinimo mažo plėtimosi putomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Kiekviena stacionarioji gesinimo didelio plėtimosi putomis sistema, kurią privaloma įrengti mašinų skyriuje, turi gebėti per stacionariąsias išleidimo angas išpurkšti tokį putų kiekį, kurio užtektų didžiausiam gesintinam plotui padengti bent 1 m gylio putomis per minutę. Turi būti laikomas toks putų skysčio kiekis, kad jo užtektų gauti tokį putų tūrį, kad didžiausio skyriaus, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, tūris būtų viršytas penkis kartus. Putų plėtimosi koeficientas turi būti ne didesnis kaip 1 000:1.

Putų pristatymo vamzdžiai, putų generatoriui orą tiekiančios įleidimo angos ir putas gaminančių agregatų skaičius turi būti tokie, kad būtų užtikrintas veiksmingas putų darymas ir skirstymas.

Putų generatoriaus slėgio vamzdžiai turi būti išdėstyti taip, kad skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nepaveiktų putas gaminančios įrangos.

Putų generatorius, jam energiją tiekiantys šaltiniai, putų gaminimo skystis ir sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinami, jais turi būti paprasta naudotis ir jos turi būti sugrupuotos kuo mažesniame skaičiuje vietų, kurių neatkirstų gaisras, kilęs skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema.

Stacionariosios mašinų skyrių gesinimo didelio plėtimosi putomis sistemos turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Visose stacionariosiose slėginėse gesinimo purškiamu vandeniu sistemose, sumontuotose mašinų skyriuose, įtaisomi patvirtinto tipo purškiamieji antgaliai.

Antgalių sumontuojama tiek ir jie išdėstomi taip, kad tuose skyriuose, kuriuose įrengta ši gesinimo sistema, būtų užtikrintas veiksmingas vidutiniškai mažiausiai 5 l/m2 per minutę vandens purškimas. Prireikus galima svarstyti, ar nereikėtų ypač pavojingose vietose nustatyti didesnio purškiamo vandens greičio. Antgaliai įrengiami virš triumų, viršutinės tankų dalies ir tų kitų vietų, virš kurių gali pasklisti skystasis kuras, taip pat virš kitų galimų gaisro židinių mašinų skyriuose.

Sistemą galima padalyti į tokias sekcijas, kurių skirstomieji vožtuvai valdomi iš lengvai prieinamų vietų, įrengtų ne skyriuose su gaisro gesinimo sistema ir kurių lengvai neatkirstų gaisras, kilęs pirmiau minėtuose skyriuose.

Sistemoje išlaikomas būtinas vandens slėgis, o siurblys, vandenį tiekiantis sistemai, įsijungia automatiškai tada, kai joje sumažėja slėgis.

Siurblio našumo užtenka, kad siurblys vienu metu būtinu slėgiu galėtų tiekti vandenį visoms sistemos sekcijoms, įrengtomis bet kuriame skyriuje, kurį reikia apsaugoti. Siurblys ir jo valdymo įtaisai įrengiami už skyriaus ar skyrių, kuriuos reikia apsaugoti, ribų. Skyriuje arba skyriuose, kuriuose sumontuota vandens purškimo sistema, kilęs gaisras negali sistemos išvesti iš rikiuotės.

Imamasi atsargumo priemonių, kad vandens nešvarumai neužkimštų antgalių arba kad nerūdytų vamzdžiai, antgaliai, vožtuvai ir siurblys.

Siurblys gali būti varomas atskiru vidaus degimo varikliu, tačiau jei jis yra priklausomas nuo elektros energijos, kurią tiekia avarinis generatorius, įrengtas pagal II-1 skyriaus D dalies nuostatas, šis generatorius turi būti įrengtas taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš pagrindinio šaltinio jis įsijungtų automatiškai ir kad elektros energiją būtų galima iškart tiekti pagal.5 punkto reikalavimus būtinam siurbliui. Kai siurblį suka atskiras vidaus degimo variklis, šis variklis statomas tokioje vietoje, kad tame skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nedarytų įtakos įrangai, tiekiančiai orą varikliui.

Stacionariosios slėginės mašinų skyrių gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Visi gesintuvai turi būti patvirtinto tipo ir projekto.

Būtini nešiojamieji skysčių gesintuvai yra ne didesnės kaip 13,5, bet ne mažesnės kaip 9 litrų talpos. Kiti gesintuvai turi būti tinkami nešioti bent tiek, kiek 13,5 litrų skysčių gesintuvai, o jų gesinimo geba turi būti bent lygiavertė 9 litrų skysčių gesintuvo gebai.

Laive turi būti laikoma gesinimo priemonės atsarga, pakankama 50 % kiekvieno tipo gesintuvų užpildyti. Gesinimo priemonės atsarga gesintuvui, kurio negalima iš naujo užpildyti laive, yra kitas tokio pačio tipo gesintuvas.

Gyvenamosiose patalpose apskritai negalima laikyti nešiojamųjų CO2 gesintuvų. Kai šie gesintuvai būna numatyti radijo kabinose, skirstomuosiuose skyduose ir kitose panašiose vietose, kiekvieno skyriaus, kuriame laikomas vienas arba daugiau gesintuvų, tūris turi būti toks, kad išskiriamų garų koncentracija neviršytų 5 % bendro skyriaus tūrio pagal šią II-2/A/5 taisyklę. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro CO2 užima 0,56 m3/kg tūrį.

Gesintuvai turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

Gyvenamosiose patalpose anglies dvideginio gesintuvų laikyti negalima. Valdymo punktuose ir kituose skyriuose, kuriuose įrengti elektros ar elektroninė įranga arba prietaisai, būtini laivo saugai, laikomi tokie gesintuvai, kurių gesinimo priemonės nelaidžios elektrai arba nekenkia įrangai ir prietaisams.

Naudojimui parengti gesintuvai laikomi aiškiai matomose vietose, į kurias bet kuriuo metu galima greitai ir lengvai patekti kilus gaisrui, ir laikomi taip, kad jų tinkamumui nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kiti išoriniai veiksniai. Nešiojamuose gesintuvuose įrengiami įtaisai, parodantys, ar gesintuvas buvo naudojamas.

Be pirmųjų 10 gesintuvų, laive laikoma dar 100 % atsarginių gesintuvų, o be likusiųjų gesintuvų – 50 % tokių atsarginių gesintuvų, kurie iš naujo gali būti laive parengti naudojimui.

Tiems gesintuvams, kurie negali būti laive iš naujo parengti naudojimui, pakeisti atsarginių gesintuvų laikymo vietoje saugomas papildomas kiekis tos pačios talpos, tipo, pajėgumo gesintuvų, kaip numatyta toliau esančiame.13 punkte.

Negalima naudoti gesintuvų, pripildytų tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba ją panaudojus numatomomis sąlygomis skleidžia tokį nuodingų medžiagų kiekį, kad kiltų pavojus žmonėms arba kuri išskiria žalingas aplinkai dujas.

Gesintuvai yra tinkami gesinti gaisrus, galinčius kilti netoli gesintuvų laikymo vietos.

Vienas iš nešiojamųjų gesintuvų, numatytų naudoti tam tikrame skyriuje, laikomas prie įėjimo į tą skyrių.

Mažiausias gesintuvų skaičius:

Naudojimosi nešiojamaisiais gesintuvais, skirtais gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms, būdai pagal galimybes yra vienodi.

Periodiškas gesintuvų tikrinimas:

Bet kuri viena iš šių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų:

Bent vienas oro ir putų įrangos rinkinys, sudarytas iš įleidžiamojo oro ir putų antgalio, tinkančio priešgaisrine žarna sujungti su gaisriniu vamzdynu, nešiojamosios cisternos su bent 20 litrų putų skysčio ir vienos atsarginės cisternos. Antgalis turi būti tinkamas bent 1,5 m3 per minutę greičiu purkšti putas, tinkamas degančiai alyvai gesinti.

Kiekviename tokiame skyriuje turi būti mažiausiai 45 litrų talpos patvirtinto tipo gesinimo putomis gesintuvai arba jiems lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį. Be to, turi būti numatytas pakankamas skaičius nešiojamųjų putų gesintuvų arba jiems lygiaverčių įtaisų, išdėstytų taip, kad iš bet kurios skyriaus vietos iki gesintuvo nereikėtų eiti daugiau kaip 10 metrų ir kad kiekviename tokiame skyriuje būtų bent po du putų gesintuvus.

Viena iš.1 punkte pirmiau nurodytų stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų, be to, kiekviename tokiame skyriuje, kuriame stovi vidaus degimo varikliai, skystojo kuro nusodinimo tankai arba skystojo kuro agregatai, mažiausiai 45 litrų talpos putų gesintuvas arba jam lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima nukreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą ar kitokį gaisro šaltinį, ir

kiekvienam 746 kW varikliui arba jo daliai numatomas nešiojamasis gesintuvas, tinkamas degančiai alyvai gesinti; tokiame skyriuje būtini ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši gesintuvai.

Vietoje šešių nešiojamųjų gesintuvų, būtinų pagal šios II-2/A/6 taisyklės nuostatas, leidžiama naudoti stacionarią gesinimo mažo plėtimosi putomis sistemą.

Kiekviename mašinų skyriuje turi būti po du atitinkamus gaisrinius vandens purkštuvus, kurie gali būti sudaryti iš metalinio L raidės formos vamzdžio, kurio ilgesniąją maždaug 2 metrų ilgio dalį būtų galima sujungti gaisrine žarna, o prie trumpesniosios maždaug 250 mm ilgio dalies būtų pritaisytas stacionarusis gaisrinis vandens purškimo antgalis arba tokį antgalį turi būti įmanoma pritaisyti.

Kai šilumnešis yra įkaitinta alyva, gali būti papildomai reikalaujama katilų skyriuose numatyti vietines stacionariosios arba nešiojamosios įrangos sistemas, galinčias užtikrinti, kad virš grindų ir po grindimis gaisrui gesinti būtų tiekiamas slėginis vandens srautas arba putos.