Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02009L0015-20190726

    Consolidated text: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

    Access initial legal act
    (

    Legal status of the document In force

    )

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/15/2019-07-26

    Date of document:
    26/07/2019
    Date of effect:
    26/07/2019
    Author:
    Not available
    Form:
    Konsoliduotas tekstas
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Consolidation: basic act:
    32009L0015

    02009L0015 — LT — 26.07.2019 — 002.001

    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/15/EB

    2009 m. balandžio 23 d.

    dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų

    (nauja redakcija)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (OL L 131 2009.5.28, p. 47)

    Iš dalies keičiama:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2014/111/ES Tekstas svarbus EEE 2014 m. gruodžio 17 d.

      L 366

    83

    20.12.2014

    ►M2

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1243 2019 m. birželio 20 d.

      L 198

    241

    25.7.2019



    ▼B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/15/EB

    2009 m. balandžio 23 d.

    dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų

    (nauja redakcija)

    (Tekstas svarbus EEE)



    1 straipsnis

    Ši direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, patvirtinančių, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas, tuo pat metu skatinant įgyvendinti paslaugų teikimo laisvės tikslą. Tai apima laivų, kuriems taikomos tarptautinės konvencijos, korpuso, mašinų, elektros ir valdymo įrenginių saugumo reikalavimų rengimą ir įgyvendinimą.

    2 straipsnis

    Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

    a) laivas – laivas, kuriam taikomos tarptautinės konvencijos;

    b) laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava – valstybėje narėje registruotas laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava pagal jos įstatymus. Šios sąvokos neatitinkantys laivai prilyginami laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava;

    c) patikrinimai ir apžiūros – patikrinimai ir apžiūros, kurie yra privalomi pagal tarptautines konvencijas;

    ▼M1

    d) tarptautinės konvencijos – naujausios redakcijos 1974 m. lapkričio 1 d. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), išskyrus jos priedo XI–2 skyrių, 1966 m. balandžio 5 d. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) kartu su naujausios redakcijos jų protokolais ir pakeitimais, taip pat atitinkamais visose valstybėse narėse privalomais kodeksais, išskyrus TJO Priemonių įgyvendinimo kodekso 2 dalies 16.1, 18.1 ir 19 punktus ir TJO Pripažintų organizacijų kodekso 2 dalies 1.1, 1.3, 3.9.3.1, 3.9.3.2 ir 3.9.3.3 punktus;

    ▼B

    e) organizacija – juridinis asmuo, jo dukterinės įmonės ir visi kiti jo kontroliuojami subjektai, kurie kartu arba atskirai vykdo šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis;

    f) „kontrolė“ taikant e punktą reiškia teises, sutartis ir kitas priemones, kurios teisiškai ar faktiškai, atskirai arba derinamos tarpusavyje leidžia daryti sprendžiamąją įtaką teisės subjektui arba leidžia tam subjektui vykdyti šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis;

    g) pripažinta organizacija – pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatas pripažinta organizacija;

    h) įgaliojimas – aktas, kuriuo pripažintai organizacijai valstybė narė suteikia įgaliojimus ar perduoda galias;

    i) teisės aktų nustatytas liudijimas – vėliavos valstybės arba jos vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas;

    j) taisyklės ir procedūros – pripažintos organizacijos reikalavimai, keliami laivų projektavimui, statybai, įrangai, remontui ir apžiūrai;

    k) laivo klasės liudijimas – laivo tinkamumą konkrečiam laivo naudojimui ar eksploatavimui patvirtinantis dokumentas, kurį pagal savo nustatytas ir viešai paskelbtas taisykles ir procedūras išduoda pripažinta organizacija;

    l) krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimas – liudijimas, kuris nustatytas 1988 m. Protokolu, iš dalies keičiančiu SOLAS, priimtu Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO).

    3 straipsnis

    1.  Pagal tarptautines konvencijas prisiimdamos atsakomybę ir įsipareigojimus valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos administracijos gali užtikrinti deramą jų nuostatų vykdymą, ypač tikrinant ir apžiūrint laivus bei išduodant teisės aktais nustatytus liudijimus ir išimtinius liudijimus, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Valstybės narės veikia pagal TJO rezoliucijos A.847(20) dėl TJO dokumentų įgyvendinimo rekomendacijų vėliavos valstybėms priedo ir priedėlio atitinkamas nuostatas.

    2.  Jeigu vykdydama 1 dalies nuostatas valstybė narė nusprendžia dėl laivų, plaukiojančių su jos vėliava:

    i) įgalioti organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su teisės aktais nustatytais liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba

    ii) patikėti organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte nurodytus patikrinimus ir apžiūras;

    šias pareigas valstybė narė patiki tik pripažintoms organizacijoms.

    Kompetentinga administracija visais atvejais patvirtina pirmąjį išimtinių liudijimų išdavimą.

    Tačiau dėl krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo minėtos pareigos gali būti patikėtos privačiam subjektui, pripažintam kompetentingos administracijos ir turinčiam reikiamą patirtį bei kvalifikuotus darbuotojus, institucijos vardu sugebančius vykdyti tam tikrus radijo ryšio patikimumo vertinimo darbus.

    3.  Šis straipsnis netaikomas konkrečių laivo įrenginių sertifikavimui.

    4 straipsnis

    1.  Taikydamos 3 straipsnio 2 dalį, valstybės narės iš esmės neatsisako suteikti įgaliojimų nė vienai pripažintai organizacijai imtis tokių funkcijų, laikantis šio straipsnio 2 dalies ir 5 bei 9 straipsnių nuostatų. Tačiau valstybės narės pagal savo poreikius gali riboti organizacijų, kurioms jos suteikia įgaliojimus, skaičių, jeigu toks ribojimas grindžiamas skaidriomis ir objektyviomis priežastimis.

    Valstybės narės prašymu Komisija pagal 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priima reikiamas priemones, siekdama užtikrinti teisingą šios dalies pirmos pastraipos taikymą, kiek tai susiję su atsisakymu suteikti įgaliojimą, ir 8 straipsnio teisingą taikymą, kiek tai susiję su tais atvejais, kai įgaliojimas yra laikinai sustabdomas ar panaikinamas.

    2.  Valstybė narė, sutikdama, kad pripažinta organizacija, kuri yra trečiojoje šalyje, pilnai ar iš dalies vykdytų 3 straipsnyje minimas pareigas, gali prašyti, kad pastaroji trečioji šalis taikytų tokį pat požiūrį tų pripažintų organizacijų atžvilgiu, kurios yra Bendrijoje.

    Be to, Bendrija gali prašyti, kad trečioji šalis, kurioje yra pripažinta organizacija, taikytų tokį pat požiūrį Bendrijoje esančių pripažintų organizacijų atžvilgiu.

    5 straipsnis

    1.  Valstybės narės, kurios priima sprendimą, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalyje, nustato savo kompetentingų administracijų ir organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu, bendradarbiavimo santykius.

    2.  Bendradarbiavimo santykiai yra reguliuojami nustatytos formos nediskriminacine rašytine sutartimi ar lygiaverčiais teisiniais susitarimais, juose išdėstant organizacijų prisiimamas konkrečias pareigas ir funkcijas, kurios apima bent jau:

    a) nuostatas, išdėstytas TJO Rezoliucijos A.739(18) dėl administracijos vardu veikiančių organizacijų įgaliojimo rekomendacijų II priedėlyje, atsižvelgiant į priedo sąlygas bei į TJO MSC/710 aplinkraščio ir MEPC/307 aplinkraščio dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo tipinės sutarties priedėlius ir papildymą;

    b) šias finansinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas:

    i) teismui ar arbitražo teismui tiksliai ir galutinai pripažinus administracijos kaltę dėl kokios nors laivo avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims turtinę žalą ar nuostolius, susijusius su žmonių sužalojimu ar mirtimi, jei tas teismas įrodė, kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų sąmoninga veikla ar neveikimas arba didelis neatsargumas, administracija turi teisę gauti iš pripažintos organizacijos finansinę kompensaciją, kuri atitinka to teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už padarytą žalą, patirtus nuostolius, žmonių sužalojimą ar mirtį;

    ii) teismui ar arbitražo teismui tiksliai ir galutinai pripažinus administracijos kaltę dėl kokios nors laivo avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims nuostolius, susijusius su žmonių sužalojimu ar mirtimi, jei tas teismas įrodė, kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų aplaidumas ar neatsargi veikla arba neveikimas, administracija turi teisę gauti iš pripažintos organizacijos finansinę kompensaciją, kuri atitinka to teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už žmonių sužalojimą ar mirtį; valstybės narės gali nustatyti maksimalią sumą, kurios galima reikalauti iš pripažintos organizacijos, bet ta suma negali būti mažesnė kaip 4 mln. EUR;

    iii) teismui ar arbitražo teismui tiksliai ir galutinai pripažinus administracijos kaltę dėl kokios nors laivo avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims turtinę žalą ar nuostolius, jei tas teismas įrodė, kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų aplaidumas ar neatsargi veikla arba neveikimas, administracija turi teisę gauti iš pripažintos organizacijos finansinę kompensaciją, kuri atitinka to teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už minėtąją žalą ar nuostolius; valstybės narės gali nustatyti maksimalią sumą, kurios galima reikalauti iš pripažintos organizacijos, bet ta suma negali būti mažesnė kaip 2 milijonai EUR;

    c) nuostatas dėl administracijos arba administracijos paskirtos nešališkos išorinės įstaigos atliekamo administracijos vardu prisiimamų įsipareigojimų periodiško audito, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje;

    d) galimybę atlikti atsitiktinius ir išsamius laivų patikrinimus;

    e) nuostatas dėl privalomo esminės informacijos apie jų klasifikuotą laivyną bei pasikeitimus, laikino klasės sustabdymo ir klasės panaikinimo atvejus teikimo.

    3.  Sutartyje ar lygiaverčiame teisiniame susitarime gali būti reikalaujama, kad pripažinta organizacija turėtų savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu organizacija vykdo 3 straipsnyje nurodytas pareigas, teritorijoje. Tokį reikalavimą gali patenkinti atstovybė, pagal tos valstybės narės teisę atitinkanti juridinio asmens požymius ir patenkanti į jos nacionalinių teismų jurisdikciją.

    4.  Kiekviena valstybė narė Komisijai teikia tikslią informaciją apie bendradarbiavimo santykius, nustatytus pagal šį straipsnį. Komisija vėliau apie tai informuoja kitas valstybes nares.

    ▼M2

    5a straipsnis

    1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    2.  7 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

    3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

    4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( ( 1 )) nustatytais principais.

    5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    6.  Pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

    ▼B

    6 straipsnis

    1.  Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002 ( 2 ).

    2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

    Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

    ▼M2 —————

    ▼B

    7 straipsnis

    ▼M2

    1.  Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, neišplečiant šios direktyvos taikymo srities, ji iš dalies keičiama siekiant:

    a) į šią direktyvą įtraukti vėlesnių su ja susijusių tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų, nurodytų 2 straipsnio d punkte, 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusių pakeitimų;

    b) pakeisti 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytas sumas.

    ▼B

    2.  Priėmus naujus su 2 straipsnio d punkte nurodytomis tarptautinėmis konvencijomis susijusius dokumentus ar jų protokolus, Taryba Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į valstybių narių parlamentines procedūras bei atitinkamas TJO procedūras sprendžia dėl išsamios tų naujų dokumentų ar protokolų ratifikavimo tvarkos, tuo pat metu užtikrindama, kad jie valstybėse narėse būtų taikomi vienodai ir vienu metu.

    2 straipsnio d punkte ir 5 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities remiantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsniu.

    8 straipsnis

    Jei valstybė narė mano, kad pripažinta organizacija nebegali būti įgaliota jos vardu vykdyti 3 straipsnyje išvardytus uždavinius, valstybė narė, neatsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 I priede nustatytus būtiniausius kriterijus, tokį įgaliojimą gali laikinai sustabdyti ar panaikinti. Tokiu atveju valstybė narė apie savo sprendimą nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir nurodo pagrįstas tokio sprendimo priežastis.

    9 straipsnis

    1.  Kiekviena valstybė narė įsitikina, kad jos vardu veikiančios pripažintos organizacijos, vykdydamos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, veiksmingai atlieka tame straipsnyje nurodytas funkcijas ir kad jų darbu yra patenkinta tos valstybės narės kompetentinga administracija.

    2.  Siekdama atlikti 1 dalyje nurodytą užduotį, kiekviena valstybė narė bent kas dvejus metus atlieka visų jos vardu veikiančių organizacijų stebėseną ir ne vėliau kaip tų metų, kurie eina po metų, kuriais buvo atliekama stebėsena, kovo 31 d. pateikia kitoms valstybėms narėms bei Komisijai tokios stebėsenos veiklos rezultatų ataskaitą.

    10 straipsnis

    Įgyvendindamos savo, kaip uosto valstybių, teises ir pareigas tikrinti laivus, valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei informuoja atitinkamą vėliavos valstybę apie tuos užfiksuotus atvejus, kai vėliavos valstybės vardu veikiančios pripažintos organizacijos išduoda galiojančius teisės aktais nustatytus liudijimus laivui, neatitinkančiam tarptautinių konvencijų reikalavimų, arba apie galiojantį klasės liudijimą turinčio laivo gedimo atvejus, jei sugenda ta dalis, kuriai taikomas liudijimas. Pagal šio straipsnio nuostatas pranešama tik apie tuos laivus, kurie kelia didelę grėsmę saugumui ir aplinkai arba kai matyti ypač aplaidus pripažintų organizacijų elgesys. Atitinkama pripažinta organizacija informuojama pirminio patikrinimo metu, kad galėtų skubiai imtis tinkamų tolesnių veiksmų.

    11 straipsnis

    1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, būtų projektuojami, statomi, įrengiami ir prižiūrimi pagal pripažintų organizacijų taisykles ir procedūras, taikomas laivo korpusui, mašinoms ir elektros bei valdymo įrenginiams.

    2.  Valstybė narė gali nuspręsti taikyti taisykles, kurias ji laiko lygiavertėmis pripažintų organizacijų taisyklėms ir procedūroms, su sąlyga, kad valstybė narė nedelsdama minėtas taisykles Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka perduos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir kad taisyklėms neprieštarauja kita valstybė narė arba Komisija, ir jeigu, taikant šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, nepaaiškėja, kad taisyklės yra nelygiavertės.

    3.  Valstybės narės bendradarbiauja su pripažintomis organizacijomis, kurias jos įgalioja, rengiant jų taisykles ir procedūras. Jos tariasi su pripažintomis organizacijomis siekiant nuoseklaus tarptautinių konvencijų išaiškinimo.

    12 straipsnis

    Komisija kas dvejus metus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šios direktyvos įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse.

    13 straipsnis

    1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti, ne vėliau kaip 2011 m. birželio 17 d. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

    Priimdamos šias priemones valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Tokių nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

    2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

    14 straipsnis

    Direktyva 94/57/EB su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2009 m. birželio 17 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl I priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

    Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą koreliacinę lentelę.

    15 straipsnis

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    16 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.



    I PRIEDAS

    A    DALIS

    Panaikinta direktyva su vėlesniais pakeitimais

    (nurodyta 14 straipsnyje)



    Tarybos direktyva 94/57/EB

    OL L 319, 1994 12 12, p. 20

    Komisijos direktyva 97/58/EB

    OL L 274, 1997 10 7, p. 8

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/105/EB

    OL L 19, 2002 1 22, p. 9

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB

    OL L 324, 2002 11 29, p. 53

    B    DALIS

    Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

    (nurodytas 14 straipsnyje)



    Direktyva

    Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

    94/57/EB

    1995 m. gruodžio 31 d.

    97/58/EB

    1998 m. rugsėjo 30 d.

    2001/105/EB

    2003 m. liepos 22 d.

    2002/84/EB

    2003 m. lapkričio 23 d.



    II PRIEDAS



    Koreliacinė lentelė

    Direktyva 94/57/EB

    Ši direktyva

    Reglamentas (EB) Nr. 391/2009

    1 straipsnis

    1 straipsnis

    1 straipsnis

    2 straipsnio a punktas

    2 straipsnio a punktas

    2 straipsnio a punktas

    2 straipsnio b punktas

    2 straipsnio b punktas

    –

    2 straipsnio c punktas

    2 straipsnio c punktas

    –

    2 straipsnio d punktas

    2 straipsnio d punktas

    2 straipsnio b punktas

    2 straipsnio e punktas

    2 straipsnio e punktas

    2 straipsnio c punktas

    –

    2 straipsnio f punktas

    2 straipsnio d punktas

    2 straipsnio f punktas

    2 straipsnio g punktas

    2 straipsnio e punktas

    2 straipsnio g punktas

    2 straipsnio h punktas

    2 straipsnio f punktas

    2 straipsnio h punktas

    2 straipsnio i punktas

    2 straipsnio g punktas

    2 straipsnio i punktas

    2 straipsnio k punktas

    2 straipsnio i punktas

    –

    2 straipsnio j punktas

    2 straipsnio h punktas

    2 straipsnio j punktas

    2 straipsnio l punktas

    –

    2 straipsnio k punktas

    –

    2 straipsnio j punktas

    3 straipsnis

    3 straipsnis

    –

    4 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

    –

    3 straipsnio 1 dalis

    4 straipsnio 1 dalies antras sakinys

    –

    3 straipsnio 2 dalis

    4 straipsnio 1 dalies trečias sakinys

    –

    –

    4 straipsnio 1 dalies ketvirtas sakinys

    –

    4 straipsnio 1 dalis

    –

    –

    3 straipsnio 3 dalis

    –

    –

    4 straipsnio 2, 3, 4 dalys

    –

    –

    5 straipsnis

    –

    –

    6 straipsnis

    –

    –

    7 straipsnis

    5 straipsnio 1 dalis

    4 straipsnio 1 dalis

    –

    5 straipsnio 3 dalis

    4 straipsnio 2 dalis

    –

    6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

    5 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

    –

    6 straipsnio 5 dalis

    –

    –

    7 straipsnis

    6 straipsnis

    12 straipsnis

    8 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

    7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

    –

    8 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

    –

    13 straipsnio 1 dalis

    8 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

    7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

    –

    –

    7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

    13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

    8 straipsnio 2 dalis

    7 straipsnio 2 dalis

    –

    8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

    –

    13 straipsnio 2 dalis

    9 straipsnio 1 dalis

    –

    –

    9 straipsnio 2 dalis

    –

    –

    10 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai

    8 straipsnis

    –

    10 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai bei 2, 3, 4 dalys

    –

    –

    11 straipsnio 1 ir 2 dalys

    9 straipsnio 1 ir 2 dalys

    –

    11 straipsnio 3 ir 4 dalys

    –

    8 straipsnio 1 ir 2 dalys

    12 straipsnis

    10 straipsnis

    –

    13 straipsnis

    –

    –

    14 straipsnis

    11 straipsnio 1 ir 2 dalys

    –

    –

    11 straipsnio 3 dalis

    –

    –

    12 straipsnis

    –

    –

    –

    9 straipsnis

    15 straipsnio 1 dalis

    –

    –

    –

    –

    10 straipsnio 1 ir 2 dalys

    15 straipsnio 2 dalis

    –

    10 straipsnio 3 dalis

    15 straipsnio 3 dalis

    –

    10 straipsnio 4 dalis

    15 straipsnio 4 dalis

    –

    10 straipsnio 5 dalis

    15 straipsnio 5 dalis

    –

    10 straipsnio 6 dalies pirma, antra, trečia, penkta pastraipos

    –

    –

    10 straipsnio 6 dalies ketvirta pastraipa

    16 straipsnis

    13 straipsnis

    –

    17 straipsnis

    16 straipsnis

    –

    –

    14 straipsnis

    –

    –

    15 straipsnis

    –

    –

    –

    11 straipsnis

    –

    –

    14 straipsnis

    –

    –

    15 straipsnis

    –

    –

    16 straipsnis

    –

    –

    17 straipsnis

    –

    –

    18 straipsnis

    –

    –

    19 straipsnis

    Priedas

    –

    I priedas

    –

    I priedas

    –

    –

    II priedas

    II priedas


    ( 1 ) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    ( 2 ) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

    Top