Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02009D0607-20130619

    Consolidated text: Komisijos sprendimas 2009 m. liepos 9 d. kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą kietosioms dangoms (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5613) (Tekstas svarbus EEE) (2009/607/EB)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2009/607/2013-06-19

    2009D0607 — LT — 19.06.2013 — 001.001


    Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

    ►B

    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2009 m. liepos 9 d.

    kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą kietosioms dangoms

    (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5613)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2009/607/EB)

    (OL L 208, 12.8.2009, p.21)

    iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      No

    page

    date

    ►M1

    KOMISIJOS SPRENDIMAS 2013 m. birželio 17 d.

      L 167

    57

    19.6.2013




    ▼B

    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2009 m. liepos 9 d.

    kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą kietosioms dangoms

    (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5613)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2009/607/EB)



    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos ( 1 ), ir ypač į jo 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

    pasitarusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

    kadangi:

    (1)

    Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 Bendrijos ekologinį ženklą galima suteikti produktui, pasižyminčiam tokiomis savybėmis, dėl kurių jis galėtų labai prisidėti gerinant pagrindinius aplinkos aspektus.

    (2)

    Reglamente (EB) Nr. 1980/2000 nustatyta, kad konkretūs ekologinio ženklo kriterijai, rengiami remiantis Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybos parengtais kriterijais, turi būti nustatomi pagal produktų grupes.

    (3)

    Reglamente taip pat nustatyta, kad ekologinio ženklo kriterijai ir su tais kriterijais susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turi būti persvarstyti laiku, dar nepasibaigus konkrečiai produktų grupei taikomų kriterijų galiojimo laikotarpiui.

    (4)

    Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 laiku persvarstyti ekologiniai kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai, nustatyti 2002 m. kovo 25 d. Komisijos sprendime 2002/272/EB, nustatančiame ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant kietosioms grindų dangoms Bendrijos ekologinius ženklus ( 2 ). Šie ekologiniai kriterijai ir su jais susiję vertinimo bei patikros reikalavimai galioja iki 2010 m. kovo 31 d.

    (5)

    Atsižvelgiant į minėtą persvarstymą ir į mokslo pažangą bei rinkos pokyčius, reikėtų iš dalies pakeisti produktų grupės pavadinimą bei apibrėžtį ir nustatyti naujus ekologinius kriterijus.

    (6)

    Ekologiniai kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai turėtų galioti ketverius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

    (7)

    Todėl Sprendimas 2002/272/EB turėtų būti pakeistas.

    (8)

    Gamintojams, kurių produktams remiantis Sprendime 2002/272/EB nurodytais kriterijais buvo suteiktas kietųjų dangų ekologinis ženklas, reikėtų suteikti pereinamąjį laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko savo produktus pertvarkyti taip, kad šie produktai atitiktų persvarstytus kriterijus ir reikalavimus. Gamintojams taip pat reikėtų leisti pateikti paraiškas, parengtas pagal Sprendime 2002/272/EB nustatytus kriterijus arba pagal šiame sprendime nustatytus kriterijus, tol, kol tas sprendimas nustos galioti.

    (9)

    Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:



    1 straipsnis

    Produktų grupė „kietosios dangos“ – tai jokios svarbios konstrukcinės funkcijos neturintys, viduje (išorėje) naudoti skirti gamtiniai akmenys, aglomeruotieji akmenys, betoninės grindinio trinkelės, mozaikinės, keraminės ir molinės plytelės. Kietosioms dangoms nustatytus kriterijus galima taikyti ir grindų, ir sienų apdailos dangoms, jeigu gamybos procesas yra toks pats, jam naudojamos tos pačios medžiagos ir taikomi tokie patys gamybos metodai.

    2 straipsnis

    Kad produktų grupei „kietosios dangos“ priskiriamiems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 būtų suteiktas Bendrijos ekologinis ženklas (toliau – ekologinis ženklas), kietoji danga turi atitikti šio sprendimo priede nustatytus kriterijus.

    ▼M1

    3 straipsnis

    Ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai, nustatyti produktų grupei „kietosios dangos“, galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d.

    ▼B

    4 straipsnis

    Administravimo tikslais produktų grupei „kietosios dangos“ suteikiamas kodas „021“.

    5 straipsnis

    Sprendimas 2002/272/EB panaikinamas.

    6 straipsnis

    1.  Iki šio sprendimo priėmimo dienos pateiktos paraiškos gaminių grupei „kietosios dangos“ priskiriamiems produktams suteikti ekologinį ženklą nagrinėjamos laikantis Sprendime 2002/272/EB nustatytų sąlygų.

    2.  Po šio sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. pateiktos paraiškos produktų grupei „kietosios dangos“ priskiriamiems gaminiams suteikti ekologinį ženklą, gali būti parengtos atsižvelgiant į Sprendime 2002/272/EB arba į šiame sprendime nustatytus kriterijus.

    Šios paraiškos nagrinėjamos atsižvelgiant į kriterijus, pagal kuriuos jos buvo parengtos.

    3.  Jeigu ekologinis ženklas suteikiamas atsižvelgiant į paraišką, kuri buvo išnagrinėta pagal Sprendime 2002/272/EB nustatytus kriterijus, šį ekologinį ženklą leidžiama naudoti 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

    7 straipsnis

    Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.




    PRIEDAS

    BENDROSIOS NUOSTATOS

    Kriterijų paskirtis

    Šiais kriterijais visų pirma siekiama:

     mažinti poveikį buveinėms ir susijusiems ištekliams,

     mažinti energijos sąnaudas,

     mažinti nuodingų arba kitokių teršalų išmetimą į aplinką,

     mažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą medžiagose ir galutiniuose produktuose,

     gerinti saugą ir užtikrinti, kad sveikatai nebūtų keliamas pavojus gyvenamojoje aplinkoje,

     skleisti informaciją, kuri padėtų vartotojui gaminį naudoti efektyviai, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai.

    Nustatomos kriterijų vertės yra tokio dydžio, kad būtų skatinama ženklinti kietąsias dangas, kurias gaminant aplinkai daromas mažas poveikis.

    Vertinimo ir patikros reikalavimai

    Konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai nurodyti kiekvieno kriterijaus apraše.

    Šią grupę galima skirti į „gamtinius produktus“ ir „apdorotus produktus“.

    Gamtiniams produktams priskiriami gamtiniai akmenys, kurie pagal CEN TC 246 apibrėžiami kaip gamtinių uolienų gabalai, t. y. marmuras, granitas ir kiti gamtiniai akmenys.

    „Kiti“ gamtiniai akmenys – tai gamtiniai akmenys, kurių techninės charakteristikos visiškai skiriasi nuo marmuro ir granito, kaip apibrėžta CEN/TC 246/N.237 EN 12670 „Gamtiniai akmenys — Terminija“, techninių charakteristikų. Paprastai šiuos akmenis sunku nušlifuoti iki veidrodinio spindesio, ir jie ne visada iškasami luitų pavidalo: tai – smiltainis, kvarcitas, skalūnas, tufas, juodasis skalūnas.

    „Apdorotų produktų“ grupę galima dar skirstyti į sukietintus ir degtus produktus. Sukietinti produktai — tai aglomeruotieji akmenys, betoninės grindinio trinkelės ir mozaikinės plytelės. Degti produktai — tai keraminės plytelės ir molinės plytelės.

    Aglomeruotieji akmenys – tai pramonės gaminiai, pagaminti iš užpildų mišinio, daugiausia iš gamtinio akmens skaldos, ir rišiklio, kaip apibrėžta JWG 229/246 EN 14618. Skaldą paprastai sudaro marmuro ir granito smulkinta skalda, o rišiklį sudaro dirbtinės sudėtinės dalys, pvz., nesočioji poliesterinė derva arba hidraulinis cementas. Šiai grupei priskiriami taip pat dirbtiniai akmenys ir sutankintasis marmuras.

    Betoninės grindinio trinkelės – tai produktai, skirti lauko grindinio dangoms, kurios gaminamos maišant smėlį, žvyrą, cementą, neorganinius pigmentus ir priedus vibrokompresijos būdu, kaip apibrėžta CEN/TC 178. Šiai grupei priskiriamos taip pat betoninės plokštės ir betoninės plytelės.

    Mozaikinės plytelės yra tinkamai sutankintos, vienodos formos ir storio dangos dalys, atitinkančios konkrečius geometrinius reikalavimus, kaip apibrėžta CEN/TC 229. Plytelės būna viensluoksnės arba dvisluoksnės. Viensluoksnės plytelės yra visos pagamintos iš atitinkamo užpildo granulių ar skaldelės, įterptų į pilką ir baltą cementą su vandeniu. Dvisluoksnės plytelės – tai mozaikinės plytelės, sudarytos iš pirmojo arba dilimo sluoksnio (viensluoksnės struktūros) ir antrojo sluoksnio, vadinamo apsauginio arba pagrindo betoniniu sluoksniu, kurio paviršiaus neveikia jokia apkrova, jeigu naudojama įprastu būdu, ir kurį galima iš dalies pašalinti.

    Keraminės plytelės yra plonos plytelės iš molio ir (arba) kitų neorganinių žaliavų, pvz., lauko špato ir kvarco, kaip apibrėžta CEN/TC 67. Forma joms suteikiama štampuojant arba presuojant kambario temperatūroje, džiovinant ir po to degant tokioje temperatūroje, kurios pakaktų, kad plytelėms būtų suteiktos reikiamos savybės. Plyteles būna glazūruotos arba neglazūruotos, nedegios ir paprastai atsparios šviesos poveikiui.

    Molinės plytelės – tai gaminiai, atitinkantys tam tikrus formos ir matmenų reikalavimus, naudojamos grindinio paviršiniam sluoksniui ir gaminamos daugiausia iš molio arba kitų medžiagų, su priedais arba be jų, kaip apibrėžta CEN 178.

    Prireikus leidžiama naudoti ir kitus nei nustatytieji kiekvienam kriterijui bandymų metodus, tačiau pastarųjų lygiavertiškumą turi patvirtinti paraišką nagrinėjanti kompetentinga institucija.

    Jeigu įmanoma, bandymus turėtų atlikti tinkamai akredituotos laboratorijos arba EN ISO 17025 standarte nurodytus bendruosius reikalavimus atitinkančios laboratorijos.

    Jeigu reikia, kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinančių dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras.

    Kompetentingoms institucijoms rekomenduojama nagrinėjant paraiškas ir tikrinant, ar laikomasi kriterijų, atsižvelgti į pripažintų aplinkosaugos vadybos sistemų, pvz., EMAS arba ISO 14001, įgyvendinimą (pastaba: šias vadybos sistemas įgyvendinti nėra privaloma).

    KIETOSIOS DANGOS

    KRITERIJAI

    1.    Žaliavų gavyba

    1.1.    Gavybos valdymas (taikoma tik gamtiniams produktams)

    Bendrieji reikalavimai

    Vertinant gamtinių akmenų žaliavos gavybos valdymą, taškų skaičius apskaičiuojamas pagal šešių pagrindinių rodiklių lentelę. Bendras taškų skaičius apskaičiuojamas sudėjus atskirus kiekvieno rodiklio taškus ir šią sumą padaugintus iš svertinio koeficiento (W). Kad karjerai būtų laikomi tinkamais gauti ekologinį ženklą, jiems skirtų taškų svertinė suma turi būti ne mažesnė kaip 19 taškų. Be to, kiekvieno rodiklio taškų suma turi būti didesnė arba atitinkamai mažesnė už nustatytą ribinį dydį.

    Žr. kitame puslapyje pateikiamą lentelę.

    Be taškų apskaičiavimo lentelėje nustatytų sąlygų dar laikomasi visų šių privalomų sąlygų:

     karjeras nesusisiekia su jokiu giluminiu vandeninguoju sluoksniu,

     karjeras nesusisiekia su jokiais paviršiniais vandens telkiniais, iš kurių imamas geriamasis vanduo, šaltiniais, į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB ( 3 ) nustatytą Saugomų teritorijų registrą įrašytais vandens telkiniais arba vandentakiais, kurių vidutinis nuotėkis > 5 m3/s,

     taikoma uždaroji nuotekų naudojimo sistema, neleidžianti sklisti į aplinką atliekoms, susidarančioms pjaustant akmenis, ir užtikrinanti tiekimą pakartotinio naudojimo sistemai. Vanduo laikomas arti tos vietos, kurioje naudojamas gavybos darbams, ir tiekiamas uždaru vamzdynu į tinkamą perdirbimo įrenginį. Išvalytas vanduo naudojamas pakartotinai.

    Vertinimas ir patikra. Atsižvelgdamas į kitame puslapyje pateiktą lentelę ir atitinkamus Techninio priedėlio A1 skirsnio nurodymus, pareiškėjas pateikia savo bendro taškų skaičiaus rezultatą (atitinkamai padaugintą iš svertinio koeficiento) ir su kiekvienu iš šešių rodiklių susijusius duomenis (iš šių duomenų turi būti be kita ko matyti, kad kiekvieno rodiklio taškų skaičius yra didesnis už mažiausią taškų skaičių, jeigu toks yra nustatytas). Pareiškėjas taip pat pateikia atitinkamus dokumentus ir (arba) deklaracijas, kad įrodytų atitiktį visiems minėtiesiems kriterijams.



    Gamtinių akmenų žaliavos gavybos valdymo taškų apskaičiavimo lentelė

    Rodiklis

    Pastabos

    Rezultatas

    5

    (l. gerai)

    3

    (gerai)

    1

    (patenkinamai)

    Ribinis dydis

    Santykiniai svertiniai koeficientai

    I.1.  Pakartotinio vandens naudojimo koeficientas

    image

    Žr. Techninio priedėlio A3 skirsnį

    > 80

    80–70

    69–65

    < 65

    W3

    I.2.  Karjero poveikio koeficientas

    naudojamas plotas (m2) (karjero kraštas + naudojama uolienų sąvartos vieta) /kasybos teisėto vykdymo zona(m2)

    [%]

    < 15

    15–30

    31–50

    > 50

    W1, W2

    I.3.  Gamtinių išteklių eikvojimas

    tinkamos naudoti medžiagos (m3) / iškastos medžiagos (m3)

    [%]

    > 50

    50–35

    34–25

    < 25

    I.4.  Oro kokybė

    Metinė ribinė vertė, išmatuota išilgai karjero teritorijos ribos

    PM 10 ore pasiskirsčiusių kietųjų dalelių [μg/Nm3]

    Bandymo metodas EN 12341

    < 20

    20–100

    101–150

    > 150

    W2

    I.5.  Vandens kokybė

    Skendinčiosios medžiagos [mg/l]

    Bandymo metodas ISO 5667-17

    < 15

    15–30

    31–40

    > 40

    W1, W2, W3

    I.6.  Triukšmas

    Išmatuotas išilgai karjero teritorijos ribos (dB(A))

    Bandymo metodas ISO 1996–1

    < 30

    30 – 55

    56 – 60

    > 60

    W2

    Svertinių koeficientų sąrašas (taikoma tik tuo atveju, jeigu nurodyta):

    W1. Dirvožemio apsauga: (svertiniai koeficientai: 0,3 – 0,8, žr. lentelę) – karjero poveikio koeficiento (I.2) ir vandens kokybės (I.5) rodiklių atžvilgiu taikomos trys skirtingos svertinių koeficientų vertės, kurios priklauso nuo žemės naudojimo galimybių (žr. išsamiau Techninio priedėlio A1 skirsnį):



    Dirvožemio apsauga

    I – II klasės

    III – IV – V klasės

    VI – VII – VIII klasės

    Svertinis koeficientas

    0,3

    0,5

    0,8

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus (įskaitant žemėlapį), kuriuose būtų nurodyta karjero vietovės klasė, nustatyta atsižvelgiant į žemės naudojimo galimybes.

    W2. Gyvenviečių 5 km spinduliu (nuotoliu) nuo karjero gyventojų tankumas: (svertiniai koeficientai: 0,5 – 0,9, žr. lentelę) karjero poveikio koeficiento (I.2), oro kokybės (I.4), vandens kokybės (I.5) ir triukšmo (I.6) rodiklių vertė dauginama iš svertinio koeficiento atsižvelgiant į tris gyventojų tankumo dydžius:



    Gyventojų tankumas

    > 100 gyventojų/km2

    20 – 100 gyventojų/km2

    < 20 gyventojų/km2

    Svertinis koeficientas

    0,5 (0,6)

    0,7 (0,84)

    0,9

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia žemėlapį ir atitinkamus dokumentus, pagal kuriuos būtų įmanoma patikrinti gyvenviečių 5 km spinduliu (nuotoliu) nuo karjero ribos (kasybos teisėto vykdymo zonos) gyventojų tankumą. Jeigu atitinkamoje teritorijoje yra eksploatuojamų karjerų ir besiplečiančių gyvenviečių, taikomas skliausteliuose nurodomas svertinis koeficientas. Šis reikalavimas negalioja, jeigu gerokai išplečiamos (> 75 %) jau eksploatuojamos šių karjerų kasybos teisėto vykdymo zonos.

    W3. (svertinis koeficientas 0,5) — Jeigu karjeras susisiekia su paviršiniais vandens telkiniais (vidutinis nuotėkis < 5 m3/s), ir pakartotinio vandens naudojimo koeficiento (I.1), ir vandens kokybės (I.5) rodiklių vertės dauginamos iš 0,5 svertinio koeficiento.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar karjeras susisiekia su paviršiniu vandens telkiniu.

    1.2.    Gavybos valdymas (taikoma visiems kietųjų dangų produktams)

    Gaminant kietąsias dangas naudojamos žaliavos turi atitikti šiuos atitinkamai gavybos veiklai taikomus reikalavimus:



    Parametras

    Reikalavimas

    Gavybos veiklos projektas ir aplinkos rekultivavimas

    Pareiškėjas pateikia techninę ataskaitą, įskaitant šiuos dokumentus:

    leidimą vykdyti gavybos veiklą;

    aplinkos rekultivavimo planą ir (arba) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą;

    žemėlapį, kuriame nurodoma karjero vieta;

    atitikties Tarybos direktyvai 92/43/EEB (1) (buveinių direktyvai) ir Tarybos direktyvai 79/409/EEB (2) (paukščių direktyvai) (3). Teritorijose už Bendrijos ribų panaši techninė ataskaita yra privaloma siekiant įrodyti atitiktį Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijai (1992 m.) ir pateikti informaciją apie nacionalinę biologinės įvairovės strategiją ir veiksmų planą, jeigu tokia informacija turima.

    (1)   OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

    (2)   OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

    (3)   Išsami informacija pateikiama svetainėje http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia susijusius duomenis ir dokumentus, įskaitant vietovės žemėlapį. Jeigu gavybos veiklą gamintojas valdo netiesiogiai, tada dokumentų visada prašoma iš gavybos veiklos vykdytojo (-ų).

    2.    Žaliavų pasirinkimas (taikoma visiems KIETŲJŲ DANGŲ produktams)

    Šie reikalavimai taikomi gamybos procese naudojamoms žaliavoms, antrinėms arba atgautoms medžiagoms ir pusiau apdorotiems produktams ( 4 ) (mišiniams), kurie perkami iš išorinių tiekėjų (t. y. tiekėjai taip pat turi laikytis kriterijų).

    2.1.    Žaliavoms nepriskirta rizikos frazių

    Į žaliavas neleidžiama dėti jokių cheminių medžiagų arba preparatų, kuriems paraiškos įteikimo metu yra arba gali būti priskirta kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių):

     R45 (gali sukelti vėžį),

     R46 (gali sukelti paveldimus genetinius susirgimus),

     R49 (gali sukelti vėžį, jeigu bus įkvepiama),

     R50 (labai toksiškas vandens organizmams),

     R51 (toksiškas vandens organizmams),

     R52 (kenksmingas vandens organizmams),

     R53 (gali sukelti ilgalaikį žalingą poveikį vandens ekosistemai),

     R54 (toksiškas florai),

     R55 (toksiškas faunai),

     R56 (toksiškas dirvos organizmams),

     R57 (toksiškas bitėms),

     R58 (gali sukelti ilgalaikį žalingą poveikį aplinkai),

     R59 (pavojingas ozono sluoksniui),

     R60 (gali pakenkti vaisingumui),

     R61 (gali pakenkti negimusiam kūdikiui),

     R62 (kelia riziką vaisingumui),

     R63 (kelia riziką pakenkti negimusiam kūdikiui),

     R68 (kelia negrįžtamųjų pokyčių riziką),

    kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 67/548/EEB(pavojingų cheminių medžiagų direktyva) ( 5 ) ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB (pavojingų preparatų direktyva) ( 6 ).

    Be to, klasifikuoti galima pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ( 7 ). Šiuo atveju į žaliavas neleidžiama dėti jokių cheminių medžiagų arba preparatų, kuriems paraiškos įteikimo metu yra arba gali būti priskirta kuri nors iš šių pavojingumo frazių (ar jų derinių): H350, H340, H350i, H400, H410, H411, H412, H413, EUH059, H360F, H360D, H361f, H361d, H360FD, H361fd, H360Fd, H360Df, H341.

    Atsižvelgiant į medžiagų grąžinamojo perdirbimo naudą aplinkai šie kriterijai netaikomi procese naudojamoms medžiagoms, apdorotoms uždarojo ciklo grąžinamojo perdirbimo būdu ( 8 ), kaip apibrėžta A2 priedėlyje.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas nurodo cheminę ir mineraloginę medžiagos sudėtį ir pateikia atitikties nurodytiesiems kriterijams deklaraciją.

    2.2.    Tam tikrų cheminių medžiagų kiekio ribojimas prieduose (tik glazūruotų plytelių prieduose)

    Jeigu gaminius dengiant glazūra naudojamas švinas, kadmis ir stibis (ar bet kokia jų sudedamoji dalis), šių medžiagų kiekis neturi viršyti šių nustatytų ribinių verčių:



    (glazūros (1) masės %)

    Parametras

    Ribinė vertė

    Švinas

    0,5

    Kadmis

    0,1

    Stibis

    0,25

    (1)   Glazūros – bet kokios medžiagos, kuriomis plytelės paviršius dengiamas prieš formavimo ir degimo procesus.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas nurodo cheminę ir mineraloginę medžiagos sudėtį ir pateikia atitikties nurodytosioms ribinėms vertėms deklaraciją.

    2.3.    Asbesto ir poliesterinių dervų kiekio ribojimas medžiagose

    Gamtiniams ir apdorotiems produktams naudojamose žaliavose neturi būti asbesto, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 79/769/EEB ( 9 ).

    Gamybos reikmėms naudojamose žaliavose poliesterinių dervų neturi būti daugiau nei 10 % bendros žaliavų masės.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas nurodo cheminę ir mineraloginę medžiagos sudėtį ir pateikia atitikties nurodytiesiems reikalavimams deklaraciją.

    3.    Baigiamasis apdorojimas (taikoma tik GAMTINIAMS produktams)

    Baigiamasis gamtinių produktų apdorojimas atliekamas pagal šiuos reikalavimus:



    Parametras

    Ribinė vertė (kad būtų įvykdytas kriterijaus reikalavimas)

    Bandymo metodas

    Kietųjų dalelių išmetimas į orą

    PM10 < 150 μg/Nm3

    EN 12341

    Stireno išmetimas į orą

    < 210 mg/N m3

     

    Pakartotinio vandens naudojimo koeficientas

    image

    Techninio priedėlio A3 skirsnis

    Skendinčiųjų medžiagų išleidimas į vandenį

    < 40 mg/l

    ISO 5667–17

    Cd išmetimas į vandenį

    < 0,015 mg/l

    ISO 8288

    Cr (VI) išmetimas į vandenį

    < 0,15 mg/l

    ISO 11083

    Fe išmetimas į vandenį

    < 1,5 mg/l

    ISO 6332

    Pb išmetimas į vandenį

    < 0,15 mg/l

    ISO 8288

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitinkamas kiekvieno išmetamojo teršalo parametro, išmatuoto visose išmetimo vietose, analizės ir bandymų ataskaitas. Jeigu bandymo metodas nėra tiksliai nurodytas arba nėra nurodytas kaip naudingas tikrinimo ar kontrolės tikslais, kompetentingos institucijos prireikus turėtų remtis pareiškėjo pateiktomis deklaracijomis ir dokumentais ir (arba) nepriklausomų patikrinimų rezultatais.

    4.    Gamybos procesas (taikoma tik APDOROTIEMS produktams)

    4.1.    Suvartojamos energijos kiekis

    Aglomeruotųjų akmenų ir mozaikinių plytelių atveju suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip proceso energijos poreikis (PEP), o keraminių plytelių ir molinių plytelių atveju – kaip degimo energijos poreikis (DEP).

    a)   Proceso energijos poreikio (PEP) ribinė vertė

    Aglomeruotųjų akmenų ir mozaikinių plytelių proceso energijos poreikis (PEP) neviršija šių lygių:



     

    Poreikis (MJ/kg)

    Bandymo metodas

    Aglomeruotieji akmenys

    1,6

    Techninio priedėlio A4 skirsnis

    Mozaikinės plytelės

    1,3

    Techninio priedėlio A4 skirsnis

    Pastaba: bet koks poreikis nurodomas megadžauliais (MJ) kilogramui parengto parduoti galutinio produkto. Šis kriterijus netaikomas betoninėms grindinio trinkelėms.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas apskaičiuoja PEP pagal Techninio priedėlio A4 skirsnio nurodymus ir pateikia susijusius rezultatus bei patvirtinamuosius dokumentus.

    b)   Degimo energijos poreikio (DEP) ribinė vertė

    Keraminių plytelių ir molinių plytelių degimo energijos poreikis (DEP) neviršija šių lygių:



     

    Poreikis (MJ/kg)

    Bandymo metodas

    Keraminės ir molinės plytelės

    3,5

    Techninio priedėlio A4 skirsnis

    Pastaba: poreikis nurodomas megadžauliais (MJ) kilogramui parengto parduoti galutinio produkto.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas apskaičiuoja DEP pagal Techninio priedėlio A4 skirsnio nurodymus ir pateikia susijusius rezultatus bei patvirtinamuosius dokumentus.

    4.2.    Suvartojamo vandens kiekis ir jo naudojimas

    a) Degtųjų gaminių gamybos reikmėms – nuo žaliavų ruošimo iki degimo operacijų – suvartojamo vandens kiekis neviršija šio poreikio:



    (Litrais produkto kilogramui)

    Parametras

    Poreikis

    Konkretus suvartojamo gėlo vandens kiekis (Cwp-a)

    1

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia apskaičiuotą konkretų suvartojamo vandens kiekį, kaip nurodyta Techninio priedėlio A5 skirsnyje. Apskaičiuojant gėlo vandens kiekį turėtų būti atsižvelgiama tik į požeminio vandens, seklių vandenų arba iš akveduko gauto vandens kiekį.

    b) Nuotekų, susidariusių naudojant gamybos grandinės procesus, pakartotinio naudojimo koeficientas turi būti bent 90 %. Pakartotinio naudojimo koeficientas – tai nuotekų, pakartotinai panaudotų arba panaudotų įrenginiuose arba už jų ribų taikant proceso optimizavimo priemones ir proceso nuotekų valymo sistemas, ir užbaigus procesą išleidžiamo vandens bendro kiekio santykis, kaip apibrėžta Techninio priedėlio A3 skirsnyje.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia apskaičiuotą pakartotinio naudojimo koeficientą, įskaitant neapdorotus duomenis apie visas susidariusias nuotekas, pakartotinai panaudotą vandenį ir gėlo vandens, kuris buvo naudotas užtikrinant proceso vyksmą, kiekį ir šaltinį.

    4.3.    Į orą išmetamų teršalų kiekis

    a)   Aglomeruotieji akmenys

    Į orą išmetamų nurodytų teršalų kiekis per visus gamybos proceso etapus neviršija šių kiekių:



    Parametras

    Ribinė vertė (mg/m2)

    Bandymo metodas

    Kietosios dalelės (Dulkės)

    300

    EN 13284–1

    Azoto oksidai (NOx)

    1 200

    EN 14792

    Sieros dioksidas (SO2)

    850

    EN 14791

    Stirenas

    2 000

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Techninio priedėlio A6 skirsnio nurodymus pateikia atitinkamus dokumentus ir bandymų ataskaitas dėl kiekvieno minėto išmetamojo teršalo parametro. Jeigu bandymo metodas nėra tiksliai nurodytas arba nėra nurodytas kaip naudingas tikrinimo ar kontrolės tikslais, kompetentingos institucijos prireikus turėtų remtis pareiškėjo pateiktomis deklaracijomis ir dokumentais ir (arba) nepriklausomų patikrinimų rezultatais.

    b)   Keraminės plytelės

    Presuojant, glazūruojant ir naudojant purškiamąjį džiovinimą („šaltieji teršalai“) į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekis neviršija 5 g/m2.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Techninio priedo A6 skirsnio nurodymus pateikia atitinkamus dokumentus ir tyrimų ataskaitas.

    Naudojant degimo procesą į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija:



    Parametrai

    Ribinė vertė (mg/m2)

    Bandymo metodas

    Kietosios dalelės (Dulkės)

    200

    EN 13284–1

    Fluoridai (HF)

    200

    ISO 15713

    Azoto oksidai (NOx)

    2 500

    EN 14792

    Sieros dioksidas (SO2)

    Sieros kiekis žaliavoje ≤ 0,25 %

    1 500

    EN 14791

    Sieros dioksidas (SO2)

    Sieros kiekis žaliavoje > 0,25 %

    5 000

    EN 14791

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Techninio priedo A6 skirsnio nurodymus pateikia atitinkamus dokumentus ir bandymų ataskaitas dėl kiekvieno minėto išmetamojo teršalo parametro.

    c)   Molinės plytelės

    Degant molines plyteles į orą išmetamų nurodytų teršalų kiekis neviršija konkrečių ribinių verčių, apskaičiuotų pagal formulę:

    Vertė (mg/m2) = Išmetamų teršalų srautas (mg/[m2 (plotas) x cm (storis)])

    nurodyta šioje lentelėje:



    Parametrai

    Išmetamų teršalų srautas (mg/m2 *cm)

    Ribinė vertė (mg/m2)

    Bandymo metodas

    Kietosios dalelės (Dulkės)

    250

    1 000

    EN 13284

    Fluoridai (HF)

    200

    800

    ISO 15713

    Azoto oksidai (NOx)

    3 000

    12 000

    EN 14792

    Sieros dioksidas (SO2)

    2 000

    8 000

    EN 14791

    Šiuo būdu apskaičiuotos ribinės vertės neviršija lentelėje pateiktų ribinių verčių.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Techninio priedėlio A6 skirsnio nurodymus pateikia atitinkamus dokumentus ir bandymų ataskaitas dėl kiekvieno minėto išmetamojo teršalo parametro.

    d)   Mozaikinės plytelės ir betoninės grindinio trinkelės

    Per visą gamybos procesą į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija šių verčių:



    Parametrai

    Ribinė vertė (mg/m2)

    Bandymo metodas

    Kietosios dalelės (Dulkės)

    300

    EN 13284–1

    Azoto oksidai (NOx)

    2 000

    EN 14792

    Sieros dioksidas (SO2)

    1 500

    EN 14791

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Techninio priedėlio A6 skirsnio nurodymus pateikia atitinkamus dokumentus ir bandymų ataskaitas dėl kiekvieno minėto išmetamojo teršalo parametro.

    4.4.    Į vandenį išmetamų teršalų kiekis

    Išvalius nuotekas – vietoje ar už jos ribų – šių išmetamų teršalų kiekis neviršija lentelėje nustatytų ribinių verčių:



    Parametras

    Ribinė vertė

    Bandymo metodas

    Skendinčiųjų medžiagų išmetimas į vandenį

    40 mg/l

    ISO 5667–17

    Cd išmetimas į vandenį

    0,015 mg/l

    ISO 8288

    Cr (VI) išmetimas į vandenį

    0,15 mg/l

    ISO 11083

    Fe išmetimas į vandenį (1)

    1,5 mg/l

    ISO 6332

    Pb išmetimas į vandenį

    0,15 mg/l

    ISO 8288

    (1)   Parametras „Fe“ taikomas visiems apdorotiems produktams „išskyrus keramines plyteles“.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitiktį šiam kriterijui įrodančius reikiamus dokumentus ir bandymų ataskaitas.

    4.5.    Cementas

    Cemento gamybai naudojant žaliavas laikomasi žaliavų, kurios reikalingos apdorotiems gaminiams, gavybos valdymo reikalavimų (Kriterijus 1.2).

    Gamybos procese cementą naudojantys gamintojai turi įvykdyti šiuos reikalavimus:

     gaminant bet kokio produkto sudėtyje esantį cementą proceso energijos poreikis (PEP), apskaičiuojamas pagal Techninio priedėlio A4 skirsnio nurodymus, neviršija 3 800 MJ/t,

     gaminant bet kokio produkto sudėtyje esantį cementą neviršijamos šios į orą išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės:

     



    Parametras

    Dabartinė ribinė vertė (g/t)

    Bandymo metodas

    Dulkės

    65

    EN 13284–1

    SO2

    350

    EN 14791

    NOx

    900

    EN 14792

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia reikiamas bandymų ataskaitas ir dokumentus, susijusius su PEP ir su gaminant cementą į orą išmetamų teršalų kiekiu.

    5.    Atliekų tvarkymas

    Visuose su produkto gamyba susijusiuose įrenginiuose įdiegiama atliekų ir gaminant produktą susidarančių liekanų tvarkymo sistema. Ji pagrindžiama dokumentais ir paaiškinama paraiškoje, kurioje pateikiama bent jau informacija šiais trimis klausimais:

     grąžinamojo perdirbimo medžiagų išskyrimo iš nuotekų srauto ir jų naudojimo procedūros,

     grąžinamojo medžiagų perdirbimo procedūros, kai šios medžiagos naudojamos kitiems tikslams,

     pavojingų atliekų tvarkymo ir šalinimo procedūros.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus.

    5.1.    Atliekų tvarkymas (taikoma tik gamtiniams produktams)

    Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus apie atliekų, kurių susidaro eksploatuojant karjerą ir atliekant baigiamąjį apdorojimą, tvarkymą. Būtina pateikti informaciją apie atliekų tvarkymą ir pakartotinį šalutinių produktų (įskaitant pjaustymo šalutinių produktų) naudojimą.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pagal Europos Parlamento direktyvą 2006/21/EB ( 10 ) pateikia atitikties reikalavimui deklaraciją.

    5.2.    Atliekų naudojimas (taikoma tik apdorotiems produktams)

    Pareiškėjas pateikia atitinkamus procedūrų, skirtų proceso šalutinių produktų grąžinamajam perdirbimui, dokumentus. Pareiškėjas pateikia ataskaitą, įskaitant šią informaciją:

     naudojamų atliekų rūšys ir kiekis,

     šalinimo būdas,

     informacija apie pakartotinį atliekų ir antrinių medžiagų naudojimą (gamybos metu arba su gamyba nesusijusiuose procesuose) gaminant naujus produktus.

    Ne mažiau kaip 85 % (pagal masę) visų atliekant procesą ar procesus ( 11 ) susidariusių atliekų panaudojama laikantis Tarybos direktyvoje 75/442/EEB ( 12 ) nustatytų bendrų sąlygų ir apibrėžčių.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitinkamus dokumentus, parengtus remiantis, pvz., masių balanso lapais ir (arba) aplinkosaugos ataskaitų sistemomis; juose nurodomas vidinėmis ar išorinėmis priemonėmis pasiektas atliekų naudojimo lygis, pvz., grąžinamojo perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar atnaujinimo (regeneracijos) metodais.

    6.    Naudojimo etapas

    6.1.    Pavojingų cheminių medžiagų patekimas į aplinką (taikoma tik glazūruotoms plytelėms)

    Siekiant kontroliuoti galimą pavojingų cheminių medžiagų patekimą į aplinką per glazūruotų plytelių naudojimo etapą ir pasibaigus jų eksploatavimo laikui, produktai tikrinami atliekant EN ISO 10545–15 bandymą. Neviršijamos šios ribinės vertės:



    Parametras

    Ribinė vertė (mg/m2)

    Bandymo metodas

    Pb

    80

    EN ISO 10545–15

    Cd

    7

    EN ISO 10545–15

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia nurodytų išmetamųjų teršalų parametrų analizę ir bandymų ataskaitas. Pateikiama deklaracija, kad produktas atitinka Tarybos direktyvos 89/106/EEB ( 13 ) ir CEN parengtų atitinkamų darniųjų standartų, kai jie paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, reikalavimus.

    7.    Pakuotė

    Kartonas, naudojamas galutiniams gaminiams pakuoti, turėtų būti tinkamas pakartotinai naudoti arba būti pagamintas 70 % iš perdirbtųjų medžiagų.

    Vertinimas ir patikra. Pateikiamas produkto pakuotės pavyzdys ir reikiama atitikties visiems reikalavimams deklaracija.

    8.    Tinkamumas naudoti

    Produktas turi būti tinkamas naudoti. Šį tinkamumą galima patvirtinti atitinkamų ISO, CEN arba lygiaverčių bandymo metodų, pvz., nacionalinių arba vidinių bandymo procedūrų, duomenimis.

    Turi būti aiškiai nurodoma, kokia produkto naudojimo paskirtis: jis naudojamas kaip sienų, grindų arba sienų (grindų) danga, jeigu jo taikymo paskirtis yra dvejopa.

    Vertinimas ir patikra. Pateikiamos išsamiai aprašytos bandymų procedūros ir rezultatai bei deklaracija, kad produktas tinkamas naudoti atsižvelgiant į visą kitą informaciją apie tai, kaip galutinis vartotojas geriausiai gali naudoti produktą. Laikantis Direktyvos 89/106/EEB, manoma, kad produktas tinkamas naudoti, jeigu jis atitinka darniojo standarto reikalavimus, Europos techninį patvirtinimą arba Bendrijos lygiu pripažintą, tačiau nedarniąją techninę specifikaciją. Statybos produktams suteikiamas EB atitikties ženklas „CE“ suteikia gamintojams galimybę gauti lengvai atpažįstamą atitikties patvirtinimą ir todėl jį galima laikyti šiuo atžvilgiu pakankamu.

    9.    Vartotojui skirta informacija

    Parduodant produktą kartu su juo vartotojui pateikiama svarbi informacija apie tai, kaip produktą tinkamai naudoti bendrosioms bei techninėms reikmėms ir jį prižiūrėti. Ant pakuotės ir (arba) prie produkto pridedamuose dokumentuose pateikiama ši informacija:

    a) Informuojama, kad produktui suteiktas Bendrijos ekologinis ženklas, ir papildant ženklo 2 skiltyje pateiktą bendrąją informaciją, trumpai, tačiau konkrečiai išdėstoma, ką tas ženklas reiškia.

    b) Rekomenduojama, kaip naudoti ir prižiūrėti produktą. Pateikiant šią informaciją ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama visiems svarbiems nurodymams, visų pirma susijusiems su produkto naudojimu ir priežiūra. Prireikus reikėtų nurodyti produkto naudojimo esant nepalankioms klimato ar kitoms sąlygoms charakteristikas, pvz., atsparumą šalčiui (vandens absorbcijai), atsparumą dėmėms, cheminėms medžiagoms, būtiną pagrindo paruošimą, valymo nurodymus, rekomenduojamus valdymo priemonių tipus ir valymo dažnumą. Jei galima, taip pat reikėtų nurodyti numatomą produkto naudojimo trukmę, išreikštą techniniais parametrais, pvz., nurodyti vidurkį arba verčių ribas.

    c) Nurodoma, kaip produktas pateikiamas grąžinamajam perdirbimui arba šalinamas.

    d) Pateikiama informacija apie Bendrijos ekologinį ženklą ir su juo susijusias gaminių grupes, įskaitant šį įrašą (arba lygiavertį): „Daugiau gauti informacijos galima ES ekologinio ženklo svetainėje http://www.ecolabel.eu“

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pakuotės ir (arba) pridedamo teksto pavyzdį.

    10.    Ekologinio ženklo informacija

    Ekologinio ženklo 2 skiltyje pateikiamas toks tekstas:

    Gamtiniai produktai:

     nedidelis gavybos poveikis buveinėms ir gamtiniams ištekliams,

     nedidelis išmetamųjų teršalų kiekis atliekant baigiamojo apdorojimo operacijas,

     išsamesnė vartotojui skirta informacija ir informacija apie atliekų tvarkymą.

    Apdoroti produktai:

     mažas energijos vartojimas atliekant gamybos procesus,

     mažas į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis,

     išsamesnė informacija vartotojui ir informacija apie atliekų tvarkymą.

    Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pakuotės ir (arba) pridedamo teksto pavyzdį.




    Techninis priedėlis Kietosios dangos

    Pareiškėjas pateikia prieš pat paraiškos įteikimą apskaičiuojant, matuojant arba atliekant bandymus nustatytą visą reikiamą informaciją. Matavimų rezultatai turi būti būdingieji atitinkamų bandymų rezultatai ir prireikus turėtų būti nuoseklūs visoms paraiškos dalims.

    A1    Žaliavų gavyba – rodikliai ir svertinių koeficientų apibrėžtys

    Giluminis vandeningasis sluoksnis

    Žodžių junginys „giluminis vandeningasis sluoksnis“ reiškia „artezinis vandeningasis sluoksnis“.

    Vidutinis paviršinių vandens telkinių nuotėkis

    Vandentakio, susisiekiančio su karjeru, vidutinis nuotėkis apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamo karjero kasybos teisėto vykdymo zoną. Apskaičiuojant šį nuotėkį vandens telkinio skersinio pjūvio plotas dauginamas iš vandens tėkmės greičio. Nustatytosios vertės turi būti būdingosios bent 12 mėnesių vertės.

    Rodiklio aprašymas

    I.1.   Pakartotinio vandens naudojimo koeficientas

    Žr. A3 skirsnį.

    I.2.   Karjero poveikio koeficientas

    Rodiklis I.2. nustatomas išmatuojant naudojamą plotą (t. y. karjero kraštą ir naudojamas uolienų sąvartos vietas) ir kasybos teisėto vykdymo zoną. Šios zonos turėtų būti matuojamos vykdant gamybinę veiklą.

    I.3.   Gamtinių išteklių eikvojimas

    Rodiklis I.3. apskaičiuojamas nustatant tinkamų naudoti medžiagų kiekį ir bendrą per metus išgautų medžiagų kiekį. Tinkamos naudoti medžiagos – tai visas bet kokiems procesams tinkamų naudoti medžiagų, pvz., komercinių luitų, užpildų, bet kokių toliau perdirbti ir naudoti tinkamų medžiagų kiekis.

    I.4.   Oro kokybė

    Šis rodiklis aprašytas Tarybos direktyvoje 1999/30/EB ( 14 ). Rodiklis I.4 nustatomas išilgai karjero teritorijos ribų matuojant ore pasiskirsčiusių kietųjų PM 10 dalelių kiekį, laikantis specialių bandymo metodų reikalavimų ir tos direktyvos bendrųjų nuostatų (PM 10 apibrėžta 2 straipsnio 11 dalyje). Bandymo metodas apibrėžtas EN 12341.

    I.5.   Vandens kokybė

    Šis rodiklis susijęs su bendru skendinčiųjų medžiagų kiekiu išvalytuose paviršiniuose vandenyse, kurie išteka iš karjero. Rodiklis I.5 nustatomas pagal standarte ISO 5667–17 nurodytą bandymo metodą išmatavus bendrą skendinčiųjų medžiagų kiekį.

    I.6.   Triukšmas

    Šis rodiklis susijęs su išilgai karjero teritorijos ribos išmatuoto triukšmo dydžiu. Matuojamas neimpulsinis triukšmas. Rodiklis I.6 nustatomas pagal standarte ISO 1999–1 nurodytą bandymo metodą išmatavus triukšmą.

    Svertinio koeficiento aprašymas:

    W1.   Dirvožemio apsauga (klasifikacija pagal žemės naudojimo galimybes)

    Pagal Europos dirvožemio biuro nurodymus dirvožemiai skirstomi į aštuonias klases, atsižvelgiant į dirvožemio naudojimo galimybes ir jo trūkumų, dėl kurių ribojamas pasėlių auginimas, svarbą. Toliau pateikiamas orientacinis šių klasių aprašas:

     I klasės dirvožemiai turi nedidelių jų naudojimą ribojančių trūkumų,

     II klasės dirvožemiai turi vidutinių trūkumų, dėl kurių ribojamas augalų pasirinkimas arba reikia taikyti vidutinio griežtumo apsaugos priemones,

     III klasės dirvožemiai turi didelių trūkumų, dėl kurių ribojamas augalų pasirinkimas arba reikia taikyti specialias apsaugos priemones (arba abu dalykai),

     IV klasės dirvožemiai turi labai didelių trūkumų, dėl kurių ribojamas augalų pasirinkimas arba reikia taikyti itin atsakingą valdymą (arba abu dalykai),

     V klasės dirvožemiai yra atsparūs erozijai arba jų erozijos pavojus yra nedidelis, tačiau turi kitų trūkumų, kurių neįmanoma pašalinti ir dėl kurių dirvožemiai daugiausia naudojami pievoms, ganykloms, miškams arba kaip teritorijos, kuriose laukiniai gyvūnai randa maisto ir prieglobstį,

     VI klasės dirvožemiai turi didelių trūkumų, dėl kurių dirvožemiai paprastai priskiriami netinkamiems dirbti dirvožemiams ir dėl kurių dirvožemiai daugiausia naudojami pievoms, ganykloms, miškams arba kaip teritorijos, kuriose laukiniai gyvūnai randa maisto ir prieglobstį,

     VII klasės turi labai didelių trūkumų, dėl kurių dirvožemiai priskiriami netinkamiems dirbti dirvožemiams ir dėl kurių dirvožemiai daugiausia naudojami ganykloms, miškams arba laukinių gyvūnų buveinėms,

     VIII klasės dirvožemiai ir įvairūs plotai turi trūkumų, dėl kurių jų negalima naudoti komerciniam augalų auginimui ir dėl kurių jie naudojami tik poilsio teritorijoms, laukinių gyvūnų buveinėms, vandeniui tiekti arba estetiniams tikslams.

    A2    Žaliavų pasirinkimas

    Uždarojo ciklo grąžinamasis perdirbimas – atliekų grąžinamasis perdirbimas į tos pačios rūšies produktą; antrinė medžiaga – atliekant gamybos procesą susidaranti medžiaga (pvz., liekanos ar likučiai; uždarojo ciklo grąžinamasis perdirbimas – tai pakartotinis medžiagų naudojimas tam pačiam procesui.

    A3    Pakartotinio vandens naudojimo koeficientas

    Pakartotinio vandens naudojimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę (apskaičiuojant naudojami A1 diagramoje nurodyti srautai).

    image

    image

    A1 diagrama: Vandens srauto schema, kuri turi būti naudojama apskaičiuojant pakartotinio vandens naudojimo koeficientą ( 15 ).

    Nuotekomis laikomis tik vanduo, naudojamas perdirbimo įrenginiuose, išskyrus gėlą lietaus ar požeminį vandenį.

    A4    Suvartojamos energijos kiekio apskaičiavimas (PEP, DEP)

    Apskaičiuojant procesui būtinos energijos poreikį (PEP) arba degimui būtinos energijos poreikį (DEP) atsižvelgiama į tinkamus energijos šaltinius, kurie naudojami visame įrenginyje arba tik degimo procesui. Energijos vienetus perskaičiuojant megadžauliais (MJ) naudojamos kuro bendrojo šilumingumo vertės (didžiausioji degimo šiluma) (A1 lentelė). Jeigu naudojamas kitų rūšių kuras, nurodomas atliekant apskaičiavimą taikytas šilumingumas. Elektros energija – tai grynasis iš elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos gautos elektros energijos ir įrenginyje pagamintos elektros energijos kiekis, išmatuotas kaip elektrinė galia.

    Apskaičiuojant PEP, reikalingą gaminant aglomeruotuosius akmenis, atsižvelgiama į visus energijos srautus, kurie į gamybos įrenginį patenka kuro ir elektros energijos pavidalu.

    Apskaičiuojant PEP, reikalingą gaminant mozaikines plyteles, turi būti atsižvelgiama į visus energijos srautus, kurie į gamybos įrenginį patenka kuro ir elektros energijos pavidalu.

    Apskaičiuojant DEP, reikalingą gaminant keramines plyteles, atsižvelgiama į visus energijos srautus, kurie į visas degimo krosnis patenka degimo procesui reikalingo kuro pavidalu.

    Apskaičiuojant DEP, reikalingą gaminant molines plyteles, atsižvelgiama į visus energijos srautus, kurie į visas degimo krosnis patenka degimo procesui reikalingo kuro pavidalu.

    Apskaičiuojant PEP, reikalingą gaminant cementą, atsižvelgiama į visus energijos srautus, kurie patenka į gamybos procesą kuro ir elektros energijos pavidalu.



    A1  lentelė

    PEP ir DEP apskaičiavimo lentelė (žr. tekste paaiškinimus)

    Gamybos periodas

    Dienos

    Nuo

    Iki

     

    Pagaminta produkcijos (kg)

     

    Kuras

    Kiekis

    Vienetai

    Perskaičiavimo koeficientas

    Energija (MJ)

    Gamtinės dujos

     

    kg

    54,1

     

    Gamtinės dujos

     

    Nm3

    38,8

     

    Butanas

     

    kg

    49,3

     

    Žibalas

     

    kg

    46,5

     

    Benzinas

     

    kg

    52,7

     

    Dyzelinas

     

    kg

    44,6

     

    Gazolis

     

    kg

    45,2

     

    Sunkusis mazutas

     

    kg

    42,7

     

    Nesikoksuojančios anglys

     

    kg

    30,6

     

    Antracitas

     

    kg

    29,7

     

    Medžio anglys

     

    kg

    33,7

     

    Pramoninis koksas

     

    kg

    27,9

     

    Elektros energija (iš elektros tinklo)

     

    kWh

    3,6

     

    Iš viso energijos

     

    Konkretus suvartojamos energijos kiekis (MJ produkto kilogramui)

     

    A5    Suvartojamo vandens kiekio apskaičiavimas

    Konkretus suvartojamo gėlo vandens kiekis apskaičiuojamas taip:

    CWp-a = (Wp + Wa)/Pt

    Cwp-a

    =

    konkretus suvartojamo gėlo vandens kiekis. Rezultatai nurodomi m3/tonomis, lygiavertis l/kg;

    Pt

    =

    bendras laikomos produkcijos kiekis (tonomis);

    Wp

    =

    šulinių vanduo ir skirtas tik pramoninėms reikmėms (išskyrus šulinių vandenį, kuris naudojamas buitinėms reikmėms, drėkinimui ir bet kokiems kitiems nepramoniniams poreikiams), nurodomas m3;

    Wa

    =

    vanduo iš akveduko ir skirtas tik pramoninėms reikmėms (išskyrus vandenį iš akveduko, kuris naudojamas buitinėms reikmėms, drėkinimui ir bet kokiems kitiems nepramoniniams poreikiams), nurodomas m3.

    Sistemos ribos – nuo žaliavų iki degimo operacijos.

    A6    Į orą išmetamų teršalų kiekis (taikoma tik apdorotiems produktams)

    Į orą išmetamų teršalų kiekio koeficientai apskaičiuojami taip:

     apskaičiuojama kiekvieno lentelėje nurodyto parametro koncentracija į aplinką išmetamose dujose,

     apskaičiuojant naudojami matavimo rezultatai turi būti nustatyti pagal lentelėse nurodytus bandymo metodus,

     ėminiai turi būti būdingieji atitinkamos produkcijos ėminiai.



    ( 1 ) OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

    ( 2 ) OL L 94, 2002 4 11, p. 13.

    ( 3 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

    ( 4 ) Pusiau apdoroti produktai – subalansuotieji skirtingų žaliavų mišiniai, pritaikyti naudoti gamybos procese.

    ( 5 ) OL 196, 1967 8 16, p. 1.

    ( 6 ) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

    ( 7 ) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

    ( 8 ) Uždarojo ciklo grąžinamasis perdirbimas – atliekų perdirbimas pagaminant tą patį gaminį. Iš gamybos proceso susidarančių antrinių medžiagų (pvz., liekanų ir likučių) uždarojo ciklo grąžinamasis perdirbimas – tai pakartotinis šių medžiagų naudojimas tame pačiame procese.

    ( 9 ) OL L 262, 1976 9 27, p. 201.

    ( 10 ) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

    ( 11 ) Atliekomis, kurių susidaro atliekant procesą, nelaikomos techninės priežiūros atlikimo atliekos, organinės atliekos ir komunalinės atliekos, susidarančios vykdant pagalbinę ir biuro veiklą.

    ( 12 ) OL L 194, 1975 7 25, p. 39.

    ( 13 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 12.

    ( 14 ) OL L 163, 1999 6 29, p. 41.

    ( 15 W – į aplinką išleistos nuotekos.

    Top