Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02008R0889-20150101

Consolidated text: Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008 2008 m. rugsėjo 5 d. kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/889/2015-01-01

2008R0889 — LT — 01.01.2015 — 010.003


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

(OL L 250, 18.9.2008, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1254/2008 2008 m. gruodžio 15 d.

  L 337

80

16.12.2008

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 710/2009 2009 m. rugpjūčio 5 d.

  L 204

15

6.8.2009

►M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 271/2010 2010 m. kovo 24 d.

  L 84

19

31.3.2010

►M4

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 344/2011 2011 m. balandžio 8 d.

  L 96

15

9.4.2011

 M5

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 426/2011 2011 m. gegužės 2 d.

  L 113

1

3.5.2011

►M6

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 126/2012 2012 m. vasario 14 d.

  L 41

5

15.2.2012

►M7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 203/2012 2012 m. kovo 8 d.

  L 71

42

9.3.2012

►M8

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 505/2012 2012 m. birželio 14 d.

  L 154

12

15.6.2012

►M9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 392/2013 2013 m. balandžio 29 d.

  L 118

5

30.4.2013

►M10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 519/2013 2013 m. vasario 21 d.

  L 158

74

10.6.2013

►M11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1030/2013 2013 m. spalio 24 d.

  L 283

15

25.10.2013

►M12

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1364/2013 2013 m. gruodžio 17 d.

  L 343

29

19.12.2013

►M13

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 354/2014 2014 m. balandžio 8 d.

  L 106

7

9.4.2014

►M14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 836/2014 2014 m. liepos 31 d.

  L 230

10

1.8.2014

►M15

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1358/2014 2014 m. gruodžio 18 d.

  L 365

97

19.12.2014




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės



EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ( 1 ), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio antrąją pastraipą, 12 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalies c punktą, 17 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 3 dalies antrąjį papunktį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį, 28 straipsnio 6 dalį, 29 straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio a, b, c bei e punktus ir 40 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 834/2007, visų pirma jo III, IV ir V antraštinėse dalyse, nustatyti pagrindiniai reikalavimai dėl ekologiškų produktų gamybos, ženklinimo ir kontrolės augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose. Reikėtų nustatyti išsamias šių reikalavimų įgyvendinimo taisykles.

(2)

Naujoms išsamioms tam tikrų gyvūnų rūšių, ekologinės akvakultūros, jūros dumblių ir mielių, naudojamų kaip maistas ar pašaras, gamybos taisyklėms Bendrijos lygiu parengti reikės daugiau laiko, todėl jos turėtų būti detaliau išdėstytos vėlesnės procedūros metu. Todėl reikia pašalinti tuos produktus iš šio reglamento taikymo srities. Tačiau tam tikroms gyvūnų rūšims, akvakultūros produktams ir jūros dumbliams turėtų būti taikomos mutatis mutandis tiems produktams nustatytos Bendrijos taisyklės dėl gamybos, kontrolės ir ženklinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 42 straipsnį.

(3)

Reikėtų nustatyti tam tikras apibrėžtis, siekiant vengti neaiškumų ir garantuoti vienodą ekologinės gamybos taisyklių taikymą.

(4)

Ekologinis augalų auginimas pagrįstas augalų maitinimu pirmiausia per dirvos ekosistemą. Todėl hidroponikos taikymas, kai augalai auga laikant jų šaknis inertinėje pašarinėje terpėje su tirpiaisiais mineralais ir maistingosiomis medžiagomis neturėtų būti leidžiamas.

(5)

Ekologinis augalų auginimas apima įvairius auginimo būdus ir ribotą trąšų bei mažo tirpumo dirvos gerinimo priemonių naudojimą, tad reikėtų smulkiai apibūdinti tokius būdus. Visų pirma reikėtų nustatyti tam tikrų nesintetinių produktų naudojimo sąlygas.

(6)

Pesticidų, kurie gali pakenkti aplinkai arba dėl kurių žemės ūkio produktuose gali atsirasti likučių, naudojimas turėtų būti gerokai apribotas. Reikėtų teikti pirmenybę prevencinėms kenkėjų, ligų ir piktžolių kontrolės priemonėms. Be to, reikėtų nustatyti tam tikrų augalų apsaugos produktų naudojimo sąlygas.

(7)

Ekologiškai ūkininkaujant, pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ( 2 ) buvo leista aiškiai apibrėžtomis sąlygomis naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus, trąšas, dirvos gerinimo priemones, taip pat tam tikras neekologiškas pašarines žaliavas, pašarų priedus ir pagalbines pašarų perdirbimo priemones bei tam tikrus valymui ir dezinfekcijai naudojamus produktus. Siekiant užtikrinti ekologinio ūkininkavimo tęstinumą, šiuos produktus ir medžiagas turėtų būti leidžiama toliau naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies c punkte pateiktas nuostatas. Be to, siekiant aiškumo, šio reglamento prieduose reikia išvardyti produktus ir medžiagas, kurias leista naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91. Ateityje remiantis kitokiu teisiniu pagrindu, būtent Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 1 dalimi, šie sąrašai gali būti papildyti kitais produktais ir medžiagomis. Todėl reikia nustatyti atskirą kiekvienos produktų ir medžiagų kategorijos būklę naudojant sąraše pateiktą simbolį.

(8)

Taikant holistinį požiūrį į ekologinį ūkininkavimą, gyvūnų auginimas turi būti susijęs su žeme, kurioje užaugintų gyvūnų mėšlas naudojamas auginamiems augalams tręšti. Gyvulininkystė visada reiškia žemės ūkio naudmenų valdymą, todėl reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią būtų draudžiamas gyvūnų auginimas neturint žemės. Renkantis veisles ekologinėje gyvulininkystėje reikėtų atsižvelgti į veislių gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą ir atsparumą ligoms, reikėtų skatinti didelę biologinę įvairovę.

(9)

Tam tikromis aplinkybėmis ūkio subjektai dėl sumažėjusio genų fondo gali susidurti su sunkumais siekiant gauti ekologiškai veistų gyvūnų, o tai kliudytų sektoriaus plėtrai. Todėl reikėtų numatyti galimybę veisimo tikslais atvežti į ūkį ribotą neekologiškai užaugintų gyvūnų skaičių.

(10)

Verčiantis ekologine gyvulininkyste reikėtų užtikrinti, kad yra tenkinami konkretūs gyvūnų elgsenos poreikiai. Šiuo atžvilgiu patalpos, kuriose laikomi visų rūšių gyvūnai, turėtų tenkinti atitinkamų gyvūnų poreikius, susijusius su vėdinimu, apšvietimu, erdve ir patogumu, turėtų būti numatytas pakankamas plotas, kad kiekvienas gyvūnas galėtų laisvai judėti ir būtų vystoma natūrali socialinė gyvūno elgsena. Reikėtų nustatyti konkrečias laikymo patalpose sąlygas ir ūkininkavimo tvarką tam tikrų gyvūnų, įskaitant bites, atžvilgiu. Šios specialiosios laikymo patalpose sąlygos turėtų užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį, o tai yra ekologinės gyvulininkystės prioritetas, todėl gali neapsiriboti vien Bendrijos gerovės standartais, kurie taikomi ūkininkavimui apskritai. Ekologinės gyvulininkystės veikla turėtų užkirsti kelią pernelyg sparčiam naminių paukščių auginimui. Todėl reikėtų nustatyti specialiąsias nuostatas, kad būtų išvengta intensyvaus auginimo būdų taikymo. Visų pirma naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks minimalų amžių, arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių rūšys, kad bet kuriuo atveju nebūtų paskatų taikyti intensyvaus auginimo būdus.

(11)

Daugeliu atveju gyvūnai turėtų nuolat turėti galimybę ganytis diendaržiuose esant palankioms oro sąlygoms, ir tokios lauko aikštelės iš principo turėtų būti parengtos pagal tinkamą rotacijos sistemą.

(12)

Siekiant vengti gamtinių išteklių, kaip antai dirva ir vanduo, užteršimo maistingosiomis medžiagomis, reikėtų nustatyti didžiausią leistiną mėšlo naudojimo vienam hektarui ir gyvūnų skaičiaus vienam hektarui ribą. Ši riba turėtų būti susieta su azoto kiekiu mėšle.

(13)

Sužalojimai, keliantys stresą, žalą, ligą ar gyvūnų kančias, turėtų būti uždrausti. Tačiau ribotomis sąlygomis gali būti leidžiama atlikti konkrečius tam tikroms gamybos rūšims, gyvūnų ir žmonių saugumui svarbius veiksmus.

(14)

Gyvūnai turėtų būti šeriami žole ir pašarais, pagamintais pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles, pageidautina pagamintais savo ūkyje, atsižvelgiant į gyvūnų fiziologinius poreikius. Be to, siekiant tenkinti pagrindinius gyvūnų mitybos reikalavimus, aiškiai apibrėžtomis sąlygomis gali prireikti naudoti tam tikrus mineralus, mikroelementus ir vitaminus.

(15)

Esami regioniniai ekologiškai auginamų atrajotojų galimybės gauti būtinus A, D ir E vitaminus su savo pašaro racionu skirtumai, kuriuos lemia klimatas ir turimi pašaro šaltiniai, kaip manoma, išliks, todėl reikėtų leisti skirti atrajotojams tokius vitaminus.

(16)

Gyvūnų sveikatos valdymas turėtų būti daugiausia pagrįstas ligų profilaktika. Be to, turėtų būti taikomos specialiosios valymo ir dezinfekcijos priemonės.

(17)

Profilaktinis chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimas ekologiškai ūkininkaujant neleistinas. Tačiau jei gyvūnui dėl ligos ar sužeidimo būtinas skubus gydymas, chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimas turėtų būti apribotas iki griežto minimumo. Be to, siekiant garantuoti vartotojams ekologinės gamybos vientisumą, turėtų būti įmanoma imtis ribojančių priemonių, kaip antai dukart padidinti išlauką po chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimo.

(18)

Turėtų būti nustatytos specialiosios taisyklės dėl ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo bitininkystėje.

(19)

Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai atsižvelgtų į atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu siekiant užtikrinti, kad pagaminti perdirbti produktai atitinka ekologinės gamybos taisykles.

(20)

Norint užtikrinti tam tikrų perdirbtų ekologiškų maisto produktų ir pašarų gamybą, reikia tam tikrų neekologiškų produktų ir medžiagų. Vyno perdirbimo taisyklėms suderinti Bendrijos lygiu reikės daugiau laiko. Todėl vyno gamybai naudojami minėti produktai turėtų būti neįtraukiami, kol, taikant vėlesnę procedūrą, bus nustatytos specialiosios taisyklės.

(21)

Ekologiškiems maisto produktams perdirbti, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 buvo leidžiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis naudoti tam tikras ne žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, tam tikras pagalbines maisto perdirbimo priemones ir tam tikras žemės ūkio kilmės neekologiškas sudedamąsias dalis. Siekiant užtikrinti ekologinio ūkininkavimo tęstinumą, pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalyje pateiktas nuostatas toliau leidžiama naudoti tokius produktus ir medžiagas. Be to, siekiant aiškumo, reikia šio reglamento prieduose išvardyti produktus ir medžiagas, kuriuos leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91. Ateityje remiantis kitokiu teisiniu pagrindu, būtent Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalimi, šie sąrašai gali būti papildyti kitais produktais ir medžiagomis. Todėl reikia nustatyti atskirą kiekvienos produktų ir medžiagų kategorijos būklę naudojant sąraše pateiktą simbolį.

(22)

Tam tikromis sąlygomis ekologiški ir neekologiški produktai gali būti surenkami ir vežami vienu metu. Siekiant pristatymo metu tinkamai atskirti ekologiškus produktus nuo neekologiškų ir išvengti bet kokio jų susimaišymo reikėtų nustatyti specialiąsias nuostatas.

(23)

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu reikalaujama tam tikru nustatytu laikotarpiu taikyti visas numatytas priemones. Atsižvelgiant į ankstesnę ūkio gamybą, reikėtų nustatyti konkrečius laikotarpius įvairiems gamybos sektoriams.

(24)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnį reikėtų nustatyti specialiąsias sąlygas dėl tame straipsnyje nustatytų išimčių taikymo. Reikia nustatyti tokias sąlygas dėl ekologinių gyvūnų, pašarų, bičių vaško, sėklų ir sėklinių bulvių bei ekologiškų sudedamųjų dalių nebuvimo, taip pat dėl konkrečių problemų, susijusių su gyvūnų laikymu ir didelio masto nelaimių atvejais.

(25)

Geografiniai ir struktūriniai žemės ūkio skirtumai bei klimatiniai suvaržymai gali kliudyti ekologinės gamybos plėtrai tam tikruose regionuose, todėl tikslinga numatyti išimtis tam tikrai praktikai dėl gyvūnų laikymo pastatų ir įrenginių charakteristikų. Todėl ūkiuose, kurie dėl savo geografinės padėties ir struktūrinių suvaržymų, visų pirma kalnuotose teritorijose, yra mažo dydžio, turėtų būti leidžiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis laikyti gyvūnus pririštus, ir tik tais atvejais, kai nėra įmanoma laikyti galvijus jų elgsenos poreikius atitinkančiomis grupėmis.

(26)

Siekiant užtikrinti pradinės ekologinės gyvulininkystės plėtrą, Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 buvo nustatytos kelios laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl gyvūnų rišimo, gyvūnų laikymo uždarose patalpose sąlygų ir gyvūnų tankumo. Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu šios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos iki jų galiojimo termino pabaigos, kad nebūtų sutrikdytas ekologinės gyvulininkystės sektorius.

(27)

Atsižvelgiant į apdulkinimo svarbą ekologinės bitininkystės sektoriuje, turėtų būti galima numatyti išimtis, pagal kurias tame pačiame ūkyje būtų leidžiama paralelinė ekologinė ir neekologinė bitininkystės gamyba.

(28)

Tam tikromis aplinkybėmis ūkininkams gali būti sunku užtikrinti ekologiškai užaugintų gyvūnų ir ekologiškų pašarų tiekimą, todėl turėtų būti išduodamas leidimas ribotais kiekiais naudoti ribotą kiekį ūkyje neekologiškai pagamintų medžiagų.

(29)

Ekologinėje gamyboje dalyvaujantys gamintojai įdėjo daug pastangų, siekdami plėtoti ekologiškų sėklų ir vegetatyvinių medžiagų gamybą, kad būtų užtikrintas platus augalų rūšių, kurioms esama ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, veislių pasirinkimas. Tačiau šiuo metu daugeliui rūšių ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos dar nepakanka ir tokiais atvejais turėtų būti leidžiama naudoti neekologiškas sėklas ir augalų dauginamąją medžiagą.

(30)

Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta veislių, kurių ekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių galima įsigyti rinkoje, duomenų bazė, siekiant padėti ūkio subjektams lengviau rasti ekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių.

(31)

Suaugusių galvijų laikymas gali sukelti pavojų prižiūrėtojui ir kitiems gyvūnus prižiūrintiems asmenims. Todėl reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią paskutiniu žinduolių penėjimo etapu būtų suteikiamos išimtys, visų pirma galvijų atžvilgiu.

(32)

Didelio masto nelaimės arba plačiai paplitusios gyvūnų ar augalų ligos gali daryti didelę įtaką ekologinei gamybai tuose regionuose. Reikia imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų išsaugotas arba net atkurtas. Todėl nukentėjusiose teritorijose turėtų būti leidžiama ribotą laiką tiekti neekologiškus gyvūnus arba neekologiškus pašarus.

(33)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį reikėtų nustatyti specialiuosius kriterijus dėl Bendrijos identifikacinio ženklo pateikimo, sandaros, dydžio ir dizaino, taip pat dėl kontrolės institucijos ar įstaigos kodo numerio ir vietos, kurioje žemės ūkio produktas buvo užaugintas, nuorodos, pateikimo ir sandaros.

(34)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 26 straipsnį reikėtų nustatyti specialiuosius ekologiškų pašarų ženklinimo reikalavimus atsižvelgiant į pašarų rūšis ir sudėtį bei horizontalias pašarams taikytinas ženklinimo nuostatas.

(35)

Be kontrolės sistemos, pagrįstos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 3 ), reikėtų nustatyti specialiąsias kontrolės priemones. Visų pirma reikėtų nustatyti išsamius reikalavimus dėl visų ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapų.

(36)

Valstybėms narėms teikiant Komisijai informaciją, Komisija turi turėti galimybę kuo veiksmingiau naudoti tiesiogiai perduodamą informaciją statistinei informacijai ir nuorodiniams duomenims tvarkyti. Šiam tikslui pasiekti, visa valstybių narių apsikeičiama ir Komisijos teiktina arba perduotina informacija turėtų būti siunčiama elektroninėmis ryšio priemonėmis arba skaitmenine forma.

(37)

Keitimasis informacija ir dokumentais tarp Komisijos bei valstybių narių ir valstybių narių pranešimai ir informacija Komisijai paprastai teikiama elektroniniu būdu arba skaitmenine forma. Siekiant pagerinti tokį keitimąsi informacija pagal ekologinės gamybos taisykles ir plėsti jo naudojimą, būtina pritaikyti esamas kompiuterines sistemas arba sukurti naująsias. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią tai turėtų atlikti ir įgyvendinti Komisija, per Ekologinės gamybos komitetą pranešusi apie tai valstybėms narėms.

(38)

Sąlygos, kuriomis šios kompiuterinės sistemos apdoroja informaciją, bei dokumentų, kurie turi būti perduodami pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, forma ir turinys turi būti dažnai tikslinami atsižvelgiant į taikytinų taisyklių arba valdymo reikalavimų pokyčius. Taip pat būtina, kad valstybių narių siunčiami dokumentai būtų teikiami vienodai. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, supaprastinti procedūras ir užtikrinti, kad atitinkamos kompiuterinės sistemos galėtų nedelsdamos imti veikti, turėtų būti nustatyta dokumentų forma ir turinys, remiantis pavyzdžiais ir klausimynais, kuriuos, pranešusi Ekologinės gamybos komitetui, turėtų patvirtinti ir atnaujinti Komisija.

(39)

Tam tikroms pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 nustatytoms nuostatoms reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad nekiltų pavojus ekologinės gamybos tęstinumui.

(40)

1993 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 207/93, apibrėžiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų VI priedo turinį ir nustatantis išsamias šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimo taisykles ( 4 ), 2003 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1452/2003, kuriame pateikiama Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 6 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl tam tikrų sėklų rūšių ir augalų dauginamosios medžiagos bei nustatomos su šia nukrypti leidžiančia nuostata susijusios procedūrinės taisyklės ir taikymo kriterijai ( 5 ), ir 2003 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 223/2003 dėl ženklinimo etiketėmis reikalavimų, taikomų ekologiškai pagamintiems pašarams, kombinuotiesiems pašarams ir pašarinėms žaliavoms, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ( 6 ), turėtų būti panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu.

(41)

Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 panaikina Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau dauguma jo nuostatų, šiek tiek jas pritaikius, turėtų tebebūti taikomos, todėl turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. Siekiant aiškumo reikia nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 ir šio reglamento nuostatų atitiktis.

(42)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



Turinys

I antraštinė dalis

Įžanginės nuostatos

II antraštinė dalis

Ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, pakavimo, vežimo ir laikymo taisyklės

1 skyrius

Augalininkystė

1a skyrius

Jūros dumblių gamyba

2 skyrius

Gyvulininkystė

1 skirsnis

Gyvūnų kilmė

2 skirsnis

Gyvūnų laikymas patalpose ir gyvulininkystės tvarka

3 skirsnis

Pašarai

4 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

2a skyrius

Akvakultūros gyvūnų gamyba

1 skirsnis

Bendrosios taisyklės

2 skirsnis

Akvakultūros gyvūnų kilmė

3 skirsnis

Akvakultūros gyvūnų auginimo praktika

4 skirsnis

Veisimas

5 skirsnis

Žuvų, vėžiagyvių ir dygiaodžių pašarai

6 skirsnis

Moliuskams taikomos specialiosios taisyklės

7 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

3 skyrius

Produktų gamyba

3a skyrius

Specialiosios vyno gamybos taisyklės

4 skyrius

Produktų surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

5 skyrius

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės

6 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės

1 skirsnis

Klimato, geografiniai arba struktūriniai suvaržymai

2 skirsnis

Ekologiškų ūkyje naudojamų medžiagų nebuvimas

3 skirsnis

Specifinės ekologinės gyvulininkystės valdymo problemos

3a skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinių produktų ir medžiagų naudojimu gamyboje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punktą

4 skirsnis

Didelio masto nelaimės

7 skyrius

Sėklų duomenų bazė

III antraštinė dalis

Ženklinimas

1 skyrius

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

2 skyrius

Specialieji pašarų ženklinimo reikalavimai

3 skyrius

Kiti specialieji ženklinimo reikalavimai

IV antraštinė dalis

Kontrolės priemonės

1 skyrius

Būtiniausi kontrolės reikalavimai

2 skyrius

Kontrolės reikalavimai augalams ir augalinės kilmės produktams

2a skyrius

Jūros dumblių specialieji kontrolės reikalavimai

3 skyrius

Kontrolės reikalavimai gyvūnams ir gyvulininkystės produktams

3a skyrius

Akvakultūros gyvūnų gamybai taikomi specialieji kontrolės reikalavimai

4 skyrius

Kontrolės reikalavimai gamybos vienetams, kuriuose ruošiami augalinės kilmės, jūros dumblių, gyvulininkystės ir akvakultūros gyvūnų produktai ir iš jų sudaryti maisto produktai

5 skyrius

Kontrolės reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių

6 skyrius

Kontrolės reikalavimai vienetams, naudojantiems sutartis su trečiosiomis šalimis

7 skyrius

Kontrolės reikalavimai pašarus ruošiantiems vienetams

8 skyrius

Pažeidimai ir keitimasis informacija

9 skyrius

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra

V antraštinė dalis

Informacijos perdavimas Komisijai, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

1 skyrius

Informacijos perdavimas Komisijai

2 skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos



I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente nustatytos konkrečios Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalyje minimų produktų ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės taisyklės.

▼M2

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a) gyvūnų rūšims, išskyrus nurodytas 7 straipsnyje; ir

b) akvakultūros gyvūnams, išskyrus nurodytus 25a straipsnyje.

Tačiau II, III ir IV antraštinės dalys mutatis mutandis taikomos šiems produktams tol, kol remiantis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 bus nustatytos išsamios šių produktų gamybos taisyklės.

▼B

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami šie terminai ir jų apibrėžtys:

a) neekologiškas – nepagamintas ir nesusijęs su gamyba pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir šį reglamentą;

b) veterinariniai vaistai – vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus ( 7 ), 1 straipsnio 2 dalyje;

c) importuotojas – fizinis arba juridinis asmuo Bendrijoje, kuris pats arba per savo atstovą tiekia siuntą Bendrijos rinkai;

d) pirmasis gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pristatoma siunta ir kuris ją gaus toliau tvarkyti ir (arba) parduoti;

e) valda – visi vieno ūkininko valdomi gamybos vienetai, skirti žemės ūkio produktams gaminti;

▼M2

f) gamybos vienetas – visas gamybos sektoriuje naudojamas turtas, kaip antai gamybinės patalpos, žemės sklypai, ganyklos, diendaržiai, gyvūnų laikymo pastatai, žuvininkystės tvenkiniai, jūros dumblių arba akvakultūros gyvūnų atskyrimo sistemos, kranto arba jūros dugno plotai, kuriuose leidžiama vykdyti akvakultūros veiklą, augalų, augalininkystės, jūros dumblių ir gyvulininkystės produktų, žaliavų ir bet kokių su šiuo konkrečiu gamybos sektoriumi susijusių pagalbinių priemonių laikymo patalpos;

▼B

g) hidroponinis auginimas – augalų auginimo būdas, kai jų šaknys įmerktos tik į mineralinį maistingąjį tirpalą arba laikomos inertinėje terpėje, kaip antai perlitas, žvyras ar mineralinė vata su maistinguoju tirpalu;

h) veterinarinis gydymas – ligos gydymas vaistais ir profilaktinis gydymas;

i) pereinamojo laikotarpio pašarai – pašarai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, išskyrus tuos, kurie buvo nuimti per 12 mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžios;

▼M2

j) uždaras recirkuliacinis akvakultūros įrenginys – akvakultūros, vykdomos uždaroje aplinkoje ant žemės arba laive, įrenginys, kuriame vyksta vandens recirkuliacija, ir kuris veikia tik gaudamas nuolatinę energiją iš išorės, reikalingą akvakultūros gyvūnų aplinkai stabilizuoti;

k) atsinaujinančių išteklių energija – energija, gaunama iš atsinaujinančių neiškastinių energijos išteklių: vėjo, saulės, geoterminių reiškinių, bangų, potvynių, hidroelektrinių, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų;

l) inkubatorius – vieta, kur akvakultūros gyvūnai, visų pirma žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai veisiami, išsirita ir auginami ankstyvuoju gyvenimo etapu;

m) augykla – vieta, kur taikoma po inkubavimo ir prieš užaugimą einančio tarpinio etapo auginimo sistema. Paauginimo etapas baigiasi pasibaigus pirmajam auginimo ciklo trečdaliui, išskyrus tuos atvejus, kai auginami tokių rūšių gyvūnai, kurie turi pereiti virtimo rituoliais etapą;

n) tarša – kai taikoma akvakultūros ir jūros dumblių auginimui, – tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos patekimas į vandens aplinką, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2008/56/EB ( 8 ) ir 2000/60/EB ( 9 ), vandenyse, kuriuose jos atitinkamai taikomos;

o) mišrioji žuvivaisa – kai taikoma akvakultūros ir jūros dumblių auginimui, – dviejų ar daugiau paprastai skirtingų mitybos lygmenų rūšių auginimas tame pačiame kultūros vienete;

p) auginimo ciklas – kai taikoma akvakultūros ir jūros dumblių auginimui, – akvakultūros gyvūno arba jūros dumblių gyvenimo trukmė nuo ankstyviausio gyvenimo etapo iki jų surinkimo;

q) vietoje auginamos rūšys – kai taikoma akvakultūros ir jūros dumblių auginimui – rūšys, kurios pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 708/2007 ( 10 ) nėra nei svetimos, nei nevietinės; Reglamento (EB) Nr. 708/2007 IV priede išvardytas rūšis galima laikyti vietoje auginamomis rūšimis;

r) suleidimo tankumas – kai taikoma akvakultūrai, – gyvasis gyvūnų svoris viename kubiniame metre vandens bet kuriuo auginimo etapo metu, kai taikoma plekšniažuvėms ir krevetėms – svoris viename kvadratiniame metre paviršiaus;

▼M9

s) patikrinimų byla – visa informacija ir dokumentai, kuriuos kontrolės sistemos tikslais valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms perduoda ūkio subjektas, kuriam taikoma kontrolės sistema, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnyje, įskaitant visą su tuo ūkio subjektu arba to ūkio subjekto vykdoma veikla susijusią aktualią informaciją ir dokumentus, kuriuos turi kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, išskyrus su sistemos taikymu nesusijusią informaciją ir dokumentus.

▼B



II ANTRAŠTINĖ DALIS

EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ GAMYBOS, PERDIRBIMO, PAKAVIMO, VEŽIMO IR LAIKYMO TAISYKLĖS



1 SKYRIUS

Augalininkystė

3 straipsnis

Dirvos dirbimas ir tręšimas

1.  Jei Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių nepakanka mitybiniams augalų poreikiams patenkinti, ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos tik šio reglamento I priede nurodytos trąšos ir dirvos gerinimo priemonės ir tik tiek, kiek yra būtina. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.  Kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 91/676/EEB ( 11 ) dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio, žemės ūkio naudmenoms tręšti skirtame gyvūnų mėšle azoto negali būti daugiau kaip 170 kg per metus vienam hektarui. Šis tręšimo apribojimas taikomas tik gyvūnų mėšlui, sausam gyvūnų mėšlui ir dehidratuotam naminių paukščių mėšlui, gyvūnų ekskrementų kompostui, kuriame yra naminių paukščių mėšlo, bei gyvūnų mėšlo komposto ir skystų gyvūnų ekskrementų naudojimui.

3.  Ekologinės gamybos ūkiai gali sudaryti rašytinius bendradarbiavimo susitarimus tik su kitais ekologinės gamybos taisyklių besilaikančiais ūkiais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo perteklių, gautą ekologiškai auginant produkciją. 2 dalyje minėtas didžiausias kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

4.  Bendrai dirvos būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvoje arba augaluose didinti galima naudoti tinkamus preparatus iš mikroorganizmų.

5.  Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus arba preparatus iš mikroorganizmų.

4 straipsnis

Hidroponinio auginimo draudimas

Hidroponinis auginimas draudžiamas.

5 straipsnis

Kenkėjų, ligų ir piktžolių valdymas

1.  Jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.  Spąstai ir (arba) gaudymo įtaisai, išskyrus gaudymo įtaisus, kuriuose naudojami feromonai, turi neleisti juose naudojamoms medžiagoms patekti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamomis žemės ūkio kultūromis. Panaudojus spąstus, būtina juos surinkti ir saugiai sunaikinti.

6 straipsnis

Specialiosios grybų auginimo taisyklės

Grybams auginti galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šios sudedamosios dalys:

a) ūkio gyvūnų mėšlas ir gyvūnų ekskrementai:

i) iš ūkių, ūkininkaujančių pagal ekologiškų produktų gamybos reikalavimus;

ii) arba nurodyti I priede, tik jei nėra i punkte nurodyto produkto ir jei jų kiekis neviršija 25 % bendros substrato sudedamųjų dalių masės, išskyrus dengiamąją medžiagą ir vandenį, iki kompostavimo;

b) žemės ūkio kilmės produktai, išskyrus minimus a punkte, iš ūkių, ūkininkaujančių pagal ekologiškų produktų gamybos reikalavimus;

c) chemiškai neapdorotos durpės;

d) mediena, neapdorota chemijos produktais nukirtus medžius;

e) I priede minėtos mineralinės medžiagos, vanduo ir dirvožemis.

▼M2



1a

SKYRIUS

Jūros dumblių gamyba

6a straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios jūros dumblių rinkimo ir auginimo taisyklės. Jos taikomos mutatis mutandis visų daugialąsčių jūrų dumblių arba fitoplanktono ir vienaląsčių dumblių, kurie vėliau bus naudojami kaip akvakultūros gyvūnų pašaras, produkcijai.

6b straipsnis

Vandens terpės tinkamumas ir darnaus valdymo planas

1.  Veikla vykdoma tokiose vietose, kurios nėra užterštos produktais arba medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, arba teršalais, kurie pakenktų produktų ekologiškumui.

2.  Ekologinės ir neekologinės gamybos vienetai tinkamai atskiriami. Tokios atskyrimo priemonės taikomos atsižvelgiant į natūralią aplinką, atskiras vandens tiekimo sistemas, atstumus, potvynių sroves ir į tai, ar ekologinės gamybos vienetas yra įrengtas prieš srovę ar pasroviui. Valstybių narių institucijos gali nustatyti vietoves arba teritorijas, kurios, jų nuomone, netinkamos ekologinei akvakultūrai arba jūros dumblių rinkimui, o taip pat jos gali nustatyti mažiausius atstumus tarp ekologinės gamybos vienetų ir neekologinės gamybos vienetų.

Nustačiusios mažiausius atstumus, valstybės narės pateikia šią informaciją ūkio subjektams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3.  Reikia atlikti gamybos vieneto apimtims proporcingą visų naujos ekologinės gamybos veiklos, kurią vykdant pagaminama daugiau kaip 20 tonų akvakultūros produktų per metus, poveikio aplinkai vertinimą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia gamybos vieneto būklė, kokia jo artimiausia aplinka bei tikėtinas jo veiklos poveikis aplinkai. Ūkio subjektas poveikio aplinkai vertinimą pateikia kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai. Poveikio aplinkai vertinimo turinys turi būti grindžiamas Tarybos direktyvos 85/337/EEB ( 12 ) IV priedu. Jeigu gamybos vienete jau atliktas lygiavertis vertinimas, jį leidžiama naudoti šiuo tikslu.

4.  Ūkio subjektas turi pateikti gamybos vieneto apimtims proporcingą akvakultūros ir jūros dumblių rinkimo darnaus valdymo planą.

Planas atnaujinamas kasmet, jame išsamiai apibūdinamas veiklos poveikis aplinkai bei būtinas atlikti aplinkos monitoringas ir išvardijamos priemonės, kurių reikia imtis tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis vandens ir sausumos aplinkai, įskaitant, kai taikoma, per vieną auginimo ciklą arba per metus į aplinką išmetamą maistingųjų medžiagų kiekį. Plane registruojami techninės įrangos priežiūros ir taisymo atvejai.

5.  Akvakultūros ir jūros dumblių gamybos verslu užsiimantys ūkio subjektai pirmenybę teikia atsinaujinančių išteklių energijai ir perdirba medžiagas, o į darnaus valdymo planą įtraukia atliekų mažinimo grafiką, kuris pradedamas taikyti pradėjus vykdyti veiklą. Kai įmanoma, liekamoji šiluma pateisinama tik jei ji gauta iš atsinaujinančių išteklių energijos.

6.  Prieš pradedant rinkti jūros dumblius, reikia atlikti vienkartinį jų biomasės apskaičiavimą.

6c straipsnis

Tausus laukinių jūros dumblių rinkimas

1.  Gamybos vienete arba patalpose laikomi apskaitos dokumentai, kurie leidžia ūkio subjektams nustatyti, o kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai patikrinti, ar asmenys, kurie surinko jūros dumblius, pristatė tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 išaugintus laukinius jūrų dumblius.

2.  Jūros dumbliai renkami taip, kad dėl surinkto kiekio vandens aplinkai nebūtų padaryta didelė žala. Siekiant užtikrinti, kad jūros dumbliai galėtų regeneruoti, imamasi priemonių, kaip antai nustatyti jūros dumblių rinkimo metodą, mažiausią renkamų dumblių dydį, amžių, dauginimosi ciklus arba nerenkamų jūros dumblių dydį.

3.  Jei jūros dumbliai surenkami bendro naudojimo arba bendrame plote, pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kad visi surinkti jūros dumbliai atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.  Dėl 73b straipsnio 2 dalies b ir c punktų šiuose įrašuose turi būti pateikiami įrodymai apie darnų valdymą ir tai, kad plotams, kuriuose buvo renkami jūros dumbliai, nepadarytas ilgalaikis poveikis.

6d straipsnis

Jūros dumblių auginimas

1.  Auginant jūros dumblius jūroje, naudojamos tik natūraliai aplinkoje esančios maistingosios medžiagos arba maistingosios medžiagos, gautos iš ekologinės akvakultūros gyvūnų gamybos, pageidautina esančios netoliese ir sudarančios mišriosios žuvivaisos sistemos dalį.

2.  Sausumoje įrengtuose įrenginiuose, kuriuose naudojami išoriniai maitinimo šaltiniai, maistingųjų medžiagų kiekis nuotekose patikrinus yra toks pats arba mažesnis negu įtekančiame vandenyje. Galima naudoti tik I priede išvardytas augalinės arba mineralinės kilmės maistingąsias medžiagas.

3.  Kultūrų tankumas arba veiklos intensyvumas yra registruojami; išlaikoma nepažeista vandens aplinka užtikrinant, kad neviršijamas didžiausias leistinas jūros dumblių kiekis, kurį auginant nedaromas neigiamas poveikis aplinkai.

4.  Kai įmanoma, dumbliams auginti naudojamos virvės ir kita įranga naudojamos pakartotinai arba perdirbamos.

6e straipsnis

Apsaugos nuo užsiteršimo priemonės ir gamybos įrangos bei įrengimų valymas

1.  Biologinės kilmės nešvarumai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami tik fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo ūkio.

2.  Įranga bei įrengimai valomi naudojant fizines arba mechanines priemones. Jeigu to nepakanka, galima naudoti tik VII priedo 2 skirsnyje išvardytas medžiagas.

▼B



2 SKYRIUS

Gyvulininkystė

7 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios šių rūšių auginimo taisyklės: galvijų, įskaitant bubalus ir bizonų rūšis, arklinių, kiaulių, avių, ožkų, naminių paukščių (III priede nurodytos rūšys) ir bičių.



1 skirsnis

Gyvūnų kilmė

8 straipsnis

Ekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.  Pasirenkant veisles arba rūšis, atsižvelgiama į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba rūšys atrenkamos ir dėl to, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis bei rūšimis susijusių specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, kaip antai kiaulių streso sindromas, PSE (blyškios, minkštos, vandeningos mėsos) sindromas, netikėta mirtis, savaiminis persileidimas ir sunkūs jauniklių atsivedimai, reikalaujantys Cezario pjūvio. Pirmenybė turi būti teikiama vietinėms veislėms ir rūšims.

2.  Auginant bites pirmenybė suteikiama Apis mellifera ir jų vietiniams ekotipams.

9 straipsnis

Neekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį neekologiškai auginti gyvūnai gali būti atvežti į ūkį veisimui, tik jei nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų ir laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Neekologiškai auginti jauni žinduoliai, kai banda arba pulkas formuojamas pirmąkart, turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles iš karto po nujunkymo. Be to, gyvūnų įtraukimo į bandą dieną taikomi šie apribojimai:

a) buivolai, veršeliai ir kumeliukai turi būti ne vyresni kaip šešių mėnesių;

b) ėriukai ir ožiukai turi būti ne vyresni kaip 60 dienų;

c) paršeliai turi sverti ne daugiau kaip 35 kg.

3.  Atnaujinant bandą ar pulką, neekologiškai auginti suaugę patinai ir niekada neturėjusios palikuonių, tačiau galinčios būti jau apvaisintos, patelės vėliau turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Be to, patelių skaičiui taikomi šie metiniai apribojimai:

a) ne daugiau kaip 10 % suaugusių arklių arba galvijų, įskaitant bubalus ir bizonų rūšių gyvūnus, patelių ir 20 % suaugusių kiaulių, avių ir ožkų patelių;

b) vienetams, kuriuose yra mažiau kaip 10 arklių ar galvijų arba mažiau kaip penkios kiaulės, avys ar ožkos, bet koks atnaujinimas, kaip paminėta pirmiau, apribojamas iki ne daugiau kaip vieno gyvūno per metus.

Ši šios dalies nuostata bus persvarstyta 2012 m., siekiant ją panaikinti.

4.  Gavus išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, 3 dalyje nurodytos procentinės dalys gali būti padidintos iki 40 % šiais ypatingais atvejais:

a) iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį;

b) keičiant veislę;

c) išvedant naujos paskirties galvijų rūšis;

d) kai veislėms gresia išnykimo pavojus ūkininkavimo metu, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 ( 13 ) IV priede, ir tuo atveju tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti niekada neturėję palikuonių arba neapvaisinti.

5.  Bitynams atnaujinti ekologinės gamybos vienetas gali per metus pakeisti 10 % motinėlių ir spiečių neekologiškai augintomis motinėlėmis ir spiečiais, su sąlyga, kad motinėlės ir spiečiai bus apgyvendinti aviliuose su koriais arba dirbtiniais koriais iš ekologinės gamybos vienetų.



2 skirsnis

Gyvūnų laikymas patalpose ir gyvulininkystės tvarka

10 straipsnis

Taisyklės dėl laikymo patalpose sąlygų

1.  Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma gyvūnams nekenksminga oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko.

2.  Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, leidžiančiomis gyvūnus laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas.

3.  Pastatuose turi būti toks gyvūnų skaičius, kuris užtikrintų gyvūnams patogumą, gerovę ir rūšims būdingų poreikių tenkinimą, kuris visų pirma priklauso nuo gyvūnų rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kuris ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Gyvūnų tankumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta jų gerovė, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, kaip antai rąžymasis ir mojavimas sparnais.

4.  Mažiausias privalomas įvairioms gyvūnų rūšims ir kategorijoms skirtų uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės nustatytos III priede.

11 straipsnis

Specialiosios žinduolių laikymo pastatuose sąlygos ir gyvulininkystės tvarka

1.  Gyvūnams skirtų patalpų grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta III priede, turi sudaryti tvirtos grindys, tai yra ne iš lentelių arba grotelių.

2.  Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kur grindys turi būti tvirtos, o ne iš lentelių. Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pabarstyta pakratais. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratai gali būti pagerinti arba papildyti bet kokiu I priede išvardytu mineraliniu produktu.

3.  Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/629/EEB ( 14 ) 3 straipsnio 3 dalį, vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose.

4.  Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/630/EEB ( 15 ) 3 straipsnio 8 dalį, paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį nėštumo etapą ir žindymo laikotarpį.

5.  Paršeliai neturi būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose.

6.  Lauko aikštelėse kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Knisti gali būti naudojamas įvairus substratas.

12 straipsnis

Specialiosios naminių paukščių laikymo pastatuose sąlygos ir paukštininkystės tvarka

1.  Naminiai paukščiai neturi būti laikomi narvuose.

2.  Atsižvelgiant į rūšims būdingas reikmes ir laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, palankiomis oro ir higienos sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelio, tvenkinio, ežero arba vandens telkinio.

3.  Pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) bent trečdalis grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos, t. y. ne iš lentelių arba grotelių, ir padengti pakratais, kaip antai šiaudai, medžio drožlės, smėlis arba durpės;

b) dedeklėms vištoms skirtose paukštidėse turi būti vištoms prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą;

c) turi būti įrengtos laktos, kurių dydis ir skaičius atitiktų grupės ir paukščių dydį, kaip nurodyta III priede;

d) turi turėti paukščių dydį atitinkančias paukščiams prieinamas įėjimo (išėjimo) angas, kurių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato ploto;

e) kiekvienoje paukštidėje neturi būti daugiau kaip:

i) 4 800 viščiukų;

ii) 3 000 dedeklių vištų;

iii) 5 200 perlinių vištų;

iv) 4 000 muskusinių ar Pekino ančių patelių arba 3 200 muskusinių ar Pekino antinų ar kitų ančių;

v) 2 500 kastruotų gaidžių, žąsų arba kalakutų;

f) bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mėsinių paukščių paukštidžių plotas neturi viršyti 1 600 m2;

g) paukštidės turi būti įrengtos taip, kad visi paukščiai galėtų lengvai patekti į diendaržį.

4.  Natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

5.  Siekiant užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdų taikymui, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks minimalų amžių arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių rūšys. Jei ūkio subjektas neaugina lėto augimo naminių paukščių rūšių, minimalus skerdžiamų naminių paukščių amžius turi būti toks:

a) viščiukai – 81 dieną;

b) kastruoti gaidžiai – 150 dienų;

c) Pekino antys – 49 dienas;

d) moteriškosios giminės muskusinės antys – 70 dienų;

e) muskusiniai antinai – 84 dienas;

f) didžiosios antys – 92 dienas;

g) perlinės vištos – 94 dienas;

h) vyriškosios giminės kalakutai ir žąsys, skirtos kepti – 140 dienų; ir

i) moteriškosios giminės kalakutai – 100 dienų.

Kompetentinga institucija apibrėžia lėto augimo rūšių kriterijus arba parengia jų sąrašą ir pateikia šią informaciją ūkio subjektams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

13 straipsnis

Specialieji reikalavimai ir bičių laikymo aviliuose sąlygos bitininkystėje

1.  Bitynų vieta turi būti parenkama taip, kad nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš ekologiškai auginamų pasėlių ir (arba) natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos ir (arba) kultūrų, kurioms taikomos mažą poveikį aplinkai turinčios auginimo technologijos, prilygstančios apibūdintosioms Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ( 16 ) 36 straipsnyje arba Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 ( 17 ) 22 straipsnyje, kurias taikant nesudaroma kliūčių laikyti bitininkystės produkciją ekologiška. Pirmiau nurodyti reikalavimai netaikomi tiems plotams, kuriuose nėra žiedų arba kai bitės miega žiemos miegu.

2.  Valstybės narės gali nustatyti regionus arba plotus, kuriuose nepraktikuojama ekologinės gamybos taisykles atitinkanti bitininkystė.

3.  Iš esmės aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bičių produktams užteršimo pavojaus.

4.  Vaškas naujiems koriams turi būti iš ekologinės gamybos vienetų.

5.  Nepažeidžiant 25 straipsnio nuostatų, aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augalinės kilmės aliejai.

6.  Cheminių sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas.

7.  Draudžiama imti medų iš korių su perais.

14 straipsnis

Prieiga prie diendaržių

1.  Diendaržiai gali būti iš dalies dengti.

2.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį žolėdžiai turi turėti galimybę ganytis lauke, kai tai leidžia oro sąlygos.

3.  Kai ganymo laikotarpiu žolėdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvūnai turi sąlygas laisvai judėti, galima nevykdyti reikalavimo išvesti į diendaržius žiemą.

4.  Neatsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, vyresniems kaip vienerių metų buliukams turi būti suteikta galimybė ganytis ganykloje arba diendaržyje.

5.  Naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo.

6.  Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir leisti naminiams paukščiams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių.

7.  Jei dėl remiantis Bendrijos teisės aktais nustatytų apribojimų ar įsipareigojimų naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurie patenkintų jų fiziologinius poreikius.

15 straipsnis

Gyvūnų tankumas

1.  Bendras gyvūnų tankumas turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas 170 kg azoto kiekis per metus vienam hektarui žemės ūkio naudmenų ploto.

2.  Kad būtų galima nustatyti tinkamą pirmiau minėtą gyvūnų tankį, kompetentinga institucija, remdamasi IV priede nustatytais skaičiais arba atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal Direktyvą 91/676/EEB, nustato gyvūnų vieneto ekvivalentą pirmiau minėtam kiekiui.

16 straipsnis

Gyvūnų auginimo neturint žemės draudimas

Draudžiama gyvūnus auginti ūkio subjekto, kuris nevaldo žemės ūkio naudmenų ir (arba) nėra sudaręs rašytinio bendradarbiavimo susitarimo su kitu ūkio subjektu pagal 3 straipsnio 3 dalį, ūkyje.

17 straipsnis

Ekologiškas ir neekologiškas gyvūnų auginimas vienu metu

1.  Valdoje gali būti neekologiškai auginamų gyvūnų, jei tuose vienetuose pastatai ir sklypai yra griežtai atskirti nuo vienetų, kuriuose auginama laikantis ekologinės gamybos taisyklių, ir auginami gyvūnai yra kitokių rūšių.

2.  Neekologiškai auginami gyvūnai gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis ekologinėse ganyklose, jei tokie gyvūnai yra iš 3 dalies b punkte apibrėžtos ūkininkavimo sistemos ir tuo pat metu toje ganykloje nebus ekologiškai auginamų gyvūnų.

3.  Ekologiškai auginami gyvūnai gali ganytis bendroje žemėje, jei:

a) ta žemė nebuvo apdorota ekologinei gamybai neleistinais produktais mažiausiai trejus metus;

b) visi ta žeme besinaudojantys neekologiškai auginami gyvūnai yra išauginti ūkininkavimo sistemoje, prilygstančioje apibūdintosioms Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnyje ar Reglamento Nr. 1257/1999 22 straipsnyje;

c) bet kokie gyvulininkystės produktai, gauti iš ekologiškai augintų gyvūnų naudojantis ta žeme, nelaikomi ekologiška produkcija, nebent galima įrodyti, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo neekologiškai augintų gyvūnų.

4.  Sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu gyvūnai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis neekologiškuose žemės plotuose. Neekologiški pašarai – žolė ir kita augmenija, kurią ėda gyvūnai – šiuo laikotarpiu neturi viršyti 10 % viso pašarų raciono per metus. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

5.  Ūkio subjektai laiko šiame straipsnyje minimų nuostatų naudojimą patvirtinančius dokumentus.

18 straipsnis

Gyvūnų valdymas

1.  Užsiimant ekologine žemdirbyste, tokie veiksmai kaip elastinių raiščių tvirtinimas prie avių uodegų, uodegų nupjovimas iki stimburio, dantų pjovimas, snapų apipjaustymas ir ragų trumpinimas arba šalinimas neturi būti atliekami reguliariai. Tačiau kompetentinga institucija tam tikrais atvejais gali leisti atlikti kai kuriuos iš šių veiksmų dėl saugumo arba siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą, gerovę arba higieną.

Gyvūnų kančios turi būti kuo labiau mažinamos taikant tinkamą nejautrą ir (arba) nuskausminimą ir pasirenkant tinkamiausią amžių, o veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai.

2.  Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos tvarka, leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytų sąlygų.

3.  Bičių motinėlių sužalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas.

4.  Gyvūnai turi būti pakraunami ir iškraunami nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš vežimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius trankvilizatorius.



3 skirsnis

Pašarai

▼M8

19 straipsnis

Pašarai iš nuosavos valdos ir kitų šaltinių

1.  Žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpį kiekvienais metais pagal 17 straipsnio 4 dalį, mažiausiai 60 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais.

2.  Kiaulių ir naminių paukščių atveju mažiausiai 20 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti tame pačiame regione bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais ar pašarų verslo subjektais.

3.  Bičių atveju pasibaigus sezonui aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir bičių duonelės atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą.

Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu tik kai dėl ekstremalių klimato sąlygų kyla pavojus jų gyvybei. Maitinama ekologiškai pagamintu medumi, ekologiškai pagamintais cukraus sirupais arba ekologiškai pagamintu cukrumi.

▼B

20 straipsnis

Pašarai, tenkinantys gyvūnų mitybos reikalavimus

1.  Visi jauni žinduoliai turi būti maitinami pageidautina motinos pienu, o ne natūraliu pienu; galvijai, įskaitant bubalus ir bizonus, ir kumeliukai – ne mažiau kaip tris mėnesius, avys ir ožkos – 45 dienas, o paršeliai – 40 dienų.

2.  Žolėdžių auginimo sistemos turi būti pagrįstos maksimaliu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybes įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į žolėdžių dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Pieniniams gyvūnams šią dalį leidžiama sumažinti iki 50 % ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams.

3.  Kiaulių ir naminių paukščių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ar silosu.

4.  Draudžiama laikyti gyvūnus tokiose sąlygose arba skirti tokią dietą, kurios gali sukelti anemiją.

5.  Penėjimas leidžiamas tuo atveju, jei jį galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Prievartinis šėrimas draudžiamas.

21 straipsnis

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai

▼M1

1.  Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 %.

▼M2

2.  Iki 20 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami gyvūnai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvūnus ganant daugiametėse ganyklose arba šienaujant daugiamečių pašarų arba baltymingų augalų sklypuose, kurie užsėti ekologinės gamybos sąlygomis pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais, jeigu tie sklypai yra tos pačios valdos dalis ir per pastaruosius penkerius metus nebuvo tos valdos ekologinės gamybos vieneto dalis. Naudojant perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarus ir pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais užaugintus pašarus, visa abiejų pašarų procentinė dalis juos sudėjus neviršija 1 dalyje nustatytų didžiausių procentinių dalių.

▼B

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip augalinės kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas.

▼M8

22 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas pašarui

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktį, ekologiškam pašarui gaminti ir ekologiškai auginamiems gyvūnams šerti galima naudoti tik šias medžiagas:

a) neekologiškas augalinės arba gyvūninės kilmės pašarines žaliavas arba kitas V priedo 2 skirsnyje išvardytas pašarines žaliavas, jei jos:

i) pagamintos arba paruoštos nenaudojant cheminių tirpiklių ir

ii) atitinka 43 straipsnyje arba 47 straipsnio c punkte nustatytus apribojimus;

b) neekologiškus prieskonius, žoleles ir melasą, jei jie:

i) nebūna ekologiški;

ii) pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių ir

iii) sudaro ne daugiau kaip 1 % atitinkamos rūšies gyvūnų pašarų raciono, o jų kiekis apskaičiuojamas kasmet kaip žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas;

c) gyvūninės kilmės ekologiškas pašarines žaliavas;

d) V priedo 1 skirsnyje išvardytas mineralinės kilmės pašarines žaliavas;

e) tausios žuvininkystės produktus, jei jie:

i) pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

ii) naudojami ne žolėdžiams šerti ir jei

iii) žuvų baltymų hidrolizatas naudojamas tik jauniems gyvūnams šerti;

f) druską kaip jūros druską, rupią akmens druską;

g) VI priede išvardytus pašarų priedus.

▼B



4 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

23 straipsnis

Ligų profilaktika

1.  Chemiškai susintetintų alopatinių veterinarinių vaistų arba antibiotikų skyrimas profilaktiniam gydymui yra draudžiamas, nepažeidžiant 24 straipsnio 3 dalies.

2.  Draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones) bei naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujos skatinimas arba sinchronizavimas) ar kitiems tikslams.

3.  Jei gyvūnai įsigyti neekologiškuose vienetuose, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali būti taikomos specialiosios priemonės, kaip antai kontroliniai patikrinimai ar karantino laikotarpiai.

4.  Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti kuo dažniau šalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies f punktą tik VII priede išvardyti produktai gali būti naudojami patalpoms ir įrenginiams, kuriuose laikomi gyvūnai, bei gyvūnams šerti naudojamiems indams valyti ir dezinfekuoti. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodenticidai (naudotini tik spąstuose) ir II priede išvardyti produktai.

5.  Pastatai turi būti ištuštinti nuo gyvūnų tarp visų auginamų naminių paukščių partijų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyta ir išdezinfekuota. Be to, kiekvienąsyk, pabaigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad ataugtų augalija. Valstybės narės nustato laiką, kurį aptvarai turi būti laikomi tušti. Ūkio subjektas laiko šio laikotarpio taikymą patvirtinančius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi, kai naminiai paukščiai neauginami partijomis, nelaikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną.

24 straipsnis

Veterinarinis gydymas

1.  Jei, nepaisant profilaktikos priemonių gyvūnų sveikatai apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, gyvūnai suserga arba susižeidžia, juos tuoj pat būtina gydyti, jei reikia, izoliavus ir patalpinus į tinkamą patalpą.

▼M13

2.  Fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams, mikroelementams bei produktams, išvardytiems V priedo 1 skirsnyje ir VI priedo 3 skirsnyje, teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečių rūšių gyvūnams ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.

▼B

3.  Jei 1 ir 2 dalyse minėtos priemonės neveiksmingos gydant konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas tam, kad gyvūnas išvengtų kančių arba skausmo, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai arba antibiotikai.

4.  Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir visus kitus privalomus likvidavimo planus, pagal kuriuos gyvūnui arba gyvūnų grupei per 12 mėnesių taikomi daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais arba antibiotikais kursai arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei jų reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieneri metai, tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai negali būti parduodami kaip ekologiški produktai ir gyvūnams turi būti taikomi 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

Turi būti laikomi tokių aplinkybių patvirtinamųjų dokumentų įrašai, kad kontrolės įstaiga ar institucija galėtų juos patikrinti.

5.  Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus gyvūnui įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų maisto produktų gaminimu iš tokių gyvūnų, turi būti dukart ilgesnė už teisėtą išlauką, kaip minėta Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje, arba, kai išlaukos trukmė nenurodyta – 48 valandos.

25 straipsnis

Konkrečios ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisyklės bitininkystėje

1.  Rėmams, aviliams ir koriams apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama naudoti tik rodenticidus (naudojamus tik spąstuose) ir II priede išvardytus tinkamus produktus.

2.  Bitynams dezinfekuoti galima naudoti garus ir tiesioginę liepsną.

3.  Tranų perų naikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai yra būdas užkirsti kelią Varroa destructor plitimui.

4.  Jei, nepaisant visų profilaktinių priemonių, bičių šeimos suserga arba apsikrečia, jos turi būti tuoj pat gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus.

5.  Veterinariniai vaistai gali būti naudojami ekologiškoje bitininkystėje, jei valstybė narė leidžia atitinkamai juos naudoti, vadovaudamasi atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančiomis nacionalinėmis nuostatomis.

6.  Užsikrėtus Varroa destructor gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat mentolas, timolas, eukaliptolas arba kamparas.

7.  Jei gydoma cheminiu būdu susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti perkeltos į izoliuotus bitynus, o visas vaškas po gydymo pakeistas ekologiškai bitininkaujant gautu vašku. Paskui toms bičių šeimoms taikomas 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

8.  7 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi 6 dalyje išvardytiems produktams.

▼M2



2a

SKYRIUS

Akvakultūros gyvūnų gamyba



1

skirsnis

Bendrosios taisyklės

25a straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios XIIIa priede išvardytų žuvų, vėžiagyvių, dygiaodžių ir moliuskų rūšių auginimo taisyklės.

Jos taikomos mutatis mutandis zooplanktonui, mikroskopiniams vėžiagyviams, žiuželiniams, kirmėlėms ir kitiems gyvūnams, kurie naudojami kaip pašaras vandenyje auginamiems gyvūnams.

25b straipsnis

Vandens terpės tinkamumas ir darnaus valdymo planas

1.  Šiam skyriui taikomos 6b straipsnio 1–5 dalių nuostatos.

2.  Apsaugos ir prevencinės priemonės, kurių imamasi kovojant su plėšriosiomis rūšimis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB ( 18 ) ir nacionalines taisykles, įtraukiamos į darnaus valdymo planą.

3.  Kaimynystėje įsikūrę ūkio subjektai, kai taikoma, tarpusavyje derina rengiamus valdymo planus ir turi būti galima patikrinti, ar jie juos derino.

4.  Kai akvakultūros gyvūnai auginami žuvininkystės tvenkiniuose, vandens talpyklose arba kanaluose, ūkiuose įrengiamos natūralios filtruojamosios lysvės, nusodinimo tvenkiniai, biologiniai arba mechaniniai filtrai, kad būtų galima surinkti maistingųjų medžiagų atliekas, arba ūkiuose naudojami jūros dumbliai ir (arba) gyvūnai (dvigeldžiai moliuskai ir dumbliai), kurie padeda gerinti nuotekų kokybę. Kai taikoma, reguliariai atliekamas nuotekų monitoringas.

25c straipsnis

Paralelinė ekologiškų ir neekologiškų akvakultūros gyvūnų gamyba

1.  Kompetentinga institucija gali leisti tos pačios valdos inkubatoriuose ir augyklose auginti ekologiškus ir neekologiškus jauniklius, jei šie vienetai yra aiškiai fiziškai atskirti ir yra įrengta atskira vandens tiekimo sistema.

2.  Suaugusių gyvūnų gamybos atveju kompetentinga institucija gali leisti toje pačioje valdoje įrengti akvakultūros gyvūnų ekologinės ir neekologinės gamybos vienetus, jei laikomasi šio reglamento 6b straipsnio 2 dalies ir jei juose vykdomi skirtingi gamybos etapai ir skirtingi akvakultūros gyvūnų priežiūros etapai.

3.  Ūkio subjektai laiko šiame straipsnyje minimų nuostatų naudojimą patvirtinančius dokumentus.



2

skirsnis

Akvakultūros gyvūnų kilmė

25d straipsnis

Ekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmė

1.  Naudojamos vietoje auginamos rūšys, o jų veisimo tikslas – geriau prie auginimo sąlygų prisitaikiusios veislės, kurios yra sveikos ir sudaro sąlygas gerai panaudoti pašarų išteklius. Patvirtinamieji dokumentai apie jų kilmę ir apdorojimą pateikiami kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai.

2.  Pasirenkamos tos rūšys, kurios gali būti auginamos nedarant didelės žalos laukinių gyvūnų ištekliams.

25e straipsnis

Neekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmė ir laikymas

1.  Jei nepakanka ekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų, veisimo tikslais arba siekiant pagerinti išteklių genetines savybes į valdą galima atgabenti sugautus laukinius arba neekologiškai augintus akvakultūros gyvūnus. Prieš panaudojant juos veisimui, šie gyvūnai laikomi ekologinės gamybos sąlygomis bent tris mėnesius.

2.  Jei nepakanka ekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių, auginimo tikslais į valdą galima atgabenti neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių. Bent paskutiniuosius du auginimo ciklo trečdalius gyvūnai laikomi ekologinės gamybos sąlygomis.

▼M12

3.  Į ūkį pristatomų neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių didžiausia procentinė dalis iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi sumažėti iki 80 %, iki 2014 m. gruodžio 31 d. – iki 50 %, o iki 2015 m. gruodžio 31 d. – iki 0 %.

▼M15

4.  Laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklius rinkti auginimo tikslais galima tik šiais atvejais:

a) kai pildant tvenkinius į atskyrimo sistemas ir aptvarus natūraliai įplaukia žuvų ar vėžiagyvių lervų ir jauniklių;

b) galima rinkti europinius stiklinius unguriukus, jei toje vietovėje yra patvirtintas ungurių valdymo planas, o dirbtinė ungurių reprodukcija vis dar nevykdoma;

c) kai vykdant tradicinį ekstensyvųjį akvakultūros produktų auginimą šlapynėse, tokiose, kaip dambomis ir pylimais atskirti sūroko vandens telkiniai, potvynių ir atoslūgių užliejami plotai ir pakrantės lagūnos, renkamas laukinis kitų rūšių žuvų nei europinis ungurys mailius, jeigu:

i) įžuvinimas atitinka atitinkamų valdžios institucijų, atsakingų už aptariamų žuvų išteklių valdymą, patvirtintas valdymo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti atitinkamos rūšies tausų naudojimą ir

ii) žuvys maitinamos tik natūraliai aplinkoje esančiu pašaru.

▼M2



3

skirsnis

Akvakultūros gyvūnų auginimo praktika

25f straipsnis

Bendrosios akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės

1.  Aplinka auginamiems akvakultūros gyvūnams sudaroma tokia, kad, atsižvelgiant į jų rūšiai būdingus poreikius, akvakultūros gyvūnai:

a) turi pakankamai gerai savijautai būtinos vietos;

b) yra laikomi geros kokybės vandenyje, kuriame pakanka deguonies; ir

c) yra laikomi tokioje temperatūroje ir tokioje šviesoje, kurios reikalingos atsižvelgiant į tos rūšies poreikius ir į geografinę padėtį;

d) gėlavandenių žuvų auginimo aplinkos dugnas yra kuo panašesnis į dugną natūraliomis sąlygomis;

e) auginant karpius, dugnas yra natūralus gruntas.

▼M15

2.  Atskirų rūšių arba rūšių grupių suleidimo tankumas ir auginimo praktika nustatyti XIIIa priede. Atsižvelgiant į suleidimo tankumo ir auginimo praktikos poveikį auginamų žuvų gerovei, stebima žuvų būklė (pvz., pelekų sužalojimai ir kiti sužeidimai, augimo tempas, elgsena ir bendra sveikatos būklė) ir vandens kokybė.

▼M2

3.  Vandenyje esančios atskyrimo sistemos projektuojamos ir konstruojamos taip, kad vandens srauto greitis ir fiziniai bei cheminiai parametrai užtikrintų gyvūnų sveikatą bei gerovę ir tenkintų jų elgsenos poreikius.

4.  Atskyrimo sistemos projektuojamos, įrengiamos ir veikia taip, kad būtų sumažinta gyvūnų ištrūkimo rizika.

5.  Ištrūkus žuviai arba vėžiagyviui reikia imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų sumažintas poveikis vietos ekosistemai, jei tinka, juos vėl reikia sugauti. Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai.

25g straipsnis

Vandens atskyrimo sistemoms taikomos specialiosios taisyklės

1.  Akvakultūros gyvūnams auginti draudžiama naudoti uždarus recirkuliacinius akvakultūros įrenginius, išskyrus inkubatorius ir augyklas arba, jei auginamos ekologiškam pašarui skirtos rūšys.

2.  Sausumoje įrengti auginimo vienetai atitinka šiuos reikalavimus:

a) įmanoma stebėti ir kontroliuoti tekančio vandens sistemomis tekančio vandens srautą ir įtekančio bei ištekančio vandens kokybę;

b) natūrali augmenija sudaro bent penkis procentus perimetro (sausumos ir vandens lietimosi linijos ilgio).

3.  Jūroje įrengtos atskyrimo sistemos:

a) įrengiamos ten, kur vandens srovė, gylis ir vandens masės pasikeitimo greitis yra pakankami, kad kuo labiau sumažintų poveikį jūros dugnui ir jas supančiam vandens telkiniui;

b) turi turėti įrengtas varžas, kurios turi būti tinkamo dizaino ir konstrukcijos, be to, jos turi būti eksploatuojamos toje aplinkoje, kur vykdoma veikla.

4.  Tik inkubatoriuose ir augyklose leidžiama vandenį šildyti arba aušinti dirbtiniu būdu. Vandeniui šildyti arba aušinti visuose auginimo etapuose galima naudoti vandenį iš natūralių gręžinių.

25h straipsnis

Akvakultūros gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos

1.  Kad būtų išvengta su priežiūra susijusių akvakultūros gyvūnų streso ir fizinių sužalojimų, jie liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, naudojant tinkamą įrangą ir tvarką. Veisliniai vandens gyvūnai liečiami taip, kad patirtų kuo mažiau fizinių sužalojimų ir streso, tam tikrais atvejais taikant anesteziją. Jų rūšiavimas atliekamas kuo rečiau ir laikantis žuvų gerovės reikalavimų.

2.  Dirbtiniam apšvietimui taikomi šie apribojimai:

a) siekiant pailginti natūralią dienos trukmę, dirbtinis apšvietimas naudojamas ne ilgiau kaip ilgiausia leistina trukmė, kuri nustatoma atsižvelgiant į etologinius poreikius, geografines sąlygas ir bendrą auginamų gyvūnų sveikatos būklę; ši ilgiausia leistina trukmė neviršija 16 valandų per parą, išskyrus tuos atvejus, kai toks apšvietimas naudojamas reprodukcijos tikslais;

b) įjungiant ar išjungiant šviesą vengiama staigių šviesos intensyvumo pokyčių; tam naudojamos lempos, kurių ryškumą galima reguliuoti, arba foninis apšvietimas.

3.  Aeracija, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatą, leidžiama su sąlyga, kad mechaniniams aeratoriams energija būtų tiekiama iš, pageidautina, atsinaujinančių šaltinių.

Visi šie atvejai turi būti registruojami akvakultūros gamybos įrašuose.

4.  Deguonį leidžiama naudoti tik jei tai susiję su gyvūnų sveikatos reikalavimų užtikrinimu ir svarbiais auginimo ar gabenimo etapais šiais atvejais:

a) išskirtiniais atvejais pakilus temperatūrai, nukritus atmosferos slėgiui arba atsitiktinės taršos atveju;

b) retkarčiais vykdant išteklių laikymo ir priežiūros procedūras, pavyzdžiui, imant mėginius ir rūšiuojant;

c) tam, kad būtų užtikrinta, jog ūkyje auginami gyvūnai išgyvens.

Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai.

5.  Taikomas toks skerdimo būdas, kad žuvis iškart prarastų sąmonę ir nejaustų skausmo. Pasirenkant tinkamiausią skerdimo būdą reikia atsižvelgti į žuvų dydį, rūšis ir gamybos vietas.



4

skirsnis

Veisimas

25i straipsnis

Draudimas naudoti hormonus

Hormonus ir jų darinius naudoti draudžiama.



5

skirsnis

Žuvų, vėžiagyvių ir dygiaodžių pašarai

25j straipsnis

Pašarams taikomos bendrosios taisyklės

Šėrimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

a) gyvūnų sveikatą;

b) aukštą produkto kokybę, įskaitant jo maistinę sudėtį, taip užtikrinant aukštą galutinio valgomojo produkto kokybę;

c) nedidelį poveikį aplinkai.

25k straipsnis

Plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

1.  Plėšrieji akvakultūros gyvūnai šeriami pirmenybę teikiant:

a) iš akvakultūros gautiems ekologiškų pašarų produktams;

b) žuvų miltams ir žuvų taukams iš ekologinės akvakultūros likučių;

c) žuvų miltams ir žuvų taukams bei žuvų kilmės sudedamosioms dalims iš tausiai žvejojant sugautos žmonėms vartoti skirtos žuvies likučių;

▼M8

d) augalinės arba gyvūninės kilmės ekologiškoms pašarinėms žaliavoms;

▼M15

e) iš neišdorotos žuvies, sužvejotos žvejybos būdu, kuris kaip tausus buvo sertifikuotas pagal kompetentingos institucijos pripažintą schemą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ( 19 ) nustatytais principais, gautiems pašarų produktams.

▼M15 —————

▼M2

3.  Ekologiški augaliniai produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 60 % pašarų raciono.

4.  Lašišų ir upėtakių racione, neviršijant kiekio, reikalingo jų fiziologiniams poreikiams tenkinti, gali būti astaksantino, gauto visų pirma iš ekologiškų šaltinių, tokių kaip ekologiškų vėžiagyvių kiautai. Jei ekologiškų šaltinių nėra, galima naudoti astaksantiną iš natūralių šaltinių, tokių kaip Phaffia mielių preparatas.

▼M15

5.  Jei 1 dalyje išvardytuose pašarų šaltiniuose nėra pakankamai histidino, kad būtų patenkinti lašišinių šeimos žuvų mitybos poreikiai ir būtų išvengta kataraktos formavimosi, šių žuvų pašarų racioną galima papildyti histidinu, gautu fermentacijos būdu.

▼M2

25l straipsnis

Tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

1.  XIIIa priedo 6, 7 ir 9 skirsniuose nurodytos akvakultūros gyvūnų rūšys šeriamos natūraliai tvenkiniuose ir ežeruose esančiais pašarais.

2.  Jei 1 dalyje nurodytų natūralių pašarų išteklių nepakanka, galima naudoti ekologišką augalinės kilmės pašarą, pageidautina, išaugintą tame pačiame ūkyje. Ūkio subjektai laiko papildomų pašarų naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

▼M15

3.  Jei natūralus pašaras papildomas pagal 2 dalį:

a) XIIIa priedo 9 skirsnyje minimų siamo šamų (Pangasius spp.) raciono dalį gali sudaryti ne daugiau kaip 10 % žuvų miltų arba žuvų taukų, gautų tausojančios žuvininkystės būdu;

b) XIIIa priedo 7 skirsnyje minimų krevečių raciono dalį gali sudaryti ne daugiau kaip 25 % žuvų miltų ir 10 % žuvų taukų, gautų tausojančios žuvininkystės būdu. Siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami kiekybiniai krevečių mitybos poreikiai, jų mitybą galima papildyti organiniu cholesteroliu; jei organinio cholesterolio neturima, galima naudoti neorganinį cholesterolį, gautą iš vilnos, jūrinių bestuburių ar kitų šaltinių.

▼M15

25la straipsnis

Ekologiškai augintų jauniklių pašarui taikomos specialiosios taisyklės

Iš lervų ekologiškai auginant jauniklius, kaip pašaras gali būti naudojami įprastinis fitoplanktonas ir zooplanktonas.

▼M2

25m straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 15 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktyje nurodyti produktai ir medžiagos

▼M8

1.  Ekologinėje akvakultūroje galima naudoti tik V priedo 1 skirsnyje išvardytas mineralinės kilmės pašarines žaliavas.

▼M2

2.  Pašarų priedai, tam tikri gyvūnams šerti naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami tik jei jie išvardyti VI priede ir laikomasi tame priede nustatytų apribojimų.



6

skirsnis

Moliuskams taikomos specialiosios taisyklės

25n straipsnis

Auginimo plotas

1.  Dvigeldžius moliuskus galima auginti tame pačiame vandens plote kaip ir ekologiškas žuvis ir jūros dumblius mišriosios žuvivaisos sistemoje ir apie tai reikia įrašyti darnaus valdymo plane. Užsiimant mišriąja žuvivaisa dvigeldžius moliuskus taip pat galima auginti kartu su pilvakojais moliuskais, pavyzdžiui, krantinėmis sraigėmis.

2.  Dvigeldžiai moliuskai ekologiškai auginami plotuose, kurių ribos pažymėtos poliais, plūdurais ar kitais aiškiais ženklais ir, atitinkamai, izoliuojami tinkliniais maišais, varžomis ar kitokiomis žmogaus pagamintomis priemonėmis.

3.  Ekologiniai moliuskų ūkiai kuo labiau mažina saugotinoms rūšims kylantį pavojų. Jeigu apsisaugoti nuo plėšrių rūšių naudojami tinklai, jie turi būti tokie, kad nesužalotų nardančių paukščių.

25o straipsnis

Kiaušinių kilmė

1.  Jeigu nedaroma didelė žala aplinkai ir jei leidžiama pagal vietos teisės aktus, galima naudoti dvigeldžių moliuskų kiaušinius ne iš gamybos vieneto, jei jie surinkti iš:

a) moliuskų kolonijų lysvių, kur jie veikiausiai neišgyventų per žiemą, arba kurių yra daugiau negu reikalaujama, arba

b) natūralių moliuskų kiaušinių kolonijų ant rinktuvų.

Laikomi įrašai apie tai, kaip, kur ir kada surinkti laukinių dvigeldžių moliuskų kiaušiniai, kad būtų galima atsekti plotą, kur jie buvo surinkti.

▼M12

Tačiau neekologiškų dvigeldžių moliuskų kiaušinius iš inkubatorių galima pristatyti į ekologinės gamybos vienetus neviršijant šių didžiausių procentinių dalių: 80 % iki 2011 m. gruodžio 31 d., 50 % iki 2014 gruodžio 31 d. ir 0 % iki 2015 gruodžio 31 d.

▼M2

2.  Kad didžiosios austrės (Crassostrea gigas) natūralioje aplinkoje nerštų kuo rečiau, pirmenybė teikiama selektyviai veisiamoms austrėms.

25p straipsnis

Laikymo ir priežiūros sąlygos

1.  Moliuskų suleidimo tankumas neviršija neekologiniu būdu toje vietovėje auginamų moliuskų tankumo. Pakeitimai, susiję su rūšiavimu, retinimu ir suleidimo tankumo reguliavimu, atliekami atsižvelgiant į biomasę ir siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir aukštą produkto kokybę.

2.  Biologinės kilmės nešvarumai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo moliuskų ūkių. Auginimo ciklo metu moliuskus vieną kartą galima apdoroti kalkių tirpalu tam, kad būtų galima kovoti su kartu augančiais organizmais.

25q straipsnis

Auginimo taisyklės

1.  Ekologiškai auginti midijas leidžiama ant lynų, taip pat galima taikyti kitus XIIIa priedo 8 skirsnyje išvardytus metodus.

2.  Moliuskus leidžiama auginti ant dugno, tik jeigu rinkimo ir auginimo plotuose nedaromas didelis poveikis aplinkai. Įrodymai apie tai, kad poveikis aplinkai nedidelis, patvirtinami tyrimu ir ataskaita apie naudojamą plotą, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti kontrolės įstaigai ar kontrolės institucijai. Ataskaita įtraukiama į darnaus valdymo planą kaip atskiras skyrius.

25r straipsnis

Austrių auginimo specialiosios taisyklės

Leidžiama auginti maišuose ant estakadų. Šios ar kitos struktūros, kuriose laikomos austrės, įrengiamos taip, kad palei pakrantės liniją nesusiformuotų visiška užtvara. Gamybai optimizuoti austrės kruopščiai sudėliojamos į lysves pagal tai, kur teka srovė per potvynius ir atoslūgius. Auginama laikantis XIIIa priedo 8 skirsnyje išvardytų kriterijų.



7

skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

25s straipsnis

Bendrosios taisyklės dėl ligų profilaktikos

1.  Pagal Direktyvos 2006/88/EB 9 straipsnį gyvūnų sveikatos valdymo plane nurodomos biologinės saugos ir ligų prevencijos priemonės, įskaitant rašytinį susitarimą dėl konsultacijų sveikatos klausimais, kurių skaičius proporcingas gamybos vieneto apimtims, su kvalifikuota akvakultūros gyvūnų sveikatos tarnyba, kuri lankosi ūkyje bent kartą per metus, o auginant dvigeldžius moliuskus – bent kartą per dvejus metus.

2.  Laikymo sistemos, įranga ir reikmenys yra tinkamai išvalomi ir dezinfekuojami. Galima naudoti tik VII priedo 2.1 ir 2.2 skirsniuose išvardytus produktus.

3.  Dėl telkinių laikymo tuščių:

a) kompetentinga institucija nustato, ar vandens telkinius reikia kurį laiką laikyti tuščius ir reikiamą telkinių laikymo tuščių trukmę; telkiniai kurį laiką laikomi tušti po kiekvieno auginimo ciklo atviroje jūroje esančiose atskyrimo sistemose; telkinių laikymas tuščių registruojamas dokumentuose. Telkinius laikyti tuščius taip pat rekomenduojama taikant kitus gamybos metodus, pavyzdžiui, naudojant vandens talpyklas, žuvininkystės tvenkinius ir varžas;

b) telkinių laikyti tuščių neprivaloma auginant dvigeldžius moliuskus;

c) telkinius laikant tuščius, varža ar kokia kita konstrukcija, naudojama akvakultūros gyvūnų gamybai, ištuštinama, dezinfekuojama ir paliekama tuščia tol, kol ji vėl bus naudojama.

4.  Kai taikoma, nepanaudotas pašaras žuvims, išmatos ir nugaišę gyvūnai iškart pašalinami, kad nebūtų labai pakenkta aplinkai, ypač vandens kokybei, kad būtų sumažinta ligų rizika ir kad tai nepritrauktų vabzdžių ir graužikų.

5.  Ultravioletinį apšvietimą ir ozoną galima naudoti tik inkubatoriuose ir augyklose.

▼M15

6.  Vykdant biologinę ektoparazitų kontrolę, pirmenybė teikiama žuvims valytojoms ir gėlam vandeniui, jūros vandeniui ir natrio chlorido tirpalui.

▼M2

25t straipsnis

Veterinarinis gydymas

1.  Jeigu, nepaisant prevencinių priemonių užtikrinti gyvūnų sveikatą pagal Reglamento 834/2007 15 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktį, kyla sveikatos problemų, galima taikyti veterinarinį gydymą tokia pirmumo seka:

a) medžiagas iš augalų, gyvūnų ar mineralų homeopatinio tirpalo pavidalu;

b) augalus ir jų ekstraktus, neturinčius anestezinio poveikio ir

c) tokias medžiagas kaip, pavyzdžiui, mikroelementus, metalus, natūralius imunostimuliatorius ar leistinus probiotikus.

2.  Per metus gali būti taikomi tik du alopatinio gydymo kursai, išskyrus skiepijimus ir jei to reikia pagal privalomus likvidavimo planus. Tačiau kai auginimo ciklas trumpesnis negu metai, per metus galima taikyti tik vieną alopatinio gydymo kursą. Jei minėti alopatinio gydymo apribojimai viršijami, atitinkami akvakultūros gyvūnai negali būti parduodami kaip ekologiški produktai.

3.  Parazitai naikinami ne dažniau kaip du kartus per metus arba kartą per metus, jei auginimo ciklas trumpesnis negu 18 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės narės vykdo privalomus kontrolės planus.

4.  Jei pagal 3 dalį taikytas alotopinis veterinarinis gydymas arba naikinami parazitai, įskaitant gydymą pagal privalomus kontrolės ir likvidavimo planus, išlauka yra dvigubai ilgesnė už Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje nurodytą išlauką, o jei išlaukos trukmė ten nenurodyta – 48 valandos.

5.  Jei naudojami veterinariniai vaistai, apie tai reikia pranešti kontrolės įstaigai arba kontrolės institucijai prieš pateikiant šiuos gyvūnus į rinką kaip ekologiškus. Galima lengvai nustatyti, kurie ištekliai buvo gydyti.

▼B



3 SKYRIUS

Produktų gamyba

26 straipsnis

Pašarų ir maisto produktų gamybos taisyklės

1.  Priedai, perdirbimo pagalbinės medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos maisto produktams ar pašarams gaminti, ir bet koks taikomas perdirbimas, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti gerosios gamybos praktikos principus.

2.  Pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

3.  2 dalyje minimų procedūrų taikymas bet kuriuo metu užtikrina, kad pagaminti perdirbti produktai atitinka ekologinės gamybos taisykles.

4.  Ūkio subjektai laikosi ir įgyvendina 2 dalyje minimas procedūras. Visų pirma ūkio subjektai:

a) imasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta taršos neleistinomis medžiagomis arba produktais rizikos;

b) taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja šiuos veiksmus;

c) užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami į rinką su nuoroda į ekologinį gamybos būdą.

5.  Be 2 ir 4 dalyse nustatytų nuostatų, jei atitinkamoje gamybos vietoje taip pat ruošiami ar laikomi neekologiški produktai, ūkio subjektas:

a) nenutrūkstamai ir iki pabaigos atlieka gamybinius veiksmus, susijusius su kuria nors ekologiškų produktų serija, atskirtus patalpoje arba kitu laiku nei panašius gamybinius veiksmus, atliekamus su neekologiškais produktais;

b) laiko ekologiškus produktus prieš gamybinius veiksmus ir po jų atskirtus kitoje patalpoje ar kitu laiku nei neekologiškus produktus;

c) praneša apie tai kontrolės institucijai ar įstaigai ir tvarko bei atnaujina visų gamybinių veiksmų ir perdirbtų kiekių registrą;

d) imasi būtinų priemonių, kurios užtikrintų partijų identifikavimą ir padėtų išvengti sumaišymo arba sukeitimo su neekologiškais produktais;

e) atlieka gamybinius veiksmus su ekologiškais produktais tik tinkamai išvalęs gamybos įrenginius.

27 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas gaminant maistą

 

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, perdirbant ekologiškus maisto produktus, išskyrus vyno sektoriaus produktus, kuriems taikomos 3a skyriaus nuostatos, galima naudoti tik šias medžiagas:

 ◄

a) šio reglamento VIII priede išvardytas medžiagas;

b) mikroorganizmų ir fermentų preparatus, paprastai naudojamus gaminant maistą; ►M1   tačiau fermentai, naudotini kaip maisto priedai, turi būti įtraukti į VIII priedo A skirsnyje pateiktą sąrašą; ◄

c) medžiagas ir produktus, apibrėžtus Tarybos direktyvos 88/388/EEB ( 20 ) 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ženklinamus kaip natūralios kvapiosios medžiagos arba natūralūs kvapieji preparatai pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalį;

d) dažiklius mėsai ir kiaušinių lukštams ženklinti pagal atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/36/EB ( 21 ) 2 straipsnio 8 dalį ir to straipsnio 9 dalį;

e) geriamąjį vandenį ir druską (kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio arba kalio chloridas), paprastai naudojamą gaminant maistą;

f) mineralus (įskaitant mikroelementus), vitaminus, aminorūgštis ir mikroelementus, kuriuos leista naudoti tik tiek, kiek jų naudojimas maisto produktuose, į kuriuos jie įdedami, yra būtinas pagal teisės aktus.

2.  Atliekant skaičiavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje,

a) VIII priede išvardyti ir priedo kodo skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai apskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

b) šio straipsnio 1 dalies b, c, d, e ir f punktuose nurodyti preparatai ir medžiagos, taip pat papildomo kodo numerio stulpelyje esančios, bet žvaigždute nepažymėtos cheminės medžiagos neskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

▼M1

c) nuo 2013 m. gruodžio 31 d. mielės ir mielių produktai apskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

▼B

3.  Iki 2010 m. gruodžio 31 d. turi būti peržiūrėtas šių VIII priede išvardytų medžiagų naudojimas:

a) A skirsnyje minėto natrio nitrito ir kalio nitrato, siekiant atsisakyti šių priedų;

b) A skirsnyje minėto sieros dioksido ir kalio metabisulfato;

c) B skirsnyje nurodyto vandenilio chlorido, naudojamo goudos, edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūrių perdirbimui.

Atliekant a punkte minėtą peržiūrėjimą atsižvelgiama į valstybių narių pastangas rasti saugius nitritų (nitratų) pakaitalus ir parengti ekologiškos mėsos perdirbėjams (gamintojams) alternatyvių gamybos būdų ir higienos švietimo programas.

▼M1

4.  Kompetentinga institucija gali leisti pirmiau nurodytu laikotarpiu naudoti gamtinius dažus ir gamtines padengimo medžiagas virtų kiaušinių, skirtų tiekti rinkai tam tikru metų laiku, lukštams tradiciškai dažyti puošybos tikslais. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali būti leidžiama naudoti ir sintetinius geležies oksidus bei geležies hidroksidus. Apie išduotus leidimus pranešama Komisijai ir valstybėms narėms.

27a straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 20 straipsnio 1 dalį, gaminant mieles, mielių ruošinius ir mišinius gali būti naudojamos šios medžiagos:

a) šio reglamento VIII priedo C skirsnyje išvardytos medžiagos;

b) šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose nurodyti produktai ir medžiagos.

▼B

28 straipsnis

Tam tikrų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių naudojimas gaminant maistą

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą šio reglamento IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio sudedamosios dalys gali būti naudojamos gaminant ekologišką maistą.

29 straipsnis

Valstybės narės leidimo naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės maisto sudedamąsias dalis išdavimas

1.  Kol žemės ūkio kilmės sudedamoji dalis neįtraukta į šio reglamento IX priedą, ta sudedamoji dalis gali būti naudojama tik šiomis sąlygomis:

a) ūkio subjektas pateikė valstybės narės kompetentingai institucijai visus būtinus įrodymus, patvirtinančius, kad Bendrijoje pagal ekologinės gamybos taisykles gaminamos sudedamosios dalies kiekis nėra pakankamas arba ji negali būti įvežama iš trečiųjų šalių;

b) patikrinusi, kad ūkio subjektas pasinaudojo būtinais ryšiais su Bendrijos tiekėjais ir nerado būtinus kokybės reikalavimus atitinkančių atitinkamų sudedamųjų dalių, valstybės narės kompetentinga institucija išduoda laikiną leidimą naudoti jas ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

c) nepriimtas sprendimas, remiantis 3 arba 4 dalies nuostatomis, kad suteiktas leidimas dėl atitinkamos sudedamosios dalies turėtų būti panaikinamas.

Valstybė narė gali pratęsti b punkte nustatyto leidimo terminą ne daugiau kaip tris kartus po 12 mėnesių.

2.  Jei išduotas 1 dalyje nurodytas leidimas, valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nedelsdama pateikia šią informaciją:

a) leidimo išdavimo datą, o jo pratęsimo atveju – pirmojo leidimo datą;

b) leidimo turėtojo pavardę ar pavadinimą, adresą, telefoną ir, jei įmanoma, faksimilinio ryšio ir e. pašto adresus; leidimą suteikusios institucijos pavadinimą ir adresą;

c) atitinkamos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalies pavadinimą ir, kur būtina, tikslų jos aprašymą ir kokybės reikalavimus;

d) produktų rūšį, kuriai paruošti reikia atitinkamos sudedamosios dalies;

e) būtiną kiekį ir jo pagrįstumą;

f) numatomą stygiaus trukmę ir jo priežastis;

g) datą, kada valstybė narė siųs šį pranešimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Komisija ir (arba) valstybės narės šią informaciją gali viešai skelbti.

3.  Jei iš informacijos, kurią valstybės narės pateikia Komisijai ir leidimą išdavusiai valstybei narei, paaiškėja, kad stygiaus metu atsargų yra, valstybė narė sprendžia dėl išduoto leidimo panaikinimo arba numatomo jo galiojimo laiko sutrumpinimo ir informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares apie priemones, kurių ji ėmėsi ar imsis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo datos.

4.  Valstybei narei paprašius arba Komisijos iniciatyva šis klausimas teikiamas nagrinėti Komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 37 straipsnį. Laikantis to straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos gali būti nuspręsta panaikinti leidimą arba pakeisti jo galiojimo trukmę, arba, jei tinka, priimti sprendimą dėl šios sudedamosios dalies įtraukimo į šio reglamento IX priedą.

5.  Pratęsimo atveju, kaip nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje, taikomos 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros.

▼M2

29a straipsnis

Jūros dumbliams taikomos specialiosios nuostatos

1.  Jeigu galutinis produktas yra švieži jūros dumbliai, ką tik nurinkti jūros dumbliai praplaunami jūros vandeniu.

Jeigu galutinis produktas yra dehidratuoti jūros dumbliai, juos praplauti galima geriamuoju vandeniu. Drėgmei pašalinti galima naudoti druską.

2.  Džiovinant draudžiama naudoti tiesioginę liepsną, kuri tiesiogiai susiliečia su jūros dumbliais. Jeigu džiovinant naudojamos virvės ar kita įranga, jose nėra apsaugos nuo užsiteršimo medžiagų ir valymo arba dezinfekavimo medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas tam skirtas produktas, išvardytas VII priede.

▼M7



3a SKYRIUS

Specialiosios vyno gamybos taisyklės

29b straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame skyriuje nustatomos specialios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ( 22 ) 1 straipsnio 1 dalies l punkte nurodyto vyno sektoriaus produktų ekologinės gamybos taisyklės.

2.  Jei šiame skyriuje aiškiai nenurodyta kitaip, taikomi Komisijos reglamentai (EB) Nr. 606/2009 ( 23 ) ir (EB) Nr. 607/2009 ( 24 ).

29c straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas

1.  Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies a punktą, vyno sektoriaus produktai gaminami iš ekologiškos žaliavos.

2.  Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, gaminant vyno sektoriaus produktus, be kita ko, taikant procesus bei vynininkystės metodus, galima naudoti tik šio reglamento VIIIa priede išvardytus produktus ir medžiagas, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009, ir visų pirma to reglamento IA priede, nustatytų specialiųjų sąlygų ir apribojimų.

3.  Jei įmanoma, naudojami šio reglamento VIIIa priede išvardyti ir žvaigždute pažymėti produktai bei medžiagos, gauti iš ekologiškos žaliavos.

29d straipsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

1.  Nepažeidžiant 29c straipsnio ir šio straipsnio 2–5 dalyse numatytų specialiųjų draudimų bei apribojimų, leidžiama taikyti tik iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. taikytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120c bei 120d straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 606/2009 3, 5–9, 11–14 straipsniuose ir jų prieduose numatytus apribojimus.

2.  Draudžiama taikyti šiuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus:

a) dalinį koncentravimą šaldant pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVa priedo B.1 skirsnio c punktą;

b) sieros dioksido šalinimą taikant fizinius procesus pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 8 punktą;

c) apdorojimą elektrodializės būdu vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 36 punktą;

d) alkoholio kiekio vynuose mažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 40 punktą;

e) katijonų mainus vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 43 punktą.

3.  Toliau nurodytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus taikyti leidžiama laikantis šių sąlygų:

a) taikant šiluminį apdorojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 2 punktą, temperatūra neviršija 70 °C;

b) centrifuguojant ir filtruojant su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 3 punktą, poros yra ne mažesnės kaip 0,2 mikrometro.

4.  Iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Komisija iš naujo išnagrinėja šių vynininkystės metodų, procesų ir apdorojimo būdų taikymą, kad laipsniškai panaikintų arba dar labiau apribotų tų metodų taikymą:

a) šiluminį apdorojimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 2 punkte;

b) jonitinių dervų naudojimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 20 punkte.

c) atvirkštinį osmosą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVa priedo B.1 skirsnio b punkte.

5.  Bet koks po 2010 m. rugpjūčio 1 d. priimtas pakeitimas, susijęs su Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 arba Reglamente (EB) Nr. 606/2009 numatytais vynininkystės metodais, procesais ir apdorojimo būdais, ekologiškai gaminant vyną gali būti taikomas tik priėmus priemones, būtinas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 3 dalyje numatytoms gamybos taisyklėms įgyvendinti, ir, jei reikia, atlikus vertinimą pagal to reglamento 21 straipsnį.

▼B



4 SKYRIUS

Produktų surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

30 straipsnis

Produktų surinkimas ir vežimas į tvarkymo vienetus

Ūkio subjektai gali tuo pat metu kaupti ekologiškus ir neekologiškus produktus, tik jei imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių sumaišyti arba sukeisti ekologiškus produktus su neekologiškais ir užtikrinančių ekologiškų produktų identifikavimą. Ūkio subjektas laiko ir teikia kontrolės įstaigai ar institucijai informaciją apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.

31 straipsnis

Produktų pakavimas ir vežimas kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus

1.  Ūkio subjektai užtikrina, kad ekologiški produktai vežami kitiems vienetams, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, tik atitinkamoje pakuotėje, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima pakeisti nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinus juos etikete, kurioje, nepažeidžiant jokių kitų pagal teisės aktus privalomų nuorodų, nurodoma:

a) ūkio subjekto ir, jei skiriasi, produkto savininko arba pardavėjo pavadinimas ir adresas;

b) produkto pavadinimas arba kombinuotųjų pašarų aprašymas, prie kurio pridedama nuoroda apie ekologinį gamybos būdą;

c) kontrolės įstaigos ar institucijos, sertifikavusios ūkio subjektą, pavadinimas ir (arba) kodo numeris; ir

d) kai reikia, partijos identifikavimo žyma pagal žymėjimo sistemą, patvirtintą nacionaliniu lygiu arba suderintą su kontrolės įstaiga ar institucija, kuri leidžia susieti partiją su 66 straipsnyje nurodyta apskaita.

Informaciją, nurodytą pirmosios dalies a–d punktuose, galima pateikti ir lydimajame dokumente, jei šį dokumentą galima neginčijamai susieti su produkto pakuote, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją ir (arba) vežėją.

2.  Pakuotė, tara arba transporto priemonės neprivalo būti uždaros, jeigu:

a) vežama iš vieno ūkio subjekto tiesiai kitam ūkio subjektui ir jie abu priklauso ekologinės kontrolės sistemai, ir

b) lydimajame produktų dokumente yra nurodyta pagal 1 dalį reikalaujama informacija, ir

c) ir siunčiantysis, ir gaunantysis ūkio subjektas laiko dokumentais patvirtintus tokių vežimo veiksmų įrašus prieinamais kontrolės įstaigai ar institucijai.

32 straipsnis

Specialiosios pašarų vežimo į kitus gamybos (paruošiamuosius) vienetus arba sandėliavimo patalpas taisyklės

Be 31 straipsnio nuostatų, vežant pašarus į kitus gamybos ar paruošiamuosius vienetus arba sandėliavimo patalpas, ūkio subjektai užtikrina, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

a) vežant ekologiškai pagaminti pašarai, paruošti pereinant prie ekologinio ūkininkavimo pašarai bei neekologiški pašarai turi būti tinkamai atskirti fiziškai;

b) transporto priemonės ir (arba) konteineriai, kuriuose buvo pervežami neekologiški produktai, naudojami ekologiškiems produktams vežti, jeigu:

i) prieš pradedant vežti ekologiškus produktus buvo taikomos tinkamos valymo priemonės, kurių veiksmingumu įsitikinta; ūkio subjektai užregistruoja šiuos veiksmus,

ii) imtasi visų reikiamų priemonių atsižvelgiant į rizikos laipsnį, įvertintą pagal 88 straipsnio 3 dalį ir, jei būtina, ūkio subjektai garantuoja, kad neekologiški produktai negali patekti į rinką su nuoroda apie ekologinę gamybą,

iii) ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus įrašus apie tokius vežimo veiksmus ir pateikia jas kontrolės įstaigai ar institucijai;

c) paruošti vartoti ekologiški pašarai vežami atskirai nuo kitų paruoštų vartoti produktų fiziškai arba laiko atžvilgiu;

d) vežant produktus, reikia užregistruoti produktų kiekį kelionės pradžioje ir kiekvieną dalimis pristatytą produktų kiekį.

▼M2

32a straipsnis

Gyvų žuvų gabenimas

1.  Gyvos žuvys gabenamos tinkamose talpyklose su švariu vandeniu, kurio temperatūra ir ištirpusio deguonies kiekis atitinka jų fiziologinius poreikius.

2.  Prieš gabenant ekologiškas žuvis ir žuvų produktus, vandens talpyklos kruopščiai išvalomos, dezinfekuojamos ir išskalaujamos.

3.  Imamasi atsargumo priemonių stresui sumažinti. Gabenant žuvų tankumas nesiekia lygio, kuris būtų kenksmingas atitinkamai rūšiai.

4.  Išlaikomi patvirtinamieji dokumentai apie 1–3 dalyse pateiktų nuostatų taikymą.

▼B

33 straipsnis

Produktų priėmimas iš kitų vienetų ir kitų ūkio subjektų

Priimdamas ekologišką produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo pakuotė arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 31 straipsnyje minimos nuorodos.

Ūkio subjektas kryžminiu būdu patikrina, ar 31 straipsnyje nurodyta informacija ant etiketės sutampa su lydraščiuose pateikta informacija. Šių patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

34 straipsnis

Specialiosios produktų iš trečiosios šalies priėmimo taisyklės

Ekologiški produktai importuojami iš trečiosios šalies atitinkamoje pakuotėje arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, ir turinčioje eksportuotojo identifikaciją bei visas kitas žymas ir numerius, padedančius atpažinti partiją, ir, atitinkamai, importo iš trečiųjų šalių kontrolės sertifikatą.

Gavęs iš trečiosios šalies importuotą ekologišką produktą, pirmasis gavėjas patikrina, ar uždaryta jo pakuotė arba tara ir, kai produktai importuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnį, patikrina, ar tame straipsnyje nurodytas patikrinimo sertifikatas apima siuntoje esančio produkto rūšį. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodomas šio reglamento 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

35 straipsnis

Produktų laikymas

1.  Produktų laikymo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti partijų identifikavimą ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis. Ekologiški produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu.

▼M2

2.  Ekologiškų augalininkystės, jūros dumblių, gyvulininkystės ir akvakultūros gyvūnų produkcijos gamybos vienete draudžiama laikyti kitus produktus nei tie, kurie leidžiami pagal šį reglamentą.

3.  Valdose leidžiama laikyti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos veterinarijos gydytojas skyrė gydymui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje arba jo 15 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, jie yra laikomi prižiūrimoje vietoje ir įtraukiami į gyvūnų apskaitos registrą, kaip nurodyta šio reglamento 76 straipsnyje arba, atitinkamai, į akvakultūros gamybos apskaitą, kaip nurodyta šio reglamento 79b straipsnyje.

▼B

4.  Jei ūkio subjektai tvarko ir neekologiškus produktus, ir ekologiškus produktus, ir po to pastarieji laikomi sandėliavimo patalpose, kuriose taip pat laikomi kiti žemės ūkio produktai ar maisto produktai:

a) ekologiški produktai laikomi atskirai nuo kitų žemės ūkio produktų ir (arba) maisto produktų;

b) imamasi visų priemonių siekiant užtikrinti siuntų identifikavimą ir išvengti susimaišymo ar sukeitimo su neekologiškais produktais.

c) prieš ekologiškų produktų sandėliavimą sandėliai išvalomi taikant tinkamas valymo priemones, kurių veiksmingumas buvo patikrintas; ūkio subjektai šiuos veiksmus registruoja.



5 SKYRIUS

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės

36 straipsnis

Augalai ir augalinės kilmės produktai

1.  Augalai ir augalinės kilmės produktai laikomi ekologiškais, jei gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose ir šio reglamento 1 skyriuje ir, kai taikoma, šio reglamento 6 skyriuje nustatytos išimtinės gamybos taisyklės, buvo taikytos sklypuose pereinamuoju laikotarpiu bent dvejus metus iki sėjos arba, pievų ar daugiamečių pašarų sklypų atveju – bent dvejus metus iki jų naudojimo pašarams iš ekologinės žemdirbystės, arba, daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – bent trejus metus iki pirmojo ekologiškų produktų derliaus.

2.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti atgaline data pripažinti, kad pereinamojo laikotarpio dalimi buvo bet kuris ankstesnis laikotarpis, kurio metu:

a) žemės sklypams buvo taikytos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/99, Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 arba kitoje oficialioje programoje, jeigu atitinkamos priemonės užtikrina, kad tuose sklypuose nebuvo naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, arba

b) sklypai buvo natūralūs plotai arba žemės ūkio naudmenos, netvarkyta ekologinei gamybai neleistinais produktais.

B punkte nurodytam laikotarpiui gali būti taikoma atgalinė data tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių jai įsitikinti, kad atitinkamų sąlygų buvo laikytasi bent trejus metus.

3.  Tam tikrais atvejais, kai žemė buvo užteršta ekologinei gamybai neleistinais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir po 1 dalyje nustatyto termino.

4.  Tais atvejais, kai sklypams jau buvo pasibaigęs parėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis arba jiems dar tęsėsi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, ir juose buvo panaudotas neleistinas ekologinei gamybai produktas, valstybė narė gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį šiais dviem atvejais:

a) sklypai buvo tvarkyti, naudojant ekologinei gamybai neleistiną produktą, kuris įtrauktas į valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytą privalomą ligos arba kenkėjų kontrolės priemonę;

b) sklypai buvo tvarkyti, naudojant ekologinei gamybai neleistiną produktą, kai šis yra valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų mokslinių tyrimų dalis.

Pirmesnės dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais pereinamojo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a) vykstant atitinkamo produkto skilimo procesui turi būti užtikrinta, kad pereinamojo laikotarpio pabaigoje dirvoje, o daugiamečių kultūrų atveju – augale, bus nedidelis likutis;

b) derlius po tvarkymo negali būti parduotas paženklintas kaip ekologiškas.

Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo sprendimą reikalauti privalomų priemonių.

▼M2

36a straipsnis

Jūros dumbliai

1.  Jūros dumblių rinkimo vietoms taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis – šeši mėnesiai.

2.  Jūros dumblių auginimo vietoms taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis – ilgesnis negu šeši mėnesiai arba visas auginimo ciklas.

▼B

37 straipsnis

Specialiosios perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės, taikomos žemei, susijusiai su ekologine gyvulininkystės produkcija

1.  Šio reglamento 36 straipsnyje nustatytos perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės taikomos visam gamybos vieneto, kuriame gaminami gyvūnų pašarai, plotui.

2.  Neatsižvelgiant į 1 dalies nuostatas, pereinamasis laikotarpis, skirtas ganykloms ir diendaržiams, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, gali būti sutrumpintas iki vienerių metų. Šis laikotarpis gali būti sumažintas iki šešių mėnesių, jei minėta žemė per pastaruosius metus nebuvo tręšta arba gerinta ekologinei gamybai neleistinais produktais.

38 straipsnis

Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai

1.  Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo atgabenti į ūkį pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir šio reglamento 9 straipsnį ir (arba) 42 straipsnį, ir jei gyvulininkystės produktus ketinama parduoti kaip ekologiškus, gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 14 straipsniuose ir šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyriuje ir, jei taikoma, šio reglamento 42 straipsnyje, turi būti taikomos mažiausiai tokį laiką:

a) mėsiniai arkliniai ir galvijai, įskaitant bubalus bei bizonus – 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės;

b) smulkūs atrajotojai ir kiaulės bei pieno produkcijai skirti gyvūnai – šešis mėnesius;

c) mėsai skirti naminiai paukščiai, įvežti jaunesni kaip trijų dienų – 10 savaičių;

d) dėslieji naminiai paukščiai – šešias savaites.

2.  Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo laikomi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžioje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, iš jų pagaminti produktai gali būti laikomi ekologiškais, jei perėjimas prie ekologinės gamybos vienu metu vyksta visame gamybos vienete, įskaitant gyvūnus, ganyklas ir (arba) bet kokią žemę, skirtą gyvūnų pašarui. Bendras pereinamasis laikotarpis esamiems gyvūnams ir jų palikuonims, ganykloms ir (arba) gyvūnų pašarui naudojamai žemei, gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, jei gyvūnai yra daugiausia šeriami produktais iš to paties gamybos vieneto.

3.  Bitininkystės produktai gali būti parduodami pažymėti nuorodomis, kad jie yra ekologiški tik tada, jei ekologinės gamybos taisyklių buvo laikytasi mažiausiai vienerius metus.

4.  Bitynams nustatytas pereinamasis laikotarpis netaikomas, kai taikoma šio reglamento 9 straipsnio 5 dalis.

5.  Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu vaškas turi būti pakeistas vašku iš ekologinės bitininkystės vienetų.

▼M2

38a straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamyba

1.  Šiems akvakultūros gamybos vienetų akvakultūros įrenginių tipams, įskaitant tuos, kuriuose yra akvakultūros gyvūnų, taikomi tokie perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai:

a) įrenginiams, kurių negalima išdžiovinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 24 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

b) įrenginiams, kurie buvo išdžiovinti, arba jei telkinys buvo laikomas tuščias – 12 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

c) įrenginiams, kuriuos reikia išdžiovinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 6 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

d) atviroje jūroje esantiems įrenginiams, įskaitant tuos, kuriuose auginami dvigeldžiai moliuskai – 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

2.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti atgaline data pripažinti pereinamojo laikotarpio dalimi bet kurį laikotarpį, per kurį, kaip pagrįsta dokumentais, įrenginiai nebuvo apdoroti ar veikiami produktais, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje.

▼B



6 SKYRIUS

Išimtinės gamybos taisyklės



1 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su klimato, geografiniais arba struktūriniais suvaržymais pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punktą

39 straipsnis

Gyvūnų rišimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos gali leisti rišti nedideliuose ūkiuose auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie būtų išgenami į diendaržius pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

40 straipsnis

Paralelinė gamyba

1.  Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, gamintojas gali valdyti ekologiškus ir neekologiškus gamybos vienetus toje pačioje vietovėje:

a) jei auginami daugiamečiai augalai, kurių auginimo laikotarpis yra bent treji metai, kai rūšių negalima lengvai atskirti, ir laikomasi šių sąlygų:

i) ši gamyba yra perėjimo prie ekologinės gamybos plano, pagal kurį gamintojas prisiima griežtą įsipareigojimą ir kuriame numatoma perėjimo prie ekologinio žemės ūkio pradžia paskutinėje atitinkamos teritorijos dalyje per kuo trumpesnį laikotarpį, kuris bet kokiu atveju negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, dalis;

ii) buvo imtasi atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti pastovų kiekviename vienete pagamintų produktų atskyrimą;

iii) kontrolės institucija ar įstaiga likus ne mažiau kaip 48 valandoms informuojama apie kiekvieno produkto derliaus nuėmimą;

iv) iš karto po derliaus nuėmimo gamintojas praneša kontrolės institucijai ar įstaigai tikslius derliaus atitinkamuose vienetuose kiekius ir priemones, kurių buvo imtasi produktams atskirti;

v) kompetentinga institucija patvirtino perėjimo prie ekologinės gamybos planą ir kontrolės priemones, nurodytas IV antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose; pradėjus įgyvendinti perėjimą prie ekologinės gamybos, šis planas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais;

b) jeigu laukai yra skirti valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintiems žemės ūkio tyrimams ar oficialiam mokymui ir jei tenkinamos a punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatytos sąlygos bei atitinkama v papunkčio dalis;

c) jeigu auginamos sėklos, vegetatyvinė dauginamoji medžiaga ir sodinukai ir jei tenkinamos a punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatytos sąlygos bei atitinkama v papunkčio dalis;

d) jeigu pieva naudojama tik ganymui.

2.  Kompetentinga institucija gali leisti žemės ūkio tyrimus arba oficialius mokymus atliekantiems ūkiams auginti tų pat rūšių gyvūnus ekologiškai ir neekologiškai, jei atitinkamos šios sąlygos:

a) buvo imtasi tinkamų priemonių, apie kurias kontrolės institucijai arba įstaigai buvo pranešta iš anksto, siekiant garantuoti nuolatinį kiekvieno iš vienetų gyvūnų, gyvulininkystės produktų, mėšlo ir pašarų atskyrimą;

b) gamintojas iš anksto praneša kontrolės institucijai ar įstaigai apie kiekvieną gyvūnų ar gyvulininkystės produktų pristatymą ar pardavimą;

c) ūkio subjektas praneša kontrolės institucijai arba įstaigai apie tikslius visuose vienetuose pagamintus kiekius, nurodo visas charakteristikas, pagal kurias tuos produktus galima identifikuoti, ir patvirtina, kad buvo taikytos priemonės produktams atskirti.

41 straipsnis

Bitininkystės vienetų valdymas augalų apdulkinimo tikslais

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, apdulkinimui užtikrinti ūkio subjektas gali tame pat ūkyje laikyti ekologiškus ir neekologiškus bitininkystės vienetus, jeigu atitinkamai tenkinami visi ekologinės gamybos taisyklių reikalavimai, išskyrus nuostatas dėl bitynų vietos. Tokiu atveju produktas negali būti parduodamas kaip ekologiškas.

Ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus šios nuostatos taikymo įrodymus.



2 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su ekologiškų ūkyje naudojamų medžiagų nebuvimu pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punktą

42 straipsnis

Neekologiškų gyvūnų naudojimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ir iš anksto gavus kompetentingos institucijos leidimą,

a) kai pulkas formuojamas pirmąkart, atnaujinamas arba keičiama jo sudėtis, ir nepakanka ekologiškai užaugintų naminių paukščių, į ekologiškos naminių paukščių gamybos vienetą gali būti atgabenti neekologiškai užauginti naminiai paukščiai, jeigu dėsliosios vištos ir mėsiniai naminiai paukščiai yra ne vyresni kaip trijų dienų;

b) iki ►M14  2017 m. gruodžio 31 d. ◄ į ekologiškos gyvulininkystės padalinį gali būti atgabentos ne vyresnės kaip 18 savaičių neekologiškai užaugintos jauniklės dėsliosios vištos, jei nėra ekologiškai užaugintų jauniklių vištų ir jei laikomasi atitinkamų 2 skyriaus 3 ir 4 skirsnių nuostatų.

▼M8

43 straipsnis

Neekologiškų augalinės ir gyvūninės kilmės baltymingų pašarų naudojimas gyvuliams

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir jei ūkininkai negali gauti baltymingų pašarų, pagamintų vien tik iš ekologiškų produktų, kiaulėms šerti ir naminiams paukščiams lesinti leidžiama naudoti ribotą neekologiškų baltymingų pašarų kiekį.

▼M14

2015, 2016 ir 2017 kalendoriniais metais minėtų gyvūnų racione neekologiškų baltymingų pašarų 12 mėnesių laikotarpiu gali būti ne daugiau kaip 5 %.

▼M8

Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

Ūkio subjektas saugo dokumentais pagrįstus būtinybės taikyti šią nuostatą įrodymus.

▼B

44 straipsnis

Neekologiško bičių vaško naudojimas

Kai perkamas naujas inventorius arba pereinamuoju laikotarpiu neekologiškas bičių vaškas gali būti naudojamas, tik jei

a) rinkoje nėra ekologiško bičių vaško;

b) įrodyta, kad bičių vaškas neužterštas ekologinei gamybai neleistinomis medžiagomis ir

c) bičių vaškas yra iš akuotų korių narvelių.

45 straipsnis

Neekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos naudojimas

1.  Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos,

a) gali būti naudojamos sėklos ir augalų dauginamoji medžiaga, pagaminta perėjimo prie ekologinės gamybos ūkyje,

b) jei a punktas netaikomas, valstybės narės gali leisti naudoti neekologiškas sėklas ar augalų dauginamąją medžiagą, jei ekologiškųjų nėra. Tačiau neekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių naudojimui taikomos šių 2–9 dalių nuostatos.

2.  Neekologiškos sėklos ar sėklinės bulvės gali būti naudojamos, jei jos neapdorotos kitomis nei 5 straipsnio 1 dalyje sėklų apdorojimui patvirtintomis augalų apsaugos priemonėmis, išskyrus atvejus, kai Tarybos direktyva 2000/29/EB ( 25 ) nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.

3.  Rūšys, kurioms nustatyta, kad ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių kiekis yra pakankamas, ir yra didelis skaičius veislių visose Bendrijos dalyse, išvardytos X priede.

X priede išvardytoms rūšims gali būti neišduodami leidimai pagal 1 dalies b punkto nuostatas, išskyrus atvejus, kai tokių leidimų išdavimas pagrįstas vienu iš 5 dalies d punkte nurodytų tikslų.

4.  Valstybės narės gali deleguoti funkcijas 1 dalies b punkte nurodytiems leidimams išduoti kitai jos kontroliuojamai viešojo administravimo įstaigai arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje minėtoms kontrolės institucijoms ar įstaigoms.

5.  Leidimai naudoti neekologiškas sėklas ar sėklines bulves gali būti išduodami tik šiais atvejais:

a) jei 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje nėra užregistruota jokios vartotojo norimos įsigyti rūšies veislės;

b) jei nėra tiekėjo, t. y. ūkio subjekto, parduodančio sėklas ar sėklines bulves kitiems ūkio subjektams, galinčio iki sėjos ar sodinimo pristatyti sėklas ar sėklines bulves, kai vartotojas sėklas ar sėklines bulves užsakė iš anksto prieš pagrįstą laiką;

c) jei vartotojo norima įsigyti rūšies veislė nėra registruota 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje, o vartotojas gali įrodyti, kad nei viena užregistruota tos pačios rūšies alternatyva nėra tinkama ir todėl būtina išduoti leidimą vartotojo produkcijai;

d) jei neekologiškas sėklas ar sėklines bulves reikia panaudoti tyrimui, smulkaus bandinio testavimui ar veislės konservavimui, dėl kurių yra gautas valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.

6.  Leidimas išduodamas prieš kultūros sėją.

7.  Leidimas išduodamas tik tam tikriems vartotojams vienam sezonui, o už leidimo išdavimą atsakinga institucija ar įstaiga užregistruoja, kokiam sėklų ar sėklinių bulvių kiekiui buvo išduotas leidimas.

8.  Nukrypstant nuo 7 dalies nuostatų, valstybės narės kompetentinga institucija gali išduoti visiems vartotojams bendrą leidimą:

a) tam tikrai rūšiai, kai ir jei įvykdyta 5 dalies a punkte nurodyta sąlyga;

b) tam tikrai veislei, kai ir jei įvykdytos 5 dalies c punkte nurodytos sąlygos.

Pirmojoje pastraipoje minėti leidimai aiškiai nurodomi 48 straipsnyje minimoje duomenų bazėje.

9.  Leidimai gali būti išduodami tik laikotarpiais, kuriems pagal 49 straipsnio 3 dalį atnaujinama duomenų bazė.



3 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinėmis ekologinės gyvulininkystės valdymo problemomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies d punktą

46 straipsnis

Specifinės ekologinės gyvulininkystės valdymo problemos

Paskutinės penėjimo stadijos metu mėsai skirti suaugę galvijai gali būti laikomi uždarose patalpose, tačiau šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip vienas penktadalis jų gyvenimo ir bet kuriuo atveju negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius.

▼M1



3a

skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinių produktų ir medžiagų naudojimu gamyboje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punktą

46a straipsnis

Neekologiškų mielių ekstrakto naudojimas

Kai taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punkte išdėstytos sąlygos, gaminant ekologiškas mieles į substratą leidžiama pridėti iki 5 % neekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato (apskaičiuojama sausoji medžiaga), jei gamintojai negali gauti ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato.

Siekiant šią nuostatą panaikinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. bus persvarstytos ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato naudojimo galimybės.

▼B



4 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su didelio masto nelaimėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies f punktą

47 straipsnis

Didelio masto nelaimės

Kompetentinga institucija gali laikinai leisti:

a) atnaujinti bandą ar pulką arba pakeisti jo sudėtį naudojant neekologiškai užaugintus gyvūnus, jei nėra ekologiškai augintų gyvūnų ir esant dideliam gyvūnų mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba nelaimės;

b) esant dideliam bičių mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba didelio masto nelaimės, pakeisti bitynų sudėtį naudojant neekologiškai užaugintas bites, jei ekologiškai užaugintų bitynų nėra;

c) pavieniams ūkio subjektams tam tikruose plotuose ribotą laiką vartoti neekologiškus pašarus, kai derlius pašarui prarandamas arba yra nustatomi apribojimai, ypač dėl išskirtinių meteorologinių sąlygų, infekcinių ligų protrūkio, užkrėtimo toksiškomis medžiagomis arba dėl gaisro pasekmių;

d) maitinti bites ekologišku medumi, ekologišku cukrumi arba ekologišku cukraus sirupu ilgalaikių išimtinių oro sąlygų arba didelio masto nelaimės, dėl kurios sutrinka nektaro ar lipčiaus gamyba, atveju;

▼M7

e) naudoti maksimalų leistiną sieros dioksido kiekį, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I B priedą, jei konkrečių derliaus metų išskirtiniais metais ekologiškų vynuogių sanitarinė būklė konkrečioje geografinėje teritorijoje pablogėja dėl bakterijų ar grybelių antplūdžio, ir todėl vyno gamintojas, siekdamas gauti panašų galutinį produktą, priverstas naudoti daugiau sieros dioksido negu ankstesniais metais.

▼M7

Gavę kompetentingos institucijos patvirtinimą, atskiri ūkio subjektai saugo dokumentais pagrįstus pirmiau minėtų išimčių taikymo įrodymus. Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją apie išimtis, suteiktas pagal pirmosios pastraipos c ir e punktus.

▼B



7 SKYRIUS

Sėklų duomenų bazė

48 straipsnis

Duomenų bazė

1.  Kiekviena valstybė narės užtikrina, kad yra įdiegta kompiuterizuota duomenų bazė, į kurią įtrauktos jų teritorijoje gautos ekologiškų sėklų ar sėklinių bulvių veislės.

2.  Duomenų bazę tvarko valstybės narės kompetentinga institucija arba šiam tikslui valstybės narės paskirta institucija ar įstaiga (toliau – duomenų bazės valdytojas). Valstybės narės taip pat gali paskirti instituciją arba privačią įstaigą kitoje šalyje.

3.  Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie paskirtą valdyti duomenų bazę instituciją ar privačią įstaigą.

49 straipsnis

Registracija

1.  Veislės, kurių ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių galima įsigyti, 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamos tiekėjo prašymu.

2.  Taikant 45 straipsnio 5 dalį, laikoma, kad veislės atsargų nėra, jei veislė neužregistruota duomenų bazėje.

3.  Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kokiu metų laikotarpiu duomenų bazėje laikomi duomenys apie jos teritorijoje auginamas visas rūšis arba rūšių grupes turi būti reguliariai atnaujinami. Duomenų bazėje turi būti informacija apie tokį sprendimą.

50 straipsnis

Registracijos sąlygos

1.  Norėdamas užregistruoti tiekėjas turi gebėti:

a) įrodyti, kad jam arba paskutiniam ūkio subjektui tais atvejais, kai tiekėjas turi reikalų tik su fasuotomis sėklomis arba sėklinėmis bulvėmis, buvo taikyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje nurodyta kontrolės sistema;

b) įrodyti, kad į rinką tiekiamos sėklos ar sėklinės bulvės atitinka bendruosius sėkloms ir sėklinėms bulvėms taikomus reikalavimus;

c) pateikti visą šio reglamento 51 straipsnyje reikalaujamą informaciją ir įsipareigoti šią informaciją atnaujinti duomenų bazės valdytojo prašymu arba kai toks atnaujinimas būtinas siekiant užtikrinti informacijos patikimumą.

2.  Duomenų bazės valdytojas, gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos pritarimą, gali atmesti tiekėjo prašymą dėl registracijos arba panaikinti jau priimtą registraciją, jei tiekėjas nesilaiko 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.

51 straipsnis

Užregistruota informacija

1.  48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje apie kiekvieną užregistruotą veislę ir kiekvieną tiekėją pateikiama bent ši informacija:

a) mokslinis rūšies pavadinimas ir veislės pavadinimas;

b) tiekėjo ar jo atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir duomenys ryšiams;

c) sritis, į kurią tiekėjas gali vartotojui pristatyti sėklas ar sėklines bulves per įprastą pristatymui reikalingą laiką;

d) šalis ar regionas, kuriame veislė testuojama ir patvirtinama įtraukimui į bendrą žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių katalogą, kaip apibrėžta Tarybos direktyvose 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo ( 26 ) ir 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla ( 27 );

e) diena, nuo kada bus galima gauti sėklų ar sėklinių bulvių;

f) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje nurodytos paskirtosios kontrolės institucijos ar įstaigos, atsakingos už ūkio subjekto kontrolę, pavadinimas ir (arba) kodo numeris.

2.  Tiekėjas nedelsdamas informuoja duomenų bazės valdytoją, jei duomenų bazėje užregistruotos veislės atsargų nebėra. Šie pokyčiai registruojami duomenų bazėje.

3.  Be 1 dalyje nurodytos informacijos, į duomenų bazę taip pat įtraukiamas X priede išvardytų rūšių sąrašas.

52 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.  Sėklų ir sėklinių bulvių vartotojai bei plačioji visuomenė 48 straipsnyje nustatytoje duomenų bazėje registruotą informaciją internete gali gauti nemokamai. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalies a punktą užsiregistravę vartotojai, pateikę prašymą duomenų bazės valdytojui, gali gauti duomenų fragmentą apie vieną ar kelias rūšių grupes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visi 1 dalyje minėti vartotojai mažiausiai kartą per metus informuojami apie sistemą ir apie tai, kaip galima gauti į duomenų bazę įtrauktą informaciją.

53 straipsnis

Registracijos mokestis

Kiekviena registracija gali būti apmokestinama mokesčiu, kurio dydis atitinka informacijos įtraukimo į 48 straipsnyje nustatytą duomenų bazę ir laikymo joje išlaidas. Valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina mokesčio dydį, taikomą duomenų bazės valdytojo.

54 straipsnis

Metinė ataskaita

1.  Pagal 45 straipsnį paskirtos leidimus išduoti institucijos ar įstaigos registruoja visus leidimus ir teikia apie tai informaciją ataskaitoje, pateikiamoje valstybės narės kompetentingai institucijai ir duomenų bazės valdytojui.

Ataskaitoje apie kiekvieną rūšį, susijusią su leidimo išdavimu pagal 45 straipsnio 5 dalį, pateikiama tokia informacija:

a) mokslinis rūšies ir veislės pavadinimas;

b) leidimo išdavimo pagrindimas, darant nuorodą į 45 straipsnio 5 dalies a, b, c arba d punktus;

c) bendras išduotų leidimų skaičius;

d) bendras duomenų bazėje esančių sėklų ar sėklinių bulvių kiekis;

e) cheminis apdorojimas fitosanitarijos tikslais, kaip numatyta 45 straipsnio 2 dalyje.

2.  Ataskaitoje apie pagal 45 straipsnio 8 dalį išduotus leidimus pateikiama šio straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkte nurodyta informacija, taip pat nurodomas leidimo galiojimo laikotarpis.

55 straipsnis

Suvestinė ataskaita

Kiekvienais metais iki kovo 31 d. valstybės narės kompetentinga institucija surenka ataskaitas ir siunčia Komisijai bei kitoms valstybėms narėms suvestinę ataskaitą, kurioje yra duomenys apie visus valstybės narės per praėjusius kalendorinius metus išduotus leidimus. Ataskaitoje pateikiama 54 straipsnyje nurodyta informacija. Informacija skelbiama 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje. Užduotį surinkti ataskaitas kompetentinga institucija gali pavesti duomenų bazės valdytojui.

56 straipsnis

Pagal prašymą suteikiama informacija

Valstybei narei arba Komisijai pageidaujant išsamios informacijos apie konkrečiais atvejais išduotus leidimus, tokia informacija suteikiama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.



III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽENKLINIMAS



1 SKYRIUS

▼M3

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

57 straipsnis

ES ekologinės gamybos logotipas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas (toliau – ES ekologinės gamybos logotipas) atitinka šio reglamento XI priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.

▼M4

Ženklinimo tikslu ES ekologinės gamybos logotipas naudojamas tik jei atitinkamas produktas yra pagamintas ūkio subjektų, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27, 28, 29, 32 ir 33 straipsniuose nurodytos kontrolės sistemos reikalavimus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008 ( 28 ) ir šio reglamento reikalavimų.

▼B

58 straipsnis

Kodo numerio ir kilmės vietos naudojimo sąlygos

1.  Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies a punkte minimos kontrolės institucijos arba įstaigos kodo numerio nuoroda:

a) prasideda valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimo santrumpa, kaip nurodyta tarptautiniame dviraidžių šalių kodų standarte ISO 3166 (Šalių ir jų regionų pavadinimų kodai);

▼M3

b) pagal šio reglamento XI priedo B dalies 2 punktą apima terminą, susijusį su ekologinės gamybos būdu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje;

c) apima nuorodos numerį, kurį pagal šio reglamento XI priedo B dalies 3 punktą nustato Komisija arba valstybės narės kompetentinga institucija; ir

d) pateikiama tame pačiame regėjimo lauke kaip ir ES ekologinės gamybos logotipas, jei šis logotipas naudojamas ženklinant.

▼B

2.  Vietos, kurioje buvo užaugintos produktų sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos, nuoroda, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies c punkte, pateikiama iš karto 1 dalyje minėto kodo numerio apačioje.



2 SKYRIUS

Specialieji pašarų ženklinimo reikalavimai

▼M8

59 straipsnis

Taikymo sritis, prekių ženklų ir prekybinių aprašymų naudojimas

Šis skyrius netaikomas naminių gyvūnėlių ėdalui ir kailinių gyvūnų pašarams.

Prekių ženklai ir prekybiniai aprašymai su Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda gali būti naudojami tik tada, jei visos augalinės arba gyvūninės kilmės sudedamosios dalys yra pagamintos ekologiškai ir tokios sudedamosios dalys sudaro ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos.

60 straipsnis

Nuorodos ant perdirbtų pašarų

1.  Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai ir ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojami ženklinant perdirbtus pašarus, jei įvykdomi visi šie reikalavimai:

a) perdirbti pašarai atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas, visų pirma, gyvuliams skirtas 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv ir v papunkčių arba akvakultūros gyvūnams skirtas 15 straipsnio 1 dalies d punkto ir 18 straipsnio nuostatas;

b) perdirbti pašarai atitinka šio reglamento nuostatas, visų pirma, 22 ir 26 straipsnius;

c) visos perdirbtų pašarų augalinės arba gyvūninės kilmės sudedamosios dalys yra pagamintos ekologiškai;

d) ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos sudaro ekologiški žemės ūkio produktai.

2.  Atsižvelgiant į 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus, produktams, į kuriuos įeina nepastovūs ekologiškai pagamintų pašarinių žaliavų kiekiai ir (arba) pašarinės žaliavos iš produktų, pagamintų pereinant prie ekologinio ūkininkavimo, ir (arba) šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų produktų, leidžiama naudoti tokį įrašą:

„galima naudoti ekologinėje gamyboje remiantis reglamentais (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008“.

▼B

61 straipsnis

Nuorodų naudojimo ant perdirbtų pašarų sąlygos

1.  60 straipsnyje nustatyta nuoroda:

a) turi būti atskirta nuo Tarybos direktyvos 79/373/EEB ( 29 ) 5 straipsnyje arba Tarybos direktyvos 96/25/EB ( 30 ) 5 straipsnio 1 dalyje minimo teksto;

b) negali būti tokios spalvos, formos arba šrifto, dėl kurių į nuorodą būtų kreipiama daugiau dėmesio nei į gyvūnų pašaro aprašymą ar pavadinimą, minimą atitinkamai Direktyvos 79/373/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punkte arba Direktyvos 96/25/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte;

c) prie šios nuorodos tame pat regos lauke turi būti pateiktas sausosios medžiagos svoris, nurodantis:

i) ekologiškai pagamintos (-ų) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų) procentą;

ii) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų) iš produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, procentą;

iii) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų), kurių neapima i ir ii punktai, procentą;

iv) bendrą žemės ūkio kilmės gyvūnų pašaro procentą;

d) prie šios nuorodos turi būti pateiktas ekologiškai pagamintų pašarinių žaliavų pavadinimų sąrašas;

e) prie šios nuorodos turi būti pateiktas pašarinių žaliavų iš produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, pavadinimų sąrašas.

2.  Prie 60 straipsnyje nustatytos nuorodos taip pat gali būti pateikta nuoroda apie reikalavimą naudoti pašarus pagal 21 ir 22 straipsnių nuostatas.



3 SKYRIUS

Kiti specialieji ženklinimo reikalavimai

62 straipsnis

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, gali būti žymimi nuoroda „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktas“, jeigu:

a) buvo laikomasi pereinamojo laikotarpio, kuris yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių iki derliaus;

b) nuorodos spalva, dydis bei šriftas neturi būti ryškesni nei produkto prekinis aprašymas, visos nuorodos rašmenys turi būti tokio pat dydžio;

c) produkto sudėtyje yra tik viena žemės ūkio kilmės augalinė sudėtinė dalis;

d) nuoroda susieta su kontrolės įstaigos ar institucijos kodo numeriu, kaip nustatyta Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnio 10 dalyje.



IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONTROLĖS PRIEMONĖS



1 SKYRIUS

Būtiniausi kontrolės reikalavimai

63 straipsnis

Ūkio subjekto pasirengimas tikrinimui ir įsipareigojimai

1.  Kai patikrinimas atliekamas pirmą kartą, ūkio subjektas parengia ir vėliau tvarko:

a) išsamų vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos aprašymą;

b) visas praktines priemones, kurių reikia imtis vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos lygiu siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ekologinės gamybos taisyklių;

c) atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis pavojų, ir valymo priemones, naudojamas laikymo vietose ir visoje ūkio subjekto gamybos grandinėje;

▼M6

d) naudojamo gamybos metodo ypatumus, jei ūkio subjektas ketina prašyti patvirtinamųjų dokumentų pagal 68 straipsnio 2 dalį.

▼B

Kai taikoma, pirmoje pastraipoje nurodytas aprašymas ir priemonės gali būti ūkio subjekto parengtos kokybės sistemos dalis.

2.  1 dalyje nurodytas aprašymas ir priemonės nurodomos pareiškime, kurį pasirašo atsakingas ūkio subjektas. Be to, šiame pareiškime nurodomas ūkio subjekto įsipareigojimas:

a) atlikti veiksmus pagal ekologinės gamybos taisykles;

b) atsiradus pažeidimų arba neatitikimų sutikti vykdyti ekologinės gamybos taisyklėse nustatytas priemones;

c) įsipareigoti raštu informuoti produkto pirkėjus siekiant užtikrinti, kad nuorodos apie ekologišką gamybos būdą ant šios produkcijos būtų panaikintos;

▼M9

d) kai ūkio subjektą ir (arba) to ūkio subjekto subrangovus pagal atitinkamų valstybių narių nustatytą kontrolės sistemą tikrina skirtingos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, sutikti, kad tos institucijos arba įstaigos keistųsi informacija;

e) kai ūkio subjektas ir (arba) to ūkio subjekto subrangovai pakeičia savo kontrolės instituciją arba kontrolės įstaigą, sutikti, kad jų patikrinimų bylos būtų perduotos paskesnei kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai;

f) kai ūkio subjektas atsisako taikyti kontrolės sistemą, sutikti nedelsiant apie tai pranešti susijusiai kompetentingai institucijai ir kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai;

g) kai ūkio subjektas nusprendžia nebetaikyti kontrolės sistemos, sutikti, kad patikrinimų byla būtų saugoma bent penkerius metus;

h) sutikti nedelsiant pranešti susijusiai (-ioms) kontrolės institucijai (-oms) arba kontrolės įstaigai (-oms) apie bet kokį neatitikimą ar pažeidimą, turintį įtakos jų produkto arba iš kitų ūkio subjektų ar subrangovų gautų ekologiškų produktų ekologiniam statusui.

▼B

Pirmojoje pastraipoje nustatytą pareiškimą patikrina kontrolės įstaiga arba institucija, kuri parengia ataskaitą apie galimus trūkumus ir neatitiktį ekologinės gamybos taisyklėms. Ūkio subjektas pasirašydamas patvirtina šią ataskaitą ir imasi būtinų taisomųjų priemonių.

3.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

a) ūkio subjekto pavardę (pavadinimą) ir adresą;

b) patalpų ir, tam tikrais atvejais, žemės sklypų (pagal žemės registro duomenis), kuriuose atliekami veiksmai, vietą;

c) gamybinių veiksmų ir produktų rūšį;

d) ūkio subjekto įsipareigojimą atlikti gamybinius veiksmus laikantis Reglamente (EB) Nr. 834/2007 ir šiame reglamente pateiktų nuostatų;

e) žemės ūkio valdos atveju datą, nuo kurios gamintojas nebenaudoja ekologinei gamybai neleistinų produktų atitinkamuose žemės sklypuose;

f) įgaliotos įstaigos, kuriai ūkio subjektas pavedė atlikti patikrinimą, pavadinimą, jeigu valstybė narė yra įgyvendinusi kontrolės sistemą, patvirtinusi tokias įstaigas.

64 straipsnis

Kontrolės priemonių pakeitimas

Atsakingas ūkio subjektas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie bet kurį 63 straipsnyje nurodyto aprašymo arba priemonių bei 70, 74, 80, 82, 86 ir 88 straipsniuose numatytų nuostatų dėl pirminės tikrinimo tvarkos pasikeitimą.

65 straipsnis

Tikrinimai

1.  Kontrolės institucija ar įstaiga atlieka fizinį visų ūkio subjektų patikrinimą ne rečiau kaip kartą per metus.

▼M9

2.  Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Bandinių, kuriuos kasmet turi imti ir tirti kontrolės institucija ar įstaiga, skaičius turi atitikti bent 5 % viso jos kontroliuojamų ūkio subjektų skaičiaus. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami remiantis bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Į šį bendrą vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai.

Kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. Tokiais atvejais netaikomas mažiausio bandinių, kurie turi būti paimti ir ištirti, reikalavimas.

Kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos gali bet kuriuo kitu atveju paimti ir ištirti bandinius.

▼B

3.  Po kiekvieno tikrinimo parengiama tikrinimo ataskaita, kurią patvirtindamas pasirašo vieneto ūkio subjektas arba jo atstovas.

4.  Be to, kontrolės institucija ar įstaiga atlieka atsitiktinius patikrinimus, apie kuriuos paprastai nepranešama, ir kurie pagrįsti bendru ekologinės gamybos taisyklių nesilaikymo rizikos įvertinimu, atsižvelgiant bent į ankstesnių patikrinimų išvadas, atitinkamų produktų kiekį ir pavojų, kad produktai gali būti pakeisti kitais produktais.

66 straipsnis

Apskaita

1.  Prekių ir finansinė apskaita turi būti laikoma vienete arba patalpose ir tvarkoma taip, kad ūkio subjektas galėtų nurodyti, o kontrolės institucija ar įstaiga galėtų patikrinti informaciją apie:

a) produktų tiekėją ir, jei skiriasi, pardavėją arba eksportuotoją;

b) į vienetą pristatytų ekologiškų produktų ir, atitinkamais atvejais, visų įsigytų žaliavų rūšį ir kiekius bei tokių žaliavų naudojimą ir, kai taikoma, kombinuotųjų pašarų sudėtį;

c) patalpose laikomų ekologiškų produktų rūšį ir kiekius;

d) visų produktų, kurie buvo išsiųsti iš vieneto arba pirmojo gavėjo patalpų ar sandėlių, rūšį, kiekius ir gavėjus bei, jei skiriasi, pirkėjus, išskyrus galutinius vartotojus;

e) jei ūkio subjektai nesandėliuoja ar fiziškai neapdoroja tokių ekologiškų produktų, pirktų ir parduotų ekologiškų produktų rūšį ir kiekius bei tiekėjus, ir jeigu jie nesutampa – pardavėjus ar eksportuotojus ir pirkėjus, ir, jeigu jie nesutampa – gavėjus.

2.  Apskaitos duomenys taip pat turi apimti ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus ir bet kurią kitą informaciją, kuri kontrolės institucijai ar įstaigai reikalinga siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Apskaitos duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais. Apskaita turi rodyti sąnaudų ir išeigos balansą.

3.  Jeigu ūkio subjektas toje pat teritorijoje valdo kelis gamybos vienetus, būtiniausios kontrolės reikalavimai taip pat turi būti taikomi ir neekologiškų produktų vienetams bei pagalbinių produktų sandėliavimo patalpoms.

67 straipsnis

Infrastruktūros prieinamumas

1.  Ūkio subjektas:

a) sudaro kontrolės institucijai ar įstaigai galimybę patikrinti visas vieneto dalis ir visas patalpas bei apskaitą ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus;

b) suteikia kontrolės institucijai ar įstaigai bet kurią informaciją, kuri pagrįstai būtina atliekant tikrinimą;

c) kontrolės institucijai ar įstaigai pareikalavus, pateikti jo paties kokybės užtikrinimo programų rezultatus.

2.  Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, importuotojai ir pirmieji gavėjai pateikia 84 straipsnyje nurodytą informaciją apie importuotas siuntas.

▼M6

68 straipsnis

Patvirtinamieji dokumentai

1.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kontrolės institucijos ir įstaigos naudoja šio reglamento XII priede pateiktą patvirtinamųjų dokumentų pavyzdį.

▼M9

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą elektroninį sertifikavimą, nereikalaujama laukelyje Nr. 8 parašu patvirtinti patvirtinamųjų dokumentų, jeigu šių dokumentų autentiškumas įrodomas apsaugą nuo klastojimo užtikrinančiu elektroniniu metodu.

▼M6

2.  Jei 1-oje dalyje nurodytų kontrolės institucijų ir įstaigų kontroliuojamas ūkio subjektas, per minėtų kontrolės institucijų ar įstaigų nurodytą laikotarpį to paprašo, naudodamosi XIIa priede nurodytu pavyzdžiu, kontrolės institucijos ir įstaigos turi pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais tvirtinami gamybos metodo ypatumai.

Prašymuose pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus XIIa priede nurodyto pavyzdžio 2 laukelyje turi būti atitinkamas įrašas, įtrauktas į XIIb priedo sąrašą.

▼B

69 straipsnis

Pardavėjo pareiškimas

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9 straipsnio 3 dalį, pardavėjo pareiškimas, kad pateikti produktai nebuvo pagaminti iš GMO ar naudojant GMO, gali būti teikiamas pagal šio reglamento XIII priede pateiktą pavyzdį.



2 SKYRIUS

Specialieji kontrolės reikalavimai augalams ir augalinės kilmės produktams, pagamintiems ūkyje arba surinktiems

70 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išsamus vieneto aprašymas turi:

a) būti parengtas net tada, jeigu ūkio subjekto veikla apsiriboja laukinių augalų rinkimu;

b) nurodyti laikymo ir gamybos patalpas bei žemės plotų ir (arba) rinkimo teritorijas ir, kai taikoma, patalpas, kuriose atliekami tam tikri perdirbimo ir (arba) pakavimo veiksmai; ir

c) nurodyti datą, kada atitinkamuose žemės plotuose ir (arba) rinkimo teritorijose buvo paskutinį kartą taikyti produktai, kurių naudojimas nedera su ekologinės gamybos taisyklėmis.

2.  Jei renkami laukiniai augalai, prie 63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų praktinių priemonių priskiriamos bet kokios trečiųjų šalių suteiktos garantijos, kurias ūkio subjektas gali pateikti siekdamas užtikrinti, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 2 dalies nuostatų.

71 straipsnis

Pranešimai

Kiekvienais metais iki kontrolės institucijos ar įstaigos nurodytos dienos ūkio subjektas informuoja kontrolės instituciją ar įstaigą apie augalininkystės produktų gamybos planą kiekvienam ūkio laukui.

72 straipsnis

Augalų gamybos apskaita

Turi būti vedamas augalų gamybos apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose taip, kad jį kontrolės institucijos ar įstaigos galėtų bet kuriuo metu patikrinti. Be 71 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tokioje apskaitoje teikiama bent ši informacija:

a) apie trąšų naudojimą: taikymo data, trąšų rūšis ir kiekis, atitinkami žemės sklypai;

b) apie augalų apsaugos produktų naudojimą: taikymo priežastys ir data, produkto rūšis, taikymo būdas;

c) apie žemės ūkio pagalbinių priemonių pirkimą: produkto pirkimo data, produkto rūšis ir kiekis;

d) apie derlių: ekologiško ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu gauto augalininkystės derliaus data, rūšis ir kiekis.

73 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektui toje pačioje vietovėje priklauso keli gamybos vienetai, vienetams, užsiimantiems neekologine augalininkyste, kartu su sandėliavimo patalpomis, skirtomis pagalbinėms priemonėms, taip pat taikomi šios antraštinės dalies 1 skyriuje ir šiame skyriuje nustatyti bendrieji ir specialieji kontrolės reikalavimai.

▼M2



2a

SKYRIUS

Jūros dumblių specialieji kontrolės reikalavimai

73a straipsnis

Jūros dumbliams taikoma kontrolės tvarka

Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent jūros dumbliams, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vietos aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

a) išsamų įrenginių sausumoje ir jūroje apibūdinimą;

b) kai taikoma, 6b straipsnio 3 dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimą;

c) kai taikoma, 6b straipsnio 4 dalyje nurodytą darnaus valdymo planą;

d) jeigu auginami laukiniai jūrų dumbliai, parengiamas išsamus pakrantės, dumblių rinkimo plotų jūroje bei plotų sausumoje, kur vykdoma veikla surinkus dumblius, apibūdinimas ir žemėlapis.

73b straipsnis

Jūros dumblių gamybos apskaita

1.  Ūkio subjektas veda jūros dumblių gamybos apskaitos registrą, kuris laikomas valdos patalpose, kad kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos galėtų jį bet kuriuo metu patikrinti. Jame pateikiama bent ši informacija:

a) rūšių sąrašas, data ir surinktas kiekis;

b) panaudotų trąšų naudojimo data, rūšis ir kiekis.

2.  Registre taip pat nurodoma ši informacija apie surinktus laukinius jūros dumblius:

a) kiekvienos rūšies dumblių rinkimo nurodytose lysvėse aprašymas;

b) per sezoną planuojamų surinkti dumblių kiekis;

c) galimi lysvių, kur bus renkami dumbliai, taršos šaltiniai;

d) kiekvienos lysvės tausojantis metinis derlius.

▼B



3 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai gyvūnams ir gyvulininkystės produktams, pagamintiems gyvulininkystės ūkyje

74 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent gyvulininkystei, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

a) išsamų gyvūnams skirtų pastatų, ganyklų, diendaržių ir pan. ir, atitinkamais atvejais, gyvūnų laikymo, pakavimo ir perdirbimo patalpų, gyvulininkystės produktų, žaliavų ir pagalbinių priemonių apibūdinimą;

b) išsamų mėšlidžių apibūdinimą.

2.  63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos praktinės priemonės apima:

a) mėšlo paskleidimo planą, suderintą su kontrolės įstaiga ar institucija, kartu su išsamiu dirbamų laukų apibūdinimu;

b) tam tikrais atvejais, susitarimus raštu su kitais ūkiais dėl mėšlo paskleidimo, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, atitinkančius ekologinės gamybos taisyklių nuostatas;

c) ekologinės gamybos gyvulininkystės vieneto vadybos planą.

75 straipsnis

Gyvūnų identifikavimas

Gyvūnai turi būti ženklinami visam laikui, naudojant kiekvienai rūšiai pritaikytus ženklinimo būdus, stambius žinduolius ženklinant atskirai, o paukščius ir smulkius žinduolius – atskirai arba partijomis.

76 straipsnis

Gyvūnų apskaita

Turi būti vedamas gyvūnų apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose ir kurį kontrolės institucijos ar įstaigos gali patikrinti bet kuriuo metu. Tokioje apskaitoje pateikiamas išsamus bandos arba pulko tvarkymo sistemos apibūdinimas, apimantis bent šią informaciją:

a) apie gyvūnus, atvežamus į ūkį: kilmė ir atvykimo data, pereinamasis laikotarpis, identifikavimo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas;

b) apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei skerdžiami, identifikavimo žyma ir paskirties vieta;

c) informacija apie prarastus gyvūnus ir praradimo priežastys;

d) apie šėrimą: tipas, įskaitant pašarų papildus, įvairių racionų sudedamųjų dalių proporcijos ir ganymo diendaržiuose laikotarpiai, sezoninio pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiai, kai taikomi apribojimai;

e) apie ligų prevenciją ir gydymą bei veterinarinę priežiūrą: gydymo data, išsami informacija apie diagnozę, dozes; gydomojo produkto rūšis, nuoroda į veikliąsias farmakologines medžiagas, susijęs gydymo būdas ir veterinarijos gydytojo skirta veterinarinė priežiūra, nurodant priežastis ir išlaukas, taikomas, kol gyvulininkystės produktai gali būti parduodami paženklinti kaip ekologiški.

77 straipsnis

Gyvūnams skirtų veterinarinių vaistų kontrolės priemonės

Kiekvienąkart naudojant veterinarinius vaistus, prieš parduodant gyvūnus ar gyvulininkystės produktus pažymėtus kaip ekologiškus, kontrolės institucijai ar įstaigai turi būti pateikta informacija pagal 76 straipsnio e punktą. Gydyti gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: stambūs gyvūnai – kiekvienas atskirai; naminiai paukščiai, smulkūs gyvūnai ar bitės – kiekvienas atskirai arba partijoms, arba aviliais.

78 straipsnis

Specialiosios bitininkystės kontrolės priemonės

1.  Bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai atitinkamo dydžio planą su avilių išdėstymo vietomis. Jei pagal 13 straipsnio 2 dalį nepažymėta jokių plotų, bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai reikalingus dokumentus ir įrodymus, įskaitant, jei reikia, tinkamą analizę, kad jo bičių ganyklos atitinka šiame reglamente reikalaujamas sąlygas.

2.  Į bitynų registrą įrašoma tokia informacija apie bičių maitinimą: produkto rūšis, datos, kiekiai ir aviliai, kur tai buvo atliekama.

3.  Kiekvienąkart, kai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, turi būti aiškiai įrašyta vaisto rūšis, įskaitant nuorodą į veikliąją farmakologinę medžiagą, išsami informacija apie diagnozę, dozes, vartojimo būdą, gydymo trukmę bei leistiną išlauką ir, prieš parduodant produktus kaip ekologiškus, pateikiama informacija kontrolės įstaigai ar institucijai.

4.  Bityno išdėstymo vieta registruojama identifikuojant avilius. Kontrolės įstaigai ar institucijai pranešama apie bitynų perkėlimą į kitą vietą iki termino, sutarto su kontrolės institucija ar įstaiga.

5.  Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bitininkystės produktų išėmimas, perdirbimas ir laikymas. Visos priemonės, užtikrinančios šių reikalavimų laikymąsi, registruojamos.

6.  Papildomą maitinimą medumi ir medaus išėmimo veiksmus reikia užregistruoti bityno registre.

79 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektas valdo kelis gamybos vienetus, kaip nustatyta 17 straipsnio 1 dalyje ir 40 bei 41 straipsniuose, 1 skyriuje ir šios antraštinės dalies šiame skyriuje nustatyta kontrolės sistema taip pat taikoma ir vienetams, kurie neekologiškai augina gyvūnus ar gamina neekologiškus gyvulininkystės produktus.

▼M2



3a

SKYRIUS

Akvakultūros gyvūnų gamybai taikomi specialieji kontrolės reikalavimai

79a straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamybai taikoma kontrolės tvarka

Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent akvakultūros gyvūnų gamybai, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

a) išsamų įrenginių sausumoje ir jūroje apibūdinimą;

b) kai taikoma, 6b straipsnio 3 dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimą;

c) kai taikoma, 6b straipsnio 4 dalyje nurodytą darnaus valdymo planą;

d) kai auginami moliuskai, specialaus pagal 25q straipsnio 2 dalį reikalaujamo įtraukti skyriaus, skirto darnaus valdymo planui, santrauką.

79b straipsnis

Akvakultūros gyvūnų gamybos apskaita

Toliau nurodytą informaciją ūkio subjektas pateikia nuolat atnaujinamame registre, kuris laikomas valdos patalpose, kad kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos galėtų jį bet kuriuo metu patikrinti:

a) į valdą atvežamų gyvūnų kilmę, atvežimo datą ir pereinamąjį laikotarpį;

b) iš valdos išvežamų gyvūnų partijų skaičių, svorį ir paskirties vietą;

c) įrašus apie ištrūkusias žuvis;

d) žuvų pašarų rūšį bei kiekį, o karpiams ir kitoms susijusioms rūšims – įrašą dokumentuose apie papildomų pašarų naudojimą;

e) veterinarinį gydymą, išsamiai nurodant jo tikslą, taikymo datą, taikymo būdą, produkto rūšį ir išlauką;

f) ligų prevencijos priemones, išsamiai apibūdinant telkinių laikymo tuščių, valymo ir vandens valymo procedūras.

79c straipsnis

Specialūs dvigeldžių moliuskų tikrinimai

Dvigeldžių moliuskų auginimo patikrinimai vyksta prieš intensyviausią biomasės gamybos etapą ir jo metu.

79d straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektas valdo kelis gamybos vienetus, kaip nustatyta 25c straipsnyje, kontrolės sistema taip pat taikoma ir vienetams, kuriuose akvakultūros gyvūnai auginami neekologiškai, kaip nustatyta 1 skyriuje ir šiame skyriuje.

▼B



4 SKYRIUS

►M2   Kontrolės reikalavimai gamybos vienetams, kuriuose ruošiami augalinės kilmės, jūros dumblių, gyvulininkystės ir akvakultūros gyvūnų produktai ir iš jų sudaryti maisto produktai  ◄

80 straipsnis

Kontrolės priemonės

Vieneto, kuriame savo poreikiams arba trečiosios šalies poreikiams tvarkomi produktai, visų pirma įskaitant vienetus, kurie užsiima tokių produktų įpakavimu ir (arba) perpakavimu, arba vienetus, kurie užsiima tokių produktų ženklinimu etiketėmis ir (arba) pakartotiniu ženklinimu etiketėmis, atveju, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi atspindėti žemės ūkio produktų priėmimo, perdirbimo, pakavimo, ženklinimo etiketėmis ir laikymo procesus iki su jais susijusių veiksmų ir po jų bei produktų vežimo procedūras.



5 SKYRIUS

►M2   Kontrolės reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių  ◄

81 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kuriam ūkio subjektui, kuris kaip importuotojas ir (arba) pirmasis gavėjas dalyvauja importuojant ir (arba) priimant savo arba kito ūkio subjekto poreikiams ekologiškus produktus.

82 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Importuotojo atveju į išsamų vieneto aprašymą, nurodytą 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti įtrauktos importuotojo patalpos ir importo veikla, nurodant produktų įvežimo į Bendriją vietas ir visas kitas patalpas, kurias importuotojas ketina naudoti importuotiems produktams laikyti iki jų pristatymo pirmajam gavėjui.

Be to, 63 straipsnio 2 dalyje nurodytame pareiškime turi būti importuotojo įsipareigojimas užtikrinti, kad visos patalpos, kurias importuotojas naudos produktams laikyti, yra pateikiamos tikrinimui, kurį atlieka kontrolės įstaiga ar institucija arba, jei šios sandėliavimo patalpos yra kitoje valstybėje narėje arba regione, kontrolės įstaiga ar institucija, kuri yra patvirtinta atlikti tikrinimą toje valstybėje narėje arba regione.

2.  Pirmojo gavėjo atveju išsamiame vieneto aprašyme, nurodytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti nurodytos priėmimui ir laikymui naudojamos patalpos.

3.  Jeigu importuotojas ir pirmasis gavėjas yra tas pats juridinis asmuo ir dirba viename vienete, 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytus dokumentus galima įforminti vienu bendru dokumentu.

83 straipsnis

Apskaita

Importuotojas ir pirmasis gavėjas tvarko atskirą prekių ir finansinę apskaitą, nebent jie dirbtų viename vienete.

Kontrolės institucijai ar įstaigai pareikalavus pateikiama visa informacija apie susitarimus dėl vežimo iš eksportuotojo trečiojoje šalyje iki pirmojo gavėjo ir iš pirmojo gavėjo patalpų arba laikymo vietų iki Bendrijoje esančių gavėjų.

84 straipsnis

Informacija apie importuotas siuntas

Importuotojas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie kiekvieną į Bendriją importuojamą siuntą ir nurodo:

a) pirmojo gavėjo pavadinimą ir adresą;

b) bet kokią informaciją, kurios kontrolės įstaiga ar institucija gali pagrįstai reikalauti,

i) jei produktai importuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 32 straipsnį, tame straipsnyje nustatytus patvirtinamuosius dokumentus;

ii) jei produktai importuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnį, tame straipsnyje nurodyto patikrinimo sertifikato kopiją.

Importuotojo kontrolės įstaigai ar institucijai pareikalavus, importuotojas perduoda pirmoje dalyje nurodytą informaciją pirmojo gavėjo kontrolės įstaigai ar institucijai.

85 straipsnis

Tikrinimai

Kontrolės institucija ar įstaiga tikrina šio reglamento 83 straipsnyje nustatytą buhalterinę apskaitą ir Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą sertifikatą arba to reglamento 32 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus patvirtinamuosius dokumentus.

Jeigu importuotojas importo veiksmus atlieka skirtinguose vienetuose arba patalpose, jis pareikalavus pateikia kiekvienos patalpos aprašymus, nurodytus šio reglamento 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje.



6 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai vienetams, gaminantiems, tvarkantiems arba importuojantiems ekologiškus produktus, kuriems pagal sutartį trečiosios šalys atlieka dalį veiksmų arba visus faktinius minėtuosius veiksmus

86 straipsnis

Kontrolės priemonės

Kai trečiosios šalys pagal sutartį atlieka gamybinius veiksmus, išsamiame vieneto aprašyme, nustatytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiama:

a) subrangovų sąrašas su jų veiklos apibūdinimu ir nuoroda į jų sertifikavimą atlikusias kontrolės įstaigas ar institucijas;

b) rašytinis subrangovų sutikimas, kad jų ūkiams būtų taikomas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 V antraštinėje dalyje numatytas tikrinimo režimas;

c) visos praktinės priemonės, įskaitant, inter alia, atitinkamą apskaitos sistemą, kurių turi būti imtasi vieneto lygiu siekiant užtikrinti, kad produktus, kuriuos ūkio subjektas pateikia į rinką, būtų galima atsekti iki atitinkamai jų tiekėjų, pardavėjų, gavėjų ir pirkėjų.



7 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai pašarus ruošiantiems vienetams

87 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visiems vienetams, ruošiantiems Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalies c punkte minimus produktus sau arba trečiosios šalies vardu.

88 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Į 63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą išsamų vieneto aprašymą įtraukiamas:

a) patalpų ir įrenginių, naudojamų priimant, ruošiant ir saugant gyvūnų pašarams skirtus produktus iki su jais atliekamų gamybinių veiksmų ir po jų, apibūdinimas;

b) patalpų, kuriose laikomi kiti produktai, naudojami ruošiant pašarus, apibūdinimas;

c) patalpų, kuriose sandėliuojami produktai, skirti valymui ir dezinfekcijai, apibūdinimas;

d) jei būtina, kombinuotųjų pašarų, kuriuos ūkio subjektas ketina gaminti pagal Direktyvos 79/373/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punktą, apibūdinimas ir gyvūnų, kuriems skirti šie kombinuotieji pašarai, rūšis arba klasė;

e) jei būtina, pašarinių žaliavų, kurias ketina gaminti ūkio subjektas, pavadinimas.

2.  Priemonės, kurių turi imtis ūkio subjektai, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalies b punkte, kad garantuotų atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms, apima 26 straipsnyje nurodytas priemones.

3.  Kontrolės institucija arba įstaiga šias priemones taiko bendram kiekvieno paruošiamojo vieneto rizikos įvertinimui atlikti ir kontrolės planui parengti. Šiame kontrolės plane nustatomas mažiausias imtinas atsitiktinių ėminių skaičius atsižvelgiant į galimą riziką.

89 straipsnis

Apskaita

Siekiant tinkamai kontroliuoti gamybinius veiksmus, 66 straipsnyje minimoje apskaitoje pateikiama informacija apie pašarinių žaliavų kilmės šalį, rūšį ir kiekius, priedus, pardavimus ir paruoštus vartoti produktus.

90 straipsnis

Tikrinimai

65 straipsnyje nustatytas patikrinimas apima išsamų fizinį visų patalpų tikrinimą. Be to, kontrolės institucija arba įstaiga atlieka tikslinius tikrinimus remdamasi bendru galimos neatitikties ekologinės gamybos taisyklėms rizikos įvertinimu.

Kontrolės įstaiga arba institucija kreipia ypač didelį dėmesį į ūkio subjektui nurodytus svarbiuosius kontrolės taškus, siekdama nustatyti, ar priežiūros ir kontrolės veiksmai vykdomi teisingai.

Visos patalpos, kurias ūkio subjektas naudoja savo veiklai vykdyti, gali būti tikrinamos taip dažnai, kiek tam pagrindo suteikia su šia veikla susijusi rizika.



8 SKYRIUS

Pažeidimai ir keitimasis informacija

91 straipsnis

Priemonės, taikomos įtarus esant pažeidimams ir neatitikimams

1.  Jeigu ūkio subjektas mano arba įtaria, kad jo pagamintas, tvarkytas, importuotas arba iš kito ūkio subjekto gautas produktas neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, jis pradeda procedūras dėl ženklinimo, rodančio ekologišką produkto kilmę, panaikinimo arba dėl produkto atskyrimo ir identifikavimo. Jis gali perdirbti arba supakuoti produktą arba pateikti jį į rinką, tik jeigu dėl jo nebeabejojama, nebent produktas pateikiamas į rinką be nuorodų į ekologinę gamybą. Jei kyla tokių abejonių, ūkio subjektas apie tai nedelsdamas praneša kontrolės įstaigai ar institucijai. Kontrolės institucija ar įstaiga gali neleisti pateikti produkto į rinką su nuoroda į ekologinę gamybą, kol iš ūkio subjekto arba iš kitų šaltinių gauta informacija nepanaikins abejonių.

2.  Jeigu kontrolės institucija ar įstaiga turi rimtų įtarimų, kad ūkio subjektas ketina pateikti į rinką produktą, kuris neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, bet paženklintas nuoroda į ekologinę gamybą, ši kontrolės institucija ar įstaiga gali pareikalauti, kad ūkio subjektas laikinai sustabdytų šio paženklinto produkto pateikimą į rinką tos kontrolės institucijos ar įstaigos nustatytu laikotarpiu. Prieš priimdama tokį sprendimą kontrolės institucija ar įstaiga leidžia ūkio subjektui pateikti pastabas. Prie sprendimo pridedamas įpareigojimas panaikinti bet kokį produkto ženklinimą, rodantį ekologišką produkto kilmę, jei kontrolės institucija ar įstaiga neabejoja, kad produktas neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų.

Tačiau jei įtarimas nustatytu laikotarpiu nepasitvirtina, pirmojoje pastraipoje minėtas sprendimas panaikinamas ne vėliau kaip iki to laikotarpio pabaigos. Ūkio subjektas visapusiškai bendradarbiauja su kontrolės įstaiga ar institucija išsklaidant įtarimą.

3.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių ir sankcijų, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningam Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede nurodytų nuorodų naudojimui.

▼M9

92 straipsnis

Kontrolės institucijų, kontrolės įstaigų ir kompetentingų institucijų keitimasis informacija

1.  Kai ūkio subjekto ir (arba) to ūkio subjekto subrangovų patikrinimus atlieka skirtingos kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos keičiasi susijusia informacija apie jų kontroliuojamą veiklą.

2.  Pasikeitus ūkio subjektų ir (arba) jų subrangovų kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai, kontrolės institucijos arba atitinkamos kontrolės įstaigos kompetentingai institucijai nedelsiant praneša apie pakeitimą.

Ankstesnioji kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga paskesniajai kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai perduoda atitinkamo ūkio subjekto patikrinimų bylos aktualią informaciją ir 63 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas ataskaitas.

Naujoji kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga užtikrina, kad ūkio subjektas pašalintų arba mėgintų pašalinti ankstesnės kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos ataskaitoje nurodytus neatitikimus.

3.  Kai ūkio subjektas atsisako taikyti kontrolės sistemą, to ūkio subjekto kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga nedelsiant apie tai praneša kompetentingai institucijai.

4.  Kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, nustačiusi neatitikimus ar pažeidimus, turinčius įtakos produktų ekologiniam statusui, nedelsiant apie tai praneša valstybės narės, kuri ją paskyrė ir patvirtino pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį, kompetentingai institucijai.

Ta kompetentinga institucija gali savo iniciatyva pareikalauti ir bet kokios kitos informacijos apie neatitikimus ar pažeidimus.

Kai nustatoma neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su kitų kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų kontroliuojamais produktas, ji taip pat turi nedelsiant pranešti toms kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms.

5.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių ir parengia dokumentais įformintą darbo tvarką, kuria remiantis visos jų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį paskirtos kontrolės institucijos ir (arba) visos jų patvirtintos kontrolės įstaigos galėtų keistis informacija, įskaitant tvarką, pagal kurią informacija keičiamasi siekiant tikrinti patvirtinamuosius dokumentus, kaip nurodyta to reglamento 29 straipsnio 1 dalyje.

6.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių ir parengia dokumentais įformintą darbo tvarką, padedančią užtikrinti, kad informacija apie patikrinimų ir tikrinimų vietoje, kaip nurodyta šio reglamento 65 straipsnyje, rezultatus būtų perduodama mokėjimo agentūrai pagal tos mokėjimo agentūros poreikius, kaip numatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 ( 31 ) 33 straipsnio 1 dalyje.

92a straipsnis

Skirtingų valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su šio reglamento taikymu kitos valstybės narės produktui su nuorodomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša valstybei narei, paskyrusiai kontrolės instituciją arba patvirtinusiai kontrolės įstaigą, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su produktų importo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 arba 3 dalį reikalavimų, nustatytų tame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 1235/2008, laikymusi, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša valstybėms narėms ir Komisijai.

3.  Valstybė narė, nustačiusi neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su produktų importo pagal Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnį reikalavimų, nustatytų tame reglamente arba Reglamente (EB) Nr. 834/2007, laikymusi, naudodamasi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema nedelsiant apie tai praneša leidimą išdavusiai valstybei narei, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Pranešimas siunčiamas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai tuo atveju, kai nustatomas neatitikimas arba pažeidimas, susijęs su produktais, kuriems valstybė narė išdavė Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnyje nurodytą leidimą.

4.  Valstybė narė, gavusi pranešimą, susijusį su reikalavimų neatitinkančiais produktais pagal 1 arba 3 pastraipas, arba valstybė narė, išdavusi Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnyje nurodytą leidimą produktui, su kuriuo susijęs nustatytas neatitikimas arba pažeidimas, išsiaiškina neatitikimų arba pažeidimų priežastis. Ji nedelsiant imasi atitinkamų veiksmų.

Atsakydama į pradinį pranešimą naudojant 94 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, ji pranešimą pateikusiai valstybei narei, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia tyrimo rezultatus ir nurodo, kokių priemonių imtasi. Atsakymas išsiunčiamas per 30 kalendorinių dienų nuo pradinio pranešimo pateikimo dienos.

5.  Jei reikia, pradinį pranešimą pateikusi valstybė narė gali paprašyti atsakymą teikiančios valstybės narės pateikti papildomos informacijos. Bet kuriuo atveju pradinį pranešimą pateikusi valstybė narė, gavusi atsakymą arba papildomos informacijos iš pranešimą gavusios valstybės narės, naudodama 94 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, įrašo reikiamus įrašus ir atnaujintą informaciją.

92b straipsnis

Informacijos skelbimas

Valstybės narės tinkamu būdu, įskaitant skelbimą internete, ir naudojant šio reglamento XII priede pateiktą pavyzdį pateikia visuomenei Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus atnaujintus sąrašus, kuriuose išvardyti su kiekvienu ūkio subjektu susiję atnaujinti patvirtinamieji dokumentai, numatyti to reglamento 29 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės tinkamai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų ( 32 ).

▼M9



9

SKYRIUS

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra

92c straipsnis

Su kontrolės įstaigomis susijusi priežiūros veikla

1.  Kompetentingų institucijų, pavedančių kontrolės įstaigoms kontrolės užduotis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 4 dalies b punktą, vykdomoje priežiūros veikloje daugiausia dėmesio skiriama tų kontrolės įstaigų veiklos rodiklių vertinimui atsižvelgiant į nacionalinės akreditacijos įstaigos darbo rezultatus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 ( 33 ) 2 straipsnio 11 dalyje.

Ta priežiūros veikla apima kontrolės įstaigų vidaus kontrolės procedūrų vertinimą, patikrinimų bylų valdymą ir nagrinėjimą atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus įpareigojimus ir tikrinimą, kaip šalinami neatitikimai ir nagrinėjamos apeliacijos bei skundai.

2.  Kompetentingos institucijos kreipiasi į kontrolės įstaigas prašydamos pateikti jų rizikos analizės procedūros dokumentus.

Rizikos analizės procedūra turi padėti užtikrinti, kad:

a) remiantis rizikos analizės rezultatais būtų galima nustatyti metinių patikrinimų ir tikrinimų vietoje, apie kuriuos pranešama arba nepranešama, intensyvumą;

b) būtų atliekami papildomi bent 10 % pagal sutartį veiklą vykdančių ūkio subjektų pagal 65 straipsnio 4 dalį atliekami atsitiktiniai patikrinimai vietoje pagal rizikos kategoriją;

c) apie bent 10 % visų patikrinimų ir tikrinimų vietoje, atliekamų pagal 65 straipsnio 1 ir 4 dalis, nebūtų pranešama;

d) ūkio subjektai, kuriuos numatyta patikrinti ir tikrinti vietoje apie tai nepranešus, būtų atrenkami remiantis rizikos analize ir kad tie patikrinimai ir tikrinimai vietoje būtų planuojami atsižvelgiant į rizikos lygį.

3.  Kompetentingos institucijos, kontrolės įstaigoms pavedančios kontrolės užduotis, tikrina, ar kontrolės įstaigų darbuotojai yra pakankamai gerai susipažinę su atitinkama sritimi, įskaitant žinias apie susijusius rizikos elementus, turinčius įtakos produktų ekologiniam statusui, ir ar jų kvalifikacija, parengimas ir patirtis, susiję su ekologine gamyba ir visų pirma su atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis, yra pakankami; taip pat ar galioja atitinkamos inspektorių rotacijos taisyklės.

4.  Kompetentingos institucijos nustato dokumentais įformintą užduočių pavedimo kontrolės įstaigoms pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 5 dalį ir priežiūros pagal šio straipsnio nuostatas darbo tvarką, kuria išsamiai apibrėžiama, kokią informaciją turi pateikti kontrolės įstaigos.

92d straipsnis

Neatitikimų ir pažeidimų atvejais taikomų priemonių sąrašas

Kompetentingos institucijos tvirtina ir perduoda kontrolės įstaigoms, kurioms buvo pavestos kontrolės užduotys, sąrašą, kuriame išvardyti bent pažeidimai ir neatitikimai, turintys įtakos produktų ekologiniam statusui, bei atitinkamos priemonės, kurių turi imtis kontrolės įstaigos tuo atveju, kai nustatoma su jų kontroliuojamais ūkio subjektais, kurie dalyvauja ekologinėje gamyboje, susijusių pažeidimų arba neatitikimų.

Kompetentingos institucijos savo iniciatyva gali į sąrašą įtraukti kitą aktualią informaciją.

92e straipsnis

Metinis kontrolės įstaigų patikrinimas

Kompetentingos institucijos organizuoja kontrolės įstaigų, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 4 dalies b punktą buvo pavestos kontrolės užduotys, metinį patikrinimą. Metinio patikrinimo tikslais kompetentinga institucija atsižvelgia į nacionalinės akreditavimo įstaigos darbo rezultatus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 dalyje. Patikrinimą atliekanti kompetentinga institucija visų pirma patikrina:

a) ar laikomasi kontrolės įstaigos standartinės kontrolės procedūros, kurią pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 6 dalies a punktą kontrolės įstaiga pateikė kompetentingai institucijai;

b) ar kontrolės įstaiga turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 5 dalies b punkte, ir ar surengti mokymai, susiję su rizika, turinčia įtakos produktų ekologiniam statusui;

c) ar kontrolės įstaiga yra nustačiusi dokumentais įformintą darbo tvarką ir šablonus ir ar jų laikosi, kai vykdoma tokia veikla:

i) metinė rizikos analizė pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 3 dalį;

ii) su rizika susijusios imties strategijos rengimas, mėginių ėmimas ir analizė;

iii) keitimasis informacija su kitomis kontrolės įstaigomis ir kompetentinga institucija;

iv) jos kontroliuojamų ūkio subjektų pradiniai ir papildomi patikrinimai;

v) priemonių, taikomų pažeidimų arba neatitikimų atvejais, sąrašo naudojimas ir papildymas;

vi) jos kontroliuojamų ūkio subjektų asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis, kaip nustato valstybės narės, kuriose kompetentinga institucija vykdo veiklą, ir pagal Direktyvą 95/46/EB.

92f straipsnis

Daugiamečiame nacionaliniame kontrolės plane ir metinėje ataskaitoje pateikiami ekologinės gamybos duomenys

Valstybės narės užtikrina, kad į jų daugiamečius nacionalinius kontrolės planus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41 straipsnyje, būtų įtraukta pagal šį reglamentą vykdomos ekologinės gamybos kontrolės funkcijų priežiūra, o konkretūs tos priežiūros duomenys (toliau – ekologinės gamybos duomenys) būtų nurodyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje. Ekologinės gamybos duomenys pateikiami pagal šio reglamento XIIIb priede išvardytas temas.

Ekologinės gamybos duomenys pateikiami remiantis informacija, susijusia su kontrolės įstaigų ir (arba) kontrolės institucijų vykdoma kontrole ir kompetentingos institucijos atliekamais auditais.

Duomenys pateikiami naudojantis šio reglamento XIIIc priede pateiktais šablonais nuo 2015 m. už 2014 metus.

Valstybės narės gali ekologinės gamybos duomenis pateikti atskirame savo nacionalinio kontrolės plano ir metinės ataskaitos ekologinės gamybos duomenų skyriuje.

▼B



V ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS PERDAVIMAS KOMISIJAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



1 SKYRIUS

Informacijos perdavimas Komisijai

93 straipsnis

Statistinė informacija

1.  Valstybės narės teikia Komisijai Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 36 straipsnyje minimą metinę statistinę informaciją apie ekologinę gamybą, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (GD Eurostat) parengia iki kiekvienų metų liepos 1 d.

2.  1 dalyje nurodytoje statistinėje informacijoje visų pirma pateikiami šie duomenys:

a) ekologiškų gamintojų, perdirbėjų, importuotojų ir eksportuotojų skaičius;

b) ekologiškų augalų gamyba ir pasėlių plotai, kuriems taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis ir kurie naudojami ekologinei gamybai;

c) ekologiškų gyvūnų skaičius vienetais ir ekologiški gyvūnininės kilmės produktai;

d) duomenys apie ekologinę pramoninę gamybą pagal veiklos rūšį;

▼M2

e) ekologinės akvakultūros gyvūnų gamybos vienetų skaičius;

f) ekologinės akvakultūros gyvūnų gamybos apimtys;

g) neprivaloma – gamybos vienetų, kuriuose ekologiškai auginami jūros dumbliai, skaičius ir ekologiškų jūros dumblių gamybos apimtys.

▼B

3.  1 ir 2 dalyse nurodytai statistinei informacijai perduoti valstybės narės naudojasi Komisijos (Eurostato generalinio direktorato) parengta vienintele duomenų prieiga.

4.  Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos atsižvelgiant į Bendrijos statistinę programą, remiantis modeliais ir klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.

94 straipsnis

Kita informacija

1.  Valstybės narės, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas) parengė kitai nei statistinė informacijai, teikia Komisijai šią informaciją:

a) iki 2009 m. sausio 1 d. – Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio a dalyje nurodytą informaciją ir vėliau apie kiekvieną pakeitimą, kai tik šis bus padarytas;

b) iki kiekvienų metų kovo 31 d. – Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio b dalyje nurodytą informaciją apie kontrolės institucijas ir įstaigas, patvirtintas ankstesnių metų gruodžio 31 d.;

c) iki kiekvienų metų liepos 1 d. – visą kitą pagal šį reglamentą reikalaujamą ar reikalingą informaciją;

▼M7

d) per vieną mėnesį nuo patvirtinimo – informaciją apie valstybių narių pagal 47 straipsnio pirmos pastraipos c ir e punktus suteiktas išimtis.

▼B

2.  Duomenys perduodami, suvedami ir atnaujinami 1 dalyje nurodytoje sistemoje kontroliuojant kompetentingai institucijai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio reikalavimų; šią funkciją atlieka pati institucija arba įstaiga, kuriai ta funkcija buvo deleguota.

3.  Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos remiantis modeliais arba klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.



2 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

95 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. galvijai gali būti laikomi pririšti tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad jie reguliariai išvedami mankštintis ir auginami pagal gyvūnų gerovės reikalavimus patogiai pakreiktuose plotuose, taikant individualią priežiūrą, ir su sąlyga, kad kompetentinga institucija leido taikyti šią priemonę. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

2.  Kompetentinga institucija gali leisti pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikyti išimtis dėl laikymo uždarose patalpose sąlygų ir gyvūnų tankio, kurios buvo suteiktos gyvulininkystės ūkiams remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I priedo B dalies 8.5.1 punkte nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata. Ūkio subjektai, kuriems taikomas šis pratęsimas, pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai planą, kuriame apibūdinamos priemonės, skirtos užtikrinti atitiktį ekologinės gamybos taisyklių nuostatoms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

3.  Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., mėsai skirtos avys ir kiaulės galutinio panėjimo stadijos metu gali būti laikomos uždarose patalpose, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I.B priedo 8.3.4 punkte, su sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

4.  Paršeliai gali būti kastruojami netaikant nejautros ir (arba) nuskausminimo pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d.

5.  Kol bus nustatytos išsamios naminių gyvūnėlių ėdalo perdirbimo taisyklės, taikomos nacionalinės taisyklės, o jų nesant – valstybių narių priimti arba pripažinti privatūs standartai.

▼M2

6.  Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies j punktą ir kol bus įtrauktos specialiosios medžiagos pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalies f punktą, gali būti naudojami tik kompetentingos institucijos patvirtinti produktai.

▼B

7.  Valstybių narių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 207/93 suteikti leidimai žemės ūkio kilmės neekologiškiems ingredientams gali būti laikomi išduotais pagal šį reglamentą. Tačiau leidimų, išduotų pagal pirmiau minėto reglamento 3 straipsnio 6 dalį, galiojimas baigiasi 2009 m. gruodžio 31 d.

8.  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. liepos 1 d. ūkio subjektai atlikdami ženklinimą gali toliau naudotis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 nuostatomis dėl:

i) ekologiškų maisto sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo sistemos;

ii) kontrolės institucijos ar įstaigos kodo numerio ir (arba) pavadinimo.

▼M3

9.  Produktų, kurie vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 pagaminti, supakuoti ir paženklinti iki 2010 m. liepos 1 d., atsargos gali būti toliau teikiamos rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, kol baigsis turimi ištekliai.

10.  Produktų, teikiamų rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, pakuotės, atitinkančios Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus, gali būti ir toliau naudojamos iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau produktas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus.

▼M7

10a.  Vyno sektoriaus produktams taikomas 8 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2012 m. liepos 31 d.

Iki 2012 m. liepos 31 d. pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 arba Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pagamintą vyną galima ir toliau teikti rinkai, kol atsargos nebus išnaudotos, laikantis šių ženklinimo reikalavimų:

a) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą Bendrijos ekologinės gamybos logotipą, nuo 2010 m. liepos 1 d. vadinamą ES ekologinės gamybos logotipu, naudoti galima, jei vyno gamybos procesas atitinka šio reglamento II antraštinės dalies 3a skyriaus reikalavimus;

b) ūkio subjektai, naudojantys ES ekologinės gamybos logotipą, saugo registruotus įrodymus ne trumpiau kaip 5 metus po to, kai pateikė rinkai iš ekologiškų vynuogių pagamintą vyną, įskaitant atitinkamo vyno kiekio litrais pagal vyno kategoriją ir metus įrodymus;

c) kai šios dalies b punkte nurodytų įrodymų nėra, toks vynas ženklinamas žodžiais „iš ekologiškų vynuogių pagamintas vynas“, jei jis atitinka šio reglamento reikalavimus, išskyrus numatytuosius jo II antraštinės dalies 3a skyriuje;

d) vynas, ženklinamas žodžiais „iš ekologiškų vynuogių pagamintas vynas“, negali būti žymimas ES ekologinės gamybos logotipu.

▼M2

11.  Tiems akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos vienetams, kurie įsteigti ir gamino šiuos produktus pagal šalyje priimtas ekologinės gamybos taisykles dar iki šio reglamento įsigaliojimo, kompetentinga institucija gali leisti laikotarpiu, kuris baigiasi ►M11  2015 m. sausio 1 d. ◄ , išlaikyti turimą ekologiškų produktų statusą, kol jie prisitaiko prie šio reglamento taisyklių, su sąlyga, jog vanduo nėra užteršiamas medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje. Ūkio subjektai, norintys pasinaudoti šia priemone, praneša kompetentingai institucijai apie atitinkamus įrenginius, žuvininkystės tvenkinius ir varžas arba jūros dumblių lysves.

▼B

96 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 207/93, (EB) Nr. 223/2003 ir (EB) Nr. 1452/2003 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir į Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

97 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Tačiau 27 straipsnio 2 dalies a punktas ir 58 straipsnis taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

▼M2

Trąšos, dirvos gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos, minimos 3 straipsnio 1 dalyje ir 6d straipsnio 2 dalyje

▼B

Pastabos

A

:

leistinos pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir perkeltos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies c punktu.

B

:

leistinos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007



▼M2

Leidimas

Pavadinimas

Sudėtiniai produktai arba produktai, kuriuos sudaro tik šios medžiagos

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Gyvūnų mėšlas

Produktai, sudaryti iš gyvūnų ekskrementų mišinio ir augmenijos (pakratai)

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

▼B

A

Sausas gyvūnų mėšlas ir dehidratuotas naminių paukščių mėšlas

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

A

Gyvūnų ekskrementų kompostas, kuriame yra naminių paukščių mėšlo ir gyvūnų mėšlo komposto

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

A

Skysti gyvūnų ekskrementai

Naudojami po kontrolinės fermentacijos ir (arba) atskiestos tam tikru santykiu

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

▼M13

B

Kompostuotas arba fermentuotas buitinių atliekų mišinys

Produktas, išgautas iš pirminių atskirtų buitinių atliekų, kurios buvo perduotos kompostavimui arba anaerobinei fermentacijai biodujoms gaminti

Tik augalinės ir gyvūninės kilmės buitinės atliekos

Tik jei gaminamos uždaroje ir stebimoje surinkimo sistemoje, patvirtintoje valstybės narės

Didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos:

kadmio: 0,7; vario: 70; nikelio: 25; švino: 45; cinko: 200; gyvsidabrio: 0,4; chromo (iš viso): 70; chromo (VI): neaptinkama

▼B

A

Durpės

Naudojamos tik sodininkystėje (daržininkystėje, gėlininkystėje, miškininkystėje, medelynuose)

A

Grybinių kultūrų atliekos

Substrato pirminė sudėtis turi būti sudaryta tik iš šiame priede išvardytų produktų

A

Kirmėlių atliekos (kirmėlių kompostas) ir vabzdžiai

 

A

Guanas

 

A

Kompostuotas arba fermentuotas augalinės kilmės medžiagų mišinys

Produktas, išgautas iš augalinės kilmės medžiagų, perduotų kompostavimui arba anaerobinei fermentacijai biodujoms gaminti, mišinių

▼M13

B

Biodujų gamybai naudotų atliekų pūdymo liekanos, kurių sudėtyje yra gyvūninių šalutinių produktų, pūdytų kartu su augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagomis, nurodytomis šiame priede

3 kategorijos gyvūniniai šalutiniai produktai (įskaitant laukinių gyvūnų šalutinius produktus) ir 2 kategorijos virškinamojo trakto turinys (2 ir 3 kategorijos, kaip apibrėžta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009) (2) negali būti gauti iš pramoninės žemdirbystės

Procesai turi atitikti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011 (3)

Netaikoma valgomosioms augalų dalims

▼M13

B

Šie gyvūninės kilmės produktai arba šalutiniai produktai:

kraujamilčiai

kanopų drožlės

ragų drožlės

kaulamilčiai arba kaulamilčiai be želatinos

žuvų miltai

mėsos miltai

plunksnų, plaukų ir odų atraižų miltai

vilna

kailis (1)

plaukai

pieno produktai

hidrolizuoti baltymai (2)

(1)  Didžiausia chromo (VI) koncentracija mg/kg sausosios medžiagos: neaptinkama

(2)  Netaikoma valgomosioms augalų dalims

▼B

A

Augalinės kilmės produktai ir šalutiniai produktai, skirti trąšoms

Pavyzdžiai: sėklamilčių išspaudos, kakavos žievelės, salyklas iš stiebelių

A

Jūros dumbliai ir jūros dumblių produktai

Jeigu tiesiogiai gauti šiais būdais:

i)  fizinių procesų metu, įskaitant dehidraciją, užšaldymą ir malimą;

ii)  ekstrahuojant vandeniu arba vandeniniu tirpalu ir (arba) šarminiu tirpalu;

iii)  fermentuojant

A

Pjuvenos ir medžio drožlės

Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas

A

Medžio žievės kompostas

Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas

A

Medžio anglis

Iš medžių, kurie neapdorojami chemiškai juos nukirtus

A

Minkšto grunto fosfatas

Produktas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1) I priedo A dalies 2 punkto 7 papunktyje

Kadmio koncentracija, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau

A

Aliuminio kalcio fosfatas

Produktas, nurodytas Reglamento 2003/2003 I priedo A dalies 2 punkto 6 papunktyje

Kadmis, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau

Vartojama tik baziniame dirvožemyje (pH > 7,5 )

A

Pagrindinis šlakas

Produktai, nurodyti Reglamento 2003/2003 I priedo A dalies 2 punkto 1 papunktyje

A

Nevalyta kalio druska arba kainitas

Produktai, nurodyti Reglamento 2003/2003 I priedo A dalies 3 punkto 1 papunktyje

A

Kalio sulfatas, kuriame gali būti magnio druskos

Produktas, gautas iš kalio druskos žaliavos panaudojus ekstrakcijos metodą, kuriame gali būti ir magnio druskų

A

Distiliatas ir distiliato ekstraktas

Išskyrus amonio distiliatą

A

Kalcio karbonatas

(kreida, mergelis, gamtinė klintis, Breton ameliorant, (kalkiniai jūros dumbliai), kreidinis fosfatas)

Tik natūralios kilmės

A

Magnis ir kalcio karbonatas

Tik natūralios kilmės

Pvz., magnio kreida, gamtinė magnio klintis

A

Magnio sulfatas (kizeritas)

Tik natūralios kilmės

A

Kalcio chlorido tirpalas

Obelų lapų apdorojimui, nustačius kalcio trūkumą

A

Kalcio sulfatas (gipsas)

Produktai, nurodyti Reglamento 2003/2003 I priedo D dalies 1 punkte

Tik natūralios kilmės

A

Pramoninės kalkės iš cukraus gamybos

Cukraus gamybos iš cukrinių runkelių šalutinis produktas

A

Pramoninės kalkės iš vakuuminės druskos gamybos

Šalutinis vakuuminės druskos gamybos iš kalnuose aptinkamo druskos tirpalo produktas

A

Paprastoji siera

Produktai, nurodyti Reglamento 2003/2003 I priedo D dalies 3 punkte

A

Mikroelementai

Neorganiniai mikroelementai, išvardyti Reglamento 2003/2003 I priedo E dalyje

A

Natrio chloridas

Tik kasyklų druska

A

Akmens miltai ir moliai

 

▼M13

B

Leonarditas (neapdorotos organinės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug humuso rūgščių)

Tik jei gautas kaip kasybos šalutinis produktas

B

Chitinas (polisacharidas, gautas iš vėžiagyvių kiaukutų)

Tik jei gautas iš tausios žuvininkystės, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (4) 3 straipsnio e punkte, arba ekologinės akvakultūros ūkių

B

Daug organinių medžiagų turinčios nuosėdos, susidariusios gėlo vandens telkiniuose nepatenkant deguoniui (pvz., sapropelis)

Tik organinės nuosėdos, išgaunamos kaip šalutiniai produktai tvarkant ar eksploatuojant gėlo vandens telkinius ar buvusių gėlo vandens telkinių teritorijas

Jei taikoma, išgavimo metu akvasistemai turėtų būti padarytas kuo mažesnis poveikis

Tik nuosėdos, gaunamos iš šaltinių, neužterštų pesticidais, patvariaisiais organiniais teršalais ir į benziną panašiomis medžiagomis

Didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos:

kadmio: 0,7; vario: 70; nikelio: 25; švino: 45; cinko: 200; gyvsidabrio: 0,4; chromo (iš viso): 70; chromo (VI): neaptinkama

▼B

(1)   OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

(2)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(3)   2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(4)   2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2012 12 31, p. 59).




II PRIEDAS

Pesticidai – produktai augalų apsaugai, minimi 5 straipsnio 1 dalyje

Pastabos:

A

:

leistini pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir perkelti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies c punktu.

B

:

leistini pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007

▼M13

1.   Augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Azadirachtinas, gautas ekstrahuojant Azadirachta indica (Nimo medis)

Insekticidas

A

Bičių vaškas

Genėti naudojama medžiaga

B

Hidrolizuoti baltymai, išskyrus želatiną

Atraktantas, tik patvirtintas naudoti kartu su kitais šiame sąraše išvardytais atitinkamais produktais

A

Lecitinas

Fungicidas

B

Augalinės kilmės aliejai

Insekticidas, akaricidas, fungicidas, baktericidas ir ūglių augimą slopinanti medžiaga

Produktai, nurodyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (1) priede

A

Piretrinas, gautas ekstrahuojant Chrysanthemum cinerariaefolium

Insekticidas

A

Kasija, ekstrahuota iš Quassia amara

Insekticidas, repelentas

(1)   2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

2.   Mikroorganizmai, naudojami kenkėjams ir ligoms biologiškai kontroliuoti



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Mikroorganizmai

Produktai, nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede ir ne GMO kilmės

▼B

3.   Mikroorganizmų gaminamos medžiagos



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Spinosadas

Insekticidas

Tik imantis priemonių sumažinti pagrindinių parazitų ir atsparumo įgijimo riziką

▼M13

4.   Medžiagos, naudojamos spąstuose ir (arba) gaudymo įtaisuose



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Feromonai

Atraktantas, seksualinę funkciją trikdanti medžiaga; tik spąstuose ir gaudyklėse

Produktai, nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede (255, 258 ir 259 numeriai)

A

Piretroidai (tik deltametrinas arba lambdacihalotrinas)

Insekticidas; tik spąstuose su tam tikrais atraktantais; tik Bactrocera oleae ir Ceratitis capitata Wied. Naikinti

▼B

5.   Preparatai, kurie turi būti paskleisti paviršiuje tarp kultūrinių augalų



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Geležies fosfatas (geležies (III) ortofosfatas)

Moliuskocidas

▼M13

6.   Kitos medžiagos, tradiciškai naudojamos ekologiškai ūkininkaujant



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

B

Vario junginiai vario hidroksido, vario oksichlorido, vario oksido, Bordo mišinio ir tribazio vario sulfato pavidalu

Naudojamas tik kaip baktericidas ir fungicidas, iki 6 kg vario hektarui per metus

Daugiametėms kultūroms valstybės narės, nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, gali numatyti, kad tam tikrais metais 6 kg vario apribojimas gali būti viršytas, jeigu vidutinis kiekis, faktiškai panaudotas per penkerius metus, įskaitant tuos metus ir ketverius ankstesnius metus, neviršija 6 kg

Siekiant apsaugoti vandenį ir netikslinius organizmus, reikia imtis rizikos mažinimo priemonių, pavyzdžiui, apsauginių zonų

Produktai, nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede (277 numeris)

A

Etenas

Bananams, kiviams ir rytiniams persimonams nokinti; citrusiniams vaisiams nokinti, tik siekiant apsaugoti citrusinius vaisius nuo vaisinių muselių daromos žalos; ananasų žydėjimui skatinti; bulvių ir svogūnų ūglių augimui slopinti

Galima leisti naudoti tik patalpose kaip augalų augimo reguliatorių Leidimai suteikiami tik profesionaliems naudotojams

A

Riebiųjų rūgščių kalio druska (skystas muilas)

Insekticidas

A

Kalkių ir sieros nuoviras (kalcio polisulfidas)

Fungicidas

A

Parafino alyva

Insekticidas, akaricidas

Produktai, nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede (294 ir 295 numeriai)

A

Kvarcinis smėlis

Repelentas

A

Siera

Fungicidas, akaricidas

B

Gyvūninės ir augalinės kvapu atbaidančios medžiagos ir (arba) avių riebalai

Repelentas

Tik nevalgomosioms augalų dalims ir tik ten, kur žemės ūkio kultūrų neėda avys arba ožkos

Produktai, nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede (249 numeris)

7.   Kitos medžiagos



Leidimas

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

B

Aliuminio silikatas (kaolinas)

Repelentas

A

Kalcio hidroksidas

Fungicidas, tik vaismedžiams, taip pat ir medelynuose, kovojant su Nectria galligena

B

Laminarinas

Pasėlių savisaugos mechanizmų induktorius

Rudadumbliai (laminarijos) turi būti užauginti ekologiškai pagal 6d straipsnį arba surinkti paisant tausaus rinkimo reikalavimų pagal 6c straipsnį

B

Kalio vandenilio karbonatas (dar žinomas kaip kalio hidrokarbonatas)

Fungicidas ir insekticidas

▼B




III PRIEDAS

Mažiausias vidaus ir lauko plotas bei kitos įvairių veislių ir rūšių gyvūnų laikymo charakteristikos, minimos 10 straipsnio 4 dalyje

1.   Galvijai, arkliai, avys, ožkos ir kiaulės



 

Patalpų plotas

(visas gyvūnams prieinamas plotas)

Lauko plotas

(aikštelių plotas, išskyrus ganyklas)

 

Mažiausias gyvas svoris (kg)

m2 vienam gyvūnui

m2 vienam gyvūnui

Veisliniai ir penimi galvijai bei arkliniai

iki 100

1,5

1,1

iki 200

2,5

1,9

iki 350

4,0

3

virš 350

5, mažiausiai 1 m2/100 kg

3,7 , mažiausiai 0,75 m2/100 kg

Melžiamos karvės

 

6

4,5

Veisliniai buliai

 

10

30

Avys ir ožkos

 

1,5 avies/ožkos

2,5

 

0,35 ėriuko/ožiuko

0,5

Apsiparšiavusios paršavedės su paršeliais iki 40 dienų

 

7,5 paršavedžių

2,5

Penimos kiaulės

iki 50

0,8

0,6

iki 85

1,1

0,8

iki 110

1,3

1

▼M2

Virš 110 kg

1,5

1,2

▼B

Paršeliai

daugiau kaip 40 dienų ir iki 30 kg

0,6

0,4

Veislinės kiaulės

 

2,5 moteriškosios lyties

1,9

 

6 vyriškos lyties

jei naudojami gardai kergimui: 10 m2 kuiliui

8,0

2.   Naminiai paukščiai



 

Patalpų plotas

(visas gyvūnams skirtas plotas)

Lauko plotas

(plotas m2 rotacijai vienam gyvūnui)

 

Gyvūnų skaičius m2

Lakta cm vienam gyvūnui

Gūžta

Dedeklės vištos

6

18

7 dedeklės vištos vienoje gūžtoje arba bendrų gūžtų atveju – 120 cm2 vienam paukščiui

4, jeigu neviršijama 170 kg azoto kiekio iš mėšlo vienam hektarui per metus

Penimi naminiai paukščiai (stacionariuose aptvaruose)

10, neviršijant 21 kg gyvojo svorio viename m2

20 (tik perlinėms vištoms)

 

4 broileriams ir perlinėms vištoms

4,5 antims

10 kalakutų

15 žąsų

Visiems pirmiau nurodytų rūšių paukščiams neturi būti viršijama 170 kg azoto kiekio iš mėšlo vienam hektarui per metus riba

Penimi naminiai paukščiai mobiliuose aptvaruose

16 (1) mobiliuose naminių paukščių aptvaruose, neviršijant 30 kg gyvojo svorio viename m2

 
 

2,5 , jeigu neviršijama 170 kg azoto kiekio iš mėšlo vienam hektarui per metus riba

(1)   Tik mobilių aptvarų, neviršijančių 150 m2 grindų ploto, atveju.




IV PRIEDAS

Didžiausias gyvūnų skaičius vienam hektarui, minimas 15 straipsnio 2 dalyje



Klasė arba rūšis

Didžiausias gyvūnų skaičius viename ha

atitinkantis 170 kg N/ha per metus

Vyresni nei šešių mėnesių arkliniai

2

Penimi veršeliai

5

Kiti galvijai, jaunesni kaip vienerių metų

5

Vyriškosios lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus

3,3

Moteriškosios lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus

3,3

Vyriškosios lyties galvijai, dvejų metų arba vyresni

2

Veislinės telyčios

2,5

Penimos telyčios

2,5

Melžiamos karvės

2

Melžiamos karvės skerdimui

2

Kitos karvės

2,5

Veislinės triušių patelės

100

Avys

13,3

Ožkos

13,3

Paršeliai

74

Veislinės paršavedės

6,5

Penimos kiaulės

14

Kitos kiaulės

14

Maistiniai viščiukai

580

Dedeklės

230

▼M8




V PRIEDAS

Pašarinės žaliavos, nurodytos 22 straipsnio d punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 1 dalyje

▼M13

1.   MINERALINĖS KILMĖS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS



A

Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai

 

A

Karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl)

 

A

Raudonieji jūriniai dumbliai

 

A

Kalcio gliukonatas

 

A

Kalcio karbonatas

 

A

Befluoris (defluorinuotas) monokalcio fosfatas

 

A

Befluoris (defluorinuotas) dikalcio fosfatas

 

A

Magnio oksidas (bevandenė magnezija)

 

A

Magnio sulfatas

 

A

Magnio chloridas

 

A

Magnio karbonatas

 

A

Kalcio-magnio fosfatas

 

A

Magnio fosfatas

 

A

Mononatrio fosfatas

 

A

Kalcio ir natrio fosfatas

 

A

Natrio chloridas

 

A

Natrio bikarbonatas

 

A

Natrio karbonatas

 

A

Natrio sulfatas

 

A

Kalio chloridas

 

▼M8

2.   KITOS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

Fermentacijos produktai (ir šalutiniai produktai) iš mikroorganizmų, kurių ląstelės inaktyvuotos arba numarintos



A

Saccharomyces cerevisiae

 

A

Saccharomyces carlsbergiensis

 




VI PRIEDAS

Gyvūnų mitybai naudojami pašarų priedai, nurodyti 22 straipsnio g punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 2 dalyje

Šiame priede išvardyti pašarų priedai turi būti patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ( 34 ).

1.   TECHNOLOGINIAI PRIEDAI



a)  konservantai

Leidimas

Numeriai

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

1a

E 200

Sorbo rūgštis

 

A

1a

E 236

Skruzdžių rūgštis

 

B

1a

E 237

Natrio formiatas

 

A

1a

E 260

Acto rūgštis

 

A

1a

E 270

Pieno rūgštis

 

A

1a

E 280

Propiono rūgštis

 

A

1a

E 330

Citrinų rūgštis

 



b)  antioksidantai

Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

1b

E 306

Natūralios kilmės tokoferoliu praturtinti ekstraktai

 



c)  emulsikliai ir stabilizatoriai, tirštikliai ir stingdikliai

Leidimas

Numeriai

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

1

E 322

Lecitinas

tik jei gautas iš ekologiškų žaliavų;

leidžiama naudoti tik žemės ūkio gyvūnų pašarų gamybai



d)  rišikliai, sukepti neleidžiančios medžiagos, koaguliantai

Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

B

1

E 535

Natrio ferocianidas

didžiausia dozė 20 mg/kg NaCl (apskaičiuojama kaip ferocianido anijonas)

A

1

E 551b

Koloidinis kvarcas

 

A

1

E 551c

Diatomitas (infuzorinė žemė, išgryninta)

 

A

1

E 558

Bentonitas-montmorilonitas

 

A

1

E 559

Kaolinitinis molis, be asbesto

 

A

1

E 560

Natūralios kilmės steatitų ir chlorito mišiniai

 

A

1

E 561

Vermikulitas

 

A

1

E 562

Sepiolitas

 

B

1

E 566

Natrolitas-fonolitas

 

▼M13

B

1

1g568

Nuosėdinės kilmės klinoptilolitas [visų rūšių]

 

▼M8

A

1

E 599

Perlitas

 



e)  siloso priedai

Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

1k

Fermentai, mielės ir bakterijos

leidžiama naudoti tik siloso gamybai, kai oro sąlygos yra nepalankios tinkamai fermentacijai

2.   JUSLINIAI PRIEDAI



Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

2b

 

Kvapieji junginiai

tik žemės ūkio produktų ekstraktai

3.   MITYBOS PRIEDAI



a)  vitaminai

Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

3a

 

Vitaminai ir provitaminai

— gauti iš žemės ūkio produktų,

— jei sintetiniai, monogastriniams gyvūnams ir akvakultūros gyvūnams gali būti naudojami tik tokie, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų,

— jei sintetiniai, atrajotojams gali būti naudojami tik tokie A, D ir E vitaminai, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų; naudoti leidžiama tik iš anksto gavus valstybių narių leidimą, išduodamą įvertinus galimybę ekologiškai auginamiems atrajotojams gauti būtinus minėtų vitaminų kiekius su pašarų racionu



b)  mikroelementai

Leidimas

Numeriai

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

3b

E1 Geležis

— geležies(III) oksidas

— geležies(II) karbonatas

— geležies(II) sulfatas, heptahidratas

— geležies(II) sulfatas, monohidratas

 

A

3b

E2 Jodas

—  kalcio jodatas, bevandenis

 

A

3b

E3 Kobaltas

— bazinis kobalto(II) karbonatas, monohidratas

— kobalto(II) sulfatas monohidratas ir (arba) heptahidratas

 

A

3b

E4 Varis

— bazinis vario(II) karbonatas, monohidratas

— vario(II) oksidas

— vario(II) sulfatas, pentahidratas

 

A

3b

E5 Manganas

— mangano(II) karbonatas

— mangano(II) oksidas

— mangano(II) sulfatas, monohidratas

 

A

3b

E6 Cinkas

— cinko oksidas

— cinko sulfatas, monohidratas

— cinko sulfatas, heptahidratas

 

A

3b

E7 Molibdenas

—  natrio molibdatas

 

A

3b

E8 Selenas

— natrio selenatas

— natrio selenitas

 

4.   ZOOTECHNINIAI PRIEDAI



Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

A

 

Fermentai ir mikroorganizmai

 

▼M2




VII PRIEDAS

Valymo ir dezinfekavimo produktai

1. 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti produktai, naudojami valant ir dezinfekuojant gyvulininkystės gamybos pastatus ir įrenginius:

 kalio ir natrio muilas,

 vanduo ir garai,

 kalkių pienas,

 kalkės,

 negesintos kalkės,

 natrio hipochloridas (pvz., kaip skystas baliklis),

 kaustinė soda,

 kalio šarmas,

 vandenilio peroksidas,

 natūralios augalų esencijos,

 citrinų, peracto rūgštis, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis,

 alkoholis,

 nitritinė rūgštis (pieninių įrenginiams),

 fosforo rūgštis (pieninių įrenginiams),

 formaldehidas,

 valymo ir dezinfekavimo produktai, skirti karvių speniams ir melžimo įrenginiams,

 natrio karbonatas.

▼M15

2. Auginant akvakultūros gyvūnus ir jūros dumblius naudojami 6e straipsnio 2 dalyje, 25s straipsnio 2 dalyje ir 29a straipsnyje nurodyti valymo ir dezinfekavimo produktai.

2.1. Laikantis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 1 dalyje, ir ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 ( 35 ), įrangos ir įrengimų valymui ir dezinfekavimui, kai juose nėra akvakultūros gyvūnų, naudojamose priemonėse gali būti šių veikliųjų medžiagų:

 ozono,

 natrio hipochlorito,

 kalcio hipochlorito,

 kalcio hidroksido,

 kalcio oksido,

 kaustinės sodos,

 alkoholio,

 vario sulfato – tik iki 2015 m. gruodžio 31 d.,

 kalio permanganato,

 arbatmedžio sėklų išspaudų iš laukinių kamelijų sėklų (naudoti tik auginant krevetes),

 kalio peroksomonosulfato ir natrio chlorido mišinio, iš kurio gaunama hipochlorito rūgštis.

2.2. Laikantis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 1 dalyje, ir ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 ir Direktyvos 2001/82/EB ( 36 ), įrangos ir įrengimų valymui ir dezinfekavimui, kai juose yra ir kai juose nėra akvakultūros gyvūnų, naudojamose priemonėse gali būti šių veikliųjų medžiagų:

 klinčių (kalcio karbonato) pH kontroliuoti,

 dolomito pH koreguoti (naudoti tik auginant krevetes),

 natrio chlorido,

 vandenilio peroksido,

 natrio perkarbonato,

 organinių rūgščių (acto rūgšties, pieno rūgšties, citrinų rūgšties),

 humuso rūgščių,

 peroksiacto rūgščių,

 peracto ir peroksioktano rūgščių,

 jodoforų (naudoti tik kai yra kiaušinių).

▼B




VIII PRIEDAS

▼M1

Tam tikri produktai ir medžiagos, skirti naudoti gaminant perdirbtą ekologišką maistą, mieles ir mielių produktus, nurodytus 27 straipsnio 1 dalies a punkte ir 27a straipsnio a punkte

▼B

Pastabos:

A

:

leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir perkelta į Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalį

B

:

leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007

A SKIRSNIS – MAISTO PRIEDAI, ĮSKAITANT NEŠIKLIUS

Atliekant skaičiavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje, kodo numerio skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.



Leidimas

Kodas

Pavadinimas

Šios kilmės maisto produktų pusgaminis

Specialiosios sąlygos

augalinės

gyvūninės

A

E 153

Augalinė anglis

 

X

Pilkšvasis ožkos sūris

Sūris Morbier

A

E 160b*

Anatas, biksinas, norbiksinas

 

X

Raudonasis Lesterio sūris

Dvigubasis Glosterio sūris

Čederis

Sūris Mimolette

A

E 170

Kalcio karbonatas

X

X

Nenaudojamas kaip dažiklis arba kaip produktų pagerinimo kalciu medžiaga

A

E 220

arba

Sieros dioksidas

X

X

Vaisių vynuose (4), į kuriuos nepridėta cukraus (įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą), arba miduje: 50 mg (5)

 

E 224

Kalio metabisulfatas

X

X

Obuolių sidrui ir kriaušių sidrui, paruoštiems po fermentacijos pridedant cukraus ar sulčių koncentrato: 100 mg (5)

 
 
 
 
 

▼M2

B

E 223

Natrio metadisulfitas

 

X

Vėžiagyviai (2)

▼B

A

E 250

arba

Natrio nitritas

 

X

Mėsos produktams (1):

 

E 252

Kalio nitratas

 

X

E 250: didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 80 mg/kg

E 252: didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 80 mg/kg

E 250: didžiausias likutinis kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 50 mg/kg

E 252: didžiausias likutinis kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 50 mg/kg

A

E 270

Pieno rūgštis

X

X

 

A

E 290

Anglies dioksidas

X

X

 

A

E 296

Obuolių rūgštis

X

 
 

A

E 300

Askorbo rūgštis

X

X

Mėsos produktai (2)

A

E 301

Natrio askorbatas

 

X

Mėsos produktai (2), jei naudojami nitratai ar nitritai

A

E 306*

Tokoferolio prisotintas ekstraktas

X

X

Riebalų ir aliejų antioksidantas

A

E 322*

Lecitinai

X

X

Pieno produktai (2)

A

E 325

Natrio laktatas

 

X

Pieno pagrindo ir mėsos produktai

A

E 330

Citrinų rūgštis

X

 
 

▼M2

B

E 330

Citrinų rūgštis

 

X

Vėžiagyviai ir moliuskai (2)

▼B

A

E 331

Natrio citratai

 

X

 

A

E 333

Kalcio citratai

X

 
 

A

E 334

Vyno rūgštis (L(+) –)

X

 
 

A

E 335

Natrio tartratai

X

 
 

A

E 336

Kalio tartratai

X

 
 

A

E 341 i

Monokalcio fosfatas

X

 

Tešlos kildymo medžiaga savaime kylančios tešlos miltams

▼M8

B

E 392*

Rozmarino ekstraktai

X

X

Tik gauti iš ekologiškų produktų

▼B

A

E 400

Algino rūgštis

X

X

Pieno pagrindo produktai (2)

A

E 401

Natrio alginatas

X

X

Pieno pagrindo produktai (2)

A

E 402

Kalio alginatas

X

X

Pieno pagrindo produktai (2)

A

E 406

Agaras

X

X

Pieno pagrindo ir mėsos produktai (2)

A

E 407

Karageninas

X

X

Pieno pagrindo produktai (2)

A

E 410*

Saldžiosios ceratonijos derva

X

X

 

A

E 412*

Guaro derva

X

X

 

A

E 414*

Akacijos derva

X

X

 

A

E 415

Ksantano derva

X

X

 

A

E 422

Glicerolis

X

 

Augalų ekstraktams

A

E 440 i*

Pektinas

X

X

Pieno pagrindo produktai (2)

A

E 464

Hidroksipropilmetilo celiuliozė

X

X

Kapsulių sienelių gamybos medžiaga

A

E 500

Natrio karbonatai

X

X

„Dulce de leche“ (3) ir grietinės sviestas, ir rauginto pieno sūris (2)

A

E 501

Kalio karbonatai

X

 
 

A

E 503

Amonio karbonatai

X

 
 

A

E 504

Magnio karbonatai

X

 
 

A

E 509

Kalcio chloridas

 

X

Pieno koaguliacija

A

E 516

Kalcio sulfatas

X

 

Nešiklis

A

E 524

Natrio hidroksidas

X

 

„Laugengebäck“ paviršiaus apdorojimas

A

E 551

Silicio dioksidas

X

 

Vaistažolių ir prieskonių birumą gerinanti medžiaga

A

E 553b

Talkas

X

X

Mėsos produktų padengimo medžiaga

A

E 938

Argonas

X

X

 

A

E 939

Helis

X

X

 

A

E 941

Azotas

X

X

 

A

E 948

Deguonis

X

X

 

(1)   Apribojimas taikomas tik gyvūniniams produktams.

(2)   Šis priedas gali būti naudojamas tik tada, jei kompetentingai institucijai buvo tinkamai įrodyta, kad nėra jokios kitos technologinės alternatyvos, kurią taikant būtų galima suteikti tokias pat garantijas ir (arba) padėti išlaikyti specifines produkto savybes.

(3)   „Dulce de leche“ ar „Confiture de lait“ – tai švelnus, skanus rudas kremas, paruoštas iš saldinto sutirštinto pieno.

(4)   Šiomis aplinkybėmis „vaisių vynas“ – tai vynas, pagamintas iš vaisių, išskyrus vynuoges.

(5)   Didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreiškiamas kaip SO2 mg/l.

B SKIRSNIS – PERDIRBIMO PAGALBINĖS MEDŽIAGOS IR KITI PRODUKTAI, LEIDŽIAMI VARTOTI PERDIRBANT EKOLOGINĖS GAMYBOS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS SUDEDAMĄSIAS DALIS

Pastabos:

A

:

leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir perkelta į Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalį

B

:

leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007



Leidimas

Pavadinimas

Augalinės kilmės maisto produktų pusgaminis

Gyvūninės kilmės maisto produktų pusgaminis

Specialiosios sąlygos

A

Vanduo

X

X

Geriamasis vanduo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 98/83/EB

A

Kalcio chloridas

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

A

Kalcio karbonatas

X

 
 

A

Kalcio hidroksidas

X

 
 

A

Kalcio sulfatas

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

A

Magnio chloridas (ar nigari)

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

A

Kalio karbonatas

X

 

Vynuogių džiovinimas

A

Natrio karbonatas

X

 

Cukraus (cukrų) gamyba

A

Pieno rūgštis

 

X

Sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį (1)

A

Citrinų rūgštis

X

X

Sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį (1)

Aliejų gamyba ir krakmolo hidrolizė (2)

A

Natrio hidroksidas

X

 

Cukraus (cukrų) gamyba Aliejų gamyba iš rapsų sėklų (Brassica spp)

A

Sieros rūgštis

X

X

Želatinos gamyba (1)

Cukraus (cukrų) gamyba (2)

A

Vandenilio chloridas

 

X

Želatinos gamyba

Sūrymo pH reguliuoti gaminant Goudos, Edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūrius

A

Amonio hidroksidas

 

X

Želatinos gamyba

A

Vandenilio peroksidas

 

X

Želatinos gamyba

A

Anglies dioksidas

X

X

 

A

Azotas

X

X

 

A

Etanolis

X

X

Tirpiklis

A

Tanino rūgštis

X

 

Filtravimo priemonė

A

Kiaušinio baltymas

X

 
 

A

Kazeinas

X

 
 

A

Želatina

X

 
 

A

Izinglasas (žuvų želatina)

X

 
 

A

Augalinės kilmės aliejai

X

X

Tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga ar priešputis

A

Silicio dioksido gelis arba koloidinis tirpalas

X

 
 

A

Aktyvintos anglys

X

 
 

A

Talkas

X

 

Atitiktis specialiesiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 553b

A

Bentonitas

X

X

Rišiklis midui (1)

Atitiktis specialiesiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 558

A

Kaolinas

X

X

Propolis (1)

Atitiktis specialiesiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 559

A

Celiuliozė

X

X

Želatinos gamyba (1)

A

Diatomitas

X

X

Želatinos gamyba (1)

A

Perlitas

X

X

Želatinos gamyba (1)

A

Lazdyno riešutų kevalai

X

 
 

A

Ryžių miltai

X

 
 

A

Bičių vaškas

X

 

Išlaisvinančioji medžiaga

A

Karnaubo vaškas

X

 

Išlaisvinančioji medžiaga

(1)   Apribojimas taikomas tik gyvūniniams produktams.

(2)   Apribojimas taikomas tik augaliniams produktams.

▼M1

C SKIRSNIS.   PERDIRBIMO PAGALBINĖS PRIEMONĖS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI MIELŲ IR MIELIŲ PRODUKTŲ GAMYBOJE



Pavadinimas

Pirminės mielės

Mielių ruošiniai ir (arba) mišiniai

Specialiosios sąlygos

Kalcio chloridas

X

 
 

Anglies dioksidas

X

X

 

Citrinų rūgštis

X

 

Skirta pH reguliuoti gaminant mieles

Pieno rūgštis

X

 

Skirta pH reguliuoti gaminant mieles

Azotas

X

X

 

Deguonis

X

X

 

Bulvių krakmolas

X

X

Skirtas filtruoti

Natrio karbonatas

X

X

Skirtas pH reguliuoti

Aliejai

X

X

Tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga ar priešputis

▼M7




VIIIa PRIEDAS



Produktai ir medžiagos, kuriuos leidžiama naudoti 29c straipsnyje nurodytuose ekologiškuose vyno sektoriaus produktuose arba į juos pridėti

Apdorojimo būdas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedą

Produktų ar medžiagų pavadinimas

Specialiosios sąlygos, apribojimai pagal Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009 nustatytas ribas ir sąlygas

1 punktas.  Naudojimas aeruoti arba prisotinti deguonies

— Oras

— Dujinis deguonis

 

3 punktas.  Centrifugavimas ir filtravimas

— Perlitas

— Celiuliozė

— Diatomitas

Naudoti tik kaip aktyvintąjį inertinį priedą

4 punktas.  Naudojimas siekiant sukurti inertinę atmosferą ir produktą apsaugoti nuo sąlyčio su oru

— Azotas

— Anglies dioksidas

— Argonas

 

5, 15 ir 21 punktai.  Naudojimas

—  Mielės (1)

 

6 punktas.  Naudojimas

— Diamonio fosfatas

— Tiamino dichlorhidratas

 

7 punktas.  Naudojimas

— Sieros dioksidas,

— Kalio bisulfitas arba kalio metabisulfitas

a)  Didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 100 mg/l raudonojo vyno, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IB priedo A dalies 1 punkto a papunktyje, kurio likutinis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l.

b)  Didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 150 mg/l baltojo ir rausvojo vyno, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IB priedo A dalies 1 punkto b papunktyje, kurio likutinis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l.

c)  visų kitų kategorijų vyne didžiausias leistinas sieros dioksido kiekis, taikomas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IB priedą 2010 m. rugpjūčio 1 d. mažinamas 30 mg/l.

9 punktas.  Naudojimas

—  Vyno gamybai skirti anglies preparatai

 

10 punktas.  Skaidrinimas

— Valgomoji želatina (2)

— Augaliniai baltymai, gauti iš javų ar žirnių (2)

— Žuvų klijai (2)

— Kiaušinio baltymo albuminas (2)

— Taninai (2)

 

— Kazeinas

— Kalio kazeinatas

— Silicio dioksidas

— Bentonitas

— Pektolito enzimai

 

12 punktas.  Naudojimas parūgštinti

— Pieno rūgštis

— L(+) vyno rūgštis

 

13 punktas.  Naudojimas rūgštingumui sumažinti

— L(+) vyno rūgštis

— Kalcio karbonatas

— Neutralus kalio tartratas

— Kalio bikarbonatas

 

14 punktas.  Įmaišymas

—  Alepinės pušies sakai

 

17 punktas.  Naudojimas

—  Pienarūgštės bakterijos

 

19 punktas.  Įmaišymas

—  L-askorbo rūgštis

 

22 punktas.  Naudojimas oro burbuliukams sudaryti

—  Azotas

 

23 punktas.  Įmaišymas

—  Anglies dioksidas

 

24 punktas.  Įmaišymas vynui stabilizuoti

—  Citrinų rūgštis

 

25 punktas.  Įmaišymas

—  Taninai (2)

 

27 punktas.  Įmaišymas

—  Metavyno rūgštis

 

28 punktas.  Naudojimas

—  Akacijų sakai (2) (= gumiarabikas)

 

30 punktas.  Naudojimas

—  Kalio bitartratas

 

31 punktas.  Naudojimas

—  Vario citratas

 

31 punktas.  Naudojimas

—  Vario sulfatas

Leidžiama naudoti iki 2015 m. liepos 31 d.

38 punktas.  Naudojimas

—  Ąžuolo gabalėliai

 

39 punktas.  Naudojimas

—  Kalio alginatas

 

Apdorojimo būdas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 III priedo A dalies 2 punkto b papunktį

—  Kalcio sulfatas

Tik vynui „vino generoso“ ir „vino generoso de licor“

(1)   Atskiroms mielių padermėms: jei turima, iš ekologiškų žaliavų.

(2)   Pagaminta iš ekologiškų žaliavų, jei jų turima.

▼B




IX PRIEDAS

Žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, minimos 28 straipsnyje, kurios užaugintos neekologiškai

1.   NEPERDIRBTI IR PERDIRBTI AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTAI

1.1.   Valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos:



— Gilės

Quercus spp.

— Kolos riešutai

Cola acuminata

— Agrastai

Ribes uva-crispa

— Pasifloros

Passiflora edulis

— Avietės (džiovintos)

Rubus idaeus

— Raudonieji serbentai (džiovinti)

Ribes rubrum

1.2.   Valgomieji prieskoniai ir žolės:



— Pipirai (Peru)

Schinus molle L.

— Krienų sėklos

Armoracia rusticana

— Vaistinė alpinija

Alpinia officinarum

— Dažinio dygmino žiedai

Carthamus tinctorius

— Rėžiuko žolė

Nasturtium officinale

1.3.   Kiti:

Dumbliai, įskaitant jūros dumblius, leidžiami neekoliškiems maisto produktams ruošti.

2.   AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTAI

2.1.   Riebalai ir aliejai, rafinuoti ar ne, bet chemiškai nepakeisti, gaunami iš kitų nei šie augalų:



— Kakavos

Theobroma cacao

— Kokoso riešuto

Cocos nucifera

— Alyvuogės

Olea europaea

— Saulėgrąžos

Helianthus annuus

— Palmės

Elaeis guineensis

— Rapso

Brassica napus, rapa

— Dažinio dygmino

Carthamus tinctorius

— Sezamo

Sesamum indicum

— Sojos

Glycine max

2.2.   Cukrus, krakmolas, kiti produktai, pagaminti iš grūdinių kultūrų ir šakniavaisių:

 fruktozė

 ryžių popierius

 neraugintos duonos popierius

 krakmolas, gaunamas iš ryžių ir vaškinių kukurūzų, kurie nėra chemiškai modifikuoti

2.3.   Kiti:

 žirnių baltymai Pisum spp.

 romas, pagamintas iš cukranendrių cukraus sulčių

 vyšninė, pagaminta vaisių ir kvapiųjų medžiagų pagrindu, kaip 27 straipsnio 1 dalies c punkte

3.   GYVULINĖS KILMĖS PRODUKTAI

Vandens augalai, bet ne akvakultūrų kilmės, kurie leistini naudoti neekologiškų maisto produktų gamyboje

 želatina

 išrūgų milteliai herasuola

 žarnos.




X PRIEDAS

Rūšys, minimos 45 straipsnio 3 dalyje, kurioms nustatyta, kad ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių kiekis yra pakankamas, ir yra nemažas skaičius veislių visose Bendrijos dalyse

▼M3




XI PRIEDAS

A.    ES ekologinės gamybos logotipas, nurodytas 57 straipsnyje

1. ES ekologinės gamybos logotipas atitinka toliau pateiktą pavyzdį:

image

2. Standartinė Pantone sistemos spalva – žalia, Pantone Nr. 376, o naudojant keturių spalvų procesą – žalia [50 % žalsvai mėlyna + 100 % geltona].

3. ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas ir nespalvotas, bet tik tuo atveju, kai jo spalvotą variantą naudoti nėra praktiška:

image

4. Jeigu pakuotės ar etiketės fono spalva yra tamsi, gali būti naudojamas logotipo negatyvinis atvaizdas, kuris sukuriamas panaudojant pakuotės ar etiketės fono spalvą.

5. Jei spalvotas logotipas naudojamas spalviniame fone, ir todėl jį sunku pastebėti, aplink simbolį gali būti apibrėžta išorinė linija, kuri padėtų sukurti didesnį kontrastą fono spalvoms.

6. Tam tikrais konkrečiais atvejais, jei ant pakuotės pateiktos nuorodos yra vienos spalvos, tos pačios spalvos gali būti ir ES ekologinės gamybos logotipas.

7. ES ekologinės gamybos logotipas turi būti bent 9 mm aukščio ir bent 13,5 mm pločio; aukščio ir pločio proporcijų santykis visada yra 1:1,5. Išimtiniais atvejais, ant labai mažų pakuočių gali būti naudojamas ne mažesnis kaip 6 mm aukščio logotipas.

8. ES ekologinės gamybos logotipas gali būti pateikiamas kartu su grafiniais ar teksto elementais, susijusiais su ekologiniu ūkininkavimu, jei dėl šių elementų nepakinta ES ekologinės gamybos logotipo esmė ir laikomasi visų 58 straipsnyje pateiktų nurodymų. Pateiktas kartu su nacionaliniais ar privačiais logotipais, kurie yra žalios, tačiau kitos nei 2 punkte nurodyta standartinė, spalvos, ES ekologinės gamybos logotipas gali būti tos pačios kaip ir minėti logotipai nestandartinės spalvos.

▼M4 —————

▼M3

B.    Kodai, nurodyti 58 straipsnyje

Bendras kodų formatas:

AB-CDE-999

Čia:

1. AB – 58 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas šalies, kurioje atliekama kontrolė, ISO kodas;

2. CDE – 58 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas terminas, sudarytas iš trijų raidžių ir susijęs su ekologinės gamybos būdu, kurį turi nustatyti Komisija arba kiekviena valstybė narė, pvz., „bio“, „öko“, „org“ arba „eko“; ir

3. 999 – nuorodos numeris, sudarytas iš ne daugiau kaip trijų skaitmenų, kurį, kaip nurodyta 58 straipsnio 1 dalies c punkte, skiria:

a) kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri jį suteikia kontrolės įstaigoms arba kontrolės institucijoms, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį ji pavedė vykdyti kontrolės užduotis;

b) Komisija, kuri jį suteikia:

i) kontrolės įstaigoms ir kontrolės institucijoms, nurodytoms Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008 ( 37 ) 3 straipsnio 2 dalies a punkte ir įtrauktoms į to reglamento I priedo sąrašą;

ii) trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms arba kontrolės įstaigoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 7 straipsnio 2 dalies f punkte ir įtrauktoms į to reglamento III priedo sąrašą;

iii) kontrolės įstaigoms ir kontrolės institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 10 straipsnio 2 dalies a punkte ir įtrauktoms į to reglamento IV priedo sąrašą;

c) kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri Komisijos siūlymu jį suteikia kontrolės įstaigoms arba kontrolės institucijoms, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą (leidimai importuoti) iki 2012 m. gruodžio 31 d. leista išduoti patikrinimo sertifikatą.

Komisija, pasinaudodama visomis tinkamomis techninėmis priemonėmis, kodus skelbia viešai, įskaitant skelbimą internete.

▼M2




PRIEDAS XII

Patvirtinamųjų dokumentų, skirtų ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, pavyzdys, minimas šio reglamento ►M6  68 straipsnio 1 dalį ◄

image

▼M6




XIIa PRIEDAS

Papildomų patvirtinamųjų dokumentų, skirtų ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, pavyzdys, minimas šio reglamento 68 straipsnio 2 dalyje

image




XIIb PRIEDAS

68 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytas įrašas:

bulgarų kalba : Животински продукти, произведени без използване на антибиотици

ispanų kalba : Productos animales producidos sin utilizar antibióticos

čekų kalba : Živočišné produkty vyprodukované bez použití antibiotik

danų kalba : Animalske produkter, der er produceret uden brug af antibiotika

vokiečių kalba : Ohne Anwendung von Antibiotika erzeugte tierische Erzeugnisse

estų kalba : Loomsed tooted, mille tootmisel ei ole kasutatud antibiootikume

graikų kalba : Ζωικά προϊόντα που παράγονται χωρίς τη χρήση αντιβιοτικών

anglų kalba : Animal products produced without the use of antibiotics

prancūzų kalba : produits animaux obtenus sans recourir aux antibiotiques

▼M10

kroatų kalba : Proizvodi životinjskog podrijetla dobiveni bez uporabe antibiotika

▼M6

italų kalba : Prodotti animali ottenuti senza l'uso di antibiotici

latvių kalba : Dzīvnieku izcelsmes produkti, kuru ražošanā nav izmantotas antibiotikas

lietuvių kalba : nenaudojant antibiotikų pagaminti gyvūniniai produktai

vengrų kalba : Antibiotikumok alkalmazása nélkül előállított állati eredetű termékek

maltiečių kalba : Il-prodotti tal-annimali prodotti mingħajr l-użu tal-antibijotiċi

olandų kalba : Zonder het gebruik van antibiotica geproduceerde dierlijke producten

lenkų kalba : Produkty zwierzęce wytwarzane bez użycia antybiotyków

portugalų kalba : Produtos de origem animal produzidos sem utilização de antibióticos

rumunų kalba : Produse de origine animală obținute a se recurge la antibiotice

slovakų kalba : Výrobky živočíšneho pôvodu vyrobené bez použitia antibiotík

slovėnų kalba : Živalski proizvodi, proizvedeni brez uporabe antibiotikov

suomių kalba : Eläintuotteet, joiden tuotannossa ei ole käytetty antibiootteja

švedų kalba : Animaliska produkter som produceras utan antibiotika

▼B




XIII PRIEDAS

Pardavėjo pareiškimo pavyzdys, minimas 69 straipsnyje



Pardavėjo pareiškimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 9 straipsnio 3 dalį

Pardavėjo pavadinimas, adresas:

 

Tapatumo nustatymas (pavyzdžiui, partijos ar inventorizacinis numeris):

Produkto pavadinimas:

Sudedamosios dalys:

(Nurodyti visas produkto sudedamąsias dalis (sudedamąsias dalis, kurios buvo paskutinės naudotos gamybos procese)

…………….

…………….

…………….

…………….

…………….

Pareiškiu, kad šis produktas nebuvo pagamintas nei „iš“ GMO, nei „naudojant“ GMO, kaip šios sąvokos vartojamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 ir 9 straipsniuose. Neturiu jokios informacijos, kuri galėtų reikšti, kad šis pareiškimas netikslus.

Taigi pareiškiu, kad pirmiau minėtas produktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9 straipsnį dėl draudimo naudoti GMO.

Įsipareigoju nedelsiant pranešti mūsų pirkėjui ir jo kontrolės įstaigai (institucijai), jei šis pareiškimas būtų atšauktas ar pakeistas arba jei išaiškėtų kokia nors jos tikslumą pažeidžianti informacija.

Įgalioju mūsų pirkėją prižiūrinčią kontrolės įstaigą ar kontrolės instituciją, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnyje, išnagrinėti šio pareiškimo tikslumą ir, jei būtina, paimti ėminius analitiniams įrodymams gauti. Taip pat sutinku, kad šią užduotį gali atlikti kontrolės įstaigos raštu paskirta nepriklausoma institucija.

Toliau pasirašęs asmuo prisiima atsakomybę už šio pareiškimo tikslumą.

Šalis, vieta, data, pardavėjo parašas:

Pardavėjo įmonės spaudas (prireikus):

▼M2




XIIIa PRIEDAS

1    skirsnis

Gėlame vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

Šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) – amerikinės palijos (Salvelinus fontinalis) – atlantinės lašišos (Salmo salar) – arktinės palijos (Salvelinus alpinus) – europiniai kiršliai (Thymallus thymallus) – amerikiniai ežeriniai upėtakiai (Salvelinus namaycush) – dunojinės lašišos (Hucho hucho)



Auginimo sistema

Ilgalaikės ūkio auginimo sistemos turi būti aprūpinamos iš atvirų sistemų. Srovės greitis turi būti toks, kad mažiausiai 60 % vandens būtų prisotinta deguonimi, kad auginamos žuvys jaustųsi gerai, ir kad nuotekos iš ūkio būtų pašalinamos.

Didžiausias suleidimo tankumas

Lašišinių žuvų rūšių, kurios neišvardytos toliau – 15 kg/m3.

Atlantinių lašišų – 20 kg/m3.

Šlakių ir vaivorykštinių upėtakių – 25 kg/m3.

►M15  Arktinių palijų – 25 kg/m3  ◄ .

2    skirsnis

Jūros vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

Atlantinės lašišos (Salmo salar), šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss).



Didžiausias suleidimo tankumas

Tinkliniuose aptvaruose – 10 kg/m3.

3    skirsnis

Ekologiškai auginamos atlantinės menkės (Gadus morhua) ir kitos menkinės žuvys, paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), auksaspalviai sparai (Sparus aurata), paprastieji sidabriniai kupriai (Argyrosomus regius), paprastieji otai (Psetta maxima [= Scopthalmus maximux]), paprastieji pagrai (Pagrus pagrus [= Sparus pagrus]), raudonieji kupriai (Sciaenops ocellatus) ir kiti jūriniai karosai (Sparidae), paprastosios triušiažuvės (Siganus spp).



Auginimo sistema

Atviroje jūroje įrengtos atskyrimo sistemos (tinkliniai aptvarai ir (arba) varžos), kur nedideliu greičiu teka jūros srovė, kad žuvys jaustųsi kuo geriau, arba sausumoje įrengtos atviros sistemos.

Didžiausias suleidimo tankumas

Žuvų, išskyrus paprastuosius otus – 15 kg/m3.

Paprastųjų otų – 25 kg/m2.

4    skirsnis

Potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose įrengtuose tvenkiniuose ir pakrantės lagūnose ekologiškai auginami paprastieji vilkešeriai, paprastieji sidabriniai kupriai, spalvotosios ir paprastosios kefalės (Liza, Mugil) ir unguriai (Anguilla spp).



Atskyrimo sistema

Tradicinės druskos įdubos, pertvarkytos į akvakultūros gamybos vienetus, ir panašūs potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose esantys tvenkiniai.

Auginimo sistema

Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, vanduo turi būti tinkamai atnaujinamas.

Ne mažiau kaip 50 % užtvankų turi būti apaugusios augalais.

Šlapžemėse reikia įrengti valymui skirtus tvenkinius.

Didžiausias suleidimo tankumas

4 kg/m3.

5    skirsnis

Gėlame vandenyje ekologiškai auginami eršketai.

Atitinkamos rūšys: eršketinių (Acipenser) šeimos žuvys.



Auginimo sistema

Vandens srautas kiekviename auginimo vienete yra pakankamas gyvūnų gerovei užtikrinti.

Ištekantis vanduo turi būti tokios pat kokybės kaip įtekantis.

Didžiausias suleidimo tankumas

30 kg/m3

6    skirsnis

Vidaus vandenyse ekologiškai auginamos žuvys.

Atitinkamos rūšys: Karpinės (Cyprinidae) ir kitos mišriosios žuvivaisos prasme panašios rūšys, įskaitant ešerius, lydekas, šamus, sykines žuvis ir eršketus.



Auginimo sistema

Žuvininkystės tvenkiniai, kurie yra periodiškai visiškai nusausinami, ir ežerai. Ežeruose turi būti vykdoma tik ekologinė gamyba, įskaitant augalų auginimą sausuose plotuose.

Ten, kur žuvys sugaunamos, reikia įrengti švaraus vandens įtekėjimo konstrukciją, kuri būtų tokio dydžio, kad žuvys jaustųsi kuo geriau. Sugautos užaugintos žuvys turi būti laikomos švariame vandenyje.

Tvenkiniai ir ežerai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą, naudojant ne daugiau kaip 20 kg azoto vienam hektarui.

Draudžiama naudoti sintetines chemines medžiagas hidrofitams ir augalams vandenyse, kur auginamos žuvys, kontroliuoti.

Natūralios augmenijos plotai aplink vidaus vandens telkinius išlaikomi kaip apsaugos zona, atskirianti nuo žemės plotų, kuriuose neauginama pagal ekologinės akvakultūros taisykles.

Mišriosios žuvivaisos būdu suaugusias žuvis auginti galima tik jei tinkamai laikomasi šiose specifikacijose kitoms ežeruose gyvenančioms žuvims nustatytų kriterijų.

Išaugintų žuvų kiekis

Bendras vienos rūšies žuvų produkcijos kiekis ribojamas iki 1 500 kg žuvies iš hektaro per metus.

7    skirsnis

Ekologiškai auginamos šakotažiaunės krevetės ir gėlavandenės krevetės (Macrobrachium sp.)



Gamybos vieneto (-ų) įrengimas

Vieta – sterilūs molingi plotai, kad būtų sumažintas tvenkinio įrengimo poveikis aplinkai. Įrengiamuose tvenkiniuose turi būti natūralaus molio. Negalima naikinti mangrovių.

Pereinamasis laikotarpis

Šeši mėnesiai kiekvienam tvenkiniui; tai atitinka auginamos krevetės įprastą gyvenimo trukmę.

Veislinių vandens gyvūnų kilmė

Ne mažiau kaip pusė veislinių vandens gyvūnų aklimatizuojami po trejų veiklos metų. Likę turi būti patogenais neužkrėsti laukiniai veisliniai vandens gyvūnai, gauti tausojančios žuvininkystės būdu. Turi būti atliktas privalomas pirmos ir antros kartos gyvūnų patikrinimas prieš jiems patenkant į ūkį.

Akies stiebelio pašalinimas

Draudžiamas.

Didžiausias auginamų krevečių suleidimo tankumas ir produkcijos apribojimai

Įveisimas: ne daugiau kaip 22 nebe lervos stadijos krevečių kvadratiniame metre.

Didžiausia momentinė biomasė: 240 g/m2.

▼M15

7a skirsnis

Ekologiškai auginami vėžiai

Atitinkamos rūšys: Astacus astacus, Pacifastacus leniusculus.



Didžiausias suleidimo tankumas

Mažų vėžių (< 20 mm): 100 individų 1 m2. Vidutinio dydžio vėžių (20–50 mm) – 30 individų 1 m2. Suaugusių vėžių (> 50 mm) – 10 individų 1 m2, jei yra įrengta tinkamų slėptuvių.

▼M2

8    skirsnis

Moliuskai ir dygiaodžiai



Auginimo sistemos

Ilgi lynai, plaustai, dugno kultūra, tinkliniai maišai, varžos, padėklai, tinkleliai, poliai (pranc. bouchot) ir kitos atskyrimo sistemos.

Auginant midijas ant plaustų, lynų skaičius neviršija vieno lyno viename paviršiaus ploto kvadratiniame metre. Lyno ilgis neviršija 20 metrų. Vieno auginimo ciklo metu lynai neretinami, bet lynus leidžiama pradiniame etape skirstyti taip, kad nebūtų didinamas gyvūnų suleidimo tankumas.

9    skirsnis

Gėlavandenės atogrąžų žuvys: pienžuvės (Chanos chanos), tilapijos (Oreochromis sp.) ir siamo šamai (Pangasius sp.).



Auginimo sistemos

Tvenkiniai ir tinklinės varžos.

Didžiausias suleidimo tankumas

Pangasijai (Pangasius) – 10 kg/m3.

Tilapijos (Oreochromis) – 20 kg/m3.

10    skirsnis

Kitos akvakultūros gyvūnų rūšys – nėra.

▼M9




XIIIb PRIEDAS

Temos, pagal kurias nacionalinė kompetentinga institucija pateikia 92f straipsnyje nurodytus ekologinės gamybos duomenis

1.   Ekologinės gamybos auditus atliekančios kompetentingos institucijos duomenys

 kuri įstaiga yra kompetentinga institucija,

 šaltiniai, kuriais gali remtis kompetentinga institucija,

 kompetentingos institucijos atliekamų auditų aprašas (kaip atlikta, kas atliko),

 kompetentingos institucijos taikoma dokumentais įforminta procedūra

2.   Ekologinės gamybos kontrolės sistemos aprašas

 kontrolės įstaigų ir (arba) kontrolės institucijų taikoma sistema,

 registruoti ūkio subjektai, kuriems taikoma kontrolės sistema (mažiausias metinių patikrinimų skaičius),

 kaip taikomas rizika pagrįstas principas

3.   Kontrolės įstaigų ir (arba) institucijų duomenys

 kontrolės įstaigų ir (arba) institucijų sąrašas,

 kontrolės įstaigoms deleguotos ir (arba) kontrolės institucijoms pavestos užduotys,

 deleguotų kontrolės įstaigų priežiūra (kas ir kaip vykdo),

 veiklos, kurią vykdo daugiau nei viena kontrolės įstaiga ir (arba) institucija, koordinavimas,

 kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų mokymas,

 patikrinimai ir tikrinimai vietoje, apie kuriuos pranešama ir (arba) nepranešama




XIIIc PRIEDAS

92f straipsnyje nurodyti ekologinės gamybos duomenų šablonai



Ekologinės gamybos sektoriaus oficialiosios kontrolės ataskaita

Šalis:

Metai:

1)   Informacija apie ūkio subjektų kontrolę



Kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos kodas

Registruotų ūkio subjektų skaičius vienai kontrolės įstaigai ar kontrolės institucijai

Registruotų ūkio subjektų skaičius

Metinių patikrinimų skaičius

Papildomų rizika grindžiamų tikrinimų vietoje skaičius

Bendras patikrinimų ir (arba) tikrinimų vietoje skaičius

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Valstybė narė-EKO-01

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-02

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-…

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Iš viso

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

(1)   Žemės ūkio produktų gamintojai – tai tik žemės ūkio produktų gamintojai, gamintojai, kurie yra ir perdirbėjai, gamintojai, kurie yra ir importuotojai, kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti gamintojai.

(2)   Perdirbėjai – tai tik perdirbėjai, perdirbėjai, kurie yra ir importuotojai, ir kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti perdirbėjai.

(3)   Kiti ūkio subjektai – tai prekiautojai (didmenininkai, mažmenininkai) ir kiti niekur kitur nepriskirti ūkio subjektai.



Kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos kodas arba kompetentingos institucijos pavadinimas

Registruotų ūkio subjektų skaičius

Ištirtų bandinių skaičius

Bandinių, kuriuos tiriant nustatytas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 pažeidimas, skaičius

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Valstybė narė-EKO-01

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-02

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-…

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Iš viso

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

(1)   Žemės ūkio produktų gamintojai – tai tik žemės ūkio produktų gamintojai, gamintojai, kurie yra ir perdirbėjai, gamintojai, kurie yra ir importuotojai, kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti gamintojai.

(2)   Perdirbėjai – tai tik perdirbėjai, perdirbėjai, kurie yra ir importuotojai, ir kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti perdirbėjai.

(3)   Kiti ūkio subjektai – tai prekiautojai (didmenininkai, mažmenininkai) ir kiti niekur kitur nepriskirti ūkio subjektai.



Kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos kodas

Registruotų ūkio subjektų skaičius

Nustatytų neatitikimų arba pažeidimų skaičius (4)

Priemonių, taikytų partijai arba gamybos linijai, skaičius (5)

Priemonių, taikytų ūkio subjektui, skaičius (6)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Valstybė narė-EKO-01

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-02

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė-EKO-…

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Iš viso

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

(1)   Žemės ūkio produktų gamintojai – tai tik žemės ūkio produktų gamintojai, gamintojai, kurie yra ir perdirbėjai, gamintojai, kurie yra ir importuotojai, kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti gamintojai.

(2)   Perdirbėjai – tai tik perdirbėjai, perdirbėjai, kurie yra ir importuotojai, ir kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti perdirbėjai.

(3)   Kiti ūkio subjektai – tai prekiautojai (didmenininkai, mažmenininkai) ir kiti niekur kitur nepriskirti ūkio subjektai.

(4)   Nurodyti tik neatitikimus ir pažeidimus, kurie turi įtakos ekologiniam statusui ir (arba) dėl kurių taikoma priemonė.

(5)   Jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją ar gamybos liniją, kurioms šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai būtų proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai, neteisėtos veiklos pobūdžiui ir konkrečioms aplinkybėms (kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje).

(6)   Jeigu nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga laikotarpiui, dėl kurio turi būti susitarta su valstybės narės kompetentinga institucija, uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais, kuriuos ženklinant ir reklamuojant naudojamos su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos (kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje).

2)   Priežiūros ir auditų informacija



Kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos kodas

Registruotų ūkio subjektų skaičius vienai kontrolės įstaigai ar kontrolės institucijai

Registruotų ūkio subjektų skaičius

Dokumentų peržiūra ir biuro auditas (4)

(Ūkio subjektų patikrinimo bylų skaičius)

Apžvalginių auditų skaičius (5)

Tiesioginio stebėjimo būdu vykdomų auditų skaičius (6)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Žemės ūkio produktų gamintojai (1)

Akvakultūros gyvūnų gamybos vienetai

Perdirbėjai (2)

Importuotojai

Eksportuotojai

Kiti ūkio subjektai (3)

Valstybė narė -EKO-01

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė -EKO-02

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Valstybė narė -EKO-…

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Iš viso

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

(1)   Žemės ūkio produktų gamintojai – tai tik žemės ūkio produktų gamintojai, gamintojai, kurie yra ir perdirbėjai, gamintojai, kurie yra ir importuotojai, kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti gamintojai.

(2)   Perdirbėjai – tai tik perdirbėjai, perdirbėjai, kurie yra ir importuotojai, ir kiti įvairūs niekur kitur nepriskirti perdirbėjai.

(3)   Kiti ūkio subjektai – tai prekiautojai (didmenininkai, mažmenininkai) ir kiti niekur kitur nepriskirti ūkio subjektai.

(4)   Bendro pobūdžio dokumentų, kuriuose aprašoma kontrolės įstaigos struktūra, funkcijų vykdymas ir kokybės valdymas, peržiūra. Kontrolės įstaigos biurų auditas, įskaitant ūkio subjekto bylų tikrinimą, taip pat tikrinimą, kaip šalinami neatitikimai ir nagrinėjami skundai, įskaitant minimalų kontrolės dažnumą, rizika pagrįsto principo taikymą, tikrinimus vietoje, apie kuriuos nepranešama ir kurie vykdomi kaip tolesnis tikrinimas vietoje, bandinių ėmimo politiką ir keitimąsi informacija su kitomis kontrolės įstaigomis ir kontrolės institucijomis.

(5)   Apžvalginis auditas – ūkio subjekto patikrinimas, kurį atlieka kompetentinga institucija, kad patikrintų, ar laikomasi kontrolės įstaigos darbo tvarkos reikalavimų, ir įvertintų jos veiksmingumą.

(6)   Tiesioginio stebėjimo būdu vykdomas auditas – kompetentingos institucijos vykdomas patikrinimo, kurį atlieka kontrolės įstaigos inspektorius, stebėjimas.

3)   Ekologinės gamybos kontrolės sistemos taikymo išvados



Kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos kodas

Patvirtinimo panaikinimas

Priemonės, kurių imamasi siekiant užtikrinti veiksmingą ekologinės gamybos kontrolės sistemos taikymą (priemonių vykdymo užtikrinimas)

Taip/Ne

Nuo

(data)

Iki

(data)

Valstybė narė -EKO-01

 
 
 
 

Valstybė narė -EKO-02

 
 
 
 

Valstybė narė -EKO-…

 
 
 
 

Bendrų ekologinės gamybos kontrolės sistemos taikymo rezultatų suvestinė

▼B




XIV PRIEDAS

Atitikmenų lentelė, minima 96 straipsnyje



Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91

1)  Reglamentas (EB) Nr. 207/93

2)  Reglamentas (EB) Nr. 223/2003

3)  Reglamentas (EB) Nr. 1452/2003

Šis reglamentas

 

1 straipsnis

 

2 straipsnio a punktas

4 straipsnio 15 dalis

 

2 straipsnio b punktas

III priedo C dalis (pirmoji įtrauka)

 

2 straipsnio c punktas

III priedo C dalis (antroji įtrauka)

 

2 straipsnio d punktas

 

2 straipsnio e punktas

 

2 straipsnio f punktas

 

2 straipsnio g punktas

 

2 straipsnio h punktas

4 straipsnio 24 dalis

 

2 straipsnio i punktas

 

3 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 7.1 ir 7.2 punktai

 

3 straipsnio 2 dalis

I priedo B dalies 7.4 punktas

 

3 straipsnio 3 dalis

I priedo A dalies 2.4 punktas

 

3 straipsnio 4 dalis

I priedo A dalies 2.3 punktas

 

3 straipsnio 5 dalis

 

4 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis, I priedo A dalies 3 punktas

 

5 straipsnis

I priedo A dalies 5 punktas

 

6 straipsnis

I priedo B ir C dalys (antraštinės dalys)

 

7 straipsnis

I priedo B dalies 3.1 punktas

 

8 straipsnio 1 dalis

I priedo C dalies 3.1 punktas

 

8 straipsnio 2 dalis

I priedo B dalies 3.4, 3.8, 3.9, 3.10 ir 3.11 punktai

 

9 straipsnio 1–4 dalys

I priedo C dalies 3.6 punktas

 

9 straipsnio 5 dalis

I priedo B dalies 8.1.1 punktas

 

10 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 8.2.1 punktas

 

10 straipsnio 2 dalis

I priedo B dalies 8.2.2 punktas

 

10 straipsnio 3 dalis

I priedo B dalies 8.2.3 punktas

 

10 straipsnio 4 dalis

I priedo B dalies 8.3.5 punktas

 

11 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 8.3.6 punktas

 

11 straipsnio 2 dalis

I priedo B dalies 8.3.7 punktas

 

11 straipsnio 3 dalis

I priedo B dalies 8.3.8 punktas

 

11 straipsnio 4 ir 5 dalys

I priedo B dalies 6.1.9, 8.4.1–8.4.5 punktai

 

12 straipsnio 1–4 dalys

I priedo B dalies 6.1.9 punktas

 

12 straipsnio 5 dalis

I priedo C dalies 4, 8.1–8.5 punktai

 

13 straipsnis

I priedo B dalies 8.1.2 punktas

 

14 straipsnis

I priedo B dalies 7.1 ir 7.2 punktai

 

15 straipsnis

I priedo B dalies 1.2 punktas

 

16 straipsnis

I priedo B dalies 1.6 punktas

 

17 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 1.7 punktas

 

17 straipsnio 2 dalis

I priedo B dalies 1.8 punktas

 

17 straipsnio 3 dalis

I priedo B dalies 4.10 punktas

 

17 straipsnio 4 dalis

I priedo B dalies 6.1.2 punktas

 

18 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 6.1.3 punktas

 

18 straipsnio 2 dalis

I priedo C dalies 7.2 punktas

 

18 straipsnio 3 dalis

I priedo B dalies 6.2.1 punktas

 

18 straipsnio 4 dalis

I priedo B dalies 4.3 punktas

 

19 straipsnio 1 dalis

I priedo C dalies 5.1 ir 5.2 punktai

 

19 straipsnio 2–4 dalys

I priedo B dalies 4.1, 4.5, 4.7 ir 4.11 punktai

 

20 straipsnis

I priedo B dalies 4.4 punktas

 

21 straipsnis

7 straipsnis

 

22 straipsnis

I priedo B dalies 3.13, 5.4, 8.2.5 ir 8.4.6 punktai

 

23 straipsnis

I priedo B dalies 5.3, 5.4, 5.7 ir 5.8 punktai

 

24 straipsnis

I priedo C dalies 6 punktas

 

25 straipsnis

III priedo E.3 ir B dalys

 

26 straipsnis

5 straipsnio 3 dalis ir VI priedo A ir B dalys

 

27 straipsnis

5 straipsnio 3 dalis

 

28 straipsnis

5 straipsnio 3 dalis

1) 3 straipsnis

29 straipsnis

III priedo B.3 dalis

 

30 straipsnis

III priedo 7 dalis

 

31 straipsnis

III priedo E.5 dalis

 

32 straipsnis

III priedo 7a dalis

 

33 straipsnis

III priedo C.6 dalis

 

34 straipsnis

III priedo 8 ir A.2.5 dalys

 

35 straipsnis

I priedo A dalies 1.1–1.4 punktai

 

36 straipsnis

I priedo B dalies 2.1.2 punktas

 

37 straipsnis

I priedo B dalies 2.1.1, 2.2.1 ir 2.3 punktai bei I priedo C dalies 2.1 ir 2.3 punktai

 

38 straipsnis

I priedo B dalies 6.1.6 punktas

 

39 straipsnis

III priedo A1.3 ir b dalys

 

40 straipsnis

I priedo C dalies 1.3 punktas

 

41 straipsnis

I priedo B dalies 3.4 punktas (pirmoji įtrauka) ir 3.6 punkto b papunktis

 

42 straipsnis

I priedo B dalies 4.8 punktas

 

43 straipsnis

I priedo C dalies 8.3 punktas

 

44 straipsnis

6 straipsnio 3 dalis

 

45 straipsnis

 

3) 1 straipsnio 1 ir 2 dalys

45 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

3) 3 straipsnio a punktas

45 straipsnio 1 dalis

 

3) 4 straipsnis

45 straipsnio 3 dalis

 

3) 5 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 4 dalis

 

3) 5 straipsnio 2 dalis

45 straipsnio 5 dalis

 

3) 5 straipsnio 3 dalis

45 straipsnio 6 dalis

 

3) 5 straipsnio 4 dalis

45 straipsnio 7 dalis

 

3) 5 straipsnio 5 dalis

45 straipsnio 8 dalis

I priedo B dalies 8.3.4 punktas

 

46 straipsnis

I priedo B dalies 3.6 punkto a papunktis

 

47 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 4.9 punktas

 

47 straipsnio 2 dalis

I priedo C dalies 3.5 punktas

 

47 straipsnio 3 dalis

 

3) 6 straipsnis

48 straipsnis

 

3) 7 straipsnis

49 straipsnis

 

3) 8 straipsnio 1 dalis

50 straipsnio 1 dalis

 

3) 8 straipsnio 2 dalis

50 straipsnio 2 dalis

 

3) 9 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalis

 

3) 9 straipsnio 2 ir 3 dalys

51 straipsnio 2 dalis

 
 

51 straipsnio 3 dalis

 

3) 10 straipsnis

52 straipsnis

 

3) 11 straipsnis

53 straipsnis

 

3) 12 straipsnio 1 dalis

54 straipsnio 1 dalis

 

3) 12 straipsnio 2 dalis

54 straipsnio 2 dalis

 

3) 13 straipsnis

55 straipsnis

 

3) 14 straipsnis

56 straipsnis

 
 

57 straipsnis

 
 

58 straipsnis

 

2) 1 ir 5 straipsniai

59 straipsnis

 

2) 5 ir 3 straipsniai

60 straipsnis

 

2) 4 straipsnis

61 straipsnis

5 straipsnio 5 dalis

 

62 straipsnis

III priedo 3 dalis

 

63 straipsnis

III priedo 4 dalis

 

64 straipsnis

III priedo 5 dalis

 

65 straipsnis

III priedo 6 dalis

 

66 straipsnis

III priedo 10 dalis

 

67 straipsnis

 

68 straipsnis

 

69 straipsnis

III priedo A.1 dalis

 

70 straipsnis

III priedo A.1.2 dalis

 

71 straipsnis

 

72 straipsnis

III priedo A.1.3 dalis

 

73 straipsnis

III priedo A.2.1 dalis

 

74 straipsnis

III priedo A.2.2 dalis

 

75 straipsnis

III priedo A.2.3 dalis

 

76 straipsnis

I priedo B dalies 5.6 punktas

 

77 straipsnis

I priedo C dalies 5.5, 6.7, 7.7 ir 7.8 punktai

 

78 straipsnis

III priedo A.2.4 dalis

 

79 straipsnis

III priedo B.1 dalis

 

80 straipsnis

III priedo C dalis

 

81 straipsnis

III priedo C.1 dalis

 

82 straipsnis

III priedo C.2 dalis

 

83 straipsnis

III priedo C.3 dalis

 

84 straipsnis

III priedo C.5 dalis

 

85 straipsnis

III priedo D dalis

 

86 straipsnis

III priedo E dalis

 

87 straipsnis

III priedo E.1 dalis

 

88 straipsnis

III priedo E.2 dalis

 

89 straipsnis

III priedo E.4 dalis

 

90 straipsnis

III priedo 9 dalis

 

91 straipsnis

III priedo 11 dalis

 

92 straipsnis

 
 

93 straipsnis

 

94 straipsnis

I priedo B dalies 6.1.5 punktas

 

95 straipsnio 1 dalis

I priedo B dalies 8.5.1 punktas

 

95 straipsnio 2 dalis

 

95 straipsnio 3–8 dalys

 

95 straipsnis

 

96 straipsnis

 

97 straipsnis

II priedo A dalis

 

I priedas

II priedo B dalis

 

II priedas

VIII priedas

 

III priedas

VII priedas

 

IV priedas

II priedo C dalis

 

V priedas

II priedo D dalis

 

VI priedas

II priedo E dalis

 

VII priedas

VI priedo A ir B dalys

 

VIII priedas

VI priedo C dalis

 

IX priedas

 

X priedas

 

XI priedas

 

XIII priedas

 

IX priedas



( 1 ) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

( 2 ) OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

( 3 ) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

( 4 ) OL L 25, 1993 2 2, p. 5.

( 5 ) OL L 206, 2003 8 15, p. 17.

( 6 ) OL L 31, 2003 2 6, p. 3.

( 7 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

( 8 ) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

( 9 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

( 10 ) OL L 168, 2007 6 28, p. 1.

( 11 ) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

( 12 ) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

( 13 ) OL L 368, 2006 12 23, p. 15.

( 14 ) OL L 340, 1991 12 11, p. 28.

( 15 ) OL L 340, 1991 12 11, p. 33.

( 16 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

( 17 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

( 18 ) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

( 19 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

( 20 ) OL L 184, 1988 7 15, p. 61.

( 21 ) OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

( 22 ) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

( 23 ) OL L 193, 2009 7 24, p. 1.

( 24 ) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

( 25 ) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

( 26 ) OL L 193, 2002 7 20, p. 1.

( 27 ) OL L 193, 2002 7 20, p. 33.

( 28 ) OL L 334, 2008 12 12, p. 25.

( 29 ) OL L 86, 1979 4 6, p. 30.

( 30 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 35.

( 31 ) OL L 25, 2011 1 28, p. 8.

( 32 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

( 33 ) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

( 34 ) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

( 35 ) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

( 36 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

( 37 ) OL L 334, 2008 12 12, p. 25.

Top