This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02008R0199-20080312
Council Regulation (EC) No 199/2008 of 25 February 2008 concerning the establishment of a Community framework for the collection, management and use of data in the fisheries sector and support for scientific advice regarding the Common Fisheries Policy
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 2008 m. vasario 25 d. dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 2008 m. vasario 25 d. dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo
No longer in force
- Date of document:
- 12/03/2008
- Date of effect:
- 12/03/2008
- Author:
- Europos Sąjungos Taryba
- Form:
- Konsoliduotas tekstas
- Additional information:
- LASTMODIN
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document
- Consolidation: basic act:
- 32008R0199
2008R0199 — LT — 12.03.2008 — 000.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 199/2008 2008 m. vasario 25 d. (OL L 060, 5.3.2008, p.1) |
pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 199/2008
2008 m. vasario 25 d.
dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Parlamento nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
pasikonsultavusi su Regionų komitetu,
kadangi:|
(1) |
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ( 3 ) nustatyta, kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK) reguliariai vertina gyvųjų vandens išteklių valdymą, įskaitant jos biologinius, ekonominius, aplinkos, socialinius ir techninius aspektus. |
|
(2) |
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse ir Susitarime dėl tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir valdymo, pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą siekiant sukaupti daugiau mokslinių žinių apie sektorių. |
|
(3) |
Siekdama Bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslų dėl gyvųjų vandens išteklių apsaugos, valdymo ir naudojimo Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse, Bendrija turi dalyvauti saugojant žuvininkystės išteklius, visų pirma pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus arba regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtas nuostatas. |
|
(4) |
2003 m. sausio 23 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui, pateikiančio Aplinkos apsaugos reikalavimų integravimo į BŽP Bendrijos veiksmų planą, kuriame numatomi pagrindiniai principai, valdymo priemonės ir darbo programa siekiant pereiti prie ekosistema pagrįsto žuvininkystės valdymo metodo. |
|
(5) |
2003 m. spalio 13 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mokslinių ir techninių rekomendacijų Bendrijos žuvininkystės valdymo klausimais, kuriose apibūdinami su mokslinėmis rekomendacijomis susiję Bendrijos poreikiai, nustatomi rekomendacijų teikimo mechanizmai, nurodomos sritys, kuriose reikia tobulinti sistemą, bei pateikiami galimi trumpalaikiai ir ilgalaikiai sprendimai. |
|
(6) |
Siekiant tinkamai atsižvelgti į žuvininkystės valdymo metodą, grindžiamą laivynu, į poreikį plėtoti ekosistema pagrįstą metodą, poreikį pagerinti duomenų apie žuvininkystę kokybę, išsamumą ir prieigą prie šių duomenų, veiksmingiau remti mokslinių rekomendacijų teikimą ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, reikia peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą ( 4 ). |
|
(7) |
Žuvininkystės duomenų rinkimo ir valdymo srityje galiojančiuose reglamentuose, numatytos nuostatos dėl duomenų apie žvejybos laivus, jų veiklą, sugautą žuvų kiekį, kainų stebėjimą, rinkimo ir tvarkymo, į kurias reikėtų atsižvelgti šiame reglamente siekiant racionalizuoti šių duomenų rinkimą ir naudojimą įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką ir išvengti dvigubo šių duomenų rinkimo, visų pirma 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/1993 ( 5 ), nustatančiame BŽP kontrolės sistemą, 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 788/96 dėl valstybių narių akvakultūros produkcijos statistikos pateikimo ( 6 ), 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2091/98 dėl Bendrijos žvejybos laivyno suskirstymo segmentais ir žvejybos pastangų įgyvendinant daugiametes orientavimo programas ( 7 ), 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo ( 8 ), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiame konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai ( 9 ), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ( 10 ), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų ( 11 ), 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro ( 12 ), 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 812/2004, nustatančiame priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ( 13 ), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ( 14 ), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių ( 15 ), 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiame priemones europinių ungurių ištekliams atkurti ( 16 ). |
|
(8) |
Mokslinio įvertinimo tikslais renkami duomenys turėtų apimti duomenis apie laivynus ir jų veiklą, biologinius duomenis apie sugautus kiekius, įskaitant atgal išmetamas žuvis, žuvų išteklių tyrimų duomenis bei informaciją apie galimą žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. Taip pat turėtų būti įtraukti duomenys, paaiškinantys kainų nustatymą, ir kiti duomenys, kurie galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti žvejybos įmonių, akvakultūros ir perdirbimo pramonės ekonominę padėtį bei užimtumo šiuose sektoriuose tendencijas. |
|
(9) |
Siekiant apsaugoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius bei tausiai juos naudoti, ekosistema pagrįstas žuvininkystės valdymo metodas turėtų būti įgyvendintas palaipsniui. Atsižvelgiant į tai, būtina rinkti duomenis siekiant įvertinti žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. |
|
(10) |
Už Bendrijos programų, susijusių su žuvininkystės duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, įgyvendinimą turėtų būti tiesiogiai atsakingos valstybės narės. Todėl valstybės narės turėtų rengti savo nacionalines programas vadovaudamosi Bendrijos programa. |
|
(11) |
Būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis bei koordinuotų nacionalines programas rinkdamos duomenis, susijusius su tuo pačiu jūrų regionu arba su atitinkamus vidaus vandenis apimančiais regionais. |
|
(12) |
Siekiant užtikrinti visos sistemos darnumą ir kuo labiau padidinti jos išlaidų efektyvumą sukuriant nuolatinę daugiametę regioninę sistemą, prioritetai ir duomenų rinkimo bei tvarkymo procedūros turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu. |
|
(13) |
Šiame reglamente nurodyti duomenys turėtų būti suvedami į nacionalines kompiuterines duomenų bazes, kad jais galėtų naudotis Komisija ir būtų galima juos perduoti galutiniams naudotojams. Mokslinė bendruomenė suinteresuota, kad duomenimis, pagal kuriuos negalima identifikuoti asmens, galėtų naudotis bet kuri tokių duomenų analize suinteresuota šalis. |
|
(14) |
Valdant žuvininkystės išteklius reikia tvarkyti išsamius duomenis, kad būtų išspręstos specifinės problemos. Todėl valstybės narės turėtų perduoti mokslinei analizei reikalingus duomenis ir užtikrinti, kad turi techninių pajėgumų tam atlikti. Prireikus, prieš perduodant išsamius duomenis jie turės būti apibendrinti iki prašyme nurodyto subendrinimo lygio, kaip apibrėžta galutinių naudotojų. |
|
(15) |
Pareigos, susijusios su prieiga prie duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, nedaro poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB ( 17 ) dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką bei pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams ( 18 ). |
|
(16) |
Asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 19 ) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 20 ). |
|
(17) |
Nacionalinėms žuvininkystės duomenų rinkimo ir tvarkymo programoms įgyvendinti reikės didelių išlaidų. Šios programos bus visapusiškai naudingos tik tada, jei bus įgyvendintos Bendrijos lygiu. Todėl reikėtų numatyti nuostatas dėl valstybių narių išlaidoms padengti skirto Bendrijos finansinio įnašo pagal 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti ( 21 ). |
|
(18) |
Jei Komisija nustatytų, kad yra su minėtomis išlaidomis susijusių pažeidimų, turėtų būti nuostatos, pagal kurias galima atlikti finansines pataisas pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 28 straipsnį. |
|
(19) |
Labai svarbu, kad nacionalinės programos būtų teisingai įgyvendinamos ir kad visų pirma būtų laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, patvirtinami ir perduodami surinkti duomenys. Todėl Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti suteikiamas tik su sąlyga, jei laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, užtikrinami sutarti kokybės standartai ir pateikiami duomenys. Atitinkamai turėtų būti įdiegta finansinių sankcijų sistema, susijusi su šių sąlygų nevykdymu. |
|
(20) |
Siekdamos padidinti BŽP vykdyti reikalingų mokslinių rekomendacijų patikimumą, valstybės narės ir Komisija turi bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su tam tikromis tarptautinėmis mokslo įstaigomis. |
|
(21) |
Pirmenybė turėtų būti teikiama mokslininkų ekspertų dalyvavimui ekspertų grupėse, rengiančiose BŽP vykdymui reikiamus mokslinius vertinimus. |
|
(22) |
Įgyvendinant nuostatas dėl duomenų rinkimo reikėtų konsultuotis su mokslininkais, o apie šį įgyvendinimą – informuoti žuvininkystės pramonės darbuotojus ir kitas interesų grupes. Reikėtų prašyti šių institucijų pateikti nuomones: Komisijos sprendimu Nr. 2005/629 ( 22 ) įsteigto Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto, Komisijos sprendimu 1999/478/EB ( 23 ) įsteigto Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto bei Tarybos sprendimu 2004/585/EB ( 24 ) įsteigtų regioninių patariamųjų tarybų. |
|
(23) |
Valdymo komitetas turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam šio reglamento įgyvendinimui. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB ( 25 ), nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. |
|
(24) |
Atsižvelgiant į turimą patirtį ir naujus poreikius tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1543/2000 ir pakeisti jį šiuo reglamentu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:
a) su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo pagal daugiametes programas;
b) su žuvininkystės sektoriumi susijusių duomenų naudojimo mokslinės analizės tikslais, vykdant bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP).
2. Šiame reglamente taip pat yra nuostatos, skirtos gerinti BŽP įgyvendinimui reikalingas mokslines rekomendacijas.
3. Šis reglamentas nedaro poveikio pareigoms pagal Direktyvą 1995/46/EB, Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, Direktyvą 2003/4/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
a) žuvininkystės sektorius – veikla, susijusi su versline ir pramogine žvejyba, akvakultūra ir žuvininkystės produktų perdirbimo pramonė;
b) akvakultūra – vandens organizmų auginimas arba veisimas taikant metodus, sukurtus padidinti tokių organizmų gamybą viršijant natūralius aplinkos pajėgumus; organizmai, visą auginimo arba veisimo laiką iki produkcijos gavimo, jį įskaitant, liekantys fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;
c) pramoginė žvejyba – nekomercinė gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio arba sporto tikslais;
d) jūrų regionai – Tarybos sprendimo 2004/585/EB I priede nustatyti geografiniai rajonai ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatyti rajonai;
e) pirminiai duomenys – duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais arba juridiniais asmenimis, arba atskiros duomenų imtys;
f) metaduomenys – duomenys, suteikiantys kokybinės ir kiekybinės informacijos apie surinktus pirminius duomenis;
g) išsamūs duomenys – pirminiais duomenimis grindžiami duomenys, pagal kuriuos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens;
h) suvestiniai duomenys – rezultatas, gaunamas pirminius arba išsamius duomenis apibendrinus specifiniais analitiniais tikslais;
i) galutiniai naudotojai – įstaigos, mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais suinteresuotos žuvininkystės sektoriaus duomenų moksline analize;
j) žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka – biologinių, techninių ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo tyrimai, grindžiami nustatytomis regioninės žvejybos rūšimis ir laivynų segmentais;
k) Bendrijos žvejybos laivas – laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio d punkte.
II
SKYRIUS
DUOMENŲ RINKIMO VALDYMAS IR JŲ NAUDOJIMAS PAGAL DAUGIAMETES PROGRAMAS
1
SKIRSNIS
Bendrijos programa ir nacionalinės programos
3 straipsnis
Bendrijos programa
1. Daugiametė Bendrijos biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo programa, apimanti:
a) duomenis apie Bendrijos žvejybos laivų vykdomą verslinę žvejybą:
i) Bendrijos vandenyse, įskaitant ungurių ir lašišų verslinę žvejybą vidaus vandenyse;
ii) ne Bendrijos vandenyse;
b) duomenis apie Bendrijos vandenyse vykdomą pramoginę žvejybą, įskaitant pramoginę ungurių ir lašišų žvejybą vidaus vandenyse;
c) duomenis apie veiklą akvakultūros srityje, susijusią su jūros gyvūnais, įskaitant ungurius ir lašišas, vykdomą valstybėse narėse ir Bendrijos vandenyse;
d) duomenis apie žuvininkystės produktų perdirbimo pramonę;
nustatoma 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Bendrijos programos rengiamos trejų metų laikotarpiams. Pirmasis laikotarpis apima 2009–2010 metus.
4 straipsnis
Nacionalinės programos
1. Nedarydamos poveikio duomenų rinkimo pareigoms pagal Bendrijos teisę, valstybės narės renka pirminius biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius-ekonominius duomenis pagal daugiametę nacionalinę programą (toliau – nacionalinė programa), parengtą laikantis Bendrijos programos.
2. Nacionalinėje programoje, kaip nustatyta 2 skirsnyje, visų pirma numatoma:
a) daugiametės duomenų atrankos programos;
b) reikiamais atvejais, verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsenos, vykdomos jūroje, schema;
c) jūroje atliekamų mokslinių tyrimų schema;
d) mokslinei analizei reikalingų duomenų tvarkymo ir naudojimo schema.
3. Duomenų rinkimo ir analizės bei jų tvarkingumo ir tikslumo vertinimo procedūros bei metodai įtraukiami į nacionalines programas.
4. Valstybės narės savo nacionalines programas teikia tvirtinti Komisijai. Jos pateikia programas naudodamos elektronines priemones iki Komisijos nustatytos datos ir jos nustatyta forma bei nurodytu adresu 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Pirmose nacionalinėse programose numatoma veikla 2009–2010 metams.
5 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
1. Valstybės narės koordinuoja savo nacionalines programas su kitomis to paties jūrų regiono valstybėmis narėmis ir deda visas pastangas koordinuoti savo veiklą su trečiosiomis šalimis, turinčiomis jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančių vandenų tame pačiame jūrų regione. Šiuo tikslu Komisija gali rengti regioninius koordinavimo susitikimus, kad padėtų valstybėms narėms koordinuoti savo nacionalines programas bei rinkti, tvarkyti ir naudoti duomenis tame pačiame regione.
2. Siekdamos atsižvelgti į regioniniuose koordinavimo susitikimuose regioniniu lygiu pateiktas rekomendacijas, tinkamais atvejais valstybės narės programavimo laikotarpiu pateikia savo nacionalinių programų pakeitimus. Pakeitimai nusiunčiami Komisijai likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki įgyvendinimo metų.
3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
6 straipsnis
Nacionalinių programų vertinimas ir tvirtinimas
1. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertina:
a) ar nacionalinės programos ir visi jų pakeitimai atitinka 4 ir 5 straipsnius; ir
b) 1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais nacionalinėse programose numatytų duomenų mokslinį tinkamumą ir siūlomų metodų bei procedūrų kokybę.
2. Jei 1 dalyje nurodytas ŽMTEK atliktas įvertinimas rodo, kad nacionalinė programa neatitinka 4 ir 5 straipsnių arba neužtikrina duomenų mokslinio tinkamumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo tos programos pakeitimus. Vėliau atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtą nacionalinę programą.
3. Komisija tvirtina nacionalines programas ir jų pakeitimus, padarytus pagal 5 straipsnio 2 dalį, remdamasi ŽMTEK atliktu įvertinimu ir jos tarnybų atliktu išlaidų įvertinimu.
7 straipsnis
Nacionalinių programų rezultatų vertinimas ir tvirtinimas
1. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai savo nacionalinių programų įgyvendinimo ataskaitą. Jos pateikia ataskaitas iki Komisijos nustatytos datos ir jos nustatyta forma bei nurodytu adresu 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. ŽMTEK įvertina:
a) Komisijos pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtintų nacionalinių programų vykdymą; ir
b) valstybių narių surinktų duomenų kokybę.
3. Komisija vertina nacionalinių programų įgyvendinimą remdamasi:
a) ŽMTEK atliktu įvertinimu;
b) konsultacijomis su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis; ir
c) jos tarnybų atliktu išlaidų įvertinimu.
8 straipsnis
Bendrijos finansinė pagalba
1. Bendrijos finansinė pagalba nacionalinėms programoms teikiama laikantis Reglamente (EB) NR. 861/2006 nustatytų taisyklių.
2. Reglamento (EB) Nr. 861/2006 9 straipsnyje nurodyti pagrindiniai duomenys taikomi tik toms valstybių narių nacionalinių programų dalims, kuriomis įgyvendinama Bendrijos programa.
3. Bendrijos finansinė pagalba nacionalinėms programoms skiriama tik jeigu visiškai laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių.
4. Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę būti išklausytai, taip pat gali sustabdyti Bendrijos finansinę pagalbos teikimą ir (arba) susigrąžinti suteiktas lėšas šiomis aplinkybėmis:
a) jei atlikus 7 straipsnyje nurodytą įvertinimą paaiškėja, kad nacionalinė programa vykdoma nesilaikant šio reglamento; arba
b) jei po 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų konsultacijų paaiškėja, kad valstybės narės pateikė duomenis nesilaikydamos 16 straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatų; arba
c) jei duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir duomenys buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.
5. Nedarydama poveikio 3 dalies nuostatų taikymui, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę būti išklausytai, taip pat gali sumažinti Bendrijos finansinę pagalbą šiomis aplinkybėmis:
a) jei nacionalinė programa Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytos datos;
b) jei ataskaita Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 7 straipsnio 1 dalį nustatytos datos;
c) jei galutinis naudotojas oficialiai paprašė duomenų, bet jie nebuvo pateikti atitinkamam galutiniam naudotojui pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį arba tų duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir jie buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.
6. 4 ir 5 dalyse nurodytas Bendrijos finansinės pagalbos sumažinimas turi būti proporcingas reikalavimų neatitikimo lygiui. 5 dalyje nurodytas Bendrijos finansinė pagalbos sumažinimas taikomas laipsniškai laikui bėgant ir negali būti didesnis nei 25 % visų nacionalinės programos metinių išlaidų.
7. Išsamios 6 dalyje nurodytos sumažinimo taikymo taisyklės nustatomos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2
SKIRSNIS
Duomenų rinkimo procesui taikomi reikalavimai
9 straipsnis
Duomenų atrankos programos
1. Valstybės narės parengia daugiametes nacionalines duomenų atrankos programas.
2. Daugiametėse nacionalinėse duomenų atrankos programose visų pirma numatoma:
a) biologinių duomenų atrankos planas, suderintas su žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka, įskaitant, tinkamais atvejais, duomenis apie pramoginę žvejybą;
b) ekosistemos duomenų atrankos planas, kuris sudaro sąlygas įvertinti žuvininkystės sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai ir padeda stebėti jūrų ekosistemos būklę;
c) socialinių-ekonominių duomenų atrankos planas, pagal kurį galima įvertinti žuvininkystės sektoriaus ekonominę būklę, išanalizuoti, kaip laikui bėgant kito jo veiklos rezultatai, ir įvertinti taikytų arba pasiūlytų priemonių poveikį.
3. Valstybės narės pateikia nacionalinių duomenų atrankos programų sudarymo protokolus bei metodus, kurie, kiek įmanoma:
a) turi nesikeisti laikui bėgant;
b) turi būti standartiniai kiekviename regione;
c) turi atitikti susijusių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamų tarptautinių mokslo įstaigų nustatytus kokybės standartus.
4. Reikiamais atvejais sistemingai vertinamas surinktų duomenų tikslumas.
10 straipsnis
Prieiga prie duomenų atrankos vietų
Valstybės narės užtikrina, kad už nacionalinės programos įgyvendinimą atsakingos įstaigos paskirti duomenų rinkėjai, siekdami vykdyti savo pareigas, turėtų prieigą prie:
a) visų iškrovimo, įskaitant perkrovimą ir perkėlimą į akvakultūrą, vietų;
b) laivų ir verslo registrų, kuriuos tvarko viešosios valdžios įstaigos ir kurie naudingi renkant ekonominius duomenis;
c) su žuvininkyste susijusių verslų ekonominių duomenų.
11 straipsnis
Verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsena jūroje
1. Reikiamais atvejais valstybės narės sukuria ir įgyvendina verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsenos jūroje schemas, jei jų reikia duomenų rinkimui pagal nacionalines programas.
2. Užduotis, susijusias su stebėsena jūroje, nustato valstybės narės.
3. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai turi įleisti į laivą pagal stebėsenos jūroje schemą dirbančius ir už nacionalinę programą atsakingos institucijos paskirtus stebėtojus bei bendradarbiauti su jais, kad jie galėtų atlikti savo pareigas Bendrijos žvejybos laivuose.
4. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai gali neįleisti į laivą pagal stebėsenos jūroje schemą dirbančių stebėtojų tik tuomet, kai laive akivaizdžiai trūksta vietos, arba dėl saugumo priežasčių, laikantis nacionalinės teisės. Tokiais atvejais duomenys renkami pagal savarankiškos duomenų atrankos programą, kurią vykdo Bendrijos žvejybos laivo įgula ir kurią sudaro ir kontroliuoja už nacionalinės programos įgyvendinimą atsakinga institucija.
12 straipsnis
Jūroje atliekami moksliniai tyrimai
1. Valstybės narės jūroje atlieka mokslinius tyrimus, skirtus įvertinti žuvų išteklių gausą bei pasiskirstymą, nepaisant verslinės žvejybos subjektų teikiamos informacijos, ir skirtus įvertinti žvejybos poveikį aplinkai.
2. Jūroje atliekamų mokslinių tyrimų, kuriems gali būti suteikta Bendrijos finansinė pagalba, sąrašas patvirtinamas 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
III
SKYRIUS
DUOMENŲ TVARKYMO PROCESAS
13 straipsnis
Duomenų saugojimas
Valstybės narės:
a) užtikrina, kad pagal nacionalines programas surinkti pirminiai duomenys būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jie būtų konfidencialūs;
b) užtikrina, kad metaduomenys, susiję su pagal nacionalines programas surinktais pirminiais socialiniais ir ekonominiais duomenimis būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse;
c) imasi visų reikiamų techninių priemonių tokiems duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, jų būklės pablogėjimo, platinimo ar jų naudojimo be leidimo.
14 straipsnis
Duomenų kokybės kontrolė ir patvirtinimas
1. Valstybės narės atsakingos už pagal nacionalines programas surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų, perduodamų galutiniams naudotojams, kokybę ir išsamumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) taikant tinkamas kokybės kontrolės procedūras būtų deramai patikrinama, ar pagal nacionalines programas surinktuose pirminiuose duomenyse nėra klaidų;
b) išsamūs ir suvestiniai duomenys, gauti iš pagal nacionalines programas surinktų pirminių duomenų, prieš juos perduodant galutiniams naudotojams būtų patvirtinami;
c) a ir b punktuose nurodytos pirminių, išsamių ir suvestinių duomenų kokybės užtikrinimo procedūros būtų rengiamos pagal tarptautinių mokslo įstaigų, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir ŽMTEK priimtas procedūras.
IV
SKYRIUS
SURINKTŲ DUOMENŲ NAUDOJIMAS ĮGYVENDINANT BŽP
15 straipsnis
Duomenys, kuriems taikomas šis skyrius
1. Šis skyrius taikomas visiems duomenims, surinktiems:
a) pagal reglamentus (EEB) Nr. 2847/1993, (EB) Nr. 788/1996, (EB) Nr. 2091/1998, (EB) Nr. 104/2000, (EB) Nr. 2347/2002, (EB) Nr. 1954/2003, (EB) Nr. 2244/2003, (EB) Nr. 26/2004, (EB) Nr. 812/2004, (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 1966/2006, (EB) Nr. 1100/2007;
b) pagal šį reglamentą:
i) reikalaujamo formato duomenims apie laivų veiklą, gautiems iš palydovinių arba kitų stebėjimo sistemų;
ii) duomenims, kuriais remiantis galima patikimai apskaičiuoti bendrą sugautą kiekvieno ištekliaus kiekį pagal apibrėžtas regionines žvejybos rūšis ir laivyno segmentus, geografinę vietovę ir laikotarpį, įskaitant atgal išmetamą žuvų kiekį ir, tinkamais atvejais – duomenims apie užsiimant pramogine žvejyba sugautą žuvų kiekį;
iii) visiems biologiniams duomenims, kurių reikia naudojamų išteklių būklei įvertinti;
iv) duomenims apie ekosistemą, kurių reikia žvejybos veiklos poveikiui jūros ekosistemai įvertinti;
v) socialiniams-ekonominiams duomenims apie žuvininkystės sektorių.
2. Valstybės narės turi vengti dubliavimo rinkdamos 1 dalyje nurodytus duomenis.
16 straipsnis
Prieiga prie pirminių duomenų ir jų perdavimas
1. Kad būtų patikrintas pagal 4 straipsnio 1 dalį surinktų, pirminių duomenų, išskyrus socialinius-ekonominius duomenis, buvimas, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio a punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
2. Kad būtų patikrinti pagal 4 straipsnio 1 dalį surinkti socialiniai-ekonominiai duomenys, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio b punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
3. Valstybės narės, nedarydamos poveikio kitomis Bendrijos taisyklėmis nustatytoms pareigoms, sudaro susitarimus su Komisija, kad ji veiksmingai ir nediskriminuojant galėtų gauti prieigą prie jų nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių, nurodytų 1 ir 2 dalyse.
4. Valstybės narės užtikrina, kad jūroje atliekant mokslinius tyrimus surinkti pirminiai duomenys, laikantis Bendrijos ir valstybių narių tarptautinių pareigų, būtų perduoti tarptautinėms mokslo organizacijoms ir atitinkamoms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų mokslo įstaigoms.
17 straipsnis
Pirminių duomenų tvarkymas
1. Valstybės narės suskirsto pirminius duomenis į išsamių arba suvestinių duomenų grupes, vadovaudamosi:
a) atitinkamais tarptautiniais standartais, jei jie egzistuoja;
b) protokolais, dėl kurių susitarta tarptautiniu ar regiono lygiu, jei jie egzistuoja.
2. Reikiamais atvejais valstybė narė galutiniams naudotojams ir Komisijai pateikia prašomiems duomenims tvarkyti taikomų metodų aprašymą ir jų statistines savybes.
18 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų pateikimas
1. Valstybės narės turi suteikti galimybę galutiniams naudotojams naudotis išsamiais ir suvestiniais duomenimis, kad būtų remiama mokslinė analizė:
a) pagrįsti rekomendacijas žuvininkystės valdymo institucijoms, įskaitant regionines patariamąsias tarybas;
b) viešų debatų ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo formuojant politiką interesais;
c) skelbti mokslinę informaciją.
2. Reikiamais atvejais, jei reikia užtikrinti anonimiškumą, valstybės narės gali atsisakyti galutiniams vartotojams 1 dalies b punkte nurodytais tikslais pateikti iš laivų palydovinių stebėjimo sistemų gautus duomenis apie laivų veiklą.
19 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų perdavimas
Valstybės narės išsamius ir suvestinius duomenis turi perduoti saugia elektronine forma.
20 straipsnis
Išsamių ir suvestinių duomenų perdavimo tvarka
1. Valstybės narės užtikrina, kad reguliariai siunčiami reikiami, išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų laiku perduodami atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamoms mokslo įstaigoms, laikantis Bendrijos ir valstybių narių tarptautinių prievolių.
2. Jei išsamių ir suvestinių duomenų prašoma tam tikrai mokslinei analizei, valstybės narės užtikrina, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų pateikiami:
a) 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu tikslu – per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo;
b) 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tikslu – per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.
3. Jeigu išsamių ir suvestinių duomenų prašoma siekiant paskelbti 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą mokslinę informaciją, valstybės narės:
a) gali, siekdamos apsaugoti duomenų rinkėjų profesinius interesus, sustabdyti duomenų perdavimą galutiniams naudotojams trejiems metams nuo duomenų surinkimo datos. Apie visus tokius sprendimus valstybės narės turi pranešti galutiniams naudotojams ir Komisijai. Deramai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti šį laikotarpį;
b) pasibaigus tam trejų metų laikotarpiui, užtikrina, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų perduodami per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.
4. Valstybės narės gali atsisakyti perduoti reikiamus išsamius ir suvestinius duomenis:
a) jei yra rizika, kad bus identifikuotas fizinis ir (arba) juridinis asmuo tokiu atveju valstybė narė gali pasiūlyti anonimiškumą užtikrinančias alternatyvias priemones galutinio naudotojo poreikiams tenkinti;
b) 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
c) jei jau galima susipažinti su tokiais pat kitos formos ar kito formato duomenimis, kuriais pareiškėjai gali lengvai naudotis.
5. Jei duomenų prašantys galutiniai naudotojai nėra atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamos tarptautinės mokslo įstaigos ir jų prašomi duomenys skiriasi nuo tų, kurie jau perduoti atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamoms tarptautinėms mokslo įstaigoms, valstybės narės gali pareikalauti, kad tokie galutiniai naudotojai apmokėtų faktines duomenų paėmimo ir, prireikus, suvestinių duomenų parengimo prieš jų perdavimą išlaidas.
21 straipsnis
Atsisakymo pateikti duomenis persvarstymas
1. Jei valstybė narė atsisako pateikti duomenis pagal 20 straipsnio 3 dalies a punktą, galutinis naudotojas gali paprašyti Komisijos persvarstyti šį atsisakymą. Komisijai nustačius, kad atsisakymas nėra deramai pagrįstas, ji gali pareikalauti, kad valstybė narė pateiktų duomenis galutiniam naudotojui per vieną mėnesį.
2. Jei valstybė narė nepateikia tokių duomenų per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, taikomos 8 straipsnio 5 ir 6 dalys.
22 straipsnis
Galutinių naudotojų pareigos
1. Galutiniai duomenų naudotojai privalo:
a) naudoti duomenis tik savo prašyme nurodytu tikslu, pagal 18 straipsnį;
b) tinkamai nurodyti duomenų šaltinius;
c) būti atsakingi už mokslo etikos aspektu teisingą ir tinkamą duomenų naudojimą;
d) informuoti Komisiją ir atitinkamas valstybes nares apie visas spėjamas su duomenimis susijusias problemas;
e) pateikti atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai nuorodas į rezultatus, gautus naudojant duomenis;
f) neperduoti prašomų duomenų trečiosioms šalims be atitinkamos valstybės narės pritarimo;
g) neparduoti duomenų jokiai trečiajai šaliai.
2. Valstybės narės turi pranešti Komisijai apie visus atvejus, kuriais galutiniai naudotojai nevykdo pareigų.
3. Jei galutinis duomenų naudotojas nesilaiko kurio nors 1 dalyje nurodyto reikalavimo, Komisija gali atitinkamai valstybei narei leisti apriboti arba panaikinti tokio galutinio naudotojo prieigą prie duomenų.
V
SKYRIUS
PARAMA MOKSLINĖMS REKOMENDACIJOMS
23 straipsnis
Dalyvavimas tarptautinių organizacijų posėdžiuose
Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai ekspertai dalyvautų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų svarbiuose posėdžiuose.
24 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
1. Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo veiklą ir bendradarbiauja, siekdamos toliau pagerinti mokslinių rekomendacijų patikimumą, darbo programų kokybę ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų darbo metodus.
2. Toks veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas vyksta netrukdant atviroms mokslinėms diskusijoms ir jais turi būti siekiama, kad mokslinės rekomendacijos būtų nešališkos.
VI
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
26 straipsnis
Stebėsena
Komisija ir ŽMTEK, dalyvaudami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsniu įsteigtame Žuvininkystės ir akvakultūros komitete (toliau – Komitetas), stebi įgyvendinant nacionalines programas padarytą pažangą.
27 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsniu.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
3. Sprendimo Nr. 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.
28 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (EB) Nr. 1543/2000 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau panaikintos nuostatos ir toliau taikomos nacionalinėms programoms, patvirtintoms iki 2008 m. gruodžio 31 d.
2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą koreliacijos lentelę.
29 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDAS
Koreliacijos lentelė
|
Reglamentas (EB) Nr. 1543/2000 |
Siūlomas Reglamentas Nr. 199/2008 |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3, 4, 5 straipsniai |
|
4 straipsnis |
15 straipsnis |
|
5 straipsnis |
3, 25 straipsniai |
|
6 straipsnis |
4, 8 straipsniai |
|
7 straipsnis |
13, 18 straipsniai |
|
8 straipsnis |
25, 26 straipsniai |
|
9 straipsnis |
27 straipsnis |
|
10 straipsnis |
26 straipsnis |
|
11 straipsnis |
29 straipsnis |
( 1 ) 2007 m. lapkričio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 2 ) OL C 10, 2008 1 15, p. 53.
( 3 ) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).
( 4 ) OL L 176, 2000 7 15, p. 1.
( 5 ) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).
( 6 ) OL L 108, 1996 5 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
( 7 ) OL L 266, 1998 10 1, p. 36.
( 8 ) OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).
( 9 ) OL L 351, 2002 12 28, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 1).
( 10 ) OL L 289, 2003 11 7, p. 1.
( 11 ) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
( 12 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).
( 13 ) OL L 150, 2004 4 30, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 809/2007 (OL L 182, 2007 7 12, p. 1).
( 14 ) OL L 403, 2006 12 30, p. 1.
( 15 ) OL L 409, 2006 12 30, p. 1, pataisyta OL L 36, 2007 2 8, p. 3.
( 16 ) OL L 248, 2007 9 22, p. 17.
( 17 ) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.
( 18 ) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.
( 19 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 20 ) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
( 21 ) OL L 160, 2006 6 14, p. 1.
( 22 ) OL L 225, 2005 8 31, p. 18.
( 23 ) OL L 187, 1999 7 20, p. 70. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2004/864/EB (OL L 370, 2004 12 17, p. 91).
( 24 ) OL L 256, 2004 8 3, p. 17. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/409/EB (OL L 155, 2007 6 15, p. 68).
( 25 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
