1) veršelis – galvijas iki šešių mėnesių;

2) kompetentingos institucijos – kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ►C1  (ES) 2017/625 ◄  ( 1 ) 3 straipsnio 3 punkte.

a) vyresnis nei aštuonių gyvenimo savaičių veršelis negali būti laikomas atskirame garde, išskyrus, kai veterinarijos gydytojas patvirtina, kad dėl sveikatos arba elgesio veršelį reikia izoliuoti siekiant jį išgydyti. Veršelio atskiro gardo plotis turi būti bent lygus veršelio ūgiui iki keteros jam stovint, o ilgis turi būti bent lygus veršelio kūno ilgiui nuo nosies galo iki sėdynkaulio gumburo (tuber ischii) kaudalinio krašto, padauginus gautą ilgį iš 1,1.

b) kiekvienam grupėje laikomam veršeliui, kurio gyvasis svoris yra mažiau nei 150 kg, turi būti skirta mažiausiai po 1,5 m2 laisvo ploto, veršeliui, kurio gyvasis svoris yra nuo 150 kg, bet ne daugiau kaip 220 kg, – mažiausiai 1,7 m2 laisvo ploto, o veršeliui, kurio gyvasis svoris yra 220 kg arba daugiau, – mažiausiai 1,8 m2 laisvo ploto.

a) ūkiams, kuriuose yra mažiau negu šeši veršeliai;

b) žindomiems veršeliams, laikomiems kartu su jų motinomis.

1. Medžiagos, naudojamos veršidėms statyti, ypač – gardams įrengti ir įrengimai, prie kurių gali liestis veršeliai, turi būti nekenksmingi veršeliams, lengvai plaunami ir dezinfekuojami.

2. Kol nėra nustatytos atitinkamos Bendrijos taisyklės, elektros įranga ir prietaisai turi būti instaliuoti laikantis tuo metu galiojančių nacionalinių taisyklių taip, kad būtų išvengta elektros smūgių.

3. Pastato izoliacija, šildymas ir vėdinimas turi užtikrinti, kad oro apykaita, dulkių kiekis, temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir dujų koncentracija neviršytų veršeliams nepavojingų normų.

4. Visi veršelių sveikatai ir gerovei svarbūs automatiniai arba mechaniniai įrenginiai turi būti bent kartą per dieną patikrinami. Aptikus gedimų, jie turi būti nedelsiant pašalinti arba, jei pašalinti negalima, turi būti imamasi priemonių apsaugoti veršelių sveikatą ir gerovę, ypač taikant alternatyvius šėrimo metodus bei palaikant geras aplinkos sąlygas.

5. Veršeliai neturi būti visą laiką laikomi tamsoje. Atsižvelgiant į jų elgsenos bei fiziologinius poreikius, priklausomai nuo skirtingų oro sąlygų valstybėse narėse, įrengiamas atitinkamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas; dirbtinio apšvietimo laikas turi bent atitikti natūralaus apšvietimo laiką, kuris paprastai tęsiasi nuo 9 val. iki 17 val. Be to, kad veršelius būtų galima apžiūrėti bet kuriuo paros metu, turi būti atitinkamas pakankamai šviesus (stacionarus arba nešiojamas) šviestuvas.

6. Savininkas arba už gyvulius atsakingas asmuo visus patalpose laikomus veršelius turi patikrinti mažiausiai dukart per dieną, o lauke laikomus veršelius – vienąkart per dieną. Veršelis, kuris atrodo sergantis ar susižeidęs, turi būti nedelsiant tinkamai gydomas, o dėl veršelio, kuriam nepakanka augintojo globos, privaloma kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistą. Jei būtina, sergantys arba sužeisti veršeliai turi būti izoliuojami atitinkamose patalpose su sausais, patogiais pakratais.

7. Veršeliams skirtos patalpos turi būti tokios konstrukcijos, kad kiekvienas iš jų galėtų nesunkiai atsigulti, ilsėtis, atsistoti ir išsilaižyti.

8. Veršeliai turi būti nerišami, išskyrus grupėmis laikomus veršelius, kuriuos galima pririšti ne ilgiau kaip vienai valandai, kai jie girdomi pienu arba pieno pakaitalu. Kai veršeliai yra rišami, naudojami pasaitai privalo būti tokie, kad jų nežalotų, jie turi būti reguliariai tikrinami ir esant reikalui pritaikomi, kad būtų patogūs. Kiekvienas pasaitas turi būti pagamintas taip, kad nekiltų pavojus pasismaugti arba susižeisti, o veršelis galėtų judėti taip, kaip nustatyta 7 punkte.

9. Veršidės, gardai, įrenginiai ir indai, naudojami veršeliams, turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad juose neatsirastų ligas nešiojančių organizmų ir kad veršeliai vieni nuo kitų neužsikrėstų. Išmatos, šlapimas ir pašaro likučiai arba išsiliejęs ėdalas turi būti pašalinamas tiek kartų ir taip, kad būtų kuo labiau sumažintas kvapas ir nepriviliotos musės ar graužikai.

10. Grindų danga turi būti lygi, bet neslidi, kad veršeliai nesusižeistų, ir taip sukonstruota, kad veršeliai galėtų nesusižeisdami ar nesikankindami ant jos stovėti arba gulėti. Danga turi būti pritaikyta veršelių dydžiui ir svoriui bei turėti kietą, lygų ir tvirtą paviršių. Guoliui skirta vieta turi būti patogi, švari, tinkamai nusausinta ir neturėti neigiamo poveikio veršeliams. Veršeliams iki dviejų savaičių turi būti tinkamai pakreikta.

11. Kad būtų užtikrinta gera veršelių sveikatos būklė ir gerovė, jie turi būti tinkamai šeriami, atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir elgsenos bei fiziologinius poreikius. Pakankamas geležies kiekis jų pašare turi užtikrinti mažiausią vidutinį 4,5 mmol/l hemoglobino lygį kraujyje, mažiausias kasdienis o ląstelienos davinys turi būti tiekiamas kiekvienam vyresniam nei dvi savaitės veršeliui, davinio kiekis didinamas nuo 50 g iki 250 g per dieną veršeliui, kuris sulaukė aštuonių–dvidešimties savaičių. Veršeliui negalima mauti antsnukio.

12. Veršeliai turi būti šeriami ne rečiau kaip dukart per parą. Veršeliams, kurie laikomi grupėmis ir šeriami ne ad libitum arba jiems neįrengta automatinė maitinimo sistema, turi būti suteikta galimybė prieiti prie pašaro tuo pat metu, kaip ir kitiems tos grupės veršeliams.

13. Vyresni kaip dviejų savaičių veršeliai turi gauti pakankamai gėlo vandens arba tam tikrą jiems būtiną kiekį kitokių skysčių. Tačiau esant karštiems orams ir sergantiems veršeliams gėlas vanduo turi būti pasiekiamas bet kuriuo metu.

14. Šėryklų ir girdyklų įrenginiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti, pastatyti ir prižiūrimi taip, kad būtų kuo mažesnė galimybė užteršti veršeliams skirtus pašarus ir vandenį.

15. Kuo greičiau po gimimo ir bet kuriuo atveju per šešias pirmąsias gyvenimo valandas visi veršeliai privalo gauti krekenų.