2005R0027 — LT — 29.11.2005 — 003.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 27/2005 2004 m. gruodžio 22 d. nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (OL L 012, 14.1.2005, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 860/2005 2005 m. gegužės 30 d.	L 144	1	8.6.2005
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1262/2005 2005 m. rugpjūčio 1 d.	L 201	23	2.8.2005
►M3	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1300/2005 2005 m. rugpjūčio 3 d.	L 207	1	10.8.2005
►M4	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1936/2005 2005 m. lapkričio 21 d.	L 311	1	26.11.2005

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 281, 25.10.2005, p. 1  (27/05)

---

▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 27/2005

2004 m. gruodžio 22 d.

nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SAVOKU APIBREŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

Tačiau tam tikriems Antarkties ištekliams šis reglamentas nustato bendrąsias žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IF priede nurodytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami toliau pateikti sąvokų apibrėžimai:

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojami šie zonų apibrėžimai:

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBES IR SUSIJUSIOS SALYGOS

5 straipsnis

Bendrosios žvejybos galimybės ir paskirstymas

1.  Bendrosios žvejybos galimybės Bendrijos laivams suteikiamos Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse, o bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos I priede nustatyta tvarka.

▼M1

2.  Laikantis 9, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų sąlygų, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse bei žvejybos zonoje aplink Jan Mayen Bendrijos laivams leidžiami I priede nurodytos kvotos neviršijantys sugavimai.

▼B

3.  Komisija nustato, kad stintenės bendrosios žvejybos galimybės, kuriomis gali naudotis Bendrija V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys), yra 7,7 % bendro leistino stintenės sugavimo dalies, kai tik bus nustatytas bendras leistinas sugavimas.

4.  Šiaurinių žydrųjų merlangų išteklių I–XIV zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) ir silkių išteklių I bei II zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) žvejybos galimybes Komisija gali didinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu trečiosios šalys neatsakingai valdo tuos išteklius.

6 straipsnis

Specialios nuostatos ir paskirstymas

Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

7 straipsnis

Kvotos taikymo lankstumas

2005 m. toliau nurodomi ištekliai atitinka nustatytuosius šio reglamento I priede:

8 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.  Išteklių, kuriuos žvejoti yra nustatytos bendrosios žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, nebent:

2.  Visi iškrovimai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus sugavimą pagal šio straipsnio 1 dalies c, e ir f punktus.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jei silkių bendrosios žvejybos galimybės, valstybei narei skirtos II (EB vandenys), III, IV parajoniuose ir VII d pakvadratyje, yra išnaudotos, žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava ir registruotiems Bendrijoje bei veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomas atitinkamas sugavimo apribojimas, draudžiama iškrauti nesurūšiuotą sugautą kiekį, kuriame yra silkių.

4.  Priegaudų procentas nustatomas ir priegauda į jūrą išleidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 88/98 2 ir 3 straipsnius.

9 straipsnis

Naudojimosi galimybės apribojimai

Jokiems Bendrijos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, arčiau nei 12 jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti 4 jūrmylių atstumu nuo Norvegijos bazinės linijos.

▼M1

Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivai gali žvejoti tik rajone, kuris yra apibrėžiamas tiesiomis linijomis paeiliui jungiant toliau pateikiamas koordinates:

▼B

10 straipsnis

Specialios sąlygos nesurūšiuotų sugavimų iškrovimams IIa (EB vandenys), III, IV ir VIId parajoniuose

II priede nustatytos priemonės taikomos iškraunant nesurūšiuotus sugavimus iš IIa (EB vandenys), III, IV ir VIId parajonių.

11 straipsnis

Kitos techninės ir kontrolės priemonės

Be Reglamente (EB) Nr. 850/98, Reglamente (EB) Nr. 88/98, Reglamente (EB) Nr. 1626/94 ir Reglamente (EB) Nr. 973/2001 nustatytųjų, 2005 m. taikomos III priede nustatytos techninės priemonės.

Išsamios III priedo 10 punkto įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1.  2005 m. sausio 1–31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos 2003 m. gruodžio 19 d. Reglamento (EB) Nr. 2287/2003, nustatančio 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas ( 27 ), V priedo 1–5, 6a, 6c, 6d, 6e ir 7–22 punktuose, taikomos valdant menkių išteklius Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, Skagerako sąsiauryje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje.

2.  Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. valdant šio straipsnio 1 dalyje minimus menkių išteklius, taikomi IVa priede nustatyti žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos.

3.  Nuo 2005 m. vasario 1 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos IVb priede, taikomos valdant žvejybos rajonus Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies.

4.  Nuo 2005 m. vasario 1 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos IVc priede, taikomos valdant jūrų liežuvių išteklius vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje.

5.  Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, numatytos V priede, taikomos valdant smiltinių ungurių išteklius Skagerako sąsiauryje ir Šiaurės jūroje.

6.  Komisija galutines žvejybos pastangas, 2005 m. taikomas smiltinių ungurių žvejybos rajonams IIa, IIIa, IV zonose, nustato laikydamasi V priedo 6 punkte nustatytų taisyklių.

7.  Visi laivai, naudojantys IVa, IVb ir IVc priedų atitinkamuose 4 punktuose nurodytas žvejybos įrankių grupes, ir žvejojantys IVa, IVb ir IVc priedų atitinkamuose 2 punktuose apibrėžtuose rajonuose turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimus gelminei žvejybai turinčių laivų 2005 m. žvejybos pastangų dydžiai, apskaičiuojami kilovatų dienomis, praleistomis nebūnant uoste, neviršytų 90 % tos valstybės narės laivų žvejybos pastangų 2003 m. reisuose, atliktuose turint leidimus gelminei žvejybai ir gaudant giliavandenių žuvų rūšis, išvardytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose, išskyrus atlanto argentinas.

III SKYRIUS

TRECIOSIOS ŠALIES LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBES IR SUSIJUSIOS SALYGOS

13 straipsnis

Leidimas

Su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Norvegijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatytų kvotų ribų ir 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Geografiniai apribojimai

Žvejybos laivams, plaukiojantiems:

15 straipsnis

Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kurių yra nustatytos bendros žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tos žuvys nebuvo sužvejotos neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies laivais.

IV SKYRIUS

LICENCIJU IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

16 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1.  Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų bendrų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų taisyklių, žvejoti trečiųjų šalių vandenyse leidžiama tik turint trečiosios šalies institucijų išduotą leidimą.

Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems:

2.  Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos šiuo reglamentu nustatomos tokios, kokios pateiktos VI priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimas bei techninės charakteristikos ir tuos prašymus valstybių narių institucijos įteikia Komisijai. Komisija juos perduoda atitinkamoms trečiosios šalies institucijoms.

Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) VI priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvieno žvejybos rajono licencijų skaičius, nustatytas VI priedo I dalyje.

3.  Bendrijos laivai turi laikytis apsaugos ir kontrolės priemonių bei visų kitų toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomų nuostatų.

17 straipsnis

Farerų salos

Licenciją, išduotą Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotą tik vienos rūšies žuvų žvejybą, turintys Bendrijos laivai gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJU IŠDAVIMO TRECIUJU ŠALIU LAIVAMS TVARKA

18 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1.  Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų tonažo Norvegijos laivams netaikomas reikalavimas turėti licenciją ir žvejybos leidimą.

2.  Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems laivams pirmiau minėtas reikalavimas netaikomas.

3.  Trečiosios šalies laivai, kuriems buvo leidžiama žvejoti 2004 m. gruodžio 31 d., gali ir toliau žvejoti nuo 2005 m. pradžios, kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.

19 straipsnis

Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

20 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta VI priedo II dalyje.

21 straipsnis

Anuliavimas ir panaikinimas

1.  Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima anuliuoti, kad būtų išduotas naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai. Toks anuliavimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2.  Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3.  Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

22 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1.  Kiekvienam laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas trumpiau nei 12 mėnesių.

2.  Komisija atitinkamos trečiosios šalies institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

23 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1.  Trečiosios šalies laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie žvejoja, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, Nr. 88/98, Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98 ir (EEB) Nr. 1381/87.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti laivai privalo vesti laivo žurnalą, į kurį įrašoma VII priedo I dalyje nustatyta informacija.

3.  Trečiosios šalies laivai, išskyrus ICES IIIa kvadrate žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VIII priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia laikydamasi tame priede nustatytų taisyklių.

24 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento

1.  Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo laivo savininkui įsipareigojus leisti į laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2.  Kiekvieno laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti visas pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sugavimą Prancūzijos institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ji parengiama pagal VI priedo III dalyje pateiktą pavyzdį. Kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos institucijos imasi visų tinkamų priemonių deklaracijų tikslumui nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.

3.  Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys laivai veda VII priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno reiso dienos per Prancūzijos institucijas nusiunčiama Komisijai.

4.  Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse turintį laivą, jo licencija skelbiama netekusia galios.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DEL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANCIU BENDRIJOS LAIVU

1 SKIRSNIS

Bendrijos dalyvavimas

25 straipsnis

Laivų sąrašas

1.  Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą ir kurie įrašyti į NAFO laivų registrą, tame leidime nustatytomis sąlygomis NAFO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žuvininkystės išteklius.

2.  Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie visus laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir Bendrijoje registruotų bei turinčių leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašo pakeitimus. Komisija nedelsdama šią informaciją perduoda NAFO sekretoriatui.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

4.  Informacijoje, pateikiamoje apie laivus, laikinai plaukiojančius su valstybės narės vėliava (laivo frachtavimo be įgulos sutartis), nurodoma:

2 SKIRSNIS

Techninės priemonės

26 straipsnis

Tinklo akies kraštinės ilgis

1.  Specializuotai IX priede nurodytų priedugnio žuvų rūšių žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra trumpesnis nei 130 mm. Tą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejyba, galima sumažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėtas tralo maišo tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

2.  Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 40 mm.

27 straipsnis

Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1.  Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2.  Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.

3.  Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti priemones, jeigu jos neužstoja tralo maišo akių. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti tik X priede nurodytuosius užmovus.

4.  Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamąjį tinklelį arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas III priedo 4 priedėlyje.

28 straipsnis

Priegaudos

1.  Laivų kapitonai negali vykdyti specializuotos tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specializuota žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugavimo dalį.

2.  ID priede išvardytų visų žuvų rūšių, kurioms Bendrija NAFO reguliuojamo rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specializuotos žvejybos būdais, priegauda neturi būti didesnė nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomos žuvies svorio, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau NAFO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specializuota tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta, arba „kitų“ kvota buvo pilnai išnaudota, kiekvienos iš ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda negali būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.

3.  Kiekvieną kartą, kai rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimas bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, neatsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai vėl nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.

4.  Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sugavimų svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos laivai nedelsdami turi plaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.

5.  Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, krevečių sugavimas neįskaičiuojamas.

29 straipsnis

Verslinis žuvų dydis

NAFO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už XI priede nustatytą dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą. Jeigu sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kiekis viršija 10 % bendro sugauto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už XI priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

30 straipsnis

Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose

1.  Visos perdirbtos žuvys, sužvejotos NAFO reguliuojamame rajone, ženklinamos taip, kad kiekvienos rūšies žuvį ir produkto kategoriją būtų galima identifikuoti. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sužvejotos NAFO reguliuojamame rajone.

2.  Visos krevetės, sužvejotos 3L kvadrate, ir visi juodieji otai, sužvejoti 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate, paženklinami, kad jie sužvejoti atitinkamuose rajonuose.

3.  Vienos rūšies sugautos žuvys turi būti laikomas atskirai nuo kitos rūšies sugautų žuvų. Kiekvienas sugavimas, sužvejotas NAFO reguliuojamame rajone, turi būti laikomas atskirai nuo sugavimo, sužvejoto kitame rajone.

Sugavimą galima laikyti keliose triumo vietose, tačiau kiekvienoje triumo dalyje, kurioje kraunamas sugavimas, jis turi laikomas patikimai atskirtas plastiku, klijuota fanera, tinklais ir t.t. nuo kitų rūšių žuvų sugavimo.

31 straipsnis

Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas

1.  Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento XII priede nustatytą informaciją.

2.  Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XIII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3.  Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų ID priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti:

4.  Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, atnaujinamas kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomas laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.

5.  Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad laivo žurnale įrašytus kiekius ir laive saugomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.

32 straipsnis

Tinklai

Laivai, vykdydami specializuotą IX priede nustatytų vienos arba daugiau žuvų rūšių žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nurodytasis 26 straipsnyje. Tačiau jeigu laivai per tą patį reisą žvejoja kituose, o ne NAFO reguliuojamame rajone, jie gali laikyti pirmiau minėtus tinklus, jeigu tie tinklai stipriai surišti lynais ir sukrauti ir jeigu tų tinklų negalima nedelsiant panaudoti, t.y.:

33 straipsnis

Perkrovimas

Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

34 straipsnis

Žvejybos pastangų stebėsena

1.  Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 25 straipsnyje nurodytų jos laivų žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis NAFO reguliuojamame rajone.

2.  Valstybės narės savo laivų, kurie žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2005 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki tos veiklos pradžios. Žvejybos plane inter alia nurodomas tuose žvejybos rajonuose žvejosiantis laivas ar laivai ir žvejybos dienų, kurias numatoma praleisti NAFO reguliuojamame rajone, skaičius.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie kituose rajonuose ketinamą vykdyti veiklą.

Žvejybos planas – tai bendros žvejybos pastangos, taikomos žvejybos rajonuose atsižvelgiant į žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą, įskaitant laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja šiame žvejybos rajone, ir bendrą žvejotų dienų skaičių.

4 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių

35 straipsnis

Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai

Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos NAFO reguliuojamame rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

5 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl juodųjų otų atkūrimo plano

36 straipsnis

Su juodaisiais otais susijęs draudimas

Bendrijos žvejybos laivams NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate draudžiama žvejoti juoduosius otus ir juos laikyti laive, perkrauti arba iškrauti, jeigu laivai neturi specialaus žvejybos leidimo, kurį yra išdavusios laivų registravimo valstybės narės.

37 straipsnis

Laivų sąrašas

1.  Valstybė narė užtikrina, kad laivai, kuriems turi būti išduodamas 36 straipsnyje nurodytas specialus žvejybos leidimas, būtų įrašyti į sąrašą, kuriame būtų nurodytas jų pavadinimas ir identifikavimo numeris kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Valstybės narės išduoda specialų žvejybos leidimą tik kai laivas yra įtrauktas į NAFO laivų registrą.

2.  Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje numatyto sąrašo kompiuteriu nuskaitomą formą ir visus vėlesnius pakeitimus nusiunčia Komisijai.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyti pakeitimai Komisijai perduodami iki laivo, kuris į pirmiau minėtą sąrašą buvo įrašytas pirmą kartą, įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą likus bent penkioms dienoms. Komisija sąrašo pakeitimus nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių paskirstyti jai tekusią juodojo oto kvotą savo laivams, įrašytiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Valstybės narės Komisijai apie kvotos paskirstymą praneša ne vėliau nei 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

38 straipsnis

Ataskaitos

1.  37 straipsnio 2 dalyje nurodytų laivų kapitonai laivo registravimo valstybei įteikia šias ataskaitas:

2.  Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus gautas ataskaitas perduoda Komisijai.

3.  Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį pranešti juodųjų otų sugavimai sudaro 70 % valstybėms narėms skirtos kvotos, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas ataskaitas laivų kapitonai perduoda kas trečią dieną.

39 straipsnis

Nurodytieji uostai

1.  Bet kokius juodųjų otų kiekius draudžiama iškrauti kokioje nors kitoje vietoje, o ne NAFO šalių nurodytuose uostuose. Juoduosius otus draudžiama iškrauti NAFO nepriklausančių šalių uostuose.

2.  Valstybės narės nurodo uostus, kuriuose galima iškrauti juoduosius otus, ir nustato iškraunant vykdomas tikrinimo bei priežiūros procedūras, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų juodųjų otų kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas.

3.  Valstybės narės per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 15 dienų nuo jo perdavimo – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tikrinimo ir priežiūros procedūras. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

4.  Komisija šio straipsnio 2 dalyje minėtą nurodytųjų uostų ir kitų NAFO šalių nurodytų uostų sąrašą nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

40 straipsnis

Patikrinimas uoste

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi į nurodytąjį uostą įplaukiantys juoduosius otus, sužvejotus NAFO 2 parajonyje ir 3 KLMNO kvadrate, iškrauti ir (arba) perkrauti laivai uoste būtų patikrinami pagal NAFO nustatytą uosto tikrinimo tvarką.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laivų sugavimą draudžiama iškrauti ir (arba) perkrauti tol, kol laivuose neapsilanko inspektoriai.

3.  Visus iškraunamus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, prieš juos gabenant į šaltąjį sandėlį arba kitą vietą, privaloma pasverti.

4.  Valstybės narės, užbaigus tikrinimą, per 7 darbo dienas atitinkamą uosto tikrinimo ataskaitą perduoda NAFO sekretoriatui, o kopiją – Komisijai.

41 straipsnis

Draudimas iškrauti ir perkrauti iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų

Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų, kurie žvejybos veiklą vykdė NAFO reguliuojamame rajone, iškrauti ir perkrauti juoduosius otus.

42 straipsnis

Tolesni su žvejyba susiję veiksmai

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie 36-41 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įskaitant bendrą žvejotų dienų skaičių.

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl jūrų ešerių

43 straipsnis

Jūrų ešerių žvejyba

1.  Bendrijos laivo, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sugavimas sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.

2.  Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu visas sugavimas sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvieną savaitę.

VII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS CCAMLR RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Draudimai ir informacijai apie laivą taikomi reikalavimai

44 straipsnis

Draudimai ir sugavimo ribojimai

1.  XIV priede nustatytų žuvų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.

2.  Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XV priede nustatytuose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sugavimo ir priegaudos apribojimai.

45 straipsnis

Informacijos apie laivus, turinčius leidimą žvejoti CCAMLR rajone, reikalavimai

1.  Be informacijos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir taikomų specialų žvejybos leidimą turintiems laivams, valstybės narės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos kiekvieno pirmiau minėto laivo duomenis:

2.  Valstybės narės nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti CCAMLR rajone:

2 SKIRSNIS

Bandomosios žvejybos rajonai

46 straipsnis

Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1.  Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, FAO 88.1 parajonyje ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2.  58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.

3.  Bendro sugavimo ir priegaudos apribojimai 88.1 parajonyje ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir jų pasiskirstymas tame parajonyje bei kvadratuose pagal mažus tiriamuosius plotus (SSRU) nustatytas XV priede. Žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (SSRU) nutraukiama, jeigu užregistruotas sugavimas yra lygus nustatytam sugavimo apribojimui, ir žvejyba tame mažame tiriamajame plote neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4.  Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugavimas bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelktos vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti didesniame nei 550 m gylyje.

47 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sugavimą ir žvejybos pastangas tvarka:

48 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1.  46 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje ( 29 ), 8 straipsnį dėl taikomų priemonių atsitiktiniam jūros paukščių mirtingumui sumažinti žvejojant ilgosiomis ūdomis. Be šių priemonių:

2.  FAO 88.1 parajonyje bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

49 straipsnis

Žvejybos operacijų apibrėžimai

1.  Šiame skirsnyje žvejybos operacija – vienos arba daugiau būdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugavimą ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2.  Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

50 straipsnis

Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 parajonis ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

51 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1.  Žvejybos laivai, dalyvaujantys 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais suskirstyti FAO 88.1 parajonis ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Šie planai apima šiuos duomenis:

2.  Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, turėtų būti taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

52 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

53 straipsnis

Moksliniai stebėtojai

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 46 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę CCAMLR mokslinių stebėjimų programą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Mokslinis stebėjimas

1.  Šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

2.  Jūrų gyvūnus, sugautus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, galima parduoti, laikyti, rodyti arba pasiūlyti parduoti, jeigu:

55 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius valstybės narės Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitoma forma ir naudodamos kiekvienoje išteklių lentelėje nustatytus išteklių kodus.

56 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Jeigu CCAMLR rajono plote bendri leistini sugavimai yra nustatomi laikotarpiams iki 2005 m. sausio 1 d., 46 straipsnis taikomas nuo atitinkamų bendrų leistinų sugavimų laikotarpių taikymo pradžios.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE TAIKOMI SUGAVIMO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS IR EB VANDENYSE TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS NUSTATOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, JEIGU NENURODYTA KITAIP) PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS

Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai taikant 9 straipsnį laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Pateikiama šiame reglamente naudojamų bendrinių žuvų pavadinimų ir jų lotyniškų atitikmenų lentelė:

---

IA PRIEDAS

BALTIJOS JŪRA

Visi bendri leistini sugavimai šiame rajone, išskyrus jūrų plekšnes ir menkes 25–32 pakvadračiuose, buvo nustatyti dalyvaujant Tarptautinei žvejybos Baltijos jūroje komisijai (IBSFC).

▼M4

▼B

---

IB PRIEDAS

SKAGERAKO SĄSIAURIS, KATEGATO SĄSIAURIS, ŠIAURĖS JŪRA IR VAKARINIAI BENDRIJOS VANDENYS

ICES Vb rajonas (EB vandenys), VI, VII, VIII, IX, X rajonai, CECAF (EB vandenys) ir Prancūzijos Gajana

▼M3

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

▼B

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas bendras leistinas sugavimas, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Bet kokią pirmiau minėtų kvotų dalį galima sužvejoti ICES Vb kvadrate (EB vandenys), VI, VII, XII ir XIV (WHB/*5B-14) parajoniuose.

▼M1

▼B

▼M1

▼B

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

▼M4

▼B

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

▼M3

Specialios sąlygos:

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, tam tikrose zonose negalima sugauti daugiau nei toliau nurodytų kiekių ir tik laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

▼B

Specialios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose.

▼M3

▼B

▼M3

▼B

▼M1

▼B

▼M1

▼B

---

IC PRIEDAS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR ICES GRENLANDIJOS

I, II, IIIa, IV, V, XII, XIV rajonai ir NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)

▼M1

▼B

▼M2

Specialios sąlygos:

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

▼B

▼M1

▼B

▼M1

▼B

---

ID PRIEDAS

NAFO AKVATORIJOS ŠIAURĖS RYTŲ

ATLANTO rajonas

Visi bendri leistini sugavimai ir susijusios sąlygos priimtos laikantis NAFO reikalavimų.

▼M1

▼B

---

IE PRIEDAS

TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS

Visi rajonai

Bendri leistini sugavimai šiame rajone buvo nustatyti dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, ICCAT ir IATTC.

---

IF PRIEDAS

ANTARKTIS

CCAMLR rajonas

Pagal CCAMLR priimti šie bendri leistini sugavimai neskiriami CCAMLR šalims ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatoma. Sugavimus kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus bendrą leistiną sugavimą.

---

II PRIEDAS

SPECIALIOS PRIEMONĖS, SKIRTOS NERŪŠIUOTIEMS SUGAVIMAMS IIa (EB VANDENYS), III, IV IR VIId PARAJONIUOSE

---

III PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

A DALIS

BALTIJOS JŪRA

1 skirsnis

Menkių žvejyba

1.   Reikalavimai tam tikriems žvejybos įrankių, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, tipams

1.1.   Velkamieji tinklai

1.1.1.   Be išėjimo langų

Draudžiama naudoti velkamuosius tinklus be išėjimo lango.

1.1.2.   Su išėjimo langais

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 V priedo nuostatų dėl specialių atrankos priemonių, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.

1.1.3.   Vieno tinklo taisyklė

Jeigu žvejojama išėjimo langus turinčiu velkamuoju tinklu, laive negalima turėti jokio kito tipo žvejybos įrankio.

1.2.   Žiauniniai tinklaičiai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 IV priedo nuostatų, žiauninių tinklaičių akies dydis turi būti 110 mm.

Tinklų, kuriais žvejoja ne ilgesni nei 12 m, įskaitant 12 m ilgio laivus, bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 12 km.

Tinklų, kuriais žvejoja ilgesni nei 12 m bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 24 km.

Žvejybai tinklai pastatomi ne ilgiau nei 48 valandoms, skaičiuojant nuo pirmojo tinklų pastatymo vandenyje iki visiško jų ištraukimo į žvejybos laivą.

2.   Menkės priegauda Baltijos jūroje

2.1.	Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, laive negalima laikyti neverslinių menkių, išskyrus 2.2 punkte numatytus atvejus.

2.2.	Vis dėlto, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, menkės priegauda, sugauta žvejojant silkę ir bretlingius tinklais, kurių akių dydis 32 mm ar mažesnis, neviršija 3 % svorio. Laive laikoma ne daugiau nei 5 % verslinio dydžio neatitinkančių menkių priegaudos.

2.3.	Kai tralais ir daniškais velkamaisiais tinklais, išskyrus nurodytus 1.1.2 punkte, žvejojama kitų rūšių nei silkės ir bretlingai žuvys, menkių priegauda negali viršyti 10 %.

3.   Verslinis menkių dydis Baltijos jūroje

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 III priedo nuostatų, verslinis menkių dydis yra 38 cm.

4.   Draudimas vasarą Baltijos jūroje žvejoti menkes

Nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. imtinai menkių žvejyba draudžiama 22–24 pakvadračiuose, o nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 15 d. imtinai — 25–32 pakvadračiuose.

5.   Menkių žvejybos Baltijos jūroje apribojimai

Draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

1 rajonas:

2 rajonas:

3 rajonas:

6.   Laikinos ir papildomos stebėsenos, tikrinimo bei priežiūros sąlygos, atsižvelgiant į menkių išteklių atkūrimą Baltijos jūroje

6.1.   Bendrosios nuostatos

6.1.1.

Menkių išteklių Baltijos jūroje stebėsenos, tikrinimo ir priežiūros programa yra sudaryta iš šių elementų: Specialios menkių žvejybos Baltijos jūroje sąlygos Nacionalinės kontrolės veiksmų programos, kurias turi parengti Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija. Papildomos stebėsenos, kontrolės ir tikrinimo priemonės. Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais.

6.1.2.

Nacionalinę kontrolės veiksmų programą, skirtą menkių ištekliams, galima persvarstyti Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

6.2.   Specialios menkių žvejybos Baltijos jūroje sąlygos

6.2.1.

Visi 8 metrų bendro ilgio ar ilgesni laivai, kuriuose yra arba kurie naudoja žvejybos įrankius, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

6.2.2.

Kiekviena valstybė narė parengia laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą.

6.2.3.

Žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, kuriam valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, privalo laikytis 2 priedėlio sąlygų.

6.3.   Nacionalinės kontrolės veiksmų programos.

6.3.1.

Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia nacionalinę kontrolės veiksmų programą, susijusią su Baltijos jūra.

6.3.2.

Komisija bent kartą per 2005 m. sukviečia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar vykdoma nacionalinė kontrolės veiksmų programa, skirta menkės ištekliams Baltijos jūroje, ir būtų nustatyti jos rezultatai.

6.4.   Stebėsena, tikrinimas ir priežiūra, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės.

6.4.1.

Kiekviena atitinkama valstybė narė per 30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia nurodytų uostų sąrašą, 6.3.1 punkte nurodytą nacionalinę kontrolės programą ir įgyvendinimo tvarkaraštį. Komisija šią informaciją perduoda visoms suinteresuotosioms valstybėms narėms.

6.4.2.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio 4 dalies, Bendrijos žvejybos laivų, pagal 6.2.1 punktą turinčių specialų žvejybos leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, kapitonai turi vesti laivo žvejybos operacijų žurnalą, laikydamiesi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio nuostatų.

6.4.3.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio, nustatant laive laikomos žuvies, kuriai taikomas BLS, kiekį kilogramais, leistinas nukrypimo dydis — 8 %.

6.4.4.

Menkės, iškrautos nurodytame uoste, tipiniai mėginiai, sudarantys ne mažiau nei 20 % iškrauto kiekio, pasveriami dalyvaujant valstybės narės įgaliotiems tikrintojams prieš šį kiekį pasiūlant pirmajam pardavimui ir parduodant. Šiuo tikslu valstybės narės per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia išsamų pranešimą apie mėginių ėmimo tvarką, kuri turi būti taikoma.

6.4.5.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio 1a dalies, to reglamento 19e, 19f, 19g, 19h ir 19i straipsniai taikomi Bendrijos žvejybos laivams, turintiems specialų žvejybos leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje pagal 6.2.1 punktą.

6.4.6.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 13 straipsnio nuostatas valstybės narės užtikrina, kad laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenys, gauti pagal to reglamento 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį apie laivus, turinčius specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, būtų naudojami: a) kompiuteriu nuskaitoma forma užregistruoti kiekvieną įplaukimą į uostą arba išplaukimą iš jo; b) užregistruoti kiekvieną įplaukimą į rajonus, kuriuose draudžiama menkių žvejyba Baltijos jūroje, ir išplaukimą iš jų.

6.4.7.

Valstybės narės, siekdamos užtikrinti 6.4.5 punkte nurodytų įpareigojimų teikti ataskaitas vykdymą, gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, kurios būtų tokios pačios veiksmingos ir skaidrios kaip šie įpareigojimai teikti ataskaitas. Apie šias kitas priemones pranešama Komisijai prieš pradedant jas įgyvendinti.

6.4.8.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie didesnių nei 50 kg menkės kiekių, vežamų į kitą vietą nei iškrovimo arba importo vieta, pridedama viena iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje ir susijusių su vežamų žuvų rūšių kiekiais, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

6.4.9.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specifinę menkės kontrolės programą Baltijos jūroje galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

6.5.   Bendra priežiūra ir keitimasis inspektoriais

6.5.1.

Atitinkamos valstybės narės vykdo bendrą tikrinimo ir priežiūros veiklą bei tam tikslui parengia bendras veiklos procedūras, taikomas jų priežiūros laivams.

6.5.2.

Pirmininkaujanti valstybė narė sukviečia kompetentingų nacionalinių tikrinimo institucijų posėdį per 30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kad būtų suderinta bendra tikrinimo ir priežiūros programa.

6.5.3.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad kitų suinteresuotų valstybių narių inspektoriai būtų kviečiami dalyvauti bent bendroje tikrinimo veikloje.

6.5.4.

Komisijos inspektoriai gali dalyvauti šiuose keitimuose ir bendruose patikrinimuose.

2 skirsnis

Rygos įlanka

7.   Konkrečios Rygos įlankai taikomos nuostatos

7.1.   Specialus žvejybos leidimas

7.1.1.

Norėdami vykdyti žvejybos veiklą Rygos įlankoje, laivai turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

7.1.2.

Valstybės narės užtikrina, kad 1 pastraipoje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame nurodomas jų pavadinimas ir vidaus registracijos numeris ir kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai. Į sąrašą įtraukti laivai atitinka šias sąlygas: a) į sąrašus įtrauktų laivų bendra variklio galia (kW) neturi viršyti kiekvienai valstybei narei nustatytos galios Rygos įlankoje 2000–2001 m.; b) aivo variklio galia bet kuriuo metu neturi viršyti 221 kilovatų (kW).

7.2.   Laivų arba variklių pakeitimas

7.2.1.

Kiekvieną į 7.1.2 punkte nurodytą sąrašą įtrauktą laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu: a) dėl šio pakeitimo nepadidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 7.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendra variklio galia; ir b) laivo, kuriuo pakeičiama, variklio galia bet kuriuo metu neviršija 221 kW.

7.2.2.

Kiekvieno atskiro laivo, įtraukto į 7.1.2 punkte nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu: a) dėl variklio pakeitimo to laivo variklio galia bet kuriuo metu neviršija 221 kW; ir b) variklis, kuriuo pakeičiama, yra tokios galios, kad dėl pakeitimo nepadidės atitinkamai valstybei narei skirta 7.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendra variklio galia.

B DALIS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI

8.   Techninės apsaugos priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 3 priedėlio nuostatos.

C DALIS

ICES I–VII PARAJONIAI

▼M3

9.   Atlanto strimelių, skumbrių ir stauridžių iškrovimo ir svėrimo tvarka

9.1.   Taikymo sritis

9.2.   Patvirtintieji uostai

9.3.   Įplaukimas į uostą

9.4.   Iškrovimas

9.5.   Žvejybos žurnalas

9.6.   Šviežios žuvies svėrimas

9.7.   Šviežios žuvies svėrimas po gabenimo

9.8.   Sąskaita faktūra

9.9.   Šaldytos žuvies svėrimas

9.10.   Svėrimo įranga

9.11.   Kompetentingų institucijų prieigos galimybės

Kompetentingos institucijos visą laiką gali nevaržomai susipažinti su svėrimo sistema, svėrimo žurnalais, raštiškomis deklaracijomis ir patekti į visas patalpas, kuriose apdorojama ir laikoma žuvis.

9.12.   Kryžminiai patikrinimai

9.13.   Nuodugnus patikrinimas

▼B

10.   Silkių žvejyba IIa rajone (EB vandenys)

Nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo gegužės 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive silkes, sužvejotas IIa kvadrate (EB vandenys).

11.   Silkių, skirtų pramoninėms reikmėms, iškrovimo sąlygos

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalies, taikomos šios nuostatos:

Silkių, sužvejotų ne ICES III ir IV parajoniuose tinklais, kurių akies dydis mažesnis nei 32 mm, negalima laikyti laive arba iškrauti, nebent tai — silkių ir kitų rūšių žuvies mišinys, kuris nėra surūšiuotas ir jeigu silkės sudaro ne daugiau nei 10 % bendro silkių ir kitų rūšių žuvies svorio.

12.   Menkių žvejybos apribojimai

13.   Žvejybos nutraukimas smiltinių ungurių rajone.

Draudžiama iškrauti arba laikyti laive smiltinius ungurius, sužvejotus geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir apibrėžtame šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis:

Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų stebimi smiltinių ungurių ištekliai rajone ir žvejybos nutraukimo poveikis.

14.   Rockall juodadėmės menkės rajonas

Bet kokia žvejyba, išskyrus ūdomis, draudžiama rajone, apibrėžtame šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis:

15.   Airijos jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, nustatančio priemones, kurios turi būti taikomos 2002 m. menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas) atkurti ( 32 ), 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės laikinai taikomos 2005 metais.

D DALIS

ICES VIII, IX IR X PARAJONIAI

16.   Draudimas žvejoti tralais vandenyse aplink Azorų, Kanarų ir Maderos salas

Laivams draudžiama žvejoti bet kokiu dugniniu tralu arba panašiais velkamaisiais tinklais, kurie traukiami jūros dugnu, vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba priklausančias jų jurisdikcijai ir apibrėžtuose šias koordinates jungiančiomis linijomis:

E DALIS

VIDURŽEMIO JŪRA

17.   Techninės apsaugos priemonės Viduržemio jūroje

Žvejybą, šiuo metu vykdomą taikant leidžiančias nukrypti nuostatas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse, laikinai leidžiama tęsti 2005 metais.

F DALIS

RYTINĖ RAMIOJO VANDENYNO DALIS

18.   Gaubiamieji tinklai rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje (Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) reguliavimo rajonas)

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 11 d. arba nuo 2005 m. lapkričio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti gelsvapelekius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuotuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

Atitinkamos valstybės narės iki 2005 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu privalo nutraukti žvejybą gaubiamaisiais tinklais.

Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Amerikos tropinių tunų komisijos reguliavimo rajone tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi ir po to iškraunami visi sužvejoti gelsvapelekiai, didžiaakiai ir dryžuotieji tunai, išskyrus žuvis, kurios netinka vartoti žmonių maistui dėl kitų nei dydis priežasčių. Vienintelė išimtis — paskutinis reiso etapas, kai gali pritrūkti vietos visam tuo etapu sužvejotam tunui sukrauti.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia, kiek tai įmanoma padaryti, visus nesužalotus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, doradas ir kitas netikslines rūšis. Žvejai raginami rengti ir naudoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančius būdus bei įrangą.

Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios konkrečios priemonės:

G DALIS

RYTINĖ ATLANTO VANDENYNO DALIS IR VIDURŽEMIO JŪRA

19.   Verslinis paprastųjų melsvųjų tunų dydis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, verslinis paprastųjų melsvųjų tunų dydis Viduržemio jūroje yra 10 kg arba 80 cm.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sugautiems paprastiesiems melsviesiems tunams netaikomas leistinas nuokrypis.

20.   Verslinis didžiaakių tunų dydis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, panaikinamas verslinis didžiaakių tunų dydis.

21.   Tam tikrų laivų ir žvejybos įrankių tipų naudojimo apribojimai

22.   Priemonės dėl sportinės ir pramoginės žvejybos veiklos Viduržemio jūroje.

23.   Paprastojo melsvojo tuno mėginių ėmimo planas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 5a straipsnio nuostatų, kiekviena valstybė narė įdiegia mėginių ėmimo programą sugauto paprastojo melsvojo tuno dydžiui apskaičiuoti; tam visų pirma reikia, kad dydžio mėginių ėmimas varžose būtų atliekamas remiantis vienu mėginiu (=100 egzempliorių) kiekvienam 100 tonų gyvos žuvies. Dydžio mėginiai bus imami sugavimo ( 33 ) metu ūkyje, laikantis ICCAT metodikos, skirtos II užduočiai. Mėginiai turėtų būti imami bet kurio sugavimo metu visose varžose. Duomenis apie praėjusiais metais paimtus mėginius reikia perduoti ICCAT iki liepos 31 d.

24.   Laikinosios priemonės pažeidžiamoms gelminėms buveinėms apsaugoti

Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir stacionariais žvejybos įrankiais, įskaitant dugninius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, apibrėžtuose šiais taškais, kurie paeiliui sujungiami laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

Hecate povandeniniai kalnai:

Faraday povandeniniai kalnai:

Reykjanes povandeninių uolų dalis:

Altair povandeniniai kalnai:

Antialtair povandeniniai kalnai:

H DALIS

GILIAVANDENIŲ ŽUVŲ RŪŠYS

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002, 2005 m. taikomos šios priemonės:

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje užregistruotų laivų žvejybos veiklai, kai kalendoriniais metais sužvejojama ir laive laikoma daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvies ir juodųjų otų, būtinas gelminės žvejybos leidimas.

Tačiau draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti bet kokį giliavandenių rūšių žuvies ir juodųjų otų bendrą kiekį, kiekvieno jūrų reiso metu viršijantį 100 kg, nebent toks laivas turi gelminės žvejybos leidimą.

▼M3

I DALIS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS

Laivai, vykdantys neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą

Laivai, kuriuos Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (NEAFC) įtraukė į laivų, patvirtintų dalyvavus neteisėtoje, nedeklaruojamoje ir nereguliuojamoje žvejyboje (IUU laivai), sąrašą, yra išvardyti 5 priedėlyje. Šiems laivams taikomos tokios priemonės:

Komisija suderina sąrašą su NEAFC sąrašu, kai tik NEAFC patvirtina naują sąrašą.

▼M4

J DALIS

CECAF

Vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir kurie yra CECAF regione, aštuonkojo (Octopus vulgaris) verslinis dydis yra 450 g (išdarinėjus). Aštuonkojų, kurių verslinis dydis yra mažesnis nei 450 g (išdarinėtų), negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti į krantą, vežti, sandėliuoti, pateikti arba siūlyti parduoti, ir jie nedelsiant turi būti paleidžiami atgal į jūrą.

▼B

---

III priedo 1 priedėlis

Tralo maišo viršutinio lango „BACOMA“ specifikacijos

105 mm arba didesnėmis tinklo akimis tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių velkamųjų tinklų maiše įterpiamo lango 110 mm dydžio kvadratinėmis tinklo akimis, kurios buvo išmatuotos kaip vidinis angos skersmuo, specifikacija.

Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Jame gali būti tik vienas langas. Jo neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. Tralo maišo dydis, tinklinio audeklo gabalas tralui pailginti ir galinė tralo dalis.

Tralo maišas – tai savo kraštais sujungti du vienodo dydžio paneliai

Draudžiama laikyti laive tinklą, kurio bet kokioje maišo skersmens vietoje būtų daugiau kaip 100 nesutrauktų rombinių akių, išskyrus sujungimą arba tinklinio audeklo kraštus.

Bet kokioje kiekvieno tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti apskritimo skersmens vietoje, išskyrus tinklinio audeklo kraštus, nesutrauktų rombinių akių skaičius neturi būti mažesnis arba didesnis už maksimalų priekinės tralo maišo dalies apskritimo skersmens stricto sensu ir kūginės tralo dalies galo skersmens akių skaičių, išskyrus tinklinio audeklo kraštus (1 pav.).

Lango vieta

Langas įdedamas viršutiniame tralo maišo panelyje. Langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių juostą, pro kurią prakišamas tralo raištis (2 pav.).

Lango dydis

Lango plotis, išreikštas akių kraštinių skaičiumi, lygus viršutinio panelio nesutrauktų rombinių akių skaičiui, padalytam iš dviejų. Prireikus viršutiniame panelyje iš abiejų lango angos pusių, paskirsčius po lygiai, leidžiama palikti ne daugiau nei 20 % nesutrauktų rombinių akių skaičiaus (3 pav.).

Lango ilgis – ne mažesnis nei 3,5 metro.

Tinklinis lango audeklas

Mažiausios akių angos – 110 mm. Tinklo akys – kvadratinės, t.y. visi keturi lango tinklinio audinio kraštai sudaryti iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinis audinys pritvirtinamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos tralo maišo ilgiui. Tinklinis audinys – bemazgis, surištas iš viengijo špagato arba panašiomis įrodytomis atrankos savybėmis pasižymintis tinklinis audinys. Viengubo verpalo skersmuo – ne mažesnis nei 4,9 mm.

Kitos specifikacijos

Įterpimo specifikacijos yra nustatytos 4a, 4b ir 4c paveiksluose. Tralo maišo iškėlimo virvė turi būti ne trumpesnė nei 4 m.

1 paveikslas

Tralinį žvejybos įrankį pagal jo dalių formą ir funkciją galima suskirstyti į tris dalis.

Tralo korpusas – tai kūgio formos visada siaurėjanti 10–40 m ilgio dalis. Tinklinio audinio gabalas tinklui pailginti – tai nekūginė tralo dalis, kuri paprastai gaminama iš vieno ar dviejų 49,5 akių ilgio tinklų ir kurios ilgis būna 6–12 m. Tralo maišas – tai taip pat nekūginė dažnai iš dvigubo špagato, kad maišas būtų atsparesnis dėvėjimuisi, surišta tralo dalis. Tralo maišo ilgis dažnai būna 49,5 akys, t.y. maždaug 6 m, nors mažesniuose laivuose naudojami trumpesni (2–4 m.) tralo maišai. Už tralo maišo iškėlimo virvės esanti dalis vadinama tralo iškėlimo maišu.

2 paveikslas

Atstumas nuo tralo maišo raiščio iki lango panelio – 4 akys. Viršutiniame panelyje yra 3,5 rombinės akys ir viena 0,5 akies pločio rankomis sumegzta „tralo maišo raiščio“ juosta.

3 paveikslas

Viršutiniame panelyje išilgai statmenos juostos nuo vienos iki kitos sumegztų tinklinio audeklo krašto siūlės galima palikti 20 % rombinių akių. Pavyzdžiui (žr. 3 pav.), jei viršutinis panelis būtų 30 nesutrauktų akių pločio, 20 % būtų 6 akys. Tada iš abiejų lango angos pusių būtų pridedama po tris nesutrauktas akis. Atitinkamai lango angos plotis būtų 12 akies kraštinių (30–6=24 rombinės akys, kurias padalijus iš dviejų gaunama 12 akių kraštinių).

4a paveikslas

Apatinis panelis

Pateikiama apatinio 49,5 akių pločio tinklinio audeklo panelio konstrukcija.

4b paveikslas

Viršutinis panelis

(be rombinių akių tarp sumegztų tinklinio audeklo kraštų ir kvadrato formos akių panelio)

Viršutinio panelio konstrukcija, lango dydis ir vieta, jeigu tai yra nuo vieno iki kito tinklinio audeklo krašto sumezgimo siūlės besitęsiantis išėjimo panelis.

4c paveikslas

Viršutinis panelis

(tarp tinklinio audeklo kraštų sumezgimo siūlės ir kvadrato formos panelio turintis rombines akis)

Viršutinio panelio konstrukcija, jeigu viršutiniame panelyje išlaikoma 20 % rombinių akių, kurios po lygiai paskirstomos iš abiejų išėjimo lango pusių.

---

III priedo 2 priedėlis

Specialios sąlygos Baltijos jūroje žvejojant menkes

---

III priedo 3 priedėlis

Velkamieji žvejybos įrankiai: Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tinklo akies kraštinės ilgio ribos, tikslinės rūšys ir nustatyta sugavimo procentinė sudėtis, taikoma naudojant vieną tinklo akies kraštinės ilgio ribą

---

III priedo 4 priedėlis

Jungiamosios krevečių tralo grandinės: NAFO rajonas

Jungiamosios grandinės – tai grandinės, lynai arba grandinių ir lynų derinys, kuris gruntlynį skirtingais intervalais jungia su apatine tralo pavara arba išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištu lynu kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti. Terminą „apatinė tralo pavara“ galima vartoti vietoje termino „išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištas lynas kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti“ ir atvirkščiai. Vieni laivai naudoja tik vieną lyną; kiti naudoja ir apatinę tralo pavarą, ir išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištą lyną kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti kaip parodyta paveiksle. Jungiamosios grandinės ilgis matuojamas nuo gruntlynį (jo vidurį) kertančios grandinės arba lyno vidurio iki apatinės tralo pavaros apatinės dalies.

Pridėtame paveiksle parodyta, kaip matuoti jungiamųjų grandinių ilgį.

▼M3

---

III priedo 5 priedėlis

Laivų, kuriuos NEAFC patvirtino vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašas

▼B

---

IVa PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1.	Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2.

Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas: Kategato sąsiauris (ICES IIIa kvadrato pietinė dalis), Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra (ICES IVa,b,c kvadratai, šiaurinė IIIa kvadrato dalis ir EB vandenų IIa rajonas), Į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadratas), Rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIId kvadratas), Airijos jūra (ICES VIIa kvadratas). Laivams, apie kuriuos Komisijai pranešta, kad juose įmontuotos laivo stebėjimo sistemos pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, galioja šis rajono į vakarus nuo Škotijos apibrėžimas: ICES VIa kvadratas, išskyrus jo dalį, esančią į vakarus nuo linijos, brėžiamos tiesiomis linijomis paeiliui sujungiant šias geografines koordinates: 60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos 59°45′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos 59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos 59°00′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos 58°30′ šiaurės platumos, 08°00′ vakarų ilgumos 58°00′ šiaurės platumos, 08°00′ vakarų ilgumos 58°00′ šiaurės platumos, 08°30′ vakarų ilgumos 56°00′ šiaurės platumos, 08°30′vakarų ilgumos 56°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos 55°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos 55°00′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos 54°30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos.

3.

Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai: (a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba (b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis. Valstybė narė, kuri pageidauja taikyti b papunktyje nustatytą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienos apibrėžimą, iki 2005 m. vasario 1 d. Komisijai praneša apie laivo veiklos kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas b papunktyje nustatytų sąlygų laikymasis.

4.

Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės: (a) priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 100 mm arba didesnis, išskyrus spindulinius tralus, visuose rajonuose, išskyrus Kategato ir Skagerako sąsiaurius, kuriuose tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis gali būti 90 mm arba didesnis; (b) spinduliniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis; (c) stacionarieji priedugnio tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius; (d) ilgosios priedugnio ūdos; (e) priedugnio tralai, supamieji tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 70–99 mm, išskyrus spindulinius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80–99 mm visuose rajonuose, išskyrus Kategato ir Skagerako sąsiaurius, kuriuose šis tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis gali būti 70–89 mm. (f) priedugnio tralai, vilktiniai tinklai arba panašūs velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 16–31 mm, išskyrus spindulinius tralus.

Žvejybos pastangos

5.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste ne ilgiau nei 6 punkte nurodytą dienų skaičių.

6.

(a) Didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi bet kokius iš 4 punkte nurodomų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste, yra nustatomas I lentelėje. Ne uoste, bet šio priedo 2 punkte apibrėžtame rajone išbūta diena taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, kurias laivui, naudojančiam tos pačios kategorijos žvejybos įrankius, leidžiama būti IVc priedo 2 punkte apibrėžtame rajone, skaičių. Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į tą rajoną, kuriame laivas išbuvo ilgesnę laiko dalį. I lentelė — Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius 2 punkte apibrėžtas rajonas: Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte): 4a 4b 4c 4d 4e 4f Kategato sąsiauris, Šiaurės jūra ir Skagerako sąsiauris, rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis, rajonas į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūra 9 13 13 16 21 19 Tačiau didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi 4 punkto a papunktyje nurodomus žvejybos įrankius, gali būti bet kuriame iš toliau nurodytų parajonių ir nebūti uoste, yra: i. Į vakarus nuo Škotijos: 8; ii. Airijos jūra: 10. (b) Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje. (c) Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2002 m. sausio 1 d. pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką ( 34 ), 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2001 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2001 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos. Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skiriamas pirmiau minėtas papildomas dienų skaičius, Komisijai įteikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamią informaciją apie nuolatinį atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą. Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių. Papildomas dienų skaičius, kurį 2004 m. Komisija paskyrė valstybei narei pagal Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 6 punkto c papunktį, lieka paskirtas ir 2005 m. (d) Nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I lentelėje nurodomo buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus, valstybių narių laivams leidžiama taikyti II lentelėje nustatytomis sąlygomis. Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skirta papildomų dienų, bent prieš dvi savaites iki tų dienų skyrimo Komisijai pateikia išsamią informaciją apie laivus, kuriems būtų skiriamos papildomos dienos, ir duomenis apie tų laivų sugavimą. II lentelė – Nukrypimai nuo I lentelėje nurodyto buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus ir susijusios sąlygos Rajonas 4 punkte apibrėžtas žvejybos įrankis 2002 m. laivų žvejybos duomenys (1) Dienos 2 punkte apibrėžtas rajonas 4 dalies a punktas, 4 dalies e punktas Mažiau nei 5 % menkių, jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių (kiekvienos iš šių rūšių žuvų) Dienų skaičius neribojamas (2) 2 punkte apibrėžtas rajonas 4 dalies a punktas, 4 dalies b punktas Mažiau nei 5 % menkių 100 < 120 mm iki 13 ≥ 120 mm iki 14 Kategato sąsiauris ir Šiaurės jūra 4 dalies c punkte nurodytas žvejybos įrankis, kurio akių dydis yra ≥ 220 mm Mažiau nei 5 % menkių ir daugiau nei 5 % otų ir jūrų rupūžių Iki 15 dienų Kategato ir Skagerako sąsiauriai 4 dalies a punkte nurodytas žvejybos įrankis, turintis 120 mm dydžio kvadratinių akių langus (3) Netaikoma 12 dienų Rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis 4 dalies c punkte nurodyti sieniniai tinklai, kurių akių dydis yra ≤ 110 mm Laivai nebuvo uoste ne ilgiau nei 24 valandas 19 dienų (1)   Patikrinta pagal EB laivo žurnalą – vidutinis metinis iškrovimas gyvuoju svoriu. (2)   Laivas rajone gali būti nurodytą konkretaus mėnesio dienų skaičių. (3)   Laivai, kuriems taikomas šis nukrypimas, laikosi šio priedo 1 priedėlyje nustatytų sąlygų. Jeigu laivui, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų rūšių žuvys jo sugavime sudaro mažą procentinį dydį, skiriamas didesnis dienų skaičius, tame laive jokiu metu tų žuvų procentinis dydis dalis negali būti didesnis už nustatytąjį II lentelėje ir tas laivas jūroje jokių žuvų negali perkrauti į kitą laivą. Jeigu laivas nevykdo bet kurios iš šių sąlygų, tas laivas nedelsiant netenka teisės į papildomas dienas. (e) Komisija gali paskirti valstybei narei vieną papildomą dieną, kurią laivas, jeigu jis turi 4 punkto a papunktyje nurodytus žvejybos įrankius, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra didesnis nei 120 mm, gali būti rajone ir nebūti uoste, remdamasi tos valstybės narės prašymu, jeigu atitinkama valstybė narė sukūrė automatinio žvejybos licencijų panaikinimo dėl pažeidimų sistemą. Valdymo laikotarpiu, kuriuo laivas naudojasi šia nuostata, tas laivas jokiu metu negali turėti jokių žvejybos priemonių, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 120 mm arba mažesnis. (f) Pripažįstant rajono Airijos jūroje uždarymą neršiančioms žuvims apsaugoti ir įsipareigojimą sumažinti žvejojamų menkių mirštamumą, laivams, turintiems 4 dalies a ir b punktuose nurodytoms grupėms priskirtų žvejybos įrankių ir daugiau nei pusę jiems skirtų konkretaus valdymo laikotarpio dienų žvejojantiems Airijos jūroje, bus skiriama viena papildoma diena.

7.

Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo registravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti per būsimą valdymo laikotarpį. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte numatytų žvejybos įrankių. Jeigu laivo kapitonas arba jo atstovas praneša, kad bus naudojamos dvi 4 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės, bendras dienų, kurios laivui skiriamos per būsimą valdymo laikotarpį, skaičius neturi būti didesnis nei pusė dienų, kurios turėtų būti skiriamos laivui atsižvelgiant į kiekvieną žvejybos įrankių grupę, skaičiaus (dienų skaičius apvalinamas iki artimiausios visos dienos). Jokio atitinkamo žvejybos įrankio neleidžiama naudoti didesnį dienų skaičių nei tam įrankiui nustatytasis I lentelėje arba 6 punkto a papunkčio trečiojoje pastraipoje atitinkamam parajoniui. Du įrankius leidžiama naudoti tik tada, jeigu vykdomi šie papildomi kontrolės reikalavimai: — per tam tikrą reisą žvejybos laivui leidžiama turėti tik vieno tipo žvejybos įrankį, nurodytą 4 punkte; — laivo kapitonas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms prieš kiekvieną reisą praneša apie žvejybos įrankius, kurie turi būti laikomi laive, nebent, palyginti su nurodytuoju ankstesniam reisui, žvejybos įrankio tipas nepasikeitė. — Kompetentingos institucijos tikrina ir vykdo priežiūrą jūroje bei uoste, kad būtų nustatoma, ar laikomasi pirmiau minėtų dviejų reikalavimų. Jeigu nustatoma, kad nesilaikoma šių reikalavimų, bet kuriam laivui nedelsiant nutraukiamas leidimas naudoti dviejų grupių žvejybos įrankius. — Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 4 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, neturi būti apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotus žvejybos įrankius. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokių 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

8.	Laivas, esantis bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų ir turintis bet kuriuos vienus iš 4 punkte nurodytųjų žvejybos įrankių, tuo pat metu negali turėti jokių kitų 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių.

9.

(a) Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja vien 7 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius. (b) Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša savo registravimo valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

10.

(a) Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia. (b) Bendras pagal a papunktį perkeltų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius, padaugintas iš laivo donoro variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis pagal 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. EB laivo žurnalą patikrintų laivo donoro metinis dienų skaičius pagal sugavimą tame rajone, padaugintas iš to laivo variklio galios (kilovatais). Kai laivas donoras naudoja alternatyvų rajono į vakarus nuo Škotijos apibrėžimą, kaip apibrėžta 2 punkte, jo sugavimai apskaičiuojami remiantis šiuo alternatyviu rajono apibrėžimu. (c) A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų, 6 punkto a papunktyje nurodytų kategorijų rajone ir per tą patį valdymo laikotarpį. Valstybė narė gali leisti perkelti dienas, kai licenciją turintis laivas donoras laikinai nutraukia veiklą be viešosios pagalbos. (d) Dienų neleidžiama perkelti iš vieno laivo kitam laivui, kurie naudojasi 6 punkto d papunktyje ir 7 punkte nurodytais paskirstymais. (e) Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

11.

Laivui, kuris neturi duomenų apie savo sugavimą žvejojant viename iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, leidžiama plaukti per tuos rajonus, jeigu laivas savo institucijoms iš anksto pranešė apie šį ketinimą. Kol tas laivas yra kokiame nors iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

12.

Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m., 2003 m. ar 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais jokiame 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai atitinkamame rajone. Tačiau laivui, turinčiam duomenis apie sugavimą žvejojant 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais, galima leisti naudoti skirtingus 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, jeigu pastariesiems žvejybos įrankiams skirtas dienų skaičius didesnis nei skirtas pirmiesiems žvejybos įrankiams arba yra lygus tam skaičiui.

13.

Valstybė narė bet kokiems savo laivams neįskaičiuoja pagal šį priedą skirtos nė vienos dienos, kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui neatidėliotiną pagalbą arba kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis gabeno sužeistą įgulos narį, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Valstybė narė per mėnesį nuo bet kokio sprendimo, paremto pirmiau minėtomis priežastimis, priėmimo pateikia Komisijai to sprendimo pagrindimą ir su nepaprastąja padėtimi susijusius įrodymus iš kompetentingų institucijų.

Įpareigojimai teikti informaciją

14.

Valstybės narės, remdamosi informacija, naudojama valdant nebuvimo uoste ir buvimo žvejybos rajonuose, nustatytuose šiame priede, dienas, apie kiekvienus kalendorinius metus per mėnesį nuo tų kalendorinių metų pabaigos Komisijai pateikia informaciją, kaip nustatyta IV lentelėje, apie šiame priede aptariamuose rajonuose laivų taikytas žvejybos pastangas skirtingais žvejybos įrankiais.

15.

Valstybės narės 14 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija. IV lentelė — Duomenų teikimo formatas Šalis CFR (Bendrijos laivyno registro numeris) Išorinis ženklinimas Žvejybos rajonas Valdymo laikotarpio trukmė Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį(-iuos) pranešta Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu / įrankiais, skaičius Dienų naudojant 1 tipo žvejybos įrankius skaičius Dienų naudojant 2 tipo žvejybos įrankius skaičius Perleistų dienų skaičius (1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) (8) (9) (10) V lentelė — Duomenų formatas Skilties pavadinimas Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius Apibrėžimas ir pastabos (1) Šalis 3 Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Visuomet pranešančioji šalis. (2) CFR 12 (Bendrijos laivyno registro numeris). Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris. Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius. (3) Išorinis ženklinimas 14 Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. (4) Rajonas 1 ►C1  Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkte nurodytame rajone. ◄ (5) Valdymo laikotarpio trukmė 2 ►C1  Atitinkamam laivui skirto kiekvieno valdymo laikotarpio trukmės nurodymas (1–11). Skirtingus valdymo laikotarpius, per kuriuos pagal šio priedo 7 punktą buvo pranešta apie tą pačią žvejybos įrankių grupę arba žvejybos įrankių grupių derinį, leidžiama sudėti. ◄ (6) Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta 2 ►C1  Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a–f papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą. ◄ (7) Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu / įrankiais, skaičius 3 Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. (8) Dienos naudojant 1 tipo žvejybos įrankius 3 Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, naudodamas 1 tipo žvejybos įrankius, skaičius. (9) Dienos naudojant 2 tipo žvejybos įrankius 3 Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, naudodamas 2 tipo žvejybos įrankius, skaičius, jei taikoma. (10) Perleistų dienų skaičius 3 Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „-perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+gautų dienų skaičius“.

---

IVa priedo 1 priedėlis

---

IVb PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į AUSTRALINIŲ JŪRŲ LYDEKŲ IR OMARŲ TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1.	Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2.	Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas: Pirėnų pusiasalis, Atlanto vandenyno pakrantė (ICES VIIIc ir IXa kvadratai), išskyrus Kadiso įlanką.

3.

Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai: a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis. Valstybė narė, kuri pageidauja taikyti b papunktyje nustatytą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienos apibrėžimą, iki 2005 m. vasario 1 d. Komisijai praneša apie laivo veiklos kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas b papunktyje nustatytų sąlygų laikymasis.

4.

Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės: a) dugninis tralas, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis > 55 mm; b) ilgosios priedugnio ūdos; c) žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo dalies kraštinės ilgis > 60 mm; d) žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis; e) tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 31–54 mm.

Žvejybos pastangos

5.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste ne ilgiau nei 6 punkte nurodytą dienų skaičių.

6.

a) Didžiausias kiekvieno kalendorinio mėnesio dienų skaičius, kurį laivas, jeigu jis turi bet kokius iš 4 punkte nurodomų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste, yra nustatomas I lentelėje. I lentelė — Didžiausias buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius atsižvelgiant į žvejybos įrankius Rajonas (apibrėžtas tam tikrame punkte): Žvejybos įrankių grupės (nurodomos tam tikrame punkte): 4a 4b 4c 4d 4e 4f 2  Pirėnų pusiasalis, Atlanto vandenyno pakrantė (ICES VIIIc ir IXa kvadratai) 22 22 22 22 22 22 b) Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje. c) Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2004 m. sausio 1 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Taip pat gali būti atsižvelgiama į visus laivus, dėl kurių galima įrodyti, kad jų veikla 2 punkte nurodytame rajone buvo galutinai nutraukta. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2003 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2003 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos. Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skiriamas pirmiau minėtas papildomas dienų skaičius, Komisijai įteikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamią informaciją apie nuolatinį atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą. Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių. d) Nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I lentelėje nurodomo buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičiaus, valstybių narių laivams leidžiama taikyti II lentelėje nustatytomis sąlygomis. Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skirta papildomų dienų, bent prieš dvi savaites iki tų dienų skyrimo Komisijai pateikia išsamią informaciją apie laivus, kuriems būtų skiriamos papildomos dienos, ir duomenis apie tų laivų sugavimą. II lentelė — Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo I lentelėje nurodytų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų, ir susijusios sąlygos 2 punkte apibrėžtas rajonas 4 punkte apibrėžti žvejybos įrankiai 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. laivo sugavimai (1) Dienos 2 4(a)–4(f) Mažiau kaip 5 tonos jūrų lydekų visais metais Dienų skaičius neapribojamas (2) (1)   Patikrinta pagal EB laivo žurnalą – vidutinis metinis iškrovimas (gyvasis svoris). (2)   Laivas per atitinkamą mėnesį rajone gali būti tam tikrą dienų skaičių. Jeigu laivui, atsižvelgiant į tai, kad jūrų lydekos jo sugavime sudaro mažą procentinį dydį, skiriamas didesnis dienų skaičius, to laivo iškrovimas 2005 m. negali viršyti 5 tonų gyvojo svorio ir tas laivas jūroje jokių žuvų negali perkrauti į kitą laivą. Jeigu laivas nevykdo bet kurios iš šių sąlygų, tas laivas nedelsiant netenka teisės į papildomas dienas.

7.

Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo registravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti per būsimą valdymo laikotarpį. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte numatytų žvejybos įrankių. Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 4 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, nebus apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotus žvejybos įrankius. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokių 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.

8.

a) Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja 7 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius. b) Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

9.

a) Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia. b) Bendras pagal a papunktį perkeltų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius, padaugintas iš laivo donoro variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis pagal 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. EB laivo žurnalą patikrintų laivo donoro metinis dienų skaičius, padaugintas iš to laivo variklio galios (kilovatais). c) A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp 6 punkto a papunktyje nurodytus tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų per tą patį valdymo laikotarpį. d) Dienų neleidžiama perkelti iš vieno laivo kitam laivui, kurie naudojasi 6 punkto d papunktyje nurodytais paskirstymais. e) Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

10.

Laivui, neturinčiam duomenų apie žvejybą 2 punkte apibrėžtame rajone, leidžiama plaukti per tą rajoną, jei jis neturi leidimo žvejoti, leidžiančio jam vykdyti veiklą rajone, arba jis pirmiau pranešė valdžios institucijoms apie ketinimą tai daryti. Kol tas laivas yra 2 punkte apibrėžtame rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

11.

Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2002 m., 2003 m. ar 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reguliuojamame rajone. Tačiau laivui, turinčiam duomenis apie sugavimą žvejojant 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais, galima leisti naudoti skirtingus 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, jeigu pastariesiems žvejybos įrankiams skirtas dienų skaičius didesnis nei skirtas pirmiesiems žvejybos įrankiams arba yra lygus tam skaičiui.

12.

Valstybė narė bet kokiems savo laivams neįskaičiuoja pagal šį priedą skirtos nė vienos dienos, kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui neatidėliotiną pagalbą arba kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis gabeno sužeistą įgulos narį, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Valstybė narė per mėnesį nuo bet kokio sprendimo, paremto pirmiau minėtomis priežastimis, priėmimo pateikia Komisijai to sprendimo pagrindimą ir su nepaprastąja padėtimi susijusius įrodymus iš kompetentingų institucijų.

Kontrolė, tikrinimas ir priežiūra

13.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio, to reglamento 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius ir vykdantiems veiklą 2 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, turintiems laivo stebėjimo sistemas pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, arba savo veiklą vykdantiems pagal dienos apibrėžimą, pateiktą 3 punkto a papunktyje, netaikomi reikalavimai pranešti apie įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš rajono.

14.

Valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis užtikrinamas šio priedo 13 punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymas ir kurios yra tokios pat veiksmingos bei skaidrios kaip pirmiau minėtas įsipareigojimas teikti pranešimus. Prieš pradedant įgyvendinti šias alternatyvias priemones apie jas pranešama Komisijai.

15.

Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, norintis perkrauti į kitą laivą ar iškrauti laive esantį kiekį trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, registravimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją likus bent 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iškrovimo trečiojoje šalyje.

16.

Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant 14 punkte nurodytuose laivuose laikomų žuvų kiekį kilogramais žuvų, leistinas nukrypimo dydis yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos teisės aktuose perskaičiavimo koeficientai nėra nustatyti, taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.

17.	Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kuris australinių jūrų lydekų kiekis, kuris viršija 300 kg ir (arba) 150 kg norveginių omarų, sužvejotų 2 punkte nurodytame rajone, prieš parduodant būtų pasvertos naudojant aukciono svarstykles.

18.

Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg australinių jūrų lydekų kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius australinių jūrų lydekų arba norveginių omarų kiekius, sumaišytus su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai teikia valstybių narių inspektoriams pagalbą, leidžiančią atlikti žurnale nurodytų ir sužvejotų laive laikomų australinių jūrų lydekų ir norveginių omarų kiekių kryžminius patikrinimus.

19.

Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks australinių jūrų lydekų kiekis, viršijantis 300 kg arba norveginių omarų kiekis, viršijantis 150 kg, sužvejotas 2 punkte nurodytame rajone ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje būtų pasvertas dalyvaujant tikrintojams prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto.

20.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, su didesniais nei 50 kg bet kurių to reglamento 12 straipsnyje nurodytų žuvininkystės rūšių kiekiais, vežamais į vietą, išskyrus iškrovimo arba importo vietą, turi būti pateikiama vienos iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje ir susijusių su vežamų rūšių kiekiais, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

▼C1

21.	Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specialią šiame priede nurodytų australinių jūrų lydekų ir omarų išteklių kontrolės programą galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

▼B

Įpareigojimai teikti informaciją

22.

Valstybės narės, remdamosi informacija, naudojama valdant nebuvimo uoste ir buvimo žvejybos rajone, nustatytame šiame priede, dienas, apie kiekvienus kalendorinius metus per mėnesį nuo tų kalendorinių metų pabaigos Komisijai pateikia informaciją, kaip nustatyta IV lentelėje, apie šiame priede aptariamame rajone laivų taikytas žvejybos pastangas skirtingais žvejybos įrankiais.

23.

Valstybės narės 22 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija. IV lentelė — Duomenų teikimo formatas Šalis CFR (Bendrijos laivyno registro numeris) Išorinis ženklinimas Žvejybos rajonas Valdymo laikotarpio trukmė Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį(-iuos) pranešta Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius Perleistų dienų skaičius (1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) (8) (9) V lentelė — Duomenų formatas Skilties pavadinimas Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius Apibrėžimas ir pastabos (1) Šalis 3 Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Visuomet pranešančioji šalis. (2) CFR 12 (Bendrijos laivyno registro numeris). Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris. Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius. (3) Išorinis ženklinimas 14 Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. (4) Rajonas 1 Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkto a ar b papunktyje nurodytame rajone. (5) Valdymo laikotarpio trukmė 2 Atitinkamam laivui skirto kiekvieno valdymo laikotarpio trukmės nurodymas (1-12). Skirtingus valdymo laikotarpius, per kuriuos pagal šio priedo 7 punktą buvo pranešta apie tą pačią žvejybos įrankių grupę arba žvejybos įrankių grupių derinį, leidžiama sudėti. (6) Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta 2 Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a-g papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą. (7) Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius 3 Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. (8) Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius 3 Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, skaičius. (9) Perleistų dienų skaičius 3 Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „– perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+ gautų dienų skaičius“.

---

IVc PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ

Bendrosios nuostatos

1.	Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis.

2.	Šiame priede naudojamas šis geografinis rajonas: Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIIe kvadratas).

3.

Šiame priede buvimo rajone ir nebuvimo uoste diena – tai: a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis, kurią laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste; arba b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis, kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame rajone arba nebūna uoste ar bet kokia pirmiau minėto laikotarpio dalis. Valstybė narė, kuri pageidauja taikyti b papunktyje nustatytą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienos apibrėžimą, iki 2005 m. vasario 1 d. Komisijai praneša apie laivo veiklos kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas b papunktyje nustatytų sąlygų laikymasis.

4.	Šiame priede naudojamos toliau nurodomos žvejybos įrankių grupės: a) spinduliniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis; b) stacionarieji priedugnio tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius.

Žvejybos pastangos

5.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste ne ilgiau nei 6 punkte nurodytą dienų skaičių.

6.

►M1   a) Didžiausias bet kurio kalendorinio mėnesio dienų, kurias laivas gali praleisti rajone ir nebūti uoste, turėdamas kurį nors iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, skaičius pateikiamas I lentelėje. Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų rajonų ribą, ta diena išskaičiuojama iš to rajono, kuriame laivas praleido didesnę tos dienos dalį, dienų skaičiaus. Dienų, kurias laivas praleido iš šio priedo 2 dalyje ir IVa priedo 2 dalyje apibrėžtų rajonų sudarytame bendrame rajone, skaičius neturi viršyti šio priedo I lentelėje nurodyto skaičiaus. Tačiau dienų, kurias laivas praleidžia IVa priedo 2 dalyje apibrėžtuose rajonuose, skaičius turi atitiki IVa priedą nustatytą didžiausią dienų skaičių. I lentelė – Didžiausias dienų, praleistų rajone ir nebūnant uoste, skaičius pagal žvejybos įrankius 2 dalyje apibrėžtas rajonas: Žvejybos įrankių grupės, nurodytos: 4a 4b 2.  Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis (ICES VIIe kvadratas) 20 20  ◄ b) Valstybė narė gali sudėti ne ilgesnių nei vienuolikos mėnesių valdymo laikotarpių buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios nurodomos I lentelėje. c) Komisija, atsižvelgdama į nuolatinį žvejybos veiklos nutraukimą po 2004 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, valstybėms narėms gali suteikti papildomą dienų skaičių, per kurias laivas, jeigu jis turi bet kokių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ir nebūti uoste. Papildomas dienų skaičius, skiriamas tam tikros kategorijos žvejybos įrankius naudojantiems laivams, yra tiesiogiai proporcingas 2003 m. žvejybos pastangoms, išreikštoms tuos žvejybos įrankius naudojančių laivų, kurių veikla nutraukiama, kilovatų dienomis, lyginant su visų tuos įrankius naudojančių laivų palyginamu pastangų lygiu 2003 m. Šitaip skaičiuojant bet kuri dienos dalis suapvalinama iki artimiausios visos dienos. Valstybės narės, pageidaujančios, kad joms būtų skiriamas pirmiau minėtas papildomas dienų skaičius, Komisijai įteikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamią informaciją apie nuolatinį atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą. Komisija, remdamasi tuo prašymu ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnyje numatyta tvarka gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių.

7.

Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo registravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti per būsimą valdymo laikotarpį. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte numatytų žvejybos įrankių.

8.

▼C1 a) Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, nebent jis naudoja skirtingas žvejybos įrankių grupes (nereglamentuotus įrankius) nei tos, kurios aprašytos 4 punkte. ▼B b) Laivas bet kokiu nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos, tačiau tas laikas neįskaitomas į laivui pagal 6 punktą skirtų dienų skaičių, jeigu laivas apie ketinimą imtis su žvejyba nesusijusios veiklos iš anksto praneša savo registravimo valstybei narei, nurodo tos veiklos pobūdį ir kad tuo metu laivas atsisako savo žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdantys laivai negali turėti žvejybos įrankių arba žuvų.

9.

a) Valstybė narė bet kokiam savo žvejybos laivui buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienas, kurios buvo jam skirtos, gali leisti perkelti kitam valstybės narės laivui tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame rajone, jeigu laivui perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandauga (kilovatų dienos) yra lygi laivo donoro perkeltų dienų ir jo variklio galios (kilovatais) sandaugai arba už ją mažesnė. Laivų variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia. b) Bendras pagal a papunktį perkeltų buvimo rajone ir nebuvimo uoste dienų skaičius, padaugintas iš laivo donoro variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis pagal 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. EB laivo žurnalą patikrintų laivo donoro metinis dienų skaičius, padaugintas iš to laivo variklio galios (kilovatais). c) A papunktyje aprašytą dienų perkėlimą galima atlikti tik tarp 6 punkto a papunktyje nurodytus tos pačios grupės žvejybos įrankius naudojančių laivų per tą patį valdymo laikotarpį. d) Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus.

10.

Laivui, kuris neturi duomenų apie savo sugavimą žvejojant 2 punkte apibrėžtame rajone, leidžiama plaukti per tą rajoną, jeigu laivas savo institucijoms iš anksto pranešė apie šį ketinimą. Kol tas laivas yra 2 punkte apibrėžtame rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

11.

Valstybė narė nė vienam savo laivui, kuris neturi 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, neleidžia žvejoti jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais 2 punkte nustatytame rajone, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reguliuojamame rajone. Tačiau laivui, turinčiam duomenis apie sugavimą žvejojant 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais, galima leisti naudoti skirtingus 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, jeigu pastariesiems žvejybos įrankiams skirtas dienų skaičius didesnis nei skirtas pirmiesiems žvejybos įrankiams arba yra lygus tam skaičiui.

12.

Valstybė narė bet kokiems savo laivams neįskaičiuoja pagal šį priedą skirtos nė vienos dienos, kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui neatidėliotiną pagalbą arba kai laivo nebuvo uoste, tačiau laivas negalėjo žvejoti, nes jis gabeno sužeistą įgulos narį, kad jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba. Valstybė narė per mėnesį nuo bet kokio sprendimo, paremto pirmiau minėtomis priežastimis, priėmimo pateikia Komisijai to sprendimo pagrindimą ir su nepaprastąja padėtimi susijusius įrodymus iš kompetentingų institucijų.

Kontrolė, tikrinimas ir priežiūra

13.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio, to reglamento 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius ir vykdantiems veiklą 2 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, turintiems laivo stebėjimo sistemas pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, arba savo veiklą vykdantiems pagal dienos apibrėžimą, pateiktą 3 punkto a papunktyje, netaikomi reikalavimai pranešti apie įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš rajono.

14.

Valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis užtikrinamas šio priedo 13 punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymas ir kurios yra tokios pat veiksmingos bei skaidrios kaip pirmiau minėtas įsipareigojimas teikti pranešimus. Apie šias kitas priemones pranešama Komisijai prieš pradedant jas įgyvendinti.

15.

Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, norintis perkrauti į kitą laivą ar iškrauti laive esantį kiekį trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, registravimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją likus bent 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iškrovimo trečiojoje šalyje.

16.

Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant 13 punkte nurodytuose laivuose laikomų žuvų kiekį kilogramais žuvų, leistinas nukrypimo dydis yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos teisės aktuose perskaičiavimo koeficientai nėra nustatyti, taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.

17.

Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius jūrų liežuvių kiekius, sumaišytus su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai teikia valstybių narių inspektoriams pagalbą, leidžiančią atlikti žurnale nurodytų ir sužvejotų laive laikomų jūrų liežuvių kiekių kryžminius patikrinimus.

18.	Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kuris jūrų liežuvių kiekis, kuris viršija 300 kg, sužvejotas 2 punkte apibrėžtame rajone, prieš parduodant būtų pasvertas naudojant aukciono svarstykles.

19.	Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks jūrų liežuvių kiekis, viršijantis 300 kg, sužvejotas 2 punkte nurodytame rajone ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje būtų pasvertas dalyvaujant tikrintojams prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto.

20.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, su didesniais nei 50 kg bet kurių to reglamento 12 straipsnyje nurodytų žuvininkystės rūšių kiekiais, vežamais į vietą, išskyrus iškrovimo arba importo vietą, turi būti pateikiama vienos iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje ir susijusių su vežamų rūšių kiekiais, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

▼C1

21.	Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specialią šiame priede nurodytų jūrų liežuvių išteklių kontrolės programą galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

▼B

Įpareigojimai teikti informaciją

22.

Valstybės narės, remdamosi informacija, naudojama valdant nebuvimo uoste ir buvimo žvejybos rajone, nustatytame šiame priede, dienas, apie kiekvienus kalendorinius metus per mėnesį nuo tų kalendorinių metų pabaigos Komisijai pateikia informaciją, kaip nustatyta IV lentelėje, apie šiame priede aptariamame rajone laivų taikytas žvejybos pastangas skirtingais žvejybos įrankiais.

23.

Valstybės narės 22 punkte nurodytus duomenis Komisijai pateikia lentelinės skaičiuoklės formatu, rinkmeną siųsdamos pašto dėžutės adresu, kurį valstybėms narėms praneša Komisija. IV lentelė — Duomenų teikimo formatas Šalis CFR (Bendrijos laivyno registro numeris) Išorinis ženklinimas Žvejybos rajonas Valdymo laikotarpio trukmė Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius Perleistų dienų skaičius (1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) (8) (9) V lentelė — Duomenų formatas Skilties pavadinimas Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius Apibrėžimas ir pastabos (1) Šalis 3 Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), kurioje laivas įregistruotas žvejybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Visuomet pranešančioji šalis. (2) CFR 12 (Bendrijos laivyno registro numeris). Unikalus žvejybos laivo identifikavimo numeris. Valstybė narė (ISO kodas iš 3 raidžių), identifikavimo numeris (9 rašmenys). Jei rašmenų mažiau kaip 9, kairėje pusėje prirašomas reikiamas nulių skaičius. (3) Išorinis ženklinimas 14 Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. (4) Rajonas 1 Nurodoma, ar laivas žvejojo šio priedo 2 punkto a ar b papunktyje nurodytame rajone. (5) Valdymo laikotarpio trukmė 2 Atitinkamam laivui skirto kiekvieno valdymo laikotarpio trukmės nurodymas (1-12). Skirtingus valdymo laikotarpius, per kuriuos pagal šio priedo 7 punktą buvo pranešta apie tą pačią žvejybos įrankių grupę arba žvejybos įrankių grupių derinį, leidžiama sudėti. (6) Žvejybos įrankio tipas/tipai, apie kurį (-iuos) pranešta 2 Nurodomi žvejybos įrankių tipai (4 punkto a-g papunkčiai), apie kuriuos buvo pranešta pagal šio priedo 4 punktą. (7) Dienų, kurias galima žvejoti su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius 3 Dienų, per kurias šiam laivui pagal šį priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. (8) Dienų, kurias žvejota su šio tipo žvejybos įrankiu, skaičius 3 Dienų, kurias laivo iš tikrųjų nebuvo uoste ir jis buvo rajone pagal šį priedą, skaičius. (9) Perleistų dienų skaičius 3 Jei tai perleistos dienos, jos nurodomos „– perleistų dienų skaičius“, jei gautos – „+ gautų dienų skaičius“.

---

V PRIEDAS

SMILTINIUS UNGURIUS ŠIAURĖS JŪROJE IR SKAGERAKO SĄSIAURYJE ŽVEJOJANČIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS

1.

Šiame priede nustatytos sąlygos nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. taikomos Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.

2.

Šiame priede nebuvimo uoste diena – tai: a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 valandos arba bet koks to laikotarpio tarpsnis, arba b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis nuo išvykimo iš bet kokio uosto dienos ir laiko bei atvykimo į bet kokį uostą dienos ir laiko ar bet koks visų pirmiau minėtų laikotarpių tarpsnis.

3.

Kiekviena konkreti valstybė narė ne vėliau nei 2005 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nustatyta informacija apie Šiaurės jūrą ir Skagerako sąsiaurį, 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. bei visus su jos vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje registruotus laivus, žvejojančius priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm: a) laivo pavadinimas ir registravimo numeris; b) įmontuota laivo variklio galia (kilovatais), išmatuota pagal Reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį; c) nebuvimo uoste dienų skaičius, kai žvejojama priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm; d) kilovatų dienos, t.y. nebuvimo uoste dienų ir laive įmontuotos variklio galios (kilovatais) sandauga.

4.	Šiuos kiekius apskaičiuoja kiekviena valstybė narė: a) bendrą kiekvienų metų kilovatų dienų skaičių, t.y. 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų dienų sumą; b) kilovatų dienų vidurkį 2002 – 2004 m.

5.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje registruotų laivų kilovatų dienų skaičius 2005 m. neviršytų 40 % pagal 4 punkto a papunktį 2004 m. apskaičiuoto skaičiaus.

6.

Komisija didžiausią 5 punkte nurodytą kilovatų dienų skaičių persvarsto kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau nei 2005 m. gegužės 15 d., pagal toliau pateikiamas taisykles ir atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją dėl Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasės dydžio 2004 m.: a) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys ne mažiau nei 500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2005 m. daliai netaikomi jokie kilovatų dienų apribojimai; b) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys 300 000–500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų dienų skaičius neturi būti didesnis nei 4 punkto a papunktyje apskaičiuotas 2003 m lygis; c) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros smiltinių ungurių klasę 2004 m. sudarys mažiau nei 300 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusią 2004 m. dalį draudžiama žvejoti priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm. Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų kontroliuojami smiltinių ungurių ištekliai Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje bei stebimas žvejybos nutraukimo poveikis. Šiam tikslui atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos monitoringo planą.

---

VI PRIEDAS

▼M1

I DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS KIEKYBINIAI LICENCIJŲ IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ APRIBOJIMAI

▼B

II DALIS

BENDRIJOS VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS TREČIOSIOS ŠALIES LAIVAMS IŠDUOTŲ LICENCIJŲ IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ APRIBOJIMAI

III DALIS

DEKLARACIJA PAGAL 15 STRAIPSNIO 2 DALĮ

---

VII PRIEDAS

I DALIS

LAIVO ŽURNALE ĮRAŠOMA INFORMACIJA

Nuo Bendrijos valstybių narių krantų žvejojant 200 jūrmylių zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma:

Po kiekvienos žvejybos operacijos:

1.1.	kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

1.2.	žvejybos operacijos diena ir laikas;

1.3.	geografinė sugavimo vieta;

1.4.	naudotas žvejybos metodas.

Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą arba iš kito laivo:

2.1.	įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“;

2.2.	kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

2.3.	laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta, pavadinimas, išorinės identifikavimo raidės ir skaičiai;

2.4.	menkių perkrauti neleidžiama.

Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:

3.1.	uosto pavadinimas;

3.2.	kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);

Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:

4.1.	perdavimo diena ir laikas;

4.2.	pranešimo tipas: IN, OUT, ICES, WKL arba 2 WKL;

4.3.	jei tai radijo pranešimas: radijo stoties pavadinimas.

II DALIS

LOG-BOOK MODEL

---

VIII PRIEDAS

KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS

Europos Bendrijų Komisijai perduotina informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:

1.1.

Kiekvieną kartą, kai laivas įplaukia į Bendrijos valstybių narių 200 jūrmylių zoną nuo tų valstybių pakrančių, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės: a) 1.5 punkte nurodyta informacija; b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodoma kilogramais); c) ICES kvadratas, kuriame kapitonas ketina pradėti žvejoti, ir žvejybos pradžios diena. Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į šias zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.2.

Kiekvieną kartą, kai laivas išplaukia iš 1.1 punkte nurodytos zonos: a) 1.5 punkte nurodyta informacija; b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodomi gyvojo svorio kilogramai); c) nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai); d) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas; e) kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), kuris nuo laivo įplaukimo į zoną buvo perkrautas į kitus laivus ir (arba) buvo perkrautas iš kitų laivų bei laivo, į kurį sužvejotas kiekis buvo perkrautas, identifikavimo informacija; f) Bendrijos uoste nuo laivo įplaukimo į zoną iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai). Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.

1.3.

Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas pirmą kartą, jeigu žvejojamos silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas pirmą kartą, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus silkes ir skumbres: a) 1.5 punkte nurodyta informacija; b) nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai); c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.

1.4.	Kiekvieną kartą, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą: a) 1.5 punkte nurodyta informacija; b) nuo ankstesnio informacijos perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai); c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas;

1.5.

a) Laivo pavadinimas, radijo šaukinys, išorinės laivo identifikavimo raidės ir skaičiai bei kapitono pavardė; b) licencijos numeris, jeigu laivui ji buvo išduota; c) atitinkamo reiso metu perduodamo pranešimo eilės numeris; d) pranešimo tipo identifikavimas; e) data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta.

2.1.	1 punkte nurodyta informacija Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduodama teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@cec.eu.int) ar viena iš toliau 3 punkte išvardytų radijo stočių, ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 4 punkte.

2.2.	Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.

3.	Radijo stoties pavadinimas Radijo stoties šaukinys Lyngby OXZ Land's End GLD Valentia EJK Malin Head EJM Torshavn OXJ Bergen LGN Farsund LGZ Florø LGL Rogaland LGQ Tjøme LGT Ålesund LGA Ørlandet LFO Bodø LPG Svalbard LGS Blåvand OXB Gryt GRYT RADIO Göteborg SOG Turku OFK

4.

Pranešimų forma 1 punkte nurodytoje informacijoje turi būti pateikti tokie duomenys, išdėstyti šia tvarka: — laivo pavadinimas; — radijo šaukinys; — išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai; — atitinkamo reiso metu pasiųsto pranešimo eilės numeris; — pranešimo tipo nurodymas pagal toliau pateiktą kodą: —  — pranešimas įplaukiant į vieną iš 1.1 punkte nurodytų zonų: „IN“, — pranešimas išplaukiant iš vienos 1.1 punkte nurodytų zonų: „OUT“, — pranešimas, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą: „ICES“, — savaitinis pranešimas: „WKL“, — kas trečią dieną perduodamas pranešimas: „2 WKL“; — data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta; — ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose ketinama pradėti žvejybą; — numatoma žvejybos pradžios data; — kiekvienos žuvų rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai) laivo triume, naudojant 5 punkte pateiktą kodą; — nuo pirmesnio pranešimo perdavimo sužvejotas kiekvienos žuvų rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), naudojant 5 punkte pateiktą kodą; — ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose įvykdytas sugavimas; — nuo ankstesnio pranešimo perdavimo kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), perkrautas į kitus laivus arba iš jų pakrautas į laivą; — laivo, į kurį buvo perkrautas sugavimas arba iš kurio jis buvo iškrautas, pavadinimas ir radijo šaukinys; — Bendrijos uoste nuo pirmesnio pranešimo perdavimo iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai); — kapitono pavardė.

5.

Pirmiau pateiktame 1.4 punkte minėtas kodas, kuris turi būti naudojamas laive laikomoms žuvų rūšims nurodyti: Beriksai (Beryx spp.), ALF Amerikinė paltusinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides), PLA Ančiuvis (Engraulis encrasicolus), ANE Jūrų velnias (Lophius spp.), MNZ Atlanto argentina (Argentina silus), ARG Jūrinis karšis (Brama brama), POA Milžinryklis (Cetorinhus maximus), BSK Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo), BSF Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia), BLI Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou), WHB Atlanto trumpauodegė krevetė (Xiphopenaeus kroyerii), BOB Menkė (Gadus morhua), COD Smėlinė krevetė (Crangon crangon), CSH Kalmaras (Loligo spp.), SQC Dygliaryklis (Squalus acanthias), DGS Siūlapelekė vėgėlė (Phycis spp.), FOR Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides), GHL Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), HAD Jūrų lydeka (Merluccius merluccius), HKE Atlanto paltusas (Hippoglossus hippoglossus), HAL Silkė (Clupea harengus), HER Stauridė (Trachurus trachurus), HOM Paprastoji molvė (Molva molva), LIN Skumbrė (Scomber scombrus), MAC Megrimai (Lepidorhombus spp.), LEZ Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis), PRA Norveginis omaras (Nephrops norvegicus), NEP Esmarko menkenė (Trisopterus esmarkii), NOP Atlanto didžiagalvis (Hoplostethus Atlantous), ORY Kitos, OTH Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa), PLE Sidabrinė saida (Pollachius pollachius), POL Atlanto silkiaryklis (Lamma nasus), POR Jūrų ešerys (Sebastes spp.), RED Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo), SBR Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris), RNG Ledjūrio menkė (Pollachius virens), POK Atlanto lašiša (Salmo salar), SAL Smiltinis ungurys (Ammodytes spp.), SAN Sardinė (Sardina pilchardus), PIL Ryklys (Selachii, Pleurotremata), SKH Krevetės (Penaeidae), PEZ Šprotas (Sprattus sprattus), SPR Kalmaras (Illex spp.), SQX Tunai (Thunnidae), TUN Brosmė (Brosme brosme), USK Merlangas (Merlangus merlangus), WHG Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) YEL

---

PRIEDAS IX

ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

---

X PRIEDAS

VIRŠUTINIAME TRALO MAIŠO PANELYJE LEIDŽIAMI PRITVIRTINTI UŽMOVAI

1.   ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas

ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, kuris turi būti tvirtinamas prie viršutinės tralo maišo dalies, siekiant apsaugoti nuo apgadinimo arba jį sumažinti, ir kuris atitinka šiuos reikalavimus:

2.   Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Tai tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už to tinklo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:

LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO PANELIO UŽMOVAS

3.   Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) viršutinio tralo maišo panelio užmovas

Pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį stačiakampio formos tokios pat kaip ir tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgės tinklinio audeklo gabalas, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.

---

XI PRIEDAS

---

XII PRIEDAS

SUGAVIMO REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)

ĮRAŠAI ŽVEJYBOS ŽURNALE

ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ KODAI

ŽVEJYBOS LAIVŲ KODAI

A.   Pagrindiniai laivo tipai

B.   Pagrindinė laivo veikla

---

XIII PRIEDAS

NAFO RAJONAS

Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 31 straipsnio 2 dalį, sąrašas.

---

XIV PRIEDAS

SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE

---

XV PRIEDAS

SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2004/05 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR RAJONE

I priedas, 57 puslapis, po lentele „Žuvų rūšys: Jūrų liežuviai/Solea solea“, „Zona: VII b, c“ įterpiamos šios dvi lentelės:

---

( 1 ) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

( 2 ) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

( 3 ) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

( 4 ) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

( 5 ) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

( 6 ) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

( 7 ) OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

( 8 ) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

( 9 ) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

( 10 ) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

( 11 ) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

( 12 ) OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).

( 13 ) OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

( 14 ) OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

( 15 ) OL L 9, 1998 1 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 812/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12).

( 16 ) OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 30).

( 17 ) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

( 18 ) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

( 19 ) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

( 20 ) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 2004 12 29, p. 11).

( 21 ) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu(EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

( 22 ) OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

( 23 ) OL L 396, 2004 12 31, p. 4.

( 24 ) OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 25 ) OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 26 ) OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 27 ) OL L 344, 2003 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1928/2004 (OL L 332, 2004 11 6, p. 5).

( 28 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

( 29 ) OL L 97, 2004 4 1, p. 1.

( 30 ) OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 31 ) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

( 32 ) OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

( 33 ) Žuvims, augintoms ilgiau nei 1 metus, reikėtų taikyti kitus papildomus mėginių ėmimo metodus.

( 34 ) OL L 337, 1999 12 30, p. 10.