(1)

Remiantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ( 3 ), Bendroji žuvininkystės politika garantuoja gyvųjų vandens išteklių naudojimą, užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas, o Taryba turi nustatyti naudojimosi vandenimis bei ištekliais ir tausojančios žvejybos valdymo Bendrijos priemones.

(2)

Žuvys, priklausančios Elasmobranchii taksonui, į kurį įeina rykliai, rajos, rombinės rajos ir panašios rūšys, dėl savo gyvavimo ciklo savybių dažniausiai yra labai pažeidžiamos naudojimo metu. Dauguma šių rūšių dažnai yra sugaunamos kaip priegauda, Bendrijos laivams vykdant specializuotą kitų, vertingesnių žuvų rūšių žvejybą.

(3)

Dabartinės mokslo žinios, pągristos sugavimų tyrimais, rodo, kad daugeliui ryklių išteklių gresia rimtas pavojus.

(4)

Kol nebus daugiau žinoma apie ryklių skaičiaus kitimą ir jų reakciją į naudojimą, kas padėtų sudaryti gerai pritaikytus ir išsamius valdymo planus, visos priemonės, užkertančios kelią netausojančių veiksmų plėtrai arba mažinančios ryklių naudojimą, darys teigiamą poveikį jų apsaugai.

(5)

„Ryklių pelekų pašalinimo“ praktika, kurios metu yra pašalinami ryklio pelekai, o ryklio liekanos išmetamos atgal į jūrą, gali taip prisidėti prie pernelyg didelio ryklių mirtingumo, kad daugelis ryklių išteklių sumažės ir iškils pavojus jų būsimajam tvarumui.

(6)

Reikia nedelsiant imtis priemonių, ribojančių ryklių pelekų pašalinimo praktiką arba neleidžiančių jai toliau vystytis, todėl turi būti uždrausta pašalinti ryklių pelekus laivuose. Atsižvelgiant į praktinius sunkumus, susijusius su žuvų rūšių identifikavimu pagal pašalintus pelekus, toks draudimas turi būti taikomas visoms žuvims, priklausančioms Elasmobranchii taksonui, išskyrus kuomet yra pašalinami rajų sparnai.

(7)

Tačiau laivuose gali būti leidžiama pašalinti nugaišusių ryklių pelekus, jei tokio pašalinimo tikslas – efektyvesnis visų ryklio dalių panaudojimas laive atskirai apdorojant pelekus ir likusias ryklio dalis. Tokiu atveju vėliavos valstybė narė, taikydama su tuo susijusias sąlygas, turėtų išduoti ir tvarkyti specialius žvejybos leidimus, remdamasi 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų ( 4 ).

(8)

Siekiant užtikrinti, kad, pašalinus pelekus, likusios ryklių dalys būtų laikomos laivuose, galiojantį specialų žvejybos leidimą turinčių laivų kapitonai turėtų registruoti ryklių pelekų ir kitų ryklių dalių, likusių nupjovus rykliams galvas ir juos išdorojus, kiekį. Tokie įrašai turėtų būti daromi laivo žvejybos žurnale, kaip numato 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą ( 5 ), arba, atitinkamai, specialiame žurnale.

(9)

Problemos, kurias sukelia ryklių pelekų pašalinimo praktika, yra aktualios ir už Bendrijos vandenų ribų. Tikslinga, kad Bendrija būtų taip pat pasiryžusi apsaugoti telkinius visuose jūrų vandenyse. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems Bendrijos laivams.

(10)

Remiantis proporcingumo principu ir norint pasiekti pagrindinį ryklių išteklių apsaugos tikslą, būtina ir tikslinga nustatyti ryklių pelekų pašalinimo laivuose taisykles. Šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant tikslo, remiantis Sutarties 5 straipsnio trečiąja dalimi,