2003L0085 — LT — 08.01.2011 — 007.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	TARYBOS DIREKTYVA 2003/85/EB 2003 m. rugsėjo 29 d. dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB (tekstas svarbus EEE) (OL L 306, 22.11.2003, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	Komisijos sprendimas 2005 m. rugpjūčio 16 d.	L 213	14	18.8.2005
►M2	Komisijos sprendimas 2006 m. rugpjūčio 3 d.	L 217	29	8.8.2006
M3	Tarybos Direktyva 2006/104/EB 2006 m. lapkričio 20 d.	L 363	352	20.12.2006
►M4	Komisijos sprendimas 2008 m. balandžio 25 d.	L 115	39	29.4.2008
►M5	Komisijos sprendimas 2009 m. lapkričio 27 d.	L 315	8	2.12.2009
►M6	Komisijos sprendimas 2010 m. rugpjūčio 9 d.	L 209	18	10.8.2010
►M7	Komisijos sprendimas 2011 m. sausio 7 d.	L 5	27	8.1.2011

---

▼B

TARYBOS DIREKTYVA 2003/85/EB

2003 m. rugsėjo 29 d.

dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB

(tekstas svarbus EEE)

I SKYRIUS

SUBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Subjektas ir taikymo sritis

1.  Ši direktyva nustato:

2.  Valstybės narės turi teisę imtis griežtesnių priemonių šios direktyvos reglamentuojamoje srityje.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie apibrėžimai:

II SKYRIUS

SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIŲ KONTROLĖ

1 SKIRSNIS

PRANEŠIMAS

3 straipsnis

Pranešimas apie snukio ir nagų ligą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad:

2.  Nepažeidžiant esamų Bendrijos teisės aktų dėl pranešimo apie gyvūnų ligų protrūkius, valstybė narė, kurios teritorijoje yra patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis arba pirminis snukio ir nagų ligos atvejis tarp laukinių gyvūnų, praneša apie ligą ir suteikia informaciją ir raštiškas ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal II priedą.

2 SKIRSNIS

PRIEMONĖS ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ

4 straipsnis

Priemonės įtarus snukio ir nagų ligos protrūkį

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tuomet, kai ūkyje yra vienas ar daugiau įtariamų užsikrėtus ar užsiteršus gyvūnų, būtų taikomos 2 ir 3 dalyse numatytos priemonės.

2.  Kompetentinga institucija nedelsdama pradeda oficialų tyrimą, kad patvirtintų arba paneigtų snukio ir nagų ligos buvimą ir, visų pirma, paima būtinus mėginius laboratoriniams tyrimams, reikalingiems patvirtinti protrūkį pagal protrūkio apibrėžimą I priede.

3.  Kompetentinga institucija ima oficialiai stebėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ūkį iškart gavusi pranešimą apie įtariamą infekciją ir, visų pirma, užtikrina, kad:

5 straipsnis

Judėjimas į ir iš ūkio įtarus snukio ir nagų ligos protrūkį

1.  Valstybės narės užtikrina, kad be 4 straipsnyje numatytų priemonių, būtų uždraustas bet koks judėjimas į ir iš ūkio, kuriame įtariamas snukio ir nagų ligos protrūkis. Tas draudimas, visų pirma, galioja:

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto draudimo, tuomet, kai yra sunkumų sandėliuoti pieną ūkyje, kompetentinga institucija gali leisti pieną sunaikinti ūkyje arba leisti veterinariškai prižiūrint ir naudojant tik tokias transporto priemones, kurios yra tinkamai įrengtos, kad užtikrintų, jog nebus snukio ir nagų ligos viruso paskleidimo pavojaus, nuvežti jį į artimiausią galimą sunaikinimo arba apdorojimo, užtikrinančio snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą, vietą.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų draudimo, kompetentinga institucija gali leisti tokį judėjimą iš ir į ūkį laikantis visų būtinų reikalavimų, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo.

6 straipsnis

Priemonių išplėtimas aprėpiant kitus ūkius

1.  Kompetentinga institucija išplečia 4 ir 5 straipsniuose numatytas priemones aprėpiant kitus ūkius, jei dėl jų vietos, struktūros ir išdėstymo ar sąlyčio su gyvūnais iš 4 straipsnyje nurodyto ūkio yra priežasčių įtarti užteršimą.

2.  Kompetentinga institucija 16 straipsnyje nurodytoms patalpoms ar transporto priemonėms taiko bent 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje numatyta priemones, jei dėl imlių rūšių gyvūnų buvimo yra priežasčių įtarti užkrėtimą ar užteršimą snukio ir nagų ligos virusu.

7 straipsnis

Laikinoji kontrolės zona

1.  Kompetentinga institucija gali nustatyti laikinąją kontrolės zoną, kai to reikalauja epidemiologinė padėtis ir, visų pirma, tuomet, kai tai susiję su dideliu imlių rūšių gyvūnų tankiu, intensyviu gyvūnų ar asmenų, sąveikaujančių su imlių rūšių gyvūnais, judėjimu, pranešimų apie įtarimo būklę uždelsimu arba nepakankama informacija apie galimą snukio ir nagų ligos viruso kilmę ir atsiradimo būdus.

2.  Laikinosios kontrolės zonoje esantiems ūkiams, kuriuose laikomi imlių rūšių gyvūnai, taikomos bent 4 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a, b ir d punktuose ir 5 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės.

3.  Laikinojoje kontrolės zonoje taikomos priemonės gali būti papildytos laikinu visų gyvūnų judėjimo draudimu didesnėje zonoje arba visoje valstybės narės teritorijoje. Tačiau snukio ir nagų ligai neimlių rūšių gyvūnų judėjimo draudimo trukmė neturi viršyti 72 valandų, nebent tai būtų pateisinama dėl išskirtinių aplinkybių.

8 straipsnis

Prevencinė likvidavimo programa

1.  Remdamasi epidemiologine informacija ar kitais įrodymais, kompetentinga institucija gali įgyvendinti prevencinę likvidavimo programą, įskaitant įtariamų imlių rūšių gyvūnų, o prireikus – ir gyvūnų iš epidemiologiškai susijusių gamybos padalinių ar gretimų ūkių priverstinį užmušimą.

2.  Tokiu atveju imami mėginiai ir atliekami imlių rūšių gyvūnų klinikiniai tyrimai bent pagal III priedo 2.1.1.1 papunktį.

3.  Kompetentinga institucija, prieš įgyvendindama šiame straipsnyje numatytas priemones, apie tai praneša komisijai.

9 straipsnis

Priemonių taikymo tęsimas

Valstybės narės neatšaukia 4–7 straipsniuose numatytų priemonių iki įtarimas dėl snukio ir nagų ligos nėra galutinai paneigiamas.

3 SKIRSNIS

PRIEMONĖS PATVIRTINUS LIGOS PROTRŪKĮ

10 straipsnis

Priemonės patvirtinus snukio ir nagų ligos protrūkį

1.  Iškart, kai tik patvirtinamas snukio ir nagų ligos protrūkis, valstybės narės užtikrina, kad, be 4–6 straipsniuose numatytų priemonių, ūkyje nedelsiant būtų pradėtos taikyti dar ir tokios priemonės:

2.  Po imlių rūšių gyvūnų užmušimo ir perdirbimo ir atšaukus šio straipsnio 1 dalies d punkte numatytas priemones, valstybės narės užtikrina, kad:

11 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad valymo ir dezinfekavimo operacijos, kaip neatskiriamos šioje direktyvoje numatytų priemonių dalys, būtų tinkamai dokumentuojamos ir atliekamos oficialiai prižiūrint ir laikantis oficialaus veterinaro duodamų nurodymų, naudojant oficialiai leidžiamos koncentracijos dezinfekcines medžiagas, teikiant į rinką kompetentingos institucijos registruotas kaip veterinarinės higienos biocidiniai produktai pagal Direktyvą 98/8/EB, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad valymo ir dezinfekavimo operacijos, kurios aprėpia tinkamą kovą su kenkėjais, būtų atliekamos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai, galintis pasireikšti dėl tokių operacijų.

3.  Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad bet kokios naudojamos dezinfekcinės medžiagos, be gebėjimo veiksmingai dezinfekuoti, turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai pagal geriausią žinomą metodiką.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad valymo ir dezinfekavimo operacijos būtų atliekamos pagal IV priedą.

12 straipsnis

Produktų ir medžiagų, gautų iš gyvūnų turėjusių sąlytį su snukio ir nagų ligos protrūkio vietoje buvusiais gyvūnais, aptikimas ir apdorojimas

Valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti imlių rūšių gyvūnų produktai ir medžiagos, surinktos ūkyje, kuriame patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis, ir sperma, kiaušinėliai ir embrionai, surinkti iš imlių rūšių gyvūnų, esančių tame ūkyje, laikotarpiu tarp galimo ligos atsiradimo ūkyje ir oficialių priemonių įdiegimo, būtų aptikti ir perdirbti arba, jei tai ne sperma, kiaušinėliai ir embrionai, apdoroti oficialiai prižiūrint ir taip, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas ir išvengta bet kokio tolimesnio jo pasklidimo pavojaus.

13 straipsnis

Epidemiologinis tyrimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad epidemiologinius tyrimus dėl snukio ir nagų ligos protrūkių atliktų specialiai apmokyti veterinarai, remdamiesi klausimynais, parengtais pagal 72 straipsnyje numatytus nenumatytų atvejų planus, kad tyrimai būtų standartizuoti, spartūs ir tiksliniai. Tokie tyrimai turi nustatyti bent jau tokius dalykus:

2.  Valstybės narės reguliariai informuoja ir atnaujina informaciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie snukio ir nagų ligos viruso epidemiologiją ir sklidimą.

14 straipsnis

Papildomos priemonės patvirtinus snukio ir nagų ligos protrūkius

1.  Kompetentinga institucija gali nurodyti, kad, be imlių rūšių gyvūnų, ir snukio bei nagų ligai neimlių rūšių gyvūnai iš ūkio, kuriame buvo patvirtintas snukio bei nagų ligos protrūkis, būtų taip pat užmušti ir perdirbti taip, kad būtų išvengta bet kokio snukio bei nagų ligos viruso išplitimo pavojaus.

Tačiau šio straipsnio pirma pastraipa netaikoma snukio bei nagų ligai neimlių rūšių gyvūnams, kurie gali būti izoliuoti, veiksmingai nuvalyti ir dezinfekuoti, jei kiekvienas jų atskirai paženklinamas (arklinių atveju – pagal Bendrijos teisės aktus), kad galima būtų kontroliuoti jų judėjimą.

2.  Kompetentinga institucija gali taikyti 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas priemones epidemiologiškai susijusiems gamybos padaliniams ar gretimiems ūkiams, jei epidemiologinė informacija ar kiti įrodymai leidžia įtarti galimą tų ūkių užteršimą. Apie ketinimą taikyti tas nuostatas pranešama Komisijai, jei įmanoma – prieš jas taikant. Tokiu atveju priemonės dėl mėginių ėmimo ir gyvūnų klinikinių tyrimų vykdomos bent kaip nustatyta III priedo 2.1.1.1 papunktyje.

3.  Kompetentinga institucija, iškart tik gavusi patvirtinimą dėl snukio bei nagų ligos pirmojo protrūkio, parengia visas priemones, būtinas priverstinei vakcinacijai zonoje, kuri yra bent ne mažesnė už priežiūros zoną, nustatytą pagal 21 straipsnį.

4.  Kompetentinga institucija gali taikyti 7 ir 8 straipsniuose numatytas priemones.

4 SKIRSNIS

YPATINGAIS ATVEJAIS TAIKOMOS PRIEMONĖS

15 straipsnis

Priemonės, taikytinos snukio bei nagų ligos protrūkio atveju greta arba tam tikrose specialiose patalpose, kuriose laikinai ar nuolatos laikomi imlių rūšių gyvūnai

1.  Kai snukio ir nagų ligos protrūkis grasina užkrėsti imlių rūšių gyvūnus laboratorijoje, zoologijos sode, laukinės gyvūnijos parke, užtvertoje teritorijoje ar institucijose, institutuose ar centruose, patvirtintuose pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnio 2 dalį, ir kur gyvūnai laikomi mokslo tikslais arba rūšių ar ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo tikslais, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų imtasi visų reikiamų biologinės apsaugos priemonių tokiems gyvūnams apsaugoti nuo infekcijos.

2.  Kai snukio ir nagų ligos protrūkis patvirtinamas vienoje iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų patalpų, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti nukrypti nuo 10 straipsnio 1 dalies a punkto, jei nekeliamas pavojus pagrindiniams Bendrijos interesams, visų pirma – kitų valstybių narių gyvūnų sveikatos būklei, ir jei yra imamasi visų būtinų priemonių apsaugoti nuo bet kokio snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo pavojaus.

3.  Apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą nedelsiant pranešama Komisijai. Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių atveju pranešime pateikiama nuoroda į patalpų sąrašą, sudarytą pagal 77 straipsnio 2 dalies f punktą, pagal kurį kompetentinga institucija iš anksto nurodė šias patalpas kaip skirtas auginti imlių rūšių gyvūnų branduolį, būtiną veislei išlikti.

16 straipsnis

Priemonės, taikytinos skerdykloms, pasienio kontrolės postams ir transporto priemonėms

1.  Kai snukio ir nagų ligos atvejis patvirtinamas skerdykloje, pasienio kontrolės poste, įsteigtame pagal Direktyvą 91/496/EEB, arba transporto priemonėje, kompetentinga institucija užtikrina, kad paveiktų patalpų ar transporto priemonių atžvilgiu būtų imtasi tokių priemonių:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 19 straipsnyje numatytos priemonės būtų taikomas susietuose ūkiuose.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jokie gyvūnai nebūtų pakartotinai atvežami skersti, tikrinti ar vežti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patalpas ar transporto priemones bent iki praeina 24 valandos po 1 straipsnio e punkte nurodytų valymo ir dezinfekavimo operacijų.

4.  Kai to reikalauja epidemiologinė padėtis, ypač, kai reikia įtarti greta šio straipsnio 1 dalyje nurodytų patalpų ar transporto priemonių esančiuose ūkiuose laikomų imlių rūšių gyvūnų užteršimą, valstybės narės užtikrina, kad, nukrypstant nuo 2 straipsnio b punkto antro sakinio, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose ar transporto priemonėse paskelbiamas protrūkis ir taikomos 10 bei 21 straipsniuose numatytos priemonės.

17 straipsnis

Priemonių persvarstymas

Komisija persvarsto padėtį dėl 15 straipsnyje nurodytų ypatingų atvejų Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete iškart, kai tik įmanoma. Būtinos priemonės apsaugoti nuo snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo, ypač – susijusios su suskirstymu į regionus pagal 45 straipsnį ir priverstine vakcinacija pagal 52 straipsnį, tvirtinamos 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

5 SKIRSNIS

IŠ SKIRTINGŲ EPIDEMIOLOGINIŲ GAMYBOS PADALINIŲ SUDARYTI ŪKIAI IR SUSIETI ŪKIAI

18 straipsnis

Iš skirtingų epidemiologinių gamybos padalinių sudaryti ūkiai

1.  Jei ūkiai sudaryti iš dviejų ar daugiau atskirų gamybos padalinių, išskirtiniais atvejais ir įvertinus pavojus, kompetentinga institucija gali nukrypti nuo 10 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tokių ūkio gamybos padaliniams, kurių nepaveikė snukio ir nagų liga.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma tik oficialiam veterinarui 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto oficialaus tyrimo metu patvirtinus, kad bent dviejų inkubacinių laikotarpių trukmę iki ūkyje buvo nustatytas snukio ir nagų ligos protrūkis buvo taikomos tokios priemonės, saugančios nuo snukio ir nagų ligos pasklidimo tarp 1 dalyje nurodytų padalinių:

3.  Kalbant apie pieną, leidžianti nukrypti nuo 10 straipsnio 1 dalies d punkto nuostata gali būti taikoma pieno gamybos ūkiui, jei:

4.  Kai taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės iš anksto nustato išsamias jos taikymo taisykles. Valstybės narės informuoja apie leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą Komisiją ir pateikia informaciją apie priemones, kurių imtasi.

19 straipsnis

Susieti ūkiai

1.  Ūkiai pripažįstami susietais, jei oficialus veterinaras pagal patvirtintus duomenis nustato, kad snukio ir nagų ligos virusas dėl asmenų, gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų, transporto priemonių judėjimo ar bet kokiu kitu būdu pateko iš kitų ūkių į 4 straipsnio 1 dalyje arba 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą ūkį arba iš 4 straipsnio 1 dalyje arba 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto ūkio į kitus ūkius.

2.  Susietiems ūkiams taikomos 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnyje numatytos priemonės ir tos priemonės turi būti tęsiamos iki įtarimas šiuose susietuose ūkiuose esant snukio ir nagų ligos virusui yra oficialiai paneigiamas pagal I priedo apibrėžimą ir tyrimo reikalavimus, numatytus III priedo 2.1.1.1 papunktyje.

3.  Kompetentinga institucija uždraudžia išvežti iš susietų ūkių bet kokius gyvūnus inkubacinį laikotarpį, nustatytą atitinkamai rūšiai 2 straipsnio h punkte. Tačiau kompetentinga institucija, nukrypdama nuo 4 straipsnio 3 dalies d punkto, gali leisti vežti imlių rūšių gyvūnus oficialiai prižiūrint į artimiausią paskirtąją skerdyklą skubiai paskersti.

Prieš leisdamas pasinaudoti tokia leidžiančia nukrypti nuostata oficialus veterinaras atlieka bent klinikinius tyrimus, numatytus III priedo 1 skyriuje.

4.  Kai kompetentinga institucija mano, kad dėl epidemiologinės padėties tai galima padaryti, jis gali apriboti susieto ūkio apibrėžimo pagal šio straipsnio 1 dalį taikymą tik vienam nustatytam ūkio epidemiologiniam gamybos padaliniui ir jam priklausantiems gyvūnams, jei epidemiologinis gamybos padalinys atitinka 18 straipsnį.

5.  Kai negalima atmesti epidemiologinio ryšio tarp snukio ir nagų ligos protrūkio ir 15 bei 16 straipsniuose nurodytų patalpų ar transporto priemonių, valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnio 2 bei 3 dalyse ir 5 straipsnyje numatytos priemonės būtų taikomos tokioms patalpoms ar transporto priemonėms. Kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti 8 straipsnyje numatytas priemones.

20 straipsnis

Priemonių koordinavimas

Komisija gali persvarstyti padėtį dėl 18 ir 19 straipsniuose nurodytų ūkių Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, siekdama 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka patvirtinti būtinas priemones užtikrinti valstybių narių pagal 18 ir 19 straipsnius taikomų priemonių koordinavimą.

6 SKIRSNIS

APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOS

21 straipsnis

Apsaugos ir priežiūros zonų nustatymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, nepažeidžiant 7 straipsnyje numatytų priemonių, tuoj pat po snukio ir nagų ligos protrūkio patvirtinimo būtų imtasi bent šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų priemonių.

2.  Kompetentinga institucija nustato aplink šio straipsnio 1 dalyje nurodytą protrūkį apsaugos zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 3 km, ir priežiūros zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 10 km. Geografiškai apibrėžiant šias zonas atsižvelgiama į administracines sienas, gamtines kliūtis, priežiūros infrastruktūrą ir technologijos pažangą, kuri leidžia prognozuoti galimą snukio ir nagų ligos viruso sklidimą oru ar bet kokiomis kitomis priemonėmis. Tas apibrėžimas prireikus gali būti persvarstomas atsižvelgiant į minėtus elementus.

3.  Kompetentinga institucija užtikrina, kad apsaugos ir priežiūros zonos būtų paženklintos išdėstant ant patekimo į zonas kelių pakankamo dydžio ženklus.

4.  Siekiant užtikrinti visišką visų priemonių, reikalingų snukio ir nagų ligai išnaikinti kuo greičiau, koordinavimą, įsteigiami 74 ir 76 straipsniuose nurodyti nacionaliniai ir vietiniai ligos kontrolės centrai. 13 straipsnyje numatytam epidemiologiniam tyrimui atlikti šiems centrams padeda 78 straipsnyje numatyta ekspertų grupė.

5.  Valstybės narės nedelsdamos suseka gyvūnus, išvykusius iš zonų bent 21 dieną prieš numanomą anksčiausio užsikrėtimo apsaugos zonos ūkyje datą, ir informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie gyvūnų susekimo rezultatus.

6.  Valstybės narės bendradarbiauja susekant šviežią mėsą, mėsos produktus, žalią pieną ir žalio pieno produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos, pagamintus nuo numanomo snukio ir nagų ligos viruso atsiradimo iki šio straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių įsigaliojimo. Tokia šviežia mėsa, mėsos produktai, žalias pienas ir žalio pieno produktai apdorojami atitinkamai pagal 25, 26 ir 27 straipsnius arba sulaikomi iki bus oficialiai paneigtas galimas užteršimas snukio ir nagų ligos virusu.

22 straipsnis

Apsaugos zonoje esantiems ūkiams taikomos priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos zonoje nedelsiant būtų taikomos bent tokios priemonės:

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies c punkto, imlių rūšių gyvūnai gali būti oficialiai prižiūrint vežami priverstinai paskersti tiesiai į toje pačioje apsaugos zonoje esančią skerdyklą arba, jei toje zonoje skerdyklos nėra, į kompetentingos institucijos nurodytą skerdyklą už zonos ribų. Vežama transporto priemonėse, kurios po kiekvienos vežimo operacijos oficialiai kontroliuojant išvalomos ir dezinfekuojamos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas vežimas leidžiamas tik tuomet, jei kompetentinga institucija, remdamasi visų ūkyje esančių imlių rūšių gyvūnų klinikiniais tyrimais, kuriuos pagal III priedo 1 skyrių atlieka oficialus veterinaras, ir įvertinusi epidemiologines aplinkybes, nusprendžia, kad nėra pagrindo įtarti tame ūkyje esant užsikrėtusių ar užterštų gyvūnų. Tokių gyvūnų mėsai taikomos 25 straipsnyje numatytos priemonės.

23 straipsnis

Gyvūnų ir jų produktų judėjimas ir vežimas apsaugos zonoje

Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų draudžiama tokia veikla:

24 straipsnis

Papildomos priemonės ir leidžiančios nukrypti nuostatos

1.  Kompetentinga institucija gali praplėsti 23 straipsnio draudimus aprėpiant:

2.  Kompetentingos institucijos gali leisti:

25 straipsnis

Priemonės dėl šviežios mėsos, pagaminamos apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos preparatus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos preparatus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų, pagamintus apsaugos zonoje esančiose įstaigose.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos preparatai būtų paženklinti pagal Direktyvą 2002/99/EB ir vėliau uždarose talpyklose nuvežti į kompetentingų institucijų nurodytą įstaigą perdirbti į mėsos produktus, apdorojamus pagal šios direktyvos VII priedo A dalies 1 skyrių.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos preparatams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki numatytos anksčiausio užsikrėtimo apsaugos zonos ūkyje datos ir nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo vėliau pagamintos mėsos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš apsaugos zonos, paženklinant ją aiškiu ženklu, nustatytu pagal Bendrijos teisės aktus.

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos preparatams, gautiems iš apsaugos zonoje esančių įstaigų, laikantis tokių reikalavimų:

6.  Šio straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą šviežią mėsą, smulkintą mėsą ar mėsos preparatus atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

7.  Nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies reikalavimų leidžianti nuostata gali būti taikoma taikant specialius reikalavimus, patvirtintus 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma – dėl mėsos, pagamintos iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonų, buvusių ilgiau kaip 30 dienų, sanitarinio ženklinimo.

26 straipsnis

Priemonės dėl mėsos produktų, pagaminamų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką mėsos produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas mėsos produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš VII priedo A skyriaus 1 dalyje nustatytų būdų, arba kurie buvo pagaminti iš 25 straipsnio 4 dalyje nurodytos mėsos.

27 straipsnis

Priemonės dėl pieno ir pieno produktų, pagaminamų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną, gautą iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų, pagamintus apsaugos zonoje esančiose įstaigose.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki numatytos anksčiausio užsikrėtimo apsaugos zonos ūkyje datos ir nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo vėliau pagaminto pieno ir pieno produktų.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui, gautam iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos, ir iš tokio pieno pagamintiems pieno produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš IX priedo A arba B dalyse nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas pagal 6 dalyje nustatytus reikalavimus atliekamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytose įstaigose arba, jei apsaugos zonoje nėra įstaigų, ne apsaugos zonoje esančiose įstaigose pagal 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui ir pieno produktams, kurie yra paruošti apsaugos zonoje esančiose įstaigose pagal šio straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.  Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos įstaigos turi atitikti tokius reikalavimus:

7.  Šio straipsnio 6 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą pieną atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

8.  Žalias pienas iš apsaugos zonoje esančių ūkių vežamas į ne apsaugos zonoje esančias įstaigas ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų:

9.  Imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonoje esančių ūkių žalio pieno mėginius draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus veterinarinę diagnozavimo laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir perdirbti pieną tokiose laboratorijose.

28 straipsnis

Priemonės dėl spermos, kiaušinėlių ir embrionų, paimtų iš imlių rūšių gyvūnų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką spermą, kiaušinėlius ir embrionus, paimtus iš imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas užšaldytai spermai, kiaušinėliams ir embrionams, kurie buvo surinkti ir sandėliuojami bent prieš 21 dieną iki numatytos anksčiausio užsikrėtimo apsaugos zonos ūkyje datos.

3.  Po šio straipsnio 2 dalyje nurodytos užsikrėtimo datos užšaldyta sperma surinkta pagal Bendrijos teisės aktus, sandėliuojama atskirai ir ja galima disponuoti tik po to, kai:

29 straipsnis

Apsaugos zonoje pagaminamo imlių rūšių gyvūnų mėšlo vežimas ir išbarstymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą iš 16 straipsnyje nurodytų ūkių ir patalpų ar transporto priemonių, esančių apsaugos zonoje, kurioje laikomi imlių rūšių gyvūnai.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti išvežti imlių rūšių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančio ūkio į paskirtą apdorojimo įmonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo III skyriaus A dalies II skirsnio 5 punktą arba laikinam sandėliavimui.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, kompetentinga institucija gali leisti išvežti imlių rūšių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančių ūkių, kuriems netaikomos 4 arba 10 straipsnių nuostatos dėl išbarstymo paskirtuose laukuose, laikantis tokių reikalavimų:

4.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimas išvežti mėšlą iš ūkio, kuriame laikomi imlių rūšių gyvūnai, suteikiamas taikant griežtas priemones, skirtas išvengti snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo, visų pirma – užtikrinant hermetiškų transporto priemonių valymą ir dezinfekavimą po sukrovimo ir prieš išvažiuojant iš ūkio.

30 straipsnis

Priemonės dėl imlių rūšių gyvūnų kailių ir odų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką imlių rūšių gyvūnų iš apsaugos zonos kailius ir odas.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas kailiams ir odai, kurie:

31 straipsnis

Priemonės dėl avių vilnos, atrajojančiųjų plaukų ir kiaulių šerių apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką avių vilną, atrajojančiųjų plaukus ir kiaulių šerius iš apsaugos zonos.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas neperdirbtai vilnai, plaukams ir šeriams, kurie:

32 straipsnis

Priemonės dėl kitų gyvūnų produktų, pagamintų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką gyvūnų produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų, nenurodytus 25–31 straipsniuose.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams, kurie:

33 straipsnis

Priemonės dėl pašarų, šieno ir šiaudų, pagamintų apsaugos zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką pašarus, šieną ir šiaudus iš apsaugos zonos.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pašarams, šienui ir šiaudams, kurie:

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pašarams ir šiaudams, kurie yra pagaminti ūkiuose, kuriuose laikomi imlių rūšių gyvūnai ir kurie atitinka VII priedo B dalies 1 skyriaus reikalavimus.

34 straipsnis

Nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas ir papildomas patvirtinimas

1.  Bet kokios nuo 24–33 straipsnių draudimų leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos specialiu kompetentingos institucijos sprendimu tik po to, kai ji įsitikina, kad visi reikalavimai buvo vykdomi pakankamą laiką iki produktams paliekant apsaugos zoną ir kad nėra jokio snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo pavojaus.

2.  Bet kokios nuo 24–33 straipsnių draudimų leidžiančios nukrypti nuostatos prekybai Bendrijos viduje taikomos kompetentingai institucijai suteikus papildomą patvirtinimą.

3.  Išsamios šio straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių įgyvendinimo taisyklės tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

35 straipsnis

Valstybių narių apsaugos zonoje taikomos papildomos priemonės

Be pagal šią direktyvą apsaugos zonoje taikomų priemonių valstybės narės gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos būtinomis ir atitinkamomis snukio ir nagų ligos virusui pažaboti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, komercines ir socialines sąlygas, dominuojančias paveiktoje zonoje. Valstybės narės informuoja apie tokias papildomas priemones Komisiją ir kitas valstybes nares.

36 straipsnis

Priemonių apsaugos zonoje atšaukimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos zonoje taikomos priemonės būtų tęsiamos iki įvykdomi tokie reikalavimai:

2.  Atšaukus apsaugos zonai savitas priemones, toliau ne mažiau kaip 15 dienų taikomos priežiūros zonai taikomos priemonės, numatytos 37–42 straipsniuose, iki jos bus atšauktos pagal 44 straipsnį.

3.  Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas tyrimas atliekamas patvirtinti, kad infekcijos nėra, laikantis bent III priedo 1 dalies kriterijų ir aprėpiant III priedo 2.3 poskyryje numatytas priemones, paremtas III priedo 2.1.1 ir 2.1.3 punktuose nustatytais kriterijais.

37 straipsnis

Priežiūros zonoje esantiems ūkiams taikomos priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros zonoje būtų taikomos 22 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės.

2.  Nukrypstant nuo 22 straipsnio 1 dalies c punkto draudimo ir tuomet, kai priežiūros zonoje nėra skerdimo infrastruktūros arba ji nepakankama, kompetentingos institucijos gali leisti išvežti iš priežiūros zonoje esančių ūkių imlių rūšių gyvūnus ir oficialiai prižiūrint nuvežti juos paskersti tiesiai į ne priežiūros zonoje esančią skerdyklą, laikantis tokių reikalavimų:

38 straipsnis

Gyvūnų judėjimas priežiūros zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad imlių rūšių gyvūnai nebūtų išvežami iš priežiūros zonoje esančių ūkių.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas gyvūnų judėjimui dėl vieno iš tokių tikslų:

3.  Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą gyvūnų judėjimą kompetentinga institucija leidžia tik tuomet, kai, atlikus visų ūkyje esančių imlių rūšių gyvūnų tyrimą, kurį atlieka oficialus veterinaras, įskaitant pagal III priedo 2.2 poskyrį paimtų mėginių bandymus, nusprendžiama, kad nėra pagrindo įtarti tame ūkyje esant užsikrėtusių ar užterštų gyvūnų.

4.  Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą gyvūnų judėjimą kompetentinga institucija leidžia tik atlikus 37 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytas priemones ir gavus patenkinamus rezultatus.

5.  Valstybės narės nedelsdamos suseka imlių rūšių gyvūnus, išvežtus iš priežiūros zonos bent 21 dieną prieš numanomą anksčiausio užsikrėtimo priežiūros zonos ūkyje datą, ir informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie gyvūnų aptikimo rezultatus.

39 straipsnis

Priemonės, taikomos imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos šviežiai mėsai ir iš tokios mėsos pagamintiems mėsos produktams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos preparatus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos, ir iš tokios mėsos pagamintus produktus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą, mėsos preparatus ir mėsos produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų, pagamintus priežiūros zonoje esančiose įstaigose.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos preparatams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki numatytos anksčiausio užsikrėtimo priežiūros zonos ūkyje datos ir nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo vėliau pagamintos mėsos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš priežiūros zonos, paženklinant ją aiškiu ženklu, nustatytu pagal Bendrijos teisės aktus.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos preparatams, kurie buvo gauti iš gyvūnų, atvežtų į skerdyklą laikantis reikalavimų, kurie yra ne mažiau griežti nei numatytieji 37 straipsnio 2 dalies a–e punktuose, ir mėsai taikomos šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės.

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos preparatams, gautiems iš priežiūros zonoje esančių įstaigų, laikantis tokių reikalavimų:

6.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas mėsos produktams, kurie buvo gauti iš imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos mėsos ir kurie paženklinti Direktyvoje 2002/99/EB numatytu sanitariniu ženklu ir oficialiai prižiūrint nuvežti į paskirtą įstaigą apdoroti pagal VII priedo A skyriaus 1 dalį.

7.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas mėsos produktams, kurie buvo gauti iš priežiūros zonoje esančių įstaigų ir atitinka šio straipsnio 6 dalies nuostatas arba yra pagaminti iš 5 dalies nuostatas atitinkančios mėsos.

8.  Šio straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą šviežią mėsą, smulkintą mėsą ar mėsos preparatus atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

9.  Nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies reikalavimų leidžianti nuostata gali būti taikoma taikant specialius reikalavimus, patvirtintus 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma – dėl mėsos, pagamintos iš imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos, buvusių ilgiau kaip 30 dienų, sanitarinio ženklinimo.

40 straipsnis

Priemonės, taikomos imlių rūšių gyvūnų pienui ir pieno produktams, pagamintiems priežiūros zonoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną, gautą iš imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš imlių rūšių gyvūnų, pagamintus priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki numatytos anksčiausio užsikrėtimo atitinkamos priežiūros zonos ūkyje datos ir nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo vėliau pagaminto pieno ir pieno produktų.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui, gautam iš imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos, ir iš tokio pieno pagamintiems pieno produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš IX priedo A arba B dalyse nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas pagal 6 dalyje nustatytus reikalavimus atliekamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytose įstaigose arba, jei priežiūros zonoje nėra įstaigų, kompetentingų institucijų nustatytose įstaigose, esančiose ne apsaugos ir priežiūros zonose.

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, jis netaikomas pienui ir pieno produktams, kurie yra paruošti priežiūros zonoje esančiose įstaigose pagal šio straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.  Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos įstaigos turi atitikti tokius reikalavimus:

7.  Šio straipsnio 6 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą pieną atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

8.  Žalias pienas iš priežiūros zonoje esančių ūkių vežamas į ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančias įstaigas ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų:

9.  Imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonoje esančių ūkių žalio pieno mėginius draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus veterinarinę diagnozavimo laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, o perdirbti pieną tokiose laboratorijose leidžiama tik pagal oficialų leidimą ir ėmusis priemonių išvengti bet kokio galimo snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo.

41 straipsnis

Priežiūros zonoje pagaminamo imlių rūšių gyvūnų mėšlo vežimas ir išbarstymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros zonoje būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą iš 16 straipsnyje nurodytų ūkių ir patalpų, esančių priežiūros zonoje, kurioje laikomi imlių rūšių gyvūnai.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo, kompetentingos institucijos ypatingomis aplinkybėmis gali leisti išvežti mėšlą transporto priemonėmis, kurios prieš ir po panaudojimo stropiai išvalomos ir dezinfekuojamos, išbarstyti nustatytose priežiūros zonos vietose ir pakankamu atstumu nuo ūkių, kuriuose laikomi imlių rūšių gyvūnai, laikantis tokių alternatyvių reikalavimų:

42 straipsnis

Priemonės dėl kitų gyvūnų produktų, pagamintų priežiūros zonoje

Valstybės narės užtikrina, kad gyvūninės kilmės produktai, išskyrus nurodytuosius 39–41 straipsniuose, būtų teikiami į rinką laikantis 28 ir 30–32 straipsniuose numatytų reikalavimų.

43 straipsnis

Valstybių narių priežiūros zonoje taikomos papildomos priemonės

Be pagal 37–42 straipsniuose numatytų priemonių valstybės narės gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos būtinomis ir atitinkamomis snukio ir nagų ligos virusui sustabdyti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, komercines ir socialines sąlygas, dominuojančias paveiktoje zonoje. Jei manoma, kad būtinos specialios priemonės arklinių judėjimui apriboti, jas nustatant atsižvelgiama į VI priede numatytas priemonės.

44 straipsnis

Priemonių priežiūros zonoje atšaukimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros zonoje taikomos priemonės būtų tęsiamos iki įvykdomi tokie reikalavimai:

2.  Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas tyrimas atliekamas patvirtinti, kad priežiūros zonoje infekcijos nėra pagal III priedo 1 dalies kriterijus ir aprėpiant III priedo 2.4 poskyryje numatytas priemones, paremtas III priedo 2.1 poskyryje nustatytais kriterijais.

7 SKIRSNIS

SUSKIRSTYMAS Į REGIONUS, JUDĖJIMO KONTROLĖ IR TAPATUMO ŽENKLINIMAS

45 straipsnis

Suskirstymas į regionus

1.  Nepažeidžiant Direktyvos 90/425/EB ir ypač jos 10 straipsnio, jei snukio ir nagų liga sklinda nepaisant priemonių, kurių imtasi pagal šią direktyvą, ir epizootija tampa intensyvi ir bet kuriuo atveju – vykdant priverstinę vakcinaciją, valstybės narės užtikrina, kad jų teritorija būtų suskirstyta į vieną ar kelias ribojimų taikymo ir laisvas zonas.

2.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai informaciją apie ribojimų taikymo zonoje įgyvendinamas priemones, o Komisija persvarsto ir, kai būtina, iš dalies pakeičia ir patvirtina priemones 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimo suskirstyti į regionus pagal šio straipsnio 1 dalį, dėl suskirstymo į regionus ir ribojimų taikymo zonoje taikytinų priemonių nusprendžiama 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Toks sprendimas gali turėti poveikį kaimyninėms valstybėms narėms, kurios priemonių ėmimosi metu nėra paveiktos infekcijos.

4.  Prieš apibrėžiant ribojimų taikymo zoną atliekamas išsamus epidemiologinis padėties įvertinimas, visų pirma – dėl snukio ir nagų ligos viruso galimo atnešimo laiko ir vietos, pasklidimo ir laikotarpio, būtino jam išnaikinti.

5.  Ribojimų taikymo zona turi būti kiek įmanoma apribota remiantis administracinėmis sienomis ir geografinėmis kliūtimis. Suskirstymas į regionus turėtų būti pradedamas nuo didesnių administracinių vienetų, o ne nuo regionų. Ribojimų taikymo zona gali būti sumažinta atsižvelgiant į 13 straipsnyje numatyto epidemiologinio tyrimo rezultatus iki zonos, kuri yra ne mažesnė kaip paregionis, o kai būtina – iki aplinkinių paregionių. Snukio ir nagų ligos virusui sklindant ribojimų taikymo zona didinama aprėpiant papildomus regionus ar paregionius.

46 straipsnis

Valstybės narės ribojimų taikymo zonoje taikomos priemonės

1.  Kai taikomas suskirstymas į regionus, valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi bent tokių priemonių:

2.  Kai taikomas suskirstymas į regionus, valstybės narės užtikrina, kad būtų susekti bent imlių rūšių gyvūnai, išvežti iš ribojimų taikymo zonos į kitą valstybę narę per laikotarpį nuo numanomo snukio ir nagų ligos viruso atsiradimo datos iki suskirstymo į regionus datos, ir tokie gyvūnai izoliuojami oficialiai veterinariškai kontroliuojant iki galima infekcija ar užteršimas yra oficialiai paneigiamas.

3.  Valstybės narės bendradarbiauja susekant imlių rūšių gyvūnų šviežią mėsą ir žalią pieną ir jo produktus, pagamintus ribojimų taikymo zonoje nuo numanomo snukio ir nagų ligos viruso atsiradimo datos iki suskirstymo į regionus datos. Tokia šviežia mėsa apdorojama pagal VII priedo A dalies 1 skyrių, o žalias pienas ir jo produktai – pagal IX priedo A arba B dalį, atsižvelgiant į paskirtį, arba sulaikomi iki galimas užteršimas snukio ir nagų ligos virusu yra oficialiai paneigiamas.

4.  Specialios priemonės, ypač dėl imlių rūšių gyvūnų produktų iš ribojimų taikymo zonos, neskirtų teikti į rinką už ribojimų taikymo zonos ribų, sanitarinio ženklinimo gali būti patvirtintos pagal Direktyvos 2002/99/EB 4 straipsnio 3 dalį.

47 straipsnis

Imlių rūšių gyvūnų tapatumo ženklinimas

1.  Nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų dėl vietinių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, valstybės narės užtikrina, kad snukio ir nagų ligos protrūkio jų teritorijoje atveju imlių rūšių gyvūnai galėtų išvykti iš ūkio, kuriame yra laikomi, tik tuomet, jei jų tapatumas paženklinamas taip, kad kompetentingos institucijos galėtų greitai susekti jų judėjimą ir kilmės ūkį arba bet kokį ūkį, iš kurio jie galėjo atvykti. Tačiau ypatingais atvejais, nurodytais 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje, kompetentinga institucija tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgusi į sanitarinę padėtį gali leisti kitus tokių gyvūnų judėjimo ir jų kilmės ūkio ar bet kokio kito ūkio, iš kurio jie galėjo atvykti, susekimo būdus. Tokių gyvūnų tapatumo ženklinimo ar jų kilmės ūkių susekimo priemones nustato kompetentinga institucija ir praneša Komisijai.

2.  Priemonės, kurių valstybės narės imasi dėl papildomo, nuolatinio ir nepanaikinamo gyvūnų ženklinimo specialiai snukio ir nagų ligai kontroliuoti ir ypač pagal 52 ir 53 straipsnius atliekamos vakcinacijos atveju, gali būti keičiamos 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

48 straipsnis

Judėjimo kontrolė snukio ir nagų ligos protrūkio atveju

1.  Valstybės narės užtikrina, kad snukio ir nagų ligos protrūkio jų teritorijoje atveju pagal 45 straipsnį įsteigtose ribojimų taikymo zonose būtų taikomos tokios imlių rūšių gyvūnų judėjimo kontrolės priemonės:

2.  Valstybės narės gali išplėsti vienos ar visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių taikymą aprėpiant dalį ar visą laisvą zoną.

8 SKIRSNIS

VAKCINACIJA

49 straipsnis

Vakcinų nuo snukio ir nagų ligos naudojimas, gamyba, prekyba ir kontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad:

50 straipsnis

Sprendimas dėl priverstinės vakcinacijos

1.  Taikyti priverstinę vakcinaciją gali būti nuspręsta kai yra bent viena iš tokių sąlygų:

2.  Priimant sprendimą dėl privertinės vakcinacijos atsižvelgiama į 15 straipsnyje numatytas priemones ir X priede išvardytus kriterijus.

3.  Sprendimas taikyti priverstinę vakcinaciją priimamas 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

4.  Priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą taikyti priverstinę vakcinaciją savo teritorijoje gali pareikalauti:

5.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, sprendimą taikyti priverstinę vakcinaciją gali priimti ir įgyvendinti pagal šią direktyva susijusi valstybė narė, raštu pranešusi Komisijai 51 straipsnyje numatytą informaciją.

6.  Jei valstybė narė taiko priverstinę vakcinaciją pagal šio straipsnio 5 dalį, tokį sprendimą nedelsiant persvarsto Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas ir Bendrijos priemonės tvirtinamos 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

7.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, sprendimas taikyti priverstinę vakcinaciją šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoje valstybėje narėje, suderinus su paveikta valstybe nare, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtas pačios Komisijos iniciatyva, jei galioja šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų sąlygos.

51 straipsnis

Priverstinės vakcinacijos reikalavimai

1.  Sprendime taikyti priverstinę vakcinaciją pagal 50 straipsnio 3 ir 4 dalis nustatomi reikalavimai, pagal kuriuos tokia vakcinacija turi būti atliekama; tokiais reikalavimais turi būti nustatyti bent tokie dalykai:

2.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyti priverstinės vakcinacijos reikalavimai užtikrina, kad tokia vakcinacija atliekama pagal 52 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar skiepyti gyvūnai vėliau yra skerdžiami, ar paliekami gyvi.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdoma informavimo programa, kuria visuomenė būtų informuojama apie skiepytų gyvūnų mėsos, pieno ir pieno produktų, skirtų vartoti žmonėms, saugą.

52 straipsnis

Apsauginė vakcinacija

1.  Apsauginę vakcinaciją taikančios valstybės narės užtikrina, kad:

2.  Valstybės narės, kurios taiko apsauginę vakcinaciją, užtikriną, kad vakcinacijos zona būtų apsupta ne siauresnės kaip 10 km pločio už vakcinacijos zonos ribų priežiūros zonos (priežiūros zona, kuri apibūdinta OIE):

53 straipsnis

Slopinamoji vakcinacija

1.  Valstybės narės praneša Komisijai, jei pagal 50 straipsnį ir atsižvelgdamos į visas susijusias aplinkybes jos nusprendžia taikyti slopinamąją vakcinaciją, ir suteikia bent 21 straipsnyje numatytą informaciją apie kontrolės priemones, kurių ketinama imtis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad slopinamoji vakcinacija būtų atliekama:

Tačiau logistikos sumetimais ir nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies, visų tokių ūkių gyvūnų užmušimas gali būti atidėtas tol, kol reikia laikytis Direktyvos 93/119/EEB ir šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies c punkto.

54 straipsnis

Priemonės, taikomos vakcinacijos zonoje laikotarpiu nuo priverstinės vakcinacijos pradžios iki praeina ne mažiau kaip 30 dienų po tokios vakcinacijos pabaigos (1 etapas)

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 2–6 dalyse numatytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos zonoje laikotarpiu nuo priverstinės vakcinacijos pradžios iki praeina ne mažiau kaip 30 dienų po tokios vakcinacijos pabaigos.

2.  Gyvų imlių rūšių gyvūnų judėjimas tarp ūkių vakcinacijos zonoje ir už jos ribų draudžiamas.

Nukrypstant nuo pirmoje pastraipoje numatyto draudimo ir atlikus tokių gyvų gyvūnų ir tokių gyvūnų kilmės ar išvykimo bandų klinikinį patikrinimą, kompetentingos institucijos gali leisti juos tiesiogiai nuvežti nedelsiant paskersti kompetentingos institucijos nustatytoje skerdykloje, esančioje vakcinacijos zonoje, o išskirtinėmis aplinkybėmis – netoli jos.

3.  Šviežia mėsa, pagaminta iš skiepytų gyvūnų, paskerstų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, yra:

4.  Iš skiepytų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti teikiami į rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų, jei, atsižvelgiant į tai, ar jie skirti, ar neskirti vartoti žmonėms, jie yra apdoroti bent vienu iš IX priedo A ir B dalyse nurodytų būdų. Apdorojimas atliekamas pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus vakcinacijos zonoje esančiose įstaigose, o jei toje zonoje įstaigų nėra – už jos ribų esančiose įstaigose, į kurias žalias pienas vežamas pagal šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.  Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos turi atitikti tokius reikalavimus:

6.  Šio straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą pieną atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

7.  Žalias pienas iš vakcinacijos zonoje esančių ūkių vežamas į ne vakcinacijos zonoje esančias įstaigas ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų:

8.  Imlių rūšių gyvūnų iš vakcinacijos zonoje esančių ūkių žalio pieno mėginius draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus veterinarinę diagnozavimo laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir perdirbti pieną tokiose laboratorijose.

9.  Sustabdomas spermos ėmimas dirbtiniam apsėklinimui iš imlių rūšių gyvūnų donorų, laikomų spermos surinkimo centruose, esančiuose vakcinacijos zonoje.

Nukrypstant nuo pirmoje pastraipoje numatyto draudimo, kompetentingos institucijos gali leisti surinkti spermą spermos surinkimo centruose vakcinacijos zonoje užšaldytai spermai gaminti, laikantis tokių reikalavimų:

10.  Draudžiama imti gyvūnų donorų kiaušinėlius ir embrionus.

11.  Teikiant į rinką gyvūninės kilmės produktus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 9 ir 10 dalyse, laikomasi 30, 31, 32 ir 41 straipsniuose numatytų reikalavimų.

55 straipsnis

Priemonės, taikomos vakcinacijos zonoje laikotarpiu nuo priverstinės vakcinacijos pradžios iki baigiamas tyrimas ir ūkių klasifikavimas (2 etapas)

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 2–5 dalyse numatytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos zonoje laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 30 dienų nuo priverstinės vakcinacijos pabaigos iki 56 ir 57 straipsniuose numatytų priemonių užbaigimo.

2.  Imlių rūšių gyvūnų judėjimas tarp ūkių vakcinacijos zonoje ir už jos ribų draudžiamas.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, kompetentingos institucijos gali leisti imlių rūšių gyvūnus iš 57 straipsnio 5 dalyje nurodytų ūkių tiesiogiai nuvežti nedelsiant paskersti vakcinacijos zonoje esančioje skerdykloje, laikantis tokių reikalavimų:

4.  Šviežia mėsa, išskyrus plaučkepenius, gautus iš per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį skiepytų didelių ir mažų atrajojančiųjų, gali būti teikiama į rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:

5.  Šio straipsnio 4 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą šviežią mėsą atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

6.  Šviežia mėsa, gauta iš kiaulių, paskerstų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, ženklinama Direktyvoje 2002/99/EB sanitariniu ženklu ir sandėliuojama ir vežama atskirai nuo tokiu ženklu nepaženklintos mėsos, o vėliau uždarose talpyklose vežama į kompetentingų institucijų nurodytą įstaigą apdoroti pagal VII priedo A dalies 1 skyrių.

7.  Iš skiepytų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti teikiami į rinką ne vakcinacijos zonoje, jei, atsižvelgiant į tai, ar jie skirti, ar neskirti vartoti žmonėms, jie yra apdoroti bent vienu iš IX priedo A ir B dalyse nurodytų būdų. Apdorojimas atliekamas vakcinacijos zonoje arba už jos ribų esančiose įstaigose pagal 54 straipsnio 4–8 dalių nuostatas.

8.  Imlių rūšių gyvūnų spermai, kiaušinėliams ir embrionams surinkti toliau taikomos 54 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytos priemonės.

9.  Teikiant į rinką gyvūninės kilmės produktus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalyse, laikomasi 30, 31, 32 ir 41 straipsniuose numatytų reikalavimų.

56 straipsnis

Klinikinis ir serologinis tyrimas vakcinacijos zonoje (2-A etapas)

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos zonoje laikotarpiu, prasidedančiu ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po priverstinės vakcinacijos pabaigos ir atlikus klinikinį ir serologinį tyrimą.

2.  Atliekamas tyrimas, skirtas nustatyti imlių rūšių gyvūnų bandas, kurios turėjo sąlytį su snukio ir nagų ligos virusu, bet neturi aiškių snukio ir nagų ligos klinikinių požymių. Tyrimas aprėpia klinikinį visų imlių rūšių gyvūnų patikrinimą visose vakcinacijos zonos bandose ir laboratorinius tyrimus pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.  Laboratorinis tyrimas atliekamas taikant tyrimus, atitinkančius XIII priede nustatytus diagnozavimo tyrimų kriterijus, patvirtintus 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ir turi atitikti vieną iš tokių reikalavimų:

57 straipsnis

Bandų klasifikacija vakcinacijos zonoje (2-B etapas)

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ūkiai, kuriuose yra imlių rūšių gyvūnų:

2.  Ūkiams, kuriuose yra bent vienas įtariamas užsikrėtus gyvūnas ir kuomet snukio ir nagų ligos viruso buvimas patvirtinamas pagal I skyriuje nustatytus kriterijus, taikomos 10 ir 21 straipsniuose numatytos priemonės.

3.  Ūkiams, kuriuose yra bent vienas įtariamas užsikrėtus dėl ankstesnio sąlyčio su snukio ir nagų ligos virusu, tačiau papildomas visų ūkyje esančių imlių rūšių gyvūnų tyrimas patvirtino, kad cirkuliuojančio snukio ir nagų ligos viruso nėra, taikomos bent tokios priemonės:

4.  Valstybės narės užtikrina, kad iš imlių rūšių gyvūnų gautiems produktams, pagamintiems 56 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, būtų taikomos tokios priemonės:

5.  Imlių rūšių gyvūnams ūkiuose, kuriuose ankstesnės ar esamos snukio ir nagų ligos viruso infekcijos buvimas buvo oficialiai paneigtas pagal 56 straipsnio 3 dalį, gali būti taikomos 58 straipsnyje numatytos priemonės.

58 straipsnis

Priemonės, taikomos vakcinacijos zonoje užbaigus tyrimą ir klasifikaciją ūkiuose iki grąžinamas snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusas (3 etapas)

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 2–6 dalyse numatytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos zonoje pabaigus taikyti 57 straipsnyje nustatytas priemones ir iki pagal 59 straipsnį grąžinamas snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad imlių rūšių gyvūnų judėjimas tarp vakcinacijos zonoje esančių ūkių būtų galimas tik gavus leidimą.

3.  Imlių rūšių gyvūnų judėjimas iš vakcinacijos zonos draudžiamas. Nukrypstant nuo šio draudimo, imlių rūšių gyvūnus gali būti leidžiama vežti į skerdyklą nedelsiant paskersti pagal 55 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies draudimo, kompetentingos institucijos gali leisti vežti neskiepytus imlių rūšių gyvūnus laikantis tokių nuostatų:

5.  Vakcinuotų veislinių patelių neskiepytus palikuonis draudžiama išvežti iš kilmės ūkio, nebent jie vežami į:

6.  Šviežia mėsa, pagaminta iš neskiepytų imlių rūšių gyvūnų, gali būti teikiama į rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:

7.  Šviežia mėsa, pagaminama iš skiepytų imlių rūšių gyvūnų arba skiepytų veislinių patelių, paskerstų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, neskiepytų serologiškai teigiamų palikuonių, ženklinama sanitariniu ženklu, numatytu Direktyvoje 2002/99/EB ir sandėliuojama ir vežama atskirai nuo tokiu ženklu nepaženklintos mėsos, o vėliau uždarose talpyklose nuvežama į kompetentingos institucijos nurodytą įstaigą apdoroti pagal VII priedo A dalies 1 skyrių.

8.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 dalies, šviežia mėsa ir paruošti plaučkepeniai, gauti iš per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį skiepytų didelių ir mažų atrajojančiųjų arba jų neskiepytų serologiškai teigiamų palikuonių, gali būti teikiama į rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:

9.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 dalies, skiepytų kiaulių ir jų neskiepytų serologiškai teigiamų palikuonių šviežia mėsa, pagaminta laikotarpiu nuo tyrimo pradžios iki visoje vakcinacijos zonoje pabaigiamos 57 straipsnyje numatytos priemonės ir praeina bent 3 mėnesiai po paskutinio toje zonoje užregistruoto protrūkio, gali būti teikiama tik į nacionalinę kilmės valstybės narės rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:

10.  Valstybė narė, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą valstybę narę, gali pareikalauti 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka priimti sprendimą išplėsti 9 dalyje nurodytos mėsos prekybą aprėpiant jos teritoriją arba jos dalį, laikantis reikalavimų, nustatomų ta pačia tvarka.

11.  Skiepytų kiaulių šviežios mėsos, pagamintos po šio straipsnio 9 dalyje nurodyto laikotarpio iki bus grąžintas infekcijos nebuvimo statusas pagal 61 straipsnį, išvežimo iš vakcinacijos zonos taisyklės nustatomos 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

12.  Šio straipsnio 6, 8 ir, kai taikytina, 10 dalies reikalavimų laikymąsi patvirtina už prekybai Bendrijos viduje skirtą šviežią mėsą atsakinga kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija prižiūri vietinės veterinarijos institucijos vykdomą atitikties kontrolę, o prekybos Bendrijos viduje atveju praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai sąrašą įstaigų, kurias ji patvirtintino šiuo tikslu.

13.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 8 dalies, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtas sprendimas ženklinti šviežią atrajojančiųjų mėsą, kuri neapdorotina pagal VIII priedo A dalį, ir iš tokios mėsos pagamintą smulkintą mėsą ir mėsos preparatus, kurie skirti teikti į rinką konkrečiame kilmės valstybės narės regione, specialiu sanitariniu ženklu, kurio neįmanoma supainioti su šio straipsnio 8 dalies c punkte ir 9 dalies c punkte nurodytu sanitariniu ženklu.

14.  Pienas ir pieno produktai, pagaminti iš skiepytų gyvūnų, gali būti teikiami į rinką vakcinacijos zonoje ir už jos ribų, jei, atsižvelgiant į tai, ar jie skirti, ar neskirti vartoti žmonėms, jie yra apdoroti bent vienu iš IX priedo A ir B dalyse nurodytų būdų. Toks apdorojimas atliekamas vakcinacijos zonoje esančioje įstaigoje arba laikantis 54 straipsnio 4–7 dalių nuostatų.

15.  Imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonoje esančių ūkių žalio pieno mėginius imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus veterinarinę diagnozavimo laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir perdirbti pieną tokiose laboratorijose leidžiama gavus oficialų leidimą ir imantis reikiamų priemonių išvengti bet kokiam galimam snukio ir nagų ligos pasklidimui.

16.  Teikiant į rinką gyvūninės kilmės produktus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 6–11 ir 13–15 dalyse, laikomasi 30, 31, 32 ir 41 straipsniuose numatytų reikalavimų.

9 SKIRSNIS

LAISVO NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS STATUSO GRĄŽINIMAS

59 straipsnis

Laisvo nuo snukio ir nagų ligos statuso grąžinimas

Laisvos nuo snukio ir nagų ligosstatusas valstybėje narėje arba jos regione grąžinamas 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į 60 ir 61 straipsniuose nurodytus reikalavimus.

60 straipsnis

Statuso grąžinimas po snukio ir nagų ligos išnaikinimo be priverstinės vakcinacijos

1.  Valstybė narė arba jos regionas, nustatytas pagal 45 straipsnį, atgauna savo snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusą suvaldžius ir sunaikinus vieną ar daugiau snukio ir nagų ligos protrūkių be vakcinacijos, jei įvykdyti tokie reikalavimai:

2.  Sprendimai dėl snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statuso grąžinimo tvirtinami 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

61 straipsnis

Statuso grąžinimas po snukio ir nagų ligos išnaikinimo taikant vakcinaciją

1.  Valstybė narė arba jos regionas, nustatytas pagal 45 straipsnį, atgauna savo snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusą suvaldžius ir sunaikinus vieną ar daugiau snukio ir nagų ligos protrūkių taikant vakcinaciją, jei įvykdyti tokie reikalavimai:

2.  Sprendimai dėl snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statuso grąžinimo tvirtinami 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

62 straipsnis

Priemonių laisvo nuo snukio ir nagų ligos statusui grąžinti pakeitimai

1.  Nukrypstant nuo 60 straipsnio, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šią direktyvą, kai įvykdyti 36 ir 44 straipsniuose numatyti reikalavimai, atliktas klinikinis ir serologinis tyrimas ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.

2.  Nukrypstant nuo 61 straipsnio, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šią direktyvą, kai atliktas 56 straipsnyje numatytas klinikinis ir serologinis tyrimas, pabaigtos 57 straipsnyje numatytos priemonės ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.

3.  Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad jokie imlių rūšių gyvūnai negali būti išvežami iš valstybės narės teritorijos ar regiono, kur buvo snukio ir nagų ligos protrūkis, į kitą valstybę narę tol, kol pagal OIE Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusas, nebent tokie gyvūnai:

4.  Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad tol, kol pagal OIE Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusas, priežiūros zonos aplink 52 straipsnio 2 dalį nurodytą vakcinacijos zoną skersmuo gali būti sumažintas patenkinamais rezultatais pabaigus 57 straipsnyje numatytas priemones.

63 straipsnis

Imlių rūšių gyvūnų ir iš tokių gyvūnų gautų produktų sertifikavimas prekybai Bendrijos viduje

Valstybės narės užtikrina, kad papildomas sertifikavimas prekybai Bendrijos viduje imlių rūšių gyvūnais ar iš tokių gyvūnų gautais produktais, reikalaujamas pagal šią direktyvą, būtų tęsiamas iki valstybei narei ar jos teritorijos daliai pagal 60 ir 61 straipsnius bus grąžintas snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusas.

64 straipsnis

Imlių rūšių skiepytų gyvūnų judėjimas po laisvo nuo snukio ir nagų ligos statuso grąžinimo

1.  Nuo snukio ir nagų ligos skiepytus imlių rūšių gyvūnus vežti iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę draudžiama.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1dalies draudimo, 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti specialias priemones dėl skiepytų imlių rūšių gyvūnų, laikomų zoologijos soduose ir įtrauktų į laukinės gamtos išsaugojimo programą arba laikomų ūkinių gyvūnų ištekliams skirtose patalpose, kompetentingų institucijų nurodytų kaip gyvūnų branduolys, būtinas veislei išlikti, laikantis atitinkamų OIE Gyvūnų sveikatos kodekso nuostatų.

III SKYRIUS

PREVENCINĖS PRIEMONĖS

10 SKIRSNIS

SU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU DIRBANČIOS LABORATORIJOS IR ĮSTAIGOS

65 straipsnis

Su snukio ir nagų ligos virusu dirbančios laboratorijos ir įstaigos

Valstybės narės užtikrina, kad:

66 straipsnis

Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių laboratorijų ir įstaigų patikrinimai

Komisijos veterinarijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atlieka patikrinimus vietoje, kad įsitikintų, ar XI priedo A ir B dalyse nurodytose įstaigose ir laboratorijose taikomos apsaugos sistemos atitinka XII priede nustatytus biologinės apsaugos standartus.

67 straipsnis

Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių patvirtintų laboratorijų ir įstaigų sąrašo pakeitimas

1.  XI priedo A ir B dalyse pateikiamas laboratorijų ir įstaigų sąrašas gali būti pakeistas 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į 66 straipsnyje numatytus patikrinimus vietoje.

2.  XI priedo A ir B dalyse pateikiamas laboratorijų ir įstaigų sąrašas reguliariai atnaujinamas pagal valstybių narių raštu pateikiamą informaciją 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

68 straipsnis

Nacionalinės laboratorijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad:

2.  Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta nacionalinė kontrolinė laboratorija gali teikti nacionalinės kontrolinės laboratorijos paslaugas vienai ar daugiau valstybių narių. Valstybės narės, kurios savo teritorijoje neturi nacionalinės kontrolinės laboratorijos, gali naudotis vienos ar kelių valstybių narių nacionalinės kontrolinės laboratorijos paslaugomis.

Bendradarbiavimas įforminamas dvišaliu susitarimu tarp atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, apie kurį pranešama Komisijai. Toks bendradarbiavimas nurodomas XI priedo A dalies lentelės specialioje skiltyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje numatyti laboratoriniai tyrimai visų pirma būtų atliekami patvirtinti arba paneigti snukio ir nagų ligai ir atmesti kitoms vezikulinėms ligoms.

Kai patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis ir nustatytas viruso serotipas, tas virusas antigeniškai apibūdinamas pagal kontrolinius vakcinos štamus, jei reikia, padedant Bendrijos kontrolinei laboratorijai.

Vietinio gyvojo inventoriaus, turinčio vezikulinės ligos požymių, kurio snukio ir nagų ligos ir, kai taikytina, kiaulių vezikulinės ligos tyrimų rezultatai neigiami, mėginiai nusiunčiami į Bendrijos kontrolinę laboratoriją papildomai ištirti.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje esanti nacionalinė kontrolinė laboratorija būtų aprūpinta reikiama įranga ir turėtų reikiamą kiekį personalo, mokančio atlikti laboratorinius tyrimus, reikalaujamus pagal šią direktyvą.

69 straipsnis

Bendrijos kontrolinė laboratorija

1.  Bendrijos kontrolinės laboratorijos statusas suteikiamas sutarus su atitinkama laboratorija ir laikantis 89 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, ta tvarka nustatytam laikotarpiui.

2.  Paskiriant Bendrijos kontrolinę laboratoriją visų pirma atsižvelgiama į laboratorijos techninę ir mokslinę kompetenciją, taip pat ir į dirbančių mokslo ir technikos darbuotojų patirtį ir sugebėjimus.

3.  Komisija persvarsto Bendrijos kontrolinės laboratorijos statuso suteikimą pasibaigus nustatytam darbo laikotarpiui ar anksčiau, atsižvelgdama į XVI priede nustatytų Bendrijos kontrolinės laboratorijos funkcijų ir pareigų vykdymą.

70 straipsnis

Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių patvirtintų laboratorijų ir įstaigų apsaugos standartai, priežiūros gairės ir veiklos kodeksas

1.  89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintas su snukio ir nagų ligos virusu dirbančioms laboratorijoms skirtas Būtiniausių standartų darbo vadovas.

2.  89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintos priežiūros, būtinos snukio ir nagų ligos ir infekcijos nebuvimo statusui grąžinti, gairės.

3.  89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintas vieningas tinkamos veiklos kodeksas, skirtas apsaugos sistemoms, taikomoms XI priedo A ir B dalyse išvardytose įstaigose ir laboratorijose.

11 SKIRSNIS

SNUKIO IR NAGŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS

71 straipsnis

Snukio ir nagų ligos ir kitų vezikulinių ligų diferencinio diagnozavimo standartai ir tyrimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės laboratorijos taikytų XIII priede nustatytus tyrimus ir standartus.

2.  Sprendimas dėl tinkamų priemonių nenumatytu atveju įsigyti, sandėliuoti ir tiekti į nacionalines laboratorijas pakankamą kiekį specialių reagentų ar diagnozavimo tyrimų, ypač dėl 56 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių, gali būti priimtas 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintas snukio ir nagų ligos diagnozavimo ir vezikulinių ligų, išskyrus kiaulių vezikulinę ligą, diferencinio diagnozavimo Darbo vadovas.

12 SKIRSNIS

NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAI IR PAVOJAUS REALIUOJU LAIKU PRATYBOS

72 straipsnis

Neatidėliotinų priemonių (keisti visame tekste)planai

1.  Valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planą, nustatantį nacionalines priemones, reikalingas išlaikyti aukštą žinių ir pasirengimo snukio ir nagų ligai ir aplinkosaugos lygį, kuris būtų įgyvendintas snukio ir nagų ligos protrūkio atveju.

2.  Nenumatytų atvejų plane numatoma galimybė pasinaudoti visa infrastruktūra, įranga, personalu ir kitomis reikiamomis medžiagomis, būtinomis snukio ir nagų ligos protrūkiui greitai ir veiksmingai išnaikinti, jis užtikrina koordinavimą su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir skatina bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

3.  Nenumatytų atvejų plane numatomos priemonės, įgyvendinamos pagal blogiausio atvejo scenarijų, kaip nurodyta XVII priedo 12 skyriuje, ir nurodomi:

4.  Nenumatytų atvejų planas užtikrina, kad būtų visos priemonės, apsaugančios nuo bet kokios išvengiamos žalos aplinkai protrūkio atveju, kartu užtikrinant aukščiausią ligos kontrolės lygį, ir kuo labiau sumažinančios dėl protrūkio patiriamą žalą, ypač, jei būtina vietoje palaidoti ar sudeginti kritusių ar užmuštų gyvūnų skerdenas.

5.  Nenumatytų atvejų planų rengimo kriterijai ir reikalavimai nustatyti XVII priede. Tie kriterijai ir reikalavimai gali būti iš dalies keičiami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į savitą snukio ir nagų ligos pobūdį ir ligos kontrolės ir aplinkosaugos priemonių plėtros pažangą.

6.  Komisija išnagrinėja nenumatytų atvejų planus siekdama nustatyti, ar jie leidžia pasiekti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą ir nurodo atitinkamai valstybei narei reikiamus pakeitimus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad tokie planai būtų suderinami su kitų valstybių narių planais.

7.  Nenumatytų atvejų planai tvirtinami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad apie žymius jų patvirtintų nenumatytų atvejų planų pakeitimus būtų nedelsiant pranešama Komisijai.

9.  Persvarstyti nenumatytų atvejų planai vėliau gali būti tvirtinami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant atsižvelgti į padėties raidą.

10.  Bet kuriuo atveju kiekviena valstybė narė atnaujina savo nenumatytų atvejų planą, visų pirma atsižvelgdama į 73 straipsnyje nurodytas pavojaus realiuoju laiku pratybas, ir pateikia jį patvirtinti Komisijai 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

73 straipsnis

Pavojaus realiuoju laiku pratybos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pavojaus realiuoju laiku pratybos būtų vykdomos pagal jų patvirtintą nenumatytų atvejų planą ir XVII priedą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai įmanoma ir naudinga, pavojaus realiuoju laiku pratybos būtų vykdomos artimai bendradarbiaujant su kaimyninių valstybių narių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

3.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagrindinius pavojaus realiuoju laiku pratybų rezultatus. Ta informacija pateikiama Komisijai kaip dalis informacijos, reikalaujamos Direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnyje.

13 SKIRSNIS

KONTROLĖS CENTRAI IR EKSPERTŲ GRUPĖS

74 straipsnis

Nacionaliniai (centriniai) ligos kontrolės centrai. Funkcijos ir pareigos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju galima būtų nedelsiant įsteigti nacionalinį (centrinį) ligos kontrolės centrą.

2.  Nacionalinis (centrinis) ligos kontrolės centras visų pirma vadovauja ir prižiūri 76 straipsnyje numatytų vietinių ligos kontrolės centrų veiklą. Kai kurios funkcijos, kurios iš pradžių buvo priskiriamos nacionaliniam (centriniam) ligos kontrolės centrui gali būti perduotos vietiniam ligos kontrolės centrui, veikiančiam administraciniame lygmenyje, kaip nurodyta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies p punkte, arba aukštesniame lygmenyje, jei tai yra suderinama su nacionalinio ligos kontrolės centro darbu.

3.  Nacionalinis (centrinis) ligos kontrolės centras yra atsakingas bent už tokius dalykus:

75 straipsnis

Nacionaliniai (centriniai) ligos kontrolės centrai. Techniniai reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai (centriniai) ligos kontrolės centrai turėtų visas reikiamas priemones, įskaitant personalą, infrastruktūrą ir įrangą, veiksmingai išnaikinimo kampanijai įvykdyti.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės yra bent tokios:

76 straipsnis

Vietiniai ligos kontrolės centrai. Įsteigimas, funkcijos ir pareigos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju galima būtų nedelsiant įsteigti visiškai veiksmingus vietinius ligos kontrolės centrus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nenumatytų atvejų planus būtų numatytos galimos vietinių ligos kontrolės centrų vietos, jų organizacija, personalas, apgyvendinimas, infrastruktūra ir įranga, valdymo sistemos, ryšių linijos ir informacijos kanalai.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vietiniai ligos kontrolės centrai veiktų artimai koordinuodami ir bendradarbiaudami su nacionaliniu (centriniu) ligos kontrolės centru, ypač – dėl 74 straipsnio 3 dalies b punkte numatytų priemonių.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad vietiniai ligos kontrolės centrai turėtų reikiamą organizaciją, jog užtikrintų spartų šioje direktyvoje numatytų priemonių, taikytinų snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, įgyvendinimą.

77 straipsnis

Vietiniai ligos kontrolės centrai. Techniniai reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vietiniai ligos kontrolės centrai turėtų būtiną personalą, infrastruktūrą ir įrangą, aiškią valdymo struktūrą ir veiksmingą vadybą, jog užtikrintų su epidemiologiniu tyrimu, aplinkos apsauga, užkrėstų bandų skerdenų perdirbimu, zonų oficialia priežiūra, susekimu, aprūpinimu ir priverstiniu skerdimu, valymu ir dezinfekavimu bei kitomis sanitarijos priemonėmis, priverstine vakcinacija susijusių priemonių ir visų kitų strateginių sprendimų sparčiu įgyvendinimu.

2.  Vietiniai ligos kontrolės centrai turi turėti bent:

78 straipsnis

Ekspertų grupė

1.  Valstybės narės įsteigia nuolatos dirbančią ekspertų grupę, kurią sudaro subalansuotas skaičius epidemiologų, veterinarijos mokslininkų ir virusologų, skirtą palaikyti kompetenciją padedant kompetentingai institucijai užtikrinti pasirengimą snukio ir nagų ligos protrūkiui.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės, kuriose imlių rūšių gyvūnų skaičius nedidelis, gali parengti oficialų susitarimą su kitomis valstybėmis narėmis dėl abipusės paramos naudojantis ekspertų grupe. Tokie susitarimai išsamiai aprašomi 72 straipsnyje nurodytuose nenumatytų atvejų planuose.

2.  Esant įtarimui dėl snukio ir nagų ligos protrūkio ekspertų grupė atlieka bent tokius veiksmus:

3.  Esant snukio ir nagų ligos protrūkiui ekspertų grupė atlieka bent tokius veiksmus:

14 SKIRSNIS

ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAI

79 straipsnis

Nacionaliniai antigenų ir vakcinų bankai

1.  Valstybės narės pagal nenumatytų atvejų planą įsteigia ar išlaiko nacionalinius antigenų ir vakcinų bankus, skirtus pagal Direktyvą 2001/82/EB leistinų antigenų ar vakcinų priverstinei vakcinacijai ištekliams laikyti.

2.  Valstybės narės gali turėti vakcinų pakavimo ir sandėliavimo priverstinės vakcinacijos atveju įstaigas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniuose antigenų ir vakcinų bankuose laikomas antigenas ir sudaryta vakcina atitiktų būtiniausius reikalavimus, nustatytus Bendrijos antigenų ir vakcinų bankui, dėl saugos, sterilumo ir nestruktūrinių baltymų kiekio.

4.  Nacionalinius antigenų ir vakcinų bankus turinčios valstybės narės informuoja Komisiją apie laikomas antigenų ir vakcinų atsargas. Tokia informacija pateikiama Komisijai kas 12 mėnesių kaip Direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnyje reikalaujamos informacijos dalis. Informacija apie nacionaliniame antigenų ir vakcinų banke laikomų antigenų arba leistinų vakcinų kiekį ir potipius traktuojama kaip slapta informacija ir, svarbiausia, nėra skelbiama.

80 straipsnis

Bendrijos antigenų ir vakcinų bankas

1.  Bendrijos antigenų ir vakcinų bankas įsteigiamas 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.  Komisija užtikrina, kad koncentruotų inaktyvuotų antigenų, skirtų snukio ir nagų ligos vakcinoms gaminti, Bendrijos ištekliai būtų laikomi Bendrijos antigenų ir vakcinų banko patalpose. Tuo tikslu, 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į poreikius, numatytus pagal 72 straipsnyje nurodytus nenumatytų atvejų planus ir epidemiologinę padėtį, jei reikia, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija, nustatomas Bendrijos antigenų ir vakcinų banke laikomų snukio ir nagų ligos viruso antigeno ir, jei reikia, pagal Direktyvą 2001/82/EB leistinų vakcinų dozių skaičius ir štamų bei potipių įvairovė.

3.  Informacija apie Bendrijos antigenų ir vakcinų banke laikomų antigenų arba leistinų vakcinų kiekį ir potipius traktuojama kaip slapta informacija ir, svarbiausia, nėra skelbiama.

4.  Bendrijos antigenų ir leistinų vakcinų išteklių sukūrimo ir išlaikymo, pageidautina – bent dvejose gamybos įstaigose, reikalavimai nustatomi sutartyse, sudaromose tarp Komisijos ir gamybos įstaigų. Tokiose sutartyse nustatomi bent tokie dalykai:

5.  Šio straipsnio 4 dalies a–c dalyse nurodyti reikalavimai ir garantijos gali būti iš dalies keičiami 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

81 straipsnis

Koncentruoto inaktyvuoto antigeno tiekimas ir sandėliavimas

Komisija užtikrina, kad Bendrijos antigenų ir vakcinų bankui tiekiamo koncentruoto inaktyvuoto antigeno gamintojas pagal rangovinę sutartį garantuotų tokius koncentruoto neaktyvuoto snukio ir nagų ligos viruso antigeno tiekimo ir sandėliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems XIV priedo 1 skyriuje.

82 straipsnis

Vakcinų paruošimas, gamyba, supilstymas, ženklinimas ir platinimas

1.  Komisija užtikrina, kad Bendrijos antigenų ir vakcinų bankui tiekiamo koncentruoto neaktyvuoto antigeno gamintojas pagal rangovinę sutartį garantuotų tokius iš 81 straipsnyje nurodytų antigenų atkurtų vakcinų paruošimo, gamybos, supilstymo, ženklinimo ir platinimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems XIV priedo 2 skyriuje.

2.  Nenumatytu atveju ir reikiamai atsižvelgus į epidemiologinę padėtį Komisija įgaliojama pasirūpinti iš bet kokio tinkamo antigeno atkurtų vakcinų būtino kiekio nedelsiama gamyba, supilstymu, ženklinimu, laikinu sandėliavimu ir platinimu.

83 straipsnis

Galimybė pasinaudoti Bendrijos antigenų ir vakcinų banku

1.  Valstybės narės turi galimybę pasinaudoti Bendrijos antigenų ir vakcinų banku pateikusios prašymą Komisijai.

Komisija, atsižvelgdama į Bendrijos antigenų ir vakcinų išteklių kiekį, nedelsdama pasirūpina reikiamo vakcinų kiekio ir potipių paruošimu, gamyba, supilstymu, ženklinimu ir platinimu, ypač – taikant 51 straipsnį.

2.  Nacionalinius antigenų ir vakcinų bankus turinčios valstybės narės arba su tarptautiniu antigenų ir vakcinų banku asocijuotos valstybės narės turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus dėl Bendrijos antigenų ir vakcinų banko kaip ir kitos valstybės narės, kurios tokių išteklių neturi.

3.  Kai tai atitinka Bendrijos interesus, Komisija gali tiekti ar skolinti antigenus iš Bendrijos atsargų ar iš tokių antigenų atkurtas vakcinas trečiosioms šalims.

Nepažeidžiant susitarimų, sudarytų tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, galimybė trečiosioms šalims pasinaudoti Bendrijos antigenų ir vakcinų banku suteikiama 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Komisijai ir atitinkamai trečiajai šaliai išsamiai susitarus dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo, tvirtinamo ta tvarka.

4.  Po antigeno ar paruoštos vakcinos panaudojimo iš Bendrijos atsargų, Komisija užtikrina, kad išnaudotas antigeno ar vakcinos kiekis būtų kuo greičiau ir pagal epidemiologinę padėtį papildytas.

84 straipsnis

Snukio ir nagų ligos vakcinų bandymas

1.  Komisija atsako už nepriklausomų bandymų organizavimą, kuriais nustatomas iš Bendrijos antigenų ir vakcinų banke laikomo antigenų ar kitų antigenų atkurtų vakcinų, skirtų naudoti pagal Bendrijos pagalbos kontrolės priemonėms prieš snukio ir nagų ligą trečiosiose šalyse pagal 82 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 3 dalį, veiksmingumą ir nekenksmingumą.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems bandymams atlikti Komisija gali pasinaudoti nepriklausomo Bendrijos koordinacinio instituto paslaugomis.

Jei reikia, Bendrijos koordinacinis institutas paskiriamas ir išsamios jo funkcijų, pareigų ir Bendrijos finansinio įnašo taisyklės tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose numatytų veiksmingumo, saugos ir gamybos tvarkos standartų, iš Bendrijos antigenų ir vakcinų banke laikomo antigeno atkurtos vakcinos turi atitikti bent būtiniausius veiksmingumo, saugos ir gamybos tvarkos standartus, nustatytus Europos farmakopėjoje ir atitinkamose OIE vadovo nuostatose.

15 SKIRSNIS

SNUKIO IR NAGŲ LIGA KITOSE RŪŠYSE

85 straipsnis

Papildomos priemonės užkirsti kelią snukio ir nagų ligai

1.  Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 ir jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, valstybės narės užtikrina, kad visiems gyvūnams, neatsižvelgiant į jų paskirtį ar gyvenamą vietą, būtų taikomas šėrimo paplavomis draudimas pagal bendrijos ir nacionalinius teisės aktus. Išsamios valstybių narių taikytinų kontrolės priemonių taisyklės gali būti tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.  Išsamios taisyklės dėl snukio ir nagų ligos 2 straipsnio a punkto antrame sakinyje nurodytuose gyvūnuose kontrolės gali būti tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Iškart, kai tik valstybės narės kompetentinga institucija turi informacijos, kad laukiniai gyvūnai įtariami užsikrėtus snukio ir nagų liga, ji imasi visų reikiamų priemonių patvirtinti arba paneigti ligos buvimą ištirdama visus nušautus arba rastus negyvus imlių rūšių laukinius gyvūnus, įskaitant laboratorinius tyrimus. Apie įtarimą ji informuoja imlių rūšių gyvūnų savininkus ir medžiotojus.

4.  Kai tik valstybės narės kompetentinga institucija turi informacijos apie snukio ir nagų ligos pirminį atvejį tarp laukinių gyvūnų, ji nedelsdama taiko XVIII priedo A dalyje numatytas priemones ligos pasklidimui sumažinti ir parengia snukio ir nagų ligos išnaikinimo planą pagal XVIII priedo B dalį. Ji informuoja apie patvirtintą atvejį imlių rūšių gyvūnų savininkus ir medžiotojus.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINAMOSIOS PRIEMONĖS

86 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Valstybės narės praneša tokias nuostatas Komisijai iki 93 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.

87 straipsnis

Konkrečių straipsnių įgyvendinimo, papildomų išsamių šios direktyvos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo ir priedų keitimo tvarka

1.  Išsamios taisyklės dėl 75 straipsnio 2 dalies ir 77 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo gali būti tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.  Papildomos išsamios taisyklės dėl šios direktyvos įgyvendinimo gali būti tvirtinamos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Šios direktyvos priedai gali būti iš dalies keičiami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, o XI priedas – 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

88 straipsnis

Ad hoc epidemiologinių priemonių patvirtinimo tvarka

Jei, įgyvendindama šioje direktyvoje numatytas priemones, valstybė narė nustato, kad priemonė nepritaikyta prie epidemiologinės padėties arba snukio ir nagų ligos virusas sklinda nepaisant pagal šią direktyvą vykdomų priemonių, 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamas specialus sprendimas įgalioti tą valstybę narę ribotą laikotarpį, atitinkantį epidemiologinę padėtį, įgyvendinti alternatyvias priemones, turinčias lygiavertį epidemiologinį efektą.

89 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1.  Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 įkurtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – 15 dienų.

4.  Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

90 straipsnis

Direktyvos 92/46/EEB pakeitimas

Tarybos direktyvos 92/46/EEB A priedo I skyriaus 4 dalies b punkto antroji pastraipa naikinama.

91 straipsnis

Panaikinimas

1.  Nuo 93 straipsnyje nurodytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl XIX priede nustatytų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo galutinių terminų, naikinama Direktyva 85/511/EEB ir ją įgyvendinant patvirtinti 1989 m. rugsėjo 25 d. Sprendimas 89/531/EEB, skiriantis etaloninę laboratoriją snukio ir nagų ligos virusui nustatyti ir nustatantis tos laboratorijos funkcijas ( 40 ), ir 1991 m. gruodžio 11 d. Sprendimas 91/665/EEB, paskiriantis Bendrijos snukio ir nagų ligos vakcinų koordinavimo institutą ir nustatantis jo funkcijas ( 41 ).

2.  Nuorodos, daromos į panaikintą Direktyvą 85/511/EEB, laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir traktuojamos pagal koreliacinę lentelę, pateikiamą XX priede.

92 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Pereinamojo laikotarpio nuostatos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

2.  Per šešis mėnesius po 94 straipsnyje nurodytos datos valstybės narės pateikia Komisijai iš dalies pakeistus nenumatytų atvejų planus, kuriuose atsižvelgta į 72 straipsnio nuostatas.

Komisija išnagrinėja tuos nenumatytų atvejų planus pagal šios direktyvos tikslus ir nurodo atitinkamai valstybei narei reikiamus pakeitimus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad tokie planai būtų suderinami su kitų valstybių narių planais.

Tokie iš dalies pakeisti nenumatytų atvejų planai tvirtinami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

93 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. birželio 30 d., įgyvendina šia direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2004 m. liepos 1 d.

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

94 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

95 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

PROTRŪKIO APIBRĖŽIMAS

Protrūkis paskelbiamas, kai ūkis atitinka vieną ar daugiau tokių kriterijų:

---

II PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE LIGĄ IR PAPILDOMA EPIDEMIOLOGINĖ INFORMACIJA, KURIĄ TURI TEIKTI VALSTYBĖ NARĖ, KURIOJE PATVIRTINTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA

---

III PRIEDAS

TYRIMAS

1.   Klinikinis patikrinimas

2.   Mėginių ėmimo tvarka

2.1.   Bendrosios nuostatos

2.1.1.

Serologiniai mėginiai imami: 2.1.1.1. pagal 78 straipsnyje nurodytoje ekspertų grupėje įkurtos epidemiologinės grupės rekomendacijas; 2.1.1.2. siekiant aptikti ir pateikti įrodymus, atsižvelgiant ir į I priedo apibrėžimą, dėl ankstesnės infekcijos nebuvimo.

2.1.2.

Kai mėginiai imami pagal ligos priežiūros programą po protrūkio, veiksmų nesiimama, kol nepraeina mažiausiai 21 diena po imlių rūšių sunaikinimo užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose) ir preliminaraus valymo bei dezinfekavimo, nebent šiame priede būtų numatyta kitaip.

2.1.3.

Mėginiai iš imlių rūšių gyvūnų imami pagal šio priedo nuostatas, bet kuriuo atveju – jei yra protrūkio paveiktų avių ir ožkų arba kitų imlių gyvūnų, neturinčių aiškių klinikinių požymių, ir ypač tuomet, kai tokie gyvūnai buvo izoliuoti nuo galvijų ir kiaulių.

2.2.   Mėginių ėmimas ūkiuose

Ūkiuose, kuriuose įtariama esant snukio ir nagų liga, tačiau nėra klinikinių požymių, avys ir ožkos, o epidemiologinei grupei rekomendavus – ir kitos imlios rūšys, turi būti ištirtos pagal mėginių ėmimo protokolą, leidžiantį 95 % patikimumu aptikti 5 % paplitimą.

2.3.   Mėginių ėmimas apsaugos zonose

Siekiant pagal 36 straipsnį atšaukti 21–35 straipsniuose numatytas priemones, visi apsaugos zonoje esantys ūkiai, kuriuose avys ir ožkos neturėjo tiesioginio ir artimo sąlyčio su galvijais bent 21 dienos laikotarpį iki mėginių ėmimo, ištiriami pagal mėginių ėmimo protokolą, leidžiantį 95 % patikimumu aptikti 5 % ligos paplitimą.

Tačiau, jei epidemiologinės aplinkybės leidžia ir ypač – taikant 36 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas priemones, kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad mėginiai imami ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų po imlių gyvūnų sunaikinimo užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose) ir preliminaraus valymo bei dezinfekavimo, su sąlyga, kad mėginiai imami pagal 2.3 poskyrį, taikant statistinius parametrus pagal kuriuos 95 % patikimumu galima aptikti 2 % ligos paplitimą bandoje.

2.4.   Mėginių ėmimas priežiūros zonose

Siekiant pagal 44 straipsnį atšaukti 37–43 straipsniuose numatytas priemones, ištiriami visi apsaugos zonoje esantys ūkiai, kuriuose turi būti įtariama snukio ir nagų liga nesant klinikinių požymių, ypač ten, kur laikomos avys ir ožkos. Šiam tyrimui pakanka daugiaetapio mėginių ėmimo, jei mėginiai imamai:

2.5.   Mėginių ėmimas stebėsenai

3.	Pagal 2.2, 2.3 ir 2.4.3 teksto dalių reikalavimus skaičiuojamų mėginių skaičius didinamas siekiant atsižvelgti į nustatytą taikomo tyrimo diagnostinį jautrumą.

---

IV PRIEDAS

VALYMO IR DEZINFEKAVIMO PRINCIPAI IR TVARKA

1.   Bendrieji principai ir tvarka

1.1.	11 straipsnyje numatytos valymo ir dezinfekavimo operacijos atliekamos oficialiai prižiūrint ir laikantis oficialaus veterinaro pateikiamų instrukcijų.

1.2.	Naudotinos dezinfekcinės medžiagos ir jų koncentracija turi būti oficialiai patvirtinta kompetentingos institucijos, kad užtikrintų snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą.

1.3.	Dezinfekcinių medžiagų aktyvumas neturi būti pablogėjęs nuo ilgo sandėliavimo.

1.4.	Dezinfekcinės medžiagos ir dezinfekavimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į apdorojamų patalpų, transporto priemonių ir objektų pobūdį.

1.5.

Nuriebalinamųjų ir dezinfekcinių medžiagų naudojimo reikalavimai turi užtikrinti, kad jų veiksmingumas nenukentėtų. Visų pirma, būtina laikytis gamintojo nurodytų techninių parametrų, pvz., slėgio, mažiausiosios temperatūros ir reikiamos sąlyčio trukmės. Dezinfekcinės medžiagos aktyvumo neturi mažinti sąveika su kitomis medžiagomis, pvz., nuriebalinamosiomis.

1.6.

Neatsižvelgiant į naudojamą dezinfekcinę medžiagą, taikomos tokios bendrosios taisyklės: 1.6.1. pakratai ir išmatos stropiai išmirkomi dezinfekcine medžiaga; 1.6.2. plaunama ir valoma stropiai nušveičiant ir nugramdant visus galimai užterštus paviršius, ypač žemę, grindis, rampas ir sienas, kai įmanoma, nuėmus ir išmontavus įrangą ar instaliaciją, kuri kliudytų veiksmingai išvalyti ir dezinfekuoti; 1.6.3. tuomet papildomai paveikiant dezinfekcine medžiaga ne trumpiau kaip rekomenduojama gamintojo; 1.6.4. valymui panaudotas vanduo pašalinamas taip, kad būtų išvengta bet kokio snukio ir nagų ligos viruso pasklidimo pavojaus, ir laikantis oficialaus veterinaro nurodymų.

1.7.	Kai plaunama skysčiais veikiant slėgiui ir po dezinfekavimo, turi būti išvengta pakartotinio anksčiau išvalytų ar dezinfekuotų vietų užteršimo.

1.8.	Reikia nuplauti, dezinfekuoti ar sunaikinti įrangą, instaliaciją, daiktus ar skyrius, kurie galėtų būti užteršti.

1.9.	Pagal šią direktyvą reikalaujamos valymo ir dezinfekavimo operacijos registruojamos ūkio registre, o transporto priemonių atveju – žurnale, o kai reikalingas oficialus patvirtinimas – patvirtinamos prižiūrinčiojo oficialaus veterinaro.

2.   Užkrėstų ūkių valymo ir dezinfekavimo specialios nuostatos

2.1.   Preliminarus valymas ir dezinfekavimas

2.2.   Galutinis valymas ir dezinfekavimas

3.   Užterštų pakratų, mėšlo ir srutų dezinfekavimas

4.   Ypatingi atvejai

---

V PRIEDAS

ŪKIŲ ATKŪRIMAS

1.   Bendrieji principai

1.1.	Ūkių atstatymas gyvūnais nevykdomas anksčiau kaip praėjus 21 dienai po ūkio galutinio dezinfekavimo pabaigimo.

1.2.

Ūkiui atkurti gyvūnai gali būti atvežami tik laikantis tokių reikalavimų: 1.2.1. gyvūnai neturi būti iš zonų, kuriose taikomi apribojimai dėl gyvūnų sveikatos, susiję su snukio ir nagų liga; 1.2.2. kompetentingoms institucijoms turi būti įrodyta, kad bet koks likęs snukio ir nagų ligos virusas atkurti skirtuose gyvūnuose gali būti aptiktas remiantis klinikiniais požymiais galvijų ir kiaulių atveju arba laboratoriniais tyrimais – kitų snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnų atveju – atliekamais pasibaigus 1.3 poskyryje nurodytam stebėjimo laikotarpiui; 1.2.3. siekiant užtikrinti 1.2.2 punkte nurodytą reikiamą imuninę reakciją papildyti skirtuose gyvūnuose, tie gyvūnai turi būti: 1.2.3.1. kilę ir atvežti iš ūkio, kuris yra ne mažiau kaip 10 km spindulio zonoje nuo ūkio, kuriame nebuvo snukio ir nagų ligos protrūkio bent 30 dienų; 1.2.3.2. ištirti XIII priede nurodytu tyrimu, skirtu aptikti antikūnus prieš snukio ir nagų ligos virusą, iš mėginių, paimtų prieš atvežant į ūkį, ir tyrimo rezultatai yra neigiami.

1.3.

Neatsižvelgiant į ūkyje vykdomo ūkininkavimo tipą, gyvūnai turi būti vėl atvežami laikantis tokios tvarkos: 1.3.1. gyvūnai turi būti atvežami į visus atitinkamo ūkio padalinius ir pastatus; 1.3.2. kai ūkis sudarytas iš daugiau kaip vieno padalinio ar pastato, nebūtina atvežti gyvūnus vienu metu į visus padalinius ar pastatus; Tačiau nė vienas snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnas negali palikti ūkio iki su visais į visus padalinius ir pastatys atvežtais gyvūnais nebus atliktos visos gyvūnų papildymo procedūros. 1.3.3. pirmąsias 14 dienų po atvežimo kas tris dienas turi būti atliekami gyvūnų klinikiniai patikrinimai; 1.3.4. 15–28 dienų laikotarpiu po atvežimo gyvūnų klinikiniai patikrinimai atliekami kartą per savaitę; 1.3.5. ne anksčiau kaip praėjus 28 dienoms po paskutinio atvežimo visi gyvūnai turi būti kliniškai patikrinami ir pagal III priedo 2.2 poskyrio reikalavimus paimami mėginiai tyrimams dėl antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą buvimui nustatyti.

1.4.	Gyvūnų papildymo procedūra laikoma užbaigta, kai baigiamos 1.3.5 punkte nurodytos priemonės ir gaunami neigiami rezultatai.

2.   Priemonių pratęsimas ir leidžiančios nukrypti nuostatos

2.1.   Kompetentinga institucija gali nustatyti:

2.2.	Kompetentingos institucijos gali nukrypti nuo šio priedo 1.3.2–1.3.4 punktuose numatytų priemonių, kai gyvūnų grąžinimas atliekamas praėjus 3 mėnesiams po paskutinio protrūkio 10 km spindulio zonoje aplink ūkį, kuriame vykdoma gyvūnų papildymo operacija.

3.   Gyvūnų papildymas, susijęs su priverstine vakcinacija

3.1.	Gyvūnų papildymas pagal 52 straipsnį įsteigtoje vakcinacijos zonoje atliekamas pagal šio priedo 1 ir 2 skyrius arba pagal 58 straipsnio 2 dalį arba 4 dalies a, c ir d punktus.

3.2.

Kompetentingos institucijos gali leisti papildyti ne vakcinacijos zonoje esančius ūkius skiepytais gyvūnais, atlikus 61 straipsnyje numatytas priemones ir laikantis tokių reikalavimų: 3.2.1. skiepyti gyvūnai sudaro daugiau kaip 75 % papildymui naudojamų gyvūnų, tuomet ne anksčiau kaip po 28 dienų po imlių rūšių gyvūnų paskutinio atvežimo skiepyti gyvūnai ištiriami antikūnams prie nestruktūrinius baltymus aptikti, parenkant gyvūnus atsitiktine tvarka, mėginių ėmimui taikant III priedo 2.2 poskyryje numatytus statistinius parametrus, o neskiepytiems gyvūnams taikomos 3.1 poskyrio nuostatos; 3.2.2. skiepyti gyvūnai sudaro ne daugiau kaip 75 % papildymui naudojamų gyvūnų, tuomet neskiepyti gyvūnai laikomi kontroliniais ir taikomos 3.1 poskyrio nuostatos.

---

VI PRIEDAS

ARKLINIŲ JUDĖJIMO APRIBOJIMAI

1.   Būtiniausios priemonės

Kai pagal 10 straipsnį yra patvirtinamas bent vienas snukio ir nagų ligos protrūkis, valstybės narės užtiktina, kad arkliniai į kitą valstybę narę galėtų būti išvežami tik tuomet, jei be Sprendimuose 93/623/EEB ir 2000/68/EB numatytų tapatumo dokumento dar turėtų ir Direktyvos 90/426/EEB C priede numatytą sveikatos sertifikatą.

2.   Rekomenduojamos papildomos priemonės

2.1.   Priemonės per visišką judėjimo sustabdymą

Jei kompetentingos institucijos taiko visišką judėjimo sustabdymą, kaip numatyta 7 straipsnio 3 dalyje, iš ūkių, kuriems taikomi 4 ir 10 straipsniuose nustatyti apribojimai, gali būti leista išvežti tuos arklinius, kuriems reikia specialaus veterinarinio gydymo patalpose, kuriose nėra imlių rūšių gyvūnų, jei laikomasi tokių reikalavimų:

2.2.   Arklinių kontrolė siejant su apsaugos ir priežiūros zonomis

2.2.1.

Arklinių judėjimui už apsaugos ir priežiūros zonų ribų netaikomi papildomi reikalavimai, išskyrus pateikiamus Direktyvoje 90/426/EEB.

2.2.2.

Arklinių judėjimui pagal 21 straipsnį įsteigtose apsaugos ir priežiūros zonose taikomi tokie reikalavimai: 2.2.2.1. naudoti arklinius, laikomus apsaugos ir priežiūros zonoje esančiuose ūkiuose, kuriuose nelaikomi imlių rūšių gyvūnai, gali būti leista apsaugos zonoje, jei taikomos reikiamos valymo ir dezinfekavimo priemonės, ir tai negali būti ribojama priežiūros zonoje esančiose patalpose; 2.2.2.2. arkliniai be apribojimų gali būti vežami specialiai jiems skirtose transporto priemonėse į ūkį, kuriame nelaikomi imlių rūšių gyvūnai; 2.2.2.3. išskirtiniais atvejais kompetentingos institucijos gali leisti vežti arklinius specialiose ar registruotose arklinių transporto priemonėse iš ūkio, kuriame nelaikomi imlių rūšių gyvūnai, į kitą apsaugos zonoje esantį ūkį, kuriame imlių rūšių gyvūnai laikomi, jei transporto priemonės prieš sulaipinant gyvūnus ir prieš išvažiuojant iš paskirties ūkio išvalomos ir dezinfekuojamos; 2.2.2.4. arklinius gali būti leidžiama vežti visuomeniniais keliais, ūkiams, kuriuose nelaikomi imlių rūšių gyvūnai, priklausančiose ganyklose ir pratybų patalpose.

2.2.3.

Arklių spermos, kiaušinėlių ir embrionų surinkimas apsaugos iš priežiūros zonoje esančių ūkių, kuriuose nelaikomi imlių rūšių gyvūnai, gyvūnų donorų ir arklių spermos, kiaušinėlių ir embrionų vežimas gyvūnams recipientams į ūkius, kuriuose nelaikomi imlių rūšių gyvūnai, neribojamas.

2.2.4.

Arklinių savininkų, veterinarijos gydytojo, apsėklintojo ir kalvio lankymaisi apsaugos zonos ūkiuose, kuriuose laikomi imlių rūšių gyvūnai, bet netaikomi 4 ir 10 straipsniuose numatyti apribojimai, leidžiami laikantis tokių reikalavimų: 2.2.4.1. arkliniai laikomi atskirai nuo imlių rūšių gyvūnų ir pirmiau minėtų asmenų prieiga prie imlių rūšių gyvūnų yra veiksmingai neleidžiama; 2.2.4.2. visi lankytojai turi būti registruojami; 2.2.4.3. lankytojų transporto priemonės ir batai valomi ir dezinfekuojami.

---

VII PRIEDAS

PRODUKTŲ APDOROJIMAS UŽTIKRINANT SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSO SUNAIKINIMĄ

A DALIS

Gyvūninės kilmės produktai

B DALIS

Negyvūninės kilmės produktai

---

VIII PRIEDAS

A DALIS

Šviežios mėsos apdorojimas

1.   Nukaulinėta mėsa:

Direktyvos 64/433/EEB 2 straipsnio a dalyje aprašyta mėsa su perdangomis, išskyrus plaučkepenius, iš kurios pašalinti kaulai ir geriausiai prieinamos limfinės liaukos.

2.   Apipjaustyti plaučkepeniai:

3.   Brandinimas:

4.	Turi būti taikomos veiksmingos priemonės tarpusavio užsiteršimui išvengti.

B DALIS

Papildomos priemonės, taikomos imlių rūšių gyvūnų iš priežiūros zonos šviežios mėsos gamybai

---

IX PRIEDAS

PIENO APDOROJIMAS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSUI SUNAIKINTI

A DALIS

Žmonėms vartoti skirtas pienas ir pieno produktai

Toliau nurodyti apdorojimo būdai yra pripažįstami kaip suteikiantys pakankamai garantijų dėl snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimo žmonėms vartoti skirtame piene ir pieno produktuose. Reikia imtis būtinų atsargumo priemonių, kad pienas ar pieno produktai po perdirbimo neturėtų sąlyčio su jokiu potencialiu snukio ir nagų ligos viruso šaltiniu.

1.

Žmonėms vartoti skirtas pienas turi būti apdorojamas bent vienu iš tokių būdų: 1.1. ne mažesnio kaip F03 lygio sterilizacija; 1.2. UHT ( 42 ) apdorojimas; 1.3. HTST ( 43 ) apdorojimas, ne mažesnio kaip pH 7,0 pienui taikomas du kartus; 1.4. mažesnio kaip pH 7,0 pieno HTST apdorojimas; 1.5. HTST kartu su kitu fiziniu apdorojimu: 1.5.1. bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6; 1.5.2. papildomas įkaitinimas iki 72 °C ar aukštesnės temperatūros, kartu su desikacija.

2.	Pieno produktai turi būti apdorojami vienu iš pirmiau nurodytų būdų arba gaminami iš pieno, apdoroto pagal 1 skyrių.

3.	Dėl bet kokio kitokio apdorojimo būdo nusprendžiama 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač dėl žalio pieno produktų, išlaikomų pratęstą laikotarpį, įskaitant pH sumažinimą žemiau vertės 6.

B DALIS

Žmonėms vartoti neskirtas pienas ir pieno produktai ir gyvūnams vartoti skirtas pienas ir pieno produktai

Toliau nurodyti apdorojimo būdai yra pripažįstami kaip suteikiantys pakankamai garantijų dėl snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimo žmonėms vartoti neskirtame arba gyvūnams vartoti skirtame piene ir pieno produktuose. Reikia imtis būtinų atsargumo priemonių, kad pienas ar pieno produktai po perdirbimo neturėtų sąlyčio su jokiu potencialiu snukio ir nagų ligos viruso šaltiniu.

1.

Žmonėms vartoti neskirtas pienas ir gyvūnams vartoti skirtas pienas turi būti apdorojamas bent vienu iš tokių būdų: 1.1. ne mažesnio kaip F03 lygio sterilizacija; 1.2. UHT ( 44 ) apdorojimas kartu su kitu fiziniu apdorojimu, nurodytu 1.4.1 arba 1.4.2 punktuose; 1.3. HTST ( 45 ) apdorojimas, taikomas du kartus; 1.4. HTST kartu su kitu fiziniu apdorojimu: 1.4.1. bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6; 1.4.2. papildomas įkaitinimas iki 72 °C ar aukštesnės temperatūros kartu su desikacija.

2.	Pieno produktai turi būti apdorojami vienu iš pirmiau nurodytų būdų arba gaminami iš pieno, apdoroto pagal 1 skyrių.

3.	Išrūgos, skirtos šerti imlių rūšių gyvūnus ir pagamintos iš 1 skyriuje aprašytais būdais apdoroto pieno, turi būti surinktos praėjus ne mažiau kaip 16 valandų po pieno sutirštėjimo ir prieš vežant į kiaulių ūkius jo pH vertė turi būti mažesnė kaip 6,0.

---

X PRIEDAS

SPRENDIMO TAIKYTI APSAUGINĘ VAKCINACIJĄ KRITERIJAI IR PRIVERSTINĖS VAKCINACIJOS PROGRAMŲ KRITERIJAI

1.   Sprendimo taikyti apsauginę vakcinaciją kriterijai ( 46 )

2.   Papildomi kriterijai dėl sprendimo įdiegti priverstinę vakcinaciją

3.   Didelio gyvojo inventoriaus tankumo teritorijų (DGITT) apibrėžimas

3.1.

Priimdamos sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis taikant šią direktyvą, o ypač – 52 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių, valstybės narės, be išsamaus epidemiologinio įvertinimo, atsižvelgia į DGITT apibrėžimus, pateikiamus 3.2 poskyryje arba, kai taikytina, Direktyvos 2001/89/EB 2 straipsnio u punkte, ir taiko griežtesnįjį apibrėžimą. Apibrėžimas gali būti pakeistas atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.2

Imlių rūšių gyvūnai Imlių rūšių gyvūnų atveju DGITT – tai geografinė sritis, esanti 10 km spinduliu aplink ūkį, kuriame yra imlių rūšių gyvūnų, įtariamų užsikrėtus arba užsikrėtusių snukio ir nagų liga, jei imlių rūšių gyvūnų tankumas yra didesnis kaip 1 000 gyvūnų viename kvadratiniame kilometre. Toks ūkis turi būti 2 straipsnio s punkte apibrėžtame paregionyje, kur imlių rūšių gyvūnų tankumas yra didesnis kaip 450 gyvūnų viename kvadratiniame kilometre, arba mažiau kaip 20 km2 atstumu nuo jo.

---

XI PRIEDAS

▼M4

A   DALIS

Nacionalinės laboratorijos, kurioms leidžiama dirbti su gyvu snukio ir nagų ligos virusu

▼B

B DALIS

▼M2

Laboratorijos, kurioms leista dirbti su gyvu snukio ir nagų ligos virusu vakcinai gaminti

▼B

---

XII PRIEDAS

BIOLOGINĖS APSAUGOS STANDARTAI LABORATORIJOMS IR ĮSTAIGOMS, DIRBANČIOMS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU

▼M5

▼B

---

XIII PRIEDAS

SNUKIO IR NAGŲ LIGOS IR KITŲ VEZIKULINIŲ VIRUSINIŲ LIGŲ DIFERENCINIO DIAGNOZAVIMO TYRIMAI IR STANDARTAI

Šiame priede „tyrimas“ – tai laboratorinė diagnozavimo procedūra, o „standartas“ – tai kontrolinės reagentas, kuris tapo tarptautiniu mastu pripažįstamu standartu po keliose skirtingose laboratorijose atliktų sulyginamųjų tyrimų procedūros.

A DALIS

Diagnozavimo tyrimai

1.   Rekomenduojama tvarka

OIE Vadove (toliau – OIE Vadovas) aprašyti diagnozavimo tyrimai, nurodyti kaip tarptautinės prekybos „Nustatytieji tyrimai“, yra Bendrijos etaloniniai tyrimai vezikulinės ligos diagnozei nustatyti.

89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali nuspręsti patvirtinti griežtesnę tyrimų tvarką nei nurodyta OIE Vadove.

2.   Alternatyvi tvarka

OIE Vadove nurodytus „Alternatyvius tyrimus“ ar kitus į OIE Vadovą neįtrauktus tyrimus naudoti leidžiama tik įrodžius, kad tyrimo rezultatai atitinka ar viršija OIE Vadove ar Bendrijos teisės aktų prieduose nustatytus jautrumo ir specifiškumo parametrus – atsižvelgiant į tai, kurie jų yra griežtesni.

Nacionalinės laboratorijos, gaunančios rezultatus prekybai šalies viduje, Bendrijoje ar tarptautinei prekybai, turi sudaryti ir laikyti reikiamus registrus, kurie įrodytų jų tyrimų tvarkos atitiktį atitinkamiems OIE ar Bendrijos reikalavimams.

3.   Standartai ir kokybės kontrolė

Nacionalinės laboratorijos dalyvauja Bendrijos kontrolinės laboratorijos organizuojamose periodinėse standartizacijos ir išorinio kokybės užtikrinimo pratybose.

Tokiose pratybose Bendrijos kontrolinė laboratorija gali atsižvelgti į rezultatus, pasiektus nacionalinės laboratorijos, kuri per pagrįstą laikotarpį dalyvavo kokybės užtikrinimo pratybose, organizuotose vienos iš tarptautinių organizacijų, atsakingų už vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo išorinį kokybės užtikrinimą, pvz., OIE, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės atominės energijos agentūros.

Nacionalinės laboratorijos turi vykdyti tarptautines kokybės užtikrinimo programas. Tokių programų techninės sąlygos gali būti nustatytos 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Kol nepatvirtintos išsamios nuostatos, galioja OIE Nurodymai dėl laboratorijų kokybės įvertinimo (OIE Standartų komisija, 1995 m. rugsėjis).

Kaip kokybės užtikrinimo dalį, nacionalinės laboratorijos turi įrodyti įprastai naudojamų tyrimų atitiktį jautrumo ir specifiškumo reikalavimams, apibrėžtiems OIE Vadove arba šios direktyvos XIV priede – atsižvelgiant į tai, kurie jų yra griežtesni.

4.   Vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo tyrimų ir standartų patvirtinimo ir persvarstymo tvarka

Vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo tyrimai ir standartai tvirtinami 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Komisija gali atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, suteikiamas nacionalinių laboratorijų susirinkimuose, kuriuos gali organizuoti Bendrijos kontrolinė laboratorija.

5.   Atitikties tvarka

Duomenys iš Bendrijos kontrolinės laboratorijos organizuojamų standartizacijos ir išorinio kokybės užtikrinimo pratybų vertinami metiniuose nacionalinių laboratorijų susirinkimuose ir perduodami Komisijai, kuri persvarsto XI priedo A dalyje nustatytą nacionalinių laboratorijų sąrašą.

Tų laboratorijų, kurių tyrimai neatitinka nustatytų jautrumo ir specifiškumo reikalavimų, Komisija pareikalauja per atitinkamą laikotarpį suderinti savo tvarką taip, kad tų reikalavimų būtų laikomasi. Nesugebėjus parodyti reikiamo profesionalumo lygio per reikiamą laikotarpį, Bendrijoje nebepripažįstami visų po galutinio termino atliktų tyrimų rezultatai.

6.   Mėginių parinkimas ir vežimas

Vietose gauti medžiagų mėginiai turi būti nusiunčiami į vieną iš XI priedo A dalyje išvardytų laboratorijų. Tačiau, kai tokių mėginių neturima arba jie netinkami vežti, priimtina pirminė persėjimo (pasažavimo) medžiaga, gauta iš tų pačių užkrėstųjų rūšių gyvūnų, arba nedidelio persėjimų skaičiaus ląstelių kultūros medžiaga.

Turi būti pateikiama gyvūno ar ląstelių kultūros persėjimų medžiagos istorija.

Mėginiai vezikulinio viruso diagnozei nustatyti vežami 4 °C temperatūroje, jei numatoma vežimo į priimančią laboratoriją trukmė yra mažesnė kaip 24 valandos.

Stemplės-ryklės (zondu paimtus) mėginius rekomenduojama vežti virš sauso ledo ar skysto azoto, ypač tuomet, kai negalima atmesti vėlavimo oro uostuose galimybės.

Reikia imtis ypatingų saugumo priemonių saugiai pakuojant medžiagą snukio ir nagų ligos atvejais vežant tiek šalyje, tiek iš vienos šalies į kitą. Šie nurodymai daugiausia skirti apsaugoti nuo talpyklų sulūžimo ar nuotėkio iš jų ir užteršimo pavojaus, tačiau jie taip pat svarbūs užtikrinant, kad mėginiai atvyktų tinkamos būklės. Priimtinesni ledo paketai, o ne ledas su vandeniu, kad nebūtų galimybės vandeniui išbėgti iš paketo.

Prieš išsiunčiant mėginius su priimančiąja laboratorija turi būti perduotas išankstinis pranešimas apie siuntimą ir sudarytas susitarimas dėl priėmimo.

Būtina užtikrinti dalyvaujančių valstybių narių importo ir eksporto taisyklių laikymąsi.

B DALIS

Standartai

OIE Vadove nurodytuose protokoluose nustatyta standartinė vezikulinių ligų viruso išskyrimo, antigenų aptikimo ir antikūnų aptikimo tvarka.

1.   Snukio ir nagų liga

1.1.   Antigenų aptikimas

Snukio ir nagų ligos viruso antigenų aptikimo standartai nustatomi 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija.

Standartizuotus, neaktyvuotus visų septynių serotipų antigenus galima gauti iš OIE/FAO Snukio ir nagų ligos pasaulinės kontrolinės laboratorijos (angl. WRL).

Nacionalinės laboratorijos užtikrina, kad jų antigenų aptikimo sistema atitiktų šiuos būtiniausius standartus. Prireikus, jos gauna iš Bendrijos kontrolinės laboratorijos konsultacijas dėl šių antigenų atskiedimų, skirtų naudoti kaip stipriosios ir silpnosios teigiamos kontrolės.

1.2.   Viruso išskyrimas

Snukio ir nagų ligos viruso aptikimo standartai nustatomi 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija.

Išskirtų snukio ir nagų ligos virusų galima gauti iš WRL.

Nacionalinės laboratorijos užtikrina, kad audinių kultūrų sistemos, naudojamos snukio ir nagų ligos virusui išskirti, būtų jautrios visiems serotipams ir štamams, kuriuos geba diagnozuoti laboratorija.

1.3.   Nukleininių rūgščių nustatymo metodika

Snukio ir nagų ligos viruso ligos virusinės RNR aptikimo standartai nustatomi 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija.

Komisija gali nustatyti, kad vėlesnei standartizacijai tarp nacionalinių laboratorijų būtų atliekami RNR aptikimo metodikos jautrumo palyginamieji tyrimai.

Komisija gali nustatyti, kad, atsižvelgiant į nukleino rūgšties ilgalaikio sandėliavimo praktinius sunkumus, iš Bendrijos kontrolinės laboratorijos būtų galima gauti standartizuotus kokybės užtikrinimo reagentus ligos viruso ligos virusinei RNR aptikti.

1.4.   Antikūnų aptikimas (struktūriniai baltymai)

Snukio ir nagų ligos viruso antikūnų aptikimo standartai nustatomi 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija.

Standartiniai antiserumai O1-Manisa, A22-Iraq ir C-Noville tipų snukio ir nagų ligos virusams yra apibrėžti 1998 m. „FAO XV etapo standartizacijos pratime snukio ir nagų ligos antikūnams aptikti“.

Komisija gali nustatyti, kad standartiniai kontroliniai serumai visiems pagrindiniams snukio ir nagų ligos viruso antigeniniams variantams būtų patvirtinti standartizacijos pratybomis tarp Bendrijos kontrolinės laboratorijos ir nacionalinių laboratorijų. Tokie kontroliniai serumai patvirtinami kaip standartai naudoti Bendrijos nacionalinėms laboratorijoms.

1.5.   Antikūnų aptikimas (nestruktūriniai baltymai)

Snukio ir nagų ligos viruso ligos antikūnų aptikimo standartai nustatomi 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Bendrijos kontroline laboratorija.

Komisija gali nustatyti, kad standartiniai kontroliniai serumai būtų patvirtinti standartizacijos pratybomis tarp Bendrijos kontrolinės laboratorijos ir nacionalinių laboratorijų. Tokie kontroliniai serumai patvirtinami kaip standartai naudoti Bendrijos nacionalinėms laboratorijoms.

2.   Kiaulių vezikulinė liga (KVL)

Kiaulių vezikulinės ligos diagnozavimas atliekamas pagal Sprendimą 2000/428/EB.

3.   Kitos vezikulinės ligos

Kai reikia, Komisija gali nustatyti, kad kiaulių vezikulinio stomatito ar vezikulinės egzantemos laboratorinio diagnozavimo standartai būtų nustatyti 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Valstybės narės gali išlaikyti laboratorijų gebėjimą diagnozuoti kitas vezikulines virusines ligas, be snukio ir nagų ligos ir KVL, pvz., kiaulių vezikulinį stomatitą ar vezikulinę egzantemą.

Nacionalinės laboratorijos, pageidaujančios išlaikyti šių virusų diagnozavimo gebą, gali gauti kontrolinių reagentų iš WRL, Pirbright ar atitinkamos OIE Kontrolinės laboratorijos.

---

XIV PRIEDAS

BENDRIJOS ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAS

---

XV PRIEDAS

NACIONALINIŲ LABORATORIJŲ FUNKCIJOS IR PAREIGOS

68 straipsnyje nurodytų nacionalinių laboratorijų snukio ir nagų ligai ir kitoms vezikulinėms ligoms tirti funkcijos ir pareigos yra tokios:

▼M5

▼B

---

XVI PRIEDAS

BENDRIJOS KONTROLINĖS LABORATORIJOS SNUKIO IR NAGŲ LIGAI TIRTI FUNKCIJOS IR PAREIGOS

69 straipsnyje nurodytos Bendrijos kontrolinės laboratorijos snukio ir nagų ligai tirti funkcijos ir pareigos yra tokios:

1.   Užtikrinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių nacionalinių laboratorijų ir teikti snukio ir nagų ligos gyvajame inventoriuje diagnozavimo ir kitų vezikulinių virusinių ligų diferencinio diagnozavimo optimalią metodiką, kai reikia, kiekvienai valstybei narei, visų pirma tokiais būdais:

2.   Remti nacionalinių laboratorijų funkcijas, visų pirma tokiais būdais:

3.   Teikti informaciją ir vesti papildomus mokymus, visų pirma tokiais būdais:

4.	Konsultuojantis su Komisija vykdyti eksperimentus ir bandymus vietose, skirtus snukio ir nagų ligos kontrolei stiprinti.

5.	Metiniame nacionalinių kontrolinių laboratorijų susirinkime persvarstyti XIII priedo turinį, nustatant snukio ir nagų ligos diagnozavimo tyrimus ir standartus Europos Sąjungoje.

6.	Bendradarbiauti su šalių kandidačių nacionalinėmis kontrolinėmis laboratorijomis pagal šį priedą.

▼M5

7.	Bendrijos etaloninės laboratorijos privalo dirbti bent pagal XII priedo 1 punkte nurodytus biologinės apsaugos standartus.

▼B

8.	Bendrijos kontrolinė laboratorija teikia reikiamą paramą Komisijai dėl apsaugos nuo ligų priemonių, kurių nacionalinės laboratorijos turi imtis atlikdamos snukio ir nagų ligos diagnozavimą.

---

XVII PRIEDAS

NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANŲ KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI

Valstybės narės užtikrina, kad nenumatytų atvejų planai atitiktų bent tokius reikalavimus:

1.	Turi būti numatytos būtinos teisinės galios nenumatytų atvejų planams įgyvendinti ir sparčiai ir sėkmingai išnaikinimo kampanijai atlikti.

2.	Turi būti numatyta galimybė pasinaudoti nenumatytiems atvejams skirtomis lėšomis, biudžetinėmis priemonėmis ir finansiniais ištekliais, visoms kovos su snukio ir nagų ligos epizootija išlaidoms padengti.

3.	Turi būti nustatyta pavaldumo grandinė, garantuojanti spartų ir veiksmingą sprendimų priėmimo procesą kovojant su snukio ir nagų ligos epizootija. Centrinis sprendimų priėmimo vienetas yra atsakingas už bendrą kontrolės strategijos valdymą, o šio vieneto nariu turi būti Vyriausiasis veterinaras.

4.

Kiekviena valstybė narė turi būti pasirengusi protrūkio atveju nedelsiant įsteigti veiksmingą nacionalinį ligos kontrolės centrą, kuris koordinuoja visų centrinio sprendimų priėmimo centro priimtų sprendimų įgyvendinimą. Greitam centro įsteigimui garantuoti paskiriamas nuolatos dirbantis koordinatorius.

5.	Turi būti parengti išsamūs planai, kad valstybė narė galėtų pasiruošti snukio ir nagų ligos protrūkių atveju nedelsdama įsteigti vietinius ligos kontrolės centrus, kad galėtų vietoje įgyvendinti ligos kontrolės ir aplinkos apsaugos priemones.

6.	Valstybės narės užtikrina bendradarbiavimą tarp nacionalinio ligos kontrolės centro, vietinių ligos kontrolės centrų ir kompetentingų aplinkosaugos institucijų, kad su veterinarija ir aplinkosauga susiję veiksmai būtų tinkamai koordinuojami.

7.	Sukuriama nuolatos dirbanti ekspertų grupė, kai reikia, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, kompetencijai palaikyti ir padėti atitinkamoms institucijoms kokybiškai pasiruošti ligai.

8.	Turi būti numatyti reikiami ištekliai sparčiai ir veiksmingai kampanijai užtikrinti, įskaitant personalą, įrangą ir laboratorijų infrastruktūrą.

9.	Parengiamas atnaujinamas vadovas. Jame išsamiai ir praktiškai aprašoma visa veiksmų tvarka, instrukcijos ir kontrolės priemonės, taikomos kovojant su snukio ir nagų liga.

10.	Parengiami išsamūs priverstinės vakcinacijos planai.

11.

Personalas nuolatos: 11.1. mokomas, kaip nustatyti klinikinius požymius, atlikti epidemiologinius tyrimus ir kontroliuoti epizootines ligas; 11.2. dalyvauja pavojaus realiuoju laiku pratybose, kurios vykdomos: 11.2.1. du kartus per penkerius metus, pirmą kartą – ne vėliau kaip praėjus 3 metams po plano patvirtinimo; 11.2.2. per penkerius metus po rimtos epizootinės ligos protrūkio veiksmingo sustabdymo ir sunaikinimo; 11.2.3. vienos iš 11.2.1 punkte nurodytų dvejų pratybų pakeičiamos pratybomis realiuoju laiku, reikalingomis pagal nenumatytų atvejų planus dėl rimtų sausumos gyvūnų epideminių ligų; 11.2.4. nukrypstant nuo 11.2.1 punkto ir taikant atitinkamas nenumatytų atvejų plano nuostatas, valstybės narės su nedidele imlių rūšių gyvūnų populiacija pasirūpina dalyvavimu ir prisidėjimu prie kaimyninėse šalyse rengiamų pratybų realiuoju laiku ir pavojaus treniruočių, kurios rengiamos kaip numatyta Direktyvos 2001/89/EB VII priedo g punkto ii papunktyje dėl visų snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnų. 11.3. Mokomas bendravimo įgūdžių, kad rengtų susipažinimo su liga kampanijas institucijoms, ūkininkams ir veterinarams.

12.	Nenumatytų atvejų planai rengiami atsižvelgiant į išteklius, kurių reikia kontroliuoti dideliam skaičiui protrūkių per trumpą laiką, sukeltų keleto antigeniškai skirtingų serotipų ir štamų, ko gali prireikti ir apgalvoto snukio ir nagų ligos viruso paskleidimo atveju.

13.

Nepažeidžiant veterinarijos reikalavimų, nenumatytų atvejų planai rengiami siekiant užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju bet koks masinis gyvūnų skerdenų ar atliekų šalinimas būtų atliekamas nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir netaikant procesų ar metodikos, kurie neleidžia išvengti išvengtinos žalos aplinkai, visų pirma: i) keliant mažiausią pavojų dirvožemiui, orui, paviršiniam ir gruntiniam vandeniui, augalams ir gyvūnams; ii) sukeliant mažiausius nepatogumus dėl triukšmo ar kvapų; iii) darant mažiausią žalingą poveikį kaimui ar ypatingo domėjimosi vietoms.

14.	Tokiuose planuose turi būti nurodytos atitinkamos vietos ir įmonės, kuriose protrūkio atveju apdorojamos ar šalinamos gyvūnų skerdenos ar atliekos.

15.	Valstybės narės užtikrina, kad ūkininkai, kaimo gyventojai ir visuomenė bendrai būtų informuojami. Su paveiktų zonų gyventojais turi būti palaikomas tiesioginis ir prieinamas ryšys (inter alia, pagalbos linijomis), taip pat – informuojama per šalies ir regioninę žiniasklaidą.

---

XVIII PRIEDAS

A DALIS

Priemonės patvirtinus snukio ir nagų ligą laukiniuose gyvūnuose

B DALIS

Snukio ir nagų ligos laukiniuose gyvūnuose likvidavimo planai

1.

Nepažeidžiant A dalyje nustatytų priemonių, valstybės narės per 90 dienų po pirminio snukio ir nagų ligos laukiniuose gyvūnuose atvejo patvirtinimo raštu pateikia Komisijai priemonių, kurių imtasi ligai išnaikinti nustatytoje infekcijos zonoje, ir toje zonoje esantiems ūkiams taikomų priemonių planą.

2.

Komisija išnagrinėja planą, kad nustatytų, ar pagal jį galima pasiekti norimą tikslą. Planas, jei reikia, su pakeitimais, tvirtinamas 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Vėliau planas gali būti keičiamas ar papildomas atsižvelgiant į padėties plėtrą. Jei pakeitimai susiję su infekcijos zonos pakeitimu, valstybės narės užtikrina, kad Komisija ir valstybės narės būtų nedelsiant informuojamos apie tokius pakeitimus. Jei pakeitimai susiję su kitomis plano nuostatomis, valstybės narės pateikia iš dalies pakeistą planą Komisijai išnagrinėti ir galbūt patvirtinti 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

3.	Patvirtinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytame plane numatytas priemones, jos pakeičia A dalyje nustatytas pradines priemones nuo dienos, kurią nusprendžiama suteikti patvirtinimą.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame plane pateikiama informacija apie: a) epidemiologinių tyrimų ir patikrinimų, atliktų pagal A dalį, rezultatus ir ligos geografinį paplitimą; b) nustatytą infekcijos zoną atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Nustatydama infekcijos zoną valstybė narė atsižvelgia į: i) atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatus ir ligos geografinį paplitimą; ii) laukinių gyvūnų populiaciją zonoje; iii) didelių natūralių arba dirbtinių kliūčių laukinių gyvūnų judėjimui buvimą; c) artimo bendradarbiavimo tarp laukinės gamtos biologų, medžiotojų, medžiotojų organizacijų, laukinės gamtos apsaugos tarnybų ir veterinarijos tarnybų (gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos) organizavimą; d) informacijos kampaniją, kurią reikia vykdyti, kad medžiotojai geriau žinotų, kokių priemonių turi imtis pagal išnaikinimo planą; e) specialius veiksmus, kurių imtasi nustatyti laukinių gyvūnų grupių, turinčių ribotą sąveiką su kitomis laukinių gyvūnų grupėmis infekcijos zonoje ir aplink ją, skaičių ir vietą; f) apytikslį e punkte nurodytų laukinių gyvūnų grupių skaičių ir jų dydį infekcijos zonoje ir aplink ją; g) specialius veiksmus, kurių imtasi nustatyti infekcijos paplitimą laukiniuose gyvūnuose, tiriant medžiotojų nušautus arba rastus kritusius laukinius gyvūnus ir laboratoriniais tyrimais, įskaitant stratifikuotus pagal amžių epidemiologinius tyrimus; h) priemones, patvirtintas ligos pasklidimui sumažinti dėl laukinių gyvūnų judėjimo ir (arba) sąveikos tarp laukinių gyvūnų grupių; tokios priemonės gali aprėpti medžioklės draudimą; i) priemones, patvirtintas laukinių gyvūnų populiacijai, visų pirma – jauniems laukinių gyvūnų populiacijos imlių rūšių gyvūnams, sumažinti; j) reikalavimus, kurių turi laikytis medžiotojai, kad išvengtų bet kokio ligos išplitimo; k) rastų kritusių arba nušautų laukinių gyvūnų pašalinimo būdą, kuris turi būti paremtas: i) perdirbimu oficialiai prižiūrint; ii) oficialaus veterinaro patikrinimu ir XIII numatytais laboratoriniais bandymais. Visų nustatytų užsikrėtus snukio ir nagų liga laukinių gyvūnų skerdenos perdirbamos oficialiai prižiūrint. Jei tyrimais nustatoma, kad snukio ir nagų ligos nėra, valstybė narė taiko Direktyvos 92/45/EEB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones. Žmonėms vartoti neskirtos dalys perdirbamos oficialiai prižiūrint; l) epidemiologinį tyrimą, kuris atliekamas su kiekvienus imlių rūšių laukiniu nušautu ar rastu kritusiu gyvūnu. Atliekant tokį tyrimą būtina užpildyti klausimyną, kuriame pateikiama informacija apie: i) geografinę sritį, kurioje aptiktas kritęs arba nušautas gyvūnas; ii) datą, kada gyvūnas aptiktas kritęs arba nušautas; iii) asmenį, kuris rado ar nušovė gyvūną; iv) gyvūno amžių ir lytį; v) jei nušautas: simptomus prieš nušaunant; vi) jei rastas kritęs: skerdenos būklę; vii) laboratorijos išvadas; m) priežiūros programas ir prevencijos priemones, taikytinas infekcijos zonoje ir, jei reikia, jos apylinkėse esantiems ūkiams, kuriuose laikomi imlių rūšių gyvūnai, įskaitant imlių rūšių gyvūnų vežimą ir judėjimą zonoje, į ją ir iš jos; tokios priemonės turi aprėpti bent imlių rūšių gyvūnų, jų spermos, embrionų ar kiaušinėlių judėjimo iš infekcijos zonos prekybai Bendrijos viduje draudimą; n) kitus kriterijus, taikytinus dėl priemonių, kurių imtasi ligai išnaikinti apibrėžtoje zonoje, ir ūkiams toje zonoje taikomų priemonių atšaukimo; o) instituciją, atsakingą prižiūrėti ir koordinuoti už plano įgyvendinimą atsakingus departamentus; p) sistemą, įsteigtą tam, kad pagal A dalies 1 skyriaus b punktą paskirta ekspertų grupė galėtų reguliariai persvarstyti išnaikinimo plano rezultatus; q) ligos stebėsenos priemones, kurios vykdomos praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių laikotarpiui nuo paskutinio patvirtinto snukio ir nagų ligos atvejo laukiniuose gyvūnuose nustatytoje infekcijos zonoje; tokios stebėsenos priemonės taikomos ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir aprėpia bent priemones, kurios jau vykdomos pagal g, k ir l punktus.

5.	Kas 6 mėnesius Komisijai ir valstybėms narėms teikiamos ataskaitos apie epidemiologinę padėtį nustatytoje zonoje ir išnaikinimo plano rezultatus.

6.	Išsamesnės taisyklės dėl snukio ir nagų ligos išnaikinimo laukiniuose gyvūnuose planų rengimo gali būti tvirtinamos 89 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

---

XIX PRIEDAS

PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ GALUTINIAI TERMINAI

---

XX PRIEDAS

KORELIACINĖ LENTELĖ

---

( 1 ) 2002 m. gruodžio 18 d. pasiūlymas.

( 2 ) 2003 m. gegužės 15 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 3 ) 2003 m. gegužės 14 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 4 ) 2003 m. liepos 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 5 ) OL L 378, 1982 12 31, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2000/556/EB (OL L 235, 2000 9 19, p. 27).

( 6 ) OL L 315, 1985 11 26, p. 1 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1993 m. Stojimo aktu.

( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 13.

( 8 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 162, 1996 7 1, p. 1).

( 9 ) OL L 373, 1990 12 31, p. 1 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 162, 1996 7 1, p. 1).

( 10 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 149).

( 11 ) OL L 395, 1989 12 30, p. 1 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/118/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).

( 12 ) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 339.

( 13 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

( 14 ) OL L 167, 2000 7 7, p. 22.

( 15 ) OL L 340, 1993 12 31, p. 21.

( 16 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 808/2003 (OL L 117, 2003 5 13, p. 1).

( 17 ) OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

( 18 ) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

( 19 ) OL L 194, 1988 7 22, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 20 ) OL L 302, 1989 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 94/113/EB (OL L 53, 1994 2 24, p. 23).

( 21 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1282/2002 (OL L 187, 2002 7 16, p. 13).

( 22 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 4 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2002/160/EB (OL L 53, 2002 2 23, p. 37).

( 23 ) OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/23/EB (OL L 243, 1995 10 11, p. 7).

( 24 ) OL L 26, 1977 1 31, p. 85. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/76/EB (OL L 10, 1998 1 16, p. 25).

( 25 ) OL L 47, 1980 2 21, p. 4. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 26 ) OL L 268, 1991 9 24, p 4 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/65/EB (OL L 368, 1994 12 31, p. 10).

( 27 ) OL L 368, 1994 12 31, p. 10.

( 28 ) OL L 18, 2003 1 23, p. 1 Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 29 ) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

( 30 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/71/EB (OL L 368, 1994 12 31, p. 33).

( 31 ) OL L 62, 1993 3 15, p. 49. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2003/42/EB (OL L 13, 2003 1 18, p. 24).

( 32 ) OL L 326, 2000 12 22, p. 80. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/807/EB (OL L 279, 2002 10 17, p. 50).

( 33 ) OL L 368, 1991 12 21, p. 2 Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2001/181/EB (OL L 66, 2001 3 8, p. 39).

( 34 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

( 35 ) OL L 213, 1993 8 24, p. 20. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2001/96/EB (OL L 35, 2001 2 6, p. 52).

( 36 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2001/572/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 16).

( 37 ) OL L 38, 1998 2 12, p. 10.

( 38 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 39 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

( 40 ) OL L 279, 1989 9 28, p. 32.

( 41 ) OL L 368, 1991 12 31, p. 19.

( 42 ) 

UHT = apdorojimas itin aukšta temperatūra: 132 °C temperatūroje ne trumpiau kaip vieną sekundę.

( 43 ) 

HTST = trumpalaikė pasterizacija aukštoje temperatūroje: 72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 s arba lygiavertė pasterizacija, po kurios fosfatų bandymo metu gaunama neigiama reakcija.

( 46 ) Pagal Gyvūnų sveikatos mokslinio komiteto 1999 m. ataskaitą.