►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 95/28/EB

1995 m. spalio 24 d.

dėl medžiagų, naudojamų tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus apdailai, degumo

(OL L 281, 23.11.1995, p.1)

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►A1

Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų

  L 236

33

23.9.2003

2.1.

„Transporto priemonės patvirtinimas“ - tai transporto priemonės tipo, apibrėžto 2.2 punkte, patvirtinimas atsižvelgiant į keleiviams skirtų vietų vidaus apdailos komponentų degumą.

2.2.

„Transporto priemonės tipas“ - tai transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais aspektais:

2.3.

„Komponento patvirtinimas“ - tai priemonių, pavyzdžiui, medžiagų, sėdynių, užuolaidų, pertvarų ir t. t. patvirtinimas.

2.4.

„Komponento tipas“ - tai komponentai, kurie nesiskiria tokiais pagrindiniais atžvilgiais:

2.5.

„Keleiviui skirta vieta“ - tai patalpa transporto priemonėje esančiam žmogui (įskaitant barą, virtuvę, tualetą ir t. t.), kurią riboja:

2.6.

„Sėdynė“ - tai įrenginys, kuris su transporto priemonės konstrukcija gali būti gaminamas kartu arba atskirai, užbaigta apdaila, skirtas sėdėti suaugusiam žmogui. Terminas taikomas atskirai sėdynei ir daugiavietės neišardomos sėdynės daliai, skirtai sėdėti suaugusiam žmogui, pavadinti.

2.7.

„Sėdynių grupė“ - tai neišardoma daugiavietė sėdynė arba atskiros, tačiau šalia sustatytos sėdynės (t. y. vienos sėdynės priekiniai pritvirtinimo įtaisai yra toje pačioje linijoje su kitos sėdynės galiniais pritvirtinimo įtaisais arba už tos linijos ir toje pačioje linijoje su kitos sėdynės priekiniais pritvirtinimo įtaisais arba už tos linijos), kurioje gali sėdėti vienas arba daugiau suaugusių žmonių.

2.8.

„Daugiavietė neišardoma sėdynė“ - tai įrenginys užbaigta apdaila, skirtas sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam žmogui.

2.9.

„Degimo sparta“ - tai sudegusios medžiagos atkarpos, išmatuotos pagal šios direktyvos IV ir (arba) VI priedus, ir laiko, per kurį sudegė ta medžiagos atkarpa, santykis. Degimo sparta matuojama milimetrais per minutę.

2.10.

„Sudėtinė medžiaga“ - tai keliasluoksnė iš tos pačios arba skirtingos medžiagos sluoksnių sudaryta medžiaga, kurios sluoksniai sujungti rišamąja medžiaga, suklijuoti, suvirinti, plakiruoti ir t. t.

Jeigu skirtingos medžiagos sujungtos tam tikrais protarpiais (pavyzdžiui, susiūtos, suvirintos aukšto dažnio lauku, sukniedytos), tokios medžiagos nelaikomos sudėtinėmis medžiagomis.

2.11.

„Veikiamasis paviršius“ - tai medžiagos pusė, kuri būna atsukta į keleivio vietą, kai ta medžiaga pritvirtinama transporto priemonėje.

2.12.

„Apmušalas“ - tai vidinis kamšalas ir apdailos medžiaga, kurie kartu sudaro sėdynės rėmo paklotą.

2.13.

„Vidaus aptaisymas (-ai)“ - tai medžiaga (-os), kuri (-ios) (kartu) sudaro lubų, sienos arba grindų paviršiaus ir pasluoksnio apdailą.

3.1.

Paraišką transporto priemonės tipui pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalies nuostatas suteikti EEB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į keleiviui skirtoje vietoje panaudotų medžiagų degumą, pateikia transporto priemonės gamintojas.

3.2.

Informacinio dokumento pavyzdys nurodytas II priedo 1 priedėlyje.

3.3.

Techninės priežiūros centrui, atsakingam už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą, turi būti pateikta:

4.1.

Paraišką vidaus apdailos medžiagai pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalies nuostatas suteikti EEB komponento tipo patvirtinimą, pagal/atsižvelgiant į tos medžiagos degumą, pateikia transporto priemonės gamintojas.

4.2.

Informacinio dokumento pavyzdys nurodytas II priedo 2 priedėlyje.

4.3.

Techninės priežiūros centrui, atsakingam už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą, turi būti pateikta:

5.1.

Jeigu laikomasi atitinkamų reikalavimų, pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalį, ir, jeigu reikia, 4 straipsnio 4 dalį, suteikiamas EEB tipo patvirtinimas.

5.2.

EEB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys pateiktas:

5.3.

Kiekvienam patvirtintos transporto priemonės ir komponento tipui pagal Direktyvos 70/156/EEB VII priedą paskiriamas patvirtinimo numeris. Ta pati valstybė narė kitam transporto priemonės arba komponento tipui neskiria to paties numerio.

6.1.

Kiekvienas komponentas, atitinkantis pagal šią direktyvą patvirtinto tipo reikalavimus, turi tipo patvirtinimo ženklą. Jis sudarytas iš:

6.2.

Jeigu sėdynė buvo patvirtinta kaip komponentas arba jeigu sėdynės pagrindas ir atlošas arba daugiavietė neišardoma sėdynė aptrauktos tokia pačia medžiaga, užtenka, kad ženklas būtų vienoje sėdynėje ar daugiavietėje neišardomoje sėdynėje.

6.3.

Ženklas prie medžiagos turi būti pritvirtintas taip, kad jį būtų galima aiškiai įskaityti ir kad jis būtų nenutrinamas net tada, kai medžiaga būtų naudojama transporto priemonėje.

6.4.

EEB komponento tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys pateiktas šio priedo priedėlyje.

7.1.

Vienas arba daugiau IV, V ir VI prieduose nurodytų bandymų atliekami su vidaus apdailos medžiagomis, naudotomis transporto priemonės, kurios tipas turi būti patvirtintas, keleiviui skirtos vietos apdailai.

7.2.

Su 5 tokios (-ių) medžiagos (-ų), jei tai yra izotropinė, arba 10, jei tai anizotropinė medžiaga (po penkis kiekvienos krypties medžiagos bandinius) bandiniais atliekamas šios direktyvos IV priede aprašytas bandymas:

Be to, mėginys pateikiamas techninės priežiūros centrui, kad tą mėginį ateityje būtų galima panaudoti kaip atskaitos priemonę.

7.3.

V priede aprašytas bandymas atliekamas su tokios (-ių) medžiagos (-ų) keturiais mėginiais, su abiem tų mėginiais paviršiais (jeigu tie paviršiai skiriasi):

Be to, mėginys pateikiamas techninės priežiūros centrui, kad tą mėginį ateityje būtų galima panaudoti kaip atskaitos priemonę.

7.4.

Su trimis medžiagos (-ų), iš kurios (-ių) pasiūtos pakabinamosios ir užtraukiamosios užuolaidos (ir (arba) kitos pakabinamosios medžiagos), jei tai yra izotropinė medžiaga, arba šešiais, jei tai yra anizotropinė medžiaga, mėginiais atliekamas VI priede aprašytas bandymas.

Be to, mėginys pateikiamas techninės priežiūros centrui, kad tą mėginį ateityje būtų galima panaudoti kaip atskaitos priemonę.

7.5.

Nereikia atlikti IV-VI prieduose aprašytų bandymų su šiomis medžiagomis:

8.1.

Jeigu modifikuojamas pagal šią direktyvą patvirtintas tipas, taikomos Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio nuostatos.

9.1.

Priemonių, kad būtų užtikrinta produkcijos atitiktis, imamasi pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnyje nustatytas nuostatas.

10.1.

Medžiagos ir (arba) įranga, naudojama keleiviui skirtoje vietoje ir (arba) įtaisuose, patvirtintuose komponentais, įrengiama taip, kad būtų sumažintas pavojus įsiliepsnoti ir plisti liepsnai.

10.2.

Tokios vidaus apdailos medžiagos ir (arba) įranga instaliuojamos tik pagal numatytą jų paskirtį ir atsižvelgiant į su jomis atliktų bandymų (žr. 7.2, 7.3 ir 7.4 punktus) rezultatus, ypač atsižvelgiant į jų degumą ir lydumą (horizontalia/vertikalia kryptimi).

10.3.

Visos lipniosios priemonės, kuriomis vidaus apdailos medžiaga pritvirtinama prie atraminio paviršiaus, kiek galima turi nepadidinti medžiagos degumo.

2.1

Degimo kamera (1 paveikslas) geriausiai tinka nerūdijančio plieno, ir tokia, kurios matmenys atitinka nurodytuosius 2 paveiksle. Priekyje kamera turi liepsnai atsparų stebėjimo langą, kurį galima įrengti per visą kameros ilgį ir tą langą galima naudoti kaip plokštę, per kurią patenkama į degimo kamerą.

Kameros dugne yra ventiliacijos angos, o lubose - ventiliacijos plyšys per visą jų ilgį. Degimo kamera stovi ant keturių 10 mm aukščio kojelių.

Kamera viename gale gali turėti angą, per kurią įstatomas mėginio laikiklis su tame laikiklyje įstatytu mėginiu; kitame kameros gale numatyta anga dujų vamzdžiui įvesti. Ištirpusi medžiaga surenkama lovyje (žr. 3 paveikslą), kuris tarp ventiliacijos angų ant kameros dugno padedamas taip, kad nė viena ta anga nebūtų uždengta.

1 paveikslas

Degimo kameros su mėginio laikikliu ir ištirpusios medžiagos surinktuvu pavyzdys

2 paveikslas

Degimo kameros pavyzdys

(Matmenys nurodyti milimetrais)

3 paveikslas

Tipiškas ištirpusios medžiagos surinktuvas

(Matmenys nurodyti milimetrais)

2.2

Mėginių laikiklis - tai dvi U-formos metalinės plokštės ar rėmeliai, pagaminti iš korozijai atsparios medžiagos. Matmenys nurodyti 4 paveiksle.

Apatinė plokštė turi kaiščius, o viršutinė - atitinkamas skyles siekiant užtikrinti, kad mėginys nuolatos būtų išlaikomas tam tikroje padėtyje. Tie kaiščiai, matuojant sudegusios medžiagos atkarpą, kartu yra matavimo taškai.

U-formos apatiniame rėme 25 mm tarpais pritaisoma karkasinė atrama, pagaminta iš 0,25 mm skersmens šilumai atsparios vielos (žr. 5 paveikslą).

Apatinė mėginių plokštuma yra 178 mm virš degimo kameros dugno. Priekinis mėginių laikiklio kraštas nuo kameros galo yra per 22 mm; mėginių laikiklio kraštai nuo kameros kraštų yra per 50 mm (matmenys vidiniai). (Žr. 1 ir 2 paveikslus).

4 paveikslas

Mėginių laikiklio pavyzdys

(Matmenys nurodyti milimetrais)

5 paveikslas

U-formos apatinio rėmo dalies projekto su vieliniu atramos įtaisu pavyzdys

(Matmenys nurodyti milimetrais).

2.3

Dujų degiklis. Mažų matmenų atviros liepsnos šaltinis - tai Bunseno degiklis, kurio vidinis skersmuo yra 9,5 ± 0,5 mm. Tas degiklis bandymo spintoje įrengiamas taip, kad jo antgalio vidurys būtų 19 mm žemiau po mėginio laisvuoju galu matuojant nuo to mėginio apatinio krašto vidurio (žr. 2 paveikslą).

2.4

Bandymo dujos. Į degiklį tiekiamos dujos, kurių šilumingumas būtų maždaug 38 MJ/m3 (pavyzdžiui, gamtinės dujos).

2.5

Bent 110 mm ilgio metalinis šepetys, turintis 7-8 apskritus lygiu paviršiumi ir ne trumpesnius kaip 25 mm dantis.

2.6

Sekundmatis, tikslumas ne mažesnis kaip 0,5 sekundės.

2.7

Traukos spinta. Degimo kamerą galima įstatyti į traukos spintą, jeigu jos vidinis tūris bent 20, tačiau ne daugiau kaip 110 kartų didesnis kaip degimo kameros tūris, ir jeigu joks atskirai paimtas traukos spintos matmuo - aukštis, plotis arba ilgis - už bet kuriuos du matmenis ne didesnis kaip 2 ½ karto.

Prieš pradedant bandymą, 100 mm iki tos vietos, kurioje bus pastatyta degimo kamera ir tokiu pačiu atstumu už tos vietos, traukos spintoje išmatuojamas vertikalaus oro srauto greitis. Siekiant, kad operatoriui dėl deginių nebūtų sudaryta nepatogumų, tas vertikalaus oro srauto greitis turėtų būti 0,10-0,30 m/s. Galima naudoti natūraliai ventiliuojamas traukos spintas, kuriose oro srautas juda atitinkamu greičiu.

3.1.1

Mėginių forma ir matmenys nurodyti 6 paveiksle. Mėginio storis atitinka išbandytino gaminio storį. Mėginio storis nėra didesnis kaip 13 mm. Jeigu paruošiant mėginį tą padaryti įmanoma, mėginio pjūvio storis per visą jo ilgį yra vienodas.

6 paveikslas

Mėginys

(Matmenys nurodyti milimetrais)

3.1.2

Jeigu gaminio forma ir matmenys yra tokie, kad nustatyto dydžio mėginio paruošti negalima, laikomasi tokių mažiausių matmenų:

4.1

Mėginiai sušiauštais arba kuokštėtais paviršiais padedami ant plokščio paviršiaus ir šepečiu (2.5) du kartus perbraukiami prieš plauką.

4.2

Mėginys į mėginių laikiklį (2.2) įdedamas taip, kad veikiamoji medžiagos pusė būtų atsuktą į apačią, liepsnos link.

4.3

Nutraukus dujų degikliui oro tiekimą ir atsižvelgiant į kameros ženklą, dujų degimo liepsna nustatoma taip, kad jos aukštis būtų 38 mm. Prieš pradedant pirmą bandymą, liepsna liepsnoja bent 1 minutę, kad nusistovėtų.

4.4

Mėginių laikiklis į degimo kamerą įstumiamas taip, kad mėginio galą laižytų liepsna, ir po 15 sekundžių išjungiamas dujų tiekimas.

4.5

Degimo trukmė pradedama matuoti tą akimirką, kai apatinis ugnies kraštas atsiduria už pirmo matavimo taško. Stebima, ar ugnis degdama į kraštus plinta sparčiau nei kitomis kryptimis (viršutinio arba apatinio krašto link).

4.6

Degimo trukmę nustojama matuoti tada, kai liepsna pasiekia paskutinį matavimo tašką arba kai ji užgęsta nepasiekusi to taško. Jeigu liepsna nepasiekia paskutinio matavimo taško, sudegusios medžiagos atkarpa išmatuojama iki liepsnos užgesimo taško. Sudegusios medžiagos atkarpa - tai suirusi bandinio dalis, kurios paviršių arba vidinį sluoksnį sunaikino liepsna.

4.7

Jeigu mėginys neužsiliepsnoja arba jeigu, užgesinus degiklį, mėginys nustoja liepsnojęs ar jeigu nepasiekusi pirmo matavimo taško liepsna užgęsta, ir dėl to nebūna išmatuota degimo trukmė, bandymo ataskaitoje įrašoma, kad degimo sparta yra 0 mm/min.

4.8

Atliekant keletą bandymų arba juos kartojant, užtikrinama, kad prieš pradedant kitą bandymą degimo kameros ir mėginių laikiklio temperatūra būtų ne didesnė kaip 30 °C.

2.1.

Šilumos šaltinis - tai 500 W naudingosios galios elektrinis radiatorius. Spinduliuojantis paviršius, kurio skersmuo 100 ± 5 mm, turi būti pagamintas iš skaidraus kvarco plokštės.

Prietaiso spinduliuojama šiluma, išmatuota paviršiuje, kuris lygiagretus su radiatoriaus paviršiumi ir nuo pastarojo nutolęs per 30 mm, yra 3 W/cm2.

2.2.

Radiatorius kalibruojamas Gardono (folijos) tipo šilumos srauto matuokliu (radiometru), kurio projektinė veikimo sritis ne didesnė kaip 10 W/cm2.

Spinduliuojama šiluma, ir, galimas daiktas, konvekcija veikiamas taikinys - tai plokščias, apskritas, ne didesnio kaip 10 mm skersmens taikinys, padengtas tvirtu juodos spalvos matiniu apdailos paviršiumi. Tas taikinys įdedamas į vandeniu aušinamą korpusą, kurio priekinis paviršius - tai plokščias, maždaug 25 mm skersmens, apskritas paviršius, pagamintas iš gerai nugludinto metalo ir sutampantis su objekto plokštuma.

Prieš pasiekdamas taikinį, šilumos srautas neturi kirsti jokio lango. Matavimo prietaisas yra tvirtas, lengvai nustatomas, patogus naudoti, prietaiso veikimui beveik jokios įtakos neturi skersvėjis ir, sukalibravus tą prietaisą, jo rodmenys išlieka stabilūs. Matavimo prietaiso tikslumas yra ± 3 %, o jo rodmenų pakartojamumas - 0,5 %

Šilumos srauto matuoklio padalų skalė, ją palyginant su matavimo prietaisu, kuris nenaudojamas jokiems kitiems tikslams, o tik kaip pamatinis etalonas, patikrinama kiekvieną kartą, kai iš naujo sukalibruojamas radiatorius. Pamatinis matavimo prietaisas kartą per metus visiškai sukalibruojamas pagal nacionalinio etalono reikalavimus.

2.2.1.   Kalibravimo patikra

Spinduliavimas, sukuriamas naudojamąja galia, kuri pagal pirminio kalibravimo duomenis atitiko 3 W/cm2 spinduliavimą, dažnai tikrinamas (bent kartą po 50 darbo valandų) ir, jeigu tokios patikros metu nustatoma, kad nuokrypis yra didesnis kaip 0,06 W/cm2, prietaisas kalibruojamas iš naujo.

2.2.2.   Kalibravimo atlikimo tvarka

Prietaisas padedamas tokioje aplinkoje, kurioje beveik nėra oro srovių (oro srauto greitis ne didesnis kaip 0,2 m/s).

Šilumos srauto matuoklis į prietaisą įstatomas taip, kaip į tą prietaisą įstatomas mėginys, o šilumos srauto matuoklio taikinys turi atsidurti radiatoriaus paviršiaus viduryje.

Įjungiamas elektros energijos tiekimo jungiklis ir valdikliu nustatoma tokia įėjimo galia, kad radiatoriaus paviršiaus viduryje spinduliuojamas šilumos srautas būtų 3 W/cm2. Galios agregatą sureguliavus taip, kad jo rodmuo būtų 3 W/cm2, paskui 5 minutes nereikėtų atlikti jokio kito reguliavimo, jog būtų užtikrinta pusiausvyra.

2.3.

Mėginių padėklas - tai metalinis žiedas (1 paveikslas). Ant to žiedo padedamos nerūdijančio plieno vielos, tokių matmenų grotelės:

2.4.

Rinktuvas - tai cilindro formos vamzdis, kurio vidinis skersmuo 118 mm, o sienelės aukštis - 12 mm.

Į surinktuvą pridedama vatos.

2.5.

2.1, 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti įtaisai pritvirtinami prie vertikalaus stulpelio.

Radiatorius prie stulpelio viršaus pritvirtinamas taip, kad spinduliuojantis paviršius būtų horizontalus ir kad spinduliavimas būtų nukreiptas į apačią.

Stulpelis turi svirtį/pedalą radiatoriaus atramai iš lėto pakelti. Stulpelis taip pat turi griebtuvą tam, kad būtų galima užtikrinti, jog vėl būtų galima atkurti įprastą radiatoriaus padėtį.

Jeigu radiatorius, mėginių padėklas ir surinktuvas yra įprastoje padėtyje, jų ašys turi sutapti.

2.1.

Mėginių laikiklis - tai stačiakampio formos 560 mm aukščio rėmas, turintis du standžiai sujungtus vieną nuo kito per 150 mm nutolusius lygiagrečius strypus, prie kurių pritvirtinami kaiščiai mėginiui užmauti, pritvirtinamus plokštumoje, esančioje bent per 20 mm nuo rėmo. Pritvirtinimo kaiščių skersmuo ne didesnis kaip 2 mm, o jų ilgis - bent 27 mm. Tie kaiščiai prie lygiagrečių strypų pritvirtinami tose vietose, kurios nurodytos 1 paveiksle. Rėmas pritvirtinamas prie tokios atramos, kad ji būtų tinkama bandymo metu išlaikyti strypus vertikalioje padėtyje. (Kad ant kaiščių užmautą mėginį būtų galima išlaikyti plokštumoje, nuo rėmo nutolusioje tam tikru atstumu, greta kaiščių galima įstatyti trumpus 2 mm skersmens strypelius).

2.2.

Degiklis aprašytas 3 paveiksle.

Degikliui galima tiekti propano arba butano dujas.

Degiklis priešais mėginį, tačiau po juo, padedamas taip, kad degiklis būtų vidurinę vertikalią mėginio liniją kertančioje plokštumoje ir statmenas mėginio paviršiui (žr. 2 paveikslą) ir kad išilginė degiklio ašis nuo vertikalės 30° kampu būtų pakreipta į viršų mėginio apatinio krašto link. Atstumas nuo degiklio galiuko iki mėginio apatinio krašto yra 20 mm.

2.3.

Bandymo prietaisus galima įstatyti į traukos spintą, jeigu jos vidinis tūris bent 20, tačiau ne daugiau kaip 110 kartų didesnis kaip bandymo prietaisų tūris, ir jeigu joks atskirai paimtas traukos spintos matmuo - aukštis, plotis arba ilgis - už bet kuriuos du matmenis ne didesnis kaip 2 ½ karto. Prieš pradedant bandymą, 100 mm iki tos vietos, kurioje bus pastatyti bandymo prietaisai ir tokiu pačiu atstumu už tos vietos, traukos spintoje išmatuojamas vertikalaus oro srauto greitis. Siekiant, kad operatoriui dėl deginių nebūtų sudaryta nepatogumų, tas vertikalaus oro srauto greitis turėtų būti 0,10-0,30 m/s. Galima naudoti natūraliai ventiliuojamas traukos spintas, kuriose oro srautas juda atitinkamu greičiu.

2.4.

Naudojamas plokščias, standus šablonas, pagamintas iš tinkamos medžiagos ir pagal dydį sutampantis su naudotino bandinio dydžiu. Šablone išgręžiamos maždaug 2 mm skersmens skylutės, kurios išdėstomos taip, kad atstumas tarp tų skylučių vidurio atitiktų atstumą tarp kaiščių, pritvirtintų prie rėmo (žr. 1 paveikslą). Skylutės išdėstomos vienodu atstumu nuo vertikalios vidurinės šablono linijos.

3.1.

Mėginių matmenys: 560 × 170.

3.2.

Mėginiai bent 24 valandas prieš bandymą laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, drėgnumas 50 ± 5 %, ir šiose sąlygose laikomi iki pat bandymo pradžios.

4.1.

Bandymas atliekamas esant 10-30 °C aplinkos temperatūrai ir 15-80 % santykiniam drėgnumui.

4.2.

Degiklis 2 minutes pakaitinamas. Liepsna sureguliuojama taip, kad jos aukštis būtų 40 ± 2 mm ir tas aukštis nustatomas kaip atstumas tarp degiklio vamzdžio viršaus ir liepsnos geltonos spalvos dalies galo, kai degiklis laikomas vertikaliai bei kai į liepsną žvelgiama blausioje šviesoje.

4.3.

Mėginys užmaunamas ant bandymo rėmo kaiščių ir įsitikinama, kad kaiščiai būtų išlindę per taškus, sužymėtus ant šablono, ir kad mėginys būtų bent per 20 mm nuo rėmo. Rėmas prie atramos pritvirtinamas taip, kad mėginys būtų vertikalus.

4.4.

Ženklinimo siūlai horizontaliai pritvirtinami priešais mėginį, 1 paveiksle nurodytose vietose. Kiekvienoje vietoje siūlas kilpa užrišamas taip, kad abi dalys nuo priekinės mėginio plokštumos būtų per 1 mm ir 5 mm.

Kiekviena kilpa sujungiama su tinkamu laiko skaitikliu. Siūlas pakankamai įtempiamas, kad jo padėtis, atsižvelgiant į mėginį, nepasikeistų.

4.5.

Mėginys liepsna kaitinamas 5 sekundes. Laikoma, kad medžiaga užsiliepsnojo, jeigu atitraukus liepsną, kuria mėginys buvo kaitinamas, mėginys liepsnoja 5 sekundes. Jeigu mėginys neužsiliepsnoja, tada 15 sekundžių kaitinamas kitas bandymui paruoštas mėginys.

4.6.

Jeigu su bet kuriuo trijų mėginių rinkiniu atliktų bandymų rezultatas 50 % viršija mažiausią rezultatą, atliekamas bandymas su kitu trijų mėginių rinkiniu pasirenkant tą pačią mėginio medžiagos kryptį arba paviršių. Jeigu vienas arba du mėginiai iš bet kurio trijų mėginių rinkinio nesudega iki viršutinio ženklinimo siūlo, bandymas atliekamas su kitu trijų mėginių rinkiniu pasirenkant tą medžiagos kryptį arba paviršių.

4.7.

Matuojamas (sekundėmis) toks laikas: