EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01990L0434-20070101
Council Directive of 23 July 1990 on the common system of taxation applicable to mergers, divisions, partial divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States and to the transfer of the registered office, of an SE or SCE, between Member States (90/434/EEC)
Consolidated text: Tarybos direktyva 1990 m. liepos 23 d. dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą. (90/434/EEB)
Tarybos direktyva 1990 m. liepos 23 d. dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą. (90/434/EEB)
No longer in force
- Date of document:
- 01/01/2007
- Date of effect:
- 01/01/2007
- Author:
- Europos Sąjungos Taryba
- Form:
- Konsoliduotas tekstas
- Additional information:
- LASTMODIN 32006L0098
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document
- Consolidation: basic act:
- 31990L0434
1990L0434 — LT — 01.01.2007 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1990 m. liepos 23 d. dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 225, 20.8.1990, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 58 |
19 |
4.3.2005 |
||
|
L 363 |
129 |
20.12.2006 |
||
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
17 |
23.9.2003 |
TARYBOS DIREKTYVA
1990 m. liepos 23 d.
dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą.
(90/434/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi tam, kad Bendrijoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos sukūrimas bei efektyvus jos veikimas, gali būti reikalingi įvairių valstybių narių įmonių jungimasis, skaidymas, turto perleidimas ir keitimasis akcijomis; kadangi šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų; kadangi dėl to būtina nustatyti tokioms operacijoms taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie bendrosios rinkos reikalavimų, ir tarptautiniu lygiu padidėtų jų gamybiniai pajėgumai ir konkurencingumas;
kadangi mokesčių nuostatos tokioms operacijoms yra mažiau palankios nei operacijoms tarp tos pačios valstybės narės įmonių; kadangi šią kliūtį būtina pašalinti;
kadangi šio tikslo neįmanoma pasiekti Bendrijos lygiu pritaikius dabar valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus; kadangi tik bendra mokesčių sistema gali užtikrinti tinkamą šio klausimo sprendimą;
kadangi bendroje mokesčių sistemoje turėtų būti vengiama taikyti mokesčius jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis kartu apsaugant valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji arba įgytoji įmonė, finansinius interesus;
kadangi dėl jungimosi, skaidymo arba turto perleidimo perleidžiančioji įmonė paprastai yra reorganizuojama į turtą gaunančiosios įmonės nuolatinį įsisteigimą arba tampa susieta su tos įmonės nuolatiniu įsisteigimu savo turtu;
kadangi perleidžiamo turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atidėjimo iki faktiško šio turto perleidimo sistema, taikoma turtui, kuris yra perleidžiamas tai nuolatinei buveinei, leidžia atitinkamas turto vertės padidėjimo pajamas atleisti nuo mokesčių, kartu užtikrinant jų galutinį apmokestinimą valstybėje, kurioje perleidžiančioji įmonė yra, jų perleidimo dieną;
kadangi taip pat būtina nustatyti apmokestinimo tvarką, taikomą tam tikriems perleidžiančiosios įmonės atidėjimams, atsargoms arba nuostoliams, ir išspręsti apmokestinimo problemas, iškylančias tais atvejais, kai viena iš dviejų įmonių valdo kitos kapitalą;
kadangi gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkams savaime nesukelia tokių akcininkų apmokestinimo;
kadangi būtina valstybėms narėms suteikti galimybę atsisakyti taikyti šią direktyvą, jeigu jungimosi, skaidymo, turto perleidimo arba keitimosi akcijomis procese siekiama mokesčių slėpimo arba vengimo arba jeigu dėl tokios operacijos įmonė — nesvarbu, ar ji dalyvauja tokioje operacijoje, ar ne, — nebesilaiko darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose nustatytų sąlygų,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I DALIS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko:
a) jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, kuriuose dalyvauja dviejų ar daugiau valstybių narių įmonės;
b) Europos bendrovių (Societas Europaea arba SE), kaip nustatyta 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ( 4 ), ir Europos kooperatinių bendrovių (SCE), kaip nustatyta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ( 5 ), registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.
2 straipsnis
Šioje direktyvoje:
a) „jungimasis“ — tai operacija, kuria:
— viena arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai veikiančiai įmonei mainais už šių įmonių akcininkams išleistus antrosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, — jų buhalterinės vertės,
— dvi arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kurią jos įsteigia, mainais už šių įmonių akcininkams išleistus tos naujos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, — jų buhalterinės vertės,
— įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kuri turi visus jos kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;
b) „skaidymas“ — tai operacija, kuria įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus dviem arba daugiau esančioms arba naujoms įmonėms, mainais už šios įmonės akcininkams proporcingai padalintus įmonių, įgyjančių turtą bei įsipareigojimus, kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, — jų buhalterinės vertės;
b) a) „dalinis skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, tęsianti savo veiklą, perleidžia vieną arba keletą veiklos padalinių vienai arba daugiau esančių arba naujų įmonių, palikdama bent vieną veiklos padalinį perleidžiančiojoje įmonėje, mainais už šios įmonės akcininkams išleistus proporcingai padalintus turtą bei įsipareigojimus gaunančiųjų įmonių kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jei taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;
c) „turto perleidimas“ — tai operacija, kuria tęsianti savo veiklą įmonė perduoda visus, vieną arba keletą savo veiklos padalinių kitai įmonei mainais už šios gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;
d) „keitimasis akcijomis“ – tai operacija, kuria įmonė įsigyja kitos įmonės kapitalo dalį, kuri suteikia jai daugumą balsų toje kitoje įmonėje, arba, turėdama tokią daugumą, įsigyja papildomą įmonės kapitalo dalį, mainais už tos kitos įmonės akcininkams (už šių akcininkų vertybinius popierius) išleistus pirmos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jeigu taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų mainais išleistų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;
e) „perleidžiančioji įmonė“ — tai įmonė, kuri perleidžia savo turtą ir įsipareigojimus arba perleidžia visus arba vieną arba keletą savo veiklos padalinių;
f) „gaunančioji įmonė“ — tai įmonė, gaunanti perleidžiančiosios įmonės turtą ir įsipareigojimus arba visus arba vieną arba keletą jos veiklos padalinių;
g) „įgytoji įmonė“ — tai įmonė, kurioje kita įmonė pradeda valdyti kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;
h) „įgyjančioji įmonė“ — tai įmonė, kuri pradeda valdyti kitos įmonės kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;
i) „veiklos padalinys“ — tai įmonės padalinio, kuris organizaciniu požiūriu yra nepriklausomas ekonominis vienetas, tai yra gali veikti nepriklausomai, visas turtas ir įsipareigojimai;
j) „registruotos buveinės perkėlimas“ – tai operacija, kuria SE arba SCE, kuri nėra likviduojama arba nėra sukuriamas naujas juridinis asmuo, perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.
3 straipsnis
Šioje direktyvoje „valstybės narės įmonė“ — tai įmonė, kuri:
a) yra vienos iš šios direktyvos priede įvardytų formų;
b) pagal valstybės narės mokesčių įstatymus mokesčių tikslais yra laikoma tos valstybės narės rezidente, ir pagal su trečiąja valstybe sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį mokesčių tikslais nėra laikoma ne Bendrijos rezidente;
c) be to, jai nustatyta prievolė mokėti vieną iš toliau nurodytų mokesčių be galimybės pasirinkti arba būti atleistai:
— impôt des sociétésvennootschapsbelasting Belgijoje,
— selskabsskat Danijoje,
— Körperschaftsteuer Vokietijos Federacinėje Respublikoje,
— φόρος εισοδήματος νομικών προσώπων κερδοκοπικού χαρακτήρα Graikijoje,
— impuesto sobre sociedades Ispanijoje,
— impôt sur les sociétés Prancūzijoje,
— corporation tax Airijoje,
— imposta sul reddito delle società Italijoje,
— impôt sur le revenu des collectivités Liuksemburge,
— vennootschapsbelasting Nyderlanduose,
— imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas Portugalijoje,
— corporation tax Jungtinėje Karalystėje,
— Körperschaftsteuer Austrijoje,
— yhteisöjen tulovero/inkomstskatten för samfund Suomijoje,
— statlig inkomstskatt Švedijoje,
— daň z příjmů právnických osob Čekijoje,
— tulumaks Estijoje,
— Φόρος Εισοδήματος Kipre,
— uzņēmumu ienākuma nodoklis Latvijoje,
— pelno mokestis Lietuvoje,
— társasági adó Vengrijoje,
— taxxa fuq l-income dhul Maltoje,
— podatek dochodowy od osób prawnych Lenkijoje,
— davek od dobička pravnih oseb Slovėnijoje,
— daň z príjmov právnických osôb Slovakijoje,
— корпоративен данък Bulgarijoje,
— impozit pe profit Rumunijoje,
arba kuriuo nors kitu mokesčiu, kuris pakeistų bet kurį iš pirmiau nurodytų mokesčių.
II DALIS
Jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui ir keitimuisi akcijomis taikomos taisyklės
4 straipsnis
1. Jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nėra pagrindas apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, apskaičiuotas pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.
Šiame straipsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
a) vertė mokesčių tikslais: vertė, kuria remiantis pelnas arba nuostolis būtų buvęs apskaičiuotas apmokestinant perleidžiančiosios įmonės pajamas, pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, jeigu toks turtas arba įsipareigojimai būtų parduoti tuo metu, kai įvyksta jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas, tačiau ne dėl jo;
b) perleistas turtas ir įsipareigojimai: perleidžiančiosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, kurie dėl jungimo, skaidymo arba dalinio skaidymo tampa efektyviai susiję su gaunančiosios įmonės nuolatine buveine valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais.
2. Jei taikoma 1 dalis, ir jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios įmonės nerezidentės teisinių savybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ir todėl apmokestina akcininkams priklausančią perleidžiančiosios įmonės pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė neapmokestina jokių pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.
3. 1 ir 2 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu gaunančioji įmonė apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto ir įsipareigojimų, pagal taisykles, kurios perleidžiančiajai įmonei arba įmonėms būtų buvę taikomos, jeigu jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nebūtų įvykęs.
4. Jeigu pagal valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įstatymus gaunančioji įmonė turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 3 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, kurių atžvilgiu pasinaudojama minėta galimybe.
5 straipsnis
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai, perleidžiančiosios įmonės tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės, esančios valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali šiuos atidėjimus arba atsargas perkelti naudodamosi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių, o gaunančioji įmonė tokiu būdu prisiima perleidžiančiosios įmonės teises ir įsipareigojimus.
6 straipsnis
Tais atvejais, kai numatyta, kad jei 1 straipsnio a punkte nurodytas operacijas tarpusavyje vykdytų valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įmonės, valstybė narė taikytų nuostatas, leidžiančias gaunančiajai įmonei perimti perleidžiančiosios įmonės nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ji išplečia tų nuostatų taikymą ir savo teritorijoje esančios gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės perimtiems tokiems nuostoliams.
7 straipsnis
1. Jeigu gaunančioji įmonė valdo perleidžiančiosios įmonės kapitalą, jokios turto vertės padidėjimo pajamos, kurios priskiriamos gaunančiajai įmonei panaikinant tą kapitalo valdymą, nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.
2. Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies reikalavimų, jeigu gaunančiosios įmonės kapitalo dalis perleidžiančiojoje įmonėje sudaro mažiau kaip 20 %.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 15 %. Nuo 2009 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 10 %.
8 straipsnis
1. Jungimo, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.
2. Dalinio skaidymo metu gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkui savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.
3. Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu akcininko teisinių savybių įvertinimu pagal jo įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad šis akcininkas yra finansiškai skaidrus, ir todėl apmokestina akcijas turintiems asmenims priklausančią pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė neapmokestina jokių tų asmenų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, gautų iš gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymo akcininkui.
4. 1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už vertybinių popierių, kuriais buvo apsikeista, vertę prieš pat jungimą, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.
5. 2 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautų vertybinių popierių bei turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių sumai mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių vertę prieš pat skaidymą.
6. 1, 2 ir 3 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių gautų vertybinių popierių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.
7. Šiame straipsnyje sąvoka „vertė mokesčių tikslais“ reiškia vertę, kuria remiantis būtų apskaičiuojamas bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis dėl įmonės akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.
8. Jeigu pagal valstybės narės, kurios rezidentas jis yra, teisę akcininkas gali pasirinkti kitokią apmokestinimo tvarką nei nustatytoji 4 ir 5 dalyse, 1, 2 ir 3 dalys netaikomos vertybiniams popieriams, dėl kurių tokia galimybe buvo pasinaudota.
9. 1, 2 ir 3 dalys netrukdo valstybei narei apmokestinant akcininkus atsižvelgti į bet kokius mokėjimus grynais pinigais, susijusius su jungimu, skaidymu, daliniu skaidymu arba keitimusi akcijomis.
III DALIS
Turto perleidimui taikomos taisyklės
9 straipsnis
4, 5 ir 6 straipsnių nuostatos taikomos turto perleidimui.
IV DALIS
Specialus nuolatinės buveinės perleidimo atvejis
10 straipsnis
1. Kai turtas, perleistas jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo arba turto perleidimo metu, apima perleidžiančiosios įmonės nuolatinę buveinę, esančią kitoje nei perleidžiančioji įmonė valstybėje narėje, valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, atsisako visų teisių apmokestinti tą nuolatinę buveinę.
Valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali į tos įmonės apmokestinamąjį pelną įtraukti tokius nuolatinės buveinės nuostolius, kuriuos ankščiau toje valstybėje buvo galima išskaityti iš įmonės apmokestinamojo pelno ir kurie nebuvo padengti.
Valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir valstybė narė, kurioje yra gaunančioji įmonė, šios direktyvos nuostatas tokiam perleidimui taiko taip, lyg valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, būtų valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė.
Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai nuolatinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kurios rezidentė yra gaunančioji įmonė.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, taiko pasauliniu mastu gautų pajamų apmokestinimo sistemą, ta valstybė narė turi teisę apmokestinti bet kokį nuolatinės buveinės pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, gautas vykdant jungimą, skaidymą, dalinį skaidymą arba turto perleidimą, su sąlyga, kad ji taikys atleidimą nuo mokesčio, kuris, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų pritaikytas tam pelnui arba turto vertės padidėjimo pajamoms valstybėje narėje, kurioje yra ta nuolatinė buveinė, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.
IVa DALIS
Specialus skaidrių subjektų atvejis
10a straipsnis
1. Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti šios direktyvos nuostatų apmokestindama tiesioginį arba netiesioginį tos įmonės akcininką dėl tos įmonės pajamų, pelno ar turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Valstybė narė, naudodamasi 1 dalyje nurodyta teise, taiko atleidimą nuo mokesčio, kuriuo, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų apmokestinamos finansiškai skaidrios įmonės pajamos, pelnas ar turto vertės padidėjimo pajamos, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.
3. Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių.
4. Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ši valstybė narė gali bet kuriems tiesioginiams ar netiesioginiams akcininkams taikyti tą pačią apmokestinimo tvarką, kurią ji taikytų, jei gaunančioji įmonė būtų tos valstybės narės rezidentė.
IVb DALIS
SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui taikomos taisyklės
10b straipsnis
1. Jei
a) SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba
b) dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,
registruotos buveinės perkėlimas ar nustojimas būti rezidente nesukelia turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal 4 straipsnio 1 dalį ir gaunamų iš tų SE arba SCE turto ir įsipareigojimų, kurie dėl to lieka efektyviai susiję su SE arba SCE nuolatine buveine valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais, apmokestinimo toje valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė.
2. 1 dalis taikoma tik tais atvejais, jei SE ar SCE apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo turto ir įsipareigojimų, kurie lieka efektyviai susiję su ta nuolatine buveine, tarsi registruota buveinė nebūtų buvusi perkelta arba SE ar SCE nebūtų nustojusi būti rezidente mokesčių tikslais.
3. Jeigu pagal tos valstybės narės įstatymus SE arba SCE turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną ar nuostolį nuo toje valstybėje narėje liekančio turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 2 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, dėl kurių šia galimybe pasinaudojama.
10c straipsnis
1. Jei
a) SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba
b) dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,
valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai SE arba SCE iki registruotos buveinės perkėlimo tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, SE arba SCE nuolatinė buveinė, esanti tos valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, teritorijoje, gali perkelti šiuos atidėjimus arba atsargas naudodamasi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių.
2. Tik tais atvejais, kai numatyta, kad įmonei, perkeliančiai savo registruotą buveinę valstybės narės teritorijoje, būtų leidžiama perkelti kitiems metams arba į ankstesnius metus nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ta valstybė narė leidžia registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE nuolatinei buveinei, kuri yra jos teritorijoje, perimti SE arba SCE nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, jei panašiomis aplinkybėmis įmonė, kurios registruota buveinė būtų likusi toje valstybėje narėje arba kuri būtų likusi tos valstybės narės rezidente, būtų galėjusi perkelti nuostolius kitiems metams arba į ankstesnius metus.
10d straipsnis
1. SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimas savaime nesukelia akcininkų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.
2. 1 dalies taikymas nekliudo valstybėms narėms apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, susidariusias dėl registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskesnio perleidimo.
V DALIS
Baigiamosios nuostatos
11 straipsnis
1. Valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis II, III, IV ir IVb dalių nuostatomis arba dalimi šių nuostatų, jeigu paaiškėja, kad jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis arba SE ar SCE registruotos buveinės perkėlimo:
a) pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas; tai, kad viena iš 1 straipsnyje nurodytų operacijų vykdoma ne dėl tinkamų komercinių priežasčių, pvz., operacijoje dalyvaujančių įmonių veiklos restruktūrizavimo arba racionalizavimo, gali leisti manyti, kad operacijos pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas;
b) įmonė – nesvarbu ar ji dalyvauja operacijoje, ar ne – nebeatitinka būtinų reikalavimų dėl darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose pagal iki tos operacijos galiojusius susitarimus.
2. 1 dalies b punktas taikomas tol, kol įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, nėra taikomos Bendrijos teisės nuostatos, kuriose yra lygiavertės darbuotojų atstovavimo įmonių valdymo organuose taisyklės.
12 straipsnis
1. Valstybės narės. priima įstatymus ir kitus teisės aktus; kurie įsigalioję ne vėliau kaip 1992 m. sausio 1 d, įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies reikalavimų, Portugalijos Respublika gali nuostatų dėl turto perdavimo ir keitimosi akcijomis taikymą atidėti iki 1993 m. sausio 1 d.
3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
13 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
PRIEDAS
3 STRAIPSNIO A PUNKTE MINIMŲ ĮMONIŲ SĄRAŠAS
a) įmonės, įsteigtos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo, ir kooperatinės bendrovės, įsteigtos pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo;
aa) bendrovės, pagal Bulgarijos įstatymus žinomos kaip: „събирателното дружество“, „командитното дружество“, „дружеството с ограничена отговорност“, „акционерното дружество“, „командитното дружество с акции“, „кооперации“, „кооперативни съюзи“, „държавни предприятия“, įsteigtos pagal Bulgarijos įstatymus ir vykdančios komercinę veiklą;
ab) bendrovės, pagal Rumunijos įstatymus žinomos kaip:„societăți pe acțiuni“, „societăți în comandită pe acțiuni“, „societăți cu răspundere limitată“;
b) įmonės, pagal Belgijos teisę žinomos kaip „société anonyme“/„naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions“/„commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée à responsabilité limitée“/„besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité limitée“/„coöperatieve vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité illimitée“/„coöperatieve vennootschap met onbeperkte aansprakelijkheid“, „société en nom collectif“/„vennootschap onder firma“, „société en commandite simple“/„gewone commanditaire vennootschap“, valstybės įmonės, kurios pasirinko vieną iš pirmiau nurodytų teisinių formų, bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Belgijos teisę, kurios apmokestinamos Belgijos įmonių pelno mokesčiu;
c) įmonės, pagal Čekijos teisę žinomos kaip: „akciová společnost“, „společnost s ručením omezeným“;
d) įmonės, pagal Danijos teisę žinomos kaip „aktieselskab“ ir „anpartsselskab“. Kitos įmonės, apmokestinamos pagal Įmonių pelno mokesčio įstatymą tiek, kiek jų apmokestinamosios pajamos yra apskaičiuojamos ir apmokestinamos pagal bendrąsias mokesčių teisės aktų normas, taikomas „aktieselskaber“;
e) įmonės, pagal Vokietijos teisę žinomos kaip „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf Aktien“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaft“, „Betriebe gewerblicher Art von juristischen Personen des öffentlichen Rechts“, ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos teisę, kurios apmokestinamos Vokietijos įmonių pelno mokesčiu;
f) įmonės, pagal Estijos teisę žinomos kaip: „täisühing“, „usaldusühing“, „osaühing“, „aktsiaselts“, „tulundusühistu“;
g) įmonės, pagal Graikijos teisę žinomos kaip „αvώvυμη εταιρεία“, „εταιρεία περιoρισμέvης ευθύvης (Ε.Π.Ε.)“;
h) įmonės, pagal Ispanijos teisę žinomos kaip „sociedad anónima“, „sociedad comanditaria por acciones“, „sociedad de responsabilidad limitada“, ir viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę;
i) įmonės, pagal Prancūzijos teisę žinomos kaip: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „sociétés par actions simplifiées“, „sociétés d’assurances mutuelles“, „caisses d’épargne et de prévoyance“, „sociétés civiles“, kurios automatiškai apmokestinamos įmonių pelno mokesčiu, „coopératives“, „unions de coopératives“, pramoninio bei komercinio pobūdžio valstybės įstaigos ir įmonės bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos teisę, kurios apmokestinamos Prancūzijos įmonių pelno mokesčiu;
j) įmonės, įsteigtos arba veikiančios pagal Airijos įstatymus, įstaigos, įregistruotos pagal „Industrial and Provident Societies Act“, arba „building societies“, įregistruotos pagal „Building Societies Acts“ bei patikos bankai, kaip apibrėžta 1989 m. „Trustee Savings Banks Act“;
k) įmonės, pagal Italijos teisę žinomos kaip: „società per azioni“, „società in accomandita per azioni“, „società a responsabilità limitata“, „società cooperative“, „società di mutua assicurazione“, ir valstybės bei privačios įmonės, kurių veikla yra visiškai arba iš esmės komercinio pobūdžio;
l) pagal Kipro teisę: „εταιρείες“, kaip apibrėžta pajamų mokesčio įstatymuose;
m) įmonės, pagal Latvijos teisę žinomos kaip: „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;
n) įmonės, įsteigtos pagal Lietuvos teisę;
o) įmonės, pagal Liuksemburgo teisę žinomos kaip: „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „société coopérative“, „société coopérative organisée comme une société anonyme“, „association d’assurances mutuelles“, „association d’épargne-pension“, „entreprise de nature commerciale, industrielle ou minière de l’Etat, des communes, des syndicats de communes, des établissements publics et des autres personnes morales de droit public“, ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo teisę, kurios apmokestinamos Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu;
p) įmonės, pagal Vengrijos teisę žinomos kaip: „közkereseti társaság“, „betéti társaság“, „közös vállalat“, „korlátolt felelősségű társaság“, „részvénytársaság“, „egyesülés“, „közhasznú társaság“, „szövetkezet“;
q) įmonės, pagal Maltos teisę žinomos kaip: „Kumpaniji ta“ Responsabilita „Limitata“, „Soċjetajiet en commandite li l-kapital tagħhom maqsum f’azzjonijiet“;
r) įmonės, pagal Olandijos teisę žinomos kaip: „naamloze vennnootschap“, „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „Open commanditaire vennootschap“, „Coöperatie“, „onderlinge waarborgmaatschappij“, „Fonds voor gemene rekening“, „vereniging op coöperatieve grondslag“, „vereniging welke op onderlinge grondslag als verzekeraar of kredietinstelling optreedt“, ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Olandijos teisę, kurios apmokestinamos Olandijos įmonių pelno mokesčiu;
s) įmonės, pagal Austrijos teisę žinomos kaip: „Aktiengesellschaft“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Erwerbs-und Wirtschaftsgenossenschaften“;
t) įmonės, pagal Lenkijos teisę žinomos kaip: „spółka akcyjna“, „spółka z ograniczoną odpowiedzialnością“;
u) komercinės įmonės arba komercinės formos įmonės pagal civilinę teisę, taip pat kiti juridiniai asmenys, užsiimantys komercine arba pramonine veikla, įsteigti pagal Portugalijos teisę;
v) įmonės, pagal Slovėnijos teisę žinomos kaip: „delniška družba“, „komanditna družba“, „družba z omejeno odgovornostjo“;
w) įmonės, pagal Slovakijos teisę žinomos kaip: „akciová spoločnosť “, „spoločnosť s ručením obmedzeným“, „komanditná spoločnosť “;
x) įmonės, pagal Suomijos teisę žinomos kaip: „osakeyhtiö“/„aktiebolag“, „osuuskunta“/„andelslag“, „säästöpankki“/„sparbank“ ir „vakuutusyhtiö“/„försäkringsbolag“;
y) įmonės, pagal Švedijos teisę žinomos kaip: „aktiebolag“, „försäkringsaktiebolag“, „ekonomiska föreningar“, „sparbanker“, „ömsesidiga försäkringsbolag“;
z) įmonės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės teisę..
( 1 ) OL C 39, 1969 3 22, p. 1.
( 2 ) OL C 51, 1970 4 29, p. 12.
( 3 ) OL C 100, 1969 8 1, p. 4.
( 4 ) OL L 294, 2001 11 10, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).
( 5 ) OL L 207, 2003 8 18, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 15/2004 (OL L 116, 2004 4 22, p. 68).
