►B

TARYBOS DIREKTYVA

1972 m. rugpjūčio 2 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo

(72/306/EEB)

(OL L 190, 20.8.1972, p.1)

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

KOMISIJOS DIREKTYVA 89/491/EEB 1989 m. liepos 17 d.

  L 238

43

15.8.1989

►M2

KOMISIJOS DIREKTYVA 97/20/EB tekstas svarbus EEE 1997 m. balandžio 18 d.

  L 125

21

16.5.1997

►M3

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/21/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. kovo 7 d.

  L 61

25

8.3.2005

I priedas:

Sąvokų apibrėžtys, paraiška suteikti EB tipo patvirtinimą, EB tipo patvirtinimo suteikimas, patikslinto absorbcijos koeficiento simbolis, specifikacijos ir bandymai, tipo modifikacijos, produkcijos atitiktis

1 priedėlis:

Informacijos dokumentas

2 priedėlis:

Tipo patvirtinimo sertifikatas

II priedas:

Patikslinto absorbcijos koeficiento simbolio pavyzdys

III priedas:

Bandymas pastovaus variklio sūkių skaičiaus režimu visoje apkrovos kreivėje

IV priedas:

Bandymas variklio sūkių skaičiui tolygiai didėjant

V priedas:

Ribinės vertės, taikomos atliekant bandymą pastovaus variklio sūkių skaičiaus režimu

VI priedas:

Dūmų matuoklio charakteristikos

VII priedas:

Dūmų matuoklio įrengimas ir naudojimas

►M2  1.1. ◄

„transporto priemonės tipas dėl variklio išmetamųjų teršalų ribojimo“ – tai automobiliai, kurie nesiskiria tokiais esminiais bruožais kaip ►M2  1 priedėlis ◄ apibrėžtos transporto priemonių ir variklių charakteristikos;

►M2  1.2. ◄

„dyzelinis variklis“ – tai variklis, kuris veikia uždegimo nuo suspaudimo principu;

►M2  1.3. ◄

„šaltojo paleidimo įtaisas“ – tai įtaisas, kuriam veikiant laikinai didinamas varikliui tiekiamų degalų kiekis, ir kuris skirtas lengvinti variklio paleidimą;

►M2  1.4. ◄

„dūmų matuoklis“ – tai prietaisas, skirtas nuolat matuoti transporto priemonių išmetamųjų dujų šviesos absorbcijos koeficientus.

2.1.

Pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalį gamintojas pateikia paraišką tam tikro tipo transporto priemonei gauti EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į dyzelinių variklių teršalų išmetimą.

2.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateikiamas 1 priedėlyje.

▼M2 —————

▼B

►M2  2.3. ◄

Techninei tarnybai, kuri daro patvirtinimo bandymus, apibrėžtus 5 punkte, pateikiamas variklis ir įranga, kurią pagal šio ►M2  1 priedėlis ◄ nurodyta įtaisyti ant patvirtinti pateikto variklio. Tačiau, jei to reikalauja gamintojas ir su tuo sutinka patvirtinimo bandymus daranti techninė tarnyba, bandymas gali būti daromas su transporto priemone, atstovaujančia patvirtinamą transporto priemonės tipą.

3.1.

Jeigu transporto priemonė atitinka tam tikrus reikalavimus, EB tipo patvirtinimas suteikiamas pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalį ir prireikus – pagal 4 straipsnio 4 dalį.

3.2.

EB tipo patvirtinimo liudijimo pavyzdys pateikiamas 2 priedėlyje.

3.3.

Patvirtinimo numeris pagal Direktyvos 70/156/EEB VII priedą yra suteikiamas patvirtintoms visų tipų transporto priemonėms. Ta pati valstybė narė negali to paties numerio suteikti kito tipo transporto priemonei.

►M2  4.1. ◄

Prie kiekvienos transporto priemonės, kuri pagal šį reglamentą atitinka patvirtintą transporto priemonės tipą, lengvai prieinamoje ir gerai matomoje vietoje, nurodytoje pagal ►M2  2 priedėlyje pateikto tipo patvirtinimo liudijimo priedas ◄ , tvirtinamas ženklas, kuriame pavaizduotas stačiakampis, įrėminantis skaičių, rodantį pataisytą absorbcijos koeficientą, gautą patvirtinimo metu darytame bandyme greitėjimo be apkrovos režimu ir patvirtinimo metu nustatytame IV priedo 3.2 punkte nurodytu metodu.

►M2  4.2. ◄

Ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir neištrinamas.

►M2  4.3. ◄

Ženklo pavyzdys pateiktas ►M2  II priedas ◄ .

5.2.1.

Šaltojo paleidimo įtaisas projektuojamas ir konstruojamas taip, kad jis negalėtų įsijungti ar veikti, kai variklis dirba normaliai.

5.2.2.

Pirmiau nurodytos 5.2.1 punkto nuostatos netaikomos, jei galioja bent viena šių sąlygų:

5.3.1.

Pateikto patvirtinti transporto priemonės tipo teršalų emisija matuojama dviem, III ir IV prieduose aprašytais metodais, siejamais su bandymais, atitinkamai, pastovaus apsisukimų dažnio ir greitėjimo be apkrovos režimu ( 4 ).

5.3.2.

Teršalų emisija, išmatuota III priede aprašytu metodu, turi neviršyti ►M3  V priedas ◄ nustatytų ribų.

5.3.3.

Jei varikliai turi išmetamosiomis dujomis varomą pripūtimo turbokompresorių, tai absorbcijos koeficientas, išmatuotas greitėjimo be apkrovos režimu, neturi viršyti VI priede nustatytos vardinės srauto vertės ribos, atitinkančios didžiausią absorbcijos koeficientą, išmatuotą darant bandymus pastovaus apsisukimų dažnio režimu, plius 0,5 m–1.

5.4.

Leidžiama naudoti lygiaverčius matavimo prietaisus. Jei naudojami kitokie nei ►M3  VI priedas ◄ aprašyti prietaisai, reikia pareikalauti jų tinkamumo tirti variklį įrodymo.

6.1.

Jei yra daromi pagal šią direktyvą patvirtinto tipo pakeitimai, taikomos Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio nuostatos.

7.1.

Siekiant užtikrinti gaminių atitiktį, imamasi veiksmų pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio nuostatas.

7.2.

Visų pirma transporto atitiktis patvirtintam tipui dėl dyzelinių variklių taršos išmetimo yra tikrinama remiantis 2 priedėlio tipo patvirtinimo priede išvardytais duomenimis. Be to:

▼B

0.1.

Gamyba (gamintojo pavadinimas): …

0.2.

Tipas ir bendras (-i) techninis (-iai) aprašymas (-ai): …

0.3.

Tipo identifikavimo būdas, jeigu jis nurodytas ant transporto priemonės (b): …

0.4.

Transporto priemonės kategorija (c): …

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

1.1.

Pavyzdinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

3.1.

Gamintojas: …

4.3.

Variklio smagračio inercijos momentas: …

1.1.

Gamyba: …

1.2.

Tipas: …

(nurodyti alyvos kiekį procentais, jei alyva sumaišyta su degalais)

2.1.

Galingumas šešiuose matavimo taškuose, nurodytuose III priedo 2.1 punkte: …

0.1.

Gamyba (gamintojo prekybos firmos pavadinimas): …

0.2.

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) apibūdinimas (-ai): …

0.3.

Tipo identifikavimo būdas, jeigu nurodytas ant transporto priemonės/sudėtinės dalies/atskiro techninio agregato (8)  ( 9 ): …

0.4.

Transporto priemonės kategorija (9)  ( 10 ): …

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.7.

Komponentams ir atskiriems techniniams agregatams: EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

0.8.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

1.

Papildoma informacija (tam tikrais atvejais): žr. Papildymą

2.

Techninės priežiūros įmonė, atsakinga už bandymų atlikimą: …

3.

Bandymų ataskaitos data: …

4.

Bandymų ataskaitos numeris: …

5.

Pastabos (jeigu yra): žr. Papildymą

6.

Vieta: …

7.

Data: …

8.

Parašas: …

9.

Pridedamas informacinio paketo, pateikto patvirtinimą suteikiančiai įstaigai, kurį galima gauti jo paprašius, indeksas.

1.

Papildoma informacija

5.

Pastabos: …

1.1.

Šiame priede aprašytas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo metodas, varikliui dirbant skirtingo pastovaus apsisukimų dažnio režimu visoje visos apkrovos kreivėje.

1.2.

Bandymą galima daryti su varikliu ar su transporto priemone.

2.1.

Variklio išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui dirbant visos apkrovos ir pastovaus apsisukimų dažnio režimu. Daromi šeši matavimai, variklio apsisukimų dažnio vertes išdėstant tolygiai tarp vertės, atitinkančios didžiausią galią, ir didesnės iš šių dviejų variklio apsisukimų dažnio verčių:

Kraštiniai matavimo taškai turi būti išdėstyti pirmiau apibrėžtame intervale.

2.2.

Jei dyzeliniai varikliai turi oro pripūtimo kompresorių, kurį bet kuriuo metu galima įjungti, ir jei tokiuose varikliuose įjungus oro pripūtimo kompresorių automatiškai didinamas įpurškiamų degalų kiekis, matavimai turi būti daromi pripūtimo kompresoriui dirbant ir jį išjungus.

Kiekvienam variklio apsisukimų dažniui matavimo rezultatu imamas didesnis iš dviejų gautų skaičių.

3.1.1.

Pateikiamo variklio ar transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera. Variklis turi būti pravažinėtas.

3.1.2.

Variklis bandomas naudojant ►M2  I priedo 1 priedėlis ◄ aprašytą įrangą.

3.1.3.

Variklio reguliuojamos vertės turi būti tokios, kokias pateikė gamintojas ir kokios nurodytos ►M2  I priedo 1 priedėlis ◄ .

3.1.4.

Išmetimo įtaise neturi būti jokios angos, pro kurią variklio išmetamosios dujos galėtų būti praskiestos.

3.1.5.

Variklis turi būti gamintojo nurodytoje normalioje darbinėje būsenoje. Konkrečiai, aušinamojo vandens ir alyvos temperatūra turi būti normali gamintojo nurodyta temperatūra.

3.3.1.

Matuojama laboratorijos absoliuti temperatūra T, išreikšta Kelvino laipsniais, ir torais išreikštas atmosferos slėgis H, tuomet faktorius F nustatomas pagal formulę:

3.3.2.

Kad bandymas galėtų būti laikomas įskaitiniu, faktorius F turi būti 0,98 ≤ F ≤ 1,02.

4.1.

Kiekvienai iš šešių variklio apsisukimų dažnio verčių, kurių absorbcijos koeficientas matuojamas pagal pirmiau pateiktą 2.1 punktą, apskaičiuojamas vardinis srautas G, išreikštas litrais per sekundę, taikant tokias formules:

čia:

4.2.

Kiekvienai variklio apsisukimų dažnio vertei gautas išmetamųjų dujų absorbcijos koeficientas turi neviršyti ribinės vertės, pateiktos ►M3  V priedu ◄ lentelėje. Jei vardinio srauto vertė yra kitokia, nei nurodytos lentelėje, taikoma ribinė vertė gaunama interpoliavimu, remiantis proporcingų dalių principu.

1.1.

Bandymas daromas su transporto priemone ar varikliu, kurie buvo bandomi pastovaus apsisukimų dažnio režimu, kaip aprašyta III priede.

1.2.

Degimo kamera neturi būti ataušusi ar užteršta dėl prieš bandymą užsitęsusio darbo tuščiąja eiga.

1.3.

Taikomos III priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose aprašytos sąlygos.

1.4.

Bandinio ėmimo ir matavimo aparatui taikomos sąlygos, aprašytos III priedo 3.4 punkte.

2.1.

Jei bandymas daromas stende, variklis atjungiamas nuo stabdžio pastarąjį pakeičiant besisukančiomis dalimis, varomomis esant neįjungtai pavarai, ar inercine apkrova, iš esmės atitinkančia sukamųjų dalių inerciją.

2.2.

Jei bandymas daromas su transporto priemone, pavarų jungimo svirtis nustatoma į neutralią padėtį, o variklis su įjungta sankaba.

2.3.

Varikliui dirbant tuščiąja eiga, akseleratoriaus pedalas spaudžiamas greitai, tačiau neįnirtingai, kad būtų gautas didžiausias degalų siurblio našumas. Ši padėtis laikoma tol, kol pasiekiamas didžiausias variklio apsisukimų dažnis ir suveikia variklio apsisukimų dažnio ribotuvas. Kai tik pasiekiamas šis apsisukimų dažnis, akseleratorius atleidžiamas tiek, kad variklis vėl dirbtų tuščiąja eiga ir dūmų matuoklis grįžtų į atitinkamas sąlygas.

2.4.

Norint išvalyti išmetimo sistemą ir padaryti visas būtinas aparato reguliavimo pataisas, pirmiau 2.3 punkte aprašytas veiksmas kartojamas ne mažiau kaip šešis kartus. Pasižymimos didžiausios neskaidrumo vertės, gautos kiekviename vienas paskui kitą daromame pagreitėjimo bandyme, kol gaunamos nusistovėjusios vertės. Neatsižvelgiama į tas nuskaitytas vertes, kurios gaunamos varikliui po kiekvieno greitėjimo dirbant tuščiąja eiga. Nuskaitytos vertės laikomos nusistovėjusiomis, kai keturi vienas paskui kitą gauti rodmenys telpa į 0,25 m-1 pločio diapazoną ir nesudaro mažėjančios sekos. Užrašomas absorbcijos koeficientas XM yra šių keturių verčių aritmetinis vidurkis.

2.5.

Taikomi, kai tinka, tokie specialieji variklių, kuriuose yra oro pripūtimo kompresorius, reikalavimai:

XM

=

absorbcijos koeficiento vertė, išmatuota greitėjimo be apkrovos režimu, kaip aprašyta šio priedo 2.4 punkte;

XL

=

pataisytoji absorbcijos koeficiento vertė greitėjimo be apkrovos režimu;

SM

=

pastovaus apsisukimų dažnio režimu (III priedas, 2.1 punktas) išmatuoto absorbcijos koeficiento vertė, kuri yra arčiausiai nustatytos ribinės vertės, atitinkančios tokį patį vardinį srautą;

SL

=

absorbcijos koeficiento vertė (III priedas, 4.2 punktas) vardiniam srautui, atitinkančiam matavimo tašką, kuriame gaunama vertė SM;

L

=

šviesos kelio dūmų matuoklyje veiksmingasis ilgis.

3.2.

Kai absorbcijos koeficientas išreiškiamas m–1, o veiksmingasis ilgis išreiškiamas metrais, pataisytoji vertė yra mažesnė XL vertė, gauta pagal šias dvi formules:

2.1.

Matuojamos dujos uždaromos kameroje su neatspindinčiu vidiniu paviršiumi.

2.2.

Nustatant veiksmingąjį šviesos kelio per dujas ilgį, reikia atsižvelgti į galimą šviesos šaltinį ir fotoelementą saugančių įtaisų įtaką. Šis veiksmingasis ilgis užrašomas ant prietaiso.

2.3.

Dūmų matuoklio rodmenų skalę turi sudaryti dvi matavimo skalės: viena su absoliučiais šviesos absorbcijos vienetais nuo 0 iki ∞ (m–1), o kita tiesinė skalė nuo 0 iki 100; abiejų skalių intervalas turi būti nuo 0, kai praleidžiamas visas šviesos srautas, iki skalės galo, esant visiškam užtemimui.

3.2.1.

Dėl vidinių atspindžių atsiradusios pašalinės šviesos kritimas į fotoelementą turi būti kiek įmanoma sumažintas (pvz., vidinius paviršius darant juodus ir matinius bei naudojant tinkamą bendrą išdėstymo schemą).

3.2.2.

Optinės charakteristikos turi būti tokios, kad, kai dūmų kamera užpildyta dūmais, kurių absorbcijos koeficientas yra apytikriai lygus 1,7 m–1, bendrasis šviesos difuzijos ir atspindžio rezultatas būtų ne didesnis kaip viena padala tiesinėje skalėje.

3.4.1.

Imtuvą sudaro fotoelementas, kurio spektrinio jautrio kreivė panaši į žmogaus akies regos dienos šviesoje kreivę (didžiausias jautris intervale nuo 550 nm iki 570 nm; jautris trumpesnių nei 430 nm ir ilgesnių nei 680 nm bangų atveju yra mažesnis kaip 4 procentai didžiausio jautrio).

3.4.2.

Elektros grandinės konstrukcija, įskaitant rodmenų skalę, yra tokia, kad fotoelemento srovė išėjime tiesiškai priklauso nuo šviesos, patenkančios į fotoelementą jo darbinės temperatūros intervale, stiprio.

3.5.1.

Šviesos absorbcijos koeficientas k skaičiuojamas taikant formulę Φ = Φo · e–kL, kurioje L yra veiksmingasis šviesos kelio per matuojamas dujas ilgis, Φo yra įeinantis srautas ir Φ yra išeinantis srautas. Kai dūmų matuoklio tipo veiksmingojo ilgio L negalima įvertinti tiesiogiai pagal geometrinius matmenis, veiksmingasis ilgis L turi būti nustatytas:

3.5.2.

Santykį tarp 0–100 tiesinės skalės ir šviesos absorbcijos koeficiento k aprašo formulė:

,kurioje N yra rodmuo tiesinėje skalėje, k – atitinkama absorbcijos koeficiento vertė.

3.5.3.

Dūmų matuoklio rodmenų skalė turi leisti absorbcijos koeficiento 1,7 m–1 vertę perskaityti 0,025 m–1 tikslumu.

3.6.1.

Fotoelemento ir rodmenų skalės elektrinė grandinė turi būti reguliuojamos taip, kad, kai šviesa eina per švariu oru užpildytą dūmų kamerą ar per tokias pačias charakteristikas turinčią kamerą, rodyklė galėtų būti grąžinta į nulinę vertę.

3.6.2.

Kai lempa išjungta ir elektrinė matavimo grandinė atjungta ar užtrumpinta, absorbcijos koeficiento skalėje rodmuo turi būti ∞, ir šis ∞ rodmuo turi likti, kai matavimo grandinė vėl sujungiama.

3.6.3.

Tikrinama tarpinė vertė į dūmų kamerą įstatant dujas pakeičiantį ekraną, kurio žinomas šviesos absorbcijos koeficientas k, matuojamas kaip tai aprašyta pirmiau 3.5.1 punkte, būtų nuo 1,6 m–1 iki 1,8 m–1. Koeficiento k vertė turi būti žinoma 0,025 m–1 tikslumu. Tikrinama norint įsitikinti, kad, kai tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento įstatomas ekranas, ši vertė nuo rodmens dūmų matuoklio rodmenų skalėje skiriasi ne daugiau kaip 0,05 m–1.

3.7.1.

Elektrinės matavimo grandinės atsako trukmė, t. y. laikas, per kurį po visiškai fotoelementą uždengiančio ekrano ištraukimo nuokrypis rodmenų skalėje būtų 90 procentų, turi būti nuo 0,9 iki 1,1 sekundės.

3.7.2.

Elektrinės matavimo grandinės slopimas turi būti toks, kad pradinis nuokrypis už galutinio pastoviojo rodmens po bet kokio staigaus įvesties signalo pokyčio (pvz., dėl kalibravimo ekrano) sudarytų ne daugiau kaip 4 procentus to rodmens tiesinės skalės vienetais.

3.7.3.

Dūmų matuoklio atsako trukmė dėl fizikinių reiškinių dūmų kameroje, yra laikas nuo dūmų įleidimo į matavimo prietaisą pradžios iki visiško dūmų kameros užpildymo, ir jis neturi būti didesnis kaip 0,4 sekundės.

3.7.4.

Šios nuostatos taikomos tik tiems dūmų matuokliams, kuriais matuojamas neskaidrumas greitėjimo be apkrovos režimu.

3.8.1.

Dūmų kameroje su išmetamosiomis dujomis slėgis neturi skirtis nuo atmosferos slėgio daugiau kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).

3.8.2.

Dėl matuojamų dujų ir prapūtimui naudojamo oro slėgio kitimo absorbcijos koeficiento pokytis neturi būti didesnis kaip 0,05 m–1, kai dujų absorbcijos koeficientas yra lygus 1,7 m–1.

3.8.3.

Dūmų matuoklyje turi būti įrengti atitinkami slėgio matavimo dūmų kameroje prietaisai.

3.8.4.

Dujų ir prapūtimui naudojamo oro slėgio kitimo ribas nurodo aparatūros gamintojas.

3.9.1.

Matuojant dujų temperatūrą kiekviename dūmų kameros taške turi būti nuo 70 °C iki didžiausios temperatūros, kurią nurodė dūmų matuoklio gamintojas, taip kad rodmenys šiame temperatūros intervale nesiskirtų daugiau kaip 0,1 m–1, jei dūmų kamera yra užpildyta dujomis, kurių absorbcijos koeficientas 1,7 m–1.

3.9.2.

Dūmų matuoklyje turi būti įrengti atitinkami temperatūros matavimo dūmų kameroje prietaisai.

4.1.1.

Kai kurių tipų dūmų matuokliuose tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento ar tarp šaltinį ir fotoelementą dengiančių skaidrių dalių esančių dujų neskaidrumas yra nevienodas. Tokiais atvejais veiksminguoju ilgiu L laikomas vienodo neskaidrumo dujų stulpelio, kurio šviesos absorbcija yra tokia pati, kaip ir absorbcija, kai dujos įprastu būdu leidžiamos į dūmų matuoklį, ilgis.

4.1.2.

Veiksmingasis šviesos kelio ilgis gaunamas lyginant įprastai veikiančio dūmų matuoklio rodmenį N su rodmeniu No, gautu pakeičiant dūmų matuoklį taip, kad jame bandymo dujos visiškai užpildo kamerą apibrėžtame ilgyje Lo.

4.1.3.

Palyginamuosius rodmenis būtina gauti greitai vienas paskui kitą, norint nustatyti pataisą, kurią reikia padaryti dėl nulio svyravimų.

4.2.1.

Bandymų dujos yra pastovaus neskaidrumo išmetamosios dujos ar šviesą sugeriančios dujos, kurių gravimetrinis tankis yra panašus į išmetamųjų dujų tankį.

4.2.2.

Tiksliai nustatomas stulpelio ilgis Lo dūmų matuoklyje, kurį galima tolygiai užpildyti dujomis ir kurio galinės briaunos iš esmės yra statmenos šviesos keliui. Šis ilgis Lo turi būti artimas numanomam dūmų matuoklio veiksmingajam ilgiui.

4.2.3.

Išmatuojama bandymo dujų vidutinė temperatūra dūmų kameroje.

4.2.4.

Jei būtina, norint slopinti pulsavimą bandinio ėmimo linijoje kiek įmanoma arčiau zondo įrengiamas kompaktiškos konstrukcijos ir pakankamos talpos plėtimosi rezervuaras. Be to, galima įtaisyti aušintuvą. Aušintuvo ir plėtimosi rezervuaro prijungimas turi perdaug nekeisti išmetamųjų dujų sudėties.

4.2.5.

Veiksmingojo ilgio nustatymo bandymas susideda iš dujų bandinio leidimo pakaitomis per įprastu būdu veikiantį dūmų matuoklį ir per tokį patį aparatą, pakeistą kaip nurodyta 4.1.2 punkte.

4.2.6.

Veiksmingasis ilgis yra lygus:

4.2.7.

Bandymas kartojamas bent su keturių rūšių bandymo dujomis, kurių rodmenys tolygiai pasiskirstytų nuo 20 tiesinės skalės padalos iki 80 padalos.

4.2.8.

Veiksmingasis dūmų matuoklio ilgis L yra aritmetinis vidurkis veiksmingojo ilgio verčių, gautų bandant kiekvienas dujas kaip nurodyta 4.2.6 punkte.

2.1.1.

Zondo skerspjūvio ploto ir išmetamojo vamzdžio skerspjūvio ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Priešslėgis, išmatuotas išmetamajame vamzdyje zondo įleidžiamosios angos vietoje, turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).

2.1.2.

Zondą sudaro vamzdis su atviru galu, nukreiptu į priekį išilgai išmetamojo vamzdžio ar išmetamojo vamzdžio ilginamojo vamzdžio, jei jis reikalingas, ašies. Zondas turi būti įdėtas toje dalyje, kurioje dūmų pasiskirstymas yra apytikriai tolygus. Norint tai pasiekti, zondas išmetamajame vamzdyje dedamas kiek įmanoma pasroviui ar, jei būtina, ilginimo vamzdyje, taip, kad, jei D yra išmetamojo vamzdžio skersmuo ties išėjimu, tai zondo galas būtų tiesiojoje dalyje, kuri būtų tiesi bent 6 D atstumu aukštyn nuo bandinio ėmimo vietos ir 3 D atstumu pasroviui. Jei naudojamas ilginimo vamzdis, jungties vietoje oras neturi patekti.

2.1.3.

Slėgis išmetamajame vamzdyje ir slėgio skirtumo charakteristikos bandinio ėmimo linijoje turi būti tokie, kad zondu imamas bandinys iš esmės atitiktų izokinetiniu metodu imamą bandinį.

2.1.4.

Jei būtina, norint slopinti pulsavimą bandinio ėmimo linijoje, kiek įmanoma arčiau zondo įrengiamas kompaktiškos konstrukcijos ir pakankamos talpos plėtimosi rezervuaras. Be to, galima įtaisyti aušintuvą.

Aušintuvo ir plėtimosi rezervuaro prijungimas turi perdaug nekeisti išmetamųjų dujų sudėties.

2.1.5.

Norint padidinti bandinio ėmimo slėgį, į išmetamąjį vamzdį bent 3 D atstumu pasroviui nuo bandinio ėmimo zondo galima įstatyti droselinį vožtuvą ar kitą slėgio didinimo priemonę.

2.1.6.

Zondą, aušinimo įtaisą, plėtimosi rezervuarą (jei reikalingas) ir dūmų matuoklį jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni, bet tuo pat metu atitinkantys keliamus slėgio ir temperatūros reikalavimus, aprašytus ►M3  VI priedas ◄ 3.8 ir 3.9 punktuose. Vamzdis nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, ir reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Jei dūmų matuoklis neturi reguliavimo vožtuvo, jis įrengiamas priešais matuoklį.

2.1.7.

Norint užtikrinti, kad laikomasi ►M3  VI priedas ◄ 3.8 punkte keliamų slėgio ir ►M3  VI priedas ◄ 3.9 punkte keliamų temperatūros matavimo kameroje reikalavimų, bandymo eigoje jie tikrinami.

2.2.1.

Zondo skerspjūvio ploto ir išmetamojo vamzdžio skerspjūvio ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Priešslėgis, išmatuotas išmetamajame vamzdyje zondo įleidžiamosios angos vietoje, turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).

2.2.2.

Zondą sudaro vamzdis atviru galu, nukreiptu į priekį išilgai išmetamojo vamzdžio ar išmetamojo vamzdžio ilginamojo vamzdžio, jei jis reikalingas, ašies. Zondas turi būti įdėtas toje dalyje, kurioje dūmų pasiskirstymas yra apytikriai tolygus. Norint tai pasiekti, zondas išmetamajame vamzdyje dedamas kiek įmanoma pasroviui ar, jei būtina, ilginimo vamzdyje, taip, kad, jei D yra išmetamojo vamzdžio skersmuo ties išėjimu, tai zondo galas būtų tiesiojoje dalyje, kuri būtų tiesi bent 6 D atstumu aukštyn nuo bandinio ėmimo vietos ir 3 D atstumu pasroviui. Jei naudojamas ilginimo vamzdis, jungties vietoje oras neturi patekti.

2.2.3.

Bandinio ėmimo sistema turi būti tokia, kad esant bet kuriam variklio apsisukimų dažniui bandinio slėgis dūmų matuoklyje atitiktų ►M3  VI priedas ◄ 3.8.2 punkte apibrėžtas ribas. Tai galima patikrinti pažymint bandinio slėgį varikliui dirbant tuščiąja eiga ir didžiausiu apsisukimų be apkrovos režimu. Atsižvelgiant į dūmų matuoklio charakteristikas, bandinio slėgį galima reguliuoti jį fiksuotai ribojant ar reguliavimo vožtuvu išmetamajame vamzdyje arba ilginimo vamzdyje. Nesvarbu, kuris metodas taikomas, į išmetamąjį vamzdį įstatyto zondo įleidžiamojoje angoje priešslėgis turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).

2.2.4.

Su dūmų matuokliu jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni. Vamzdis nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Norint išmetamąsias dujas atjungti nuo dūmų matuoklio, kai ne daromi matavimai, priešais jį galima įtaisyti reguliuojamąjį vožtuvą.

3.1.

išmetamąjį vamzdį ir dūmų matuoklį jungiančių vamzdžių jungtys turi neleisti orui patekti iš lauko;

3.2.

su dūmų matuokliu jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni, kaip ir dūmų matuoklių bandiniams imti vamzdžiai. Vamzdžių sistema nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Norint išmetamąsias dujas atjungti nuo dūmų matuoklio, kai nedaromi matavimai, priešais jį galima įtaisyti reguliuojamąjį vožtuvą;

3.3.

be to, gali būti reikalinga priešais dūmų matuoklį įrengta aušinimo sistema.