52013DC0141R(01)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa

Neprievalgis – tragedija, kurios galima išvengti

Prastos mitybos padariniai yra viena svarbiausių nūdienos tragedijų, kurių galima išvengti. Daugelyje šalių Tūkstantmečio vystymosi tikslo (TVT) – perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių – įgyvendinimo pažanga menka, todėl vienas iš šešių vaikų vis dar yra mažo svorio. Dėl skurdo, nepakankamos mitybos ir ligų šie vaikai savo gyvenimą pradeda itin nepalankiomis sąlygomis ir negali ištrūkti iš užburto rato, o asmenys ir visuomenė patenka į skurdo spąstus.

ES yra svarbiausia veikėja aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje: 2006–2011 m. laikotarpiu kasmet kaimo plėtros, teritorijų planavimo, tvaraus žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo sritims kasmet skirta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą sustiprinti padėjo konkrečios iniciatyvos: 1 mlrd. eurų vertės Maisto priemonė, pagal kurią teikta pagalba labiausiai dėl 2007–2008 m. maisto kainų krizės nukentėjusioms šalims, ir 1 mlrd. eurų TVT iniciatyva, pagal kurią pagalba teikta prastos TVT įgyvendinimo pažangos pasiekusioms šalims, visų pirma 1 TVT c dalies – perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, taip pat 3 ir 4 TVT. Be to, ES teikia humanitarinę ir vystomąją pagalbą, kad būtų sprendžiamos didelės maisto stygiaus ir nepakankamos mitybos problemos. Kasmet nuo vieno trečdalio iki pusės ES metinio humanitarinės pagalbos biudžeto lėšų skiriama su maistu ir mityba susijusiems poreikiams patenkinti.

2012 m. Londone vykusiame Pasauliniame skurdo problemai skirtame renginyje (angl. Global Hunger Event) Komisija prisiėmė politinį įsipareigojimą teikti paramą šalims partnerėms, kad iki 2025 m. jaunesnių kaip 5 metų sutrikusio vystymosi vaikų skaičius būtų sumažintas bent 7 mln. Šiuo komunikatu Komisija siekia nustatyti priemones, kad ši problema būtų išspręsta ir kad apskritai būtų sumažintas nuo neprievalgio kenčiančių motinų ir vaikų skaičius.

Siekiant spręsti šią problemą būtinas daugiasektoris požiūris, kuris apimtų tokias sritis kaip tvarus žemės ūkis, kaimo plėtra, aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas, visuomenės sveikata, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, socialinė apsauga ir švietimas. Šalys partnerės turi pripažinti, kad problema egzistuoja, ir įsipareigoti ją spręsti, kad moterys ir vaikai galėtų naudotis priežiūros paslaugomis ir gauti maistinių medžiagų, kurios būtinos tinkamai gyvenimo pradžiai. Tarptautinė bendruomenė pasiryžusi visokeriopai padėti šalims partnerėms gerinti motinų ir vaikų mitybą.

ES vystymosi politikos programa nustatyta Komisijos pasiūlyme dėl Pokyčių darbotvarkės[1] ir paskesnėse 2012 m. gegužės mėn. priimtose Tarybos išvadose.[2] ES požiūris į aprūpinimą maistu ir trečiosioms šalims teikiamą humanitarinę pagalbą maistu tiksliau apibrėžtas komunikatuose dėl ES politikos aprūpinimo maistu srityje ir dėl politikos humanitarinės pagalbos maistu srityje[3] ir paskesnėse 2010 m. gegužės mėn. priimtose Tarybos išvadose[4]. Šiuose dokumentuose vienoda svarba teikiama visiems keturiems aprūpinimo maistu ramsčiams – maisto buvimas, galimybė jį gauti, geresnė mityba, tinkamesnė krizių prevencija ir valdymas, ir nurodomi konkretūs uždaviniai, kad teikiant humanitarinę pagalbą būtų pasiekta geresnių rezultatų mitybos srityje. Šio komunikato tikslas – suformuluoti ir nustatyti priemones, kurias apima su geresne mityba susijęs ramstis.

Šią politikos programą papildo komunikatas „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“[5], kuriame pabrėžta, kad mityba ir atsparumas tam tikromis aplinkybėms yra glaudžiai susiję (visų pirma Sahelio regione ir Somalio pusiasalyje, kur atsparumas yra įvairių partnerių vykdomų iniciatyvų AGIR[6] ir SHARE[7], kuriomis siekiama įveikti maisto ir mitybos krizes, pagrindinis principas).

Galiausia 2012–2015 m. ES veiksmų plane dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje[8] pabrėžta, kad 1, 3 ir 4 TVT glaudžiai susiję su moterims tenkančiu vaidmeniu ir lyčių lygybe.

Šiame su mityba susijusiame politikos dokumente pabrėžta, kad svarbu geriau derinti humanitarinę ir vystomąją pagalbą, kad būtų stiprinamas paveiktų gyventojų atsparumas. Šiame dokumente, kurį parengti paprašė Taryba ir Audito Rūmai, nustatyta šalių vyriausybėms tenkanti atsakomybė mitybos srityje, taip pat nurodyta, kad besivystančių šalių gyventojams tenka svarbus vaidmuo skatinant pokyčius.

1.           Loginis pagrindas

Problemos mastas

Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, prasta mityba yra vienintelė svarbiausia pasaulio gyventojų sveikatai kylanti grėsmė. Daugelyje besivystančių šalių svarbiausia bent trečdalio visų vaikų ir 20 proc. motinų mirčių priežastis kasmet yra prasta mityba[9]. Milijonai vaikų išgyvena, tačiau sutrinka jų vystymasis (pagal amžių mažas ūgis ir sutrikęs protinis vystymasis) ir iki penktųjų gyvenimo metų jie keletą kartų kenčia nuo išsekimo (netenka svorio). Visame pasaulyje apie 165 mln. vaikų – ketvirčio viso pasaulio vaikų – vystymasis sutrinka[10], o 2,6 mln. jaunesnių kaip penkerių metų vaikų kasmet miršta dėl neprievalgio[11]. 90 proc. tokių vaikų gyvena Afrikoje ir Azijoje. Be to, apie 52 mln. (8 proc.) jaunesnių kaip penkerių metų vaikų visame pasaulyje – daugiausia Azijoje ir Afrikoje – kenčia nuo išsekimo[12].

Ypatingas dėmesys bus skirtas šalių, kurių instituciniai gebėjimai silpni, o dėl dažnai vykstančių nelaimių arba konfliktų pažeidžiamiausioms grupėms daromas neigiamas poveikis, pvz., pažeidžiamų šalių, nuo neprievalgio kenčiantiems gyventojams.

Dėl neprievalgio asmenys ir visuomenė patenka į skurdo spąstus. Skurstančiuose namų ūkiuose augantys vaikai labiau linkę kęsti neprievalgį, o tai kenkia jų gebėjimui mokytis ir didina jų pažeidžiamumą ligoms bei susirgimams. Tokiems vaikams vėlesniu gyvenimo etapu sunkiau išsilaikyti darbo vietoje ir gyventi visavertį gyvenimą; taip iš kartos į kartą perduodamas skurdas. Nuo neprievalgio labiausiai kenčia skurstantys kaimo vietovių gyventojai ir diskriminuojami asmenys. Sutrikusio vystymosi vaikų skaičius 1,5 karto didesnis kaimo vietovėse, palyginti su miestais[13]. Pripažindama šias problemas, ES pasiryžusi remti smulkius ūkininkus ir kaimo vietovių gyventojų pragyvenimo šaltinius.

Daug moterų besivystančiose šalyse taip pat yra mažo ūgio (sutrikusio vystymosi) ir (arba) per mažo kūno svorio. 10–20 proc. Užsachario Afrikoje gyvenančių moterų ir 25–35 proc. Pietų Azijos šalyse gyvenančių moterų laikomos pernelyg plonomis. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi mitybos problema, su kuria susiduria beveik pusė visų moterų[14]. Laikotarpis nuo nėštumo iki antrųjų vaiko gyvenimo metų – pirmosios 1000 dienų – laikomas svarbiausiu laikotarpiu, per kurį būtina užkirsti kelią neprievalgiui ir jo padariniams vėlesniais gyvenimo etapais. Net pusės vaikų vystymasis sutrinka motinos įsčiose – tai reiškia, kad itin svarbu užtikrinti geresnę vaisingo amžiaus moterų ir mergaičių mitybą. Didelė tikimybė, kad mažo svorio, sutrikusio vystymosi ir (arba) nuo mažakraujystės kenčiančių moterų kūdikiai gims mažo svorio.

Pasaulyje padaryta menka pažanga sprendžiant sutrikusio vystymosi ir išsekimo problemą. Sutrikusio vystymosi vaikų sumažėjo nuo 40 proc. 1990 m. iki 26 proc. 2011 m.[15] Pažanga sprendžiant išsekimo problemą dar menkesnė ir šioje srityje būtinos didesnės pastangos. Be sutrikusio vystymosi ir išsekimo, beveik 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje kenčia nuo žmogaus augimui ir vystymuisi svarbių mikroelementų (pvz., vitamino A, jodo, geležies ir cinko) trūkumo[16].

Priežastys

Neprievalgio priežastys, kurios gali būti įvairios, priklausyti nuo aplinkybių ir asmenų, apibendrintos konceptualioje sistemoje. Skiriami trys jų lygmenys (žr. toliau pateiktą schemą):

· tiesioginės priežastys, susijusios su dviem aspektais: netinkama mityba (kokybės ar kiekybės požiūriu) ir ligos;

· svarbiausios priežastys glaudžiai susijusios su skurdu ir gali būti trijų kategorijų: namų ūkio patiriamas maisto stygius, nepakankamas vaikų ir (arba) moterų priežiūros įstaigų skaičius, prasta sveikatos priežiūros sistema ir (arba) paslaugos;

· regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis pasireiškiančios priežastys gali būti įvairios: prastas valdymas ar demografiniai pokyčiai; konfliktai ar klimato kaita; menki gamtos ištekliai ar aukštos ir svyruojančios maisto kainos.

Santykinė galimų priežasčių svarba priklauso nuo tam tikros kiekvienos padėties ir gyventojų grupės dinamikos. Todėl prieš imantis bet kokių veiksmų būtina išsami analizė. Neprievalgį lemiantys įvairūs veiksniai yra glaudžiai susiję, todėl siekiant spręsti šią problemą būtinas daugiasektoris požiūris.

Pasekmės

Neprievalgis yra svarbiausia didelio vaikų ir motinų mirtingumo priežastis. 35 proc. ligų, kuriomis serga jaunesni kaip penkerių metų vaikai, priežastis[17] yra neprievalgis, o ilgalaikė netinkama mityba (sutrikęs vystymasis ir (arba) laikotarpiai, per kuriuos pasireiškia išsekimas ir mikroelementų trūkumas) daro katastrofišką ir neatitaisomą žalą. Jodo trūkumas ir vystymosi sutrikimai yra susiję su daug prastesniu pažintinių gebėjimų vystymusi[18].

Vystymosi sutrikimai nėra vien asmeninė tragedija, kurios galima išvengti; tai yra ekonominio vystymosi kliūtis, su kuria susiduria tiek atskiros šeimos, tiek apskritai tautos. Nustatyta, kad dėl neprievalgio patiriami ekonominiai nuostoliai prilygsta 10 proc. asmens per visą gyvenimą uždirbamų pajamų[19] ir 2–8 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Dėl neprievalgio dar didesnis spaudimas daromas ir taip finansiškai silpnoms sveikatos priežiūros sistemoms, nes nuo neprievalgio kenčiantys asmenys yra labiau linkę sirgti, o nepakankama mityba vaikystėje gali vėlesniais gyvenimo etapais sukelti lėtines ligas, kurių gydymas daug kainuoja.

Uždaviniai sprendžiant neprievalgio problemą

Sprendžiant neprievalgio problemą būtina įveikti keletą uždavinių. Būtina užtikrinti:

· didesnes šalių (visų pirma ilgalaikes) investicijas mitybos srityje. Būtina skatinti šalių valdžios institucijų iniciatyvas, stiprinti teisines sistemas, su mityba susijusį valdymą ir strateginius gebėjimus, kad būtų sutelktos bendro tikslo siekiančių veikėjų pastangos ir būtų laikomasi nuoseklaus daugiasektorio požiūrio;

· politikos, turinčios poveikio mitybai, derinimą su įvairiomis nacionalinėmis ministerijomis ir paramos teikėjų tarnybomis. Mityba – kaip svarbiausias tikslas – turi būti įtraukta į kaimo plėtros politiką, bendruomenių vykdomas iniciatyvas ir tokias politikos sritis kaip tvarus žemės ūkis, žuvininkystė, aprūpinimas maistu, visuomenės ir reprodukcinė sveikata, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, socialinė apsauga ir švietimas;

· lyčių lygybės skatinimą ir didesnių galių moterims suteikimą visuose su mityba susijusiuose sektoriuose[20], remiantis nustatytais socialiniais neprievalgio veiksniais. Moterų ekonominės, socialinės ir reprodukcinės funkcijos ir vaidmuo šeimoje yra labai svarbūs siekiant stiprinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą;

· didesnį su mityba susijusių veiksmų nuoseklumą ir darną. Kadangi neprievalgis yra iš kartos į kartą perduodama problema ir krizių bei ilgalaikių tendencijų pasekmė, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju priemones labiau derinti su įvairiomis vystymosi politikos priemonėmis;

· kad būtų gaunama tikslesnės informacijos apie būdus, kaip pasiekti geresnių rezultatų mitybos srityje. Tai galima padaryti atliekant taikomuosius mokslinius tyrimus ir pasitelkiant griežtas stebėjimo bei vertinimo sistemas, kad būtų nustatyta veiksminga su mityba susijusi politika ir veiksmai įvairiuose sektoriuose ir plečiamos bei stiprinamos priemonės. Būtinos veiksmingesnės su mityba susijusios ir mitybai poveikio turinčios priemonės, kurios atitiktų bendrus pagalbos veiksmingumo principus;

· geresnes galimybes skurstantiems kaimo vietovių ir miestų gyventojams gauti maistingo maisto. ES nuomone, šio tikslo ir drauge teigiamo poveikio pragyvenimo šaltiniams galima pasiekti remiant smulkius ūkininkus. Turėtų būti nustatytos ir išnaudojamos mitybos gerinimo galimybės įvairiose pridėtinės vertės grandinės grandyse, kad skurstantieji galėtų gauti bei turėti maistingo maisto ir jį vartoti;

· pasaulinių politinių ir finansinių įsipareigojimų maisto stygiui šalinti ir neprievalgio problemai spręsti vykdymą, visų pirma rengiant TVT programą laikotarpiu po 2015 m.

2.           Pagrindiniai Principai ir tikslai

Pagrindiniai principai

ES parama yra kuo labiau pritaikyta prie šalių partnerių politikos ir prioritetų, drauge laikantis pagalbos veiksmingumo principų. Kad neprievalgio problema būtų išspręsta, šalys partnerės turi šią problemą pripažinti ir įsipareigoti ją spręsti. Tarptautinė visuomenė visokeriopai stengsis padėti šalims partnerėms gerinti motinų ir vaikų mitybą, tačiau pačios vyriausybės turi skirti išteklių, kad būtų rastas ilgalaikis neprievalgio problemos sprendimo būdas.

ES siekia, kad humanitarinės pagalbos ir vystomosios pagalbos priemonės kuo labiau papildytų vienos kitas ir būtų tinkamai suplanuotos. ES prisiimtas įsipareigojimas stiprinti atsparumą atvėrė naujų galimybių mitybai gerinti: humanitarinę ir vystomąją paramą teikiantys subjektai bendradarbiaus vertindami su mityba susijusią padėtį, atlikdami bendras analizes ir veiklos vertinimus, kuriais remiantis programuojant humanitarinės ir vystomosios pagalbos lėšas bus nustatyti bendri strateginiai prioritetai. Per humanitarines krizes teikdama neprievalgio problemai spręsti skirtą pagalbą ES toliau remiasi humanitariniais principais – humaniškumu, neutralumu, nešališkumu ir nepriklausomumu – ir aiškiu poreikiais pagrįstu požiūriu.

ES turėtų imtis veiksmų įvairiuose sektoriuose, kad būtų šalinami įvairūs neprievalgį lemiantys veiksniai. Tokiu požiūriu pripažįstama, kad vien mitybos gerinimo priemonių nepakanka, jog būtų rastas ilgalaikis neprievalgio problemos sprendimo būdas. Visų pirma būtina imtis veiksmų tokiose srityse kaip kaimo plėtra[21], tvarus žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas, visuomenės sveikata, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, socialinė apsauga ir švietimas.

Į mitybą orientuotomis vystymosi priemonėmis bus siekiama sukurti tinkamas optimalų augimą garantuojančias sąlygas svarbiausiu vystymosi laikotarpiu – per pirmąsias 1000 dienų nuo pastojimo iki antrųjų kūdikio gyvenimo metų. ES turėtų siekti užtikrinti, kad teikdama pagalbą ji atsitiktinai nedarytų neigiamo poveikio mitybai, ir tokį poveikį kuo labiau sumažinti. Pavyzdžiui, tai svarbu užtikrinant inovacijų ir specialios paskirties mitybos produktų saugų naudojimą. Svarbu nustatyti kontrolės priemones, kad būtų mažinama rizika, pvz., mažinama per maistą arba vandenį plintančių ligų rizika arba moterims tenkantis darbo krūvis, dėl kurio mažėja vaikų priežiūrai skiriamo laiko. Be to, ES užtikrins poveikį aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui darančios politikos, pvz., prekybos politikos, kovos su klimato kaita veiksmų, sveikatos, aplinkos apsaugos ir užimtumo politikos, darną ir nuoseklumą.

ES glaudžiau bendradarbiaus su instituciniais subjektais: šalimis partnerėmis, ES valstybėmis narėmis ir kitais dvišaliais paramos teikėjais, tarptautinėmis organizacijomis ir pasauliniais tinklais (pvz., SUN, humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų grupių sistema) Be to, ES turėtų išplėsti ir stiprinti partnerystės ryšius su neinstituciniais veikėjais. Kai galima ir tinkama, ES turėtų užtikrinti kuo didesnį priemonių tvarumą, skatindama jas įtraukti į nacionalinės politikos programas ir planus.

ES turėtų stiprinti partnerystės ryšius su pilietinės visuomenės grupėmis, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir mokslinių tyrimų įstaigomis, pasitelkdama jų praktines žinias, padėdama kurti piliečių dalyvavimui ir (arba) sutelkimui palankią aplinką ir gerą valdymą, taip pat prireikus remdama jų gebėjimus įgyvendinti ir (arba) taikyti priemones.

ES turėtų siekti glaudžiau bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi. Turėtų būti lengvinamas įmonių dalyvavimas sprendžiant neprievalgio problemą, jų lyginamųjų pranašumų ir turimų praktinių žinių panaudojimas (pvz., produktų saugumo kontrolė, sertifikavimo stiprinimas ir vykdymo užtikrinimas, ryšių technologijos ir informuotumo didinimas pasitelkiant socialinę rinkodarą). Taip ES skatins atsakingą verslo praktiką, įmonių socialinę atsakomybę, tinkamą politiką ir reglamentavimo aplinką, taip pat bus vengiama interesų konfliktų ir neteisėto pranašumo.

Tikslai

Šiame komunikate nustatyta politika siekiama gerinti motinų ir vaikų mitybą mažinant neprievalgio sukeliamą mirtingumą, sergamumą, taip pat augimo ir vystymosi sutrikimus lemiančius trūkumus. Siekiama dvejopo tikslo:

· sumažinti jaunesnių kaip penkerių metų sutrikusio vystymosi vaikų skaičių;

· sumažinti jaunesnių kaip penkerių metų išsekusių vaikų skaičių.

Pirmasis tikslas atitinka Pasaulio sveikatos asamblėjos 2012 m. nustatytą pasaulinį tikslą – iki 2025 m. 40 proc. sumažinti jaunesnių kaip penkerių metų sutrikusio vystymosi vaikų skaičių[22]. Tai reiškia, kad iki 2025 m. sutrikusio vystymosi vaikų skaičių reikia sumažinti daugiau kaip 70 mln. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, sutrikusio vystymosi vaikų skaičius bus sumažintas apytiksliai 40 mln., tačiau Pasaulio sveikatos asamblėjos tikslas nebus pasiektas. Sutrikusio vystymosi vaikų vidutiniškai per metus sumažėja 1,8 proc. Kad iki 2025 m. būtų pasiektas Pasaulio sveikatos asamblėjos nustatytas tikslas, tokių vaikų skaičių kasmet būtina sumažinti 3,9 proc.; tai reiškia, kad turi būti dedama daugiau bendrų pastangų, kad dabartinis rodiklis būtų padvigubintas. Todėl Komisija prisiėmė įsipareigojimą padėti šalims partnerėms papildomai mažinti jaunesnių kaip penkerių metų sutrikusio vystymosi vaikų skaičių bent 7 mln., neatsižvelgiant į dabartines tendencijas.

Nustačiusi konkretų sutrikusio vystymosi vaikų skaičiaus mažinimo tikslą ES ryžtingai siekia šalinti šią svarbiausią žmogaus socialinės raidos ir ekonominio vystymosi kliūtį. Tačiau tai nereiškia, kad nebus teikiama pagalba kitoms su netinkama mityba susijusioms problemoms spręsti, jeigu jos yra svarbios visuomenės sveikatos problemos ir šalių partnerių laikomos prioritetais.

Antras tikslas taip pat susijęs su Pasaulio sveikatos asamblėjos nustatytu pasauliniu tikslu. Komisija, laikydamasi bendros strategijos, padės siekti 2012 m. Sveikatos asamblėjos nustatyto tikslo sumažinti ir išlaikyti išsekusių vaikų skaičių, kad jis neviršytų 5 proc.[23] Per humanitarines krizes, kai mirtingumo rodikliai arba išsekimo lygis viršija kritinę ribą[24], ES turėtų imtis veiksmų, kad būtų sumažintas dėl neprievalgio mirštančiųjų skaičius.

3.           Strateginiai prioritetai

Atsižvelgdama į aplinkybes, uždavinius ir nurodytus principus, Komisija nustatė tris strateginius prioritetus, kurių sieks imdamasi veiksmų motinų ir vaikų mitybai gerinti, kad būtų mažinamas sutrikusio vystymosi ir išsekusių vaikų skaičius.

1 strateginis prioritetas. Sutelkti pastangas ir stiprinti politinį įsipareigojimą, kad būtų gerinama mityba

Palaikant politinius dialogus ir didinant politikų informuotumą mitybos klausimais, bus siekiama, kad šalys sutelktų pastangas ir prisiimtų politinį įsipareigojimą. Sprendžiant neprievalgio problemą svarbiausia pačių šalių iniciatyvumas ir atsakomybė už rezultatus. ES, glaudžiai bendradarbiaudama su mitybos gerinimo judėjimu SUN, turėtų skatinti judėjime dalyvaujančius subjektus, įskaitant šalis partneres, prisiimti konkrečius savitarpio įsipareigojimus motinų ir vaikų neprievalgio problemai spręsti. Komisija ir kai kurios valstybės narės jau padeda koordinuoti judėjimo SUN paramos teikėjų veiklą įvairiose šalyse, kad būtų remiamos šalių pastangos, sutelkti ištekliai ir užtikrinta didesnė paramos teikėjų ir apskritai tarptautinės bendruomenės teikiamos paramos darna.

Tarptautiniu lygmeniu ES turėtų siekti didesnės darnos ir nuoseklumo, taip pat veiksmingesnių tarptautinių priemonių. ES turėtų įsitraukti į susijusius procesus, visų pirma dalyvauti Didžiojo aštuoneto ir (arba) Didžiojo dvidešimtuko, Pasaulio sveikatos asamblėjos, Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto, judėjimo SUN, JT nuolatinio mitybos reikalų komiteto, Pagalbos maisto srityje komiteto veikloje ir humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų grupių sistemoje. Pavyzdžiui, ES turėtų padėti derinti su mityba susijusią veiklą įvairiuose sektoriuose ir per humanitarines krizes su mityba susijusias priemones taikančių tarptautinių veikėjų veiklą, visų pirma tose tarptautinėse organizacijose, kuriose dėl savo finansinio įnašo gali atlikti svarbų vaidmenį. ES taip pat turėtų remti judėjimą SUN, skatindama prie jo prisijungti daugiau šalių, kurių gyventojai kenčia nuo neprievalgio, išlaikydama aukšto lygio politinį įsipareigojimą bei vadovavimą ir lengvindama tarptautinių veiksmų derinimą. Ji derins veiksmus su ES valstybėmis narėmis, kad būtų didinamas veiksmingumas, įvairiuose sektoriuose būtų sutelkiama daugiau išteklių ir būtų dalyvaujama tarptautiniuose veiksmuose. ES skatins užtikrinti, kad su mityba susijusiems klausimams vystymosi darbotvarkėje laikotarpiu po 2015 m. būtų skiriama daug dėmesio. Komisija pripažįsta, kad pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį priversdama šalis prisiimti politinį įsipareigojimą.

Kad valdymas su mityba susijusioje srityje būtų veiksmingesnis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, ES sieks stiprinti savo vaidmenį SUN judėjime, visų pirma stiprinti šio judėjimo Vadovavimo grupės funkciją. Šiai grupei priklauso valstybių vadovai, vystymosi agentūrų vadovai, įskaitant už vystymąsi atsakingą ES Komisijos narį, JT agentūrų vadovai, svarbiausi pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovai.

2 strateginis prioritetas. Stiprinti ir plėsti veiksmus nacionaliniu lygmeniu

Siekiant stiprinti ir plėsti veiksmus nacionaliniu lygmeniu, būtina geriau panaudoti esamus išteklius ir papildomus finansavimo šaltinius, kad mitybos srityje būtų pasiekta geresnių rezultatų. ES turėtų didinti savo finansinį įnašą su mityba susijusiems klausimams spręsti ir skatinti rengti programas, pagal kurias sprendžiama neprievalgio problema. ES turėtų aktyviai skatinti kitas vyriausybes laikytis tokios strategijos.

Vykdant vystymosi politiką teikiama ES išorės pagalba derinama su šalių partnerių nustatytais prioritetais ir politika, kuriais remiamas nacionalinių planų įgyvendinimas.

(a) Stiprinti žmonių gebėjimus, institucinius gebėjimus ir sistemas

ES turėtų skatinti rengti nacionalines politikos programas, kuriomis gerinama motinų ir vaikų mityba (t. y. į jas įtraukti su mityba susijusius tikslus, uždavinius, rodiklius ir nustatyti poveikį biudžetui). Remiami tokie veiksmai:

· rengti su mityba susijusias strategijas, už kurias atsakomybę prisiima vyriausybės, ir joms biudžete numatyti reikalingas išlaidas[25];

· rengti įvairiems sektoriams taikomus koordinavimo mechanizmus, kuriuose dalyvautų įvairūs humanitarinę ir vystomąją paramą teikiantys subjektai ir kurie padėtų dalytis informacija, palaikyti dialogą, rengti bendrus planus, bendradarbiauti ir paskirstyti funkcijas;

· stiprinti atitinkamų subjektų (valdžios institucijų ir humanitarinę pagalbą koordinuojančių subjektų) strateginius ir valdymo gebėjimus;

· stiprinti su mityba susijusių humanitarinę ir vystomąją paramą teikiančių subjektų, veikiančių tokiose srityse kaip kaimo plėtra, tvarus žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas, visuomenės sveikata, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, socialinė apsauga ir švietimas, techninius pajėgumus.

(b) Teikiant humanitarinę ir vystomąją pagalbą dėmesį sutelkti konkrečioms mitybai gerinti skirtoms priemonėms

ES turėtų skirti daugiau lėšų, kad priemonės, kurių veiksmingumas patvirtintas, būtų taikomos visose šalyse, kurių gyventojai kenčia nuo neprievalgio. Tokios priemonės dažnai skirstomos į tris kategorijas: 1) informavimo priemonės elgesiui keisti (pvz., skatinimas maitinti krūtimi ir užtikrinti pakankamą papildomą maitinimą); 2) mikroelementų tiekimas ir vaistai nuo kirmėlių (pvz., geležies papildai arba geležimi praturtinti papildai); 3) papildomos maitinimo ir gydymo priemonės, taikomos ekstremaliosios situacijos atveju. Pastarajam aspektui itin daug dėmesio bus skirta regionuose, kuriuose išsekimas laikomas visuomenės sveikatos problema (įskaitant per humanitarines krizes). Mitybos gerinimo priemonių, kurių veiksmingumas tinkamai įrodytas ir kurios turi būti plačiai įgyvendinamos šalyse, kurių gyventojai labai kenčia nuo neprievalgio, kategorijos ir sąrašai bus atnaujinami gavus naujų duomenų. Be to, ES turėtų remti priemones, kurių veiksmingumas įrodytas konkrečiomis aplinkybėmis. Tokios priemonės gali būti prie konkrečios padėties pritaikyti veiksmai, pvz., mitybos įvairinimas gerinant namų ūkių galimybes gauti maistingo maisto arba piniginiai pervedimai vaikų ir motinų mitybai gerinti.

Siekiant spręsti ir motinų, ir vaikų neprievalgio problemą, svarbu vykdyti vaisingo amžiaus moterų neprievalgio prevenciją ir spręsti šią problemą.

(c) Teikiant humanitarinę ir vystomąją pagalbą imtis daugiau mitybai poveikio turinčių veiksmų

· Tokiais veiksmais šalinamos svarbiausios ir pagrindinės neprievalgio priežastys (pvz., vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių programa, padedanti gerinti higieną ir mažinti moterims tenkantį darbo krūvį; geresnės galimybės gauti vandens; priemonė aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui stiprinti, kuria konkrečiai siekiama įvairinti vartojamą maistą; galimybės asmenims, kuriems per humanitarines krizes kyla didelis išsekimo pavojus, nevaržomai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis). Su mityba susiję klausimai turi būti įtraukti į įvairius sektorinius požiūrius, kad juos taikant mitybos srityje būtų pasiekta geresnių rezultatų. Tai galima padaryti:

· analizuojant padėtį, priimant sprendimus dėl sektoriams skirtų strategijų, veiksmų ir nustatant tikslinius rodiklius, sistemingai atsižvelgti į mitybos veiksnį. Daugelis sektorių, atsitiktinai arba dėl jų pobūdžio, gali padėti gerinti mitybą. Tikėtina, kad geriausių rezultatų galima pasiekti šiuose sektoriuose: aprūpinimas maistu (įskaitant paramą mažiems ūkiams, veiksmus, kuriais siekiama gerinti kaimo vietovių gyventojų pragyvenimo šaltinius, ir socialinius pervedimus), sveikatos priežiūra, socialinė apsauga, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, švietimas;

· į stebėjimo programą įtraukti su mityba susijusius rodiklius;

· įtraukti priemones, kuriomis stiprinama namų ūkių ir moterų ekonominė galia, kad jos visų pirma galėtų toliau rūpintis mažais vaikais.

3 strateginis prioritetas. Geresnės žinios apie mitybą (geresnės praktinės žinios ir žinių bazė)

Šis strateginis prioritetas yra dvilypis: būtina stiprinti informacinę bazę, kuria remiamasi priimant sprendimus, ir dalytis praktine patirtimi bei teikti techninę pagalbą.

(a) Informacija, kuria remiamasi priimant sprendimus

ES pripažįsta, kad aktuali ir patikima informacija labai svarbu priimant pagrįstus sprendimus. Todėl bus investuojama į taikomuosius mokslinius tyrimus ir informacinių sistemų kūrimą.

· Taikomieji moksliniai tyrimai

ES turėtų investuoti į mokslinius tyrimus, kad būtų gaunama daugiau faktinių įvairių veiksmų, atsižvelgiant į aplinkybes, veiksmingumo ir efektyvumo įrodymų. Galiausiai į tai turėtų būti atsižvelgiama formuojant politiką, numatant priemones ir plečiant galimybes imtis veiksmų įvairiuose svarbiausiuose sektoriuose (pvz., sveikatos priežiūros, vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių, tvaraus žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo).

Nors teoriškai žinoma, kad taikant aprūpinimo maistu priemones galima pasiekti geresnių rezultatų mitybos srityje, praktinių įrodymų vis dar trūksta ir šią bazę būtina nedelsiant stiprinti. Būdama viena svarbiausių pagalbos, susijusios su aprūpinimu maistu ir mitybos saugumu, ir humanitarinės pagalbos maistu teikėja, ES turi išskirtinį ir didelį lyginamąjį pranašumą ir jai tenka atsakomybė pašalinti šį faktinių įrodymų trūkumą. Bus remiami veiklos moksliniai tyrimai, kad lyginant įvairių aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo strategijų ir pagalbos maistu strategijų rezultatus, būtų nustatyti faktiniai įrodymai.

Nustačius veiksmus, kurių efektyvumas įrodytas (pasauliniu mastu arba konkrečiomis aplinkybėmis), ES turėtų remti mokslinius tyrimus, kad būtų nustatyti tinkami įgyvendinimo mechanizmai, kuriais remiantis nuo nedidelio masto priemonių būtų pereinama prie veiksmų nacionaliniu lygmeniu.

· Informacinės sistemos

ES turėtų remti informacinių sistemų kūrimą, visų pirma šalyse, kuriose didelė krizių tikimybė, kad būtų:

– gerinami informacinės bazės, kuria remiamasi priimant sprendimus, kokybė ir duomenų aktualumas;

– lengvinamas dalijimasis informacija ir jos naudojimas priimant sprendimus;

– siekiama, jog tokios sistemos būtų įtrauktos į šalių programas bei biudžetus ir būtų užtikrintas jų tvarumas;

– labiau derinamos skirtingos iniciatyvos ir sistemos, kuriomis naudojantis teikiami su mityba susiję duomenys ir (arba) informacija.

(b) Praktinė patirtis ir pagalba gebėjimams stiprinti

Be finansinių išteklių, Komisija taip pat dalysis praktine patirtimi ir teiks pagalbą, kad vykdant konkrečioms šalims skirtus mitybos veiksmų planus ir strategijas būtų atsižvelgta į šį komunikatą. Kai tinkama, bus įtrauktos ES delegacijos, ECHO GD biurai, taip pat kompetentingos vietos valdžios institucijos ir partneriai.

4.           Atskaitomybė už rezultatus

Komisija stebės, kaip naudojamos jos finansinės investicijos, taip pat mitybos gerinimo veiksmų ir mitybai poveikio turinčių veiksmų rezultatus. Tai ne tik padės nustatyti, ar ištekliai naudojami efektyviai, bet ir įvertinti, kiek, kur ir kokiu tikslu patirta išlaidų.

Teikdama ataskaitas Komisija sieks didinti savo atskaitomybę Europos piliečių, šalių partnerių, ES valstybių narių, agentūrų, su kuriomis palaikomi partnerystės ryšiai, ir pagalbos gavėjų atžvilgiu.

(a) Rezultatų stebėjimas ir vertinimas

Komisija parengs sistemą, kuria remiantis bus vertinami veiksmų rezultatai mitybos srityje, daugiausia dėmesio skiriant sutrikusio vystymosi vaikų skaičiaus mažinimui. Šiuo tikslu užuot tiesiog vertinus investuotus išteklius ir gautus rezultatus, Komisija iškėlė sau tikslą objektyviai vertinti, kokį poveikį daro veiksmai, kuriais siekiama mažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių. Bus siekiama parengti bendrą mitybos stebėjimo sistemą, kuria naudotųsi vystymosi srities partneriai ir šalys. Komisija toliau rengs ataskaitas dėl priemonių, kuriomis siekiama spręsti neprievalgio problemą per humanitarines krizes, rezultatų.

(b) Išteklių naudojimo stebėjimas

ES turėtų stiprinti mitybos sričiai skirtų investicijų stebėjimo sistemą, kad gautų tikslesnės informacijos apie mitybos gerinimo veiksmų ir mitybai poveikio turinčių veiksmų išlaidas. Geresnis išlaidų atsekamumas yra svarbi didesnės atskaitomybės mitybos srityje dalis. Tai padės stiprinti finansų atsekamumo sistemą, kuria bendrai naudojasi vystymosi partneriai ir šalys pagal judėjimą SUN. Taip pat bus nagrinėjama galimybė be EBPO Paramos vystymuisi komiteto naudojamos kodų sistemos naudoti su mityba susijusių išlaidų žymą. Tokia žymų sistema turėtų padėti užtikrinti ataskaitų tikslumą ir paramos teikėjų veiksmų nuoseklumą ir taip geriau suprasti pasaulinius su mityba susijusių išlaidų srautus ir užtikrinti didesnę atskaitomybę visais lygmenimis. Pasitelkiant kriterijus, pagrįstus atskirų veiksmų tikslais ir laukiamais rezultatais, taip pat turėtų būti gaunama tikslesnės informacijos. Informacija bus viešai skelbiama, kad būtų galima ją tikrinti, peržiūrėti ir atsižvelgiant į ją imtis veiksmų, kad būtų pašalinti bet kokie neatitikimai ar trūkumai.

5.           Tolesni veiksmai. Priemonių, kurias ES turėtų taikyti, santrauka

Sutelkdama dėmesį į motinų ir vaikų mitybą, ES žengia didelį žingsnį į priekį ir užima pirmaujančias pozicijas kovodama su alkiu visame pasaulyje ir spręsdama maisto stygiaus bei nepakankamos mitybos problemą. Šiame komunikate nurodyta, kokiais būdais ir priemonėmis galima pasiekti geresnių rezultatų mitybos srityje.

1.           ES turėtų padėti šalims spręsti neprievalgio problemą ir šalinti jos sukeliamus žalingiausius padarinius – sutrikusį vystymąsi ir išsekimą. Atsakomybė už mitybą visų pirma tenka šalims partnerėms, kurios skatinamos rengti strategijas ir biudžete numatyti išlaidas, kurios turėtų apimti nacionalines investicijas. ES vystomoji parama turėtų būti kuo labiau pritaikyta prie šalių partnerių politikos ir prioritetų, drauge laikantis pagalbos veiksmingumo principų. Be to, ES užtikrins aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui poveikį darančių politikos krypčių darną.

2.           Pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra svarbiausias laikotarpis, per kurį būtina užkirsti kelią neprievalgiui ir jo padariniams. Todėl ES turėtų siekti gerinti motinų ir vaikų mitybą. Be to, mergaitės ir vaisingo amžiaus moterys turėtų būti laikomos prioritetine grupe.

3.           Teikiant humanitarinę pagalbą per krizes daugiausia dėmesio bus skiriama pažeidžiamiausiems asmenims, kenčiantiems nuo ūmaus neprievalgio arba patiriantiems tokią grėsmę. ES turėtų toliau siekti tokiomis aplinkybėmis spręsti nuolatinio neprievalgio problemą, laikydamasi atsparumo principų.

4.           Būtinos didesnės investicijos mitybos srityje, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų tiek teikiant vystomąją, tiek humanitarinę pagalbą; Komisija parengs atskaitomybės už tokias investicijas programą. Bus parengtos investicijų mitybos srityje atsekamumo priemonės ir metodika veiksmų, kuriais sprendžiama neprievalgio problema, poveikiui ir rezultatams vertinti; tokios priemonės ir metodika bus prieinamos visiems. Komisija įsipareigojo padėti šalims partnerėms mažinti jaunesnių kaip penkerių metų sutrikusio vystymosi vaikų skaičių bent 7 mln. ir parengti atskaitomybės programą, kuria remiantis būtų vertinama nuo dabar iki 2025 m. padaryta pažanga.

5.           Su mityba susijusioms problemoms spręsti būtinas daugiasektoris požiūris. ES turėtų skatinti laikytis požiūrio, pagal kurį pripažįstama, kad būtina derinti kaimo plėtros, tvaraus žemės ūkio, visuomenės sveikatos, vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių, socialinės apsaugos ir švietimo politiką, kad būtų stiprinamas aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas ir būtų faktiškai gerinama moterų ir vaikų mityba. Su mityba susijusi padėtis šalyse bus sistemingai peržiūrima, kad ES galėtų užtikrinti, jog susirūpinimą keliantys susiję klausimai būtų įtraukti į atitinkamiems sektoriams skirtus požiūrius ir jų laikantis būtų siekiama geresnių rezultatų mitybos srityje, tiek teikiant humanitarinę, tiek vystomąją pagalbą.

6.           Su mityba susijusiai problemai spręsti būtinas glaudus humanitarinės ir vystomosios pagalbos teikėjų bendradarbiavimas. ES pasiryžusi stiprinti jų tarpusavio ryšius, pvz., rengiant bendrą pažeidžiamumo analizę ir veiklos planus, kad būtų stiprinamas pažeidžiamiausių gyventojų atsparumas.

7.           ES turėtų investuoti į mokslinius tyrimus, kad būtų gauta daugiau įvairių su mityba susijusių veiksmų veiksmingumo ir efektyvumo įrodymų. Taip pat bus kuriamos informacinės sistemos, kaupiama praktinė patirtis ir stiprinami su mityba susiję gebėjimai.

8.           Kovojant su neprievalgiu svarbu įtraukti įmones; ES turėtų siekti plėtoti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi, kad būtų skatinama atsakinga verslo veikla.

9.           ES turėtų skatinti mitybos klausimus aptarti tarptautiniuose forumuose, visų pirma įtraukti juos į Didžiojo aštuoneto ir (arba) Didžiojo dvidešimtuko, Pasaulio sveikatos asamblėjos, Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto veiklą, ir tęsti tokias iniciatyvas kaip judėjimas SUN, nuolatinis mitybos reikalų komitetas, Pagalbos maisto srityje komitetas, iniciatyva Badui – ne!, tarptautinė mitybos konferencija ir humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų grupių sistema. ES taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad vystymosi darbotvarkėje laikotarpiu po 2015 m. pakankamai dėmesio būtų skirta mitybai, ir siekti tvirtesnio šios srities valdymo tarptautiniu mastu.

10.         Judėjimas SUN labai padėjo tarptautiniu mastu didinti informuotumą mitybos klausimais. Komisija toliau skatins judėjimą tęsti veiklą ir dėti pastangas, kad nuo neprievalgio kenčiančių žmonių skaičius šalyse būtų sumažintas. Komisija sieks, kad prie judėjimo prisijungtų daugiau šalių, kurių gyventojai kenčia nuo neprievalgio, ir paramą teikiančių šalių.

Ši komunikatą papildo tarnybų darbinis dokumentas Undernutrition in Emergencies, kuriame pateikti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant mitybos problemas, kai teikiama humanitarinė pagalba, ir nurodyta geriausia patirtis.

Europos Parlamentas ir Taryba raginami pateikti savo nuomonę dėl Komisijos siūlomų veiksmų.

1 priedas. Žodynėlis

Aprūpinimas maistu – visiems žmonėms užtikrinamos fizinės ir ekonominės galimybės visada gauti pakankamai saugaus ir maistingo, jų maitinimosi poreikius ir pomėgius atitinkančio maisto, kad jie galėtų aktyviai ir sveikai gyventi.

Humanitarinė krizė – įvykis arba keli įvykiai, dėl kurių bendruomenės arba kitos didelės žmonių grupės sveikatai, saugai, saugumui ar gerovei kyla didelė grėsmė. Humanitarinės krizės priežastys gali būti gaivalinės arba žmogaus sukeltos nelaimės, krizės gali prasidėti lėtai arba staiga, gali trukti trumpai arba užsitęsti.

Netinkama mityba – fizinė būklė, susijusi su maistinių medžiagų apykaita organizme. Galimos dvi netinkamos mitybos formos: neprievalgis ir persivalgymas.

Mikroelementų trūkumas – su vitaminų ir mineralų trūkumu susijusi neprievalgio forma. Geležies, jodo, vitamino A ir cinko trūkumas yra tarp 10 pagrindinių mirties dėl ligos priežasčių besivystančiose šalyse.

Mityba – mokslas apie tai, kokį poveikį sveikatai daro maistinių ir kitų maiste esančių medžiagų apykaita.

Neprievalgio sąvoka apima: i) sutrikusį augimą įsčiose, lemiantį mažą naujagimių svorį; ii) vystymosi sutrikimus; iii) išsekimą ir kacheksinę edemą; iv) svarbiausių mikroelementų trūkumą.

Mažo svorio – vaikai, kurių svoris pagal ūgį yra mažas (išsekę vaikai) arba kurių ūgis pagal amžių yra mažas (sutrikusio vystymosi vaikai).

Išsekimas – per trumpą laiką pakitusi būklė dėl neseniai staigiai prarasto svorio arba svorio neprieaugio. Išsekusiems asmenims būdingas mažas kūno svoris pagal ūgį.

Sutrikęs vystymasis – nuolatinis neprievalgis, dėl kurio ūgis pagal amžių yra mažas. Jeigu laikotarpio, per kurį ūgio ir amžiaus santykiui daromas poveikis, trukmė ilga, tuomet geriau rengti ilgalaikius planus ir formuoti politiką.

[1]               COM(2011) 637.

[2]               Dok. Nr. 9369/12.

[3]               COM(2010) 127 ir COM(2010) 126.

[4]               Dok. Nr. 9597/10.

[5]               COM(2012) 586.

[6]               Sahelio atsparumo didinimo partnerystė.

[7]               Somalio pusiasalio atsparumo didinimas.

[8]               SEC(2010) 265.

[9]               Black R. E. et al., Maternal and child undernutrition: global and regional exposures and health consequences, paskelbta 2008 m. leidinyje The Lancet.

[10]             Jungtinių Tautų vaikų fondo, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio banko 2012 m. leidinys Levels & Trends in Child Malnutrition (2011 m. duomenys).

[11]             Jungtinių Tautų vaikų fondo 2011 m. leidinys Levels and trends in child mortality.

[12]             Jungtinių Tautų vaikų fondo, PSO ir Pasaulio banko 2012 m. leidinys Levels & Trends in Child Malnutrition (2011 m. duomenys).

[13]             Ibid.

[14]             De Benoist B . et al., Worldwide Prevalence of Anemia 1993-2005: WHO Global Database on Anaemia, Pasaulio sveikatos organizacija ir ligų prevencijos ir kontrolės centrai, 2008 m.

[15]             Ibid.

[16]             PSO, Pasaulio maisto programos ir JT vaikų fondo 2007 m. leidinys Preventing and controlling micronutrient deficiencies in populations affected by an emergency - Multiple vitamin and mineral supplements for pregnant and lactating women, and for children aged 6 to 59 months.

[17]             Black R. E. et al., Maternal and child undernutrition: global and regional exposures and health consequences, paskelbta 2008 m. leidinyje The Lancet.

[18]             S Grantham-McGregor et al., Development potential in the first 5 years for children in developing countries, paskelbta 2007 m. leidinyje The Lancet.

[19]             Pasaulio banko 2006 m. leidinys Repositioning Nutrition as Central to Development - A Strategy for Large-Scale Action.

[20]             Įskaitant moterų informuotumo didinimą ir, jei taikoma, reprodukcinės sveikatos klausimus.

[21]             Problemą išspręsti galėtų padėti tvirtomis bendruomenėmis grindžiama kaimo politika, pagal kurią laikomasi daugiasektorio požiūrio.

[22]             Pasaulio sveikatos asamblėjos šešiasdešimt penktasis posėdis, A65/11, 2012 m.

[23]             Pasaulio sveikatos asamblėjos šešiasdešimt penktasis posėdis, A65/11, 2012 m.

[24]             Jaunesnių kaip penkerių metų vaikų mirtingumo rodiklis – >2 vaikai 10 000 gyventojų per dieną; visuotinis ūmus neprievalgis – >15 proc. arba >10 proc. su sunkinančiais veiksniais (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Addressing undernutrition in emergencies)

[25]             Įskaitant nacionalines investicijas.