a)

32 punktas pakeičiamas taip:

b)

įrašomi tokie 32a, 32b ir 32c punktai:

„32a)   nuosavi gamybos įrenginiai– gamintojo naudojama gamybos ar surinkimo įranga, kuria gaminamos ar surenkamos to gamintojo naujos transporto priemonės, įskaitant, jei taikoma, eksportui skirtas transporto priemones;

32b)   nuosavas projektavimo centras– padalinys, kuriame atliekami visi transporto priemonių projektavimo bei kūrimo darbai ir kurį kontroliuoja ir naudoja gamintojas;

32c)   labai smulkūs gamintojai– smulkusis gamintojas, kaip apibrėžta 32 punkte, kurio transporto priemonių per metus, einančius prieš tuos metus, kuriais suteikiamas tipo patvirtinimas, Bendrijoje įregistruojama mažiau nei 1 000.“

a)

11 dalis pakeičiama taip:

b)

12 dalis išbraukiama.

a)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

b)

straipsnis papildomas 7 dalimi:

„1.2.12.

Išmetamieji teršalai – pro išmetimo vamzdį išmetami dujiniai, kieti ir skysti junginiai.“;

„1.2.18.

Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis (KDK) – su transporto priemonės išmetamosiomis dujomis išmetamas bendrasis kietųjų dalelių kiekis, apskaičiuojamas taikant skiedimo, ėminių ėmimo ir matavimo metodus, kaip nustatyta XXI priede“;

„1.2.25.

Nustatyti matavimo intervalą – sureguliuoti prietaisą taip, kad jo atsako trukmė atitiktų kalibravimo ribą, lygią 75–100 % didžiausios prietaiso intervalo arba tikėtino darbinio intervalo vertės.“;

„1.2.40.

Iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (OVC-HEV) – hibridinė elektrinė transporto priemonė, kurią galima įkrauti iš išorės šaltinio.

1.2.41.

Ne iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (NOVC-HEV) – transporto priemonė, kuri turi bent du skirtingus energijos keitiklius ir dvi skirtingas energijos kaupimo sistemas, naudojamas transporto priemonei varyti, ir kurios negalima įkrauti iš išorės šaltinio.“;

„3.1.

„3.1.0.

„3.1.0.3.

„3.1.3.2.

3.1.3.2.1.

markę, tipą, variantą, versiją, komercinį pavadinimą arba transporto priemonės identifikavimo numerį, kaip apibrėžta atitikties sertifikate pagal Direktyvos (EB) Nr. 2007/46/EB IX priedą.

Toliau apibūdinta informacija turi būti pateikiama apie visas transporto priemones, atliekant bet kokią paiešką:

„4.2.

4.3.

„4.5.

„5.2.1.

„5.2.4.

„5.2.5.

„5.2.6.

„5.4.2.

5.5.2.1.

5.5.2.2.

5.5.2.3.

Jeigu atliekant bandymą buvo įvykdytas periodinis regeneravimas, turi būti patikrinta, ar bandymo rezultatas, kuriam netaikomas nei Ki koeficientas, nei Ki užskaita, atitinka 3.1.0 punkto reikalavimus. Jeigu nustatomas išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka reikalavimų, bandymas turi būti paskelbtas negaliojančiu ir gali būti vieną kartą atliktas pakartotinai gavus gamintojo prašymą. Gamintojas gali užtikrinti, kad regeneravimas būtų užbaigtas. Antrasis bandymas laikomas galiojančiu, net jei jo metu įvyksta regeneravimas.

5.5.2.4.

„5.5.2.5.

5.5.2.6.

„6.2.

„6.4.

„6.5.

„6.8.

6.9.

M2 kategorijos transporto priemonių, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 100 km/h ribojantis įtaisas, greičio intervalas važiuojant greitkeliu turi tinkamai aprėpti greičio intervalą nuo 90 iki 100 km/h. Transporto priemonė didesniu negu 90 km/h greičiu turi važiuoti bent 5 minutes.

N2 kategorijos transporto priemonių, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, greičio intervalas važiuojant greitkeliu turi tinkamai aprėpti greičio intervalą nuo 80 iki 90 km/h. Transporto priemonė didesniu negu 80 km/h greičiu turi važiuoti bent 5 minutes.“;

„6.11.

„6.13.

„7.6.

„9.4.

„9.6.

Jeigu paskutines tris valandas iki bandymo transporto priemonė buvo jam rengiama į 5.2 punkte nustatytą išplėstinį diapazoną patenkančios vidutinės temperatūros sąlygomis, IIIA priedo 9.5 punkto nuostatos taikomos šaltojo paleidimo tarpsniui, net jei važiavimo sąlygos neatitinka išplėstinio temperatūros diapazono. Korekcinis koeficientas 1,6 gali būti taikomas tik kartą. Korekcinis koeficientas 1,6 taikomas išmetamiesiems teršalams, bet ne CO2“;

a)

3.2 punktas: 1 lentelės 2–4 eilutės iš dalies keičiamos taip:

b)

3.4.1, 3.4.2 ir 3.4.3 punktai pakeičiami taip:

„3.4.1.   Bendrosios pastabos

Montuojant PEMS turi būti laikomasi PEMS gamintojo nurodymų ir vietinių sveikatos ir saugos reikalavimų. PEMS turėtų būti sumontuojama taip, kad atliekant bandymą elektromagnetinių trukdžių, smūgių, vibracijos, dulkių ir temperatūros pokyčių poveikis būtų kuo mažesnis. Sumontavus ir naudojant PEMS turi būti užtikrinama apsauga nuo nuotėkių ir sumažinami šilumos nuostoliai. Sumontavus ir naudojant PEMS neturi būti keičiamas išmetamųjų dujų pobūdis arba neleistinai padidinamas išmetimo vamzdžio ilgis. Siekiant išvengti kietųjų dalelių susidarymo, kai atliekant bandymą nusistovi tikėtina išmetamųjų dujų temperatūra, jungtys turi būti termiškai stabilios. Sujungiant transporto priemonės išmetamųjų dujų išleidimo angą su jungiamuoju vamzdžiu nerekomenduojama naudoti iš elastomero pagamintų jungiamųjų detalių. Jeigu naudojamos iš elastomero pagamintos jungiamosios detalės, jos neturi turėti jokio sąlyčio su išmetamosiomis dujomis, kad būtų išvengta dirbtinių produktų susidarymo varikliui veikiant didele apkrova.

3.4.2.   Leidžiamasis priešslėgis

Sumontavus PEMS ėminių ėmiklius ir juos naudojant, slėgis išmetamųjų dujų išleidimo angoje neturi nepagrįstai padidėti taip, kad galėtų būti padarytas poveikis matavimo rezultatų reprezentatyvumui. Todėl rekomenduojama toje pačioje plokštumoje montuoti tik vieną ėminių ėmiklį. Jeigu techniniu požiūriu įmanoma, bet kokio ilgintuvo, naudojamo palengvinti ėminių ėmimą ar sujungimą su išmetamųjų dujų masės srauto matuokliu, skerspjūvio plotas gali būti tapatus išmetamųjų dujų išleidimo vamzdžio skerspjūvio plotui arba didesnis. Jeigu ėminių ėmikliai užtveria nemažą išmetimo vamzdžio skerspjūvio ploto dalį, tipo patvirtinimo institucija gali pareikalauti išmatuoti priešslėgį.

3.4.3.   Išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis

Jeigu naudojamas išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis (EFM), jis tvirtinamas prie transporto priemonės išleidimo vamzdžio (-ių) pagal EFM gamintojo rekomendaciją. EFM matavimo diapazonas turi atitikti per bandymą tikėtiną išmetamųjų dujų masės srauto matuoklio diapazoną. Sumontuotas EFM ir bet kokios išmetamųjų dujų išleidimo vamzdžio pereinamosios jungtys ar jungiamosios detalės neturi daryti neigiamo poveikio variklio ar išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos veikimui. Iš kiekvienos srauto jutiklio pusės dedamas tiesus ne mažesnio nei keturi vamzdeliai arba 150 mm skersmens (nelygu, kuris dydis yra didesnis) vamzdelis. Atliekant daugiacilindrio variklio su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi bandymą, rekomenduojama išmetamųjų dujų srauto matuoklį montuoti už kolektorių susijungimo vietos ir padidinti vamzdyno skersmenį, kad būtų suformuotas lygiavertis arba didesnis skerspjūvio plotas, kuriame būtų imami ėminiai. Jeigu šių priemonių taikyti nėra galimybės, išmetamųjų dujų srautas gali būti matuojamas keliais išmetamųjų dujų srauto matuokliais, jeigu tipo patvirtinimo institucijos leidžia tai daryti. Atsižvelgiant į įvairias išmetamųjų dujų išleidimo vamzdžių konfigūracijas, skirtingus matmenis ir išmetamųjų dujų masės srautus, renkantis ir montuojant išmetamųjų dujų masės srauto matuoklį (-ius) gali tekti priimti kitokius inžinerine nuovoka pagrįstus sprendimus. Leidžiama montuoti EFM, kurio skersmuo mažesnis už išmetamųjų dujų išleidimo angos skersmenį ar daugybinių išleidimo angų bendrą skerspjūvio plotą, jeigu dėl to padidėtų matavimo tikslumas ir nebūtų daromas neigiamas poveikis 3.4.2 punkte nurodytai papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemai. EFM įrengimą rekomenduojama patvirtinti dokumentais, naudojant nuotraukas.“;

c)

3.5 punktas pakeičiamas taip:

„3.5.   Išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas

Išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas turi būti reprezentatyvus ir atliekamas ten, kur išmetamosios dujos yra tinkamai sumaišomos ir kur aplinkos oro poveikis už ėminių ėmimo vietų nėra didelis. Jeigu reikia, išmetamųjų teršalų ėminiai turi būti imami už išmetamųjų dujų masės srauto matuoklių, tačiau ne mažesniu kaip 150 mm atstumu nuo srauto jutiklio. Ėminių ėmikliai ne mažesniu negu 200 mm arba už išmetamųjų dujų išleidimo vamzdžio vidinį skersmenį tris kartus didesniu atstumu (nelygu, kuri vertė yra didesnė) turi būti montuojami ten, kur išmetamosios dujos iš PEMS ėminių ėmimo įrangos patenka į aplinką. Jeigu atgalinis srautas perduodamas iš PEMS į išmetamųjų dujų išleidimo vamzdį, šis procesas turi vykti už ėminių ėmiklio taip, kad varikliui veikiant nebūtų daromas poveikis išmetamosioms dujoms ėminių ėmimo vietoje (-ose). Jeigu pakeičiamas ėminių ėmimo linijos ilgis, patikrinamas ir prireikus pataisomas ėminių perdavimo laikas.

Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, išmetamųjų teršalų ėminys imamas už papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos. Atliekant transporto priemonės su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi bandymą, ėminių ėmiklio įleidimo anga turi būti kuo toliau pasroviui siekiant užtikrinti, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidutinę vertę. Jeigu tai daugiacilindriai varikliai, turintys atskiras išmetimo kolektorių grupes, kaip antai „V“ formos variklio konfigūracija, ėminių ėmiklis turi būti dedamas už kolektorių susijungimo vietos. Jei dėl techninių priežasčių to padaryti neįmanoma, ėminiai gali būti imami keliolikoje vietų, kuriose yra tinkamai išmaišytų išmetamųjų dujų, jeigu tipo patvirtinimo institucijos leidžia tai daryti. Šiuo atveju ėminių ėmiklių skaičius ir vietos turi kuo labiau atitikti išmetamųjų dujų srauto matuoklių skaičių ir vietas. Jeigu išmetamųjų dujų srautas nėra tolygus, turi būti svarstoma galimybė užtikrinti proporcingą ėminių ėmimą arba ėminių ėmimą naudojant keletą analizatorių.

Jeigu matuojamos kietosios dalelės, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas išmetamųjų dujų srauto viduryje. Jeigu imant išmetamųjų teršalų ėminius naudojami keli ėmikliai, kietųjų dalelių ėminių ėmiklis turėtų būti dedamas prieš kitus ėminių ėmiklius. Kietųjų dalelių ėminių ėmiklis neturėtų trukdyti imti dujinių teršalų ėminių. Ėminių ėmiklio tipas ir specifikacijos ir jo įrengimas turi būti išsamiai pavirtinti dokumentais.

Jei matuojamas angliavandenilių kiekis, ėminių ėmimo linija turi būti kaitinama iki 463 ± 10 K (190 ± 10 °C) temperatūros. Ėminių ėmimo linijos temperatūra turi būti palaikoma ne žemesnė negu 333 K (60 °C), jei matuojamas kitų dujinių komponentų kiekis naudojant aušintuvą arba jo nenaudojant, siekiant išvengti kondensato ir užtikrinti reikiamą įvairių dujų skverbties veiksmingumą. Žemojo slėgio ėminių ėmimo sistemose temperatūrą galima mažinti atsižvelgiant į slėgio sumažėjimą, jeigu naudojant ėminių ėmimo sistemą užtikrinamas visų reglamentuojamų dujinių teršalų 95 % skverbties veiksmingumas. Jeigu imami kietųjų dalelių, kurios nepraskiestos išmetimo vamzdyje, ėminiai, ėminių ėmimo linija nuo neapdorotų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo vietos iki praskiedimo vietos arba kietųjų dalelių detektoriaus turi būti kaitinama iki ne žemesnės negu 373 K (100 °C) temperatūros. Ėminys kietųjų dalelių ėmimo linijoje turi būti trumpiau negu 3 sekundes, kol bus pasiekta pirmojo skiedimo vieta ar kietųjų dalelių detektorius.

Visos ėminių ėmimo sistemos dalys – nuo išmetimo vamzdžio iki kietųjų dalelių detektoriaus, – kurios liečiasi su neapdorotomis arba praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti sukonstruotos taip, kad kietųjų dalelių nusėdimas būtų kuo mažesnis. Visos dalys turi būti pagamintos iš antistatinių medžiagų, kad būtų išvengta elektrostatikos reiškinių.“;

d)

4.2 ir 4.3 punktai pakeičiami taip:

„4.2.   PEMS įjungimas ir stabilizavimas

PEMS įjungiama, šildoma ir stabilizuojama pagal PEMS gamintojo nurodymus tol, kol pagrindiniai veikimo parametrai, pvz., slėgio, temperatūros ir srautų vertės, pasiekia nustatytąsias eksploatacines vertes prieš bandymo pradžią. Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, kol transporto priemonė kondicionuojama prieš bandymą, PEMS gali būti laikoma įjungta arba gali būti šildoma ir stabilizuojama. Sistema turi veikti be klaidų ir neturi perduoti kritinių įspėjamųjų signalų.

4.3.   Ėminių ėmimo sistemos parengimas

Iš ėminių ėmiklio ir ėminių ėmimo linijos sudaryta ėminių ėmimo sistema parengiama bandymams atlikti laikantis PEMS gamintojo nurodymų. Turi būti užtikrinama, kad ėminių ėmimo sistema būtų švari ir kad joje nebūtų susikondensavusios drėgmės.“;

e)

4.6 punktas iš dalies keičiamas taip:

„4.6.   Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo analizatoriaus patikra

Analizatoriaus nulinis lygis registruojamas imant „HEPA“ filtru išvalyto aplinkos oro ėminius atitinkamoje ėminių ėmimo vietoje, paprastai ėminių ėmimo linijos įleidimo angoje. Signalas registruojamas pastoviu ne mažesniu negu 1,0 Hz dažniu per 2 minučių tarpsnį ir suvidurkinamas; galutinė koncentracijos vertė turi atitikti gamintojo nurodymus, bet neturi būti didesnė nei 5 000 kietųjų dalelių viename kubiniame centimetre.“;

f)

4.8 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„PEMS turi veikti be klaidų ir neturi perduoti kritinių įspėjamųjų signalų.“;

g)

5.1, 5.2 ir 5.3 punktai pakeičiami taip:

„5.1.   Bandymo pradžia

Ėminių ėmimas, matavimas ir parametrų registravimas pradedamas prieš užvedant variklį. Siekiant palengvinti laiko suderinimą, rekomenduojama parametrus, kuriems taikomas laiko suderinimo kriterijus, registruoti vienu duomenų registravimo įtaisu arba naudojant sinchronizuotą laiko žymą. Prieš užvedant variklį ir iš karto po jo užvedimo turi būti patvirtinama, kad duomenų registruotuvas registruoja visus būtinus parametrus.

5.2.   Bandymas

Ėminių ėmimas, matavimas ir parametrų registravimas turi būti tęsiamas per visą transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio važiuojant keliu nustatymo bandymo laiką. Variklį galima išjungti ir paleisti, tačiau išmetamųjų teršalų ėminių ėmimas ir parametrų registravimas neturi būti nutraukiamas. Visi įspėjamieji signalai, kuriais gali būti pranešama apie PEMS triktį, turi būti užregistruojami dokumentuose ir patikrinami. Jeigu atliekant bandymą perduodamas bet koks (-ie) klaidos signalas (-ai), bandymas turi būti laikomas negaliojančiu. Registruojant parametrus turi būti užregistruojama daugiau negu 99 % visų duomenų. Matavimą ir duomenų registravimą galima nutraukti trumpesniam negu 1 % viso maršruto trukmės laikui, tačiau ne ilgiau negu 30 sekundžių iš eilės ir tik tuo atveju, jeigu dėl nenumatytų priežasčių nutraukiamas signalo perdavimas arba jeigu ketinama atlikti techninę PEMS priežiūrą. Pertraukas galima registruoti tiesiogiai naudojant PEMS, tačiau pertraukų neleidžiama daryti registruojant parametrą ir šiam tikslui naudoti išankstinį duomenų apdorojimą, jų mainus ar baigiamąjį duomenų apdorojimą. Jeigu taikoma, savaiminis nulio nustatymas turi būti atliekamas naudojant susietinį nulio standartą, panašų į naudotą nustatant nulinę analizatoriaus skalės vertę. Primygtinai rekomenduojama atlikti PEMS techninę priežiūrą tais tarpsniais, kai transporto priemonės greičio vertė yra 0.

5.3.   Bandymo pabaiga

Bandymas užbaigiamas transporto priemonei užbaigus maršrutą ir išjungus uždegimą. Užbaigus maršrutą turi būti vengiama perteklinio variklio veikimo tuščiąja eiga. Duomenų registravimas tęsiamas tol, kol pasibaigia ėminių ėmimo sistemos atsako laikas.“;

h)

6.1 punkto 2 lentelė pakeičiama taip:

i)

6.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.2.   Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo analizatoriaus patikra

Analizatoriaus nulinis lygis registruojamas pagal 4.6 punktą.“;

a)

2 punkte tarp ECO2 ir EE: įterpiamas šis parametras:

„E(dp)– PEMS kietųjų dalelių kiekio analizatoriaus našumas“;

b)

3.1 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Analizatorių, srauto matuoklių, jutiklių ir signalų tikslumą ir tiesiškumą turi būti įmanoma susieti su tarptautiniais ar nacionaliniais standartais.“;

c)

3.2 punkto 1 lentelė pakeičiama taip:

d)

3.3 punktas pakeičiamas taip:

„3.3.   Tiesiškumo patikros dažnumas

3.2 punkte nustatyti tiesiškumo reikalavimai tikrinami:

Tiesiogiai nesusietinų jutiklių arba ECU signalų atitikties 3.2 punkte nustatytiems tiesiškumo reikalavimams patikra atliekama susietinai kalibruotu matuokliu ant traukos stendo po vieną kartą kiekvienai PEMS montavimo transporto priemonėje konfigūracijai.“;

e)

4.2.6 punkto 2 lentelė pakeičiama taip:

f)

6 punktas pakeičiamas taip:

g)

įterpiami šie 6.1–6.4 punktai:

„6.1.   Bendrosios pastabos

KDK analizatorių sudaro išankstinio kondicionavimo blokas ir kietųjų dalelių detektorius, kurio našumas skaičiuojant maždaug 23 nm ir didesnio dydžio kietąsias daleles yra 50 %. Kietųjų dalelių detektorių taip pat leidžiama naudoti išankstiniam aerozolio kondicionavimui. Analizatorių jautrumas smūgiams, vibracijai, senėjimui, temperatūros ir oro slėgio pokyčiams bei elektromagnetiniams trukdžiams ir kitam su transporto priemone ir analizatoriaus veikimu susijusiam poveikiui turi būti kuo labiau sumažintas ir įrangos gamintojas turi aiškiai jį nustatyti savo pagalbinėje medžiagoje. KDK analizatorius turi būti naudojamas griežtai laikantis gamintojo deklaruotų veikimo parametrų.

1   pav.

KDK analizatoriaus konfigūracijos pavyzdys Taškinėmis linijomis pažymėtos neprivalomos dalys. EFM = išmetamųjų dujų masės srauto matuoklis, d = vidinis skersmuo, PND = kietųjų dalelių skiedimo įtaisas.

KDK analizatorius su ėminių ėmimo vieta sujungiamas per ėminių ėmiklį, kurį naudojant imamas ėminys išmetimo vamzdžio viduryje. Kaip nustatyta 1 priedėlio 3.5 punkte, jeigu dalelės nėra skiedžiamos išmetimo vamzdyje, ėminių ėmimo linija turi būti kaitinama iki ne žemesnės negu 373 K (100 °C) temperatūros iki KDK analizatoriaus pirmojo skiedimo vietos arba analizatoriaus kietųjų dalelių detektoriaus. Ėminys ėminių ėmimo linijoje turi būti trumpiau negu 3 sekundes.

Visų su išmetamosiomis dujomis, kurių ėminiai imami, besiliečiančių dalių temperatūra turi būti nuolat palaikoma tokio lygio, kuriame būtų galima išvengti bet kokio junginio kondensavimosi įrenginyje. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, kaitinant aukštesnėje temperatūroje ir skiedžiant ėminį arba oksiduojant (pusiau) lakių rūšių kietąsias daleles.

KDK analizatoriuje turi būti įrengta kaitinama dalis, kurios sienelių temperatūra yra ne žemesnė negu 573 K. Šis blokas turi leisti kaitinimo etapais užtikrinti pastovią vardinę veikimo temperatūrą su ± 10 K paklaida ir nurodyti, ar kaitinimo etapais veikimo temperatūra atitinka nustatytąją. Temperatūra gali būti žemesnė, jeigu lakių kietųjų dalelių šalinimo našumas atitinka 6.4 punkte pateiktus nurodymus.

Ar prietaiso veikimas yra tinkamas, stebima naudojant slėgio, temperatūros ir kitus jutiklius, kurie trikties atveju turi perduoti atitinkamą įspėjimą |arba pranešimą.

KDK analizatoriaus delsos trukmė turi būti ≤ 5 s.

KDK analizatoriaus (ir (arba) kietųjų dalelių detektoriaus) kilimo trukmė turi būti ≤ 3,5 s.

Užregistruojamos išmatuotos kietųjų dalelių koncentracijos vertės turi būti perskaičiuotos 273 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Jeigu būtina kietųjų dalelių koncentracijos perskaičiavimo tikslais, ties detektoriaus įleidimo anga turi būti išmatuotas slėgis ir (arba) temperatūra, o jų duomenys turi būti užregistruoti.

KD sistemos, atitinkančios JT EEK taisyklėje Nr. 83 ar Nr. 49 arba Bendrajame techniniame reglamente Nr. 15 nustatytus kalibravimo reikalavimus, automatiškai atitinka šiame priede nustatytus kalibravimo reikalavimus.

6.2.   Našumo reikalavimai

Visa KDK analizatoriaus sistema, įskaitant ėminių ėmimo liniją, turi atitikti 3a lentelėje nustatytus našumo reikalavimus.

3a   lentelė

Kietųjų dalelių kiekio analizatoriaus (įskaitant ėminių ėmimo liniją) sistemos našumo reikalavimai

Našumas E(dp) apibrėžiamas kaip KDK analizatoriaus sistemos rodmenų ir etaloninio kondensacinio dalelių skaitiklio (d50 % = 10 nm arba mažesnis, patikrinto dėl atitikties tiesiškumo reikalavimams ir kalibruoto naudojant elektrinį skaitiklį) rodmens arba elektrinio skaitiklio nustatytos kietųjų dalelių kiekio koncentracijos, matuojamos naudojant panašų monodispersinį aerozolį, kurio kietųjų dalelių mobilumo skersmuo yra dp, ir perskaičiuotos tokioms pat temperatūros ir slėgio sąlygoms, santykis.

Siekiant užtikrinti, kad KDK analizatorių našumas ir toliau atitiktų KDK paklaidą, našumo reikalavimus reikės atitinkamai keisti. Turėtų būti naudojama į suodžius panaši termiškai pastovi medžiaga (pvz., kibirkštiniu išlydžiu paveiktas grafitas arba iš anksto termiškai apdoroti iš difuzinės liepsnos surinkti suodžiai). Jeigu nubraižoma našumo kreivė, kai atliekant matavimus naudotas kitoks aerozolis (pvz., NaCl), tos kreivės ir našumo kreivės, kuri buvo nubraižyta matavimams naudojant į suodžius panašios medžiagos aerozolį, koreliacija turi būti parodyta diagramoje, kurioje palyginamas naudojant abu bandymo aerozolius pasiektas našumas. Į skaičiavimo našumo verčių skirtumus turi būti atsižvelgta nustatytas našumo vertes tikslinant pagal pateiktos diagramos duomenis skaičiavimo našumo vertėms, kai matavimams naudotas į suodžius panašios medžiagos aerozolis, nustatyti. Dėl daugiakrūvių dalelių turėtų būti taikoma ir pagrįsta dokumentais pataisa, kuri neturi viršyti 10 %. Šios našumo vertės taikomos KDK analizatoriams su ėminių ėmimo linija. KDK analizatorius taip pat gali būti kalibruojamas dalimis (t. y. išankstinio kondicionavimo blokas ir kietųjų dalelių detektorius atskirai), jeigu įrodyta, kad KDK analizatorius ir ėminių ėmimo linija kartu atitinka 3a lentelėje nustatytus reikalavimus. Išmatuotas detektoriaus signalas turi būti dukart didesnis už aptikimo ribą (šiuo atveju apibrėžiamą kaip nulinis lygis + 3 standartiniai nuokrypiai).

6.3.   Tiesiškumo reikalavimai

KDK analizatorius, įskaitant ėminių ėmimo liniją, turi atitikti 2 priedėlio 3.2 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus, kai naudojamos monodispersinės arba polidispersinės į suodžius panašios dalelės. Dalelių dydis (mobilumo skersmuo arba apskaičiuotas vidutinis skersmuo) turėtų būti didesnis nei 45 nm. Kaip etaloninis matavimo prietaisas turi būti naudojamas elektrinis skaitiklis arba kondensacinis dalelių skaitiklis (CPC), kurio d50 = 10 nm arba mažesnis, patikrinti dėl atitikties tiesiškumo reikalavimams. Arba gali būti naudojama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, atitinkanti JT EEK taisyklę Nr. 83.

Be to, KDK analizatoriaus ir etaloninio matavimo prietaiso rodmenų skirtumai tikrinant visas vertes (išskyrus nulinės vertės tašką) nuo jų atitinkamos vidutinės vertės neturi skirtis daugiau negu 15 %. Turi būti patikrinti mažiausiai 5 vienodai paskirstyti taškai (ir nulinės vertės taškas). Didžiausia tikrinama koncentracijos vertė turi būti didžiausia leidžiamoji KDK analizatoriaus koncentracijos vertė.

Jeigu KDK analizatorius kalibruojamas dalimis, galima tikrinti tik KDK analizatoriaus atitiktį tiesiškumo reikalavimams, tačiau į likusių dalių ir ėminių ėmimo linijos našumo vertes turi būti atsižvelgta apskaičiuojant nuolydį.

6.4.   Lakių kietųjų dalelių šalinimo našumas

Sistemoje turi būti užtikrinamas daugiau kaip 99 % ≥ 30 nm kietųjų tetrakontano (CH3(CH2)38CH3) dalelių pašalinimas esant ne mažesnei nei 10 000 dalelių viename kubiniame centimetre koncentracijai ties įleidimo anga, kai taikomas mažiausias skiedimo lygis.

Sistemoje taip pat turi būti užtikrinamas didesnis nei 99 % polidispersinio alkano (dekano arba daugiau anglies atomų turinčio alkano) arba medžiagoje „emery oil“ esančių dalelių, kurių skaičiuojamas vidutinis skersmuo yra didesnis nei 50 nm, o masė – didesnė nei 1 mg/m3, šalinimo našumas.

Prietaisų šeimos našumą šalinant lakias kietąsias daleles naudojant tetrakontaną ir (arba) polidispersinį alkaną arba alyvą reikia įrodyti tik kartą. Tačiau prietaiso gamintojas turi nurodyti techninės priežiūros arba pakeitimo intervalą, kurio laikantis užtikrinama, kad lakių kietųjų dalelių šalinimo našumas nesumažėtų tiek, kad nebeatitiktų techninių reikalavimų. Jeigu tokia informacija neteikiama, kiekvieno prietaiso lakių kietųjų dalelių šalinimo našumas turi būti tikrinamas kartą per metus.“;

a)

4 punktas pakeičiamas taip:

„4.   Šaltasis paleidimas

Šaltasis paleidimas – tai tarpsnis nuo pirmojo vidaus degimo variklio įjungimo iki tol, kol vidaus degimo variklis bus bendrai veikęs 5 minutes. Jeigu nustatoma aušinamojo skysčio temperatūra, šaltojo variklio paleidimo tarpsnis baigiasi, kai aušinamojo skysčio temperatūra pirmą kartą pakyla iki 343 K (70 °C), tačiau ne vėliau negu tuo momentu, kai vidaus degimo variklis po pradinio įjungimo bus bendrai veikęs 5 minutes.“;

b)

5 punktas pakeičiamas taip:

„5.   Išmetamųjų teršalų kiekio matavimai vidaus degimo variklio stabdymo metu

Visi išjungus vidaus degimo variklį išmatuoti akimirkiniai išmetamųjų teršalų arba išmetamųjų dujų kiekiai užregistruojami. Užregistruotos vertės vėliau atskirai apdorojant duomenis prilyginamos nuliui. Vidaus degimo variklis laikomas išjungtu, jeigu taikomi šie du kriterijai: užregistruotas variklio sūkių skaičius yra < 50 rpm; išmatuotoji išmetamųjų dujų masės srauto vertė yra < 3 kg/h; išmatuotoji išmetamųjų dujų masės srauto vertė, varikliui veikiant tuščiąja eiga, sumažėja iki 15 % tipinės nuostoviosios būsenos išmetamųjų dujų masės srauto.“;

c)

12 punktas pakeičiamas taip:

„12.   Akimirkinio išmetamų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas

Akimirkinis išmetamų kietųjų dalelių kiekis [dalelės/s] turi būti nustatomas atitinkamo teršalo akimirkinę koncentraciją [dalelės/cm3] dauginant iš akimirkinio išmetamųjų dujų masės srauto [kg/s]; abi vertės taisomos ir derinamos atsižvelgiant į transformacijos trukmę. Jeigu taikoma, neigiamosios akimirkinių išmetamųjų teršalų kiekio vertės turi būti įtraukiamos atliekant visus vėlesnius duomenų vertinimus. Apskaičiuojant akimirkinį išmetamųjų teršalų kiekį, turi būti naudojami visi reikšminiai tarpinių rezultatų skaitmenys. Turi būti naudojama ši lygtis:

čia:

d)

1 punkte po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ žodžiai „1 etapas. Duomenų skirstymas dalimis ir per šaltąjį variklio paleidimą išmetamo teršalų kiekio pašalinimas (4 priedėlio 4 punktas);“ pakeičiami žodžiais „1 etapas. Duomenų skirstymas dalimis;“;

e)

3.1 punkto po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ paskutinis pirmos pastraipos sakinys iš dalies pakeičiamas taip:

„Šiame punkte aprašytą apskaičiavimą galima atlikti pradedant nuo pirmo taško (važiuojant į priekį).“

f)

3.1 punkte po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ išbraukiamos antros pastraipos antroji ir ketvirtoji įtraukos;

g)

3.2 punktas po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ papildomas šia pastraipa:

„Jeigu atliekamas ne iš išorės įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės bandymas, intervalo skaičiavimas pradedamas užvedus variklį ir apima važiavimo tarpsnius, per kuriuos neišmetama jokio CO2.“;

h)

5 punkte po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ įterpiama ši pastraipa:

„Atliekant N2 kategorijos transporto priemonių, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, bandymą, važiavimo greitkeliu intervalai turi sudaryti bent 5 % viso bandymo.“;

i)

5.3 punktas po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ papildomas šia pastraipa:

„Jeigu atliekamas ne iš išorės įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės bandymas ir tik tuo atveju, jeigu nepaisoma nustatyto mažiausiojo 50 % reikalavimo, viršutinę teigiamojo nuokrypio tol 1 vertę galima didinti po 1 procentinį punktą, kol pasiekiama 50 % įprastinės intervalo vertės. Jeigu taikomas šis būdas, tol1 vertė jokiais atvejais neturi viršyti 50 %“;

j)

6.1 punktas po pavadinimo „Maršruto kintančių sąlygų tikrinimas ir galutinio RDE išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas pagal 1 metodą (slankiojo vidurkinimo intervalas)“ papildomas šia pastraipa:

„Visiems vidurkinimo intervalams, įskaitant šaltojo paleidimo duomenų taškus, apibrėžtus 4 priedėlio 4 punkte, nustatomas svorinis koeficientas 1.“

a)

3.1 punktas papildomas šia pastraipa:

„Šio 6 priedėlio nuostatos ne iš išorės įkraunamoms hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (apibrėžtoms 1.2.40 punkte) taikomos tik tuo atveju, jeigu varomųjų ratų galia nustatyta matuojant rato stebulės sukimo momentą.“;

b)

3.2 punktas pakeičiamas taip:

c)

3.3 punkto 1–1 lentelė pakeičiama taip:

„1–1   lentelė

Greičio intervalai, pagal kuriuos bandymo duomenys taikant galios paskirstymo metodą priskiriami važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu sąlygoms

d)

3.4.2 punkte lygtys po žodžių „Atitinkami rezultatai (žr. 2 ir 3 lenteles):“ pakeičiamos taip:

„

Pdrive = 18,25 kW“;

e)

3.5 punkto pirma pastraipa išbraukiama;

f)

3.6 punktas pakeičiamas taip:

„3.6.   Galios klasės aprėpties ir galios paskirstymo atitikties reikalavimams patikra

Kad bandymas būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, atitinkamoms galios klasėms turi būti priskirtas pakankamas nustatytų išmetamųjų teršalų verčių skaičius. Ar laikomasi šio reikalavimo, tikrinama pagal 3 sekundžių vidutinių verčių (skaičiavimų), kurios priskiriamos kiekvienai galios klasei, skaičių:

g)

4 punkto tekstas po 2 pav. pakeičiamas taip:

„Tikroji transporto priemonės varomiesiems ratams perduodama galia naudojant CO2 masės srautą apskaičiuojama taip:

su: CO2 [g/h]

Pw,j [kW]

Šią lygtį galima naudoti nustatant PWi, jeigu norima pagal 3 punkto nuostatas klasifikuoti išmatuotus išmetamųjų teršalų kiekius ir jeigu atliekant apskaičiavimą naudojamos šios papildomos sąlygos:

a)

3–3.1.2 punktai pakeičiami taip:

„3.   PEMS BANDYMO GRUPĖS KŪRIMAS

Į PEMS bandymo grupę įtraukiamos baigtos gaminti panašių teršalų išmetimo charakteristikų transporto priemonės. Transporto priemonių tipai atsižvelgiant į išmetamus teršalus į PEMS bandymo grupę gali būti įtraukti tol, kol PEMS bandymo grupėje esančios baigtos gaminti transporto priemonės yra tapačios 3.1 ir 3.2 punktuose išdėstytų charakteristikų atžvilgiu.

3.1.   Administravimo kriterijai

b)

4.2.7 punktas pakeičiamas taip:

c)

įterpiamas šis 4.2.8 punktas:

a)

3.1 punktas iš dalies keičiamas taip:

„3.1   Bendrosios nuostatos

Nurodant išmetamųjų teršalų kiekius ir bet kokius kitus susijusius parametrus ir vykdant jų mainus, naudojama CSV formato duomenų rinkmena. Parametrų vertės skiriamos kableliu, ASCII-Code #h2C. Parametrų papunkčių vertės skiriamos kableliu, ASCII-Code #h2C. Skaitinės vertės dešimtainės trupmenos skiriamasis simbolis yra taškas, ASCII-Code #h2E. Eilutės gale naudojamas grįžimo į eilutės pradžią ženklas, ASCII-Code #h0D. Tūkstantųjų dalių skyrimo ženklas nenaudojamas.“;

b)

3.3 punktas: antros pastraipos paskutinis sakinys iš dalies keičiamas taip:

„Transporto priemonės gamintojas turimus duomenų vertinimo taikant skirtingus metodus rezultatus registruoja skirtingose laikmenose.“

„48.2.

Visas RDE maršrutas: NOx: …, dalelės (kiekis): …

RDE maršruto miesto atkarpa: NOx: …, dalelės (kiekis): …“;

„48.2.

Visas PEMS naudojimo maršrutas: NOx: …, dalelės (kiekis): …

PEMS naudojimo maršrutas mieste: NOx: …, dalelės (kiekis): …“;

„48.2.

Visas PEMS naudojimo maršrutas: NOx: …, dalelės (kiekis): …

PEMS naudojimo maršrutas mieste: NOx: …, dalelės (kiekis): …“;

„48.2.

Visas PEMS naudojimo maršrutas: NOx: …, dalelės (kiekis): …

PEMS naudojimo maršrutas mieste: NOx: …, dalelės (kiekis): …“