Besivystančių šalių atsparumo didinimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komisijos komunikatas (COM(2012) 586 final) „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“

SANTRAUKA

KAM REIKALINGAS ŠIS KOMUNIKATAS?

Šio komunikato tikslas – pasinaudoti įgyta patirtimi siekiant veiksmingiau panaudoti ES paramą, kad būtų mažinamas besivystančių šalių, kurioms kyla gaivalinių nelaimių grėsmė, pažeidžiamumas, kaip svarbiausią tikslą nustatant atsparumo* didinimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Humanitarinės pagalbos poreikio, skurdo ir pažeidžiamumo mažinimas reikalauja sistemingų pastangų, leisiančių padidinti pažeidžiamų gyventojų atsparumą.
• Tam būtinos įvairialypės ir ilgalaikės strategijos, pagrįstos krizes sukeliančių pagrindinių priežasčių šalinimu ir pajėgumų geriau valdyti nenuspėjamus ateities įvykius bei pokyčius stiprinimu.
• Geresnės paslaugos ir galimybė apsisaugoti nuo sukrėtimų bei sunkumų pagerins labiausiai pažeidžiamų žmonių pragyvenimą. Kilus krizei, krizės valdymas padės greičiau ir veiksmingiau reaguoti, siekiant patenkinti pagrindinius poreikius, sumažinti nuostolius ir paspartinti atkūrimą.
• Todėl rizikos valdymas ir pažeidžiamumo mažinimas turėtų būti tinkamai integruoti į visas vystymosi bei atkūrimo strategijas.

ES atsakas į maisto krizes Afrikoje

Reaguodama į maisto krizes Afrikoje, ES ėmėsi humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi iniciatyvų. Be gelbėjimo veiklos, teikdama pagalbą ji taip pat ėmėsi atkūrimo veiksmų, pvz., teiktos sėklos ir įrankiai, gerinta vandentvarka.

Ilgalaikės atsparumo strategijos padeda nukentėjusioms šalims ir bendruomenėms atsigauti bei sustiprina jų gebėjimą įveikti būsimas krizes.

Atsparumo iniciatyvomis SHARE* ir AGIR* yra glaudžiau susietos humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi. Sudarius palankesnes sąlygas susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi (LRRD), stiprinama trumpalaikė pagalba. ES vykdo savo įsipareigojimą šalinti ilgalaikes nepakankamo aprūpinimo maistu priežastis, atkurdama pragyvenimo šaltinius, stiprindama socialinę apsaugą ir nelaimių valdymo sistemas bei gerindama mitybą.

Šiomis iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama aprūpinimui maistu ir maisto krizėms Užsachario Afrikoje. Tačiau tokio požiūrio gali būti laikomasi kituose regionuose ir sprendžiant kitokio pobūdžio pažeidžiamumo problemas, kaip antai regionuose, kuriems pavojų kelia:

• potvyniai;
• ciklonai;
• žemės drebėjimai;
• sausros;
• audros ir cunamiai;
• klimato kaita;
• išaugusios maisto kainos.

Šiam požiūriui būdingi trys pagrindiniai elementai:

• 1.

  rizikos vertinimu pagrįstas krizių numatymas;

• 2.

  didžiausias dėmesys prevencijai ir pasirengimui;

• 3.

  reagavimo į krizes priemonių stiprinimas.

Komunikate išvardyta 10 atsparumo didinimo veiksmų, įskaitant atsparumo dialogo su trečiosiomis šalimis skatinimą pasitelkiant Jungtines Tautas ir tarptautinius Didžiojo aštuoneto bei Didžiojo dvidešimtuko forumus. Šį planą įtvirtina ir praplečia Atsparumo didinimo šalyse, kuriose yra didelė krizių tikimybė, veiksmų planas 2013–2020 m., kuris ragina ES ir ES šalis:

• remti AGIR, SHARE ir kitas atsparumo iniciatyvas įvairiais aspektais ir įvairiuose regionuose;
• į atsparumo darbotvarkę įtraukti nelaimių rizikos valdymą;
• skatinti bendrą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos, nelaimių rizikos mažinimą ir atsparumą;
• įtraukti atsparumą į aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo darbotvarkę;
• stiprinti pagalbos pažeidžiamoms gyventojų grupėms mechanizmus ir remti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų vystymąsi;
• didinti paramą rizikos finansavimo sprendimams nacionaliniu ir vietos lygmeniu, įskaitant draudimą ir katastrofų obligacijas;
• remti vietos privačiojo sektoriaus plėtrą, augimo galimybes ir ilgalaikius pažeidžiamų gyventojų atsparumo stiprinimo sprendimus;
• remti vietos organizacijų iniciatyvas;
• kurti miestų atsparumo metodus, bandymus ir vertinimą;
• kurti atsparų požiūrį į nuolatines su pabėgėliais susijusias problemas;
• remti atsparumo ir pajėgumų vystymąsi vietos lygmeniu vykdant iniciatyvą „ES pagalbos savanoriai“ (šiuo metu svarstoma);
• stiprinti informuotumo apie atsparumą ir įrodymų bazę;
• kurti bendrą požiūrį į sąmoningumą;
• teikti veiksmų atsparumo srityje gaires Europos Komisijai ir kitiems partneriams;
• naudotis geresnėmis rizikos vertinimo, rizikos valdymo ir atsparumo vertinimo metodikomis bei priemonėmis;
• taikyti ir numatyti lanksčias finansines priemones bei nenumatytas išlaidas.

KONTEKSTAS

Pasikartojančios maisto ir mitybos krizės Sahelio regione ir Somalio pusiasalyje turi poveikį milijonams žmonių, sukelia badą ir verčia žmones gyventi nuolatiniame skurde. Todėl būtina parengti ilgalaikį ir sistemingą požiūrį, kad būtų didinamas pažeidžiamų šalių ir gyventojų atsparumas.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

* Atsparumas yra asmens, namų ūkio, bendruomenės, šalies ar regiono gebėjimas atremti sunkumus ir sukrėtimus, prie jų prisitaikyti ir greitai atsigauti.

* HARE: Somalio pusiasalio atsparumo didinimas.

* AGIR: Sahelio atsparumo didinimo partnerystė.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ ( COM(2012) 586 final, 2012 10 3)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Tarybos išvados dėl ES požiūrio į atsparumą, Briuselis, 2013 m. gegužės 28 d.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Atsparumo didinimo šalyse, kuriose yra didelė krizių tikimybė, veiksmų planas 2013–2020 m.“ ( SWD(2013) 227 final, 2013 6 19)

paskutinis atnaujinimas 25.11.2015