52006DC0006

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.1.2006

KOM(2006) 6 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

DĖL VIDAUS VANDENS KELIŲ TRANSPORTO SKATINIMOĮGYVENDINANT „NAIADES“ –Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui

{SEK(2006) 34}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

DĖL VIDAUS VANDENS KELIŲ TRANSPORTO SKATINIMO ĮGYVENDINANT „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui

I. ĮVADAS

Europos krovinių transporto sistemą dar reikia daug tobulinti. Spūstys, pajėgumo problemos ir vėlavimai neigiamai veikia judrumą ir ekonominį konkurencingumą, taip pat kenkia aplinkai ir gyvenimo kokybei. ES įsipareigojo siekti pereiti prie mažiau energijos naudojančių, švaresnių ir saugesnių transporto rūšių. Akivaizdu, kad vidaus vandens kelių transportui bus skiriama daugiau svarbos siekiant šių tikslų.

Reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant visapusiškai išnaudoti laivybos vidaus vandens keliais rinkos galimybes ir padaryti šią laivybą patrauklesnę naudotojams. Kadangi laivyba vidaus vandens keliais dažnai naudojamasi kaip tarpvalstybine transporto rūšimi, veiksmų reikia imtis tiek nacionaliniu tiek Bendrijos lygiu.

Šiame komunikate pateikiama integruota veiksmų programa. Europos Komisija kviečia valstybes nares aktyviai dalyvauti įgyvendinant veiksmų programą, kad būtų pasiekti jos tikslai.

II. MOTYVACIJA

Krovinių transporto sistemos perskirstymas

Komisijos baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“ pateikiami uždaviniai, vykdytini siekiant iki 2010 m. užtikrinti konkurencingumą ir tvarų mobilumą. Šių tikslų svarba buvo pabrėžta Lisabonos strategijoje, kuria siekiama ekonominio augimo ir naujų darbo vietų, ir Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl darnaus vystymosi strategijos, įvykusiame Geteborge 2001 m.

Tikimasi, kad augant užsienio prekybai ir ES plečiantis Vidurio ir Rytų Europoje, krovinių transporto apimtys iki 2015 m. išaugs trečdaliu. Dabartinė transporto augimo raida ir jo priklausomybė nuo kelių transporto tapo spūsčių ir taršos sinonimu, o šių kaštai iki 2010 m., manoma, padvigubės iki 1 % Europos metinio BVP.

Vidaus vandens transportas, kartu su geležinkeliu ir trumpųjų nuotolių laivyba, gali padėti išlaikyti tvarią transporto sistemą, kaip rekomenduojama baltojoje knygoje. Atsižvelgdama į liberalizuotą laivybos vidaus vandens keliais rinką, Europos Komisija siekia remti ir stiprinti konkurencingą vidaus vandens kelių transporto poziciją, pirmiausia stiprinant jo integravimą į įvairias transporto rūšis apimančias krovinių pristatymo grandines.

Vidaus vandens kelių transporto augimo potencialas

Tradiciškai laivyba vidaus vandens keliais yra plačiai paplitusi dideliais atstumais gabenant nesupakuotus produktus. Pastaraisiais dviem dešimtmečiais laivyba vidaus vandens keliais taip pat buvo pradėta sėkmingai naudotis naujose rinkose, pvz., atliekant tolimuosius gabenimus jūrų konteineriais, kur metinis augimas siekė dviženklį skaičių. Tai, kad šia laivyba jau naudojamasi ir gabenant įvairaus pobūdžio krovinius žemyno ribose bei gabenant trumpais atstumais, taip pat atveria galimybes naujiems krovinių paskirstymo sprendimams, kurie labiau atitiktų modernios logistikos reikalavimus.

Kai kuriuose regionuose (pvz., pagrindinių jūrų uostų rajonuose) laivyba vidaus vandens keliais jau apima 40 % viso transporto. Be to, 1997–2004 m. Belgijoje ir Prancūzijoje buvo pasiektas įspūdingas eismo apimčių prieaugis (tonkilometriais) – atitinkamai daugiau kaip 50 % ir daugiau kaip 35 %. Šiandien sektorių sudaro apie 12 500 laivų, kurių pakrovimo galia atitinka 440 000 sunkvežimių. Išorinių sąnaudų požiūriu laivyba vidaus vandens keliais pasižymi geriausiais rezultatais, ypač taršos ir saugumo srityse (rezultatai 2 ½ karto geresni nei kelių transporto sektoriuje), ir jos pajėgumas yra didžiulis. Šiandien panaudojama tik 10 % Dunojaus pajėgumo. Tai sudaro 6 % viso transporto, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose laivyba vien Misisipe sudaro 12 % viso transporto.

[pic]

Indėlis į ekonomikos augimą ir tvarumą

Daugiau naudojantis laivyba vidaus vandens keliais būtų galima smarkiai sumažinti transporto kaštus. Paaiškėjo, kad galimybė naudotis nebrangiomis vidaus vandens kelių transporto paslaugomis, yra lemiamas veiksnys Europos pramonės įmonių išsidėstyme. Ji labai padeda palaikyti užimtumą Europos pramonėje. Vien Vokietijoje apie 400 000 darbo vietų tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo vidaus vandens kelių transporto sektoriaus ir su juos susijusių bendrovių[1].

Europos vandens kelių infrastruktūra turi daug neišnaudoto pajėgumo. Vandens transporto apimčių padidinimas daugeliu atveju tiek nepriklausys nuo valstybės investicijų ir galimybės skirti žemės infrastruktūrai, kiek kitose transporto rūšyse. Be to, vidaus vandens kelių transportas yra daug saugesnis nei kitos transporto rūšys. Avarijų sukeltų mirčių skaičius per metus Nyderlanduose, kur vidaus vandens kelių eismo tankumas didžiausias Europoje, yra beveik lygus nuliui.

Taip pat įrodyta, kad laivyba vidaus vandens keliais yra labiausiai tausojanti aplinką žemės transporto rūšis, kurios bendros išorinės sąnaudos, kaip šiuo metu apskaičiuota, yra 10 eurų 1000 tonkilometrių (palyginimui: 35 eurai kelių transporte ir 15 eurų geležinkelio transporte)[2]. Jei vidaus vandens keliais gabenami kroviniai būtų vežami keliu, į orą išmetamų teršalų kiekis Europoje būtų mažiausiai 10 % didesnis.

[pic]

Laukiantys iššūkiai

Šiuo komunikatu Komisija siekia remti vidaus vandens kelių transporto privalumus ir įveikti tam tikras kliūtis, kurios gali užkirsti kelią kai kurioms galimybėms. Kaip minėta, naudojimasis laivyba vidaus vandens keliais yra sėkmingas, tačiau tebėra tam tikrų kliūčių, kurias reikia įveikti norint visapusiškai išnaudoti jos galimybes.

Dėl nenuoseklios rinkos struktūros ir didelės konkurencijos pakartotinio pelno iš investicijų investavimo galimybė yra ribota. Ši padėtis ir laivų ilgaamžiškumas – tai didelė kliūtis laivų modernizavimui. Kadangi darbo sąlygos laivuose ir profesinės perspektyvos gali pasirodyti ne tokios patrauklios kaip kitose srityse, šiame sektoriuje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Valstybinėms institucijoms ir net transporto ir logistikos pramonei vidaus vandens kelių transporto pranašumai dažnai nėra žinomi. Į šią transporto rūšį dažnai neatsižvelgiama rengiant vietos ir regioninius planus. Vidaus vandens kelių vystymui ir perkrovimo infrastruktūrai vis dar iškyla tam tikrų strateginių kliūčių, ir šios sritys nukenčia dėl neatliktų darbų. Statybos priemonės kelia vis didesnį susirūpinimą dėl aplinkos. Informacijos ir ryšių technologijas, pvz., naudojamas Upių informacijos paslaugose ( River Information Services ), dar reikia tobulinti.

Taipogi laivybos vidaus vandens keliais institucinė sistema Europoje yra nenuosekli. Todėl yra neveiksmingai naudojami administraciniai ištekliai, trūksta politikų dėmesio šiai sričiai, ir tai galiausiai lemia painią verslo aplinką.

Suderintų veiksmų būtinybė

Ši padėtis neabejotinai reikalauja suderintų pastangų, numatytų vidutinės trukmės ir ilgalaikei perspektyvai, kurių imtųsi visi suinteresuoti subjektai, pramonės atstovai, Europos bendrija, valstybės narės ir kitos atsakingos šalys.

III. VEIKSMų PROGRAMA

Toliau pristatoma veiksmų programa yra pavadinta „NAIADES“ – N avigation A nd I nland Waterway A ction and D evelopment in E urope (Laivybos ir vidaus vandens kelių Europoje veikla ir jos vystymas)[3]. Ji yra parengta atlikus nuodugnius įvertinimus ir visapusiškai konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais[4]. Joje daugiausiai dėmesio skiriama penkioms strateginėms viena nuo kitos priklausančioms vidaus vandens kelių transporto (VVKT) politikos sritims: rinkai, laivynui, darbo vietoms ir įgūdžiams, įvaizdžiui ir infrastruktūrai. Joje pateikiamos rekomendacijos, kokių veiksmų 2006–2013 m. turi imtis Europos bendrija, valstybės narės ir kitos susijusios šalys. Veiksmai gali būti suskirstyti į teisines, koordinavimo ir paramos priemones (žr. 1 priedėlį). Programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su valstybinėmis ir regioninėmis institucijomis, upių komisijomis ir Europos pramonės atstovais.

1. RINKOS

Vidaus vandens kelių transportas, be savo tradicinės įtvirtintos pozicijos vežant krovinį konteineriuose, sėkmingai išsiplėtė ir į aukštai vertinamas vienos rūšies supakuotų prekių vežimo rinkas Vakarų Europoje. Tačiau pokyčiai žemyno krovinių rinkoje ir Vidurio bei Rytų Europoje, nors ir daug žadantys, yra dar tik ankstyvojoje stadijoje. Atsivėrė naujos nišos atliekų tvarkymo bei perdirbimo, pavojingų prekių gabenimo, transporto priemonių ir labai didelių nedalijamų krovinių gabenimo bei upės – jūros transporto srityse. Siekiama išplėsti patikimas laivyba vidaus vandens keliais vykdomas pristatymo „nuo durų iki durų“ paslaugas šiose augančiose rinkose, tuo pat metu labiau integruojant laivybą vidaus vandens keliais į transporto logistikos grandinę.

Pritraukti naujas rinkas

Naujoms įvairias transporto rūšis naudojančios paslaugoms, kad prasiskverbtų į rinką, reikia stiprios sąveikos ir kritinės masės. Tam būtina glaudžiai bendradarbiauti su ekspeditoriais, laivybos pramonės atstovais ir uostais. Mažos galimybės pasinaudoti kapitalu trukdo kurtis naujoms paslaugoms. Reikėtų ieškoti sprendimų, kaip įveikti pradžioje iškilusias kliūtis. Jie turėtų palengvinti skirtingų transporto rūšių bendradarbiavimą ir remti sąjungas sektoriuje

Skatinti verslumą

Reikia visapusiškai išnaudoti tradicinio vidaus vandens kelių transporto sektoriaus verslumo potencialą. Didelės investicinės sąnaudos ir mažos galimybės pasinaudoti finansais – tai lemia sektoriaus išskaidymas (plg. lentelė 2 priedėlyje) – trukdo sektoriaus plėtrai ir atsinaujinimui. Siekiant pritraukti naujus subjektus ir įgalinti egzistuojančias įmones plėstis reikia daugiau galimybių pasinaudoti kapitalu, ypač MVĮ. Mokestinės paskatos turėtų skatinti pakartotinai investuoti veiklos pelną. Valstybės pagalbos gairės galėtų suteikti valstybėms narėms aiškią ir nuoseklią subsidijų sistemą šioje srityje. Atsižvelgiant į šiuo metu kuriamas valstybės pagalbos taisykles galėtų būti numatytas ir platesnis de minimis taisyklių taikymas.

Pagerinti administracinę ir reguliavimo sistemą

Bendroji administracinė ir reguliavimo sistema turėtų remti sėkmingą vidaus vandens kelių sektorių. Pagal Lisabonos tikslus turėtų būti įvertintos administracinės procedūros siekiant nuspręsti ar jas supaprastinti, ar panaikinti, ir siekiant sukurti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir įvairioms transporto rūšims. Geresnis visų susijusių viešųjų paslaugų ir politikos koordinavimas turėtų supaprastinti būtinus formalumus.

Priemonės | Atsakingos šalys |

Valstybės pagalbos rekomendacijos, taikytinos paramos schemoms ir galbūt de minimis taisyklėms Paramos programos, skirtos skatinti perėjimą prie kitokių transporto rūšių ir palengvinti investavimą (įskaitant mokslinius tyrimus ir mokestines paslaugas) ES MTTP ir paramos programos (FP7, Marco Polo, CIP (Konvergavimo ir diegimo programa), INTERREG) VVKT skirto vadovo parengimo finansavimas Administraciniai „vieno langelio“ principu veikiantys centrai ir VVKT kontaktiniai centrai Galiojančių ir naujų Europos ir nacionalinių teisės aktų peržiūrėjimas, tikrinant, ar nėra kliūčių Įgulų komplektavimo reikalavimų, laivų ir laivų kapitonų sertifikatų, tarprūšinės dokumentacijos, atsakomybės ir įvairioms transporto rūšims naudojamų konteinerių (ILU – intermodal loading unit) suderinimas | EB VN ES, VN, pramonės atstovai EB EB, VN EB, VN, pramonės atstovai EB, ES |

EB: Europos Komisija, ES: Europos Sąjunga, VN: Valstybės narės

2. LAIVYNAS

Laivyba vidaus vandens keliais – tai veiksminga, saugi ir aplinką tausojanti transporto rūšis. Jos naudojimo išplitimas atitinka transporto ir aplinkos politikos tikslus. Tačiau norint, kad ši transporto rūšis ir toliau būtų vystoma kaip pradžioje, vis dar reikia tolydžių investicijų į jos modernizavimą ir naujovių joje diegimą.

Pagerinti logistikos veiksmingumą ir VVKT naudingumą aplinkos ir saugumo atžvilgiu

Naudojant veiksmingas technologijas paprastai pasiekiama didesnio logistikos veiksmingumo ir mažesnių veiklos sąnaudų. Tai galima pasiekti kryptingai diegiant naujoves laivyne, pvz., naujovišką laivo konstrukciją, daugiau automatikos, įskaitant IRT. Turėtų būti ištirti ir supaprastinti naujoviški didelių ir mažų laivų veikimo ir perkrovimo sprendimai.

Įdiegus technologijas, skirtas dar daugiau sumažinti kuro sunaudojimą ir iš naujų ir dabar eksploatuojamų laivų išmetamų žalingų teršalų kiekį, pvz., hidrodinamiką, didesnę varomąją jėgą, efektyvesnį kuro naudojimą, filtravimą, bus palaikomi aukšti laivybos vidaus vandens keliais standartai. Taip pat turėtų būti tęsiami prekybiniu požiūriu perspektyvaus alternatyvaus (ne naftos) kuro, pvz., vandenilio kuro elementų, nulinės emisijos variklių, moksliniai tyrimai. Turėtų būti išnaudojamos biokuro, ypač biodyzelino, panaudojimo galimybės[5]. Turėtų būti svarstoma, kaip pritaikyti laivo konstrukciją ir standartus prie konkrečių upių sąlygų.

Nors laivybos vidaus vandens keliais saugumo statistiniai duomenys jau dabar yra pavyzdiniai, jie gali būti dar labiau pagerinti, pasitelkus laive ir krante taikomas informacines technologijas (Upių informacijos paslaugas), navigacinę įrangą, atitinkamą laivo konstrukciją, taip pat lavinimą ir mokymą.

Naujoves galima diegti statant naujus laivus (ilgalaikė perspektyva) ir remontuojant turimus laivus (trumpalaikė ir vidutinės trukmės perspektyva). Siekiant palengvinti greitą naujų technologijų rinkos įdiegimą, turėtų būti sustiprinta teisinė aplinkos apsaugos ir saugumo normų sistema (variklio išmetamų teršalų, kuro kokybės, atliekų šalinimo, pavojingų prekių gabenimo). MTP veikla turėtų būti nukreipta į remonto sprendimų kūrimą; tokiems sprendimams turėtų būti taikomos paramos programos (įskaitant bandymus), mokestinės paskatos ir mokymai. Taip pat turėtų būti dar kartą įvertintas vidaus vandens kelių rezervų fondo ( Inland Waterway Reserve Fund ), įkurto pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 718/1999 ir finansuojamo iš verslo, potencialas siekiant pagerinti jo panaudojimą ir ištirti papildomų finansavimo šaltinių galimybes.

Priemonės | Atsakingos šalys |

Valstybės pagalbos rekomendacijos, taikytinos paramos schemoms ir galbūt de minimis taisyklėms Paramos programa, skirta veiksmingumui pagerinti ir aplinkos apsaugą bei saugumą padidinančioms technologijoms kurti (įskaitant mokslinius tyrimus ir mokestines paskatas) ES MTTP ir paramos programos (7 pagrindų programa, pagrindiniai naujovių diegimo sektoriuje projektai) Europos VVKT rezervų fondas (Reglamentas Nr. 718/1999) VVKT skirto vadovo parengimo finansavimas Teisinės aplinkos apsaugos ir saugumo sistemos (įskaitant variklio ir krovinio išmetamų teršalų, atliekų šalinimo, kuro kokybės, pavojingų prekių gabenimo) | EB VN ES, pramonės atstovai EB, VN, pramonės atstovai EB ES |

3. DARBO VIETOS IR ĮGŪDŽIAI

Darbuotojų ir verslininkų trūkumas tapo pagrindine problema. Dešimtajame dešimtmetyje šį trūkumą iš dalies galėjo kompensuoti technologinės naujovės ir didesnis įgulos narių iš ES priklausančių ir nepriklausančių šalių mobilumas.

Pritraukti darbo jėgą

Tokių strategijų pagrindinis tikslas turi būti pagerinti darbo ir socialines sąlygas vedant konstruktyvų socialinį dialogą Europos lygiu. Darbo jėgos mobilumas padidės, apibrėžus profesinės kvalifikacijos reikalavimus visoje ES; to galima pasiekti supaprastinant abipusio kvalifikacijų pripažinimo procedūras, pvz., pagal Europos kvalifikacijų sąrangą (EKS – EQF ). Taipogi darbo jėgos telkimo iniciatyvos galėtų paskleisti informaciją apie darbo ir profesines galimybes laivybos vidaus vandens keliais srityje už sektoriaus ribų.

Investuoti į darbo jėgą

Tinkamai veikianti mokymo ir lavinimo sistema – tai pagrindinė tvirtos ir konkurencingos darbo rinkos sąlyga. Reikia užtikrinti, kad sektoriuje būtų mokymo ir lavinimo institucijų, ir jų mokymo programas pritaikyti dabartiniams valdymo, technologiniams, lingvistiniams ir laivybos poreikiams. Ir atvirkščiai, laivybos vidaus vandens keliais pažinimas turėtų būti įtrauktas į logistikos mokymo programas. Modernios mokymo priemonės, pvz., laivybos nežinomuose ir pavojinguose rajonuose imitavimas, turi būti įtrauktos į mokymo programas. Turėtų būti skatinamas visą gyvenimą trunkantis mokymasis.

Priemonės | Atsakingos šalys |

Socialinis dialogas sektoriuje (darbo sąlygos, darbo laiko planai, profesinės kvalifikacijos reikalavimų visoje ES apibrėžimas ir t. t.) | Socialiniai partneriai(Dialogo sektoriuje komitetas) |

Darbo jėgos telkimo kampanijos | VN/pramonės atstovai |

VVKT skirto vadovo parengimo finansavimas | EB |

ES parama projektams mokymo ir lavinimo srityje (pvz., Bendrijos mokymo ir lavinimo arba MTTP programoms – FP 7) | ES/ pramonės atstovai/mokymo ir lavinimo instituta |

Europos socialinis fondas (ESF) | ES, VN |

Europos VVKT rezervų fondas (European IWT Innovation Fund) | EB, VN, pramonės atstovai |

Specialios lavinimo programos, skirtos VVKT poreikiams | ES, mokymo ir lavinimo institutai |

Bendra mokymo ir lavinimo standartų sistema | ES, VN |

Įgulų komplektavimo reikalavimų ir laivų kapitonų sertifikatų suderinimas | ES |

4. ĮVAIZDIS

Laivybos vidaus vandens keliais sektoriaus įvaizdžio gerinimo tempai nebuvo tokie pat geri, kaip pasiekti logistikos ir technologiniai rezultatai. Dar reikia gerinti bendrą supratimą ir žinias apie realias sektoriaus kokybės ir patikimumo galimybes.

Populiarinti laivybą vidaus vandens keliais, kaip sėkmingą verslo partnerį

Už laivybos vidaus vandens keliais įvaizdį bendrai atsako pramonės atstovai, politikai ir administracija valstybiniu ir Europos lygiu. Galėtų būti remiama ir koordinuojama populiarinimo veikla, skirta atkreipti sprendimus logistikos srityje priimančių politikų dėmesį, kad būtų sukurtas nuoseklus ir teigiamas laivybos vidaus vandens keliais įvaizdis ir parengtos sąlygos perskirstytai transporto sistemai.

Sukurti ir išplėsti Europos VVKT rėmimo ir vystymo tinklą

Kai kurios valstybės narės sukūrė rėmimo struktūras, kurios pramonės atstovams tiekia naujausią informaciją apie laivybos vidaus vandens keliais galimybes ir padeda ją vystyti. Įsteigti rėmimo centrai ir paskirti kontaktiniai centrai padės sklandžiai sąveikauti institucijoms ir pramonei bei palengvins į rezultatus orientuotos politikos įgyvendinimą. Tai matyti palyginus tokias struktūras turinčių ir jų neturinčių šalių statistinius duomenis. Turėtų būti sukurtas arba išplėstas valstybinių rėmimo ir vystymo centrų tinklas visoje Europoje, įskaitant šalis kandidates ir asocijuotas šalis.

Stebėti VVKT rinkos tendencijas ir raidą

Nuolatinis atitinkamų ekonominių ir socialinių rodiklių stebėjimas yra būtinas verslui, politikams ir institucijoms, kad būtų galima numatyti rinkos pokyčius. Dabartiniai statistiniai duomenys šiam tikslui nėra pakankamai išsamūs. Būtina sąlyga rinkos stebėjimui – tai sulyginamų ir atitinkančių pirminių šaltinių duomenys. Nacionalinės administracijos turėtų būti raginamos tiekti tokius duomenis. Šiuo metu rengiamas naujausias ES reglamentas dėl prekių transporto vidaus vandens keliais statistinių duomenų gali padėti siekti šio tikslo. Šiuo metu yra kuriama ir atitinkamu laiku bus vertinama ir keičiama Europos rinkos stebėjimo sistema, apimanti CCNR ( Central Commission for the Navigation on the Rhine – Centrinę navigacijos Reino upėje komisiją), Europos Komisiją ir profesines organizacijas. Ji turėtų apimti ekonominius ir socialinius rodiklius.

Priemonės | Atsakingos šalys |

Paramos programos valstybinėms rėmimo ir vystymo organizacijoms ir jų tinklui Reglamentas dėl prekių transporto vidaus vandens keliais statistinių duomenų VVKT rinkos stebėjimas | ES/VN/ pramonės atstovai ES EB |

5. INFRASTRUKTŪRA

Daugiau nei 36 000 kilometrų vandens kelių ir šimtai vidaus uostų jungia daug svarbių Europos ekonominių rajonų. Nors didelė vandens kelių tinklo dalis turi pakankamai neišnaudoto pajėgumo, keletas kliūčių, kurias lėmė apriboti laivo gramzda, tiltų aukštis ir šliuzų matmenys neleidžia jo visapusiškai panaudoti ir silpnina vidaus vandens kelių transporto konkurencingumą.

[pic]

Pagerinti daugiarūšio transporto tinklą

Siekiant, kad Europos vandens kelių transportas taptų veiksmingesnis ir tuo pat metu būti laikomasi aplinkos reikalavimų, turėtų būti priimtas transeuropinis vystymo planas, skirtas vandens kelių infrastruktūroms ir perkrovimo įrangai pagerinti ir prižiūrėti. Šiame plane turėtų būti pateikiamos finansavimo rekomendacijos, pirmenybė teikiama vandens kelių infrastruktūros valdymui ir perkrovimo įrangai bei numatyta, kaip pašalinti kliūtis suderinant įvairius politikos objektus, pvz., transportą, energetiką, aplinką ir tvarų mobilumą. Toks planas turėtų būti orientuotas į TEN-T tinklą[6], tačiau apimti ir mažesnius tinklus. Jo įgyvendinimą galėtų palengvinti Europos koordinatorius.

Įdiegus visų transporto rūšių infrastruktūros apmokestinimo sistemą, kuri padėtų perimti išorines su avarijomis, oro tarša, triukšmu ir spūstimis susijusias sąnaudas, galėtų padidėti finansavimo galimybės. Be to, visapusiškai taikant šią sistemą visoms transporto rūšims, ji turėtų paskatinti naudotis laivyba vidaus vandens keliais. Komisija pradės konsultacijas, susijusias su infrastruktūros apmokestinimo klausimu.

Atsižvelgiant į dabartinį atsilikimą perkrovimo įrangos vystymo ir galimybių naudotis vandens keliais srityje, yra reikalinga parama, ypač naujose valstybėse narėse ir stojančiose šalyse. Parama turėtų būti telkiama į augančius rinkos segmentus. Siekiant geriau sutalpinti vidaus vandens laivus jūrų uostuose taip pat reikia pažangių strategijų ir didelių investicijų. Kad būtų užtikrinta pakankamai logistikos tikslams numatytos erdvės palei krantą, reikia erdvės planavimo ir ekonominių strategijų federaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

Įgyvendinti upių informacijos paslaugas

Upių informacijos paslaugos (UIP) padeda planuoti ir valdyti eismo ir transporto operacijas. Naudojantis šiomis paslaugomis optimaliai pagerinamas keitimasis elektroniniais duomenimis bei logistinės operacijos ir taip padedama veiksmingiau ir saugiau naudoti vandens kelius, šliuzus, tiltus ir terminalus. Šios paslaugos yra labai vertingos vandens kelių institucijoms, nes padeda valdyti eismą ir stebėti pavojingas prekes; jos taip pat bus labai naudingos prekybos subjektams. Įgyvendinus UIP padidės konkurencingumas ir pagerės saugumas; jas reikia įgyvendinti ir toliau koordinuotai vystyti transeuropiniuose tinkluose.

Priemonės | Atsakingos šalys |

Europos vystymo planas, skirtas skirtas vandens kelių infrastruktūroms ir perkrovimo įrangai pagerinti ir prižiūrėti Europos koordinatorius Prioritetinių projektų Nr. 18 ir Nr. 30 finansavimas iš TEN-T, kiti bendrų interesų projektai, uostų ir terminalų plėtra UIP direktyva ir projektai (TEN-T MIP (Multiannual Indicative Perspective)) ES MTTP ir paramos programos (FP 7, PHARE, ISPA, CARDS, INTERREG) Nacionalinės finansavimo schemos, skirtos infrastruktūrai pagerinti ir palaikyti Infrastruktūros apmokestinimo sistema Erdvės planavimas, pirmiausia vystant (arba iš naujo kuriant) pramonės zonas netoli vandens kelių Įvairių sričių dialogas dėl planavimo ir projektų | ES, VN, EB ES, VN, ES, VN ES VN ES VN EB, VN |

IV. ORGANIZACINėS STRUKTūROS MODERNIZAVIMAS

Siūloma veiksmų programoje numatomi įvairūs veiksmai: reglamentavimo harmonizavimas, strateginis skatinimas, speciali parama ir koordinavimo priemonės. Optimaliausių programos rezultatų galima pasiekti, tik nuosekliai ją įgyvendinant.

Tačiau dabartinė organizacinė struktūra pasižymi nenuosekliu išteklių ir pastangų pasiskirstymu įvairiuose lygmenyse. Šiandien kapitonai susiduria su tuo pat metu galiojančiais keliais taisyklių rinkiniais, nustatytais Europos Sąjungos arba nacionalinių teisės aktų leidėjų, centrinės laivybos Reino upe komisijos ( Central Commission for Navigation on the Rhine (CCNR) ) arba Dunojaus komisijos[7]. Rezultatas – bendra efektyvumo ir politinės įtakos stoka.

Yra sutarta, kad dabartinė sistema turi būti modernizuota. Modernizavimo procesas jau pradėtas[8]. Kad sistema būtų perspektyvi, ji turi būti keičiama atsižvelgiant į dabartinius pasiekimus, kita vertus, tie pokyčiai turėtų pagerinti sektorių veiksmingumo, teisiškumo, politinės strategijos, ekonominio efektyvumo požiūriu, ir padėti suderinti reguliavimo sistemą visoje Europoje. Keičiant sistemą taip pat reikėtų atsižvelgti į galiojančius įsipareigojimus, nustatytus valstybių narių ir trečiųjų šalių pasirašytais tarptautiniais susitarimais, susijusiais su Reinu Dunojumi bei kitais vandens keliais. Šiuo metu yra svarstomos įvairios galimybės:

1. Dar aktyvesnis tarptautinių upių komisijų ir Europos Komisijos bendradarbiavimas , paremtas susitarimo memorandumu, padėtų išlaikyti dabartinę sistemą ir darbo metodus, tačiau tam reikia aktyvesnio šių organizacijų darbo koordinavimo.

Toks bendradarbiavimas jau pastebimas techninių laivų reikalavimų srityje. Kitos sritys yra tiriamos. Tačiau jis nekeičia dabartinės padėties, t. y. nenuoseklių VVKT teisinių pagrindų ir skirtingų taisyklių rinkinių skirtingiems geografiniams rajonams, priklausantiems bendrai rinkai.

2. Europos Bendriją priėmus į Reino ir Dunojaus komisijas[9] Bendrija įgautų platesnį statusą nei dabartinis stebėtojo. Tačiau dar nepasitaikė galimybė pasiekti politinio susitarimo šiuo klausimu. Narystė komisijose realiau atspindėtų faktą, kad Bendrija jau šiandien turi išskirtinę kompetenciją tam tikrose srityse.

3. Tarpvyriausybinės visos Europos laivybos vidaus vandens keliais organizacijos (arba agentūros) sukūrimo remiantis nauja tarptautine konvencija tikslas būtų apjungti visas Europos valstybes ir organizacijas, kurias domina VVKT, į vieną koordinavimo instituciją.

Nors tai atkreiptų politikų dėmesį į VVKT ir išryškintų politinės strategijos profilį, skirtingų taisyklių rinkinių derinimo darbo nepavyktų išvengti. Taip prie dabartinių teisinių struktūrų būtų pridėtas dar vienas institucinis lygmuo, o tai gali ilgai užtrukti, nes būtų reikalingas visų susijusių šalių parašas ir ratifikavimas.

4. Kita galimybė būtų patikėti Bendrijai imtis strateginių veiksmų plėtojant VVKT Europoje. Tarp dabartinių subjektų Bendrija yra vienintelė turinti teisę priimti bendrą taisyklių rinkinį, apimantį visą Europos Sąjungos teritoriją. Tokiu būdu ji turi galimybę sukurti strateginę ir visapusišką VVKT politiką, skirtą bendrai rinkai. Tačiau ES vidaus vandens kelių rinka yra susijusi su trečiosiomis šalimis (Šveicarija, Kroatija, Serbija ir Juodkalnija, Rumunija, Bulgarija, Moldova, Ukraina ir Rusija), kurių interesų turi būti paisoma. Be to, reikia tinkamai atsižvelgti į tai, kad istoriškai tarptautinės upių komisijos yra sukaupusios svarbių žinių ir patirties, kurios turėtų būti panaudotos.

Remdamasi tolesnėmis diskusijomis su visomis suinteresuotomis šalimis ir atsižvelgdama į padarytą pažangą įgyvendinant šią veiksmų programą, Komisija pateiks pasiūlymą, kaip paskatinti vidaus vandens kelių transporto organizacinės struktūros modernizavimą.

V. IŠVADA

Siekiant, kad vidaus vandens transporto galimybės būtų visapusiškai išnaudotos ir kad taip būtų kiek galima daugiau prisidėta įgyvendinant transporto politikos tikslus, reikia pagerinti tam tikras sistemos sąlygas.

Šiame komunikate Komisija pateikia integruotą veiksmų programą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas penkioms strateginėms sritims, kurios turi esminę reikšmę tolesniam vidaus vandens kelių transporto sektoriaus vystymui. Šias pagrindines sritis papildo svarstymai, kaip modernizuoti organizacinę struktūrą. Toks modernizavimas laikomas būtinu siekiant įgyvendinti programą.

Įvairūs programoje nurodyti veiksmai ir priemonės bus toliau plėtojami po svarstymų Taryboje ir Europos Parlamente. Remdamasi šiuo komunikatu Komisija, jei reikės, pristatys teisinius pasiūlymus ir įgyvendins politines priemones. Prieš rengiant šiuo pasiūlymus bus atliekami išsamūs poveikio įvertinimai. Šį planą numatoma įgyvendinti per 2006 – 2013 m. laikotarpį.

Pagal subsidiarumo principą programa apima visus už vidaus vandens kelių transportą atsakingus lygmenis, pramonę, įskaitant socialinius partnerius, už infrastruktūros tinklą atsakingas valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas. Bendradarbiaudama su šiomis šalimis, Komisija nuolat stebės veiksmų programos įgyvendinimo pažangą.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti šį komunikatą ir paremti veiksmų programą.

A. TEISINĖS PRIEMONĖS

SUDERINTI: |

techninius laivų reikalavimus | Vykdoma |

intermodalinius konteinerius (ILU) | 2006 |

prekių transporto vidaus vandens keliais statistinius duomenis | 2007 |

Valstybės pagalbos rekomendacijos, taikytinos VVKT paramos schemoms ir galbūt de minimis taisyklėms | 2007 |

Suderinti: |

pavojingų prekių transportą | 2007 |

variklio išmetamus teršalus | 2007 |

VVKT pozicijos ir normatyvinės sistemos sustiprinimą | 2008 |

Suderinti: |

laivų kapitonų sertifikatus | 2008 |

įvairių transporto rūšių atstovų atsakomybę | 2008 |

įgulos komplektavimo reikalavimus | 2009 |

atliekų šalinimą | 2009 |

mokymo ir lavinimo standartus | 2009 |

įvairių transporto rūšių dokumentaciją | 2010 |

infrastruktūros apmokestinimą | 2013 |

kuro kokybės reikalavimus. |

Veiksmų programos „NAIADES“ apžvalga

B. POLITIKOS PRIEMONĖS

ten vidaus vandens kelių koordinatorius | 2006 |

VVKT skirto vadovo parengimo finansavimas | 2006/7 |

Galiojančių ir naujų Europos ir nacionalinių teisės aktų peržiūrėjimas, tikrinant, ar nėra kliūčių | 2006/7 |

Administraciniai „vieno langelio“ principu veikiantys centrai ir VVKT kontaktiniai centrai | 2006/7 |

Socialinis dialogas sektoriuje | 2006/7 |

VVKT rinkos stebėjimas | 2008 |

Europos vystymo planas, skirtas vandens kelių infrastruktūroms ir perkrovimo įrangai | 2009 |

European policy for labour migration |

Darbo jėgos telkimo kampanijos |

Erdvės planavimas, pirmiausia vystant (arba iš naujo kuriant) pramonės zonas netoli vandens kelių |

Įvairių sričių dialogas dėl projektų |

ANNEX

C. PARAMOS PRIEMONĖS

EUROPOS VVKT REZERVų FONDAS (EUROPEAN IWT INNOVATION FUND) | 2007/8 |

Valstybinės paramos programos |

Skatinti perėjimą prie kitų transporto rūšių, palengvinti investavimą |

Veiksmingumas, aplinkos apsaugos ir saugumo technologijos |

Rėmimo ir vystymo organizacijos |

Infrastruktūros pagerinimas ir išlaikymas |

Europos MTTP ir paramos programos |

Paslaugos: Marco Polo, CIP, INTERREG ir kt. |

Laivynas: MTTP programos (7 pagrindų programa) ir kt. |

Darbas ir įgūdžiai: SOCRATES, LEONARDO DA VINCI ir kt. |

Infrastruktūra TEN-T prioritetiniai projektai Nr. 18 ir Nr. 30 UIP (TEN-T MIP) PHARE, ISPA, CARDS, INTERREG ir kt. | 2013 |

2 PRIEDĖLIS

Vidaus vandens kelių transporto įmonės

2002 |

Šalis | Įmonių skaičius | Apyvarta mln EUR | Įdarbintų asmenų skaičius |

1 | Belgija* | 235 | 163,1 | 735 |

2 | Čekija |

3 | Vokietija | 1257 | 1690,7 | 11223 |

4 | Prancūzija | 1176 | 476,7 |

5 | Italija | 711 | 211,9 | 2959 |

6 | Liuksemburgas | 103 | 42,7 | 1212 |

7 | Vengrija | 105 | 66,1 | 1920 |

8 | Nyderlandai | 3510 | 1374 | 9207 |

9 | Austrija | 59 | 83 | 330 |

10 | Lenkija |

11 | Portugalija | 26 | 23,4 | 838 |

12 | Slovėnija | 20 | 0,4 | 26 |

13 | Slovakija |

14 | Suomija | 85 | 21,6 | 252 |

15 | Švedija | 393 | 69,5 | 1021 |

16 | Jungtinė karalystė | 217 | 165,5 | 1921 |

EU-25 | 7662 | 4225,5 | 30909 |

17 | Bulgarija | 12 |

18 | Rumunija | 102 | 77,8 | 4123 |

*2001 |

Šaltinis: Eurostat (ekonominė veikla pagal NACE 1 red. klasifikatorių) |

[1] Forum Binnenschifffahrt und Logistik, Handlungskonzept , Berlynas, 2005 m. sausio mėnuo.

[2] KOM(2002) 54.

[3] Najadės graikų mitologijoje buvo gėlo vandens nimfos. Jos valdė upes, upelius, šaltinius, ežerus ir pelkes.

[4] Tyrimas „Laivybos vidaus vandens keliais perspektyvos išsiplėtusioje Europoje“ ( Prospects of Inland Navigation within the Enlarged Europe (PINE) ), 2004 m. rugsėjis; Suinteresuotųjų šalių seminaras vyko 2005 m. vasario 25 d., vieša konsultacija 2005 m. – liepos 15 d. – rugpjūčio 31 d., konsultaciniai susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis – 2005 m. rugsėjį.

[5] Palyginti su Direktyva 2003/30/EB.

[6] Žr. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimą Nr. 884/2004/EB.

[7] Centrinė laivybos Reino upe komisija yra paremta peržiūrėta 1968 m. Manheimo konvencija. Jos narės yra Belgija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Šveicarija. Dunojaus komisija yra paremta 1948 m. Belgrado konvencija. Jos narės yra Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija ir Juodkalnija, Rumunija, Bulgarija, Moldova, Ukraina ir Rusija.

[8] Plg. 2003 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos rekomendacija Tarybai siekiant, kad Komisijai būtų leista pradėti ir vesti derybas dėl Europos Bendrijos narystės CCNR ir Dunojaus komisijoje sąlygų ir tvarkos, SEC(2003) 897; EFIN (Europos laivybos vidaus vandens keliais) grupės ataskaita: Nauja Europos laivybos vidaus vandens keliais sistema (A new institutional framework for the European Inland Navigation), 2004 m. spalis.

[9] Kaip Komisija pasiūlė 2003 m.

VVKT (vidaus vandens kelių transporto) dalis kiekvienoje valstybėje (tonkilometriais)

44,2

14,3

2,3

7,5

5,8

4,9

0,8

0,8

2,8

6

0,9

12,8

0,1

0,1

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

BE

CZ

DE

FR

IT

LU

HU

NL

AT

PL

SK

FI

UK

EU 25

[%]

Rezultatai tonkilometriais

8,5

7,3

0,1

0,4

1,1

0,7

0,1

1,7

1,9

0,2

0,4

38

63,7

0,01

0,1

1

10

100

BE

CZ

DE

FR

IT

LU

HU

NL

AT

PL

SK

FI

UK

[1000 mln tkm]

2000

2001

2002

2003

2004

Vidaus vandens keliai

1

2

3

4

5

6

7

8

BE

CZ

DE

FR

IT

LU

HU

NL

AT

PL

PT

SK

FI

SE

UK

BG

RO

Naudojamas ilgis [1000 km]