1.

1.1.

1.2.

1.3.

2.

3.

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

3.5.

3.6.

3.7.

3.8.

3.9.

3.10.

3.11.

4.

5.

6.

7.

(1)

Siekiant išvengti, kad dėl valstybės pagalbos vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta konkurencija ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekyba nebūtų paveikta taip, kad prieštarautų bendram interesui, Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad valstybės pagalba yra draudžiama. Tačiau tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(2)

Remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) gali laikyti, kad su EEE susitarimo veikimu yra suderinama pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominės veiklos EEE plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(3)

Į aplinkos politikos tikslus turėtų būti atsižvelgiama vertinant valstybės pagalbos suderinamumą aplinkos sektoriuje, visų pirma siekiant skatinti darnų vystymąsi (žr. EEE susitarimo 73–75 straipsnius ir preambulės devintąją konstatuojamąją dalį). Taigi konkurencijos politika ir aplinkos politika viena kitai neprieštarauja, tačiau visų pirma siekiant skatinti darnų vystymąsi aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti įtraukti į konkurencijos politikos apibrėžtį ir jos įgyvendinimą.

(4)

Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė naujas 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (toliau – Komisijos gairės). Komisijos gairės – tai priemonė įgyvendinti kelis Europos Sąjungos sprendimus, įskaitant strategiją „Europa 2020“ (2), klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį (3), pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (4), Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (5), taip pat Komunikatą „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (6) (toliau – 2030 m. strategija), kuriame nustatomi energetikos ir klimato kaitos tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m. Keliose Tarybos išvadose taip pat raginama laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas (7). Todėl Komisijos gairėse atsižvelgiama į aplinkosaugos požiūriu žalingų subsidijų neigiamą poveikį, kartu atsižvelgiant į poreikį surasti kompromisą tarp skirtingų sričių ir politikos, kaip pripažinta šiose politikos priemonėse. Pavyzdžiui, pagalba iškastinio kuro gavybai į šias gaires neįtraukta.

(5)

Institucija pažymi, kad šios politikos priemonės, taip pat keletas teisės aktų nuostatų, į kurias daromos nuorodos šiose gairėse, gali būti neįtrauktos į EEE susitarimą arba jo taikymo sritį (8). Vis dėlto, siekdama užtikrinti vienodą valstybės pagalbos nuostatų taikymą ir vienodas konkurencijos sąlygas visoje EEE, Institucija, vertindama pagalbos aplinkos apsaugai suderinamumą su EEE susitarimo veikimu, iš esmės taikys tuos pačius pagrindinius principus kaip ir Komisijos gairėse, atsižvelgdama į konkrečią ELPA valstybių teisėkūros situaciją. Todėl dabartinėse gairėse daromos nuorodos į atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus ir politikos dokumentus, jei tokių yra priimta. Institucija pabrėžia, kad tokios nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus nereiškia, kad ELPA valstybės privalo laikytis šių teisės aktų, jei tokie teisės aktai dar neįtraukti į EEE susitarimą (9). Šiais tekstais tik vadovaujamasi pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį vertinant valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su EEE susitarimo veikimu.

(6)

Šiose gairėse Institucija išdėsto sąlygas, kuriomis pagalba energetikai ir aplinkos apsaugai gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(7)

Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo (10) Komisija nurodė tris valstybės pagalbos kontrolės modernizavimo tikslus:

(8)

Visų pirma komunikate raginama persvarstyti įvairias gaires ir sistemas, vadovaujantis bendru požiūriu ir siekiu stiprinti vidaus rinką, skatinti veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas, tinkamiau prisidėti valstybės pagalba prie bendros svarbos tikslų ir skirti daugiau dėmesio skatinamajam poveikiui, pagalbos apribojimui iki būtino minimumo ir galimo neigiamo pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai išvengimui. Institucija taip pat įgyvendino šiuos principus. Šiose gairėse išdėstytos suderinamumo sąlygos yra grindžiamos šiais bendrais vertinimo principais.

(9)

Šios gairės taikomos valstybės pagalbai, teikiamai aplinkos apsaugos arba energetikos tikslams pasiekti visuose sektoriuose, kuriems taikomas EEE susitarimas, jeigu priemonės įtrauktos į 1.2 skirsnį. Jos taip pat taikomos tiems sektoriams, kuriuose galioja specialios EEE valstybės pagalbos taisyklės (pvz., transporto (11) ir anglių), jeigu tokiose specialiose taisyklėse nenustatyta kitaip.

(10)

Šios gairės netaikomos:

(11)

Pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai negali būti skiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip šių gairių tikslais jos apibrėžtos taikomose Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (17) su pakeitimais arba jas pakeičiančiose gairėse.

(12)

Vertindama pagalbą įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Institucijos sprendimą, kuriuo skelbiama, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, Institucija atsižvelgs į pagalbos sumą, kuri dar negrąžinta (18).

(13)

Institucija nustatė keletą aplinkos apsaugos ir energetikos priemonių, kurioms skirta valstybės pagalba tam tikromis sąlygomis gali būti suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą:

(14)

Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)   aplinkos apsauga– veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti gavėjo veiklos padarytą žalą fizinei aplinkai ar gamtiniams ištekliams arba užkirsti tokiai galimai žalai kelią, sumažinti tokios žalos pavojų arba skatinti efektyviau naudoti gamtinius išteklius, pavyzdžiui, energijos taupymo priemonėmis ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

(2)   energijos vartojimo efektyvumas– sutaupytos energijos kiekis, kuris nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš tai, kai buvo įgyvendinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, ir po to ir kartu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui;

(3)   Sąjungos standartas–

(4)   ekologinė inovacija– bet kokia inovacijų veikla, dėl kurios pastebimai pagerinama aplinkos apsauga arba kuria to siekiama, įskaitant naujus gamybos procesus, naujus produktus ar paslaugas ir naujus valdymo ar verslo metodus, kuriuos naudojant ir diegiant gali pavykti išvengti pavojaus aplinkai, taršos ir kito neigiamo poveikio, atsirandančio dėl išteklių naudojimo, arba toks pavojus aplinkai, tarša ir kitas neigiamas poveikis gali būti smarkiai sumažinti visą susijusios veiklos vykdymo laikotarpį.

Pagal šią apibrėžtį inovacijomis nelaikoma:

(5)   atsinaujinantys energijos ištekliai– šie atsinaujinantys neiškastiniai energijos ištekliai: vėjas, saulė, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ir vandenynų energijos ištekliai, hidroenergijos ištekliai, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biodujos;

(6)   Biomasė– žemės ūkio, miškininkystės ir susijusių ūkio šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, produktų, atliekų ir liekanų (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas) biologiškai skaidi frakcija, taip pat biodujos ir pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidi frakcija;

(7)   Biodegalai– iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

(8)   skystieji bioproduktai– energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

(9)   tvarūs biodegalai– Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją su visais pakeitimais (21) 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys biodegalai;

(10)   bendradarbiavimo mechanizmas– mechanizmas, kuris tenkina Direktyvos 2009/28/EB 6, 7 arba 8 straipsnių sąlygas;

(11)   atsinaujinančių išteklių energija– tik atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagaminta energija, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos išteklius, šiluminę vertę ir tokia energija apima saugojimo sistemoms užpildyti naudojamą atsinaujinančiąją elektros energiją, tačiau ne elektros energiją, pagamintą naudojant šias saugojimo sistemas;

(12)   kogeneracija arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba– šiluminės energijos bei elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

(13)   didelio naudingumo kogeneracija– kogeneracija, kuri atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (22) 2 straipsnio 34 dalyje pateiktą didelio naudingumo kogeneracijos apibrėžtį;

(14)   didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas– centralizuotas šildymas ir vėsinimas, kuris atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 ir 42 dalyse efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos apibrėžtį. Apibrėžtis apima šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginius ir tinklą (įskaitant susijusią infrastruktūrą), būtiną šilumai ir (arba) vėsumai paskirstyti iš gamybos įrenginių į vartotojų patalpas;

(15)   aplinkosaugos mokestis– mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkos apsaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai galėtų orientuotis į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

(16)   Sąjungos mažiausias mokesčių lygis– mažiausias apmokestinimo lygis, nustatytas Sąjungos teisės aktuose; energijos produktų ir elektros energijos srityje – mažiausias apmokestinimo lygis, nustatytas Direktyvos 2003/96/EB I priede;

(17)   mažoji ir vidutinė įmonė (MVĮ)– įmonė, tenkinanti 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (23) išdėstytas sąlygas;

(18)   didelė įmonė– įmonė, kuriai netaikoma mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis;

(19)   individuali pagalba– pagalba, teikiama pagal schemą arba ad hoc pagrindu;

(20)   pagalbos intensyvumas– bendras pagalbos dydis, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi; visi skaičiai turi būti imami prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma turi būti pagalbos subsidijos ekvivalentas; dalimis išmokama pagalba turi būti skaičiuojama pagal jos vertę suteikimo metu; diskontuojant ir skaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, sumą, turi būti taikoma pagalbos suteikimo metu galiojusi orientacinė palūkanų norma; pagalbos intensyvumas skaičiuojamas kiekvienam pagalbos gavėjui;

(21)   veiklos pelnas– tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti tai visų pirma yra sutaupytos išlaidos arba papildoma šalutinė gamyba, tiesiogiai susiję su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą ir, jei taikoma, nauda, gaunama iš kitų paramos priemonių, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra valstybės pagalba, įskaitant toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms suteiktą veiklos pagalbą, lengvatinius tarifus arba kitas paramos priemones;

(22)   veiklos išlaidos– tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti tai visų pirma yra papildomos gamybos sąnaudos, kaip antai techninės priežiūros sąnaudos, susidarančios dėl papildomų investicijų į aplinkos apsaugą;

(23)   materialusis turtas– tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti tai yra investicijos į žemę, kurios reikalingos tik aplinkosaugos tikslams pasiekti, investicijos į pastatus, įrangą ir įrenginius, skirtus taršai ir neigiamiems padariniams mažinti arba šalinti, ir investicijos siekiant pritaikyti gamybos metodus, kuriuos taikant būtų saugoma aplinka;

(24)   nematerialusis turtas– tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti tai yra technologijų perdavimo įsigyjant veiklos licencijas ar patentuotą arba nepatentuotą praktinę patirtį išlaidos, jeigu tokios išlaidos atitinka šias sąlygas:

(25)   išlaidų internalizavimas– principas, pagal kurį visos su aplinkos apsauga susijusios išlaidos turėtų būti įtraukiamos į teršiančiosios įmonės gamybos sąnaudas;

(26)   Teršėjas– asmuo, darantis tiesioginę ar netiesioginę žalą aplinkai arba sudarantis sąlygas tokiai žalai atsirasti (24);

(27)   tarša– teršėjo padaryta žala, atsiradusi dėl tiesioginės ar netiesioginės žalos aplinkai arba sudarytų sąlygų atsirasti tokiai fizinės aplinkos ar gamtos išteklių žalai;

(28)   principas „teršėjas moka“– principas, pagal kurį taršos šalinimo priemonių išlaidas turėtų padengti atitinkamas teršėjas;

(29)   užteršta teritorija– teritorija, į kurią, patvirtintais duomenimis, dėl žmogaus kaltės yra patekę tiek pavojingų medžiagų, kad jos, turint omenyje esamą ir numatomą žemės naudojimą, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai;

(30)    ad hoc pagalba– ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

(31)   energetikos infrastruktūra– bet kokia EEE esanti arba EEE su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė įranga ar įrenginys, priskiriamas prie šių kategorijų:

(32)   finansavimo trūkumas– iki dabartinės vertės diskontuotų (paprastai pagal kapitalo kainą) teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu;

(33)   anglies dioksido surinkimas ir saugojimas arba CCS– technologijos, kuriomis iškastinį kurą arba biomasę naudojančių pramonės įmonių, įskaitant elektrines, išmetamas anglies dioksidas (CO2) yra surenkamas, transportuojamas į tinkamą saugojimo vietą ir suleidžiamas į tinkamas požemines geologines formacijas nuolatiniam saugojimui;

(34)   elektros energijos gamybos pakankamumas– gamybos pajėgumo lygis, kuris laikomas tinkamu susitariančiosios šalies paklausai bet kokiu konkrečiu laikotarpiu patenkinti, nustatytas remiantis įprastu statistiniu rodikliu, naudojamu organizacijų, kurių vaidmuo kuriant bendrą elektros energijos rinką pripažintas esminiu, pavyzdžiui, ENTSO-E;

(35)   elektros energijos gamintojas– įmonė, gaminanti elektros energiją komerciniais tikslais;

(36)   elektros energijos gamybos pakankamumo priemonė– mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų pasiekti tam tikri elektros energijos gamybos pakankamumo lygiai;

(37)   balansavimo atsakomybė– už balansavimą atsakingos šalies atsakomybė už gamybos, vartojimo ir komercinių sandorių nuokrypius nustatytu atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu;

(38)   įprasta balansavimo atsakomybė– nediskriminacinė balansavimo atsakomybė, naudojant įvairias technologijas, nuo tos atsakomybės neatleidžiant nei vieno gamintojo;

(39)   už balansavimą atsakinga šalis– rinkos dalyvis arba jo pasirinktas atstovas, atsakingas už rinkos dalyvio disbalansą;

(40)   Disbalansas– už balansavimą atsakingos šalies gamybos, vartojimo ir komercinių sandorių nuokrypiai nustatytu atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu;

(41)   atsiskaitymas už disbalansą– finansinio atsiskaitymo mechanizmas, kurio paskirtis – atgauti už balansavimą atsakingos šalies balansavimo išlaidas;

(42)   atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis– už balansavimą atsakingos šalies disbalanso skaičiavimo laiko vienetai.

(43)   konkurencinis konkursas– nediskriminacinis konkursas, kuriame dalyvauja pakankamai įmonių ir pagalba teikiama remiantis konkurso dalyvio pateiktu pirminiu pasiūlymu arba galutine kaina. Be to, su konkursu susijęs biudžetas arba kiekis turi būti numatytas kaip privalomas apribojimas, todėl pagalbą gali gauti ne visi jo dalyviai;

(44)   darbų pradžia– su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis tvirtas įmonės įsipareigojimas užsakyti įrangą ar kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia – momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

(45)   parodomasis projektas– projektas, kuriuo technologija parodoma kaip pirmoji atitinkamo pobūdžio technologija EEE ir yra svarbi už naujausią technologiją gerokai pažangesnė inovacija;

(46)   remiamos vietovės– vietovės, taikant EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, nurodytos patvirtintiname 2014 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

(47)   regioninės pagalbos žemėlapis– pagal 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairėse (26) nustatytas sąlygas susitariančiosios šalies nurodytų vietovių sąrašas;

(15)

Individualiai pagalbai, teikiamai pagal pagalbos schemą, toliau taikoma pareiga pranešti pagal EEE susitarimo 62 straipsnio 3 dalį, jeigu pagalba viršija šias pranešimo ribas (27) ir nėra teikiama remiantis konkurenciniu konkursu:

a)   investicinė pagalba– kai pagalbos suma vienai įmonei viršija 15 mln. EUR;

b)   veiklos pagalba atsinaujinančiosios elektros energijos ir (arba) bendrai atsinaujinančios šilumos energijos gamybai– kai pagalba teikiama atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginiams gamybos vietose, kuriose atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumas viršija 250 megavatus (MW);

c)   veiklos pagalba biokuro gamybai– kai pagalba teikiama biokuro gamybos įrenginiams gamybos vietose, kurių gamybos našumas viršija 150 000 tonų (t) per metus;

d)   veiklos pagalba kogeneracijai– kai pagalba teikiama kogeneracijos įrenginiams, kurių elektros energijos gamybos pajėgumas viršija 300 MW. Pagalba kogeneracinės šilumos gamybai bus vertinama atsižvelgiant į pranešimą apie elektros energijos gamybos pajėgumą;

e)   pagalba energetikos infrastruktūrai– kai pagalbos suma vienos įmonės vienam investiciniam projektui viršija 50 mln. EUR;

f)   pagalba anglies dioksido surinkimui ir saugojimui– kai pagalbos suma vienam investiciniam projektui viršija 50 mln. EUR;

g)   pagalba pagal elektros energijos gamybos pakankamumo priemonę– kai pagalbos suma vienos įmonės vienam projektui viršija 15 mln. EUR.

(16)

Atleidimui nuo aplinkosaugos mokesčių ir jų sumažinimui, taip pat atsinaujinančių išteklių energetikos finansavimo lengvatoms, kurioms taikomas 3.7 skirsnis, nebus taikomos pagalbos, apie kurią būtina pranešti atskirai, sąlygos. Tačiau pagalba, suteikta kaip fiskalinė pagalba, kuriai netaikomas šių gairių 3.7 skirsnis, bus vertinama atskirai, jeigu bus viršytos tame skirsnyje nustatytos ribos. Tai taikoma neatsižvelgiant į tai, ar atskiras pagalbos gavėjas taip pat atleidžiamas nuo mokesčių arba jie jam sumažinami pagal 3.7 skirsnį.

(17)

Šiose gairėse nustatyti pagalbos schemų ir individualios pagalbos, kuria siekiama aplinkos apsaugos ir energetikos tikslų ir kuriai taikoma pareiga pranešti pagal EEE susitarimo 62 straipsnio 3 dalį, suderinamumo kriterijai.

(18)

Valstybės pagalba, kuria siekiama aplinkos apsaugos ir energetikos tikslų, yra suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu, remiantis šiame skyriuje išdėstytais bendraisiais vertinimo principais, ji padeda geriau siekti EEE aplinkos apsaugos ar energetikos tikslų ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Bus atsižvelgta į konkrečius remiamų vietovių trūkumus.

(19)

Šiame skyriuje aiškinama, kaip Institucija taikys 3.1 skirsnyje nustatytus bendrus vertinimo principus, vertindama pagalbos priemones, kurioms taikomos šios gairės, ir, jei taikoma, nustatomos individualiai pagalbai (teikiamai pagal schemą arba ad hoc) taikomos specialios sąlygos.

(20)

3.2 skirsnyje išdėstytos bendrosios suderinamumo sąlygos, taikomos visoms pagalbos priemonėms, kurioms taikomos šios gairės, nebent konkrečiuose 3 skyriaus skirsniuose šios bendrosios suderinamumo sąlygos yra patikslinamos ar iš dalies pakeičiamos. Atitinkamai 3.2 skirsnis visų pirma taikomas šioms priemonėms, kurios nėra įtrauktos į konkretesnius 3 skyriaus skirsnius:

(21)

Vertindama, ar pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, Institucija paprastai nagrinėja, ar pagalbos priemonės paskirtimi užtikrinama, kad teigiamas pagalbos poveikis siekiant bendros svarbos tikslo viršytų galimą neigiamą poveikį prekybai ir konkurencijai.

(22)

2012 m. gegužės 8 d. Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo (28) nurodomi ir apibrėžiami bendri principai, taikomi Komisijos vykdomam visų pagalbos priemonių suderinamumo vertinimui. Institucija taip pat laikosi šio požiūrio. Tuo tikslu valstybės pagalbos priemonę suderinama su EEE susitarimo veikimu Institucija laikys tik jei ji atitiks visus šiuos kriterijus:

a)   tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo siekimas: valstybės pagalbos priemone siekiama bendros svarbos tikslo pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį (3.2.1 skirsnis);

b)   valstybės intervencijos poreikis: valstybės pagalba skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka, pavyzdžiui, panaikinti aiškiai nustatytą rinkos nepakankamumą (3.2.2 skirsnis);

c)   pagalbos priemonės tinkamumas: siūloma pagalbos priemonė turi būti tinkama politikos priemonė siekiant bendros svarbos tikslo (3.2.3 skirsnis);

d)   skatinamasis poveikis: pagalba daromas poveikis atitinkamos (-ų) įmonės (-ių) elgesiui – įmonė pradeda vykdyti papildomą veiklą, kurios be pagalbos ji nevykdytų arba ją vykdytų mažesniu mastu ar kitaip (3.2.4 skirsnis);

e)   pagalbos proporcingumas (pagalba sumažinta iki minimumo): pagalba yra apribota iki minimumo, kurio reikia, kad atitinkamoje vietovėje būtų skatinamos papildomos investicijos arba veikla (3.2.5 skirsnis);

f)   nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai vengimas: pagalbos neigiamas poveikis yra pakankamai ribotas, kad bendras priemonės poveikis būtų teigiamas (3.2.6 skirsnis);

g)   pagalbos skaidrumas: susitariančiosios šalys, Institucija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi galimybę lengvai susipažinti su visais atitinkamais aktais ir susijusia informacija apie tokiu būdu skirtą pagalbą (3.2.7 skirsnis).

(23)

Gali reikėti atlikti tam tikrų kategorijų schemų ex post vertinimą, kaip aprašyta 4 skyriuje. Tokiais atvejais Institucija gali apriboti tų schemų taikymo trukmę (paprastai iki ketverių metų ar trumpesnio laikotarpio), suteikdama galimybę vėliau pranešti apie jų pratęsimą.

(24)

Be to, jei valstybės pagalbos priemone arba su ja susijusiomis sąlygomis (įskaitant jos finansavimo metodą, jei jis sudaro neatskiriamą pagalbos priemonės dalį) neišvengiamai pažeidžiama EEE teisė, pagalba negali būti paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu (29). Pavyzdžiui, energetikos srityje bet kokia rinkliava, kuria siekiama finansuoti valstybės pagalbos priemonę, visų pirma turi atitikti EEE susitarimo 10 ir 14 straipsnius (30).

(25)

Bendras pagalbos aplinkos apsaugai tikslas – pagerinti aplinkos apsaugą, palyginti su apsaugos lygiu, kuris būtų pasiektas be pagalbos. Būtent strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tvaraus augimo planiniai rodikliai ir tikslai, siekiant remti perėjimą prie tausaus išteklių naudojimo ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurios didelę dalį sudarytų energija iš nepastovių atsinaujinančių išteklių, reikia sureguliuoti energijos sistemą ir visų pirma užtikrinti dideles investicijas į energetikos tinklus (31). Pagrindinis pagalbos energetikos sektoriuje tikslas – užtikrinti konkurencingos, tvarios ir saugios energijos sistemą gerai veikiančioje Europos energijos rinkoje (32).

(26)

Pagalbą aplinkos apsaugai arba energetikai ketinančios teikti susitariančiosios šalys turės tiksliai apibrėžti siekiamą tikslą ir paaiškinti numatomą priemonės poveikį siekiant šio tikslo.

(27)

Aplinkos apsaugos tyrimais galima padėti siekti bendro tikslo, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su pagal šias gaires tinkamomis finansuoti investicijomis, įskaitant tuos atvejus, kai, atsižvelgus į parengiamojo tyrimo rezultatus, nagrinėjamos investicijos neatliekamos.

(28)

Norėdama įrodyti, kad pagalba, apie kurią būtina pranešti atskirai, padeda gerinti aplinkos apsaugą, susitariančioji šalis gali naudoti įvairius rodiklius (jei įmanoma, kiekybinius), visų pirma nurodytuosius toliau:

a)   išmetamųjų teršalų mažinimo technologijos: šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar teršalų, nuolat neišmetamų į atmosferą (dėl mažesnio iškastinio kuro išteklių naudojimo), kiekis;

b)   galiojantys Sąjungos standartai: standartą viršijančio aplinkos apsaugos lygio padidėjimo absoliučioji suma ir santykinis dydis, t. y. taršos sumažėjimas, kurio pagal standartą nebūtų pasiekta be valstybės pagalbos;

c)   būsimi Sąjungos standartai: būsimų standartų įgyvendinimo tempo padidėjimas, t. y. tarša pradedama mažinti anksčiau.

(29)

Nors visuotinai priimta, kad konkurencingose rinkose dažniau užtikrinamas veiksmingas rinkos veikimas kainų, našumo ir išteklių naudojimo požiūriu, esant rinkos nepakankamumui (33) valstybės intervencija gali padidinti rinkų veikimo veiksmingumą. Iš tiesų valstybės pagalbos priemonėmis tam tikromis sąlygomis galima ištaisyti rinkos nepakankamumą ir padėti siekti bendro tikslo, jeigu rinka pati negali pasiekti veiksmingo rezultato. Siekiant įvertinti, ar valstybės pagalba yra veiksminga siekiant šio tikslo, pirmiausia būtina nustatyti ir apibrėžti spręstiną problemą. Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip rinka pati to negali padaryti.

(30)

Siekdamos nustatyti gaires, kuriomis užtikrinama, kad pagalbos priemonėmis būtų siekiama bendro tikslo, susitariančiosios šalys turėtų nustatyti rinkos nepakankamumą, kuris trukdo užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą arba gerai veikiančią saugios, įperkamos ir tvarios energijos vidaus rinką. Su aplinkos apsaugos ir energetikos tikslais susijęs rinkos nepakankamumas gali būti skirtingas ar panašus, tačiau gali sukliudyti pasiekti optimalių rezultatų ir nulemti neveiksmingus rezultatus dėl šių priežasčių:

a)   neigiamas poveikis išorei: jis dažniausiai susijęs su pagalbos aplinkos apsaugai priemonėmis ir atsiranda, kai nėra nustatyta tinkama taršos kaina, t. y. kai konkreti įmonė nepadengia visų dėl taršos susidarančių išlaidų. Šiuo atveju sau naudos siekiančios įmonės gali neturėti pakankamai paskatų atsižvelgti į gamybos nulemtą neigiamą poveikį išorei nei priimdamos sprendimą dėl konkrečios gamybos technologijos, nei priimdamos sprendimą dėl gamybos lygio. Kitaip tariant, įmonės gamybos sąnaudos yra mažesnės nei visuomenei susidarančios išlaidos. Todėl įmonės neturi pakankamai paskatų mažinti savo sukeliamą taršą arba taikyti individualias aplinkos apsaugos priemones;

b)   teigiamas poveikis išorei: dėl to, kad dalį naudos dėl investicijos gaus kiti rinkos dalyviai, o ne investuotojas, įmonės investuoja nepakankamai. Teigiamas poveikis išorei gali pasireikšti, pavyzdžiui, kai investuojama į ekologines inovacijas (34), sistemos stabilumą, naujas ir novatoriškas atsinaujinančias technologijas ir į novatoriškas prisitaikymo prie paklausos priemones arba kai energetikos infrastruktūromis ar elektros energijos gamybos pakankamumo priemonėmis naudojasi daug susitariančiųjų šalių (arba daugiau vartotojų);

c)   asimetrinė informacija: tai paprastai būdinga rinkose, kuriose neatitinka vienos rinkos pusės dalyvių turima informacija ir kitos rinkos pusės dalyvių turima informacija. Tokia situacija galėtų susidaryti, pavyzdžiui, kai išorės finansų investuotojams trūksta informacijos apie tikėtiną projekto grąžą ir riziką. Ji taip pat gali susidaryti su tarpvalstybine infrastruktūra susijusio bendradarbiavimo atveju, kai viena šalis informacijos požiūriu yra nepalankioje padėtyje, palyginti su kita šalimi. Nors rizika ar netikrumas patys savaime nenulemia rinkos nepakankamumo, asimetrinės informacijos problema yra susijusi su tokios rizikos ir netikrumo lygiu. Jis dažniausiai yra didesnis aplinkosaugos investicijų, kurios paprastai yra susijusios su ilgesniu amortizacijos laikotarpiu, atveju. Tai gali sustiprinti polinkį rinktis trumpalaikes investicijas ir tokią padėtį galėtų pasunkinti tokioms investicijoms, visų pirma MVĮ atveju, taikomos finansavimo sąlygos;

d)   koordinavimo problemos: jos gali sutrukdyti plėtoti projektą arba veiksmingai jį parengti dėl investuotojų skirtingų interesų ir paskatų, vadinamųjų skirtingų paskatų, rangos sąnaudų, netikrumo dėl bendradarbiavimo rezultatų ir poveikio tinklui, pavyzdžiui, nepertraukiamam elektros tiekimui. Koordinavimo problemų gali kilti, pavyzdžiui, tarp pastato savininko ir nuomininko dėl efektyvaus energijos vartojimo sprendimų taikymo. Jos gali dar labiau padidėti dėl informacijos problemų, visų pirma susijusių su asimetrine informacija. Koordinavimo problemas taip pat gali nulemti poreikis pasiekti tam tikrą kritinę masę prieš tai, kai projektą naudinga pradėti komerciniu požiūriu – tai gali būti labai svarbus aspektas (tarpvalstybinių) infrastruktūros projektų atveju.

(31)

Vien tik rinkos nepakankamumo buvimas tam tikromis aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas valstybės intervencijai. Visų pirma jau gali būti taikoma kitų sričių politika ir priemonės, skirtos tam tikroms nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms pašalinti. Šių priemonių pavyzdžiai: sektorinis reguliavimas, privalomieji taršos mažinimo standartai, tokie kainodaros mechanizmai kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) ir anglies dioksido mokesčiai. Papildomomis priemonėmis, įskaitant valstybės pagalbą, gali būti šalinamas tik likutinis rinkos nepakankamumas, t. y. rinkos nepakankamumas, kuris nepašalinamas kitų sričių politika ir priemonėmis. Taip pat svarbu parodyti, kaip valstybės pagalba sustiprina taikomą kitų sričių politiką ir priemones, skirtas tai pačiai rinkos nepakankamumo problemai pašalinti. Todėl valstybės pagalbos būtinumo pagrindimas susilpnėja, jeigu dėl valstybės pagalbos sumažėja kitų sričių politikos priemonių, skirtų tai pačiai rinkos nepakankamumo problemai pašalinti, poveikis.

(32)

Institucija laikys, kad pagalba yra reikalinga, jeigu susitariančioji šalis įrodys, kad teikiant pagalbą veiksmingai šalinama dar neišspręsta (likutinio) rinkos nepakankamumo problema.

(33)

Nors gali egzistuoti bendras rinkos nepakankamumas ir pagalbos priemonės gali būti iš esmės gerai parengtos, kad būtų siekiama veiksmingų rinkos rezultatų, rinkos nepakankamumo problemos ne visas įmones paliečia vienodu mastu. Todėl vertindama individualią pagalbą, apie kurią būtina pranešti, Institucija įvertins konkretų pagalbos poreikį konkrečiu atveju. Susitariančioji šalis turi įrodyti, kad, kiek tai susiję su tam tikra veikla, remiama teikiant pagalbą, rinkos nepakankamumo problema tebėra neišspręsta ir kad pagalba veiksmingai siekiama ją pašalinti.

(34)

Priklausomai nuo konkrečios sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos, Institucija atsižvelgs į šiuos dalykus:

(35)

Siūloma pagalbos priemonė turi būti tinkama priemonė siekiant atitinkamo politikos tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu tas pats teigiamas poveikis siekiant bendro tikslo gali būti pasiektas taikant mažiau konkurenciją iškraipančias politikos priemones arba kitų mažiau konkurenciją iškraipančių rūšių pagalbos priemones.

(36)

Valstybės pagalba nėra vienintelė politikos priemonė, kuria gali naudotis susitariančiosios šalys, kad skatintų gerinti aplinkos apsaugą arba gerai veikiančią saugios, įperkamos ir tvarios energijos vidaus rinką. Svarbu atminti, kad gali būti ir kitų, tikslingesnių priemonių šiems tikslams pasiekti. Siekiant aplinkos apsaugos ir energetikos tikslų svarbiausia yra reguliavimas ir rinkos priemonės. Svarbus vaidmuo gerinant aplinkos apsaugą gali tekti ir neprivalomoms priemonėms, pavyzdžiui, savanoriškiems ekologiniams ženklams arba ekologiškų technologijų sklaidai.

(37)

Skirtingos priemonės, skirtos tai pačiai rinkos nepakankamumo problemai pašalinti, gali mažinti viena kitos poveikį. Taip yra tokiu atveju, kai įdiegtas veiksmingas rinkos mechanizmas, kuriuo konkrečiai siekiama išspręsti poveikio išorei problemą. Taikant papildomą paramos priemonę tai pačiai rinkos nepakankamumo problemai spręsti, gali būti susilpnintas rinkos mechanizmo poveikis.

(38)

Skirtingos priemonės, skirtos skirtingoms rinkos nepakankamumo problemoms pašalinti, taip pat gali mažinti viena kitos poveikį. Priemonė, kuria sprendžiama elektros energijos gamybos pakankamumo problema, turi būti suderinta su aplinkos apsaugos tikslu laipsniškai nutraukti aplinkosaugos arba ekonominiu požiūriu žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui. Panašiai, priemonė, kuria mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gali padidinti energijos iš nepastovių atsinaujinančių išteklių pasiūlą ir tai gali turėti neigiamą poveikį elektros energijos gamybos pakankamumui.

(39)

Aplinkos apsaugos teisės aktuose įtvirtinus principo „teršėjas moka“ laikymąsi, iš esmės užtikrinama, kad būtų ištaisytas su neigiamu poveikiu išorei susijęs rinkos nepakankamumas. Todėl valstybės pagalba nėra tinkama priemonė ir negali būti teikiama, jeigu pagalbos gavėjas gali būti laikomas atsakingu už taršą pagal galiojančius EEE ar nacionalinės teisės aktus (35).

(40)

Pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai gali būti skiriama įvairiomis formomis. Vis dėlto susitariančioji šalis turėtų užtikrinti, kad pagalba būtų skiriama taip, kad būtų kuo mažesnė prekybos ir konkurencijos iškraipymo tikimybė. Tam susitariančioji šalis turi įrodyti, kodėl mažiau tinkama yra kitų formų potencialiai mažesnį iškraipomąjį poveikį turinti pagalba, kaip antai grąžintini avansai, palyginti su tiesioginėmis dotacijomis, arba mokesčių kreditai, palyginti su mokesčių sumažinimu, arba tokių formų pagalba, kuri yra grindžiama tokiomis finansinėmis priemonėmis kaip skolos ar nuosavybės priemonės (pavyzdžiui, mažų palūkanų paskolos arba palūkanų subsidijos, valstybės garantijos arba kitoks kapitalo teikimas palankiomis sąlygomis).

(41)

Pagalbos priemonės pasirinkimas turėtų atitikti rinkos nepakankamumą, kurį ta priemone siekiama pašalinti. Visų pirma, kai faktinės pajamos yra neaiškios, pavyzdžiui, energijos taupymo priemonių atveju, grąžintinas avansas gali būti tinkama priemonė. Jeigu pagalbos schemomis įgyvendinami veiksmų programų tikslai ir prioritetai, toje programoje pasirinkta finansavimo priemonė iš esmės laikoma tinkama priemone.

(42)

Teikdama veiklos pagalbą susitariančioji šalis turi įrodyti, kad pagalba yra tinkama priemonė siekti to schemos tikslo, kurio ta pagalba siekiama. Norėdama įrodyti, kad pagalba yra tinkama, susitariančioji šalis gali iš anksto apskaičiuoti nustatyto dydžio pagalbos sumą, į kurią taip pat įtraukiamos numatomos papildomos išlaidos per atitinkamą laikotarpį, ir taip paskatinti įmones kuo labiau sumažinti išlaidas ir vis veiksmingiau organizuoti savo veiklą (36).

(43)

Siekdama įrodyti schemų tinkamumą, susitariančioji šalis taip pat gali remtis ankstesnių vertinimų rezultatais, kaip aprašyta 4 skyriuje.

(44)

Pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu tik tuo atveju, jei ji turi skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis pasireiškia, kai pagalba skatina pagalbos gavėją keisti savo elgesį ir gerinti aplinkos apsaugą arba gerinti saugios, įperkamos ir tvarios energijos rinkos veikimą, t. y. elgtis kitaip, nei jis elgtųsi be pagalbos. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė ir taip būtų patyrusi, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

(45)

Institucijos nuomone, pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui visais atvejais, kai su projektu susijusius darbus pagalbos gavėjas jau buvo pradėjęs prieš pateikdamas paraišką gauti pagalbą nacionalinėms valdžios institucijoms. Kai pagalbos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą prieš pateikdamas paraišką gauti pagalbą, bet kokia tam projektui suteikta pagalba nebus laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(46)

Susitariančiosios šalys turi nustatyti ir naudoti pagalbos paraiškos formą. Į paraiškos formą įtraukiama bent ši informacija: pareiškėjo pavadinimas ir įmonės dydis, projekto aprašas, įskaitant jo vietą ir pradžios bei pabaigos datas, jam įgyvendinti reikalingos pagalbos sumą ir tinkamas finansuoti išlaidas. Paraiškos formoje gavėjai turi apibūdinti padėtį, kuri susiklostytų be pagalbos, t. y. vadinamąjį priešingos padėties scenarijų arba alternatyvų scenarijų ar projektą. Be to, didelės įmonės privalo pateikti dokumentus, kuriais įrodomas paraiškos formoje apibūdintas priešingos padėties scenarijus.

(47)

Gavusi paraiškos formą pagalbą teikianti institucija privalo patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, kad pagalba turi reikiamą skatinamąjį poveikį. Priešingos padėties scenarijus laikomas įtikinamu, jei jis tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo metu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos. 45 ir 46 punktų sąlygų laikytis nereikia, kai pagalba skiriama remiantis konkurenciniu konkursu.

(48)

Institucijos nuomone, pagalba, skirta prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų, iš esmės turi skatinamąjį poveikį, įskaitant atvejus, kai standartas jau yra priimtas, bet dar neįsigaliojo. Tačiau pastaruoju atveju pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei ja skatinama įvykdyti investiciją gerokai prieš standarto įsigaliojimą. Pagalba, skirta prisitaikyti prie jau priimtų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų, bus laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jeigu investicija įvykdoma ir baigiama likus bent vieneriems metams iki Sąjungos standartų įsigaliojimo.

(49)

Taikant papildomą 48 punkto išimtį, skatinamasis poveikis gali būti ir tada, kai pagalba teikiama:

(50)

Institucija mano, kad pagalba, skirta remti investicijoms, dėl kurių pagalbos gavėjas vykdydamas veiklą gali imtis priemonių, kad galėtų taikyti griežtesnius standartus nei Sąjungoje taikomi standartai, daro teigiamą poveikį siekiant aplinkos apsaugos ar energetikos tikslų. Kad susitariančiosios šalys būtų suinteresuotos diegti privalomus nacionalinius standartus, kurie yra griežtesni nei atitinkami Sąjungos standartai, toks teigiamas poveikis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar yra taikomi griežtesni už Sąjungos standartus privalomi nacionaliniai standartai. Tai apima, pavyzdžiui, priemones vandens ir oro kokybei pagerinti daugiau nei nustatyta privalomuosiuose Sąjungos standartuose. Toks teigiamas poveikis egzistuoja ir tada, kai privalomi nacionaliniai standartai yra priimti nesant Sąjungos standartų.

(51)

Pagal Direktyvą 2012/27/ES (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą) didelės įmonės turi kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus. Todėl didelėms įmonėms skiriama pagalba energijos vartojimo auditui atlikti gali turėti skatinamąjį poveikį tik jeigu pagalba nėra kompensuojamos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatyto energijos vartojimo audito išlaidos. Kadangi MVĮ šis įpareigojimas netaikomas, MVĮ skiriama valstybės pagalba energijos vartojimo auditui atlikti gali turėti skatinamąjį poveikį.

(52)

Pirmesnio punkto nuostatomis nedaromas poveikis valstybės pagalbos energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, nustatytoms arba taikomoms remiantis energijos vartojimo audito rezultatais arba kitomis priemonėmis (pvz., energijos valdymo sistemomis ir aplinkos apsaugos valdymo sistemomis), skatinamojo poveikio vertinimui.

(53)

Priemonių, apie kurias būtina pranešti atskirai, atveju susitariančiosios šalys privalo Institucijai visapusiškai įrodyti pagalbos skatinamąjį poveikį. Jos turi pateikti aiškių įrodymų, kad pagalba veiksmingai paveikia sprendimą dėl investicijų ir kad dėl jos pasikeičia pagalbos gavėjo elgesys (jis gerina aplinkos apsaugą) arba pagerėja Europos energijos rinkos veikimas. Kad būtų galima atlikti nuodugnų vertinimą, susitariančioji šalis turi ne tik pateikti informaciją apie remiamą projektą, bet ir išsamiai apibūdinti priešingos padėties scenarijų, t. y. įvykių scenarijų, jeigu jokia susitariančioji šalis pagalbos gavėjui neskirtų pagalbos.

(54)

Naujų investicijų arba naujų gamybos metodų pranašumai paprastai neapsiriboja tiesioginiu poveikiu aplinkos apsaugai ar poveikiu energijos rinkai. Tokie pranašumai visų pirma gali būti gamybos pranašumai (37), o rizika visų pirma yra susijusi su abejonėmis, ar investicija duos tiek naudos, kaip tikimasi.

(55)

Skatinamasis poveikis iš esmės nustatomas atlikus priešingos padėties scenarijaus tyrimą, pagal kurį lyginami numatomos veiklos lygiai, jeigu pagalba būtų teikiama ir jeigu nebūtų teikiama. Pirmiausia yra tikrinamas projekto pelningumas, jeigu pagalba nebūtų teikiama, siekiant įvertinti, ar iš tiesų jis yra mažesnis nei pelnas, kurį bendrovė gautų įgyvendindama alternatyvų projektą.

(56)

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, pelningumo lygį galima įvertinti taikant metodiką, kuri paprastai naudojama konkrečiame sektoriuje ir kuri gali apimti projekto grynosios dabartinės vertės (GDV) (38), vidinės grąžos normos (VGN) (39)) arba vidutinės panaudoto kapitalo grąžos (PKG) vertinimo metodus. Projekto pelningumas turi būti lyginamas su įprastomis grąžos normomis, kurias bendrovė taiko kitiems panašaus pobūdžio investiciniams projektams. Jei tų normų nėra, projekto pelningumas turi būti lyginamas su visos bendrovės kapitalo kaina arba su atitinkamame sektoriuje įprastai taikomomis grąžos normomis.

(57)

Jeigu konkretus priešingos padėties scenarijus nėra žinomas, skatinamasis poveikis gali būti numanomas, kai yra finansavimo trūkumas, t. y. kai, remiantis ex ante verslo planu, investicinės išlaidos viršija investicijos tikėtino veiklos pelno GDV.

(58)

Susitariančiosios šalys visų pirma yra raginamos remtis atnaujintais, aktualiais ir patikimais patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, oficialiais valdybos dokumentais, kredito komiteto ataskaitomis, rizikos vertinimais, finansinėmis ataskaitomis, vidiniais verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais tyrimais, susijusiais su vertinamu investiciniu projektu. Patikrinti skatinamąjį poveikį galėtų padėti dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, išlaidų prognozes finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai, arba finansų įstaigoms pateikti dokumentai.

(59)

Siekdama užtikrinti, kad skatinamasis poveikis būtų nustatytas objektyviai, vertindama skatinamąjį poveikį Institucija gali lyginti konkrečios bendrovės duomenis su sektoriaus, kuriame bendrovė vykdo veiklą, duomenimis – tai vadinama lyginamąja analize. Visų pirma susitariančioji šalis, jei įmanoma, turėtų pateikti su sektoriumi susijusius duomenis, rodančius, kad bendrovės priešingos padėties scenarijus, reikalaujamas pelningumo lygis ir tikėtini pinigų srautai yra pagrįsti.

(60)

Institucija gali nustatyti, kad skatinamasis poveikis yra ir tais atvejais, kai pagalbą gaunanti įmonė yra suinteresuota vykdyti projektą, net jeigu remiamas projektas nepasiekia paprastai reikalaujamo pelningumo lygio. Tai gali būti pateisinama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į platesnio pobūdžio naudą, kurios paties projekto pelningumas neparodo. Tokiomis aplinkybėmis yra labai svarbūs pateikti įrodymai, patvirtinantys skatinamojo poveikio buvimą.

(61)

Jeigu įmonė laikosi nacionalinio standarto, kuris yra griežtesnis nei Sąjungos standartai arba kuris yra priimtas, jeigu Sąjungos standartų nėra, Institucija patikrins, ar pagalbos gavėjui dėl padidėjusių išlaidų būtų daromas esminis poveikis ir ar jis nesugebėtų padengti su nedelsiamu nacionalinio standarto įgyvendinimu susijusių išlaidų.

(62)

Investicijų, dėl kurių įmonės gali pasiekti aukštesnius rodiklius, nei pagal Sąjungos standartus reikalaujamas minimalus lygis, atveju Institucija vis tiek gali nustatyti, kad skatinamojo poveikio nėra, ypač jeigu tokios investicijos atitinka minimalius techninius standartus, kurie yra prieinami rinkoje.

(63)

Jeigu dėl pagalbos, kuria skatinama vykdyti papildomą veiklą, nesikeičia pagalbos gavėjo elgesys, ta pagalba neturi skatinamojo poveikio, kiek tai susiję su aplinkai palankaus elgesio EEE skatinimu arba Europos energijos rinkos stiprinimu. Todėl pagalba nebus patvirtinta tokiais atvejais, kai paaiškėja, kad ta pati veikla būtų vykdoma ir be pagalbos.

(64)

Pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai yra laikoma proporcinga, jeigu pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui yra apribota iki minimumo, kurio reikia nustatytam aplinkos apsaugos ar energetikos tikslui pasiekti.

(65)

Paprastai laikoma, kad pagalba yra apribota iki būtino minimumo, jei jos suma atitinka grynąsias papildomas išlaidas, kurių reikia tikslui pasiekti, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta. Grynosios papildomos išlaidos – tai remiamo projekto ir alternatyviojo investicinio projekto, kurį bendrovė vykdytų be pagalbos, t. y. priešingos padėties scenarijaus, ekonominės naudos ir išlaidų (įskaitant investiciją ir veiklą) skirtumas.

(66)

Tačiau gali būti sunku visapusiškai atsižvelgti į visą ekonominę naudą, kurią bendrovė gaus dėl papildomų investicijų (40). Todėl priemonėms, kurių nereikia vertinti atskirai, gali būti taikomas supaprastintas metodas, pagal kurį bus skaičiuojamos papildomos investicinės išlaidos, t. y. neatsižvelgiant į veiklos pelną ir išlaidas. Priemonės, kurių nereikia vertinti atskirai, bus laikomos proporcingomis, jeigu pagalbos suma neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo, t. y. konkrečios tinkamų finansuoti išlaidų, kaip apibrėžta 67–71 punktuose, procentinės dalies. Tas didžiausias pagalbos intensyvumas taip pat naudojamas kaip pagalbos priemonių, apie kurias būtina pranešti, riba.

(67)

Pagalbos aplinkos apsaugai tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos materialiajam ir (arba) nematerialiajam turtui, kuris yra tiesiogiai susijęs su bendro tikslo siekimu.

(68)

Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos taip:

(69)

2 priede pateiktas atitinkamų priešingos padėties scenarijų sąrašas arba tinkamų finansuoti išlaidų skaičiavimai, atitinkantys panašiais atvejais taikytiną priešingos padėties scenarijų. Institucija gali pritarti alternatyviems priešingos padėties scenarijams, jei susitariančioji šalis juos tinkamai pagrindžia.

(70)

Jeigu priemonėmis remiami integruoti projektai, pavyzdžiui, integruotų energijos vartojimo efektyvumo priemonių atveju, arba biodujų projektai, gali būti sunku nustatyti priešingos padėties scenarijų. Jeigu priešingos padėties scenarijus negali būti patikimai nustatytas, alternatyva Institucija gali laikyti bendras projekto išlaidas, todėl dėl skirtingo tinkamų finansuoti išlaidų skaičiavimo gali būti taikomas mažesnis pagalbos intensyvumas.

(71)

68–70 punktuose nustatytos taisyklės yra taikomos gamybos įrenginių įrengimui pagal didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo projektus. Tačiau tinklo, kuris vertinamas panašiai kaip energetikos infrastruktūra, įrengimo pagalbai bus taikomas finansavimo trūkumo metodas.

(72)

Siekdama užtikrinti nuspėjamumą ir vienodas sąlygas, Institucija taiko 1 priede nurodytus didžiausio pagalbos intensyvumo dydžius. Šie pagalbos intensyvumo dydžiai parodo valstybės intervencijos poreikį, nustatytą, viena vertus, pagal atitinkamą rinkos nepakankamumą, kita vertus, – pagal tikėtiną konkurencijos ir prekybos iškraipymo lygį.

(73)

Kai kurių rūšių pagalbai arba tuo atveju, kai investicija vykdoma remiamoje vietovėje, gali būti leidžiamas didesnis pagalbos intensyvumas, tačiau pagalbos intensyvumas jokiu būdu negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Leidžiamas didesnis pagalbos intensyvumas:

(74)

Todėl Institucija laikys, kad pagalba yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos bus tinkamai apskaičiuotos ir laikomasi 1 priede nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo.

(75)

Tais atvejais, kai pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, pagalbos suma gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų (47). Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai, pagalba turi būti teikiama remiantis konkurso dalyvio pateiktu pradiniu pasiūlymu, todėl tolesnių derybų galimybė atmetama.

(76)

Pagalba gali būti suteikta vienu metu pagal kelias pagalbos schemas arba sumuojama su ad hoc pagalba, jeigu bendra veiklai arba projektui skirtos valstybės pagalbos suma neviršija ribų, nustatytų pagal pagalbos viršutines ribas, nurodytas šiose gairėse.

(77)

Pagalba negali būti sumuojama su de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei dėl tokio sumavimo būtų viršytas šiose gairėse nustatytas pagalbos intensyvumas.

(78)

Siekiant užtikrinti individualios pagalbos proporcingumą nepakanka laikytis šiame skirsnyje ir 1 priede nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo. Šis didžiausias pagalbos intensyvumas naudojamas kaip individualios pagalbos riba (48).

(79)

Paprastai bus laikoma, kad pagalba, apie kurią būtina pranešti atskirai, yra apribota iki minimumo, jei jos suma atitinka grynąsias papildomas remiamos investicijos išlaidas, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta. Turi būti atsižvelgiama į visas susijusias išlaidas ir naudą per visą projekto vykdymo laikotarpį.

(80)

Jeigu jokio konkretaus alternatyvaus projekto negalima nustatyti kaip priešingos padėties scenarijaus, Institucija patikrins, ar pagalbos suma viršija minimalią sumą, kuri yra būtina, kad remiamas projektas būtų pakankamai pelningas, pavyzdžiui, ar projekto VGN dėl jos padidėja daugiau nei įprastos grąžos normos, kurias atitinkama įmonė taiko kitiems panašaus pobūdžio investiciniams projektams. Kai to lyginamojo rodiklio nėra, tam tikslui gali būti naudojama visos bendrovės kapitalo kaina ar grąžos normos, įprastai taikomos atitinkamame sektoriuje.

(81)

Susitariančioji šalis turėtų pateikti įrodymų, kad pagalbos suma yra apribota iki minimumo. Pagalbos proporcingumui įvertinti taip pat galima naudoti skaičiavimus, taikytus skatinamajam poveikiui nustatyti. Susitariančioji šalis turi įrodyti proporcingumą remdamasi 58 punkte nurodytais dokumentais.

(82)

Veiklos pagalbos, teikiamos rengiant konkurencinį konkursą, atveju individuali pagalba laikoma proporcinga, jeigu tenkinamos bendrosios sąlygos.

(83)

Kad pagalba būtų suderinama su EEE susitarimo veikimu, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį siekiant bendros svarbos tikslo.

(84)

Institucija nustatė dvi galimo iškraipymo dėl pagalbos rūšis, būtent produkto rinkos iškraipymus ir poveikį vietos pasirinkimui. Abiejų rūšių iškraipymai gali nulemti neveiksmingą išteklių paskirstymą, dėl kurio prastėja ekonominiai vidaus rinkos rezultatai, ir paskirstymo problemas, kurios veikia ekonominės veiklos pasiskirstymą regionuose.

(85)

Aplinkos apsaugos tikslais skiriama pagalba savaime labiau remiami ekologiški, o ne taršesni gaminiai ir technologijos, ir toks pagalbos poveikis iš principo nebus laikomas nederamu konkurencijos iškraipymu, nes jis neatsiejamas nuo pagalbos tikslo kurti ekologiškesnę ekonomiką. Vertindama galimą neigiamą pagalbos aplinkos apsaugai poveikį, Institucija atsižvelgs į bendrą priemonės poveikį aplinkai, palyginti su jos neigiamu poveikiu įmonių, kurioms pagalba neteikiama, padėčiai rinkoje, taigi ir pelnui. Tai darydama Institucija visų pirma apsvarstys iškraipomąjį poveikį konkurentams, kurie ir be pagalbos vykdo veiklą ekologiškai. Taigi, kuo mažesnis numatomas konkrečios priemonės poveikis aplinkai, tuo svarbiau įvertinti jos poveikį konkurentų rinkos dalims ir pelnui rinkoje.

(86)

Vienas valstybės pagalbos, teikiamos aplinkos apsaugos ir energetikos tikslams pasiekti, potencialiai žalingo poveikio pavyzdys yra tai, kad ji trukdo rinkos mechanizmui pasiekti veiksmingų rezultatų: atlyginama veiksmingiausiems novatoriškiems gamintojams, o neveiksmingiausi verčiami tobulintis, restruktūrizuotis ar pasitraukti iš rinkos. Tai gali nulemti situaciją, kai dėl tam tikroms įmonėms suteiktos pagalbos į rinką negali patekti ir plėstis veiksmingesni ar novatoriškesni konkurentai, pavyzdžiui, konkurentai, naudojantys skirtingą ar net švaresnę technologiją, kurie kitu atveju tai galėtų padaryti. Ilgainiui konkurencinio įėjimo į rinką ir pasitraukimo iš jos proceso trukdymas gali nuslopinti inovacijas ir sulėtinti visos pramonės našumo gerinimą.

(87)

Pagalba taip pat gali turėti kitokį iškraipomąjį poveikį – sustiprinti didelę pagalbos gavėjo įtaką rinkoje arba padėti ją išlaikyti. NET jei pagalba tiesiogiai nesustiprinama didelė įtaka rinkoje, tai gali būti daroma netiesiogiai – skatinant esamus konkurentus atsisakyti plėtros ar pasitraukti iš rinkos arba atgrasant naujus konkurentus nuo įėjimo į rinką.

(88)

Pagalba gali ne tik sukelti iškraipymus produkto rinkose, bet ir nulemti poveikį prekybai ir vietos pasirinkimui. Iškraipymai gali kilti įvairiose susitariančiosiose šalyse, kai įmonės konkuruoja tarpvalstybiniu mastu arba kai jos renkasi skirtingas investavimo vietas. Pagalba, kuria siekiama išlaikyti ekonominę veiklą viename regione arba ją pritraukti iš kitų vidaus rinkos regionų, tiesiogiai gali nenulemti iškraipymo produkto rinkoje, tačiau dėl jos veikla ar investicijos gali būti perkeliamos iš vieno regiono į kitą ir tai neturi jokio grynojo poveikio aplinkai.

(89)

Siekiant nustatyti, kokiu mastu pagalbos priemonė gali būti laikoma turinčia iškraipomąjį poveikį, reikia išanalizuoti priemonę ir aplinkybes, kuriomis ji yra taikoma. Tačiau būna atvejų, kai neigiamas poveikis akivaizdžiai nusveria teigiamą poveikį, t. y. kai pagalba negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(90)

Institucija nustato didžiausią pagalbos intensyvumą, kuris yra pagrindinis suderinamumo reikalavimas ir kuriuo siekiama neleisti valstybės pagalbos naudoti projektams, kurių pagalbos sumos ir tinkamų finansuoti išlaidų santykis yra labai didelis ir greičiausiai turės iškraipomąjį poveikį.

(91)

Taigi pagalba aplinkos apsaugos ir energetikos tikslams pasiekti, dėl kurios tik pakeičiama ekonominės veiklos vieta, tačiau nepagerinamas esamas aplinkos apsaugos lygis susitariančiosiose šalyse, nebus laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(92)

Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Institucija daugiausia nagrinėja iškraipymus, kurie atsirastų dėl numatomo pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai poveikio įmonių konkurencijai paveiktose produkto rinkose ir poveikio ekonominės veiklos vietai. Jeigu valstybės pagalbos priemonės yra tinkamai parengtos atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą, kurį jomis siekiama pašalinti, rizika, kad pagalba nederamai iškraipys konkurenciją, bus mažesnė.

(93)

Jeigu pagalba yra proporcinga ir neviršija papildomų investicinių išlaidų, neigiamas pagalbos poveikis iš esmės yra švelnesnis. Tačiau net jei pagalba yra būtina ir proporcinga, ji gali nulemti gavėjų elgsenos pokytį, kuris iškraipo konkurenciją. Paprastai pelno siekianti įmonė aplinkos apsaugą gerins labiau, nei reikia pagal privalomus reikalavimus, tik tada, jeigu manys, kad tai jai duos bent kokios nors nedidelės naudos.

(94)

Kad konkurencijos ir prekybos iškraipymai būtų kuo mažesni, Institucija daug dėmesio skirs atrankos procesui. Jei įmanoma, atrankos procesas turėtų būti vykdomas be diskriminacijos, skaidriai ir atvirai, ir bendrovės, galinčios konkuruoti teikdamos projektus, kuriais siekiama tų pačių aplinkos apsaugos ar energetikos tikslų, neturėtų būti nepagrįstai atmetamos. Baigus atrankos procesą, turėtų būti atrinkti pagalbos gavėjai, galintys siekti aplinkos apsaugos ar energetikos tikslų naudodami mažiausią pagalbos sumą arba ekonomiškiausiu būdu.

(95)

Neigiamą pagalbos poveikį Institucija vertins visų pirma atsižvelgdama į šiuos elementus:

a)    vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas arba kompensavimas : jeigu dėl naujos įrangos (49) sumažės vieneto gamybos sąnaudos, palyginti su padėtimi, kuri būtų, jei pagalba nebūtų teikiama, arba jeigu teikiant pagalbą kompensuojama dalis veiklos išlaidų, tikėtina, kad pagalbos gavėjų apyvarta padidės. Kuo produkto kaina elastingesnė, tuo labiau tikėtina, kad pagalba iškraipys konkurenciją;

b)    naujas produktas : jeigu pagalbos gavėjai pagamina naują arba geresnės kokybės produktą, tikėtina, kad jie padidins apyvartą ir galbūt įgis pradininko pranašumą.

(96)

Susitariančioji šalis privalo užtikrinti, kad 3.2.6.1 skirsnyje apibūdintas neigiamas poveikis būtų apribotas. Be 3.1.6.2 skirsnyje nurodytų elementų, Institucija atsižvelgs į (ir įvertins) tai, ar teikiant individualią pagalbą:

(97)

Institucija gali svarstyti kitas nei pranešta planuojamas taikyti energetikos ir aplinkos apsaugos paramos schemas, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai naudingos pagalbos gavėjui, kad įvertintų suminį pagalbos poveikį.

(98)

Institucija taip pat vertins, ar dėl pagalbos kai kuriose teritorijose gali susidaryti palankesnės gamybos sąlygos, pirmiausia dėl to, kad dėl pagalbos gamybos sąnaudos yra santykinai mažesnės nei kitur, arba dėl to, kad naudojant pagalbą taikomi griežtesni gamybos standartai. Dėl to bendrovės gali pasilikti remiamose teritorijose arba į jas persikelti, arba į remiamą vietovę perkelti savo prekybos srautus. Analizuodama individualią pagalbą, apie kurią būtina pranešti, Institucija atitinkamai atsižvelgs į bet kokius įrodymus, kad pagalbos gavėjas svarstė alternatyvias vietas.

(99)

Susitariančiosios šalys privalo užtikrinti, kad išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija: visas patvirtintos pagalbos schemos arba sprendimo dėl individualios pagalbos suteikimo ir įgyvendinimo nuostatų tekstas arba nuoroda į jį, pagalbą teikiančios institucijos (-ų) pavadinimas (-ai), atskirų pagalbos gavėjų pavadinimai, kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos forma ir suma, pagalbos suteikimo data, įmonės rūšis (MVĮ ar didelė bendrovė), regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas (NUTS II lygmeniu), ir pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu).

(100)

Su mokesčių lengvatų schemomis ir pagalba paramos, teikiamos atsinaujinančių išteklių energetikai, finansavimo lengvatų forma, susijusi informacija apie individualios pagalbos sumas gali būti nurodoma šiais intervalais (mln. EUR): [0,5–1]; [1–2]; [2–5]; [5–10]; [10–30]; [30 ir daugiau].

(101)

Tokia informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas teikti pagalbą; ji turi būti saugoma bent 10 metų ir prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų (50). Iki 2016 m. liepos 1 d. susitariančiosios šalys neprivalės pateikti tokios informacijos. Reikalavimas skelbti informaciją gali būti netaikomas, jei skirta individuali pagalba yra mažesnė nei 500 000 EUR.

(102)

Europos Sąjunga, visų pirma vykdydama strategiją „ES 2020“, nustato plataus užmojo klimato kaitos ir energetikos tvarumo tikslus. Šių tikslų jau padedama siekti keliais Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais, pvz., ATLPS, Direktyva 2009/28/EB (51) (Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB (52) (Degalų kokybės direktyva). Tačiau juos įgyvendinus ne visada pavyksta pasiekti veiksmingiausių rinkos rezultatų ir tam tikromis sąlygomis valstybės pagalba gali būti tinkama priemonė, padedanti pasiekti Sąjungos tikslų ir susijusių nacionalinių planinių rodiklių.

(103)

Šios gairės taikomos laikotarpiu iki 2020 m. Tačiau jomis turėtų būti sudarytos sąlygos pasiekti 2030 m. strategijoje nustatytus tikslus. Tikimasi, kad 2020–2030 m. laikotarpiu įsitvirtinę atsinaujinantys energijos ištekliai taps konkurencingi tinkle, o tai reiškia, kad su balansavimo atsakomybe susijusios subsidijos ir lengvatos turėtų būti laipsniškai mažinamos ir nutrauktos. Šiomis gairėmis siekiama to tikslo ir užtikrinama, kad taikant rinkos mechanizmus būtų pereita prie ekonomiškai efektyvių rezultatų.

(104)

Tokios rinkos priemonės kaip aukcionai arba konkurencinis konkursas, kuriuose gali dalyvauti visi elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai, konkuruojantys vienodomis sąlygomis EEE lygiu, paprastai turėtų užtikrinti, kad subsidijos būtų apribotos iki minimumo ir galiausiai visiškai nutrauktos.

(105)

Tačiau dėl skirtingų atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtros etapų pagal šias gaires susitariančiosios šalys gali rengti su konkrečia technologija susijusius viešuosius konkursus, remdamosi atitinkamos naujos ir novatoriškos technologijos ilgalaikiu potencialu, poreikiu užtikrinti įvairinimą, tinklo apribojimais, tinklo stabilumu ir sistemos (integracijos) išlaidomis. tinklo apribojimais, tinklo stabilumu ir sistemos (integracijos) išlaidomis.

(106)

Tam tikro dydžio įrenginiams, dėl kurių rengti konkursą nėra tinkama arba kurie tebėra parodomajame etape, taikomos konkrečios išimtys. Tokių įrenginių įtraukti neprivaloma.

(107)

Atsižvelgdama į perteklinį pajėgumą iš maistinių augalų gaminamo biokuro rinkoje, Institucija laikysis nuomonės, kad investicinė pagalba naujiems ir esamiems iš maistinių augalų gaminamų biodegalų pajėgumams nėra pagrįsta. Tačiau investicinė pagalba, skirta iš maistinių augalų gaminamų biodegalų įrenginiams pertvarkyti į pažangiųjų biodegalų įrenginius, yra leidžiama tokio pertvarkymo išlaidoms padengti. Visais kitais atvejais su biodegalais susijusi investicinė pagalba gali būti teikiama tik pažangiesiems biodegalams.

(108)

Investicinė pagalba iš maistinių augalų gaminamiems biodegalams remti nebebus teikiama įsigaliojus šioms gairėms, veiklos pagalba iš maistinių augalų gaminamiems biodegalams gali būti teikiama tik iki 2020 m. Todėl tokia pagalba gali būti teikiama tik įrenginiams, kurie pradėjo veikti iki 2013 m. gruodžio 31 d., tol, kol įrenginys visiškai nusidėvi, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2020 m.

(109)

Be to, Institucija laikysis nuomonės, kad pagalba nepagerina aplinkos apsaugos ir todėl negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu pagalba teikiama biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas (53), išskyrus atvejus, kai susitariančioji šalis gali įrodyti, kad pagalba būtų teikiama tik tvariems biodegalams, kurie yra per brangūs, kad patektų į rinką, taikant vien tik tiekimo arba maišymo įpareigojimą.

(110)

Visų pirma, nors ATLPS ir nacionaliniais CO2 mokesčiais internalizuojamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiu susijusios išlaidos, kol kas gali būti neįmanoma internalizuoti visų tų išlaidų. Todėl valstybės pagalba gali padėti siekti susijusių, tačiau kitų su atsinaujinančiąja energija susijusių EEE tikslų. Taigi, jeigu nėra priešingų įrodymų, Institucija daro prielaidą, kad likutinis rinkos nepakankamumas tebeegzistuoja ir jis gali būti šalinamas teikiant pagalbą atsinaujinančių išteklių energetikai.

(111)

Kad susitariančiosios šalys galėtų pasiekti planinius rodiklius, pagrįstus strategijos „ES 2020“ tikslais, Institucija daro prielaidą, kad pagalba yra tinkama ir jos iškraipomasis poveikis yra apribotas, jeigu įvykdomos visos kitos sąlygos.

(112)

Pagalbos hidroenergijos gamybai poveikis gali būti dvejopas: viena vertus, ji turi teigiamą poveikį, nes yra susijusi su mažu išmetamu ŠESD kiekiu, kita vertus, ji gali turėti ir neigiamą poveikį vandens sistemoms ir biologinei įvairovei. Todėl teikdamos pagalbą hidroenergijos gamybai, susitariančiosios šalys privalo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (54), visų pirma jos 4 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos leidžiama daryti naujus vandens telkinių pakeitimus.

(113)

Pagrindinis EEE teisės aktuose dėl atliekų įtvirtintas principas yra atliekų tvarkymo hierarchija, kuria nustatomi atliekų tvarkymo būdų prioritetai (55). Valstybės pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai, kurioje kaip kuras naudojamos atliekos, įskaitant atliekinę šilumą, gali padėti gerinti aplinkos apsaugą, jeigu ji teikiama neapeinant to principo.

(114)

Pagalba atsinaujinančių išteklių energetikai gali būti teikiama kaip investicinė arba veiklos pagalba. Investicinės pagalbos schemoms ir investicinei pagalbai, apie kurią pranešta atskirai, taikomos 3.2 skirsnyje nustatytos sąlygos.

(115)

Veiklos pagalbos schemoms bus taikomos 3.2 skirsnio bendrosios nuostatos su pakeitimais, nustatytais šio skirsnio konkrečiomis nuostatomis. Veiklos pagalbai, apie kurią pranešta atskirai, taikomos 3.2 skirsnyje nustatytos sąlygos, ir prireikus atsižvelgiama į šiame skirsnyje nustatytus veiklos pagalbos schemoms taikomus pakeitimus.

(116)

Pagalbos schemas Institucija leis taikyti daugiausiai dešimt metų. Jei priemonę ketinama taikyti toliau, pasibaigus šiam laikotarpiui apie ją turėtų būti pranešta iš naujo. Iš maistinių augalų gaminamiems biodegalams skirtų esamų ir naujų schemų, apie kurias pranešama, trukmė turėtų būti apribota iki 2020 m.

(117)

Sąjunga nustatė bendrą Sąjungos planinį rodiklį, susijusį su atsinaujinančių energijos išteklių dalimi, palyginti su galutiniu energijos suvartojimu, ir juo remdamasi nustatė privalomus nacionalinius planinius rodiklius. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai (56), skirti tarpvalstybinei paramai siekiant nacionalinių planinių rodiklių palengvinti. Siekiant apriboti bendrą iškraipomąjį poveikį, veiklos pagalbos schemose iš esmės turėtų būti leidžiama dalyvauti kitoms EEE šalims ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims. Ja siekiama kuo labiau sumažinti išlaidas susitariančiosioms šalims, kurių vienintelis tikslas yra pasiekti Sąjungos teisės aktuose nustatytą nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių planinį rodiklį. Tačiau susitariančiosios šalys, prieš leisdamos tarpvalstybinę paramą, gali norėti įdiegti bendradarbiavimo mechanizmą, nes kitaip kitų šalių įrenginių gamyba nebus įskaitoma į nacionalinį planinį rodiklį pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (57). Institucija teigiamai vertins schemas, kuriose gali dalyvauti kitos EEE ar Energijos bendrijos šalys.

(118)

Pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energetikai iš esmės turėtų padėti atsinaujinančiąją elektros energiją integruoti į rinką. Tačiau tai gali būti neįmanoma ar netinkama tam tikrų mažos galios įrenginių atveju.

(119)

Siekiant skatinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos integraciją į rinką, svarbu, kad pagalbos gavėjai parduotų elektros energiją tiesiogiai rinkoje ir kad jiems būtų taikomi rinkos įpareigojimai. Visos šios sąlygos taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d. visoms naujoms pagalbos schemoms ir priemonėms:

(120)

119 punkte nustatytos sąlygos netaikomos įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra mažesnė nei 500 kW, arba parodomiesiems projektams, išskyrus iš vėjo energijos gaminamą elektros energiją, kai taikoma 3 MW įrengtoji elektros energijos galia arba 3 gamybos vienetai.

(121)

Pereinamuoju etapu, kuris apims 2015–2016 m., bent 5 % planuojamo naujo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumo pagalba turėtų būti teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. taikomi toliau nustatyti reikalavimai.

Pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais (59), išskyrus atvejus, kai:

Jeigu tokiame konkurenciniame konkurse be diskriminacijos gali dalyvauti visi atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojai, Institucija darys prielaidą, kad pagalba yra proporcinga ir neiškraipo konkurencijos taip, kad pakenktų EEE susitarimo veikimui.

Konkursas gali būti rengiamas tik konkrečioms technologijoms, jeigu visiems gamintojams skirtas konkursas duotų neoptimalų rezultatą ir to nebūtų įmanoma išspręsti konkurso struktūros nuostatomis, visų pirma atsižvelgiant į:

(122)

Pagalba nerengiant konkurencinio konkurso gali būti teikiama, kaip apibūdinta 121 punkte, įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra mažesnė nei 1 MW, parodomiesiems projektams, išskyrus iš vėjo energijos gaminamą elektros energiją, įrenginiams, kurių įrengtoji elektros energijos galia neviršija 6 MW arba 6 gamybos vienetų.

(123)

Jeigu konkurencinis konkursas nerengiamas, taikomos 119 ir 120 punktuose nustatytos sąlygos ir 126 punkte nustatytos veiklos pagalbos kitai atsinaujinančių išteklių energetikai nei elektros energetika sąlygos.

(124)

Pagalba teikiama tik tol, kol jėgainė visiškai nusidėvi pagal įprastas apskaitos taisykles, o visa anksčiau gauta investicinė pagalba turi būti išskaičiuota iš veiklos pagalbos.

(125)

Šiomis sąlygomis nedaromas poveikis susitariančiųjų šalių galimybėms atsižvelgti į teritorijų planavimo interesus, pavyzdžiui, nustatant reikalavimą prieš dalyvavimą konkurse gauti statybos leidimą arba per tam tikrą laikotarpį priimti sprendimus dėl investicijų.

(126)

Veiklos pagalba kitai atsinaujinančių išteklių energetikai nei elektros energetika bus laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(127)

Kitaip nei daugumai kitų atsinaujinančių energijos išteklių, biomasei reikia palyginti nedaug investicinių išlaidų, tačiau daugiau veiklos išlaidų. Dėl didesnių veiklos išlaidų biomasės (61) jėgainės gali būti nepajėgios veikti net įrenginiams visiškai nusidėvėjus, nes veiklos išlaidos gali būti didesnės už pajamas (rinkos kainą). Kita vertus, esama biomasės jėgainė gali veikti kaip žaliavą naudodama ne biomasę, o iškastinį kurą, jeigu kaip žaliavą naudoti iškastinį kurą yra ekonomiškai naudingiau nei biomasę. Kad abiem atvejais būtų toliau naudojama biomasė, Institucija gali pripažinti veiklos pagalbą suderinama su EEE susitarimo veikimu net ir jėgainei nusidėvėjus.

(128)

Veiklos pagalbą biomasei naudoti po jėgainės nusidėvėjimo Institucija laikys suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei susitariančioji šalis įrodys, kad veiklos išlaidos, kurias pagalbos gavėjas patiria po jėgainės nusidėvėjimo, tebėra didesnės už atitinkamos energijos rinkos kainą, ir jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(129)

Veiklos pagalbą biomasei naudoti po jėgainės nusidėvėjimo Institucija laikys suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei susitariančioji šalis įrodys, kad, nepriklausomai nuo atitinkamos energijos rinkos kainos, kaip žaliavą naudoti iškastinį kurą yra ekonomiškiau nei biomasę, ir jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(130)

Susitariančiosios šalys gali teikti paramą atsinaujinantiems energijos ištekliams taikydamos tokius rinkos mechanizmus kaip ekologiniai sertifikatai. Šiais rinkos mechanizmais (62) sudaroma galimybė visiems atsinaujinančiosios energijos gamintojams gauti netiesioginės naudos dėl garantuotos jų gaminamos energijos paklausos kaina, didesne už tradicinės energijos rinkos kainą. Minėtų ekologinių sertifikatų kaina iš anksto nėra nustatoma, bet priklauso nuo rinkos pasiūlos ir paklausos.

(131)

135 punkte nurodytą pagalbą Institucija laikys suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu susitariančiosios šalys galės pateikti pakankamai įrodymų, kad i) tokia parama yra būtina norint užtikrinti atitinkamų atsinaujinančių energijos išteklių gyvybingumą, ii) dėl jos ilgainiui nesusidaro kompensacijos permoka visos schemos ir skirtingų technologijų atžvilgiu arba kompensacijos permoka atskirų mažiau naudojamų technologijų atžvilgiu, jeigu vienam produkcijos vienetui nustatomi diferencijuoto lygio sertifikatai, ir iii) dėl jos nesumažėja atsinaujinančiosios energijos gamintojų siekis tapti konkurencingesniais.

(132)

Institucija visų pirma mano, kad naudojant ekologinius sertifikatus negali būti taikoma paramos lygio diferenciacija, išskyrus atvejus, kai susitariančioji šalis įrodo poreikį diferencijuoti, remdamosi 121 punkte nurodytais argumentais. 119 ir 120 punktuose nustatytos sąlygos yra taikomos tada, kai tai techniškai įmanoma. Iš veiklos pagalbos turi būti atskaitoma bet kokia anksčiau gauta investicinė pagalba.

(133)

Europos Sąjunga nustatė tikslą – užtikrinti, kad iki 2020 m. Sąjungos pirminės energijos būtų suvartojama 20 % mažiau. Visų pirma Sąjunga priėmė Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kurioje nustatoma Sąjungos bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. būtų pasiektas Sąjungos pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos didinti energijos vartojimo efektyvumą po 2020 m.

(134)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba padėtų gerinti aplinkos apsaugą, pagalba centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui ir bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai bus laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu tik tuo atveju, jei ji teikiama investicijoms į didelio naudingumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą ir didelio energinio efektyvumo centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, įskaitant jų modernizavimą.

(135)

Valstybės pagalba kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kaip kurą naudojantiems atliekas, įskaitant atliekinę šilumą, gali padėti gerinti aplinkos apsaugą, jeigu ji teikiama neapeinant atliekų tvarkymo hierarchijos principo (nurodyto 113 punkte).

(136)

Norėdama įrodyti, kad pagalba padeda gerinti aplinkos apsaugą, susitariančioji šalis gali naudoti įvairius rodiklius (jei įmanoma, kiekybinius), visų pirma energijos kiekį, sutaupytą dėl geresnio, žemesnio energinio naudingumo ir didesnio energijos našumo, arba našumo padidėjimą dėl sumažėjusio energijos suvartojimo ir kuro sunaudojimo.

(137)

Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis mažinamas neigiamas poveikis išorei, kaip nurodyta 30 punkte, sukuriant atskiras paskatas siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu. Be 3.2 skirsnyje nustatytų bendrųjų rinkos nepakankamumo problemų, viena iš rinkos nepakankamumo problemų, kuri gali kilti energijos vartojimo efektyvumo priemonių srityje, yra susijusi su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis pastatuose. Kai svarstomi pastatų renovacijos darbai, energijos vartojimo efektyvumo priemonių nauda paprastai tenka ne pastato savininkui, kuris padengia bendras renovacijos išlaidas, o jo gyventojams. Todėl valstybės pagalba gali būti reikalinga su energijos vartojimo efektyvumu susijusioms investicijoms skatinti siekiant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytų tikslų.

(138)

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatyti tikslai, be kita ko, susiję su šilumine pastatų renovacija ir galutiniu energijos suvartojimu. Tačiau Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nenustatyti energijos vartojimo efektyvumo tikslai įmonėms, todėl pagalba energijos vartojimo efektyvumo srityje gali turėti skatinamąjį poveikį.

(139)

Pagalbos skatinamasis poveikis bus vertinamas remiantis šių gairių 3.2.4 skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

(140)

Valstybės pagalba gali būti laikoma tinkama priemone energijos vartojimo efektyvumo priemonėms finansuoti, neatsižvelgiant į formą, kuria ji teikiama.

(141)

Energijos vartojimo efektyvumo priemonių atveju grąžintinas avansas gali būti laikomas tinkama valstybės pagalbos priemone, visų pirma tuo atveju, jei pajamos iš energijos vartojimo efektyvumo priemonių yra neaiškios.

(142)

Vertinant valstybės pagalbą, visų pirma šiluminei pastatų renovacijai, susitariančiosios šalies parengta finansinė priemonė renovacijos darbams finansuoti gali būti laikoma tinkama priemone valstybės pagalbai teikti.

(143)

Tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos kaip papildomos investicinės išlaidos, kaip nustatyta 68 punkte. Gali būti sunku nustatyti energijos vartojimo efektyvumo priemonių priešingos padėties scenarijų, ypač integruotų projektų atveju. Tokių projektų atveju Institucija gali svarstyti 70 punkte nustatytą tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo pakaitinį rodiklį.

(144)

Taikomas I priede nustatytas pagalbos intensyvumas.

(145)

Veiklos pagalbą energijos vartojimo efektyvumui didinti Institucija laikys proporcinga tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(146)

Veiklos pagalba didelio naudingumo kogeneracinėms jėgainėms gali būti teikiama laikantis veiklos pagalbai atsinaujinančių išteklių elektros energetikai taikomų sąlygų, nustatytų 3.3.2.1 skirsnyje, ir tik:

(147)

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdine iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ siekiama tvaraus augimo nustatant ir kuriant naujas verslo galimybes, be kita ko, diegiant naujas ir novatoriškas gamybos veiklos modelių ir gaminių projektavimo priemones. Joje nustatyta, kaip toks augimas gali būti atsietas nuo išteklių naudojimo ir bendro poveikio aplinkai.

(148)

30 punkte nustatytos rinkos nepakankamumo problemos yra labai svarbios siekiant tausiai naudoti išteklius. Be to, rinkos nepakankamumo problemos toje srityje dažnai nėra sprendžiamos kitų sričių, kaip antai mokesčių ar reguliavimo, politika ir priemonėmis. Tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti būtina.

(149)

Susitariančiosios šalys turi įrodyti individualių priemonių kiekybinę naudą šioje politikos srityje, visų pirma sutaupomą išteklių kiekį ar tausesnį išteklių naudojimą.

(150)

Atsižvelgdama į glaudų ryšį su novatoriškomis gamybos priemonėmis, Institucija pažymi, kad atitinkamus kriterijus atitinkančioms tausaus išteklių naudojimo skatinimo priemonėms gali būti skiriama papildoma ekologinės inovacijos priemoka, kaip nurodyta 73 punkte.

(151)

Laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos principo (nurodyto 113 punkte), Sąjungos septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas pripažinti vienu svarbiausių prioritetų. Susitariančiosios šalys turi nustatyti atliekų tvarkymo planus (64) ir laikytis šios hierarchijos, taip pat rengti su šių planų įgyvendinimu derančias valstybės pagalbos priemones. Kita svarbi EEE aplinkos srities teisės aktuose vartojama sąvoka yra 39 punkte apibūdintas principas „teršėjas moka“.

(152)

Valstybės pagalba atliekų tvarkymui, visų pirma veiklai, kuria siekiama atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslų, gali daryti teigiamą poveikį aplinkos apsaugai, jeigu ji teikiama neapeinant pirmesniame punkte nurodytų principų. Tai apima vandens ar mineralų, kurie kitu atveju būtų nenaudojamos atliekos, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą. Visų pirma, pagal principą „teršėjas moka“ įmonės turėtų padengti savo atliekų tvarkymo išlaidas. Be to, neturėtų būti daromas neigiamas poveikis įprastam antrinių medžiagų rinkos veikimui.

(153)

Institucija laikys, kad pagalba atliekų tvarkymui siekiama bendros svarbos tikslo pagal minėtus atliekų tvarkymo principus, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(154)

Pagalba, kuri, priešingai nei nurodyta 153 punkto a papunktyje, yra skirta pagalbos gavėjo atliekoms tvarkyti, bus vertinama remiantis 3.2 skirsnyje nustatytais bendraisiais kriterijais, taikomais pagalbai įmonėms, taikančioms griežtesnius nei Sąjungos standartus arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra, pagal 20 punkto c papunktį.

(155)

Kaip pripažinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB (66) (toliau – CCS direktyva) ir Komisijos komunikate dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities perspektyvų (67), CCS – tai technologija, kuri gali padėti švelninti klimato kaitą. Pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, CCS technologija gali padėti suderinti iškastinio kuro paklausą ir poreikį mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kai kuriuose sektoriuose CCS technologija šiuo metu yra vienintelė technologija, galinti sumažinti su gamybos procesu susijusias išlakas tiek, kiek ilgainiui būtina. Atsižvelgiant į tai, kad surinkimo, transportavimo ir saugojimo išlaidos yra didelė kliūtis įdiegti CCS technologiją, valstybės pagalba gali padėti skatinti šios technologijos plėtrą.

(156)

Kad skatintų siekti ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, Institucija laikosi nuomonės, kad pagalba CCS technologijai padeda siekti bendros svarbos aplinkos apsaugos tikslo.

(157)

EEE ėmėsi kelių iniciatyvų, siekdama mažinti neigiamą poveikį išorei. Antai ATLPS užtikrinama, kad būtų internalizuojamos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusios išlaidos, tačiau to dar nepakanka siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti EEE ilgalaikiai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Institucija daro prielaidą, kad pagalba CCS technologijai šalinamas likutinis rinkos nepakankamumas, išskyrus atvejus, kai yra įrodymų, kad toks likutinis rinkos nepakankamumas nebeegzistuoja.

(158)

Nedarydama poveikio EEE reglamentams toje srityje, Institucija daro prielaidą, kad pagalba yra tinkama, jeigu įvykdomos visos kitos sąlygos. Leidžiama ir veiklos, ir investicinė pagalba.

(159)

Pagalba gali būti teikiama iškastinio kuro ir (arba) biomasės elektrinėms (įskaitant ir iškastinį kurą, ir biomasę deginančias elektrines) ar kitiems pramonės įrenginiams su CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo įranga arba atskiromis CCS grandinės dalimis. Tačiau pagalba CCS projektams neapima pagalbos CO2 išskiriantiems įrenginiams (pramonės įrenginiams ar elektrinėms), bet apima pagalbą su CCS projektu susijusioms išlaidoms padengti.

(160)

Pagalba neviršija papildomų išskirto CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo išlaidų. Paprastai yra pripažįstama, kad priešingos padėties scenarijus – tai padėtis, kai projektas nėra vykdomas, nes CCS technologija prilygsta papildomai infrastruktūrai, kuri nėra būtina eksploatuoti įrenginiui. Atsižvelgiant į šį priešingos padėties scenarijų, tinkamos finansuoti išlaidos apibrėžiamos kaip finansavimo trūkumas. Atsižvelgiama į visas pajamas, įskaitant, pvz., dėl sumažėjusio ATLPS leidimų poreikio sutaupytas lėšas.

(161)

Institucija vertina pagalbos iškraipomąjį poveikį, remdamasi 3.2.6 skirsnyje nustatytais kriterijais ir atsižvelgdama į tai, ar nustatytos keitimosi žiniomis priemonės, ar infrastruktūra gali naudotis trečiosios šalys ir ar parama atskiriems CCS grandinės elementams turi teigiamą poveikį kitiems pagalbos gavėjo turimiems iškastinio kuro įrenginiams.

(162)

Aplinkosaugos mokesčiai nustatomi siekiant didinti aplinkai žalingo elgesio išlaidas ir taip atgrasyti nuo tokio elgesio ir gerinti aplinkos apsaugą. Iš esmės aplinkosaugos mokesčiai turėtų atitikti bendras visuomenės išlaidas, todėl sumokėta mokesčių suma už išlakų vienetą turėtų būti tokia pati visoms išlakas išskiriančioms įmonėms. Nors sumažinant aplinkosaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant gali būti neigiamai paveiktas tas tikslas (68), toks metodas vis dėlto gali būti reikalingas tuo atveju, jeigu dėl aplinkosaugos mokesčio pagalbos gavėjai atsidurtų tokioje nepalankioje konkurencinėje padėtyje, kad nebūtų įmanoma apskritai įvesti tokio mokesčio.

(163)

Iš tiesų, didesnis bendras aplinkosaugos mokesčių lygis gali būti sumažintas nustatant palankesnę mokesčių tvarką tam tikroms įmonėms. Taigi, sumažinant aplinkosaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant (69), įskaitant mokesčių grąžinimą, galima bent netiesiogiai padėti gerinti aplinkos apsaugą. Tačiau neturėtų būti sumenkintas bendras aplinkosaugos mokesčio tikslas – atgrasyti nuo aplinkai žalingo elgesio. Mokesčių lengvatos turėtų būti būtinos ir pagrįstos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir atitinkamos įmonės turėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos gerinimo. Tai galima padaryti teikiant kompensaciją mokesčių grąžinimo forma, pagal kurią įmonėms nėra atleidžiamos nuo mokesčio, tačiau gauna fiksuotą metinę kompensaciją už numatomą mokėtinos mokesčio sumos padidėjimą.

(164)

Institucija patvirtins pagalbos schemas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus susitariančioji šalis, pakartotinai įvertinusi atitinkamos pagalbos priemonės tinkamumą, gali vėl apie ją pranešti.

(165)

Institucija laikys, kad mokesčių lengvatomis netrukdoma siekti bendrojo tikslo ir bent netiesiogiai padedama gerinti aplinkos apsaugą, jeigu susitariančioji šalis įrodo, kad i) lengvatos yra skirtos įmonėms, kurioms didesni mokesčiai turi didžiausią poveikį, ir ii) paprastai taikomas didesnis mokesčio tarifas nei tas, kuris būtų taikomas be atleidimo.

(166)

Šiuo tikslu Institucija įvertins susitariančiųjų šalių pateiktą informaciją. Tokia informacija turėtų apimti, viena vertus, tam tikrą (-us) sektorių (-ius) arba pagalbos gavėjų kategorijas, kurioms taikomas atleidimas arba sumažinimas, ir, kita vertus, pagrindinių pagalbos gavėjų padėtį kiekviename susijusiame sektoriuje ir tai, kaip mokesčiai gali gerinti aplinkos apsaugą. Nuo mokesčių atleisti sektoriai turėtų būti aiškiai apibrėžti ir turėtų būti pateiktas didžiausių kiekvieno sektoriaus pagalbos gavėjų sąrašas (atsižvelgiant visų pirma į apyvartą, rinkos dalis ir mokesčio bazės dydį).

(167)

Visų nesuvienodintų aplinkosaugos mokesčių atveju, taip pat siekdama įrodyti pagalbos būtinumą ir proporcingumą, susitariančioji šalis turėtų aiškiai apibrėžti mokesčio lengvatos taikymo sritį. Tam susitariančioji šalis turėtų pateikti informaciją, nurodytą 166 punkte. Susitariančiosios šalys gali nuspręsti teikti gavėjams pagalbą mokesčių grąžinimo forma (nurodyta 163 punkte). Taikant šį metodą pagalbos gavėjai tebegauna aplinkosaugos mokesčiais siunčiamą kainų signalą ir kartu apribojamas numatomas mokėtinos mokesčio sumos padidėjimas.

(168)

Institucija laikys, kad pagalba yra būtina, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(169)

Institucija laikys, kad pagalba yra proporcinga, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

(170)

Jei anglies dioksido mokestis taikomas elektros energijos gamyboje naudojamiems energetikos produktams, jį turi sumokėti elektros energijos tiekėjas. Tokio anglies dioksido mokesčio struktūra gali būti tokia, kad šiuo mokesčiu būtų remiama (ir jis būtų tiesiogiai susijęs su) ATLPS leidimo kaina apmokestinant anglies dioksidą. Tačiau jei tos išlaidos perkeliamos elektros energijos vartotojams, elektros energijos kaina padidėja. Tuo atveju anglies dioksido mokesčio poveikis yra panašus į išlaidų, susijusių su ATLPS leidimais, perkėlimo ir įtraukimo į elektros energijos kainą (netiesioginių su išlakomis susijusių išlaidų) poveikį.

(171)

Todėl jeigu 170 punkte nurodyto mokesčio struktūra yra tokia, kad toks mokestis yra tiesiogiai susijęs su ATLPS leidimo kaina ir juo siekiama padidinti leidimo kainą, galima svarstyti galimybę teikti kompensaciją už tas didesnes netiesiogines išlaidas. Institucija laikys, kad priemonė yra suderinama su EEE susitarimo veikimu tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(172)

Finansuojant paramą atsinaujinančių išteklių energetikai iš mokesčių nešalinamas neigiamas poveikis išorei, todėl tiesioginio poveikio aplinkai nėra. Todėl tie mokesčiai iš esmės skiriasi nuo 162 punkte nurodytų netiesioginių elektros energijos mokesčių, net jeigu dėl jų taip pat gali padidėti elektros energijos kainos. Elektros energijos išlaidos gali būti didinamos tiesiogiai, kai elektros energijos vartotojams nustatomas konkretus mokestis, kuris pridedamas prie elektros energijos kainos, arba netiesiogiai, kai dėl įpareigojimo pirkti atsinaujinančiąją energiją elektros energijos tiekėjai patiria papildomų išlaidų, kurias paskui perkelia savo klientams, t. y. elektros energijos vartotojams. Tipinis pavyzdys būtų elektros energijos tiekėjų įpareigojimas pagal ekologinius sertifikatus pirkti tam tikrą procentinę dalį atsinaujinančiosios energijos, už kurią tiekėjui nėra kompensuojama.

(173)

Iš esmės tuo atveju, kai paramos atsinaujinančiajai energetikai finansavimo išlaidos yra susigrąžinamos iš energijos vartotojų, jas reikėtų susigrąžinti taip, kad nebūtų diskriminuojami vieni ar kiti vartotojai. Tačiau tam tikras tikslinis šių išlaidų sumažinimas gali būti reikalingas siekiant užtikrinti pakankamą paramos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimo bazę ir padėti pasiekti EEE lygmeniu nustatytus atsinaujinančiosios energijos planinius rodiklius (73). Kita vertus, siekiant, kad įmonės, kurių paramos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimo išlaidos yra itin didelės, neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje, susitariančiosios šalys gali norėti iš dalies kompensuoti šias papildomas išlaidas. Be tokios kompensacijos paramos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimas gali būti netvarus ir visuomenės pritarimas plataus užmojo atsinaujinančių išteklių energetikos paramos priemonių nustatymui gali būti menkas. Tačiau, jeigu tokia kompensacija yra per didelė arba skiriama per dideliam elektros energijos vartotojų skaičiui, gali kilti grėsmė bendram paramos atsinaujinančių išteklių energetikos finansavimui, gali sumažėti visuomenės pritarimas atsinaujinančių išteklių energetikos paramai ir konkurencijos ir prekybos iškraipymai gali būti itin dideli.

(174)

Vertindama valstybės pagalbą, kuria kompensuojamas paramos, teikiamos atsinaujinančių išteklių energetikai, finansavimas, Institucija taikys tik šiame skirsnyje ir 3.2.7 skirsnyje nustatytas sąlygas.

(175)

Siekdamos užtikrinti, kad teikiant pagalbą siekiama palengvinti paramos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimą, susitariančiosios šalys turės įrodyti, kad papildomas išlaidas, dėl kurių padidėja elektros energijos kainos, pagalbos gavėjai patiria tik dėl paramos atsinaujinančių išteklių energetikai. Papildomos išlaidos negali viršyti paramos, teikiamos atsinaujinančių išteklių energetikai, finansavimo (74).

(176)

Pagalba turėtų būti teikiama tik tiems sektoriams, kuriuose dėl paramos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimo išlaidų, priklausančių nuo elektros energijos vartojimo intensyvumo ir dalyvavimo tarptautinėje prekyboje, kyla rizika konkurencinei padėčiai. Atitinkamai pagalba gali būti teikiama tik jeigu įmonė priskiriama 3 priede išvardytiems sektoriams (75). Šis sąrašas turi būti naudojamas tik tinkamumui gauti šios konkrečios formos kompensaciją nustatyti.

(177)

Be to, siekiant atsižvelgti į tai, kad tam tikruose sektoriuose elektros energijos vartojimo intensyvumas gali būti nevienodas, susitariančioji šalis į nacionalinę schemą, pagal kurią teikiamos su paramos atsinaujinančių išteklių energetikai išlaidomis susijusios lengvatos, gali įtraukti įmonę, jeigu tos įmonės elektros energijos vartojimo intensyvumas yra bent 20 % (76) ir ji priklauso sektoriui, kurio EEE lygmens prekybos intensyvumas yra bent 4 %, net jei ta įmonė nepriklauso nė vienam iš 3 priede išvardytų sektorių (77). Įmonės elektros energijos vartojimo intensyvumui apskaičiuoti naudojami standartiniai atitinkamo sektoriaus elektros energijos vartojimo efektyvumo lyginamieji rodikliai, jei jie yra.

(178)

Tinkamuose finansuoti sektoriuose susitariančiosios šalys turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjai būtų atrenkami remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais, o pagalba teikiama iš esmės tokiu pačiu būdu visiems tame pačiame sektoriuje veikiantiems konkurentams, jeigu jų faktinė padėtis yra panaši.

(179)

Institucija laikys, kad pagalba yra proporcinga, jeigu pagalbos gavėjai moka bent 15 % papildomų išlaidų netaikant lengvatos.

(180)

Tačiau dėl pastaraisiais metais smarkiai padidėjusių papildomų atsinaujinančiosios energijos mokesčių įmonėms, kurių šio mokesčio našta yra itin didelė, 15 % viso atsinaujinančiosios energijos papildomo mokesčio sudarantis nuosavas įnašas gali būti per didelis. Todėl prireikus susitariančiosios šalys gali dar labiau apriboti įmonės lygmeniu mokamą pagalbos atsinaujinančių išteklių energetikai finansavimo išlaidų sumą iki 4 % atitinkamos įmonės bendrosios pridėtinės vertės (78). Įmonėms, kurių elektros energijos vartojimo intensyvumas yra bent 20 %, susitariančiosios šalys gali bendrą mokėtiną sumą apriboti iki 0,5 % atitinkamos įmonės bendrosios pridėtinės vertės.

(181)

Jei susitariančiosios šalys nusprendžia priimti atitinkamai 4 % ir 0,5 % bendrosios pridėtinės vertės apribojimus, jie turi būti taikomi visoms tinkamoms finansuoti įmonėms.

(182)

Susitariančiosios šalys gali imtis priemonių užtikrinti, kad taikant šį skirsnį naudojami bendrosios pridėtinės vertės duomenys apimtų visas atitinkamas darbo sąnaudas.

(183)

Susitariančiosios šalys gali teikti pagalbą mokesčių lengvatų forma arba fiksuotos metinės kompensacijos sumos (mokesčių grąžinimo) forma, arba derindamos abu būdus (79). Jeigu pagalba teikiama mokesčių sumažinimo forma, turi būti sukurtas ex post stebėsenos mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad visos pagalbos permokos būtų grąžintos iki kitų metų liepos 1 d. Jeigu pagalba teikiama fiksuotos metinės kompensacijos sumos forma, ji turi būti skaičiuojama remiantis istoriniais duomenimis, t. y. elektros energijos suvartojimu ir bendrąja pridėtine verte atitinkamais ataskaitiniais metais. Kompensacijos suma neviršija pagalbos sumos, kurią įmonė gautų ataskaitiniais metais taikant šiame skirsnyje nustatytus parametrus.

(184)

Susitariančiosios šalys turi pradėti taikyti 3.7.2 skirsnyje nustatytus tinkamumo ir proporcingumo kriterijus ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Pagalba, teikiama laikotarpiu iki tos dienos, bus laikoma suderinama, jeigu ji tenkina tuos pačius kriterijus.

(185)

Be to, Institucija mano, kad už metus iki 2019 m. visa pagalba, teikiama siekiant sumažinti su paramos atsinaujinančių išteklių elektros energetikai finansavimu susijusią naštą, gali būti skelbiama suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu ji atitinka reguliavimo planą.

(186)

Kad nebūtų sutrikdytos atskiros įmonės, tokiame reguliavimo plane numatoma laipsniškai sureguliuoti pagalbos dydžius, nustatomus taikant 3.7.2 skirsnyje nustatytus tinkamumo ir proporcingumo kriterijus.

(187)

Jeigu pagalba buvo teikiama už laikotarpį iki šių gairių taikymo pradžios, plane taip pat numatoma laipsniškai taikyti kriterijus tam laikotarpiui.

(188)

Jeigu pagalba naštos, susijusios su paramos atsinaujinančių išteklių elektros energetikai finansavimu, sumažinimo arba atleidimo nuo jos forma prieš šių gairių taikymo pradžios datą buvo teikiama įmonėms, kurios nėra tinkamos finansuoti pagal 3.7.2 skirsnį, tokia pagalba gali būti skelbiama suderinama, jeigu reguliavimo plane numatyta laipsniškai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. nustatyti minimalų nuosavą įnašą, kuris sudaro 20 % papildomų papildomo mokesčio išlaidų netaikant lengvatos.

(189)

Reguliavimo plane atsižvelgiama į visus reikšmingus su atsinaujinančių energijos išteklių politika susijusius ekonominius veiksnius.

(190)

Reguliavimo planą tvirtina Institucija.

(191)

Apie reguliavimo planą pranešama Institucijai per 12 mėnesių nuo šių gairių taikymo pradžios datos.

(192)

Moderni energetikos infrastruktūra yra labai svarbi integruotos energijos rinkos, būtinos EEE energetiniam saugumui užtikrinti, dalis ir suteikia EEE galimybę siekti platesnių klimato ir energetikos tikslų. Komisija įvertino, kad investicijų į europinės svarbos energetikos infrastruktūrą poreikis iki 2020 m. yra maždaug 200 mlrd. EUR (80). Tas vertinimas buvo pagrįstas infrastruktūros, kurios reikia, kad Europos Sąjunga galėtų pasiekti bendruosius politikos tikslus: baigti kurti energijos vidaus rinką, užtikrinti tiekimo saugumą ir sudaryti sąlygas integruoti atsinaujinančius energijos išteklius, vertinimu. Jeigu rinkos dalyviai negali sukurti būtinosios infrastruktūros, valstybės pagalba gali būti būtina siekiant pašalinti rinkos nepakankamumą ir užtikrinti, kad būtų patenkinti svarbiausi EEE infrastruktūros poreikiai. Tai visų pirma taikoma tarpvalstybinės reikšmės arba regioninę sanglaudą stiprinantiems infrastruktūros projektams. Pagalba energetikos infrastruktūrai iš esmės turėtų būti investicinė pagalba, įskaitant modernizavimą ir atnaujinimą.

(193)

Be energetikos infrastruktūros energijos rinka negali veikti. Todėl teikiant pagalbą energetikos infrastruktūrai stiprinama energijos vidaus rinka. Ja didinamas sistemos stabilumas, elektros energijos gamybos pakankamumas, skirtingų energijos išteklių integracija ir energijos tiekimas nepakankamai išplėtotuose tinkluose. Todėl Institucija mano, kad pagalba energetikos infrastruktūrai yra naudinga vidaus rinkai ir padeda siekti bendros svarbos tikslo.

(194)

Investicijoms į energetikos infrastruktūrą dažnai būdingas rinkos nepakankamumas. Rinkos nepakankamumas, kuris gali atsirasti energetikos infrastruktūros srityje, yra susijęs su koordinavimo problemomis. Skirtingi investuotojų interesai ir netikrumas dėl bendradarbiavimo padarinių ir poveikio tinklui gali apsunkinti projekto plėtrą ar veiksmingą jo rengimą. Energetikos infrastruktūra taip pat gali turėti didelį teigiamą poveikį išorei, tačiau infrastruktūros išlaidos ir nauda gali būti asimetriškai paskirstytos skirtingiems rinkos dalyviams ir susitariančiosioms šalims.

(195)

Siekiant išspręsti 194 punkte nurodytas rinkos nepakankamumo problemas, energetikos infrastruktūrai paprastai taikomas tarifų bei prieigos reguliavimas ir atsiejimo reikalavimai, nustatyti energijos vidaus rinkos teisės aktuose (81).

(196)

Finansavimo požiūriu valstybės pagalbos teikimas yra kitas būdas išspręsti rinkos nepakankamumo problemą, netaikant privalomų naudotojo tarifų. Todėl norint įrodyti, kad reikalinga valstybės pagalba energetikos infrastruktūros srityje, taikomi 197 ir 198 punktuose aprašyti principai.

(197)

Institucija mano, kad, kiek tai susiję su bendro intereso projektais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 (82), pažangiaisiais elektros energijos tinklais ir investicijomis į infrastruktūrą remiamose vietovėse, rinkos nepakankamumas teigiamo poveikio išorei ir koordinavimo problemų požiūriu yra toks, kad tarifinio finansavimo gali nepakakti ir valstybės pagalba gali būti teikiama.

(198)

Energetikos infrastruktūros projektų, kuriems taikomas 197 punktas ir kuriems iš dalies ar visiškai netaikomi energijos vidaus rinkos teisės aktai, atveju, taip pat projektų, kuriems 197 punktas netaikomas, atveju Institucija valstybės pagalbos poreikį vertins kiekvienu atveju atskirai. Savo vertinime Institucija apsvarstys šiuos veiksnius: i) ar dėl rinkos nepakankamumo neoptimaliai teikiama būtina infrastruktūra, ii) ar infrastruktūra gali naudotis trečiosios šalys, ar jai taikomas tarifinis reguliavimas ir iii) ar projektas padeda didinti EEE energijos tiekimo saugumą.

(199)

Institucija daro prielaidą, kad naftos infrastruktūros projektams valstybės pagalba nėra būtina. Tačiau susitariančiosios šalys gali teikti valstybės pagalbą tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis.

(200)

Institucija mano, kad tarifai (83) yra tinkama pirminė energetikos infrastruktūros finansavimo priemonė. Tačiau bendro intereso projektų, pažangiųjų elektros energijos tinklų ir investicijų į infrastruktūrą remiamose vietovėse atveju valstybės pagalba gali būti laikoma tinkama priemone tai infrastruktūrai iš dalies ar visiškai finansuoti. Tokiais atvejais dėl rinkos nepakankamumo dažnai yra neįmanoma visiškai laikytis principo „naudotojas moka“, kuriuo yra grindžiamas tarifinis reguliavimas, pvz., dėl to, kad norint finansuoti investicijas į naują infrastruktūrą tarifai padidėtų taip smarkiai, kad investicijos būtų apskritai atsisakyta arba potencialūs klientai infrastruktūra nesinaudotų.

(201)

Pagalbos skatinamasis poveikis bus vertinamas remiantis 3.2.4 skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

(202)

Pagalbos dydis turi būti apribotas iki minimumo, būtino reikiamam infrastruktūros tikslui pasiekti. Pagalbos infrastruktūrai atveju daroma prielaida, kad priešingos padėties scenarijus atitinka padėtį, kuri būtų, jei projektas nebūtų įgyvendinamas. Todėl tinkamos finansuoti išlaidos yra finansavimo trūkumo suma.

(203)

Pagalbos infrastruktūrai priemonių pagalbos intensyvumas neturėtų viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

(204)

Institucija reikalaus, kad susitariančiosios šalys aiškiai ir atskirai nurodytų bet kokią kitą pagalbos priemonę, kuri gali turėti poveikio pagalbos infrastruktūrai priemonėms.

(205)

Atsižvelgdama į energijos vidaus rinkos teisės aktuose nustatytus galiojančius reikalavimus, kuriais siekiama stiprinti konkurenciją, Institucija laikys, kad pagalba energetikos infrastruktūrai, kuriai taikomos vidaus rinkos taisyklės, neturi nederamo iškraipomojo poveikio.

(206)

Infrastruktūros, kuriai iš dalies ar visiškai netaikomi energijos vidaus rinkos teisės aktai, ir požeminių dujų saugyklų atveju Institucija kiekvienu atveju atskirai įvertins galimą konkurencijos iškraipymą, atsižvelgdama visų pirma į trečiųjų šalių galimybes naudotis remiama infrastruktūra, galimybes naudotis alternatyvia infrastruktūra ir pagalbos gavėjo rinkos dalį.

(207)

Kadangi atsinaujinančių energijos išteklių dalis vis didėja, daugelyje susitariančiųjų šalių elektros energijos gamyba keičiasi: pereinama nuo santykinai stabilaus ir nuolatinio tiekimo sistemos prie įvairesnio ir mažesnio masto nepastovių išteklių tiekimo sistemos. Dėl pokyčio kyla naujas uždavinys – užtikrinti elektros energijos gamybos pakankamumą.

(208)

Be to, dėl rinkos ir reguliavimo nepakankamumo gali būti nepakankamai investuojama į elektros energijos gamybos pajėgumus; taip gali atsitikti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai didmeninės kainos yra apribotos ir elektros energijos rinka nesuteikia pakankamai paskatų investuoti.

(209)

Todėl kai kurios susitariančiosios šalys svarsto galimybę nustatyti priemones elektros energijos gamybos pakankamumui užtikrinti, kuriomis paprastai teikiama parama gamintojams vien už tai, kad jie turi gamybos pajėgumų (84).

(210)

Elektros energijos gamybos pakankamumo priemonės gali būti rengiamos įvairiai, kaip investicinė pagalba ir veiklos pagalba (iš esmės atlyginant už įsipareigojimą užtikrinti elektros energijos tiekimo pajėgumą), ir jomis gali būti siekiama įvairių tikslų. Jomis, pvz., gali būti siekiama spręsti trumpalaikes problemas, kylančias dėl to, kad trūksta lankstaus gamybos pajėgumo reaguoti į staigius nepastovios vėjo ir saulės energijos gamybos svyravimus, arba nustatomas planinis elektros energijos gamybos pakankamumo rodiklis, kurį susitariančiosios šalys nori užtikrinti, kad ir kokie bebūtų trumpalaikiai sumetimai.

(211)

Pagalba elektros energijos gamybos pakankamumui užtikrinti gali trukdyti siekti tikslo laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas, be kita ko, iškastiniam kurui. Todėl susitariančiosios šalys visų pirma turėtų svarstyti alternatyvius būdus užtikrinti elektros energijos gamybos pakankamumą, kurie neturi neigiamo poveikio tikslui laipsniškai nutraukti aplinkosaugos ar ekonomikos požiūriu žalingas subsidijas, pvz., supaprastinti paklausos valdymą ir didinti jungčių pajėgumus.

(212)

Priemonės tikslas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, be kita ko, turi būti nurodyta, kada ir kur gali kilti elektros energijos gamybos pakankamumo problema. Elektros energijos gamybos pakankamumo problema turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į gamybos pakankamumo analizę, kurią reguliariai atlieka Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas, remdamasis energijos vidaus rinkos teisės aktais (85).

(213)

Elektros energijos gamybos pakankamumo problemą ir atitinkamai poreikį teikti valstybės pagalbą gamybos pakankamumui užtikrinti reikėtų tinkamai išanalizuoti ir kiekybiškai įvertinti, pvz., atsižvelgiant į pikinės apkrovos ir sezoninio pajėgumo trūkumą ar pikinį poreikį tuo atveju, jei trumpalaikės didmeninės rinkos pasiūla nepatenkintų paklausos. Reikėtų apibūdinti priemonės kiekybinio vertinimo vienetą ir nurodyti skaičiavimo metodą.

(214)

Susitariančiosios šalys turėtų aiškiai nurodyti priežastis, kodėl be intervencijos rinkoje nebus pakankamo pajėgumo, atsižvelgdamos į naujausius rinkos ir technologijos pokyčius (86).

(215)

Atlikdama vertinimą Institucija prireikus atsižvelgs, be kita ko, į šią susitariančiosios šalies pateiktą informaciją:

(216)

Teikiant pagalbą turėtų būti atlyginama tik už elektros energijos gamintojo turimą pajėgumą, t. y. už įsipareigojimą užtikrinti elektros energijos tiekimą, ir gauti už tai atitinkamą kompensaciją, pvz., nustatant atlygį už kiekvieną turimo pajėgumo MW. Pagalba neturėtų apimti atlygio už parduotą elektros energiją, t. y. atlygio už kiekvieną parduotą MWh.

(217)

Priemone turėtų būti atvira ir ja turėtų būti tinkamai skatinami tiek esami, tiek būsimi gamintojai ir operatoriai, naudojantys pakaitines technologijas, pvz., reagavimo į paklausą ar saugojimo priemones. Todėl pagalba turėtų būti teikiama taikant tokį mechanizmą, kuris atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį skirtingas technologijas naudojantys nauji gamintojai gali įvykdyti naujas investicijas, leistų nustatyti skirtingus įgyvendinimo terminus. Priemone taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar jungties pajėgumu būtų galima pašalinti galimas elektros energijos gamybos pakankamumo problemas.

(218)

Pagalbos skatinamasis poveikis bus vertinamas remiantis šių gairių 3.2.4 skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

(219)

Bendra pagalbos suma turėtų būti skaičiuojama taip, kad pagalbos gavėjai gautų tokią grąžą, kuri gali būti laikoma pagrįsta.

(220)

Įprastomis aplinkybėmis grąžos norma bus laikoma pagrįsta tuo atveju, kai rengiamas konkurencinis konkursas, pagrįstas aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais veiksmingai siekiama nustatyto tikslo.

(221)

Priemonėje turėtų būti numatyti mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad nebūtų galima gauti nenumatyto pelno.

(222)

Priemonė turėtų būti sudaryta siekiant užtikrinti, kad kaina už pajėgumą automatiškai sumažėtų iki nulio, kai pajėgumo pasiūlos lygis tampa pakankamas, kad patenkintų jo paklausą.

(223)

Priemonė turėtų būti parengta taip, kad ją būtų galima taikyti bet kokiam pajėgumui, kuriuo galima veiksmingai padėti spręsti elektros energijos gamybos pakankamumo problemą, visų pirma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

(224)

Priemone:

(225)

Prekybos leidimais schemos gali būti taikomos siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį, pvz., NOx  (89). Jomis gali būti teikiama valstybės pagalba, pavyzdžiui, kai susitariančiosios šalys išduoda leidimus mažesne nei rinkos kaina. Jeigu bendras susitariančiosios šalies išduotų leidimų skaičius yra mažesnis už bendruosius numatomus įmonių poreikius, bendrasis poveikis aplinkos apsaugai bus teigiamas. Jeigu atskiroms įmonėms išduoti leidimai netenkina bendrųjų numatomų įmonės poreikių, įmonė turi sumažinti savo taršą, taip prisidėdama prie aplinkos apsaugos gerinimo, arba įsigyti rinkoje papildomų leidimų, taip atlygindama už savo taršą.

(226)

Prekybos leidimais schemos yra laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(227)

Institucija su prekybos leidimais schema susijusios valstybės pagalbos būtinumą ir proporcingumą vertins remdamasi šiais kriterijais:

(228)

Investicinės pagalbos įmonių perkėlimui tikslas – suteikti individualias paskatas mažinti neigiamą poveikį išorei taršiausias įmones perkeliant į teritorijas, kuriose tokia tarša turėtų mažesnį žalingą poveikį, t. y. būtų patiriamos mažesnės išorės išlaidos. Todėl pagalba gali būti pateisinama, jeigu perkėlimas vykdomas dėl aplinkos apsaugos priežasčių, tačiau turėtų būti vengiama teikti pagalbą perkėlimui dėl bet kurių kitų priežasčių.

(229)

Investicinė pagalba įmonių perkėlimui į naują vietą dėl aplinkos apsaugos priežasčių yra laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu įvykdomos 3.2.4 ir 3.2.7 skirsniuose nustatytos sąlygos ir visos šios sąlygos:

(230)

Pagalbos gavėjas gali būti:

(231)

Siekdama nustatyti perkėlimo pagalbos tinkamų finansuoti išlaidų sumą, Institucija visų pirma atsižvelgs į:

(232)

Pagalbos intensyvumas nurodytas 1 priede.

(233)

Siekdama toliau užtikrinti, kad konkurencijos iškraipymai būtų ribojami, Institucija gali reikalauti, kad tam tikros pagalbos schemos būtų įgyvendinamos ribotą laiką (paprastai ketverius metus ar trumpiau) ir vertinamos, kaip nurodyta 23 punkte. Vertinamos bus tos schemos, kurių iškraipomasis poveikis gali būti itin didelis, t. y. kuriomis gali būti labai apribota ar iškraipyta konkurencija, jei jų įgyvendinimas nebus laiku peržiūrėtas.

(234)

Atsižvelgiant į tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos naštos susitariančiosioms šalims ir mažesniems pagalbos projektams, vertinamos tik tos pagalbos schemos, kurių pagalbos biudžetai yra dideli, kurios turi naujoviškų bruožų ar kuriomis numatomi dideli rinkų, technologijų ar reglamentavimo pokyčiai. Vertinimą turi atlikti nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis Institucijos nustatyta bendra metodika. Vertinimas turi būti paviešintas. Susitariančioji šalis privalo kartu su pagalbos schema pranešti apie vertinimo plano projektą, kuris bus neatsiejama Institucijos atliekamo schemos vertinimo dalis.

(235)

Pagalbos schemų, kurioms Bendrasis bendrosios išimties reglamentas netaikomas vien dėl jų didelio biudžeto, suderinamumą (bet ne vertinimo planą) Institucija vertins remdamasi tame reglamente, o ne šiose gairėse nustatytais kriterijais.

(236)

Vertinimas turi būti pateiktas Institucijai laiku, kad ji galėtų įvertinti galimą pagalbos schemos galiojimo pratęsimą, ir visais atvejais – pasibaigus schemos galiojimui. Konkretus kiekvieno vertinimo mastas ir atlikimo būdai bus nustatyti sprendime dėl pagalbos schemos patvirtinimo. Rengiant vėlesnes pagalbos priemones, kurių tikslas panašus (įskaitant visus 235 punkte nurodytus schemų pakeitimus), turi būti atsižvelgiama į vertinimo rezultatus.

(237)

Šios gairės bus taikomos nuo jų priėmimo dienos ir pakeis 2010 m. birželio 10 d. paskelbtas Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires (92). Šios gairės bus taikomos iki 2020 m. gruodžio 31 d.

(238)

Institucija taikys šias gaires visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po to, kai jos pradedamos taikyti, net jeigu apie projektus Institucijai buvo pranešta iki tos dienos. Tačiau pagal patvirtintas pagalbos schemas teikiama individuali pagalba, apie kurią pranešama Institucijai vykdant pareigą atskirai pranešti apie tokią pagalbą, bus vertinama remiantis gairėmis, kurios taikomos patvirtintai pagalbos schemai, kuria remiantis individuali pagalba teikiama.

(239)

Neteisėta pagalba aplinkos apsaugai arba energetikai bus vertinama pagal pagalbos suteikimo dieną galiojusias taisykles laikantis Institucijos pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (93), išskyrus:

Neteisėta pagalba paramos, teikiamos atsinaujinančių išteklių energetikai, finansavimo lengvatų forma bus vertinama pagal 3.7.2 ir 3.7.3 skirsnių nuostatas.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. 185 punkte nurodytame reguliavimo plane taip pat numatomas laipsniškas 3.7.2 skirsnio kriterijų ir 193 punkte nurodyto nuosavo įnašo taikymas. Iki šios datos Institucija mano, kad visa pagalba paramos, teikiamos atsinaujinančių išteklių energetikai, finansavimo lengvatų forma, gali būti skelbiama suderinama su EEE susitarimo veikimu (94).

(240)

Individuali pagalba, suteikta pagal neteisėtą pagalbos schemą, bus vertinama remiantis gairėmis, kurios taikomos neteisėtai pagalbos schemai individualios pagalbos suteikimo metu. Jeigu tokios individualios pagalbos gavėjas gavo susitariančiosios šalies patvirtinimą, kad jam pagal neteisėtą schemą bus teikiama veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energetikai ir kogeneracijai tam tikrą iš anksto nustatytą laikotarpį, tokia pagalba gali būti teikiama visą tą laikotarpį patvirtinimo gavimo metu galiojusiomis schemos sąlygomis, jeigu pagalba atitinka patvirtinimo gavimo metu galiojančias taisykles.

(241)

Remdamasi EEE susitarimo 62 straipsnio 1 dalimi, Institucija siūlo susitariančiosioms šalims dėl atitinkamų esamų pagalbos aplinkos apsaugai ar energetikai schemų imtis šių tinkamų priemonių:

Susitariančiosios šalys, jei reikia, turėtų pakeisti tokias schemas, kad jos atitiktų šias gaires ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d., išskyrus šiuos atvejus:

(242)

Susitariančiosios šalys kviečiamos per du mėnesius nuo šių gairių paskelbimo Institucijos interneto svetainėje pareikšti aiškų besąlygišką pritarimą pasiūlytoms tinkamoms priemonėms (97). Nesulaukusi jokio atsakymo, Institucija manys, kad atitinkama susitariančioji šalis nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

(243)

Pagal 3 protokolą susitariančiosios šalys privalo Institucijai pateikti metines ataskaitas.

(244)

Susitariančiosios šalys privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs duomenys apie visas su pagalbos teikimu susijusias priemones. Į tokius duomenis turi būti įtraukta visa informacija, būtina nustatyti, ar įvykdytos sąlygos, susijusios su (jei taikoma) tinkamomis finansuoti išlaidomis ir didžiausiu leidžiamu pagalbos intensyvumu. Šie duomenys turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos ir pateikti Institucijai, jei ji to paprašo.

(245)

Institucija gali nuspręsti bet kuriuo metu persvarstyti arba iš dalies pakeisti šias gaires, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas EEE politikos sritis ir tarptautinius įsipareigojimus.

1)

Institucija mano, kad tipiniai valstybės pagalbos intervencijos scenarijai gerina aplinkos apsaugą ir stiprina energijos vidaus rinką.

2)

Visų pirma, tinkamos finansuoti išlaidos remiantis priešingos padėties scenarijumi turėtų būti skaičiuojamos laikantis šių gairių:

1)

Taikant 3.7.2 skirsnį įmonės bendroji pridėtinė vertė (BPV) – bendroji pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis, kuri yra BPV rinkos kainomis atėmus visus netiesioginius mokesčius ir pridėjus visas subsidijas. Pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis galima apskaičiuoti pagal apyvartą, pridėjus kapitalizuotą produkciją, pridėjus kitas veiklos pajamas, pridėjus arba atėmus atsargų pokyčius, atėmus pirktų prekių ir paslaugų vertę (1), atėmus kitus su apyvarta susijusius, bet neišskaitytus produktų mokesčius ir atėmus su gamyba susijusius muitus ir mokesčius. Taip pat ją galima apskaičiuoti pagal bendrąjį likutinį perteklių, pridėjus išlaidas personalui. Į pridėtinę vertę neįtraukiamos įmonių sąskaitose prie finansinių arba ypatingųjų pajamų ir išlaidų priskiriamos pajamos ir išlaidos. Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama kaip bendra pridėtinė vertė, kadangi vertės patikslinimai (pvz., nusidėvėjimas) neatimami (2).

2)

Taikant 3.7.2 skirsnį, naudojamas pastarųjų 3 metų (3), kurių BPV duomenys yra, aritmetinis vidurkis.

3)

Taikant 3.7.2 skirsnį, įmonės elektros energijos vartojimo intensyvumas apibrėžiamas kaip:

4)

Įmonės elektros energijos išlaidos apibrėžiamos kaip:

5)

Apskaičiuojant įmonės elektros energijos suvartojimą, reikėtų naudoti sektoriuje taikomus elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinius rodiklius, jeigu jie yra. Jeigu jų nėra, naudojamas pastarųjų 3 metų (4), kurių duomenys yra, aritmetinis vidurkis.

6)

Taikant 4 punkto b papunktį, numatoma elektros energijos kaina – vidutinė mažmeninė elektros energijos kaina, taikoma susitariančiojoje šalyje įmonėms, kurių elektros energijos suvartojimo lygis yra panašus, pačiais paskutiniais metais, kurių duomenys yra.

7)

Taikant 4 punkto b papunktį, numatoma elektros energijos kaina gali apimti visas paramos atsinaujinančių išteklių elektros energetikai finansavimo išlaidas, kurios būtų perkeliamos įmonei, jei nebūtų lengvatų.