1

Apeliaciniu skundu Voss of Norway ASA (toliau – Voss) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Voss of Norway / VRDT– Nordic Spirit (Cilindrinio butelio forma) (T‑178/11, EU:T:2013:272, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2011 m. sausio 12 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 785/2010‑1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Nordic Spirit AB (publ) (toliau – Nordic Spirit) ir Voss (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), kuris įsigaliojo 2009 m. balandžio 13 d., buvo panaikintas ir pakeistas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

3

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnį „Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai“:

„1.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>“

4

Šio reglamento 52 straipsnio „Absoliutūs negaliojimo pagrindai“ 1 dalyje nustatyta:

„Padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, Bendrijos prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu:

<…>“

5

Šio reglamento 55 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Laikoma, kad Bendrijos prekių ženklas nuo pat pradžios neturėjo tokios šiame reglamente nurodytos savo galios dalies, kokia prekių ženklas buvo paskelbtas negaliojančiu.“

6

Šio reglamento 99 straipsnyje nurodyta:

„1.   Bendrijos prekių ženklų teismai Bendrijos prekių ženklą laiko galiojančiu, nebent atsakovas iškelia jo galiojimo klausimą, paduodamas priešieškinį dėl panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia.

2.   Bendrijos prekių ženklo galiojimo klausimas negali būti keliamas bylose dėl pripažinimo, kad teisių pažeidimo nebuvo.

3.   96 straipsnio a ir c punktuose nurodytose bylose pareiškimai, susiję su Bendrijos prekių ženklo panaikinimu arba paskelbimu negaliojančiu, paduoti ne kaip priešieškiniai, priimami tik tuo atveju, jei atsakovas nurodo, kad Bendrijos prekių ženklo savininko teises galima panaikinti dėl ženklo nenaudojimo [dėl to, kad prekių ženklas pakankamai nenaudojamas,] arba kad Bendrijos prekių ženklą galima paskelbti negaliojančiu [Bendrijos prekių ženklo registraciją galima pripažinti negaliojančia] dėl atsakovo turimų ankstesnių teisių į jį.“

7

Pagal 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), iš dalies pakeisto 2009 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 355/2009, 37 taisyklę:

„Tarnybai paduodamame prašyme registraciją panaikinti arba paskelbti negaliojančia pagal [Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnį] nurodoma:

<…>

<…>“

8

2004 m. gruodžio 3 d. pagal Reglamentą Nr. 40/94 VRDT buvo įregistruotas šis Voss erdvinis Bendrijos prekių ženklas Nr. 3156163 (toliau – ginčijamas prekių ženklas):

9

Prekės, kurioms buvo įregistruotas ginčijamas prekių ženklas, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 32 ir 33 klasių ir atitinka šį aprašymą:

10

2008 m. liepos 17 d.Nordic Spirit pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia, remiantis, pirma, Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies a–e, i–iii punktais, ir, antra, šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies b punktu.

11

2010 m. kovo 10 d. sprendimu VRDT anuliavimo skyrius atmetė visą šį prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

12

Visų pirma jis nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo forma nėra „įprasta“ gėrimų rinkoje ir kad dėl kontrasto tarp permatomo korpuso ir kamščio jis labai skiriasi nuo egzistuojančių butelių, todėl gali sudaryti prekių ženklą.

13

2010 m. gegužės 6 d.Nordic Spirit, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl šio Anuliavimo skyriaus sprendimo.

14

Ginčijamu sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba (toliau – Apeliacinė taryba) panaikino minėtą sprendimą ir patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

15

Iš esmės ji nusprendė, kad, atsižvelgiant į teismo praktiką, pagal kurią vartotojai butelius, kuriuose laikomos tokios prekės, pirmiausia suvoks kaip pakuotę (Sprendimas Develey / VRDT (Plastikinio butelio forma), T‑129/04, EU:T:2006:84), reikia manyti, jog tam, kad nustatytų prekės kilmę ir atskirtų ją nuo kitų prekių, vartotojai skaitys ant butelio užklijuotą etiketę.

16

Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl apeliantės teiginio, jog vidutinis vartotojas gali atitinkamų prekių pakuotės formą suvokti kaip jų komercinės kilmės nuorodą, nes šiai formai būdingos charakteristikos, kurių pakanka jo dėmesiui atkreipti.

17

Be to, ši taryba nusprendė, kad Voss nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtintų, jog Nordic Spirit klaidingai teigė, kad mineralinio vandens buteliai arba bet kokio kito gėrimo buteliai vienodai apima žodinius ir vaizdinius elementus ir kad dėl šios priežasties vartotojai įpratę nustatyti atitinkamos prekės komercinę kilmę remdamiesi ne butelio dizainu, bet šiais elementais.

18

Galiausiai Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad nagrinėjamo butelio forma reikšmingai nesiskiria nuo kitų indų, į kuriuos pilstomi alkoholiniai ar nealkoholiniai gėrimai Europos Sąjungoje, formos ir yra tik viena jų atmainų.

19

2011 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu Voss siekė, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.

20

Šį ieškinį ieškovė grindė keturiais pagrindais.

21

Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimu, nes iš esmės Apeliacinė taryba savo vertinimą grindė ieškovei nežinomais argumentais, dėl kurių ji negalėjo išdėstyti savo pozicijos.

22

Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnio ir Reglamento Nr. 2868/95 37 taisyklės b punkto iv papunkčio pažeidimu, nes Apeliacinė taryba nepagrįstai nustatė, jog įrodyti ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį turi ieškovė, nors šis prekių ženklas buvo įregistruotas, taigi jam taikoma galiojimo prezumpcija.

23

Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir klaidingu teismo praktikos, susijusios su erdvinių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, aiškinimu, nes Apeliacinė taryba, užuot atlikusi teismo praktikoje apibrėžtą tyrimą, skirtą erdvinio prekių ženklo skiriamajam požymiui įvertinti, kai tai yra skysto produkto pakuotė ir kai šį prekių ženklą sudaro paties produkto vaizdas, kurį atliekant vertinama, ar prekių ženklas reikšmingai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių, atliko kitą tyrimą, pagrįstą reikšme, kurią reikia teikti etiketėms ar kitiems minėtame sektoriuje naudojamiems ženklinimo būdams.

24

Galiausiai ketvirtasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir reikšmingų skirtumų, palyginti su gėrimų sektoriaus normomis ir įpročiais, buvimo įrodymų iškraipymu, kiek Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.

25

Per posėdį Bendrajame Teisme ieškovė vis dėlto nurodė, jog atsisako pirmojo pagrindo.

26

Pirmiausia Bendrasis Teismas pripažino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas argumentais, kuriuos reikia suskirstyti į dvi viena nuo kitos nepriklausančias grupes.

27

Skundžiamo sprendimo 27 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo 18–35 punktuose, kuriuose pateikta argumentų dalis, kurią jis kvalifikavo kaip „pirmąją grupę“, Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad žinoma, jog gėrimai beveik visada parduodami buteliais, skardinėmis arba kitomis pakuotėmis, ant kurių yra etiketė arba žodinis ar grafinis elementas, kad būtent šios nuorodos leidžia vartotojams atskirti prekes rinkoje ir kad Voss nepateikė jokio įrodymo, kad pagrįstų savo teiginius, jog taip nėra.

28

Skundžiamo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog ginčijamo sprendimo 36–41 punktuose, kuriuose pateikiama argumentų dalis, kurią jis pavadino „antrąja grupe“, Apeliacinė taryba atliko atskirą ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio analizę ir iš esmės padarė išvadą, kad nagrinėjamas butelis reikšmingai nesiskiria nuo kitų alkoholinių ir nealkoholinių butelių rinkoje esančių butelių formos ir tėra viena jų atmainų, todėl jis reikšmingai nenutolsta nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių.

29

Skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, per teismo posėdį apie tai paklaustos, šalys patvirtino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas dviem atskiromis ir nepriklausomomis argumentų grupėmis. Be to, skundžiamo sprendimo 30 punkte jis nurodė, kad per teismo posėdį Voss patikslino, jog jos antrasis pagrindas pateiktas tik dėl pirmosios iš šių grupių.

30

Bendrasis Teismas nagrinėjo trečiąjį pagrindą, kiek jis susijęs su antrąja šių grupių, ir ketvirtąjį pagrindą.

31

Pirmiausia Bendrasis Teismas atmetė trečiąjį pagrindą, kiek jis susijęs su antrąja grupe.

32

Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog ginčijamą prekių ženklą sudaro kombinacija elementų, kurių kiekvienas neturi skiriamojo požymio, kalbant apie paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytas prekes, nes bendrai gali būti prekyboje naudojamas kaip šių prekių pakuotė.

33

Dėl ginčijamo prekių ženklo erdvinės formos skundžiamo sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad didžioji dalis rinkoje esančių butelių turi cilindrinę dalį, yra plačiai žinomas faktas. Todėl vidutiniam vartotojui yra normalu, kad alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų buteliai įprastai yra tokios formos. Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamo butelio „tobulo cilindro“ forma, net darant prielaidą, jog šis elementas yra tam tikras prasme originalus, negali būti laikoma reikšmingai besiskiriančia nuo atitinkamo sektoriaus normų ar įpročių.

34

Kalbėdamas apie nepermatomą kamštį, ginčijamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šį elementą sudėtinga laikyti reikšmingai besiskiriančiu nuo šio sektoriaus normų ar įpročių, nes žinoma tai, kad labai daug butelių uždaromi kamščiais, kurie pagaminti iš kitokios medžiagos ir yra kitos spalvos nei pats butelis.

35

Dėl kamščio skersmens, kuris yra identiškas butelio skersmeniui, skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad jis yra egzistuojančių formų atmaina ir negali būti laikomas reikšmingai besiskiriančiu nuo minėto sektoriaus normų ar įpročių, net darant prielaidą, kad šis elementas yra tam tikra prasme originalus.

36

Skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad sudėtinį prekių ženklą sudaro tik skiriamojo požymio atitinkamoms prekėms neturintys elementai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad šis prekių ženklas, vertinamas visas, neturi skiriamojo požymio. Jis pridūrė, kad tokią išvadą galima paneigti tik tuo atveju, kai iš konkrečių požymių, pavyzdžiui, skirtingų elementų derinimo būdo, matyti, jog nagrinėjamas sudėtinis prekių ženklas, vertinamas visas, yra daugiau nei tik elementų, iš kurių jis sudarytas, suma.

37

Skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokių požymių šioje byloje nėra, nes erdvinį žymenį, kuris buvo įregistruotas kaip ginčijamas prekių ženklas, sudarančių elementų derinimo būdas yra daugiau nei šį prekių ženklą sudarančių elementų suma, t. y. butelis su nepermatomu kamščiu, kaip ir daugelis butelių, skirtų alkoholiniams ar nealkoholiniams gėrimams atitinkamoje rinkoje.

38

Skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai nusprendė, kad vidutinis Sąjungos vartotojas suvoks ginčijamą prekių ženklą, vertinamą visą, tik kaip prekių, kurioms prašoma įregistruoti minėtą prekių ženklą, formos atmainą.

39

Skundžiamo sprendimo 60 punkte jis padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo 36 ir paskesniuose punktuose Apeliacinė taryba teisingai vykdė teismo praktikoje numatytą tyrimą, kad įvertintų erdvinių žymenų skiriamąjį požymį, kurį atliekant reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjamas žymuo reikšmingai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių, kai tai yra skysto produkto pakuotė ir kai šį žymenį sudaro paties produkto vaizdas.

40

Tada skundžiamo sprendimo 62–91 punktuose Bendrasis Teismas atmetė ketvirtąjį pagrindą, kuriuo Voss grindė savo ieškinį. Iš tiesų jis nusprendė, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir kad jis realiai nesiskiria nuo gėrimų sektoriuje dažnai naudojamų produkto pakuotės formų, bet veikiau yra šių formų atmaina.

41

Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovės pateikti argumentai neleidžia paneigti šios išvados.

42

Visų pirma dėl Voss argumento, kad Apeliacinė taryba, lygindama cilindrinę formą su cilindro pjūviu, iškraipė bylos medžiagoje esančius įrodymus, nes cilindro pjūvis matematiniu požiūriu yra nuokrypis, Bendrasis Teismas nusprendė, kad niekas neleidžia manyti, kad ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba žodžiui „cilindro pjūvis“ ketino suteikti matematinę reikšmę, t. y. „geometrinės formos pjūvio vaizdo“ reikšmę. Bendrojo Teismo teigimu, žodis „pjūvis“ turi būti suprantamas kaip „viena iš daugiau ar mažiau skirtingų dalių, į kurias daiktas yra ar gali būti suskaidytas ar iš kurių jis sudarytas“ („any of the more or less distinct parts into which something is or may be divided or from which it is made up“, Oxford Dictionary).

43

Skundžiamo sprendimo 92–96 punktuose Bendrasis Teismas kaip netinkamą atmetė antrąjį pagrindą ir trečiąjį pagrindą, kiek pastarasis pateiktas dėl pirmosios argumentų grupės, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas.

44

Iš tiesų jis nusprendė, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai VRDT sprendimo rezoliucinė dalis paremta keliomis argumentų grupėmis, kurių kiekvienos pakanka šiai daliai pagrįsti, šis aktas naikintinas tik tuo atveju, jei visos šios grupės yra nepagrįstos. Tačiau, Bendrojo Teismo nuomone, net darant prielaidą, kad pagrindai, pateikti dėl pirmosios argumentų grupės, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas, yra pagrįsti, tai neturi įtakos šio sprendimo rezoliucinei daliai, nes šių argumentų antroji grupė nėra nepagrįsta.

45

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „net darant prielaidą, jog Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad žinoma, jog gėrimai beveik visada parduodami buteliais, skardinėmis arba kitomis pakuotėmis, ant kurių yra etiketė arba žodinis ar grafinis elementas, kad būtent šios nuorodos leidžia vartotojams atskirti prekes rinkoje ir kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad pagrįstų savo teiginius, jog taip nėra, šie argumentai neturi jokios įtakos išvadai dėl ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvimo, kuri pagrįsta vertinimais, kurie [skundžiamo sprendimo] 46–91 punktuose laikomi teisėtais“.

46

Atsižvelgęs į visus šiuos argumentus, Bendrasis Teismas atmetė Voss pateiktą ieškinį.

47

Voss Teisingumo Teismo prašo:

48

VRDT Teisingumo Teismo prašo:

49

International Trademark Association (toliau – INTA), kuriai Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Voss of Norway / VRDT (C‑445/13 P, EU:C:2014:202) buvo leista įstoti į bylą palaikyti Voss reikalavimų, Teisingumo Teismo prašo:

50

Voss savo apeliacinį skundą grindžia šešiais pagrindais.

51

Pirmuoju pagrindu apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis neišnagrinėjo antrojo pagrindo, kuris buvo pateiktas grindžiant jos ieškinį pirmojoje instancijoje ir yra susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai nurodė jai pateikti ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio įrodymų, nors šis prekių ženklas buvo įregistruotas ir jam taikoma galiojimo prezumpcija.

52

Šiuo klausimu ji nurodė, kad Bendrasis Teismas atmetė šį antrąjį pagrindą tik dėl to, kad jis neteisėtai manė, jog šis pagrindas pateiktas dėl pirmosios argumentų grupės, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas, nors jis aiškiai pateiktas dėl antrosios grupės, kuri apibrėžta skundžiamo sprendimo 28 punkte.

53

VRDT ginčija šiuos ieškovės teiginius ir prašo atmesti šį pirmąjį pagrindą.

54

Iš esmės Voss kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pakeitė ginčijamame sprendimą išdėstytų argumentų dviejų grupių atskyrimo, dėl kurio susitarta per posėdį Bendrajame Teisme, sąlygas.

55

Anot apeliantės, skundžiamo sprendimo 27 ir 28 punktuose pirmoji ir antroji grupė buvo apibrėžta atvirkščiai nei per posėdį Bendrajame Teisme.

56

Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nenagrinėjo antrojo pagrindo, kurį Voss pateikė, kai grindė savo ieškinį pirmosios instancijos teisme, ir kuris susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai jai nurodė pateikti ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio įrodymų.

57

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš Bendrojo Teismo posėdžio protokolo, kuris apeliantei buvo perduotas 2013 m. kovo 13 d. faksu, jis pripažino, kad, pirma, ginčijamas sprendimas grindžiamas argumentais, kurie apima dvi nepriklausomas grupes: pirmoji pateikiama ginčijamo sprendimo 18–35 punktuose, antroji – jo 36–41 punktuose, ir, antra, antrasis pagrindas nėra pateikiamas dėl argumentų, išdėstytų šiuose 36–41 punktuose.

58

Be to, net darant prielaidą, kad šis antrasis pagrindas, kuriuo remiamasi Bendrajame Teisme, kaip teigia apeliantė, pateiktas dėl antrosios grupės, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 28 ir 50 punktų, ginčijamo sprendimo 36–41 punktuose Apeliacinė taryba atliko ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio autonominę analizę ir nenurodė Voss įrodyti, kad toks požymis egzistuoja.

59

Vadinasi, pirmasis pagrindas, kurį Voss pateikė grįsdama savo apeliacinį skundą, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

60

Antruoju pagrindu apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 99 straipsnį ir Reglamento Nr. 2868/95 37 taisyklės b punkto iv papunktį, nes skundžiamo sprendimo 57 ir 58 punktuose perkėlė įrodinėjimo pareigą, kuri priskirtina išimtinai Nordic Spirit, kaip šaliai, pradėjusiai ginčijamo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą, ir įpareigojo ją įrodyti šio prekių ženklo skiriamąjį požymį, nors Nordic Spirit nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio tariamą prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvimą.

61

Šiuo klausimu Voss tvirtina, kad teismo praktika, kurią skundžiamo sprendimo 57 punkte cituoja Bendrasis Teismas, pagal kurią tai, kad sudėtinį prekių ženklą sudaro tik skiriamojo požymio neturintys elementai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad šis prekių ženklas, vertinimas visas, neturi skiriamojo požymio, išskyrus atvejį, kai „iš konkrečių požymių, pavyzdžiui, skirtingų elementų derinimo būdo, būtų matyti, jog bendrai nagrinėjamas sudėtinis prekių ženklas yra daugiau nei tik elementų, iš kurių jis sudarytas, suma“, susijusi su paraiškomis įregistruoti Bendrijos prekių ženklus ir netaikoma įregistruotiems prekių ženklams, kuriems, kaip ir ginčijamam prekių ženklui, taikoma galiojimo prezumpcija.

62

INTA remiasi Reglamento Nr. 207/2009 52, 55 ir 99 straipsniais, iš kurių matyti, kad įregistruotiems Bendrijos prekių ženklams taikoma galiojimo prezumpcija, ir Reglamento Nr. 2868/95 37 taisyklės b punkto iv papunkčiu ir teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai perkėlė ginčijamo žymens skiriamojo požymio įrodinėjimo pareigą.

63

Anot šios asociacijos, jei paraiška įregistruoti prekių ženklą tenkinama, laikoma, kad įregistruoto prekių ženklo registracija galioja, nebent pateikiamas kitoks įrodymas, ir negali būti reikalaujama, kad pareiškėjas iš naujo įrodytų savo prekių ženklo registracijos galiojimą, nebent šalis, siekianti įrodyti, kad šio prekių ženklo registracija negalioja, pateikia faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra priešingai.

64

Tačiau šioje byloje asmuo, pateikęs paraišką pripažinti registraciją negaliojančia, VRDT nepateikė jokio galimo patikrinti fakto ir įrodymo. Todėl INTA daro išvadą, kad Bendrasis Teismas pažeidė reglamentus Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95, nes nepanaikino Apeliacinės tarybos sprendimo, kuriame ji nusprendė, jog Voss teiginys, kad vartotojai gali nustatyti prekių komercinę kilmę žiūrėdami į jų pakuotės formą, nepagrįstas įrodymais, todėl jo nepakanka „norint užtikrinti teismo praktikoje nustatytų normų laikymąsi“.

65

VRDT ginčija apeliantės teiginį, kad dėl Bendrojo Teismo vertinimo klaidingai paskirstyta nagrinėjamo žymens skiriamojo požymio įrodinėjimo pareiga, ir teigia, kad galioja tas pats absoliučių atmetimo pagrindų taikymo kriterijus, kiek tai susiję ir su prekių ženklais, kuriuos prašoma įregistruoti, ir su jau įregistruotais prekių ženklais, nebent Reglamente Nr. 207/2009 būtų aiškiai numatyta kitaip.

66

Kadangi antruoju apeliacinio skundo pagrindu Bendrasis Teismas kaltinamas, kad skundžiamo sprendimo 57 ir 58 punktuose perkėlė įrodinėjimo pareigą ir įpareigojo apeliantę įrodyti ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, nors Nordic Spirit nepateikė jokio įrodymo, kad pagrįstų tariamą jo skiriamojo požymio nebuvimą, jis turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

67

Iš tiesų skundžiamo sprendimo 51–58 punktuose Bendrasis Teismas savarankiškai įvertino, ar skundžiamas prekių ženklas turi skiriamąjį požymį.

68

Atlikęs atskirą kiekvieno ginčijamo prekių ženklo elemento vertinimą ir nusprendęs, kad prekių ženklą sudaro kombinacija elementų, kurių kiekvienas neturi skiriamojo požymio, kalbant apie prekes, kurioms jis įregistruotas, skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog ši aplinkybė „paprastai leidžia daryti išvadą, kad šis prekių ženklas, vertinimas visas, neturi skiriamojo požymio“, nebent „iš konkrečių požymių, pavyzdžiui, skirtingų elementų derinimo būdo, būtų matyti, jog nagrinėjamas sudėtinis prekių ženklas, vertinamas visas, yra daugiau nei tik elementų, iš kurių jis sudarytas, suma“.

69

Skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog „nepanašu, kad šioje byloje yra tokių požymių“. Šiuo klausimu jis nurodė, kad „ginčijamam prekių ženklui būdinga erdvinės permatomo cilindrinio butelio formos ir tokio paties skersmens kaip ir pats butelis nepermatomo kamščio kombinacija ir kad šių elementų derinys šiuo atveju nėra daugiau nei šį prekių ženklą sudarančių elementų suma, t. y. butelis su nepermatomu kamščiu, kaip ir daugelis butelių, skirtų alkoholiniams ar nealkoholiniams gėrimams atitinkamoje rinkoje, nes tokia forma gali būti bendrai naudojama prekyboje pakuojant prekes, kurioms įregistruotas prekių ženklas“.

70

Taigi Bendrasis Teismas pats patikrino, ar yra konkrečių požymių, kurie rodytų, kad sudėtinis prekių ženklas, vertinamas visas, yra daugiau nei jį sudarančių elementų suma, ir, kitaip, nei teigia INTA ir apeliantė, jai nenurodė pateikti tokių požymių buvimo įrodymų.

71

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Voss ir INTA argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu, todėl turi būti atmesti.

72

Dėl INTA argumento, kad nepanaikindamas ginčijamo sprendimo, kuriame nuspręsta, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl apeliantės teiginio, jog vidutinis vartotojas gali atitinkamų prekių pakuotės formą suvokti kaip jų komercinės kilmės nuorodą, Bendrasis Teismas pažeidė reglamentus Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95, reikia nurodyti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 12 punkto, šis Apeliacinės tarybos vertinimas pateiktas šio sprendimo 31 punkte.

73

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 27 punkto, dėl šios priežasties šis vertinimas priklauso Bendrojo Teismo nustatytai pirmajai argumentų grupei, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas. Be to, skundžiamo sprendimo 96 punkte jis atmetė kaip netinkamus dėl šios grupės pateiktus pagrindus.

74

Todėl INTA negali pagrįstai teigti, kad Bendrasis Teismas turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo Apeliacinė taryba nusprendė, kad Voss teiginys, jog vidutiniai vartotojai gali suvokti atitinkamų prekių pakuotės formą kaip jų komercinės kilmės nuorodą, nebuvo pagrįstas jokiu įrodymu.

75

Atsižvelgiant į išdėstytus vertinimus, antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

76

Trečiuoju pagrindu Voss tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, kai nusprendė, kad nagrinėjama butelio forma neturi skiriamojo požymio, ir iš anksto neapibrėžė, kokios yra atitinkamo sektoriaus normos ir įpročiai.

77

Be to, INTA teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo teisėtai daryti išvados, kad apeliantės butelis reikšmingai nesiskiria nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių, nes skundžiamo sprendimo 72 punkte nusprendė, kad nebuvo „įrodyta, kad rinkoje yra kitų panašių butelių“, kad galima daryti prielaidą, jog šis butelis yra „toks vienintelis“, ir to sprendimo 51 punkte – kad [jis] „yra tam tikra prasme originalus“.

78

Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai „paprastą atmainą“ supriešino su „reikšmingu skirtumu“ nuo taikomų normų ir įpročių. Šiuo klausimu INTA tvirtina, kad Bendrasis Teismas viršijo ribas, nustatytas Teisingumo Teismo praktikoje, pagal kurią vienintelis lemiamas veiksnys yra klausimas, ar kaip prekių ženklas įregistruota erdvinė forma skiriasi nuo formų, kurios įprastai ar paprastai naudojamos atitinkamame sektoriuje atitinkamoms prekėms, taip, kad vartotojai gali suteikti jai prasmę.

79

Galiausiai INTA tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai lygino įprastų ar paprastai šiame sektoriuje naudojamų formų elementus su paprastais formos elementais, o ne su įregistruota forma, vertinama kaip visuma.

80

VRDT ginčija šiuos argumentus ir teigia, kad šis trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

81

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą (Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 31 punktas ir Sprendimo Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli / VRDT, C‑98/11 P, EU:C:2012:307, 42 punktas).

82

Šioje byloje skundžiamo sprendimo 51–53 punktuose Bendrasis Teismas įvertino ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį atsižvelgdamas į alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų sektoriaus normas ir įpročius.

83

To sprendimo 51 punkte dėl erdvinės ginčijamo prekių ženklo formos jis visų pirma nusprendė, jog „tai, kad dauguma rinkoje esančių butelių turi cilindrinę dalį, yra plačiai žinomas faktas“.

84

Tada ginčijamo sprendimo 52 punkte dėl nepermatomo kamščio Bendrasis Teismas nusprendė, kad „plačiai žinoma tai, kad labai daug butelių uždaromi kamščiais, kurie pagaminti iš kitokios medžiagos ir yra kitos spalvos nei pats butelis“.

85

Galiausiai to paties sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad kamščio skersmuo, kuris yra identiškas butelio skersmeniui, „yra tik egzistuojančių formų atmaina ir negali būti laikomas reikšmingai besiskiriančiu nuo minėto sektoriaus normų ir įpročių, net darant prielaidą, kad šis elementas yra tam tikra prasme originalus“.

86

Taigi Bendrasis Teismas analizavo nagrinėjamą erdvinį žymenį sudarančių elementų skiriamąjį požymį pagal atitinkamo sektoriaus normas, remdamasis plačiai žinomais faktais.

87

Todėl Voss ir INTA negali pagrįstai teigti, kad Bendrasis Teismas neapibrėžė prekių, kurioms ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas, sektoriaus normų ir įpročių.

88

Dėl INTA argumento, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai „paprastą atmainą“ supriešino su „reikšmingu skirtumu“ nuo taikomų normų ir įpročių, užuot aiškinęsis, ar ginčijamas prekių ženklas skiriasi nuo formų, kurios įprastai ar paprastai naudojamos atitinkamame sektoriuje, taip, kad vartotojai gali suteikti jam prasmę, reikia priminti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/09 7 straipsnio 1 dalies b punktą, reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekes, kurioms prašoma registracijos, kaip pagamintas konkrečios įmonės ir taip atskirti šias prekes nuo kitų įmonių prekių (Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

89

Šis skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, ir, antra, į atitinkamos visuomenės suvokimą (Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

90

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką erdvinių prekių ženklų, kuriuos sudaro pačios prekės forma, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo taikomų kitoms prekių ženklų kategorijoms (Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 30 punktas ir Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 45 punktas). Tačiau taikydamas šiuos kriterijus vidutinis vartotojas nebūtinai taip pat suvoks erdvinį prekių ženklą, sudarytą iš pačios prekės vaizdo, ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai, nesant jokių grafinių ar teksto elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo (Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 30 punktas ir Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 46 punktas).

91

Šiomis aplinkybėmis kuo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, yra panaši į labiausiai tikėtiną atitinkamos prekės formą, tuo didesnė tikimybė, kad ji neturės skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį pagal šią nuostatą (Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 31 punktas ir Sprendimo Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli / VRDT, C‑98/11 P, EU:C:2012:307, 42 punktas).

92

Vadinasi, jeigu erdvinį prekių ženklą sudaro prekės, kuriai prašoma jį įregistruoti, forma, vien fakto, kad ši forma yra vienos iš įprastų šios rūšies prekių formų „atmaina“, nepakanka pripažinti, jog prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Visada būtina tikrinti, ar toks ženklas leidžia vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam šios prekės vartotojui atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių, neatliekant analizės ir nesutelkiant ypatingo dėmesio (Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 32 punktas).

93

Šioje byloje skundžiamo sprendimo 37–44 punktuose priminęs taikomą teismo praktiką, to sprendimo 51–58 punktuose Bendrasis Teismas patikrino, ar ginčijamas prekių ženklas reikšmingai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ar įpročių.

94

Skundžiamo sprendimo 59 punkte jis padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog vidutinis Sąjungos vartotojas ginčijamą prekių ženklą, vertinamą visą, suvoks tik kaip prekių, kurioms prašoma įregistruoti minėtą prekių ženklą, formos atmainą. Tada skundžiamo sprendimo 62 punkte jis nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė, negali išskirti šiuo prekių ženklu žymimų prekių ir jų atskirti nuo kitos komercinės kilmės prekių.

95

Iš nurodytų vertinimų matyti, kad Bendrasis Teismas teisingai identifikavo šiuo klausimu svarbioje teismo praktikoje nustatytus kriterijus ir jų laikėsi.

96

Be to, kadangi INTA kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nusprendė, jog apeliantės butelis reikšmingai nesiskiria nuo atitinkamo sektoriaus normų ar įpročių, reikia konstatuoti, jog ši analizė patenka į faktinio pobūdžio vertinimo sritį.

97

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Dėl šios priežasties tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti reikšmės bylai turinčius faktus ir įrodymus. Faktų ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliaciją Teisingumo Teismui (Sprendimo Louis Vuitton Malletier / VRDT, C‑97/12 P, EU:C:2014:324, 61 punktas).

98

Be to, reikia konstatuoti, kad INTA šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokio argumento, galinčio įrodyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus.

99

Argumentą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai lygino paprastus formos elementus su atitinkamame sektoriuje įprastais ar paprastai naudojamais formų elementais, užuot lyginęs visą įregistruotą formą su šio sektoriaus normomis ir įpročiais, reikia vertinti nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą.

100

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną.

101

Remdamasi ketvirtuoju pagrindu Voss kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nesilaikė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto, nes, norėdamas įvertinti ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, atskirai vertino nagrinėjamo erdvinio žymens kiekvieną elementą, tačiau nenagrinėjo jo viso.

102

Apeliantė tvirtina, kad, atskirai išnagrinėjęs šį erdvinį žymenį sudarančius elementus penkiuose skundžiamo sprendimo punktuose, Bendrasis Teismas tik nurodė, kad šių elementų derinys „nėra daugiau nei šį prekių ženklą sudarančių elementų suma“, o tai, anot Voss, neatitinka išsamaus prekių ženklo daromo bendro įspūdžio vertinimo, kurį atlikti reikalaujama pagal teismo praktiką.

103

VRDT tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai taikė teisę ir teismo praktiką, kiek tai susiję su erdvinio žymens skiriamojo požymio vertinimu.

104

Pateikdama šį pagrindą apeliantė teigia, kad, vertindamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, Bendrasis Teismas neanalizavo šio prekių ženklo daromo bendro įspūdžio, nors turėjo tai padaryti.

105

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių. Todėl norint įvertinti, ar prekių ženklas turi skiriamųjų požymių, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį (žr., be kita ko, Sprendimo Eurocermex / VRDT, C‑286/04 P, EU:C:2005:422, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

106

Tačiau tai nereiškia, kad kompetentinga valdžios institucija, atsakinga už įvertinimą, ar prekių ženklas, dėl kurio pateikta paraiška, gali būti visuomenės suvokiamas kaip kilmės nuoroda, negali pirmiausia išnagrinėti skirtingų prekių ženklui pristatyti naudojamų elementų. Iš tikrųjų minėtai valdžios institucijai atliekant visapusį vertinimą gali būti naudinga išnagrinėti kiekvieną atitinkamą prekių ženklą sudarantį elementą (žr., be kita ko, Sprendimo Eurocermex / VRDT, C‑286/04 P, EU:C:2005:422, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

107

Skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas, atskirai išnagrinėjęs kiekvieną ginčijamą prekių ženklą sudarantį elementą, nusprendė, jog jį „sudaro kombinacija elementų, kurių kiekvienas neturi skiriamojo požymio, kalbant apie šias prekes, nes gali būti prekyboje bendrai naudojamas kaip paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių pakuotė“. Jis tęsė savo analizę ir tikrino, ar šis prekių ženklas, kaip visuma, turi tokį požymį, ar ne.

108

Taigi skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „erdvinės permatomo cilindrinio butelio formos ir tokio paties skersmens kaip ir pats butelis nepermatomo kamščio derinys šiuo atveju nėra daugiau nei ginčijamą prekių ženklą sudarančių elementų suma, t. y. butelis su nepermatomu kamščiu, kaip ir daugelis butelių, skirtų alkoholiniams ar nealkoholiniams gėrimams atitinkamoje rinkoje“, kad „tokia forma gali būti bendrai naudojama prekyboje pakuojant prekes, kurioms įregistruotas prekių ženklas“, ir kad todėl „šio sudėtinio prekių ženklo elementų derinys negali suteikti jam skiriamojo požymio“. Skundžiamo sprendimo 62 punkte jis padarė išvadą, kad „ginčijamas prekių ženklas, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė, negali išskirti šiuo prekių ženklu žymimų prekių ir jų atskirti nuo kitos komercinės kilmės prekių“.

109

Iš to reikia daryti išvadą, kad Bendrasis Teismas, vertindamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, teisingai rėmėsi bendru įspūdžiu, kurį daro šio prekių ženklo forma ir jį sudarančių elementų išdėstymas, kaip to reikalaujama šio sprendimo 105 punkte primintoje teismo praktikoje.

110

Be to, Bendrasis Teismas negali būti kaltinamas tuo, kad neatliko pakankamai išsamios ginčijamo prekių ženklo daromo bendro įspūdžio analizės, nes nagrinėjamą erdvinę formą sudaro du elementai, t. y. cilindrinio pagrindo forma ir tokio paties skersmens kaip ir šis cilindras nepermatomas kamštis, ir sunku įsivaizduoti kitas šių elementų derinimo kaip vienos erdvinės visumos galimybes (šiuo klausimu žr. Sprendimo Eurocermex / VRDT, C‑286/04 P, EU:C:2005:422, 29 punktą).

111

Todėl ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

112

Pateikdama penktąjį pagrindą Voss teigia, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Apeliacinė taryba, iškraipė bylos medžiagoje esančius įrodymus, kai lygino tobulą nagrinėjamo erdvinio žymens cilindrą su dvimačiu „cilindro pjūviu“. Apeliantės nuomone, kadangi „cilindro pjūvis“ matematiniu požiūriu yra nuokrypis, Bendrasis Teismas ir Apeliacinė taryba iš tiesų ketino šiuo žodžių junginiu apibūdinti „apskritimo formos pjūvį“. Taigi Bendrasis Teismas palygino erdvinį žymenį su viena dvimate charakteristika, kuri būdinga daugeliui butelių, todėl visas jo vertinimas, susijęs su atitinkamo sektoriaus normomis ir įpročiais, yra klaidingas.

113

VRDT tvirtina, kad šis pagrindas yra nepagrįstas, nes paremtas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.

114

Anot šios tarnybos, Bendrasis Teismas nusprendė ne tai, kad apskirta dalis yra vienintelis bendras daugumos butelių požymis, bet tai, kad daugumą butelių sudaro cilindro formos „dalis“, kaip tai suprantama pagal skundžiamo sprendimo 66 punktą, nors kitos dalys nėra cilindro formos, pavyzdžiui, siaurėjantis butelio viršus, kad sudarytų kaklelį, arba butelio vidurinė išlinkusios formos dalis.

115

Be to, priešingai, nei teigia Voss, Bendrojo Teismo atlikta ginčijamo erdvinio prekių ženklo analizė nebuvo tik jo formos palyginimas su dvimate charakteristika.

116

Reikia konstatuoti, kad Voss argumentas, jog skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas nurodydamas, kad dauguma atitinkamoje rinkoje esančių butelių turi „cilindro pjūvį“, šiuo žodžių junginiu ketino nurodyti „apskritimo formos pjūvį“, kuris dėl savo pobūdžio yra dvimatis, grindžiamas klaidingu šio sprendimo aiškinimu.

117

Iš tiesų skundžiamo sprendimo 65 punkte priminęs, kad „[ginčijamo sprendimo 37 punkte] Apeliacinė taryba konstatavo, kad „dauguma rinkoje esančių butelių turi cilindro pjūvį“, kitame to sprendimo punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „vis dėlto niekas neleidžia manyti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba žodžių junginiui „cilindro pjūvis“ ketino suteikti matematinę, t. y. „geometrinės formos pjūvio vaizdo“, reikšmę, ir, kad, priešingai, šis žodžių junginys turi būti suprantamas kaip „viena iš daugiau ar mažiau skirtingų dalių, į kurias daiktas yra ar gali būti suskaidytas ar iš kurių jis sudarytas“ („any of the more or less distinct parts into which something is or may be divided or from which it is made up“, Oxford Dictionary).

118

Taigi, Bendrojo Teismo teigimu, ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinės tarybos pavartotas žodis „pjūvis“ turi būti suprantamas kaip reiškiantis „dalį“, nes, kaip jis mano, dauguma butelių turi cilindro formos dalį.

119

Vadinasi, priešingai, nei teigia apeliantė, Bendrasis Teismas savo nagrinėjamo erdvinio žymens analizės neapribojo jo formos ir dvimatės charakteristikos palyginimu.

120

Todėl penktąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

121

Voss kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nusprendė, jog kadangi ginčijamą prekių ženklą sudaro elementai, kurie atskirai skiriamojo požymio neturi, jis visas tokio požymio neturi. Apeliantės nuomone, tokia išvada kliudo pripažinti, kad prekės pakuotė, tiek kaip visuma, tiek kaip ją sudarančių elementų derinys, gali turėti skiriamąjį požymį, ir tai prieštarauja Reglamentu Nr. 207/2009 siekiamam tikslui.

122

Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai erdviniams prekių ženklams taikė kriterijų, kuris buvo išplėtotas Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su sudėtiniais žodiniais prekių ženklais, pagal kurią „elementų, kurių kiekvienas atskirai neturi skiriamojo požymio, kombinacija gali turėti tokį požymį su sąlyga, kad ji yra daugiau nei paprasčiausiai ją sudarančių elementų suma“.

123

VRDT teigia, kad šis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

124

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas dėl erdvinių žymenų jau yra nusprendęs, kad jų skiriamojo pobūdžio vertinimas iš dalies gali apimti kiekvieno juos sudarančio elemento atskirą analizę, tačiau bet kuriuo atveju toks vertinimas turi būti grindžiamas atitinkamos visuomenės bendru šių prekių ženklų suvokimu, o ne prezumpcija, kad elementai, atskirai neturintys skiriamųjų požymių, sujungti negali turėti tokio požymio. Vien aplinkybė, kad kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamojo požymio, nereiškia, kad jo negali turėti jų kombinacija (Nutarties Timehouse / VRDT, C‑453/11 P, EU:C:2012:291, 40 punktas).

125

Šioje byloje skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog „tai, kad sudėtinį prekių ženklą sudaro tik skiriamojo požymio neturintys elementai, kalbant apie atitinkamas prekes, paprastai leidžia daryti išvadą, kad šis prekių ženklas, vertinamas visas, neturi skiriamojo požymio“.

126

Tačiau jis iš karto pridūrė, kad tokios išvados negalima paneigti tuo atveju, kai iš konkrečių požymių, pavyzdžiui, skirtingų elementų derinio, matyti, jog nagrinėjamas sudėtinis prekių ženklas, vertinamas visas, yra daugiau nei tik elementų, iš kurių jis sudarytas, suma.

127

Vadinasi, kiek Voss savo šeštuoju pagrindu kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nusprendė, jog kadangi ginčijamą prekių ženklą sudaro elementai, kurie atskirai skiriamojo požymio neturi, jis visas tokio požymio neturi, šis pagrindas turi būti atmestas kaip grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.

128

Dėl apeliantės argumento, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai erdviniams prekių ženklams taikė kriterijų, kuris buvo išplėtotas teismo praktikoje, pagal kurią elementų, kurių kiekvienas atskirai neturi skiriamojo požymio, kombinacija gali turėti tokį požymį su sąlyga, kad ji yra daugiau nei paprasčiausia ją sudarančių elementų suma, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 107–109 punktų, Bendrasis Teismas, vertindamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, teisingai rėmėsi bendru įspūdžiu, kurį daro šio prekių ženklo forma ir jį sudarančių elementų išdėstymas, kaip to reikalaujama šio sprendimo 105 ir 124 punktuose primintoje teismo praktikoje.

129

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti šeštąjį pagrindą kaip nepagrįstą ir todėl atmesti apeliacinį skundą.

130

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT reikalavo priteisti iš Voss bylinėjimosi išlaidas ir šioji bylą pralaimėjo, ji turi šias išlaidas padengti.

131

Pagal minėto reglamento 140 straipsnio 3 dalį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal minėtą 184 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nurodyti, kad INTA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: