52015PC0750

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 18

COM(2015) 750 final

2015/0269(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Piliečių ir įmonių saugumas – vienas svarbiausių šios Komisijos uždavinių. Keli praėjusių metų įvykiai (visų pirma išpuoliai Paryžiuje ir Kopenhagoje) parodė, kad sunkių organizuotų nusikaltimų vykdytojų ir teroristų organizacijų naudojami šaunamieji ginklai gali padaryti didžiulės žalos visuomenei. 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdytų koordinuojamų teroristinių išpuolių metu gyvybę prarado per 120 žmonių.

Šie tragiški įvykiai 1 aiškiai rodo, kad organizuoti nusikaltimai kelia daugialypę grėsmę ir kad turime toliau koordinuotai ir nuosekliai stiprinti kovą su neteisėta prekyba ginklais. Bendrą Europos atsakomybę kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu savo politinėse gairėse pabrėžė ir Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris.

Civilinės paskirties šaunamųjų ginklų įsigijimui, laikymui, importui ir eksportui taikoma išsami ES reglamentavimo sistema, nustatyta Direktyvoje 91/477/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/51/EB.

Europos Sąjungos piliečiai tiki, kad jų saugumą užtikrins nacionalinės valdžios institucijos ir ES institucijos. Todėl svarbu kuo skubiau imtis veiksmų, kad būtų sugriežtintos dabartinės naudojimosi ir prekybos šaunamaisiais ginklais taisyklės.

•Derėjimas su esamomis šios politikos srities nuostatomis

Šaunamųjų ginklų direktyvos (91/477/EEB) tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas ES šaunamųjų ginklų vidaus rinkai, drauge užtikrinant ES piliečių aukšto lygio saugumą. Šiomis taisyklėmis siekiama užkirsti kelią galimoms problemoms ir pažeidžiamumui, galintiems atsirasti šaunamojo ginklo gyvavimo ciklo (gamybos, prekybos, disponavimo ir laikymo, dezaktyvavimo ir sunaikinimo) metu. Todėl Direktyvoje nustatyti minimalūs reikalavimai, kuriuos valstybės narės turėtų taikyti skirtingų kategorijų šaunamųjų ginklų 2 įsigijimui ir laikymui, ir reglamentuojamos šaunamųjų ginklų perdavimo tarp valstybių narių sąlygos drauge nustatant lankstesnes medžioklinių ar sportinio šaudymo ginklų taisykles 3 .

2008 m. pakeitimu (t. y. Direktyva 2008/51/EB 4 ) siekta sustiprinti saugumo aspektus ir suderinti Direktyvą su JT Protokolu prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančiu Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

Dabartinė ES šaunamųjų ginklų reglamentavimo sistema iš esmės grindžiama JT šaunamųjų ginklų protokolu (toliau – UNFP), dėl kurio Komisija derėjosi ir kurį 2002 m. pasirašė ES vardu.

Šis protokolas – tarptautinė priemonė, tarp kurios šalių yra ir ES, ir jos valstybės narės. Visų jo nuostatų perkėlimą į ES teisės aktus Komisija įvykdė priimdama:

Direktyvą 2008/51/EB , į kurią įtrauktos atitinkamos Šaunamųjų ginklų protokolo nuostatos, susijusios su ginklų perdavimu Bendrijos viduje;

Reglamentą Nr. 258/2012 ( IP/12/225 ), kuriame nustatytos ginklų prekybos ir perdavimo šalims, nepriklausančioms ES, taisyklės ir taip perkeltos UNFP 10 straipsnio nuostatos.

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Iniciatyva visapusiškai dera su Europos Komisijos 2014–2019 m. strateginiais tikslais, susijusiais su abipusiu pasitikėjimu grindžiamos teisingumo ir pagrindinių teisių erdvės puoselėjimu.

Po 2015 m. sausio mėn. Paryžiuje įvykdytų teroristinių išpuolių ES vidaus reikalų ir (arba) teisingumo ministrai priėmė Paryžiaus deklaraciją, kurioje dar kartą patvirtino savo šalių įsipareigojimą sumažinti neteisėtą šaunamųjų ginklų tiekimą Europoje ir drauge padidinti bendradarbiavimą Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininėje platformoje (EMPACT), siekiant patobulinti žvalgybos informacijos mainus ir užtikrinti visapusišką Europolo, Eurojusto ir Interpolo išteklių panaudojimą 5 .

2015 m. vasario 12 d. vykusio neoficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu valstybių ir vyriausybių vadovai paprašė visų kompetentingų institucijų sustiprinti bendradarbiavimą kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, be kita ko, skubiai pritaikyti atitinkamus teisės aktus, ir pasiūlė atnaujinti dialogą saugumo klausimais su trečiosiomis šalimis (visų pirma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos bei Vakarų Balkanų šalimis) 6 .

2015 m. kovo 12–13 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje ministrai paragino Komisiją pasiūlyti, kaip būtų galima kovoti su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir drauge su Europolu stiprinti informacijos mainus ir operatyvinį bendradarbiavimą 7 .

Atsiliepdama į šį raginimą, Komisija priėmė Europos saugumo darbotvarkę, kuria užtikrinamas veiksmingas ir koordinuotas Europos lygmens atsakas į naujas ir vis sudėtingesnes saugumo grėsmes. Europos saugumo darbotvarkėje ne tik išdėstomos neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais keliamos problemos, bet ir nurodoma, kad nacionalinių teisės aktų skirtumai trukdo vykdyti veiksmingą kontrolę ir policijos bendradarbiavimą visoje ES 8 . Be to, raginama pirmenybės tvarka atlikti šaunamuosius ginklus reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą ir 2016 m. pateikti pasiūlymus. Taip pat paraginta imtis skubių veiksmų šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo srityje, kad būtų užkirstas kelias jų reaktyvavimui ir naudojimui nusikalstamai veikai. 2015 m. rugpjūčio 29 d. Vidaus reikalų ministrų tarybos deklaracijoje dar kartą pakartotas raginimas peržiūrėti Šaunamųjų ginklų direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų dezaktyvavimą.

Galiausiai 2015 m. spalio 8 d. Taryba priėmė išvadas dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais priemonių aktyvesnio naudojimo, kuriose valstybės narės, Europos Komisija, Europolas ir Interpolas paraginti imtis priemonių, be kita ko, peržiūrėti dabartinius teisės aktus, bei vykdant koordinuotus tarpvalstybinius tyrimus ir operacijas stebėti šaunamųjų ginklų keliamas grėsmes. Šios nuostatos taip pat apima neteisėtą internetinę prekybą šaunamaisiais ginklais 9 .

Neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais klausimą ne kartą yra aptaręs ir Europos Parlamentas. 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių 10 , kurioje ragina „Komisiją nedelsiant įvertinti galiojančias neteisėto šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir ginklų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, gabenimo ES taisykles“.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis drauge su Šaunamųjų ginklų direktyvos pirminiu teisiniu pagrindu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinei kompetencijai)

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu, bet kokie ES lygmens veiksmai turi atitikti subsidiarumo principą, pagal kurį ES reglamentavimas galimas tik tada, kai duoda papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais.

Spręstini klausimai (t. y. sunkių ir organizuotų nusikaltimų ir terorizmo grėsmė bei potencialiai didžiulės smurtinių veiksmų socialinės ir ekonominės pasekmės) yra iš esmės tarptautinio pobūdžio ir vienu metu daro poveikį daugiau nei vienai valstybei narei. Todėl pavienės valstybės narės visapusiškai ir tinkamai jų išspręsti negalėtų.

Tą rodo ir rugpjūčio bei lapkričio mėn. įvykdyti teroristiniai išpuoliai, kuriuos surengė keliose valstybėse narėse veikiantys tarptautiniai nusikaltėlių tinklai. Jie pasinaudojo skirtingomis nacionalinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis šaunamųjų ginklų laikymą ir prekybą jais, ir tarpvalstybinių informacijos mainų sistemos spragomis.

Tik ES masto sistema gali užtikrinti reikiamą valstybių narių bendradarbiavimą siekiant kontroliuoti ir stebėti civilinės paskirties šaunamųjų ginklų naudojimą ES.

Šaunamųjų ginklų direktyvoje reglamentuojami saugumo klausimai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Valstybės narės pažeidžiamumas nusikalstamos veiklos atžvilgiu daro poveikį visai Europos Sąjungai. Nacionalinių teisės aktų, šaunamųjų ginklų klasifikacijos ir administracinių procedūrų skirtumai trukdo vienodai įgyvendinti Direktyvą. Kaip pabrėžta neseniai atlikto vertinimo ataskaitoje, efektyvių veiksmų siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą ir reglamentuoti tarpvalstybinį šaunamųjų ginklų judėjimą gali būti imamasi tik ES lygmeniu. Šaunamųjų ginklų direktyvoje nustatyta bendra reglamentavimo sistema, kurios nacionaliniais ar dvišaliais veiksmais būtų neįmanoma sukurti.

•Proporcingumas

Pasiūlymas proporcingumo principą atitinka dėl toliau nurodytų priežasčių.

Proporcingumas užtikrinamas ribojant siūlomų pakeitimų turinį, kad būtų imamasi tik tų priemonių, kurios daro didžiausią poveikį saugumui, kaip nustatyta parengiamuoju etapu atliktų tyrimų svarbiausiose išvadose. Apskritai šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina ES piliečių saugumo užtikrinimo tikslui pasiekti, nenustatant nereikalingų vidaus rinkos apribojimų.

Siekiant atsižvelgti į privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus klausimus ir jų pastabas, šiuo pasiūlymu, be standartinių prekybos politikos pobūdžio nuostatų, siekiama patobulinti saugumo standartus ir sumažinti neatitiktį JT Šaunamųjų ginklų protokolo nuostatoms, visų pirma nuostatoms, susijusioms su apibrėžtimis.

•Priemonės pasirinkimas

Komisija siūlo naują direktyvą, kuria iš dalies keičiama dabartinė Šaunamųjų ginklų direktyva. Kitos priemonės, palyginti su dabartinės Direktyvos keitimu, būtų netinkamos.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex-post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikra

Kaip paskelbta 2013 m. Komunikate 11 , prieš nuspręsdama, ar reikia peržiūrėti dabartinį teisinį pagrindą, Komisija inicijavo įvairius mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, siekta nustatyti:

ar reikia pasiūlyti ES teisės aktą, kuriuo būtų suderintos baudžiamosios sankcijos už neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais 12 ;

ar reikia pasiūlyti ES teisės aktą, kuriuo būtų patobulintos ES šaunamųjų ginklų, taip pat dujinių ginklų ir kopijų, dezaktyvavimo, sunaikinimo ir žymėjimo procedūras reglamentuojančios taisyklės 13 ;

kaip Šaunamųjų ginklų direktyva įgyvendinama visose valstybėse narėse.

Atlikus pirmąjį tyrimą nustatyta, kad ES masto minimalios taisyklės, reglamentuojančios neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, sumažintų teisinį netikrumą, palengvintų persekiojimą ir užtikrintų, kad nusikaltėliai negalėtų pasinaudoti sistemos spragomis. Tačiau turimi duomenys taip pat rodo, kad ne mažiau sunkumų tarpvalstybinių pastangų kovoti su neteisėta prekyba ginklais srityje kelia praktinės problemos, pavyzdžiui, išteklių trūkumas, vienas kitam prieštaraujantys politiniai prioritetai ir nepakankamas esamų teisės aktų įgyvendinimas bei šios srities nacionalinės teisės skirtumai. Padaryta išvada, kad reikia mišrios politikos (tiek teisinių, tiek neteisinių priemonių) neteikiant pirmenybės nei minimaliai, nei maksimaliai teisinei intervencijai.

Atlikus antrąjį tyrimą pasiūlyta peržiūrėti Šaunamųjų ginklų direktyvą siekiant:

suderinti šaunamųjų ginklų žymėjimo taisykles ir nustatyti žymenų tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse;

nustatyti bendrus standartus ir procedūras bei dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų registravimo reikalavimus;

parengti bendras technines dujinių ir garsinių ginklų ir kopijų perdarymo gaires, nustatant išsamius kriterijus, pagal kuriuos pavojaus dujiniai ginklai ir kopijos laikomi perdirbamais ginklais, todėl jiems gali būti taikoma Šaunamųjų ginklų direktyva;

skatinti valstybių narių dalijimąsi žiniomis (itin daug dėmesio skiriant technologinio vystymosi grėsmėms ir galimybėms) ir gerinti duomenų, susijusių su šaunamųjų ginklų, dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų, pavojaus signalo ginklų ir kopijų gamyba ir disponavimu bei nusikalstama šios srities veikla, rinkimą.

Galiausiai atlikus Šaunamųjų ginklų direktyvos įgyvendinimo vertinimą, rekomenduota, inter alia:

nustatyti bendrus dujinių ginklų perdirbimo kriterijus;

suderinti žymėjimo taisykles ir standartus ginklų dezaktyvavimo tikslais;

stiprinti duomenų rinkimo sistemą ir išanalizuoti nacionalinio lygmens informacijos sistemų sąveikumą;

nustatyti bendrą požiūrį į medžioklinių ir sportinių šaunamųjų ginklų klasifikavimą.

Drauge su šiuo pasiūlymu Komisija skelbia Šaunamųjų ginklų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, kaip nustatyta Direktyvos 17 straipsnyje.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Su suinteresuotaisiais subjektais konsultuotasi prašant juos atsakyti į klausimyno klausimus ir kviečiant dalyvauti valstybių narių ir suinteresuotų privačių subjektų (Europos civilinės paskirties šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamintojų asociacijų atstovų, civilinės prekybos ginklais vykdytojų, medžiotojų, kolekcionierių, NVO, mokslinių tyrimų įstaigų ir pan.) posėdžiuose, sukurtas specialus e. pašto adresas (JLS-FIREARMS@ec.europa.eu) nuolatinėms konsultacijoms ir atliktas išorės tyrimas siekiant parengti poveikio vertinimą. Be to, Komisijoje įsteigta tarpžinybinė grupė.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Valstybės narės ir NVO sutiko, kad Direktyvos 91/477/EEB įgyvendinimas būtų naudingas siekiant užkirsti kelią šaunamųjų ginklų patekimui iš teisėtos rinkos į neteisėtą. Privatūs subjektai teigė, kad valstybėse narėse šis aspektas jau reglamentuojamas griežtomis taisyklėmis, ir išreiškė susirūpinimą dėl galimų neigiamų padarinių mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Daug privačių suinteresuotųjų subjektų ypač susirūpino, kad dėl kategorijų pakeitimo gali kilti pavojus medžioklės ir sportinio šaudymo veiklai.

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų nuomonę, dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų reaktyvavimas yra svarbus ginklų tiekimo nusikaltėliams šaltinis, be to, nusikaltėliai gali pasinaudoti dėl nacionalinių dezaktyvavimo standartų skirtumų atsiradusiomis spragomis 14 . Kai kurių respondentų nuomone, su ginklų dezaktyvavimu susijusios Šaunamųjų ginklų direktyvos nuostatos yra pakankamai griežtos, todėl tereikia kontroliuoti, kaip valstybės narės ją įgyvendina, ir parengti technines gaires 15 . Vis dėlto didesnis suderinimas paprastai laikomas prioritetu.

Visi suinteresuotieji subjektai (valstybių narių institucijos, ekspertai, gamintojų atstovai ir kt.) laikosi nuomonės, kad yra reali reikmė valstybėms narėms keistis informacija apie ginklus ir kad tai yra svarbus klausimas. Be to, bendradarbiavimas neturėtų būti apribotas vien valstybių narių mainais, į jį reikėtų įtraukti ir viešuosius bei privačiuosius suinteresuotuosius subjektus 16 . Aktyvesnė komunikacija yra būtina žvalgybai, bendroms operacijoms ir valdymui. Tačiau geroji praktika būtų dalijimasis informacija elektroniniais kanalais, o ne posėdžių rengimas. Drauge reikėtų manyti, kad platformos, kur galėtų vykti tokios diskusijos, jau veikia tiek operaciniu, tiek reglamentavimo lygmeniu.

Svarbiomis laikomos ir bendros taisyklių rekomendacijos, nes ne visos šalys vienodai supranta kai kurias sąvokas (pavyzdžiui, kopijų apibrėžtį). Kad nusikaltėliai negalėtų pasinaudoti dėl valstybių narių skirtingų taisyklių atsiradusiomis spragomis, reikia jas suderinti visos Europos mastu.

Apibrėžtys bus veiksmingos tik tada, jei į jas bus įtrauktos nuorodos į dujinius ir kitų tipų ginklus, kol kas nepakankamai apibrėžtus ES reglamentavimo sistemoje.

Iš esmės sutariama, kad bendri minimalūs dezaktyvavimo gairių standartai padėtų suvienodinti visų ES valstybių narių nuostatas, nes būtų suderintos įvairios procedūros, pagerinta komunikacija ir supaprastintas teisės aktų įgyvendinimas. Nusikalstamumas sumažėtų, nes bendrų minimalių standartų taikymas padėtų pažaboti neteisėtą prekybą atsarginėmis dalimis ir užkirstų kelią neteisėtai iš naujo surinktų ir perdirbtų šaunamųjų ginklų naudojimui.

Komisija apsvarstė viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų išreikštą nuomonę. Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti didesnį saugumo, efektyvumo ir veiksmingumo lygį.

•Poveikio vertinimas

Kadangi šis pasiūlymas dėl neseniai įvykdytų išpuolių teikiamas skubos tvarka, jo poveikio vertinimas neatliktas. Vis dėlto su šiuo pasiūlymu yra susijęs pagal programą REFIT atliktas Šaunamųjų ginklų direktyvos vertinimas. Atliekant vertinimą paaiškėjo įvairių trūkumų tokiose srityse kaip garsiniais šoviniais šaudančių ginklų perdirbimas, žymėjimo reikalavimai, dezaktyvavimas, apibrėžtys, pardavimo internetu tvarka, duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemos. Atsižvelgiant į pastarojo meto išpuolių patirtį, nustatyta ir papildomų reikalavimų.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl padėties, susiklosčiusios taikant šios direktyvos nuostatas, prireikus, kartu su pasiūlymais. Vėliau ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai bus teikiamos kas penkerius metus.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Valstybės narės pateikia Komisijai savo įstatymų ir kitų teisės aktų tekstus, į kuriuos perkeltos šios direktyvos nuostatos.

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymo 1 straipsnyje patikslinamos tarpininkų ir prekiautojų apibrėžtys ir užtikrinama, kad šaudomųjų ginklų pagrindinių dalių apibrėžtys derėtų su JT Šaunamųjų ginklų protokolo apibrėžtimis. Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad tarpininko apibrėžtis nėra pakankamai aiški, ir pabrėžiama, kad ją reikėtų įtraukti į Direktyvą. Į Direktyvos taikymo sritį reikia įtraukti ir duslintuvus.

2 straipsnyje į Direktyvos taikymo sritį pirmą kartą įtraukiami kolekcininkai. Atlikus vertinimą nustatyta, kad kolekcininkai gali būti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais šaltinis. Todėl galimybė kolekcininkams įsigyti šaunamųjų ginklų bus suteikiama tik gavus leidimą ar pasirašius deklaraciją.

Direktyva turėtų būti taikoma ir dezaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams, kad būtų galima nustatyti jų savininką ir registro įrašus. Komisijos atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tai – didžiulis ES teisyno trūkumas, dėl kurio mažėja saugumas. Pastarojo meto išpuoliai įvykdyti naudojantis netinkamai dezaktyvuotais šaunamaisiais ginklais (arba ginklais, surinktais iš netinkamai dezaktyvuotų sudedamųjų dalių).

Pasiūlymas netrukus įgyvendinimo reglamente pateikti griežtas minimalias bendras gaires dėl šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo užtikrins, kad reaktyvavimas būtų gerokai sudėtingesnis. Negalima manyti, kad dezaktyvuoti šaunamieji ginklai, nepaisant griežtų taisyklių, nebus iš naujo aktyvuojami. Todėl patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams (A kategorijos), net jei jie dezaktyvuoti, nustatytos griežtesnės taisyklės. Tai reiškia, kad dezaktyvuotų A kategorijos šaunamųjų ginklų nebus galima nei turėti, nei pardavinėti (išskyrus muziejams).

Taip pat nustatomas reikalavimas saugoti įrašus apie dezaktyvuotus šaunamuosius ginklus nacionaliniuose registruose. Turėtų būti registruojamas bet koks dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų perdavimas (t. y. savininko pasikeitimas).

Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai sudaro nemenką dalį šiandien naudojamų medžioklinių ir sportinio šaudymo šaunamųjų ginklų. Vis dėlto vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali nesunkiai būti perdirbti į automatinius ginklus, o dabartinėje Direktyvoje nenustatyta jokių techninių kriterijų, kurie užkirstų tam kelią. Tačiau net jei nebūtų priskirti A kategorijai, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai gali būti labai pavojingi, jei jų talpumas šoviniams yra didelis. Pasiūlymu uždraudžiami pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, šiuo metu priklausantys B7 kategorijai.

Taip pat nustatomos bendros ES ginklų žymėjimo taisyklės, kad žymenų nebūtų galima lengvai panaikinti. Konkrečiai paaiškinama, ant kurių dalių turėtų būti dedami žymenys (taip užtikrinamas derėjimas su JT šaunamųjų ginklų protokolo reikalavimais). Ši nuostata taikoma ir importuojamiems šaunamiesiems ginklams. Kompiuterizuota duomenų kaupimo sistema galios ilgiau nei 20 metų. Duomenys turėtų būti saugomi iki šaunamojo ginklo sunaikinimo, tačiau nenumatyta sistemą taikyti atgaline data.

Šaunamųjų ginklų direktyvos vertinimas ir kiti parengiamieji tyrimai parodė, kad vis dažniau šaunamieji ginklai perkami ir parduodami internetu ir kad ateityje bus dar sunkiau kontroliuoti šį prekybos kanalą. Populiarėjant tokiam prekybos metodui, augs ir reikmė kovoti su dideliu sukčiavimo pavojumi, kai ginklai įsigyjami nuotolinės komunikacijos priemonėmis. Nereglamentuoti šio prekybos kanalo būtų itin pavojinga atsižvelgiant į tai, kad dalis neseniai įvykdytuose teroristiniuose išpuoliuose naudotų šaunamųjų ginklų buvo surinkti iš dalių, teisėtai nusipirktų internetu. Be to, bus vis sunkiau internete patikrinti leidimo laikyti ginklą teisėtumą. Dar didesnis pavojus kyla, jei ginklai įsigyjami trečiosiose šalyse.

Dabartinėje Direktyvoje nustatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad, išskyrus su prekiautojais susijusius atvejus, būtų griežtai kontroliuojamas šaunamųjų ginklų įsigijimas [...] nuotolinio ryšio priemonėmis leistinais atvejais“.

Pasiūlyme pateikiama griežtesnė nuostata: šaunamųjų ginklų ir jų sudedamųjų dalių prekyba nuotolinio ryšio priemonėmis (visų pirma internetu) neleidžiama, išskyrus tarpininkų ir prekiautojų atveju.

Į dabartinę Direktyvą neįtraukti dujiniai, garsiniai ir signaliniai ginklai ir t. t. Siūloma nustatyti bendrus dujinių ginklų kriterijus, kad jų nebūtų galima perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus. Šie kriterijai turėtų būti taikomi ir ES gaminamiems, ir importuojamiems dujiniams ginklams.

Rizika, kad dujiniai ir kitų tipų garsiniais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė, ir į ją atsižvelgti rekomenduota atlikus tiek Direktyvos peržiūrą, tiek kitus tyrimus. Iš suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos matyti, kad iš trečiųjų šalių importuojami dujiniai ginklai, kuriuos galima perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, gali lengvai patekti į ES teritoriją dėl nepakankamai suderintų bendrų taisyklių. Techninės specifikacijos bus priimtos įgyvendinimo teisės akte.

Kol kas nėra sistemos, kuri padėtų informuoti kitas valstybes nares apie atsisakymą išduoti leidimą (visų pirma B kategorijos šaunamiesiems ginklams). Pasiūlyme nustatyta valstybių narių dalijimosi informacija sistema ir reikalaujama, kad tarpininkai ir prekiautojai būtų prisijungę prie centrinio ginklų registro. Tokiomis aplinkybėmis Komisija išnagrinės, kaip naudojamos dabartinės informacijos mainų priemonės.

Pasiūlyme taip pat nustatomas penkerių metų licencijos galiojimo terminas.

2015/0269 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos direktyvoje 91/477/EEB 17 nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. Ta direktyva nustatyta įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų judėjimo laisvę Sąjungoje ir būtinybės kontroliuoti šią laisvę tam tikromis šiai prekių rūšiai pritaikytomis saugumo garantijomis pusiausvyra;

(2)reaguojant į neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius, parodžiusius Direktyvos 91/477/EEB įgyvendinimo spragas, visų pirma susijusias su ginklų dezaktyvavimo, perdirbimo ir žymėjimo taisyklėmis, 2015 m. balandžio mėn. priimtoje Europos saugumo darbotvarkėje ir 2015 m. rugpjūčio 29 d. Vidaus reikalų ministrų tarybos deklaracijoje paraginta peržiūrėti minėtą direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų dezaktyvavimą, taip užkertant kelią jų reaktyvavimui ir naudojimui nusikaltėliškais tikslais;

(3)kai kuriuos Direktyvos 91/477/EEB aspektus reikia toliau tobulinti;

(4)įstaigoms, kurios rūpinasi ginklų kultūriniais ir istoriniais aspektais ir kurių tokią veiklą pripažįsta valstybė narė, kurios teritorijoje jos yra įsisteigusios, savo kolekcijose turinčioms A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, įsigytų iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, turėtų būti suteikta galimybė toliau turėti šiuos ginklus, jeigu atitinkama valstybė narė išduoda leidimą ir jeigu tie šaunamieji ginklai yra dezaktyvuoti;

(5)nustatyta, kad kolekcininkai gali būti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais šaltinis, todėl direktyvą reikėtų taikyti ir jiems;

(6)kadangi tarpininkai teikia panašias paslaugas kaip ir prekiautojai, direktyvą reikėtų taikyti ir jiems;

(7)atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai dezaktyvuoti ginklai gali būti vėl aktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, į direktyvos taikymo sritį reikia įtraukti dezaktyvuotus šaunamuosius ginklus. Be to, reikia nustatyti patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams taikytinas griežtesnes taisykles, taip užtikrinant, kad šių ginklų nebūtų galima nei turėti, nei pardavinėti. Šios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos tos kategorijos ginklams net juos dezaktyvavus. Jei taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant tų ginklų sunaikinimą;

(8)siekiant užtikrinti dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų atsekamumą, jie turėtų būti registruojami nacionaliniuose registruose;

(9)kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali nesunkiai būti perdirbti į automatinius ginklus ir kelti grėsmę saugumui. Net jei nebūtų priskirti A kategorijai, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai gali būti labai pavojingi, jei jų talpumas šoviniams yra didelis. Todėl civilinis tokių pusiau automatinių šaunamųjų ginklų naudojimas turėtų būti draudžiamas;

(10)kad žymenų nebūtų galima lengvai ištrinti ir siekiant paaiškinti, ant kurių dalių turėtų būti dedami žymenys, reikėtų nustatyti bendras Sąjungos taisykles dėl ginklų žymėjimo;

(11)šaunamieji ginklai gali būti naudojami gerokai ilgiau nei 20 metų. Siekiant užtikrinti šių ginklų atsekamumą, jų duomenys turėtų būti saugomi neribotą laiką, kol patvirtinamas jų sunaikinimas;

(12)šaunamųjų ginklų ir jų sudedamųjų dalių prekyba nuotolinio ryšio priemonėmis gali kelti rimtų grėsmių saugumui, nes tokią prekybą, palyginti su įprastais prekybos metodais, sunkiau kontroliuoti, visų pirma kiek tai susiję su leidimo turėti ginklą teisėtumo patikrinimu internete. Todėl tikslinga apriboti ginklų ir jų sudedamųjų dalių prekybą nuotolinio ryšio priemonėmis (visų pirma internetu) ir leisti ją vykdyti tik tarpininkams ir prekiautojams;

(13)be to, rizika, kad dujiniai ir kitų tipų garsiniais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė; kai kuriuose teroristiniuose išpuoliuose buvo naudojami tokie perdirbti ginklai. Todėl problemą, kai perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma įtraukiant tokius ginklus į Direktyvos taikymo sritį. Reikėtų priimti dujinių ir garsinių ginklų, taip pat imitacinių ginklų technines specifikacijas ir taip užtikrinti, kad šių ginklų nebūtų galima perdirbti į šaunamuosius ginklus;

(14)siekdama pagerinti valstybių narių informacijos mainus, Komisija turėtų įvertinti tokių informacijos, saugomos valstybių narių jau sukurtose kompiuterizuotose duomenų kaupimo sistemose, mainų sistemos būtinuosius elementus. Atsižvelgiant į turimas informacijos mainų priemones, prireikus, po Komisijos įvertinimo gali būti parengtas teisės akto pasiūlymas;

(15)siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių dalijimąsi informacija apie suteiktus ir nesuteiktus leidimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktą, kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė sukurti tokią informacijos apie suteiktus ir nesuteiktus leidimus mainų sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(16)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 18 ;

(17)šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(18)kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(19)Direktyva 91/477/EEB turi būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 91/477/EEB iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1b punktas pakeičiamas taip:

„1b.Šioje direktyvoje „pagrindinė dalis“ – šaunamojo ginklo vamzdis, rėmas, uoksas, pistoleto užraktas arba revolverio būgnelis, spyna arba užraktas ir bet kuris įtaisas, suprojektuotas ar pritaikytas šaunamojo ginklo šūvio garsui sumažinti, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriamas tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai.“

(b)1e punktas pakeičiamas taip:

„1e.Šioje direktyvoje „tarpininkas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus prekiautojus, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro visiškai surinktų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų pirkimas, pardavimas arba perdavimo toje pačioje valstybėje narėje ir iš vienos valstybės narės į kitą ar eksporto į trečiąsias šalis organizavimas.“

„1f.Šioje direktyvoje „dujiniai ir garsiniai ginklai“ – nešiojamieji įrenginiai, turintys šovinio lizdą, iš kurio dujų slėgio jėga gali išeiti per priekį, šoną ar viršų, ir kurie yra suprojektuoti ir pagaminti specialiai pavojaus signalui duoti ar signalui pasiųsti ir iš kurių šaudoma garsiniais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis.

1g.Šioje direktyvoje „imitaciniai ginklai“ – šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis, skirti naudoti teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, kino filmuose ir televizijos įrašuose.

1h.Šioje direktyvoje „šaunamųjų ginklų kopijos“ – daiktai, fiziškai panašūs į šaunamuosius ginklus, tačiau pagaminti taip, kad jų nebūtų galima perdirbti į ginklą, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degiojo propelento varomąja jėga būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį.

1i.Šioje direktyvoje „dezaktyvuoti šaunamieji ginklai“ – šaunamieji ginklai, kurie buvo modifikuoti dezaktyvuojant, siekiant juos padaryti visam laikui nebetinkamus naudoti, užtikrinant, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys būtų perdirbtos taip, kad būtų nebeįmanoma jų panaudoti ir išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti taip, kad būtų galima šaunamajam ginklui vėl kokiu nors būdu grąžinti jo veiksmingumą.“

(d)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Šioje direktyvoje „prekiautojas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro:

i)šaunamųjų ginklų gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas ar perdarymas;

ii)šaunamųjų ginklų dalių gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas ar perdarymas;

iii)šaudmenų gamyba, prekyba, mainai ar perdarymas.“

(2)2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Direktyva netaikoma ginkluotųjų pajėgų, policijos ir valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Ji taip pat netaikoma komerciniam ginklų ir šaudmenų perdavimui.“

(3)4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šaunamasis ginklas ar jo dalis, pateikti jos rinkai, būtų pažymėti ir užregistruoti pagal šią direktyvą.

2.Kad būtų galima identifikuoti ir atsekti kiekvieną surinktą šaunamąjį ginklą, valstybės narės ginklų gamybos ar importavimo į Sąjungą metu reikalauja, kad kiekvienas ginklas būtų pažymėtas unikaliu žymeniu, be kita ko, nurodant gamintojo pavadinimą, gamybos šalį arba vietą, serijos numerį ir gamybos metus (jei jie nėra serijos numerio dalis). Ši nuostata nedaro poveikio teisei gaminį žymėti ir gamintojo prekės ženklu.

Žymenys dedami ant šaunamojo ginklo uokso.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena atskira sukomplektuotų šaudmenų pakuotė būtų pažymėta taip, kad būtų pateiktas gamintojo pavadinimas, partijos identifikacinis numeris, kalibras ir šaudmenų tipas.

Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad, perduodant šaunamąjį ginklą iš valstybinių atsargų nuolatiniam civiliniam naudojimui, jis būtų pažymėtas unikaliu žymeniu, pagal kurį būtų galima nustatyti perduodančiąją valstybę.

3.Valstybės narės reikalauja, kad prieš pradedant jos teritorijoje verstis prekiautojo ar tarpininko veikla būtų gautas leidimas, išduodamas patikrinus bent prekiautojo ar tarpininko asmeninę ir profesinę reputaciją bei kompetenciją. Juridinio asmens atveju tikrinamas juridinis asmuo ir įmonei vadovaujantis asmuo.“

(4)4 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)pirmos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Šioje duomenų kaupimo sistemoje registruojami duomenys apie kiekvieno šaunamojo ginklo tipą, markę, modelį, kalibrą, serijos numerį ir tiekėjo bei pirkėjo ar turėtojo vardą bei pavardę (pavadinimą) ir adresą. Šaunamųjų ginklų, įskaitant dezaktyvuotus ginklus, duomenys saugomi tol, kol kompetentingos institucijos patvirtina jų sunaikinimą.“

(b)antra pastraipa pakeičiama taip:

„Iš kiekvieno prekiautojo ir tarpininko reikalaujama, kad vykdydamas savo veiklą jis nuolat tvarkytų registrą, kuriame būtų registruojami visi jo gauti arba disponuojami šaunamieji ginklai, kuriems taikoma ši direktyva, nurodant tokius jų duomenis, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti ir atsekti ginklą, ypač jo tipą, markę, modelį, kalibrą, serijos numerį, ginklo tiekėjų ir pirkėjų vardus bei pavardes (pavadinimus) ir adresus.

Prekiautojas ar tarpininkas, baigęs vykdyti savo veiklą, registrą perduoda nacionalinei valdžios institucijai, atsakingai už pirmoje pastraipoje nurodytą duomenų kaupimo sistemą.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jų teritorijoje įsisteigusių prekiautojų ir tarpininkų registrai būtų susieti su kompiuterizuota ginklų duomenų kaupimo sistema.“

(5)4b straipsnis pakeičiamas taip:

„4b straipsnis

1.Valstybės narės nustato prekiautojų ir tarpininkų veiklos reglamentavimo sistemą. Tokią sistemą gali sudaryti viena arba kelios iš toliau nurodytų priemonių:

(a)šalies teritorijoje veikiančių prekiautojų ir tarpininkų registravimas;

(b)prekiautojų ir tarpininkų veiklos licencijos ar leidimai.

2.1 dalyje nurodyta sistema turi apimti bent prekiautojo ar tarpininko asmeninės ir profesinės reputacijos bei kompetencijos patikrinimą. Juridinio asmens atveju tikrinamas juridinis asmuo ir įmonei vadovaujantis asmuo.“

(6)5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip:

„5 straipsnis

1.Nedarant poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:

(a)yra bent 18 metų amžiaus, išskyrus atvejus, susijusius su medžioklinių arba sportinio šaudymo ginklų laikymu, kai jaunesni nei 18 metų asmenys turi tėvų sutikimą ar juos prižiūri tėvai arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo arba medžioklinio ginklo licenciją, arba jie yra licenciją turinčiame ar kitaip patvirtintame treniruočių centre;

(b)nekelia grėsmės sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui; teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą yra laikomas tokia grėsme.

2.Valstybės narės nustato asmenų, nurodytų 1 dalyje, norinčių gauti ar atnaujinti leidimą, standartinius sveikatos patikrinimus, ir atšaukia leidimus, jei kuri nors iš sąlygų, kuriomis remiantis tas leidimas buvo išduotas, yra nebetenkinama.

Valstybės narės negali drausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto ginklo, išskyrus atvejus, kai įsigyti tokį patį ginklą jų teritorijoje yra draudžiama.

6 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai, ir kad sunaikintų konfiskuotus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kurių laikymas prieštarauja šiai nuostatai.

Valstybės narės įstaigoms, kurios rūpinasi ginklų kultūriniais ir istoriniais aspektais ir kurių tokią veiklą pripažįsta valstybė narė, kurios teritorijoje jos yra įsisteigusios, savo kolekcijose turinčioms A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, įsigytų iki [šios direktyvos įsigaliojimo dienos], gali suteikti galimybę toliau laikyti šiuos ginklus, jeigu tie ginklai buvo dezaktyvuoti vadovaujantis nuostatomis, kuriomis įgyvendinamas 10b straipsnis.

Įsigyti A, B ir C kategorijoms priskiriamų šaunamųjų ginklų ir jų dalių nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB(*) 2 straipsnyje, leidžiama tik prekiautojams ir tarpininkams ir šią veiklą griežtai kontroliuoja valstybės narės.

____________________________________________________________________

(*) 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (OL L 144, 1997 6 4, p. 19).“

(7)7 straipsnio 4 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Leidimo galiojimo terminas negali viršyti penkerių metų. Leidimą galima atnaujinti, jeigu tebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis tas leidimas buvo išduotas.“

(8)Įterpiami šie 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad dujinių ir garsinių ginklų, taip pat imitacinių ginklų nebūtų galima perdirbti į šaunamuosius ginklus.

Komisija priima dujinių ir garsinių ginklų, taip pat imitacinių ginklų technines specifikacijas ir taip užtikrina, kad šių ginklų nebūtų galima perdirbti į šaunamuosius ginklus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10b straipsnis

Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina šaunamųjų ginklų dezaktyvavimą, siekiant užtikrinti, kad padaryti šaunamojo ginklo pakeitimai padarytų jį visiškai netinkamu naudoti. Valstybės narės numato, kad po tokio patikrinimo būtų išduotas sertifikatas ar kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra dezaktyvuotas, arba kad ant šaunamojo ginklo būtų aiškiai matomas tai įrodantis žymuo.

Komisija priima dezaktyvavimo standartus ir metodus, kad užtikrintų, jog ginklai visam laikui būtų padaromi visiškai netinkamais naudoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

(9)13 straipsnis papildomas 4 ir 5 dalimis:

„4.Kompetentingos valstybių narių institucijos keičiasi informacija apie išduotus leidimus perduoti ginklus kitai valstybei narei ir informacija apie atsisakymą išduoti tokį leidimą, kaip nustatyta 7 straipsnyje.

5.Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl keitimosi informacija apie suteiktus leidimus ir atsisakymą juos suteikti tvarkos.“

(10)13a straipsnis pakeičiamas taip:

„13a straipsnis

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.13 straipsnyje nustatyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nustatytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nustatyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(11)Įterpiamas 13b straipsnis:

„13b straipsnis

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(*).

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

____________________________________________________________________

(*) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

(12)17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Komisija kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą, prie kurios, prireikus, pridedami pasiūlymai, visų pirma susiję su I priede nustatytomis šaunamųjų ginklų kategorijomis ir įvairiais naujųjų technologijų, pavyzdžiui, trimačio spausdinimo, aspektais. Pirmoji ataskaita pateikiama praėjus dvejiem metams po šios direktyvos įsigaliojimo.“

Komisija iki [date] įvertina valstybių narių keitimosi informacija, saugoma kompiuterizuotose duomenų kaupimo sistemose, kaip nustatyta 4 straipsnio 4 dalyje, būtinuosius elementus. Prireikus, po Komisijos įvertinimo gali būti parengtas teisės akto pasiūlymas, atsižvelgiant į turimas informacijos mainų priemones.“

(13)Direktyvos 91/477/EB I priedo II dalis keičiama taip:

(a)A punktas keičiamas taip:

i)A kategorija papildoma šiais punktais:

„6.Automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus.

7.Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, skirti civiliniam naudojimui, kurie yra panašūs į ginklus su automatiniais mechanizmais.

8.1–7 punktuose nurodyti šaunamieji ginklai, kurie buvo dezaktyvuoti.“

ii)B kategorijoje išbraukiamas 7 punktas.

iii)C kategorija papildoma šiais punktais:

„5.Dujiniai ir garsiniai ginklai, imitaciniai ginklai bei kopijos.

6.B kategorijos šaunamieji ginklai ir C kategorijos 1–5 punktuose nurodyti šaunamieji ginklai, kurie buvo dezaktyvuoti.“

(b)B punkte išbraukiamas šis tekstas:

„Užrakto mechanizmas, šovinio lizdas ir vamzdis kiekvienas atskirai yra priskiriami tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie yra įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai.“

(14)Direktyvos 91/477/EB I priedo III dalis keičiama taip:

(a)a punktas išbraukiamas;

(b)b punktas pakeičiamas taip:

„yra skirti signalizuoti, gyvuliams dobti, medžioti harpūnais (žeberklais) arba skirti naudoti pramoniniais arba techniniais tikslais, jei juos galima panaudoti tik nurodytam tikslui;“

(c)antra pastraipa išbraukiama.

2 straipsnis

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [3 months after publication to the OJ] priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje, Kopenhagoje ir traukinyje „Thalys“ parodė, kad organizuotų nusikaltimų ir terorizmo sąsaja įsigyjant šaunamuosius ginklus išties egzistuoja.

(2) Direktyvos 91/477/EEB I priede, atsižvelgiant į pavojaus lygmenį, nustatomos keturios šaunamųjų ginklų kategorijos:

(3) Valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti dar griežtesnes priemones nei nustatytosios Direktyvoje.

(4) Pakeitimą nulėmė du veiksniai: a) 2002 m. sausio 16 d. Europos bendrijos vardu Europos Komisijos pasirašytas JT Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; b) 2000 m. gruodžio mėn. Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 91/477/EEB įgyvendinimo po perkėlimo į visų valstybių narių nacionalinę teisę (2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės įgyvendinimas“ (COM (2000) 837)) paskelbti rezultatai ir siūlomi patobulinimai (pavyzdžiui, ginklų dezaktyvavimas, eksporto ir importo licencijos, registrai, ginklų žymėjimas).

(5) 2015 m. sausio 11 d. Paryžiaus deklaracija 5322/15.

(6) Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimo projektas 6112/15.

(7) Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos pranešimas spaudai 7178/15.

(8) COM(2015) 185 final, 2015 4 28.

(9) Tarybos išvados 12892/15.

(10) EP nuorodos Nr. 2015/2530(RSP), 2015 m. vasario 11 d.

(11) Žr. 1 išnašą.

(12) http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/organized-crime-and-human-trafficking/general/docs/dg_home_-_illicit_fireams_trafficking_final_en.pdf.

(13) http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/e-library/documents/policies/organized-crime-and-human-trafficking/general/docs/dg_home_ia_firearms_deactivation_final_en.pdf.

(14) „Transcrime“, Lietuvos valdžios institucijos.

(15) Europos civilinės prekybos ginklais asociacija.

(16) „Transcrime“.

(17) 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo (OL L 256, 1991 9 13, p. 51).

(18) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).