This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015DC0215
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Better regulation for better results - An EU agenda
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė.
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė.
COM/2015/0215 final
EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2015 05 19
COM(2015) 215 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė.
{SWD(2015) 110 final}
{SWD(2015) 111 final}
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė.
1.Siekti geresnių rezultatų – keisti darbo Europos lygmeniu metodus
Europos Komisija pasiryžusi pakeisti ir ką Europos Sąjunga (ES) daro, ir kaip ji tai daro. ES, jos institucijos ir jos teisynas tarnauja piliečiams ir įmonėms, ir šie turi tai pamatyti savo kasdienybėje. Turime atkurti jų pasitikėjimą mūsų pajėgumu pasiekti rezultatų.
J. C. Junckerio vadovaujama Komisija reiškia naują pradžią. Mūsų prioritetas – įgyvendinti didelių uždavinių, kurių valstybės narės negali išspręsti vienos, sprendimus: investicijų planą pritraukti 315 mlrd. EUR, kad būtų kuriamos darbo vietos ir augtų ekonomika; energetikos sąjungą, kuri užtikrintų saugų, įperkamą ir tvarų energijos tiekimą; vidaus saugumo darbotvarkę kovai su bendromis grėsmėmis, tokiomis kaip terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas; interneto galimybes atverti padėsiančią bendrąją skaitmeninę rinką; migracijos darbotvarkę. Mūsų naujos iniciatyvos randasi iš realių politinių prioritetų. Komisija negali ir neturėtų rūpintis kiekvienu ES kylančiu uždaviniu. Pirmoji Komisijos darbo programa atspindi šį mąstymo pokytį. Joje tėra 23 didelės naujos iniciatyvos, kurios visos glaudžiai susijusios su sutartais politiniais prioritetais. Papildomi einamojo pobūdžio veiksmai, kurių bus imtasi per metus, irgi bus tokie pat kryptingi ir tikslingi. Parodyti, kad ES biudžetas suteikia ES piliečiams papildomos naudos, siekiama ir iniciatyva „ES biudžeto kryptis – konkretūs rezultatai“.
Imdamasi su ES nūdienos iššūkiais susijusios veiklos Komisija orientuojasi į politinius prioritetus. Geresnis reglamentavimas yra priemonė, kuri padeda laiku priimti apgalvotus politikos sprendimus, tačiau politinių sprendimų pakeisti ji negali.
Šiandien nurodome daugiau priemonių, padėsiančių parengti geresnes taisykles siekiant geresnių rezultatų. Formuodami politiką labiau įsiklausysime ir geriau bendrausime su tais, kurie įgyvendina teisės aktus ir jais naudojasi. Nauju žvilgsniu peržvelgsime visas politikos srities tikrindami, ar galiojančias priemones reikia patobulinti.
Tęsime taip, kaip pradėjome: sutelkdami dėmesį į tai, ką tikrai turi daryti ES, ir užtikrindami, kad tas darbas būtų nuveiktas gerai. Taikydami geresnio reglamentavimo principus užtikrinsime, kad priemonės būtų pagrįstos įrodymais, gerai parengtos ir atneštų apčiuopiamos ir tvarios naudos piliečiams, verslui ir visai visuomenei.
Tai taikoma ir naujiems teisės aktams, ir didžiuliam galiojančiam ES teisynui. Šie teisės aktai būtini darniam vystymuisi, bendrajai rinkai – mūsų ekonomikos varikliui – ir kad būtų pritraukta investicijų, kurių reikia darbo vietų kūrimui ir augimui palaikyti. Jie stiprina Europos socialinį modelį ir įtvirtina piliečių branginamas teises ir laisves, įskaitant saugumą ir teisę į teisingumą. Jie taip padeda spręsti bendrus uždavinius, tokius kaip energetinis saugumas, aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita. Daugeliu atveju vienas ES teisės aktų rinkinys pakeičia 28 skirtingų nacionalinių taisyklių mozaiką ir taip palengvina piliečių ir įmonių veiklą, paprastina teisinę sistemą, sumažina reglamentavimo naštą visoje bendrojoje rinkoje ir padidina reglamentavimo nuspėjamumą.
ES teisės aktai ne tik būtini – jie taip pat didelė mūsų stiprybė, kuri kokybiškai išskiria Sąjungą iš kitų kolektyvinio valdymo modelių pasaulyje. Todėl taip svarbu, kad visos be išimties ES teisyno priemonės atitiktų paskirtį: būtų modernios, efektyvios, proporcingos, praktiškai pritaikomos ir kuo paprastesnės. Teisės aktai turėtų turėti tokį poveikį, koks jiems numatytas; jie turi būti lengvai įgyvendinami, suteikti tikrumo ir nuspėjamumo, neužkrauti jokios nepagrįstos naštos. Racionalios ir realistiškos taisyklės, kurių įgyvendinimas yra tinkamas, o vykdymas vienodai užtikrinamas visoje ES. Taisyklės, kurios veikia taip, kad padėtų mums pasiekti bendrus tikslus. Nei daugiau, nei mažiau.
Geresnis reglamentavimas – tai nereiškia, kad ES teisynas turi būti didesnis arba mažesnis arba kad tam tikrų politikos sritis reikia mažiau reglamentuoti ar išbraukti iš prioritetų sąrašo, arba išsižadėti mums brangių vertybių, kaip antai, socialinės ir aplinkos apsaugos ir pagrindinių teisių, įskaitant teisės į sveikatos priežiūrą. Geriau reglamentuoti reiškia realiai įgyvendinti išsikeltus didelio užmojo politikos tikslus.
Siekdama šio tikslo, per pastarąjį dešimtmetį ES sukūrė visapusišką geresnio reglamentavimo priemonių ir procedūrų rinkinį. Tie esminiai pokyčiai jau duoda rezultatus, tačiau šios kadencijos Komisija nusprendė eiti dar toliau.
Mūsų nusistatymo geriau reglamentuoti reikia laikytis visais aspektais, pasinaudojant poveikio vertinimo srityje padaryta pažanga ir Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Turėtume ne primesti politiką, o ją rengti atviriau, užtikrindami visapusį skaidrumą ir aktyvumą, įsiklausydami į nuomones tų, kuriuos teisės aktai paveiks, kad juos būtų lengva įgyvendinti. Norėdami veikti teisingai, esame atviri išorės reakcijai ir išorės analizei. ES politikos kryptys turi būti nuolat persvarstomos: turime atvirai parodyti ir atsiskaityti, ar artėjame prie savo politikos tikslų – nurodyti, kas suveikė ir ką reikia pakeisti.
Geresnis reglamentavimas yra ne biurokratinis procesas. Piliečiai, įmonės ir kitos suinteresuotosios šalys ES vertina pagal jos veiksmų poveikį: ne tik pagal naujas iniciatyvas, bet – dar svarbiau – pagal galiojančias taisykles. Komisija įsipareigoja prisiimti politinę atsakomybę už geresnio reglamentavimo principų ir procesų taikymą savo darbe ir ragina kitas ES institucijas ir valstybes nares elgtis taip pat.
2.Atvirumas ir skaidrumas
2.1.Daugiau konsultavimosi, atidesnis išklausymas
Politikos formavimas labiau įsiklausant gali padidinti ES skaidrumą ir atskaitomybę, o sykiu tai užtikrina, kad politika bus pagrįsta patikimiausiais įrodymais ir efektyvesnė. Visais lygmenimis – vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos – teisės aktų paveikti subjektai geriausia supranta, koks bus tų teisės aktų poveikis, ir gali pateikti jiems patobulinti reikalingų įrodymų.
Komisija ketina atidžiau klausytis piliečių ir suinteresuotųjų šalių ir būti atvira grįžtamajam ryšiui kiekviename proceso etape – nuo pirminės idėjos iki momento, kai Komisija pateikia pasiūlymą, ir per visą teisės aktų priėmimo bei vertinimo procesą. Komisija ketina sukurti interneto svetainę, kurioje bus galima atsekti kiekvieną iniciatyvą.
Naujomis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis, kurios pagrįstos esamais minimaliais konsultavimosi standartais 1 , stipriname savo įsipar eigojimą vykdyti aukštos kokybės ir skaidrias konsultacijas, pasiekti visas atitinkamas suinteresuotąsias šalis ir ieškoti įrodymų, kurių reikia norint priimti apgalvotus sprendimus. Tai bus daroma dviem pagrindiniais būdais.
Pirma, suinteresuotosios šalys galės reikšti pastabas visą politikos priemonės gyvavimo laikotarpį. Planai ir įžanginis poveikio vertinimas sudarys sąlygas suinteresuotųjų šalių grįžtamajam ryšiui ir skatins jas teikti svarbios informacijos nuo pat naujos iniciatyvos rengimo pradžios 2 . Rengdami naujus pasiūlymus, vertindami galiojančius teisės aktus ir atlikdami jų tinkamumo patikrą, skelbsime dvylikos savaičių viešas konsultacijas. Komisijai priėmus pasiūlymą, nacionaliniai parlamentai turės galimybę pateikti pagrįstą nuomonę dėl subsidiarumo. Be to, Komisija paragins piliečius ar suinteresuotąsias šalis pateikti grįžtamąją nuomonę per aštuonias savaites 3 : kad tos pastabos būtų panaudotos teisėkūros diskusijose, Komisija jas surinks ir pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.
Antra, visos suinteresuotosios šalys galės pateikti grįžtamąją nuomonę apie teisės aktus, kuriais nustatomi techniniai ar specifiniai elementai, reikalingi norint įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos priimtus teisės aktus. Pirmą kartą dėl deleguotųjų teisės aktų projektų tekstų ne tik bus konsultuojamasi su ekspertais valstybėse narėse, bet jie tiek pat laiko (keturias savaites) bus prieinami plačiajai visuomenei Komisijos interneto svetainėje. Svarbūs įgyvendinimo aktai, dėl kurių nuomonę pateikia komitetas, taip pat bus skelbiami viešai keturias savaites, kad suinteresuotosios šalys galėtų pateikti pastabas iki valstybių narių balsavimo atitinkamame komitete 4 . Komisija internete paskelbs preliminarų visų tokių rengiamų teisės aktų sąrašą, kad suinteresuotosios šalys galėtų susiplanuoti iš anksto. Be to, jei tikėtinas didelis poveikis, bus reikalingas ir proporcingas poveikio vertinimas.
Atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį ir autonomiją, Komisijos konsultacijoms pagal SESV 154 straipsnį ir jos pasiūlymams pagal 155 straipsnį bus taikoma speciali tvarka.
2.2.Geresnis išaiškinimas, ką darome ir kodėl
Kiekvienu atveju turime geriau paaiškinti, kodėl imamės priemonių, kokių rezultatų tikimės ir koks galimas poveikis. Su kiekvienu Komisijos pasiūlymu bus pateikiamas patobulintas aiškinamasis memorandumas 5 . Jame ne tik bus paaiškintas siūlomos priemonės tikslas, bet ir nurodyta, kaip taikyti geresnio reglamentavimo principai: kodėl iniciatyva reikalinga, kodėl ją taikyti ES geriausia; ką mano suinteresuotosios šalys ir koks galimas poveikis aplinkai, socialinei sričiai ir ekonomikai, ypač konkurencingumui ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Memorandume taip pat bus išsamiau paaiškinta, kaip iniciatyva atitinka dvilypį subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimą, t. y. kodėl tikslo valstybės narės negali pasiekti vienos ir kodėl siūloma priemonė neviršija to, kas reikalinga tikslui pasiekti. Tai būtina norint sustiprinti atskaitomybę.
2.3.Kaip ES teisė paveikia asmenis, įmones ir visą visuomenę. Visų galimybė pasisakyti
Komisija nori sudaryti sąlygas suinteresuotųjų šalių grįžtamajam ryšiui – ne tik apibrėžtais laiko tarpsniais, kai rengiama konkreti politikos priemonė – bet dėl kiekvieno ES politikos ir teisės aktų aspekto bet kuriuo metu. Norime žinoti, kokį poveikį asmenims ir įmonėms daro ES teisė ir kaip galime pagerinti jos veikimą.
Komisija ne tik vykdys oficialias konsultacijas – nauja Komisijos tvarkomos geresnio reglamentavimo svetainės skiltis „Pasisakyk ir sumažink naštą“ visiems suteiks progą pareikšti nuomonę ir pastabas apie galiojančius ES teisės aktus ir iniciatyvas. Norime išgirsti, kas žmones erzina, apsunkina ar turi būti patobulinta. Atsiliepsime tiesiogiai atsižvelgdami arba persiųsdami pastabas toliau svarstyti toliau aprašomai naujai suinteresuotųjų šalių platformai. Taip Europos piliečiai, socialiniai partneriai ir atskiros įmonės įgis tiesioginių priemonių suprasti ir paveikti ES politiką interaktyviomis skaitmeninės epochos priemonėmis.
3.Tobulesnis veikimas. Geresnei politikai – geresnės priemonės
3.1.Kaip sieksime tikslų? Geresnis reglamentavimas – pusiausvyrą užtikrinanti darbotvarkė
Geresnis reglamentavimas nereiškia, kad reikia suteikti pirmenybę vienų sričių politikai ar tikslams prieš kitus. Tai aiškiai apibūdinti tikslus, kad ir kokie jie būtų. Tai užtikrinti, kad politikos sprendimas būtų geriausias ir mažiausiai apsunkinantis kelias tiems tikslams pasiekti; tai sąžiningai pasakyti, kiek sprendimai sėkmingi. Kiekvienas didesnis poveikis, ar jis būtų teigiamas, ar neigiamas, pamatuojamas ar ne, turėtų būti išanalizuotas ir apsvarstytas.
Nuo šios dienos Komisijos darbe taikomos naujos integruotos geresnio reglamentavimo gairės 6 . Jomis bus užtikrinta, kad visame Komisijos analitiniame darbe ir toliau būtų vienodai atsižvelgiama ne tik į pagrindines teises, bet ir į ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Pagal tas gaires Komisija iš naujo įpareigoja naudotis patikimiausiais įrodymais ir žiniomis ir sustiprinamas pasiryžimas iki priemonių priėmimo numatyti aiškų stebėjimą ir įgyvendinimo planus. Gairėmis taip pat bus užtikrinta, kad ES konkurencingumas ir ES darnus vystymasis liktų prioritetu bet kurioje mūsų veikloje.
Nagrinėdami politikos sprendimus apsvarstysime ir reglamentavimo, ir kruopščiai parengtas 7 su reglamentavimu nesusijusias priemones, taip pat galimybę patobulinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą. Rinksimės sprendimus, kuriems, nekliudant inovacijoms, panaudojamos visos galimybės, kurias skaitmeninės ir kitos technologijos gali suteikti šiandien ir galėtų suteikti ateityje ir kurie efektyviai veikia ir skaitmeniniame, ir fiziniame pasaulyje.
Ypatingą dėmesį kreipiame į taisykles, kurios turi poveikį MVĮ, pernelyg dažnai juntančioms jų veiklą ribojančias biurokratizmo kliūtis. Tačiau ne visos tos taisyklės priimamos Europos Sąjungoje. O daugelis ES taisyklių vienodai aktualios ir smulkiam, ir stambiam verslui: mažos amatų įmonės gamybinis darbuotojas turi teisę į tokią pat sveikatos apsaugą ir saugos normas kaip ir didelės gamyklos cecho darbininkas. Tačiau, jei teisinė sistema pernelyg sudėtinga, o jos našta pernelyg sunki ar pernelyg biurokratiška, kyla grėsmė, kad mažesnė įmonė tiesiog nepajėgs jos laikytis: tada arba darbuotojai liks neapsaugoti, arba, užuot stiprinus verslą ir kūrus darbo vietas, riboti įmonės ištekliai bus naudojami vien tam, kad būtų laikomasi taisyklių.
Rengdami iniciatyvas nuosekliau laikysimės principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“: planuodami ir vertindami politiką atsižvelgsime į mažųjų ir vidutinių įmonių interesus, numatysime joms lengvatų, o labai mažoms įmonėms visiškai netaikysime reikalavimų, kai tai įmanoma ir prasminga 8 . Kai neįmanomas nė vienas variantas, pavyzdžiui, dėl to, kad taip nepavyktų veiksmingai pasiekti siūlomo teisės akto socialinių, aplinkos ir ekonominių tikslų, Komisija paaiškins kodėl.
3.2.Patikrai atvira Komisija
Dėl išvardytų įsipareigojimų mūsų darbo metodai smarkiai pasikeis. Laikytis mūsų geresnio reglamentavimo principų gali padėti patikra – ji užtikrina, kad pasiūlymai bus pagrįsti patikimiausiais žinomais įrodymais ir analize.
Šią patikros funkciją nuo 2006 m. vykdė Poveikio vertinimo valdyba. Ji rūpinosi poveikio vertinimo darbų, kuriuos Komisija atlieka prieš apsispręsdama dėl naujų iniciatyvų, kokybe. Kaip skelbta 2014 m. gruodžio mėn. 9 , esamą valdybą pakeis nauja solidesnį vaidmenį Reglamentavimo patikros valdyba.
Naujoji valdyba vertins poveikio vertinimų, kuriais grindžiamas politinis sprendimų priėmimo procesas, kokybę. Jei Komisija nuspręstų imtis priemonių neturėdama tinkamo pagrindžiamojo poveikio vertinimo, ji turės viešai paaiškinti kodėl. Kitaip nei anksčiau, valdyba taip pat tikrins svarbesnius galiojančių teisės aktų vertinimus ir tinkamumo patikras.
Valdybos sudėtis bus tokia, kad ji galės pateikti nešališką nuomonę remdamasi visapusėmis atitinkamų analitinių metodų praktinėmis žiniomis. Todėl naujoje valdyboje, be pirmininko, dirbs šeši nariai, kurie pirmą kartą tam skirs visą darbo laiką ir neturės Komisijoje jokių su politika susijusių pareigų. Be to, trys iš tų narių bus įdarbinti pagal nepratęsiamą terminuotąją darbo sutartį iš ES institucijose nedirbančių asmenų. Visi nariai bus atrinkti taikant griežtas ir objektyvias atrankos procedūras pagal jų technines žinias.
3.3.Bendras ES institucijų įsipareigojimas
Komisijos pasiūlymai tėra pasiūlymai. Jie skirti abiem teisės aktų leidėjams svarstyti ir priimti. Teisėkūros procese pasiūlymai retai išlieka nepakeisti: Europos Parlamentas ir Taryba padaro pakeitimų. Kai dėl teisės akto sutariama, valstybės narės jį perkelia į nacionalinę ar regioninę teisę. Dėl to gali pasikeisti teisės akto suteikiama nauda ir kaštai – į gera arba į bloga.
Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už geresnį reglamentavimą, bet ji negali jo užtikrinti viena. Suprantama, kad pagal demokratinio proceso principus Europos Parlamentas ir Taryba savaime turi teisę iš dalies keisti teisės aktus, tačiau jiems tenka ir atsakomybė atsižvelgti į pakeitimų poveikį. Todėl Europos Parlamentas ir Taryba turėtų Komisijos pavyzdžiu įsipareigoti geriau reglamentuoti. Tai turėtų padaryti ir valstybės narės, kai reikia perkelti ir įgyvendinti Sąjungos teisę.
2003 m. tarpinstituciniame susitarimo dėl geresnės teisėkūros nustatyta, kaip Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija turėtų bendradarbiauti, kad ES teisės aktai būtų parengti kuo geriau. Tačiau tie geri ketinimai nebuvo nuosekliai įgyvendinami. Pavyzdžiui, 2007–2014 m. Komisija parengė daugiau nei 700 poveikio vertinimo dokumentų, per tą patį laikotarpį Parlamentas įvertino maždaug 20 savo pakeitimų poveikį, o Taryba – nė vieno. Pradėjusios svarstyti pasiūlymą, teisėkūros institucijos pernelyg retai tinkamai apžvelgia Komisijos poveikio vertinimą. Ir ypač paskutiniuose derybų etapuose susitarimai pasiekiami ne iki galo atsižvelgiant į tiesioginį ir netiesioginį poveikį, kurį gali sukelti kompromisiniai pakeitimai.
Anksčiau Europos Parlamentas ir Taryba kartais suabejodavo, ar pritarti priemonėms, kuriomis būtų sumažinta administracinė našta. Pavyzdžiui, pasiūlymą dėl standartinės PVM deklaracijos valstybės narės Taryboje apkarpė ir užblokavo – dėl to gali būti prarasta galimybė sutaupyti 15 mlrd. EUR. Be to, nacionaliniu lygmeniu įgyvendindamos ES teisės aktus, valstybės narės dažnai reikalauja daugiau, nei vien tai, kas juose nustatyta. Tas vadinamasis perteklinis reglamentavimas gali padidinti naudą, bet dėl jo įmonėms ir valdžios institucijoms gali susidaryti nereikalingų kaštų, kurie nepagrįstai siejami su ES teisės aktais.
Tačiau Komisija pripažįsta, kad nauja politinė nuotaika tiek Europos Parlamente, tiek Taryboje suteikia visiems progą ne tik pritarti geresnio reglamentavimo principams, bet ir tų principų laikytis.
Realus pokytis įvyks tik visoms ES institucijoms ir visoms be išimties valstybėms narėms dalijantis tuo pačiu įsipareigojimu. Komisija siūlo naują susitarimą su Europos Parlamentu ir Taryba. Juo siekiama, kad visos šalys įsipareigotų geriau kurti teisės aktus ir bendradarbiauti, kad piliečiai, įmonės ir visa visuomenė galėtų matyti ES naudą kasdieniuose reikaluose. Geresnį reglamentavimą laikome vienu svarbiausių politinių prioritetų, susijusiu tiek su naujais pasiūlymais, tiek su galiojančiais teisės aktais. Kadangi dalijamės atsakomybe prieš visą ES visuomenę, galime raginti kitas institucijas laikytis tos pačios nuostatos ir dirbti drauge, kad pasiektume šį tikslą.
Europos Parlamentą ir Tarybą konkrečiai raginame:
prioritetą teikti iniciatyvoms, kurios paprastintų ar patobulintų galiojančius teisės aktus (pavyzdžiui, REFIT programoje nurodytos iniciatyvos), kad planuojama nauda būtų pasiekta greičiau;
atlikti visų Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros procese siūlomų esminių pakeitimų poveikio vertinimą. Kai Europos Parlamentas ir Taryba pasiekia susitarimą, kuris smarkiai skiriasi nuo pirminio Komisijos pasiūlymo, prieš priimdami galutinį sprendimą, jie turėtų įvertinti tikėtiną ekonominį ir socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir reglamentavimo naštą;
sutarti, kad teisės aktai turėtų būti suprantami ir aiškūs, leidžiantys šalims nesunkiai suvokti savo teises ir pareigas, turintys reikiamus ataskaitų teikimo, stebėjimo ir vertinimo reikalavimus, padedantys išvengti neproporcingų kaštų ir praktiškai įgyvendinami;
sutarti, kad po bet kokio Komisijos pasiūlymo esminio pakeitimo kiekviena institucija gali kreiptis į nepriklausomų ekspertų grupę, kad ši atliktų tų veiksnių vertinimą. Toks vertinimas turėtų būti užbaigiamas ir paskelbiamas viešai per priimtiną laiko tarpą ir atliekamas atsižvelgiant į bet kokį kitą poveikio vertinimo darbą. Kiekviena institucija paskirtų į grupę po vieną narį, kuris turėtų įrodyti, kad turi reikalingos konkrečios patirties, nėra įsipainiojęs į interesų konfliktą ir dirbs nepriklausomai nuo paskyrimų tarnybos;
prieš svarstant naujas iniciatyvas sutarti, kad jau galiojantys teisės aktai turėtų būti tinkamai įvertinti aiškinantis, kuriomis galiojančiomis priemonėmis galima pasiekti tikslą;
į kiekvieną naują teisės aktą sistemingai įtraukti nuostatas, kurios leistų vykdyti stebėjimą ir ateityje atlikti vertinimą;
raginti valstybes nares, perkeliant ES taisykles į nacionalinę teisę, vengti nepagrįsto perteklinio reglamentavimo. Jis gali padėti pasiekti teisės aktų tikslus vietos sąlygomis arba juo galima siekti didesnės naudos; tačiau dėl jo taip pat gali atsirasti nemaža papildoma našta. Valstybės narės turėtų būti raginamos paaiškinti kiekvieno tokio perteklinio reglamentavimo priežastis;
sutarti dėl persvarstyto bendrojo susitarimo dėl deleguotųjų aktų, taip pat ir dėl deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo kriterijų 10 ;
užtikrinti didesnį skaidrumą ir įsitraukimą;
įsipareigoti rengti geresnius teisės aktus, kad ES teisės aktai būtų taisyklingi, suprantami, aiškūs ir nuoseklūs, kad visi lengvai ir užtikrintai suprastų savo teises ir pareigas;
skatinti teisės aktų priėmimą išdėstant nauja redakcija, kad net po pakeitimų teisės aktai liktų aiškūs ir aiškios struktūros, ir
užtikrinti maksimalų ES teisės aktų prieinamumą, kad kiekvienas internete galėtų rasti jam įtakos turinčius teisės aktus atnaujintus, patikimus, išsamius ir konsoliduotus.
Komisijos pasiūlymas dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo yra solidus derybų pagrindas, ir ji tikisi, kad visos trys institucijos gali patvirtinti naują susitarimą iki šių metų pabaigos.
4.Galiojančių teisių aktų atnaujinimas
Norint pamatyti naudą ir kaštus, nepakanka nustatyti jų mastą politikos priemonės patvirtinimo momentu. Kad politikos priemonė atitiktų paskirtį, išankstinis ir tikrinamasis vertinimas turi būti tęsiamas per visą jos gyvavimo ciklą. Tai reiškia apžvelgti faktinį politikos poveikį konkretiems sektoriams po jos įgyvendinimo ir pasiūlyti būdų sumažinti naštą nesumenkinant politikos užmojo. Tokiam vertinimui paprastai reikės atviros viešos konsultacijos.
Turime aiškiai pasakyti, kuriose srityse rezultatai mus nuvylė ir atsirado neplanuotų padarinių: ekonominių, socialinių ar padarinių aplinkai. Prireikus turime būti pasirengę persvarstyti ir tai atitaisyti. Taip pat turime rasti naujų būdų kalbėtis ir tartis su Europos Parlamentu ir Taryba apie tai, kas suveikė, o kas ne. To nepadarius, pastangos sumažinti biurokratizmą ar padaryti reikiamus teisės aktų pakeitimus negalės būti vaisingos.
Politikams savaime norisi imtis naujų iniciatyvų. Tačiau ES vertinama ne vien pagal naujas politines iniciatyvas, bet ir pagal galiojančių ES teisės aktų naudą ir naštą. Todėl aktyvus galiojančių ES teisės aktų tvarkymas politiškai tiek pat svarbus, kaip ir naujų iniciatyvų rengimas.
Ilgainiui net gerai parengti teisės aktai gali pasenti, užkrauti didesnę negu reikia naštą arba tapti netinkami tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, pokyčiai rinkoje gali reikšti, kad teisės aktas nebereikalingas, nebeaktualus ir nebeatitinka paskirties. Kintanti technologija gali atverti galimybių pasiekti politikos tikslą geresniu būdu, pavyzdžiui, sudarydama sąlygas formą pateikti internetu. Politikos įgyvendinimo patirtis, sukaupta geriau stebint ir vertinant, taip pat gali pateikti naujų argumentų už tai, kuris politikos sprendimas geriausias.
4.1.REFIT programa užtikrinamas ES teisės aktų tinkamumas paskirčiai
Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) yra Komisijos programa, kurios tikslas – užtikrinti, kad ES teisės aktai visą laiką atitiktų paskirtį ir duotų ES teisės aktų leidėjų numatytus rezultatus. REFIT tikslas yra ne atsisakyti reglamentavimo, o reglamentuoti geriau. Ja siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktų nauda piliečiams, įmonėms ir visai visuomenei pasireikštų kuo veiksmingiau ir efektyviau, kartu šalinant biurokratizmą ir mažinant katštus, bet neatsisakant politikos tikslų. REFIT nėra vienkartinė peržiūra – tai ilgalaikis įsipareigojimas užtikrinti ES teisyno aktualumą ir naudingumą.
REFIT neatsiejama nuo didelio užmojo politikos įgyvendinimo. Blaiviai įvertinant galiojančius teisės aktus dažnai bus randama būdų, kaip mažinti reglamentavimo naštą taip, kad pagerėtų teisės aktų įgyvendinimas ir būtų pakelti standartai. Atliekant tokį vertinimą taip pat galima nustatyti sparčiai kintančioje aplinkoje kylančių naujų politikos uždavinių, kuriuos spręsti senesniais teisės aktais nebetinka.
Nuo 2012 m., kai REFIT pradėta įgyvendinti, programa jau padėjo sutelkti dėmesį į kasdienes problemas, kurios dėl galiojančių teisės aktų kyla piliečiams ir įmonėms. Pažanga stebima naudojant REFIT suvestinę, kurios naujausia redakcija paskelbta šiandien 11 . Naudodamasi šiuo įdirbiu Komisija ketina sustiprinti REFIT, kad būtų pasiekta geresnių, labiau apčiuopiamų rezultatų. REFIT bus:
kryptingesnė – nukreipta į didžiausius neveiksmingumo ir nereikalingos naštos šaltinius;
kiekybiškesnė – kiekvienas REFIT pasiūlymas bus pateikiamas su galimos naudos ir sumažintų kaštų apskaičiavimu; priėmus teisės aktą bus skelbiamas atnaujintas apskaičiavimas; ir Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tikrindama, ar šios galimybės panaudotos realiam vietiniam poveikiui pasiekti;
įtraukesnė – nauja REFIT platforma taps neįkainojamu pasiūlymų tobulinti ES teisės aktus šaltiniu;
labiau integruota į politinį sprendimų priėmimą – REFIT bus svarbus kiekvienų metų darbo programos ir Komisijos su kitomis ES institucijomis prieš priimant darbo programą ir ją priėmus vykdomo politinio dialogo elementas.
Atsakomybė už REFIT yra bendra. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą tvirtai paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti galiojančių teisės aktų efektyvumą ir veiksmingumą.
4.2.REFIT įgyvendinimas
Šis naujas reiklesnis modelis bus taikomas visoms būsimoms REFIT iniciatyvoms, kurias rengiant bus pasinaudota naujos REFIT platformos darbu ir vykdymų vertinimų, ypač tų tinkamumo patikrų ir vertinimų, kurie pagal REFIT laikomi prioritetiniais, rezultatais.
Per šias peržiūras sukaupta patirtis padės rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto. Nustačius, kad su reglamentavimu susiję kaštai nėra proporcingi siekiamiems tikslams, bus ieškomų alternatyvių būdų siekti tų pačių tikslų. Pavyzdžiui, daug sutaupyti galima ateityje persvarsčius specialios smulkaus verslo apmokestinimo PVM schemos taisykles, ES muitinės vieno langelio principą ir ekologiniu požiūriu svarbias vietoves.
Naujos ir esamos naštos mažinimo iniciatyvos
Šiais metais bus paskelbta nemažai Komisijos darbo programoje numatytų naujų iniciatyvų. Tačiau Komisija jau aktyviai dirba, kad būtų sumažinta našta tokiose srityse kaip:
–Viešieji pirkimai: reaguodama į sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ, kurioms tenka pakartotinai pildyti ilgus ir sudėtingus viešųjų pirkimų dokumentus, Komisija pasiūlys standartinę duomenų formą.
–Įmonių statistika: Komisija įmonių kaštų mažinimą matuos ir jį užtikrins taikydama Verslo statistikos integravimo pagrindų reglamentą ir Bendrosios rinkos statistiką (SIMSTAT).
–Cheminių medžiagų teisės aktai: ES cheminių medžiagų teisės aktai bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms padėjo labai sumažinti kaštus. Tačiau mažosioms įmonėms sudėtinga ir brangu vykdyti su jais susijusius administracinius reikalavimus. Komisija atsižvelgs į šią problemą, paprastindama mažais kiekiais naudojamoms medžiagoms taikomas taisykles ir parengdama veiksmų planą, kuris padėtų MVĮ laikytis tokių kiekių registracijos termino (2018 m. birželio 1 d.). 2015 m. bus pateikta pasiūlymų paprastinti autorizacijos procedūrą, sumažinti reikalaujamos informacijos kiekį ir padidinti proceso nuspėjamumą.
Pasenusių teisės aktų panaikinimas
Be to, Komisija toliau tikrins sektorinius teisės aktus, kad nustatytų, kurie iš jų paseno ir nebeatitinka savo paskirties arba yra pernelyg didelės naštos priežastis, ir pasiūlytų juos panaikinti. Įvairiose politikos srityse jau nustatyti dvidešimt trys panaikintini teisės aktai 12 . Pasenusių teisės aktų atranka kasmet atliekama žemės ūkio ir žuvininkystės srityje. Ši geroji patirtis bus pradėta taikyti visoje Komisijoje.
Vertinimai ir tinkamumo patikros
Be to, dabar vykdomos peržiūros ir visapusiški persvarstymai, kurie padės parengti galimus ateities veiksmus įvairiose politikos ir teisės srityse, pavyzdžiui, pavėluotų mokėjimų, pesticidų; teiginių apie maistingumą ir sveikumą; transporto priemonių draudimo; ES išvestinių finansinių priemonių reglamento ir Kapitalo reikalavimų reglamento.
Pamažu baigiami ir kiti REFIT sąraše numatyti vertinimo darbai. Visų pirma:
–atliekant maisto produktams bendrai taikomos teisinės bazės (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) tinkamumo patikrą bus įvertinta, ar reglamento pagrindiniai principai ir apibrėžtys įgyvendinti efektyviai ir ar nauja veiklos vykdytojų atsakomybė atitinka paskirtį atsižvelgiant į vėlesniais teisės aktais nustatytas taisykles ir standartus, jų įgyvendinimą, atsirandantį kaupiamąjį poveikį ir galimą dubliavimąsi;
–visapusiškai įvertinusi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų rinkinį (darbą baigti planuojama 2015 m. pabaigoje), Komisija nustatys šalintinus trūkumus ir parengs specialias priemones, kuriomis sumažintų naštą MVĮ ir padėtų joms vykdyti ES reikalavimus. Bus svarstoma galimybė imtis priemonių, kad pagerėtų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir cheminių medžiagų teisės aktų (REACH) tarpusavio derėjimas ir nuoseklumas;
–panašiai ir atlikus cheminių medžiagų teisės aktų (ne REACH) tinkamumo patikrą (ją numatyta baigti 2016 m.) bus apibrėžti galimi tolesni naštos mažinimo veiksmai.
Įgyvendinimo gerinimas
Administracinė našta mažinama ne tik keičiant teisės aktus. Tobulinti ES teisės įgyvendinimą galima įvairiais kitais būdais. Pavyzdžiui, Komisija:
–pradės plačiai apimančią ataskaitų teikimo reikalavimų peržiūrą tirdama, kaip galima palengvinti naštą. Ypač atidžiai bus peržiūrimos sritys, dėl kurių neseniai sulaukta suinteresuotųjų šalių nepalankių pastabų, tokios kaip žemės ūkis, energetika, aplinka ir finansinės paslaugos;
–bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nagrinės, kaip geriausiai užtikrinti atitiktį ES teisės aktams nacionaliniu lygmeniu, taip pat ir su tomis valstybėmis narėmis, kurios ėmėsi svarstyti, kiek sėkmingai ES ir valstybių narių reglamentavimas kartu prisideda prie aplinkos apsaugos (kaip iniciatyvoje „Make It Work“). Taip siekiama rasti sprendimų, padidinsiančių ES teisės taikymo nacionaliniu ir vietos lygmeniu veiksmingumą sumažinant taikymo sudėtingumą, bet išsaugant apsaugos lygį;
–baigs kurti duomenų bazę, kurioje būtų galima rasti visapusišką patikimą maisto ženklinimui keliamų ES ir valstybių narių reikalavimų apžvalgą, ypač naudingą MVĮ;
–toliau atidžiai stebės, kad ES direktyvos būtų perkeltos aiškiai, teisingai ir laiku ir kad ES taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų vykdymas būtų užtikrinamas visose valstybėse narėse, kad piliečiai ir įmonės turėtų teisinio tikrumo ir galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis.
ES finansavimo paprastinimas
Galiausiai Komisija jau seniai ragina paprastinti ES fondų valdymą, kad iš jų teikiamas finansavimas atneštų didžiausią naudą, kartu nenusižengiant aukštiems finansų valdymo standartams. Paprastinimo pažanga stebima naudojant administravimo supaprastinimo suvestinę, kurią reguliariai skelbia Komisija 13 . Dėl ES biudžeto įgyvendinimo administracinių taisyklių sudėtingumo tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu daugėja biurokratizmo, vilkinimo, išlaidų kontrolei ir klaidų. Paprastinimas yra naujos iniciatyvos „ES biudžeto kryptis – konkretūs rezultatai“ elementas, ir Komisija tęs šį darbą antai šiose srityse:
–bendrosios žemės ūkio politikos: Komisija supaprastins bendro rinkų organizavimo valdymą, pavyzdžiui, sujungdama 200 galiojančių Komisijos reglamentų į 40 įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų;
–Europos struktūrinių ir investicijų fondų: Komisija suburs aukšto lygio grupę, kuri stebėtų, kaip valstybės narės užtikrina supaprastinimą; inicijuos keletą tyrimų, kad rastų daugiau kaštų mažinimo ir supaprastinimo galimybių; sukurs interaktyvią teisinių ir gairių dokumentų duomenų bazę valstybėms narėms, naudos gavėjams ir suinteresuotosioms šalims;
–„Horizonto 2020“ įgyvendinimo: rengiama antra mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai skirtų supaprastinimo priemonių serija.
4.3.Įtraukiamasis modelis
Komisija aktyviai prašys suinteresuotųjų šalių nuomonės, kaip patobulinti ES teisės aktus.
Be aprašytosios naujos svetainės „Pasisakyk ir sumažink naštą“, Komisija steigia REFIT platformą ir netrukus suteiks galimybę žmonėms būti išgirstiems ir taip sudarys sąlygas bendrą darbotvarkę įgyvendinti įtraukiamuoju būdu. Į platformą bus suburti aukšto lygio ekspertai iš verslo, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės (jie bus paskirti taikant atvirą ir skaidrią procedūrą), 28 valstybių narių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto ekspertai. Visos pastabų ar pasiūlymų turinčios suinteresuotosios šalys galės platformai pateikti savo nuomonę apie ES teisės aktų poveikį ir siūlyti teisės aktų tobulinimo būdų. Platforma tuos pasiūlymus svarstys, telks nuomones konkrečiomis temomis, tokiomis kaip skaitmeninimo arba inovacijų kliūtys, ir teiks konkrečius pasiūlymus Komisijai.
Platformai pirmininkaus Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Komisija sureaguos į visus platformos pasiūlymus ir nuolat informuos, kokių tolesnių veiksmų ketina imtis. Komisija pakvies valstybes nares daryti tą patį, kai pasiūlymai susiję su perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu.
5.Išvada
Šiame komunikate išvardyta nemažai veiksmų, kurie rodo, kad Komisija atnaujino pasiryžimą kasdieniame darbe įgyvendinti geresnį reglamentavimą. Tikslas – dirbti skaidriau ir labiau įtraukiant kitus, kad būtų parengti kokybiškesni pasiūlymai, o galiojančiomis taisyklėmis būtų veiksmingiau siekiama svarbių visuomenės tikslų.
Tačiau Komisija viena pati negali užtikrinti geresnio reglamentavimo. Tam reikia, kad visos ES institucijos, valstybės narės ir kiti subjektai, tokie kaip socialiniai partneriai, dalytųsi tuo pačiu pasiryžimu. Už geresnio reglamentavimo užtikrinimą ypač atsakingi Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija kviečia juos nedelsiant pradėti derybas pagal Komisijos pasiūlymą dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, siekiant jį priimti iki 2015 m. pabaigos.