32002D0735

Komisijos Sprendimas

2002 m. gegužės 30 d.

dėl Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos riedmenų posistemio techninių sąveikos specifikacijų

(pranešta dokumentu Nr. C(2002) 1952)

(tekstas svarbus EEE)

(2002/735/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos [1] OL L 235, 1996 9 17, p. 6., ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius arba eksploatavimo posistemius. Šie posistemiai aprašyti direktyvos II priede.

(2) Pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos (TSS).

(3) Pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį TSS projektus rengia jungtinė reprezentacinė grupė.

(4) Pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas Europos geležinkelių sąveikos asociaciją (EGSA) pagal direktyvos 2 straipsnio h dalį paskyrė jungtine reprezentacine grupe.

(5) EGSA buvo įgaliota pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį parengti riedmenų posistemio TSS projektą. Šie įgaliojimai buvo suteikti direktyvos 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(6) EGSA parengė TSS projektą bei įžanginę ataskaitą, kurioje pateikta išlaidų ir pelno analizė, kaip numatyta direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje.

(7) TSS projektą išnagrinėjo valstybių narių atstovai pagal direktyvą įsteigtame komitete, atsižvelgdami į įžanginę ataskaitą.

(8) Kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 1 straipsnyje, transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos užtikrinimo sąlygos yra susijusios su sistemos, kuri turi būti pradėta eksploatuoti po direktyvos įsigaliojimo, veikimą užtikrinančių infrastruktūrų ir riedmenų projektavimu, statyba, modifikavimu ir eksploatavimu. Atsižvelgiant į šių TSS įsigaliojimo metu jau eksploatuojamas infrastruktūras ir riedmenis, TSS turėtų būti pradėtos taikyti nuo momento, kai bus pradėta svarstyti tas infrastruktūras ir riedmenis. Tačiau TSS taikymo mastas skirsis atsižvelgiant į numatytų darbų sritį ir apimtį bei numatomo taikymo išlaidas ir pelną. Siekiant, kad tais daliniais darbais būtų užtikrinta visiška sąveika, jie turi būti paremti nuoseklia įgyvendinimo strategija. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus turėtų būti skiriamas su modernizacija, atnaujinimu ir technine priežiūra susijęs pakeitimas.

(9) Pripažinta, kad Direktyva 96/48/EB ir TSS netaikomos atnaujinimams arba su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Tačiau pageidautina, kad TSS būtų taikomos atnaujinimams, kaip kad tos sąlygos taikomos paprastųjų geležinkelių sistemai pagal Komisijos direktyvą 2001/16/EB. Jeigu nenumatytas privalomas reikalavimas ir, atsižvelgiant į rekonstravimo darbų apimtį, valstybės narės, jeigu jos pajėgtų tai atlikti, skatinamos taikyti TSS atkuriamiesiems darbams ir su technine priežiūra susijusiam pakeitimui.

(10) Pastaroji TSS versija, kuri nagrinėjama šiame sprendime, apima greitųjų geležinkelių sistemai būdingas ypatybes; ji neaptaria greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemos bendrųjų aspektų. Pastarosios sistemos sąveika nagrinėjama kitoje direktyvoje [2] 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 110, 2001 4 20, p. 1).. Atsižvelgiant į tai, kad sąveikos patikra turi būti nustatoma remiantis TSS pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį, pereinamuoju laikotarpiu nuo šio sprendimo paskelbimo iki sprendimų, kuriuose pateikiamos "paprastųjų geležinkelių" TSS, paskelbimo būtina nustatyti sąlygas, kurių būtina laikytis papildomai su TSS. Dėl šių priežasčių būtina, kad kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneštų apie taikomas atitinkamas nacionalines technines taisykles sąveikai ir Direktyvos 96/48/EB esminių reikalavimų laikymuisi užtikrinti. Be to, jei tai yra nacionalinės taisyklės, būtina, kad kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneštų apie įstaigas, kurias ji paskiria atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūroms atlikti bei posistemių sąveikos tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje, patikros procedūrai patikrinti. Nacionalinių taisyklių atveju valstybės narės 16 straipsnio 2 dalies įgyvendinimui taiko Direktyvos 96/48/EB principus ir kriterijus. Už minėtas procedūras atsakingų įstaigų atžvilgiu valstybės narės kiek galima daugiau naudojasi įstaigomis, apie kurias buvo pranešta pagal Direktyvos 96/48/EB 20 straipsnį. Komisija analizuoja šia informaciją (nacionalines taisykles, procedūras, už įgyvendinimo tvarką atsakingas įstaigas, tų procedūrų trukmę) ir, jei reikia, su komitetu aptaria būtinybę imtis kokių nors priemonių.

(11) Šiame sprendime pateiktomis TSS nenustatoma, kad turi būti naudojamos konkrečios technologijos arba techniniai sprendimai, išskyrus jeigu jų naudojimas iš tikrųjų būtinas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(12) Šiame sprendime pateiktos TSS yra pagrįstos atitinkamo projekto rengimo metu turimomis geriausiomis profesinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos plėtrą arba socialinius reikalavimus, gali tekti šias TSS iš dalies pakeisti arba papildyti. Tam tikrais atvejais pagal Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 2 dalį bus naudojama peržiūros arba atnaujinimo tvarka.

(13) Tam tikrais atvejais pagal šiame sprendime nustatytas TSS yra leidžiama rinktis skirtingus sprendimus, ir dėl to atsiranda galimybė priimti esamą padėtį atitinkančius galutinius arba laikinus sąveiką užtikrinančius sprendimus. Be to, tam tikrais konkrečiais atvejais Direktyvoje 96/48/EB yra numatytos specialios įgyvendinimo nuostatos. Taip pat direktyvos 7 straipsnyje numatytais atvejais valstybėms narėms turi būti leidžiama netaikyti tam tikrų techninių specifikacijų. Dėl to būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog kiekvienais metais būtų skelbiamas ir atnaujinamas ir riedmenų registras. Jame būtų nustatomos nacionalinių riedmenų pagrindinės charakteristikos (pvz., pagrindiniai parametrai) ir jų atitiktis charakteristikoms, kurias nustato techninės sąveikos specifikacijos. Šiuo tikslu šiame sprendime nustatomose TSS aiškiai nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta registre.

(14) Taikant šiame sprendime nustatomas TSS turi būti atsižvelgta į naudotinų infrastruktūrų ir riedmenų bei tinklo, į kurį jie turi būti integruoti, techninio ir eksploatavimo suderinamumo konkrečius kriterijus. Tie suderinamumo reikalavimai apima sudėtingą techninę ir ekonominę analizę, kuri turi būti atliekama kiekvienu konkrečiu atveju. Analizuojant turėtų būti atsižvelgiama į:

- Direktyvoje 96/48/EB nurodytų skirtingų posistemių sąsajas,

- skirtingas minėtoje direktyvoje nurodytas geležinkelių linijų ir riedmenų kategorijas, ir

- naudojamų tinklų techninę ir eksploatavimo aplinką.

Dėl to svarbu parengti TSS, kurios nagrinėjamos šiame sprendime, įgyvendinimo strategiją, kuri turėtų nurodyti perėjimo nuo šiuo metu naudojamos sistemos sąlygų prie sąveikai parengtos sistemos techninius etapus.

(15) Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Direktyvą 96/48/EB įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija priima Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos "riedmenų" posistemio TSS. Pastarosios yra nustatytos šio sprendimo priede. TSS, atsižvelgiant į toliau pateiktus 2 ir 3 straipsnius, visiškai taikomos Direktyvos 96/48/EB I priede apibrėžtiems transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos riedmenims.

2 straipsnis

1. Jei tai yra greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemoms bendri aspektai, kuriems netaikomos pridedamos TSS, sąlygos, kurių būtina laikytis dėl sąveikos tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje, patikros, tai techninės taisyklės, kurios galioja valstybėje narėje, šiuo sprendimu leidusioje pradėti eksploatuoti atitinkamą posistemį.

2. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai:

- apie 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų taikomų techninių taisyklių sąrašą,

- atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti naudojamos, atsižvelgiant į nurodytų taisyklių taikymą,

- įstaigas, kurias ji paskiria atitikties įvertinimui ir tikrinimui.

3 straipsnis

1. Šiame straipsnyje:

- "modernizavimas" – tai esminis darbas posistemiui arba jo daliai modifikuoti bei posistemio veikimui pakeisti,

- "atnaujinimas" – tai esminis darbas posistemiui arba jo daliai pakeisti, nekeičiant posistemio veikimo,

- "su technine priežiūra susijęs pakeitimas" – tai sudedamųjų dalių pakeitimas tokią pačią funkciją arba veikimą užtikrinančiomis dalimis, vykdant profilaktinę techninę priežiūrą ir šalinant gedimus.

2. Modernizavimo atveju perkančioji įmonė pateikia dokumentų, apibūdinančių atitinkamai valstybei narei skirtą projektą, rinkinį. Valstybė narė išnagrinėja tuos dokumentus ir, jei reikia, atsižvelgdama į pridėtų TSS 7 skyriuje pateiktą įgyvendinimo strategiją, sprendžia, ar dėl darbų masto būtina išduoti naują leidimą pradėti eksploatuoti pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnį. Minėtas leidimas pradėti eksploatuoti yra privalomas tuo atveju, jeigu numatomi darbai gali objektyviai paveikti saugos lygį.

Jeigu pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnį yra būtinas naujas leidimas pradėti eksploatavimą, valstybė narė sprendžia, ar:

a) projektas apima išsamų TSS taikymą ir, jeigu jos taikomos, ar projektui taikoma Direktyvoje 96/48/EB numatyta EB patikros procedūra; ar

b) kol kas neįmanoma išsamiai taikyti TSS. Šiuo atveju posistemis ne visiškai atitiks TSS, ir Direktyvoje 96/48/EB numatyta EB patikros procedūra taikoma tik toms TSS dalims, kurios yra taikomos.

Abiem minėtais atvejais valstybė narė informuoja pagal Direktyvą 96/48/EB įsteigtą komitetą apie dokumentų rinkinį, įskaitant taikomas TSS dalis ir pasiektą sąveikos laipsnį.

3. Atnaujinimo ir su technine priežiūra susijusio pakeitimo atveju pridedamų TSS taikyti neprivaloma.

4 straipsnis

Komisijos rekomendacijos 2001/290/EB [3] OL L 100, 2001 4 11, p. 17. dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos pagrindinių parametrų atitinkamos dalys netenka galios nuo pridedamų TSS įsigaliojimo dienos.

5 straipsnis

Pridedamos TSS įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gegužės 30 d.

Komisijos vardu

Loyola De Palacio

Pirmininko pavaduotoja

--------------------------------------------------

PRIEDAS

RIEDMENŲ POSISTEMIO TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS

"TURINYS

1. ĮVADAS

1.1. TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

Šios techninės sąveikos specifikacijos – tai vieno iš Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalyje išvardytųjų posistemių – riedmenų posistemio – techninės sąveikos specifikacijos.

Šios techninės sąveikos specifikacijos – tai šešių techninių sąveikos specifikacijų rinkinių, apimančių visus aštuonis direktyvoje nustatytus posistemius, dalis. "Naudotojų" ir "aplinkos" posistemio sąlygos, kurios yra būtinos transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos sudedamųjų dalių sąveikai užtikrinti pagal pagrindinius reikalavimus, nustatomos atitinkamose techninėse sąveikos specifikacijose.

Šios techninės sąveikos specifikacijos taikomos bent 250 km/h greičiu specialiai greitojo geležinkelio eismui nutiestomis geležinkelio linijomis ir maždaug 200 km/h greičiu eksploatuojamomis geležinkelio linijomis, kurių techninis lygis buvo pakeltas arba turi būti pakeltas, važiuojantiems traukiniams. Jei tai yra geležinkelio linijomis, kurių buvo pakeltas techninis lygis, maždaug 200 km/h greičiu ir kitomis paprastomis geležinkelio linijomis važiuojantys traukiniai, šių techninių sąveikos specifikacijų sprendimo 2 straipsnis taikomas tol, kol šis atvejis nebus apsvarstytas peržiūrint technines sąveikos specifikacijas.

Daugiau informacijos apie riedmenų posistemį yra pateikta 2 skyriuje.

1.2. GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

Šių techninių sąveikos specifikacijų geografinė taikymo sritis – tai Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta transeuropinė greitojo geležinkelio sistema.

Pirmiausia turėtų būti remiamasi 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros arba visuose to sprendimo pakeitimuose, padarytuose iš naujo apsvarsčius tą sprendimą jo 21 straipsnyje numatyta tvarka, aprašytomis transeuropinio geležinkelio tinklo linijomis.

1.3. ŠIŲ TECHNINIŲ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJŲ TURINYS

Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 punkto b papunktį šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatomi (-os):

(a) esminiai posistemių reikalavimai ir jų sąsajos (2 skyrius);

(b) pirmiau minėtos direktyvos II priedo 3 punkte aprašyti pagrindiniai parametrai, kurie būtini tam, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų (4 skyrius);

(c) sąlygos, kurių turi būti laikomasi, siekiant, kad būtų užtikrintos tiksliai nustatytos toliau pateiktų geležinkelio linijų kategorijų eksploatacinės ypatybės (4 skyrius):

- I kategorija: specialiai greitojo geležinkelio linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu,

- II kategorija: specialiai pakelto techninio lygio greitojo geležinkelio linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h,

- III kategorija: specialiai pakelto techninio lygio greitojo geležinkelio linijos, kurioms būdingos topografiniais, reljefo arba miesto statybos apribojimais užtikrinamos konkrečios ypatybės ir kuriose greitis turi būti pritaikytas kiekvienu atveju;

(d) įgyvendinimo nuostatos tam tikrais konkrečiais atvejais (7 skyrius);

(e) esminius reikalavimus (5 skyrius) atitinkančios sudedamosios sąveikos dalys ir jų sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos sąveikai užtikrinti;

(f) kiekvienu svarstomu atveju nurodoma, kuris Sprendime 93/465/EEB nustatytas modulis, arba, tam tikrais atvejais, kuri konkreti tvarka turi būti naudojama vertinant sudedamųjų sąveikos dalių atitiktį arba jų tinkamumą naudoti bei atlikti posistemių "EB" patikrą (6 skyrius).

2. POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS/TAIKYMO SRITIS

2.1. POSISTEMIO APRAŠYMAS

"Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų riedmenims važiuoti visomis geležinkelio linijomis, kuriose jie skirti eksploatuoti. (Tarybos direktyva 96/48/EB, III priedas, esminis reikalavimas 2.4.3)"

.

Šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatytus techninius reikalavimus atitinkantys traukiniai yra tinkami eksploatuoti Direktyvos 96/48/EB I priedo 1 punkto b papunktyje nurodytose geležinkelio linijose.

Riedmenų posistemis neapima kontrolės ir valdymo, eksploatavimo arba elektros energijos tiekimo posistemių, nes šie posistemiai yra apibūdinti jų techninėse sąveikos specifikacijose.

Be to, riedmenų posistemis neapima traukinio darbuotojų (mašinisto ir kitų traukinio įgulos narių).

Riedmenys:

- veža ir apsaugo keleivius bei traukinio darbuotojus,

- įgauna pagreitį, išlaiko greitį, stabdo ir sustoja,

- teikia traukinio mašinistui informaciją, užtikrina priekinę apžvalgą ir tinkamą valdymą,

- išlaiko traukinį ant bėgių kelio ir nukreipia jį bėgių keliu,

- signalizuoja apie traukinio vietą kitiems eismo dalyviams,

- užtikrina saugą net ištikus nelaimingiems atsitikimams,

- saugo aplinką.

2.2. RIEDMENŲ FUNKCIJOS ŠIŲ TECHNINIŲ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJŲ POŽIŪRIU

2.2.1. Vežti ir apsaugoti keleivius bei traukinio darbuotojus

Traukiniuose turi būti užtikrintas nustatytas saugos lygis keleiviams ir traukinio darbuotojams įlipant į traukinius ir iš jų išlipant bei keleiviams ir minėtiems darbuotojams važiuojant traukiniu. Traukiniai taip pat turi būti pritaikyti riboto judrumo asmenims.

2.2.2. Pagreičio įgavimas, greičio išlaikymas, stabdymas ir sustojimas

Šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatyti darbiniai parametrai leidžia riedmenims važiuoti pagal geležinkelio linijos arba transeuropinio greitojo geležinkelio tinklo, kuriuo skirtas važinėti riedmuo, ruožų tvarkaraščiuose jiems numatytą laiką.

2.2.3. Teikia traukinio mašinistui informaciją, užtikrina priekinę apžvalgą ir tinkamą valdymą

Mašinistui turi būti užtikrinta gera prieš traukinį esančios geležinkelio linijos apžvalga. Visi traukinio eksploatavimo ir kontrolės bei valdymo posistemio prietaisai turi būti aiškiai paženklinti, veikti realiuoju laiku ir neturi klaidinti mašinisto.

2.2.4. Išlaiko traukinį ant bėgių kelio ir nukreipia jį bėgių keliu

Skirtingi šio posistemio poreikiai yra nustatyti ratų standartais, kurie apima sąsają su infrastruktūros posistemio bėgiais.

Rato ir geležinkelio bėgio sąveikos geometrijos reikalavimai yra tokie, kad būtų užtikrintas traukinio, kurio visos įrangos darbinės būklės reikalavimai atitinka nustatytuosius, stovumas, kai traukinio sekcija važiuoja didžiausiu eksploataciniu greičiu. Šis aspektas leidžia nustatyti sąsają su kitais infrastruktūros posistemio parametrais, pvz., vėžės pločiu, išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumu ir rato bei bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse.

2.2.5. Signalizuoja apie traukinio vietą kitiems eismo dalyviams

Traukiniai turi įrangą, leidžiančią jiems nurodyti savo buvimo vietą girdimuoju, regimuoju ir (arba) elektroniniu signalu visoms tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, dalims ir tinklo eismo valdymo sistemoms.

2.2.6. Užtikrina saugą net ištikus nelaimingiems atsitikimams

Traukiniai turi saugos įtaisus, kad galėtų atlikti savo funkcijas net ištikus galimiems įvykiams ir sumažintų tų įvykių poveikį bei leistų užkirsti tiems įvykiams kelią, jeigu įmanoma.

2.2.7. Saugo aplinką

Medžiagos, kurios buvo pasirinktos naudoti riedmenyse, turi sumažinti pavojingų ir kenksmingų išgarų ar dujų išskyrimą tas medžiagas naudojant traukiniuose. Nustatytos išorinio triukšmo ir elektromagnetinio suderinamumo ribos turi būti tokios, kad poveikis aplinkai būtų minimalus.

2.3. FUNKCIJOS, KURIOMS NETAIKOMOS ŠIOS TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS

2.3.1. Tinkamumas būti eksploatuojamam naudojant esamas elektros energijos tiekimo sistemas

Kadangi nacionaliniuose geležinkeliuose yra sumontuotos skirtingos elektrifikavimo sistemos, elektriniai traukiniai turi būti tinkami, kad jie galėtų naudoti prieinamą įtampą ir dažnį bei turėtų su kontaktinio tinklo geometrija suderinamą atitinkamą srovės imtuvą.

Šie traukos elektros energijos tiekimo reikalavimai nustatyti elektros energijos tiekimo posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

Srovės imtuvas: nors srovės imtuvai montuojami riedmenyse, jie laikomi svarbia elektros energijos tiekimo posistemio dalimi, kurios atliekama nustatytus reikalavimus atitinkanti srovės ėmimo funkcija yra tiesiogiai susijusi su kontaktinio tinklo techninėmis charakteristikomis. Srovės imtuvų sąsajos techninės charakteristikos nustatytos elektros energijos tiekimo posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

2.3.2. Riedmenyse sumontuota kontrolės ir valdymo įranga

Riedmenyse sumontuotos Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) signalizacijos įrangos ir radijo sistemos sąsajos bei techninės charakteristikos išsamiai nustatytos ir aprašytos kontrolės bei valdymo posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

2.3.3. Tinkle eksploatuojamų riedmenų pataisomumas

Už pagrindinį techninės priežiūros darbą, kuriuo užtikrinama nustatyta parengtis ir patikimumas, yra atsakinga riedmenis eksploatuojanti geležinkelio įmonė. Specialūs techniniai reikalavimai, kad būtų galima imtis tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, įrenginių sąveiką atitinkančių užduočių, kurios neprivalomos riedmenų operatoriui, yra nustatyti techninės priežiūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

3. ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1. Pagal Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė greitojo geležinkelio sistema, jos posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti direktyvos III priedo bendrose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2. Esminiai reikalavimai taikomi:

- saugai,

- patikimumui ir parengčiai,

- sveikatai,

- aplinkos apsaugai,

- techniniam suderinamumui.

Pagal Direktyvą 96/48/EB esminius reikalavimus galima taikyti visai transeuropinei greitojo geležinkelio sistemai arba jie gali būti skirti specialiems kiekvieno posistemio ir jo sudedamųjų dalių aspektams.

3.3. Jei tai yra riedmenų posistemis, be aptartųjų direktyvos III priede, nustatomi šie specialūs aspektai.

3.3.1. Sauga

1.1.1 esminis reikalavimas

"Saugai svarbios sudedamosios dalys, ypač susijusios su traukinių judėjimu, turi būti projektuojamos, gaminamos arba surenkamos, techniškai prižiūrimos ir tikrinamos taip, kad būtų užtikrintas tinklui nustatytus tikslus atitinkantis saugos lygis, įskaitant nustatytuosius tikslus, jeigu susiklostytų konkrečios pavojingos padėtys"

.

Šis saugos reikalavimas taikomas visuotinai; kaip nurodyta 1 skyriaus 1.3 poskyryje šiame dokumente yra nustatytos tik sąveikos sąlygos. Šiuo požiūriu to esminio reikalavimo yra laikomasi, jeigu vykdomi šių techninių sąveikos specifikacijų 4 skyriuje pateikti riedmenis apibūdinantys visi pagrindiniai kriterijai.

1.1.2 esminis reikalavimas

"Taikomi rato/bėgių sąveikos parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus, kad būtų galima užtikrinti saugų judėjimą, kai važiuojama didžiausiu leistinu greičiu"

.

Siekiant, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, bandažo profilio geometrija, leistinas bandažo dilimas ir sudedamosios dalys, nuo kurių priklauso važiuosenos sklandumas, 4.2.10 poskyryje turi būti nustatyti taip, kad jie būtų visiškai suderinami su infrastruktūros posistemyje nustatytais bėgių kelio kriterijais.

Turint omenyje, kad tų parametrų išlaikymas labai svarbus užtikrinant saugų eksploatavimą, būtina imtis priemonių tiems parametrams nuolatos arba periodiškai kontroliuoti, siekiant, jog būtų užkirstas kelias jiems ilgainiui nustoti atitikti nustatytus reikalavimus.

1.1.3 esminis reikalavimas

"Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti visas įprastas arba pavojingas apkrovas, kurios buvo tiksliai nustatytos tų dalių eksploatavimo metu. Kiekvieno atsitiktinio gedimo poveikis saugai turi būti apribotas atitinkamomis priemonėmis"

.

Atitinkamos sudedamosios dalys ir jų kontrolės įtaisai kiekvieno reikalavimo požiūriu atitinka šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatytus komponentų ir elementų reikalavimus. Pagrindinės šio reikalavimo charakteristikos – tai:

- statinis riedmens konstrukcijos stiprumas,

- nuo pasirinktos medžiagos priklausantys rato dilimo kriterijai,

- įkaitusių ašidėžių nustatymas,

- aplinkos sąlygos, kuriomis riedmenys skirti eksploatuoti,

- techninės priekinio stiklo charakteristikos.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.7, 4.2.10, 4.3.12 ir 4.3.19 punktuose.

Be to, tam tikros techninės charakteristikos nustatytos, siekiant, kad šio reikalavimo būtų laikomasi atsižvelgiant į jų sąsają su infrastruktūros posistemiu:

- eismo tam tikru bėgių keliu intensyvumas,

- bėgiui perduodama šiluma,

- šoninio vėjo poveikis.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.1, 4.2.15 ir 4.2.14 punktuose.

1.1.4 esminis reikalavimas

"Projektuojant stacionariąją įrangą ir riedmenis bei pasirenkant naudotinas medžiagas turi būti siekiama, kad, jeigu kiltų gaisras, būtų ribojamas ugnies ir dūmų susidarymas, jų plitimas bei poveikis."

Šio reikalavimo laikomasi 4.3.11 punkte, kuriame pateiktos apsaugos nuo gaisro nuostatos.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.11 punkte.

1.1.5 esminis reikalavimas

"Visi vartotojams naudoti skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad nemažintų vartotojų saugos, jeigu tie įtaisai būtų naudojami ne pagal pateiktus nurodymus, o taip, kaip galima iš anksto numatyti."

Projektuojant šiuo metu eksploatuojamus traukinius buvo atsižvelgta į pirmiau minėtą riziką. Nebūtina apibrėžti kokių nors specialių tik sąveikai būdingų techninių charakteristikų.

2.4.1 esminio reikalavimo 1 skirsnis

"Riedmenų ir juos jungiančių dalių konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad keleiviams skirtos patalpos ir mašinisto kabina būtų apsaugotos, jeigu riedmenys susidurtų arba nuvažiuotų nuo bėgių."

Siekiant, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, riedmens konstrukcija projektuojama taikant pasyviosios saugos nuostatas. Remiantis pagrindiniu principu yra numatyta galimybė, kad riedmenys vienalygėje geležinkelio pervažoje galėtų susidurti su kliūtimi, pvz., sunkiasvoriu krovininiu automobiliu arba su ant bėgių kelio gulinčia uolos nuolauža, jeigu keleiviams ir mašinistui skirtos patalpos būtų tik nežymiai deformuotos. Susidūrimo energiją turi išsklaidyti tokiems atvejams numatytos žmonėms būti nepritaikytos gniuždymo zonos, kurios mažintų lėtinimo jėgas ir neleistų riedmeniui užvažiuoti ant kito riedmens.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.7 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 2 skirsnis

"Elektros įranga neturi mažinti kontrolės, valdymo bei signalizacijos įrenginių saugos arba bloginti jų veikimo."

Šio reikalavimo laikomasi, jeigu taikomi kontrolės ir valdymo posistemio techninių sąveikos specifikacijų dalyje, kurioje apibūdintas riedmenų ir signalizacijos sistemos elektromagnetinis suderinamumas, nustatyti kriterijai.

Eksploatavimo apribojimai, jeigu naudojamasi esama infrastruktūra, nurodomi kiekvienu konkrečiu atveju. Privaloma laikytis eksploatuojamai įrangai nustatytų apribojimų. Norint sužinoti infrastruktūros skirtingas technines charakteristikas remiamasi "Infrastruktūros registru", kuriame informacija pateikta apie kiekvieną geležinkelio liniją.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.9 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 3 skirsnis

"Stabdymo būdas ir sukuriamos stabdymo jėgos turi būti suderinamos su bėgių kelių konstrukcija, inžineriniais statiniais ir signalizacijos sistemomis."

Šiose techninėse sąveikos specifikacijose šis reikalavimas apibūdinamas dviem pagrindiniais parametrais:

- 4.1.5 punkte nustatytais darbiniais stabdymo parametrais,

- 4.1.1c punkte nustatyta didžiausia išilgine jėga, kuria galima veikti bėgių kelią neviršijant didžiausios priimtinos infrastruktūrai nustatytos išilginės jėgos.

Be to, konkretus stabdžių sistemų, kurios nepriklauso nuo rato ir bėgio sankybio ir kurios naudoja bėgyje vykstančius elektromagnetinius procesus (sūkurinių srovių stabdžiai), atvejis yra aptartas atskirai 4.2.15 punkte, siekiant, kad būtų įvertinti šiluminės bėgių apkrovos padariniai.

2.4.1 esminio reikalavimo 4 skirsnis

"Turi būti imtasi priemonių prieigai prie įtampą turinčių sudedamųjų dalių užkirsti, siekiant, kad žmonių saugai nebūtų keliamas pavojus."

Riedmenis, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, taip pat galima gaminti naudojant Europos standartus, susijusius su apsauga nuo sužalojimo elektros srove.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.17 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 5 skirsnis

"Jeigu iškiltų pavojus, numatyti įtaisai turi būti tinkami, kad keleiviai jais galėtų informuoti mašinistą, o traukinio darbuotojai galėtų susižinoti su mašinistu."

Šis reikalavimas taikomas nurodymams, kurie duodami keleiviams, esantiems prie pavojaus signalo įjungimo priemonių. Šį reikalavimą turi atitikti įvairios masinio informavimo sistemos funkcijos ir mašinisto bei traukinio darbuotojų naudojamos susižinojimo priemonės.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.2.12 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 6 skirsnis

"Išorinės durys privalo turėti keleivių saugą užtikrinančias atidarymo ir uždarymo sistemas."

Šis reikalavimas nustatytas durų valdymo eksploatavimo specifikacijoje ir durų atidarymo galimybės apribojimais.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.2.6 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 7 skirsnis

"Turi būti numatyti ir paženklinti avariniai išėjimai."

Avarinių išėjimų kiekis, jų vieta, techninė priežiūra ir ženklinimas yra nustatyti šiose techninėse sąveikos specifikacijose, siekiant, kad būtų laikomasi evakavimo reikalavimų.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.2.7 ir 4.2.8 punktuose.

2.4.1 esminio reikalavimo 8 skirsnis

"Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose."

Apsaugos nuo gaisro ir išgarų nuostatos, abiejuose galuose turinti mašinisto kabiną traukinio sekcija, sustojimo vietą mašinistui leidžianti išsirinkti pavojaus signalizacija, avarinis apšvietimas, masinio informavimo sistema ir kiti šiose techninėse sąveikos specifikacijose apibūdinti klausimai padeda padidinti saugos lygį tuneliuose.

Visos papildomos šio reikalavimo nuostatos pateiktos specialioje dalyje. Jos numatytos tik riedmenims, nuolatos važinėjantiems labai ilgais tuneliais, kuriems taikomi "infrastruktūros registre" išvardyti specialūs reikalavimai.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.14 ir 4.2.12 punktuose.

2.4.1 esminio reikalavimo 9 skirsnis

"Pakankamo intensyvumo ir veikimo trukmės avarinio apšvietimo sistema – besąlyginis traukiniams taikomas reikalavimas."

Šis reikalavimas taikomas nustatant pagrindines avarinio apšvietimo funkcijas.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.15 punkte.

2.4.1 esminio reikalavimo 10 skirsnis

"Traukiniuose turi būti įrengta masinio informavimo sistema, numatanti priemones, kuriomis traukinio darbuotojai ir eismą valdantys pareigūnai keleiviams perduoda pranešimus."

Šis reikalavimas taikomas nustatant pagrindines masinio informavimo sistemos funkcijas.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.16 punkte.

3.3.2. Patikimumas ir parengtis

1.2 esminis reikalavimas

"Su traukinių judėjimu susijusios stacionarios arba keičiamosios sudedamosios dalys turi būti tikrinamos, techniškai prižiūrimos ir kiekybiškai apibūdinamos taip, kad būtų išlaikytas tų dalių veikimas pagal joms numatytas sąlygas."

2.4.2 esminis reikalavimas

"Pagrindinė ir eigos, traukos bei stabdymo įranga ir kontrolės bei valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad susiklosčius konkrečiai nevisavertei situacijai, traukinys galėtų toliau važiuoti nedarydamas įtakos veikiančiai įrangai."

Jeigu laikomasi 4.1.5, 4.2.1, 4.2.9, 4.3.1 ir 4.3.3 punktuose nustatytų techninių charakteristikų, tada galima užtikrinti tų dviejų reikalavimų laikymąsi.

3.3.3. Sveikatos reikalavimai

1.3.1 esminis reikalavimas

"Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose neturi būti naudojamos medžiagos, kurios dėl jų naudojimo būdo, tikriausiai keltų pavojų žmonių, galinčių prieiti prie tų medžiagų, sveikatai."

Šio reikalavimo, kuris nėra būdingas tik geležinkeliui, laikomasi, jeigu vykdomi Europos arba atitinkamų nacionalinės teisės aktų reikalavimai.

1.3.2 esminis reikalavimas

"Tos medžiagos turi būti parinktos, išdėstytos ir naudojamos taip, kad būtų apribotos kenksmingų arba pavojingų išgarų ar dujų išlakos, ypač jeigu kiltų gaisras."

Kaip jau nustatyta 3.3.1 poskyryje, kuriame aptartas 1.1.4 pagrindinis reikalavimas, šis reikalavimas apibūdintas 4.3.11 punkte, skirtame apsaugai nuo gaisro.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.3.11 punkte.

3.3.4. Aplinkos apsauga

1.4.1 esminis reikalavimas

"Transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos sukūrimo ir jos eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta dar projektuojant tą sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas."

Ar riedmenys atitinka pirmiau minėtą reikalavimą, nustatoma pagal išorinio triukšmo, elektromagnetinių trukdžių bei žemo taršos lygio ribines charakteristikas.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.8; 4.1.9; 4.2.20 punktuose.

1.4.2 esminis reikalavimas

"Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose naudojamos medžiagos neturi leisti išsiskirti išgaroms ir dujoms, kurios yra kenksmingos ir pavojingos aplinkai, ypač jeigu kiltų gaisras."

Šio reikalavimo, kuris nėra būdingas tik geležinkeliui, laikomasi, jeigu vykdomi Europos arba atitinkamų nacionalinės teisės aktų reikalavimai.

1.4.3 esminis reikalavimas

"Riedmenys ir elektros energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jos elektromagnetiškai būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir privačiais arba valstybiniais tinklais, kuriems riedmenys ir tos sistemos gali sukurti trukdžius."

Ar laikomasi šio esminio reikalavimo, nustatoma pagal pagrindinį parametrą "Su išoriniais elektromagnetiniais trukdžiais susijusios ribinės charakteristikos".

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.9 punkte.

3.3.5. Techninis suderinamumas

1.5 esminis reikalavimas

"Infrastruktūrų ir stacionariosios įrangos techninės charakteristikos turi būti suderintos abipusiškai ir su transeuropinėje greitojo geležinkelio sistemoje naudotinų traukinių techninėmis charakteristikomis.

Jeigu paaiškėja, kad tam tikruose tinklo ruožuose yra sunku įdiegti pirmiau minėtas charakteristikas, galima įgyvendinti suderinamumą ateityje užtikrinsiančius laikinuosius sprendimus."

Šis bendras reikalavimas taikomas riedmenų pagrindiniams kriterijams, kurie atitinka šių techninių sąveikos specifikacijų 4 skyriuje nustatytas charakteristikas.

Numatyta keletas laikinų sprendimų. Jie bus naudojami specialiais atvejais, kad eksploatavimas būtų užtikrintas pagal nustatytus reikalavimus, arba galiausiai kaip specialios charakteristikos bus įtraukti į "infrastruktūros registrą".

2.4.3 esminio reikalavimo 1 skirsnis

"Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių eksploatavimu."

Šis suderinamumas užtikrinamas nustatytomis elektrinėmis ribinėmis charakteristikomis, elektromagnetinių trukdžių apribojimu ir sąsaja su kontrolės ir valdymo posistemiu.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1.6, 4.1.9 ir 4.2.4 punktuose.

2.4.3 esminio reikalavimo 2 skirsnis

"Techninės srovės imtuvų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų traukiniams važiuoti naudojantis transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos elektros energijos tiekimo posistemiais."

Šis suderinamumas užtikrinamas nustatant sąsajas, siejančias su elektrifikavimo sistema, kaip apibūdinta elektros energijos tiekimo posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.2.3 punkte.

2.4.3 esminio reikalavimo 3 skirsnis

"Riedmenų techninės charakteristikos turi būti tokios, kad tie riedmenys būtų tinkami važiuoti kiekviena geležinkelio linija, kuria jie skirti važiuoti."

Ar laikomasi šio esminio reikalavimo, nustatoma pagal pagrindinių parametrų vertes, posistemio sąsajų charakteristikas ir, be to, nustatytas riedmenų technines charakteristikas.

Atitinkamos techninės charakteristikos, kurių tinkamumas turi būti patvirtintas pagal šias technines sąveikos specifikacijas, nustatytos 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose.

3.4. Patikra

Patikra, ar riedmenų posistemis ir jo sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus, turi būti atliekama pagal Direktyvoje 96/48/EB ir šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatytus reikalavimus.

4. TECHNINĖS POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

Transeuropinė greitojo geležinkelio sistema (kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios dalis yra posistemis) – tai integruota sistema. Jos pagrindiniai parametrai, sąsajos ir eksploatacinės charakteristikos turi būti patikrintos, ypač siekiant užtikrinti sistemos sąveiką ir esminių reikalavimų laikymąsi.

Techninės sąveikos požiūriu riedmenų posistemio techninės charakteristikos – tai:

- pagrindiniai parametrai,

- sąsajos su kitais posistemiais,

- nustatyti darbiniai parametrai.

Bendros techninės riedmenų charakteristikos nustatytos šių techninių sąveikos specifikacijų 4 skyriuje. Specialios techninės charakteristikos išvardytos riedmenų registre (žr. šių techninių sąveikos specifikacijų I priedą).

4.1. PAGRINDINIAI RIEDMENŲ POSISTEMIO PARAMETRAI

Pagrindiniai riedmenų posistemio parametrai – tai išvardytieji Direktyvos 96/48/EB II priede:

- didžiausi bėgių kelio įtempiai (4 pagrindinis parametras),

- ašies apkrova (10 pagrindinis parametras),

- didžiausias traukinio ilgis (11 pagrindinis parametras),

- riedmenų pakrovos gabaritas (12 pagrindinis parametras),

- minimalios stabdymo charakteristikos (13 pagrindinis parametras),

- elektrinės ribinės riedmenų charakteristikos (14 pagrindinis parametras),

- mechaninės ribinės riedmenų charakteristikos (15 pagrindinis parametras),

- ribinės išorinio triukšmo vertės (17 pagrindinis parametras),

- ribinės elektromagnetinių trukdžių vertės (19 pagrindinis parametras),

- ribinės vidinio triukšmo vertės (20 pagrindinis parametras),

- ribinės oro kondicionavimo vertės (21 pagrindinis parametras),

- riboto judrumo žmonių vežimo reikalavimai (22 pagrindinis parametras).

Papildomi pagrindiniai parametrai:

- didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (23 pagrindinis parametras),

- didžiausios įkalnės ir didžiausi nuolydžiai (25 pagrindinis parametras).

4.1.1. Didžiausi bėgių kelio įtempiai (4 pagrindinis parametras)

Be statinę ašies apkrovą nustatančio 10 pagrindinio parametro, didžiausius bėgių įtempius padedančios nustatyti techninės charakteristikos – tai:

- dinaminė apkrova, kuria ratas veikia bėgį,

- skersinės jėgos, kuriomis traukinys veikia bėgių kelią.

a) Dinaminė apkrova

Didžiausia vertikali apkrova, kuria ratai turi veikti bėgį (rato dinaminė apkrova Q), nustatoma taip:

- specialiai greitojo geležinkelio eismui nutiestomis geležinkelio linijomis 250 km/h arba didesniu greičiu važinėti skirtiems riedmenims taikomos šios vertės:

V (km/h) | Q (kN) |

V = 250 | 180 |

250 < V ≤ 300 | 170 |

V > 300 | 160 |

- geležinkelio linijomis, kurių specialiai buvo pakeltas techninis lygis, kad jos būtų tinkamos greitojo geležinkelio eismui, maždaug 200 km/h greičiu važinėti skirtiems riedmenims:

taikomos tose geležinkelio linijose naudojamos techninės taisyklės ir didžiausia vertikali apkrova turi būti nustatyta Infrastruktūros registre.

b) Skersinės jėgos

Sąveikai užtikrinti tinkami riedmenys turi atitikti didžiausios skersinės jėgos ΣY kriterijų "Prud'homme", kuris nustatomas taip:

- bendra dinaminė skersinė jėga, kuria aširatis veikia bėgių kelią:

=

P

3

kN,

P – statinė aširačio apkrova (kN). Šis pirmiau minėtos formulės rezultatas apibūdina bėgių kelio pabėgio ir balasto sampilo sankibą veikiant skersinėms dinaminėms jėgoms,

- rato skersinių ir vertikalių jėgų santykis:

= 0,8

,

Y ir Q – skersinė dinaminė jėga ir vertikali jėga, kuria ratas veikia bėgį. Ši ribinė vertė apibūdina rato užvažiavimo ant iešmo bėgio pavojų.

c) Išilginės jėgos

Išilginės jėgos, kuriomis riedmenys veikia bėgių kelią, visada turi būti mažesnės nei atitinkančios 2,5 m/s2 lėtėjimo arba greitėjimo pagreitį.

4.1.2. Ašies apkrova (10 pagrindinis parametras)

Bėgiui tenkanti masė turi būti kuo labiau sumažinti, siekiant, kad būtų sumažintos jėgos, kuriomis traukinys veikia bėgių kelią.

Šioje dalyje yra nustatoma sąveikai užtikrinti tinkamų riedmenų ašies apkrova; atkreipiamas dėmesys, kad dinaminė važiuojančio traukinio apkrova apibūdinta 4 pagrindiniame parametre (4.1.1 punktas).

Sąveikai užtikrinti tinkamiems riedmenims nustatytos aširačių statinės apkrovos ribinės vertės yra pateiktos infrastruktūros techninėse sąveikos specifikacijose.

Bėgius veikiančios jėgos yra pagrįstos ribinėmis vertėmis, kurios nustatytos atsižvelgiant į aširačių pernelyg didelių apkrovų sukurtus padidėjusius bėgių įtempius.

Šie skirtingi aspektai yra glaudžiai susiję su infrastruktūros posistemiu, kuriame yra nustatyta bėgių kelio kokybė.

Atkreipiamas dėmesys, kad apribojus masę, taip pat mažėja būtina instaliuota galia ir elektros energijos vartojimas.

Varančiojo aširačio didžiausia statinė apkrova P0 neturi būti didesnė nei:

- specialiai greitojo geležinkelio eismui nutiestomis geležinkelio linijomis 250 km/h arba didesniu greičiu važinėti skirtų riedmenų:

P0 < arba = 17 t/aširačiui, jeigu V > 250 km/h,

P0 < arba = 18 t/aširačiui, jeigu V = 250 km/h,

kur V = didžiausias maršruto greitis.

Nevarančiųjų aširačių statinė apkrova P0 neturi būti didesnė nei 17 tonų

- geležinkelio linijomis, kurių specialiai buvo pakeltas techninis lygis, kad jos būtų tinkamos greitojo geležinkelio eismui, maždaug 200 km/h važinėti skirtų riedmenų:

Taikomos šiose geležinkelio linijose naudojamos techninės taisyklės, kurios turi būti nustatytos infrastruktūros registre.

Šioms didžiausioms vertėms turi būti taikoma traukinio sekcijos visų aširačių vidutinės apkrovos 2 % leistinoji nuokrypa. Kiekvieno atskiro aširačio apkrovai taip pat galima taikyti 4 % leistinąją nuokrypą.

Be to, to paties riedmens kiekvienos pusės statinė apkrova neturi skirtis daugiau nei 6 %.

4.1.3. Didžiausias traukinio ilgis (11 pagrindinis parametras)

Važinėti tinklu, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, skirti greitojo geležinkelio traukiniai turi būti sudaryti iš įprastomis eksploatavimo sąlygomis nedalomų traukinio sekcijų, kurios gali važinėti pavieniui (viena sekcija) arba sukabintos su kitomis sekcijomis (sudėtinė sekcija).

Pirmiau minėtu būdu sudaryto traukinio ilgis neturi būti didesnis nei 400 m. Siekiant, kad būtų pagerintos traukinio priekinės arba galinės dalies aerodinaminės charakteristikos, galima taikyti 1 % leistinąją nuokrypą.

Siekiant, kad traukinius būtų galima naudoti geležinkelio tinklo apyvartos stotyse, didžiausias traukinio ilgis turi būti suderintas su greitojo ir įprasto geležinkelio linijų, kuriomis tie traukiniai skirti važinėti transeuropiniu tinklu, peronų ilgiu.

4.1.4. Riedmenų pakrovos gabaritas (12 pagrindinis parametras)

Sąveikai užtikrinti tinkamas riedmuo turi atitikti šių techninių sąveikos specifikacijų G priede nustatyto vieno iš riedmenų gabaritų – UIC 505–1, GA, GB arba GC – dinaminį etaloninį kontūrą.

Renkantis riedmenų gabaritą turi būti atsižvelgta į maršrutus, kuriais riedmuo privalės važinėti. Būtina informacija yra pateikta infrastruktūros gabarite.

4.1.5. Minimalios stabdymo charakteristikos (13 pagrindinis parametras)

a) Greitojo geležinkelio traukiniai turi greičio reguliavimo sistemą, užtikrinančią skirtingus lėtėjimo pagreičius. Nustatyti eksploatacinių charakteristikų lygiai, apibūdinantys visose greitojo geležinkelio linijose tinkamų važinėti traukinių mažiausią stabdymo galią, nurodyti dviejose toliau pateiktose lentelėse. Turi būti patikimai įrodyta, kad naujos sistemos visiškai atitinka tų eksploatacinių charakteristikų lygius ir saugaus eksploatavimo reikalavimus.

b) Svarbu pabrėžti, kad 4.1.5c ir 4.1.5d lentelėse pateiktos vertės – tai atitinkamų riedmenų vertės ir kad pastarųjų negalima laikyti parametrų vertėmis, pagal kurias nustatomos kontrolės ir valdymo posistemyje nurodytos stabdymo kreivės. Tos vertės turi apimti geležinkelio operacijų visomis sąlygomis esmines saugos atsargas. Atitinkamos geležinkelio linijos tos saugos atsargos turi būti nustatytos kartu su kontrolės ir valdymo posistemiu.

c) Techninės charakteristikos: važiuodamos nurodytais greičiais sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos turi užtikrinti toliau išvardytus vidutinius lėtėjimo pagreičius.

4.1.5c lentelė

te(s) = stabdymo trukmė.

Stabdymo režimas | te (s) | 2Mažiausias lėtėjimo pagreitis nustatytomis stabdymo sąlygomis(m/s) |

330–300 (km/h) | 300–230 (km/h) | 230–170 (km/h) | 170–0 (km/h) |

A atvejis – staigusis stabdymas išjungus tam tikrą įrangą | 3 | 0,85 | 0,9 | 1,05 | 1,2 |

B atvejis – staigusis stabdymas išjungus tam tikrą įrangą ir nepalankiomis klimato sąlygomis | 3 | 0,65 | 0,7 | 0,8 | 0,9 |

Pastaba.

Stabdymas A ir B atvejais turi būti atliekamas toliau nustatytomis sąlygomis:

A atvejis

- horizontalus bėgių kelias ir įprasta traukinio masė (vietų kiekis × 80 kg)

- traukos riedmens dinaminis stabdys išjungtas.

B atvejis

Be nurodytųjų A atvejo, pridedamos šios sąlygos:

- orinio stabdžio vienas oro skirstytuvas išjungiamas,

- sumažinamas rato ir bėgio sankybis,

- sušlapinus stabdžių trinkelę ir stabdžių diską sumažinamas trinties koeficientas.

1 pastaba.

Eksploatuojamose infrastruktūrose jų valdytojai, atsižvelgdami į jiems priklausančių tinklų, kuriuose užtikrinama tų tinklų sudedamųjų dalių sąveika, skirtingas signalizacijos ir kontrolės sistemas gali nustatyti kitus reikalavimus (infrastruktūros registras), pvz., papildomas stabdžių sistemas arba nustatytiems stabdymo atstumams sumažintus maršruto greičius.

2 pastaba.

Įprastos paprastojo stabdymo sąlygos yra nustatytos 4.3.7 punkte.

d) Stabdymo kelias S =

×

+

–

+

–

+ … +

V

V0 = pradinis greitis (išmatuotas m/s),

V1… Vn = 4.1.5c lentelėje nurodytas greitis (išmatuotas m/s),

ab1… abn = nustatytas lėtėjimo pagreitis riedmeniui važiuojant tam tikru greičiu (išmatuotas m/s2),

te = stabdymo trukmė (išmatuota sekundėmis).

4.1.5d lentelė

Stabdymo režimas | te (s) | Stabdymo kelias, kurio negalima viršyti |

330–0 (km/h) | 300–0 (km/h) | 250–0 (km/h) | 200–0 km/h) |

A atvejis – staigusis stabdymas išjungus tam tikrą įrangą | 3 | 4530 | 3650 | 2430 | 1500 |

B atvejis – staigusis stabdymas išjungus tam tikrą įrangą ir nepalankiomis klimato sąlygomis | 3 | 5840 | 4690 | 3130 | 1940 |

e) Papildomos sąlygos:

A ir B atvejai, jeigu aptariamas staigusis stabdymas:

- apskaičiuojant pirmiau nustatytas technines charakteristikas į elektrinių dinaminių stabdžių poveikį galima atsižvelgti tik tada, jeigu tų stabdžių veikimas nepriklauso nuo kontaktinio tinklo įtampos užtikrinimo,

- nefrikcinių stabdžių, kurių veikimas pagrįstas lėtinimu, užtikrinamu bėgiuose sukuriamomis sūkurinėmis srovėmis, poveikį apskaičiuojant staigiojo stabdymo technines charakteristikas galima taikyti 4.2.15 punkte nustatytomis sąlygomis,

- šiuo atveju reikalavimas, kad nepriklausomas sūkurinių srovių stabdys būtų išjungtas, turi būti įtrauktas į lentelių 4.1.5c ir 4.1.5d A ir B atvejų sąlygas,

- visose geležinkelio linijose turi būti numatyti nefrikciniai (nepriklausantys nuo rato/bėgio sankybio) elektromagnetiniai vagonų stabdikliai, kuriuos būti galima naudoti staigiajam stabdymui.

4.1.6. Elektrinės ribinės riedmenų charakteristikos (14 pagrindinis parametras)

Riedmenų elektrines charakteristikas, kurios siejasi su stacionariąja infrastruktūra, galima skirstyti taip:

- elektros energijos tiekimo sistemos įtampa ir dažnio pokyčiai,

- didžiausia galia, kurią galima imti iš kontaktinio tinklo,

- kintamosios elektros srovės tiekimo sistemos galios koeficientas,

- eksploatuojant riedmenis sukurti trumpi viršįtampiai,

- elektromagnetiniai trukdžiai, žr. 4.1.9 punktą,

- kitos 4.2.3 punkte nurodytos funkcinės sąsajos.

4.1.6.1. Elektros energijos tiekimo sistemos įtampa ir dažnis

4.1.6.1.1. Elektros energijos tiekimas

Ribinės charakteristikos yra nustatytos elektros energijos tiekimo techninių sąveikos specifikacijų 4.1.1 punkte, kuriame, be kitų dalykų, nustatyta stacionariajai įrangai tiektinų įtampų sritis.

4.1.6.1.2. Elektros energijos grąžinimas į tinklą

Rekuperacinio stabdymo elektros energijos grąžinimo į kontaktinį tinklą bendri reikalavimai nustatyti elektros energijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų K priedo 4.3.6 punkte.

Rekuperacinio stabdymo sistemą turintis riedmuo, galintis elektros energiją grąžinti į kontaktinį tinklą, jokiomis aplinkybėmis neturi įtampos padidinti taip, kad ji viršytų pirmiau minėtame priede nustatytas ribines vertes.

4.1.6.2. Didžiausia galia, kurią galima imti iš kontaktinio tinklo

Turi būti nustatytos tokios riedmens techninės charakteristikos, kad didžiausia iš kontaktinio tinklo imama galia visada būtų mažesnė nei nustatytoji elektros energijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.5 punkte.

Didžiausia elektros srovė, kurią per ilgalaikį stovėjimą galima imti iš kontaktinio tinklo, nustatyta elektros energijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.6 punkte.

4.1.6.3. Galios koeficientas

Riedmens galios koeficientas λ (λ = α cos φ) visomis įprastomis eksploatavimo sąlygomis turi būti didesnis už nustatytąjį elektros energijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.1.3 punkte.

4.1.6.4. Harmoninės charakteristikos ir susiję kontaktinio tinklo viršįtampiai

Techninės charakteristikos, užtikrinančios, kad kontaktiniame tinkle nebūtų sukurti nepriimtini viršįtampiai, nustatytos elektros energijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.7 punkte.

4.1.7. Mechaninės ribinės riedmenų charakteristikos (15 pagrindinis parametras)

Riedmenų kėbulų statinis ir dinaminis stiprumas turi užtikrinti keleiviams ir traukinio darbuotojams būtiną saugumą. Pirmiausia tas stiprumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas keleivių ir traukinio darbuotojų saugumas, jeigu traukinys susidurtų su objektais, kurie nesusiję su geležinkelio sistema, pvz., sunkiasvoriu sunkvežimiu arba uolos nuolaužomis.

Šiam tikslui naudojami konstravimo standartai turi užtikrinti pasyvųjį saugumą. Jie nekompensuotų aktyviojo saugumo, jeigu jo trūktų geležinkelio tinklui, tačiau pagerintų asmeninį saugumą ištikus nenumatytiems atvejams, kurių negali kontroliuoti geležinkelio sistema.

Riedmeniui nustatytos mechaninės ribinės riedmenų charakteristikos, užtikrinančios, kad būtų tenkinamas pirmiau minėtas reikalavimas, yra pateiktos toliau:

a) riedmens konstrukcijų statinis atsparumas, ir

b) pasyvioji sauga (konstrukcijos atsparumas smūginėms apkrovoms).

a) Riedmens kėbulo kriauklai

a1) Vertikalus statinis atsparumas:

Kiekvieno riedmens kėbulo kriauklai turi būti tinkami be liekamosios deformacijos išlaikyti šias vertikalias statines skaičiuojamąsias apkrovas Fz:

- parengto eksploatuoti (VRO) riedmens viso kėbulo, be važiuoklės, pakėlimas už keturių tam skirtų vietų,

- parengto eksploatuoti riedmens (VRO) kėbulo vieno galo pakėlimas,

- išskirtinė vertikali apkrova:

didesnė iš dviejų Fz = 1,3 (m1 + (m21 arba m22)) × g (N) verčių, kur

m1 = parengto eksploatuoti riedmens (VRO) kėbulo masė (tariama, kad bakai yra pripilti iki pusės),

m21 = sėdynių kiekis (išskyrus atlošiamąsias sėdynes) × 2 × 80 kg,

m22 = sėdynių kiekis (išskyrus atlošiamąsias sėdynes) × 80 kg + koridorių ir angainių plotas (m2) × 4 × 80 kg.

a2) Išilginis statinis atsparumas:

Kiekvieno riedmens kėbulo kriauklai turi būti tinkami sukabintuvų tvirtinimo prietaisų aukštyje be liekamosios deformacijos išlaikyti bent 1500 kN išilginę statinę gniuždymo apkrovą.

Pastaba.

Jeigu ši vertė mažesnė nei atsižvelgiant į pasyviosios saugos kriterijus nustatytas išilginis atsparumas, tada taikomi pasyviosios saugos kriterijai.

b) Pasyvioji sauga (konstrukcijos atsparumas smūginėms apkrovoms)

Šios techninės charakteristikos išsamiau paaiškintos A priede.

Jeigu riedmuo susidurtų su kliūtimi, jo mechaninė konstrukcija:

- turi užtikrinti, kad riedmuo neužvažiuotų ant kito riedmens,

- apriboti lėtėjimo pagreitį,

- kuo geriau apsaugoti keleiviams skirtas vietas ir mašinistą,

- absorbuoti susidūrimo energiją.

Siūlomi trys susidūrimo variantai, t. y.:

- traukinio sekcija priekine dalimi trenkiasi į kitos sekcijos galą,

- traukinio sekcija priekine dalimi trenkiasi į šoninius buferius turintį riedmenį,

- susidūrimas su sunkvežimiu vienalygėje pervažoje.

Pagrindinės specifikacijos, kurių turi būti laikomasi:

- mašinistui ir keleiviams skirtų vietų ribota deformacija atsižvelgiant į statinį atsparumą ir geba išlaikyti vidutinę 1500 kN gniuždymo apkrovą,

- 6 MJ susidūrimo energijos išsklaidymas, iš kurių bent 4,5 MJ turi būti išsklaidyta pirmo riedmens priekinėje dalyje,

- traukinio sekcijos visų riedmenų atsparumas smūginėms apkrovoms turi būti vienodas,

- didžiausias vidutinis lėtėjimo pagreitis keleiviams ir mašinistui skirtose vietose ne didesnis nei 5 g,

- riedmenų galuose turi būti sumontuoti prietaisai, užtikrinantys, kad riedmenys neužvažiuotų vieni ant kitų.

Su atsparumu smūginėms apkrovoms susiję klausimai, jo principai, scenarijai bei specifikacijos, kurių turi būti laikomasi, išsamiau aprašyti A priede.

Įvertinimas turi būti atliekamas projektuojant ir integruojant sudedamąsias dalis bei agregato mazgus; taip pat turi būti atlikti maketų arba prototipų susidūrimo su kliūtimi bandymai, kad būtų galima įvertinti medžiagų savybes. Be to, atitikčiai įvertinti galima naudoti gniuždymo bandymus, jeigu pastarųjų rezultatus įmanoma tiksliai susieti su susidūrimo su kliūtimi bandymų rezultatais. Su šia dalimi susijusių techninių sprendimų tinkamumas patvirtinamas pagal EN 12663 standartą.

Traukiniai turi išlaikyti mechanines apkrovas, kurias sukelia slėgio pokyčiai tuneliuose.

4.1.8. Ribinės išorinio triukšmo vertės (17 pagrindinis parametras)

a) Stovinčio riedmens triukšmo lygiai:

stotyse arba bėgių keliuose į stovynę triukšmo lygiai neturi viršyti 65 dB(A), jeigu matuojama nuolatos, arba 70 dB(A), jeigu matuojama protarpiais.

Pirmiau minėtoms vertėms taikomos šios sąlygos: matuojama 30 sekundžių, atviroje vietoje 7,5 m atstumu nuo ašinės bėgių kelio linijos 1,2–3,5 m aukštyje.

b) Greitojo geležinkelio važiuojančio riedmens triukšmo lygiai:

Matuojama remiantis prEN ISO 3095 – 2001 m. sausio mėn. – standarte aprašytu tolydaus greičio bandymu, tačiau laikantis šių papildomų sąlygų:

važiuojančios 250 km/h greičiu eksploatuojamos traukinio sekcijos skleidžiamas triukšmas neturi būti didesnis nei 87 dB(A), 300 km/h greičiu – 91 dB(A) ir 92 dB(A), jeigu ji važiuoja 320 km/h greičiu (kitiems didžiausiems greičiams taikoma tiesinė interpoliacija) [1].

Matuojama remiantis prEN ISO 3095 – 2001 m. sausio mėn. – standarte aprašytu tolydaus greičio bandymu, tačiau laikantis šių papildomų sąlygų:

- traukinio važiavimas matuojamas atviroje vietoje 25 m atstumu nuo ašinės bėgių kelio linijos 3,5 m aukštyje,

- važiuojant vienodu greičiu su veikiančiais varikliais (jėgainėmis),

- sukomplektavus (palyginti su įprastu eksploatavimu) minimaliai įmanomą eksploatacinę traukinio konfigūraciją,

- traukinys važiuoja tokio tipo bėgių keliu, kurio projektiniai parametrai užtikrintų minimalų bėgių kelio skleidžiamą triukšmą. Tie parametrai – tai: ant balasto pakloti gelžbetoniniai pabėgiai ir bėgių padėklai, kurių statinis standumas yra bent 500 kN/mm (išankstinė įvarža 60 kN). Taip pat leidžiama naudoti kitos konstrukcijos akustiniu požiūriu lygiavertį bėgių kelią, jeigu jis prieinamas ir jeigu buvo įrodytas jo lygiavertiškumas pirmiau minėtu požiūriu. Šiuo atveju turi būti įrodyta, kad bėgių kelio skleidžiamas triukšmas yra lygiavertis pirmiau minėto tipo bėgių kelio triukšmui, pagal prEN ISO 3095 – 2001 m. sausio mėn. standarto B priedą: suvidurkintas 20 mm plotyje bėgio galvutės šiurkštumo lygis Lrough (viena trečioji oktavos dažnių juostos) turėtų būti:

L

≤

λ

λ

dB

λ0 = 1 m ir bangos ilgis λ yra 0,2–0,005 m (bėgio šiurkštumas išmatuotas pagal OSO 3095 standarto C priedą).

Vietose, kuriose triukšmas ypač nepageidautinas, pravažiuojančio traukinio skleidžiamą triukšmą galima mažinti prie bėgių kelio įrengiant triukšmą slopinančias priemones.

Triukšmas visada turi būti matuojamas pagal prEN ISO 3095 – 2001 m. sausio mėn. standartą.

4.1.9. Ribinės elektromagnetinių trukdžių vertės (19 pagrindinis parametras)

Elektriniams traukiniams iš skirstomųjų pastočių tiekiant elektros energiją kontaktiniu tinklu ir bėgiu tekanti srovė bei elektromagnetinis spinduliavimas sukuria aukšto arba žemo intensyvumo trukdžius. Be to, trukdžius gali sukurti visa riedmenyse sumontuota įranga.

4.1.9.1. Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo sukuriami trukdžiai

Riedmenys turi atitikti specifikacijas, nustatančias, kad jie neturi sukurti trukdžių bėgių grandinėms, aširačių skaitikliams ir telekomunikacijų tinklui. Dalykai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, išvardyti infrastruktūros registre.

Riedmens ir jo buvimo vietos nustatymo sistemos suderinamumas turi būti įrodytas taikant EN 50238 standarte nurodytas priėmimo procedūras.

4.1.9.2. nenaudojamas

4.1.9.3. Aukštųjų dažnių trukdžiai

Riedmuo turi atitikti EN 50121-3-1 standarto reikalavimus nesukurdamas trukdžių, turinčių įtakos geležinkelio linijos, kuri buvo paskelbta tinkama sąveikai užtikrinti, arba greta jos esančiai įrangai.

4.1.9.4. Atsparumas elektromagnetiniams trukdžiams

- EN 50121-3-1 standartas – visam riedmenų posistemiui,

- EN 50121-3-2 standartas – skirtingos rūšies riedmenyse sumontuotai įrangai, kuriai įtaką gali daryti trukdžiai.

4.1.10. Ribinės vidinio triukšmo vertės (20 pagrindinis parametras)

Keleivinių riedmenų vidinio triukšmo lygis nelaikomas sudedamąja sąveikos dalimi. Tačiau triukšmo lygis mašinisto kabinoje – tai svarbus veiksnys ir šiuo atveju per 30 minučių neturi būti viršytas leistinas lygiavertis nuolatinis 84 dB(A) garso slėgio lygis. Matavimo metodai nustatyti šių techninių sąveikos specifikacijų 6 skyriuje. Vertės, kurias rekomenduojama taikyti projektuojant naujus riedmenis, pateiktos 7 skyriuje.

4.1.11. Ribinės oro kondicionavimo vertės (21 pagrindinis parametras)

- Mašinisto kabinoje:

mašinisto kabina turi būti ventiliuojama taip, kad anglies monoksido ir dioksido lygiai atitiktų Europos sveikatos ir saugos teisės aktais nustatytus lygius.

4.1.12. Riboto judrumo žmonių vežimo reikalavimai (22 pagrindinis parametras)

Geležinkelio kompanijos turi imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas riboto judrumo žmonių patekimas į eksploatuojamus riedmenis. Stacionariajai įrangai reikalingi horizontalūs ir vertikalūs paviršiai apibūdinti infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

Kadangi infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose nustatyta, kad perono aukštis gali būti 550 mm ir 760 mm, neįtikimas dalykas, jog visose tinklo dalyse nuo šio perono lygio būtų galima patekti įtraukinį. Dėl to bus privalu numatyti techninius ir eksploatacinius sprendimus, leisiančius neįgaliesiems keleiviams įveikti šį keblumą. Galima rinktis keletą sprendimų, kurie bus taikomi transeuropiniame greitojo geležinkelio tinkle:

- su riedmenimis susiję sprendimai:

- riedmenyje įmontuota jungiamoji rampa,

- riedmenyje įmontuotas keltuvas,

- su infrastruktūra susiję sprendimai:

- perono paaukštinimas,

- tam tikrų perono dalių paaukštinimas (t. y. visų peronų tam tikros dalys paaukštinamos iki 750 mm),

- eksploataciniai sprendimai:

- aptarnaujantys darbuotojai atneša kilnojamąją rampą,

- aptarnaujantys darbuotojai atneša kilnojamąjį keltuvą.

Riboto judrumo keleiviai privalo turėti galimybę patekti į traukinius. Kadangi "neįgalieji keleiviai" – tai ir besinaudojantieji invalidų vežimėliais (WCU) – dėl to turi būti sumontuoti prietaisai, kad invalidų vežimėliais besinaudojantys žmonės ISO 7193 standarte nustatytus matmenis atitinkančius "invalidų vežimėlius" galėtų patalpinti į traukinį. Greitojo geležinkelio traukiniuose, kad būtų tenkinamos tų keleivių reikmės, specialiai turėtų būti įrengtas neįgaliesiems pritaikytas tualetas, numatyta vieta bent vienam invalido vežimėliui ir pakankamo pločio perėjimai tarp vagonų ir durys.

Šių priemonių turi būti imamasi keliant traukinių techninį lygį ar gaminant naujus traukinius, kai neįgaliųjų patekimo priemonės įtraukiamos į suderintus nacionalinės teisės aktus.

4.1.13. Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (23 pagrindinis parametras)

Sąveikai užtikrinti tinkamos traukinio sekcijos turi būti suprojektuotos taip, kad infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose nustatytas didžiausias slėgio pokytis (10 kPa) niekada nebūtų viršytas - net pažeidus riedmenų sandarumą (jeigu riedmenys buvo sandarūs).

Dėl to traukinio sekcijos slėgio charakteristikas galima apibūdinti specialia gaubiančiąja kreive, siekiant, kad būtų numatyti B priede nustatyti trys slėgio pokyčiai, t. y. P0, P1 ir P2.

Kaip etaloninės naudojamos toliau pateiktos vertės:

- ΔP0 < arba = 1800 Pa,

- ΔP1 < arba = 3200 Pa,

- ΔP1 – 0,8 ΔP0 < arba = ΔP2.

Šios vertės nustatytos;

- atsižvelgiant į traukinio ir tunelio skerspjūvio santykį (0,18),

- tariant, kad traukinys važiuoja 250 km/h greičiu.

4.1.14. Didžiausios įkalnės ir didžiausi nuolydžiai (24 pagrindinis parametras)

Riedmenys turi būti tinkami pradėti važiuoti iš vietos visų geležinkelio linijų, kuriomis jie skirti arba kuriomis jie gali važiuoti, įkalnėse ir nuokalnėse, važiuoti per tas įkalnes ar nuokalnes bei sustoti jose.

Šis reikalavimas ypač svarbus 4.3 skyriuje nurodytiems eksploatavimo reikalavimams.

Didžiausios kiekvienos geležinkelio linijos įkalnės ir nuokalnės yra apibūdintos infrastruktūros registre.

4.2. RIEDMENŲ POSISTEMIO SĄSAJOS

Vertinant techninio suderinamumo požiūriu toliau yra pateiktos riedmenų posistemio sąsajos su kitais posistemiais:

- neišardomų traukinio sekcijų konstrukcija,

- mašinisto budrumo patikros įtaisas,

- elektrifikavimo sistema,

- traukinyje sumontuota jo valdymo įranga,

- perono aukštis,

- durų valdymo prietaisai,

- avariniai išėjimai,

- avariniai sukabintuvai,

- rato/bėgio sankybis,

- įkaitusių aširačių nustatymas,

- staigiojo stabdymo stabdžio įjungimo įtaisas,

- sūkuriuoto srauto poveikis,

- šoninio vėjo poveikis,

- nefrikciniai stabdžiai,

- rato bandažo antbriaunio tepimas,

- svyravimo koeficientas.

Sąsajos yra apibūdintos toliau pateiktame sąraše, siekiant užtikrinti vientiso greitojo geležinkelio tinklo steigimą.

4.2.1. Neišardomų traukinio sekcijų konstrukcija

Taukinio sekcijos turi būti tinkamos važiuoti Europos geležinkelio tinklu ir keleiviams užtikrinti kelionę be persėdimo. Šiuo požiūriu traukinio sekcijos turi atitikti šiose techninėse sąveikos specifikacijose nustatytus techninius reikalavimus.

Atitinkami traukiniai – tai abiem kryptimis galinčios važiuoti neišardomos konstrukcijos savaeigės traukinių sekcijos, kurios užtikrina bet kokioje vietoje nustatytų eksploatacinių charakteristikų laikymąsi. Tos sekcijos abiejuose galuose privalo turėti po mašinisto kabiną, kad stotyse arba jeigu iš tunelio reikėtų evakuoti keleivius, galėtų pradėti važiuoti priešinga kryptimi.

Leidžiama naudoti šių tipų traukinių sekcijas:

- įprastas sekcijas arba iš neišardomai sujungtų sekcijų sudarytą traukinį,

- vagonų pakreipimo įrenginius turinčias traukinių sekcijas arba be tų įrenginių,

- vieno arba dviejų aukštų traukinių sekcijas.

Siekiant, kad keleivinio traukinio keleivių talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, tos paties tipo traukinių sekcijas leidžiama sukabinti ir eksploatuoti po kelias. Šis iš kelių traukinio sekcijų suformuotas traukinys turi atitikti šiame dokumente pateiktas specifikacijas. Pirmiau minėtomis nuostatomis nenustatoma, kad skirtingų gamintojų sukonstruoti arba skirtingų tinklų traukiniai turi būti eksploatuojami sukabinti.

4.2.2. Mašinisto budrumo patikros įtaisas

Bet koks mašinisto budrumo nepakankamumas turi būti nustatytas per tam tikrą laiką ir, jeigu mašinistas nepatvirtina budrumo signalo, turi būti automatiškai įjungti traukinio staigiojo stabdymo stabdžiai.

4.2.3. Elektrifikavimo sistema

Elektros varikliais varomų sąveikai užtikrinti tinkamų traukinio sekcijų riedmenų ir elektros energijos teikimo posistemio sąsajų sudedamosios dalys nustatytos elektros energijos tiekimo posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

Tos sudedamosios dalys – tai:

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.5 punkte nustatyta didžiausia galia, kurią galima imti iš kontaktinio tinklo (šio dokumento 4.1.6.2 punktas),

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.6 punkte nustatyta didžiausia srovė, kurią gali imti stovintis riedmuo,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.7 punkte nustatyta traukos elektros energijos tiekimo sistemos įtampa ir dažnis (žr. 4.1.6.1.1 punktą),

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.1.7 punkte nustatyti kontaktiniame tinkle sukuriami viršįtampiai (žr. 4.1.6.4 punktą),

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.8 punkte nustatytos elektrinės apsaugos priemonės,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.9 punkte nustatytas srovės imtuvų išdėstymas,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.10 punkte nustatytas važiavimas per fazių išskirstymo ruožus,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.11 punkte nustatytas važiavimas per sistemas išskiriančius ruožus,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.12 punkte nustatyta srovės imtuvo prispaudimo jėga,

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.1.3 punkte nustatytas galios koeficientas (žr. 4.1.6.3 punktą),

- elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.1.4 punkte nustatytas rekuperacinis stabdymas (žr. 4.1.6.1.2 punktą).

Srovės imtuvų ir kontaktinio tinklo sąveika yra ypač svarbi, nes kartu jie užtikrina nenutrūkstamą traukos elektros energijos tiekimą ir, jeigu reikia, rekuperacinį stabdymą. Šie reikalavimai taip pat turi būti taikomi visoms traukinių konfigūracijoms, atskiroms traukinių sekcijoms bei kelioms sujungtos sekcijoms. Srovės imtuvų išdėstymo ir srovės ėmimo kokybės apribojimai nustatyti elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.2.3 punkte.

4.2.4. Traukiniuose sumontuota kontrolės ir valdymo sistema

Siekiant, kad būtų laikomasi Direktyvos 96/48/EB ir galiausiai būtų kuriama suvienodinta sistema, sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos turi būti suderinamos su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) (Komisijos sprendimas 2001/260/EB). Suderinamumas su eksploatuojamomis sistemomis bus užtikrintas naudojant traukinių sekcijose sumontuotus pritaikomuosius modulius. Esamomis sąlygomis būtų neįmanoma visus būtinus modulius sumontuoti traukinio sekcijoje. Renkantis modulius turi būti atsižvelgiama į maršrutus, kuriais traukinio sekcija skirta važinėti.

Riedmenų ir kontrolės bei valdymo posistemio sąsajų charakteristikos nurodytos to posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.1.2 punkte, t. y.

- traukinio, kuriam taikomas šio dokumento 4.1.5 punktas, minimalios stabdymo charakteristikos,

- traukinio buvimo vietos nustatymo stacionariosios įrangos ir riedmenų suderinamumas aptartas šio dokumento 4.1.9.1 punkte,

- po riedmenimis sumontuotų jutiklių ir tų riedmenų saugių dinaminių atstumų suderinamumas,

- riedmenyse sumontuotos įrangos aplinkos sąlygos aptartos šio dokumento 4.3.12 punkte,

- elektromagnetinis suderinamumas su riedmenyse sumontuota kontrolės ir valdymo įranga aptartas šio dokumento 4.1.9.4 punkte,

- duomenys apie traukinį: stabdymas, traukinio parengtis ir traukinio ilgis,

- stacionariosios įrangos elektromagnetinis suderinamumas aptartas šio dokumento 4.1.9.3 punkte.

Be to, toliau nurodytos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su kontrolės ir valdymo posistemyje nustatytais parametrais:

- eksploatavimas nevisaverčio režimo sąlygomis,

- kontroliavimas, siekiant užtikrinti, kad traukinio greitis visą laiką būtų mažesnis nei didžiausias leistinas eksploatacinės aplinkos greitis arba būtų beveik lygus pastarajam.

Informacija apie šių sąsajų charakteristikas yra pateikta kontrolės ir valdymo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 5.1 A, 5.1 B ir 6.1 lentelėse. Be to, kontrolės ir valdymo posistemio techninių sąveikos specifikacijų A priede dėl kiekvienos charakteristikos pateiktos nuorodos į Europos standartus ir specifikacijas, kurios turi būti naudojamos kaip atitikties įvertinimo procedūros dalis.

4.2.5. Keleivių laiptai

Keleivių laiptai įlipti į riedmenis turi būti pritaikyti dviem tinkle naudojamų peronų aukščiams – 550 mm ir 760 mm, jeigu traukinio sekcija neeksploatuojama toje tinklo dalyje, kurioje tėra vienodo aukščio peronas.

4.2.6. Durys keleiviams įeiti

a) Vartojami terminai:

- "uždarytos durys" – tai durys, kurias uždarytas išlaiko tik durų uždarymo mechanizmas,

- "užrakintos durys" – tai durys, kurias uždarytas išlaiko mechaninis durų blokavimo įtaisas,

- "užrakintos nenaudojamos durys" – tai mechaniniu įtaisu, kurį įjungia traukinio įgulos narys, užrakintos uždarytos durys.

b) Durų naudojimas: durys keleiviams įeiti turi būti sukonstruotos taip, kad keleiviai jas atidaryti ir uždaryti galėtų be didesnių pastangų.

c) Durų uždarymas: kontrolės ir valdymo sistema turi būti tokia, kad traukinio darbuotojai (mašinistas arba konduktorius) galėtų uždaryti duris prieš traukiniui išvykstant.

Jeigu durų blokavimo įtaisus kontroliuoja traukinio darbuotojai ir jeigu tie blokavimo įtaisai įjungiami/išjungiami prie durų, tos durys gali būti atidarytos, kai kitos durys uždaromos, tačiau jas traukinio darbuotojams turi būti įmanoma uždaryti ir užblokuoti vėliau. Be to, tos durys turi būti uždarytos ir užblokuotos automatiškai traukiniui dar nepradėjus važiuoti didesniu nei 5 km/h greičiu.

Durys turi likti uždarytos ir užblokuotos tol, kol traukinio darbuotojai atidarys jas.

Jeigu durų valdymo įtaisams būtų nutrauktas galios tiekimas, duris uždarytas turi išlaikyti blokavimo mechanizmas.

d) Traukinio darbuotojams prieinama informacija

Tinkamas įtaisas turi signalizuoti, kad visos durys, išskyrus tas, kurios valdomos atskirais įtaisais, yra uždarytos ir užblokuotos.

Traukinio darbuotojams tinkamu būdu turi būti signalizuojama apie bet kokią durų uždarymo triktį. Į "užrakintas nenaudojamas duris" neatsižvelgiama.

e) Durų užblokavimas, kad jų nebūtų galima naudoti: turi būti numatytas rankinis įtaisas, leidžiantis traukinio darbuotojams užblokuoti duris, kad jų nebūtų galima naudoti. Jas užblokuoti turi būti įmanoma iš traukinio vidaus ir išorės.

Jeigu durys užblokuojamos taip, kad jų nebūtų negalima naudoti, jų neturėtų fiksuoti durų valdymo įtaisai arba traukinyje įrengtos kontrolės sistemos.

f) Durų blokavimo išjungimas: Traukinio darbuotojai privalo turėti įtaisus, kuriais iš abiejų durų pusių galėtų išjungti durų blokavimo prietaisus, kad traukiniui sustojus jas galėtų atidaryti keleiviai.

Durų blokavimo prietaisą turi būti įmanoma išjungti būnant riedmenyje ir iš išorės.

Kiekvienose duryse turi būti sumontuotas keleiviams prieinamas atskiras atidarymo įtaisas, kad jas būtų galima atidaryti susiklosčius avarinei padėčiai, jeigu traukinys važiuoja lėčiau nei 10 km/h. Šiuo įtaisu neturi būti įmanoma atidaryti "užrakintų nenaudojamų durų".

g) Durų matmenys įprastomis eksploatavimo sąlygomis turi leisti visus keleivius evakuoti per tris minutes.

4.2.7. Avariniai išėjimai keleiviams

A) Išdėstymas: riedmenys abiejose pusėse privalo turėti minimalų kiekį avarinių išėjimų ir pastarieji turi atitikti šias taisykles:

- atstumas nuo avarinio išėjimo iki keleivio sėdynės visada turi būti mažesnis nei 16 m,

- kiekviename riedmenyje, kuriuo važiuoja 40 arba mažiau keleivių, turi būti bent du avariniai išėjimai ir daugiau nei du kiekviename riedmenyje, kuriuo važiuoja daugiau nei 40 keleivių,

- avarinių išėjimų matmenys turi būti bent 700 mm × 550 mm.

B) Veikimas: jeigu durų negalima atidaryti, leidžiama naudoti šiuos avarinius išėjimus:

- langus, jeigu jie arba stiklas išstumiami arba jeigu stiklas išdaužiamas,

- salonų duris, jeigu jos nedelsiant atidaromos arba jeigu išdaužiamas jų stiklas,

- įlipimo/išlipimo duris, jeigu jos išstumiamos arba jeigu išdaužiamas jų stiklas.

Keleivius iš traukinių turi būti įmanoma evakuoti per nustatytą laiką. Durų ir koridorių matmenys turi leisti keleiviams laisvai pasiekti įlipimo/išlipimo duris ir užtikrinti, kad keleiviai nesigrūsdami galėtų išeiti pro duris.

C) Ženklinimas: avariniai išėjimai tinkamais ženklais turi būti aiškiai paženklinti keleiviams ir gelbėtojų komandoms.

D) Evakavimas per duris: sąveikai užtikrinti tinkamuose greitojo geležinkelio traukiniuose turi būti sumontuoti avariniai prietaisai, leidžiantys keleivius ne stotyse evakuoti per įlipimo/išlipimo duris (avariniai laiptai arba trapas).

4.2.8. Avariniai išėjimai iš mašinisto kabinos

Susiklosčius avarinei padėčiai iš mašinisto kabinos paprastai išeinama (arba gelbėjimo tarnybos patenka į traukinį) pro 4.3.18a punkte nurodytas įlipimo/išlipimo duris.

Jeigu pro duris negalima tiesiogiai išsigauti iš riedmens, kiekvienoje mašinisto kabinoje turi būti numatytos atitinkamos evakavimo priemonės arba bent vienas šoninis langas turi būti pakankamų matmenų, kad pro tą langą, išėmus arba išdaužus jo stiklą, būtų galima evakuoti kito išėjimo neturinčius žmones.

4.2.9. Sukabintuvai traukinių sekcijoms vilkti

Greitojo geležinkelio traukinių sekcijos:

a) abiejuose galuose privalo turėti K priedo reikalavimus atitinkantį sukabintuvą. Ši nuostata leidžia sąveikai užtikrinti tinkamai kitai traukinio sekcijai sugedusią traukinio sekciją vilkti nenaudojant tarpinio įtaiso, suderinčio skirtingos konstrukcijos sukabintuvus;

b) turi būti tinkamos, kad jas galėtų vilkti Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) reikalavimus atitinkantį standartinį vilkimo kablį ir sudedamąsias vilkimo dalis turintis traukos riedmuo. Šiam tikslui galima naudoti specialią sukabinimo įrangą (avarinį sukabintuvą). Pastarąjį per 15 minučių privalo sumontuoti du žmonės.

4.2.10. Rato/bėgio sankybis

a) Sąsajos su infrastruktūra aprašymas:

rato/bėgio sankybis turi įtakos:

- riedmens važiuosenos sklandumui,

- riedmens važiuosenos ypatybėms,

- į aplinką skleidžiamam triukšmui.

Kalbant apie pirmoje įtraukoje nurodytą ypatybę, sankybio geometrinės ypatybės turi būti tokios, kad važiuoklės stabilumas būtų užtikrintas riedmeniui važiuojant didžiausiais greičiais.

Vertinant kitose įtraukose nurodytas ypatybes turi būti atsižvelgta į įprastas konstrukcijas (balastas ir pabėgiai) ir bebalastį bėgių kelią, kuriam būdingos kitokios techninės charakteristikos.

Riedmenys ir įranga taip pat turi atitikti nustatytus dilimo, kuris, galima numanyti, būdingas greitojo geležinkelio tinklui, kriterijus.

Šis aspektas yra glaudžiai susijęs su daugeliu infrastruktūros posistemio parametrų, pvz., vėžės pločiu, išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumu ir rato bei bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse.

Skirtingi šio aspekto reikalavimai pastarajam posistemiui pritaikomi nustatant ratų ir aširačių standartus, kurie yra sąsajos dalimi.

Šios sąsajos su infrastruktūros posistemiu nustatymas riedmenų važiuosenos sklandumą leidžia užtikrinti visomis aplinkybėmis ir apriboja važiuoklės dilimą.

b) Važiuosenos sklandumo kriterijų nustatymas:

riedmens važiuosenos sklandumas, su kuriuo glaudžiai susijęs riedmens važiavimo saugumas, priklauso nuo riedmenų projektinių charakteristikų, ypač rato ir bėgio sankybio parametrų.

Toliau nurodytos charakteristikos susijusios su infrastruktūros posistemyje nustatyta rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse.

Trys su infrastruktūra susiję parametrai nustato:

- bėgio galvutės profilį (pvz., UIC 60 ir t. t.),

- bėgio pokrypį (pvz., 1/40, 1/20 ir t. t.),

- vėžės plotį (pvz., 1435 mm ir t. t.).

Geometrinės aširačio charakteristikos (rato bandažo profilis, rato važiuojamojo paviršiaus plotis ir t. t.) kartu su trimis pirmiau minėtais parametrais apskritai nulemia naujų arba nudilusių aširačių išlaikytiną važiuosenos stabilumą atsižvelgiant į didžiausias leistinąsias kiekvienam iš tų parametrų nustatytas nuokrypas.

c) Sudedamųjų sąsajos dalių charakteristikos:

tinkle, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, riedmuo tinkamas eksploatuoti, jeigu atitinka infrastruktūros posistemyje nustatytus rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse kriterijus ir dėl to:

c1) privalo turėti aširačius, kuriems sumontuoti vieną iš toliau nurodytųjų profilių atitinkantys ratai:

- S 1002,

- GV 1/40,

60 mm žemiau viršutinės rato bandažo dalies išmatuotas atstumas tarp vidinių rato paviršių:

- 1357–1363 mm (rato skersmuo = arba > 840 mm),

- 1359–1363 mm (rato skersmuo < 840 mm),

atstumas tarp važiuojamųjų rato paviršių:

- 1410–1426 mm (rato skersmuo = arba > 840 mm),

- 1415–1426 mm (rato skersmuo < 840 mm);

c2) pagal šių techninių sąveikos specifikacijų 3 skyriaus nuostatas su riedmeniu turi būti atlikti priimamieji bandymai;

c3) siekiant, kad būtų užtikrintas važiuosenos stabilumas visomis sąlygomis ir išvengta gedimų, riedmeniui periodiškai ir privalomai turi būti taikomos tos įrangos veiksmingumo patikrinimo procedūros užtikrinant važiuosenos stabilumą (aširačiai, pakabos, slopintuvai ir t. t.);

c4) privalo turėti sumontuotą patvirtintą įtaisą, kuris nuolatos tikrintų važiuoklės stabilumą ir kuris įsijungtų riedmeniui važiuojant greičiau nei 220 km/h (t. y. važiuojant greituoju režimu). Tas įtaisas turi signalizuoti mašinistui apie būtinybę mažinti važiavimo greitį, jeigu būtų užfiksuotas nestabilumas.

d) Dilimo kriterijų charakteristikos:

siekiant, kad pasirinktos bėgių medžiagos (apibūdintos infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose) reikiamai atitiktų ratų medžiagas, pastarieji turi būti pagaminti iš toliau nustatytų medžiagų:

- rato bandažo viso dilimo ploto medžiagos kietumas pagal Brinelį (HB) (kiekvieno matavimo) turi būti 245 arba didesnis,

- jeigu dilimo zonos storis didesnis nei 35 mm, 245 HB vertė turi būti užtikrinta tol, kol rato bandažas nudils 35 mm,

- kietumo vertė rato disko sujungimo su rato bandažu vietoje turėtų būti 10 punktų mažesnė nei išmatuotoji dilimo srities pakraštyje.

e) Elektrinė aširačių varža:

siekiant, kad būtų galima naudoti elektrines bėgių grandines, kiekvieno aširačio elektrinė varža, išmatuota:

- tarp ratų bandažų,

- atsižvelgiant tik į aširačio masę,

- naudojant 1,8–2 voltų įtampą

turi būti mažesnė nei:

- 0,01 omo (naujo aširačio),

- 0,1 omo (po aširačio kapitalinio remonto).

Jei tai yra atskirai varomi ratai (kairysis ir dešinysis lygiagretūs ratai, kurie sukasi nepriklausomai vienas nuo kito) ratų poras būtina sujungti elektrine grandine, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų verčių.

4.2.11. Įkaitusių ašidėžių nustatymas [2]

Turi būti nustatomas greitojo geležinkelio traukinių ašidėžių temperatūros padidėjimas.

Ta kontrolės įranga turi būti tinkama temperatūros padidėjimą nustatyti per tiek laiko, kad būtų galima nustatyti neįprastą ašidėžių temperatūros padidėjimą. Kontrolės įranga turi patikimai perduoti įspėjamuosius arba pavojaus pranešimus, kurie, jeigu reikia, atsižvelgiant į neatidėliotinumą būtų siunčiami paeiliui, siekiant, kad būtų pradėta mažinti greitį arba kad traukinys būtų sustabdytas, jeigu temperatūra būtų pernelyg padidėjusi.

Siekiant, kad perduodant pranešimą būtų išvengta klaidų, visa įkaitusių ašidėžių nustatymo sistema turi būti sumontuota riedmenyje.

Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad ašidėžių temperatūrą kontroliuojanti įranga vis dėlto yra montuojama prie bėgių kelio, jog būtų kontroliuojami traukiniai, kuriuose nesumontuota pirmiau minėta kontrolės įranga, arba geležinkelio linija važinėjantys kitų tipų traukiniai.

Traukinyje sumontuota įranga neturi trikdyti prie atitinkamų ruožų bėgių kelio sumontuotos ašidėžių temperatūros nustatymo įrangos veiklos.

Infrastruktūros valdytojai pagal infrastruktūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 7.2.6.2 punkte nustatytas sąlygas turi užtikrinti sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų eksploatavimo ir prie bėgių kelio sumontuotos ašidėžių temperatūrą kontroliuojančios įrangos suderinamumą.

4.2.12. Staigiojo stabdymo stabdžio įjungimo įtaisas

Greitojo geležinkelio traukiniuose keleiviams skirtose vietose turi būti sumontuoti toliau pateiktas nuostatas atitinkantys staigiojo stabdymo stabdžių įjungimo įtaisai:

- staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlė, kuria įjungiama iš mašinisto kabinos valdoma ištisinė stabdžių sistema, turi būti sumontuota vagonuose, kur tos rankenėlės būtų gerai matomos ir keleiviai jas galėtų pasiekti neeidami pro vidines duris. Staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlė turi būti pažymėta aiškiais identifikavimo ženklais ir prie jos pateikti nurodymai, leidžiantys keleiviams lengvai valdyti tą rankenėlę.

Kol staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlė nebuvo nė karto įjungta, ji turi būti užplombuota aiškiai matoma plomba.

Jeigu staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlė buvo įjungta, keleiviams neturi būti jokios galimybės atsukti jos į ankstesnę padėtį. Jeigu nustatyta, kad staigiojo stabdymo stabdžių įjungimo įtaisai turi signalizuoti apie jų įjungimą, tie įtaisai turėtų būti paženklinti pagal šių techninių sąveikos specifikacijų Q priedo reikalavimus.

Apie staigiojo stabdymo stabdžio įjungimą turi būti signalizuojama greta įtaiso, kuriuo buvo įjungtas staigiojo stabdymo stabdys.

Įjungus staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlę:

- turi prasidėti stabdymas,

- mašinistui kabinoje turi būti signalizuojama regimuoju (mirksinti šviesa) ir garsiniu (švilpuko/klaksono skleidžiamas garsas) signalu,

- turi būti perduotas pranešimas (garsinis arba regimasis signalas) keleivius aptarnaujantiems traukinio darbuotojams,

- perduodamas staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlę pasukusiam žmogui suprantamas patvirtinimo signalas (garsinis riedmenyje girdimas arba stabdžio įjungimo signalas ir t. t.).

Visais atvejais riedmenyje sumontuoti įrenginiai (ypač automatinis stabdymas) turi leisti mašinistui kištis į stabdymo procesą, kad mašinistas galėtų pasirinkti traukinio sustojimo vietą arba nedelsdamas vėl važiuoti toliau, jeigu traukinys buvo sustojęs. Dėl to įjungus dar vieną arba daugiau staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlių stabdžiai neįsijungtų, nes traukinio darbuotojai nebūtų spėję perjungti į pradinę padėtį pirmos staigiojo stabdymo čiaupo rankenėlės.

Be to, tarp mašinisto kabinos ir traukinio užtikrinamas ryšys turi leisti mašinistui ar mašinistei nustatyti staigiojo stabdymo įtaiso įjungimo priežastis.

4.2.13. Sūkuriuoto srauto poveikis

Sūkuriuoto srauto paskui važiuojantį traukinį poveikis greta bėgių kelio esantiems žmonėms, apibūdinamas jėga, kurią sukuria pravažiuojanti traukinio sekcija.

Jutiklis – tai toliau pateiktomis charakteristikomis apibūdinamas manekenas:

Cilindro – bandomojo kūno – kurį veikia sūkuriuotas srautas, geometrinės charakteristikos:

- priekinė cilindro dalis: 0,36 m2 ± 0, 05 m2,

- cilindro aukštis: 0,92 m ± 0,10 m,

- slėgio veikiamo ploto vidurio (cilindro centro) aukštis atsižvelgiant į stovo pagrindą: 1,10 ± 0,15 m,

- cilindrą matavimo vietoje pastatymo atstumu dG išlaikantis įtaisas,

- matavimo sistema.

Apibrėžimai:

Ve : traukinio sekcijos važiavimo per bandymą greitis (km/h).

Vmax : numatytas didžiausias eksploatavimo greitis (km/h).

TTmax : didžiausias viso traukinio apkrovos modulis.

IT : sūkuriuoto srauto jėgos rodiklis (išreikštas N).

dG : pastatymo atstumas arba atstumas nuo manekeno priekio (esančio arčiausiai bėgių) iki bėgio išorinio paviršiaus.

Jį galima apibūdinti NM =

TT

Ve

2

+++++ TIFF +++++

Tada Sūkuriuoto srauto jėgos IT etaloninės vertės apibūdinamos taip:

Sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų, važiuojančių:

- 300 km/h greičiu,

- arba didžiausiu traukinio sekcijos greičiu, jeigu jis neviršija 300 km/h,

IT vertė:

IT < arba = 185Nat, kai atstumas d

= 2 m.

4.2.14. Šoninio vėjo poveikis

Ši tema kol kas nebaigta nagrinėti (kol kas tebeatliekamas tyrimas). Laikinoji padėtis aprašyta infrastruktūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.3.23 punkte.

4.2.15. Sūkurinių srovių stabdys

Šioje dalyje aptariamos infrastruktūros posistemio sąsajos su sūkurinių srovių stabdžių naudojimu.

Kaip nustatyta infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose, tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, geležinkelio linijose (tiestinose, tose, kurių turi būti pakeltas techninis lygis arba jungiamosiose) šio tipo stabdžius (nefrikcinius stabdžius) leidžiama naudoti:

- staigiajam stabdymui visose geležinkelio linijose, išskyrus infrastruktūros registre išvardytas tam tikras jungiamąsias linijas,

- didesnėje tinklo dalyje riedmens sustabdymui arba paprastajam stabdymui. Šio tipo stabdžius leidžiama naudoti infrastruktūros registre nustatytose atskirose geležinkelio linijose.

Šio tipo stabdžius turinčios traukinių sekcijos turi atitikti šias specifikacijas:

- nefrikcinius stabdžius galima naudoti didžiausiu eksploataciniu arba ne lėčiau nei 50 km/h (Vmax ≥ V ≥ 50 km/h) važiuojančioms traukinių sekcijoms stabdyti,

- didžiausias vidutinis lėtėjimo pagreitis turi būti mažesnis nei 2,5 m/s2 (su bėgių kelio išilginiu stiprumu besisiejančią šią vertę turi atitikti visi naudojami stabdžiai),

- blogiausiu atveju, t. y. kai kelių sukabintų traukinių sekcijų ilgis yra lygus didžiausiam leistinam traukinio ilgiui, bėgių kelią veikianti didžiausia išilginė stabdymo jėga neturi viršyti:

- 360 kN, jeigu įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai,

- 180 kN (laikinoji vertė), jeigu taikomas ne staigusis stabdymas, per kurį užtikrinamas didžiausias keleiviams nemalonių pojūčių nesukeliantis lėtėjimo pagreitis, kad būtų laikomasi atsižvelgiant į signalizacijos sistemą nustatytų greičio apribojimų,

- 100 kN (laikinoji vertė), jeigu stabdoma važiuojant staigiais nuolydžiais arba tuose ruožuose, kuriuose automatiškai taikomi greičio apribojimai.

Dėl pirmiau minėtų dalykų daroma prielaida, kad saugų šio tipo stabdžių eksploatavimą galima įrodyti, ypač kad bendrojo pobūdžio gedimai nekelsią jokios rizikos. Geležinkelio linijose, kuriose nefrikciniais stabdžiais leidžiama ne staigiai stabdyti, kad būtų užtikrintas didžiausias keleiviams nemalonių pojūčių nesukeliantis lėtėjimo pagreitis, ir jais atlikti paprastąjį stabdymą, leidžiama atsižvelgti į tų stabdžių poveikį garantuojant, jog būtų laikomasi šių techninių sąveikos specifikacijų 4.1.5 punkte nustatytų darbinių stabdymo parametrų.

4.2.16. Rato bandažo antbriaunio tepimas

Siekiant, kad bėgiai ir ratai pernelyg nediltų, ypač kreivėse, sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos privalo turėti rato bandažo antbriaunio tepimo įtaisus. Pastarieji turi būti sumontuoti ir kontroliuojami pagal šias nuostatas:

tepimas turi būti užtikrintas 1200 m arba didesnio spindulio kreivėse;

sutepus rato bandažo antbriaunį:

- ištisinė tepimo priemonės plėvelė sukuriama bėgio galvutės apvalumos aktyviojoje zonoje,

- atraminis rato/bėgio paviršius neištepamas tepimo priemone ir dėl to nepablogėja darbiniai stabdymo parametrai.

Rato bandažo antbriaunio tepimo įtaisai turi užtikrinti, kad būtų apsaugoti visi traukinio sekcijos aširačiai.

4.2.1.7. Svyravimo koeficientas

Šis parametras turi įtakos dinaminiam riedmenų pakrovimo gabaritui. Srovės imtuvus turinčių riedmenų svyravimo koeficientas turi būti mažesnis nei 0,25.

4.2.18. Mažiausias kreivės spindulys

Šis parametras su infrastruktūros posistemiu siejasi dėl to, kad mažiausios kreivės, į kurias būtina atsižvelgti, iš dalies priklauso nuo greitojo geležinkelio bėgių kelių (remiamasi išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumu) ir eksploatuojamo tinklo.

4.2.19. Techninė priežiūra

a) Techninės priežiūros planas

Siekiant, kad būtų užtikrintas šiose techninės sąveikos specifikacijose nustatytų visų techninių charakteristikų laikymasis, turi būti reikalaujama, jog būtų parengtas ir įgyvendinamas riedmenų techninės priežiūros planas.

Techninės priežiūros planą turi parengti riedmenų savininkas arba jo atstovas, siekiant, kad būtų užtikrintas riedmenų posistemyje nustatytų techninių charakteristikų laikymasis.

Techninės priežiūros planas turi būti sudarytas bent iš šių sudedamųjų dalių:

- atliktinų patikrinimų sąrašo, kuriame, jeigu reikia, turi būti nurodytos leistinosios ribos (vertės, kurių nesilaikant traukinio nebegalima saugiai eksploatuoti),

- įrangos keitimo, kurį privalu atlikti atsižvelgiant į įrangos dilimą arba naudojimo trukmę, tvarkaraščių sąrašo,

- nuorodų apie tų patikrinimų periodiškumą ir jų kontrolę,

- techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos suteikimo nuostatų,

- su pirmiau minėtomis nuostatomis, patikrinimais ir vertėmis susijusių standartų,

- nustatytų priemonių, kuriomis bus atliekami pirmiau minėti patikrinimai,

- metodų, kuriais bus užtikrinamas riedmenų techninės priežiūros darbų atsekamumas.

Paskelbtoji įstaiga tikrina, ar parengtas techninės priežiūros planas, įskaitant visas pirmiau minėtas sudedamąsias dalis, tačiau operatorius atsakingas už tame plane nustatytas vertes ir tikrinimo periodiškumą.

b) Techninės priežiūros darbas

Už didesnę techninės priežiūros darbų dalį yra atsakinga riedmenį eksploatuojanti geležinkelio įmonė. Riedmenį eksploatuojant atliktinus techninės priežiūros darbus ir saugų atgalinį reisą užtikrinantį smulkų remontą turi būti įmanoma atlikti toli nuo riedmens įregistravimo vietos esančiuose tam tikrose tinklo dalyse, įskaitant užsienyje esančias tinklo dalis. Pagrindiniai tarp dviejų reiso etapų atliktini darbai:

- papildymas ir pašalinimas (vandens, skystųjų tualeto nuotekų, smėlio ir t. t.),

- riedmens valymas.

Taip pat smulkus remontas ir nenumatytas techninės priežiūros darbas.

Siekiant, kad pirmiau minėtas operacijas būtų atlikti lengviau, sąveikai užtikrinti tinkamas traukinių sekcijas turi būti įmanoma be įgulos narių statyti į atsarginį kelią su neišjungtu pagalbiniu elektros energijos tiekimu, kuris naudojamas apšvietimui, oro kondicionavimui, šaldytuvams ir t. t.

Įvairūs reikalavimai, kurie taikomi užtikrinant sąveiką, jeigu imamasi pirmiau minėtų darbų, nustatyti techninės priežiūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

Techninės priežiūros ir riedmenų posistemių funkcinės sąsajos – tai:

- traukinių sekcijų išorės plovimas (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.2.1 punktas),

- surenkamųjų tualetų nuotekų šalinimas (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.2.2 punktas),

- traukinių sekcijų salonų valymas (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.2.3 punktas),

- įrenginiai vandens ir smėlio atsargoms papildyti (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.2.4 ir 5 punktai),

- statymo į stovynę taisyklės (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.2.2.2.6 punktas).

Techninės priežiūros ir riedmenų posistemius sieja šios sudedamosios dalys:

- nuotekų šalinimo iš tualetų jungtys (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 5.3.1 punktas),

- galios lizdai traukinių sekcijų salonams valyti (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 5.3.3 punktas),

- jungtys vandens atsargoms papildyti (techninės priežiūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų 5.3.5 punktas).

4.2.20. Išoriniai žibintai ir signalų ragelis

a) Priekiniai ir galiniai žibintai

Kaip nustatyta 4.2.1 punkte traukinius galima sudaryti iš vienos arba daugiau traukinių sekcijų. Toliau aprašyti žibintai turi būti viso traukinio sąstato pradžioje arba gale.

Išoriniai mašinisto kabinas apšviečiantys traukinio vidurinėje dalyje esantys žibintai turi būti išjungti.

Traukinio sekcijos privalo turėti:

- tris stacionariuosius baltos šviesos žibintus traukinio priekyje važiavimo kryptimi, du horizontalioje linijoje apatinėje dalyje ir trečią – viduryje virš pastarųjų,

- vienodame aukštyje horizontaliai įrengtus du raudonos spalvos žibintus traukinio gale.

Be to, be įprastos priekinių ir galinių žibintų paskirties juos, jeigu susiklostytų avarinė padėtis, turi būti įmanoma naudoti specialiu būdu ir kaip specialias priemones.

Žibintų matmenys, montavimas, išdėstymas, matomumas, jų šviesos stiprumas, veikimas ir t. t. turi atitikti šių techninių sąveikos specifikacijų H priede nustatytus reikalavimus.

b) Signalų rageliai

Traukinių sekcijose turi būti sumontuoti du skirtingus garsus skleidžiantys rageliai.

4.2.21. Kėlimas/gelbėjimo procedūros

Infrastruktūrų valdytojams turi būti nustatyta procedūra, kurią pastarieji reguliariai taiko traukinių sekcijoms ir kurioje nustatyti gedimų ištiktų traukinių sekcijų gelbėjimo metodai bei priemonės.

4.3. NUSTATYTOS EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS

Siekiant, kad būtų patikrintas riedmenų posistemis, transeuropinio greitojo geležinkelio tinklo eksploatacinių charakteristikų specialius reikalavimus turi atitikti kiekvienos iš toliau nurodytų kategorijų geležinkelio linija:

- specialiai greitojo geležinkelio eismui nutiestos geležinkelio linijos,

- geležinkelio linijos, kurių specialiai buvo pakeltas techninis lygis, kad jos būtų tinkamos greitojo geležinkelio eismui,

- geležinkelio linijos, kurių specialiai buvo pakeltas techninis lygis, kad jos būtų tinkamos greitojo geležinkelio eismui, tačiau turinčios specialių charakteristikų.

Riedmenų posistemio pirmiau minėti reikalavimai – tai:

4.3.1. Minimalūs darbinių parametrų reikalavimai

Siekiant, kad traukiniai galėtų važinėti tinkle, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, ir kad traukiniai važinėtų sklandų jų įsiliejimą į bendrą eismo srautą užtikrinančiomis sąlygomis, visiems greitojo geležinkelio riedmenims nustatomas reikalavimas, jog jie atitiktų minimalius traukos ir stabdymo eksploatacinių charakteristikų lygius. Traukiniai privalo turėti pakankamai atsarginės ir dubliuojančios įrangos, siekiant, kad būtų užtikrinta, jog būtų išlaikyti arba tik iš dalies sumažėtų eksploatacinių charakteristikų lygiai, jeigu sugestų sistemos arba moduliai, nuo kurių priklauso tų procesų eiga (traukos grandinė nuo srovės imtuvo iki aširačių, mechaninė/elektrinė stabdymo įranga). Tos ribos ir dubliavimo reikalavimai išsamiai nustatyti 4.3.2–4.3.6, 4.3.9, 4.3.11, 4.3.15 ir 4.3.16 punktuose pateiktose charakteristikose.

Jeigu sugestų riedmens įranga arba sutriktų funkcijų atlikimas ar į riedmenį būtų įlaipinta pernelyg daug keleivių, riedmens operatorius, visiškai nusimanydamas apie padarinius, nustato su kiekvienu nevisaverčiu veikimo režimu susijusias priimtinas ribas ir eksploatavimo sąlygas. Šiam tikslui specialiame dokumente turi būti išvardyti ir aprašyti įvairūs nevisaverčio veikimo režimai, kurie gali susiklostyti eksploatuojant riedmenis.

Kitose geležinkelio linijose ir tinklui, kuriame užtikrinama jo sudedamųjų dalių sąveika, nepriklausančiose vietinių maršrutų linijose, kuriomis patenkama į galinius infrastruktūros objektus (stotis, traukinių stovynes), galiojančius techninių charakteristikų lygius dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais atsižvelgdami į numatomus vežimo paslaugų lygius nustato operatoriai ir infrastruktūros valdytojai.

4.3.2. Didžiausias traukinių sekcijų eksploatavimo greitis

Pagal Direktyvos 96/48/EB I priedo 5 straipsnio 3 dalį didžiausias sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių eksploatavimo greitis:

- specialiai greitojo geležinkelio eismui nutiestoms geležinkelio linijoms skirtų riedmenų – bent 250 km/h,

- eksploatuojamoms geležinkelio linijoms, kurių techninis lygis buvo specialiai pakeltas arba kuris turi būti pakeltas, skirtų riedmenų – maždaug 200 km/h.

Didžiausias eksploatavimo greitis – tai vardinis greitis, kuriuo traukiniai gali važiuoti atitinkamuose geležinkelio linijų ruožuose teikdami kasdienes paslaugas.

Abiem atvejais sąveikai užtikrinti tinkamus riedmenis turi būti įmanoma naudoti didžiausiu jų greičiu (jeigu tokiam naudojimui netrukdo infrastruktūra) ir laikantis nustatytų greitėjimo pagreičio apribojimų (kaip nustatyta tolimesnėse dalyse).

4.3.3. Traukos režimo reikalavimai

Siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas suderinamumas su kitų traukinių operacijomis, vidutinis mažiausias per tam tikrą laiką pagreitis lygiame bėgių kelio ruože turi būti:

- 0–40 km/h: 48 cm/s2,

- 0–120 km/h: 32 cm/s2,

- 0–160 km/h: 17 cm/s2.

Riedmeniui didžiausiu eksploataciniu greičiu važiuojant lygiu geležinkelio linijos ruožu pagreitis, kurį dar gali įgauti dideliu greičiu važiuojantis riedmuo, turi būti bent 5 cm/s2.

Siekiant, kad būtų užtikrinama eksploatacinė parengtis, riedmenų eismas ir kad saugiai būtų pervažiuojami tuneliai, traukinių sekcijos turi atitikti tris sąlygas:

- darbiniai parametrai turi būti užtikrinami naudojant vidutinę maitinimo įtampą, kurią galima imti iš pantografo kaip nurodyta elektros energijos tiekimo posistemio techninių sąveikos specifikacijų 4.3.1.1 punkto L priede,

- jeigu sugestų mažiausias riedmens jėgainės funkcinis vienetas, traukinio sekcijos vardinė išėjimo galia neturi sumažėti daugiau nei 25 %,

- jeigu sugestų traukos srovės tiekimo elementas, turėtų tebeveikti bent 50 % riedmens jėgainės funkcinių vienetų.

Šiomis sąlygomis traukinio sekcija su įprastu kroviniu (keleivių vietų kiekis × 80 kg), jeigu sugestų mažiausias jos jėgainės funkcinis vienetas, turi sugebėti pradėti važiuoti iš vietos į didžiausią įkalnę, kuri gali jai pasitaikyti, maždaug 5 cm/s2 pagreičiu, kurį dar gali įgauti dideliu greičiu važiuojantis riedmuo. Turi būti įmanoma šį važiavimo iš vietos režimą išlaikyti 10 minučių, kol riedmuo ims važiuoti 60 km/h greičiu.

4.3.4. Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai

Siekiant, kad būtų užtikrinta aukšta traukos parengtis, sankybio naudojimas negali viršyti toliau nurodytų verčių:

- pradedant važiuoti iš vietos ir važiuojant mažu greičiu: 25 %,

- 100 km/h: 25 %,

- 200 km/h: 17,5 %,

- 300 km/h: 10 %.

Siekiant, kad prieinamas sankybis būtų išnaudojamas kuo geriau, sąveikai užtikrinti tinkami riedmenys privalo turėti nuo buksavimo apsaugančią sistemą.

4.3.5. Ribinės stabdžių sankybio vertės

Riedmeniui važiuojant 50–200 km/h greičiu maksimalus sankybio dydis per stabdymą neturi viršyti 0,15. Jeigu riedmuo važiuoja greičiau nei 200 km/h, sankybio dydis tiesiškai mažėja iki 0,10, kol riedmuo ima važiuoti 350 km/h.

Su visiškai parengtu eksploatuoti ir vežančiu įprastą keleivių kiekį traukiniu atliekamas bandymas, per kurį nustatoma, ar laikomasi pirmiau nurodytų verčių.

4.3.6. Stabdžių sistemos reikalavimai

Be 4.1.5 ir 4.3.5 punktuose išvardytų reikalavimų, sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų stabdžių sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima įrodyti, jog įmanoma pasiekti Direktyva 96/48/EB nustatytus saugos tikslus. Ypač turi būti įrodyta, kad tos stabdžių sistemos nė kiek nemažina nei riedmenų, nei visos geležinkelio sistemos saugos.

Šį reikalavimą visiškai tenkina sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos, turinčios Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) stabdžių sistemas. Turi būti įrodyta, kad kitos stabdžių sistemos leidžia užtikrinti bent tokį patį saugų eksploatavimo lygį kaip ir nustatytasis privalomame standarte.

Be to, visi stabdžiai, kuriuos numatyta naudoti surenkant riedmenis, turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus:

jei tai yra visas traukinys:

- įjungus staigiojo stabdymo stabdžius, nepaisant priežasties, dėl kurios tai buvo padaryta, turi būti automatiškai išjungta visa tiekiama traukos elektros energija, užtikrinant, kad nebūtų įmanoma vėl įjungti traukos elektros energijos tiekimo tol, kol tebėra įjungti staigiojo stabdymo stabdžiai,

- staigiojo stabdymo stabdžiai turi leisti, kad juos bet kada galėtų įjungti įprastoje jam skirtoje vietoje esantis mašinistas,

- riedmenyse turi būti sumontuoti nuo ratų buksavimo apsaugantys įtaisai, kad būtų kontroliuojamas ratų buksavimas tuo atveju, jeigu sumažėtų rato ir bėgio sankibis,

- riedmenyse turi būti sumontuota ratų kontrolės sistema, signalizuojanti mašinistui apie užstrigusią ašį. Atlikdama visas funkcijas ratų kontrolės sistema neturi būti susieta su nuo ratų buksavimo apsaugančia sistema.

Stabdymas elektriniais stabdžiais:

- nustatant stabdymo galią į elektrinius stabdžius leidžiama atsižvelgti tik tada, jeigu jų veikimas nepriklauso nuo iš kontaktinio tinklo tiekiamos įtampos,

- jeigu elektrinė įranga (pastotės) leidžia tai daryti, per stabdymą pagamintą elektros energiją leidžiama grąžinti, tačiau dėl to neturi būti viršyti šių techninių sąveikos specifikacijų P priede nustatyti apribojimai,

- be to, jeigu į kontaktinį tinklą nustojama tiekti elektros energiją, per stabdymą pagaminta grąžinama elektros srovė neturi kliudyti geležinkelio linijos įtampai sumažėti iki 0 V.

Be to, sąveikai užtikrinti tinkamose traukinių sekcijose turi būti sumontuota:

- apie stabdžių gedimą signalizuojantys indikatoriai,

- stabdžių atjungimo priemonės,

- (stabdžių) gedimų diagnostikos sistema.

4.3.7. Darbiniai paprastojo stabdymo parametrai

Be 4.1.5 punkte "minimalios stabdymo charakteristikos" nustatytų specifikacijų, traukinių sekcijos turi atitikti toliau nurodytus vidutinius lėtėjimo pagreičius:

4.3.7 lentelė

te (s) = stabdymo trukmė

Stabdymo režimas | te (s) | 2Mažiausias lėtėjimo pagreitis nustatytomis stabdymo sąlygomis(m/s) |

330–300 (km/h) | 300–230 (km/h) | 230–170 (km/h) | 170–0 (km/h) |

Įprastas paprastasis stabdymas | 2 | 0,35 | 0,35 | 0,6 | 0,6 |

Šie lėtėjimo pagreičiai turi būti užtikrinti A ir B atveju pagal 4.1.5 punkto nuostatas suformuotam traukiniui važiuojant lygiu bėgių keliu.

4.3.8. Stovinčio traukinio apsauga nuo savaiminio važiavimo

Atitinkamos geležinkelio linijos didžiausioje nuokalnėje stovintį traukinį neribotą laiką turi būti įmanoma išlaikyti nejudantį. Jeigu vien stovėjimo stabdžio nepakanka išlaikyti traukiniui toje nuokalnėje, kartu turi būti naudojami papildomi traukinyje esantys įrenginiai.

4.3.9. Stabdymo galia staigiuose nuolydžiuose

(rezervuota)

4.3.10. Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas

Naujo modelio traukinių sekcijose turi būti sumontuotos riedmens nuvažiavimo nuo bėgių aptikimo sistemos, kai jos bus prieinamos ir patvirtintos.

4.3.11. Apsauga nuo gaisro ir nuodingų išgarų

a) Traukinių sekcijos, paskelbus, kad jose kilo gaisras, turi būti tinkamos eksploatuoti 15 minučių, jeigu jos važiuoja bent 80 km/h greičiu. Gaisras iš atviros vietos, kurią galima natūraliai ventiliuoti, į kitas traukinio dalis neturi išplisti greičiau nei per 15 minučių.

b) Keleiviai ir traukinio darbuotojai turi būti apsaugoti nuo gaisro pavojų. Gaisro apsauga bent 15 minučių turi būti užtikrinta tarp:

- aukštosios įtampos įrangos ir keleiviams bei traukinio darbuotojams skirtų vietų,

- dviejų traukinio sekcijos riedmenų.

c) Jei tai yra vidaus degimo varikliai, priešgaisrinė pertvara tarp mašinisto kabinos, keleiviams ir traukinio darbuotojams skirtų vietų, vidaus degimo variklių ir degalų bakų ugnį turi sulaikyti bent 30 minučių.

d) Aukštosios įtampos elektrinės įrangos skyriuose ir tose traukinio dalyse, kurių negali tiesiogiai matyti traukinio darbuotojai arba keleiviai ir kuriose gali kilti gaisras, turi būti įrengta gaisro aptikimo sistema, tokią sistemą turinčios traukinio dalys turi būti nustatytos įvertinus bendrą gaisro pavojų.

e) Siekiant, kad būtų užkirstas kelias gaisrui, turi būti naudojamos žemo užsiliepsnojamumo medžiagos ir elektrinė įranga turi atitikti atitinkamas Europos specifikacijas.

f) Jeigu uždaruose traukinio skyriuose kiltų gaisras, traukinyje neturėtų išsiskirti išgaros, kurios galėtų kelti pavojų keleiviams arba evakavimą užtikrinantiems darbuotojams.

g) Siekiant užtikrinti, kad traukinio darbuotojai ir keleiviai galėtų gesinti gaisrą, traukinyje turi būti numatyti pakankami ir veiksmingi gesintuvai.

h) Išoriniais ženklais turi būti paženklinti avariniai išėjimai bei įtaisų durims atidaryti laikymo vieta.

4.3.12. Riedmenims taikomi aplinkos reikalavimai

Riedmenys bei juose sumontuota įranga turi leisti, kad įprastomis sąlygomis juos būtų galima pradėti eksploatuoti ir eksploatuoti EN 50125-1 standarte nustatytomis sąlygomis, bei būti tinkami veikti tose klimato zonose, kurioms įranga yra suprojektuota ir kuriose riedmenys ir įranga bus naudojami.

Skirtingos aplinkos sąlygos, kuriomis gali tekti eksploatuoti tam tikromis geležinkelio linijomis važinėjančius riedmenis, nustatytos infrastruktūros registre.

4.3.13. Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos

Nustatytos šiose techninėse sąveikos specifikacijose ir toliau pakartotos funkcijos bei įranga turi būti kontroliuojamos, nes jos kelia didelį pavojų saugai, jeigu įvyktų gedimas arba eksploatacinė triktis:

- mašinisto budrumo patikros įtaiso gedimas (4.2.2 punktas),

- kontrolės ir valdymo posistemio informacija (4.2.4 punktas),

- durų veikimas (4.2.6 punktas),

- važiuoklės važiuosenos nesklandumo nustatymas (4.2.10 punktas),

- riedmenyje sumontuota įkaitusių ašidėžių nustatymo sistema (4.2.11 punktas),

- staigiojo stabdymo stabdžio įjungimas (įjungia keleivis) (4.2.12 punktas),

- stabdžių sistemos gedimas (4.3.6 punktas),

- vietos, kurioje riedmuo nuvažiavo nuo bėgių, nustatymas (4.3.10 punktas),

- gaisro aptikimas (4.3.11 punktas).

Ši kontrolė turi būti vykdoma nuolatos arba taip dažnai, kad gedimas būtų nustatytas iš anksto. Sistema taip pat turi būti sujungta su riedmenyje sumontuotu duomenų registravimo įtaisu, kad būtų užtikrintas privalomas atsekamumas.

Apie pirmiau minėtą gedimų nustatymą turi būti signalizuojama mašinistui ir pastarasis privalo patvirtinti, kad jis atkreipė dėmesį į tą signalą. Jeigu gedimas gali turėti didelės įtakos saugai, turi būti užtikrinamas automatinis įsikišimas.

4.3.14. Specialios ilgų tunelių specifikacijos

Šioje dalyje aprašytos techninės charakteristikos taikomos tik sąveikai užtikrinti tinkamoms traukinių sekcijoms, kurios pagal įprastą tvarkaraštį važiuoja per ilgus tunelius. Informacija, pagal kurią nustatomos tokius tunelius turinčios geležinkelio linijos, turi būti pateikta infrastruktūros registre.

a) Keleiviams ir traukinio darbuotojams skirtose vietose bei mašinisto kabinose turi būti įrengta oro kondicionavimo sistema:

traukinio darbuotojai turi sugebėti uždaryti išorinius orlaidžius, kad nepatektų išgarų, jeigu greta traukino kiltų gaisras. Be to, oro recirkuliavimo vamzdynas turi būti suprojektuotas taip, kad išgaros nepasklistų po visą traukinį, jeigu keleivių salone kiltų gaisras.

b) Masinio informavimo sistema

Siekiant, kad masinio informavimo sistema būtų galima naudotis ištikus įvykiui, ji turi būti suprojektuota taip, jog tebeveiktų didesnė dalis jos garsiakalbių, jeigu sugestų vienas iš jos perdavimo sudedamųjų dalių.

4.3.15. Avarinė apšvietimo sistema

Siekiant, kad susiklosčius visų tipų avarinėms padėtims, įskaitant gaisrą, riedmenyje būtų užtikrinta apsauga ir saugumas, sąveikai užtikrinti tinkamose traukinių sekcijose turi būti įrengta avarinio apšvietimo sistema. Ji turi užtikrinti pakankamą apšvietimo lygį keleiviams skirtose vietose ir tarnybinėse patalpose:

- ne trumpiau nei tris valandas po to, kai iš kontaktinio tinklo buvo nustota tiekti elektros energiją,

- apšvietimo lygis prie grindų turi būti bent 5 liuksai.

Šios taikomos vertės nustatytos šių techninių sąveikos specifikacijų N priede. Bandymo metodai nurodyti 6 skyriuje.

4.3.16. Masinio informavimo sistema

Traukiniuose turi būti įrengtos ryšių priemonės, kad:

- traukinio darbuotojai ir eismo tvarkdariai galėtų kreiptis į traukinio keleivius,

- traukinio darbuotojai ir eismo tvarkdariai galėtų susižinoti vieni su kitais radijo ryšio priemonėmis,

- traukinio darbuotojai galėtų susižinoti vieni su kitais, ypač mašinistas ir keleivių salonuose dirbantys traukinio darbuotojai.

Įranga turi būti tinkama naudoti ir veikti bent tris valandas po to, kai iš kontaktinio tinklo būtų nustota tiekti elektros srovę.

Masinio informavimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad veiktų 50 % jos garsiakalbių tuo atveju, jeigu sugestų viena iš jos perduodančių sudedamųjų dalių.

Išskyrus staigiojo stabdymo stabdžio įjungimo įtaisą (žr. 4.2.12 punktą), nenustatoma jokių nuostatų, pagal kurias keleiviai privalėtų kreiptis į traukinio darbuotojus arba eismo tvarkdarius.

4.3.17. Apsauga nuo sužalojimo elektros srove

Įtampą turintys komponentai turi būti suprojektuoti taip, kad įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir įrangai sugedus traukinio darbuotojai arba keleiviai sąmoningai arba netyčia negalėtų prisiliesti prie tų komponentų.

Turi būti numatytas vagonų kėbulo įžeminimas, jeigu sugestų aukštosios įtampos traukinio įranga arba nutrūktų kontaktinis laidas.

Riedmenys turi atitikti EN 50153 standartą, o įžeminimas – šių techninių sąveikos specifikacijų O priedo nuostatas.

4.3.18. Mašinisto kabina

a) Įėjimas ir išėjimas

Į kabiną turi būti įmanoma patekti iš abiejų traukinio pusių: ir nuo perono, ir stovint ant žemės.

Į kabiną leidžiama patekti tiesiog iš lauko arba per jos gale esančius skyrius (per įrangos skyrių ar keleiviams skirtą vietą).

Traukinio darbuotojai turi užtikrinti, kad į mašinisto kabiną nepatektų neįgalioti asmenys.

b) Išorinis apžvelgiamumas

Apžvelgiamumas tiesiai prieš traukinį: turi būti užtikrinta, kad stacionariuosius signalus kairėje ar dešinėje bėgių kelio pusėje, kai traukinio sekcija važiuoja tiesiu ir lygiu bėgių keliu, mašinistas matytų šiomis sąlygomis:

- 2,5 m atstumu nuo bėgių kelio ašies dideliame aukštyje pritvirtintą signalą: 6,3 m aukštyje bent 10 m atstumu nuo sukabintuvo,

- 1,75 m atstumu nuo bėgių kelio ašies prie žemės įrengtą signalą: bent 15 m atstumu nuo sukabintuvo.

Šoninis apžvelgiamumas: mašinistui kiekvienoje kabinos pusėje turi būti įrengtas langas arba atstumiamos durelės, kad jis galėtų apžvelgti prie perono stovintį traukinį arba pasikalbėti su perone esančiais darbuotojais, jeigu iškiltų reikalas.

c) Sėdynės:

Pagrindinė mašinistui sėdėti skirta sėdynė turi būti suprojektuota taip, kad joje sėdėdamas jis galėtų atlikti visas įprastas valdymo funkcijas.

Be to, turi būti įrengta antra sėdynė, kurioje galėtų sėdėti ir žvelgti į priekį antras traukinio mašinistų brigados narys.

d) Kabinos vidaus išplanavimas:

Mašinisto kabinoje darbuotojams laisvai judėti neturi kliudyti iškyšos. Grindys mašinisto kabinoje turi būti lygios.

4.3.19. Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis

Mašinisto kabinos priekinis (-io) stiklas (-o):

A) optinė kokybė turi atitikti šias charakteristikas: į mašinisto kabinos priekinius langus įstatomi stiklai ir bet kokie tos kabinos šildomi stiklai (šildomi langai, kad neapšaltų) neturi pakeisti signalų spalvos ir jų kokybė turi būti tokia (paprastai tripleksas), kad pramuštas arba įskilęs stiklas neišsprūstų iš tvirtinimo įtaisų bei užtikrintų darbuotojų apsaugą ir pakankamą matomumą bei leistų traukiniui toliau važiuoti maršrutu;

B) privalo turėti valytuvus, ledo nutirpdymo ir aprasojimo pašalinimo įtaisus;

C) turi būti tinkamas išlaikyti sviedžiamų objektų smūgines apkrovas: priekinio lango stiklai turi būti pakankamai stiprūs, kad būtų pašalinta bet kokia rizika, jog juos galėtų pramušti kieti sviedžiami objektai, pvz., dideli ledo gabalai, paukščiai, stambūs iš krovininių traukinių krentantys rūdos luitai arba iš pravažiuojančių traukinių metamos skardinės, buteliai ir t. t.

Atitiktis patvirtinama 6.3 punkte nurodytu bandymu.

Priekinė traukinio dalis turi būti tinkama išlaikyti tas pačias smūgines apkrovas kaip priekinio lango stiklas, siekiant, kad būtų apsaugoti traukinio priekyje važiuojantys keleiviai.

4.3.20. Keleivių informavimo ženklai

Visi su sauga glaudžiai susiję keleivių informavimo ženklai turi būti tokie, kad juos nedelsiant suprastų didžioji keleivių dalis. Dėl to visų tų ženklų forma turi atitikti nustatytąsias ISO 7001 standarte.

4.3.21. Keleiviams ir traukinio darbuotojams skirti tualetai

Traukinyje turi būti įrengti sandarūs surenkamieji tualetai. Juos nuplauti leidžiama švariu arba iš recirkuliacijos gautu vandeniu. Tualetuose turi būti numatyti bakai, kuriuos įprastomis eksploatavimo sąlygomis reikėtų ištuštinti kas tris dienas.

5. SUDEDAMOSIOS SĄVEIKOS DALYS

5.1. Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį sudedamosios sąveikos dalys– tai "bet koks neskaidomas elementas, jų grupė, įrangos blokas ar užbaigtas agregatas, sujungti su posistemiu ar skirti, kad būtų sujungti su juo, nuo kurių tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos sąveika".

5.2. Sudedamosios sąveikos dalys yra aptartos atitinkamomis Direktyvos 96/48/EB nuostatomis ir išvardytos į šių techninių sąveikos specifikacijų priede.

5.3. Šioms sudedamosioms sąveikos dalims taikomos eksploatavimo specifikacijos. Atitiktis įvertinama ir (arba) jų taikymo sritis nustatoma iš esmės naudojant sudedamųjų sąveikos dalių sąveikas – konceptualiosios arba aprašomosios charakteristikos pasitelkiamos išimtiniu atveju.

5.4. Šiose techninėse sąveikos specifikacijose toliau nurodyti dalykai – tai "sąveikos sudedamosios dalys":

- traukinių sekcijų gale įrengti sukabintuvai (4.2.9 punktas),

- ratai (4.2.10 punktas),

- su techninės priežiūros posistemiu besisiejančios sudedamosios sąveikos dalys (4.2.19 punktas),

- žibintai ir įspėjamieji įtaisai traukinio sekcijos galuose (4.2.20 punktas),

- priekinis mašinisto kabinos stiklas (4.3.19 punktas).

Techninės charakteristikos, kurių turi laikytis sąveikai užtikrinti tinkami greitojo geležinkelio riedmenys, pateiktos pirmiau nurodytų 4.2 ir 4.3 poskyrių atitinkamose dalyse.

6. ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1. RIEDMENŲ SUDEDAMOSIOS SĄVEIKOS DALYS

6.1.1. Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros (moduliai)

Šių techninių sąveikos specifikacijų 5 skyriuje nustatyta sudedamųjų sąveikos dalių atitikties įvertinimo procedūra įgyvendinama taikant šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytus modulius.

Sudedamųjų sąveikos dalių – sukabintuvų riedmenų gale, ratų, su techninės priežiūros posistemiu besisiejančias sudedamųjų dalių, apšvietimo ir įspėjamųjų įtaisų riedmenų galuose, mašinisto kabinos priekinio stiklo kaip apibūdinta šių techninių sąveikos specifikacijų 5 skirsnyje – atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūrų taikymo etapai nustatyti šių techninių sąveikos specifikacijų D priedo 1 lentelėje.

Pagal šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytų modulių reikalavimus sudedamosios sąveikos dalies atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimą atlieka paskelbtoji įstaiga, jeigu ji nurodyta procedūroje, kuriai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas įteikia paraišką.

Sudedamosios sąveikos dalies gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prieš pateikdamas tą dalį į rinką parengia EB atitikties ir EB naudojimo tinkamumo deklaracijas pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių.

6.1.2. Modulių taikymas

6.1.2.1. Atitikties įvertinimas

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas su riedmenų posistemio techninės priežiūros posistemiu besisiejančių sudedamųjų sąveikos dalių įvertinimo visiems etapams taiko šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą vidinę produkcijos kontrolės procedūrą (A modulis).

Sudedamosioms sąveikos dalims – sukabintuvams riedmenų gale, ratams, apšvietimo ir įspėjamiesiems įtaisams riedmenų galuose, mašinisto kabinos priekiniam stiklui kaip apibūdinta riedmenų posistemyje – įvertinti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali rinktis:

- šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą tipo patikros (B modulis) procedūrą, jei tai yra projektavimo ir plėtros etapas, kartu su:

šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodyta produkcijos kokybės užtikrinimo procedūra (D modulis),

arba šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodyta produkto patikros procedūra (F modulis),

ar kitaip

- visiems etapams šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą kokybės užtikrinimo (H2 modulis) su projektavimo tyrimu procedūrą.

6.1.2.2. Tinkamumo naudoti įvertinimas

Sudedamosioms sąveikos dalims – sukabintuvams riedmenų gale, ratams, su techninės priežiūros posistemiu besisiejančioms sudedamosioms dalims, apšvietimo ir įspėjamiesiems įtaisams riedmenų galuose, mašinisto kabinos priekiniam stiklui kaip apibūdinta riedmenų posistemyje – įvertinti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą tipo tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais procedūrą (V modulis).

6.1.2.3. Įvertinimo procedūrų nustatymas

Įvertinimo procedūros yra nustatytos šių techninių sąveikos specifikacijų F priede.

D modulį galima rinktis tik tada, jeigu gamintojas naudoja paskelbtosios įstaigos patvirtintą ir prižiūrimą produkcijos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą.

H2 modulį galima rinktis tik tada, jeigu gamintojas naudoja paskelbtosios įstaigos patvirtintą ir prižiūrimą projektavimo, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą.

Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimas taikomas tiems etapams ir charakteristikoms, kurie šių techninių sąveikos specifikacijų D priedo 1 lentelėje yra pažymėti ženklu "X".

6.2. RIEDMENŲ POSISTEMIS

6.2.1. Įvertinimo procedūros (moduliai)

Viešuosius užsakymus skiriančiosios įmonės arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu paskelbtoji įstaiga pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedą ir 18 straipsnio 1 dalį bei šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytų atitinkamų modulių nuostatas atlieka EB patikrą.

Jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė gali įrodyti, kad naujiems taikymams tebegalioja per ankstesnius taikymus atlikti bandymai ir patikrinimas, tada atlikdama atitikties įvertinimą paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į tuos bandymus ir patikrinimą.

Riedmenų posistemio EB patikros įvertinimo procedūros, specifikacijų sąrašas ir bandymo procedūrų aprašymai pateikti šių techninių sąveikos specifikacijų E priedo 2 lentelėje.

Jeigu nustatyta šiose techninėse sąveikos specifikacijose, atliekant riedmenų posistemio EB patikrą turi būti atsižvelgiama į jo sąsajas su kitais transeuropinės greitojo geležinkelio sistemos posistemiais.

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė pagal Direktyvos 96/48/EB V priedą ir 18 straipsnio 1 dalį parengia riedmenų posistemio EB patikros deklaraciją.

6.2.2. Modulių taikymas

Riedmenų posistemio patikros procedūrai įgyvendinti viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali rinktis:

- šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą tipo patikros procedūrą (SB modulis) projektavimo ir plėtros etapui kartu su:

šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytu produkcijos kokybės užtikrinimo procedūra (SD modulis),

arba šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą produkto patikros procedūrą (SF modulis) gamybos etapui,

ar kitaip

- šių techninių sąveikos specifikacijų F priede nurodytą visišką kokybės užtikrinimą su projekto tyrimu (SH2 modulis) visiems etapams.

SH2 modulį galima rinktis tik tada, jeigu prie įvertintino riedmenų posistemio projekto sukūrimo prisidedančioms veikloms (projektavimas, gamyba, surinkimas, montavimas) taikoma projektavimo, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistema, kurią yra patvirtinusi ir prižiūri paskelbtoji įstaiga.

SD modulį galima rinktis tik tada, jeigu prie įvertintino riedmenų posistemio projekto sukūrimo prisidedančioms veikloms (projektavimas, gamyba, surinkimas, montavimas) taikoma gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistema, kurią yra patvirtinusi ir prižiūri paskelbtoji įstaiga.

Jeigu nesilaikoma abiejų pirmiau minėtų sąlygų, turi būti taikomas SB modulis kartu su SF moduliu.

Įvertinimas apima šių techninių sąveikos specifikacijų F priedo 2 lentelėje nurodytus etapus ir technines charakteristikas.

6.3. SPECIALŪS BANDYMO METODAI

6.3.1. Ribinės vidinio triukšmo charakteristikos – matavimo metodai

Matuojama laikantis šių sąlygų:

- durys ir langai turi būti uždaryti,

- bėgių kelias turi atitikti nustatytus eksploatavimo reikalavimus ir jo technines charakteristikas turi nustatyti kelio savininkas,

- vežami kroviniai turi atitikti bent 2/3 didžiausio leistino vežti krovinių kiekio.

Didžiausias greitis turi būti išlaikytas bent 90 % matavimo laiko.

Siekiant, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų sąlygų, matavimo laiką galima suskirstyti keliais trumpesniais intervalais.

Matuojama mašinisto ausies aukštyje (mašinistas sėdi) horizontalaus paviršiaus, kuris jungia priekinio lango stiklus ir galinę kabinos sieną, viduryje.

6.3.2. Mašinisto kabinos priekinio lango stiklo atsparumo sviedžiamiems objektams bandymo metodas

Į priekinio lango stiklą turi būti metamas cilindro formos objektas: jo galas turi būti pusrutulio formos, bendra masė 1 kg ir jis pagamintas pagal J priedo nuostatas. Jeigu po smūgio objektas nepataisomai sugadinamas, jis turi būti pakeistas.

Bandymui atlikti priekinio lango stiklas turi būti įstatytas į tokios pačios konstrukcijos rėmą, kuris naudojamas riedmenyje.

Stiklo temperatūra per bandymą turi būti nuo –15 °C iki 35 °C. Objektas į priekinį stiklą turi trenktis nustatytais kampais arba bandomąjį stiklą galima sumontuoti tokiu kampu atsižvelgiant į bėgių kelią, kokiu stiklas įstatomas į riedmenį.

Objekto smūgio greitis nustatomas taip:

Vp = Vmax + 160 km/h

Vp = objekto greitis (km/h) atsitrenkiant į stiklą,

Vmax = didžiausias traukinio sekcijos greitis (km/h).

Tariama, kad bandymo rezultatai atitinka nustatytuosius, jeigu:

- objektas nepramuša priekinio lango stiklo,

- stiklas neiškrenta iš rėmo.

7. RIEDMENŲ POSISTEMIO TECHNINIŲ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJŲ ĮGYVENDINIMAS

7.1. ŠIŲ TECHNINIŲ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJŲ TAIKYMAS – PRINCIPAI

7.1.1. Nauji riedmenys

Jei tai nauji riedmenys, kurie bus pradėti eksploatuoti po šių techninių sąveikos specifikacijų įsigaliojimo, ištisai taikomi 2 ir 6 skyriai, išskyrus toliau 7.3 punkte nurodytas specialias nuostatas.

Be to, turi būti atsižvelgta į infrastruktūros registre pateiktą informaciją kaip paaiškinta toliau nurodytame 7.2 punkte.

7.1.2. Riedmenys, kurių buvo pakeltas techninis lygis

Jei tai jau eksploatuojami riedmenys, šios techninės sąveikos specifikacijos taikomos eksploatuojamiems greitojo geležinkelio traukiniams arba įprastiems riedmenims, kurių techninis lygis turi būti pakeltas pagal šio sprendimo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į šią konkrečią padėtį, techninės sąveikos specifikacijos iš esmės siejasi su pereinamosios strategijos taikymu, leidžiančios eksploatuojamą įrangą ekonominiu požiūriu pagrįstai pritaikyti taip, kad būtų paisoma senųjų teisių.

Eksploatuojamiems riedmenims taikant šias technines sąveikos specifikacijas dažniausiai teks atlikti esminius pertvarkymus, kurių daugiausia bus imamasi iš esmės atnaujinant arba remontuojant traukinių sekcijas.

7.2. RIEDMENŲ POSISTEMIO SUDERINAMUMAS SU KITAIS POSISTEMIAIS

Riedmenų techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimas turi atitikti visiško riedmenų ir stacionariosios įrangos suderinamumo reikalavimus, įskaitant elektros energijos tiekimo bei kontrolės ir valdymo posistemius. Šis principas galioja tinklui, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika ir kuriam taikomos techninės sąveikos specifikacijos, pagal kurį turi būti atsižvelgta, kad riedmuo taip pat turėtų būti pritaikytas važinėti eksploatuojamais nacionaliniais tinklais.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus riedmenims taikomi įgyvendinimo metodai ir etapai priklauso nuo toliau nustatytų sąlygų:

- infrastruktūros, elektros energijos tiekimo ir valdymo bei kontrolės posistemių techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo pažangos,

- riedmenų eksploatavimo sistemos (darbo grafikų), kurios galioja eksploatuojamuose nacionaliniuose tinkluose.

Priemonės suderinamumo reikalavimams bei atsižvelgimui į pirmiau minėtas sąlygas užtikrinti – tai konkrečiai geležinkelio linijai arba ruožui atitinkamai nustatytas infrastruktūros registras (transeuropinio greitojo geležinkelio tinklo), kuriame pateiktos toliau išvardytos charakteristikos (pagrindiniai parametrai, sąsajos, eksploatacinės charakteristikos):

- charakteristikos, dėl kurių techninės sąveikos specifikacijos leidžia taikyti alternatyviąsias vertes,

- charakteristikos, kurios techninėse sąveikos specifikacijose išskirtos kaip specialūs atvejai,

- charakteristikos, kurių techninėse sąveikos specifikacijose nustatytų specifikacijų kol kas nebesilaikoma, pvz., iki visiško techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo, arba dėl laikinų techninės priežiūros ir einamojo remonto darbų,

- vietinėmis sąlygomis pagrįstos charakteristikos.

Riedmenų registrai (transeuropinio greitojo geležinkelio tinklo) (žr. I priedą: riedmenų registre nurodytinos charakteristikos) atitinkamai parengti konkretaus tipo traukinių sekcijoms arba, jeigu būtina, vienam konkrečiam traukiniui – tai traukinio charakteristikų aprašymas (pagrindiniai parametrai, sąsajos, eksploatacinės charakteristikos), kuris reikalingas įvertinti traukinio tinkamumą važiuoti visomis transeuropinio geležinkelio transporto tinklo geležinkelio linijomis arba dalimi tų linijų.

Įgyvendinant riedmenų technines sąveikos specifikacijas turi būti atsižvelgta į tų geležinkelio linijų, kuriose bus eksploatuojami riedmenys, infrastruktūros registrą.

Riedmenų registre turi būti pateiktos visos atitinkamos riedmenų specifikacijos, nustatančios traukinių naudojimo tose geležinkelio linijose, kuriose jie bus eksploatuojami, reikalavimus.

7.3. SPECIALŪS ATVEJAI

Toliau pateiktas specialias nuostatas leidžiama taikyti toliau nurodytais specialiais atvejais. Šie specialūs atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuostatos taikomos visą laiką ("P" atvejai) arba laikinai ("T" atvejai). Jei tai yra "T" atvejai, rekomenduojama, kad norima sukurti sistema būtų įsteigta iki 2010 m. ("T1" atvejai) (1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos rekomendacijų plėtojant transeuropinį transporto tinklą iškeltas tikslas) arba 2020 m. ("T2" atvejai).

7.3.1. Riedmenų pakrovos gabaritas ( 4.1.4 straipsnis)

- Specialus Britanijos geležinkelio linijų atvejis:

Traukiniai skirti sąveikiam eksploatavimui Britanijos geležinkelio linijose, kurių buvo pakeltas techninis lygis, turi atitikti šių techninių sąveikos specifikacijų C priede nustatytą "UK1" gabaritą.

- Specialus Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklais važinėjančių traukinių atvejis:

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų linijose sąveikiam eksploatavimui skirtų traukinių pakrovos gabaritas turi būti suderinamas su Airijos standartiniu statinių artumo gabaritu.

7.3.2. Išorinio triukšmo ribinės charakteristikos (4.1.8 straipsnis)

Šių techninių sąveikos specifikacijų 4.1.8 punktą (išskyrus pastabą) su toliau pateiktoje lentelėje nurodytomis ribinėmis vertėmis leidžiama taikyti pereinamąjį 24 mėnesių laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šių techninių sąveikos specifikacijų įsigaliojimo dienos, jeigu:

- tai yra pasirinkimo sandoriai pirkti papildomus riedmenis pagal sutartis, kurios jau buvo pasirašytos šių techninių sąveikos specifikacijų įsigaliojimo dieną, arba

- sutartys dėl riedmenų per pereinamąjį laikotarpį buvo sudarytos atsižvelgiant į eksploatuojamus peronus.

V km/h | Triukšmo lygis dB(A) |

250 | 90 |

300 | 93 |

320 | 94 |

Jau eksploatuojamiems riedmenims, kuriems privaloma išduoti naują eksploatavimo leidimą arba dėl kurių jau buvo sudaryta sutartis šių techninių sąveikos specifikacijų įsigaliojimo dieną, leidžiama važinėti laikantis didžiausių iš pirmiau minėtų ribinių verčių.

7.3.3. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose (4.1.13 punktas)

Siekiant, kad būtų atsižvelgta į daugybę 54 m2 skersmens tunelių, kurie pervažiuojami 250 km/h, ir 82,5 m2 tunelių, kurie pervažiuojami 300 km/h greičiu, Italijos geležinkelių tinklu važinėjančios sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos turi atitikti toliau pateiktą gaubiančiąją kreivę:

- ΔP0 < arba = 1600 Pa,

- ΔP1 < arba = 3000 Pa,

- ΔP1 – 0,8ΔP0 < arba = ΔP2.

Šios vertės apskaičiuotos atsižvelgiant į:

- traukinio ir tunelio skerspjūvio santykį 0,18,

- 250 km/h eksploatavimo greitį.

Jeigu traukinio sekcija neatitinka pirmiau nustatytų verčių, to traukinio techninio eksploatavimo taisyklės turi būti nustatytos atsižvelgiant į infrastruktūros valdytojo paskelbtas taisykles.

7.3.4. Keleivių laiptai (4.2.5 punktas)

- Specialus Britanijos geležinkelio linijų atvejis:

Tų traukinio sekcijų, kurios skirtos važinėti Britanijos geležinkelių tinklu, keleivių laiptai pagal 4.2.5 punktą turi būti pritaikyti 915 mm tos sistemos perono aukščiui.

- Specialus Nyderlandų geležinkelio linijų atvejis:

Tų traukinio sekcijų, kurios skirtos važinėti Nyderlandų geležinkelių tinklu, keleivių laiptai pagal 4.2.5 punktą turi būti pritaikyti 840 mm tos sistemos perono aukščiui.

- Specialus Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijų atvejis:

Tų traukinio sekcijų, kurios skirtos sąveikiam eksploatavimui Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinkle, keleivių laiptai turi būti pritaikyti skaičiuojamajam perono aukščiui, kuris toms geležinkelio linijoms yra nustatytas infrastruktūros posistemio techninėse sąveikos specifikacijose.

7.3.5. Rato ir bėgio sankybis (rato profiliai) (4.2.10 punktas)

- Specialus traukinio sekcijų, kurios dažnai važinėja Britanijos geležinkelio linijomis, atvejis:

Traukinio sekcijose, kurios dažnai važinėja Britanijos geležinkelio tinklu, leidžiama sumontuoti "EP8" profilio ratus, jeigu laikomasi toliau pateiktų sąlygų:

- minėto profilio ratus turinčių traukinio sekcijų didžiausias eksploatavimo greitis turi būti 250 km/h arba mažesnis,

- pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma:

- įrodymai, kad sąveikai užtikrinti tinkamais bėgių keliais šio profilio ratai važiuoja sklandžiai,

- sąveikai užtikrinti tinkamų bėgių kelių skirtingų kritinių greičių apskaičiavimas atsižvelgiant į eksploatacinio dilimo ribas,

- sąveikai užtikrinti tinkamuose bėgių keliuose atliktų eksploatacinių bandymų, kurie patvirtina pirmiau minėtus rezultatus, ataskaita.

- Specialus Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklais važinėjančių traukinių atvejis:

Traukinių, kurie skirti sąveikiai eksploatuoti Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų linijose, aširačiai turi būti pritaikyti prie 1602 mm vėžės pločio.

7.3.6. Apsauga nuo gaisro ir nuodingų išgarų

Kol bus paskelbtos atitinkamos Europos specifikacijos, tariama, kad laikomasi 4.3.11 punkto reikalavimų, jeigu buvo patikrinta, ar laikomasi taikomų valstybės narės nacionalinės teisės aktų.

7.4. REKOMENDACIJOS

7.4.1. Ribinės vidinio triukšmo charakteristikos (20 pagrindinis parametras)

Mašinistui skirtose vietose triukšmo lygiai pagal galimybes turi būti kuo daugiau sumažinti atitinkamomis priemonėmis (akustinė izoliacija, garso sugertis).

160 km/h greičiu važiuojančio traukos riedmens mašinisto kabinoje 30 minučių matuotas nuolatinis triukšmo lygis Leq neturi būti didesnis nei 78 dB(A).

Jeigu traukos riedmuo važiuoja didesniu greičiu, turėtų būti imtasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta tokia pati kaip pirmiau nurodytoji vertė.

Greitis = 300 km/h | |

atviras bėgių kelias | ≤ 78 dB (A) rekomenduojamas lygis |

| ≤ 75 dB (A) užtikrintinas lygis |

tuneliuose (neatsižvelgiama į viršutinę bėgių kelio konstrukciją) | ≤ 83 dB (A) rekomenduojamas lygis |

| ≤ 80 dB (A) užtikrintinas lygis |

Traukos riedmuo stovi, pagalbinė | |

įranga veikia, langai uždaryti | ≤ 68 dB (A). |

7.4.2. Ribinės išorinio triukšmo charakteristikos (17 pagrindinis parametras)

Rekomenduojama, jeigu riedmuo turi būti užsakytas po 2005 m. sausio 1 d. arba pradėtas eksploatuoti po 2008 m. sausio 1 d., kad šių techninių sąveikos specifikacijų 4.1.8 punkte nustatytas triukšmo lygis būtų taikomas pastarąjį sumažinus 2 dB(A) (riedmuo važiuoja 250 km/h) ar 3 dB(A) (riedmuo važiuoja 300 km/h ir 320 km/h). Jeigu riedmuo važiuoja 350 km/h greičiu, turėtų būti siekiama, kad pirmiau minėtas triukšmo lygis būtų sumažintas 3 dB(A).

Į šią rekomendaciją bus atsižvelgta iš naujo svarstant 4.1.8 punktą, kai bus priimtas sprendimas pradėti naują techninių sąveikos specifikacijų peržiūrą.

7.4.3. Su riboto judrumo žmonių vežimu susijusios charakteristikos (22 pagrindinis parametras)

Be 4.1.12 punkto nuostatų, riedmenyje turi būti atsižvelgta, jeigu reikia, į "COST 335" veiksmų rezultatus.

[1] Dėl to, kad šių techninių sąveikos specifikacijų priėmimo metu tebebuvo aptarinėjamos matavimo sąlygos ir etaloninio bėgių kelio aprašymas, ribinėms vertėms leidžiama taikyti 1 dB(A) paklaidą. Šis skyrius bus svarstomas iš naujo priimant patobulintas techninės sąveikos sąlygas.

[2] Šis skirsnis bus įtrauktas į techninių sąveikos specifikacijų, kurios bus nustatytos vėliau, sudedamųjų sąveikos dalių sąrašą.

--------------------------------------------------