16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/5

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurie kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos galėtų įtraukti į savo stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 29 d. Liuksemburgas pateikė 2011 m. atnaujintą stabilumo programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 iki 2014 m., ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Atsižvelgiant į nepaprastai didelę finansų sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai, Liuksemburgas finansų ir ekonomikos krizę atlaikė palyginti gerai. 2009 m. realiajam BVP nukritus 3,6 %, 2010 m. ekonomika greitai atsigavo. BVP išaugo maždaug 3,5 %, šį augimą skatino didesnės viešosios išlaidos, dėl kurių nusprendė vyriausybė įgyvendindama Europos ekonomikos atgaivinimo programą, taip pat labai padidėjęs grynasis eksportas. Užimtumo srityje krizė atlaikyta, iš dalies dėl to, kad daugeliu atveju buvo pereita prie valdžios institucijų remiamos priemonės – sutrumpinto darbo laiko. Nuo 2008 m. pradžios nedarbas pradėjo didėti ir iš esmės stabilizavosi ties maždaug 6 % – Liuksemburge tai aukštas istorinis nedarbo lygis. Nepaisant nuosmukio, Liuksemburgo viešieji finansai palyginti patikimi (2010 m. deficitas buvo 1,7 %, bendra skola – 18,4 %) dėl labai palankios pradinės būklės.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra kiek atsargus, palyginti su Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognoze. Stabilumo programoje nustatytas 1 % 2011 m. deficito tikslas atitinka Komisijos tarnybų pavasario prognozę. Pagal scenarijų, kai politika nekeičiama, stabilumo programoje prognozuojama, kad 2012 m. nominalusis deficitas padidės iki 1,5 % BVP, paskui vėl palaipsniui mažės iki 0,8 % BVP 2014 m. Komisijos tarnybų prognozė yra kiek optimistiškesnė: prognozuojama, kad 2012 m. deficitas sudarys 1,1 % BVP, remiantis palankesniu makroekonominiu scenarijumi ir lėtesniu išlaidų didėjimu. Stabilumo programoje nenumatoma, kad per 2011–2014 m. programos laikotarpį vidutinės trukmės tikslas, t. y. 0,5 % BVP struktūrinis perviršis, bus pasiektas. Priešingai, tikimasi, kad struktūrinis balansas (Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal stabilumo programoje pateiktą informaciją ir bendrai sutartą metodiką) palaipsniui suprastės nuo 0,3 % perviršio 2011 m. iki 0,8 % deficito 2014 m.

(9)

Prognozuojama, kad BVP augimas išliks patikimas, todėl Liuksemburgo viešiesiems finansams galėtų būti naudinga, jeigu struktūrinis balansas būtų labiau pagerintas, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas jau 2012 m. Taip Liuksemburgas susikurtų patikimumo ribą, apsaugančią nuo galimo ekonomikos nuosmukio ateityje ir tai padėtų padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Be to, atsižvelgiant į apskaičiuotą netiesioginių įsipareigojimų, susijusių su visuomenės senėjimu, poveikį, šaliai būtų naudinga turėti platesnio užmojo vidutinės trukmės tikslą.

(10)

Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra vidutinė. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius Liuksemburgo su visuomenės senėjimu susijusios viešosios išlaidos bus didžiausios ES. Trumpalaikį pensijų sistemos finansavimą dabar palaiko žemas priklausomybės dėl amžiaus santykis, be to jis iš dalies priklauso nuo palyginti jaunų darbuotojų, atvykstančių iš gretimų valstybių, įmokų. Ateityje abu veiksniai pasikeis ir numatoma, kad išlaidos pensijoms smarkiai padidės. Nors vyriausybė sukaupė pakankamai didelį turtą ir pensijų rezervai dar didėja, to nepakaks sistemos tvarumui užtikrinti. Be to, 38,2 % (2009 m.) vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES (ES vidurkis – 46 %). Nors nustatytas pensinis amžius iš principo yra 65 metai, pagal Liuksemburgo pensijų sistemą dažnai leidžiama į pensiją išeiti anksčiau praktiškai nesumažinant pensijos lygio, kuris, be kita ko, yra palyginti aukštas. Todėl vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius yra 59,4 metai ir tai didina pensijų sistemos išlaidas. Vyriausybės planuose reformuoti pensijų sistemą numatytas naujas modelis, kurį taikant darbuotojai bus skatinami savo noru dirbti ilgiau. Tai pagerintų pensijų sistemos priklausomybės santykį. Vis dėlto šis mechanizmas būtų skirtas tik naujai į pensiją išeinantiems asmenims ir būtų taikomas tik darbo stažui, įgytam įsigaliojus reformai, taigi visas jos poveikis pasijustų po 40 metų.

(11)

Kainų ir sąnaudų konkurencingumas Liuksemburge nuo praėjusio dešimtmečio pradžios smarkiai pablogėjo. Tai susiję su darbo užmokesčio ir našumo pokyčiais. 2000–2010 m. vienetui tenkančios darbo sąnaudos Liuksemburge didėjo maždaug pusantro karto sparčiau nei ES-15 vidurkis ir daugiau nei penkis kartus sparčiau nei Vokietijoje. Atsižvelgiant į vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimą nuo 2011 m. pavasario iki spalio mėn. atidėti automatinio darbo užmokesčių indeksavimo sistemos taikymą, 2011 m. realiojo darbo užmokesčio augimas labai sulėtės. Dar reikia priimti sprendimą dėl vėliau taikytinos ribos. Atsižvelgiant į esamą infliacijos prognozę, kitas automatinis indeksavimas galėtų būti atliekamas jau 2012 m., taip bus panaikinti anksčiau pasiekti rezultatai didinant sąnaudų konkurencingumą.

(12)

Nepaisant istorinio didelio užimtumo augimo, gyventojų užimtumo lygis yra mažesnis nei ES vidurkis, ypač labai jaunų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėse. Darbo vietų kūrimas pastaraisiais metais daugiausia buvo naudingas šalyje negyvenantiems darbuotojams. Nors nedarbo augimas nuo 2008 m. siejamas su nuosmukiu, jis vis labiau įgauna struktūrinį pobūdį, kurį patvirtina tai, kad augimo metais prieš krizę užimtumas turėjo augti maždaug 4 % per metus, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažėtų. Jaunimo nedarbo lygis yra santykinai aukštas: 2010 m. jis siekė 16,1 %, palyginti su 6 % visų aktyvių gyventojų. Nedarbo lygis labai priklauso nuo išsilavinimo lygio. Jauni gyventojai norėdami gauti darbą susiduria su didele šalyje negyvenančių asmenų, kurie dažnai yra tiek pat ar net geriau kvalifikuoti, konkurencija.

(13)

Vyriausybė nurodė keletą įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, vyriausybė patvirtino pensijų reformos pagrindinius aspektus ir įsipareigoja ją parengti iki 2011 m. pabaigos. Siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, imtis priemonių finansų sektoriaus atsparumui didinti vykdant reguliavimą ir priežiūrą Europos ir tarptautiniu lygmenimis ir tęsti veiksmus siekiant įvairinti Liuksemburgo ekonomikos struktūrą. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama padidinti aktyvios užimtumo politikos veiksmingumą (reformuoti užimtumo administraciją „Administration de l'Emploi“) ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą privačiajame sektoriuje valstybei skiriant didesnį bendrą finansavimą. Konkurencingumo didinimo priemonės apima darbo užmokesčių indeksavimo atidėjimą nuo 2011 m. pavasario (kaip nustatyta pagal automatinio indeksavimo sistemą) iki spalio mėn., taip pat įsipareigojimą derėtis su socialiniais partneriais dėl panašaus atidėjimo 2012 m. Be to, vyriausybė įsipareigojo pagerinti verslo aplinką taikydama administracinio paprastinimo priemones ir gerindama infrastruktūrą. Įsipareigojimai atitinka stabilumo ir nacionalinėje reformų programose išdėstytą platesnę reformų darbotvarkę ir jais siekiama spręsti pensijų, konkurencingumo, užimtumo (ypač jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų) ir finansų sektoriaus uždavinius. Tačiau kai kurios pasiūlytos reformos nepakankamai detalios. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(14)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat Liuksemburgo įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad, remiantis palankia makroekonomine perspektyva, turėtų būti įmanoma daugiau sumažinti deficitą 2011 m. ir kad imantis didesnių fiskalinių priemonių vidutinės trukmės tikslą Liuksemburgas galėtų pasiekti 2012 m. Taip pat reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant reformuoti pensijų sistemą ir skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, stiprinti konkurencingumą ir padėti jaunimui įsidarbinti.

(15)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Liuksemburgo konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Liuksemburgo nacionalinę reformų programą,

1.

Pasinaudoti gerėjančiomis ciklinėmis sąlygomis, sustiprinti fiskalines priemones ir naudoti nenumatytas papildomas pajamas siekiant labiau sumažinti nominalųjį deficitą ir 2012 m. pasiekti vidutinės trukmės tikslą.

2.

Pasiūlyti ir įgyvendinti plataus masto pensijų sistemos reformą siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą pradedant nuo priemonių, kuriomis būtų padidintas vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimas, visų pirma neskatinant ankstyvo išėjimo į pensiją. Siekiant padidinti dabartinio išėjimo į pensiją amžių, galėtų būti apsvarstytos priemones, kuriomis nustatytas pensinis amžius susiejamas su vidutine gyvenimo trukme.

3.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų tam, kad būtų reformuota derybų dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio indeksavimo sistema, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

4.

Imtis veiksmų siekiant sumažinti jaunimo nedarbą stiprinant mokymo ir švietimo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad jaunų darbuotojų kvalifikacijos geriau atitiktų darbo rinkos paklausą.