4.11.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 1141/2014

2014 m. spalio 22 d.

dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 224 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 10 straipsnio 4 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią;

(2)

Chartijos 11 ir 12 straipsniuose nustatyta, kad teisė į asociacijų laisvę visais lygmenimis, pavyzdžiui, politinėje ir pilietinėje srityje, ir teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų, yra pagrindinės kiekvieno Sąjungos piliečio teisės;

(3)	Europos piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis tomis teisėmis siekiant visapusiškai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

(4)	tikrai tarpvalstybinės Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant valstybių narių bei Sąjungos politikos atotrūkį ir taip užtikrinant, kad piliečių balsas būtų aiškiai girdimas Europos lygmeniu;

(5)	Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų būti skatinami ir remiamos jų pastangos stipriai sieti Europos pilietinę visuomenę su Sąjungos institucijomis, visų pirma Europos Parlamentu;

(6)

kaip rodo Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų patirtis taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 (5) kartu su 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 taikymo (6), būtina tobulinti Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų teisės ir finansavimo sistemą, kad jie galėtų tapti matomesniais ir veiksmingesniais Sąjungos daugiapakopės politinės sistemos veikėjais;

(7)	pripažįstant ES sutartimi Europos politinėms partijoms pavestą užduotį ir siekiant palengvinti jų darbą, turėtų būti nustatytas Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų Europos teisinis statusas;

(8)

siekiant registruoti ir kontroliuoti Europos politines partijas ir Europos politinius fondus ir taikyti jiems sankcijas, turėtų būti įsteigta Europos politinių partijų ir fondų institucija (toliau – Institucija). Registracija turėtų būti privaloma norint įgyti Europos teisinį statusą, kuriuo numatomos įvairios teisės ir pareigos. Siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto Institucija turėtų būti nepriklausoma;

(9)

turėtų būti nustatytos procedūros, kurių Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų laikytis norėdami pagal šį reglamentą įgyti Europos teisinį statusą, taip pat procedūros ir kriterijai, kurių reikėtų laikytis priimant sprendimą suteikti Europos teisinį statusą. Taip pat reikia nustatyti procedūras, kurios Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui būtų taikomos jiems netekus Europos teisinio statuso, jį praradus arba jo atsisakius;

(10)

siekiant palengvinti juridinių asmenų, kuriems bus taikomi ir Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai, priežiūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Europos politinių partijų ir fondų Institucijos tvarkomo registro (toliau – registras) veikimo, ypač atsižvelgiant į registre saugomą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl nuostatų dėl registracijos numerio sistemos ir dėl standartinių išrašų iš registro, kuriuos Institucija teikia trečiosioms šalims jų prašymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(12)

Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai, norintys būti tokiais pripažinti Sąjungos lygmeniu įgydami Europos teisinį statusą ir gauti viešąjį finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų laikytis tam tikrų principų ir tenkinti tam tikras sąlygas. Visų pirma Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi gerbti Sąjungos vertybes, nurodytas ES sutarties 2 straipsnyje;

(13)

sprendimai nutraukti Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo registraciją dėl ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, nesilaikymo, turėtų būti priimti tik tuomet, kai tos vertybės akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžiamos. Priimdama sprendimą dėl registracijos nutraukimo, Institucija turėtų visapusiškai laikytis Chartijos;

(14)

Į Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo statutą turėtų būti įtrauktos pagrindinės nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti papildomus jų atitinkamose teritorijose įsisteigusių Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutų reikalavimus, jeigu tie papildomi reikalavimai neprieštarauja šiam reglamentui;

(15)

Institucija turėtų reguliariai tikrinti, ar Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai tebesilaiko su jų registracija susijusių sąlygų ir reikalavimų. Sprendimai, susiję su pagarba ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, turėtų būti priimami laikantis specialiai tam nustatytos procedūros ir pasikonsultavus su nepriklausomų žymių asmenų komitetu;

(16)	Institucija – Sąjungos organas pagal SESV 263 straipsnį;

(17)	turėtų būti užtikrintas nepriklausomų žymių asmenų komiteto nepriklausomumas ir skaidrumas;

(18)

Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems fondams suteikus Europos teisinį statusą, jiems turėtų būti užtikrintas veiksnumas ir pripažinimas visose valstybėse narėse. Tokiu veiksnumu ir pripažinimu jiems nesuteikiama teisė siūlyti kandidatų dalyvauti nacionaliniuose arba Europos Parlamento rinkimuose ar referendumų kampanijose. Tokia ar panaši teisė ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai;

(19)

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų veikla turėtų būti reglamentuojama šiuo reglamentu, o klausimai, kuriems netaikomas šis reglamentas, reglamentuojami atitinkamomis valstybių narių teisės aktų nuostatomis. Europos politinės partijos ir Europos politinio fondo teisinis statusas turėtų būti reglamentuojamas šiuo reglamentu ir taikytinomis nacionalinėmis valstybės narės, kurioje partija arba fondas turi savo būstinę, nuostatomis (toliau -būstinės valstybė narė). Turėtų būti įmanoma būstinės valstybei narei ex ante apibrėžti taikytiną teisę arba palikti Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams galimybę rinktis šiuo klausimu. Būstinės valstybei narei turėtų būti taip pat įmanoma taikyti kitus arba papildomus reikalavimus nei nustatyti šiame reglamente, įskaitant nuostatas dėl registracijos ir Europos politinių partijų bei fondų įtraukimo į nacionalines administracines ir kontrolės sistemas, taip pat dėl jų organizavimo ir statuto bei atsakomybės su sąlyga, kad tokios nuostatos neprieštarauja šiam reglamentui;

(20)

pagrindinis Europos teisinio statuso turėjimo aspektas yra tai, kad Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turėtų turėti Europos teisinį subjektiškumą. Europos teisinis subjektiškumas turėtų būti įgyjamas laikantis reikalavimų ir procedūrų, kuriais siekiama apsaugoti valstybės narės, kurioje yra Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo būstinė, prašymo dėl Europos teisinio statuso pareiškėjo (toliau - pareiškėjas) ir atitinkamų bet kurių trečiųjų šalių interesus. Visų pirma, turėtas nacionalinis teisinis subjektiškumas turėtų būti pakeistas Europos teisiniu subjektiškumu ir visos ankstesniam nacionaliniam juridiniam asmeniui priklausiusios individualios teisės ir pareigos turėtų būti perduotos naujam Europos juridiniam asmeniui. Be to, norint sudaryti palankias sąlygas veiklos tęstinumui, turėtų būti numatytos apsaugos priemonės siekiant išvengti, kad atitinkama valstybė narė pradėtų taikyti tokio pakeitimo draudžiamąsias sąlygas. Būstinės valstybė narė turėtų galėti nurodyti nacionalinių juridinių asmenų, kurie gali tapti Europos juridiniais asmenimis, tipus ir nesutikti tokiu Europos juridinio asmens tapimu pagal šį reglamentą, kol bus pateiktos tinkamos garantijos, visų pirma dėl pareiškėjo statuto teisėtumo pagal tos valstybės narės teisę arba dėl kreditorių ar kitų teisių turėtojų apsaugos ankstesnio nacionalinio teisinio subjektiškumo požiūriu;

(21)

Europos teisinis subjektiškumas nutraukiamas laikantis reikalavimų ir procedūrų, kuriais siekiama apsaugoti Sąjungos, valstybės narės, kurioje yra Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo būstinė, Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo ir bet kurių atitinkamų trečiųjų šalių interesus. Ypač tuo atveju, jeigu Europos politinė partija arba Europos politinis fondas įgyja teisinį subjektiškumą pagal valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, teisę, šis įgijimas turėtų būti laikomas Europos teisinio subjektiškumo pakeitimu, ir visos ankstesniojo Europos juridinio asmens atitinkamai įgytos ar jam priklaususios individualios teisės ir pareigos turėtų būti perduotos nacionaliniam juridiniam asmeniui. Be to, norint sudaryti palankias sąlygas veiklos tęstinumui, turėtų būti numatytos apsaugos priemonės siekiant išvengti, kad atitinkama valstybė narė taikytų tokio pakeitimo draudžiamąsias sąlygas. Jeigu Europos politinė partija arba Europos politinis fondas neįgyja teisinio subjektiškumo valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė, jie turėtų būti likviduojami laikantis tos valstybės narės teisės ir atsižvelgiant į sąlygą, pagal kurią reikalaujama nesiekti pelno. Institucija ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti susitarti su atitinkama valstybe nare dėl Europos teisinio subjektiškumo galiojimo pabaigos sąlygų, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų susigrąžintos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšos ir sumokėtos finansinės sankcijos;

(22)

jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas rimtai nesilaikė atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų ir jei klausimas susijęs su aspektais, darančiais poveikį vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, kaip išdėstyta ES sutarties 2 straipsnyje, Institucija, gavusi atitinkamos valstybės narės prašymą, turėtų priimti sprendimą taikyti šiame reglamente nustatytas procedūras. Be to, Institucija, gavusi valstybės narės, kurioje yra partijos arba fondo būstinė, prašymą, turėtų priimti sprendimą išbraukti iš registro tą Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą, kurie rimtai nesilaikė atitinkamų nacionalinių teisės aktų bet kuriuo kitu klausimu;

(23)

teisė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti suteikta tik Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems Europos politiniams fondams, kurie buvo tokiais pripažinti ir įgijo Europos teisinį statusą. Nepaprastai svarbu ne tik užtikrinti, kad taikytinos sąlygos tapti Europos politine partija nebūtų pernelyg sudėtingos ir kad jas lengvai galėtų tenkinti organizuoti bei rimti tarpvalstybiniai politinių partijų arba fizinių asmenų aljansai, arba politinių partijų ir fizinių asmenų aljansai, bet ir nustatyti proporcingus ribotų išteklių skyrimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kriterijus, kurie objektyviai rodytų tikrąjį Europos politinės partijos europinį užmojį ir realią rinkėjų paramą. Tokius kriterijus geriausia pagrįsti rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuose pagal šį reglamentą Europos politinės partijos ar jų nariai privalo dalyvauti, rezultatais, iš kurių galima tiksliai spręsti apie tai, ar Europos politinę partiją pripažįsta rinkėjai. Kriterijus turėtų atspindėti ES sutarties 10 straipsnio 2 dalimi Europos Parlamentui pavestą užduotį tiesiogiai atstovauti Sąjungos piliečiams ir Europos politinių partijų tikslą visapusiškai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime bei tapti aktyviomis Europos atstovaujamosios demokratijos dalyvėmis, siekiant veiksmingai išreikšti Sąjungos piliečių nuomones, pažiūras ir politinę valią. Todėl teisė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti suteikta tik Europos politinėms partijoms, kurioms Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jų narių, ir Europos politiniams fondams, teikiantiems prašymą per Europos politinę partiją, kuriai Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jos narių;

(24)

siekiant padidinti Europos politinės partijos finansavimo skaidrumą ir išvengti galimo finansavimo taisyklių pažeidimo, turėtų būti laikoma, tačiau tik finansavimo tikslais, kad Europos Parlamento narys yra tik vienos Europos politinės partijos, su kuria jo nacionalinė ar regioninė politinė partija turėtų būti susijusi galutinę prašymų dėl finansavimo pateikimo dieną, jei toks ryšys yra, narys;

(25)

turėtų būti nustatytos procedūros, kurių Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų laikytis prašydami finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, taip pat procedūros, kriterijai ir taisyklės, kurių reikėtų laikytis priimant sprendimą suteikti tokį finansavimą;

(26)

siekiant padidinti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų nepriklausomumą, atskaitomybę ir atsakomybę, turėtų būti uždraustos kai kurių rūšių dovanos ir įnašai iš kitų nei Europos Sąjungos bendrasis biudžetas šaltinių, arba jiems taikomi apribojimai. Kiekvienas laisvo kapitalo judėjimo suvaržymas, kurį galėtų lemti tokie apribojimai, yra pagrįstas viešosios tvarkos sumetimais ir yra būtinas siekiant tų tikslų;

(27)

Europos politinėms partijoms turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti per rinkimus į Europos Parlamentą vykdomas kampanijas, o tokiuose rinkimuose dalyvaujančių partijų ir kandidatų rinkimų išlaidų finansavimas bei apribojimai turėtų būti reglamentuojami kiekvienoje valstybėje narėje taikomomis nuostatomis;

(28)

Europos politinės partijos neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti kitų politinių partijų, ypač nacionalinių partijų arba kandidatų. Europos politiniai fondai neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti Europos arba nacionalinių politinių partijų ar kandidatų. Be to, Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai neturėtų finansuoti referendumo kampanijų. Šie principai atspindi Deklaraciją Nr. 11 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnio, pridėtą prie Nicos sutarties baigiamojo akto;

(29)

turėtų būti nustatytos kiekvienais metais iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skiriamų asignavimų paskirstymo taisyklės ir procedūros, atsižvelgiant į jų gavėjų skaičių ir į kiekvienos asignavimus gavusios Europos politinės partijos bei, kalbant plačiau, su ja susijusio atitinkamo Europos politinio fondo narių, išrinktų į Europos Parlamentą, dalį. Tose taisyklėse turėtų būti numatytos Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų griežtos skaidrumo, apskaitos, audito ir finansų kontrolės nuostatos, taip pat proporcingų sankcijų, įskaitant atvejus, kai Europos politinė partija arba Europos politinis fondas pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios nurodytos ES sutarties 2 straipsnyje, skyrimas;

(30)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų nuostatų dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo ir išlaidų, taip pat dėl kitų klausimų, būtina sukurti veiksmingus kontrolės mechanizmus. Tuo tikslu Institucija, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir keistis visa būtina informacija. Taip pat turėtų būti skatinamas valstybių narių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią pagal taikytiną nacionalinę teisę numatytų pareigų kontrolę;

(31)

būtina numatyti aiškią, griežtą ir atgrasomą sankcijų sistemą, kad būtų užtikrintas veiksmingas, proporcingas ir vienodas pareigų, susijusių su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų veikla, vykdymas. Taikant tokią sistemą taip pat turėtų būti laikomasi ne bis in idem principo, pagal kurį sankcijos už tą patį pažeidimą negali būti taikomos du kartus. Taip pat būtina apibrėžti atitinkamus Institucijos ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno vaidmenis kontroliuojant ir tikrinant, kaip laikomasi šio reglamento nuostatų, taip pat Institucijos ir įgaliojimus suteikiančio pareigūno bei valstybių narių institucijų bendradarbiavimo mechanizmus;

(32)	siekiant padidinti piliečių europinį politinį sąmoningumą ir rinkimų į Europos Parlamentą proceso skaidrumą, Europos politinės partijos gali per rinkimus į Europos Parlamentą informuoti piliečius apie savo ir su jomis susijusių nacionalinių politinių partijų bei kandidatų ryšius;

(33)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir sustiprinti Europos politinių partijų bei Europos politinių fondų priežiūrą ir demokratinę atskaitomybę, turėtų būti skelbiama visuomenei itin svarbia laikoma informacija, visų pirma informacija apie jų statutą, narystę juose, finansines ataskaitas, rėmėjus, dovanas, įnašus ir dotacijas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, taip pat informacija apie Institucijos ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno priimtus sprendimus dėl registracijos, finansavimo ir sankcijų. Reglamentavimo sistemos sukūrimas siekiant užtikrinti, kad ši informacija būtų vieša, yra veiksmingiausia priemonė sudaryti politinėms jėgoms vienodas sąžiningos konkurencijos sąlygas ir remti atvirus, skaidrius, demokratinius teisėkūros bei rinkimų procesus, taip didinant piliečių ir balsuotojų pasitikėjimą Europos atstovaujamąja demokratija ir apskritai užkertant kelią korupcijai bei piktnaudžiavimui valdžia;

(34)

laikantis proporcingumo principo, pareiga skelbti rėmėjų, kurie yra fiziniai asmenys, tapatybę neturėtų būti taikoma toms dovanoms, kurių vertė vienam rėmėjui per metus sudaro 1 500 EUR arba šios sumos nesiekia. Be to, tokia pareiga skelbti neturėtų būti taikoma dovanoms, kurių vertė viršija 1 500 EUR, tačiau yra mažesnė arba lygi 3 000 EUR per metus, išskyrus tuos atvejus, kai rėmėjas iš anksto raštu davė sutikimą skelbti tokią informaciją. Šios ribos atspindi, viena vertus, tinkamą pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą ir, kita vertus, teisėto visuomenės siekio, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas būtų skaidrus, pusiausvyrą, kaip nurodoma tarptautinėse korupcijos prevencijos rekomendacijose, susijusiose su politinių partijų ir fondų finansavimu. Skelbiant apie dovanas, kurių vertė vienam rėmėjui per metus viršija 3 000 EUR, turėtų būti sudarytos sąlygos veiksmingai viešajai rėmėjų ir Europos politinių partijų santykių priežiūrai ir kontrolei. Laikantis proporcingumo principo, informacija apie dovanas turėtų būti skelbiama kasmet, išskyrus rinkimų į Europos Parlamentą kampanijų laikotarpį arba 12 000 EUR viršijančias dovanas, apie kurias turėtų būti skelbiama nedelsiant;

(35)	šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir atsižvelgiama į principus, įtvirtintus Chartijoje, ypač 7 ir 8 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad kiekvienam turi būti sudarytos sąlygos naudotis teise į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, visapusiškai gerbiant tas teises ir principus;

(36)	kai taikydami šį reglamentą Institucija, Europos Parlamentas ir nepriklausomų žymių asmenų komitetas tvarko asmens duomenis, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (8);

(37)	kai taikant šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (9);

(38)

teisinio tikrumo dėlei reikia patikslinti, kad duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001 arba Direktyvoje 95/46/EB, yra Institucija, Europos Parlamentas, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, nacionalinės institucijos, atsakingos už Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo aspektų kontrolę, ir kitos šiame reglamente minėtos arba numatytos atitinkamos trečiosios šalys. Taip pat reikia nurodyti ilgiausią laikotarpį, kurį jie gali laikyti asmens duomenis, surinktus siekiant užtikrinti Europos politinių partijų bei Europos politinių fondų finansavimo ir narystės Europos politinėse partijose teisėtumą, tvarkingumą bei skaidrumą. Kaip duomenų valdytojai, Institucija, Europos Parlamentas, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, atsakingos nacionalinės institucijos ir atitinkamos trečiosios šalys turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų vykdomos Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyva 95/46/EB nustatytos pareigos, ypač tos, kurios susijusios su tvarkymo teisėtumu, tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis susipažinti su savo asmens duomenimis ir juos taisyti bei ištrinti;

(39)

Direktyvos 95/46/EB III skyrus „Teisės gynimo būdai, turtinė atsakomybė ir sankcijos“ taikomas, kai taikant šį reglamentą tvarkomi duomenys. Atsakingos nacionalinės institucijos arba atitinkamos trečiosios šalys pagal taikytiną nacionalinę teisę turėtų atsakyti už jų padarytą žalą. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsakingoms nacionalinėms institucijoms arba atitinkamoms trečiosioms šalims už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos reikiamos sankcijos;

(40)	Europos politinėms partijoms skirtą techninę pagalbą Europos Parlamentas turėtų teikti vadovaudamasis vienodo požiūrio principu, atsižvelgdamas į pateiktas sąskaitas faktūras bei mokėjimus ir ji turėtų būti nagrinėjama reguliariose viešosiose ataskaitose;

(41)	pagrindinė informacija apie šio reglamento taikymą turėtų būti skelbiama visuomenei tam skirtoje interneto svetainėje;

(42)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminė kontrolė padės užtikrinti teisingą šio reglamento taikymą. Taip pat turėtų būti numatytos nuostatos siekiant sudaryti sąlygas Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams būti išklausytiems ir imtis taisomųjų veiksmų prieš sankcijų paskyrimą;

(43)	valstybės narės turėtų užtikrinti, kad yra numatytos nacionalinės nuostatos, dėl kurių šio reglamento taikymas yra veiksmingas;

(44)	valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas šio reglamento taikymas. Turėtų būti numatyta nuostata dėl pereinamojo laikotarpio nuo šio reglamento įsigaliojimo iki jo taikymo;

(45)	buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę (10);

(46)	kadangi reikia iš esmės keisti ir papildyti šiuo metu politinėms partijoms bei politiniams fondams Sąjungos lygmeniu taikomas taisykles ir procedūras, Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kuriomis reglamentuojami politinių partijų Europos lygmeniu (Europos politinės partijos) ir politinių fondų Europos lygmeniu (Europos politiniai fondai) statutas ir finansavimas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   politinė partija– piliečių asociacija, kuri:

—	siekia politinių tikslų ir

—	yra arba pripažinta pagal bent vienos valstybės narės įstatymus arba įsteigta jais remiantis;

2)   politinis aljansas– organizuotas politinių partijų ir (arba) piliečių bendradarbiavimas;

3)   Europos politinė partija– politinių tikslų siekiantis politinis aljansas, užregistruotas Institucijoje, įsteigtoje Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams pagal 6 straipsnį, laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų;

4)   Europos politinis fondas– subjektas, kuris yra oficialiai susijęs su Europos politine partija ir kuris užregistruotas Institucijoje laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų bei procedūrų ir, atsižvelgdamas į Sąjungos tikslus bei pagrindines vertybes, savo veikla remia ir papildo Europos politinės partijos tikslus, vykdydamas vieną arba kelias iš toliau išvardijamų užduočių:

a)	diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos proceso klausimais stebėjimas, analizavimas ir indėlis į jas;

b)	su Europos viešosios politikos klausimais susijusios veiklos plėtojimas, pavyzdžiui, atitinkamų suinteresuotų subjektų, įskaitant jaunimo organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės atstovus, seminarų, mokymo kursų, konferencijų ir studijų tokiais klausimais organizavimas ir rėmimas;

c)	bendradarbiavimo siekiant skatinti demokratiją, taip pat trečiosiose šalyse, plėtojimas;

d)	buvimas nacionalinių politinių fondų, mokslininkų ir kitų svarbių veikėjų bendradarbiavimo Europos lygmeniu pagrindu;

5)   regioninis parlamentas arba regioninė asamblėja– įstaiga, kurios nariai turi regioninį rinkimų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

6)   finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto– dotacija, skiriama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) (Finansinis reglamentas) pirmosios dalies VI antraštinę dalį arba įnašas, skiriamas pagal Finansinio reglamento antrosios dalies VIII antraštinę dalį;

7)   dovana– auka grynaisiais pinigais, bet kokia dovana natūra, bet kurių prekių mažesne negu rinkos kaina tiekimas, paslaugos (įskaitant paskolas) arba darbai, ir (arba) kiekviena kita operacija, dėl kurios atitinkama Europos politinė partija arba atitinkamas Europos politinis fondas gauna ekonominės naudos, išskyrus narių įnašus ir įprastą asmenų savanoriškai vykdomą politinę veiklą;

8)   narių įnašas– kiekviena įmoka grynaisiais pinigais, įskaitant nario mokesčius arba nepiniginius įnašus, arba bet kurių prekių mažesne negu rinkos kaina tiekimas, paslaugos (įskaitant paskolas) arba darbai, ir (arba) kiekviena kita operacija, dėl kurios atitinkama Europos politinė partija arba atitinkamas Europos politinis fondas gauna ekonominės naudos, kai juos Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo naudai atlieka vienas iš jų narių, išskyrus įprastą politinę veiklą, kurią savanoriškai vykdo atskiri nariai;

9)   metinis biudžetas 20 ir 27 straipsnių tikslais– visa tam tikrais metais patirtų išlaidų suma, nurodoma atitinkamos Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo metinėse finansinėse ataskaitose;

10)   nacionalinis informacijos centras– vienas iš ryšių palaikymo centrų, skirtas klausimams, susijusiems su Finansinio reglamento 108 straipsnyje ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (12) 144 straipsnyje nurodyta centrine draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose duomenų baze, spręsti, arba kiekvienas kitas asmuo ar asmenys specialiai atitinkamų valstybių narių institucijų paskirtas (-i) siekiant keistis informacija taikant šį reglamentą;

11)   būstinė– vieta, kurioje įsikūrusi Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo centrinė administracija;

12)   vienu metu padaryti pažeidimai– du arba daugiau pažeidimų, padarytų vykdant tą pačią neteisėtą veiklą;

13)   pakartotinis pažeidimas– padarytas pažeidimas, už kurį sankcija nusikaltėliui jau buvo skirta už tokios pačios rūšies pažeidimą ankstesnių penkerių metų laikotarpiu.

II   SKYRIUS

EUROPOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR EUROPOS POLITINIŲ FONDŲ STATUTAS

3 straipsnis

Registracijos sąlygos

1.   Politinis aljansas turi teisę teikti prašymą užregistruoti jį kaip Europos politinę partiją, jei jis laikosi tokių sąlygų:

a)	jo būstinė turi būti vienoje iš valstybių narių, kaip nurodyta jo statute;

b)

bent viename ketvirtadalyje valstybių narių jam arba jo nariams turi atstovauti Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, regioninių parlamentų ar regioninių asamblėjų nariai arba bent viename ketvirtadalyje valstybių narių jis arba jo partijos narės turi būti surinkę bent po tris procentus balsų kiekvienoje iš tų valstybių narių per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą;

c)	jis turi laikytis, visų pirma savo programoje ir veikloje, vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga ir kurios išdėstytos ES sutarties 2 straipsnyje, t. y. žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

d)	jis arba jo nariai turi būti dalyvavę rinkimuose į Europos Parlamentą arba viešai pareiškę ketinimą dalyvauti kituose rinkimuose į Europos Parlamentą ir

e)	jis neturi siekti pelno.

2.   Pareiškėjas turi teisę teikti prašymą užregistruoti jį kaip Europos politinį fondą, jei jis laikosi tokių sąlygų:

a)	jis turi būti susijęs su Europos politine partija, užregistruota laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų;

b)	jo būstinė turi būti vienoje iš valstybių narių, kaip nurodyta jo statute;

c)	jis turi laikytis, visų pirma savo programoje ir veikloje, vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga ir kurios išdėstytos ES sutarties 2 straipsnyje, t. y. žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

d)	jo tikslai turi papildyti Europos politinės partijos, su kuria jis oficialiai susijęs, tikslus;

e)	jo valdybą turi sudaryti nariai bent iš vieno ketvirtadalio valstybių narių ir

f)	jis neturi siekti pelno.

3.   Europos politinė partija gali turėti tik vieną oficialiai su ja susijusį Europos politinį fondą. Kiekviena Europos politinė partija ir su ja susijęs Europos politinis fondas užtikrina, kad jų kasdienio administravimo bei valdymo struktūros ir finansinės sąskaitos būtų atskirtos.

4 straipsnis

Europos politinių partijų valdymas

1.   Europos politinės partijos statutas atitinka valstybės narės, kurioje yra jos būstinė, taikytiną teisę ir į jį įtraukiamos nuostatos, apimančios bent:

a)	jos pavadinimą ir logotipą, kurie turi aiškiai skirtis nuo jau egzistuojančių Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų pavadinimų bei logotipų;

b)	būstinės adresą;

c)	politinę programą, kurioje išdėstyti jos paskirtis ir tikslai;

d)	pareiškimą, laikantis 3 straipsnio 1 dalies e punkto, kad ji nesiekia pelno;

e)	jei reikia, su ja susijusio politinio fondo pavadinimą ir oficialaus ryšio tarp jų apibūdinimą;

f)	jos administracinį ir finansinį organizavimą bei procedūras, visų pirma nurodant organus ir biurus, kuriems suteikti administracinio, finansinio ir teisinio atstovavimo įgaliojimai, ir metinių finansinių ataskaitų rengimo, tvirtinimo ir tikrinimo taisykles, ir

g)	vidaus procedūrą, taikomą tuo atveju, kai Europos politinės partijos veikla savanoriškai nutraukiama.

2.   Į Europos politinės partijos statutą įtraukiamos nuostatos dėl partijos vidaus organizavimo, apimančios bent:

a)	jos narių priėmimo, atsistatydinimo ir pašalinimo sąlygas, prie statuto pridėtą partijų narių sąrašą;

b)	su visų rūšių naryste susijusias teises ir pareigas ir atitinkamas balsavimo teises;

c)	jos valdymo organų įgaliojimus, atsakomybės sritis ir sudėtį, nurodant kiekvienam iš jų taikomus kandidatų atrankos kriterijus ir jų skyrimo bei atleidimo tvarką;

d)	sprendimų priėmimo partijos viduje procesus, visų pirma balsavimo procedūros ir kvorumo reikalavimus;

e)	jos požiūrį į skaidrumą, visų pirma į apskaitą, sąskaitas, dovanas, privatumą ir asmens duomenų apsaugą;

f)	jos statuto keitimo vidaus tvarką.

3.   Valstybė narė, kurioje yra Europos politinės partijos būstinė, gali numatyti papildomus statuto reikalavimus, su sąlyga, kad tie papildomi reikalavimai atitinka šį reglamentą.

5 straipsnis

Europos politinių fondų valdymas

1.   Europos politinio fondo statutas atitinka valstybės narės, kurioje yra jo būstinė, taikytiną teisę ir į jį įtraukiamos nuostatos, apimančios bent:

a)	jo pavadinimą ir logotipą, kurie turi aiškiai skirtis nuo jau egzistuojančių Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų pavadinimų bei logotipų;

b)	būstinės adresą;

c)	jo paskirties ir tikslų, kurie turi atitikti 2 straipsnio 4 dalyje išvardytas užduotis, apibūdinimą;

d)	pareiškimą, laikantis 3 straipsnio 2 dalies f punkto, kad jis nesiekia pelno;

e)	Europos politinės partijos, su kuria jis tiesiogiai susijęs, pavadinimą ir oficialaus ryšio tarp jų apibūdinimą;

f)	jo organų sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įgaliojimus, atsakomybės sritis ir sudėtį, ir tokių organų narių bei vadovų skyrimo ir atleidimo tvarką;

g)	jo administracinį ir finansinį organizavimą bei procedūras, visų pirma nurodant organus ir tarnybas, kuriems suteikti administracinio, finansinio ir teisinio atstovavimo įgaliojimai, ir metinių finansinių ataskaitų rengimo, tvirtinimo ir tikrinimo taisykles;

h)	jo statuto keitimo vidaus tvarką ir

i)	vidaus procedūrą, taikomą tuo atveju, kai Europos politinio fondo veikla savanoriškai nutraukiama.

2.   Būstinės valstybė narė gali numatyti papildomus statuto reikalavimus su sąlyga, kad tie papildomi reikalavimai atitinka šį reglamentą.

6 straipsnis

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija

1.   Siekiant registruoti ir kontroliuoti Europos politines partijas bei Europos politinius fondus ir skirti jiems sankcijas pagal šį reglamentą, įsteigiama Europos politinių partijų ir fondų institucija (toliau – Institucija).

2.   Institucija turi teisinį subjektiškumą. Ji yra nepriklausoma ir vykdo savo funkcijas visapusiškai laikydamasi šio reglamento.

Institucija priima sprendimus dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registravimo ir išregistravimo laikydamasi šiame reglamente nustatytos tvarkos ir sąlygų. Be to, Institucija reguliariai tikrina, ar užregistruotos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai toliau laikosi 3 straipsnyje nustatytų registracijos sąlygų ir 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d–f punktuose bei 5 straipsnio 1 dalies a–e ir g punktuose numatytų valdymo nuostatų.

Savo sprendimuose Institucija visapusiškai atsižvelgia į pagrindinę teisę į asociacijų laisvę ir į būtinybę užtikrinti politinių partijų pliuralizmą Europoje.

Institucijai atstovauja jos direktorius, kuris Institucijos vardu priima visus jos sprendimus.

3.   Institucijos direktorių penkerių metų laikotarpiui, kuris nepratęsiamas, bendru sutarimu skiria Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – kartu Paskyrimų tarnyba), remdamiesi atrankos komiteto, kurį sudaro tų institucijų generaliniai sekretoriai, pasiūlymais paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras.

Institucijos direktorius atrenkamas atsižvelgiant į jo asmenines ir profesines savybes. Direktorius nėra Europos Parlamento narys, neturi rinkimų mandato ir nėra esamas arba buvęs Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo darbuotojas. Pasirenkant direktorių negali atsirasti interesų konflikto dėl jo kaip Institucijos direktoriaus ir bet kurių kitų tarnybinių pareigų, ypač susijusio su šio reglamento nuostatų taikymu.

Naujas direktorius į laisvą vietą, atsiradusią dėl atsistatydinimo, pasitraukimo iš pareigų, atleidimo iš darbo arba mirties, skiriamas laikantis tos pačios procedūros.

Pakeitimo įprasta tvarka arba savanoriško atsistatydinimo atveju direktorius eina savo pareigas tol, kol paskiriamas jį pakeičiantis asmuo.

Jeigu Institucijos direktorius daugiau nebetenkina jo veiklai arba pareigoms numatytų sąlygų, jis gali būti atleistas bent dviejų iš pirmoje pastraipoje nurodytų trijų institucijų bendru sutarimu ir remiantis pirmoje pastraipoje nurodyto atrankos komiteto savo iniciatyva parengta ataskaita arba vienos iš trijų institucijų prašymu.

Institucijos direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai. Veikdamas Institucijos vardu direktorius nesiekia gauti jokios institucijos ar vyriausybės arba jokios kitos įstaigos, biuro ar agentūros nurodymų ir jų nevykdo. Institucijos direktorius susilaiko nuo visų veiksmų, kurie nesuderinami su jo pareigomis.

Direktoriaus atžvilgiu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartu naudojasi įgaliojimais, suteiktais paskyrimų tarnybai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus (ir Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas), nustatytus Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (13). Nedarydamos poveikio sprendimams dėl skyrimo ir atleidimo, trys institucijos gali susitarti, kad bet kuriai iš jų būtų patikėta naudotis kai kuriais arba visais likusiais paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais.

Paskyrimų tarnyba gali skirti direktoriui kitas užduotis, jeigu šios užduotys suderinamos su darbo krūviu, susijusiu su jo, kaip Institucijos direktoriaus, pareigomis, ir jeigu dėl jų nekyla interesų konflikto arba neapribojamas visiškas direktoriaus nepriklausomumas.

4.   Institucijos fizinė buvimo vieta – Europos Parlamentas, kuris suteikia Institucijai reikiamus biurus ir administracinę paramą.

5.   Institucijos direktoriui padeda vienos ar daugiau Sąjungos institucijų darbuotojai. Dirbdami Institucijoje šie darbuotojai veikia laikydamiesi tik Institucijos direktoriaus nurodymų.

Atrenkant darbuotojus negali atsirasti interesų konflikto dėl jų pareigų Institucijoje ir kitų tarnybinių pareigų ir jie susilaiko nuo bet kokio veiksmo, kuris yra nesuderinamas su jų pareigų pobūdžiu.

6.   Institucija sudaro susitarimus su Europos Parlamentu ir, jeigu reikia, kitomis institucijomis dėl administracinių nuostatų, būtinų jos užduotims vykdyti, ypač susitarimus dėl darbuotojų, paslaugų ir paramos pagal 4, 5 ir 8 dalis.

7.   Institucijos išlaidoms skirti asignavimai numatomi pagal atskirą Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Europos Parlamento skirsnio antraštinę dalį. Asignavimų suma turi būti pakankama, kad būtų užtikrinta visapusiška ir nepriklausoma Institucijos veikla. Direktorius Europos Parlamentui teikia Institucijos biudžeto plano projektą ir jis skelbiamas viešai. Europos Parlamentas perduoda įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su tais asignavimais, Institucijos direktoriui.

8.   Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (14).

Institucijos ir registro veikimui reikalingas vertimo raštu paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

9.   Institucija ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas keičiasi visa informacija, kurios reikia jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

10.   Direktorius kasmet teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai Institucijos veiklos ataskaitą.

11.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, laikydamasis SESV 263 straipsnio, tikrina Institucijos sprendimų teisėtumą ir ginčų dėl Institucijos padarytos žalos atlyginimo sprendimas pagal SESV 268 ir 340 straipsnius priklauso jo jurisdikcijai. Jei Institucija nepriima sprendimo, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, pagal SESV 265 straipsnį leidžiama iškelti ieškinį dėl neveikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

7 straipsnis

Europos politinių partijų ir fondų registras

1.   Institucija sukuria ir valdo Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registrą. Su registre esama informacija galima susipažinti internetu laikantis 32 straipsnio.

2.   Siekiant užtikrinti tinkamą registro veikimą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymo srityse dėl:

a)

Institucijos saugomos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kurių saugojimo kompetencija priskiriama Registrui ir į kuriuos įeina Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutai ir visi kiti dokumentai, pateikti kartu su prašymu užregistruoti laikantis 8 straipsnio 2 dalies, visi iš valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, gauti dokumentai, nurodyti 15 straipsnio 2 dalyje, ir informacija apie asmenų, kurie yra nariai organų, kuriems suteikiama administracinio, finansinio ir teisinio atstovavimo įgaliojimai, arba asmenų, kurie eina pareigas, pagal kurias suteikiami tokie įgaliojimai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies f punkte ir 5 straipsnio 1 dalies g punkte, tapatybę;

b)

šios dalies a punkte nurodytos medžiagos iš registro, kurios teisėtumą tvirtinti yra kompetentingas registras, kaip nustatyta Institucijos remiantis jos kompetencija pagal šį reglamentą. Institucija nėra kompetentinga tikrinti, ar Europos politinė partija arba Europos politinis fondas laikosi pareigų ar reikalavimų, nustatytų būstinės valstybės narės, pagal 4 ir 5 straipsnius ir 14 straipsnio 2 dalį ir papildančių šiame reglamente nustatytas pareigas ir reikalavimus.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamią registracijos numerių sistemą, kurią taiko registras, ir standartinius išrašus iš registro, kuriuos registras teikia trečiosioms šalims jų prašymu, įskaitant laiškų ir dokumentų turinį. Tokie išrašai neapima jokių kitų asmens duomenų, išskyrus asmenų, kurie yra nariai organų, kuriems suteikiama administracinio, finansinio ir teisinio atstovavimo įgaliojimai, arba asmenų, kurie eina pareigas, pagal kurias suteikiami tokie įgaliojimai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies f punkte ir 5 straipsnio 1 dalies g punkte, tapatybę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Prašymas užregistruoti

1.   Institucijai teikiamas prašymas užregistruoti. Prašymas užregistruoti Europos fondą teikiamas tik per Europos politinę partiją, su kuria pareiškėjas yra oficialiai susijęs.

2.   Kartu su prašymu pateikiami:

a)	dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas tenkina 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, įskaitant standartinę oficialią deklaraciją, pateikiamą naudojant priede nustatytą formą;

b)	partijos arba fondo statutas, į kurį įtraukiamos nuostatos, reikalaujamos 4 ir 5 straipsniuose, įskaitant atitinkamus priedus ir, kai taikytina, valstybės narės, kurioje yra būstinė, pažymą, nurodytą 15 straipsnio 2 dalyje.

3.   Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymo srityse, kuriais:

a)	nustatoma bet kokia papildoma informacija ar patvirtinamieji dokumentai, susiję su 2 dalimi, kurių reikia, kad Institucija galėtų visapusiškai atlikti savo pareigas pagal šį reglamentą, susijusias su registro veikimu;

b)

iš dalies keičiama priede pateikiama standartinė oficiali deklaracija – keičiami duomenys, kuriuos turi užpildyti pareiškėjas, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų turima pakankamai informacijos apie pasirašantį asmenį, jo įgaliojimus ir Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą, kuriam atstovauti jis įgaliotas pateikiant šią deklaraciją.

4.   Kartu su prašymu pateikti dokumentai nedelsiant skelbiami 32 straipsnyje nurodytoje interneto svetainėje.

9 straipsnis

Prašymo nagrinėjimas ir Institucijos sprendimas

1.   Institucija išnagrinėja prašymą siekdama nustatyti, ar pareiškėjas tenkina 3 straipsnyje nustatytas registravimo sąlygas ir ar į statutą įtrauktos pagal 4 ir 5 straipsnius reikalaujamos nuostatos.

2.   Institucija priima sprendimą užregistruoti pareiškėją, nebent ji nustato, kad pareiškėjas netenkina 3 straipsnyje nustatytų registravimo sąlygų arba kad į statutą neįtrauktos pagal 4 ir 5 straipsnius reikalaujamos nuostatos.

Institucija savo sprendimą užregistruoti pareiškėją paskelbia per vieną mėnesį nuo prašymo užregistruoti gavimo arba, jei taikomos 15 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, per keturis mėnesius nuo prašymo užregistruoti gavimo.

Jei prašymas neišsamus, Institucija nedelsdama pareiškėjo prašo pateikti reikiamą papildomą informaciją. Antroje pastraipoje nustatyto termino tikslais laikas pradedamas skaičiuoti tik nuo tada, kai Institucija gauna išsamų prašymą.

3.   8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta standartinė oficiali deklaracija laikoma pakankama, kad Institucija įsitikintų, jog pareiškėjas tenkina sąlygas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalies c punkte arba 3 straipsnio 2 dalies c punkte, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas.

4.   Institucijos sprendimas užregistruoti pareiškėją ir atitinkamos partijos arba fondo statutai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimas neužregistruoti pareiškėjo ir išsamūs atsisakymo užregistruoti pagrindimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Apie dokumentų ar statuto, pagal 8 straipsnio 2 dalį pateiktų teikiant prašymą užregistruoti, pakeitimus pranešama Institucijai, o ši mutatis mutandis atnaujina registraciją pagal 15 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytas procedūras.

6.   Atnaujintas partijų, kurios yra Europos politinės partijos narės, sąrašas, pridėtas prie partijos statuto pagal 4 straipsnio 2 dalį, Institucijai kiekvienais metais. Apie pakeitimus, po kurių Europos politinė partija gali nebetenkinti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų sąlygų, pranešama Institucijai per keturias savaites nuo tokių pakeitimų padarymo.

10 straipsnis

Registracijos sąlygų ir reikalavimų laikymosi tikrinimas

1.   Nedarant poveikio 3 dalyje nustatytai procedūrai, Institucija reguliariai tikrina, ar užregistruotos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai toliau laikosi 3 straipsnyje nustatytų registracijos sąlygų ir 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d–f punktuose ir 5 straipsnio pirmos dalies a–e ir g punktuose numatytų valdymo nuostatų.

2.   Jei Institucija nustato, kad nebesilaikoma kurios nors iš 1 dalyje nurodytų registracijos sąlygų arba valdymo nuostatų, išskyrus sąlygas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte, apie tai ji praneša atitinkamai Europos politinei partijai arba atitinkamam fondui.

3.   Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija gali pateikti Institucijai prašymą patikrinti, ar konkreti Europos politinė partija ar konkretus Europos politinis fondas laikosi 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sąlygų. Tokiais ir 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytais atvejais Institucija paprašo pagal 11 straipsnį įsteigto nepriklausomų žymių asmenų komiteto šiuo klausimu pateikti nuomonę. Komitetas pateikia savo nuomonę per du mėnesius.

Jei Institucija sužino faktus, kuriuos įvertinus gali kilti abejonių dėl to, ar konkreti Europos politinė partija ar konkretus Europos politinis fondas laikosi 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sąlygų, ji informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją, kad bet kuri iš šių institucijų galėtų pateikti prašymą dėl patikrinimo, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje. Nedarant poveikio pirmai pastraipai, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija per du mėnesius nuo tos informacijos gavimo praneša apie savo ketinimus.

Pirmoje ir antroje pastraipoje nustatytos procedūros nepradedamos iki Europos Parlamento rinkimų likus dviem mėnesiams.

Institucija, atsižvelgusi į komiteto nuomonę, nusprendžia, ar nutraukti atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo registraciją. Institucijos sprendimas tinkamai pagrindžiamas.

Instituciją sprendimą nutraukti subjekto registraciją dėl to, kad jis nesilaiko 3 straipsnio 1 dalies c punkte ar 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų sąlygų, gali priimti tik tuomet, jei tos sąlygos akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžiamos. Taikoma 4 dalyje nustatyta procedūra.

4.   Institucija apie sprendimą nutraukti Europos politinės partijos ar fondo registraciją dėl to, kad jie akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė 3 straipsnio 1 dalies c punkte ar 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytas sąlygas, praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Sprendimas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį sprendimą nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Institucijai, kad prieštaravimų nereikš. Jei Europos Parlamentas ir Taryba pareiškia prieštaravimų, Europos politinė partija ar fondas iš registro neišbraukiami.

Prieštaravimus dėl sprendimo Europos Parlamentas ir Taryba gali reikšti tik vadovaudamiesi priežastimis, susijusiomis su 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų registracijos sąlygų vertinimu.

Atitinkama Europos politinė partija ar atitinkamas Europos politinis fondas informuojami apie tai, kad dėl Institucijos sprendimo nutraukti jų registraciją pareikšta prieštaravimų.

Europos Parlamentas ir Taryba priima poziciją vadovaudamiesi atitinkamu savo sprendimu dėl taisyklių, kaip nustatyta pagal Sutartis. Bet kokie prieštaravimai tinkamai pagrindžiami ir yra vieši.

5.   Institucijos sprendimas nutraukti Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo registraciją, dėl kurio nepareikšta prieštaravimų pagal 4 dalyje nustatytą procedūrą, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nurodant išsamias registracijos nutraukimo priežastis ir įsigalioja nuo tokio paskelbimo datos praėjus trims mėnesiams.

6.   Europos politinis fondas automatiškai netenka savo statuso, jei Europos politinė partija, su kuria jis susijęs, išbraukiama iš registro.

11 straipsnis

Nepriklausomų žymių asmenų komitetas

1.   Šiuo straipsniu įsteigiamas nepriklausomų žymių asmenų komitetas. Jį sudaro šeši nariai; Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskiria po du narius. Komiteto nariai atrenkami atsižvelgus į jų asmenines savybes ir profesinę kvalifikaciją. Jie nėra Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos nariai, neturi rinkimų mandato, nėra Europos Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai arba esami ar buvę Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo darbuotojai.

Komiteto nariai, atlikdami savo pareigas, yra nepriklausomi. Jie nesiekia gauti jokios institucijos ar vyriausybės arba jokios kitos įstaigos, biuro ar agentūros nurodymų ir jų nevykdo ir susilaiko nuo visų veiksmų, kurie nesuderinami su jų pareigų pobūdžiu.

Komitetas atnaujinamas per šešis mėnesius po to, kai baigiasi pirmoji po kiekvienų rinkimų į Europos Parlamentą vykstanti Europos Parlamento sesija. Narių įgaliojimai nėra atnaujinami.

2.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. Komiteto pirmininką iš savo tarpo išsirenka komiteto nariai, vadovaudamiesi tomis taisyklėmis. Komiteto sekretoriatu ir finansavimu pasirūpina Europos Parlamentas. Komiteto sekretoriatas veikia vadovaudamasis tik komiteto įgaliojimais.

3.   Institucijai paprašius, komitetas pateikia nuomonę apie bet kokį galimą akivaizdų ir šiurkštų Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo padarytą vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pažeidimą, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte. Tuo tikslu komitetas gali prašyti Institucijos, Europos Parlamento, atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo, kitų politinių partijų, politinių fondų ar kitų suinteresuotųjų šalių pateikti bet kurį reikiamą dokumentą arba įrodymą, jis taip pat gali prašyti išklausyti jų atstovus.

Savo nuomonėse komitetas visapusiškai atsižvelgia į pagrindinę teisę į asociacijų laisvę ir į būtinybę užtikrinti politinių partijų pliuralizmą Europoje.

Komiteto nuomonės nedelsiant paskelbiamos.

III   SKYRIUS

EUROPOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR EUROPOS POLITINIŲ FONDŲ TEISINIS STATUSAS

12 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turi Europos teisinį subjektiškumą.

13 straipsnis

Teisinis pripažinimas ir veiksnumas

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turi teisinį pripažinimą ir veiksnumą visose valstybėse narėse.

14 straipsnis

Taikytina teisė

1.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai reglamentuojami šiuo reglamentu.

2.   Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų veikla, susijusi su klausimais, kurie nereglamentuojami šiuo reglamentu, arba, kai klausimai šiuo reglamentu reglamentuojami tik iš dalies, – su tais aspektais, kurie jame nenagrinėjami, – yra reglamentuojama taikytinomis valstybės narės, kurioje yra jų atitinkamos būstinės, nacionalinės teisės nuostatomis.

Kitose valstybėse narėse Europos politinių partijų arba Europos politinių fondų vykdoma veikla reglamentuojama atitinkamais tų valstybių narių teisės aktais.

3.   Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų veikla, susijusi su klausimais, kurie nereglamentuojami šiuo reglamentu arba 2 dalyje nurodytomis taikytinomis nuostatomis, arba, kai klausimai šiuo reglamentu reglamentuojami tik iš dalies, – su tais aspektais, kurie jame nenagrinėjami, – yra reglamentuojama jų atitinkamų statutų nuostatomis.

15 straipsnis

Europos teisinio subjektiškumo įgijimas

1.   Europos politinė partija ar Europos politinis fondas įgyja Europos teisinį subjektiškumą tą dieną, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiamas Institucijos sprendimas juos užregistruoti, kaip nustatyta 9 straipsnyje.

2.   Jei valstybė narė, kurioje yra prašymą užregistruoti teikiančios Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo būstinė, reikalauja, kartu su prašymu, teikiamu pagal 8 straipsnį, pateikiama tos valstybės narės išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad pareiškėjas atitinka visus būtinus nacionalinius reikalavimus, keliamus norint pateikti prašymą, ir kad jo statutas atitinka 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą taikytiną teisę.

3.   Jei pareiškėjas teisiniu subjektiškumu naudojasi pagal valstybės narės teisę, Europos teisinio subjektiškumo įgijimą ta valstybė narė laiko perėjimu nuo nacionalinio teisinio subjektiškumo prie jį pakeitusio Europos teisinio subjektiškumo. Pagal pastarąjį visapusiškai išsaugomos bet kurios teisės ir pareigos, anksčiau turėtos buvusio nacionalinio juridinio asmens, kuris nustoja gyvuoti. Vykstant tokiam perėjimui atitinkama valstybė narė netaiko draudžiamųjų sąlygų. Pareiškėjas išsaugo savo būstinę atitinkamoje valstybėje narėje, kol paskelbiamas sprendimas, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

4.   Reikalaujant valstybei narei, kurioje yra pareiškėjo būstinė, 1 dalyje nurodytą paskelbimo datą Institucija nustato tik pasikonsultavusi su ta valstybe nare.

16 straipsnis

Europos teisinio subjektiškumo galiojimo pabaiga

1.   Europos politinė partija ar Europos politinis fondas netenka savo Europos teisinio subjektiškumo įsigaliojus Institucijos sprendimui išbraukti juos iš registro ir jį paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po šio paskelbimo, nebent atitinkama Europos politinė partija arba Europos politinis fondas paprašytų laikotarpį sutrumpinti.

2.   Europos politinė partija arba Europos politinis fondas išbraukiami iš registro Institucijos sprendimu:

a)	priėmus sprendimą pagal 10 straipsnio 2–5 dalis;

b)	susidarius 10 straipsnio 6 dalyje numatytoms aplinkybėms;

c)	paprašius atitinkamai Europos politinei partijai ar Europos politiniam fondui ar

d)	šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytais atvejais.

3.   Jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas rimtai nevykdė atitinkamų pagal nacionalinę teisę numatytų pareigų, taikomų remiantis 14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, valstybė narė, kurioje yra jų būstinė, gali pateikti Institucijai tinkamai pagrįstą prašymą nutraukti registraciją ir jame tiksliai ir išsamiai nurodyti neteisėtus veiksmus ir konkrečius nacionalinius reikalavimus, kurių nebuvo laikomasi. Tokiais atvejais Institucija:

a)	kilus klausimams, išimtinai ar labiausiai susijusiems su vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios išdėstytos ES sutarties 2 straipsnyje, veikiančiais elementais, inicijuoja patikrinimo procedūrą, kaip nurodyta 10 straipsnio 3 dalyje. Be to, taikomos 10 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys;

b)	kilus bet kuriam kitam klausimui ir atitinkamos valstybės narės pagrįstame prašyme patvirtinus, kad buvo panaudotos visos nacionalinės priemonės, nusprendžia išbraukti atitinkamą Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą iš registro.

Jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas rimtai nevykdė atitinkamų pagal nacionalinę teisę numatytų pareigų, taikomų remiantis 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, ir jei klausimas išimtinai ar labiausiai susijęs su vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios išdėstytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, veikiančiais elementais, atitinkama valstybė narė, vadovaudamasi šios dalies pirmos pastraipos nuostatomis, gali pateikti Institucijai prašymą. Institucija imasi veiksmų remdamasi šios dalies pirmos pastraipos a punktu.

Visais atvejais Institucija veikia be reikalo nedelsdama. Institucija informuoja atitinkamą valstybę narę ir atitinkamą Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą apie tolesnius su pagrįstu prašymu nutraukti registraciją susijusius veiksmus.

4.   Institucija, pasikonsultavusi su valstybe nare, kurioje yra Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo būstinė, nustato 1 dalyje minėto paskelbimo datą.

5.   Jei atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas įgyja teisinį subjektiškumą pagal valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, teisę, ta valstybė narė tokį įgijimą laiko Europos teisinio subjektiškumo pakeitimu nacionaliniu teisiniu subjektiškumu, kurį turint visapusiškai išsaugomos ankstesnės buvusiam Europos juridiniam asmeniui numatytos teisės ir pareigos. Vykdant tokį pakeitimą, atitinkama valstybė narė netaiko draudžiamųjų sąlygų.

6.   Jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nėra įgiję teisinio subjektiškumo pagal valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, teisę, jie paleidžiami vadovaujantis taikoma tos valstybės narės teise. Atitinkama valstybė narė gali pareikalauti, kad prieš tokį paleidimą atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas įgytų nacionalinį teisinį subjektiškumą, kaip numatyta pagal 5 dalį.

7.   Visais 5 ir 6 dalyje nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų visapusiškai paisoma 3 straipsnyje numatytos ne pelno sąlygos. Institucija ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali susitarti su atitinkama valstybe nare dėl Europos teisinio subjektiškumo galiojimo pabaigos sąlygų, pirmiausia siekiant užtikrinti, kad būtų susigrąžintos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšos ir kad būtų sumokėtos bet kurios pagal 27 straipsnį nustatytos finansinės sankcijos.

IV   SKYRIUS

FINANSAVIMO NUOSTATOS

17 straipsnis

Finansavimo sąlygos

1.   Europos politinė partija, kuri yra užregistruota laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų, kuriai Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jos narių ir kuri nėra patekusi į vieną iš Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalyje minėtų draudimo situacijų, gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kvietime mokėti įnašus Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno paskelbtomis sąlygomis.

2.   Europos politinis fondas, kuris yra susijęs su Europos politine partija, turinčia teisę prašyti finansavimo pagal 1 dalį, užregistruotas laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų bei procedūrų ir nepatekęs į vieną iš Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalyje minėtų draudimo situacijų, gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kvietime teikti pasiūlymus Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno paskelbtomis sąlygomis.

3.   Siekiant nustatyti teisę gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal šio straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir siekiant taikyti 19 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad Europos Parlamento narys yra tik vienos Europos politinės partijos, su kuria galutinę prašymų gauti finansavimą pateikimo dieną yra susijusi jo nacionalinė arba regioninė politinė partija, jei toks ryšys yra, narys.

4.   Finansiniai įnašai arba dotacijos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto neviršija 85 % kompensuotinų išlaidų per metus, nurodytų Europos politinės partijos biudžete, ir 85 % tinkamų finansuoti sąnaudų per metus, su kuriomis susidūrė Europos politinis fondas. Europos politinės partijos nepanaudotą ES skirto įnašo dalį gali panaudoti kompensuotinoms išlaidoms padengti per kitus finansinius metus, einančius po jo skyrimo. Sumos, nepanaudotos po tų finansinių metų, susigrąžinamos pagal Finansinį reglamentą.

5.   Laikantis 21 ir 22 straipsniuose nustatytų ribų, išlaidos, atlyginamos skiriant finansinį įnašą, apima administracines išlaidas ir išlaidas, susijusias su technine pagalba, posėdžiais, tyrimais, tarpvalstybiniais renginiais, informavimu ir publikacijomis, taip pat su išlaidomis kampanijoms.

18 straipsnis

Finansavimo prašymas

1.   Siekdami gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, Europos politinė partija ar Europos politinis fondas, tenkinantys 17 straipsnio 1 arba 2 dalyse nustatytas sąlygas, teikia prašymą Europos Parlamentui po kvietimo mokėti įnašus arba kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo.

2.   Europos politinė partija ir Europos politinis fondas prašymo teikimo metu turi vykdyti 23 straipsnyje išvardytas pareigas, o nuo jų prašymo pateikimo dienos iki finansinių metų arba veiksmų, kuriems skirti įnašas arba dotacija, pabaigos – nebūti išbraukti iš registro ir negauti nė vienos iš 27 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalies a–v ir vi punktuose numatytos sankcijos.

3.   Europos politinis fondas kartu su prašymu pateikia metinę darbo programą arba veiksmų planą.

4.   Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas priima sprendimą per tris mėnesius nuo kvietimo mokėti įnašus arba kvietimo teikti pasiūlymus procedūros pabaigos ir įgalioja skirti bei valdo atitinkamus asignavimus pagal Finansinį reglamentą.

5.   Europos politinis fondas gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto tik per Europos politinę partiją, su kuria jis susijęs.

19 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai ir paskirstymas

1.   Atitinkami asignavimai, numatyti toms Europos politinėms partijoms ir tiems Europos politiniams fondams, kuriems skiriami įnašai arba dotacijos pagal 18 straipsnį, kasmet paskirstomi laikantis tokios taisyklės:

—	15 % paskirstoma lygiomis dalimis tarp finansavimą gaunančių Europos politinių partijų,

—	85 % paskirstoma proporcingai finansavimą gaunančių Europos politinių partijų narių, išrinktų į Europos Parlamentą, daliai.

Panaši paskirstymo taisyklė taikoma skiriant finansavimą Europos politiniams fondams, susijusiems su Europos politinėmis partijomis.

2.   1 dalyje minėtas paskirstymas grindžiamas į Europos Parlamentą išrinktų narių, kurie yra prašymą teikiančios Europos politinės partijos nariai paskutinę prašymų dėl finansavimo pateikimo dieną, skaičiumi, atsižvelgiant į 17 straipsnio 3 dalį.

Po tos datos įvykę skaičiaus pokyčiai nedaro poveikio tarp Europos politinių partijų arba Europos politinių fondų paskirstyto finansavimo atitinkamai daliai. Tai nedaro poveikio 17 straipsnio 1 dalyje Europos politinei partijai nustatytam reikalavimui būti atstovaujamai Europos Parlamente bent vieno iš jos narių.

20 straipsnis

Dovanos ir įnašai

1.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gali iš fizinių arba juridinių asmenų priimti dovanas, vienam rėmėjui neviršijančias 18 000 EUR per metus.

2.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, pagal 23 straipsnį teikdami savo metines finansines ataskaitas, taip pat perduoda visų rėmėjų ir jų dovanų sąrašą, kuriame nurodo kiekvienos dovanos pobūdį ir vertę. Ši dalis taip pat taikoma partijų, kurios yra Europos politinių partijų narės, ir organizacijų, kurios yra Europos politinių fondų narės, įnašams.

Kai fiziniai asmenys dovanoja dovanas, kurių vertė viršija 1 500 EUR ir nesiekia 3 000 EUR sumos arba jai prilygsta, atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nurodo, ar atitinkami rėmėjai pateikė išankstinį raštišką sutikimą paskelbti 32 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą informaciją.

3.   Apie dovanas, gautas per šešis mėnesius iki rinkimų į Europos Parlamentą, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai kas savaitę raštu praneša Institucijai pagal 2 dalį.

4.   Apie priimtas vienkartines dovanas, kurių vertė viršija 12 000 EUR, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai nedelsdami raštu praneša Institucijai pagal 2 dalį.

5.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai nepriima:

a)	anoniminių dovanų arba įnašų;

b)	dovanų iš Europos Parlamento frakcijų biudžetų;

c)

dovanų iš bet kurios valstybės narės ar trečiosios šalies valdžios institucijų arba įmonės, kuriai tokia valdžios institucija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę kontroliuojamą įtaką, nes yra jos savininkė ir finansiškai dalyvauja jos veikloje arba tai neįmanoma dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama jos veikla, ar

d)	dovanų iš trečiojoje šalyje veikiančių privačių subjektų arba trečiosios šalies asmenų, kurie negali balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą.

6.   Dovaną, kurios pagal šį reglamentą neleidžiama priimti, per 30 dienų nuo jos gavimo dienos Europos politinė partija arba Europos politinis fondas:

a)	grąžina rėmėjui arba bet kuriam rėmėjo vardu veikiančiam asmeniui arba,

b)

kai jos neįmanoma grąžinti, praneša Institucijai ir Europos Parlamentui. Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas išduoda ir įgalioja įgyvendinti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti pagal Finansinio reglamento 78 ir 79 straipsnių nuostatas. Lėšos į Europos Parlamentui skirtą Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skirsnį įtraukiamos kaip bendrosios įplaukos.

7.   Europos politinės partijos narių įnašai, skirti šios partijos veiklai, leistini. Tokių įnašų vertė neviršija 40 %. Europos politinės partijos metinio biudžeto.

8.   Europos politinio fondo ir Europos politinės partijos, su kuria jis susijęs, narių įnašai į jo veiklą leistini. Tokių įnašų vertė neviršija 40 % Europos politinio fondo metinio biudžeto ir negali būti susijusi su finansavimu, kurį Europos politinė partija pagal šį reglamentą gavo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

Įrodymų našta atitinkamai tenka Europos politinei partijai, kuri savo sąskaitose aiškiai nurodo su ja susijusiam Europos politiniam fondui finansuoti naudotų lėšų kilmę.

9.   Nedarant poveikio 7 ir 8 dalims, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gali priimti piliečių, kurie yra jų nariai, įnašus: kai atitinkamas narys tokį įnašą skiria savo paties vardu, jo vertė vienam nariui neviršija 18 000 EUR per metus.

Pirmoje pastraipoje nustatyta riba netaikoma, kai atitinkamas narys yra ir išrinktas Europos Parlamento, nacionalinio parlamento arba regioninio parlamento ar regioninės asamblėjos narys.

10.   Bet koks pagal šį reglamentą neleistinas įnašas grąžinamas vadovaujantis 6 dalimi.

21 straipsnis

Per rinkimus į Europos Parlamentą vykdomų kampanijų finansavimas

1.   Atsižvelgiant į antrą pastraipą, Europos politinių partijų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kitų šaltinių, gali būti naudojamos finansuoti kampanijoms, Europos politinių partijų vykdomoms rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą, kuriose jos ar jų nariai dalyvauja atsižvelgdamos į 3 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas.

Pagal Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 8 straipsnį (15) visų rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančių politinių partijų, kandidatų ir trečiųjų šalių rinkimų išlaidų finansavimas ir galimi apribojimai, kaip ir jų dalyvavimas šiuose rinkimuose, kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuojami nacionalinėmis nuostatomis.

2.   1 dalyje nurodytų kampanijų išlaidas kaip tokias Europos politinės partijos aiškiai įvardija metinėse finansinėse ataskaitose.

22 straipsnis

Draudimas finansuoti

1.   Nepaisant 21 straipsnio 1 dalies, Europos politinių partijų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ar bet kurio kito šaltinio, nenaudojamos kitoms politinėms partijoms, visų pirma nacionalinėms partijoms arba kandidatams, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Toms nacionalinėms politinėms partijoms ir kandidatams toliau taikomos nacionalinės taisyklės.

2.   Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos kitu tikslu nei jų užduotims, kaip išvardinta 2 straipsnio 4 punkte, finansuoti ir išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jų statute pagal 5 straipsnį išdėstytais tikslais, apmokėti. Minėtos lėšos visų pirma nenaudojamos rinkimams, politinėms partijoms ar kandidatams arba kitiems fondams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

3.   Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos referendumo kampanijoms finansuoti.

V   SKYRIUS

KONTROLĖ IR SANKCIJOS

23 straipsnis

Pareigos, susijusios su sąskaitomis, atskaitomybe ir auditu

1.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai Institucijai (su kopija Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui ir kompetentingam nacionaliniam valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, informacijos centrui) pateikia:

a)

metines finansines ataskaitas ir lydimuosius raštus, kuriuose nurodo savo pajamas ir išlaidas ir informuoja apie turtą ir įsipareigojimus finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, remdamiesi valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė, taikytina teise, ir savo finansines ataskaitas, pagrįstas tarptautiniais apskaitos standartais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (16) 2 straipsnyje;

b)	metinių finansinių ataskaitų išorės audito ataskaitą, kurioje nurodytas tų finansinių ataskaitų patikimumas ir jų pajamų bei išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas ir kurią parengė nepriklausoma įstaiga ar ekspertas, ir

c)	rėmėjų ir įnašais prisidėjusiųjų ir jų atitinkamų dovanų ar įnašų, apie kuriuos pranešta pagal 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, sąrašą.

2.   Kai Europos politinės partijos išlaidas naudoja kartu su nacionalinėmis politinėmis partijomis arba Europos politinių fondai išlaidas naudoja kartu su nacionaliniais politiniais fondais ar su kitomis organizacijomis, Europos politinės partijos arba Europos politiniai fondai išlaidų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai patyrė per tas trečiąsias šalis, įrodymus nurodo 1 dalyje minėtose metinėse finansinėse ataskaitose.

3.   1 dalies b punkte nurodytas nepriklausomas išorės įstaigas ar ekspertus atrenka, įgalioja ir su jais atsiskaito Europos Parlamentas. Jie deramai įgaliojami atlikti sąskaitų auditą remiantis valstybės narės, kurioje yra jų būstinė arba įsisteigimo vieta, taikoma teise.

4.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai pateikia visą informaciją, kurios savo auditui atlikti paprašo nepriklausomos įstaigos ar ekspertai.

5.   Nepriklausomos įstaigos ar ekspertai informuoja Instituciją ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantį pareigūną apie bet kokią įtariamą neteisėtą veiklą, sukčiavimą ar korupciją, dėl kurių gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams. Institucija ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas apie tai informuoja atitinkamus nacionalinius informacijos centrus.

24 straipsnis

Bendrosios kontrolės taisyklės

1.   Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pareigų, nustatytų šiuo reglamentu, vykdymo kontrolę bendradarbiaudami vykdo Institucija, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir kompetentingos valstybės narės.

2.   Institucija kontroliuoja, ar Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai vykdo su šiuo reglamentu, pirmiausia su 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d–f punktais, 5 straipsnio 1 dalies a–e ir g punktais, 9 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 20, 21 ir 22 straipsniais, susijusias savo pareigas.

Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas tikrina, ar Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai vykdo šiuo reglamentu apibrėžtas savo pareigas, susijusias su Sąjungos finansavimu, kaip nustatyta pagal Finansinį reglamentą. Atlikdamas tokį patikrinimą, Europos Parlamentas imasi būtinų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonių.

3.   2 dalyje nurodyta Institucijos ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno vykdoma kontrolė neapima Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pareigų, susijusių su taikoma nacionaline teise, kaip nurodyta 14 straipsnyje, vykdymo.

4.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai pateikia bet kokią Institucijos, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno, Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ar valstybių narių prašomą informaciją, būtiną kontrolei, už kurią jie atsakingi pagal šį reglamentą, vykdyti.

Kai gaunamas prašymas ir siekiant, kad būtų vykdoma 20 straipsnio nuostatų laikymosi kontrolė, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai pateikia Institucijai informaciją apie atskirų narių įnašus ir tokių narių tapatybę. Be to, prireikus Institucija gali pareikalauti, kad Europos politinės partijos pateiktų pasirašytas patvirtinamąsias narių, turinčių išrinkto nario mandatą, pažymas, siekdama patikrinti, ar laikomasi 3 straipsnio 1 dalies b punkto pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos.

25 straipsnis

Sąjungos finansavimo naudojimas ir kontrolė

1.   Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo asignavimai nustatomi pagal metinę biudžeto procedūrą ir naudojami remiantis šiuo reglamentu ir Finansiniu reglamentu.

Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas įnašų ir dotacijų sąlygas nustato kvietime mokėti įnašus ir kvietime teikti pasiūlymus.

2.   Iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gauto finansavimo kontrolė vykdoma ir jis naudojamas remiantis Finansiniu reglamentu.

Kontrolė taip pat vykdoma remiantis išorės ir nepriklausomo auditoriaus atliekamu metiniu tvirtinimu, kaip numatyta 23 straipsnio 1 dalyje.

3.   Audito Rūmai savo audito įgaliojimus vykdo vadovaudamiesi SESV 287 straipsniu.

4.   Audito Rūmų prašymu Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, gaunantys finansavimą pagal šį reglamentą, jiems pateikia visus Audito Rūmų užduotims vykdyti reikalingus dokumentus ar informaciją.

5.   Sprendime arba susitarime dėl įnašo ir dotacijos aiškiai numatoma, kad Europos Parlamentas ir Audito Rūmai atlieka Europos politinės partijos, gavusios įnašą, arba Europos politinio fondo, gavusio dotaciją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

6.   Audito Rūmai ir Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas arba kita įgaliojimus suteikiančio Europos Parlamento pareigūno įgaliota išorės įstaiga gali atlikti būtinus patikrinimus ir kontrolę vietoje, siekdami nustatyti, ar išlaidos teisėtos ir ar tinkamai įgyvendinamos sprendimo ar susitarimo dėl įnašo ir dotacijos nuostatos, o Europos politinių fondų atveju – ar tinkamai įgyvendinama darbo programa arba veiksmai. Atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politiniai fondai pateikia visus šiai užduočiai vykdyti reikalingus dokumentus ar informaciją.

7.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (17) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų galimus sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su pagal šį reglamentą numatytais įnašais ar dotacijomis. Prireikus, remdamasis savo rezultatais, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali priimti sprendimus dėl sumų išieškojimo.

26 straipsnis

Techninė pagalba

Visa Europos politinėms partijoms Europos Parlamento teikiama techninė pagalba grindžiama vienodo požiūrio principu. Ji teikiama tokiomis pat palankiomis sąlygomis, kokiomis pagalba teikiama kitoms išorės organizacijoms ir asociacijoms, kurioms gali būti teikiama panaši pagalba. Pagalba teikiama gavus sąskaitas faktūras ir mokėjimus.

27 straipsnis

Sankcijos

1.   Vadovaudamasi 16 straipsniu, Institucija nusprendžia pritaikyti sankciją ir išbraukti Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą iš registro bet kuriais šiais atvejais:

a)	kai atitinkamos partijos arba fondo atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, apibrėžtos Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalyje;

b)	kai pagal 10 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas procedūras nustatoma, kad jie nebetenkina 3 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose ar 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytos vienos ar daugiau sąlygų, arba

c)	kai valstybės narės prašymas panaikinti registraciją remiantis tuo, kad rimtai nevykdomi nacionaliniais teisės aktais nustatyti įsipareigojimai, atitinka 16 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytus reikalavimus.

2.   Institucija skiria finansines sankcijas šiais atvejais:

a)

jei pažeidimai nekiekybiniai: i) kai nesilaikoma 9 straipsnio 5 ar 6 dalyse išdėstytų reikalavimų; ii) kai nevykdomi prisiimti įsipareigojimai ir reikalavimų neatitinka Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo pateikta informacija, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d–f punktuose ir 5 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose; iii) kai neperduotas rėmėjų ir jų atitinkamų dovanų sąrašas, kaip reikalaujama 20 straipsnio 2 dalimi, arba apie dovanas nepranešta, kaip reikalaujama 20 straipsnio 3 ir 4 dalimis; iv) kai Europos politinė partija ar Europos politinis fondas pažeidžia 23 straipsnio 1 dalyje arba 24 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas; v) kai Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, apibrėžtos Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalyje; vi) kai atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas bet kuriuo metu tyčia nepateikė informacijos arba tyčia pateikė neteisingą ar klaidinamą informaciją arba įstaigos, šiuo reglamentu įgaliotos atlikti auditą arba Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansavimo gavėjų patikrinimus, metinėse finansinėse ataskaitose aptinka netikslumų, kurie laikytini esminiu aplaidumu arba neteisingai nurodytais punktais, kaip nustatyta pagal tarptautinius apskaitos standartus, apibrėžtus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 2 straipsnyje;

b)

jei pažeidimai kiekybiniai: i) kai Europos politinė partija arba Europos politinis fondas priėmė dovanas ir įnašus, kurių pagal 20 straipsnio 1 arba 5 dalį neleidžiama priimti, nebent būtų tenkinamos 20 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos; ii) kai nesilaikoma 21 ir 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

3.   Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali atimti iš Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo galimybę ateityje gauti Sąjungos finansavimą daugiausia penkeriems metams arba, pažeidimą penkerių metų laikotarpiu pakartojus, daugiausia 10 metų, kai jie pripažįstami padarę 2 dalies a punkto v ir vi papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Tai nedaro poveikio Finansinio reglamento 204n straipsnyje išdėstytoms Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno galioms.

4.   2 ir 3 dalių tikslais Europos politinei partijai ar Europos politiniam fondui taikomos šios finansinės sankcijos:

a)

nekiekybinių pažeidimų atvejais – fiksuota atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo metinio biudžeto procentinė dalis: — 5 % arba — 7,5 %, jei vienu metu padaryta daugiau pažeidimų, arba — 20 %, jei tai pakartotinis pažeidimas, arba — trečdalis pirmiau numatytų procentinių dalių, jei atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas savanoriškai pranešė apie pažeidimą prieš Institucijai pradedant oficialų tyrimą, net jei tai keli vienu metu padaryti pažeidimai arba pakartotinis pažeidimas, ir atitinkama partija ar fondas ėmėsi reikiamų taisomųjų priemonių, — 50 % atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo metinio biudžeto, panaudoto ankstesniais metais, kai jų atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, apibrėžtos Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalyje;

b)

kiekybinių pažeidimų atvejais – fiksuota neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, procentinė dalis vadovaujantis toliau pateikta skale, neviršijant 10 % atitinkamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo metinio biudžeto: — 100 % neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, jei tos neteisėtos sumos neviršija 50 000 EUR, arba — 150 % neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, jei tos neteisėtos sumos viršija 50 000 EUR, bet nesiekia 100 000 EUR, arba — 200 % neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, jei tos neteisėtos sumos viršija 100 000 EUR, bet nesiekia 150 000 EUR, arba — 250 % neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, jei tos neteisėtos sumos viršija 150 000 EUR, bet nesiekia 200 000 EUR, arba — 300 % neteisėtų sumų, kurios buvo gautos arba apie kurias nepranešta, jei tos neteisėtos sumos viršija 200 000 EUR, arba — trečdalis pirmiau nurodytų procentinių dalių, jei atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas savanoriškai pranešė apie pažeidimą prieš Institucijai ir (arba) Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui pradedant oficialų tyrimą ir atitinkama partija ar fondas ėmėsi reikiamų taisomųjų priemonių.

Taikant pirmiau nurodytas procentines dalis, kiekviena dovana ar įnašas vertinami atskirai.

5.   Kaskart, kai Europos politinė partija arba Europos politinis fondas vienu metu būna padarę keletą šio reglamento pažeidimų, taikoma tik už rimčiausią pažeidimą numatyta sankcija, nebent 4 dalies a punkte būtų numatyta kitaip.

6.   Šiuo reglamentu nustatytoms sankcijoms taikomas penkerių metų ribojamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo atitinkamo pažeidimo padarymo dienos, arba, jei pažeidimai nuolatiniai ar pakartotiniai, nuo dienos, kai tie pažeidimai liovėsi.

28 straipsnis

Institucijos, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Institucija, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir valstybės narės, naudodamosi nacionaliniais informacijos centrais, dalijasi informacija ir reguliariai vieni kitus informuoja apie klausimus, susijusius su finansavimo nuostatomis, kontrole ir sankcijomis.

2.   Jie taip pat susitaria dėl praktinių tokių informacijos mainų procedūrų, įskaitant konfidencialios informacijos ar įrodymų atskleidimo ir valstybių narių bendradarbiavimo taisykles.

3.   Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas informuoja Instituciją apie bet kokias išvadas, dėl kurių gali prireikti taikyti sankcijas remiantis 27 straipsnio 2–4 dalimis, kad Institucija galėtų imtis reikiamų priemonių.

4.   Institucija informuoja Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantį pareigūną apie kiekvieną savo priimtą sprendimą dėl sankcijų, kad pastarasis galėtų imtis tinkamų tolesnių veiksmų remdamasis Finansiniu reglamentu.

29 straipsnis

Taisomosios priemonės ir gero administravimo principai

1.   Prieš priimdami galutinį sprendimą dėl 27 straipsnyje nustatytų sankcijų, Institucija arba Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas suteikia Europos politinei partijai ar Europos politiniam fondui galimybę imtis priemonių padėčiai ištaisyti per priimtiną laikotarpį, kuris paprastai neviršija vieno mėnesio. Visų pirma Institucija arba Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas sudaro galimybę ištaisyti kanceliarines ir aritmetines klaidas, pateikti papildomus dokumentus arba informaciją, jei tai būtina, arba ištaisyti smulkias klaidas.

2.   Jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nesiima taisomųjų priemonių, priimamas sprendimas dėl tinkamų 27 straipsnyje nurodytų sankcijų skyrimo.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos 3 straipsnio 1 dalies b–d punktuose ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytoms sąlygoms.

30 straipsnis

Lėšų susigrąžinimas

1.   Remiantis Institucijos sprendimu, kuriuo iš registro išbraukiama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas atšaukia arba nutraukia bet kokį galiojantį sprendimą ar susitarimą dėl Sąjungos finansavimo, išskyrus 16 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose numatytais atvejais. Jis taip pat susigrąžina bet kokį Sąjungos finansavimą, įskaitant ankstesniais metais nepanaudotas Sąjungos lėšas.

2.   Europos politinė partija ar Europos politinis fondas, kuriems sankcija skirta už bet kurį į 27 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalies a punkto v ir vi papunkčiuose išvardytą pažeidimą, dėl to nebeatitinka 18 straipsnio 2 dalies. Todėl Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nutraukia susitarimo dėl įnašo ar dotacijos arba sprendimo dėl Sąjungos finansavimo, gauto pagal šį reglamentą, galiojimą ir susigrąžina pagal susitarimą dėl įnašo ar dotacijos ar sprendimą neteisingai išmokėtas sumas, įskaitant bet kokias ankstesniais metais nepanaudotas Sąjungos lėšas.

Jei toks galiojimas nutraukiamas, Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno mokėjimai apribojami iki tinkamų finansuoti išlaidų, kurias iki dienos, kai įsigalioja sprendimas dėl galiojimo nutraukimo, faktiškai patyrė Europos politinė partija ar Europos politinis fondas.

Ši dalis taikoma ir 16 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytais atvejais.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Informacijos teikimas piliečiams

Atsižvelgdamos į 21 ir 22 straipsnius, taip pat į savo statutus ir vidaus procedūras, rengdamosi rinkimams į Europos Parlamentą, Europos politinės partijos gali imtis visų tinkamų priemonių, kad informuotų Sąjungos piliečius apie nacionalinių politinių partijų, kandidatų ir atitinkamų Europos politinių partijų tarpusavio sąsajas.

32 straipsnis

Skaidrumas

1.   Europos Parlamentas, leidus savo įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui arba Institucijai, tam skirtoje interneto svetainėje paskelbia:

a)

praėjus ne daugiau kaip keturioms savaitėms nuo tada, kai Institucija priima savo sprendimą, – visų užregistruotų Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pavadinimus ir statutus, taip pat dokumentus, pateiktus teikiant prašymus užregistruoti pagal 8 straipsnį, o po šios datos – visus pakeitimus, apie kuriuos pagal 9 straipsnio 5 ir 6 dalis pranešta Institucijai;

b)	praėjus ne daugiau kaip keturioms savaitėms nuo tada, kai Institucija priima savo sprendimą, – nepatenkintų prašymų sąrašą kartu su dokumentais, pateiktais teikiant prašymą užregistruoti pagal 8 straipsnį, ir atmetimo priežastis;

c)	kiekvienų finansinių metų, kuriems gauti įnašai ar išmokėtos dotacijos, metinę ataskaitą, taip pat kiekvienai Europos politinei partijai ir kiekvienam Europos politiniam fondui iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išmokėtų sumų lentelę;

d)	metines finansines ataskaitas ir išorės audito ataskaitas, minėtus 23 straipsnio 1 dalyje, ir – Europos politinių fondų atveju – galutines darbo programų ar veiksmų įgyvendinimo ataskaitas;

e)

rėmėjų pavardes, pavadinimus ir jų dovanas, apie kuriuos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai praneša pagal 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, išskyrus fizinių asmenų dovanas, kurių vertė vienam rėmėjui per metus neviršija 1 500 EUR ir kurios ataskaitose vadinamos mažomis dovanomis. Apie fizinių asmenų dovanas, kurių metinė vertė viršija 1 500 EUR ir nesiekia 3 000 EUR sumos arba jai prilygsta, neskelbiama, jei negautas išankstinis raštiškas rėmėjų sutikimas apie jas paskelbti. Jei neduodama tokio išankstinio sutikimo, tokios dovanos vadinamos mažomis dovanomis. Kiekvienais kalendoriniais metais taip pat skelbiama visa mažų dovanų suma ir rėmėjų skaičius;

f)	20 straipsnio 7 ir 8 dalyse minėtus įnašus, apie kuriuos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai praneša pagal 20 straipsnio 2 dalį, įskaitant įnašus sumokėjusių partijų ar organizacijų, kurios yra narės, tapatybę;

g)	išsamią informaciją apie Institucijos pagal 27 straipsnį priimtus galutinius sprendimus ir jų priežastis, įskaitant, kai tinka, nepriklausomų žymių asmenų komiteto pagal 10 ir 11 straipsnius priimtas nuomones, deramai atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

h)	išsamią informaciją apie kiekvieną galutinį Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančio pareigūno sprendimą ir jo priežastis, kaip nustatyta 27 straipsnyje;

i)	Europos politinėms partijoms suteiktos techninės pagalbos aprašymą ir

j)	Europos Parlamento parengtą šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos vertinimo ataskaitą, minimą 38 straipsnyje.

2.   Europos Parlamentas paskelbia juridinių asmenų, kurie yra Europos politinės partijos nariai, sąrašą, pridedamą prie partijos statuto pagal 4 straipsnio 2 dalį ir atnaujinamą pagal 9 straipsnio 6 dalį, taip pat visą atskirų narių skaičių.

3.   Asmens duomenys 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje neskelbiami, nebent šie asmens duomenys skelbiami pagal 1 dalies a, e ar g punktus.

4.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai viešame pareiškime dėl privatumo galimiems nariams bei rėmėjams suteikia Direktyvos 95/46/EB 10 straipsniu reikalaujamą informaciją ir juos informuoja kad jų asmens duomenis audito ir kontrolės tikslais tvarkys Europos Parlamentas, Institucija, OLAF, Audito Rūmai, valstybės narės arba jų įgaliotos išorės įstaigos ar ekspertai, ir kad jų asmeniniai duomenys bus paskelbti viešai 1 dalyje nurodytoje svetainėje pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Europos Parlamento įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnį, tą pačią informaciją įtraukia į šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje minėtus kvietimus mokėti įnašus arba pasiūlymus.

33 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, Institucija, Europos Parlamentas ir nepriklausomų žymių asmenų komitetas, įsteigtas pagal 11 straipsnį, laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. Asmens duomenų tvarkymo tikslu jie laikomi duomenų valdytojais, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio d punkte.

2.   Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, valstybės narės, vykdydamos su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimu susijusių aspektų kontrolę pagal 24 straipsnį, ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, įgalioti atlikti sąskaitų auditą pagal 23 straipsnio 1 dalį, laikosi Direktyvos 95/46/EB ir ja remiantis priimtų nacionalinių nuostatų. Asmens duomenų tvarkymo tikslu jie laikomi duomenų valdytojais, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio d punkte.

3.   Institucija, Europos Parlamentas ir nepriklausomų žymių asmenų komitetas, įsteigtas pagal 11 straipsnį, užtikrina, kad pagal šį reglamentą jų surinkti asmens duomenys nebūtų naudojami kitu tikslu nei Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo ir narystės Europos politinėse partijose teisėtumui, tvarkingumui ir skaidrumui užtikrinti. Jie ištrina visus tuo tikslu surinktus asmens duomenis praėjus ne daugiau kaip 24 mėnesiams nuo atitinkamų dalių paskelbimo pagal 32 straipsnį.

4.   Valstybės narės ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, įgalioti atlikti sąskaitų auditą, gaunamus asmens duomenis naudoja tik Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo kontrolei vykdyti. Jie ištrina tuos asmens duomenis pagal taikytiną nacionalinę teisę po perdavimo pagal 28 straipsnį.

5.   Asmens duomenys gali būti laikomi ilgesnį nei 3 dalyje nustatytą arba pagal 4 dalyje nurodytą taikytiną nacionalinę teisę numatytą laiką, jei toks laikymas būtinas teismo ar administracinio proceso, susijusio su Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo finansavimu arba naryste Europos politinėje partijoje, tikslais. Visi tokie asmens duomenys ištrinami vėliausiai praėjus vienai savaitei po to, kai galutiniu sprendimu baigiamas minėtasis procesas arba bet kokia audito, apskundimo, bylinėjimosi ar ieškinio nagrinėjimo procedūra.

6.   Duomenų valdytojai, nurodyti 1 ir 2 dalyse, imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad apsaugotų asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo arba nuo atsitiktinio praradimo, pakeitimo, nesankcionuoto atskleidimo ar prieigos prie jų, ypač kai tokie tvarkomi duomenys perduodami tinklu, ir nuo visų kitų neteisėtų tvarkymo būdų.

7.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už stebėseną ir užtikrinimą, kad Institucija, Europos Parlamentas ir nepriklausomų žymių asmenų komitetas, įsteigtas pagal 11 straipsnį, gerbtų ir apsaugotų fizinių asmenų pagrindines teises bei laisves, tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą. Nedarant poveikio jokioms teisminėms teisių gynimo priemonėms, kiekvienas duomenų subjektas gali Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui teikti skundą, jeigu jis mano, kad tvarkydami jo asmens duomenis Institucija, Europos Parlamentas ar komitetas pažeidė jo teisę į asmens duomenų apsaugą.

8.   Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, valstybės narės ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, šiuo reglamentu įgalioti atlikti sąskaitų auditą, pagal taikytiną nacionalinę teisę atsako už bet kokią žalą, padarytą tvarkant asmens duomenis šio reglamento pagrindu. Valstybės narės užtikrina, kad jiems būtų skirtos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos už šio reglamento, Direktyvos 95/46/EB ir pagal juos priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir visų pirma už neteisėtą asmens duomenų naudojimą.

34 straipsnis

Teisė būti išklausytam

Prieš Institucijai ar Europos Parlamento įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui priimant sprendimą, kuriuo galėtų būti neigiamai paveiktos Europos politinės partijos, Europos politinio fondo ar 8 straipsnyje nurodyto pareiškėjo teisės, jie išklauso atitinkamos Europos politinės partijos, Europos politinio fondo atstovus ar pareiškėją. Institucija arba Europos Parlamentas tinkamai paaiškina savo sprendimo priežastis.

35 straipsnis

Teisė apskųsti

Dėl sprendimų, priimtų pagal šį reglamentą, gali būti keliamos bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, kaip numatyta atitinkamomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis.

36 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 24 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje e nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalies a punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182./2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

38 straipsnis

Vertinimas

Europos Parlamentas po konsultacijos su Institucija iki 2018 m. vidurio paskelbia šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos ataskaitą. Tam tikrais atvejais ataskaitoje nurodoma, kaip būtų galima keisti statutą ir finansavimo sistemas.

Iki 2018 m. pabaigos Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti.

39 straipsnis

Veiksmingas taikymas

Prireikus valstybės narės priima tokią nuostatą, kuria būtų tinkamai užtikrintas veiksmingas šio reglamento taikymas.

40 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 panaikinamas ir tai įsigalioja šio reglamento įsigaliojimo dieną. Nežiūrint į tai, jis toliau taikomas vykdant veiksmus ir įsipareigojimus, susijusius su politinių partijų ir politinių fondų finansavimu Europos lygmeniu 2014, 2015, 2016 ir 2017-aisiais biudžetiniais metais.

41 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija ne vėliau negu 2015 m. liepos 1 d. priima deleguotuosius aktus, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalies a punkte.

Šis reglamentas taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. Nežiūrint į tai, 6 straipsnyje nurodyta Institucija sukuriama iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Po 2017 m. sausio 1 d. registruotos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gali kreiptis tik dėl 2018 m. biudžetiniais metais arba po to prasidėsiančios veiklos finansavimo pagal šį reglamentą.

---

(1)  OL C 133, 2013 5 9, p. 90.

(2)  OL C 62, 2013 3 2, p. 77.

(3)  OL C 67, 2013 3 7, p. 1.

(4)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas.

(5)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003 11 15, p. 1).

(6)  OL C 296 E, 2012 10 2, p. 46.

(7)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(9)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(10)  OL C 253, 2013 9 3, p. 12.

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(12)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(13)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(14)  1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385/58).

(15)  OL L 278, 1976 10 8, p. 5.

(16)  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(17)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(18)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

---

---