27.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 114/9

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/12/EB

of 2006 m. balandžio 5 d.

dėl atliekų

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Pagrindinis visų nuostatų dėl atliekų tvarkymo tikslas turėtų būti žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo kenksmingo poveikio, kylančio dėl atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, saugojimo ir išvertimo.

(3)	Atliekų tvarkymo veiksmingumui Bendrijoje pagerinti reikia bendros terminijos ir atliekų sąvokos apibrėžimo.

(4)	Efektyvus ir nuoseklus atliekų šalinimo ir panaudojimo reglamentavimas, išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti taikomas kilnojamajam turtui, kurio savininkas atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti.

(5)	Siekiant tausoti gamtinius išteklius, reikėtų skatinti atliekų panaudojimą ir regeneruotų produktų, tokių kaip žaliavos, panaudojimą. Gali reikėti patvirtinti specialias taisykles pakartotinai panaudojamoms atliekoms.

(6)

Valstybės narės, siekdamos aukšto aplinkos apsaugos lygio, be veiksmų, kuriais užtikrinamas atsakingas atliekų šalinimas ir panaudojimas, turi imtis priemonių, kurios ribotų atliekų susidarymą, ypač skatinti švarias technologijas ir produktus, kurie gali būti regeneruojami ir pakartotinai panaudojami, atsižvelgti į esamas arba potencialias rinkos galimybes dėl panaudojamų atliekų.

(7)	Be to, bet kokie valstybių narių teisės aktų skirtumai dėl atliekų šalinimo ir panaudojimo gali pakenkti aplinkai ir trukdyti funkcionuoti vidaus rinkai.

(8)	Bendrijai kaip visumai svarbu tapti autonomiška atliekų šalinimo prasme ir atskiroms valstybėms narėms reikėtų siekti tokio autonomiškumo.

(9)	Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, valstybėse narėse turėtų būti sudaryti atliekų tvarkymo planai.

(10)	Reikia sumažinti atliekų judėjimą, ir valstybės narės gali numatyti su tuo susijusias priemones savo tvarkymo planuose.

(11)	Siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir veiksmingą kontrolę, būtina numatyti atliekų šalinimu ir panaudojimu užsiimančių įmonių tvirtinimą ir patikrinimą.

(12)	Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir tuomet, jei jos laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų, kai kurias įmones, kurios pačios regeneruoja savo atliekas arba užsiima jų panaudojimu, galima atleisti nuo reikalavimo turėti leidimą. Tokias įmones reikėtų registruoti.

(13)	Tam, kad atliekas būtų galima stebėti nuo jų susidarymo iki galutinio pašalinimo, kitos su atliekomis susijusios įmonės, tokios kaip atliekų surinkėjai, vežėjai ir brokeriai taip pat turi būti tvirtinamos arba registruojamos ir reikiamai patikrinamos.

(14)	Išlaidų dalis, nepadengta įplaukomis už atliekų apdorojimą, turėtų būti padengta pagal principą „teršėjas moka“.

(15)	Šiai direktyvai būtinos įgyvendinti priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(16)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje:

a)	„atliekos“ reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti;

b)	„gamintojas“ reiškia visus asmenis, dėl kurių veiklos susidaro atliekos („pirminis gamintojas“) ir (arba) visus asmenis, kurie vykdo pirminį tvarkymą, maišymą ar kitas operacijas, pakeičiančias šių atliekų pobūdį ar sudėtį;

c)	„turėtojas“ reiškia atliekų gamintoją arba fizinį ar juridinį asmenį, kuris tas atliekas turi;

d)	„tvarkymas“ reiškia atliekų surinkimą, vežimą, panaudojimą ir šalinimą, įskaitant šių operacijų priežiūrą ir šalinimo vietų priežiūrą, po jų uždarymo;

e)	„šalinimas“ reiškia bet kurią operaciją, išvardytą IIA priede;

f)	„panaudojimas“ reiškia bet kurią operaciją, išvardytą IIB priede;

g)	„surinkimas“ reiškia atliekų rinkimą, rūšiavimą ir (arba) atliekų sumaišymą tam, kad jas pervežtų.

2.   1 dalies a punkte nurodytais atvejais Komisija, veikdama 18 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, sudaro sąrašą atliekų, priklausančių I priede nurodytoms kategorijoms. Šis sąrašas yra reguliariai peržiūrimas ir prireikus pataisomas tokia pat tvarka.

2 straipsnis

1.   Ši direktyva netaikoma:

a)	dujų išmetimams į atmosferą;

b)

tam, ką reguliuoja kiti teisės aktai: i) radioaktyviosioms atliekoms; ii) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, tvarkant ir saugant mineralinius išteklius, ir atliekoms iš veikiančių karjerų; iii) kritusiems gyvuliams ir šioms žemės ūkio atliekoms: srutoms ir kitoms natūralioms nepavojingoms medžiagoms, naudojamoms žemės ūkyje; iv) nuotekoms, išskyrus skystas atliekas; v) netinkamoms naudoti sprogstamosioms medžiagoms.

2.   Specialios taisyklės, taikomos ypatingais atvejais arba papildančios šios direktyvos taisykles dėl konkrečių atliekų kategorijų tvarkymo, gali būti nustatytos atskiromis direktyvomis.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, skatinančių:

a)

pirma, atliekų prevenciją arba atliekų gamybos ir jų kenksmingo poveikio mažinimą, ypač tokiomis priemonėmis: i) švarių technologijų, tausojančių gamtos išteklius, kūrimu; ii) technikos plėtra ir rinkai teikiamais produktais, kuriuos gaminant, naudojant ar šalinant būtų kuo mažiau arba ir visai neprisidedama prie atliekų kaupimosi ar žalos didėjimo bei taršos pavojaus; iii) kūrimu atitinkamų technologijų galutiniam pavojingų medžiagų, esančių panaudojimui skirtose atliekose, šalinimui;

b)	antra: i) atliekų panaudojimą jas regeneruojant, pakartotinai panaudojant ar kitokiu būdu gaunant antrines žaliavas, arba ii) atliekų kaip energijos šaltinio panaudojimą.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių ketina imtis siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, išskyrus atvejus, kai taikoma 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (6). Apie šias priemones Komisija informuoja kitas valstybes nares ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai, visų pirma:

a)	nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams;

b)	nesukeliant triukšmo ar kvapų;

c)	nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms.

2.   Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių uždrausti atliekų išmetimą, išvertimą ar nekontroliuojamą šalinimą.

5 straipsnis

1.   Kai reikia ar pageidautina, valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių sudaryti integruotą ir tolygų atliekų šalinimo tinklą naudojant geriausią prieinamą gamybos būdą, nereikalaujantį pernelyg didelių išlaidų. Tinklas turi suteikti galimybę Bendrijai kaip visumai pačiai tvarkyti atliekų šalinimą, o valstybėms narėms siekti to tikslo individualiai, atsižvelgiant į geografines sąlygas ir būtinybę tam tikroms atliekų rūšims naudoti specialius įrenginius.

2.   1 dalyje nurodytas tinklas turi suteikti galimybę atliekas šalinti bet kuriame iš artimiausių objektų tinkamais būdais ir technologijomis, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga.

6 straipsnis

Valstybės narės įsteigia arba paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už šios direktyvos įgyvendinimą.

7 straipsnis

1.   Siekdama (-os) įgyvendinti 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytus tikslus, 6 straipsnyje nurodyta (-os) kompetentinga institucija arba institucijos privalo kuo skubiau sudaryti vieną ar daugiau atliekų valdymo planų. Tokiuose planuose nurodoma:

a)	atliekų, kurias reikia panaudoti arba pašalinti, rūšis, kiekis ir kilmė;

b)	bendrieji techniniai reikalavimai;

c)	bet kurios specialios priemonės, skirtos konkrečioms atliekų rūšims;

d)	tinkamos šalinimo vietos ar objektai.

2.   Planuose, nurodytuose 1 dalyje, gali būti nurodoma, pavyzdžiui:

a)	fiziniai ar juridiniai asmenys, įgalioti rūpintis atliekų tvarkymu;

b)	atliekų panaudojimo ar šalinimo darbų išlaidų sąmata;

c)	atitinkamos priemonės, skatinančios atliekų rinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo racionalizavimą.

3.   Rengdamos tokius planus, valstybės narės turi bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija. Apie tai jos informuoja Komisiją.

4.   Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių užkirsti kelią atliekų judėjimui, neatitinkančiam atliekų valdymo planų. Apie visas tokias priemones jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

8 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kuris atliekų turėtojas:

a)	pasirūpintų, kad atliekas sutvarkytų privatus ar valstybinis atliekų surinkėjas arba įmonė, vykdanti IIA arba IIB prieduose nurodytas operacijas, arba

b)	panaudotų ar pašalintų atliekas pats pagal šios direktyvos nuostatas.

9 straipsnis

1.   Kad galėtų įgyvendinti 4, 5 ir 7 straipsnius, bet kuri įmonė ar ūkio subjektas, vykdantis IIA priede numatytas operacijas, turi gauti atitinkamą 6 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos leidimą.

Tokiame leidime nurodoma:

a)	atliekų rūšis ir kiekis;

b)	techniniai reikalavimai;

c)	būtinos saugos priemonės;

d)	atliekų šalinimo vieta;

e)	tvarkymo būdas.

2.   Leidimai gali būti išduodami tam tikram laikotarpiui, gali būti atnaujinami, išduodami su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais arba, jei numatomas atliekų šalinimo būdas yra nepriimtinas ir žalingas aplinkai, gali būti atsisakoma išduoti leidimą.

10 straipsnis

4 straipsnio taikymo tikslais bet kuri IIB priede nurodytas operacijas vykdanti įmonė ar ūkio subjektas privalo gauti leidimą.

11 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (7) 9 ar 10 straipsniuose numatyto reikalavimo gauti leidimą galima netaikyti:

a)	įmonėms ar ūkio subjektams, savo atliekas šalinantiems gamybos vietoje; ir

b)	įmonėms ar ūkio subjektams, panaudojantiems atliekas.

2.   Išimtis, nurodyta 1 dalyje, gali būti taikoma tik:

a)	jei kompetentingos institucijos yra priėmusios kiekvienai veiklos rūšiai bendrąsias taisykles, nustatančias atliekų rūšis ir kiekius bei sąlygas, kai minimai veiklai gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą, ir

b)	jei atliekų rūšys ir kiekiai bei jų šalinimo ar panaudojimo būdai atitinka 4 straipsnyje numatytas sąlygas.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės ar ūkio subjektai privalo užsiregistruoti kompetentingose institucijose.

4.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie bendrąsias taisykles, priimtas vadovaujantis 2 dalies a punktu.

12 straipsnis

Įmonės ar ūkio subjektai, kurių veikla – atliekų surinkimas ar pervežimas arba jų šalinimo ar perdirbimo organizavimas kitiems asmenims (tarpininkai), jei jiems nereikia gauti atitinkamų leidimų veiklai vykdyti, turi būti registruojami kompetentingose institucijose.

13 straipsnis

Įmones ar ūkio subjektus, vykdančius 9–12 straipsniuose nurodytas operacijas, reguliariai tikrina kompetentingos institucijos.

14 straipsnis

1.   Visos 9 ir 10 straipsniuose minimos įmonės ar ūkio subjektai:

a)	tvarko dokumentaciją apie I priede nurodytų atliekų ir IIA arba IIB priede nurodytų operacijų kiekį, pobūdį, kilmę ir, jei taikytina, paskirtį, surinkimo dažnumą, pervežimo ir tvarkymo būdus;

b)	paprašius suteikia šią informaciją 6 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalies nuostatų laikytųsi ir gamintojai.

15 straipsnis

Pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti:

a)	turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba)

b)	ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.

16 straipsnis

Valstybės narės kas treji metai siunčia Komisijai informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą pagal sektorius, kurioje atsispindi ir kitos atitinkamos Bendrijos direktyvos. Ši ataskaita parengiama Komisijos sudaryto klausimyno arba gairių pagrindu 18 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Klausimynas arba gairės atsiunčiamos valstybėms narėms prieš šešis mėnesius iki ataskaita apimamo laikotarpio pradžios. Ataskaita nusiunčiama Komisijai per devynis mėnesius nuo ja apimamo trejų metų trukmės ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Komisija per devynis mėnesius po ataskaitų iš valstybių narių gavimo paskelbia Bendrijos pranešimą apie direktyvos įgyvendinimą.

17 straipsnis

Pakeitimai, reikalingi užtikrinti, kad šios direktyvos priedai atitiktų mokslo ir technikos pažangą, priimami 18 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

18 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas yra vienas mėnuo.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas yra trys mėnesiai.

4.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Direktyva 75/442/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

21 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 112, 2004 4 30, p. 46.

(2)  2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 102 E, 2004 4 28, p. 106) ir 2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  Žr. III priedo A dalį.

(5)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. stojimo aktu.

(7)  OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

---

---

---

---

---

---