52007DC0806

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.12.2007

KOM(2007) 806 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS AUDITO RŪMAMS

Sukčiavimo prevencija remiantis operatyvinės veiklos rezultatais – dinamiška apsaugos nuo sukčiavimo koncepcija {SEK(2007) 1676}

1. ĮVADAS

Sukčiavimas, korupcija ir kita neteisėta veikla, neigiamai veikianti Europos Sąjungos finansinius interesus, išnaudoja ES fondų valdymo ir priežiūros silpnąsias vietas arba apeina šias procedūras. Todėl siekiant visuose ES biudžeto sektoriuose, susijusiuose tiek su išlaidomis, tiek su pajamomis[1], užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai, nepaprastai svarbu, kad įgaliotos tarnybos, padedamos OLAF, ir toliau gerintų sukčiavimo prevenciją, taikydamos finansų valdymo priemones[2].

Šiame komunikate pateikiama nauja Komisijos apsaugos nuo sukčiavimo koncepcija teisėkūros, sutarčių, taip pat valdymo ir priežiūros sistemų srityje. Ji pakeičia Komisijos komunikatą dėl teisėkūros ir sutarčių valdymo apsaugos nuo sukčiavimo[3], priimtą 2001 m. lapkričio 7 d. siekiant įgyvendinti baltosios knygos „Komisijos reforma“ 94-ąją priemonę [4] .

2. PAGRINDINIAI FAKTAI

2.1. OLAF ir reforma

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įsteigta 1999 m. Jos paskirtis – kovoti su sukčiavimu atliekant nepriklausomus tyrimus, padedant kurti ES kovos su sukčiavimu strategiją ir kaip Komisijos tarnybai rengiant iniciatyvas, reikalingas sukurti arba stiprinti šios srities teisės aktus.

2000 m. Komisija pradėjo administracinę reformą[5]. Finansų valdymo sistema buvo modernizuota, išplečiant įgaliotų pareigūnų atsakomybę ir padidinant jų atskaitomybę.

Baltojoje knygoje „Komisijos reforma“ pateikiamos priemonės, skirtos geriau panaudoti institucijų dalykines žinias, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui. Ši prevencinė politika išsamiau buvo aprašyta Komisijos komunikate „Bendrijos finansinių interesų apsauga – kova su sukčiavimu – bendrosios strategijos koncepcija“[6].

Baltosios knygos dėl reformos „Teisėkūros ir sutarčių valdymo apsauga nuo sukčiavimo“ 94-ąja priemone numatoma:

„ Siekdamos veiksmingiau įgyvendinti dabartinę apsaugos nuo sukčiavimo sistemą, Komisijos tarnybos, siūlydamos priimti naujus teisės aktus, kurie gali turėti įtakos Bendrijos biudžetui, turi pateikti savo pasiūlymų projektus OLAF, kad ši tarnyba tarpžinybinių konsultacijų metu atliktų rizikos įvertinimą. OLAF padės Biudžeto generaliniam direktoratui peržiūrėti Komisijos sutarčių valdymo sistemas (t. y. tipines sutartis, centrinę sutarčių duomenų bazę, valdymo priemones). Teisėkūros procedūros metu OLAF taip pat patars apsaugos nuo sukčiavimo klausimais.“

2.2. Komunikatas dėl teisėkūros ir sutarčių valdymo apsaugos nuo sukčiavimo

2001 m. komunikatu dėl apsaugos nuo sukčiavimo buvo siekiama įgyvendinti Baltojoje knygoje dėl reformos ir Komisijos komunikate dėl bendrosios kovos su sukčiavimo strategijos koncepcijos užsibrėžtus tikslus. Šių tikslų esmė – plėtoti prevencijos kultūrą ir parengti tokius pamatinius teisės aktus, kuriais būtų galima pasipriešinti sukčiavimui ir bet kokiai kitai neteisėtai veiklai. 2001 m. komunikate įtvirtintus prevencijos mechanizmus sudaro du aspektai: teisėkūra ir sutarčių valdymas.

Teisėkūros srityje apsauga nuo sukčiavimo apėmė tik pačius opiausius teisėkūros klausimus. Iš anksto nustačius opiausias Europos politikos sritis, buvo galima tikslingiau formuoti konsultavimosi procedūrą. Komunikate buvo numatytas keturių etapų bendradarbiavimas:

1. sektorių, kuriems būdinga didelė rizika, nustatymo kriterijų apibrėžimas,

2. sektorių, kuriems būdinga didelė rizika, nustatymas,

3. teisėkūros pasiūlymų, prieš kurių priėmimą būtina atlikti jų apsaugos nuo sukčiavimo tyrimą, nustatymas ir

4. išankstinis konsultavimasis su OLAF.

Antrasis 2001 m. komunikato aspektas – sukčiavimo ir pažeidimų prevencija sutarčių valdymo srityje – buvo įgyvendinimas dviem lygiais:

5. tipinių viešųjų pirkimų sutarčių ir susitarimų parengimas centriniu lygiu (Biudžeto generaliniame direktorate), viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo sutarčių nuostatų ir procedūrų derinimas: buvo parengtos visoms Komisijos tarnyboms tinkamos tipinės sutartys ir susitarimai, paskelbtos gairės ir nurodymai (vadovai, aplinkraščiai ir t. t.);

6. sutarčių valdymo tarnybų lygiu buvo parengtos įvairios priemonės, kurias Komisijos tarnybos gali naudoti savo nuožiūra. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, tipinės sutartys ir vietinės duomenų bazės, kurios gali būti sujungtos arba nesujungtos su bendra Komisijos apskaitos duomenų baze, gali būti įdomios specialiems tikslams pasiekti.

2.3. Poreikis sukurti naują apsaugos nuo sukčiavimo koncepciją

Apsaugos nuo sukčiavimo procedūros tikslai buvo pasiekti. OLAF aktyviai dalyvavo vieną po kito peržiūrint teisės aktus, taikomus ES biudžeto įgyvendinimui, ir priimant pamatinius teisės aktus bei Komisijos tarnybų parengtas standartines priemones, skirtas įgyvendinti ES biudžetą. Išsamesnė informacija pateikta pridėtame pranešime apie apsaugos nuo sukčiavimo procedūros rezultatus.

Daugelis svarbiausių finansinių nuostatų artimiausiais metais jau yra apsaugotos nuo sukčiavimo arba taikant formalią apsaugos nuo sukčiavimo procedūrą, arba rengiant tarpžinybines konsultacijas. Yra parengtos standartinės apsaugos nuo sukčiavimo nuostatos, o teisinė bazė, įtvirtinanti ES finansų valdymo taisykles, tampa vis stabilesnė. Todėl 2001 m. komunikate numatytas prevencinis mechanizmas, atrodo, jau nebe toks tinkamas dabartinėmis sąlygomis. Be to, naujoji koncepcija padės pasiekti tų pačių tikslų, kaip antai vidaus kontrolės standartą siekiant veiksmingo valdymo (visų pirma 2, 7 ir 8 standartą).

Komisija taip pat pritaria supaprastinimo politikai, kuria iš dalies norima „toliau konsoliduoti ir supaprastinti vidaus procedūras ir darbo metodus, siekiant efektyvumo ir veiksmingumo, bei sukurti geresnę pusiausvyrą tarp rizikos lygio ir kontrolės sąnaudų“[7]. Todėl tikslinga išankstinei konsultavimosi su OLAF procedūrai suteikti kuo daugiau lankstumo.

3. NAUJOJI KONCEPCIJA

3.1. Naujosios koncepcijos esmė

Naujoji apsaugos nuo sukčiavimo koncepcija iš esmės bus grindžiama OLAF operatyvinės veiklos patirtimi. Įvertinant operatyvinės veiklos rezultatus bus sukurta nauja sąsaja tarp praktinės patirties ir įvairių institucijų priimtų priemonių, skirtų užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui. OLAF geriau panaudos savo patirtį, sukauptą vykdant operatyvinę ir informacijos rinkimo veiklą, ir dalinsis ja su kitomis Komisijos tarnybomis, taip pat ES institucijomis bei agentūromis.

Naująją koncepciją sudaro žinių, gautų iš tiriamosios veiklos ir surinktos informacijos analizės rezultatų, apibendrinimas ir jų perdavimas kompetentingoms institucijoms. Pavyzdžiui, OLAF padės tarnyboms, įgyvendinančioms Bendrijos politiką, apsaugoti finansinius Bendrijų interesus ir parengs rekomendacijas, kaip užtikrinti kuo didžiausią apsaugą nuo sukčiavimo, korupcijos ir pažeidimų.

Kad ši koncepcija būtų veiksminga, kompetentingos institucijos ir (arba) tarnybos turi taikyti atitinkamas priemones.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas sistemos sąlygotiems pažeidimams ir silpnosioms pusėms, visų pirma tada, kai įmanomi tiesioginiai ir mažų sąnaudų reikalaujantys sprendimai (pvz., tipinių formų ir (arba) dokumentų, kaip antai pareiškimo dėl interesų konfliktų nebuvimo, tobulinimas, informacijos mainai tarp tarnybų, gairių keitimas ir pan.).

3.2. Laukiami pokyčiai

Tikimasi, kad peržiūrėtos apsaugos nuo sukčiavimo koncepcijos rezultatai padės sustiprinti tyrimų, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, pažeidimams ir kitai neteisėtai veiklai, neigiamai veikiančios ES finansinius interesus, poveikį.

Informacijos srautas bus intensyvesnis ir bus grindžiamas gaunamų duomenų mainais. Informacijos srautas nepriklausys nuo Komisijos tarpžinybinių konsultacijų finansinio valdymo iniciatyvų klausimais.

OLAF teiks pagalbą ir kitoms Komisijos tarnyboms, siūlydama tikslines analizes, grindžiamas savo atliekamais tyrimais ir informacijos rinkimu. Veiklos rezultatais, pasiektais apsaugos nuo sukčiavimo srityje, bus dalijamasi su visomis tarnybomis, kompetentingomis ES institucijomis ir agentūromis (žr. 5.1, 5.2 ir 5.3 punktus).

3.3. Galimybės taikyti dabartinę konsultavimosi procedūrą

Pateikusios prašymą, Komisijos tarnybos ir ateityje galės taikyti dabartinę 2001 m. komunikate numatytą išankstinę konsultavimosi dėl teisės aktų projektų procedūrą (taip pat dėl ypatingos rizikos arba abejonių, kurios iškilo už pasiūlymą atsakingai tarnybai). Pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl 2001 m. komunikato rezultatų pateikiama tokios rūšies priemonių, taikomų šioje procedūroje, apžvalga.

Išankstinė konsultavimosi procedūra ir ateityje bus taikoma priimant tipines viešųjų pirkimų sutartis ir susitarimus dėl dotacijų skyrimo. Biudžeto generalinis direktoratas, remdamasis sukaupta patirtimi ir peržiūrėtais teisės aktais, ir toliau atnaujins dabartines tipines sutartis bei susitarimus (sprendimus) dėl dotacijų skyrimo ir prireikus rengs naujas standartines formas.

4. NAUJOSIOS KONCEPCIJOS įGYVENDINIMAS

Remiantis naująja koncepcija, rezultatų, kurie bus perduodami kompetentingoms Komisijos tarnyboms, ES institucijoms ir agentūroms, tikimasi sulaukti atliekant tiriamąją veiklą, o renkant informaciją bus vertinama teminių aktų rizika, siekiant užtikrinti apsaugą nuo sukčiavimo.

Apsauga nuo sukčiavimo ir informacijos rinkimas papildys vienas kitą: užtikrinant apsaugą nuo sukčiavimo bus nustatomi klausimai, reikalaujantys išsamaus teminio vertinimo, grindžiamo informacijos rinkimo metodu, o renkant informaciją bus gaunami duomenys, naudingi įgyvendinant laukiamus apsaugos nuo sukčiavimo rezultatus.

4.1. Išsami informacija

Taikant apsaugos nuo sukčiavimo koncepcijos įgyvendinimo procedūrą neatmetamas nė vienas informacijos šaltinis.

OLAF analizuos savo tiriamąją veiklą, vadovaudamasi struktūriniu ir daugiašakiu metodu. Bus analizuojama iš vidaus ir nepriklausomų tyrimų išplaukianti informacija bei kita operatyvinė OLAF veikla.

Remiantis naująja koncepcija ne tik numatoma teisinė pareiga informuoti Komisiją ir OLAF apie bet kokius konkrečius įtariamo sukčiavimo požymius, bet ir bus užtikrinti sklandesni informacijos tarp kontroliuojančių institucijų mainai. Informacijos mainai taip pat apims audito rezultatus, visų pirma Vidaus audito tarnybos (VAT) atlikto audito rezultatus. Ši tarnyba praneš OLAF apie visus audito metu nustatytus potencialius sistemos sąlygotus pažeidimus, kurie galėtų kelti pavojų. Tokią pačią informaciją apie potencialius sistemos sąlygotus pažeidimus OLAF tarnybai turėtų perduoti ir Vidaus audito gebėjimų tarnyba (VAG) bei ex post kontrolę atliekančių operatyvinių tarnybų skyriai (audito programos ABAC duomenys).

Prireikus apsaugos nuo sukčiavimo analizę papildys Europos Audito Rūmų ataskaitos bei nustatyti faktai ir įgaliotų generalinių direktoratų audito ataskaitos. Išsamesnę analizę užtikrins metinės veiklos ir kitos valdymo ataskaitos, kuriose aiškiai nurodomos silpnosios vietos ir priemonės, priimtos vadovaujantis OLAF rekomendacijomis.

Valstybių narių valdžios institucijų, taip pat audito ir kontrolės įstaigų informacija taip pat padės įdiegti naująją koncepciją. Pažeidimai, apie kuriuos nacionalinės valdžios institucijos pranešė vadovaudamosi Bendrijos teisės aktais[8], suteikia informacijos apie potencialią riziką. Į apsaugos nuo sukčiavimo analizę taip pat galės būti įtraukti nacionalinių teismų sprendimai, tiesiogiai susiję su ES finansinių interesų apsauga.

4.2. Pagrindiniai apsaugos nuo sukčiavimo procedūros žingsniai

Procedūrą sudaro tokie pagrindiniai žingsniai:

7. Informacija renkama, remiantis tyrimų ir kitos operatyvinės veiklos rezultatais bei kitais išorės šaltiniais (žr. 4.1 punktą). Iš konkrečių tyrimų surinktai informacijai bus užtikrintas visiškas konfidencialumas, kad nebūtų atskleisti duomenys apie asmenis, konfidenciali arba ypatingai reikšminga informacija.

8. Siekiant nustatyti galimas silpnąsias arba opias teisės aktų, sutarčių arba valdymo (kontrolės) sistemų vietas, analizuojama surinkta informacija ir atvejų rinkiniai.

9. Parengiamos rekomendacijos siekiant išvengti nustatytų silpnųjų vietų arba pagerinti apsaugą nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos.

10. Nustatyti faktai ir rekomendacijos perduodamos Komisijos tarnyboms, kompetentingoms ES institucijoms ir agentūroms.

11. Komisijos tarnybos ir ES institucijos bei agentūros pateikia savo atsiliepimus.

5. REKOMENDACIJOS IR KITOS INFORMACIJOS MAINų PRIEMONėS

Aprašytos procedūros tikslas – parengti rekomendacijas ir informaciją apie apsaugą nuo sukčiavimo. Šie duomenys individualiai arba kolektyviai bus perduodami tiesiogiai Komisijos tarnyboms, ES institucijoms bei agentūroms, visų pirma atsakingoms už „giminingas politikos sritis“.

OLAF rekomendacijos nebus privalomojo pobūdžio. Prireikus jos bus aptariamos per atviras ir lanksčias diskusijas su adresatais.

Jų įgyvendinimas, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę bei administracinę įgyvendinimo naštą, patenka į Komisijos tarnybų, kompetentingų ES institucijų ir agentūrų kompetencijos sritį.

5.1. Konkrečios rekomendacijos

Tais atvejais, kai ES finansinių interesų apsaugai užtikrinti Komisijos tarnyboms, ES institucijoms ir agentūroms reikia imtis specialių priemonių, OLAF teiks ad hoc rekomendacijas.

Kompetentinga tarnyba bus raginama apsvarstyti galimybę priimti ir (arba) įgyvendinti tinkamą priemonę, kuria būtų pašalinama arba sumažinama OLAF konstatuota ypatinga rizika arba silpnosios vietos. Be to, kompetentingų Komisijos tarnybų, ES institucijų ir agentūrų bus prašoma pranešti OLAF apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią žalai ES finansiniams interesams.

5.2. Bendros rekomendacijos ir dažniausių atvejų rinkiniai

Be to, suinteresuotiesiems subjektams bus teikiamos rekomendacijos, pagrįstos rizikos analize ir sukčiavimo modeliais, nustatytais apžvelgus dažniausių atvejų, kuriems būdingi panašūs pažeidimai, rinkinius. Kompetentingų Komisijos tarnybų, ES institucijų ir agentūrų bus prašoma pranešti OLAF apie priemones, kurių jos kompetencijos srityje vėliau ėmėsi siekdamos išvengti panašių situacijų.

Be to, bus parengtas atvejų su anoniminiais duomenimis rinkinys, į kurį įeis sukčiavimo ir pažeidimų modeliai bei pažeidėjų veikimo būdai, su kuriuo galės susipažinti Komisijos tarnybų (prireikus ir kitų ES institucijų) darbuotojai, kuriems ši informacija reikalinga darbui.

5.3. Apsaugos nuo sukčiavimo gairės

1995 m. Komisija pateikė iniciatyvą dėl patikimo ir veiksmingo finansų valdymo[9] (SEM 2000). Per pirmuosius du etapus buvo siekiama gerinti finansų valdymą Komisijoje, o pagrindinis trečiojo etapo uždavinys buvo gerinti tos Bendrijos biudžeto dalies (daugiau nei 80 %) valdymą, už kurį atsakingos valstybės narės.

Komisija priėmė „Apsaugos nuo sukčiavimo įvertinimo gaires“[10], vadovaudamasi SEM 2000 7-ąja rekomendacija[11]. Šiomis gairėmis, kurias paskelbė Komisijos generalinis sekretoriatas, siekiama padėti Komisijos darbuotojams, užsiimantiems finansų valdymu ir ES finansinių interesų apsauga.

Visi suinteresuotieji asmenys, įskaitant ir valstybes nares, galės susipažinti su naująja gairių versija, kurią parengė OLAF, o Komisija paskelbė. Jos bus grindžiamos informacija, gauta apsaugos nuo sukčiavimo procedūros metu, ir bus skelbiamos internete. Prireikus gaires būtų galima skirstyti pagal sektorius arba giminingas politikos sritis.

5.4. Informacija kontrolės ir audito tarnyboms

Įgyvendinant naująją apsaugos nuo sukčiavimo koncepciją, ypatingas dėmesys bus skiriamas struktūros arba sistemos sąlygotoms silpnosioms pusėms, kurių dar neanalizavo audito ir kontrolės tarnybos arba kurios dar nebuvo nustatytos atliekant kitą sisteminę kontrolę. Apie tokias sistemos sąlygotas ES institucijose aptiktas silpnąsias valdymo sistemos puses arba galimas spragas bus pranešama ne tik valdymo tarnyboms, bet ir VAT, suinteresuotai VAG tarnybai arba kitų ES institucijų ar agentūrų vidaus auditoriams.

5.5. Naujosios koncepcijos lankstumas

Siekiant sukčiautojams sukurti nuolatines papildomas kliūtis ir užkirsti kelią sistemos sąlygotiems pažeidimams, naujoji apsaugos nuo sukčiavimo politika turi būti formuojama kaip lanksti priemonė, galinti greitai prisitaikyti prie pokyčių.

OLAF reguliariai vertins būtinybę sutelkti apsaugos nuo sukčiavimo veiklą į kitas konkrečias sritis ir pritaikyti analizę taip, kad ji veiktų kuo veiksmingiau. Atsižvelgiant į nustatytą riziką ar silpnąsias vietas ir turimus išteklius, tam tikru metu gali prireikti sutelkti OLAF veiklą į tam tikrus Bendrijos biudžeto sektorius. Iš pradžių apsaugos nuo sukčiavimo procedūra bus taikoma tiesioginių išlaidų sektoriui.

6. IšVADOS

Naująja šiame komunikate įtvirtinta apsaugos nuo sukčiavimo koncepcija siekiama gerinti sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, vadovaujantis OLAF tyrimų ir kitos operatyvinės veiklos metu sukaupta patirtimi.

Su šios naujos procedūros rezultatais bus supažindinamos Komisijos tarnybos ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat valstybės narės, valdančios ir (arba) kontroliuojančios ES pajamas arba išlaidas. Pirmieji rezultatai, kurių tikimasi antrąjį 2008 m. pusmetį, bus pateikti ad hoc rekomendacijų ir dažniausių atvejų rinkinio forma.

Šiame komunikate numatyta koncepcija bus vertinama pasibaigus trejų metų bandomajam laikotarpiui.

Apie apsaugos nuo sukčiavimo veiklą Komisija informuos savo metinėje ataskaitoje dėl kovos su sukčiavimu, skelbiamoje remiantis EB sutarties 280 straipsniu.

7. PRIEDAI

12. Procedūros schema.

13. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl apsaugos nuo sukčiavimo mechanizmo, numatyto 2001 m. lapkričio 7 d. priimtame Komisijos komunikate dėl teisėkūros ir sutarčių valdymo apsaugos nuo sukčiavimo, rezultatų.

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[2] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006.

[3] 2001 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatas dėl teisėkūros ir sutarčių valdymo apsaugos nuo sukčiavimo, SEC(2001) 2029, nepaskelbtas OL. Žr. jo 3.3 punktą.

[4] Baltoji knyga „Komisijos reforma“, I dalis (COM(2000)0200 galutinis).

[5] 2000 m. balandžio 5 d. baltoji knyga „Komisijos reforma“, II dalis (veiksmų planas), COM (2000) 200 galutinis / 2.

[6] COM(2000) 358 galutinis.

[7] 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Pažangos ataskaita apie Komisijos reformą – padėtis po reformos“, COM (2005) 688 galutinis.

[8] 1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1681/94 dėl pažeidimų ir su struktūrinės politikos finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo, OL L 178, 1994 7 12, p. 43–46 ir Komisijos reglamentas Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 595/91.

[9] Komisijos iniciatyva „Patikimas ir veiksmingas finansų valdymas“ (SEM 2000) – 1995 m. bendroji Europos Komisijos ataskaita, 976 punktas.

[10] 1996 m. gegužės 6 d. dokumentas SG/C/3/ED D96, nepaskelbtas OL.

[11] Ši rekomendacija paskelbta tik prancūzų kalba pagal vidaus sprendimą dėl ankstesnių archyvavimo sistemų. Communication de la Commission adoptée sur communication de Mme Gradin. Etanchéité de la législation à la fraude: mise en œuvre de la recommandation n°7 de SEM 2000, phase 2 , SEC (1996) 1802/4, 1996 m. spalio 11 d.