4.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/18

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą laikotarpio nuo 2009/2010 m.–2014/2015 m. Jungtinės Karalystės konvergencijos programą.

(2)

Po kelerių metų spartaus augimo 2007 m. prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei JK bendrasis vidaus produktas iš viso sumažėjo maždaug 6 %, o paskutinį 2009 m. ketvirtį atsirado nedidelių atsigavimo požymių. Prieš krizę laipsniškai didėjo namų ūkių ir finansų sektorių įsiskolinimo rodiklis, dėl to krizė iš dalies pasunkėjo, nes priklausomybė nuo grynųjų kapitalo srautų į šalį buvo didelė ir nuolatinė. Reaguodamas į prasidėjusią krizę, centrinis bankas pradėjo ryžtingą palūkanų normų mažinimo, bankų sektoriaus likvidumo užtikrinimo paramos ir (nuo 2009 m. kovo mėn.) monetarinio stimuliavimo programą. Vyriausybė taip pat aktyviai ėmėsi priemonių finansų sistemai stabilizuoti, be kita ko, didelėmis kapitalo injekcijomis, indėlių garantijomis ir atsakomybės draudimu. Laikydamasi EEAP vyriausybė įgyvendino didelio masto fiskalines skatinamąsias priemones, kurios kartu su automatinių stabilizatorių poveikiu ir turto kainų sumažėjimo poveikiu pajamoms iš dalies lėmė didelį valstybės finansų būklės pablogėjimą. Prie JK valstybės finansų tvarumo prastėjimo prisidėjo tai, kad jau iki krizės pirminis balansas buvo didelis struktūrinis deficitas, todėl valdžios sektoriaus nominalusis deficitas krizei prasidėjus netrukus išaugo gerokai virš 3 % BVP pamatinės vertės. Todėl Jungtinei Karalystei 2008 m. liepos 8 d. pradėta perviršinio deficito procedūra ir 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba pateikė naujausias rekomendacijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, kaip ištaisyti deficitą iki 2014–2015 m. Kelerių ateinančių metų pagrindiniai JK ekonomikos uždaviniai – stabilizuoti valstybės finansų būklę namų ūkių sektoriui šiuo metu mažinant esamą įsiskolinimo santykį; užtikrinti pakankamą kreditavimą vis dar pažeidžiamoje finansų sistemoje, kur daugelis kredito teikėjų sumažino skolinimą; ir paremti gamybos perėjimą prie didesnės eksportuojamos produkcijos dalies, kad išorės balansas ilgam pagerėtų.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, poveikis potencialios gamybos apimties lygiui taip pat buvo neigiamas. Dėl mažesnių investicijų ir kreditavimo galimybių krizė potencialiam augimui taip pat gali turėti įtakos vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Visų pirma Jungtinei Karalystei svarbu vykdyti reformas, kuriomis būtų didinama kvalifikacija ir produktyvumas.

(4)

Programoje pateikiami du makroekonominiai scenarijai: pagrindinis ir nuosaikesnis alternatyvus, kuris pagrįstas ketvirčiu procentinio punkto mažesne augimo tendencija, nei nurodyta pagrindiniame scenarijuje. Valstybės finansų projekcijos pagrįstos alternatyviu scenarijumi, kuriuo remiamasi vertinant atnaujintą programą. Šiame scenarijuje numatoma, kad 2010/2011 m. BVP augimas pakils iki 2 %, o laikotarpiu nuo 2011/2012 m. iki 2014/2015 m. – iki 3¼ % per metus. Tačiau, atsižvelgiant į naujausius duomenis, galima teigti, kad net šis nuosaikesnis scenarijus, parengtas 2009 m. gruodžio pradžioje, pagrįstas optimistinėmis augimo prielaidomis, visų pirma 2010/2011 m. ir 2011/2012 m. (2). Infliacijos projekcijos yra tikroviškos. Programoje nepateikta aiškių valiutos kurso prognozių ir daroma prielaida, kad BVP augimą teigiamai veiks grynoji prekyba, atsargų ciklas ir (nuo 2011 m.) vidaus paklausa, visų pirma kapitalo investicijos ir privatus vartojimas. Šios prielaidos iš esmės patikimos. Grynosios prekybos poveikis atitinka Komisijos prognozes, nors šias projekcijas neigiamai veikia neigiamas grynosios prekybos poveikis antrąjį 2009 m. pusmetį. Neigiamą privačiam vartojimui kylančią riziką sudaro galimas disponuojamųjų pajamų augimo sulėtėjimas dėl, inter alia, nepakankamai atsigavusios darbo rinkos ir tolesnis namų ūkių santaupų rodiklio didėjimas.

(5)

Programoje apskaičiuota, kad 2009/2010 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 12,7 % BVP. Reikšmingas padidėjimas, palyginti su 6,8 % BVP deficitu 2008/2009 m., daugiausia rodo krizės poveikį valdžios sektoriaus finansams. Apskaičiuota, kad 2009/2010 m. valdžios sektoriaus pajamų santykio sumažėjimas ir išlaidų santykio padidėjimas, pakoreguotas atsižvelgiant į staigų nominaliojo BVP sumažėjimą, valdžios sektoriaus deficito padidėjimą nulėmė atitinkamai maždaug 45 % ir 55 %. Ekonominės veiklos apimčių sumažėjimo poveikis valstybės finansams padidėjo dėl to, kad recesija buvo susijusi su dideliu nuosmukiu finansų ir būsto rinkose, kurios iki tol buvo pagrindiniai pajamų šaltiniai. Be to, maždaug ketvirtadalį 2009/2010 m. deficito padidėjimo nulėmė vyriausybės pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą (EEAP) priimtos skatinamosios priemonės, iš viso sudarančios 1½ % BVP, taip pat ir sprendimas leisti visu pajėgumu naudoti automatinius stabilizatorius ekonomikai skatinti. Tačiau, sparčiai pablogėjus valstybės finansų būklei, labai sumažėjo JK galimybės vykdyti laisvesnę fiskalinę politiką, tuo pačiu išlaikant biudžeto tvarumą, todėl būtina sparčiai gerinti biudžeto būklę. Atsižvelgiant į Tarybos rekomenduojamą pasitraukimo strategiją ir siekiant iki 2014/2015 m. perviršinį deficitą ištaisyti bei atkurti tvarią valstybės finansų būklę, reikia įgyvendinti papildomą griežtą fiskalinį konsolidavimą. Programoje išdėstytų konsolidavimo planų įgyvendinimas padės vidutinės trukmės laikotarpiu palaikyti tvarumą ir pagerinti fiskalinę būklę.

(6)

Atnaujintoje programoje numatomas 2010/2011 m. metinis valdžios sektoriaus deficito rodiklio sumažėjimas 0,6 proc. punkto iki 12,1 % BVP. Nedidelis valdžios sektoriaus deficito sumažėjimas tiesiogiai rodo planuojamą nominalų valdžios sektoriaus pajamų padidėjimą 6½ %, maždaug trečdalį šio padidėjimo lemia PVM tarifo padidinimas 2010 m. sausio mėn. iki dydžio, buvusio prieš skatinamųjų priemonių taikymą. Kita vertus, numatoma, kad valdžios sektoriaus išlaidos toliau labai (nors ir mažesniu tempu) didės: nominalus ir realus padidėjimas atitinkamai sieks maždaug 4½ % ir 2¼ %, palyginti su ankstesniais metais, todėl išlaidų ir BVP santykis nuo praėjusių metų nesikeičia. Apskritai, diskrecinėmis priemonėmis, kurios įsigalios 2010/2011 m., įskaitant priemones, apie kurias pranešta 2008 m. lapkričio mėn. 2008 m. išankstinėje biudžeto ataskaitoje ir 2009 m. balandžio mėn. 2009 m. biudžete, valdžios sektoriaus deficitas bus sumažintas maždaug 1,0 % BVP. Apskaičiuota, kad struktūrinis balansas, kuris apibrėžiamas kaip pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, 2010/2011 m. pagerės dar mažiau, t. y. ¼ % BVP. Apskaičiuota, kad struktūrinio biudžeto deficito sumažėjimas yra gerokai mažesnis už grynąjį minėtų diskrecinių priemonių poveikį ir rodo tai, kad dėl ekonominės veiklos struktūros toliau mažėja bendras pajamų elastingumas.

(7)

Nors programoje fiskalinio konsolidavimo nuo 2009/2010 m. planai yra nustatyti, atnaujintoje programoje nepateiktas vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kurį pasiekus būtų atkurtas valstybės finansų tvarumas (3). Taigi, Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų nesilaikoma. Programoje pateikta vidutinės trukmės fiskalinė strategija yra kur kas mažesnio užmojo, nei 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba rekomendavo pagal 126 straipsnio 7 dalį , ir neatitinka rekomendacijos iki 2014/2015 m. sumažinti deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP vertės.

Programoje numatyta, kad visų pirma, valdžios sektoriaus deficitas 2014/2015 m., t. y. suėjus galutiniam terminui, iki kurio JK turi sumažinti deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP vertės, bus 4,7 % BVP. Vidutinis metinis struktūrinio deficito sumažėjimas, Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką, 2010/2011 m.–2014/2015 m. laikotarpiu yra tik 1,0 % BVP, t. y. ¾ proc. punkto mažesnis, negu 2009 m. gruodžio mėn. rekomendavo Taryba. Maždaug 60 % valdžios sektoriaus deficito rodiklio sumažėjimo, kuris sudaro 7½ proc. punkto, nuo 2011/2012 m. iki 2014/2015 m. planuojama pasiekti ribojant išlaidų augimą. Planuojama, kad valdžios sektoriaus pirminės išlaidos šiuo laikotarpiu padidės vidutiniškai apie 1½ % per metus, tai reiškia, kad realus sumažėjimas sudarys vidutiniškai ¾ % per metus. Beveik ketvirtadalį išlaidų santykio sumažėjimo nuo 2011/2012 m. iki 2014/2015 m. lemia investicinių išlaidų mažinimas. Diskrecinės pajamų didinimo priemonės, įskaitant nuo 2010 m. balandžio mėn. įvedamą papildomą pajamų mokesčio viršutinę ribą ir nuo 2011 m. balandžio mėn. planuojamą socialinio draudimo įmokos tarifų didinimą, sudaro apie 10 % numatomo biudžeto deficito sumažėjimo nuo 2011/2012 m., o apie 30 % nominaliojo deficito sumažėjimo lemia programoje numatomas ciklinis ekonomikos atsigavimas. 2010 m. kovo 24 d. pristatytame 2010 m. biudžete apskaičiuotas 2009/2010 m. deficitas yra ½ % BVP mažesnis nei prognozuojama programoje, nes dėl geresnių nei prognozuota rodiklių deficitas ateinančiais metais bus mažesnis. Biudžete numatytos naujos fiskalinės politikos griežtinimo priemonės, kurios visos programos laikotarpiu sudarys 0,1 % BVP, o 2014/2015 m. planuojamas deficitas sudarys 4,2 % BVP.

(8)

Biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni, nei numatoma programoje, per visą laikotarpį. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatomas silpnesnis ekonomikos augimas 2010/2011 m. ir 2011/2012 m. ir, Komisijos tarnybų vertinimu, mažai tikėtina, kad 2012/2013 m.–2014/2015 m. JK ekonomikos augimas pasiektų 3¼ % per metus, kaip numatoma programoje. Programoje numatytos labai palankios makroekonominės aplinkybės kelia riziką programoje pateiktoms fiskalinėms projekcijoms.

Jei nuo 2011/2012 m. ekonomika augtų lėčiau, nei tikimasi, valdžios sektoriaus deficitas būtų didesnis už programoje numatytą. Vyriausybės vidutinės trukmės konsolidavimo programa daugiausia pagrįsta prielaida, kad pirminės išlaidos bus smarkiai apribotos precedento neturinčiu mastu, bet 2011/2012 m.–2014/2015 m. laikotarpiu ši prielaida dar nėra nepagrįsta išsamiais departamentų išlaidų planais (pateikti planai tik iki 2010/2011 finansinių metų pabaigos). Tai, kad išsamių departamentams nustatytų išlaidų ribų, kuriomis būtų paremtos bendrų programos išlaidų prielaidos, nėra, dar labiau verčia abejoti programos vidutinės trukmės fiskaliniu planu. Siekiant smarkiai sulėtinti vidutinės trukmės išlaidų augimą, kaip numatoma atnaujintoje programoje, reikia spręsti veiksmingumo problemas ir iš esmės peržiūrėti viešojo sektoriaus prioritetus. Apskritai kyla sudėtingų su planų įgyvendinimu susijusių uždavinių, kurie siejami su iki tol precedento neturėjusio masto planuojamu išlaidų ribojimu, kurį reikės užtikrinti ilgą laiką. Be to, taikydama intervencines priemones finansų sektoriuje, Jungtinė Karalystė prisiėmė didelių nenumatytų įsipareigojimų. Pagal turto apsaugos programą vyriausybė sutiko apdrausti bankų sektoriaus aktyvų už beveik 20 % BVP. Nors apdraustoms paskoloms ir investicijoms kylančios įsipareigojimų nevykdymo rizikos mastas labai neaiškus, programa galėtų vyriausybei sukelti grynųjų išlaidų, jei vyriausybės paramai išleistos lėšos ateityje nebus visiškai susigrąžintos. Fiskalinio konsolidavimo tempas dėl to galėtų sumažėti.

(9)

Apskaičiuota, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2009/2010 m. sudaro maždaug 73 % BVP, palyginti su 55½ % ankstesniais metais. Maždaug trys penktadaliai skolos santykio padidėjimo 2009/2010 m. susiję su dideliu pirminiu deficitu, o atsargų ir srautų koregavimas dėl vyriausybės skolinimosi bankų sektoriaus akcijų įsigijimui finansuoti ir skolinimo komercinėms finansų įstaigoms nulėmė beveik 3¾ proc. punkto skolos santykio padidėjimo. Numatoma, kad skolos santykis 2010/2011 m.–2014/2015 m. padidės dar 18 ¼ proc. punktų. Programoje numatoma, kad skolos santykis 2014/2015 m. stabilizuosis ir bus maždaug 91½ % BVP, nes didelio nominaliojo BVP augimo poveikis skolos santykiui turėtų atsverti valdžios sektoriaus skolos padidėjimą, priklausomą nuo pirminio balanso, kuris programos laikotarpio pabaigoje ir toliau turėtų būti neigiamas, ir palūkanų mokėjimų, kurie turėtų padidėti nuo 2¼ % BVP 2009/2010 m. iki beveik 4 % 2013/2014 m. Skolos santykiui per programos laikotarpį taip pat kyla tam tikra rizika. Teigiamas aspektas – sėkmingai pardavus bankų sektoriaus akcijas, įsigytas vyriausybei vykdant finansų sektoriaus intervencijas, būtų galima mažinti valdžios sektoriaus skolą. Neigiama skolos santykio rizika daugiausia susijusi su tikimybe, kad deficitas bus didesnis nei numatoma, ir tuo, kad neigiamos įtakos turėtų mažesnis nei tikimasi BVP augimas dėl mažesnio realaus ekonomikos augimo; dėl pasaulio ar vidaus rinkų įtakos galimai didesnių skolinimosi išlaidų poveikis turėtų būti palyginti nedidelis, atsižvelgiant į JK ilgą grąžinimo terminą, nors tai vis tiek nepadėtų.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, pagrįstos prielaida, kad BVP augimo dydžiai tik palaipsniui vėl pasieks iki krizės prognozuotus lygius, o mokesčių dydžiai vėl bus tokie kaip iki krizės, rodo, kad dėl programoje numatytos biudžeto strategijos, vertinant nominaliąja verte ir nekeičiant politikos, bus pakankamos siekiant iki 2020 m. stabilizuoti skolos ir BVP santykį.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui beveik prilygsta ES vidurkiui, todėl programoje apskaičiuota 2009 m. biudžeto būklė kelia riziką valstybės finansų tvarumui, netgi dar neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui. Užtikrinus pirminį perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu ir kartu vykdant struktūrines reformas, būtų lengviau mažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką, kurią Komisija 2009 m. tvarumo ataskaitoje (4) įvertino kaip didelę. Bendrosios skolos santykis Sutartyje nustatytą pamatinę vertę viršija per visą programos laikotarpį.

(12)

Fiskalinės atsakomybės aktu, kurį parlamentas patvirtino 2010 m. vasario 10 d., nustatytas teisės aktais pagrįstas JK valdžios institucijų fiskalinis planas. Šiame akte išdėstytas fiskalinio konsolidavimo planas, pagal kurį reikalaujama, kad vyriausybė „perpus sumažintų viešojo sektoriaus grynąjį skolinimąsi, išreikštą BVP procentine dalimi, per ketverius metus nuo numatomo jo aukščiausio taško 2009/2010 m. Vyriausybė nustato tikslą, kuris antrinės teisės aktuose įtvirtinamas teisės aktu, kad skolinimasis neviršytų 5,5 proc. BVP 2013/2014 m.“ Plane taip pat reikalaujama, kad vyriausybė „mažintų skolinimąsi, išreikštą BVP procentine dalimi, kiekvienais metais 2009/2010 m.–2015/2016 m. ir užtikrintų, kad viešojo sektoriaus grynoji skola, išreikšta BVP procentine dalimi, sumažėtų 2015/2016 m.“. Konkretesnė išlaidų kontrolė vykdoma taikant daugiamečių išlaidų apžvalgų sistemą, kai nustatomi bendri išlaidų paketai ir kiekvieno departamento nuspėjamų išlaidų ribos. Tačiau valstybės išlaidos ne visuomet buvo pakankamai kontroliuojamos – galutiniai bendrų išlaidų rodikliai 2002/2003 m.–2008/2009 m. pagal vidurkį viršydavo pradines viršutines ribas, nustatytas per išlaidų apžvalgas. Fiskalinės atsakomybės akte taip pat reikalaujama, kad vyriausybė parlamentui „pateiktų paaiškinimą, jei tikslai neįgyvendinami“. Kad sumažėtų tikslų neįgyvendinimo rizika, būtų naudinga sugriežtinti jų tikroviškumo įvertinimo ir veiksmų nenumatytais atvejais plano mechanizmą, kuris būtų vykdomas, jei pagrindinės prielaidos ir makroekonominės prognozės pasirodytų netikslios.

Apskritai, nors Fiskalinės atsakomybės aktas – žingsnis teisinga linkme, Akte pateiktas konsolidavimo planas yra kur kas mažesnio užmojo, negu numatyta 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje pagal 126 straipsnio 7 dalį ir neatitinka reikalavimo deficitą iki mažesnės vertės negu 3 % BVP pamatinė vertė sumažinti iki 2014/2015 m.

(13)

Valdžios sektoriaus išlaidų santykio didėjimas nuo 2000 m. ir ypač staigus padidėjimas pastaraisiais metais rodo poreikį užtikrinti JK valstybės išlaidų veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą. Per trejų metų laikotarpį, kuriam taikoma 2007 m. išsami išlaidų apžvalga (t. y. 2008/2009 m.–2010/2011 m.) JK vyriausybė įsipareigojo užtikrindama geriausią kainos ir kokybės santykį papildomai sutaupyti 2½ % BVP. Maždaug penktadalį šios sumos sudaro lėšos, kurias vyriausybė planuoja sutaupyti per 2007 m. apžvalgos laikotarpį, atsižvelgdama į išvadas, padarytas vienerių metų Veiklos veiksmingumo programoje, pagal kurią nagrinėtos viešojo sektoriaus veiklos išlaidos ir nustatyta galimybių didinant veiksmingumą iki 2013/2014 m. per metus sutaupyti po 1 % BVP, palyginti su 2007/2008 m. Bus labai svarbu įvertinti šių didelio užmojo ir apgalvotų veiksmingumo didinimo iniciatyvų sėkmę, siekiant įrodyti, kad jomis iš tikrųjų gerinama valstybės finansų kokybė ir ribojamos valstybės išlaidos. Šiuo atžvilgiu reikėtų palankiai vertinti Nacionalinės audito tarnybos paskelbtus planus įvertinti 2007 m. apžvalgos laikotarpiu sutaupytas lėšas. Be to, ypač tinkama tai, kad pagal Visuomeninės vertės programą didžiausias dėmesys skiriamas siekiui iki 2012/2013 m. maždaug po ½ % BVP per metus didinti veiksmingumą visuomenės sveikatos sektoriuje, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2000 m. JK Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos išlaidos smarkiai išaugo, o našumas sumažėjo, nors sveikatos priežiūros srities rezultatai pagerėjo.

(14)

Apskritai, programoje pateikta 2010/2011 m. biudžeto strategija iš esmės atitinka Tarybos rekomendacijas pagal 126 straipsnio 7 dalį, visų pirma – tais metais pradedamas konsolidavimas. Tačiau nuo 2011/2012 m. biudžeto strategija neatitinka Tarybos rekomendacijų pagal 126 straipsnio 7 dalį. Visų pirma 2009 m. gruodžio mėn. rekomendacijoje Jungtinei Karalystei nustatytas terminas ištaisyti perviršinio deficito padėtį) numatomas valdžios sektoriaus deficitas, netgi vertinant nominaliąja verte, akivaizdžiai viršija 3 % BVP pamatinę vertę (4,7 % BVP) ir jam dar kyla pirmiau minėta neigiama rizika. Be to, priemonės, jau pateikus Tarybos rekomendaciją paskelbtos 2009 m. gruodžio 9 d. 2009 m. išankstinėje biudžeto ataskaitoje, rodė 2010/2011 m.–2012/2013 m. šiek tiek laisvesnę fiskalinę politiką, palyginti su 2009 m. balandžio mėn. 2009 m. biudžete nustatytais fiskaliniais planais – tai neatitinka Tarybos rekomendacijos „vengti papildomų priemonių, dėl kurių valstybės finansų būklė galėtų dar pablogėti“. Vidutinis metinis struktūrinio deficito sumažėjimas, Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką, 2010/2011 m.–2014/2015 m. yra 1,0 % BVP, t. y. ¾ proc. punkto mažesnis, negu 2009 m. gruodžio mėn. rekomendavo Taryba. Atsižvelgiant į programoje pateiktas projekcijas ir minėtą riziką, biudžeto strategija gali būti nepakankama siekiant vėl pradėti mažinti skolos ir BVP santykį.

(15)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje nepateikta kai kurių svarbių privalomų ir neprivalomų duomenų (5). 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendacijose pagal 126 straipsnio 7 dalį siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Taryba Jungtinę Karalystę taip pat paragino apie pažangą, padarytą įgyvendinant fiskalinio konsolidavimo strategiją, skirtą perviršiniam deficitui ištaisyti, pranešti atskirame atnaujintų konvergencijos programų skyriuje. Jungtinė Karalystė nevisiškai įgyvendino šią rekomendaciją, nors informacija buvo pateikta programoje.

i)

vengti visų papildomų priemonių, dėl kurių valstybės finansų būklė 2010/2011 m. galėtų pablogėti, ir, jei ekonomika augtų lėčiau, nei numatoma programoje, valdžios sektoriaus deficitą 2010/2011 m. išlaikyti ne didesnį už 2010 m. sausio mėn. programoje numatytą dydį, jei pasitvirtintų rizika, susijusi su tuo, kad programoje pateiktas makroekonominis scenarijus yra optimistiškesnis nei scenarijus, kuriuo pagrįsta rekomendacija pagal 126 straipsnio 7 dalį;

ii)

su didesniu užmoju siekti valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki mažesnio dydžio nei 3 % BVP pamatinė vertė ne vėliau kaip iki 2014/2015 m., be kita ko, nuo 2011/2012 m. spartinant planuojamas fiskalines pastangas, kaip nurodyta 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje pagal 126 straipsnio 7 dalį, ir pasinaudoti visomis papildomomis galimybėmis, įskaitant geresnių nei numatoma ekonominių ir rinkos sąlygų teikiamas galimybes, sparčiau mažinti bendrosios skolos santykį, artėjant prie 60 % BVP pamatinės vertės ir kartu didinant ilgalaikį valstybės finansų tvarumą;

iii)

2010 m. paskelbti išsamias departamentų išlaidų ribas, kuriomis pagrįstos bendrų išlaidų projekcijos, bent trejų metų laikotarpiui po 2010/2011 m.;

iv)

padidinti išlaidų veiksmingumą, kaip nurodyta Veiklos veiksmingumo programoje ir pagal kitas geriausio kainos ir kokybės santykio užtikrinimo iniciatyvas.