31990L0365

Tarybos Direktyva

1990 m. birželio 28 d.

dėl pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nutraukė savo profesinę veiklą, teisės apsigyventi

(90/365/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Sutarties 3 straipsnio c punktas numato, kad Bendrijos veikla apima, kaip numatyta Sutartyje, kliūčių laisvam asmenų judėjimui tarp valstybių narių panaikinimą;

kadangi Sutarties 8a straipsnis numato, kad vidaus rinka turi būti sukurta iki 1992 m. gruodžio 31 d.; kadangi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarties nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi Sutarties 48 ir 52 straipsniai numato darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų judėjimo laisvę ir teisę apsigyventi valstybės narėse, kuriose jie užsiima savo profesine veikla; kadangi šią teisę apsigyventi taip pat reikėtų suteikti asmenims, kurie nutraukė savo profesinę veiklą, net jei jie per savo darbingą amžių nepasinaudojo teise laisvai judėti;

kadangi besinaudojantys teise apsigyventi neturi tapti per didele našta priimančiosios valstybės narės valstybės finansams;

kadangi pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 [4] su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1390/81 [5], 10 straipsnį invalidumo arba senatvės socialinių išmokų grynaisiais, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų pensijų gavėjai turi teisę toliau gauti šias išmokas ir pensijas, net jei jie gyvena kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra įsikūrusi už jų mokėjimą atsakinga institucija;

kadangi iš tikrųjų ši teisė bus garantuota tik tada, jei ji bus suteikiama ir šeimos nariams;

kadangi asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, turi būti taikomos administracinės priemonės, panašios į tas, kurios nustatytos Direktyvoje 68/630/EEB [6] ir Direktyvoje 64/221/EEB [7];

kadangi Sutartyje nėra numatyta kitų, nei nustatyta 235 straipsnyje, įgaliojimų imtis šių veiksmų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės suteikia teisę apsigyventi pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbusiems kitų valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, jei jie gauna tokio dydžio invalidumo arba ankstyvo pensinio amžiaus pensijas, senatvės pensijas arba nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pensijas, kokio pakanka, kad tokie asmenys netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos sistemai jų gyvenimo toje valstybėje laikotarpiu ir jei jie yra apdrausti ligos draudimu nuo bet kurios rizikos priimančiojoje valstybėje narėje.

Paraišką pateikusio asmens lėšos laikomos pakankamomis, jei jos yra didesnės už tokį lygį, kuriam esant priimančioji valstybė narė, atsižvelgdama į asmenų, įleidžiamų pagal šio straipsnio 2 dalį, asmenines sąlygas, gali skirti socialinę paramą savo piliečiams.

Jei valstybėje narėje antrosios pastraipos taikyti negalima, paraišką pateikusio asmens lėšos laikomos pakankamomis, jei jos yra didesnės nei priimančiosios valstybės narės mokama minimali socialinio draudimo pensija.

2. Toliau išvardyti asmenys, nepaisant jų pilietybės, turi teisę įsikurti kitoje valstybėje narėje kartu su asmeniu, turinčiu teisę ten apsigyventi:

a) jo arba jos sutuoktinis ir jų išlaikomi palikuonys;

b) asmens, turinčio teisę apsigyventi kitoje valstybėje narėje, ir sutuoktinio išlaikomi giminaičiai pagal tiesioginę giminystės liniją.

2 straipsnis

1. Teisę apsigyventi patvirtina išduodamas dokumentas — "EEB valstybės narės piliečio leidimas apsigyventi šalyje" — kuris gali galioti penkerius metus ir kurio galiojimas gali būti pratęsiamas. Vis dėlto valstybės narės, jei jos mano, kad tai būtina, gali reikalauti, kad leidimo galiojimas būtų dar kartą patvirtintas pirmųjų dvejų gyvenimo kitoje valstybėje narėje metų pabaigoje. Jei šeimos narys nėra valstybės narės pilietis, jam arba jai išduodamas dokumentas, leidžiantis apsigyventi šalyje, kurio galiojimo trukmė yra tokia pat kaip dokumento, kuris yra išduotas jį ar ją išlaikančiam piliečiui.

Išduodant leidimą apsigyventi šalyje ar atitinkamą dokumentą, valstybė narė gali paprašyti, kad paraišką pateikęs asmuo pateiktų tik galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba pasą ir įrodymus, kad jis arba ji atitinka 1 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, mutatis mutandis taikomi Direktyvos 68/360/EEB 2 ir 3 straipsniai, 6 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis bei 9 straipsnis.

Valstybės narės piliečio, turinčio teisę apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, sutuoktiniui ar sutuoktinei ir išlaikomiems vaikams, net jei jie nėra valstybės narės piliečiai, suteikiama teisė dirbti pagal darbo sutartį arba savarankiškai tos valstybės narės teritorijoje.

Valstybės narės nenukrypsta nuo šios direktyvos nuostatų, išskyrus tuos atvejus, kai tai pateisinama viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais. Tokiu atveju taikoma Direktyva 64/221/EEB.

3. Ši direktyva neturi įtakos galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems nepagrindinio būsto įsigijimą.

3 straipsnis

Teisė apsigyventi galioja tol, kol jos turėtojas atitinka 1 straipsnyje nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Komisija ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos įgyvendinimo ir vėliau kas treji metai parengia pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir pateikia jį Europos Parlamentui bei Tarybai.

5 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1992 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1990 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Geoghegan-quinn

[1] OL C 191, 1989 7 28, p. 3 ir OL C 26, 1990 2 3, p. 19.

[2] 1990 m. birželio 13 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 329, 1989 12 30, p. 25.

[4] OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

[5] OL L 143, 1981 5 29, p. 1.

[6] OL L 257, 1968 10 19, p. 13.

[7] OL 56, 1964 4 4, p. 850/64.

--------------------------------------------------