18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/2

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-389/15) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Tarybos sprendimas, kuriuo leidžiama pradėti derybas dėl patikslinto Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų - SESV 3 straipsnio 1 dalis - Išimtinė Sąjungos kompetencija - Bendra prekybos politika - SESV 207 straipsnio 1 dalis - Intelektinės nuosavybės komerciniai aspektai))

(2017/C 437/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, J. Guillem Carrau, B. Hartmann, A. Lewis ir M. Kocjan

Ieškovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas J. Etienne, A. Neergaard ir R. Passos

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Balta ir F. Florindo Gijón

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Hedvábná, K. Najmanová, M. Smolek ir J. Vláčil; Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir J. Techert; Graikijos Respublika, atstovaujama M. Tassopoulou; Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. A. Sampol Pucurull; Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, F. Fize, B. Fodda ir D. Segoin; Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino; Vengrija, atstovaujama M. Bóra, M. Z. Fehér ir G. Koós; Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman, M. Gijzen ir B. Koopman; Austrijos Respublika, atstovaujama C. Pesendorfer; Portugalijos Respublika, atstovaujama M. Figueiredo, L. Inez Fernandes ir L. Duarte; Slovakijos Respublika, atstovaujama M. Kianička; Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama C. Brodie ir D. Robertson

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimą 8512/15, kuriuo leidžiama pradėti derybas dėl patikslinto Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, kiek jis susijęs su Europos Sąjungos kompetencijai priskiriamais klausimais.

2.	Palikti galioti Sprendimo 8512/15 padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios Europos Sąjungos Tarybos sprendimas, pagrįstas SESV 207 ir 218 straipsniais.

3.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Vengrija, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovakijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas

(1) OL C 311, 2015 9 21.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/3

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Italijos Respublika

(Byla C-467/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Italijos Respublikos suteikta pagalba pieno gamintojams - Su pieno mokesčio sugrąžinimu susijusi pagalbos schema - Sąlyginis sprendimas - Europos Sąjungos Tarybos sprendimas, priimtas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą - Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 - 1 straipsnio b ir c punktai - Esama pagalba - Nauja pagalba - Sąvokos - Esamos pagalbos, kuria pažeidžiama sąlyga, užtikrinanti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, pakeitimas))

(2017/C 437/03)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir P. Němečková

Kita proceso šalis: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato S. Fiorentino ir P. Grasso

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Italija / Komisija (T-527/13, EU:T:2015:429).

2.	Atmesti Italijos Respublikos ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme byloje T-527/13.

3.	Italijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje.

(1) OL C 406, 2015 12 7.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/3

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Slovakijos Respublika / Europos Komisija

(Sujungtos bylos C-593/15 P ir C-594/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos nuosavi ištekliai - Sprendimas 2007/436/EB - Finansinė valstybių narių atsakomybė - Tam tikrų importo muitų praradimas - Pareiga sumokėti Europos Komisijai sumą, atitinkančią prarastą sumą - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Europos Komisijos raštas - „Akto, kurį galima ginčyti“ sąvoka))

(2017/C 437/04)

Proceso kalba: slovakų

Šalys

Apeliantė: Slovakijos Respublika, atstovaujama B. Ricziová

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros, A. Tokár, G.-D. Balan ir Z. Malůšková

Apeliantės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir T. Müller; Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir K. Stranz; Rumunija, atstovaujama R.–H. Radu, M. Chicu ir A. Wellman

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinius skundus.

2.	Nustatyti, kad Slovakijos Respublika padengia savo pačios ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika ir Rumunija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 27, 2016 1 25.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/4

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Rumunija / Europos Komisija

(Byla C-599/15 P) (1)

(2017/C 437/05)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Apeliantė: Rumunija, atstovaujama R. H. Radu, M. Chicu ir A. Wellman

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama G.-D. Balan, A. Caeiros, A. Tokár ir Z. Malůšková

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Nustatyti, kad Rumunija padengia savo pačios ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika ir Slovakijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 38, 2016 2 1.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/5

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG), SNF SAS / Europos cheminių medžiagų agentūra, Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

(Byla C-650/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) - 57 straipsnis - Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Nustatymas - 2 straipsnio 8 dalies b punktas - Taikymo išimtis - 3 straipsnio 15 punktas - Sąvoka „tarpinė medžiaga“ - Akrilamidas))

(2017/C 437/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG), SNF SAS, atstovaujamos advokatų E. Mullier, R. Cana ir baristerio D. Abrahams

Kitos proceso šalys: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokatų J. Stuyck ir S. Raes; Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman ir B. Koopman; Europos Komisija, atstovaujama K. Talabér-Ritz, E. Manhaeve, K. Mifsud-Bonnici ir D. Kukovec

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) ir SNF SAS padengti savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 48, 2016 2 8.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/5

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-687/15) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos 2015 m. pasaulinės radijo ryšio konferencijos - SESV 218 straipsnio 9 dalis - Nukrypimas nuo numatytos teisinės formos - Teisinio pagrindo nenurodymas))

(2017/C 437/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Nicolae ir F. Erlbacher

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama I. Šulce, J.-P. Hix ir O. Segnana

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir M. Hedvábná, Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir K. Stranz, Prancūzijos Respublika, atstovaujama F. Fize, G. de Bergues, B. Fodda ir D. Colas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama C. Brodie, M. Holt ir D. Robertson, padedamų baristerio J. Holmes

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. spalio 26 d. Liuksemburge vykusioje 3419-ojoje sesijoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) 2015 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC-15).

2.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 68, 2016 2 22.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/6

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Argenta Spaarbank NV / Belgische Staat

(Byla C-39/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendrovių pelno mokestis - Direktyva 90/435/EEB - 1 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis - Įvairių valstybių narių patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės - Bendroji mokesčių sistema - Galimybė atskaityti iš patronuojančiosios bendrovės apmokestinamojo pelno - Nacionalinės nuostatos, kuriomis siekiama išvengti dvigubo patronuojamųjų bendrovių paskirstyto pelno apmokestinimo - Neatsižvelgimas į tai, kad egzistuoja ryšys tarp paskolų palūkanų ir kapitalo dalių, už kurias buvo išmokėti dividendai, finansavimo))

(2017/C 437/08)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Argenta Spaarbank NV

Atsakovė: Belgische Staat

Rezoliucinė dalis

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms [patronuojančiosioms] ir dukterinėms [patronuojamosioms] bendrovėms, 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalinę nuostatą, kaip antai 1992 m. balandžio 10 d. Karaliaus dekretu konsoliduoto ir 1992 m. birželio 12 d. Įstatymu patvirtinto Wetboek van de inkomstenbelastingen 1992 198 straipsnio 10 punktą, pagal kurią patronuojančiosios bendrovės sumokėtos palūkanos už paskolą negali būti atskaitytos iš šios patronuojančiosios bendrovės apmokestinamo pelno, neviršijant sumos, kuri yra lygi jau mokesčių tikslais atskaitytų dividendų, gautų už minėtai patronuojančiajai bendrovei priklausančias ir trumpiau nei vienus metus išlaikytas patronuojamųjų bendrovių kapitalo dalis, sumai, net jei tokios palūkanos nėra susijusios su tokių kapitalo dalių finansavimu.

Direktyvos 90/435 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją valstybėms narėms neleidžiama taikyti tokios nacionalinės nuostatos, kokia įtvirtinta 1992 m. balandžio 10 d. Karaliaus dekretu konsoliduoto ir 1992 m. birželio 12 d. Įstatymu patvirtinto Wetboek van de inkomstenbelastingen 1992 198 straipsnio 10 punkte, nes ji viršija tai, kas būtina siekiant išvengti sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.

(1) OL C 136, 2016 4 18.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/7

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The English Bridge Union Limited / Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customsb

(Byla C-90/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - Su sportu glaudžiai susijusių paslaugų neapmokestinimas - Sąvoka „sportas“ - Veikla, kuriai būdingas fizinio aktyvumo elementas - Dvigubo bridžo žaidimas))

(2017/C 437/09)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: The English Bridge Union Limited

Kita apeliacinio proceso šalis: Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia veikla, kaip dvigubas bridžas, kuriai būdingas fizinio aktyvumo elementas atrodo mažareikšmis, nepatenka į sąvoką „sportas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

(1) OL C 145, 2016 4 25.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/7

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Najwyższy (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje POLBUD – WYKONAWSTWO sp. z o.o. (likviduojama)

(Byla C-106/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Įsisteigimo laisvė - Tarpvalstybinis bendrovės reorganizavimas - Registruotos buveinės perkėlimas neperkeliant faktinės buveinės - Atsisakymas išbraukti iš prekybos registro - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bendrovė išbraukiama iš prekybos registro su sąlyga, kad ji likviduota užbaigus likvidavimo procedūrą - Įsisteigimo laisvės taikymo sritis - Įsisteigimo laisvės ribojimas - Kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir darbuotojų interesų apsauga - Kova su piktnaudžiavimu))

(2017/C 437/10)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalis pagrindinėje byloje

POLBUD – WYKONAWSTWO sp. z o.o. (likviduojama)

Rezoliucinė dalis

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad įsisteigimo laisvė taikoma pagal vienos valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės registruotos buveinės perkėlimui (neperkeliant jos faktinės buveinės) į kitos valstybės narės teritoriją, kad laikantis tos kitos valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų ji būtų reorganizuota į pagal jos teisę veikiančią bendrovę.

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias, norint perkelti pagal vienos valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės registruotą buveinę į kitos valstybės narės teritoriją, kad ji būtų reorganizuota į pagal tos kitos valstybės narės teisę veikiančią bendrovę laikantis jos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtina likviduoti pirmąją bendrovę.

(1) OL C 211, 2016 6 13.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/8

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (Amtsgericht Kehl (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš I

(Byla C-195/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Transportas - Vairuotojo pažymėjimas - Direktyva 2006/126/EB - 2 straipsnio 1 dalis - Vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimas - Sąvoka „vairuotojo pažymėjimas“ - Pažyma apie teisės vairuoti nagrinėjimą (PTVN), suteikianti teisę jos turėtojui vairuoti valstybės narės, kuri ją išdavė prieš išduodama galutinį vairuotojo pažymėjimą, teritorijoje - Situacija, kai PTVN turėtojas vairuoja transporto priemonę kitoje valstybėje narėje - Pareiga pripažinti PTVN - PTVN turėtojui skirtos nuobaudos už transporto priemonės vairavimą ne šią PTVN išdavusios valstybės narės teritorijoje - Proporcingumas))

(2017/C 437/11)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Kehl

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

dalyvaujant: Staatsanwaltschaft Offenburg

Rezoliucinė dalis

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų 2 straipsnio 1 dalį ir SESV 18, 21, 45, 49 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią ši valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą pažymą, patvirtinančią jos turėtojo teisę vairuoti, kai ši pažyma neatitinka toje direktyvoje numatyto vairuotojo pažymėjimo pavyzdžio reikalavimų, netgi tuo atveju, kai šios pažymos turėtojas yra įvykdęs sąlygas, kurios minėtoje direktyvoje nustatytos vairuotojo pažymėjimui gauti.

Direktyvos 2006/126 2 straipsnio 1 dalį ir SESV 18, 21, 45, 49 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jiems neprieštarauja tai, jog valstybė narė skiria nuobaudą asmeniui, kuris, nors ir atitinka šioje direktyvoje numatytas vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygas, jos teritorijoje vairuoja motorinę transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, atitinkančio minėtoje direktyvoje nustatyto vairuotojo pažymėjimo pavyzdžio reikalavimus, ir kuris, kol kita valstybė narė jam dar nėra išdavusi tokio pažymėjimo, savo teisę vairuoti, įgytą toje kitoje valstybėje narėje, gali įrodyti pateikdamas tik joje išduotą laikiną pažymą, su sąlyga, kad ši nuobauda nėra neproporcinga atitinkamų faktinių aplinkybių sunkumui. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vertindamas atitinkamo asmens padaryto nusižengimo sunkumą ir jam skirtinos nuobaudos griežtumą, kaip į galimą lengvinančią aplinkybę turi atsižvelgti į tai, kad atitinkamas asmuo įgijo teisę vairuoti kitoje valstybėje narėje, kurią patvirtina tos kitos valstybės narės išduota pažyma, kuri atitinkamo asmens prašymu iki jos galiojimo pabaigos iš principo bus pakeista vairuotojo pažymėjimu, atitinkančiu Direktyvoje 2006/126 nustatyto vairuotojo pažymėjimo pavyzdžio reikalavimus. Atlikdamas analizę tas teismas taip pat turi išnagrinėti, kokį realų pavojų atitinkamas asmuo kėlė kelių eismo saugumui tos valstybės narės teritorijoje.

(1) OL C 260, 2016 7 18.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/9

2017 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Majid (taip pat – Madzhdi) Shiri

(Byla C-201/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 - Valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas - 27 straipsnis - Teisių gynimo priemonė - Teisminės kontrolės apimtis - 29 straipsnis - Perdavimo įvykdymo terminas - Perdavimo neįvykdymas per nustatytą terminą - Už prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės pareigos - Atsakomybės perėjimas - Už prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės sprendimo būtinumas))

(2017/C 437/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Majid (taip pat – Madzhdi) Shiri

dalyvaujant: Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl

Rezoliucinė dalis

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 29 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad jeigu per šio reglamento 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtą šešių mėnesių terminą perdavimas neįvykdomas, atsakomybė automatiškai pereina prašančiajai valstybei narei, ir nebūtina, kad atsakinga valstybė narė atsisakytų atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba jį atsiimti.

Reglamento Nr. 604/2013 27 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 19 konstatuojamąja dalimi, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis aiškintini taip, kad tarptautinės apsaugos prašytojas turi turėti galimybę pasinaudoti veiksminga ir sparčia teisių gynybos priemone, kuri leistų jam remtis šio reglamento 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžto šešių mėnesių termino pasibaigimu, kai šis terminas baigėsi vėliau, nei buvo priimtas sprendimas dėl perdavimo. Nacionalinės teisės aktuose, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, pripažįstama tarptautinės apsaugos prašytojo teisė, paduodant skundą dėl sprendimo jį perduoti, nurodyti aplinkybes, atsiradusias vėliau, nei buvo priimtas toks sprendimas, atitinka šią pareigą numatyti veiksmingą ir sparčią teisių gynybos priemonę.

(1) OL C 260, 2016 7 18.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/10

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Balgarska energiyna borsa AD (BEB) / Komisia za energiyno i vodno regulirane (KEVR)

(Byla C-347/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 101 ir 102 straipsniai - Direktyva 2009/72/EB - 9, 10, 13 ir 14 straipsniai - Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 - 3 straipsnis - Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 - 2 straipsnio 3 punktas - Reglamentas (ES) 2015/1222 - 1 straipsnio 3 dalis - Nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimas ir paskyrimas - Elektros energijos perdavimo licencijų turėtojų skaičiaus nacionalinėje teritorijoje ribojimas))

(2017/C 437/13)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Balgarska energiyna borsa AD (BEB)

Atsakovė: Komisia za energiyno i vodno regulirane (KEVR)

Rezoliucinė dalis

Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 9, 10, 13 ir 14 straipsnius, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, 3 straipsnį, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 2 straipsnio 3 punktą, siejamą su šio reglamento 3 konstatuojamąja dalimi, ir 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, 1 straipsnio 3 dalį tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias ribojamas elektros energijos perdavimo licenciją turinčių asmenų skaičius tam tikroje teritorijoje.

(1) OL C 326, 2016 9 5.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/11

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) „Aqua Pro“ SIA / Valsts ieņēmumu dienests

(Byla C-407/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitų sąjunga - Bendrijos Muitinės kodeksas - 220 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas - Importo ir eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes - Sąvoka „importo muitų įtraukimas į apskaitą“ - Kompetentingos muitinės sprendimas - Terminas pateikti prašymą grąžinti arba atsisakyti išieškoti importo muitus - Pareiga perduoti bylą Europos Komisijai - Įrodymai, kurie pateikiami pareiškus ieškinį dėl importuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo))

(2017/C 437/14)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: „Aqua Pro“ SIA

Atsakovė: Valsts ieņēmumu dienests

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 217 straipsnio 1 dalis ir 220 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad muitų išieškojimo išleidus prekes atveju valstybės valdžios institucijos nustatyta privalomų mokėti muitų suma laikoma įtraukta į apskaitą, jeigu muitinės tarnybos įtraukia šią sumą į apskaitos registrus arba į bet kurias kitas jiems lygiavertes duomenų laikmenas, neatsižvelgdamos į tai, kad valstybės valdžios institucijos sprendimas dėl muitų įtraukimo į apskaitą arba sprendimas dėl įpareigojimo sumokėti muitus apskundžiamas administracine ar teismine tvarka.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas, taip pat 236, 239 ir 243 straipsniai turi būti aiškinamai taip, kad apskundus administracine ar teismine tvarka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2913/92, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 2700/2000, mokesčių administratoriaus sprendimą įtraukti importo muitus į apskaitą išleidus prekes arba sprendimą dėl importuotojo įpareigojimo sumokėti muitus, pastarasis gali pasiremti teisėtais lūkesčiais pagal minėto reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, kad paprieštarautų importo muitų įtraukimui į apskaitą išleidus prekes, nesvarbu, ar importuotojas pateikė prašymą atsisakyti išieškoti muitus arba juos grąžinti pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 236 ir 239 straipsniuose numatytą procedūrą.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2000, 869 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip, kad, nesant Komisijos sprendimo arba procedūros, kaip tai suprantama pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 871 straipsnio 2 dalį, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje pagrindinėje byloje, muitinės tarnybos pačios negali priimti sprendimo neįtraukti nesumokėtų muitų į apskaitą išleidus prekes, manydamos, kad sąlygomis, kurioms esant galima remtis teisėtais lūkesčiais pagal Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, yra įvykdytos; be to, šios tarnybos privalo perduoti klausimo nagrinėjimą Komisijai arba kai mano, jog Komisija padarė klaidą, kaip tai suprantama pagal minėtą Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, nuostatą, arba kai pagrindinės bylos aplinkybės susijusios su Europos Sąjungos tyrimo rezultatais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 871 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, arba kai pagrindinėje byloje aptariama muitų suma yra 500 000 eurų ar didesnė.

Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje esantys duomenys, susiję su eksportuojančios valstybės muitinės tarnybų ir eksportuotojo veiksmais, yra nurodyti tarp įrodymų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais. Vis dėlto tiek, kiek paaiškėja, kad tyrimo ataskaita, atsižvelgiant į joje pateiktus duomenis, yra nepakankama siekiant aiškiai teisiškai nustatyti, ar šios sąlygos buvo iš tiesų įvykdytos visais aspektais (tai turi įvertinti nacionalinis teismas), muitinės tarnybos gali būti laikomos įpareigotos šiuo tikslu pateikti papildomų įrodymų, ypač atliekant tikrinimą išleidus prekes.

Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes, pirmiausia – į šiuo tikslu pagrindinės bylos šalių pateiktus įrodymus, turi įvertinti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas vadovaudamasis šia nuostata gali remtis teisėtais lūkesčiais. Siekiant atlikti šį vertinimą tikrinant išleidus prekes gauti duomenys nėra svarbesni už tuos, kurie pateikiami Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje.

Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1335/2003, 875 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybei narei, esant Komisijos nurodytoms aplinkybėms, yra privalomi jos pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 873 straipsnį dėl kitos valstybės narės priimtame sprendime atlikti vertinimai, kai nustatoma faktų ir teisės normų, kuriomis pagrįstas minėtas sprendimas, atitiktis – tai turi įvertinti jos valdžios institucijos ir teismai, pirmiausia atsižvelgdami į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje esančią informaciją dėl eksportuotojo ir eksporto valstybės muitinės tarnybų veiksmų, kuria remiantis buvo priimtas šis sprendimas.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 875 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad muitinės tarnybos gali atlikti bet kurį tikrinimą išleidus prekes, kurį laiko būtinu, ir panaudoti tikrinant gautą informaciją, tiek siekdamos patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais pagal Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, tiek nustatydamos, ar atvejis, dėl kurio į jas kreiptasi, yra panašus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 875 straipsnį, į atvejį, dėl kurio pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 873 straipsnį Komisija priėmė sprendimą neįtraukti muitų į apskaitą.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tai, jog importuotojas importavo prekes pagal platinimo sutartį, nedaro įtakos jo teisei pasiremti teisėtais lūkesčiais tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir importuotojui, kuris importavo tiesiogiai iš eksportuotojo įsigytas prekes, jeigu yra įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirmiausia, muitai neturi būti surinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, antra, jų padarytos klaidos turi būti pagrįstai neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam apmokestinamajam asmeniui, be to, pastarasis turi būti laikęsis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracijos pateikimu. Šiuo tikslu toks importuotojas privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo išieškojimo išleidus prekes rizikos, ypač tada, kai jis iš kito asmens, su kuriuo siekia sudaryti platinimo sutartį arba po jos sudarymo, siekia gauti įrodymų, patvirtinančių, kad šioms prekėms „A formos“ kilmės sertifikatas buvo tikrai išduotas. Pagal šią nuostatą teisėtų lūkesčių neatsiranda, be kita ko, kai importuotojas, nors ir turėdamas akivaizdžių priežasčių abejoti dėl „A formos“ kilmės sertifikato tikrumo, pasinaudodamas visomis turimomis galimybėmis neišsiaiškino šio sertifikato išdavimo aplinkybių, kad patikrintų, ar tos abejonės pagrįstos.

(1) OL C 343, 2016 9 19.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/13

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Global Steel Wire, SA (C-454/16 P), Moreda-Riviere Trefilerías SA (C-455/16 P), Trefilerías Quijano SA (C-456/16 P), Trenzas y Cables de Acero PSC SL (C-458/16 P) / Europos Komisija

(Sujungtos bylos C-454/16 P–C-456/16 P ir C-458/16 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 - Konkurencija - Karteliai - Įtempiamosios armatūros Europos rinka - Baudos - 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės - 35 punktas - Pajėgumas mokėti - Naujas prašymas sumažinti baudą dėl pajėgumo mokėti nebuvimo - Atmetimo raštas - Dėl šio rašto pareikštas ieškinys - Priimtinumas))

(2017/C 437/15)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantės: Global Steel Wire, SA (C-454/16 P), Moreda-Riviere Trefilerías SA (C-455/16 P), Trefilerías Quijano SA (C-456/16 P), Trenzas y Cables de Acero PSC SL (C-458/16 P), atstovaujamos advokatų F. González Díaz, A. Tresandi Blanco ir V. Romero Algarra

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre ir C. Urraca Caviedes

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinius skundus.

2.	Priteisti iš Global Steel Wire SA, Moreda-Riviere Trefilerías SA, Trefilerías Quijano SA ir Trenzas y Cables de Acero PSC SL bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 392, 2016 10 24.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/13

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Global Steel Wire, SA (C-457/16 P), Trenzas y Cables de Acero PSC SL (C-459/16 P), Trefilerías Quijano SA (C-460/16 P), Moreda-Riviere Trefilerías SA (C-461/16 P) / Europos Komisija

(Sujungtos bylos C-457/16 P ir C-459/16 P–C-461/16 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 - Konkurencija - Karteliai - Įtempiamosios armatūros Europos rinka - SESV 101 straipsnio pažeidimas - Dukterinių įmonių pažeidimų inkriminavimas patronuojančiajai bendrovei - Sąvoka „įmonė“ - Ekonominio vieneto egzistavimo požymiai - Faktinės lemiamos įtakos darymo prezumpcija - Viena kitą pakeičiančios įmonės - Baudos dydis - Pajėgumas mokėti - Sąlygos - Teisės į gynybą paisymas))

(2017/C 437/16)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantės: Global Steel Wire, SA (C-457/16 P), Trenzas y Cables de Acero PSC SL (C-459/16 P), Trefilerías Quijano SA (C-460/16 P), Moreda-Riviere Trefilerías SA (C-461/16 P), atstovaujamos advokatų F. González Díaz, A. Tresandi Blanco ir V. Romero Algarra

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre ir C. Urraca Caviedes, padedamų advokatų L. Ortiz Blanco ir A. Lamadrid de Pablo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinius skundus.

2.	Priteisti iš Global Steel Wire SA, Trenzas y Cables de Acero PSC SL, Trefilerías Quijano SA ir Moreda-Riviere Trefilerías SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 392, 2016 10 24.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/14

2017 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finančné riaditeľstvo Slovenskej republiky / BB construct s. r. o.

(Byla C-534/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - Įtraukimas į PVM mokėtojų registrą - Nacionalinė teisė, pagal kurią įpareigojama pateikti užstatą - Kova su sukčiavimu - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Laisvė užsiimti verslu - Nediskriminavimo principas - „Ne bis in idem“ principas - Negaliojimo atgal principas))

(2017/C 437/17)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Najvyšší súd Slovenskej republiky

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finančné riaditeľstvo Slovenskej republiky

Atsakovė: BB construct s. r. o.

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 273 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys mokesčių administratoriui iš mokesčių mokėtojo, kurio vadovas anksčiau buvo kito juridinio asmens, nesilaikiusio mokestinių pareigų, vadovu ar akcininku, registruojamo kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo, reikalauti pateikti užstatą, galintį siekti 500 000 EUR, nes iš minėto mokesčių mokėtojo reikalaujamas užstatas neviršija to, kas būtina šiame 273 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti pateikęs teismas.

2.	Vienodo požiūrio principas turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis mokesčių administratoriui iš naujo mokesčių mokėtojo, registruojamo kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo, reikalauti pateikti tokį užstatą dėl jo ryšių su mokestinių skolų turinčiu juridiniu asmeniu.

(1) OL C 22, 2017 1 23.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/15

2017 m. rugpjūčio 18 d.Groupe Léa Nature pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-341/13 RENV, Groupe Léa Nature / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-505/17 P)

(2017/C 437/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Groupe Léa Nature, atstovaujama advokato E. Baud

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Debonair Trading Internacional Lda

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimą;

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui; ir

—	priteisti iš Debonair bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo du pagrindus.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nesivadovauta suformuota jurisprudencija dėl tikimybės supainioti prekių ženklus vertinimo.

Grįsdama šį pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	netaikė reikiamų kriterijų atitinkamai visuomenei nustatyti;

—	neteisingai įvertino žymenų panašumą;

—	tinkamai netaikė reikalavimų, skirtų įvertinti skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo; ir

—	tinkamai neatliko tikimybės supainioti bendro vertinimo.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes nesivadovauta suformuota jurisprudencija dėl ankstesnio prekių ženklo geram vardui žalingo naudojimo.

Grįsdama šį pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	taikė ne visus reikalaujamus kriterijus ankstesnio prekių ženklo geram vardui nustatyti;

—	neteisingai įvertino žymenų panašumus;

—	neatliko tinkamos analizės dėl to, ar atitinkama visuomenė gali susieti prekių ženklus; ir

—	tinkamai neįvertino prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo galimo neigiamo poveikio ankstesnio prekių ženklo geram vardui.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/16

2017 m. rugsėjo 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Goslar / baumgarten sports & more GmbH

(Byla C-548/17)

(2017/C 437/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Finanzamt Goslar

Kita kasacinio proceso šalis: baumgarten sports & more GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar, atsižvelgiant į apmokestinamajam asmeniui, kaip į valstybės biudžetą patenkančių mokesčių rinkėjui, tenkančią funkciją, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 63 straipsnį reikia aiškinti siaurai, suprantant jį taip, kad už paslaugą gautina suma:

a)	yra mokėtina arba

b)	bent jau yra besąlygiškos prievolės objektas?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar už dviejų metų laikotarpį už paslaugą mokėtiną PVM apmokestinamasis asmuo privalo sumokėti iš anksto, jeigu atlygį už savo suteiktą paslaugą jis (iš dalies) gaus tik praėjus dvejiems metams po apmokestinimo momento atsiradimo?

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar valstybės narės, atsižvelgiant į jų 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus, turi teisę remtis patikslinimu, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalį, jau to apmokestinamojo laikotarpio, kuriuo mokestis atsirado, atžvilgiu, jeigu apmokestinamasis asmuo šią sumą, kadangi ji nėra mokėtina, gali gauti tik praėjus dvejiems metams po apmokestinimo momento atsiradimo?

(1) OL L 347, 2006, p. 1.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/16

2017 m. rugsėjo 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Alpenchalets Resorts GmbH / Finanzamt München Abteilung Körperschaften

(Byla C-552/17)

(2017/C 437/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Alpenchalets Resorts GmbH

Atsakovas: Finanzamt München Abteilung Körperschaften

Prejudiciniai klausimai

Ar paslaugai, kurią iš esmės sudaro atostogų būsto suteikimas ir kurios papildomi elementai laikytini tik pagrindinę paslaugą papildančia paslauga, remiantis 1992 m. lapkričio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Van Ginkel (C-163/91, EU:C:1992:435), taikoma pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 306 straipsnį kelionių agentūroms numatyta speciali schema?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar šiai paslaugai, be pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 306 straipsnį kelionių agentūroms numatytos specialios schemos, gali būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas už apgyvendinimą per atostogas, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 98 straipsnio 2 dalį, siejamą su III priedo 12 punktu?

(1) OL L 347, p. 1.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/17

2017 m. rugsėjo 22 d.OZ pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-607/16 OZ / Europos investicijų bankas

(Byla C-558/17 P)

(2017/C 437/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: OZ, atstovaujama advokato B. Maréchal

Kita proceso šalis: Europos investicijų bankas

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą byloje T-607/16;

—

panaikinti vadovaujantis Tyrimų komisijos atliktu tyrimu EIB pirmininko Werner Hoyer 2015 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą vykdant procedūrą dėl orumo įžeidimo darbe, pradėtą pagal 2015 m. gegužės 20 d. OZ prašymą dėl jos vadovo F, ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. ataskaitą, susijusią su OZ pateiktu prašymu, kuria buvo atmestas OZ skundas ir į kurią įtrauktos netinkamos rekomendacijos;

—	priteisti dėl padarytos žalos OZ patirtas medicinines išlaidas, (i) šiuo metu sudarančias 977 EUR (įskaitant PVM) sumą, ir (ii) preliminarią 5 850 EUR sumą kaip būsimas medicinines išlaidas;

—	priteisti 20 000 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti;

—	priteisti teisinio atstovavimo šiame procese išlaidas, kurias sudaro 35 000 EUR (įskaitant PVM);

—	įpareigoti EIB sumokėti dėl apeliacinio proceso ir proceso Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

—	įpareigoti EIB iš naujo pradėti procedūrą dėl orumo įžeidimo darbe ir (arba) įpareigoti EIB pirmininką priimti naują sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Teismas turėtų panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje OZ / Europos investicijų bankas (byla T-607/16), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl vadovaujantis Tyrimų komisijos atliktu tyrimu EIB pirmininko 2015 m. spalio 16 d. priimto sprendimo vykdant procedūrą dėl orumo įžeidimo darbe, pradėtą pagal 2015 m. gegužės 20 d. OZ pareiškimą dėl orumo įžeidimo darbe, kaltinant F seksualiniu priekabiavimu, ir 2015 m. rugsėjo 14 d. Tyrimų komisijos ataskaitą dėl 2015 m. gegužės 20 d. OZ pateikto pareiškimo dėl orumo įžeidimo darbe (toliau – nagrinėjamas sprendimas ir ataskaita).

Byla susijusi su OZ jos vadovui pateiktais kaltinimais dėl 2011-2014 m. vykdyto seksualinio priekabiavimo, dėl kurio OZ 2015 m. gegužės 20 d. inicijavo oficialią procedūrą dėl orumo įžeidimo darbe.

Kaip to reikalaujama pagal procedūrą dėl orumo įžeidimo darbe, 2014 m. rugsėjo 14 d. tyrimo grupė parengė ataskaitą, kuria remdamasis 2015 m. spalio 16 d. Europos investicijų banko pirmininkas priėmė sprendimą.

Apeliantė teigia, kad: (i) tyrimo procese padaryti keli pažeidimai, būtent su OZ teisėmis į tinkamą procesą ir tinkamą bylos nagrinėjimą (kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje) susiję pažeidimai, be to (ii) ataskaitoje ir sprendime yra keli elementai, neturintys ryšio su OZ skundo dėl seksualinio priekabiavimo nagrinėjimu, susiję su privačiu OZ gyvenimu ir todėl jie turi būti iš jų pašalinti arba yra nesusiję su tyrimu ir peržengia jo ribas.

Nesėkmingai pabandžiusi ginčą išspręsti taikiai, būtent pradėdama taikinimo procedūrą pagal Europos investicijų banko tarnybos nuostatų 41 straipsnį (kuri 2016 m. balandžio 22 d. buvo užbaigta nepasiekus susitarimo), OZ, atstovaujama teisininko Benoit Maréchal, pateikė Europos Sąjungos tarnautojų teismui pareiškimą dėl sprendimo ir ataskaitos panaikinimo.

2017 m. liepos 13 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Europos investicijų bankas tyrimo dėl seksualinio priekabiavimo procese OZ atžvilgiu neįvykdė neteisėtų veiksmų, ir atmetė prašymą dėl žalos atlyginimo.

OZ šį apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę, ir siekia įrodyti EIB atsakomybę.

—

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: procedūros dėl orumo įžeidimo darbe ir EŽTK 6 straipsnio bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimas. Atliekant tyrimą pagal pareiškimą dėl priekabiavimo buvo pažeistos OZ teisės į tinkamą procesą, teisingą bylos nagrinėjimą ir teisingą procesą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

—	Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: EŽTK 8 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio pažeidimas. Į ataskaitą ir EIB pirmininko sprendimą įtraukus nesusijusius elementus ir komentarus pažeista OZ teisė į pagarbą privačiam gyvenimui.

—	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: pažeidimas, susijęs su atsisakymu vykdyti teisingumą, nes Bendrojo Teismo sprendimas nepagrįstas pateiktais faktais ir teisiniais pagrindais.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/19

2017 m. rugsėjo 25 d.Audiencia Nacional (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nestrade S.A. / Agencia Estatal de la Administración Tributaria (AEAT) ir Tribunal Económico-Administrativo Central (TEAC)

(Byla C-562/17)

(2017/C 437/22)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Nacional

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Nestrade S.A.

Atsakovai: Agencia Estatal de la Administración Tributaria (AEAT) ir Tribunal Económico-Administrativo Central (TEAC)

Prejudiciniai klausimai

Ar galima Sprendimą Petroma (1) (C-271/12) aiškinti taip, kad turi būti grąžinamas PVM, kurio prašo Sąjungoje neįsikūrusi įmonė, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo priimtas nacionalinio mokesčių administratoriaus sprendimas atsisakyti grąžinti šį mokestį, nes įmonė neįvykdė reikalavimo pateikti informacijos dėl MMK, turint omenyje, jog administratorius turėjo šią informaciją, kurią pateikė pareiškėja vykdydama kitus reikalavimus?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar galima teigti, kad taikant Sprendimą Senatex (2) (C-518/14) atgaline data reikia panaikinti administracinį sprendimą dėl atsisakymo grąžinti minėtą PVM, turint omenyje, jog minėtu aktu buvo tik patvirtintas galutinis administracinis sprendimas dėl atsisakymo grąžinti PVM, kurį laikydamasi kitos, nei šiam atvejui numatytoji įstatyme, procedūros priėmė AEAT ir dėl kurio taip pat buvo panaikintos prašymą pateikusio asmens teisės į PVM grąžinimą, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą?

(1) 2013 m. gegužės 8 d. Sprendimas Petroma Transports ir kt., C-271/12, EU:C:2013:297.

(2) 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Senatex, C-518/14, EU:C:2016:691.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/19

2017 m. rugsėjo 28 d.Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sofina SA, Rebelco SA, Sidro SA / Ministre de l’Action et des Comptes publics

(Byla C-575/17)

(2017/C 437/23)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d’État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Sofina SA, Rebelco SA, Sidro SA

Atsakovas: Ministre de l’Action et des Comptes publics

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 56 ir 58 straipsniai (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsniai) turi būti aiškinami taip, kad nuostolis biudžetui, kurį lemia mokesčio prie šaltinio taikymas nuostolingoms bendrovėms nerezidentėms išmokamiems dividendams, nors nuostolingų bendrovių rezidenčių dividendai, kuriuos jos gauna per finansinius metus, apmokestinami tik tais finansiniais metais, kai jos atitinkamais atvejais tampa pelningos, savaime yra skirtingas vertinimas, reiškiantis laisvo kapitalo judėjimo apribojimą?

Ar pirmajame klausime minėtas galimas kapitalo judėjimo laisvės apribojimas, atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš Europos Bendrijos steigimo sutarties 56 ir 58 straipsnių (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsniai), galėtų būti laikomas pateisinamu būtinybe užtikrinti mokesčio išieškojimo veiksmingumą, jeigu bendrovės nerezidentės nėra kontroliuojamos Prancūzijos mokesčių administratoriaus, arba būtinybe išsaugoti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių?

Jeigu ginčijamo mokesčio prie šaltinio taikymas iš esmės galėtų būti pripažintas priimtinu, atsižvelgiant į kapitalo judėjimo laisvę, ar:

—

pagal šias nuostatas draudžiama mokesčiu prie šaltinio apmokestinti bendrovės rezidentės nuostolingai kitos valstybės narės bendrovei nerezidentei išmokamus dividendus, jeigu pastaroji bendrovė nutraukia savo veiklą ir netampa pelninga, jei šioje situacijoje esančios bendrovės rezidentės dividendų suma iš tikrųjų nėra apmokestinama?

—

šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad, esant apmokestinimo taisyklėms, pagal kurias dividendai vertinami skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar jie išmokami rezidentams, ar nerezidentams, reikia palyginti kiekvieno iš jų dėl šių dividendų patiriamą faktinę mokestinę naštą, jeigu kapitalo judėjimo laisvės apribojimas, kurį lemia tai, kad pagal šias taisykles tik nerezidentams neleidžiama išskaičiuoti išlaidų, tiesiogiai susijusių su dividendų gavimu, galėtų būti laikomas pateisinamu rezidentams pagal bendrąsias teisės normas vėlesniais mokestiniais metais taikomo tarifo ir mokesčio prie šaltinio, kuriuo apmokestinami nerezidentams išmokėti dividendai, tarifo skirtumu, jeigu šis skirtumas, atsižvelgiant į sumokėto mokesčio sumą, kompensuoja apmokestinamosios vertės skirtumą?

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/20

2017 m. spalio 12 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Henri Pouvin, Marie Dijoux, H. Pouvin sutuoktinė / Electricité de France (EDF)

(Byla C-590/17)

(2017/C 437/24)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: Henri Pouvin, Marie Dijoux, H. Pouvin sutuoktinė

Kita proceso šalis: Electricité de France (EDF)

Prejudiciniai klausimai

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad bendrovė, kaip antai bendrovė EDF, suteikdama darbuotojui nekilnojamojo turto paskolą kaip pagalbos gyvenamajam būstui įsigyti priemonę, pagal kurią paramą gali gauti tik bendrovės darbuotojai, veikia kaip pardavėja ar teikėja?

2.	Ar minėtos direktyvos 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad bendrovė, kaip antai bendrovė EDF, suteikdama tokią nekilnojamojo turto paskolą darbuotojo sutuoktiniui, kuris nėra šios bendrovės darbuotojas, tačiau yra solidarus bendraskolis, veikia kaip pardavėja ar teikėja?

3.	Ar minėtos direktyvos 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad bendrovės, kaip antai bendrovė EDL, darbuotojas, kuris su ja sudaro tokią nekilnojamo turto paskolos sutartį, veikia kaip vartotojas?

4.	Ar minėtos direktyvos 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šio darbuotojo sutuoktinis, kuris pasirašo tą pačią paskolos sutartį ne kaip bendrovės darbuotojas, bet kaip solidarus bendraskolis, veikia kaip vartotojas?

(1) OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/21

2017 m. spalio 16 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Apple Sales International, Apple Inc., Apple retail France EURL / MJA, kaip eBizcuss.com (eBizcuss) įgaliotasis likvidatorius

(Byla C-595/17)

(2017/C 437/25)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Apple Sales International, Apple Inc., Apple retail France EURL

Kita šalis: MJA, kaip eBizcuss.com (eBizcuss) įgaliotasis likvidatorius

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento Nr. 44/2001 (1) 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam teismui, kuriame platintojas, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu, pareiškė ieškinį savo tiekėjui dėl žalos atlyginimo, leidžiama taikyti šalių sudarytoje sutartyje nustatytą jurisdikcijos suteikimo sąlygą?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam teismui, kuriame platintojas, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu, pareiškė ieškinį savo tiekėjui dėl žalos atlyginimo, leidžiama taikyti šalių sudarytoje sutartyje nustatytą jurisdikcijos suteikimo sąlygą, taip pat ir tuo atveju, kai šioje sąlygoje aiškiai nenurodyti ginčai dėl atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimą?

Ar Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam teismui, kuriame platintojas, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu, pareiškė ieškinį savo tiekėjui dėl žalos atlyginimo, leidžiama netaikyti šalių sudarytoje sutartyje nustatytos jurisdikcijos suteikimo sąlygos, jei nacionalinė ar Europos institucija nėra konstatavusi jokio konkurencijos teisės pažeidimo?

(1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/22

2017 m. spalio 16 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Japan Tobacco International SA, Japan Tobacco International France SAS / Premier ministre, Ministre de l'Action et des Comptes publics, Ministre des Solidarités et de la Santé

(Byla C-596/17)

(2017/C 437/26)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Japan Tobacco International SA, Japan Tobacco International France SAS

Atsakovai: Premier ministre, Ministre de l'Action et des Comptes publics, Ministre des Solidarités et de la Santé

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 2011 m. birželio 21 d. Direktyvą 2011/64/ES (1) reikėtų aiškinti taip, kad ja taip pat reglamentuojamas pakuojamų tabako gaminių, kaip jie apibrėžiami 2, 3 ir 4 straipsniuose, kainos nustatymas?

Jeigu į ankstesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 2011 m. birželio 21 d. direktyvos 15 straipsnį, kuriame nustatomas laisvo tabako gaminių kainos nustatymo principas, reikėtų aiškinti taip, kad juo draudžiama nustatyti taisyklę nustatyti šių gaminių kainas už 1 000 vienetų arba 1 000 gramų, dėl kurios tabako gaminių gamintojams būtų draudžiama keisti savo tabako gaminių kainą atsižvelgiant į galimus šių produktų pakavimo kainų skirtumus?

(1) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, p. 24).

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/22

2017 m. spalio 16 d.Giudice di pace di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pina Cipollone / Ministero della Giustizia

(Byla C-600/17)

(2017/C 437/27)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pina Cipollone

Atsakovė: Ministero della Giustizia

Prejudiciniai klausimai

Ar dėl tarnybinės veiklos ieškovę, kuri yra taikos teisėja, apima „darbuotojo pagal terminuotą sutartį“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/88 (1) 1 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį, prie Direktyvos 1999/70 (2) pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punktą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalį?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar prie Direktyvos 1999/70 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto taikymo tikslais bendrosios kompetencijos teisėjas arba teisėjas „su toga“ gali būti laikomas darbuotoju pagal neterminuotą sutartį, prilyginamu darbuotojui pagal terminuotą sutartį, kuris yra taikos teisėjas?

Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar bendrosios kompetencijos teisėjų įdarbinimo nuolatiniam darbui procedūros skirtumas nuo atrankos procedūrų, numatytų įstatyme taikos teisėjų įdarbinimui pagal terminuotas sutartis, yra objektyvi priežastis, kaip tai suprantama pagal prie Direktyvos 1999/70/EB pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 ir (arba) 4 dalį, pateisinanti tai, kad – pagal „gyvąją“ teisę („diritto vivente“), paminėtą Corte di Cassazione (Kasacinis teismas) jungtinės kolegijos sprendime Nr. 13721/2017 ir Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) 2017 m. balandžio 8 d. nuomonėje, – taikos teisėjams, kaip antai ieškovės, kuri yra darbuotoja pagal terminuotą sutartį, atveju, netaikomos tos pačios darbo sąlygos, kurios taikomos panašiems bendrosios kompetencijos teisėjams, dirbantiems pagal neterminuotas sutartis, ir tai, kad netaikomos prevencinės ir baudžiamosios priemonės prieš piktnaudžiavimą terminuotomis sutartimis, kaip nurodyta prie Direktyvos 1999/70/EB pridėto minėto Bendrojo susitarimo 4 punkte, ir nacionalinės įgyvendinimo nuostatos? Ir visa tai, nesant Italijos teisės sistemoje, net ir konstitucinėje, teisės normų, kurios galėtų pateisinti arba diskriminaciją dėl darbo sąlygų, arba absoliutų draudimą taikos teisėjų tarnybos santykius pakeisti į neterminuotus, net ir atsižvelgiant į ankstesnius nacionalinės teisės aktus (Įstatymas Nr. 217/1974), kuriuose jau buvo numatytas garbės teisėjų (būtent „vice pretori onorari“) darbo sąlygų suvienodinimas ir darbo sutarčių pakeitimas į neterminuotas sutartis.

Bet kuriuo atveju ar tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 daliai ir Europos Sąjungos teisėje vartojamai nepriklausomo ir nešališko teismo sąvokai prieštarauja tai, kad taikos teisėjas, kuris abstrakčiai suinteresuotas ginčo išsprendimu ieškovo, kuris kaip vienintelę darbinę veiklą vykdo tas pačias teismo funkcijas, naudai, gali pakeisti teismą, kuris kompetentingas Italijoje spręsti darbo ginčus apskritai arba bendrosios kompetencijos teisėjų ginčus, po to, kai paskutinės instancijos teismas – Corte di Cassazione, nagrinėdamas bylą jungtinėje kolegijoje – atsisako užtikrinti nurodytų teisių, kurias saugo Bendrijos teisė, apsaugą, tuo įpareigodamas faktiškai kompetentingą teismą (Tribunale del lavoro (darbo teismas) arba Tribunale amministrativo regionale (regiono administracinis teismas)) prireikus atsisakyti savo kompetencijos arba jurisdikcijos, nepaisant to, kad šios teisės – ieškinyje reikalaujamas užmokestis už atostogas – pagrindas yra Sąjungos teisė, kuri yra privaloma ir viršesnė už Italijos valstybės teisę? Be to, jeigu Teisingumo Teismas pripažins Chartijos 47 straipsnio pažeidimą, prašoma nurodyti valstybės vidaus priemones, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti to, kad Sąjungos pirminės teisės normos pažeidimas nagrinėjamu atveju taip pat lemtų visišką Bendrijos teisės užtikrinamų pagrindinių teisių apsaugos atsisakymą vidaus teisės sistemoje.

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

(2) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/23

2017 m. spalio 19 d.Tribunal de première instance de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Benoît Sauvage, Kristel Lejeune / Belgijos valstybė

(Byla C-602/17)

(2017/C 437/28)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Benoît Sauvage, Kristel Lejeune

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudicinis klausimas

Ar 1970 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos Belgijos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo 15 straipsnio 1 dalis, aiškinama kaip leidžianti riboti pajamų šaltinio valstybės apmokestinimo įgaliojimus, susijusius su Belgijoje reziduojančio Liuksemburgo darbdaviui pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbo užmokesčiu, proporcingai Liuksemburgo teritorijoje vykdomai veiklai, aiškinama kaip leidžianti rezidavo valstybei suteikti įgaliojimus apmokestinti likusį darbo užmokestį, susijusį su veikla, vykdoma už Liuksemburgo teritorijos ribų, aiškinama kaip reikalaujanti nuolatinio ir kasdienio pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo fizinio buvimo jo darbdavio buveinėje, nors neginčijama, kad jis ten būna reguliariai, vadovaujantis lanksčiu teisminiu vertinimu, paremtu objektyviais ir patikrinamais elementais, ir aiškinama kaip reikalaujanti, kad teismai įvertintų vienoje ir kitoje vietoje suteiktų paslaugų buvimą ir apimtį, siekiant nustatyti, kiek darbo dienų dirbta iš 220, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį, nes tai yra mokestinė kliūtis, atgrasanti nuo tarpvalstybinės veiklos ir pažeidžianti bendrąjį teisinio saugumo principą, nes joje nenumatyta stabili ir saugi visų Belgijos rezidento pajamų, gautų pagal darbo sutartį su darbdaviu, kurio faktinė administracijos buveinė yra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, neapmokestinimo sistema ir dėl to jam kyla dvigubo visų ar dalies jo pajamų apmokestinimo bei nenuspėjamos ir jokio teisinio saugumo nesuteikiančios sistemos taikymo rizika?

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/24

2017 m. spalio 20 d.Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Peter Bosworth, Colin Hurley / Arcadia Petroleum Limited ir kt.

(Byla C-603/17)

(2017/C 437/29)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court of the United Kingdom

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Peter Bosworth, Colin Hurley

Atsakovės apeliaciniame procese: Arcadia Petroleum Limited ir kt.

Prejudiciniai klausimai

Koks yra tinkamas kriterijus, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar darbdavio darbuotojui arba buvusiam darbuotojui (toliau – darbuotojas) pareikštas ieškinys yra „byla, susijusi“ su individualia darbo sutartimi, kaip tai suprantama pagal Lugano konvencijos D antraštinės dalies 5 skirsnį (18–21 straipsniai)?

Ar tam, kad darbdavio skundžiamas veiksmas taip pat galėtų būti skundžiamas kaip darbuotojo individualios darbo sutarties pažeidimas, pakanka, kad darbdavio darbuotojui pareikštam ieškiniui taikomi 18–21 straipsniai, net jeigu darbdavio faktiškai pareikštas ieškinys nėra grindžiamas tos sutarties pažeidimu, juo nėra skundžiamas toks pažeidimas ir nėra tvirtinama, jog toks pažeidimas padarytas, bet jis, pavyzdžiui, pareiškiamas dėl vieno ar kelių skirtingų pagrindų, išvardytų šio prašymo skirsnio dėl faktinių aplinkybių ir dalyko 26 ir 27 punktuose?

Arba ar tinkamas kriterijus yra tai, kad darbdavio darbuotojui pareikštam ieškiniui 18–21 straipsniai taikomi tik jeigu pareiga, dėl kurios faktiškai pareikštas ieškinys, yra darbo sutartyje įtvirtinta pareiga? Jeigu tai tinkamas kriterijus, ar tai reiškia, kad ieškiniui, pareikštam tik dėl pareigos, kuri kyla ne pagal darbo sutartį (ir kuri, jei tai svarbu, nėra pareiga, kurią darbuotojas laisva valia sutiko vykdyti), 5 skirsnis netaikomas?

3)	Jeigu nė vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų nėra tinkamas, koks kriterijus yra tinkamas?

Jeigu įmonė ir asmuo sudaro sutartį (kaip tai suprantama pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį), kiek yra būtina, kad įmonę ir asmenį sietų subordinacijos santykiai, kad 5 skirsnio tikslais ta sutartis būtų laikoma „individualia darbo sutartimi“? Ar tokie santykiai gali egzistuoti, jeigu asmuo gali nustatyti (ir nustato) savo sutarties su įmone sąlygas ir autonomiškai kontroliuoja kasdienę įmonės veiklą ir savo pareigų vykdymą, bet įmonės akcininkas (-ai) įgaliotas (-i) reikalauti, kad tie santykiai būtų nutraukti?

Jeigu Lugano konvencijos II antraštinės dalies 5 skirsnis taikomas tik ieškiniams, kuriems, be 5 skirsnio, taikoma Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, koks yra tinkamas kriterijus, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar ieškiniui taikoma 5 straipsnio 1 dalis?

Ar tai, kad skundžiamas veiksmas galėtų būti skundžiamas kaip sutarties pažeidimas, yra tinkamas kriterijus nustatyti, ar ieškiniui taikoma 5 straipsnio 1 dalis, net jeigu darbdavio faktiškai pareikštas ieškinys nėra grindžiamas tos sutarties pažeidimu, juo nėra skundžiamas toks pažeidimas ir nėra tvirtinama, kad toks pažeidimas padarytas?

Arba ar tinkamas kriterijus yra tai, kad ieškiniui 5 straipsnio 1 dalis taikoma tik jeigu pareiga, dėl kurios jis faktiškai pareikštas, yra sutartinė pareiga? Jeigu tai tinkamas kriterijus, ar tai reiškia, kad ieškiniui, pareikštam tik dėl pareigos, kuri kyla ne pagal sutartį (ir kuri, jei tai svarbu, nėra pareiga, kurią atsakovas laisva valia sutiko vykdyti), 5 straipsnio 1 dalis netaikoma?

3)	Jeigu nė vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų nėra tinkamas, koks kriterijus yra tinkamas?

Tokiomis aplinkybėmis, kai:

1)	įmonės A ir B yra įmonių grupės dalis;

atsakovas X de facto atlieka tos įmonių grupės generalinio direktoriaus vaidmenį (kaip P. Bosworth atliko Arcadia Group: šio prašymo skirsnio „Faktinės aplinkybės ir dalykas“ 14 punktas); X įdarbintas vienoje grupės įmonėje, įmonėje A (ir atitinkamai yra įmonės A darbuotojas) (kaip kartais buvo P. Bosworth šio prašymo skirsnio „Faktinės aplinkybės ir dalykas“ 15 punkte apibūdintomis aplinkybėmis), ir pagal nacionalinę teisę nėra įdarbintas įmonėje B;

3)	įmonė A pareiškia X ieškinius ir tiems ieškiniams taikomi 18–21 straipsniai; ir

4)	kita grupės įmonė, įmonė B, taip pat pareiškia X ieškinius dėl panašaus veiksmo, dėl kurio ieškinius X pareiškė įmonė A,

koks yra tinkamas kriterijus, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar įmonės B ieškiniui taikomas 5 skirsnis? Pirmiausia:

1)	ar atsakymą lemia tai, ar X ir įmonę B siejo „individuali darbo sutartis“, kaip tai suprantama pagal 5 skirsnį, ir, jei taip, koks yra tinkamas kriterijus, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar tokia sutartis buvo?

Ar Konvencijos II antraštinės dalies 5 skirsnio tikslais įmonę B reikėtų laikyti X darbdave ir (arba) ar įmonės B ieškiniams X (kaip išdėstyta 4 punkto 4 papunktyje) 18–21 straipsniai taikomi taip pat, kaip jie taikomi įmonės A ieškiniams X? Pirmiausia:

a)	ar įmonės B ieškiniui 18 straipsnis taikomas tik jeigu pareiga, dėl kurios jis faktiškai pareikštas, yra įmonės B ir X darbo sutartyje įtvirtinta pareiga?

b)	Arba ar ieškiniui taikomas 18 straipsnis, jeigu ieškiniu skundžiamas veiksmas būtų įmonės A ir X darbo sutartyje įtvirtintos pareigos pažeidimas?

3)	Jeigu nė vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų nėra tinkamas, koks kriterijus yra tinkamas?

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/26

2017 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Frame / EUIPO – Bianca-Moden (BIANCALUNA)

(Byla T-627/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo BIANCALUNA paraiška - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „bianca“ - Proceso ekonomiškumas - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Prekių tapatumas - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2017/C 437/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Frame Srl (San Džuzepe Vezuvianas, Italija), atstovaujama advokatų E. Montelione, M. Borghese ir R. Giordano

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama S. Bonne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Bianca-Moden GmbH & Co. KG (Ochtrupas, Vokietija), atstovaujama advokato P. Lange

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2952/2014-5), susijusio su protesto procedūra tarp Bianca-Moden ir Frame.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Frame Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 68, 2016 2 22.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/26

2017 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Frame / EUIPO – Bianca-Moden (BiancalunA)

(Byla T-628/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „BiancalunA“ paraiška – Atmetimas - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „bianca“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Prekių tapatumas - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2017/C 437/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Frame Srl (San Džuzepe Vezuvianas, Italija), atstovaujama advokatų E. Montelione, M. Borghese ir R. Giordano

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama S. Bonne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Bianca-Moden GmbH & Co. KG (Ochtrupas, Vokietija), atstovaujama advokato P. Lange

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2720/2014-5), susijusio su protesto procedūra tarp Bianca-Moden ir Frame.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2720/2014-5).

2.	EUIPO padengia savo ir Frame Srl patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Bianca-Moden GmbH & Co. KG padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 7, 2016 1 11.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/27

2017 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje De Nicola / Taryba ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

(Byla T-42/16) (1)

((Deliktinė atsakomybė - Viešoji tarnyba - EIB personalas - Su lazerio terapija susijusios direktyvos - Pagrindinių teisių chartijos 47 punktas - Protingas terminas - Teisingo proceso reikalavimų nesilaikymas - Turtinė žala - Neturtinė žala - Ieškovo reikalavimai, pateikti nagrinėjant bylą Tarnautojų teisme - Dalies bylos perdavimas Bendrajam Teismui))

(2017/C 437/32)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), iš pradžių atstovaujamas advokatų L. Isola ir G. Isola, vėliau advokato G. Ferabecoli

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama E. Rebasti ir M. Veiga, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, iš pradžių atstovaujamas J. Inghelram, P. Giusta ir L. Tonini Alabiso, vėliau J. Inghelram

Dalykas

Pagal SESV 268 straipsnį pateiktas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovas teigia patyręs dėl, pirma, tam tikrų Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtų direktyvų, susijusių su lazerio terapija, antra, pernelyg ilgos procesų, susijusių su jo prašymu atlyginti lazerio terapijos išlaidas, Europos Sąjungos tarnautojų teisme ir Bendrajame Teisme trukmės, trečia, tariamai neteisingo šių procesų pobūdžio ir, ketvirta, daugelio ieškinių, kuriuos jis buvo priverstas pateikti Tarnautojų teismui ir Bendrajam Teismui.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Carlo De Nicola tiek su procesu Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, tiek Europos Sąjungos tarnautojų teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 279, 2015 8 24 (byla iš pradžių įregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-82/15).

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/28

2017 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje De Nicola / Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

(Byla T-99/16) (1)

((Deliktinė atsakomybė - Viešoji tarnyba - EIB personalas - Psichologinis priekabiavimas - Teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių nepaisymas - Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Protingas terminas - Prašymai dėl žalos atlyginimo, pateikti nagrinėjant bylą Tarnautojų teisme - Dalies bylos grąžinimas Tarnautojų teismui))

(2017/C 437/33)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), atstovaujamas iš pradžių advokatų L. Isola ir G. Isola, vėliau – advokato G. Ferabecoli

Atsakovas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atstovaujamas iš pradžių J. Inghelram, P. Giusta ir L. Tonini Alabiso, vėliau – J. Inghelram

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamas ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta ieškovo žala, tariamai patirta, pirma, dėl psichologinio priekabiavimo, kurį jis patyrė Europos investicijų banke (BEI), ir dėl tariamų neteisingų procesų Europos Sąjungos Tarnautojų teisme ir Bendrajame Teisme, kuriuose dalyvauja ieškovas, ir, antra, dėl pernelyg ilgos minėtų procesų trukmės.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Carlo De Nicola bylinėjimosi Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir Europos Sąjungos Tarnautojų teisme išlaidas.

(1) OL C 414, 2015 12 14 (iš pradžių byla Europos Sąjungos Tarnautojų teisme įregistruota numeriu F-100/15).

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/29

2017 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mundipharma / EUIPO – Multipharma (MULTIPHARMA)

(Byla T-144/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo MULTIPHARMA paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MUNDIPHARMA - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 437/34)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mundipharma AG (Bazelis, Šveicarija), atstovaujama advokato F. Nielsen

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. Kunz

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Multipharma SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokatų P. Goldenbaum ir I. Rohr

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. sausio 22 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2950/2014-1), susijusio su protesto procedūra tarp Mundipharma ir Multipharma.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2950/2014-1).

2.	EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Mundipharma AG bylinėjimosi išlaidos, įskaitant būtinąsias išlaidas, kurias Mundipharma patyrė vykstant procedūrai EUIPO apeliacinėje taryboje.

3.	Multipharma SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 191, 2016 5 30.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/29

2017 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Oakley / EUIPO – Xuebo Ye (elipsės formos silueto vaizdas)

(Byla T-754/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo, vaizduojančio elipsės formos siluetą, paraiška - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, vaizduojantis elipsę - Santykiniai atmetimo pagrindai - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis)))

(2017/C 437/35)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Oakley, Inc. (Foothill Ranch, Kalifornija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų E. Ochoa Santamaría ir V. Rodríguez Pombo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Xuebo Ye (Vendžou, Kinija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2608/2015-4), susijusio su protesto procedūra tarp Oakley ir Xuebo Ye.

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 31 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2608/2015-4), kiek juo patvirtintas Protestų skyriaus sprendimas ir atmestas protestas, grįstas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktas) numatytu pagrindu.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 14, 2017 1 16.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/30

2017 m. lakpričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Isocell / EUIPO – iCell (iCell.)

(Byla T-776/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „iCell.“ paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Isocell“, ankstesnis tarptautinis žodinis prekių ženklas „Isocell“ ir ankstesni tarptautinis ir nacionalinis žodiniai prekių ženklai ISOCELL - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2017/C 437/36)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Isocell GmbH (Neumarkt am Wallersee, Austrija), atstovaujama advokato C. Thiele

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Schifko

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: iCell AB (Elvdalenas, Švedija), atstovaujama advokato J. Kroher

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2496/2015-1), susijusio su protesto procedūra tarp Isocell ir iCell.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Isocell GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 14, 2017 1 16.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/31

2017 m. lakpričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Isocell / EUIPO – iCell (iCell. Insulation Technology Made in Sweden)

(Byla T-777/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „iCell. Insulation Technology Made in Sweden“ paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Isocell“, ankstesnis tarptautinis žodinis prekių ženklas „Isocell“ ir ankstesni tarptautinis ir nacionalinis žodiniai prekių ženklai ISOCELL - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2017/C 437/37)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Isocell GmbH (Neumarkt am Wallersee, Austrija), atstovaujama advokato C. Thiele

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Schifko

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: iCell AB (Elvdalenas, Švedija), atstovaujama advokato J. Kroher

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. liepos 28 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 181/2016-1), susijusio su protesto procedūra tarp Isocell ir iCell.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Isocell GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 14, 2017 1 16.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/31

2017 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Steiniger / EUIPO – ista Deutschland (IST)

(Byla T-80/17) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo IST paraiška - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas ISTA - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Atitinkama visuomenė - Prekių ir paslaugų panašumas - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2017/C 437/38)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Ingo Steiniger (Nümbrecht, Vokietija), atstovaujamas advokatės K. Schulze Horn

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama V. Mensing ir A. Schifko

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: ista Deutschland GmbH (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokato F. Lindenberg

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. gruodžio 1 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2242/2015-5), susijusio su protesto procedūra tarp ista Deutschland ir I. Steiniger

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Ingo Steiniger bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 112, 2017 4 10.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/32

2017 m. rugsėjo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Previsión Sanitaria Nacional, PSN, Mutua de Seguros y Reaseguros a Prima Fija / BPV

(Byla T-623/17)

(2017/C 437/39)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Previsión Sanitaria Nacional, PSN, Mutua de Seguros y Reaseguros a Prima Fija (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato R. Ariño Sánchez

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą aktą;

—

bet kuriuo atveju, įpareigoti sudaryti paslaugų sutartį dėl galutinio vertinimo ir vertinimo, kuris nurodytas Reglamento 806/2014 20 straipsnio 16–19 dalyse, vykdant varžymosi principu grindžiamą procedūrą, kurioje negalėtų dalyvauti ekspertas, atlikęs Banco [Banco de Santander] laikiną vertinimą, ir pripažinti teisę nuo pirminio akto nukentėjusiems asmenims būti išklausytiems vertinimo procedūroje a posteriori, leisti susipažinti su visa administracinės procedūros medžiaga ir turėti teisę į didesnės vertės sumą, galinčią būti nustatyta a posteriori, kurią turi atlyginti Banco [Banco de Santander] įgijėjas arba, subsidiariai, BPV;

—	neatsižvelgiant į antrąjį prašymą ir papildomai prie pirmojo prašymo, priteisti iš BPV sumokėti PSN naudai 276 201,42 eurų, taip pat įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio prašymo pateikimo datos.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip nurodyti byloje T-478/17, Mutualidad de la Abogacía ir Hermandad Nacional de Arquitectos Superiores y Químicos / Bendra pertvarkymo valdyba, byloje T-481/17, Fundación Tatiana Pérez de Guzmán y Bueno ir SFL / Bendra pertvarkymo valdyba, byloje T-482/17, Comercial Vascongada Recalde / Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba, byloje T-483/17, García Suárez ir kt. / Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba, byloje T-484/17, Fidesban ir kt. / Bendra pertvarkymo valdyba, byloje T-497/17, Sánchez del Valle ir Calatrava Real State 2015 / Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba ir byloje T-498/17, Pablo Álvarez de Linera Granda / Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/33

2017 m. rugsėjo 27 d. pareikštas ieškinys byloje Anabi Blanga / EUIPO – Polo/Lauren (HPC POLO)

(Byla T-657/17)

(2017/C 437/40)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: Gidon Anabi Blanga (Meksikas, Meksika), atstovaujamas advokato M. Sanmartín Sanmartín

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: The Polo/Lauren Company LP (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėjas: ieškovas.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas HPC POLO – Registracijos paraiška Nr. 13 531 462.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. birželio 14 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2368/2016-1.

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO jos pačios ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/33

2017 m. rugsėjo 21 d. pareikštas ieškinys byloje Alkarim for Trade and Industry / Taryba

(Byla T-667/17)

(2017/C 437/41)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Alkarim for Trade and Industry LLC (Tal Kurdi, Sirija), atstovaujama advokatų J.-P. Buyle ir L. Cloquet

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2017 m. liepos 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/1245, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kiek jis susijęs su ieškove;

—	panaikinti 2017 m. liepos 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2017/1241, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kiek jis susijęs su ieškove;

—	priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė ieškovė.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia faktų vertinimo klaida, nes Taryba nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovė yra tarptautiniu mastu pripažįstamas Sirijos konglomeratas.

Jos teigimu, iš šio visiškai klaidingo tvirtinimo matyti, kad Tarybos vertinime yra daug faktinių klaidų.

Be to, ieškovė mano galinti įrodyti, kad ji nėra didelė įmonė, bet atitinka mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį pagal Europos teisės aktus ir nėra žinoma tarptautiniu mastu.

Ji taip pat tvirtina, kad Taryba neatsižvelgė nei į 2017 m. balandžio 6 d. Sprendimą Alkarim for Trade and Industry / Taryba (T–35/15, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2017:262), nei į 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimą Abdulkarim / Taryba (T-304/15, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2017:327), kuriais Bendrasis Teismas dėl Tarybos padarytų akivaizdžių vertinimo klaidų panaikino sankcijas, skirtas atitinkamai ieškovei ir M. Wael Abdulkarim.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes:

—	dėl skundžiamų priemonių ieškovė turėjo nutraukti tarptautinę prekybą, kadangi pagrindinė jos verslo dalis buvo susijusi su Europos tiekėjais ir klientais;

—	beje, dėl skundžiamų priemonių daug sudarytų ir galiojančių sutarčių tapo nebeaktualios ir dėl to nepagrįstai kilo ieškovės sutartinė ir kvazideliktinė atsakomybė jos klientų ir kontrahentų atžvilgiu. Ieškovė mano, kad tokia sankcija yra visiškai neproporcinga.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su neproporcingu teisės į nuosavybę ir teisės užsiimti ekonomine veikla pažeidimu, nes priėmusi sankcijas Taryba neišvengiamai pažeidė ieškovės teisę į nuosavybę bei jos teisę verstis ekonomine veikla, ir taip pažeidė prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pridėtą Papildomą protokolą Nr. 1. Ieškovė teigia, kad jai negali būti sudaryta kliūčių netrikdomai naudotis savo turtu ir savo ekonomine laisve, o tai pateisina skundžiamų priemonių panaikinimą jos atžvilgiu.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su įgaliojimų viršijimu, nes Tarybos priimtos priemonės neturi jokio poveikio Sirijos režimui, be to, ieškovė visada liko nepriklausoma nuo vietinės valdžios. Taigi, ji mano, kad Tarybos sankcijos taikytos neturint nei pagrindo, nei reikiamų įrodymų, jomis nesiekiama daryti poveikio Sirijos režimui, bet – dėl ieškovei nežinomų priežasčių – tik jai.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 296 straipsnio antroje pastraipoje, pažeidimu. Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad motyvai, kuriais Taryba grindė skundžiamas priemones, yra neaiškus, nenurodyti jokie konkretūs reikšmingi elementai, kurie jai leistų nustatyti, kodėl laikoma, kad ji yra „tarptautiniu mastu pripažįstamas Sirijos konglomeratas, susijęs su Wael Abdulkarim, kuris įtrauktas į sąrašą kaip Sirijoje veikiantis verslo lyderis“.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/35

2017 m. spalio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Man Truck & Bus / EUIPO – Halla Holdings (MANDO)

(Byla T-698/17)

(2017/C 437/42)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Man Truck & Bus AG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Röhl

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Halla Holdings Corp. (Yongin-si, Korėja)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MANDO – Registracijos paraiška Nr. 11 276 144

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. liepos 13 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1919/2016-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/35

2017 m. spalio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Kipras / EUIPO – Papouis Dairies (Papouis Halloumi)

(Byla T-703/17)

(2017/C 437/43)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama solisitorės V. Marsland ir QC S. Malynicz

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Papouis Dairies LTD (Nikosija, Kipras.)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis ES prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „Papouis Halloumi“ – Registracijos paraiška Nr. 11 176 344

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. rugpjūčio 3 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2924/2014-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	įpareigoti EUIPO ir kitą procedūros šalį padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/36

2017 m. spalio 12 d. pareikštas ieškinys byloje OPS Újpest / Komisija

(Byla T-708/17)

(2017/C 437/44)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: OPS Újpesti Csökkentmunkaképességűek Ipari és Kereskedelmi Kft. (Budapeštas, Vengrija), atstovaujama advokato L. Szabó

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pirmiausia pripažinti, kad 2011 m. liepos 20 d. Komisijos sprendime SA. 29432 – CP 290/2009 – CP 290/2009 – Vengrija – „Pagalba įdarbinant negalią turinčius darbuotojus tariamai prieštarauja Europos Sąjungos teisei dėl diskriminacinio teisės akto pobūdžio“ ir 2017 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime SA.45498 (FC/2016) – „OPS Újpest-lift Kft. skundas dėl 2006-2012 m. negalią turinčius darbuotojus įdarbinančioms įmonėms suteiktos valstybės pagalbos“ (toliau – ginčijami sprendimai) nenustatyta, kad valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį;

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad ginčijami sprendimai ieškovei nėra teisiškai privalomi, kiek tai susiję su jos Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija) inicijuotu procesu dėl žalos atlyginimo Nr. 28. P. 21.072/2016 (vėliau 28. P. 21.143/2017), nes ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ne SESV 107 straipsnio 3 dalies, o SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

—	jei būtų pripažinta, kad ginčijami sprendimai ieškovei teisiškai privalomi kiek tai susiję su žalos, kilusios dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atlyginimu, pripažinti juos negaliojančiais, nes Vengrijos valdžios institucijų suteikta valstybės parama pažeidžia SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo su kiekvienu reikalavimu susijusį teisinį pagrindą.

Pirmojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Ginčijamuose sprendimuose nenustatyta, kad valstybės pagalba suderinama su SESV 107 straipsnio 1 dalimi, dėl to minėti sprendimai nėra teisiškai privalomi, kiek tai susiję su ieškovės Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) inicijuotu procesu prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija) dėl žalos atlyginimo.

Antrojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Ginčijamuose sprendimuose Komisija pripažino, kad valstybės pagalba suderinama su vidaus rinka, vadovaudamasi ne ieškovės nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalimi, o SESV 107 straipsnio 3 dalimi. Dėl to minėti sprendimai nesusiję su ieškinio dėl žalos atlyginimo, pateikto Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija), teisiniais pagrindais ir nėra teisiškai privalomi ieškovei.

Trečiojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Ieškovės manymu, ginčijami sprendimai yra negaliojantys dėl to, kad Vengrijos valdžios institucijos suteikė neteisėtą valstybės pagalbą, kuria pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis, ir dėl to, kad vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi, apie ketinamą suteikti pagalbą turėjo būti pranešta Komisijai. Grįsdama valstybės pagalbos neteisėtumą, ieškovė remiasi Komisijos pranešimu dėl [SESV] 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (1) ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiu tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant [SESV 107] ir [SESV 108] straipsnius (2).

(1) OL C 262, 2016, p. 1.

(2) OL L 214, 2008, p. 3.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/37

2017 m. spalio 13 d. pareikštas ieškinys byloje M-Sansz / Komisija

(Byla T-709/17)

(2017/C 437/45)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: M-Sansz Kereskedelmi, Termelő és Szolgáltató Kft. (Pėčas, Vengrija), atstovaujama advokato L. Szabó

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad ginčijami sprendimai ieškovei nėra teisiškai privalomi kiek tai susiję su jos Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) inicijuotu procesu dėl žalos atlyginimo prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija) Nr. 23. P. 25.843/2016 ir kad dėl to ieškovė nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi šalis, nes savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ne SESV 107 straipsnio 3 dalies, o SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

—

jei būtų pripažinta, kad ginčijami sprendimai ieškovei teisiškai privalomi kiek tai susiję su procesu dėl žalos, kilusios dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimo, atlyginimo, pripažinti juos negaliojančiais, nes Vengrijos valdžios institucijų suteikta valstybės parama pažeidžia SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo su kiekvienu reikalavimu susijusį teisinį pagrindą.

Pirmojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Ginčijamuose sprendimuose nenustatyta, kad valstybės pagalba suderinama su SESV 107 straipsnio 1 dalimi, dėl to minėti sprendimai nėra teisiškai privalomi kiek tai susiję su ieškovės Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) inicijuotu procesu dėl žalos atlyginimo prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija).

Antrojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Trečiojo reikalavimo teisinis pagrindimas

(1) OL C 262, 2016, p. 1.

(2) OL L 214, 2008, p. 3.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/38

2017 m. spalio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Lux-Rehab Non-Profit / Komisija

(Byla T-710/17)

(2017/C 437/46)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: LUX-REHAB Foglalkoztató Non-Profit Kft. (Sombathėjus, Vengrija), atstovaujama advokato L. Szabó

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad ginčijami sprendimai ieškovei nėra teisiškai privalomi kiek tai susiję su jos Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) inicijuotu procesu dėl žalos atlyginimo prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija) Nr. 66. P. 22.195/2017 ir kad dėl to ieškovė nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi šalis, nes savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ne SESV 107 straipsnio 3 dalies, o SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

—

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo su kiekvienu reikalavimu susijusį teisinį pagrindą.

Pirmojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Antrojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Trečiojo reikalavimo teisinis pagrindimas

(1) OL C 262, 2016, p. 1.

(2) OL L 214, 2008, p. 3.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/40

2017 m. spalio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Ntolas / EUIPO – General Nutrition Investment (GN Laboratories)

(Byla T-712/17)

(2017/C 437/47)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: Christos Ntolas (Vupertalis, Vokietija), atstovaujamas advokato C. Renger

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: General Nutrition Investment Co. (Delaveras, Arizona, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „GN Laboratories“ – Registracijos paraiška Nr. 11 223 559

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. liepos 18 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2358/2016-5

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	atmesti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos Nr. 011223559,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/40

2017 m. spalio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Motex / Europos Komisija

(Byla T-713/17)

(2017/C 437/48)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: MOTEX Ipari és Szolgáltató Rehabilitációs Kft. (Esztergom-Kertváros, Vengrija), atstovaujama advokato L. Szabó

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad ginčijami sprendimai ieškovei nėra teisiškai privalomi kiek tai susiję su jos Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) inicijuotu procesu dėl žalos atlyginimo prieš Emberi Erőforrások Minisztériuma (Žmogiškųjų išteklių ministerija, Vengrija) Nr. 18. G. 40.399/2017 ir kad dėl to ieškovė nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi šalis, nes savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ne SESV 107 straipsnio 3 dalies, o SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

—

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo su kiekvienu reikalavimu susijusį teisinį pagrindą.

Pirmojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Antrojo reikalavimo teisinis pagrindimas

—

Trečiojo reikalavimo teisinis pagrindimas

(1) OL C 262, 2016, p. 1.

(2) OL L 214, 2008, p. 3.

18.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/42

2017 m. spalio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Aeris Invest / BPV

(Byla T-714/17)

(2017/C 437/49)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Aeris Invest Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokatų M. Roca Junyent, J. Calvo Costa, R. Vallina Hoset ir A. Sellés Marco

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti Bendros pertvarkymo valdybos deliktinę atsakomybę ir įpareigoti ją atlyginti nuostolius, kurie ieškovei buvo padaryti Bendros pertvarkymo valdybos veikimu ir neveikimu, atėmusiais iš ieškovės jos turėtas BANCO POPULAR ESPAÑOL, S.A. obligacijas ir teises;

—

nurodyti Bendrai pertvarkymo valdybai atlyginti ieškovei nuostolius („reikalaujama sumokėti suma“);

—	nurodyti atlyginti padarytas investicijas: 113 022 558,44 euro į Banco Popular akcijas, kurių savininke buvo ieškovė;

—	subsidiariai, nurodyti atlyginti 93,74 mln. eurų; arba

—	visiškai subsidiariai, nurodyti atlyginti 54,29 mln. eurų.

—	padidinti reikalaujamą sumokėti sumą, priskaičiuojant palūkanas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki sprendimo paskelbimo šioje byloje;

—	padidinti reikalaujamą sumokėti sumą priskaičiuojant delspinigius, skaičiuojamus nuo šio sprendimo paskelbimo iki visos sumos sumokėjimo, taikant palūkanų normą, kurią ECB taiko pagrindinėms savo refinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais;

—	priteisti iš Bendros pertvarkymo valdybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai panašūs į tuos, kurie nurodyti byloje T-659/17, Vallina Fonseca / BPV.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 437

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. gruodžio 18d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2017/C 437/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1