Nacionaliniai parlamentai ir ES sprendimų priėmimas

Lisabonos sutartimi Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionaliniams parlamentams suteikta daug naujų teisių ir įgaliojimų.

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 12 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolu Nr. 1 nacionaliniams parlamentams suteikiama teisė tiesiai iš ES institucijų gauti informaciją ne tik apie ES teisėkūros procedūra priimtus aktus, bet taip pat apie teisės aktų leidybos programas, konsultacijoms skirtus dokumentus, Europos Sąjungos Tarybos protokolus ir pan.

ES sutarties 5 straipsniu ir SESV protokolu Nr. 2 jiems suteikiama teisė prieštarauti ES pasiūlymams remiantis subsidiarumo principu. Jei nacionaliniai parlamentai mano, kad Europos Komisijos siūlomi teisėkūros procedūra priimami aktai neatitinka subsidiarumo principo, jie turi teisę per aštuonias savaites nuo projekto pateikimo visomis ES oficialiosiomis kalbomis pareikšti Komisijai pagrįstą nuomonę.

Kiekvienos valstybės narės nacionalinis parlamentas turi du balsus. Jei Komisija gauna pagrįstas nuomones, už kurias atiduota ne mažiau kaip trečdalis nacionaliniams parlamentams skirtų balsų (arba ketvirtadalis balsų, jei tai pasiūlymai, susiję su teisingumo, laisvės ir saugumo erdve), ji turi peržiūrėti savo pasiūlymą ir nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Tada ji turi pagrįsti savo sprendimą. Ši sistema vadinama geltonosios kortelės procedūra.

Jei Komisija gauna pagrįstas nuomones, už kurias atiduota dauguma nacionalinių parlamentų balsų, ir pasiūlymui taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Komisija turi peržiūrėti savo pasiūlymą ir nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Nusprendusi jo nekeisti, ji turi pagrįsti savo sprendimą Europos Parlamentui ir Tarybai, paaiškindama, kodėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Tai vadinama oranžinės kortelės procedūra. Jeigu dauguma Europos Parlamento narių arba 55 proc. Tarybos narių mano, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, pasiūlymas atmetamas.

Pagal SESV 70 straipsnį nacionaliniai parlamentai turi būti informuojami apie valstybių narių politikos įgyvendinimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje vertinimo sistemą. SESV 85 ir 88 straipsniais jiems leidžiama tikrinti Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros veiklą.

Sutartyse numatyta galimybė taikyti bendrąsias ir specialiąsias passerelle išlygas, pagal kurias suteikiama galimybė Taryboje pereiti nuo vienbalsio balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma arba nuo specialios teisėkūros procedūros prie įprastos teisėkūros procedūros. Toks pavyzdys būtų SESV 81 straipsnis. Apie tokio pakeitimo pasiūlymus turi būti pranešta nacionaliniams parlamentams, kurie per šešis mėnesius gali pareikšti prieštaravimą pasiūlymui.

TAIP PAT ŽR.: