This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Vienbalsiškumas, kai visos ES valstybės narės turi pritarti, yra viena iš balsavimo taisyklių, taikomų Tarybai priimant sprendimus. Taryba turi vieningai balsuoti dėl kai kurių politikos sričių, kurios, valstybių narių nuomone, yra jautrios.
Politikos sritys, dėl kurių Taryba priima sprendimus vieningai, yra išsamiai nurodytos Sutartyse.
Siekiant suteikti Europos integracijai naują postūmį ir baigti kurti vidaus rinką, 1986 m. buvo pasirašytas Suvestinis Europos aktas, kuriuo iš dalies pakeista Romos sutartis. Juo sumažintas politikos sričių, kuriose dėl teisės aktų priėmimo sprendžiama vieningai, skaičius.
Paskutinį kartą sutartys buvo iš dalies keičiamos 2009 m. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi. Tuomet buvo padidintas politikos sričių, kuriose Taryboje taikoma kvalifikuotos daugumos taisyklė, skaičius.
Vis dėlto vieningai tebesprendžiama dėl kelių jautriomis laikomų politikos sričių:
Tačiau nuostatos dėl pereigos , kuriomis leidžiama taikyti Sutartyse iš pradžių numatytų teisėkūros procedūrų išimtis, numato tvarką, pagal kurią vienbalsiškumą galima pakeisti kvalifikuotos daugumos balsavimu arba pakeisti konkrečioms sritims taikomas sprendimų priėmimo procedūras.
Pavyzdžiui, remdamasi nuostatomis dėl pereigos Europos Vadovų Tarybą vienbalsiai įgalioti Tarybą veikti kvalifikuota balsų dauguma, žr.:
Be to, pagal nuostatas dėl pereigos Europos Sąjungos Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai nuspręsti taikyti įprastą teisėkūros procedūrą konkretiems klausimams, pavyzdžiui:
Galiausiai, remdamasi nuostatomis dėl pereigos Taryba gali vienbalsiai nuspręsti veikti kvalifikuota balsų dauguma (SESV 333 straipsnis (glaudesnis bendradarbiavimas).
Be to, pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį, kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji gali jį iš dalies keisti vienbalsiai, išskyrus tam tikras išimtis.