Sprendimas 2005/370/EB dėl Orhuso konvencijos sudarymo
Orhuso konvencija visuomenės nariams (asmenims ir jiems atstovaujančioms asociacijoms) suteikiama teisė gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, taip pat teisė kreiptis į teismą, jeigu šios teisės nėra gerbiamos.
Sprendimu Orhuso konvencija patvirtinama ES vardu (1998 m. konvenciją pasirašė Europos bendrija, kuri dabar yra Europos Sąjunga (ES) ir ES šalys).
Nuo 2001 m. spalio 30 d. galiojanti konvencija yra grindžiama prielaida, kad didesnis visuomenės supratimas ir dalyvavimas aplinkosaugos srityje pagerins aplinkos apsaugą. Jos tikslas – padėti apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Tuo tikslu konvencijoje numatomi veiksmai trijose srityse:
ES institucijos patenka į konvencijoje pateiktą valstybės institucijos apibrėžtį kartu su nacionalinės ar vietos valdžios institucijomis.
Konvenciją pasirašiusios šalys sutinka su toliau nurodytomis teisėmis ir pareigomis:
Galimybė visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką
Konvencija nustatomos konkrečios teisės ir pareigos dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, įskaitant informacijos pateikimo terminus ir pagrindus, kuriais valstybės institucijos gali atsisakyti suteikti tam tikrą informaciją.
Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas trim atvejais:
Prašymas taip pat gali būti atmestas dėl valstybės institucijų darbo konfidencialumo, krašto apsaugos ir valstybės saugumo priežasčių, siekiant įvykdyti teisingumą arba užtikrinti konfidencialumą, susijusį su:
Visos šios atsisakymo teikti informaciją priežastys turi būti aiškinamos siaurai, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą gauti tokios informacijos.
Sprendime dėl atsisakymo suteikti informaciją turi būti nurodytos atsisakymo priežastys ir kaip klausėjas gali apskųsti šį sprendimą.
Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad turima informacija būtų atnaujinama, o visuomenė turėtų galimybę gauti sąrašus, registrus ir archyvines bylas. Tuo tikslu šios institucijos skatinamos laipsniškai naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis, kuriose būtų pateikiamos ataskaitos apie aplinkos būklę, teisės aktai, nacionaliniai planai bei politika ir tarptautinės konvencijos.
2003 m. ES šalys priėmė Direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką. Jos turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2005 m. vasario 14 d.
2006 m. ES priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kuriame reikalaujama, kad ES institucijos ir įstaigos įgyvendintų Orhuso konvencija nustatytas prievoles.
Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais
Antroji konvencijos dalis yra skirta visuomenės dalyvavimui priimant sprendimus. Jis turi būti užtikrintas nustatant leidimų išdavimo tam tikroms specifinėms (daugiausia pramoninio pobūdžio) veiklos rūšims, išvardytoms konvencijos I priede, tvarką. Galutiniame sprendime dėl leidimo išdavimo tam tikrai veiklos rūšiai turi deramai atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai.
Pradiniame sprendimo priėmimo procedūros etape visuomenė turi būti informuojama apie:
Procedūros terminai turi sudaryti sąlygas visuomenei realiai dalyvauti priimant sprendimą.
Supaprastinta procedūra yra skirta aplinkosaugos planams ir programoms rengti.
Konvencijoje ją pasirašiusios šalys taip pat raginamos remti visuomenės dalyvavimą formuojant aplinkos politiką ir rengiant standartus bei teisės aktus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai.
2003 m. ES šalys priėmė Direktyvą 2003/35/EB dėl visuomenės dalyvavimo rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas.
2006 m. Tarybos sprendime 2006/957/EB atsižvelgta į konvencijos pataisą, kuria padidinamas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl GMO apgalvoto išleidimo į aplinką. ES lygmeniu šis reikalavimas jau įtvirtintas tam tikrais Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų straipsniais.
Keliose kitose ES aplinkosaugos direktyvose yra pateikiamos taisyklės dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais. Tarp jų yra Direktyva 2001/42/EB ir Vandens pagrindų direktyva (Direktyva 2000/60/EB).
Teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais
Visiems asmenims, manantiems, kad jų teisė gauti informaciją buvo pažeista (pvz., prašymas pateikti informaciją buvo ignoruojamas, neteisėtai atsisakyta pateikti informaciją arba netinkamai atsakyta), atitinkamomis aplinkybėmis turi būti sudaryta galimybė reikalauti peržiūrėti procedūrą pagal nacionalinės teisės aktus.
Teisė kreiptis į teismą taip pat užtikrinama, jeigu pažeidžiama konvencijos dalyvavimo procedūra. Be to, į teismą galima kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.
Ir Direktyvoje 2003/4/EB, ir Direktyvoje 2003/35/EB pateikiamos nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą. 2014 m. po Europos Komisijos atliktos ES teisės tinkamumo patikros (pagal vadinamąją programą REFIT) buvo atsiimtas 2003 m. pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
2017 m. balandžio mėn. Komisija priėmė rekomendacinio pobūdžio dokumentą dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Jame paaiškinama, kaip asmenys ir asociacijos gali nacionaliniuose teismuose užginčyti valstybės institucijų sprendimus, veiksmus ir neveikimą ES aplinkos teisės srityje.
Konvencija taikoma nuo 2001 m. spalio 30 d. Sprendimas taikomas nuo 2005 m. vasario 17 d.
Daugiau informacijos žr.:
2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, p. 1–3)
Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (OL L 124, 2005 5 17, p. 4–20)
2017 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatas – Komisijos pranešimas dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais (C(2017) 2616 final, 2017 4 28)
2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas 2006/957/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais pakeitimo priėmimo Europos bendrijos vardu (OL L 386, 2006 12 29, p. 46–49)
2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13–19)
2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1–23)
Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26–32)
2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30–37)
2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB – Komisijos deklaracija (OL L 106, 2001 4 17, p. 1–39)
Žr. konsoliduotą versiją.
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1–73)
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 05.03.2018