–

ieškinį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. lapkričio 25 d.),

–

pirmąjį pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. gegužės 22 d.),

–

antrąjį pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. rugsėjo 25 d.),

1

Savo ieškinyje ieškovė Maya Tokareva, remdamasi SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti, pirma, 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 149), ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 1) (toliau kartu – 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose), antra, 2023 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/572, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 134), ir 2023 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/571, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 1) (toliau kartu – 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose), ir, trečia, 2023 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 226, 2023, p. 104), ir 2023 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1765, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 226, 2023, p. 3) (toliau kartu – 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose), tiek, kiek šiais aktais (toliau kartu – ginčijami aktai) ieškovės pavardė palikta prie jų pridėtuose sąrašuose; be to, remdamasi SESV 268 straipsniu, ieškovė prašo priteisti žalos, kurią ji teigia patyrusi priėmus 2022 m. rugsėjo mėn. aktus, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, atlyginimą.

2

Ieškovė yra Rusijos pilietė.

3

Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, priimtomis dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, visų pirma – dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

4

2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16). Tą pačią dieną ji, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6).

5

2022 m. vasario 25 d. Taryba priėmė, pirma, Sprendimą (BUSP) 2022/329, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 50, 2022, p. 1), ir, antra, Reglamentą (ES) 2022/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 51, 2022, p. 1). Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/329, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja

<…>

<…>

<…>

ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, išvardyti priede, yra įšaldomi.

2.   Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

6

Iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose fiziniams asmenims, atitinkantiems kriterijus, iš esmės tapačius to paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytiems kriterijams, draudžiama atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu.

7

Reglamente Nr. 269/2014, iš dalies pakeistame Reglamentu 2022/330, įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo tvarka, iš esmės analogiška iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145 įtvirtintai tvarkai. Iš tiesų šio iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose iš esmės pakartotas minėto iš dalies pakeisto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–g punktų turinys.

8

Šiomis aplinkybėmis Taryba priėmė 2022 m. vasario 28 d. Sprendimą (BUSP) 2022/337, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 59, 2022, p. 1), ir 2022 m. vasario 28 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 58, 2022, p. 1), t. y. aktus, kuriais ieškovės tėvas dėl toliau nurodytų priežasčių buvo įtrauktas į prie iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 pridėtą sąrašą ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą (toliau – ginčijami sąrašai):

„Nikolay Tokarev yra svarbios Rusijos naftos ir dujų bendrovės „Transneft“ generalinis direktorius. Jis yra Vladimir Putin senas pažįstamas ir artimas bendražygis. XX a. devintajame dešimtmetyje jis kartu su V. Putin dirbo KGB. N. Tokarev yra vienas iš Rusijos valstybės oligarchų, kurie perėmė daug valstybės turto XXI a. pirmajame dešimtmetyje, Prezidentui V. Putin konsoliduojant valdžią, ir kurie veikia palaikydami partnerystę su Rusijos valstybe. N. Tokarev vadovauja vienai iš Rusijos svarbiausių vyriausybės kontroliuojamų bendrovių „Transneft“, kuri per gerai išvystytą naftotiekių tinklą transportuoja didelį Rusijos naftos kiekį.

Nikolay Tokarev vadovaujama bendrovė „Transneft“ yra viena iš pagrindinių netoli Gelendzhik (Gelendžiko) esančio rūmų komplekso, kuriuo, kaip plačiai manoma, asmeniškai naudojasi Prezidentas V. Putin, sponsorių. Jis gauna naudos iš savo artimų ryšių su Rusijos valdžios institucijomis. Dėl su valstybės valdomomis įmonėmis pasirašytų sutarčių N. Tokarev artimi giminaičiai ir pažįstami praturtėjo.

Taigi, jis aktyviai teikė materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo naudos iš jų.“

9

2022 m. liepos 21 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/1272, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 193, 2022, p. 219), ir 2022 m. liepos 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1270, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 193, 2022, p. 133), ieškovės pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus remiantis toliau nurodytais motyvais:

„[Ieškovė] yra Nikolay Tokarev, svarbios Rusijos naftos ir dujų bendrovės „Transneft“ vykdomojo direktoriaus dukra. [Ieškovei] ir jos buvusiam vyrui Andrei Bolotov priklauso prabangus nekilnojamasis turtas Maskvoje, Latvijoje ir Kroatijoje, kurio vertė daugiau nei 50 mln. USD ir kuris gali būti susijęs su Nikolay Tokarev. Ji taip pat turi ryšių su bendrove „Ronin“, kuri valdo „Transneft“ pensijų fondą. Kreipdamasi dėl Kipro pilietybės, ji nurodė „Ronin“ adresą kaip savo. Be to, per bendrovę „Irvin-2“, kuri priklauso jai ir Stanislav Chemezov, „Rostec“ vykdomojo direktoriaus Sergei Chemezov sūnui, [ieškovė] yra gavusi valstybinių sutarčių, kurių vertė 8 mlrd. rublių. Todėl [ieškovė] yra fizinis asmuo, susijęs su į sąrašą įtrauktais asmenimis, būtent savo tėvu Nikolay Tokarev ir Stanislav Chemezov.“

10

Tais pačiais aktais Stanislav Chemezov pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus dėl šių motyvų:

„Stanislav Sergeyevich Chemezov yra Sergei Chemezov sūnus, partijos „Vieningoji Rusija“ aukščiausiosios tarybos narys ir konglomerato „Rostec“, pagrindinės Rusijos valstybės kontroliuojamos gynybos ir pramoninės gamybos korporacijos, pirmininkas. Stanislav Chemezov priklausė lengvatinio apmokestinimo bendrovė „Erlinglow Ltd“, kuri gavo naudos iš „Rostec“ nacionalinio šviesolaidžio greitkelio, kurio vertė – 550 mln. USD, tiesimo. Be to, jam kartu su [ieškove], kuri yra Nikolay Tokarev dukra, priklauso įvairios lengvatinio apmokestinimo bendrovės, įskaitant „Irvin-2“, su kuria sudarytos 8 mlrd. rublių vertės sutartys. Kaip atlygį už mainus, Tokarev še[i]ma leido Chemezov šeimai sumažinti „Transneft“ biudžetą. Stanislav Chemezov taip pat priklauso bendrovė „Independent Insurance Group“, kuri valdo didelės apimties draudimo sutartis gynybos sektoriuje, įskaitant sutartis dėl gynybos konglomerato „Rostec“, kurioje jo tėvas Sergei Chemezov yra vykdomasis direktorius. Todėl Stanislav Chemezov yra fizinis asmuo, susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu.“

11

2022 m. liepos 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 281 I, 2022, p. 7) Taryba paskelbė Pranešimą asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2022/1272 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1270. Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad atitinkami asmenys gali pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) peržiūrėti sprendimą įtraukti jų pavardes ir pavadinimus į sąrašus, pridedamus prie ginčijamų aktų.

12

2022 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė leisti susipažinti su visais Tarybos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtais ir saugomais dokumentais, kuriais remiantis buvo priimtos su ja susijusios ribojamosios priemonės, kad galėtų parengti prašymą dėl peržiūros.

13

2022 m. rugsėjo 14 d. priimtais 2022 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, Taryba paliko ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose dėl tų pačių motyvų, kurie nurodyti šio sprendimo 9 punkte.

14

2022 m. rugsėjo 30 d. Taryba atsakė į šio sprendimo 12 punkte nurodytą ieškovės prašymą ir perdavė 2022 m. kovo 8 d. byloje, kuriai suteiktas numeris WK 10502/2022 INIT (toliau – pirminė įrodymų byla), esančią informaciją.

15

2022 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė Tarybai prašymą dėl peržiūros.

16

2023 m. kovo mėn. aktais ieškovės pavardė ginčijamuose sąrašuose buvo palikta dėl toliau išvardytų motyvų:

„[Ieškovė] yra Nikolay Tokarev, svarbios Rusijos naftos ir dujų bendrovės „Transneft“ vykdomojo direktoriaus, dukra. [Ieškovei] ir jos buvusiam sutuoktiniui Andrei Bolotov priklauso prabangus nekilnojamasis turtas Maskvoje, Latvijoje ir Kroatijoje, kurio vertė daugiau nei 50 mln. USD ir kuris gali būti susijęs su Nikolay Tokarev. Ji taip pat turi ryšių su bendrove „Ronin“, kuri valdo „Transneft“ pensijų fondą. Kreipdamasi dėl Kipro pilietybės, pranešime spaudai ji nurodė „Ronin Europe“ adresą kaip savo. Be to, per savo nekilnojamojo turto bendrovę „Ostozhenka 19“ (anksčiau vadintą „RPA Est[ate]“) ji yra susijusi su „Ronin Trust“, kuri valdo „Transneft“ pensijų fondą. Per bendrovę „Irvin-2“, kuri priklausė jai ir Stanislav Chemezov, „Rostec“ vykdomojo direktoriaus Sergei Chemezov sūnui, [ieškovė] yra gavusi valstybinių sutarčių, kurių vertė 8 mlrd. rublių. Šiuo metu ji kartu su Stanislav Sergeevich Chemezov turi „Gelendzhik Resort Complex – Meridian LLC“ akcijų. Taigi [ieškovė] yra fizinis asmuo, susijęs su į sąrašą įtrauktais asmenimis, būtent savo tėvu Nikolay Tokarev ir Stanislav Chemezov.“

17

2023 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku Taryba informavo ieškovę, kad jos pavardė bus palikta ginčijamuose sąrašuose, ir pateikė pastabas, atsakydama į jos 2022 m. spalio 31 d. prašyme dėl peržiūros išdėstytus argumentus.

18

2023 m. kovo 31 d. elektroniniu paštu Taryba išsiuntė ieškovei raštą, juo informavo, kad įrodymai, kuriais rėmėsi palikdama jos pavardę ginčijamuose sąrašuose, buvo pateikti atitinkamai 2023 m. sausio 25, 27 ir 30 d. bylose, kurioms suteikti numeriai WK 1128/2023 INIT, WK 1128/2023 ADD 1 ir WK 1128/2023 ADD 2 (toliau kartu – 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylos).

19

2023 m. birželio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1094, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 146, 2023, p. 20). Šiuo sprendimu ji iš dalies pakeitė Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punktą taip:

„1.   [Įšaldomos] [v]isos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>

20

2023 m. birželio 19 d. raštu Taryba informavo ieškovę, kad ketina palikti galioti ribojamąsias priemones, remdamasi iš dalies pakeistais 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, motyvais. Prie šio rašto Taryba pridėjo 2023 m. birželio 15 d. bylą WK 8181/2023 INIT (toliau – 2023 m. birželio mėn. įrodymų byla) ir paragino ieškovę pateikti pastabas dėl jai taikomų ribojamųjų priemonių atnaujinimo projekto.

21

2023 m. liepos 10 d. raštu Taryba informavo ieškovę, kad ketina toliau taikyti ribojamąsias priemones, remdamasi iš dalies pakeistu, palyginti su 2023 m. birželio 19 d. jai išsiųstu projektu, motyvų projektu. Prie šio rašto Taryba taip pat pridėjo 2023 m. liepos 4 d. bylą WK 5142/2023 INIT, kurioje buvo papildomos informacijos apie ieškovę (toliau – 2023 m. liepos mėn. įrodymų byla), ir 2023 m. balandžio 20 d. bylą WK 5142/2023 INIT, kurioje buvo pateikti su Rusijos Federacijos verslo aplinka ir ekonomika susiję įrodymai, ir paragino ieškovę pateikti pastabas dėl jai taikomų ribojamųjų priemonių atnaujinimo projekto.

22

2023 m. rugpjūčio 18 d. raštu Taryba išsiuntė ieškovei 2023 m. rugpjūčio 16 d. bylą WK 5142/2023 ADD 1, kurioje buvo pateikti su Rusijos Federacijos verslo aplinka ir ekonomika susiję įrodymai, ir paragino ieškovę pateikti pastabas.

23

2023 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, Taryba paliko ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose dėl toliau išvardytų motyvų:

„[Ieškovė] yra Nikolay Tokarev, svarbios Rusijos naftos ir dujų bendrovės „Transneft“ vykdomojo direktoriaus, dukra. [Ieškovei] ir jos buvusiam sutuoktiniui Andrei Bolotov priklauso prabangus nekilnojamasis turtas Maskvoje, Latvijoje ir Kroatijoje, kurio vertė daugiau nei 50 mln. USD ir kuris gali būti susijęs su Nikolay Tokarev. Ji taip pat turi ryšių su bendrove „Ronin“, kuri valdo „Transneft“ pensijų fondą. Kreipdamasi dėl Kipro pilietybės, pranešime spaudai ji nurodė „Ronin Europe“ adresą kaip savo. Be to, per savo nekilnojamojo turto bendrovę „Ostozhenka 19“ (anksčiau vadintą „RPA Est[ate]“) ji yra susijusi su „Ronin Trust“, kuri valdo „Transneft“ pensijų fondą. Todėl [ieškovė] yra tiesioginė vieno iš įtakingiausių Rusijoje veiklą vykdančių verslininkų Nikolay Tokarev šeimos narė, gaunanti iš jo naudos.“

24

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

25

Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

26

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

27

Ieškinyje ieškovė nurodo keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Trečiasis pagrindas grindžiamas proporcingumo principo ir pagrindinių teisių pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu. Pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė nurodo penktąjį pagrindą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu. Antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė nurodo šeštąjį pagrindą, grindžiamą Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1094, 1 straipsnio 1 dalies e punkto ir 2 straipsnio 1 dalies g punkto antrojoje dalyje įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį nustatomi asmenys, gaunantys naudos iš Rusijoje veikiančių įtakingų verslininkų (toliau – iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antroji dalis), neteisėtumu.

28

Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, grindžiamą teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.

29

Savo ieškinyje ir pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė teigia, kad priimdama 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, Taryba padarė teisės klaidą ir akivaizdžias vertinimo klaidas, nes jos pavardę ginčijamuose sąrašuose paliko remdamasi iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine nustatytu susijusio asmens kriterijumi. Be to, ieškinyje ji ginčija savo pavardės galimą įtraukimą į sąrašus remiantis šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d punkte numatytu kriterijumi.

30

Antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė teigia, kad 2023 m. rugsėjo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jos pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus buvo paliktas galioti remiantis iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąja dalimi.

31

Reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas tiek, kiek susijęs su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, turi būti laikomas grindžiamu vertinimo klaidomis. Nors Taryba iš tiesų turi tam tikrą diskreciją kiekvienu atveju nuspręsti, ar laikytasi teisinių kriterijų, kuriais grindžiamos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę (žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamą veiksmingą teisminę kontrolę, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti tikrinamos dėstant motyvus, kuriais pagrįstas tas sprendimas, nurodytos faktinės aplinkybės, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktą ir 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 62 punktą).

33

Tokį vertinimą reikia atlikti išnagrinėjant įrodymus ir informaciją ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes. Iš tiesų Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas asmens ar subjekto, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo arba, bendrai kalbant, situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys (žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 63 ir 66 punktus).

34

Kilus ginčui, būtent kompetentinga Sąjungos institucija turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šis asmuo ar subjektas turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Šiuo tikslu nereikalaujama, kad Taryba pateiktų Sąjungos teismui visus duomenis ir įrodymus, susijusius su akte, kurį prašoma panaikinti, nurodytais motyvais. Svarbu tai, kad pateikti duomenys ir įrodymai pagrįstų dėl atitinkamo asmens ar subjekto nurodytus motyvus (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 ir 122 punktai ir 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmenir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 66 ir 67 punktai; taip pat žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Tokiu atveju Sąjungos teismas, remdamasis šiais duomenimis ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktą).

36

Konkrečiau kalbant apie aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, teisėtumo kontrolę, reikia priminti, kad ribojamosios priemonės yra apsauginio ir iš esmės laikino pobūdžio, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos buvo priimtos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti su jomis susijusį tikslą. Taigi periodiškai peržiūrėdama šias priemones Taryba turi iš naujo įvertinti situaciją ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektus tikslus arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 67 punktą).

37

Iš to matyti, kad, siekiant pateisinti asmens pavardės palikimą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, Tarybai nedraudžiama remtis tais pačiais įrodymais, kuriais buvo pateisintas pirminis ieškovo pavardės įtraukimas į šį sąrašą, pakartotinis įtraukimas į jį ar palikimas jame, jeigu, pirma, įtraukimo į sąrašą motyvai lieka nepakitę ir, antra, aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 99 punktą). Taigi keičiantis aplinkybėms reikia atsižvelgti, pirma, į situaciją šalyje, kuriai buvo nustatyta ribojamųjų priemonių sistema, ir į konkrečią atitinkamo asmens padėtį (šiuo klausimu žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 78 punktą, ir 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 101 punktą) ir, antra, į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad nepasiekti ribojamųjų priemonių tikslai (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimą IlungaLuyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 56 punktą; taip pat šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 82–84 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

38

Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, įtraukimo į sąrašus motyvų aiškiai matyti, kad ieškovės pavardė ginčijamuose sąrašuose buvo palikta remiantis tik iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine nustatytu susijusio asmens kriterijumi. Taryba patvirtino, kad ieškovės pavardės įtraukimas į šiuos sąrašus ir palikimas juose nebuvo pagrįsti minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytu kriterijumi. Iš to matyti, kad argumentai, kuriais ginčijamas ieškovės pavardės palikimas sąrašuose remiantis iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytu kriterijumi, yra nereikšmingi.

39

Būtent atsižvelgiant į šias pirmines pastabas reikia patikrinti, ar Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, pirma, priimdama 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktus, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, palikti jos pavardę ginčijamuose sąrašuose, remdamasi iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine nustatytu susijusio asmens kriterijumi, ir, antra, priimdama 2023 m. rugsėjo mėn. aktus, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, palikti jos pavardę minėtuose sąrašuose, remdamasi iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąja dalimi.

40

Iš 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, matyti, kad jos pavardė į sąrašus įtraukta remiantis susijusio asmens kriterijumi, nes ji turėjo sąsajų, pirma, su savo tėvu Nikolay Tokarev ir, antra, su Stanislav Chemezov.

41

Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad pirmiausia reikia išnagrinėti argumentą, iš esmės grindžiamą teisės klaida, nes ieškovė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus kaip asmuo, susijęs su Stanislav Chemezov, o šis taip pat įtrauktas į ginčijamus sąrašus kaip susijęs asmuo.

42

Ieškovė teigia, kad Taryba padarė teisės klaidą, įtraukdama ją į ginčijamus sąrašus kaip asmenį, susijusį su Stanislav Chemezov, visų pirma dėl to, kad jis taip pat buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus kaip asmuo, susijęs su savo tėvu Sergei Chemezov. Ieškovės nuomone, teisės aktuose nenumatyta galimybės įtraukti asmens pavardę į ginčijamus sąrašus dėl to, kad jis susijęs su asmeniu, kurio pavardė taip pat į šiuos sąrašus įtraukta remiantis susijusio asmens kriterijumi. Ieškovės teigimu, pagal susijusio asmens kriterijų asmuo gali būti įtrauktas į minėtus sąrašus tik kaip susijęs su asmeniu, nurodytu Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, d, e arba f punktuose. Be to, savo pirmajame pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovė teigia, kad negalimumas į ginčijamus sąrašus įtraukti asmens, kaip susijusio su asmeniu, kuris taip pat įtrauktas į šiuos sąrašus kaip susijęs asmuo, atitinka jurisprudenciją, pagal kurią reikalaujama, kad egzistuotų pakankamas ryšys tarp subjekto, kuriam taikomos lėšų įšaldymo priemonės, ir režimo arba, bendrai kalbant, situacijų, su kuriomis kovojama.

43

Taikydamas proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas paprašė Tarybos nurodyti, kokiu pagrindu remiantis asmuo gali būti įtrauktas į ginčijamus sąrašus kaip asmuo, susijęs su kitu asmeniu, taip pat įtrauktu į šiuos sąrašus kaip asmeniu, susijusiu su trečiuoju asmeniu.

44

Per teismo posėdį Taryba teigė, kad negalima atmesti galimybės, jog asmuo, susijęs su asmeniu, kuris pats buvo įtrauktas į sąrašus, gali būti pagrįstai įtrauktas į sąrašus, jei tai proporcinga siekiant ribojamųjų priemonių tikslų. Tarybos nuomone, taip būtų, jei egzistuotų schema, leidžianti sukurti asmenų daugeto ryšių tinklą, kur pagrindinė dviejų asmenų, kurie patys yra susiję su kitais asmenimis, sąsaja priklauso „didesniam tinklui“, todėl pagrįstai galima nukreipti į šį daugetą ribojamąsias priemones visų pirma tam, kad nebūtų jų vengiama.

45

Šiuo klausimu, kalbant apie iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine numatytą susijusio asmens kriterijų, reikia pažymėti, kad nors sąvoka „sąsaja“ dažnai vartojama Tarybos aktuose, susijusiuose su ribojamosiomis priemonėmis, ji nėra apibrėžta ir jos reikšmė priklauso nuo atitinkamo konteksto ir aplinkybių (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:601, 48 punktą; 2015 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo NIOC ir kt. / Taryba, T‑577/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:596, 114 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Bredenkamp ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑66/14, EU:T:2016:430, 35–37 punktus). Vis dėlto galima pripažinti, kad turimi omenyje asmenys, kuriuos apskritai sieja bendri interesai (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 8 d. Sprendimo Prigozhina / Taryba, T‑212/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:104, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46

Kalbant apie susijusio asmens kriterijaus taikymo sritį, iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies formuluotė rodo, kad įšaldomos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys, pirma, asmenims, nurodytiems remiantis to paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–h punktuose numatytais įtraukimo į sąrašą kriterijais, ir, antra, su jais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms. Pažymėtina, kad susijusio asmens kriterijaus apibrėžties formuluotėje „su jais susiję“ vartojamas žodis „jais“ apima tik asmenis, subjektus ar įstaigas, į sąrašą įtrauktus remiantis vienu iš minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–h punktuose numatytų įtraukimo į sąrašą kriterijų.

47

Taigi pažodžiui aiškinant iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalį in fine, matyti, kad, kaip teisingai teigia ieškovė, fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga gali būti įtraukti į ginčijamus sąrašus tik dėl sąsajos su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar įstaiga, į minėtus sąrašus įtrauktais remiantis vienu ar keliais šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytais įtraukimo į sąrašą kriterijais.

48

Taryba nurodo, kad susijusio asmens kriterijus iš tiesų apima bet kurį asmenį, kuris yra susijęs su asmeniu, įtrauktu į ginčijamus sąrašus remiantis vienu ar keliais iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytais kriterijais, dėl to, kad egzistuoja nemaža rizika, jog asmenys, kuriems taikomos sankcijos pagal vieną ar kelis iš šių kriterijų, siekdami išvengti jiems taikomų ribojamųjų priemonių, gali daryti spaudimą asmenims, su kuriais jie yra susiję (pagal analogiją žr. 2015 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo NIOC ir kt. / Taryba, T‑577/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:596, 114 punktą ir 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Foz / Taryba, T‑296/20, EU:T:2022:298, 174 punktą).

49

Vis dėlto Tarybos argumentu, grindžiamu apėjimo rizika ir būtinybe aprėpti bendram „tinklui“ priklausančių asmenų daugetą, savaime negalima pateisinti sąsajos kriterijaus taikymo srities išplėtimo tiek, kad jis būtų taikomas sąsajai su asmeniu, kuris pats nėra įtrauktas remiantis vienu iš kriterijų, nustatytų iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a–h punktuose.

50

Iš tikrųjų šitaip aiškinant būtų nustatyta pernelyg plati sąsajos taikymo sritis, taip pat būtų neatsižvelgta į iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies in fine formuluotę ir pakankamo ryšio tarp atitinkamų asmenų ir trečiosios šalies, kuriai taikomos Sąjungos priimtos ribojamosios priemonės, reikalavimą, kaip tai suprantama pagal 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Tay Za / Taryba (C‑376/10 P, EU:C:2012:138) 64 punktą. Vadinasi, kadangi nagrinėjamu atveju Stanislav Chemezov buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus kaip asmuo, susijęs su savo tėvu Sergei Chemezov, Taryba neturėjo teisės įtraukti ieškovės į ginčijamus sąrašus kaip asmens, susijusio su Stanislav Chemezov.

51

Iš to, kas pirma išdėstyta, matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, Taryba padarė teisės klaidą, kai remdamasi ieškovės sąsaja su Stanislav Chemezov paliko jos pavardę ginčijamuose sąrašuose.

52

Pažymėtina, kad ši Tarybos padaryta teisės klaida pati savaime negali lemti 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, panaikinimo. Iš tikrųjų, remiantis jurisprudencija, dėl sprendimo, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, teisėtumo kontrolės ir, atsižvelgiant į jų prevencinį pobūdį, pažymėtina, kad jeigu Sąjungos teismas konstatuoja, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir kad pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį sprendimą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio sprendimo panaikinimo (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Taigi reikia patikrinti, ar Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė yra asmuo, susijęs su savo tėvu N. Tokarev.

54

2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, turėtų būti nagrinėjami atskirai, nes jie buvo priimti skirtingomis datomis ir nėra grindžiami visiškai tapačiais motyvais ar dokumentais.

55

Savo argumentuose ieškovė ginčija tam tikrų pirminėje įrodymų byloje esančių dokumentų patikimumą ir galimybę atsižvelgti į B.5 priedą, taip pat teigia, kad faktinis pagrindas yra nepakankamas, siekiant pateisinti jos, kaip asmens, susijusio su savo tėvu, palikimą sąrašuose.

56

Ieškovė ginčija pirminės įrodymų bylos dokumento Nr. 6 patikimumą, nes teiginys, kad jos tėvas patikėjo jos buvusiam sutuoktiniui valdyti bendrovę Katina, yra klaidingas. Ji taip pat mano, kad pirminės įrodymų bylos dokumentai Nr. 12 ir 15 yra nepatikimi, nes juose išdėstyti teiginiai yra neaiškūs ir grindžiami įrodymais, kurie neatrodo pakankamai tvirti, kad juos pagrįstų, kaip antai telefono numeriais arba internete paskelbta informacija. Be to, ieškovė teigia, kad Moscow Post paskelbti straipsniai yra nepatikimi, nes, kaip matyti iš neseniai priimtų teismo sprendimų, ši žiniasklaidos priemonė žinoma kaip skelbianti šmeižikišką informaciją.

57

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

58

Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teismo veiklai taikomas laisvo įrodymų vertinimo principas, o vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Taigi vertinant dokumento įrodomąją galią reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, parengimo aplinkybes ir adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar, sprendžiant pagal šio dokumento turinį, jis gali būti laikomas pagrįstu ir patikimu (žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑461/16, EU:T:2018:316, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:57, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Neturint įgaliojimų atlikti tyrimų trečiosiose šalyse, Sąjungos institucijų vertinimas faktiškai turi būti grindžiamas viešai prieinamais informacijos šaltiniais, ataskaitomis, straipsniais spaudoje, slaptųjų tarnybų ataskaitomis ar kitais panašiais informacijos šaltiniais (2018 m. kovo 14 d. Sprendimo Kim ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑533/15 ir T‑264/16, EU:T:2018:138, 107 punktas ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 59 punktas).

60

Be to, pažymėtina, kad dėl konflikto situacijos, kurioje dalyvauja Rusijos Federacija ir Ukraina, praktiškai ypač sunku gauti prieigą prie tam tikrų šaltinių, aiškiai nurodyti tam tikros informacijos pirminį šaltinį ir surinkti liudytojų parodymus iš asmenų, kurie sutiktų atskleisti savo tapatybę. Taigi dėl to kylantys tyrimo sunkumai gali kliudyti pateikti tikslius įrodymus ir objektyvią informaciją (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61

Nagrinėjamu atveju Taryba, siekdama pagrįsti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose 2022 m. rugsėjo mėn. aktais, pateikė pirminę įrodymų bylą. Pažymėtina, kad nagrinėdama ieškovės ir jos tėvo ryšį Taryba rėmėsi viešai prieinama informacija, konkrečiai:

62

Taigi pirminės įrodymų bylos dokumentas Nr. 6 yra interneto svetainėje Imperijal paskelbtas straipsnis „Į juodąjį sąrašą įtraukti rusai užsiima verslu kartu su Plenkovic ir HDZ, jie taip pat turi imperatorišką vilą Mali Lošinyje“. Šis dokumentas susijęs, be kita ko, su bendrove Katina, kurios buveinė yra Zagrebe ir kuriai priklauso vila „Karolina“ Mali Lošinyje (Kroatija) (toliau – vila „Karolina“). Pažymėtina, kad ieškovės argumentas, jog straipsnyje padaryta klaida, negali paneigti jo įrodomosios galios. Iš tikrųjų toks argumentas yra Tarybos faktinio pagrindo pakankamumo ieškovės įtraukimui į sąrašą pagrįsti vertinimo dalis.

63

Kalbant apie argumentą, kad teiginiai, išdėstyti dokumente Nr. 12, t. y. OCCRP atliktame tyrime „Bičiuliai klesti dėl artimo ryšio su Putino valdžia“, ir dokumente Nr. 15, t. y. naujienų interneto svetainėje Meduza paskelbtame straipsnyje „Labai turtingas žentas. Kaip tvarkomi Transneft vadovo Nikolay Tokarev artimųjų verslo reikalai?“, yra nekonkretūs ir grindžiami įrodymais, kurie neatrodo pakankamai tvirti, kad juos pagrįstų, reikia pažymėti, kad juo negalima paneigti šių įrodymų įrodomosios galios. Atsižvelgiant į sunkumus gauti šio sprendimo 60 punkte nurodytą informaciją, aplinkybė, kad tyrimai ar straipsniai grindžiami tokiais duomenimis, kaip telefono numeriai ar interneto svetainėse esanti informacija, nesudaro pagrindo teigti, kad dokumentai Nr. 12 ir 15 neturi įrodomosios galios.

64

Taip pat negalima pritarti argumentui, kad iš esmės Moscow Post paskelbti straipsniai yra nepatikimi, nes ši žiniasklaidos priemonė neseniai teismo pripažinta skleidusia šmeižtą. Tai, kad žiniasklaidos priemonė buvo kelis kartus teismo pripažinta skleidusia šmeižtą, nereiškia, kad visos jos publikacijos yra nepatikimos. Be to, nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškovės pateikti teismų sprendimai nėra susiję su dokumentu Nr. 17, t. y. su Moscow Post straipsniu „Nikolay Tokarev ir jo bendrovei Transneft nepavyko atsakomybės už naftos kokybę primesti priešininkams“. Darytina išvada, kad šis įrodymas negali būti laikomas neturinčiu įrodomosios galios.

65

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turint omenyje Rusijos Federacijos situaciją apibūdinančias aplinkybes ir tai, kad Taryba neturi tyrimo įgaliojimų trečiosiose šalyse (žr. šio sprendimo 59 ir 60 punktus), pirminėje įrodymų byloje esančių dokumentų Nr. 6, 12, 15 ir 17 įrodomoji galia negali būti paneigta.

66

Ieškovė ginčija galimybę atsižvelgti į atsiliepimo į ieškinį B.5 priedą, kuriame išdėstytas visas tyrimo turinys ir kurio ištrauka pateikta pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 12, motyvuodama tuo, kad, atsižvelgus į minėtą priedą, būtų pakeistas pirminės įrodymų bylos turinys.

67

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

68

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes (2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt./ Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktas ir 2023 m. kovo 8 d. Sprendimo Prigozhina / Taryba, T‑212/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:104, 80 punktas).

69

Taip pat reikia priminti, kad teisėtumo iš esmės kontrolė, kuri tenka Bendrajam Teismui, visų pirma bylose dėl ribojamųjų priemonių turi būti atliekama atsižvelgiant ne tik į ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose nurodytus duomenis, bet ir į duomenis, kuriuos Taryba ginčo atveju pateikia Bendrajam Teismui, kad įrodytų šiuose pareiškimuose nurodytų faktų pagrįstumą (2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Taryba / PKK, C‑46/19 P, EU:C:2021:316, 64 punktas).

70

Pažymėtina, kad, kaip pripažįsta ieškovė, B.5 priede pakartotas visas 2016 m. gruodžio 24 d. paskelbtas OCCRP tyrimas „Bičiuliai klesti dėl artimo ryšio su Putino valdžia“, kurio ištrauka pateikta pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 12. Kaip matyti iš minėtos bylos, Taryba galėjo susipažinti su šiuo tyrimu 2022 m. balandžio 5 d., o vienas iš šio dokumento šaltinio identifikavimo elementų yra visas saitas, suteikiantis galimybę susipažinti su visu jo turiniu. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali nuginčyti galimybės atsižvelgti į atsiliepimo į ieškinį B.5 priedą (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Prigozhin / Taryba, T‑723/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:317, 55 punktą).

71

Iš to matyti, kad į atsiliepimo į ieškinį B.5 priedą galima atsižvelgti vertinant, ar ieškovė pagrįstai lieka įtraukta į ginčijamus sąrašus kaip asmuo, susijęs su N. Tokarev.

72

Ieškovė laikosi nuomonės, kad Taryba suklydo vertindama jos nekilnojamojo turto vertę ir kad jo vertė bet kuriuo atveju nėra svarbi nustatant sąsają su jos tėvu. Ji taip pat nurodo, kad Tarybos dokumentinio pagrindo nepakanka konstatuoti, jog jos nekilnojamasis turtas gali būti siejamas su jos tėvu. Be to, ji tvirtina, kad net ir darant prielaidą, jog bendrovė Ronin Trust valdė dalį jos nekilnojamojo turto, ši bendrovė nėra pagrindas nustatyti ryšį su jos tėvu. Šiuo klausimu ji mano, kad aplinkybė, jog Ronin Trust valdė bendrovės Transneft nevalstybinį pensijų fondą, yra silpnas ir nebeaktualus ryšys.

73

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

74

Visų pirma Taryba pažymi, kad iš pirminės įrodymų bylos matyti, jog ieškovė, viena arba kartu su buvusiu sutuoktiniu, valdo arba valdė kelias įmones ir nekilnojamojo turto objektus Maskvoje (Rusija), kurių vertė viršija 50 mln. JAV dolerių (USD) (apie 45 mln. EUR). Bet kuriuo atveju, jos nuomone, ieškovės turto vertė nėra lemiamas veiksnys, nes svarbu tai, kad nustatyta, jog ieškovė tapo sėkminga, praturtėjusia verslininke. Be to, Taryba teigia, kad iš pirminės įrodymų bylos matyti, jog ieškovė yra susijusi su savo tėvu dėl šeimos ryšio ir dėl to, kad jos turtas ir verslas taip pat yra susiję su juo. Visų pirma ji mano turinti daug tikslių ir konkrečių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad ieškovė praturtėjo iš nekilnojamojo turto verslo, pasinaudojusi savo tėvo, kaip bendrovės Transneft prezidento ir vykdomojo direktoriaus, padėtimi. Be to, Taryba teigia, kad ieškovė yra susijusi su savo tėvo verslu per bendrovę Ronin, kuri yra susijusi su Transneft, ir per šeimos verslo valdymo modelį.

75

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 45–47 punktų, remiantis susijusio asmens kriterijumi nustatomi asmenys, dėl bendrų interesų susiję su asmeniu, kuris į ginčijamus sąrašus įtrauktas pagal vieną ar kelis iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a–g punktuose numatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

76

Reikia pažymėti, kad šie bendri interesai turi būti suprantami ne tik siaurai, t. y. kaip nurodantys asmenis, kurių interesus sieja bendra teisinė struktūra, bet ir plačiau, kai šeimos ryšiais susijusių asmenų atveju objektyviai atsiranda bendrų interesų samplaika, kuri nebūtinai formaliai įtvirtinama tam sukurtoje teisinėje struktūroje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2023 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, T‑361/22, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2023:502, 76 punktą).

77

Be to, kadangi susijusio asmens kriterijus suformuluotas tiesioginės nuosakos esamuoju laiku, bendrų interesų buvimas turi būti nustatytas ginčijamų aktų priėmimo metu (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 8 d. Sprendimo Prigozhina / Taryba, T‑212/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:104, 92 punktą).

78

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad giminystės ryšiu yra susijusi su savo tėvu N. Tokarev, kuris yra bendrovės Transneft, laikomos stambia Rusijos naftos ir dujų bendrove, prezidentas ir vykdomasis direktorius. Kita vertus, ji tvirtina, kad Tarybos faktiniame pagrinde nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti sąsają su jos tėvu.

79

Iš nagrinėjamų įtraukimo į sąrašus motyvų matyti, kad ieškovės ir jos tėvo bendri interesai kyla, viena vertus, iš to, kad jos turimas didelės vertės nekilnojamasis turtas Maskvoje, Kroatijoje ir Latvijoje gali būti siejamas su jos tėvu, ir, kita vertus, iš ieškovės sąsajų su bendrove Ronin, kuri buvo apibūdinta kaip valdanti bendrovės Transneft pensijų fondą.

80

Pirma, kalbant apie ieškovės ir bendrovės Ronin Trust ryšį, iš pirminės įrodymų bylos dokumento Nr. 15 matyti, kad, be kita ko, kai ieškovė dar buvo ištekėjusi už savo buvusio sutuoktinio, bendrovė Ronin Trust, valdžiusi Transneft pensijų fondą, taip pat valdė įmonių grupės RPA nekilnojamąjį turtą. Remiantis šiuo įrodymu, buvusiam ieškovės sutuoktiniui priklausė 100 % bendrovės RPA-Management kapitalo, o ieškovė kontroliavo 75 % bendrovės RPA-Estate ir 50 % bendrovės RPA-Hotel Management akcijų. Vadinasi, Taryba galėjo pagrįstai manyti, kad 2016 m. egzistavo ryšys tarp Ronin Trust ir bendrovių, kuriose ieškovė turėjo akcijų, t. y. bendrovės RPA-Hotel Management ir bendrovės RPA-Estate.

81

Vis dėlto iš pirminės įrodymų bylos dokumento Nr. 15 taip pat matyti, kad pensijų fondų valdymo srityje Transneft nebuvo nei vienintelė, nei pagrindinė bendrovės Ronin Trust klientė. Ši išvada buvo pagrįsta ieškovės pateiktais bendrovės Ronin Trust metinių ataskaitų išrašais (A.11 priedas), iš kurių matyti, kad Ronin Trust iš tiesų valdo ne vien Transneft, bet ir kitų bendrovių pensijų fondus. Be to, kad bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie bendrovės Ronin Trust veiklą ir struktūrą, vien aplinkybės, kad ieškovė ir Transneft naudojasi to paties paslaugų teikėjo, kuris teikia paslaugas kitoms trečiosioms bendrovėms, paslaugomis, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė yra susijusi su bendrove Transneft. Posėdyje atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kuriuo buvo prašoma paaiškinti, kaip būtų galima nustatyti sąsają tarp ieškovės ir jos tėvo per bendrovę Ronin Trust, kai ši bendrovė valdo kelių įmonių pensijų fondus, Taryba negalėjo paaiškinti šios sąsajos. Ji nesirėmė jokiais įrodymais, patvirtinančiais N. Tokarev turimas bendrovės Ronin Trust kapitalo dalis ar jo dalyvavimą šios bendrovės valdymo organuose, nei jokiais Ronin Trust ir Transneft verslo santykių ypatumais, leidžiančiais šiuos santykius atskirti nuo Ronin Trust santykių su kitomis bendrovėmis, priklausančiomis jos klientų ratui.

82

Taigi ieškovė gali pagrįstai teigti, kad silpno Ronin Trust ir Transneft ryšio nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovės veikla susijusi su jos tėvo veikla.

83

Be to, įtraukimo į sąrašus motyvuose nurodyta aplinkybė, kad Ronin Europe adresas buvo paminėtas vykstant ieškovės natūralizacijos procedūrai siekiant gauti Kipro pilietybę, irgi negali patvirtinti ieškovės ir N. Tokarev bendrų interesų buvimo. Iš tikrųjų per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kuriuo buvo prašoma paaiškinti Ronin Europe ir Ronin Trust tarpusavio ryšius, Taryba iš esmės nurodė, kad, jos nuomone, šios dvi bendrovės gali būti laikomos susijusiomis. Be to, reikia pažymėti, kad Taryba nesiremia jokiu įrodymu, kuris leistų nustatyti Ronin Europe ir N. Tokarev tarpusavio ryšį. Vadinasi, dėl tų pačių motyvų, kurie nurodyti šio sprendimo 81 punkte, ieškovės ryšys su bendrove Ronin Europe negali įrodyti ieškovės ir jos tėvo ryšio per bendrovę Transneft.

84

Taigi nustatydama ieškovės ryšį su N. Tokarev per bendrovę Transneft Taryba nepagrįstai rėmėsi ieškovės verslo santykiais su bendrovėmis Ronin Trust ir Ronin Europe.

85

Antra, reikia patikrinti, ar pradinėje įrodymų byloje pateikta pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visuma, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, kad tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės nekilnojamasis turtas buvo susijęs su N. Tokarev.

86

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl ieškovės nekilnojamojo turto vertės. Aptariamuose įtraukimo į sąrašą motyvuose Taryba nurodė, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nekilnojamojo turto, esančio Maskvoje, Kroatijoje ir Latvijoje, vertė viršija 50 mln. USD (apie 45 mln. EUR). Vis dėlto, be aplinkybės, kad ieškovė neginčija, jog bendra jos ir buvusio sutuoktinio turto vertė gali viršyti 50 mln. USD (apie 45 mln. EUR), reikia pažymėti, kad ieškovės turto vertė neturi lemiamos reikšmės siekiant pagrįsti jos pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose. Iš tikrųjų tai yra vienas iš konteksto elementų, kuriuo, kaip tvirtina Taryba, siekiama parodyti, kad ieškovė yra sėkminga verslininkė, praturtėjusi nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip tai, be kita ko, matyti iš pirminės įrodymų bylos dokumentų Nr. 9 ir 16. Iš to matyti, kad vien galimas jos turto vertės netikslumas negali lemti 2022 m. rugsėjo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, panaikinimo.

87

Pažymėtina, kad ieškovė pripažįsta, jog valdo bendrovę Ostozhenka 19, kuriai priklauso istorinis namas Maskvoje, butas Brusov gatvėje Maskvoje ir bendrovė Katina, o šiai priklauso vila „Karolina“, esanti Mali Lošinyje, Kroatijoje. Iš pirminės įrodymų bylos matyti, kad kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų vertė siekia milijonus Rusijos rublių (RUB). Remiantis dokumentu Nr. 15, 2016 m. istorinis namas Maskvoje buvo įsigytas už 390 mln. RUB (apie 3,9 mln. EUR), iš dokumento Nr. 14 matyti, kad vila Kroatijoje buvo įvertinta 4,1 mln. USD (apie 3,8 mln. EUR), o, remiantis dokumentu Nr. 9, butas Brusov gatvėje yra pastate, kuriame esančių kai kurių butų vertė ne mažesnė kaip 315 mln. RUB (apie 3,15 mln. EUR). Atsižvelgdama į šio nekilnojamojo turto kelių milijonų eurų vertę Taryba galėjo pagrįstai manyti, kad ieškovė turi brangaus nekilnojamojo turto. Vis dėlto, kaip teisingai teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju vien tik jos nekilnojamojo turto vertės nepakanka, kad būtų nustatyta jos sąsaja su tėvu. Taigi reikia patikrinti, ar, remiantis Tarybos faktiniu pagrindu, galima patvirtinti išvadą, kad tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, šis ieškovės nekilnojamasis turtas galėjo būti siejamas su jos tėvu.

88

Pirma, kalbant apie nekilnojamąjį turtą Jūrmaloje, Latvijoje, kuris priklausė ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui, kai jie buvo susituokę, reikia pažymėti, kad Taryba nenurodo jokio įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima šį turtą susieti su N. Tokarev. Be to, ieškovė pateikė 2019 m. vasario 14 d. papildomo susitarimo prie povedybinės sutarties ištrauką (A.9 priedas), kurioje nurodyta, kad po santuokos nutraukimo visos bendrovės Dzintaru 34, kuriai priklausė šis turtas, akcijos turi būti perleistos jos buvusiam sutuoktiniui. Ieškovė išsiskyrė 2019 m. birželio mėn. ir Taryba to neginčija. Taigi laikytina, kad ieškovė įrodė, jog nuo 2019 m. birželio mėn. ji nebeturi jokio ryšio su Latvijoje esančiu nekilnojamuoju turtu. Vadinasi, kadangi turi būti nustatytas bendrų interesų buvimas tuo metu, kai buvo priimti ginčijami aktai (žr. šio sprendimo 77 punktą), siekdama įrodyti tokių ieškovės ir jos tėvo bendrų interesų buvimą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto Taryba negali remtis nekilnojamuoju turtu Latvijoje, nes tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ji jau kelerius metus nebebuvo šio turto savininkė.

89

Antra, kalbant apie vilą „Karolina“, esančią Čikato įlankoje, Mali Lošinyje (Kroatija), pažymėtina, kad ieškovė pateikė Trgovački Sud u Zagrebu (Zagrebo komercinis teismas, Kroatija) registro išrašą su istorija apie bendrovę Katina (A.20 priedas), kuriai priklauso ši vila. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovė yra vienintelė šios bendrovės akcininkė ir kad jos tėvas niekada neturėjo jokių tos bendrovės akcijų. Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su šiuo turtu, Taryba negali remtis ieškovės ir jos tėvo tiesioginio ryšio buvimu. Be to, nors tiesa, kad pirminės įrodymų bylos dokumentas Nr. 6 gali būti įrodymas, kad šis nekilnojamasis turtas yra valdomas šeimos, nes N. Tokarev bendrovės Katina valdymą buvo patikėjęs savo buvusiam žentui, vien šio įrodymo negali pakakti, kad būtų galima nustatyti ieškovės tėvo ryšį su vila „Karolina“ laikotarpiu po 2019 m. Kaip matyti iš A.20 priedo, kadangi 2019 m. birželio mėn. ieškovė nutraukė santuoką, tais pačiais metais jos buvęs sutuoktinis nustojo eiti pareigas bendrovėje Katina. N. Tokarev dalyvavimas skiriant jo buvusį žentą bendrovės Katina valdybos nariu tikrai vyko gerokai anksčiau nei 2019 m. Taigi, nesant kitų įrodymų, susijusių su naujesniais faktais, galinčiais patvirtinti, kad vila „Karolina“ ir toliau yra valdoma šeimos, dalyvaujant N. Tokarev, reikia konstatuoti, jog Taryba neturėjo jokių įrodymų, kuriais remdamasi būtų galėjusi nustatyti, kad tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės tėvas buvo susijęs su vila „Karolina“.

90

Trečia, kalbant apie Tarybos nurodytą aplinkybę, kad Tokarev šeima įsigijo kelių milijardų USD vertės viešbučių kompleksą, taip pat esantį Kroatijoje, pažymėtina, kad pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 16, t. y. 2020 m. spaudoje paskelbtame straipsnyje, nurodyta, kad esama informacijos apie tai, jog Tokarev šeima viešbučių kompleksą įsigijo pasinaudojusi Transneft paskelbtais konkursais. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje nėra jokių duomenų apie sandorio sudarymo datą, taip pat nenurodoma, kuris Tokarev šeimos narys įsigijo šį turtą, ir ar šis Tokarev šeimos narys tebebuvo jo savininkas tuo metu, kai straipsnis buvo paskelbtas 2020 m. Be to, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Taryba, iš tripliko D.1 priedo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. interneto svetainėje Moscow Post paskelbto straipsnio „Nikolay Tokarev „auksinis vamzdis“?“, negalima daryti išvados, kad ieškovė arba jos šeimos nariai viešbučių kompleksą įsigijo pasinaudoję Transneft paskelbtais konkursais. Remiantis šiuo straipsniu, 2005 m. ieškovė gavo pajamų iš bendrovės Caprice-Stell, netiesiogiai valdžiusios viešbučių bendrovės, kuri buvo pristatyta kaip Mali Lošinyje esančio viešbučių komplekso savininkė, akcijas. Taigi, net ir darant prielaidą, kad aplinkybė, jog ieškovė gavo atlygį iš bendrovės Caprice-Stell, galėtų būti laikoma viešbučių komplekso įsigijimo įrodymu, reikėtų pažymėti, kad, kaip teigiama 2016 m. Moscow Post paskelbtame straipsnyje, sandoris, susijęs su Transneft surengtais nekilnojamojo turto pirkimo konkursais, buvo įvykdytas keleriais metais anksčiau nei pasirodė šis straipsnis. Iš to straipsnio nematyti, kad ieškovė po 2005 m. būtų gavusi kokį nors atlygį iš bendrovės Caprice-Stell. Be to, Taryba nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė vis dar buvo viešbučių komplekso Kroatijoje savininkė. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Tarybos pateiktoje medžiagoje nurodytos faktinės aplinkybės susiklostė seniai, Taryba negali teigti, kad tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovė buvo viešbučių komplekso Kroatijoje savininkė.

91

Ketvirta, ieškovė teigia, kad po santuokos nutraukimo 2019 m. birželio mėn. ji nebeturi jokių ryšių su buvusio sutuoktinio RPA grupės bendrovėmis ir kad jos nekilnojamąjį turtą Maskvoje sudaro tik istorinis namas, kuris jai priklauso per įmonę Ostozhenka 19 (ankstesnis pavadinimas RPA-Estate), ir butas Brusov gatvėje. Vadinasi, ypač kiek tai susiję su laikotarpiu po santuokos nutraukimo, ieškovė ginčija savo nekilnojamojo turto ir tėvo ryšį per RPA grupės bendroves ir Ronin Trust, kurį Taryba bando įrodyti remdamasi pirminės įrodymų bylos dokumentu Nr. 15. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad Taryba negalėjo remtis ieškovės ir bendrovės Ronin Trust verslo santykių buvimu, kad nustatytų ieškovės ir N. Tokarev ryšį per bendrovę Transneft (žr. šio sprendimo 81 punktą). Taigi aplinkybė, kad ieškovės turtą Maskvoje valdė bendrovė Ronin Trust, negali būti laikoma įrodymu, jog šis turtas gali būti laikomas susijusiu su jos tėvu. Reikia pažymėti, kad pirminėje įrodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti sąsają tarp Maskvoje esančio ieškovės turto ir N. Tokarev.

92

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad motyvuose padaryta vertinimo klaida konstatuojant, kad tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės nekilnojamasis turtas galėjo būti susijęs su N. Tokarev.

93

Tarybos argumentai negali paneigti šios išvados.

94

Pirma, kaip teisingai nurodo Taryba, remiantis pirminės įrodymų bylos dokumentais Nr. 2, 3, 6, 9, 13 ir 15, ieškovės tėvas apibūdinamas kaip ilgametis V. Putin artimas bendražygis ir kaip asmuo, einantis vienos didžiausių Rusijos valstybinių bendrovių prezidento ir vykdomojo direktoriaus pareigas. Vis dėlto, nors ši informacija yra svarbus konteksto elementas, ja remiantis negalima konstatuoti, jog egzistuoja ryšys tarp ieškovės nekilnojamojo turto ir jos tėvo.

95

Antra, pirminės įrodymų bylos dokumentuose Nr. 1–3 ir 6 bendrais bruožais ir be jokio patikslinimo nurodoma, kad N. Tokarev šeimos nariai turėjo naudos iš jo ryšių su V. Putin ar Rusijos vyriausybe, o šios bylos dokumente Nr. 12, kurio visas turinys pateikiamas atsiliepimo į ieškinį B.5 priede, bendrais bruožais nurodoma, kad N. Tokarev šeimos nariai praturtėjo ir turi vertingo nekilnojamojo turto Europoje. Kaip nurodo ieškovė, pirminės įrodymų bylos dokumentuose Nr. 1 ir 3, kuriuose iš esmės atkartojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento pranešimo spaudai (dokumentas Nr. 2) turinys, nėra tikslios ir konkrečios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad būtent tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės nekilnojamasis turtas buvo susijęs su N. Tokarev. Taip pat jau konstatuota, kad pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 6 nebuvo jokios informacijos, leidžiančios nustatyti šią sąsają tuo metu, kai buvo priimti minėti aktai (žr. šio sprendimo 89 punktą). Dėl dokumento Nr. 12, kurio visas turinys pateiktas atsiliepimo į ieškinį B.5 priede, pažymėtina, kad jame išdėstyta informacija iš esmės panaši į pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 15 pateiktą informaciją. Taigi dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 90 punkte, pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 12 nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti ieškovės nekilnojamojo turto sąsają su N. Tokarev tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

96

Trečia, kalbant apie šeimos verslo valdymo modelio buvimą nekilnojamojo turto sektoriuje, aišku, kad, kaip Taryba teigia savo triplike, D.1 priede yra informacijos, kuria siekiama įrodyti, kad tokio modelio būta, kiek tai susiję su ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio įsigytu nenustatytu nekilnojamuoju turtu Kroatijoje, vykdant sandorį, susijusį su Transneft paskelbtais konkursais. Panašiai šeimos verslo valdymo modelį galima įžvelgti ir pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 6 pateiktoje informacijoje apie N. Tokarev dalyvavimą valdant bendrovę Katina, kuriai priklauso vila „Karolina“. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 89 ir 90 punktuose, šie įvykiai įvyko keleriais metais anksčiau nei buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose. Pažymėtina, kad Taryba nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad tuo metu, kai buvo priimti šie aktai, ieškovės ir jos tėvo šeimos nekilnojamojo turto valdymo modelis vis dar egzistavo.

97

Dėl tariamo šeimos verslo valdymo nekilnojamojo turto sektoriuje tęstinumo Taryba per teismo posėdį nepagrįstai rėmėsi teiginiu, kad toks valdymo modelis buvo taikomas Rusijoje esančio nekilnojamojo turto komplekso Gelendzhik Resort Meridian atveju. Šis nekilnojamasis turtas nebuvo paminėtas 2022 m. rugsėjo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, pateiktuose įtraukimo motyvuose, todėl Taryba negalėjo remtis šia informacija, nebent būtų pripažinta, kad buvo pakeisti motyvai. Bet kuriuo atveju iš pirminės įrodymų bylos dokumentų Nr. 9 ir 16 matyti, kad ieškovė turi šio nekilnojamojo turto komplekso akcijų kartu su Stanislav Chemezov, ir Taryba neįrodė, kad šis turtas galėjo būti susijęs su N. Tokarev.

98

Ketvirta, priešingai, nei teigia Taryba, aplinkybė, kad N. Tokarev vis dar yra susijęs su V. Putin, kad jis vis dar eina Transneft vykdomojo direktoriaus pareigas ir kad ieškovei vis dar priklauso nekilnojamasis turtas, nėra pakankamas pagrindas palikti jos pavardę ginčijamuose sąrašuose remiantis susijusio asmens kriterijumi. Kaip nurodyta šio sprendimo 77 punkte, Taryba privalo įrodyti bendrų interesų buvimą tuo metu, kai buvo priimti ginčijami aktai. Pažymėtina, kad Taryba neįrodė, jog tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės nekilnojamasis turtas galėjo būti susijęs su jos tėvu.

99

Trečia, kalbant apie pirminės įrodymų bylos dokumentus Nr. 2–5, 8 ir 11, susijusius su ribojamosiomis priemonėmis, kurias ieškovei nustatė Australija, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė, pažymėtina, kad, nors ir tiesa, jog šie duomenys gali būti svarbūs konteksto elementai, vien jais negalima pateisinti ieškovės pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus ir palikimo juose. Kaip parodė ieškovė, šiose trečiosiose šalyse asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, šeimų nariams vien dėl šeimos ryšių irgi gali būti taikomos ribojamosios priemonės. Tiesa, kalbant apie ribojamąsias priemones, susijusias su padėtimi Sirijoje, buvo nuspręsta, kad įšaldžius asmenų, kuriems taikomos sankcijos, lėšas yra nemaža rizika, kad jie darys spaudimą su jais susijusiems asmenims, kad išvengtų taikomų priemonių poveikio (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑540/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:220, 159 punktą). Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal minėtą tvarką įtraukimo į sąrašus kriterijus skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje taikytino kriterijaus. Byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, teisės aktuose buvo aiškiai numatyti apribojimai ir lėšų įšaldymas, visų pirma „įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams“ ir „Assad arba Makhlouf šeimų nariams“ bei „su jais susijusiems asmenims“. Pagal šį teisinį reglamentavimą šeimos ryšių su šiomis šeimomis galėjo pakakti, kad asmenų pavardės būtų įtrauktos į aptariamus sąrašus remiantis „ryšių su [šių] šeimų nariais kriterijumi“. Kita vertus, taip nėra tuo atveju, kai, kaip nagrinėjamu atveju, teisės aktuose nėra aiškios nuorodos į tam tikrų šeimų, įvardytų įtraukimo į sąrašą kriterijuose, narius (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Pumpyanskiy / Taryba, T‑734/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:761, 70 punktą).

100

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba neįrodė, jog tuo metu, kai buvo priimti 2022 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovė ir jos tėvas turėjo bendrų interesų. Taigi ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose de facto buvo grindžiamas tik šeimos ryšiu su tėvu, o tai neleistina.

101

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiek tai susiję su 2022 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, pažymėtina: kadangi buvo konstatuota, kad Taryba padarė teisės klaidą, kai ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose paliko remdamasi tuo, kad ji yra su Stanislav Chemezov susijęs asmuo (žr. šio sprendimo 45–52 punktus), ir kad minėtuose aktuose išdėstyti motyvai nėra pakankamai teisiškai pagrįsti, kiek tai susiję su ieškovės ir jos tėvo N. Tokarev ryšiu, darytina išvada, kad ieškovės pavardė ginčijamuose sąrašuose palikta nepagrįstai.

102

Vadinasi, reikia patenkinti ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės ir vertinimo klaidomis, kiek jis pateiktas dėl 2022 m. rugsėjo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

103

Savo pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė ginčija informacijos, Tarybos pateiktos įrodymų byloje WK 1128/2023 INIT, patikimumą ir teigia, kad 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylos nėra pakankamas faktinis pagrindas pagrįsti jos, kaip asmens, susijusio su savo tėvu, pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose.

104

Ieškovė teigia, kad įrodymų bylos WK 1128/2023 INIT dokumentas Nr. 4, kuriame nurodoma, kad Tokarev šeima, pasinaudojusi Transneft paskelbtu konkursu, įsigijo kelių milijardų USD vertės viešbučių verslą Kroatijoje, yra nepatikimas, nes nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, ieškovė nurodo, kad šio straipsnio autoriai remiasi žiniasklaidos priemonės Moscow Post straipsniu, kuriame šaltiniai nenurodomi ir kuris nėra patikimas šaltinis dėl to, kad ši žiniasklaidos priemonė neseniai buvo kelis kartus teismo pripažinta skleidusia šmeižtą.

105

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

106

Nagrinėjamu atveju Taryba, siekdama pagrįsti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose 2023 m. kovo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, pateikė 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylas. Pažymėtina, kad vertindama ieškovės ir jos tėvo ryšius Taryba rėmėsi viešai prieinama informacija, t. y. visų pirma šiais byloje WK 1128/2023 INIT esančiais įrodymais:

107

Byloje WK 1128/2023 ADD 1 yra OCCRP atliktas tyrimas, „Bičiuliai klesti dėl artimo ryšio su Putino valdžia“, paskelbtas 2016 m. gruodžio 24 d., susipažinta 2023 m. sausio 27 d.

108

Byloje WK 1128/2023 ADD 2 yra konfidencialaus dokumento, susijusio su ieškovei priklausančiomis bendrovėmis, įregistruotomis Rusijos prekybos registre, santrauka.

109

Dėl byloje WK 1128/2023 INIT esančio dokumento Nr. 4, t. y. straipsnio „Shmatko išėjimas į Gelendžiko „meridianą“: Gelendžiko turistiniame komplekse Meridian susirinko verslo „grietinėlė“, jos apsuptyje – buvęs energetikos ministras Sergei Shmatko ir Tokarev bei Chemezov vaikai. Ar prie šios trijulės prisijungs ir Manturov?“, pažymėtina, jog ieškovės argumentas, kad šiame straipsnyje nėra jokių įrodymų, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad jis neturi įrodomosios galios. Be to, kaip pripažįsta ieškovė, šis straipsnis grindžiamas kitu Moscow Post straipsniu, kurį Taryba pateikė savo tripliko D.1 priede. Kalbant apie pastarąjį straipsnį, pažymėtina, jog vien dėl to, kad jame nenurodoma šaltinių, negalima pripažinti, kad jis neturi įrodomosios galios. Be to, aplinkybė, kad žiniasklaidos priemonė buvo teismo pripažinta skleidusia šmeižtą, nereiškia, jog visos jos publikacijos yra nepatikimos.

110

Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos situaciją apibūdinančias aplinkybes ir tai, kad Taryba neturi tyrimo įgaliojimų trečiosiose šalyse (žr. šio sprendimo 59 ir 60 punktus), byloje WK 1128/2023 INIT esančio dokumento Nr. 4 įrodomoji galia negali būti paneigta.

111

Ieškovė laikosi nuomonės, kad Taryba neturi pakankamai tvirto faktinio pagrindo 2023 m. kovo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, nurodytiems įtraukimo į sąrašą motyvams pagrįsti. Ji visų pirma mano, kad naujais įrodymais negalima pagrįsti išvados, jog jos nekilnojamasis turtas gali būti susijęs su jos tėvu. Be to, ji ginčija įtraukimo į sąrašą motyvų dalinį pakeitimą, kuriame nurodoma jos sąsaja su bendrove Ronin Trust per bendrovęOstozhenka 19 (ankstesnis pavadinimas RPA Estate). Ji bet kuriuo atveju tvirtina, kad ryšys su bendrove Ronin Trust, kuriuo remiasi Taryba, yra silpnas ir spekuliatyvus, todėl juo negalima pateisinti jos pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose remiantis susijusio asmens kriterijumi.

112

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

113

Kalbant konkrečiai, Taryba teigia įrodžiusi, jog ieškovė susijusi su N. Tokarev dėl jų šeimos ryšio ir dėl to, kad ieškovės turtas susijęs su juo. Visų pirma ji mano, kad tam tikri 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylose esantys įrodymai patvirtina pirminėje įrodymų byloje pateiktą informaciją apie ryšius tarp N. Tokarev, V. Putin ir to, kad, be kita ko, ieškovė įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Be to, dėl ieškovės ryšio su bendrove Ronin Trust Taryba mano, kad ieškovė neįrodė neturinti sąsajų su bendrove Ostozhenka 19 (ankstesnis pavadinimas RPA-Estate) ir RPA-Hotel Management.

114

Pažymėtina, kad, kalbant apie ieškovės ir jos tėvo santykius, 2023 m. kovo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, nurodyti įtraukimo į sąrašą motyvai yra iš esmės panašūs į 2022 m. rugsėjo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, nurodytus motyvus. Pirma, ieškovės pavardės palikimas minėtuose sąrašuose buvo pateisinamas aplinkybe, kad jos nekilnojamasis turtas galėjo būti siejamas su jos tėvu. Šis pirmasis motyvas nebuvo iš esmės pakeistas. Antra, ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose buvo grindžiamas esamomis ieškovės sąsajomis su bendrove Ronin, pristatoma kaip bendrovės Transneft pensijų fondų valdytoja. Šiame antrajame motyve Taryba pažymėjo, kad ieškovė su Ronin Trust buvo susijusi per bendrovę Ostozhenka 19.

115

Visų pirma reikia priminti, kad ieškovės verslo santykiai su bendrovėmis Ronin Trust ir Ronin Europe nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovė ir jos tėvas turi bendrų interesų per bendrovę Transneft (žr. šio sprendimo 80–84 punktus). Taryba 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylose nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti šią išvadą.

116

Iš to matyti, kad, pirma, Taryba, siekdama pateisinti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, negalėjo remtis aplinkybe, jog bendrovė Ronin Trust valdė bendrovių RPA-Estate ir RPA-Hotel Management turtą, arba tariamu ieškovės ir Ronin Trust ryšiu per bendrovę Ostozhenka 19. Antra, Taryba taip pat negalėjo remtis aplinkybe, kad bendrovės Ronin Europe adresas buvo paminėtas vykstant ieškovės natūralizacijos procedūrai siekiant gauti Kipro pilietybę.

117

Vadinasi, Tarybos argumentais, kuriais siekiama įrodyti egzistuojančius ryšius tarp ieškovės ir bendrovės Ronin Europe, taip pat argumentais, susijusiais su ieškovės ir bendrovės Ronin Trust verslo santykių tęstinumu, negalima pagrįsti 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

118

Antra, kalbant apie ieškovės nekilnojamojo turto sąsają su N. Tokarev, Taryba teigia, kad bylos WK 1128/2023 INIT dokumentas Nr. 7, t. y. 2022 m. kovo mėn. spaudoje paskelbtas straipsnis apie ieškovei priklausiusį turtą Latvijoje, patvirtina pirminėje įrodymų byloje esančius įrodymus, kad N. Tokarev ir V. Putin tarpusavio ryšiai padėjo Tokarev šeimai įgyti įspūdingos vertės nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje iš tiesų minimas faktas, kad Tokarev šeima pasinaudojo N. Tokarev ir V. Putin tarpusavio ryšiais, kad įsigytų didelės vertės turtą. Jame taip pat nurodoma, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis savo turtą įgijo dar būdami santuokoje, be kita ko, dėl sutarčių tarp bendrovės Transneft ir ieškovės buvusio sutuoktinio bendrovių. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šis straipsnis susijęs su įvykiais, kurie vyko keleriais metais anksčiau nei buvo priimti 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, nes jame kalbama apie ieškovės padėtį iki jos skyrybų 2019 m. birželio mėn. Be to, tame straipsnyje patvirtinama, kad po skyrybų ieškovė nebėra turto, kurį turėjo kartu su buvusiu sutuoktiniu Latvijoje, savininkė. Taigi, nors minėtas straipsnis galėtų būti laikomas daugių daugiausia konteksto elementu, kuriuo siekiama įrodyti, kad praeityje galėjo egzistuoti šeimos verslo valdymo modelis, juo negalima remtis kaip įrodymu, kad ieškovės nekilnojamasis turtas buvo susijęs su N. Tokarev tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

119

Siekdama nustatyti ieškovės nekilnojamojo turto ir jos tėvo ryšį Taryba taip pat remiasi bylos WK 1128/2023 INIT dokumentu Nr. 4, kuriame, kaip ir pirminės įrodymų bylos dokumente Nr. 16, nurodoma, kad yra informacijos apie tai, jog Tokarev šeima, pasinaudojusi Transneft paskelbtais konkursais, Kroatijoje įsigijo kelių milijardų USD vertės viešbučių kompleksą. Pažymėtina, kad šiame dokumente nėra jokių paaiškinimų dėl pirminėje įrodymų byloje esančių dokumentų, susijusių su tuo, kad Tokarev šeimos nariai tariamai įsigijo viešbučių kompleksą. Taigi dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 90 ir 96 punktuose, šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu ryšį tarp ieškovės nekilnojamojo turto ir jos tėvo tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

120

Pažymėtina, kad jokie kiti 2023 m. sausio mėn. įrodymų bylose esantys duomenys negali įrodyti, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. kovo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovės nekilnojamasis turtas buvo susijęs su N. Tokarev. Taigi motyvuose yra padaryta vertinimo klaida tiek, kiek konstatuota, kad šių aktų priėmimo metu ieškovės nekilnojamasis turtas galėjo būti siejamas su N. Tokarev. Iš to matyti, kad ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose de facto grindžiamas tik šeimos ryšiu su tėvu, o tai neleistina.

121

Kadangi Taryba taip pat padarė teisės klaidą, kai ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose paliko remdamasi jos, kaip su Stanislav Chemezov susijusio asmens, statusu (žr. šio sprendimo 45–52 punktus), darytina išvada, kad ieškovės pavardė ginčijamuose sąrašuose palikta nepagrįstai.

122

Vadinasi, reikia patenkinti ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės ir vertinimo klaidomis, kiek jis pateiktas dėl 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

123

Antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovė ginčija tam tikrų Tarybos pateiktų 2023 m. birželio mėn. įrodymų byloje esančių įrodymų patikimumą ir teigia, kad 2023 m. birželio mėn. ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos nesudaro pakankamo faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pateisinti jos pavardės įtraukimą į sąrašus pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį.

124

Ieškovė ginčija šaltinio Rospres straipsnių patikimumą, motyvuodama tuo, kad tai yra bulvarinė žiniasklaida, žinoma dėl šmeižikiškų teiginių skleidimo, prie kurios prieiga buvo apribota dėl to, kad ji atsisakė pašalinti šmeižikiškus teiginius pagal teismų sprendimus. Be to, ieškovė pakartoja, kad Moscow Post, kaip ir interneto svetainės Rosnadzor, publikacijos yra nepatikimos, nes tai yra žiniasklaidos šaltiniai, žinomi dėl to, kad skelbia straipsnius, kurių vienintelis tikslas – pakenkti žmonių reputacijai.

125

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

126

Siekdama pagrįsti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose 2023 m. rugsėjo mėn. aktais pagal iš dalies pakeisto g kriterijaus antrąją dalį Taryba pateikė 2023 m. birželio mėn. ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylas.

127

2023 m. birželio mėn. įrodymų byloje yra šie įrodymai:

128

2023 m. liepos mėn. įrodymų byloje yra šie įrodymai:

129

Kalbant apie interneto svetainėje Rospres skelbiamą informaciją, nors ir tiesa, kad ši žiniasklaidos priemonė teismo pripažinta skleidusia šmeižtą, reikia pažymėti, kad ieškovės pateikti teismų sprendimai nėra susiję su 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumente Nr. 3pateiktu straipsniu. Primintina, kad tai, jog žiniasklaidos priemonė buvo kelis kartus teismo pripažinta skleidusia šmeižtą, nereiškia, kad visos jos publikacijos yra nepatikimos. Vadinasi, nesant jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti interneto svetainėje Rospres pateiktos informacijos patikimumą, įrodymų bylos dokumentas Nr. 3 negali būti pripažintas neturinčiu įrodomosios galios.

130

Be to, ieškovė neįrodė, kad interneto svetainėse Moscow Post ir Rosnadzor paskelbtų straipsnių vienintelis tikslas buvo pakenkti viešų asmenų reputacijai, todėl negalima jų pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

131

Dėl argumentų, kuriais siekiama kvestionuoti įrodymų bylose esančių tam tikrų įrodymų nepakankamą tikslumą arba jų nenuoseklumą, reikia priminti, kad šie argumentai patenka į Tarybos faktinio pagrindo pakankamumo ieškovės pavardės įtraukimui į ginčijamus sąrašus pateisinti vertinimo sritį.

132

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turint omenyje Rusijos Federacijos situaciją apibūdinančias aplinkybes ir tai, kad Taryba neturi tyrimo įgaliojimų trečiosiose šalyse (žr. šio sprendimo 59 ir 60 punktus), darytina išvada, kad 2023 m. birželio mėn. ir liepos mėn. įrodymų bylose esančių dokumentų įrodomoji galia negali būti paneigta.

133

Ieškovė mano, kad iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antroji dalis turi būti aiškinama taip, kad ji apima ne bet kokią abstrakčią naudą, o naudą, pasireiškiančią lėšų ir turto pervedimais, atliktais siekiant nuslėpti turtą ir apeiti pirmajam į sąrašus įtrauktam asmeniui pritaikytas ribojamąsias priemones, kad jis galėtų išlaikyti išteklių kontrolę. Be to, ieškovė mano, kad aptariama nauda turi būti gauta tuo pačiu metu, kai buvo priimtos ribojamosios priemonės, taikomos pirmajam į sąrašus įtrauktam asmeniui ir jo artimajam šeimos nariui, nes priešingu atveju negalima laikyti, kad yra rizika, jog ribojamosios priemonės bus apeitos.

134

Ieškovės teigimu, Taryba nepateikė pakankamo faktinio pagrindo, kad pateisintų jos pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus remiantis ginčijamu kriterijumi. Visų pirma ji mano, kad Taryba neįrodė, jog tėvas perdavė lėšas ar turtą, siekdamas nuslėpti savo turtą, apeiti ribojamąsias priemones ir išlaikyti turimų išteklių kontrolę. Ieškovė taip pat laikosi nuomonės, kad Taryba neįrodė, jog nauda egzistavo tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose. Dėl išvados, kad jos nekilnojamasis turtas susijęs su jos tėvu, ieškovė nurodo, jog Taryba neįrodė, kad minėtas turtas anksčiau jam priklausė. Be to, ji laikosi nuomonės, kad tariami sandoriai yra laiko atžvilgiu nutolę nuo 2022 m. vasario mėn., kai jos tėvui buvo nustatytos ribojamosios priemonės, todėl negali būti ir noro apeiti ribojamąsias priemones. Ieškovė taip pat mano, kad bendrovių Ronin ir Transneft tarpusavio ryšiai nėra svarbūs pasirinktam įtraukimo į sąrašus kriterijui.

135

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

136

Taryba visų pirma teigia, kad iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antroji dalis turėtų būti suprantama panašiai kaip „sąsajos“ kriterijus, kaip jį išaiškino Bendrasis Teismas. Jos teigimu, šis kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas artimiesiems šeimos nariams, kurie dėl „bendrų interesų“ susiję su Rusijoje veikiančiais įtakingais verslininkais, nereikalaujant ekonominio pobūdžio ryšio, atsižvelgiant į tai, kad, priklausomai nuo kiekvieno atvejo konteksto ir aplinkybių, šis ryšys pasireiškia tuo, kad jie gauna naudos iš šių verslininkų.

137

Taryba teigia, kad ieškovės iš tėvo gautai naudai būdinga tai, kad jos turtas ir verslas yra susiję su juo. Jos nuomone, ieškovė praturtėjo nekilnojamojo turto sektoriuje, pasinaudojusi savo tėvo, kaip bendrovės Transneft vykdomojo direktoriaus, pareigomis ir jo palaikytais ryšiais su V. Putin. Be to, Taryba laikosi nuomonės, kad, be kita ko, remdamasi 2023 m. birželio ir liepos mėn. įrodymų bylose esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė, jog esama bendrų interesų, kylančių iš šeimos valdymo praktikos. Ji taip pat mano, kad į Rusijoje taikomą nepotizmo praktiką reikia atsižvelgti kaip į konteksto elementą.

138

Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, jos pavardė šiuose sąrašuose palikta nebetaikant iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine nustatyto susijusio asmens kriterijaus. Viena vertus, šiuose motyvuose nebenurodoma sąsajos su Stanislav Chemezov. Kita vertus, darydama išvadą, kad ieškovė yra N. Tokarev, Rusijoje veikiančio įtakingo verslininko, artimoji šeimos narė ir kad ji iš to gauna naudos, Taryba ieškovei taikė iš dalies pakeisto g punkto antrojoje dalyje nustatytą kriterijų.

139

Reikėtų pažymėti, kad pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį į ginčijamus sąrašus galima įtraukti, be kita ko, artimuosius šeimos narius ar kitus asmenis, gaunančius naudos iš Rusijoje veikiančių įtakingų verslininkų.

140

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors Sąjungos akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja negalima remtis nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei aiškinant šias nuostatas priešingai jų formuluotei, joje gali būti patikslintas jų turinys, o šios preambulės konstatuojamosios dalys yra svarbus aiškinimo elementas, galintis atskleisti šio akto rengėjo valią (žr. 2021 m. sausio 26 d. Sprendimo Hessischer Rundfunk, C‑422/19 ir C‑423/19, EU:C:2021:63, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

141

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta Sprendimo 2023/1094 5 konstatuojamojoje dalyje, šis įtraukimo į sąrašą kriterijus buvo nustatytas siekiant padidinti spaudimą Rusijos Federacijos vyriausybei ir išvengti ribojamųjų priemonių apėjimo rizikos. Kalbant konkrečiai, iš šios konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad poreikis nurodyti artimuosius šeimos narius ar kitus asmenis, kurie gauna naudos iš Rusijoje veikiančių įtakingų verslininkų, buvo grindžiamas tuo, kad pastarieji savo lėšas ir turtą paskirstydavo artimiesiems šeimos nariams ir kitiems asmenims, visų pirma siekdami nuslėpti šį turtą, apeiti ribojamąsias priemones ir išlaikyti turimų išteklių kontrolę.

142

Taigi sąvoka „nauda“, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šiame kriterijuje nustatytus ir šio sprendimo 141 punkte nurodytus tikslus, susijusius su Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudų padidinimu. Vadinasi, nauda, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, yra bet kokia nauda, kuri nebūtinai yra nepagrįsta, bet turi būti kiekybiškai ar kokybiškai reikšminga. Taigi tai gali būti finansinė arba nefinansinė nauda, kaip antai dovana, lėšų ar ekonominių išteklių perdavimas, įsikišimas siekiant paskatinti sudaryti viešojo pirkimo sutartis, paskyrimas ar paaukštinimas. Be to, atsižvelgiant į Sprendimo 2023/1094 5 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodytą tikslą išvengti veiksmų, kuriais apeinamos ribojamosios priemonės, į iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrosios dalies taikymo sritį taip pat gali patekti Rusijoje veiklą vykdančių įtakingų verslininkų teikiama nauda, kai susiklosto situacija, dėl kurios jiems taikomos ribojamosios priemonės gali būti apeinamos.

143

Vadinasi, pirma, ieškovė klaidingai tvirtina, kad sąvoka „nauda“, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį, turėtų apsiriboti nauda, pasireiškiančia lėšų pervedimu siekiant apeiti ribojamąsias priemones. Sąvokos „nauda“ susiaurinimas iki lėšų pervedimo neatitiktų šio kriterijaus formuluotės ir neleistų aprėpti daugybės galimų naudos formų. Be to, jeigu dėl situacijos, kuriai esant gali būti apeinamos ribojamosios priemonės, galima pagrįsti esančią naudą, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį, Taryba, siekdama įtraukti asmens pavardę į ginčijamus sąrašus pagal minėtą kriterijų, neprivalo pateikti tokios situacijos įrodymų. Antra, Taryba negali teigti, kad iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antroji dalis turėtų būti suprantama panašiai kaip iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje in fine numatytas susijusio asmens kriterijus, nes ji būtų taikoma bendrų interesų siejamiems asmenims. Iš tikrųjų dėl tokio aiškinimo iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antroji dalis netektų veiksmingumo, nes ji taptų visiškai nesvarbi dėl susijusio asmens kriterijaus, kai šis taikomas asmens, įtraukto į sąrašus pagal g punkto kriterijų, atveju.

144

Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrojoje dalyje nurodyta nauda negali apsiriboti nauda, kurią Rusijoje veikiantys įtakingi verslininkai suteikė savo artimiesiems šeimos nariams ar kitiems asmenims tuo pačiu metu, kai buvo įtraukti į ginčijamus sąrašus. Toks naudos, į kurią galima atsižvelgti taikant minėtą kriterijų, apribojimas laiko atžvilgiu nekyla iš šios nuostatos formuluotės. Be to, toks ieškovės siūlomas siauras aiškinimas būtų nesuderinamas su tikslais, kurių siekiama nustatant šį kriterijų, t. y. padidinti spaudimą Rusijos Federacijos vyriausybei ir išvengti rizikos, kad ribojamosios priemonės bus apeinamos visų pirma dėl įtakingų verslininkų teikiamos naudos iki jų pavardžių įtraukimo į ginčijamus sąrašus.

145

Vis dėlto aplinkybės, kuriomis buvo suteikta nauda, ir laikas, praėjęs nuo naudos gavimo iš Rusijoje veiklą vykdančio verslininko iki dienos, kai jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, yra veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant šią naudą gavusio asmens pavardės įtraukimo į minėtus sąrašus pagrįstumą. Bet kuriuo atveju asmens, kurio pavardė įtraukta į ginčijamus sąrašus pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį, gauta nauda ar bent jos pasekmės turi būti išlikusios tuo metu, kai priimamos šiam asmeniui taikomos ribojamosios priemonės.

146

Be to, iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrosios dalies išaiškinimas turi atitikti teisinio saugumo principą. Reikėtų priminti, kad ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, sistema pirmiausia buvo įgyvendinta priėmus Sprendimą 2014/145, reaguojant į 2014 m. vasario pabaigoje įvykusią Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos destabilizaciją, o vėliau palaipsniui įtvirtinus šią sistemą, siekiant ją pritaikyti atsižvelgiant į Rusijos Federacijos išpuolių prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę sunkumą. Iš to matyti, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamos ribojamosios priemonės priimtos reaguojant į Rusijos valdžios institucijų politiką ir veiksmus, susijusius konkrečiai su Ukraina ir prasidėjusius Krymo aneksija, pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį Taryba negali remtis nauda, kurią įtakingi verslininkai suteikė savo artimiesiems šeimos nariams ar kitiems asmenims anksčiau nei 2014 m. vasario mėn. pabaigoje (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 92 punktą).

147

Būtent atsižvelgiant į tokį pakeisto g punkto kriterijaus antrosios dalies aiškinimą reikia patikrinti, ar Taryba turėjo pakankamą faktinį pagrindą, pagrindžiantį šio kriterijaus taikymą ieškovei 2023 m. rugsėjo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

148

Nagrinėjamu atveju ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose grindžiamas, viena vertus, tuo, kad jos nekilnojamasis turtas galėjo būti siejamas su jos tėvu, ir, kita vertus, esamais jos ryšiais su bendrove Ronin, pristatoma kaip bendrovės Transneft pensijų fondo valdytoja. Nepaisant pakeisto ieškovei taikyto įtraukimo į sąrašus kriterijaus, įtraukimo į sąrašus motyvai yra tokie patys kaip ir 2023 m. kovo mėn. aktuose, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

149

Pirma, reikia pažymėti, kad siekdama nustatyti ieškovės ryšį su N. Tokarev per bendrovę Transneft Taryba negalėjo remtis ieškovės verslo santykiais su bendrovėmis Ronin Trust ir Ronin Europe (žr. šio sprendimo 80–84 punktus) ir kad 2023 m. birželio ir liepos mėn. įrodymų bylose ji nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti šią išvadą. Vadinasi, šie verslo santykiai negali būti laikomi iš N. Tokarev gauta nauda, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį. Iš to matyti, kad Tarybos argumentais, kuriais siekiama įrodyti, jog esama naudos, gautos dėl ieškovės sąsajos su bendrove Ronin Europe, taip pat argumentais, susijusiais su ieškovės ir bendrovės Ronin Trust verslo santykių tęstinumu, negalima pagrįsti 2023 m. rugsėjo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

150

Antra, kadangi įtraukimo į sąrašą motyvuose minimas ryšys tarp ieškovės nekilnojamojo turto ir N. Tokarev, reikia patikrinti, ar Tarybos faktiniame pagrinde yra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad šis turtas gali būti iš jos tėvo gauta nauda, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį.

151

Pirma, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, esantį Jūrmaloje, Latvijoje, ieškovė įrodė, kad po 2019 m. birželio mėn. įvykusių skyrybų ji nebeturėjo bendrovės Dzintaru 34, kuriai priklauso šis turtas, akcijų (žr. šio sprendimo 88 punktą). Be to, šią išvadą patvirtina įrodymų bylos WK 1128/2023 INIT dokumentas Nr. 7 ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumentas Nr. 1. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovė nebeturėjo šio nekilnojamojo turto, juo negalima pagrįsti jos palikimo ginčijamuose sąrašuose remiantis iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąja dalimi.

152

Antra, kalbant apie Kroatijoje esantį nekilnojamąjį turtą, iš 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumento Nr. 5 matyti, kad vilą „Karolina“ ieškovė įsigijo 2009 m. Vis dėlto, net ir darant prielaidą, kad šis turtas galėtų būti laikomas iš jos tėvo gauta nauda, tai įvyko laikotarpiu iki 2014 m. vasario mėn., kai buvo aneksuotas Krymas. Vadinasi, siekdama pagrįsti ieškovės pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį Taryba negalėjo remtis aplinkybe, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ji per bendrovę Katina valdė vilą „Karolina“. Dėl maždaug 700000 EUR vertės buto Kroatijoje, kurį ieškovė valdo per bendrovę TGA, reikia pažymėti, kad įrodymuose nenurodoma šio turto įsigijimo data ir nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad jis galėtų būti laikomas iš ieškovės tėvo gauta nauda. Taigi vien tuo, kad ieškovė valdė tą kitą turtą, esantį Kroatijoje, negalima pateisinti jos pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose remiantis jai taikytu įtraukimo į sąrašus kriterijumi.

153

Kalbant apie kelių milijardų USD vertės viešbučių kompleksą, kurį Tokarev šeima tariamai įsigijo Kroatijoje, 2023 m. birželio ir liepos mėn. įrodymų bylose esanti informacija negali pašalinti neaiškumų, kylančių dėl pirminės įrodymų bylos ir bylos WK 1128/2023/INIT dokumentų netikslumo (žr. šio sprendimo 90 ir 119 punktus). Pažymėtina, kad 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumente Nr. 4 ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumentuose Nr. 2, 4, 6 ir 7 nėra jokios papildomos informacijos, palyginti su ta, kuri buvo pateikta pirminėje įrodymų byloje ir 2016 m. paskelbtame Moscow Post straipsnyje (D.1 priedas). Tiesa, 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumentas Nr. 4 ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumentai Nr. 2 ir 4 patvirtina, kad 2005 m. ieškovė gavo pajamų iš bendrovės Caprice-Stell, kuri netiesiogiai valdė viešbučių bendrovės, pristatytos kaip viešbučių komplekso Kroatijoje savininkė, akcijas. Vis dėlto net ir darant prielaidą, kad tai, jog ieškovė gavo pajamų iš Caprice-Stell, galėtų būti laikoma viešbučių komplekso įsigijimo įrodymu, reikia pažymėti, kad šios aplinkybės susiklostė gerokai anksčiau nei 2014 m. vasario mėn., kai buvo aneksuotas Krymas. Be to, nė viename iš įrodymų byloje esančių dokumentų nenurodyta, kad ieškovė po 2005 m. gavo kokį nors atlyginimą iš Caprice-Stell, taip pat nenurodyta, kad 2023 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo metu jai tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė viešbučių kompleksas Kroatijoje. Priešingai, iš 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumento Nr. 5 matyti, kad 2023 m. kovo mėn. Kroatijoje ieškovei nuosavybės teise priklausė tik vila „Karolina“, valdoma per bendrovę Katina, ir butas, kurio vertė siekia apie 700000 EUR, valdomas per bendrovę TGA. Vadinasi, siekdama pateisinti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį Taryba negalėjo remtis tariamu faktu, jog ieškovė įsigijo viešbučių kompleksą Kroatijoje.

154

Trečia, kalbant apie nekilnojamąjį turtą Maskvoje, reikėtų atsižvelgti į tai, kad RPA grupės bendrovių ir Ronin Trust tarpusavio ryšiai negali tapti pagrindu nustatyti ieškovės ir jos tėvo sąsają. Taigi, darant prielaidą, kad Ronin Trust ir bendrovę Ostozhenka 19, per kurią ieškovė valdo šio sprendimo 87 punkte minimą istorinį namą, sieja ryšys, ši aplinkybė nebūtų reikšminga nustatant, kad šis turtas yra nauda, gauta iš N. Tokarev po 2014 m. vasario mėn. įvykdytos Krymo aneksijos. Taryba taip pat nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad Brusov gatvėje esantis butas yra tokia nauda. Be to, reikia konstatuoti, kad įrodymų bylose nėra pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tarp vieno iš šių turto objektų, bendrovės Transneft ar N. Tokarev egzistuojančius ryšius, galinčius įrodyti, kad vienas iš šių objektų yra ieškovės iš savo tėvo gauta nauda, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį.

155

Ketvirta, siekdama nustatyti, kad ieškovė gavo naudos iš savo tėvo nekilnojamojo turto sektoriuje, Taryba negalėjo remtis aplinkybe, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ieškovė turėjo nekilnojamojo turto komplekso Gelendzhik Resort Meridian akcijų. Iš tikrųjų, kadangi šis nekilnojamasis turtas nėra paminėtas tarp turto objektų, nurodytų 2023 m. rugsėjo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, motyvuose, siekdama pagrįsti minėtus aktus Taryba negalėjo remtis aplinkybe, kad ieškovei priklauso tam tikros šio nekilnojamojo turto dalys, nebent būtų pripažinta, kad buvo pakeisti motyvai. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad Taryba neįrodė, jog šis nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė valdo, be kita ko, kartu su Stanislav Chemezov, gali būti susijęs su N. Tokarev.

156

Taigi, atsižvelgiant į pirma išdėstytus argumentus, ieškovė pagrįstai teigia, jog faktinis pagrindas, kuriuo remiasi Taryba, nebuvo pakankamas siekiant įrodyti, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, tam tikras jos nuosavybės teise valdomas turtas buvo iš N. Tokarev gauta nauda, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį.

157

Tarybos argumentais negalima paneigti šios išvados.

158

Pirma, dėl argumento, kad ieškovės verslas buvo susijęs su jos tėvu, kai jai priklausė bendrovė Irvin 2, nes, kaip matyti iš 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumentų Nr. 3 ir 5, N. Tokarev darė spaudimą sveikatos apsaugos ministrui, siekdamas, kad sutartys būtų sudarytos su šia bendrove, pažymėtina, kad ši aplinkybė susijusi su farmacijos sektoriumi, o ne su ieškovės nekilnojamuoju turtu. Vis dėlto, atsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą motyvų formuluotę, kurioje nurodomas tik ieškovės nekilnojamasis turtas, Taryba negali remtis su šiuo turtu visiškai nesusijusia ieškovės gauta nauda. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad aptariama aplinkybė susiklostė gerokai anksčiau nei įvyko Krymo aneksija.

159

Antra, kalbant apie 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumente Nr. 7 nurodytą aplinkybę, kad buvęs ieškovės sutuoktinis yra bendrovių, sudariusių sutartis su Transneft, naudos gavėjas, be kita ko, po Krymo aneksijos, iš tiesų pažymėtina, kad vertinant, ar esama naudos, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį, tokia aplinkybė būtų svarbi siekiant įrodyti, jog egzistuoja šeimos verslo valdymo modelis, dėl kurio atitinkamu laikotarpiu galėjo padidėti ieškovės turtas. Vis dėlto, nors įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodoma, kad ieškovės nekilnojamasis turtas yra nauda, kaip ji suprantama pagal šį kriterijų, reikia pažymėti, kad Taryba nesiremia jokiais įrodymais, kurie leistų nustatyti ryšį tarp Transneft sutarčių, iš kurių netiesioginę naudą gavo buvęs ieškovės sutuoktinis, ir galimo ieškovės nekilnojamojo turto padidėjimo. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 154 punkto, įrodymų bylų dokumentuose nėra pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, kad būtų galima nustatyti tokį ryšį.

160

Trečia, grįsdama savo argumentą dėl šeimos verslo valdymo Taryba negali remtis 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumente Nr. 4 ir 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumente Nr. 2 pateikta informacija. Iš tikrųjų šiuose dokumentuose, kurių turinys iš esmės panašus, atskleidžiami verslo santykiai tarp ieškovės ir vieno iš buvusių bendrovės Région-Finance bendraturčių. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šie dokumentai nesudaro pagrindo nustatyti, jog N. Tokarev dalyvavo šiuose verslo santykiuose. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, minėtos aplinkybės negali būti siejamos su įtraukimo į sąrašus motyvais. 2023 m. birželio mėn. įrodymų bylos dokumentu Nr. 2 Taryba remiasi siekdama įrodyti šeimos verslo valdymo modelį, susijusį su nekilnojamojo turto kompleksu Gelendzhik Resort Meridian. Konstatuotina, kad šiame dokumente tik nurodoma, jog ieškovė turi šio komplekso akcijų kartu su Stanislav Chemezov, ir juo remiantis negalima nustatyti jokio ryšio tarp minėto komplekso ir N. Tokarev. Kalbant apie 2023 m. liepos mėn. įrodymų bylos dokumentą Nr. 6, pažymėtina, kad jame, palyginti su kitais įrodymų bylos dokumentais, susijusiais su viešbučių kompleksu Kroatijoje arba kompleksu Gelendzhik Resort Meridian, nepateikiama jokios papildomos informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kad iš N. Tokarev gauta naudos. Dėl tų pačių priežasčių, kaip pirma nurodytos, Taryba taip pat negali remtis ieškovės verslo santykiais su buvusiu bendrovės Région-Finance bendraturčiu, kad nustatytų ryšį su jos tėvu.

161

Ketvirta, siekdama pateisinti ieškovės pavardės įtraukimą į sąrašus pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį Taryba negali remtis su nepotizmu susijusiomis aplinkybėmis ar vien aplinkybe, kad tuo metu, kai buvo priimti 2023 m. rugsėjo mėn. aktai, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, ji buvo sėkminga verslininkė, turėjusi didelės vertės nekilnojamojo turto. Kadangi iš įtraukimo į sąrašą motyvų iš esmės matyti, jog ieškovės turtas yra iš N. Tokarev gauta nauda, Taryba turėjo įrodyti, kad ieškovės tėvas prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto padidėjimo po 2014 m. vasario mėn. įvykusios Krymo aneksijos. Vis dėlto, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Taryba nepateikė pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tokį ieškovės nekilnojamojo turto padidėjimą. Be to, reikia konstatuoti, kad Taryba taip pat neįrodė, jog N. Tokarev prisidėjo prie reikšmingo ieškovės kilnojamojo turto padidėjimo po Krymo aneksijos.

162

Darytina išvada, kad ieškinio pagrindas, grindžiamas vertinimo klaida, turi būti patenkintas, kiek jis susijęs su 2023 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.

163

Vadinasi, atsižvelgiant į visus pirma išdėstytus argumentus ir nesant būtinybės nagrinėti kitų ieškinio pagrindų, įskaitant neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąja dalimi, ginčijami aktai turi būti panaikinti, kiek jie susiję su ieškove.

164

Antrojoje reikalavimų dalyje Taryba paprašė, kad tuo atveju, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškove, jis paliktų galioti sprendimų 2022/1530, 2023/572 ir 2023/1767 pasekmes, kiek jie susiję su ieškove, kol įsigalios įgyvendinimo reglamentų 2022/1529, 2023/571 ir 2023/1765 dalinis panaikinimas.

165

Šiuo klausimu reikia priminti, kad sprendimais 2022/1530, 2023/572 ir 2023/1767 Taryba atnaujino iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 I priede pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, palikdama jame ieškovės pavardę iki 2024 m. kovo 15 d.

166

2024 m. kovo 12 d. Sprendimu (BUSP) 2024/847, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L, 2024/847), Taryba atnaujino iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 I priede pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, palikdama jame ieškovės pavardę iki 2024 m. rugsėjo 15 d.

167

Taigi, nors panaikinus sprendimus 2022/1530, 2023/572 ir 2023/1767, kiek jie susiję su ieškove, nebeliko ir jos pavardės iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 I priede pateiktame sąraše už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., toks pavardės išbraukimas iš sąrašo netaikytinas Sprendimui 2024/847, kuris nėra šio ieškinio dalykas.

168

Kadangi iki šiol ieškovei taikomos naujos ribojamosios priemonės, subsidiarus Tarybos prašymas dėl sprendimų 2022/1530, 2023/572 ir 2023/1767 dalinio panaikinimo pasekmių galiojimo laiko atžvilgiu neteko dalyko.

169

Ieškovė teigia, kad atnaujinus jai nustatytas ribojamąsias priemones 2022 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, jai buvo padaryta neturtinė žala. Ji mano, kad dėl minėtų veiksmų buvo pažeminta ir ja nepasitikima. Ieškovės teigimu, žala jos reputacijai dar didesnė dėl to, kad ji turi socialinių ryšių valstybėse narėse, visų pirma Kroatijoje ir Kipre. Kadangi ieškovės pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus buvo plačiai išviešintas ir nušviestas žiniasklaidoje, ji mano, kad ginčijamų aktų panaikinimas negali būti laikomas patirtos žalos atlyginimu. Be to, savo pastabose dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovė teigia, kad žala jos reputacijai atsirado ir dėl to, kad, įtraukus jos pavardę į ginčijamus sąrašus, iš jos buvo atimta Kipro pilietybė.

170

Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

171

Iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. padarytas pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, padaryta reali žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (šiuo klausimu žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

172

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas / Taryba, T‑49/07, EU:T:2010:499, 93 punktą ir 2012 m. vasario 17 d. Nutarties Dagher / Taryba, T‑218/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:82, 34 punktą). Vadinasi, jei bent viena iš tų sąlygų netenkinama, reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia nagrinėti kitų sąlygų (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktą ir 2011 m. spalio 26 d. Sprendimo Dufour / ECB, T‑436/09, EU:T:2011:634, 193 punktą).

173

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, deja, nepakanka konstatuoti Sąjungos teisės akto neteisėtumo nagrinėjant, pavyzdžiui, ieškinį dėl panaikinimo, kad dėl to automatiškai kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl vienos iš jos institucijų neteisėto elgesio. Tam, kad ši sąlyga būtų įvykdyta, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad ieškovas įrodytų, jog atitinkama institucija padarė ne paprastą pažeidimą, o pakankamai aiškų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo BankSaderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 48 punktas ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba, T‑692/15 RENV, EU:T:2021:410, 53 punktas).

174

Reikalavimas nustatyti pakankamai aiškų Sąjungos teisės normos pažeidimą kyla iš būtinybės derinti privačių asmenų interesus būti apsaugotiems nuo institucijų neteisėtų veiksmų ir šių institucijų diskreciją, pripažintiną siekiant, kad nebūtų stabdoma jų veikla. Šis derinimas yra dar svarbesnis ribojamųjų priemonių srityje, kur dažnai būna taip, kad Tarybai, susidūrus su kliūtimis gauti informacijos, itin sunku atlikti vertinimą (2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 34 punktas ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑455/17, EU:T:2021:411, 90 punktas).

175

Be to, pakankamai aiškaus pažeidimo reikalavimu, visų pirma ribojamųjų priemonių srityje, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, kad reikės atlyginti asmenų galimai patirtą žalą, atitinkamai institucijai gali būti sudaryta kliūčių visapusiškai atlikti savo funkcijas, skirtas bendrajam Sąjungos interesui užtikrinti, ir kartu neužkrauti privatiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo institucijos pareigų nevykdymo turtinių ar neturtinių padarinių naštos (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 49 punktas ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba, T‑692/15 RENV, EU:T:2021:410, 54 punktas).

176

Didesnis tikslas išsaugoti taiką ir tarptautinį saugumą, remiantis ESS 21 straipsnyje nustatytais Sąjungos išorės veiksmų tikslais, gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, kylančias dėl sprendimų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, priimtus siekiant šio pagrindinio tikslo (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 50 punktas ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba, T‑692/15 RENV, EU:T:2021:410, 55 punktas).

177

Dėl žalos realumo sąlygos pažymėtina, kad, remiantis jurisprudencija, Sąjungos atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei ieškovas iš tikrųjų patyrė realią ir tikrą žalą. Ieškovas turi pateikti tiek nurodytos žalos buvimo, tiek jos dydžio patikimų įrodymų (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 61 ir 62 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

178

Galiausiai reikia priminti, kad realios ir tikros žalos buvimo Sąjungos teismas negali nustatyti abstrakčiai, o turi jį vertinti atsižvelgdamas į konkrečias faktines kiekvienos jo nagrinėjamos bylos aplinkybes (žr. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

179

Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su tariama žala ieškovės reputacijai, reikia konstatuoti, kad šis argumentas yra nepagrįstas. Iš tikrųjų ieškovė tik teigia, kad dėl ginčijamų aktų buvo pažeminta ir ja nepasitikima, bet nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, ji nepateikė jokių įrodymų, kad Kipre ar Kroatijoje susiklostė socialiniai santykiai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos pavardės įtraukimas į sąrašą buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje.

180

Be to, kalbant apie argumentą, grindžiamą žala ieškovės reputacijai dėl Kipro pilietybės atėmimo, nesant būtinybės spręsti dėl šio argumento, pirmą kartą iškelto ieškovės pastabose dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo, priimtinumo, reikia pažymėti, kad ši žala atsirado ne dėl Sąjungos institucijų, o dėl nacionalinių valdžios institucijų priimto akto, todėl jis negali lemti Sąjungos institucijų deliktinės atsakomybės. Aplinkybė, kad Kipro pilietybė buvo atimta po to, kai priimtos ieškovei taikomos ribojamosios priemonės, nekeičia šios išvados. Sąjungos institucijoms negali kilti deliktinė atsakomybė už teisės aktus, kuriuos valstybės narės priėmė po to, kai asmens pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus.

181

Reikia pridurti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos prašomą 1000000 EUR sumą tariamai neturtinei žalai atlyginti, nors pagal šio sprendimo 177 ir 178 punktuose nurodytą jurisprudenciją ji privalėjo tai padaryti.

182

Atsižvelgiant į pirma išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju žalos realumo sąlyga nėra įvykdyta.

183

Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad ribojamųjų priemonių, kurių imtasi prieš asmenį ar subjektą, pripažinimas neteisėtomis galėtų būti laikomas šio asmens ar subjekto patirtos neturtinės žalos atlyginimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 72 punktą).

184

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas atlyginti žalą, kiek jis susijęs su 2022 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose, turi būti atmestas, nes tariamos žalos realumas ir dydis nėra pakankamai įrodyti.

185

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

186

Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

187

Kadangi nagrinėjamu atveju Taryba iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

I. Ginčo aplinkybės

II. Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

III. Šalių reikalavimai

IV. Dėl teisės

A. Dėl prašymo panaikinti ginčijamus aktus

1. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

a) Pirminės pastabos

b) Dėl teisės klaidos, grindžiamos ieškovės, kaip su Stanislav Chemezov susijusio asmens, įtraukimu į sąrašus

c) Dėl vertinimo klaidos, padarytos ieškovę į sąrašus įtraukiant kaip asmenį, susijusį su savo tėvu

1) Dėl 2022 m. rugsėjo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose

i) Dėl pirminės įrodymų bylos duomenų patikimumo

ii) Dėl atsiliepimo į ieškinį B.5 priedo

iii) Dėl ieškovės, kaip asmens, susijusio su savo tėvu, palikimo sąrašuose pagrįstumo

2) Dėl 2023 m. kovo mėn. aktų, kuriais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose

i) Dėl įrodymų patikimumo

ii) Dėl ieškovės, kaip asmens, susijusio su savo tėvu, palikimo sąrašuose pagrįstumo

d) Dėl iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrosios dalies taikymo ieškovei

1) Dėl įrodymų patikimumo

2) Dėl ieškovės pavardės palikimo sąrašuose pagal iš dalies pakeisto g punkto kriterijaus antrąją dalį pagrįstumo

2. Dėl ginčijamų aktų panaikinimo pasekmių

B. Dėl reikalavimo atlyginti žalą

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų