1.

Po daugybės tragiškų įvykių, įskaitant išpuolius Paryžiuje ir Kopenhagoje ( 2 ), Europos Komisija priėmė pasiūlymą ( 3 ) iš dalies pakeisti ES teisės aktus dėl ginklų kontrolės, įsigijimo ir laikymo ( 4 ). 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškiniu ( 5 ), pareikštu remiantis SESV 263 straipsniu, Čekijos Respublika siekia, kad būtų panaikinta 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kurioje įtvirtintos atitinkamos ES teisės normos, reglamentuojančios šią sritį ( 6 ).

2.

Čekijos Respublika pateikia keturis ieškinio pagrindus. Ji nurodo, kad priimdami Direktyvą 2017/853 Parlamentas ir Taryba (toliau – teisės aktų leidėjas) pažeidė šiuos Sąjungos teisės principus: įgaliojimų suteikimo, kiek šis teisės aktų leidėjas rėmėsi SESV 114 straipsniu kaip teisiniu pagrindu priimdamas priemonę, kuria iš tikrųjų siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, visų pirma terorizmui (pirmasis ieškinio pagrindas); proporcingumo (antrasis ieškinio pagrindas); teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių (trečiasis ieškinio pagrindas), taip pat nediskriminavimo (ketvirtasis ieškinio pagrindas).

3.

Pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį Europos Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis. Ji taip pat gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė lieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.

4.

ES sutarties 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal suteikimo principą Europos Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės.

5.

Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų.

6.

SESV 18 straipsniu draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės Sutarčių taikymo srityje.

7.

Gerai žinoma, kad Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą (kuri apima vidaus sienų neturinčią erdvę), imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas, kaip numatyta SESV 26 straipsnyje.

8.

SESV 84 straipsnyje nustatyta, kad, nors ES teisės aktų leidėjas gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų šioje srityje derinimas nepatenka į Sąjungos veiksmų laisvę.

9.

SESV 114 straipsnio 1 dalyje išdėstytos išsamios SESV 26 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo nuostatos. ES teisės aktų leidėjas yra įgaliotas priimti teisės aktų, reglamentuojančių vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, derinimo priemones. SESV 114 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija savo pasiūlymuose dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos, taip pat Parlamentas ir Taryba, įgyvendindami savo atitinkamus įgaliojimus, turi užtikrinti aukšto lygio apsaugą, ypač atsižvelgiant į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves.

10.

Pagrindinių teisių chartijos ( 7 ) 17 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Remiantis šia teise asmenys gali netekti savo nuosavybės, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis. Be to, nuosavybės naudojimas gali būti reglamentuojamas įstatymu tiek, kiek tai yra būtina visuomenės poreikiams.

11.

Direktyvos 91/477 konstatuojamosiose dalyse pateikiami šie teiginiai ( 8 ): vidaus rinka apima teritoriją be vidaus sienų, kurioje pagal Sutarties nuostatas užtikrinamas laisvas, be kita ko, prekių judėjimas. Visiškas ginklų tikrinimo prie valstybių narių sienų panaikinimas yra susijęs su tam tikrų pagrindinių sąlygų įvykdymu, įskaitant ginklams skirtų teisės aktų suderinimą ( 9 ). Abipusis pasitikėjimas užtikrinant asmenų saugą, kurį tos taisyklės sukurs tarp valstybių narių, bus didesnis, jeigu jos bus paremtos iš dalies suderintais teisės aktais, kuriais apibrėžiamos kategorijos šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims įsigyti ir laikyti turi būti uždrausta arba kuriems įsigyti ir laikyti reikia oficialaus leidimo, arba kurių įsigijimą ir laikymą reikia deklaruoti ( 10 ).

12.

I skyrius susijęs su Direktyvos 91/477 taikymo sritimi. 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje šaunamasis ginklas apibrėžtas kaip „bet kuris nešiojamas vamzdinis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad degiojo propelento varomąja jėga iš jo paleidžiamas užtaisas, kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai jis pašalinamas dėl vienos iš I priedo III dalyje išvardytų priežasčių“. Šaunamieji ginklai I priedo II dalyje suskirstyti į keturias kategorijas: uždrausti šaunamieji ginklai (A kategorija); šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo (B kategorija); šaunamieji ginklai, kuriuos reikia deklaruoti (C kategorija), ir kiti šaunamieji ginklai (D kategorija).

13.

Pagal 3 straipsnį valstybės narės gali priimti griežtesnes nuostatas nei nustatytosios Direktyvoje 91/477.

14.

2 skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl šaunamųjų ginklų teisės aktų suderinimo, įskaitant taisykles dėl įvairių kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų civiliniam naudojimui Europos Sąjungoje ( 11 ), įsigijimo, laikymo, judėjimo ir perdavimo, užtikrinant lankstesnes taisykles dėl medžioklei ir sportiniam šaudymui naudojamų ginklų ( 12 ). Direktyva 91/477 netaikoma ginkluotųjų pajėgų, policijos, valstybės institucijų, kolekcininkų ir organizacijų, susijusių su ginklų kultūriniais ir istoriniais aspektais, ginklų ir šaudmenų įsigijimui arba laikymui, taip pat komerciniam ginklų ir karinių šaudmenų perdavimui ( 13 ).

15.

3 skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios ginklų judėjimo ES teritorijoje formalumus. Pagal 11 straipsnį šaunamieji ginklai gali būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą pagal toje valstybėje narėje nustatytas sąlygas. Šios sąlygos apima informacijos, kaip antai šaunamųjų ginklų pardavėjo ir pirkėjo pavardžių ir adresų, suteikimą, taip pat licencijos, kurioje leidimą perkelti išduodanti valstybė narė įrašo būtiną informaciją, išdavimą. Pagal 12 straipsnį, kai 11 straipsnyje numatyta tvarka netaikoma, vykstant per dvi ar daugiau valstybių narių šaunamojo ginklo laikyti neleidžiama, jeigu suinteresuotas asmuo nėra gavęs kiekvienos tokios valstybės narės leidimo. Leidimas turi būti įrašytas į Europos šaunamojo ginklo leidimą, kurį keliautojas privalo pateikti, jeigu to reikalaujama.

16.

Pagal 17 straipsnį (4 skyriaus dalis) Komisija Parlamentui ir Tarybai turėjo teikti ataskaitas ir (arba) tyrimus: i) iki 2015 m. liepos 28 d. – dėl padėties, susiklosčiusios taikant Direktyvą 91/477; ii) iki 2012 m. liepos 28 d. – dėl draudžiamų arba leidžiamų naudoti šaunamųjų ginklų (atitinkamai A ir B ginklų kategorijos) kategorijų mažinimo privalumų ir trūkumų, siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo; ir iii) iki 2010 m. liepos 28 d. dėl šaunamųjų ginklų kopijų išdavimo rinkai, kad būtų nustatyta, ar galima ir pageidautina įtraukti tokius produktus į Direktyvos 91/477 taikymo sritį.

17.

Direktyvos 2017/853 konstatuojamosiose dalyse teigiama:

18.

1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl šaunamųjų ginklų, pagamintų arba importuotų į Europos Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. ar vėliau, valstybės narės turi užtikrinti, kad tokie gaminiai turėtų aiškų, nuolatinį ir unikalų ženklą ir būtų registruojami pagal Direktyvą 91/477. Šios direktyvos 4 straipsnis papildomas nauja 2a dalimi. Pagal šią nuostatą Komisija turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šaunamųjų ginklų žymėjimo techninės specifikacijos. Direktyvos 91/477 4 straipsnio 4 dalis reglamentuoja kompiuterinės duomenų kaupimo sistemos sukūrimą ir priežiūrą. Iš dalies pakeistoje formuluotėje numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad įrašai apie šaunamuosius ginklus, kurie reikalingi norint atsekti ir identifikuoti šiuos produktus, būtų kompetentingų institucijų saugomi 30 metų po jų sunaikinimo.

19.

1 straipsnio 6 dalis pakeičia ankstesnius Direktyvos 91/477 5 ir 6 straipsnius. Kiek tai susiję su šia byla, 5 straipsnio 1 dalies patikslintoje formuluotėje numatyta, kad valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie yra bent 18 metų amžiaus. Jaunesni nei 18 metų asmenys gali įsigyti šaunamųjų ginklų medžioklei ir sportiniam šaudymui tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei jie turi tėvų sutikimą ar juos prižiūri tėvai arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo ginklo ar medžioklės licenciją. Pagal 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi turėti stebėsenos sistemą, skirtą užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų ir, inter alia, būtų vertinama medicininė ir psichologinė informacija. 5 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad leidimas įsigyti ir leidimas laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą B kategorijai, būtų panaikinamas, jei nustatoma, kad asmuo, kuriam buvo išduotas tas leidimas, laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje:

išskyrus atvejus, kai tam asmeniui buvo išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba jam leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį“.

20.

Direktyvos 91/477 6 straipsnio pakeitimai, kurie yra ypač svarbūs nagrinėjamai bylai, yra šie:

„1.   Nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti.

2.   Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedarant poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

<…>

6.   Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų: <…>

A kategorijos 6 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės, kurios taiko visuotine karine prievole grindžiamą karinę sistemą ir kuriose pastaruosius 50 metų taikoma karinių šaunamųjų ginklų perdavimo karo tarnybos prievolę atlikusiems ir kariuomenę paliekantiems asmenims sistema, gali išduoti leidimą tiems asmenims kaip šauliams sportininkams laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą privalomos karo tarnybos metu. Atitinkama viešosios valdžios institucija tuos šaunamuosius ginklus perdaro į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir periodiškai tikrina, ar tokius šaunamuosius ginklus naudojantys asmenys nekelia pavojaus visuomenės saugumui. Taikomos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose įtvirtintos nuostatos ( 24 ).

<…>“

21.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 7 dalimi į Direktyvos 91/477 7 straipsnį įterpta ši dalis: „<…> 4a. Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems A kategorijos 6, 7 arba 8 punktui, galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas B kategorijai, teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Be to, valstybės narės gali leisti įsigyti tokius šaunamuosius ginklus kitiems asmenims, kuriems valstybės narės išdavė leidimą pagal šią direktyvą, iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853.“

22.

Direktyvos 91/477 8 straipsnyje prieš pakeitimą buvo draudžiama turėti C kategorijos šaunamąjį ginklą, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo praneša apie ginklą kompetentingoms institucijoms ( 25 ). Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 8 dalimi iš dalies pakeistas Direktyvos 91/477 8 straipsnis, įterpiant naują 8 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad jei valstybė narė savo teritorijoje draudžia įsigyti ir laikyti B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą arba nustato, kad jam įsigyti ir laikyti reikia gauti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, kurios apie tai padaro atitinkamą įrašą kiekviename Europos šaunamojo ginklo leidime, jų išduotame dėl tokio šaunamojo ginklo. Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 12 dalimi iš dalies pakeistas Direktyvos 91/477 11 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta šaunamųjų ginklų, perduodamų iš vienos valstybės narės į kitą, tvarka. Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 13 dalimi iš dalies pakeistas šios direktyvos 12 straipsnis; minėta dalimi nustatyta nauja tvarka, pagal kurią medžiotojai ir istorinių įvykių atkūrimo dalyviai gali keliauti iš vienos valstybės narės į kitą, kad galėtų vykdyti savo veiklą su tam tikrais šaunamaisiais ginklais. Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 14 dalimi iš dalies pakeistas Direktyvos 91/477 13 straipsnis: valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikta galimybė elektroninėmis priemonėmis keistis informacija apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus iš vienos valstybės narės į kitą.

23.

Kaip matyti iš Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 18 dalies (ja pakeičiamas Direktyvos 91/477 17 straipsnis), Komisijai pavedama iki 2020 m. rugsėjo 14 d., o vėliau kas penkerius metus pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 91/477 su pakeitimais, padarytais Direktyva 2017/853, taikymo, visų pirma dėl įvairių kategorijų šaunamųjų ginklų, Europos šaunamųjų ginklų leidimo, produktų žymėjimo ir naujų technologijų, pavyzdžiui, 3D spausdinimo, poveikio ( 26 ).

24.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 19 dalimi iš dalies pakeistas Direktyvos 91/477 I priedas. Dėl padarytų pakeitimų iš keturių šaunamųjų ginklų kategorijų (A–D) lieka trys. Toliau nurodyti Direktyvos 91/477 I priedo II dalies pakeitimai, padaryti pagal Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 19 dalį, yra ypač svarbūs pagrindinėje byloje tiek, kiek į nagrinėjamų nuostatų taikymo sritį patenka keletas ginklų:

25.

Remdamosi SESV 295 straipsniu 2016 m. balandžio 13 d. trys ES institucijos priėmė Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ( 28 ). Pagal tą susitarimą šios trys institucijos įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti per visą teisėkūros ciklą ( 29 ). Jos primena, kad Europos Sąjunga privalo priimti teisės aktus pagal, visų pirma, proporcingumo principą ( 30 ). Šio susitarimo I dalyje („Bendri įsipareigojimai ir tikslai“) trys institucijos susitaria siekti geresnės teisėkūros pagal susitarimą ir naudodamosi savo įgaliojimais laikytis Sutarčių ir bendrųjų Sąjungos teisės principų, įskaitant proporcingumo principą ( 31 ). Jo III dalyje („Geresnio teisėkūros priemonės“) išdėstyti teiginiai dėl poveikio vertinimų teisėkūros procese. 12 punkte nurodyta, kad poveikio vertinimai yra priemonės, padedančios šioms trims institucijoms priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tačiau dėl jų neturi būti nepagrįstai vilkinamas teisėkūros procesas arba neturi būti pakenkta bendrai teisės aktų leidėjų kompetencijai siūlyti pakeitimus. Komisija atliks, be kita ko, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, kuriomis, kaip tikėtina, bus daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis ar poveikis aplinkai, poveikio vertinimus. Europos Parlamentas ir Taryba, svarstydami Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visokeriopai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus. Europos Parlamentas ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo pakeitimais, kai, jų nuomone, tai yra tikslinga ir būtina teisėkūros procesui ( 32 ). Kaip matyti iš minėto susitarimo 18 punkto, „Komisijos pradinis poveikio vertinimas ir teisėkūros proceso metu institucijų atlikto papildomo darbo poveikio vertinimo srityje rezultatai bus paskelbti viešai ne vėliau kaip pasibaigus teisėkūros procesui ir jais visais kartu gali būti remiamasi atliekant vertinimą“.

26.

Čekijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

Nepatenkinus šių reikalavimų, Čekijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

27.

Parlamentas Teisingumo Teismo prašo:

28.

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

29.

2018 m. sausio 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Vengrijai ir Lenkijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Čekijos Respublikos reikalavimų. Tos pačios dienos nutartimi Prancūzijai leista įstoti į bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų. 2017 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo kanclerio sprendimu Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti atsakovų reikalavimų.

30.

Pastabas raštu pateikė Čekijos Respublikos, Prancūzijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės, Parlamentas, Taryba ir Komisija.

31.

2019 m. kovo 5 d. posėdyje visos šalys išsakė savo pastabas.

32.

Pirmajame ieškinio pagrinde Čekijos Respublika nurodo, kad ES teisės aktų leidėjas pažeidė ES sutarties 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įgaliojimų suteikimo principą, nes SESV 114 straipsnis nėra tinkamas Direktyvos 2017/853 teisinis pagrindas. Čekijos Respublika tvirtina, kad Direktyva 2017/853 nesiekiama pašalinti kliūčių vidaus rinkai. Veikiau ja siekiama tik užkirsti kelią nusikalstamumui ir terorizmui ir taip didinti visuomenės saugą ir saugumą. Iš SESV 84 straipsnio matyti, kad, nors ES teisės aktų leidėjas gali nustatyti priemones, skirtas valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje paremti, Sutartimis Europos Sąjungai nesuteikiama įgaliojimų priimti tam skirtas derinimo priemones.

33.

Čekijos Respublika teigia, kad priemonės teisinio pagrindo pasirinkimą turi lemti objektyvūs veiksniai, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas nagrinėjamos priemonės tikslas ir turinys. Nors Direktyva 2017/853 buvo priimta remiantis SESV 114 straipsniu (juo tapo EEB 100a straipsnis, kuriuo remiantis priimta Direktyva 91/477), Direktyvos 2017/853 priėmimo aplinkybės ir tikslai iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 91/477 priėmimo ir tikslų. Be to, tai, kad Direktyva 91/477 buvo priimta remiantis su vidaus rinka susijusiu teisiniu pagrindu, nepateisina to paties teisinio pagrindo parinkimo dėl Direktyvos 2017/853, nes pastarąja siekiama labai skirtingų tikslų. Galiausiai, nors tiesa, kad Direktyva 2008/51 iš dalies pakeitė Direktyvą 91/477 siekiant pagerinti visuomenės saugą, Direktyva 2008/51 iš esmės buvo padaryti esminiai techniniai pakeitimai dėl Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų pagal JT protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą ir prekybą jais. Vis dėlto Direktyva 2017/853 padaryti ne vien techniniai pakeitimai.

34.

Europos Parlamentas ir Taryba prieštarauja šiems argumentams ir teigia, kad Čekijos Respublika yra neteisi ir neteisingai aiškina SESV 114 straipsnį ir Direktyvą 2017/853. Visuomenės saugumo (kaip ir visuomenės sveikatos) užtikrinimas yra Sąjungos teisėje pripažintas bendrasis interesas ir tinkamas pagrindas tokiai priemonei priimti. Siekiant įvertinti, ar buvo taikomas tinkamas teisinis pagrindas, būtina išnagrinėti Direktyvą 91/477 ir Direktyvą 2017/853. Net jei Direktyva 2017/853 vertintina atskirai nuo Direktyvos 91/477, ES teisės aktų leidėjas neprivalėjo remtis priežastimis, susijusiomis su vidaus rinkos kliūčių pašalinimu, siekdamas teisėtai priimti pirmąją direktyvą. Direktyva 2017/853 nekeičiami Direktyvos 91/477 tikslai. Ja tik siekiama suderinti laisvo judėjimo ir visuomenės saugumo pusiausvyrą, siekiant atsižvelgti į (tai, kas buvo priėmimo dieną) neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius, kartu toliau užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą. Be to, Taryba tvirtina, kad visuomenės saugumo tikslas nėra papildomas Direktyvos 2017/853 tikslas.

35.

Pritardamos Čekijos Respublikai, Vengrija ir Lenkija teigia, kad Direktyva 2017/853 siekiama tik nusikaltimų prevencijos. Abi valstybės narės laikosi nuomonės, kad nagrinėjant iš dalies keičiančios direktyvos, kaip antai Direktyvos 2017/853, teisėtumą, būtina nagrinėti visą tą aktą, tačiau nėra būtina atsižvelgti ir į iš dalies keičiamos priemonės tikslus (šiuo atveju Direktyva 91/477). Toks požiūris sukurtų nerimą keliantį precedentą, kuris galėtų išplėsti ES teisės aktų leidėjo diskrecijos taikymo sritį. Vengrija teigia, kad teisingas Direktyvos 2017/853 aiškinimo būdas yra toks, kad iš tikrųjų vidaus rinkos veikimo užtikrinimo tikslas yra šalutinis, palyginti su pagrindiniu nusikalstamumo prevencijos tikslu. Lenkija tvirtina, kad nėra jokio ryšio tarp šios direktyvos tikslų ir vidaus rinkos veikimo. Priešingai, Direktyva 2017/853 nustatomos kliūtys, kurios prieštarauja šiam tikslui, nes trukdo šaunamųjų ginklų, kurie nėra pavojingi, judėjimui pagal Sąjungos teisę.

36.

Prancūzija, palaikydama Parlamento ir Tarybos reikalavimus, nurodo, kad, priešingai, iš teisės akto parengiamųjų dokumentų matyti, kad Direktyva 2017/853 siekiama pašalinti kliūtis pagrindinėms laisvėms, kurios daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui. Tai, kad Direktyva 2017/853 taip pat siekiama didinti visuomenės saugumą, neužkerta kelio siekti vidaus rinkos tikslų. Toks požiūris atsispindi kitose priemonėse, priimtose pagal SESV 114 straipsnį.

37.

Be to, Komisija, palaikydama atsakovų reikalavimus, nurodo, pirma, kad ES teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją dėl priemonių, kurias jis gali priimti pagal SESV 114 straipsnį. Antra, vykdant savo funkcijas teisės aktų leidėjui negali būti užkirstas kelias naudoti su vidaus rinka susijusį teisinį pagrindą vien dėl to, kad nagrinėjama priemone taip pat siekiama apsaugoti visuomenės saugumą. Trečia, keletas tyrimų ir ataskaitų rodo, kad, priimant Direktyvą 2017/853, buvo remtasi su vidaus rinka susijusiais pagrindais.

38.

Mano nuomone, pirmasis Čekijos Respublikos ieškinio pagrindas grindžiamas neteisingu SESV 114 straipsnio aiškinimu ir netinkamu Direktyvos 2017/853 aiškinimu. Todėl šis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

39.

Šioje byloje iškelti klausimai, susiję su SESV 114 straipsnio taikymo sritimi ir teisės aktų leidėjo įgaliojimais priimti suderintas priemones, susijusias su vidaus rinkos sukūrimu ir veikimu, nėra visiškai nauji ( 33 ). Tokie argumentai kaip visuomenės saugumas (kartu su, pavyzdžiui, aplinkos ir vartotojų apsauga) savaime turi tam tikrą poveikį rinkos veikimui. Tačiau kur reikėtų daryti perskyrą, atsižvelgiant į įvairius Sutartyse numatytus teisinius pagrindus, tarp vidaus rinkos priemonių ir priemonių, kuriomis siekiama kito (pageidaujamo) tikslo? Ar SESV 114 straipsnis tinkamai apima teisės aktus, priimtus siekiant didinti visuomenės saugumą po 2015 m. teroro aktų, kurie buvo įvykdyti valstybių narių teritorijose ( 34 )?

40.

Įgaliojimai reguliuoti vidaus rinką susiję su daugybe kitų klausimų. Todėl SESV 114 straipsnio taikymo sritis yra ypač svarbi valstybėms narėms dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tai, ar šia nuostata grindžiami teisės aktai sprendžia klausimus, kuriems pagal Sutartis nesuteikiama ES teisės aktų leidėjo kompetencija (kaip nurodo Čekijos Respublika), yra opus klausimas. Antra, pagal šią nuostatą ES aktai priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (taigi, priimama kvalifikuota balsų dauguma), o tai reiškia, kad nė viena valstybė narė negali vetuoti jokio siūlomo teisės akto.

41.

Neginčijama, kad SESV 84 straipsnis nebūtų tinkamas Direktyvos 2017/853 teisinis pagrindas. ES teisės aktų leidėjui pagal šią Sutarties nuostatą nebuvo suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų suderinti nusikalstamumo prevencijos srities teisės aktai. Tai priklauso valstybių narių kompetencijai. Taigi, jeigu SESV 114 straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas priimti Direktyvą 2017/853, ta priemonė turi būti panaikinta.

42.

Neginčijama ir tai, kad teisinis Direktyvos 91/477 (pirminė priemonė šioje srityje) priėmimo pagrindas nenuginčytas ( 35 ). Be to, Direktyva 91/477 yra minimalaus suderinimo priemonė, nustatanti šaunamųjų ginklų kontrolės, įsigijimo ir laikymo taisykles ( 36 ). Todėl valstybės narės turėjo tam tikrą diskreciją priimti skirtingas šios srities taisykles, susijusias su tais klausimais, kurie prieš priimant pakeitimus nebuvo reglamentuoti ta direktyva ( 37 ), pavyzdžiui, priemonės, susijusios su deaktyvuotais šaunamaisiais ginklais.

43.

Šioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su teisėkūros priemonėmis, priimtomis remiantis SESV 114 straipsnio 1 dalimi, akcentuojami toliau nurodyti aspektai. Pirma, nors siekiant pateisinti rėmimąsi SESV 114 straipsniu nepakanka vien konstatuoti nacionalinės teisės skirtumų, kitaip yra, kai dėl nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų skirtumų gali būti pažeistos pagrindinės laisvės ir padaryta tiesioginė įtaka vidaus rinkos veikimui. Antra, SESV 114 straipsnį galima pasirinkti kaip teisinį pagrindą siekiant užkirsti kelią naujoms prekybos kliūtims, kylančioms dėl nevienodos nacionalinės teisės aktų raidos (tokių kliūčių atsiradimas turi būti tikėtinas, o atitinkama priemonė – skirta joms išvengti). Trečia, jeigu įvykdytos rėmimosi SESV 114 straipsniu, kaip teisiniu pagrindu, sąlygos, Sąjungos teisės aktų leidėjui negali būti kliudoma šiuo teisiniu pagrindu remtis dėl to, kad kitos sritys, kaip antai visuomenės sveikatos apsauga, yra lemiami veiksniai priimant sprendimus ( 38 ).

44.

Pagal SESV 114 straipsnį teisės aktų leidėjas turi kompetenciją pašalinti laisvo judėjimo kliūtis ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Pastaroji kompetencija iš esmės yra susijusi su konkurencijos iškraipymų pašalinimu, kuris šiuo atveju nenagrinėjamas. Nagrinėjamu atveju būtent pirmasis elementas, t. y. ar Direktyva 2017/853 panaikinamos laisvo judėjimo kliūtys ir (arba) užkertamas kelias būsimų kliūčių atsiradimui, yra pirmojo Čekijos Respublikos ieškinio pagrindo esmė.

45.

SESV 114 straipsnyje vartodami sąvoką „priemonės <…> suderinti“, Sutarties rengėjai teisės aktų leidėjui suteikia diskreciją atsižvelgiant į suderintinos srities bendrą kontekstą ir ypatingas aplinkybes parinkti taikytiną suderinimo techniką, kuri būtų tinkamiausia norimam rezultatui pasiekti. Atsižvelgiant į aplinkybes, šiomis priemonėmis gali būti reikalaujama, kad visos valstybės narės priimtų nuostatas: šiuo atveju užtikrinant, kad prekės, kurios iš esmės yra pavojingos (šaunamieji ginklai), būtų paženklintos atsekamumo tikslais, būtų reglamentuojamas tokių prekių įsigijimas arba net sugriežtinta ginklų, laikomų ypač pavojingais, kontrolė ( 39 ).

46.

Kitos priemonės, priimtos remiantis SESV 114 straipsniu, kuriomis siekiama nuo vidaus rinkos veikimo neatsiejamų tikslų, nurodytos vadinamuosiuose „naujojo požiūrio“ teisės aktuose ( 40 ). Tos priemonės apima įvairius teisės aktus – nuo žaislų saugos ( 41 ) iki civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų ( 42 ), neaplenkiant ir asmeninių apsaugos priemonių ( 43 ). SESV 114 straipsnis (arba lygiavertė ankstesnių Sutarties redakcijų nuostata) yra sistemingai nurodomas kaip teisinis pagrindas. Kiekviena iš šių priemonių numato kitus aspektus, pavyzdžiui, vartotojų apsaugą ir visuomenės saugumą arba darbuotojų sveikatą ir saugą, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant sureguliuoti ir pagerinti laisvą prekių judėjimą. Nors tokios priemonės nebūtinai rodo, kad Direktyvos 2017/853 tikslai taip pat patenka į SESV 114 straipsnio taikymo sritį, tai, kad yra priimtas toks ES teisės aktų rinkinys, rodo didelę veiksmų, kurių ES teisės aktų leidėjas gali imtis pagal šią Sutarties nuostatą, laisvę.

47.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į SESV 114 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad savo pasiūlymuose dėl suderinimo Komisija turėtų atsižvelgti, inter alia, į saugumą.

48.

Todėl, kai yra prekybos kliūčių arba tikėtina, kad tokių kliūčių atsiras ateityje dėl to, kad valstybės narės dėl tam tikro gaminio ar gaminių kategorijos ėmėsi arba ketina imtis skirtingų priemonių užtikrindamos skirtingą apsaugos lygį ir dėl šios priežasties trukdydamos laisvam atitinkamo (‑ų) gaminio (‑ių) judėjimui Sąjungoje, pagal SESV 114 straipsnį ES teisės aktų leidėjui leidžiama imtis veiksmų ir priimti atitinkamas priemones vidaus rinkai reguliuoti, laikantis SESV 114 straipsnio 3 dalies ir SESV (arba jurisprudencijoje nustatytų) teisinių principų, kuriais reguliuojama vidaus rinka ( 44 ).

49.

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su tabako gaminiais, pateikiamos ypač naudingos gairės dėl SESV 114 straipsnio taikymo srities, kurias galima taikyti pagal analogiją šioje byloje, nes, kaip ir vidaus rinkos tikslo atveju, šiais teisės aktais taip pat siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą ( 45 ). Iš tikrųjų tiesa, kad Sprendime Vokietija / Parlamentas ir Taryba ( 46 ) Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad įgaliojimai priimti teisės aktus pagal SESV 114 straipsnį nėra neriboti ( 47 ). Ta byla buvo susijusi su teisės aktais, priimtais pagal ankstesnį EB sutarties 95 straipsnį (dabar – SESV 114 straipsnis), kuriais buvo uždrausta bet kokia tabako reklama. Teisingumo Teismas nusprendė, kad negali būti laikoma, jog toks besąlygiškas draudimas sudaro palankesnes sąlygas prekybai, ir kad atitinkamai toje byloje nagrinėjama direktyva viršijo tai, kas būtina siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ( 48 ). Šioje byloje padėtis yra aiškiai kitokia, nes Direktyvoje 2017/853 nenumatytas toks besąlygiškas šaunamųjų ginklų laisvo judėjimo draudimas ( 49 ).

50.

Todėl Direktyva 2017/853 turi būti vertinama, atsižvelgiant į jos turinį ir vertinant kaip visumą, pagal tai, ar direktyva pašalina laisvo judėjimo kliūtis ir (arba) neleidžia atsirasti būsimoms kliūtims.

51.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teismo kontrolė; prie šių kriterijų priskirtinas tokio teisės akto tikslas ir turinys. Jeigu išnagrinėjus atitinkamą teisės aktą nustatoma, kad juo siekiama dviejų tikslų arba jis turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei viena iš jų yra laikytina pagrindine ar dominuojančia, o kita tik papildoma, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba sudedamoji dalis ( 50 ). Todėl svarbu nustatyti Direktyvos 2017/853 pagrindinį tikslą ir išnagrinėti jos turinį ( 51 ).

52.

Kaip nurodė Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija, 2 ir 23 konstatuojamosiose dalyse visų pirma nurodomi Direktyvos 2017/853 visuomenės saugumo tikslai, atsižvelgiant į „neteisėtą šaunamųjų ginklų naudojimą nusikalstamais tikslais“ ir 2015 m. teroristinius išpuolius ( 52 ).

53.

Ar tai reiškia, kad siekdamas šių tikslų ES teisės aktų leidėjas viršijo savo įgaliojimus priimdamas teisės aktus, kuriais suderinami valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai nusikaltimų prevencijos srityje?

54.

Aš taip nemanau.

55.

Siekiant nustatyti pagrindinį Direktyvos 2017/853 tikslą, pirmiausia būtina suprasti preambulę ir visas dėstomosios dalies nuostatas ( 53 ).

56.

Keliose konstatuojamosiose dalyse nurodomi tikslai, kurie yra tiesiogiai susiję su vidaus rinka. Taigi 1 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad „Direktyvoje 91/477 <…> nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė“. Dėl to ta direktyva „<…> nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje, ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis“ (išskirta mano). 6 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad visi šaunamieji ginklai ar jų pagrindinės dalys turėtų būti pažymėti „aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu“ ir įregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose „siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą“.

57.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be abejonės, kai kurių konstatuojamųjų dalių tikslas yra saugumas. Taigi 15 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams Direktyvoje 91/477 <…> turėtų būti nustatytos griežtesnės taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti“. 16–18 konstatuojamosiose dalyse teigiama, kad bus galima taikyti griežtesnės šaunamųjų ginklų kontrolės išimtis, kiek tai susiję su kolekcininkais, prekiautojais ir tarpininkais. 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Direktyvos 91/477 taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų tuščiaisiais šoviniais šaudančius ginklus, kurie gali būti perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus. Galiausiai, 21 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad dėl netinkamai deaktyvuotų šaunamųjų ginklų atnaujinimo kyla didelė rizika ir kad reikia atsižvelgti į JT protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą ir prekybą jais ( 54 ).

58.

Taigi koks iš tiesų esminių Direktyvos 2017/853 nuostatų poveikis?

59.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 1 dalimi Direktyvos 91/477 1 straipsnio formuluotė papildoma naujomis apibrėžtimis, tokiomis kaip „deaktyvuoti šaunamieji ginklai“, „kolekcininkas“, „tarpininkas“, „prekiautojas“ ir „neteisėta gamyba“ ( 55 ). Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 3 dalimi iš dalies keičiamas Direktyvos 91/477 4 straipsnis suderinant nuostatas dėl rinkai pateiktų šaunamųjų ginklų žymėjimo. Komisijai nustatytas įpareigojimas priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šaunamųjų ginklų techninės specifikacijos ( 56 ).

60.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 6 dalies nuostatomis pakeičiamas ankstesnis Direktyvos 91/477 5 straipsnis (šaunamųjų ginklų įsigijimas ir laikymas) ir 6 straipsnis (A kategorijos šaunamieji ginklai). Valstybės narės turi įdiegti stebėsenos sistemą, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi nacionalinių leidimų išdavimo sąlygų, ir panaikinti tokį leidimą, jei tos sąlygos nebetenkinamos. Tais atvejais, kai A, B ar C kategorijos šaunamieji ginklai įsigyjami sudarant nuotolinės prekybos sutartis, turi būti patikrinta pirkėjo tapatybė ir suteiktas leidimas. Naujame 6 straipsnyje nustatomas bendras draudimas įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines sudedamąsias dalis ir šaudmenis, kurie priskiriami A kategorijai. Valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti ribotas išimtis (atskirais atvejais, išimtiniais atvejais ir tinkamai pagrįstu būdu). Šie nauji susitarimai apima ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės konvojų ir jautrių patalpų apsaugą (jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai); specialius leidimus, išduotus kolekcininkams, prekiautojams ar tarpininkams, kurie veikia kaip profesionalai; leidimus muziejams ir šauliams sportininkams skirtus leidimus. Pastariesiems taikomos tam tikros sąlygos ( 57 ).

61.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 7 dalimi iš dalies keičiamas Direktyvos 91/477 7 straipsnis, pagal kurį draudžiama įsigyti B kategorijos šaunamųjų ginklų negavus išankstinio leidimo. Priėmus Direktyvą 2017/853 pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nebepriskiriami B kategorijai: dabar jie priskiriami A kategorijai. Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 7 dalies b punktu į Direktyvą 91/477 įterpiama 7 straipsnio 4a dalis, kuria valstybėms narėms leidžiama patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, kurie buvo priskirti B kategorijai ir teisėtai įsigyti ir užregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d. (Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo data).

62.

Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 8 dalimi iš dalies keičiamos Direktyvos 91/477 nuostatos dėl C kategorijos šaunamųjų ginklų. 1 straipsnio 12 dalyje nustatytos šaunamųjų ginklų perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą taisyklės. 1 straipsnio 13 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis asmenys, pavyzdžiui, medžiotojai, gali „turėti vieną ar daugiau šaunamųjų ginklų kelionės metu per dvi ar daugiau valstybių narių, kad galėtų vykdyti savo veiklą“ ( 58 ). 1 straipsnio 14 dalyje nustatyta valstybių narių bendradarbiavimo tvarka ( 59 ). 1 straipsnio 18 dalyje nurodoma, kad Komisija turi pateikti Direktyvos 2017/853 nuostatų peržiūros ataskaitą, atsižvelgdama į technologijų plėtrą, pavyzdžiui, 3D spausdinimą.

63.

Man atrodo, kad, atsižvelgiant į vyraujantį 1 straipsnio 3, 6, 7, 8, 12–14 ir 18 dalių reglamentuojamąjį poveikį, juo siekiama nustatyti suderintas teisės normas, siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms nereikėtų imtis individualių (ir todėl galbūt skirtingų) veiksmų. Todėl, mano nuomone, visų pirma jomis siekiama užtikrinti vidaus rinkos veikimą.

64.

1 straipsnio 19 dalyje išdėstyti Direktyvos 91/477 I priedo pakeitimai. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, svarbūs pakeitimai yra susiję su tuo, kad į A kategoriją įtraukti automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai ir pusiau automatiniai ginklai. Kaip minėta, kai kurie pusiau automatiniai ginklai iš B kategorijos perkelti į A kategoriją, dezaktyvuoti ginklai dabar priskiriami C kategorijai, o šaunamųjų ginklų, kuriems netaikoma Direktyva 91/477, apibrėžtis pakeista ( 60 ).

65.

Mano nuomone, išanalizavus tas nuostatas ir bendrą Direktyvos 2017/853 turinį matyti, kad Direktyva 91/477 nustatyta bendra pusiausvyra tarp, viena vertus, vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ir, kita vertus, visuomenės saugos ir saugumo užtikrinimo iš esmės nepasikeitė. Tai, kad Komisija savo pasiūlyme teigia, jog piliečių ir įmonių saugumas yra pagrindinis rūpestis, ir nurodo per 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdytus teroristinius išpuolius nukentėjusius asmenis, ir tai, kad tam tikrose konstatuojamosiose dalyse akcentuojamas visuomenės saugumo tikslas, neprieštarauja šiai išvadai. Galiausiai, svarbus yra Direktyvos 2017/853 teisinis poveikis.

66.

Norėčiau pridurti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją kova su tarptautiniu terorizmu siekiant palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą yra bendrasis Sąjungos tikslas. Tas pat pasakytina apie kovą su sunkiais nusikaltimais siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ( 61 ). Abu šie tikslai patenka į SESV 114 straipsnio taikymo sritį.

67.

Pirma (akivaizdus argumentas): šaunamieji ginklai yra iš esmės pavojingos prekės. Jie kelia susirūpinimą dėl saugumo ne tik jų naudotojams, bet ir plačiajai visuomenei. Todėl teisės aktų leidėjas nustatė ženklinimo ir leidimų gavimo įpareigojimus, taip pat nuostatas, kuriomis ribojamas tokių ginklų laikymas ir įsigijimas ( 62 ). Siekiant išvengti sienų kontrolės ir skatinti laisvą prekių ir asmenų judėjimą, Direktyvoje 2017/853 iš esmės numatytos įprastos priemonės, kuriomis skatinama kurti vidaus rinką tokiomis aplinkybėmis, kai prekei būtina nustatyti apribojimus (nes saugumas yra problema) ( 63 ). Tuo remdamasi, kategoriškai nesutinku su Lenkijos teiginiu, kad šaunamieji ginklai pagal Sąjungos teisę nėra pavojingos prekės.

68.

Antra, pagrindinis vidaus rinkos kūrimo kriterijus buvo fizinių kliūčių laisvam prekių judėjimui pašalinimas; jo ryškiausias pavyzdys – pasienio muitinės postai ( 64 ). ES piliečių, kuriems kyla tarptautinio terorizmo grėsmė, saugumas yra reikšmingai susijęs su tam tikrų pavojingų prekių, pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų, judėjimu 28 valstybių narių teritorijoje (512.6 mln. žmonių). Po 2015 m. sausio mėn. teroristinių išpuolių Paryžiuje ES vidaus reikalų ir (arba) teisingumo ministrai priėmė „Paryžiaus deklaraciją“, kurioje pakartojo įsipareigojimą sumažinti neteisėtą šaunamųjų ginklų tiekimą visoje Europoje. Reaguodama į tai, Komisija priėmė Europos saugumo darbotvarkę, kad užtikrintų veiksmingą ir koordinuotą atsaką į grėsmes saugumui ES lygmeniu ( 65 ). Europos saugumo darbotvarkėje taip pat atkreipiamas dėmesys į nacionalinės teisės aktų skirtumus kaip į kliūtį veiksmingai kontrolei ir policijos bendradarbiavimui visoje Europos Sąjungoje. Man atrodo, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtingos nacionalinės priemonės būtų laisvo prekių judėjimo kliūtis. ES teisės aktų leidėjas turėjo imtis veiksmų, kad ES lygmeniu suderintų laisvo prekių judėjimo ir visuomenės saugumo pusiausvyrą ( 66 ). Be to, būtent dėl to, kad Direktyva 2017/853 toliau derinamos šaunamųjų ginklų kontrolės priemonės, ji papildo nuostatas, kuriomis skatinamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, kaip nurodyta Direktyvoje 91/477, ir taip sumažinama būtinybė valstybėms narėms veikti pavieniui ( 67 ).

69.

Trečia, Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 3 dalyje Komisijai nustatytas įpareigojimas priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės specifikacijos, yra viena iš tokių pasitikėjimo skatinimo priemonių. Techninių prekybos kliūčių (įskaitant technines specifikacijas) suderinimas yra seniai nustatytas vidaus rinkos tikslas ( 68 ). Direktyvos 91/477 papildymas nauja nuostata, kuria reglamentuojamos nuotolinės prekybos sutartys, yra dar vienas pavyzdys, kaip Direktyva 2017/853 reglamentuoja prekybą vidaus rinkoje ( 69 ).

70.

Ketvirta, Direktyvoje 2017/853 numatytas geresnis valstybių narių bendradarbiavimas siekiant stebėti ir keistis informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą tarp valstybių vidaus rinkoje ( 70 ).

71.

Galiausiai, objektyviai vertinant, negalima teigti, kad, atsižvelgiant į dabartinį Direktyvos 2017/853 turinį, suderinami visi materialiniai nusikalstamumo prevencijos aspektai.

72.

Per posėdį Parlamentas ir Taryba pareiškė (tai patvirtinama ir dėl stebimos realios situacijos), kad priimant ES teisės aktą, kuriuo iš dalies pakeičiamas kitas teisės aktas, yra įprasta jo formuluotėje nurodyti, kad juo įterpiamos arba pakeičiamos teisės akto, kurio pakeitimų būtina padaryti, nuostatos ( 71 ). Dėl to motyvai, pateikti ankstesnės priemonės (Direktyva 91/477) konstatuojamosiose dalyse, neįtraukti į Direktyvos 2017/853 motyvuojamąją dalį, nors jie taip pat reikšmingi pastarojo teisės akto atveju. Reikia pridurti, kad aiškinant iš dalies keičiančius teisės aktus gali padėti tai, kad vis dėlto į preambulę būtų įtrauktas trumpas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad pirminio akto motyvuojamoji dalis nekeičiama ir kad ji vienodai taikoma ir teisės aktui, kuriuo padaroma pakeitimų, nes tai nėra aišku iš dabartinės praktikos.

73.

Vengrija ir Lenkija teigia, kad vertinant Direktyvos 2017/853 teisėtumą nebūtina nagrinėti Direktyvos 91/477 tikslų. Jos baiminasi, kad dėl tokios praktikos gali būti nepagrįstai išplėsta teisės aktų leidėjo diskrecijos apimtis pagal SESV 114 straipsnį.

74.

Direktyva 2017/853 yra ginčijamas aktas. Tai reiškia, kad peržiūrint, ar ta priemonė priimta ultra vires, atliekant teisminę kontrolę dėmesys turi būti sutelktas į Direktyvą 2017/853 ir jos teisinį poveikį. Aišku ir tai, kad Direktyva 2017/853 iš dalies pakeitė Direktyvą 91/477; tačiau iš konstatuojamųjų dalių nematyti, kad ja siekiama panaikinti ankstesnės direktyvos tikslus, susijusius su vidaus rinka. Todėl, mano nuomone, būtų dirbtina direktyvą, kuria daroma pakeitimų, vertinti taip, tarsi iš dalies pakeisto teisės akto nebūtų ( 72 ).

75.

Apibendrindamas manau, kad ES teisės aktų leidėjas Direktyvoje 2017/853 nustatė priemones, kuriomis siekiama suderinti vidaus rinkos tikslus ir kartu atsižvelgti į būtinybę geriau užtikrinti visuomenės saugumą.

76.

Todėl darytina išvada, kad pirmasis ieškinio pagrindas nėra tinkamai pagrįstas ir turėtų būti atmestas.

77.

Čekijos Respublikos antrąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma, ji teigia, kad priimta Direktyva 2017/853 ES teisės aktų leidėjas visiškai nepaisė nagrinėjamų priemonių proporcingumo klausimo ir jis sąmoningai negavo pakankamai informacijos (pavyzdžiui, atlikdamas poveikio vertinimą), kad įvertintų, ar laikomasi Sąjungos teisės principo. Antra, ji teigia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė akivaizdžiai neproporcingą priemonę, kuria: i) buvo uždrausti kai kurių rūšių pusiau automatiniai ginklai, kurie nebuvo naudojami vykdant 2015 m. teroristinius išpuolius, ii) buvo sugriežtintas kai kurių minimaliai nesaugių ginklų (senovinių ginklų kopijų ar akivaizdžiai visam laikui naudoti netinkamų ginklų) reglamentavimas ir iii) buvo uždrausta turėti tam tikras dėtuves.

78.

Čekijos Respublika teigia, kad didelė ES teisės aktų leidėjo diskrecija nėra be ribų. Vykstant teisėkūros procesui ES teisės aktų leidėjas neturėjo reikiamos informacijos, kad galėtų įvertinti Direktyvos 2017/853 proporcingumą. Iš esmės teisės aktų leidėjas privalo atlikti poveikio vertinimą (arba lygiavertį tyrimą). Tai, kad nebuvo tokio vertinimo, reiškė, kad nenagrinėtas Direktyvos 2017/853 poveikis asmenų, valdančių ir turinčių šaunamųjų ginklų, teisei į nuosavybę. Įvairiuose Komisijos pasiūlyme minėtuose tyrimuose ir ataskaitose nepateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad teisėtas ginklų laikymas yra susijęs su neteisėtu tokių ginklų naudojimu nusikalstamiems ar teroristiniams tikslams.

79.

Vengrija teigia, kad Tarpinstitucinis susitarimas teisiškai privalomas trims ES institucijoms. Šiuo atveju Komisija neįvykdė savo pareigos parengti poveikio vertinimo, susijusio su jos pasiūlymu dėl Direktyvos 2017/853. Be to, tam tikros tos direktyvos nuostatos yra neproporcingos. Tai, be kita ko, yra 1 straipsnio 3 dalis, kuria iš dalies keičiama Direktyvos 91/477 4 straipsnio 4 dalis ir kuria nustatyti reikalavimai registruoti visą informaciją apie šaunamuosius ginklus, kurių reikia norint atsekti ir identifikuoti tuos gaminius. Padarius šį pakeitimą, kompetentingoms institucijoms leidžiama 30 metų saugoti įrašus apie šaunamuosius ginklus ir jų pagrindinius komponentus, įskaitant susijusius asmens duomenis. Su šiais įrašais galima susipažinti 10 metų arba 30 metų laikotarpiu po atitinkamo šaunamojo ginklo arba pagrindinių dalių sunaikinimo dienos, kai tai susiję su nusikalstamų veikų prevencija, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymu. Ankstesnėje Direktyvos 91/477 4 straipsnio 4 dalyje tokios nuostatos nebuvo: pagal ją tik buvo leidžiama kompetentingoms institucijoms registruoti ir tvarkyti duomenų kaupimo sistemą 20 metų.

80.

Lenkija priduria, kad Tarpinstituciniame susitarime numatytos tiek privalomos, tiek neprivalomos nuostatos. Paprastai poveikio vertinimas turi būti atliekamas, išskyrus atvejus, kai esama tame susitarime numatytų skubos atvejų.

81.

Parlamentas, Taryba ir Komisija laikosi nuomonės, kad Tarpinstituciniame susitarime nenustatyta teisinė pareiga atlikti poveikio vertinimą vykstant ES teisėkūros procesui. Direktyvos 2017/853 tikslas – užtikrinti tinkamą tam tikrų šaunamųjų ginklų išleidimo į laisvą apyvartą ir visuomenės saugumo pusiausvyrą. Kriterijus, kurį Teisingumo Teismas turėtų taikyti nustatydamas, ar Direktyva 2017/853 yra suderinama su proporcingumo principu, yra tai, ar joje nustatyti apribojimai yra akivaizdžiai netinkami, palyginti su siekiamu tikslu.

82.

Sutinku su Parlamentu ir Taryba, kad Vengrijos argumentas, jog Direktyva 2017/853 yra neproporcinga tiek, kiek 1 straipsnio 3 dalimi iš dalies pakeičiamas Direktyvos 91/477 4 straipsnis, yra nepriimtinas. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į bylą įstoti galima tik siekiant palaikyti vienos iš šalių visus reikalavimus ar jų dalį. 129 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu.

83.

Šiuo atveju Čekijos Respublika dėstydama savo reikalavimus neįtraukė Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 3 dalies ( 73 ). Todėl darau išvadą, kad Vengrijos pateiktos pastabos dėl Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 3 dalies ir proporcingumo principo yra nepriimtinos, ir toliau jų nenagrinėsiu.

84.

Pagal suformuotą jurisprudenciją proporcingumo principas (vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų) įpareigoja, kad Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti. Teisingumo Teismas, vykdydamas jam pagal Sutartis suteiktus įgaliojimus vykdyti teisminę kontrolę, pripažino, kad srityse, kuriose būtina priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose privaloma atlikti sudėtingus vertinimus, ES teisės aktų leidėjui suteikiama didelė diskrecija ( 74 ). Todėl nereikia išsiaiškinti, ar tokioje srityje priimta priemonė buvo vienintelė galima arba geriausia iš galimų, nes tik akivaizdžiai netinkamas tokios priemonės pobūdis, palyginti su kompetentingų institucijų siekiamu tikslu, gali turėti reikšmės šios priemonės teisėtumui ( 75 ).

85.

Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas, nors ir turi didelę diskreciją, privalo pasirinkimą pagrįsti objektyviais kriterijais. Be to, vertinant galimus su įvairiomis priemonėmis susijusius apribojimus, reikia išnagrinėti, ar pasirinkta priemone siekiami tikslai gali pateisinti tam tikrų subjektų dėl priimtų priemonių patiriamas, net ir neigiamas, asmenines, socialines ar ekonomines pasekmes ( 76 ).

86.

Remdamasi argumentais, kuriuos pateikiau dėl pirmojo pagrindo, manau, kad Direktyva 2017/853 siekiama teisėtų tikslų ( 77 ). Todėl tikrasis klausimas, susijęs su proporcingumu, yra tas, ar priimtos priemonės yra tinkamos ir būtinos siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir kartu siekti užsibrėžto bendrojo intereso tikslo (šiuo atveju kovoti su terorizmu, kad būtų išsaugota taika ir saugumas).

87.

Šaunamieji ginklai yra labai pavojingi. Todėl ES teisės aktų leidėjas nusprendė reguliuoti visą ginklo gyvavimo ciklą – jo gamybą ir prekybą, jo nuosavybės ir valdymo klausimus, deaktyvavimą ir sunaikinimą ( 78 ).

88.

Čekijos Respublika teisingai tvirtina, kad, nors teisminė kontrolė šioje instancijoje yra ribotos apimties, ES institucijos turi galėti įrodyti, kad priimdamos Direktyvą 2017/853 jos faktiškai pasinaudojo savo diskrecija. Tam savo ruožtu reikia, kad jos atsižvelgtų į visus svarbius veiksnius ir aplinkybes, susijusius su padėtimi, kurią nauja teisėkūros priemone siekta reglamentuoti. Tai reiškia, kad institucijos privalo sugebėti bent nurodyti ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti esmines faktines aplinkybes, į kurias buvo būtina atsižvelgti kaip į Direktyvos 2017/853 pagrindą.

89.

Manau, kad atlikdamas tokią kontrolę Teisingumo Teismas neprivalo nustatyti to, ar tam tikri šaunamieji ginklai, kurių kontrolė sugriežtinama pagal Direktyvą 2017/853, iš tikrųjų buvo naudojami vykdant 2015 m. teroristinius išpuolius, arba to, ar šie ginklai yra laikomi pavojingais, kaip teigia trys institucijos. Vertinimo kriterijus iš tikrųjų turi būti Direktyvoje 2017/853, t. y. akte, kurio galiojimas ginčijamas (o ne Direktyvoje 91/477), nustatyti tikslai, kurių ja siekiama.

90.

Nauja šios bylos ypatybė yra ta, kad priimdamas Direktyvą 2017/853 ES teisės aktų leidėjas neatliko poveikio vertinimo. Įprasta, kad ES institucijos gali juo remtis, kad įrodytų, jog priimtos priemonės yra tinkamos ir būtinos. Tačiau šiuo atveju jos negali to daryti.

91.

Ar tai savaime reiškia, kad Direktyvoje 2017/853 nustatytos priemonės turėtų būti panaikintos, nes visos trys institucijos neatliko poveikio vertinimo pagal Tarpinstitucinį susitarimą?

92.

Aš taip nemanau.

93.

Tarpinstitucinis susitarimas buvo priimtas remiantis SESV 295 straipsniu; jame nustatyta, kad visos trys institucijos konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus. Tuo tikslu jos gali sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio ( 79 ). Ar nagrinėjamas Tarpinstitucinis susitarimas yra privalomas, turi būti nustatoma atsižvelgiant į to susitarimo formuluotę ir aplinkybes. Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo susitarimai praeityje paskatino prisiimti privalomus įsipareigojimus ( 80 ). Man atrodo, kad trijų institucijų ketinimas buvo tarpusavyje prisiimti privalomus įsipareigojimus pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ( 81 ). Tiesa, manau, kad tai nebūtinai reiškia, jog Tarpinstituciniame susitarime nustatoma privaloma pareiga atlikti poveikio vertinimą kiekvienu atveju.

94.

Poveikio vertinimo taisyklės išdėstytos Tarpinstitucinio susitarimo III dalyje („Geresnio reglamentavimo priemonės“). 12 punkto antroje pastraipoje teigiama: „Poveikio vertinimai yra priemonė, skirta padėti trims institucijoms priimti informacija pagrįstus sprendimus, o ne demokratiniame sprendimų priėmimo procese priimamų politinių sprendimų pakaitalas. Dėl poveikio vertinimų neturi būti nepagrįstai vilkinamas teisėkūros procesas arba daromas poveikis abiejų teisės aktų leidėjų gebėjimams siūlyti pakeitimus.“ 13 punkte nurodyta, kad „Komisija atliks teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo priemonių, kuriais, kaip tikėtina, bus daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis ar poveikis aplinkai, poveikio vertinimus. Prie iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos darbo programą ar į Bendrą deklaraciją, paprastai bus pridedamas poveikio vertinimas.“ (Atrodo, tai reikštų, kad a contrario teisėkūros iniciatyvų, kuriomis, kaip tikėtina, nebus„daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis ar poveikis aplinkai“, atveju nebūtinas poveikio vertinimas – žinoma, galima diskutuoti, kur tiksliai yra riba tarp šių dviejų kategorijų.)

95.

14 punkte nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, „svarstydami Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visokeriopai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus. Tuo tikslu poveikio vertinimai pateikiami taip, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų lengviau svarstyti Komisijos pasirinktas galimybes.“ Europos Parlamentas ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo pakeitimais, kai, kaip jie mano, tai yra tikslinga ir būtina teisėkūros procesui (15 dalis) ( 82 ).

96.

Taigi Tarpinstitucinio susitarimo nuostatos dėl poveikio vertinimo nėra privalomos. Nevartojami žodžiai „turi“ arba „privalo“, dėl kurių būtų nustatytas įpareigojimas atlikti poveikio vertinimą kiekvienu atveju. Žinoma, visiškai aišku, kad poveikio vertinimai yra svarbi ir naudinga geresnio reglamentavimo proceso priemonė. Tokie vertinimai palengvina pagrįstos ir skaidrios teisėkūros procesą. Atsižvelgiant į tai, Tarpinstitucinis susitarimas nereiškia, kad šie vertinimai yra išankstinė sąlyga, kad būtų galima siūlyti arba priimti teisės aktus visomis aplinkybėmis.

97.

Todėl negalima teigti, kad, nesant poveikio vertinimo, ES teisės aktų leidėjas negali imtis veiksmų. Toks kategoriškas Tarpinstitucinio susitarimo aiškinimas būtų nepateisinamas teisės aktų leidėjui pagal Sutartis suteiktos diskrecijos suvaržymas. Dėl to nebūtų įmanoma imtis teisėkūros veiksmų net ir tais atvejais, kai aplinkybės aiškiai rodo, kad reikia imtis skubių veiksmų ( 83 ). Siekdamas išsamumo pridursiu, kad Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad poveikio vertinimas nėra privalomas nei Parlamentui, nei Tarybai ( 84 ).

98.

Tuo remdamasi nemanau, kad neatlikus poveikio vertinimo vėliau priimti ES teisės aktai automatiškai tampa negaliojantys.

99.

Priešingai, kaip matyti iš Tarpinstitucinio susitarimo, trys institucijos sutinka, kad kai siūlomi ir (arba) priimami ES teisės aktai, poveikio vertinimas yra tikėtinas (arba įprastas) proceso etapas. Tais atvejais, kai šis etapas praleidžiamas, kyla du klausimai dėl procedūrinių ir materialinių pasekmių, nes neatlikus poveikio vertinimo ES institucijų užduotis tampa gerokai sunkesnė. Pirma, jos turi įrodyti, kad yra pagrįstų priežasčių nesilaikyti įprastos tvarkos ir neatlikti poveikio vertinimo. Antra, jos turi remtis kita medžiaga, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti kontrolę ( 85 ).

100.

Dėl pirmosios sąlygos pažymėtina, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo 12 punkto antrą pastraipą įstaigoms leidžiama neatlikti poveikio vertinimo esant skubos sąlygoms. Pasiūlymo dėl Direktyvos 2017/853 aiškinamajame memorandume Komisija aiškiai nurodė, kad, „atsižvelgiant į pasiūlymo skubumą dėl pastarojo meto įvykių, ji pateikta neatlikus poveikio vertinimo“ ( 86 ). Remdamasi Teisingumo Teismui pateikta bylos medžiaga, neįžvelgiu pagrindo nesutikti su tokiu argumentu. Todėl manau, kad pirmoji sąlyga yra įvykdyta.

101.

Kalbant apie antrąją sąlygą, reikia pažymėti, kad trys institucijos nurodo įvairias ataskaitas ir tyrimus, iš kurių, kaip jos teigia, matyti, kad Direktyva 2017/853 yra tinkama ir būtina ( 87 ). Jau Direktyvos 91/477 17 straipsnyje Komisija buvo įpareigota reguliariai teikti šios direktyvos taikymo ataskaitas ( 88 ). Kai kurios institucijų nurodytos ataskaitos buvo parengtos vykdant šiuos įpareigojimus. Kadangi Direktyva 2017/853 yra teisės aktas, kuriuo padaryta dalinių pakeitimų, ji patenka į „Geresnio reglamentavimo“ iniciatyvą, vadinamą REFIT (Komisijos reglamentavimo kokybės programa, kurioje nagrinėjamas geriausias ES teisės aktų dalinio keitimo būdas). Prieš priimant Direktyvą 2017/853 buvo parengta nemažai ataskaitų dėl Direktyvos 91/477 taikymo ( 89 ).

102.

Direktyvos 2017/853 konstatuojamosiose dalyse nurodomas bendras tikslas sukurti pusiausvyrą tarp judėjimo laisvės ir būtinybės šią laisvę kontroliuoti taikant saugumo garantijas, pritaikytas pavojingiems ir ilgalaikio naudojimo produktams, kurie gali būti netinkamai naudojami nusikalstamais tikslais ( 90 ). Atsižvelgiant į šiuos tikslus, man atrodo, kad tiek, kiek Direktyva 2017/853 griežtinamas šaunamųjų ginklų tiekimas į rinką, šaunamųjų ginklų įsigijimas ir laikymas, žymėjimo ir atsekamumo tvarka, šaunamųjų ginklų klasifikavimo tvarka, šaunamųjų ginklų deaktyvavimo ir jų perdavimo tarp valstybių narių tvarka, priimtos priemonės yra tinkamos ir neviršija to, kas būtina. Teisės aktų leidėjas nenustatė visiško kurios nors kategorijos šaunamųjų ginklų draudimo. Net ir bendram draudimui naudoti A kategorijos šaunamuosius ginklus (kuriuos teisės aktų leidėjas laiko pavojingiausiais) taikomos išimtys. Be to, iš parengiamųjų dokumentų matyti, kad rengdama savo pasiūlymą Komisija atsižvelgė į vidaus rinkos tikslus, taip pat į saugumo reikalavimus, susijusius su nagrinėjamomis priemonėmis ( 91 ).

103.

Todėl nesutinku su teiginiu, kad ES teisės aktų leidėjas vykstant teisėkūros procesui neįvertino, ar Direktyva 2017/853 buvo proporcinga. Šios išvados nekeičia tvirtinimas, kad Direktyva 2017/853 neteisėtai ribojama šaunamųjų ginklų turinčių asmenų teisė į nuosavybę.

104.

Pirma, Direktyvoje 2017/853 nenumatytas visų teisėtai laikomų civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų konfiskavimas. Šia direktyva tik sugriežtinama tokių ginklų kontrolė. Taigi Direktyva 2017/853 nesiekiama atimti iš asmenų teisės į nuosavybę (šiuo atveju šaunamųjų ginklų). Atkreipiu dėmesį į tai, kad tokia pagrindinė teisė kaip turėti šaunamųjų ginklų nenumatyta pagal Sąjungos teisę, ji taip pat nėra „valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų“ dalis. Antra, teisė į nuosavybę, nustatyta Chartijos 17 straipsnyje, yra sąlygiška teisė ( 92 ). Be nuosavybės teisės apsaugos, tame straipsnyje taip pat nustatyta, kad asmenys gali netekti savo nuosavybės teisės atsižvelgiant į bendruosius interesus ir įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis. Kadangi Direktyvoje 2017/853 numatyta, kad konfiskuotini šaunamieji ginklai, laikomi pažeidžiant tam tikras jos nuostatas, man atrodo, kad ji visiškai atitinka šias sąlygas. Toliau išnagrinėsiu atskiras nuostatas, kurias ginčija Čekijos Respublika ( 93 ).

105.

Taigi manau, kad antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

106.

Kaip subsidiarų reikalavimą Čekijos Respublika Teisingumo Teismui pateikia prašymą panaikinti tam tikras Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 6 dalyje, 1 straipsnio 7 dalyje ir 1 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas nuostatas ( 94 ).

107.

Čekijos Respublika teigia, kad 1 straipsnio 6 dalis yra negaliojanti tiek, kiek ja į Direktyvą 91/477 įterpiama 5 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 6 dalies antra pastraipa. 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės dėl leidimo įsigyti ir laikyti B kategorijos šaunamuosius ginklus panaikinimo, jeigu atitinkamas asmuo laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių (o ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių). Šiai nuostatai taikomos iš dalies pakeistos Direktyvos 91/477 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 4a dalyje numatytos išimtys.

108.

Iš dalies pakeistos 5 straipsnio 3 dalies tikslas paaiškintas Direktyvos 2017/853 23 konstatuojamojoje dalyje. Toje konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra didelis“. Per pirmąjį svarstymą Parlamente Komisijos pasiūlymas buvo papildytas nuostata, kurioje numatyta, kad leidimas įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą turi būti panaikintas, jei neįvykdytos 5 straipsnyje nustatytos sąlygos (iš esmės leidimo turėtojas turi būti 18 metų sulaukęs asmuo ir įrodyti, kad jis nekelia grėsmės sau arba visuomenei). Tekstas buvo pakeistas siekiant užpildyti spragą, kuri Komisijos pasiūlyme buvo nustatyta per derybas Taryboje ( 95 ). 23 konstatuojamosios dalies formuluotė suderinta per trijų institucijų taikinimo procesą. Nors toje konstatuojamojoje dalyje neabejotinai keliami su saugumu ir sauga susiję klausimai, jie neatsiejami nuo su vidaus rinkos veikimu susijusių aspektų ( 96 ), kaip antai tikslo patikslinti Direktyvą 91/477, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės netaikytų skirtingų normų. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, siekiant šio tikslo griežtesnių nuostatų dėl B kategorijos šaunamųjų ginklų įtvirtinimas yra pateisinamas.

109.

Pagal Direktyvos 91/477 6 straipsnį, iš dalies pakeistą Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti tam tikrus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus. 6 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje numatyta speciali išimtis, taikoma valstybėms narėms, kurios turi visuotine karo tarnybos prievole pagrįstą karinę sistemą ir kurios per pastaruosius 50 metų taikė karinių šaunamųjų ginklų perdavimo buvusiam kariuomenės personalui sistemą. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė gali suteikti tokiems asmenims, jei jie taip pat yra šauliai sportininkai, leidimą laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą per karo tarnybos laikotarpį. Neginčijama, kad vienintelė šalis, atitinkanti šiuos kriterijus, yra Šveicarija ( 97 ).

110.

Ši nuostata buvo įterpta per derybas Taryboje. Ją reikia aiškinti atsižvelgiant į Direktyvos 91/477 (su pakeitimais) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrą draudimą A kategorijos šaunamiesiems ginklams taikyti išimtį, pagal kurią kompetentingoms institucijoms leidžiama konkrečiais atvejais išduoti leidimus, „kai tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai“. Buvo manoma, kad taip pat turėtų būti priimta speciali nuostata dėl armijos rezervo, nes šios šalys turi veikiančią sistemą, leidžiančią patikrinti, ar A kategorijos šaunamuosius ginklus turintys asmenys nekėlė pavojaus visuomenės saugumui ( 98 ).

111.

Taigi man atrodo, kad ES teisės aktų leidėjas atsižvelgė į svarbius faktinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, spręsdamas, ar reikia įtvirtinti specialias nuostatas dėl kariuomenės rezervo, ir kad jis ėmėsi tinkamų priemonių, kad užtikrintų vidaus rinkos veikimo palengvinimo ir aukšto visuomenės saugumo lygio užtikrinimo tikslų pusiausvyrą.

112.

Pagal Direktyvos 91/477 7 straipsnį draudžiama įsigyti B kategorijos šaunamųjų ginklų be atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimo. Prieš pakeitimus, padarytus Direktyva 2017/853, B kategorijai buvo priskiriami pusiau automatiniai ginklai. Ši direktyva pakeitė padėtį. Pusiau automatiniai ginklai iš naujo priskirti draudžiamų šaunamųjų ginklų kategorijai ir dabar patenka į A kategoriją (jai taip pat priskiriami automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius ginklus).

113.

Per derybas Taryboje pirmininkaujanti valstybė atsižvelgė į tai, kad daugelis valstybių narių nepritarė pusiau automatinių šaunamųjų ginklų kategorijos keitimui ( 99 ). Todėl 2016 m. birželio 8 d. buvo pasiūlytas patikslintas po peržiūros tekstas, pagal kurį valstybės narės galėjo atnaujinti šaunamojo ginklo, kuris anksčiau buvo priskirtas B kategorijai ir kuris dabar vėl priskiriamas A kategorijai, leidimą. Tas tekstas buvo dar kartą peržiūrėtas ir įtrauktas į Direktyvos 2017/853 tekstą. Taigi Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 7 dalimi iš dalies keičiamas Direktyvos 91/477 7 straipsnis – jis, inter alia, papildomas 7 straipsnio 4a dalimi, pagal kurią iš esmės valstybėms narėms leidžiama patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti pusiau automatinių ginklų, kurie anksčiau buvo priskirti B kategorijai ir teisėtai įsigyti ir užregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., leidimą.

114.

Atsižvelgiant į tai, man atrodo, kad ES teisės aktų leidėjas tinkamai atsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes tiek, kiek jis įterpė 7 straipsnio 4a dalį. Priimdamas šią priemonę teisės aktų leidėjas sumažino pusiau automatinių ginklų naudojimo civiliniais tikslais draudimo pasekmių sunkumą. Jis leido teisėtiems tokių ginklų savininkams, kurie iš esmės juos įsigijo prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853, prižiūrimiems valstybių narių kompetentingų institucijų, juos išsaugoti. Mano nuomone, tas sprendimas atitinka ne tik proporcingumo principą, bet ir susijusį subsidiarumo principą.

115.

Čekijos Respublika taip pat siekia, kad būtų panaikinta Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 19 dalis, nes ja griežtinama tam tikrų šaunamųjų ginklų kontrolė. Konkrečios ginčijamos priemonės yra šios: i) tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai priskirti draudžiamų ginklų kategorijai; ii) B kategorijai dabar priskiriami pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai, tam tikri pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai ir trumpieji šaunamieji ginklai, taip pat bet kurie C kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus; iii) deaktyvuoti šaunamieji ginklai dabar registruojami (C kategorija) ir iv) deaktyvuoti šaunamieji ginklai neišbraukti iš šaunamojo ginklo apibrėžties, kaip numatyta Direktyvoje 91/477 ( 100 ).

116.

Susirūpinimą keliantys reikalavimai, susiję su pusiau automatiniais ginklais, išsamiai išdėstyti parengiamuosiuose dokumentuose ( 101 ). Pirmininkaujanti valstybė nurodė, kad pasiūlymas dėl pusiau automatinių ginklų buvo prieštaringas. Viena vertus, tokie ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų pajėgumas (šovinių skaičius) yra didelis ir juos galima lengvai perdirbti į automatinius ginklus. Kita vertus, daugelis valstybių narių laikėsi nuomonės, kad tokie ginklai turėtų likti B kategorijos. Dėl to pirmininkaujanti valstybė narė paragino valstybes nares pateikti įrodymų šiuo klausimu ir į šį klausimą buvo atsižvelgta vykstant teisėkūros procesui ( 102 ). Kalbant apie B kategorijos taikymo srities pakeitimus, teisės aktų leidėjas turėjo prieigą prie tam tikrų ataskaitų dėl šaunamųjų ginklų klasifikavimo pagal Direktyvą 91/477 ir dėl pavojaus sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

117.

Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų įtraukimas į C kategorijos 6 punktą ir šaunamojo ginklo apibrėžties pakeitimas, kad būtų įtraukti tokie ginklai, yra dvi to paties medalio pusės, kurias išnagrinėsiu bendrai. Komisija atkreipė dėmesį į deaktyvuotų šaunamųjų ginklų reaktyvavimą ( 103 ). Kyla konkretus klausimas dėl sklandaus vidaus rinkos veikimo, nes JT Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą ir prekybą jais šalys (įskaitant 28 ES valstybes nares) gali pagal nacionalinę teisę priskirti deaktyvuotą šaunamąjį ginklą šaunamajam ginklui ir dėl šių priežasčių imtis būtinų priemonių. Todėl skirtingos valstybės narės galėtų lengvai įtvirtinti skirtingas nuostatas, taip pažeisdamos vidaus rinkos tikslus ( 104 ). Be to, nustatyta tam tikra saugumo rizika: dujinių ginklų pavertimas visaverčiais ginklais; pusiau automatinių ginklų pavertimas automatiniais ginklais; deaktyvuotų šaunamųjų ginklų reaktyvavimas; žymėjimo panaikinimas; neteisėtas paveldėtų ginklų naudojimas. Visa ši veikla kelia susirūpinimą dėl saugumo valstybių narių lygmeniu.

118.

Man atrodo aišku, kad ES teisės aktų leidėjas, formuodamas Direktyvos 2017/853 nuostatas, iš tikrųjų atsižvelgė į atitinkamus techninius veiksnius ir aplinkybes ir kad nė vienoje iš šių nuostatų nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

119.

Tai reiškia, kad, mano nuomone, antrojo pagrindo antroji dalis yra visiškai nepagrįsta; todėl antrasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

120.

Čekijos Respublika tvirtina, kad priimdamas tam tikras Direktyvos 2017/853 nuostatas ES teisės aktų leidėjas pažeidė teisinio saugumo principą. Šiuo tikslu Čekijos Respublika nurodo: 1 straipsnio 6 dalį (įterpiama 5 straipsnio 3 dalis); 1 straipsnio 7 dalies b punktą (įterpiama 7 straipsnio 4a dalis) ir 1 straipsnio 19 dalį (įterpiami I priedo II dalies A kategorijos 7 ir 8 punktai) ( 105 ). Čekijos Respublika tvirtina, kad esminis nagrinėjamų nuostatų poveikis yra toks, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų jas panaikinti, reikėtų panaikinti visą Direktyvą 2017/853.

121.

Grįsdama šį teiginį Čekijos Respublika visų pirma tvirtina, kad, vertinant iš teisinio saugumo perspektyvos, nagrinėjamos nuostatos iš esmės yra neaiškios. Todėl jos neleidžia atitinkamiems asmenims vienareikšmiškai nustatyti savo teisių ir pareigų. Antra, ji teigia, kad Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalis, įterpta Direktyva 2017/853 (toliau – nuostata dėl tęstinumo užtikrinimo), iš tikrųjų įpareigoja valstybes nares priimti nacionalinės teisės aktus, kurie galios atgaline data. Tai taip pat nesuderinama su teisėtų lūkesčių principu.

122.

Parlamentas ir Taryba nesutinka su tuo, kaip Čekijos Respublika aiškina atitinkamas nuostatas, ir teigia, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

123.

Pritariu šiai nuomonei.

124.

Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius ( 106 ).

125.

Direktyvos 91/477 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2017/853 23 konstatuojamąją dalį. Toje konstatuojamojoje dalyje iš esmės nurodyta, kad tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai gali būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra labai didelis ( 107 ). ES teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti, kad nedraudžiami šaunamieji ginklai nebūtų paverčiami į daug pavojingesnius ginklus. Todėl iš dalies pakeistos Direktyvos 91/477 5 straipsnio 3 dalimi siekiama pašalinti galimą spragą nurodant, kad tokių šaunamųjų ginklų leidimas turi būti panaikintas, jei asmuo, įgaliotas įsigyti ar laikyti tuos ginklus, gali padidinti šovinių skaičių, kaip nustatyta toje nuostatoje ( 108 ). Tokį patį susirūpinimą kelia pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kaip numatyta atitinkamai Direktyvos 2017/853 I priedo II dalies 7 ir 8 punktuose.

126.

Manau, kad šių tekstų formuluotė yra pakankamai aiški ir tiksli, kad būtų tenkinami teisinio saugumo principo reikalavimai.

127.

Toliau Čekijos Respublika siekia iš esmės ginčyti, kad Direktyvos 91/477 nauja 7 straipsnio 4a dalis, įterpta Direktyvos 2017/853 1 straipsnio 7 dalimi, nesuderinama su teisėtų lūkesčių principu. Jos taikymas atgaline data pažeidžia asmenų, teisėtai įsigijusių ir laikančių pusiau automatinius šaunamuosius ginklus civiliniams tikslams pagal Direktyvą 91/477 prieš tai, kai ji iš dalies buvo pakeista Direktyva 2017/853, teises. Šie ginklai dabar draudžiami.

128.

Įtvirtinta, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir kad tai yra teisinio saugumo principo pasekmė ( 109 ). Teisę remtis šiuo principu turi bet kuris asmuo, kuriam ES institucija suteikė pagrįstų lūkesčių. Garantijos, galinčios sukelti tokių lūkesčių, yra bet kokia forma pateikta tiksli, nesąlygiška, nuosekli informacija, kurią suteikia tam teisę turintys patikimi šaltiniai. Tačiau asmuo negali remtis to principo pažeidimu, jei nėra aiškių administracijos jam pateiktų garantijų ( 110 ).

129.

Manau, kad šiuo atveju nėra tokių garantijų.

130.

Pirma, nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ES institucijos suteikė kokių nors garantijų dėl ginklų klasifikacijos, dėl kurių būtų buvę galima padaryti išvadą, kad pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nebus priskiriami draudžiamų ginklų kategorijai. Parengiamieji Direktyvos 2017/853 dokumentai rodo ką kita. Šaunamųjų ginklų skirstymas į kategorijas jau kurį laiką ir gana išsamiai nagrinėtas prieš priimant Direktyvą 2017/853 ( 111 ).

131.

Antra, 7 straipsnio 4a dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į Direktyvos 91/477 (su pakeitimais) 6 straipsnį. Pastarojoje nuostatoje numatyta keletas išimčių, susijusių su A kategorijos šaunamųjų ginklų draudimu ( 112 ). Dar viena galima išimtis numatyta 7 straipsnio 4a dalyje. Ja remiantis valstybėms narėms leidžiama patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti pusiau automatinių ginklų, kurie anksčiau buvo priskiriami B kategorijai (iki pakeitimo), leidimus. Todėl 7 straipsnio 4a dalyje sumažinamas draudimo, atsirandančio dėl kategorijos pasikeitimo, poveikis, leidžiant atitinkamiems asmenims, vykdant atitinkamą priežiūrą, toliau laikyti tuos ginklus. Man atrodo, kad tai paneigia aplinkybę, kad kyla neteisėtų galiojimo atgaline data pasekmių. Reikia pridurti, kad 7 straipsnio 4a dalis bet kuriuo atveju yra diskrecinė norma. Todėl, jeigu valstybė narė mano, kad perkeliant 7 straipsnio 4a dalį gali kilti reikšmingų sunkumų dėl galiojančių nacionalinės teisės aktų, ji neprivalo leisti, kad asmenys, turintys ginklų, kurie dabar yra draudžiami, galėtų pasinaudoti šia išimtimi.

132.

Trečia, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti tiek išplėstas, kad iš esmės nebūtų galima taikyti naujos taisyklės būsimoms padėties, susiklosčiusios galiojant ankstesnei taisyklei, pasekmėms ( 113 ).

133.

Todėl manau, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikėtų atmesti kaip nepagrįstą.

134.

Pateikdama paskutinį ieškinio pagrindą Čekijos Respublika teigia, kad Direktyva 2017/853 yra negaliojanti dėl to, kad ji pažeidžia vienodo požiūrio principą. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad Direktyvos 91/477 (iš dalies pakeistos) 6 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje Šveicarijos atveju numatyta draudimo naudoti A kategorijos šaunamuosius ginklus išimtis.

135.

Parlamentas ir Taryba su tuo nesutinka.

136.

Pritariu Parlamentui ir Tarybai.

137.

Pagal bendrą vienodo požiūrio principą, kaip Sąjungos teisės bendrąjį principą, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas ( 114 ).

138.

Pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį ES teisės aktų leidėjas savo aktuose turi paisyti valstybių narių lygybės ir jų nacionalinių tapatybių. Mano nuomone, būtent to ES teisės aktų leidėjas siekė numatydamas „Šveicarijos išimtį“.

139.

6 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje (iš dalies pakeista Direktyva 2017/853) įtvirtintas pagrindas, suteikiantis teisę, esant tam tikroms aplinkybėms, taikyti bendrąją draudimo įsigyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų ir juos laikyti išimtį ( 115 ). O 6 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta speciali nuostata dėl šalies, kuri jau daugelį metų turėjo rezervinę kariuomenę, grindžiamą privalomąja karo tarnyba. Neginčijama, kad tik Šveicarija atitinka šią sąlygą. Taikant šią išimtį siekiama atsižvelgti į tai, kad tokia valstybė turi būti pajėgi atsekti ir stebėti atitinkamus asmenis (taip pat ginklus), kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir sauga.

140.

Visų pirma, kiekvienos valstybės narės padėtis yra individuali. Ji skiriasi priklausomai nuo kultūros ir tradicijų. Todėl negaliu pritarti, kad visų valstybių narių ir keturių Šengeno valstybių (iš kurių viena yra Šveicarija) padėtis automatiškai visais atžvilgiais yra visiškai panaši. Todėl manau, kad 6 straipsnio 6 dalis nėra diskriminacinė.

141.

Darytina išvada, kad ketvirtasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas, siūlau Teisingumo Teismui jį atmesti.

142.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų paskirstymo, siūlau Teisingumo Teismui: